COMPARISON OF FATTY ACID COMPOSITION IN MEAT OF BROILER CHICKENS RAISED IN DIFFERENT WAYS RIEBALŲ RŪGŠČIŲ SUDĖTIES PALYGINIMAS SKIRTINGAIS BŪDAIS IŠAUGINTŲ VIŠČIUKŲ BROILERIŲ MĖSOJE

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

KAROLIS BAUŢA

RIEBALŲ RŪGŠČIŲ SUDĖTIES PALYGINIMAS SKIRTINGAIS

BŪDAIS IŠAUGINTŲ VIŠČIUKŲ BROILERIŲ MĖSOJE

COMPARISON OF FATTY ACID COMPOSITION IN MEAT OF

BROILER CHICKENS RAISED IN DIFFERENT WAYS

Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. dr. Gintarė Zaborskienė

(2)

2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Riebalų rūgščių sudėties palyginimas skirtingais būdais išaugintų viščiukų broilerių mėsoje“.

1. Yra atliktas mano paties.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Karolis Bauţa

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Daiva Abromavičienė

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Prof. dr. Gintarė Zaborskienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

Prof. dr. Mindaugas Malakauskas

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

(3)

3 Baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(4)

4

TURINYS

SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11

1.1. Riebalų rūgštys ir jų klasifikacija ... 11

1.2. Broilerių viščiukų auginimas pramoniniu būdu ypatumai ... 13

1.3. Aukštesnės gerovės (alternatyvūs) auginimo būdai ... 14

1.3.1. Aukštesnė gerovė auginimo būdas patalpose ... 14

1.4. Ekologiškas broilerių viščiukų auginimas ypatumai ... 15

1.4.1. Auginimo sąlygos ... 15

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ... 17

2.1 Tyrimo atlikimo vieta ir laikas ... 17

2.2. Tyrimo objektas ... 17

2.3. RR tyrimo metodas ... 18

2.4. Tyrimo schema ... 18

2.5. Matematinė statistinė duomenų analizė ... 19

3. TYRIMO REZULTATAI ... 20

3.1. Riebalų rūgščių grupių palyginimas namų sąlygomis, neribojant judėjimo, ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų riebaluose ... 20

3.2. RR rūšių palyginimas namų sąlygomis, neribojant judėjimo, ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų krūtinėlių riebaluose ... 21

3.3. RR rūšių palyginimas namų sąlygomis, neribojant judėjimo, ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų šlaunelių riebaluose ... 23

3.4. RR rūšių palyginimas namų sąlygomis, neribojant judėjimo, ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų poodiniuose riebaluose ... 26

3.5. Omega-3 ir omega-6 rūšių palyginimas namų sąlygomis, neribojant judėjimo, ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų riebaluose ... 29

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32

IŠVADOS ... 34

REKOMENDACIJOS ... 35

(5)

5

SANTRAUKA

Riebalų rūgščių sudėties palyginimas skirtingais būdais išaugintų viščiukų broilerių mėsoje Karolis Bauţa

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė: Prof. dr. Gintarė Zaborskienė.

Magistro darbo apimtis: 37 puslapiai, 16 paveikslų, 24 literatūros šaltinių.

Darbo atlikimo vieta ir laikas: magistro baigiamasis darbas buvo atliktas 2018–2020 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir kokybės katedroje.

Darbo tikslas: nustatyti riebalų rūgščių sudėties skirtumus viščiukų broilerių, išaugintų

pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje ir namų sąlygomis, neribojant judėjimo, mėsoje.

Darbo uţdaviniai: nustatyti riebalų rūgščių sudėtį ir pagrindinių jų grupių kiekius narvuose augintų ir namų sąlygomis, neribojant judėjimo, viščiukų broilerių krūtinėlių, šlaunelių mėsoje bei poodiniuose riebaluose; įvertinti omega 6 ir omega 3 riebalų rūgščių santykių skirtumus skirtingai augintų viščiukų broilerių mėsoje ir poodiniuose riebaluose; įvertinti statistiškai gautus rezultatus, pateikti rekomendacijas viščiukų broilerių mėsos vartotojams.

Metodika. Tyrimo metu riebalų rūgščių kiekis broilerių viščiukų skerdenos riebaluose nustatytas, taikant dujų chromatografijos ir masių spektrometrijos metodą. Riebalų rūgščių metilesterių chromatografinė analizė atlikta dujų chromatografu PerkinElmer Clarus 680, masių spektrometru PerkinElmer Clarus SQ8T. Riebalų rūgščių identifikavimui naudotas riebalų rūgščių rinkinys „Supelco 37 Component FAME Mix“. Duomenys analizuoti Microsoft Office Excel 2010.

Išvados. Visose tiriamųjų grupėse aptikta daugiau MNRR lyginant su SRR ir PNRR (p<0,05). SRR didţiausią dalį sudarė C16:0, MNRR - C18:1 ir - C18:2n6 RR. C16:0 RR daugiau nustatyta pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje išaugintų broilerių viščiukų krūtinėlėse ir poodiniame sliuoksnyje, C18:1 RR - visose namų sąlygomis išaugintų broilerių viščiukų mėginių grupėse ir C18:2n6 RR- namų sąlygomis išaugintų broilerių viščiukų šlaunelėse ir poodiniame sluoksnyje. Optimaliausi santykiai tarp omega-6 ir omega-3 RR nustatyti namų sąlygomis išaugintų broilerių viščiukų krūtinėlėse ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje išaugintų broilerių viščiukų šlaunelėse (p<0,05). Rekomenduoju rinktis namų sąlygomis išaugintų broilerių viščiukų mėsą, nes joje yra maţesnis SRR kiekis, didesnis MNRR kiekis bei maţesnis omega-6 ir omega-3 RR santykis.

(6)

6

SUMMARY

Comparison of fatty acid composition in meat of broiler chickens raised in different ways Karolis Bauţa

Master’s thesis

The supervisor of the work: prof. dr. Gintarė Zaborskienė.

Place and time of accomplishment: the master's thesis was completed in 2018–2020 at the Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Department of Food Safety and Quality.

Scope of the work: 37 pages, 16 pictures, 24 references.

The aim of the work: to determine differences in fatty acid composition in the meat of broiler chickens reared industrially in a cage system and at home without restriction of movement.

Objectives of the work: to determine the content of fatty acids and the amounts of their main groups in caged and home-grown conditions, without restriction of movement, in chicken breast, thigh meat and subcutaneous fat; to evaluate the differences in the ratios of omega 6 and omega 3 fatty acids in the meat and subcutaneous fat of differently reared chicken broilers; to evaluate statistically obtained results, to provide recommendations to broiler chicken meat users.

Methods. The fatty acid content of broiler chicken carcass fat is determined by gas chromatography and mass spectrometry. The fatty acids were methylated with an anhydrous solution of KOH in methanol. Chromatographic analysis of fatty acid methyl esters was performed on a PerkinElmer Clarus 680 gas chromatograph and a PerkinElmer Clarus SQ8T mass spectrometer. The fatty acid kit Supelco 37 Component FAME Mix was used to identify fatty acids. Data was processed in Microsoft Office Excel 2010.

The results and conclusions of the analysis. More MUFA was detected compared to SFA and PUFA in all study groups (p<0,05). Also in the study groups, the largest part of SFA was C16:0, MUFA C18:1 and PUFA C18:2n6 RR. C16:0 FA higher rates were found in caged and subcutaneous broiler chickens, C18:1 FA in all groups of home-grown broiler chickens and C18:2n6 RR in thighs and subcutaneous thighs of home-grown broiler chickens. The optimal ratios between omega-6 and omega-3 FA were found in the breasts of home-reared broiler chickens and in the thighs of industrially caged broiler chickens (p<0,05). I recommend choosing home-grown broiler chicken meat because it has a lower SRR content, a higher MUFA content, and a better omega-6 to omega-3 FA ratio.

