FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ CHEMIJOS KATEDRA
MONIKA BALČIŪNAITĖ
LIETUVOS PACIENTŲ NUOMONĖS APIE TIROKSINO, VARTOJAMO PAKAITINEI HORMONŲ TERAPIJAI, EFEKTYVUMĄ, SAUGUMĄ IR GYDYMO NURODYMŲ
LAIKYMĄSI ANALIZĖ
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: Lekt., dr. Audronė Dagilytė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS VAISTŲ CHEMIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis Data 2017-
LIETUVOS PACIENTŲ NUOMONĖS APIE TIROKSINO, VARTOJAMO PAKAITINEI HORMONŲ TERAPIJAI, EFEKTYVUMĄ, SAUGUMĄ IR GYDYMO NURODYMŲ
LAIKYMĄSI ANALIZĖ
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Lekt.,dr. Audronė Dagilytė Data 2017 -
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantė
Monika Balčiūnaitė
Data Data 2017-
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6 PADĖKA ... 8 SANTRUMPOS ... 9 SĄVOKOS ... 10 ĮVADAS ... 11DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 12
1.LITERATŪROS APŢVALGA ... 13
Skydliaukės sutrikimai ir pakaitinė terapija levotiroksinu ... 13
Epidemiologija ir statistika ... 15
Levotiroksino saugumas ir efektyvumas ... 16
1.4 Gydymo reţimo laikymosi vertinimas ... 18
2. TYRIMO METODIKA ... 21
2.1. Tyrimo planavimas ... 21
2.2. Bioetikos leidimas ... 22
2.3. Tyrimo metodai ... 22
2.4. Tyrimo objektas ir imties nustatymas ... 23
2.5. Tyrimo instrumentas ... 23
2.6. Tyrimo instrumento validavimas ... 24
3. TYRIMO REZULTATAI ... 24
3.1 Tiriamųjų demografiniai duomenys ... 24
3.2 Efektyvumas, saugumas ir pacientų poţiūris į gydymą levotiroksinu ... 27
3.3 Levotiroksino saugumas ... 30
3.4 Levotiroksino vartojimo drausmingumas ... 35
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 37
5. IŠVADOS ... 40
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42
SANTRAUKA
M. Balčiūnaitės magistro baigiamasis darbas „Lietuvos pacientų nuomonės apie tiroksino, vartojamo pakaitinei hormonų terapijai, efektyvumą, saugumą ir gydymo nurodymų laikymąsi analizė―, mokslinė vadovė lekt. dr. A.Dagilytė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų chemijos katedra. – Kaunas.
Darbo tikslas. Remiantis Lietuvos pacientų nuomone, atlikti pakaitinei hormonų terapijai vartojamo tiroksino, efektyvumo, saugumo ir gydymo nurodymų laikymosi analizę.
Darbo uţdaviniai. 1) Atlikti pakaitinei hormonų terapijai vartojamo levotiroksino literatūros analizę, apţvelgiant pagrindines problemas, susijusias su vaisto efektyvumu, saugumu ir gydymo reţimo nesilaikymu; 2) Išsiaiškinti ir įvertinti pacientų , kurie vartoja levotiroksiną pakaitinei hormonų terapijai, nuomonę apie vaisto efektyvumą ir poţiūrį į gydymą levotiroksinu; 3) Remiantis pacientų nuomone, įvertinti pakaitinei hormonų terapijai vartojamo levotiroksino saugumą; 4) Įvertinti levotiroksino, skirto pakaitinei hormonų terapijai vartojimo drausmingumą, remiantis pacientų apklausos duomenimis.
Metodika. Tyrimui atlikti taikyta anketinė apklausa. Tyrimas vykdytas nuo 2016 metų liepos 1 d. iki 2016 metų rugpjūčio 31 d. Tyrimas atliktas LSMU Kauno Klinikų Endokrinologijos klinikos stacionare ir ambulatoriniame skyriuje. Respondentams atrinkti taikytas netikimybinis tiriamųjų grupių parinkimo būdas. Tyrime dalyvavo 186 respondentai. Gautų duomenų analizė atlikta SPSS programiniu paketu, 23.0 versija, rezultatai pateikti procentais ir skaičiais, neparametriniams duomenims skaičiuotas χ².
Rezultatai. Tyrime daugiausiai dalyvavo moterys (82,8 proc.), respondentų pasiskirstymas pagal amţių: 25-44 m. amţiaus 24,7 proc., 45-65 m. amţiaus 40,9 proc. ir virš 65 m. amţiaus 34,4 proc. Beveik pusę respondentų turi aukštesnįjį arba specialų išsilavinimą (48,4 proc.), yra ištekėję/vedę arba gyvena su partneriu (43 proc.), gauna stabilias pajamas (93,5 proc.). Didelė dalis respondentų vartoja levotiroksiną ilgiau nei 10 metų (47,3 proc.), tiki levotiroksino poveikiu (93 proc.), tvirtina, kad jų gyvenimo kokybė nesuprastėjo, pradėjus vartoti šį vaistą (68,8 proc.) ir pacientai jaučiasi geriau (55 proc.). Daugiausiai nepageidaujamo poveikio nepasireiškė nuo 25 iki 44 metų amţiaus grupės pacientams (43,5 proc.), o pasireiškė vyresniems nei 65 metų amţiaus pacientams (54,5 proc.). Pagrindinės nepageidaujamos reakcijos yra susijusios su širdies bei kraujagyslių sistema, nerimas, nemiga, padidėjęs prakaitavimas, raumenų mėšlungis. Dauguma pacientų apie šiuos
nusiskundimus informuoja gydytoją (73,1 proc.) ir šeimos narius (67,2 proc.). Beveik trečdalis pacientų levotiroksiną kartais vartoja ne pagal gydymo reţimą (29,6 proc.), nes pamiršta išgerti vaistą arba jaučiasi geriau, dėl to vaisto tą dieną nenori vartoti.
Išvados. Pacientai tiki levotiroksino poveikiu, jaučia sveikatos būklės pagerėjimą ir jų gyvenimo kokybė nesuprastėjo. Kiek daugiau nei trečdalis imties nepajuto jokio šalutinio poveikio – 31,7 proc. (n=186, p<0,001). Tarp jų daugiausiai jokio šalutinio poveikio nepajuto pacientų grupė tarp 25 - 44 metų amţiaus. Daugiausiai nepageidaujamų reakcijų, pacientų nuomone, pasireiškė virš 65 metų amţiaus pacientams – 54,5 proc. (p<0,001) visų pasireiškusių reakcijų teko šiai amţiaus grupei. Daţniausiai vyresni ţmonės patiria su širdies ir kraujagyslių sistema susijusius nepageidaujamus poveikius. Taip pat daţnesni tokie poveikiai kaip nemiga, nerimas, padidėjęs prakaitavimas ir raumenų mėšlungis. Apytikslis vienam pacientui tenkančių reakcijų skaičius – 5,3 nepageidaujamos reakcijos. Beveiki visi pacientai – 97,7 proc. nepraneša VVKT apie jiems pasireiškusį šalutinį poveikį. Trečdalis pacientų – 29,6 proc. nesilaiko tinkamo levotiroksino gydymo reţimo ir anketoje paţymėjo, kad kartais praleidţia levotiroksino dozę.
SUMMARY
Master thesis of M.Balčiūnaitė „Lithuania patients reviews of thyroxine, used for hormone replacement therapy, efficacy, safety and compliance with treatment instructions analysis―. Scientific supervisor lect.dr. A.Dagilytė; Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Pharmacy, Department of Pharmaceutical chemistry.-Kaunas
Aim of the thesis. According to Lithuanian patient‗s view, to evaluate thyroxine, used for hormone replacement therapy, efficacy, safety and compliance with treatment instructions.
Objectives. 1) To perform levothyroxine, used for hormone replacement therapy, literature analysis overviewing of key issues related to the effectiveness of the drug, safety and treatment adherence; 2) To find out and evaluate patients opinion of levothyroxine effectiveness and patients attitude to treatment with it; 3) Based on patient‗s view, to assess hormone replacement therapy administered levothyroxine safety; 4) To evaluate patients adherence to treatment with levothyroxine, used for hormone replacement therapy, based on patient‗s survey.
Methodology. One questionnaire was made for this study. This questionnaire was intended for patients. The study was carried out from 2016 July 1st till 2016 August 31. Survey was performed in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno Klinikos Endocrinology Clinic. Chance selection method was applied for selecting the groups for survey. In survey total 186 patients were participated. . Data analysis was performed by SPSS statistical package version 23.0. Results are presented as a percentage and in numbers, non-parametric data calculated χ².
Results. In this survey mostly women were participated (82,8 pct.), the respondents distribution based on age: 25-44 years old 24,7 percent, 45-65 yrs. old 40,9 percent and above 65 yrs. 34,4 percent. Almost half of the respondents have higher or special education (48,4 pct.), they are married or living with a partner (48,4 pct.), receive a stable income (93,5 pct.). A large proportion of respondents taking levothyroxine for more than 10 years (47,3 pct.), believe in the effect of levothyroxine (93 percent.), argue that their quality of life has not decreased, start taking this medicine (68.8 percent.) and patients feel better (55 percent.). Most did not have an adverse effect on the 25 to 44 year age group (43.5 percent.) and most adverse effect had the age of 65 patients (54.5 percent.). The principal adverse reactions associated with the cardiovascular system, anxiety, insomnia, excessive sweating, muscle cramps. Most patients with these complaints inform the doctor (73.1 percent.) and family members (67.2 percent.). Nearly a third of patients taking levothyroxine
sometimes not according to treatment regimen (29.6 percent.) As forgetting to take medication, or feel better.