(7)

7

SANTRUMPOS

AR - arachidono rūgštis

BRRK – bendras riebalų rūgščių kiekis C10:0 – kaprino rūgštis C12:0 – lauro rūgštis C14:0 – myristino rūgštis C16:0 – palmitino rūgštis C16:1 – palmitoleino rūgštis C18:1 – oleino rūgštis C18:2n6 (LR) – linolo rūgštis C18:3n3 (ALR) – α-linoleno rūgštis C18:3n6 – γ-linoleno rūgštis C20:3n3 – cis-11,14,17-eikozatrieno rūgštis C20:5n3 – cis-5,8,11,14,17-eikozapentaeno rūgštis C22:0 – beheno rūgštis C22:6n3 (DHR) – dokozaheksaeno rūgštis C24:1 – Keramido rūgštis

EPR - eikozapentaeno rūgštis ES – Europos Sąjunga

IGRR - ilgos grandinės riebalų rūgštis JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos KOH – kalio hidroksidas

LIGRR - labai ilgos grandinės riebalų rūgštis

MNRR (angl. MUFA – Monounsaturated Fatty Acids) – mononesočiosios riebalų rūgštys NSNJABV - namų sąlygomis, neribojant judėjimo būdu auginti broileriai viščiukai p – patikimumo lygmuo

pav. – paveikslas

PBNSABV - pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje auginti broileriai viščiukai PNRR (angl. PUFA – Polyunsaturated Fatty Acids) – polinesočiosios riebalų rūgštys proc. – procentai

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija RR – riebalų rūgštis

(8)

8 spp. - porušiai

SRR (angl. SFA – Saturated Fatty Acids) – sočiosios riebalų rūgštys ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos

TGRR - trumpos grandinės riebalų rūgštis TRR - transriebalų rūgštis

(9)

9

ĮVADAS

Riebalai yra organizmui padeda atlikti įvairias gyvybines funkcijas (1). Jie yra labiausiai koncentruota organizmo energijos forma (37 kJ/g) ir padeda absorbuoti riebaluose tirpius vitaminus A, D, E ir K bei kitus riebaluose tirpius, biologiškai aktyvius komponentus. Chemiškai dauguma maisto riebalų yra trigliceridai, sudaryti iš glicerolio, sujungto su trimis riebiosiomis rūgštimis, kurios gali būti vienodos arba skirtingos. Trigliceridų skirtumus daugiausia lemia riebalų rūgščių kiekis. Kiti dietiniai riebalai yra fosfolipidai, fitosteroliai ir cholesterolis (2).

Gyvuliniuose riebaluose yra daugiausia sočiųjų riebalų, kaip ir kokosų bei palmių branduolių aliejuje. Kituose augaliniuose aliejuose, tokiuose kaip saulėgrąţų, kukurūzų, sojos, ţemės riešutų, medvilnės, rapsų ir alyvuogių aliejuje, yra daugiau nesočiųjų riebalų (3).

Ţmogaus organizmas yra pajėgus sintetinti daugumą riebalų rūgščių, bet ne omega-3 riebalų rūgštis. Šių nepakeičiamų riebalų rūgščių kasdien galima gauti tik laikantis dietos (1). Omega-3 riebalų rūgštys yra nepaprastai svarbios smegenų, akių ir nervų vystymuisi bei jų veiklai. Į racioną įtraukus omega-3 riebalų rūgštis, pagerėja širdies sveikata, nes sumaţėja cholesterolio kiekis ir padidėja kraujospūdis. Taip pat įrodyta, kad ji sumaţina kraujo krešėjimą arterijose ir apsaugo nuo arterijų sukietėjimo, sumaţina uţdegimą ir sąnarių sustingimą sergantiems artritu, pagerina depresijos simptomus ir cukraus kiekį kraujyje sergantiems diabetu, sumaţina tam tikrų ligų, tokių kaip vėţio ir Alzhaimerio, išsivystymo riziką (4).

Dietos metu susidarančios riebiosios rūgštys daro skirtingą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemoms ir ţmonių sveikatai. Polinės ir mononesočiosios riebalų rūgštys (PNRR ir MNRR) paprastai sumaţina širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) riziką. Sočiosios riebalų rūgštys (SRR) yra vidutiniškai teigiamai koreliuojamos su ŠKL rizika, kadangi transriebalų rūgštys (TRR) turi tvirtą ryšį su didele ŠKL rizika (5).

Šiuolaikinio pasaulio tempas yra labai spartus, ţmonės vis daugiau savo laiko skiria karjerai ir maţiau - tinkamai mitybai. Šiuolaikiniam ţmogui svarbu ţinoti prekyvietėse ir prekybos centruose siūlomos ir dietologų rekomenduojamos ŠKL ligų profilaktikai paukštienos skirtumus, aktualu, ar pramoniniu būdu išauginta paukštiena savo maistine verte gali prilygti ekologinei ar laisvai augintų paukščių mėsai ir kokia viščiukų broilerių mėsa yra geriausia, pasiţymi sveikatai palankiausiu omega-6 ir omega-3 RR santykiu.

Darbo tikslas: nustatyti riebalų rūgščių sudėties skirtumus viščiukų broilerių, išaugintų pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje ir namų sąlygomis, neribojant judėjimo, mėsoje.

(10)

10 Darbo uţdaviniai:

1. Nustatyti riebalų rūgščių sudėtį ir pagrindinių jų grupių kiekius narvuose augintų ir namų sąlygomis, neribojant judėjimo, viščiukų broilerių krūtinėlių, šlaunelių mėsoje bei poodiniuose riebaluose.

2. Įvertinti omega 6 ir omega 3 riebalų rūgščių santykių skirtumus skirtingai augintų viščiukų broilerių mėsoje irpoodiniuose riebaluose.

3. Įvertinti statistiškai gautus rezultatus, pateikti rekomendacijas viščiukų broilerių mėsos vartotojams.

(11)

11

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Riebalų rūgštys ir jų klasifikacija

Riebalų rūgštis, svarbi lipidų (riebaluose tirpių gyvų ląstelių komponentų) dalis esanti augaluose, gyvūnuose ir mikroorganizmuose. Paprastai riebalų rūgštis susideda iš tiesios grandinės, susidedančios iš vienodo skaičiaus anglies atomų, su vandenilio atomais išilgai grandinės ir viename grandinės gale, o kitame gale – karboksilo grupės (―COOH). Riebalų rūgštis pagal struktūrines bei chemines savybes skirstoma į dvi kategorijas:

 sočiąsias,  nesočiąsias (6).

Sočiosios riebalų rūgštys neturi jokių dvigubų jungčių ar kitų funkcinių grupių išilgai grandinės. Nesočiosios riebalų rūgštys turi bent vieną porą anglies atomų, sujungtų dviguba jungtimi, leidţiančia prie šių anglies junginių pridėti kitus atomus. Skirtumas tarp jų yra tas, kad sočiosios riebalų rūgštys kambario temperatūroje paprastai būna kietos, o nesočiosios riebalų rūgštys yra skystos (6).

Nesočiosios riebalų rūgštys skirstomos į:  mononesočiąsias riebalų rūgštis,  polinesočiąsias riebalų rūgštis (6).

Mononesočiosios riebalų rūgštys chemiškai klasifikuojamos kaip riebiosios rūgštys, turinčios vieną dvigubą jungtį (7). Mononesotieji riebalai kambario temperatūroje yra skysti, tačiau atšalę pradeda kietėti (8). Polinesočiosios riebalų rūgštys – riebalų rūgštys, turinčios daugiau nei vieną dvigubą jungtį (6).

Polinesočiąsias riebalų rūgštis galima dar suskirstyti į tris pagrindines šeimas pagal pirmosios dvigubosios jungties vietą, pradedant nuo riebiųjų rūgščių grandinės metilo galo:

 Omega-3,

 Omega-6 ,  Omega-9 (9).