Conclusions. Patients believe levothyroxine effects felt improvement in health status and quality of life without slowing. Slightly more than one-third of the sample felt no side effects - 31.7 percent (N = 186, p <0.001). Among them, the most of any side effects felt group of patients – 25 year-old to 44-year-old. The majority of adverse reactions in patients opinion occurred over 65 years of age - 54.5 per cent. (P <0.001) for all reactions had occurred in this age group. Mostly older people experienced cardiovascular system associated adverse effects. It is also more common effects such as insomnia, anxiety, excessive sweating and muscle cramps. Approximate per patient per number of reactions - 5.3 adverse reactions. Almost all patients - 97.7 percent. does not inform State Medicines Control Agency of Lithuania about the seen from side effects. One third of patients - 29.6 percent. does not comply with the appropriate treatment regimen and levothyroxine questionnaire noted that sometimes misses a dose of levothyroxine.
PADĖKA
Norėčiau padėkoti LSMU Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos gyd. J.Lašienei uţ pagalbą atliekant tyrimą ir LSMU Fizikos, Matematikos ir Biofizikos katedros dėstytojai doc.dr. R.Šimoliūnienei uţ pagalbą atliekant duomenų analizę ir skaičiavimus.
SANTRUMPOS
BMQ – angl. Brief Medicine Questions. Klausimynas skirtas įvertinti vaistų vartojimo nurodymų laikymąsi.
FDA – JAV Maisto ir Vaistų Administracija (angl. Food and Drug Administration)
FTI – laisvo tiroksino indeksas (angl. Free Thyroxine Index)
T4 - tiroksinas
SĄVOKOS
Dalinis gydymo reţimo laikymasis (angl. partial adherence) – apibūdina, kai pacientas vartoja vaistą su pertraukomis arba vartoja jį ilgai, bet netaisyklingai.
Gydymo reţimo laikymasis (angl. adherence) – terminas, jungiantis dvi sąvokas – vaistų vartojimo trukmę ir taisyklingumą.
Vaisto vartojimo taisyklingumas (angl. compliance) – apibūdina, kaip pacientas taisyklingai vartoja vaistus, t.y. kaip laikosi gydytojo nurodymų ir/arba vaisto anotacijoje nurodytų vartojimo rekomendacijų.
Vaisto vartojimo trukmė (angl. persistence) – terminas, nusakantis kiek ilgai yra vartojamas vaistas ir padedantis įvertinti ar vaisto vartojimo trukmė atitinka gydytojo nurodymus.
ĮVADAS
Skydliaukę veikiantys vaistai patenka į vienų daţniausiai vartojamų vaistų sąrašus. Per paskutinį penkerių metų laikotarpį šių vaistų suvartojimas Lietuvoje išaugo 7 proc. [2]. Didėja ir kompensuojamųjų vaistų, skirtų gydyti endokrininiam sutrikimas, išlaidos. Statistika rodo kad, lyginant 2013 metus su 2015 metais, ţenkliai didėja šių vaistų išlaidos [4]. Skydliaukė yra viena iš svarbiausių vidinės sekrecijos belatakių liaukų ţmogaus organizme. Hipotiroidizmas yra endokrininis sutrikimas pasireiškiantis dėl skydliaukės hormono trūkumo. Levotiroksinas – yra natūralus hormono pakaitas, kurį paprastai gamina skydliaukė ir jis reikalingas organizmo energijos ir medţiagų apykaitos metabolizmui. Chemiškai susintetintas levotiroksinas skiriamas, kai skydliaukė negamina ar nepakankamai išskiria šio hormono. Levotiroksinas vartojamas hipotiroidizmo gydymui [3]. Susirgęs hipotiroze ţmogus patiria didelį emocinį išgyvenimą, stresą. Tai turi įtakos paciento gyvenimo kokybei, todėl yra labai svarbus gydytojo/vaistininko – paciento - šeimos ar paciento artimųjų ryšys tam, kad padėti pacientui emociškai. Pacientas į ligą gali reaguoti neadekvačiai: nevartoti vaistų, t.y. nesilaikyti gydymo reţimo, neigia ligą ir elgiasi priešingai, nei tikimąsi.
Gydymas levotiroksinu gali sukelti nemaţai nepageidaujamų reiškinių, o kartais net pavojingas nepageidaujamas reakcijas ypač vyresniems pacientams [5]. Gydymo nurodymų nesilaikymas yra viena iš pagrindinių farmakoterapijos problemų [6]. Apytiksliai 25 proc. pacientų nesilaiko taisyklingo vaistų vartojimo reţimo [7]. Tarp pacientų egzistuoja nepasitenkinimas gydymu pakaitine terapija levotiroksinu. Gydytojai iš pacientų išgirsdavo nemaţai nusiskundimų, susijusių su gydymu [8]. Atsiranda poreikis tyrimų, kurie įvertintų pacientų nuomonę apie jų gydymą, sveikatos būklę ir nuomonę apie vartojamą vaistą.
Savo atliktu tyrimu siekiau įvertinti pacientų nuomonę apie jų vartojamą levotiroksiną, jų sveikatos būklę, susijusią su vartojamu vaistu, jų gyvenimo kokybę. Taip pat norėta suţinoti koks pacientų poţiūris į jų vartojamą levotiroksiną ir ar pacientai visada laikosi gydymo nurodymo reţimo ir jei ne, su kokiomis problemomis pacientai susiduria. Taip pat norėta įvertinti koks ryšys tarp paciento- gydytojo – vaistininko, atsiradus galimoms nepageidaujamoms reakcijoms į vaistą ir kaip patys pacientai reaguoja į šią problemą.
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
M.Balčiūnaitės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas lekt. dr. A.Dagilytė;
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų chemijos katedra – Kaunas.
Tikslas – remiantis Lietuvos pacientų nuomone, atlikti pakaitinei hormonų terapijai vartojamo tiroksino, efektyvumo, saugumo ir gydymo nurodymų laikymosi analizę.
Uţdaviniai:
1) Atlikti pakaitinei hormonų terapijai vartojamo levotiroksino literatūros analizę, apţvelgiant pagrindines problemas, susijusias su vaisto efektyvumu, saugumu ir gydymo reţimo nesilaikymu.
2) Išsiaiškinti ir įvertinti pacientų , kurie vartoja levotiroksiną pakaitinei hormonų terapijai, nuomonę apie vaisto efektyvumą ir poţiūrį į gydymą levotiroksinu.
3) Remiantis pacientų nuomone, įvertinti pakaitinei hormonų terapijai vartojamo levotiroksino saugumą.
4) Įvertinti levotiroksino, skirto pakaitinei hormonų terapijai vartojimo drausmingumą, remiantis pacientų apklausos duomenimis.
Tyrimo metodas: Tyrimui atlikti buvo taikoma anoniminė anketinė apklausa. Tyrimas vykdytas nuo 2016 metų liepos 1 d. iki 2016 metų rugpjūčio 31 d. Tyrimas atliktas LSMU Kauno Klinikų Endokrinologijos klinikos stacionare ir ambulatoriniame skyriuje. Respondentams atrinkti taikytas netikimybinis tiriamųjų grupių parinkimo būdas. Iš viso tyrimo metu apklausta 186 respondentai. Anketoje pateiktas 20 klausimų. Gautų duomenų analizė atlikta SPSS programiniu paketu, 23.0 versija, rezultatai pateikti procentais ir skaičiais, neparametriniams duomenims skaičiuotas χ².