Omega-3 (arba n-3) riebalų rūgštys turi pirmąjį dvigubą ryšį prie trečiojo anglies atomo ir daugiausia apima alfa linoleno rūgštį (ALR) ir jos darinius eikozapentaeno rūgštį (EPR) ir dokozaheksaeno rūgštį (DHR) (9).

Omega-6 (arba n-6) riebalų rūgštys turi pirmąjį dvigubą ryšį ties šeštuoju anglies atomu ir daugiausia apima linolo rūgštį (LR) ir jos darinį arachidono rūgštį (AR) (9).

(12)

12 Omega-9 (arba n-9) riebalų rūgštys turi pirmąjį dvigubą ryšį ties devintuoju anglies atomu ir apima daugiausia oleino rūgštį (9).

Nesočiosios riebalų rūgštys taip pat gali būti klasifikuojamos kaip „cis“ (sulenkta forma) arba „trans“ (tiesioji forma), atsiţvelgiant į tai, ar vandenilis yra surištas toje pačioje, ar priešingoje molekulės pusėje. Labiausiai natūraliai esančios nesočiosios riebalų rūgštys randamos „cis“ pavidalu. Transriebalų rūgštis (TRR) galima suskirstyti į dvi grupes: dirbtinį TRR (pramoninį) ir natūralų TRR (atrajotojų). Pramoninius TRR gamina ţmonės ir jų galima rasti produktuose, kurių sudėtyje yra augalinių aliejų / riebalų, kurie buvo sukietinti, ţinomi kaip dalinis hidrinimas. Nedideli TRR kiekiai taip pat gali susidaryti dezodoravus augalinius aliejus / riebalus - paskutinį maistinio aliejaus / riebalų rafinavimo etapą. Egzistuoja daugybė TRR izomerų (atmainų), kurie struktūriškai skiriasi dvigubo jungties palei riebiųjų rūgščių molekulę padėtyje. Tiek atrajotojų, tiek pramoniniame TRR yra tie patys izomerai, turintys platesnį pramoninio TRR struktūrų diapazoną, tačiau skirtingomis proporcijomis (9).

Remiantis tuo, ar gyvūnai gali juos sintetinti iš endogeninių pirmtakų, ar jų trūkumą galima panaikinti papildant maistą, jie gali būti klasifikuojami kaip:

 nepakeičiamos riebalų rūgštys,  pakeičiamos riebalų rūgštys (9).

Nepakeičiamos riebalų rūgštys yra lipidai, kurių organizmas nesintetina, todėl jie turi būti gaunami iš dietos. Šios riebiosios rūgštys dalyvauja įvairiuose biologiniuose procesuose ir joms metabolizuojantis susikuria daug junginių. Yra dvi pirminės nepakeičiamųjų riebiųjų rūgščių šeimos - omega-3 ir omega-6, kurių kiekvienoje grupėje yra sudedamųjų lipidų. Riebalų rūgštys kiekvienoje iš šių šeimų gali virsti viena nuo kitos, bet ne tarp šeimų, todėl abi šeimos turi būti vartojamos su maistu. Į vakarietišką racioną paprastai įeina dideli omega-6 riebalų rūgščių kiekiai, o tokiuose maisto produktuose kaip grūdai, augaliniai aliejai, paukštiena ir kiaušiniai gausu omega-6 lipidų. Tačiau omega-3 riebiosios rūgštys, kurių daugiausia yra šaltuose vandenyse esančiose ţuvyse, nevartojamos taip daţnai, todėl racioną rekomenduojama papildyti omega-3 (10).

Atsiţvelgiant tik į grandinės ilgį, riebalų rūgštys gali būti suskirstyti į:  trumpos grandinės RR (TGRR): iki 6 anglies atomų;

 vidutinės grandinės RR (VGRR): nuo 8 iki 12 anglies atomų;  ilgos grandinės RR (IGRR): nuo 14 iki 18 anglies atomų;  labai ilgos grandinės RR (LIGRR): nuo 20 anglies atomų (11).

Dėl didelio tirpumo vandenyje trumpos grandinės ilgio ir maţo molekulinio dydţio, TGRR greitai absorbuojamos ţarnyne ir, gabenant vena, pernešamos į albuminą ir į kepenis, nereikalaujant

(13)

13 kilomikronų. VGRR absorbcijos ir transportavimo kelias yra panašus. IGRR ir LIGRR tirpumas vandenyje yra silpnas arba jo nėra, todėl po absorbcijos ţarnyne jie yra išskiriami į limfinę sistemą, kaip kilomikronų komponentas, o krūtinės ląstos kanalas pernešamas į kraujotakos sistemą subklavijos venų lygiu (veninis kraujas) (11).

1.2. Broilerių viščiukų auginimas pramoniniu būdu ypatumai

Daugelis pramoninių standartinių tvartų paprastai yra tušti, išskyrus maitinimo ir geriamąsias linijas. Broileriai auginami ant kraiko (daţnai iš šiaudų, medţio droţlių, durpių ar popieriaus), kad absorbuotų viščiukų mėšlą. Pašarai teikiami visą laiką ir susideda iš granuliuotos dietos, kurioje daug angliavandenių ir baltymų, paprastai tiekiama per automatinę šėrimo sistemą (12).

Viščiukai broileriai patalpinami į auginimo tvartus ir paprastai laikomi dideliuose mišrių lyčių pulkuose. Šiuose pulkuose viename tvarte gali būti 10 000 arba 20 000 ar daugiau paukščių. Broileriai auginimo ūkyje laikomi iki skerdimo amţiaus. Kai paukščiai priartėja prie galutinio skerdimo svorio, pulkai daţnai būna retinami. Tam reikia sugauti ir išveţti dalį kaimenės (paprastai lengvesnius paukščius) skerdimui, kad likusiems paukščiams būtų daugiau vietos uţaugti didesniam svoriui. Tvartuose likę paukščiai greičiausiai patirs stresą dėl retinimo proceso, todėl jie tampa jautresni bakterinėms infekcijoms, tokioms kaip kampilobakterijozė - apsinuodijimo maistu prieţastis, kuri kelia rimtą susirūpinimą visuomenės sveikatai (12).

Kraikas paukštidėje paprastai nėra valomas per visą broilerio viščiukų auginimo laiką. ES blogas kraikas visiškai pašalinamas po kiekvieno pulko, o tvartas valomas, dezinfekuojamas ir pakeičiama nauju kraiku. JAV daţniausiai blogas kraikas yra visiškai pašalinamos, tvartai valomi ir dezinfekuojami tik kartą ar du kartus per metus, priešingai nei po kiekvieno pulko. Kraiko kokybė turi įtakos oro kokybei (t.y. dulkių, oro drėgmės ir amoniako kiekiui). Kraikas gali sušlapti priklausomai nuo kraiko rūšies, vandens išsiliejimo ir dietos (tai gali turėti įtakos paukščio išmatų sudėčiai). Šlapias kraikas yra pagrindinis kontaktinio dermatito (t.y. krūties, šlaunų ir pėdų paţeidimų) rizikos veiksnys (12).

ES direktyvoje 2007/43 / EB nurodytos mėsinių viščiukų apsaugos taisyklės, numatančios būtiniausius broilerių viščiukų reikalavimus. Jame nurodomas viščiukų tankis ir atmosferos sąlygos, siekiant sumaţinti ekstremalų perpildymą ir prastas sąlygas. ES šalyse, tokiose kaip Jungtinėje Karalystėje, leidţiamas viščiukų tankumas yra dar labiau ribojamas. Kitose šalyse, tokiose kaip JAV, nėra federalinių reglamentų, priţiūrinčių viščiukų broilerių auginimo standartus, tokius kaip aplinkos sąlygos ar gyvulių tankio ribos (12).

(14)

14

1.3. Aukštesnės gerovės (alternatyvūs) auginimo būdai.

Viščiukai alternatyviuose ūkininkavimo ūkiuose turi daugiau vietos (maţesnis gyvulių tankumas) ir daţnai naudoja lėčiau augančių veislių viščiukus, kurių gerovė yra didesnė, todėl paukščiai paprastai skerdţiami vyresniame amţiuje nei greitai augančios veislės (12).

ES tik nedidelė dalis komercinių broilerių viščiukų auginami alternatyviuose ūkiuose. JAV maţiau kaip 1% viščiukų auginami kaip „laisvai laikomi gyvūnai“ (terminas vartojamas, jei vištos bent dalį dienos gali patekti į lauką) (12).

1.3.1. Aukštesnė gerovė auginimo būdas patalpose

Šiuose ūkiuose vištos laikomos uţdarose patalpose, tačiau jos yra sodresnės, turi daugiau erdvės, tinkamesnį apšvietimą (dirbtinį ar natūralų šaltinį) ir yra iš veislių, turinčių aukštesnį gerovės rezultatą - įskaitant vidutinį ar lėtesnį augimo greitį, palyginti su intensyviomis veislėmis. Šis auginimo būdas leidţia šiems paukščiams turėti geresnę fizinę sveikatą (pvz., kojų ir širdies bei kraujagyslių sveikatą) ir parodyti daugiau natūralaus elgesio bruoţų. Jungtinėje Karalystėje „RSPCA Assured“ etiketėje išdėstyti gerovės standartai, nustatantys maksimalų gyvulių tankį 30 kg / m2 ir augimo greitį, kuris neturi viršyti 45 g / dieną (12).

1.3.2. Naminiai paukščiai auginimo būdas ganyklose

Naminių paukščių auginimas ganyklose yra intensyvus būdas auginti daugybę viščiukų nedideliame ţemės plote. Pagal šią sistemą paukščiai yra laikomi mobiliose prieglaudose su stogais ir šoninėmis sienomis, bet be grindų, paukščiai sėdi ant ţolės po pastogėmis. Kasdien perkeliant prieglaudas į švieţią ţolės lopinėlį, paukščiai nevargina ţolės ir yra geresnės būklės nei veisiant tradiciškai (13).

Svarbu niekada neišleisti paukščių į ganyklas anksčiau nei prieš šešias savaites. Reikia palaukti, kol paukščiai bus visiškai plunksnuoti ir jiems nebereikės papildomo šilumos. Ankstesniais laikais buvo įprasta vienadienius viščiukus statyti pastogėse su anglies ar aliejaus krosnimis, tačiau dabartiniais laikais naudojamose ganyklų paukščių prieglaudose krosnių nėra ir paukščiai neturėtų būti perkeliami į juos tol, kol pasibaigs veisimosi laikotarpis. Šiuolaikiniai mėsiniai viščiukai yra ypač jautrūs atšaldymui, todėl kai kuriuose maţuose pulkuose mirštamumas sudaro net 80%. Atšaldymas ankstyvame amţiuje gali padidinti mirtingumą per visą kaimenės

(15)

15 gyvenimą. Norėdami, kad paukščiai jaustųsi patogiai prieš išveţdami juos į ganyklas, taip pat reikia numatyti maţiausiai 0,1 m2 grindų plotą vienam paukščiui iki šešių savaičių amţiaus (13).

Kai vištos yra ganyklų prieglaudose, rekomenduojama suteikti 0,15 m2

grindų ploto vienam broileriui viščiukui (1,8 kg gyvojo svorio) arba 0,2 m2

(2,7 kg gyvojo svorio). Mėsiniai viščiukai šiandien jaunesniame amţiuje pasiekia didesnį svorį nei anksčiau, o rekomenduojamas tankis yra maţesnis nei senesnių veislių. Šis vietos reikalavimas yra ypač būtinas karščio streso laikotarpiais. Karštomis dienomis reikia pašalinti bet kokias tvirtas sienas ar audinius, dengiančius prieglaudų šonus, kad susidarytų geresnė ventiliacija paukščiams (13).

1.4. Ekologiškas broilerių viščiukų auginimas ypatumai

Ekologinis ūkininkavimas turi atitikti vartotojų lūkesčius gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir maisto saugos srityse. Ekologiška broilerių auginimas grindţiamas auginimo taisyklėmis (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008), kuriai būdingi aukšti reikalavimai gyvulių laikymui ir auginimui(14). Ekologiškų naminių paukščių auginime atsiţvelgiama į gyvenimo sąlygas, sveikatą, paukščių kilmę, pašarus, perdirbimą ir leistinas medţiagas (15).

1.4.1. Auginimo sąlygos

Standartai riboja paukščių tankį iki 10 paukščių / m2 iki ne daugiau kaip 21 kg / m2 fiksuotoms tvartams ir 16 paukščių / m2 - iki maksimalios 30 kg / m2 mobiliesems tvartams. Lauko dydis taip pat ribojamas iki 4800 paukščių viename name, išskyrus dirvoţemio asociacijos sertifikuotas sistemas, kur riba yra 1000 vienam namui (16).

Ekologiniame ţemės ūkyje neleidţiama reguliariai vartoti jokių antibiotikų ar chemoterapinių vaistų. Tai reiškia, kad antikokcidiniai vaistai (dar vadinami kokcidiostatiniais vaistais), t.y. vaistai, naudojami siekiant uţkirsti kelią parazitinės ligos kokcidiozei (Eimeria spp.), negali būti įprasti naudojami kaip įprastoje paukštininkystėje. Vietoj to galima skiepyti jauniklius. Šiuo metu ekologinės gyvulininkystės taisyklės leidţia atlikti įprastinę vakcinaciją, kai yra akivaizdus poreikis ir kiti gydymo metodai gali būti laikomi maţiau priimtinais. Vakcinos, sudarytos iš genetiškai modifikuotų organizmų arba pagamintos naudojant genetiškai modifikuotą organizmą, negali būti naudojamos ekologiniame ūkyje (17).

Ekologiniuose ūkiuose gyvūnai, turintys ligos ar suţeidimo poţymių, turi būti nedelsiant pastebėti ir tinkamai priţiūrimi. Jei būtinas apdorojimas nebus atliekamas, visas ūkis gali prarasti

(16)

16 ekologinio ţenklinimo teises. Jei organiniuose pulkuose naudojami antibiotikai ar chemoterapiniai vaistai, mėsos išėmimo laikas yra dvigubai didesnis nei oficialus įprastas išėmimo laikas ir maţiausiai 6 mėnesiai. Praktiškai tai reiškia, kad broileriai, kurie gydomi antibiotikais, nebus ţenklinami ekologinio ūkio ţenklu, nes jie bus paskersti nepasibaigus išlaukos laikui (17). Tik ekologiški pašarai. Visą savo viščiukų gyvenimą reikia pateikti sertifikuotą ekologišką pašarą. Tai apima ekologiškus grūdus, pašarus ir papildus (18).

(17)

17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

2.1 . Tyrimo atlikimo vieta ir laikas

Namų sąlygomis, neribojant judėjimo ir X įmonėje pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių krūtinėlių, šlaunelių ir poodinių riebalų riebalų rūgščių palyginamoji analizė buvo atlikta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje Maisto saugos ir kokybės katedroje. Tyrimo laikas nuo 2018 m. iki 2020 m.