1
.LITERATŪROS APŢVALGA
1.1 Skydliaukės sutrikimai ir pakaitinė terapija levotiroksinu
Skydliaukė yra viena iš svarbiausių vidinės sekrecijos belatakių liaukų ţmogaus
organizme. Šis pakankamai maţas organas, sveriantis apie 20 – 30 gramų, atlieka tokias svarbias funkcijas ţmogaus organizme kaip medţiagų apykaitos reguliavimas, audinių augimas ir jų diferenciacija. Skydliaukės išvešėjimas vadinamas struma arba gūţiu, mazgine skydliauke. Gūţys gali būti difuziškai padidėjęs – difuzinė struma, arba netolygiais mazgais – mazginė struma. Esant gūţiui, skydliaukės hormonų sintezė gali būti nepakitusi, normali – eutiroidinė, padidėjusi – hipertiroidinė ( tada yra hipertiroidizmas, toksinis gūţys) ir sumaţėjusi – hipotiroidinė ( tada yra hipotiroidinė struma, hipotiroidizmas). Hipotiroidizmas yra endokrininis sutrikimas pasireiškiantis dėl skydliaukės hormono trūkumo. Daţniausiai pasireiškiantis dėl jodo trūkumo organizme [9]. Levotiroksinas – yra natūralus hormono pakaitas, kurį paprastai gamina skydliaukė ir jis reikalingas organizmo energijos ir medţiagų apykaitos metabolizmui. Chemiškai susintetintas levotiroksinas skiriamas, kai skydliaukė negamina ar nepakankamai išskiria šio hormono. Levotiroksinas vartojamas hipotiroidizmo gydymui. Taip pat prevencijai nuo gūţio (padidėjusios skydliaukės), kuris gali išsivystyti dėl hormonų išsibalansavimo (pomenopauziniu laikotarpiu moterims), gydymo radiacija, operacijos, vėţio.Skydliaukės mazgai – daţniausiai pasitaikanti patologija endokrinologijos praktikoje. Ši patologija net keturis kartus daţniau pasitaiko moterims, nei vyrams [10]. Daugiausiai serga vyresnės, pomenopauzinio amţiaus moterys, jaunesnės moterys serga rečiau. Amerikos skydliaukės asociacijos išleistose gairėse, skirtose hipotiroidizmo gydymui, moterims ir vyrams vyresniems nei 35 metų, skydliaukę profilaktiškai tikrintis rekomenduojama kas 5 metus. Skydliaukės ligos taip pat daţnesnės ten, kur aplinkoje yra maţas kiekis jodo. Mikroelementas jodas, kurio rekomenduojama paros norma (RPN) suaugusiam ţmogui yra 150 – 200 µg, yra svarbus tinkamai skydliaukės veiklai uţtikrinti [11]. Jodo trūkumas gali sukelti ne tik skydliaukės mazgą ir hipotirozę, bet ir šių patalogijų komplikacijas, lytinės sistemos sutrikimus, kognityvinės ir neuropsichologinės funkcijos sutrikimus [12]. Protinės veiklos vystymosi sutrikimai, susiję su jodo trūkumu yra svarbūs ypač neščioms moterims ir vaikams. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) mini jodo trūkumą kaip vieną iš pagrindinių maisto veiksnių, lemiančių gyventojų sveikatą [13]. Jodo trūkumas yra pripaţintas kaip visuotinė sveikatos problema ir nepaisant gan efektyvių būdų šios problemos naikinimui ( joduota druska), ši problema pasaulio
populiacijoje vis dar išlieka. Lietuva priskiriama prie nedidelio jodo trūkumo regiono [14]. Nepaisant šių duomenų, rizika jodo trūkumo populiacijoje, kad ir nedidelė, bet egzistuoja.
Mazginė skydliaukė gydoma chirurgiškai ją pašalinant, radioaktyviuoju jodu, geriamuoju levotiroksinu arba nieko nedarant ir mazgą tik stebint. Pacientai daţniausiai renkasi kiek galima ilgesnį gydymą levotiroksinu, nei chirurginį gydymą, tačiau levotiroksino dozė ne visada yra tikslingai parinkta ir pakankama [15]. Lietuvos vaistinių preparatų registre yra registruotas tik vieno gamintojo preparatas, tablečių formoje – levotiroksino natrio druska, „L-thyroxin Berlin Chemie― [16]. Naujausias levotiroksino preparatas yra skystos formos levotiroksino natrio druskos tirpalas „Tirosint-SOL®―. Šis preparatas patvirtintas Jungtinėse Amerikos Valstijose esančios Maisto ir Vaistų Administracijos (angl. Food and Drug Administration, FDA) kaip vaistas hipotiroidizmui gydyti suaugusiems, negalintiems praryti tabletės ir vaikams [17]. Skystos formos levotiroksinas pasiţymi geresniu biopasisavinimu, dėl to greičiau veikia, nes tabletei reikia pirmiausiai ištirpti skrandyje ir tik tada atsipalaiduoja veiklioji medţiaga. Lietuvoje šio skysto levotiroksino natrio druskos preparato kolkas nėra uţregistruota.
Miksedeminė koma yra sunkios formos hipotireozė, daţniausiai įvykstanti asmenims, kuriems nediagnozuota ar negydyta hipotirozė ir kurie papildomai veikiami didelio išorinio streso. Pasireiškia tokie simptomai: pakitusi psichinė būsena, hipotermija, bradikardija, hiponatremija, kardiomegalija, kardiogeninis šokas ar ascitas. Skydliaukės hormonų preparatai yra skiriami, kai yra mazginis-koloidinis arba proliferuojantis gūţys, o mazgai yra lygus arba ne didesni nei 3 cm.
Skydliaukės audinio proliferacija yra kontroliuojama tireotropinio hormono (angl.
thyrotropine, TTH). Grįţtamuoju ryšiu tiroksinas (T4) maţina TTH sekreciją ir pasireiškia antiproliferacinis poveikis – yra stabdoma tirocitų hipertrofija ir hiperplazija [9]. Nepaisant to, mazgai gali didėti arba atsirasti naujų dėl įvairių kitų veiksnių: parakrininių ir autokrininių faktorių, imunologiškai aktyvių medţiagų, epidermio augimo faktoriaus, augimą stimuliuojančių imunoglobulinų ir jodo koncentracijos skydliaukėje. T4 sumaţėjimas ir TTH padidėjimas rodo nepakankamą skydliaukės funkciją (hipotirozę). Hipotirozė diagnozuojama nustatant skydliaukę reguliuojančio hormono – tirotropino (TTH) kiekį kraujo serume. Jei TTH yra virš normos, tai kitas ţingsnis yra įvertinti laisvo tiroksino T4 koncentraciją arba laisvo tiroksino indeksą (free thyroxine
index - FTI), kuris veikia kaip laisvo hormono pakaitalas. Būna padidėjęs TTH ir sumaţėjęs T4 arba/ir
FTI.
Pacientams sergant hipotireoze nustatomi ir kiti sutrikimai: anemija, hiponatremija, hiperlipidemija, laikinai padidėjęs kreatininas, padidėjusi transaminazė ir kreatinino kinazė [9].
Poţymiai: daţniausiai pasireiškia suletėjusiu fiziniu ir protiniu aktyvumu, tačiau simptomai ir poţymiai gali būti ir ne tokie konkretūs ir aiškūs. Pasireiškiantys simptomai: nuovargis, energijos trūkumas, svorio netekimas, sumaţėjęs apetitas, šalčio netoleravimas, sausa oda, plaukų slinkimas, mieguistumas, raumenų ir sąnarių skausmai, galūnių silpnumas, depresija, emocinis labilumas, psichikos sutrikimai, uţmaršumas, sutrikusi atmintis, nesugebėjimas susikaupti, vidurių obstrukcija, mėnesinių sutrikimas, sumaţėjęs prakaitavimas, parestezija, neaiškus matymas, suprastėjusi klausa, uţkimimas, pilnumo jausmas gerklėje. Literatūroje minima, kad esant hipotireozei pasireiškus nerimui, kitiems psichikos sutrikimams pacientai gali susirgti depresija ar net jiems kilti saviţudiškos mintys [18]. Susirgęs ţmogus patiria didelį emocinį išgyvenimą, stresą. Tai turi įtakos paciento gyvenimo kokybei, todėl yra labai svarbus gydytojo/vaistininko – paciento - šeimos ar paciento artimųjų ryšys tam, kad padėti pacientui emociškai. Pacientas į ligą gali reaguoti neadekvačiai: nevartoti vaistų, t.y. nesilaikyti gydymo reţimo, neigia ligą ir elgiasi priešingai, nei tikimąsi [19].
1.2 Epidemiologija ir statistika
Hipotiroidizmo paplitimas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) yra 37 ţmonės 100.000 gyventojų per metus, Danijoje – 22 ţmonės 100.000 gyventojų [20]. Lietuvoje 2015 metais ligotumas 100 gyventojų endokrininėmis, mitybos ir medţiagų apykaitos ligomis apima 14,6 % suaugusiųjų [21], o naujų uţregistruotų atvejų 2015 metais šiomis ligomis suaugusiųjų tarpe tenka 45,0 nauji atvejai 1000 gyventojų [22]. Didėja ir kompensuojamųjų vaistų, skirtų gydyti endokrininiam sutrikimas, išlaidos. Statistika rodo kad, lyginant 2013 metus su 2015 metais, ţenkliai didėja šių vaistų išlaidos [4]. Lietuvos vaistų suvartojimo ataskaitoje levotiroksino natrio druskos (DDD 0,15 mg) suvartojimas didėjo, lyginant laikotarpį nuo 2012 iki 2016 metų, nuo 11,576 iki 16,096 DDD /1000 Lietuvos gyventojų/per dieną [3]. Vaistinių preparatų suvartojimo statistika yra pateikiama naudojant ATC/DDD metodologiją, kur pateiktas DDD skaičius (PSO nustatyta vaisto vidutinė terapinė paros dozė, levotiroksino DDD, tenkantis 1000 gyventojų per dieną.
1 lentelė. Levotiroksino natrio druskos suvartojimo statistika Lietuvoje 2012 – 2016 m.[3]
ATC kodas Pavadinimas DDD /1000 Lietuvos gyventojų/per dieną
2012 2013 2014 2015 2016
H03AA01 Levotiroksino natrio druska (DDD 0,15 mg)
Pagal lentelėje pateiktus duomenis, levotiroksino suvartojimo statistika 2016 metais rodo, kad šį vaistinį preparatą kasdien vartoja 1,61 proc. populiacijos. Lyginant su 2012 metais, kada 1,16 proc. populiacijos kasdien vartojo šį vaistą, šie skaičiai išaugo. Ţinoma, ATC/DDD metodologija neatskleidţia tikslios vaisto suvartojimo statistikos. Duomenys yra pateikiami didmeninių vaistų platinimo įmonių apie parduotų pakuočių skaičių ir iš šių duomenų dalis pakuočių dar gali būti vaistinėse arba gulėti paciento stalčiuje dar nesuvartotos.
1 pav. Levotiroksino natrio druskos suvartojimo statistika Lietuvoje 2012 – 2016 m.[3]
Grafike pateikta bendra tendencija levotiroksino natrio druskos suvartojimo Lietuvoje per paskutinį penkerių metų laikotarpį. Iš pateiktų duomenų lentelėje ir grafike matyti, kad levotiroksino suvartojimas didėja. Galime teigti, kad didėjant šio vaisto suvartojimui, Lietuvoje didėja ir sergamumas šia liga.
1.3 Levotiroksino saugumas ir efektyvumas
Levotiroksinas – yra natūralus hormono pakaitas, kurį paprastai gamina skydliaukė ir jis reikalingas organizmo energijos ir medţiagų apykaitos metabolizmui. Levotiroksinas skiriamas, kai skydliaukė negamina ar nepakankamai išskiria šio hormono. Levotiroksinas vartojamas hipotiroidizmo
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.
Levotiroksino natrio druska DDD /1000
Lietuvos gyventojų/per dieną
Levotiroksino natrio druska DDD /1000 Lietuvos gyventojų/per dieną
gydymui. Taip pat prevencijai nuo gūţio (padidėjusios skydliaukės), kuris gali išsivystyti dėl hormonų išsibalansavimo, gydymo radiacija, operacijos, vėţio [23]. Gydymo levotiroksinu tikslas yra TTH sekrecijos slopinimas, nesukeliant nepageidaujamų reiškinių. Gydymas levotiroksinu gali sukelti nemaţai nepageidaujamų reiškinių, o kartais net pavojingas nepageidaujamas reakcijas. Prieš skiriant šį vaistą, būtina įvertinti ligonio amţių, širdies ir kraujagyslių ligų pasireiškimo tikimybę ir skydliaukės funkcinį aktyvumą. Tai ypač svarbu vyresniems kaip 55 metų pacientams. Reikėtų įvertinti ir galimą pavojų, ir naudą. Pradţioje levotiroksino dozė turėtų būti skiriama nedidelė, nes gydymas didelėmis dozėmis gali sukelti sunkių sveikatos sutrikimų, tokių kaip prieširdţių virpėjimas, tachikardija. Literatūroje (kokioje) nurodoma, kad tokios komplikacijos būdingesnės vyresnio amţiaus ţmonėms. Ligos gydymas yra monoterapija levotiroksinu. Gydant remiamasi šiais kriterijais:
Jauni pacientai gali būti pradėti gydyti pilnom pakeičiamom levotiroksino dozėmis.
Vyresni pacientai ir tiems, kuriems nustatyta išeminė širdies liga, pradedami gydyti nuo ketvirčio dozės iki pusės dozės ir dozė reguliuojama labai maţais kiekiais ne maţiau kaip po 4-6 savaičių.
Daugeliu atveju gydoma 50-75mg levotiroksino doze.
Klinikinis reikšmingumas prasideda po 3-5 dienų ir išsilygina po 4-6 savaičių. Pasiekti TTH optimaliam lygiui gali uţtrukti iki keletos mėnesių.
Levotiroksino dozės pakeitimai turėtų būti atliekami kas 6-8 savaites.
Po dozės stabilizavimo pacientai turi būti monitoruojami matuojant TTH lygį, stebimi tokie simptomai ir ţenklai: tachikardija, palpitacijos, prieširdţių virpėjimas, nervingumas, greitas nuovargis, galvos skausmas, padidėjęs jautrumas, nemiga, tremoras, krūtinės angina.
Pacientai, kurių hipotireozės simptomai tęsiasi net ir normalizavus TTH lygį, dėmesys turėtų būti skiriamas kitom, ne hipotirozės, prieţasčių gydymui. Kai kuriais atvejais, simptomų atsparumas gydymui yra rezultatas dėl sutrikdyto T4 kitimo į T3 smegenyse; tokie pacientai gydomi LT4 ir liotironino LT3 terapija.
Amerikos skydliaukės asociacijos parengtos gydymo gairės 2014m. gydymą levotiroksinu rekomenduoja atsiţvelgiant į šiuos pasirinkimus [ 24]:
Jei levotiroksino dozę reikia didinti daugiau nei buvo tikimąsi, apsvarstyti galimus virškinamojo trakto sutrikimus, tokius kaip H.pylori sukeliamus gastritus. Jei tokie sutrikimai
buvo sėkmingai išgydyti, rekomenduojama pakartotinai įvertinti skydliaukės funkciją ir skiriamą levotiroksino dozę.
Jei vartojami estrogenai ar androgenai, reikia iš naujo įvertinti TTH koncentraciją serume, ypač kai koncentracija yra ties riba, nes minėti vaistai gali keisti skiriamą levotiroksino dozę.
Konc. TTH serume turi būti iš naujo įvertinama vartojant pvz. tirozino kinazės inhibitorius, kurie veikia tiroksino ir trijodtironino apykaitą.
Rekomenduojamas TTH koncentracijos matavimas vartojant tokius vaistus kaip fenobarbitalį, fenitoiną, karbamazepiną, rifampiną, sertraliną.
Didėja svarba ir paklausa tyrimų, kur patys pacientai įvertina savo, su sveikata susijusią, gyvenimo kokybę, pildydami tam tikrus klausimynus. Pasak studijų, dauguma pacientų su negydomais, arba netinkamai gydomais įvairiais skydliaukės sutrikimais kenčia nuo įvairių simptomų ir tai daro didţiausią įtaką jų su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei [25]. Bendrai, su sveikata susijusi gyvenimo kokybė geriausiai nustatoma patiems pacientams pildant klausimynus. Egzistuoja du tipai tokių klausimynu: su liga susijęs, specifinis klausimynas ir bendras gyenimo kokybės klausimynas. Su liga susijęs specifinis klausimynas yra jautresnis konkrečiai ligai, o bendras daugiau atskleidţia bendros populiacijos gyvenimo kokybės tendencijas. Pasak tyrimo, nuo 16 iki 51% sergančiųjų hipotiroze patiria kasdieninės veiklos apribojimus dėl jų ligos ir tvirtina, kad tai blogina jų gyvenimo kokybę [26]. Buvo sudarytas klausimynas specifiškas hipotirozės gydymui. Jame buvo įrašyti pagrindiniai nusiskundimai, kurie kamuoja hipotiroze sergančius ţmones. Nusiskundimai buvo suskirstyti į fizinius nusiskundimus, nuotaikos ir emocijų nusiskundimai, energijos ir bendros savijautos nusiskundimai, paţinimo funkcijos sutrikimai. Sąrašas nusiskundimų, susijusių su gydymu tiroksinu, buvo sudarytas remiantis duomenimis iš literatūros šaltinių [27]. Klausimynas buvo sudarytas remiantis ir Britų Skydliaukės Asociacijos (British Thyroid Foundation) duomenis apie pacientų nusiskundimus, kuriuos jie patiria vartodami levotiroksiną pakaitinei terapijai sergant hipotiroze. Šiame klausimyne nebuvo renkama informacija apie pacientų gyvenimo kokybę nuo tada, kai buvo diagnozuota hipotirozė, o klausiama remiantis tik dabartine gyvenimo kokybe ir sveikatos būkle.
Gydymo nurodymų nesilaikymas yra viena iš pagrindinių farmakoterapijos problemų [6]. Gydymo nurodymų nesilaikymu yra vadinamas bet koks nukrypimas nuo gydytojų nurodymų. Toks reiškinys yra paplitęs tarp visų pacientų [29]. Maţdaug apie 25 proc. visų pacientų nesilaiko gydytojo nurodymų, vartojant įvairius vaistus [7].
2 lentelė. Gydymo nurodymų nesilaikymo tipai (šaltinis [28] )
Gydymo nurodymų nesilaikymo rūšys
Apibūdinimas Pavyzdys
Tyčinis Pacientas sąmoningai
nusprendţia nevartoti vaisto dėl savo įsitikinimų ar ţinių stygiaus
Nori susilpninti pašalinį poveikį Jaučiasi gerai
Mano, kad vaistas jam yra neveiksmingas
Netyčinis Pacientas nebevartoja vaisto arba vartoja jį kitaip nei nurodė gydytojas dėl to, kad trūksta lėšų įsigyti vaistą arba neţino kaip jį vartoti
Pamirša vartoti vaistą Pritrūksta vaisto
Šiuo metu yra taikomi tokie pagrindiniai gydymo reţimo laikymosi vertinimo metodai – receptų arba vaistinių ataskaitų apskaita, skirta nustatyti vaisto suvartojimą per tam tikrą laiko tarpą; tiesioginis vaisto suvartojimo vertinimas – tablečių ar injekcijų skaičiavimas; elektroniniai pacientų kontrolės metodai arba vaisto pakuočių svėrimas; pacientų apklausa [30]. Tiesioginiai vaisto vartojimo vertinimo metodai nėra tinkamiausi taikyti stebimuosiuose tyrimuose, nes tiesiogiai tikrinant suvartotus vaistus gali pasikeisti įprastas pacientų elgesys ir todėl tyrimo rezultatai gali būti netikslūs.