2.2. Tyrimo objektas

Tyrimo objektas – namų sąlygomis, neribojant judėjimo viščiukų broilerių mėsoje ir poodiniuose riebaluose esančių riebalų rūgštys ir X įmonėje pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų viščiukų broilerių mėsoje ir poodiniuose riebaluose esančių riebalų rūgštys. Namų sąlygomis, neribojant judėjimo auginti broileriai viščiukai buvo auginti 3 – 4 mėn. Auginimo pradţioje būdavo 35 broilerių viščiukai, kurių amţius 5 dienos. 3 savaites jie buvo auginami namuose. Šis laikotarpis priklausė nuo oro sąlygų, kai šiltomis dienomis juos perkeldavo į gardą (apie 3 m2 ir būdelę, kur jie nakvodavo), kuris buvo kilnojamas į naują vietą, kai broileriai viščiukai nulesdavo ţolę. Vidutiniškai po 2 savaičių broilerius viščiukus ryte paleisdavo iš gardo ir vakare vėl suvydavo į gardą. Taip jie buvo auginami iki skerdimo – 1,5 - 2 mėn. Mėginiai buvo paimti atsitiktinai iš likusių 27 broilerių viščiukų skerdenų ir buvo uţšaldyti buitiniame šaldiklyje iki kol buvo atliekami tyrimai.

X įmonės broileriai viščiukai buvo perkami tiesiogiai iš įmonės neatsiţvelgiant į svorį ar bendrą išvaizdą. Broilerių viščiukų skerdenos taip pat buvo uţšaldtytos buitiniame šaldiklyje iki tyrimo laiko.

Tiek namų sąlygomis, neribojant judėjimo augintų broilerų viščiukų, tiek X įmonės pirktų broilerių viščiukų buvo pasirinktos 3 tiriamosios vietos – vištų krūtinėlės, vištų šlaunelės ir vištų poodiniai riebalai. Kiekvienai tiriamajai vietai buvo paimti po 3 atskirų broilerių viščiukų skerdenos mėginius. Bendrai buvo paimta 18 mėginių.

(18)

18

2.3. RR tyrimo metodas

Tyrimo metu riebalų rūgščių kiekis broilerių viščiukų skerdenos riebaluose nustatomas, taikant dujų chromatografijos ir masių spektrometrijos (GC – MS) metodą. Riebalų rūgščių analizei tiriamieji mėginiai buvo paruošti pagal LST EN ISO 12966 – 2:2017 (19). Šlaunelių, krūtinėlių mėsa be odos ir poodiniai riebalai buvo smulkinami ir pašildomi karštoje vandens vonelėje iki tol, kol ištirps. Buvo paimta 1g. riebalų mėginiui, riebalai ekstrahuoti n-heksanu, nufiltravus filtrate RR buvo sumetilintos bevandeniu kalio šarmu metanolyje ( 2 mol/l KOH).

Riebalų rūgščių metilesterių chromatografinė analizė atlikta dujų chromatografu PerkinElmer Clarus 680, masių spektrometru PerkinElmer Clarus SQ8T.

Analizei taikytos šios sąlygos:

 Chromatografinės kolonėlės temperatūra – 60°C 1 min, 12°C/min iki 180°C, išlaikant 10 min.

 Spektrometro temperatūrinis reţimas – 5°C/min. iki 300°C, išlaikant 2 min.  Garintuvo temperatūra – 250°C

 Dujos nešėjos – azotas.

Riebalų rūgščių identifikavimui naudotas riebalų rūgščių rinkinys „Supelco 37 Component FAME Mix“, tetradekadieno (C14:2) ir heksadekadieno (C16:2) RR identifikuotos interpoliacijos būdu.

2.4. Tyrimo schema

RR tyrimo eiga pateikta 1 paveiksle.

(19)

19

2.5. Matematinė statistinė duomenų analizė

Gauti duomenys apie broilerių viščiukų riebalų rūgštis esančias mėsoje ir odelėje buvo suvedami ir apdorojami naudojant Microsoft Excell 2010 programą. Skaičiuojama SRR, MNRR, PNRR, trans RR kiekių suma, vidutinės reikšmės, standartiniai nuokrypiai, reikšmių skirtumo patikimumo lygmuo (p). Darbe pateiktos vidutinės rodiklių vertės, kurios apskaičiuotos naudojant funkciją AVERAGE, standartinis nuokrypis – STDEV, rodiklių verčių skirtumų patikimumo lygmuo p – taikant T.TEST porinį palyginimo testą. Skirtumas yra statistiškai patikimas, kai p≤0,05.

(20)

20

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Riebalų rūgščių grupių palyginimas namų sąlygomis, neribojant

judėjimo, ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų

riebaluose

Tyrimo metu buvo lyginama SRR, MNRR ir PNRR tarp namų sąlygomis, neribojant judėjimo ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų. Rezultatai pateikti 2 paveikslėlyje.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad SRR pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų skerdenoje aptikta daugiau (27,06 ± 0,411 proc. nuo BRRK), negu namų sąlygomis, neribojant judėjimo augintų broilerių viščiukų skerdenose (24,79 ± 0,131 proc. nuo BRRK) (p>0,05).

Remiantis tyrimo duomenimis nustatyta, kad MNRR buvo daugiau namų sąlygomis, neribojant judėjimo, augintuose broilerių viščiukų skerdenoje (39,4 ± 0,751 proc. nuo BRRK ), nei pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų (38,03 ± 0,691 proc. nuo BRRK ) (p>0,05).

Palyginus gautus duomenis matyti, kad PNRR tiek namų sąlygomis, neribojant judėjimo (36,47 ± 0,176 proc. nuo BRRK ), tiek pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje (36,87 ± 0,138 proc. nuo BRRK ) augintų broilerių viščiukų skerdenose yra beveik tiek pat, pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų mėsoje nustatyta, neţymiai didesni PNRR kiekiai (p>0,05).

2 pav. Namų sąlygomis, neribojant judėjimo ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų

pagrindiniai RR kiekiai. 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 45,00 SRR MNRR PNRR RR k iek is ( pro c. ) nu o bend ro RR k iek io NSNJABV PBNSABV

(21)

21

3.2. RR rūšių palyginimas namų sąlygomis, neribojant judėjimo, ir

pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų krūtinėlių

riebaluose

SRR, MNRR ir PNRR namų sąlygomis, neribojant judėjimo ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų krūtinėlių mėsoje pateikti 3 pavaikslėlyje.

Palyginus SRR, MNRR ir PNRR kiekius namų sąlygomis, neribojant judėjimo, ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų krūtinėlių mėsoje, matome, kad daugiau SRR buvo nustatyta pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų krūtinėlėse (28,21 ± 0,287 proc. nuo BRRK) (p<0,05). Namų sąlygomis, neribojant judėjimo, augintų broilerių krūtinėlėse buvo aptikta daugiau MNRR (39,62 ± 0,126 proc. nuo BRRK ) ir PNRR (35,63 ± 0,173 proc. nuo BRRK) (p>0,05).

pagrindiniai RR kiekiai krūtinėlėse.

Daugiausiai SRR krūtinėlėse sudarė C16:0 RR (4 pav.). Šios RR daugiau aptikta pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų krūtinėlėse (23,11 ± 0,345 proc. nuo BRRK) (p<0,05). Ţymiai maţesnę SRR dalį sudarė C18:0 ir C14:0 RR. Abiejų šių RR turėjo daugiau namų sąlygomis, neribojant judėjimo, augintų broilerių viščiukų krūtinėlės lyginant su pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukai (p>0,05). Neţymiai C10:0 RR buvo aptikta

0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 45,00 SRR MNRR PNRR RR k iek is ( pro c. ) nu o bend ro RR k iek io NSNJABV PBNSABV

(22)

22 pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų krūtinėlėse (0,21 ± 0,004 proc. nuo BRRK).

4 pav.Namų sąlygomis, neribojant judėjimo ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų

SRR sudėtis ir kiekiai krūtinėlėse.

Buvo nustatytos 3 MNRR – C16:1, C18:1 ir C24:1 RR (5 pav.). C18:1 RR daug daugiau aptikta lyginant su kitom RR. Namų sąlygomis, neribojant judėjimo, augintų broilerių viščiukų krūtinėlės C18:1 (34,74 ± 0,139 proc. nuo BRRK) (p<0,05) ir C24:1 (2,29 ± 0,042 proc. nuo BRRK) (p>0,05) RR turėjo daugiau lyginant su pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų krūtinėlėmis, bet C16:1 RR pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų krūtinėlėse (6,6 ± 0,116 proc. nuo BRRK) aptikta ţenkliai daugiau (p<0,05).