Nėra lengva nustatyti tiksliai blogą gydymo reţimo laikymąsį prognozuojančius veiksnius. Atsiţvelgiant į tyrimus [31], visus ţinomus veiksnius būtų galima skirstyti į priklausančius nuo paciento ( amţius, išsilavinimas, savijauta, santykis su gydytoju, vaisto vartojimo trukmė) ir priklausančius nuo vartojamo vaisto ( nepageidaujamas poveikis ). Yra sukurta klausimynų, skirtų gydymo reţimo laikymuisi įvertinti, pvz. Morisky gydymo reţimo laikymosi skalė (angl. Morisky
vartojamo levotiroksino gydymo reţimo laikymuisi. Londone atliktame tyrime, skirtame įvertinti pacientų pasitenkinimą gydymu tiroksinu, buvo sudarytas Hipotiroidizmo Pasitenkinimo Gydymu Klausimynas ( angl. Questionnaire Measuring Treatment Satisfaction in Hypothyroidism: The ThyTSQ ) [33] . Tyrimo atlikimo pagrindinė prieţastis – pacientų nepasitenkinimas gydymu pakaitine terapija levotiroksinu. Minima, kad kai kurie pacientai praneša jaučiantys pagerėjimą net šiek tiek padidėjus laisvo tiroksino (T4) ir tirostimuliuojančio hormono (TSH) koncentracijoms kraujyje. Yra kontraversiška nuomonė vertinant TSH koncentraciją kraujyje ir T4 dozavimą, siekiant palengvinti hipotirozės simptomus, tačiau išvengiant galimų ilgalaikių pagrindinių šalutinių poveikių – osteoporozės ir širdies ligų. Ir tada kyla klausimas, ar išvis gydyti tuos pacientus, kuriems yra subklinikinė hipotirozės stadija. Gydytojai iš pacientų išgirsdavo nemaţai nusiskundimų, susijusių su gydymu. Pacientai daţniausiai, kaip nepasitenkinimą gydymu, įvardindavo tokias prieţastis, kaip informacijos trūkumas apie hipotirozę ir jos gydymą, informacijos trūkumą apie vaistus. To pasekoje, atsirasdavo daţnas menkas vaisto vartojimo reţimo laikymasis.. Walsh apibūdino šį pacientų nepasitenkinimą pakeičiamaja tiroksino terapija kaip „atsparią arba pasikartojančių simptomų hipotirozę, nepaisant pakaitinės tiroksino terapijos―. Šioje srityje iki tol buvo neatlikta jokių tyrimų ir gerai neţinoma, kaip pacientų būklė daro įtaką vaistų vartojimui [34]. Tyrimas buvo atliktas siekiant sudaryti klausimyną, kuris padėtų išmatuoti pacientų nepasitenkinimą pakeičiamaja levotiroksino terapija. Sudarytas klausimynas iš dviejų dalių: klausimynas apie šiuo metu vykstantį gydymą ir pacientų savijautą ir praėjusio gydymo klausimynas, skirtas įvertinti pacientų savijautą gydymo pradţioje. Klausimynuose sudaryta skalė, matuojanti paciento pasitenkinimą gydymu skalėje nuo 1 iki 6. Gauta išvada, kad pacientai, įvertindami klausimyne savo praeities gydymą, pvz. iškart, kai buvo nustatyta diagnozė, jų nepasitenkinimas gydymu yra didesnis, nei dabartinio gydymo metu. Tai rodo, jog reikalingas glaudesnis ryšys ir bendravimas tarp gydytojo ir paciento, ypač pačios ligos pradţioje, kai nustatoma hipotirozė. Klausimynai buvo palankiai įvertinti pacientų. Toks klausimynas gali padėti sveikatos specialistams, svarstant pacientų psichologinę savijautą, susijusią su pacientų nepasitenkinimu, gydant hipotiroidizmą. Taip pat klausimynai tinkami klinikiniams tyrimams ir kasdieninei pacientų klinikinei kontrolei, gydymo ir pacientų savijautos monitoravimui.
Vaistų vartojimo reţimo nesilaikymas sergant lėtinėmis ligomis yra daţnas reiškinys ir maţina terapijos efektyvumą. Didţiojoje Britanijoje atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti informacinės mokomosios skrajutės įtaką pacientams, sergantiems pirminiu hipotiroidizmu (autoimuninis tiroiditas, radioaktyvaus jodo terapija, pilnas arba dalinis skydliaukės pašalinimas) [35]. Pacientai suskirstyti į dvi grupes, iš kurių viena grupė gaudavo lankstinuką su nurodyta kasdiene įprasta vaistų vartojimo informacija, o kita pacientų grupė – informacija kartu su nurodyta sveikatos
gerėjimo, vartojant tiroksiną, informacija. Šiuo metu trūksta įrodymų, kad vaistų vartojimo rėţimo laikymąsis gali būti pagerintas klinikinėje praktikoje. Yra poreikis tikslių ir kruopščių klinikinių tyrimų, pasirenkant adekvačią populiacijos imtį, kad nustatyti ar įsikišimas gerinant pacientų vaistų vartojimo rėţimą yra naudingas. Tyrimai rodo, kad vaistų vartojimo rėţimo laikymąsis gali būti pagerintas maţais įsikišimais į vaistų vartojimą, adresuotais į didelę pacientų grupę, nei labai smarkiu įsikišimu į maţą, visiškai vaistų vartojimo rėţimo nesilaikančią pacientų grupę. Rekomenduojama, kad edukacinė informacija pirmiausiai būtų orientuota į pacientus, sergančius lėtinėmis ligomis (endokrinologiniais sutrikimais, širdies ir kraujagyslių ligomis ir panašiomis). Pacientai turi turėti ţinių ir informacijos apie savo vartojamus vaistus lėtinėms ligoms gydyti. Geriausias levotiroksino vartojimo rėţimo laikymosi matavimo vienetas – TTH konc. kraujyje matavimas. Klasikinis hormonų grįţtamasis ryšys reiškia, kad yra tiesioginis prieţastinis ryšys tarp tiroksino ir TTH koncentracijos kraujyje. Tačiau toks metodas yra gana brangus ir reikalauja nuolatinio paciento lankymosi pas gydytoją. Tyrime gauta išvada, kad pastebėtas simptominis pagerėjimas pacientams, kuriems buvo įteikta informacinė skrajutė apie tiroksiną, nurodant sveikatos pagerėjimo poţymius, lyginant su tais, kurie gavo įprastą informaciją. Šis pagerėjimas buvo matomas bendroje pacientų savijautoje ir sveikatoje [36].
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo planavimas
Prieš atliekant magistro tiriamąjį darbą buvo sudarytas planas, pagal kurį vyko visas tiriamojo darbo organizavimas. Pirmiausiai atlikta literatūros apţvalga ir analizė, atlikta hipotirozei vartojamų vaistų apţvalga, surinkta informacija apie ligą ir jos eigą, ligos gydymą. Surinkta informaciją apie hipotirozei vartojamų vaistų pacientų gydymo reţimo laikymąsį, levotiroksino saugumą ir efektyvumą. Įvertintas temos aktualumas. Tada iškeltas tyrimo tikslas, uţdaviniai, problemos ir pasirinktas tyrimo metodas. Empiriniam tyrimui atlikti buvo būtina gauti bioetikos centro komiteto ir Endokrinologijos klinikos vadovės leidimus. Tyrimui pasirinkta anoniminė anketinė apklausa, ji buvo sudaryta ir pateikta pacientams pildyti anonimiškai, gavus paciento sutikimą
dalyvauti tyrime. Paciento informuotas sutikimas buvo pasirašomas ant formos, spausdintos atskirame lape, atskirtame nuo anketos. Anketą pacientai pildė savarankiškai. Tyrimas buvo atliekamas LSMU Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos stacionare ir ambulatorijoje. Gauti tyrimo rezultatų duomenys buvo susisteminti ir atlikta duomenų analizė ir palyginimas.
2.2. Bioetikos leidimas
Prieš pradedant atlikti tyrimą buvo kreiptasi į LSMU Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos vadovę, dėl leidimo atlikti tyrimą klinikoje [2 priedas]. Vadovė buvo supaţindinta su tyrimo tikslu, uţdaviniais, tyrimo metodais ir pacientų apklausos anketa. Buvo gauti raštiškas vadovės sutikimas ir leidimai. Tada kreiptasi į LSMU bioetikos centrą ir gautas leidimas tyrimui atlikti [1 priedas].
2.3. Tyrimo metodai
Teorinis analizės metodas. Išnagrinėti, aprašyti ir išanalizuoti moksliniai medicininiai,
farmaciniai bei socialiniai straipsniai ir tyrimai, susiję su magistriniame darbe pasirinkta tema.
Empirinis analizės metodas. Paruoštos ir surinktos anoniminės anketinės apklausos.
Atlikta Kauno Klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus ir stacionaro skyriaus pacientų anoniminė kiekybinė apklausa, siekiant ištirti pakaitinei hormonų terapijai vartojamo vaisto tiroksino, efektyvumo, saugumo ir gydymo nurodymų laikymosi palyginamąją analizę. Anketa buvo sudaryta tik iš uţdarų klausimų, todėl pacientai galėjo paţymėti tikslesnę ir konkrečią savo nuomonę.
Statistiniai tyrimo metodai. Tyrimo duomenų analizė atlikta taikant SPSS ( Statistical
Package for the Social Science ) 23.0 versiją. Grafikai ir lentelės sudaryti naudojantis Microsoft Office Excel 2010 programą.
Statistiniams ryšiams įvertinti naudotas susijusių poţymių chi kvadrato ( χ2
) kriterijus. χ2 suderinamumo kriterijus naudojamas hipotezėms apie kintamojo skirstinį populiacijoje tikrinti. χ2 kriterijus parodo, ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas, t.y. patikrinama ar turimas empirinis skirstinys suderinamas su teoriniu modeliu. Duomenims tikrinti taikytas statistinio
reikšmingumo lygmuo p, kai p < 0,05 rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi ir tikslusis p lygmuo, kai p<0,001.