MNRR sudėtis ir kiekiai krūtinėlėse.

0 5 10 15 20 25 30 C10:0 C14:0 C16:0 C18:0 RR k iek is ( pro c. ) nu o bend ro RR k iek io NSNJABV PBNSABV 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 C16:1 C18:1 C24:1 RR k iek is ( pro c. ) nu o bend ro RR k iek io NSNJABV PBNSABV

(23)

23 Daugiausiai PNRR sudarė C18:2n6 RR (6 pav.). Pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų krūtinėlėse C18:2n6 RR aptikta ţenkliai daugiau nei namų sąlygomis, neribojant judėjimo, augintų broilerių viščiukų krūtinėlėse (p<0,05). C18:3n6 ir C18:3n3 RR buvo aptikta daugiau namų sąlygomis, neribojant judėjimo, augintų broilerių viščiukų krūtinėlėse lyginant su pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų krūtinėlėmis (p>0,05), o C22:6n3 RR aptikta daug didesnis kiekis namų sąlygomis, neribojant judėjimo, augintų broilerių viščiukų krūtinėlėse uţ pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų krūtinėlės. C20:5n3 buvo aptikta tik namų sąlygomis, neribojant judėjimo, augintų broilerių viščiukų krūtinėlėse (1,43 ± 0,007 proc. nuo BRRK).

PNRR sudėtis ir kiekiai krūtinėlėse.

3.3. RR rūšių palyginimas namų sąlygomis, neribojant judėjimo, ir

pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų šlaunelių

riebaluose

Išanalizavus duomenis, buvo nustatyti SRR, MNRR ir PNRR tarp namų sąlygomis, neribojant judėjimo ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų šlaunelių. Tyrimo duomenys pateikti 7 pavaikslėlyje.

Namų sąlygomis, neribojant judėjimo, augintų broilerių viščiukų šlaunelėse didţiausią dalį sudarė MNRR (40,38 ± 0,242 proc. nuo BRRK), pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų šlaunelėse neţymiai daugiau sudarė PNRR (37,35 ± 0,171 proc. nuo BRRK)

0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 C18:2n6 C18:3n6 C18:3n3 C20:5n3 C22:6n3 RR k iek is ( pro c. ) nu o bend ro RR k iek io NSNJABV PBNSABV

(24)

24 (p>0,05). Namų sąlygomis, neribojant judėjimo, augintų broilerių viščiukų šlaunelėse MNRR buvo aptikta daugiau lyginant su pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų šlaunelėm (p>0,05), bet pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų šlaunelės turėjo daugiau PNRR (p>0,05) ir neţymiai daugiau SRR (p>0,05).

pagrindiniai RR kiekiai šlaunelėse.

Lyginant SRR (8 pav.) daugiausiai jų sudarė C16:0 RR. Šios RR daugiau buvo aptikta namų sąlygomis, neribojant judėjimo, augintų broilerių viščiukų šlaunelėse (19,97 ± 0,095 proc. nuo BRRK) lyginant su pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų šlaunelėmis (p>0,05). Taip pat C14:0 RR neţenkliai buvo daugiau namų sąlygomis, neribojant judėjimo, augintų broilerių viščiukų šlaunelėse (p>0,05), bet pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų šlaunelėse buvo daugiau C18:0 RR (p>0,05) ir tik narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų šlaunelėse buvo aptikta C22:0 RR (1,47 ± 0,172 proc. nuo BRRK).

0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 45,00 SRR MNRR PNRR RR k iek is ( pro c. ) nu o bend ro RR k iek io NSNJABV PBNSABV

(25)

25

SRR sudėtis ir kiekiai šlaunelėse.

Tyrime nustatyta (9 pav.), kad daugiausiai MNRR sudarė C18:1 RR lyginant su kitomis aptiktomis RR (p<0,05). Namų sąlygomis, neribojant judėjimo, augintų broilerių viščiukų šlaunelėse šios RR buvo nustatyta daugiau lygint su pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų šlaunelėmis (p<0,05). Pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų šlaunelės neţenkliai daugiau turėjo C16:1 RR (p>0,05) ir ţymiai daugiau turėjo C24:1 RR lyginant su namų sąlygomis, neribojant judėjimo, augintų broilerių viščiukų šlaunelėmis (p<0,05).

MNRR sudėtis ir kiekiai šlaunelėse.

0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 C14:0 C16:0 C18:0 C22:0 RR k iek is ( pro c. ) nu o bend ro RR k iek io NSNJABV PBNSABV 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 C16:1 C18:1 C24:1 R R k iek is (proc.) nuo bendro R R k iek io NSNJABV PBNSABV

(26)

26 Daugiausiai PNRR sudarė C18:2n6 RR (10 pav.) lyginant su kitom RR. Daugiau šio RR buvo aptikta namų sąlygomis, neribojant judėjimo, augintų broilerių viščiukų šlaunelėse lyginant su pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų šlaunelėmis (p>0,05), taip pat tik namų sąlygomis, neribojant judėjimo būdu augintų broilerių viščiukų šlaunelėse buvo aptikta C18:3n3 RR (0,56 ± 0,003 proc. nuo BRRK). Pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų šlaunelėse buvo aptikta daugiau C18:3n6 RR (p>0,05), neţenkliai daugiau C20:5n3 RR (p>0,05) ir daugiau C22:6n3 RR lyginant su namų sąlygomis, neribojant judėjimo būduaugintų broilerių viščiukų šlaunelėmis (p<0,05).

10 pav.Namų sąlygomis, neribojant judėjimo ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių

viščiukų PNRR sudėtis ir kiekiai šlaunelėse.

3.4. RR rūšių palyginimas namų sąlygomis, neribojant judėjimo, ir

pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų poodiniuose

riebaluose

Išanalizavus duomenis buvo nustatyti SRR, MNRR ir PNRR tarp namų sąlygomis, neribojant judėjimo ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų poodiniuose riebaluose. Tyrimo duomenys matomi 11 paveikslėlyje.

Diţiausiai dalį RR namų sąlygomis, neribojant judėjimo, augintų broilerių viščiukų poodiniuose riebaluose sudarė PNRR (39,43 ± 0,531 proc. nuo BRRK), o pramoniniu būdu

0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 C18:2n6 C18:3n6 C18:3n3 C20:5n3 C22:6n3 R R k iek is (proc.) nuo bendro R R k iek io NSNJABV PBNSABV

(27)

27 narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų poodiniuose riebaluose neţymiai daugiau PNRR (39,2 ± 0,119 proc. nuo BRRK) lyginant su MNRR (39,18 ± 0,083 proc. nuo BRRK) (p>0,05). namų sąlygomis, neribojant judėjimo, augintų broilerių viščiukų poodiniuose riebaluose buvo aptikta tik neţenkliai daugiau PNRR lyginant su pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų poodiniais riebalais (p>0,05), tačiau pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų poodiniuose riebaluose aptikta daugiau SRR ir MNRR lyginant su namų sąlygomis, neribojant judėjimo būdu augintų broilerių viščiukų poodiniais riebalais (p>0,05).

11 pav. Namų sąlygomis, neribojant judėjimo ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių

viščiukų pagrindiniai RR kiekiai poodiniuose riebaluose.

Išanalizavus duomenis (12 pav.) buvo nustatyta, kad SRR daugiausiai sudarė C16:0 RR abiejose tiriamų grupių poodiniuose riebaluose. Pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų poodiniuose riebaluose buvo nustatyta daugiau C16:0, C18:0 ir neţenkliai C12:0 RR lyginant su namų sąlygomis, neribojant judėjimo būdu augintų broilerių viščiukų poodiniais riebalais (p>0,05). Bet namų sąlygomis, neribojant judėjimo, augintų broilerių viščiukų poodiniuose riebaluose buvo neţymiai daugiau C14:0 lyginant su pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų poodiniuose riebaluose (p>0,05) ir tik namų sąlygomis, neribojant judėjimo, augintų broilerių viščiukų poodiniais riebalais buvo aptikta C22:0 RR (0,07 ± 0,005 proc. nuo BRRK). 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 45,00 SRR MNRR PNRR R R k iek is (proc.) nuo bendro R R k iek io NSNJABV PBNSABV

(28)

28

viščiukų SRR sudėtis ir kiekiai poodiniuose riebaluose.

Palyginus duomenis matoma, kad daugiausiai MNRR sudarė C18:1 RR abiejose tyrimų grupėse (13 pav.). namų sąlygomis, neribojant judėjimo, augintų broilerių viščiukų poodiniuose riebaluose buvo aptikta daugiau tik C18:1 RR lyginant su pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų poodiniais riebalais (p>0,05), o pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų poodiniuose riebaluose nustatyta daugiau C16:1 RR ir ţymiai daugiau C24:1 RR (p>0,05).

viščiukų MNRR sudėtis ir kiekiai poodiniuose riebaluose.

0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 C12:0 C14:0 C16:0 C18:0 C22:0 RR k iek is ( pro c. ) nu o bend ro RR k iek io NSNJABV PBNSABV 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 C16:1 C18:1 C24:1 RR k iek is ( pro c. ) nu o bend ro RR k iek io NSNJABV PBNSABV

(29)

29 Išanalizavus duomenis nustatyta, kad didţiausią PNRR dalį sudarė C18:2n6 RR (14 pav.). Lyginant su pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų poodiniais riebalais, namų sąlygomis, neribojant judėjimo, augintų broilerių viščiukų poodiniuose riebaluose odelėse aptikta daugiau C18:2n6 ir C18:3n6 RR (p>0,05). Pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų poodiniuose riebaluose daugiau nustatyta C20:5n3 ir C22:6n3 RR (p>0,05). Tik pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų poodiniuose riebaluose buvo aptikta C20:3n3 RR (0,8 ± 0,071 proc. nuo BRRK).

viščiukų PNRR sudėtis ir kiekiai poodiniuose riebaluose.

3.5. Omega-3 ir omega-6 rūšių palyginimas namų sąlygomis, neribojant

judėjimo, ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų

riebaluose

Išanalizavus duomenis buvo nustatyti omega-3 ir omega-6 procentiniai kiekiai namų sąlygomis, neribojant judėjimo, ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų krūtinėlėse, šlaunelėse ir poodiniuose riebaluose. Tyrimo duomenys pateikti 15 paveikslėlyje.

Palyginus omega-3 ir omega-6 kiekius tarp namų sąlygomis, neribojant judėjimo ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų krūtinėlių, šlaunelių ir poodinių riebalų matoma, kad daugiausiai omega-3 RR turi pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų

0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 C18:2n6 C18:3n6 C18:3n3 C20:3n3 C20:5n3 C22:6n3 RR k iek is ( pro c. ) nu o bend ro RR k iek io NSNJABV PBNSABV

(30)

30 broilerių viščiukų šlaunelės (vidutiniškai 7,99 ± 0,266 proc. nuo BRRK), maţiausiai turėjo pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų krūtinėlės (vidutiniškai 0,66 ± 0,001 proc. nuo BRRK). Daugiausiai omega-6 RR nustatyta namų sąlygomis, neribojant judėjimo, augintų broilerių viščiukų odelėse (vidutiniškai 37,28 ± 0,351 proc. nuo BRRK), o maţiausiai pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų šlaunelėse (vidutiniškai 29,37 ± 0,082 proc. nuo BRRK).

viščiukų omega-3 ir omega-6 RR palyginimas.

Taip pat buvo palyginta omega-3 ir omega-6 RR grupių santykiai tarp namų sąlygomis, neribojant judėjimo ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų krūtinėlių, šlaunelių ir poodinių riebalų. Tyrimo duomenys pavaizduoti 16 paveikslėlyje.

Tyrimo rezultatai rodo, kad didţiausias skirtumas tarp omega-3 ir omega-6 RR yra pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų krūtinėlėse apie 50 kartų, o maţiausius skirtumus turi namų sąlygomis, neribojant judėjimo augintų broilerių viščiukų krūtinėlės apie 5 ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų šlaunelės apie 4 kartus. 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 45,00 NSNJABV krutinėlės PBNSABV krutinėlės NSNJABV šlaunelės PBNSABV šlaunelės NSNJABV poodiniai riebaliai PBNSABV poodiniai riebalai R R kiek is (pr o c. ) nu o be nd ro R R kiek io omega-3 omega-6

(31)

31

viščiukų omega-6 ir omega-3 RR santykių palyginimas.

0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 K a rt a i

(32)

32

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Atliktame tyrime siekta nustatyti ir palyginti RR tarp viščiukų broilerių, išaugintų pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje ir namų sąlygomis, neribojant judėjimo. Palyginus RR broilerių viščiukų visose tirtose skerdenose, matome, kad vyrauja MNRR ir PNRR RR.Milicevic ir kt. (2014) ištyrė vištienos mėsos vartojimo įtaką širdies ir kraujagyslių ligų rizikai bendroje populiacijoje ir nustatė pagrindines vištienos mėsos RR: oleino (C18: 1 cis), linolio (C18: 2 cis), palmitino (C16: 0), stearino (C18: 0) ir palmitoleinės (C16: 1). Oleino rūgšties koncentracija buvo didţiausia (42,85%) tiek krūtinėlių, tiek šlaunelių raumenyse. Krūtinėlių raumenyse pagrindinė SRR buvo palmitino rūgštis ir svyravo nuo 21,35% iki 28,53%; o pagrindinė PNRR buvo linolo rūgštis ir svyravo nuo 10,26% iki 24,85%. Šlaunų raumenų riebiųjų rūgščių profilyje buvo šiek tiek didesnė PNRR (C18: 2 cis) dalis, palyginti su SRR (16: 0) (20).

Gauti tyrimų rezultatai parodė, kad iš SRR vyrauja C16:0 RR visose tyriamosiose grupėse. Tačiau lyginant namų sąlygomis, neribojant judėjimo ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukus matomas šios RR statistiškai reikšmingas didesnis skirtumas pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukus krūtinėlėse lyginant namų sąlygomis, neribojant judėjimo būdu augintų broilerių viščiukų krūtinėlėmis (p<0,05). M. del Puerto ir kt. (2007) savo tyriamajame darbe taip pat nustatė, kad daugiausiai iš SRR nustatyta C16:0 RR (21).

Apskaičiavus MNRR nustatyta, kad didţiausią proc. dalį nuo bendro RR kiekio sudarė C18:1 RR visose tyriamosiose grupėse. Tyrimas parodė, kad C18:1 RR statistiškai reikšmingi buvo daugiau namų sąlygomis, neribojant judėjimo būdu augintų broilerių viščiukų krūtinėlėse ir šlaunelėse lyginant su pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukais, kai p˂0,05.

Atliktame tyrime nustatyta, kad didţiausią PNRR proc. dalį sudarė C18:2n6 RR. Taip pat palyginus namų sąlygomis, neribojant judėjimo ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų mėginius nustatyta, kad tik pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų krūtinėlėse yra statistiškai reikšmingas didesnis C18:2n6 RR kiekis, lyginant su namų sąlygomis, neribojant judėjimo būdu augintų broilerių viščiukų krūtinėlėmis. Tirtuose mėginių grupėse L. Trembecka ir kt. (2016) nustatė, kad daugiausiai C18:2n6 RR buvo broilerių krutinėlėse - nuo 10,26% iki 24,85% nuo BRRK. Haug ir kt. (2007) nustatė skirtingą riebalų rūgščių, ypač PNRR, pasiskirstymą. Šiame tyrime Pectoralis raumenų lipidų ir riebalų rūgščių sudėtis parodė maţesnį bendrųjų lipidų kiekį nei Gastrocnemius raumenyse (22).