2.4. Tyrimo objektas ir imties nustatymas
Tyrimas buvo atliekamas Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos stacionare ir ambulatorijoje nuo 2016 m. liepos mėnesio 1 dienos iki 2016 m. rugsėjo mėnesio 1 dienos. Tiriamiesiems apklausti buvo atlikta tikslinė atranka – apklausti tik levotiroksiną vartojantys pacientai. Tyrimui atlikti panaudota anoniminė anketinė apklausa. Respondentai anketas pildė savarankiškai stacionare arba ambulatorijoje, gydytojo kabinete. Anketą sudarė 20 uţdaro tipo klausimų su pateiktais atsakymų variantais. Anketos struktūra: pirmą dalį sudarė demografiniai klausimai, tada sekė klausimai apie ligą, jos trukmę, gyvenimo kokybę, šalutinius poveikius, įėjo klausimas apie pacientų tikėjimą vaistais (BMQ). Antrą dalį sudarė klausimai skirti įvertinti pacientų ţinias apie vaistą. Trečioji anketos dalis buvo vaistų vartojimo reţimo laikymosi įvertinimas, kuris parengtas pagal Morisky vaistų vartojimo drausmingumo klausimyną [32]. Paskutinė, ketvirtoji dalis buvo klausimai, prašantys paţymėti levotiroksino dozės praleidimo prieţastį. Anketa buvo anoniminė ir buvo uţtikrintas visiškas pacientų konfidencialumas. Moksliniam tiriamajam darbui atlikti pasirinktas kiekybinis tyrimo tipas. Imtis apsiskaičiuota po to, kai pateikus prašymą gauti duomenys iš LSMU Kauno klinikų Statistikos tarnybos apie gulinčių pacientų tyrimo metu skaičių [3 priedas]. Imčiai skaičiuoti atirinkti tik tie pacientai, kurie vartojo levotiroksiną.
2.5. Tyrimo instrumentas
Tyrimui atlikti paruošta anketinė apklausa. Apklausa yra duomenų rinkimo metodas, kai respondentai atsako į klausimus pateiktus raštu [38]. Minimi šie anketinės apklausos privalumai:
uţtikrina reikiamą atrankos dydį;
gaunamas geras anketų grąţinimo lygis – šimtaprocentinis arba jam artimas;
apklausą atliekantis asmuo turi galimybę tiesiogiai instruktuoti respondentą, o šie savo ruoţtu gali klausti anketuojančio apie iškilusius klausimus ir konsultuotis;
anketinė apklausa yra pigus ir pakankamai greitas tyrimo metodas;
Tačiau anketinė apklausa turi ir kelis trūkumus: dėl laiko stokos respondentas gali nepakankamai tiksliai ir apgalvotai pildyti klausimus ir/arba neuţpildyti anketos visų klausimų, respondentai gali tikėtis, kad anketa nėra anoniminė ir jų asmenybė bus identifikuota, anketos pildymas nesaugioje aplinkoje taip pat gali iškreipti pacientų duomenis, apklausiančiojo išvaizda ir bendravimo kultūra taip pat turi įtakos respondento duomenų patikimumui ir tikrumui.
2.6. Tyrimo instrumento validavimas
Prieš pradedant apklausą buvo atliktas anketų testavimas. Jo metu Endokrinologijos klinikos pacientams buvo išdalinta 15 anketų. Šių anketų rezultatai nebuvo įtraukti į tyrimą. Testuojant šias anketas, pacientų paprašyta pakomentuoti nesuprantamus klausimus, neaiškius terminus. Buvo atsiţvelgta į pacientų nuomonę, komentarus ir pakeista kai kurių klausimų formuluotė ir vartojami terminai pakeisti paprastesniais, pacientams labiau suprantamais terminais.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1 Tiriamųjų demografiniai duomenys
Tyrime iš viso dalyvavo ir anketas pilnai, ir tinkamai uţpildė 186 respondentai. Iš šių respondentų 82,80 proc. (n = 154) buvo moterys, o vyrai – 17,20 proc. (n = 32).
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį (n = 186)
Iš duomenų matoma, kad daugiausia tiriamųjų yra moterys (82,8 proc.). Vyrai sudarė tik 17,2 proc. respondentų. Moterys daţniau serga skydliaukės ligomis ir vartoja tiroksiną nei vyrai.
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių %, (n = 186)
Apibendrinant tiriamųjų amţių, didţiąją respondentų dalį sudarė darbingo amţiaus ţmonės tarp 45 – 65 metų – 40,90 proc. (n = 76) apklaustųjų, kiek maţiau buvo pensijinio amţiaus ţmonių – respondentai virš 65 metų amţiaus sudarė 34,40 proc. Maţiausias respondentų dalis pagal amţių priklauso 25 – 44 metų amţiaus kategorijai. Jai priklauso 24,70 proc. (n = 46).
17,20%
82,80%
Vyrai Moterys 24,70% 40,90% 34,40% 25 - 44 metai 45 - 65 metai > 65 metaiŠioje lentelėje pateikti apibendrinti tiriamųjų pacientų, kurie buvo apklausti LSMU Kauno Klinikų Endokrinologijos klinikos stacionare ir ambulatorijoje, demografiniai ir socialiniai poţymiai.
3 lentelė. Tiriamųjų demografiniai duomenys (n=186, dažnis skliausteliuose procentais)
Analizuojami tiriamųjų poţymiai Skaičius Procentai
Išsilavinimas
Pagrindinis/ Vidurinis 41 22,0
Aukštenysis/ Spec. vidurinis 90 48,4
Aukštasis 55 29,6
Iš viso: 186 100
Šeimyninė padėtis
Netekėjusi/ nevedęs 23 12,4
Ištekėjusi/ vedęs arba gyvena su partneriu 80 43
Išsiskyrusi/ išsiskyręs 48 25,8 Našlė/ našlys 35 18,8 Iš viso: 186 100 Socialinė padėtis Dirba 89 47,8 Nedirba 44 23,7 Pensininkė/ pensininkas 53 28,5 Iš viso: 186 100 Pajamos
Gauna stabilias pajamas ( darbo uţmokestį, pašalpą, pensiją)
174 93,5
Negauna stabilių pajamų 12 6,5
Iš viso: 186 100
Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad didelė dalis apklaustųjų turi aukštesnįjį arba specialų vidurinį ( išsilavinimas su suteikta profesine kvalifikacija) išsilavinimą. Šių pacientų dalis yra beveik pusė – 48,4 proc. ( n = 90). Pagrindinį/ vidurinį išsilavinimą turintys pacientai sudarė 22,0 proc. ( n = 41 ), o turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą pacientai sudarė beveik trečdalį - 29,6 proc. ( n = 55 ) visų apklaustųjų. Didesnę grupę vertinant šeimyninę padėtį sudarė pacientai, kurie yra vedę/ ištekėję arba gyvena su partneriu – 43 proc. ( n = 80 ). Beveik pusė tiriamųjų yra dirbantys – grupę sudaro 47,8 proc. (n = 89 ) ir beveik visi apklaustieji gauna stabilias pajamas, kurioms priskiriamas darbo uţmokestis, pensija arba pašalpa sudaro 93,5 proc. ( n = 174 ). Tyrime daugiau atsispindės būtent šių grupių pacientų nuomonė.
3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal levotiroksino vartojimo trukmę %, n = 186
Lyginant pacientus pagal levotiroksino vartojimo trukmę išsiskiria didţiausia grupė tiriamųjų, beveik pusė visų apklaustųjų – 47, 30 proc. ( n = 88 ), kurie levotiroksiną vartoja ilgiau nei 10 metų. Maţiausia grupė vartojančių levotiroksiną iki 2 metų – 5, 90 proc. ( n = 11 ). Likusieji pacientai yra vartojantys iki 1 metų – 21, 00 proc. ( n = 39 ), iki 5 metų – 14, 00 proc. ( n = 26 ) ir vartojantys levotiroksiną iki 10 metų – 11, 80 proc. ( n = 22 ). Tarp apklaustųjų didţiausią dalį sudaro ilgai vartojantys levotiroksiną (3 pav.).
3.2 Efektyvumas, saugumas ir pacientų poţiūris į gydymą levotiroksinu
Ši anketos dalis buvo skirta išsiaiškinti pacientų poţiūrį į jų vartojamą levotiroksiną, pacientų klausėme apie jų gyvenimo kokybę ir savijautą pradėjus vartoti levotiroksiną. Šiuos parametrus lyginome su demografiniais duomenimis.
21% 5,90% 14,00% 11,80% 47,30% iki 1 m. iki 2 m. iki 5 m. iki 10 m. virš 10 m.
4 pav. Tiriamųjų tikėjimas levotiroksino poveikiu ( n = 186 )
Pacientai buvo paklausti ― Ar tikite, kad Jums skirtas levotiroksinas padeda?‖. Dauguma pacientų, net 93,00 proc. (n = 173), patvirtino, kad tiki, jog levotiroksinas jiems padeda. Nei vienas respondentas neatsakė, kad netiki levotiroksino poveikiu, o tik labai maţa dalis – 7,00 proc. (n = 13) pacienų susilaikė ir patikino, kad neturi nuomonės šiuo klausimu. Galime teigti, kad didţioji dalis pacientų tiki levotiroksino poveikiu ( 4 pav.).