(33)

33 Mėginiuose buvo taip pat tirtas santykis tarp omega-6 ir omega-3 RR. Išanalizavus duomenis nustatyta, kad optimaliausi santykiai tarp omega-6 ir omega-3 RR statistiškai reikšmingai nustatyti namų sąlygomis, neribojant judėjimo būdu augintų broilerių viščiukų krūtinėlėse (5:1) ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų šlaunelėse (4:1). Lyginant šiuos tyriamuosius objektus statistiškai nereikšmingai geresnį santykį turėjo pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų šlaunelės (p>0,05).Remiantis PSO konsultacijomis dėl riebalų ir aliejaus rekomenduojama, kad omega-6 ir omega-3 RR santykis maiste turėtų būti 5: 1 (23). Remiantis Simopolous (2002), didelis ar labai didelis omega 6 ir omega 3 RR santykis skatina daugelio ligų - įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, vėţį, uţdegimines ir autoimunines ligas, patogenezę, o padidėjęs omega 3 RR (maţas omega 6 ir omega 3 santykis) daro slopinamąjį poveikį (24).

(34)

34

IŠVADOS

1. Viščiukų broilerių, išaugintų pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje ir namų, neribojant judėjimo sąlygomis mėginiuose aptikta daugiau MNRR lyginant su SRR ir PNRR. Visose tiriamųjų grupėse iš SRR didţiausią dalį sudarė C16:0, iš MNRR - C18:1 ir iš PNRR - C18:2n6 RR. C16:0 RR daugiau nustatyta pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų krūtinėlėse ir poodiniuse riebaluose.

2. Pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų išaugintoje paukštienoje buvo nustatyta ţymiai maţiau omega 3 RR, negu namų sąlygomis, neribojant judėjimo būdu augintų viščiukų broilerių mėsoje, kai p<0,05. Namų sąlygomis, neribojant judėjimo būdu augintų viščiukų broilerių mėsoje nustatytas maţesnis SRR kiekis, didesnis MNRR kiekis, maţesnis ir sveikatai palankesnis omega-6 ir omega-3 RR santykis, lyginant su pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų tirtais mėginiais.

3. Omega 6 ir omega-3 RR santykis statistiškai reikšmingai maţesnis nustatytas namų sąlygomis, neribojant judėjimo, būdu išaugintų paukščių krūtinėlėse ir pramoniniu būdu narvelinėje sistemoje augintų broilerių viščiukų šlaunelėse, lyginant su visais kitais tirtais mėginiais (p<0,05 abiem atvejais).

(35)

35

REKOMENDACIJOS

Remiantis šiame darbe gautais reultatais, rekomenduotina rinktis namų sąlygomis, neribojant judėjimo būdu augintų viščiukų broilerių mėsą, nes joje mėsoje aptikta maţesni kiekiai SRR, kurios didina riziką susirgti ŠKL. Taip pat aptikti didesni kiekiai MNRR, kurios atvirkščiai maţina riziką susirgti ŠKL. Be to, namų sąlygomis, neribojant judėjimo būdu augintų viščiukų broilerių mėsoje yra maţesnis omega-6 ir omega-3 RR sanktykis, o ypač krutinėlėse – jis atitinka PSO rekomenduojamą - 5:1.

(36)

36

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Deepika Mahajan. 8 Incredible Omega 3 Rich Foods: More Than Just Fish. 2018. 2. Fats: Total fat & fatty acids. [ţiūrėta 2019-05-16] prieiga per internetą: https://www.nrv.gov.au/nutrients/fats-total-fat-fatty-acids.

3. Trans-Fatty Acids. [ţiūrėta 2020-01-18] prieiga per internetą: https://foodfacts.org.za/trans-fatty-acids.

4. Foods rich in omega 3 fatty acids. [ţiūrėtas 2019-04-27] prieiga per internetą: https://womenscarefl.com/services/foods-rich-in-omega-3-fatty-acids.

5. Kshamata Joshee, Tanvi Abhang, Ram Kulkarni. Fatty acid profiling of 75 Indian snack samples highlights overall low trans fatty acid content with high polyunsaturated fatty acid content in some samples. 2019

6. Kiran S., Panickar and Sam J. Bhathena. Control of Fatty Acid Intake and the Role of Essential Fatty Acids in Cognitive Function and Neurological Disorders. 2010.

7. Lukas Schwingshackl and Georg Hoffmann. Monounsaturated Fatty Acids and Risk of Cardiovascular Disease: Synopsis of the Evidence Available from Systematic Reviews and Meta-Analyses. 2012.

8. Emily Wax, David Zieve and Brenda Conaway. Facts about monounsaturated fats. 2018.

9. Functions, Classification And Characteristics Of Fats. [ţiurėta 2019-03-11] prieiga per internetą: https://www.eufic.org/en/whats-in-food/article/facts-on-fats-the-basics.

10. Katalin Nagy and Ioana-Daria Tiuca. Importance of Fatty Acids in Physiopathology of Human Body. 2017.

11. Fatty acids: structure and classification. [ţiūrėta 2019-02-05] prieiga per internetą: https://www.tuscany-diet.net/lipids/fatty-acids/structure-classification.

12. The Life of: Broiler Chickens. [ţiūrėta 2019-08-14] prieiga per internetą: https://www.ciwf.org.uk/media/5235306/The-life-of-Broiler-chickens.pdf.

13. Pastured Poultry. [ţiūrėta 2019-12-17] prieiga per internetą: https://www.gov.mb.ca/agriculture/livestock/production/poultry/pastured-poultry.html

14. Rozenn Souillard, Jean-Michel Répérant, Catherine Experton, Adeline Huneau-Salaun, Jenna Coton, Loïc Balaine and Sophie Le Bouquin. Husbandry Practices, Health, and Welfare Status of Organic Broilers in France. 2019.

(37)

37 15. Fanatico, A.C., Owens, C.M. and Emmert, J.L. Organic poultry production in the United States: Broilers. Journal of Applied Poultry Research. 2009;18(2): 355-366.

16. Steve Merritt, Rebecca Kelly, Simon Moakes and Tony Little. Organic poultry production for meat. 2010.

17. C. Berg. Health and Welfare in Organic Poultry Production. 2002. 18. Lisa Munniksma. All About Organic Chicken Farming. 2020.

19. LST EN ISO 12966-2:2017. Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Riebalų rūgščių metilesterių dujų chromatografija. 2 dalis. Riebalų rūgščių metilesterių paruošimas (ISO 12966-2:2017).

20. Milićević, D., Vranić, D., Mašić, Z., Parunović, N., Trbović, D., Nedeljković-Trailović, J., Petrović, Z. (2014) The role of total fats, saturated/unsaturated fatty acids andcholesterol content in chicken meat as cardiovascular risk factors. Lipids in Health and Diseas, 13 (1).

21. Marta del Puerto, M. Cristina Cabrera, and Ali Saadoun. (2017) A note on fatty acids profile of meat from broiler chickens supplemented with inorganic or organic selenium. International Journal of Food science, 8.

22. A. Haug, S. Eich-Greatorex, A. Bernhoft et al., Effect of dietary selenium and omega-3 fatty acids on muscle composition and quality in broilers, Lipids in Health and Disease. 2007.

23. Report of a Joint FAO:WHO Consultation. Fats and Oils in Human Nutrition, FAO Nutrition Paper No. 57. Rome: FAO,1994.

24. Simopoulos, A. P. (2002) The importance of the ratio of omega-6/omega-3 essential fatty acids. Biomedicine & Pharmacotherapy, 56 (8), 365-379.