5 pav. Pacientų gyvenimo kokybė, pradėjus vartoti levotiroksiną (n=186)
93,00% 7,00%
Tiki, kad padeda Neturi nuomonės 4,80% 68,80% 26,30% Taip, suprastėjo Ne, nesuprastėjo Neturiu nuomonės
Apklausus pacientus ar jų gyvenimo kokybė suprastėjo pradėjus vartoti levotiroksiną, iš jų tik 4,8 proc. nurodė, kad suprastėjo ( n = 9). Dauguma pacientų nurodė, kad jų gyvenimo kokybė nesuprastėjo – 68,80 proc. (n = 128). Likusi dalis neturėjo nuomonės šiuo klausimu – 26,30 proc. ( n = 49). Galima teigti, kad daugumos respondentų gyvenimo kokybė nesuprastėjo, pradėjus vartoti levotiroksiną ( 5 pav.).
4 lentelė. Pacientų tikėjimas levotiroksino poveikiu ir pasiskirstymas pagal vaisto vartojimo trukmę (n=186, skliausteliuose dažnis %, p<0,001).
Palyginome pacientų duomenis, suskirstę pacientus pagal levotiroksino vartojimo laiką, į dvi stambias grupes – į tuos, kurie vartoja levotiroksiną iki 10 metų ir virš 10 metų. Tikrinome pasiskirstymą pagal tai, ar tiki, kad levotiroksinas jiems padeda. Nei vienas pacientas neatsake, jog netiki, kad levotiroksinas jiems padeda. Kai kurie pacientai grupėje vartojantys iki 10 metų pasisakė, kad neturi nuomonės ir tai sudarė 13 respondentų grupę. Likusieji respondentai atsakė, kad tiki levotiroksino poveikiu ir grupėse tarp vartojančių iki 10 metų ir virš 10 metų yra tik neţymus skirtumas – 49,1 % ( n = 85 ) versus 50,9 % ( n = 88) manančių, kad levotiroksinas jiems padeda. Galima teigti, kad abi vartojančių levotiroksiną grupės, tiek ilgai vartojančių, tiek trumpiau, tiki vaisto poveikiu vienodai.
Tada pacientai buvo paklausti ką jie jaučia, pradėjus vartoti levotiroksiną – pagerėjimą, pablogėjimą ar nieko nejaučia.
Kiek laiko vartoja levotiroksiną
Ar tiki, kad padeda
Iš viso Tikiu Neturiu nuomonės
85 13 98 Iki 10 metų (49,1) (100,0) (52,7) Virš 10 metų 88 _ 88 (50,9) (47,3) Iš viso 173 13 186 (100,0) (100,0) (100,0)
6 pav.Pacientų savijauta pradėjus vartoti levotiroksiną (n=186)
Didţioji dalis pacientų atsakė, kad jaučia pagerėjimą pradėjus vartoti levotiroksiną, nei, kad jaučia pablogėjimą – 55,40% versus 1,10%. 43,50% respondentų nurodė, kad nejaučia nieko, nei sveikatos pagerėjimo, nei pablogėjimo, pradėjus gydymą levotiroksinu.
3.3 Levotiroksino saugumas
5 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal amžių ir juntamą šalutinį poveikį arba nepajaučiant jokio šalutinio poveikio, vartojant levotiroksiną (skliausteliuose dažnis %)
Nepajuto jokio šalutinio poveikio
Amţius (n=59) Iš viso
(n=186) p - reikšmė 25 - 44 m. 45 – 65 m. Virš 65 m. 20 (43,5) 32 (42,1) 7 (10,9) 59 (31,7) < 0,001 Šalutinis poveikis
Amţius (n=127) Iš viso
(n=668) p - reikšmė 25 – 44 m. 45 – 65 m. Virš 65 m. Juntamas širdies plakimas - 17 (22,4) 48 (75,0) 65 (34,9) < 0,001 Širdies aritmijos - 6 (7,9) 36 (56,3) 42 (22,6) < 0,001 Daţnas pulsas 1 (2,2) 38 (50,0) 55 (85,9) 94 (50,5) < 0,001 55,40% 1,10% 43,50% Jaučiu pagerėjimą Jaučiu pablogėjimą Nieko nejaučiu
(tachikardija) Skausmas krūtinėje (krūtinės anginos poţymiai) 13 (28,3) 8 (10,5) 26 (40,6) 47 (25,3) < 0,001 Nevalingas raumenų trukčiojimas (tremoras) - 27 (35,5) 10 (15,6) 37 (19,9) < 0,001 Nervingumas 25 (54,3) 16 (21,1) 38 (59,4) 79 (42,5) < 0,001 Nemiga 13 (28,3) 39 (51,3) 39 (60,9) 91 (48,9) =0,003 Padidėjęs prakaitavimas 13 (28,3) 26 (34,2) 28 (43,8) 67 (36,0) =0,227 Karščio pojūtis - 16 (21,1) 20 (31,3) 36 (19,4) < 0,001 Svorio kritimas - 6 (7,9) 14 (21,9) 20 (10,8) <0,001 Viduriavimas - - 20 (31,3) 20 (10,8) < 0,001 Galvos skausmas 12 (26,1) - 19 (29,7) 31 (16,7) < 0,001 Raumenų silpnumas arba mėšlungis - 28 (36,8) 11 (17,2) 39 (21,0) < 0,001 Iš viso 77 (11,5) 227 (34,0) 364 (54,5) 668 (100,0) < 0,001
Pacientai buvo apklausti, ar jie jaučia kokias nors šalutines reakcijas vartojant levotiroksiną. Klausimas buvo sudarytas ir šalutinės reakcijos įrašytos tokios, kokios yra nurodytos „L-thyroxin Berlin Chemie― levotiroksino preparato charakteristikų santraukoje [39]. Anketoje respondentai galėjo paţymėti ir tai, kad jie nepatyrė jokių šalutinių reakcijų. Jokio šalutinio poveikio nepatyrė 59 ( 31,7%) respondentai. Daugiausiai iš jų 32 (42,1%) vidutinio, nuo 44 iki 65 metų amţiaus pacientai. Anketoje pacientai tarp išvardintų šalutinių reakcijų galėjo pasirinkti kelis variantus, nes vienam pacientui gali pasireikšti ne tik viena, bet ir kelios skirtingos šalutinės reakcijos. Todėl lentelėje pateikti duomenys yra lyginami su bendru visų paţymėtų šalutinių reakcijų atvejų skaičiumi – 668 šalutinių reakcijų atvejais (lentelė). Palyginome šalutinių reakcijų pasiskirstymą pagal pacientų amţių. Matyti, kad daugiausiai patiriantys šalutines reakcijas skundţiasi vyresni ( nuo 65 metų
amţiaus pacientai) – 364 atvejai (54,5%, n=668). Daugiausiai jie skundţiasi tachikardija ir daţnu, juntamu širdies plakimu (55 pacientai (85,9%) versus 48 pacientai (75,0%)). Širdies aritmijos yra taip pat daţnas vyresnių ţmonių nusiskundimas. Šiame tyrime gauti duomenys rodo, kad vyresniems ţmonėms yra palyginti didelis procentas atvejų, juntančių šį nusiskundimą – 36 (56,3%). Iš daţnesnių nusiskundimų virš 65 metų amţiaus grupėje pacientai skundţiasi nervingumu 38 respondentai (59,4%), nemiga 39 respondentai (60,9%), raumenų mešlungiu 39 (21,0%), padidėjusiu prakaitavimu 28 respondentai (43,8%). Maţiausiai šalutinių reakcijų patiria jaunesni pacientai amţiaus grupėje nuo 25 iki 44 metų. Jų grupėje bendras visų šalutinių reakcijų skaičius yra tik 77 šalutinių reakcijų atvejai (11,5%, n=668). Šioje grupėje pacientai daţniausiai skundėsi nervingumu – 25 (54,3%). Vidutinio amţiaus, nuo 45 iki 65 metų amţiaus pacientų grupėje, pacientai daţniausiai skundėsi tachikardija ir nemiga – 38 respondentai (50,0%) versus 39 respondentai (51,3%). Apibendrinant, galima teigti, kad vyresni nei 65 metų amţiaus pacientai paţymi, kad jie jaučia daugiau šalutinių poveikių, nei jaunesni pacientai. Taip pat jie patiria daugiausiai šalutinių reakcijų susijusių su širdies ir kraujgyslių sistema (tachikardija, juntamas širdies plakimas).
7 pav. Pacientų informavimas apie šalutinį poveikį gydytojui arba vaistininkui. (n=127)
Skritulinėje diagramoje matyti pacientų pasiskirstymas pagal tai, ar jie apie pasireiškųsį šalutinį poveikį informavo gydytoją arba vaistininką. Dauguma pacientų informavo savo gydytoją – net 93 (73,1%) respondentai. Duomenys šioje diagramoje yra pateikti, atrenkant tik tuos pacientus, kurie pajautė šalutinį poveikį (n=127), remiantis 5 lentele. Iš duomenų galima spręsti, kad pacientai yra linkę
73,1 26,9
Informavau gydytoją
Neinformavau nei gydytojo, nei vaistininko
bendradarbiauti labiau su gydytojais, nei su vaistininkais, nes apklausos metu nei vienas pacientas nepaţymėjo, kad apie šalutinį poveikį yra pranešęs vaistininkui. Likusi dalis – 34 (26,9%) respondentai apie šalutinį poveikį nepranešė, nei gydytojui, nei vaistininkui.
8 pav. Pacientų informavimas apie jiems pasireiškusį šalutinį poveikį šeimos nariams arba draugams. Dažnis proc. (n=127)
Pacientai buvo paklausti su kuo jie labiau dalinasi informacija apie savo sveikatą, tiksliau, kuriuos aplink juos supančius ţmones jie pirmiau informuoja apie pasireiškusį šalutinį poveikį. Dauguma respondentų (n=85, 67,2%) atsakė, kad apie pasireikšusį šalutinį poveikį informuoja šeimos narius. Šia informacija su šeimos nariais nesidalina trečdalis apklaustųjų (n=42, 32,8%).
32,8
67,2
Neinformavau
Informavau šeimos narius
7,7
92,3
Pranešė Nepranešė
9 pav. Ar pacientai informuoja apie pasireiškusį šalutinį poveikį Valstybinei Vaistų kontrolės tarnybai (VVKT), n=127, dažnis %.
Pacientai buvo paklausti ar jie informuoja atitinkamas institucijas apie pasireiškusį šalutinį poveikį vartojant levotiroksiną. Lietuvoje uţ vaistų saugumą atsakinga institucija yra Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Net 117 (92,3%) respondentų atsakė, kad neinformuoja VVKT apie šalutinį poveikį ir tik 10 (7,7%) respondentų atsakė, kad informuoja.
10 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal amžių ir priežastis kodėl nepranešė VVKT apie pasireiškusį šalutinį poveikį vartojant levotiroksiną. N=127, dažnis %, p<0,001.
Paanalizavome prieţastis, kodėl pacientai nepraneša VVKT apie pasireiškusį šalutinį poveikį ir pasiskirstymą pagal amţių. Iš diagramos matyti, kad vyresni (> 65m.) ţmonės neţino kaip ir neţino, kad reikia pranešti apie vaistų sukeltą šalutinį poveikį (10 pav.). Taip pat vyresni ţmonės mano, kad vaistininkui nėra įdomu išgirsti iš jų apie šalutinį poveikį, nors anksčiau minėtuose duomenyse (7 pav.) nėra nei vieno respondento, kuris būtų paţymėjęs, kad apie jiems pasireiškusį šalutinį poveikį praneša vaistininkui. Tai leidţia manyti, kad vyresni ţmonės yra linkę nutylėti šią informaciją ir mano, kad vaistininkui nėra įdomi informacija apie jų sveikatos būklę. Amţiaus grupėje tarp 45 ir 65 metų amţiaus, respondentai yra labiau linkę abejoti naudingumu pranešant apie šalutinį poveikį VVKT, o taip pat dalis jų neţino kaip pranešti. Jaunesni ţmonės, amţius tarp 25 ir 44 metų, taip pat mano, jog nenaudinga pranešti apie tiroksino sukeltą šalutinį poveikį, o taip pat nemaţa dalis šioje amţiaus grupėje neţino kaip tai reikėtų padaryti.
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Nežinojau kaip pranešti Nemaniau, kad tai naudinga Nežinojau, kad reikia ir galima pranešti apie levotiroksino sukeliamą šalutinį poveikį Nepranešiau, nes mano gydytojui nebuvo įdomu Nepranešiau, nes vaistininkui tai nebuvo įdomu 25-44 m. 45 - 65 m. > 65 m.
3.4 Levotiroksino vartojimo drausmingumas
11 pav. Levotiroksino vartojimo režimo laikymasis. N=186, dažnis %.
Viena iš tyrimo anketos dalių buvo išsiaiškinti, ar pacientai laikosi gydymo levotiroksinu reţimo. Skritulinėje diagramoje (11 pav.) pateikti duomenys rodo, kad didelė dalis respondentų (n=131, 70,4%) tvirtina, kad laikosi gydymo reţimo ir vartoja levotiroksiną taip, kaip nurodė gydytojas. Nepaisant to, 55 respondentai (29,6%) atsakė, kad kartais nesilaiko gydymo reţimo ir kartais praleidţia kelias levotiroksino dozes.
6 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal levotiroksino vartojimo trukmę ir gydymo nurodymų laikymasį. N=186, P < 0,001
Ar vartoja levotiroksiną kaip
nurodė gydytojas
Kiek laiko vartoja Iš viso
Iki 10 metų Virš 10 metų
Taip 72 (55,0) 59 (45,0) 131 (100)
70,4 29,6
Taip
Kartais nesilaikau gydytojo/os nurodymų
Ne, kartais nesilaikau gydytojo nurodymų
26 (47,3) 29 (52,7) 55 (100)
Respondentų pasiskirstymas pagal levotiroksino vartojimo trukmę ir pagal tai, ar laikosi gydymo nurodymų. Nepastebėta skirtumų tarp grupių pacientų, kurie vartoja levotiroksiną ilgiau ir nesilaiko gydymo nurodymų ir tarp tų, kurie vartoja iki 10 metų – 29 (52,7%) versus 26 (47,3%).
12 pav. Levotiroksino dozės praleidimo priežastis
Paanalizavome prieţastis, kodėl pacientai daţniausiai praleidţia levotiroksino dozę. Iš duomenų, pateiktų diagramoje matyti, kad didţiausia dalis yra tų pacientų, kurie tiesiog pamiršta išgerti levotiroksino dozę (n=19). Antra pagal daţnumą prieţastis yra pacientų savijautos pagerėjimas – pacientai ţymi, kad yra linkę praleisti levotiroksino dozę tada, kada jie pasijunta geriau (n=13). Trečia, nemaţa pacientų dalis (n=10) yra tų, kurie paţymėjo, kad jų gydytojui nebuvo pakankamai įdomu ar jie vartoja levotiroksiną pagal gydytojo nurodymus. Dalis pacientų (n=4) paţymėjo, kad jie nervinosi dėl pašalinių poveikių ir todėl praleido levotiroksino dozę. Maţiausia dalis respondentų (n=3) paţymėjo, kad jie taupė pinigus, išleidţiamus vaistams. Šiame tyrime dalyvavo labai maţa dalis pacientų, kurie negauna stabilių pajamų (6,5%) [lentelė nr x], todėl iš tokios maţos imties negalime spręsti, kad stabilių pajamų trūkumas gali lemti levotiroksino dozės praleidimą dėl lėšų trūkumo.
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 Pasijuto geriau
Pasijuto blogiau Nervinosi dėl pašalinių poveikių Taupė pinigus, išleidžiamus vaistams Gydytojui nebuvo įdomu ar pacientas vartoja vaistą Pamiršo išgerti levotiroksino dozę
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS
Gydymas levotiroksinu yra pakankamai ilgalaikė pakaitinė terapija, reikalaujanti nuolatinio paciento dėmesio, budrumo ir gero santykio su sveikatos prieţiūros specialistais. Šio tyrimo apklausos tikslas buvo išsiaiškinti pacientų nuomonę apie gydymą levotiroksinu, nustatyti jų bendrą savijautą, galimas pasireiškiančias šalutines levotiroksino reakcijas, pacientų budrumą, jei jiems pasireiškė šios reakcijos.
Pacientų tikėjimas jų vartojamų vaistų poveikiu ir būtinumu yra ypač svarbus sergant lėtinėmis ligomis, kurios reikalauja nuolatinio stebėjimo ir prieţiūros iš pačio paciento. Šiame tyrime net 93% pacientų atsakė, kad tiki levotiroksino poveikiu (pav.). Manoma, kad pacientų tikėjimas vaisto poveikiu reiškia, kad pacientui yra būtinas jo vartojamas vaistas. Tokie pacientai turi motyvaciją laikytis gydymo reţimo, bendradarbiauti su gydytojais ir vaistininkais. Atliktas tyrimas su pacientais, sergančiais tokiomis ligomis kaip astma, inkstų ligomis, širdies ir kraujagyslių sistemos, onkologinėmis ligomis, parodė, kad 89% (n=342) pacientų tiki savo vartojamais vaistais. Nerasta tyrimų, kuris būtų analogiškas ir vertintų levotiroksiną vartojančius pacientus. Tačiau atlikti tyrimai su kitomis lėtinėmis ligomis rodo, kad tokių tyrimų įvertinti levotiroksiną vartojančius pacientus būtinybė yra. Egzistuojantis „placebo efektas― dar labiau suteikia reikšmės pacientų tikėjimu jų vartojamu levotiroksinu. Jungtinėse Amerikos Valstijose egzistuoja praktika skydliaukės sutrikimą, neţymų Hašimoto tiroiditą, gydyti placebu. Mūsų atliktame tyrime buvo išskirtos dvi stambios grupės pagal levotiroksino vartojimo trumę – vartojantys levotiroksiną iki 10 metų ir daugiau nei 10 metų. Palyginome šiuos duomenis pagal tai, kaip priklauso tikėjimas vaisto poveikiu nuo vartojimo trukmės. Nepastebėtas didelis skirtumas tarp šių grupių. Galima teigti, kad tiek vartojantys trumpiau, tiek ilgiau vienodai tiki levotiroksino poveikiu.
Analizuojant kokią nuomonę pacientai turi apie savo gyvenimo kokybę vartojant levotiroksiną ,daugumos pacientų nuomone, jų pačių gyvenimo kokybė nesuprastėjo. Taip manančių buvo 68,80 % (n=128). Kopenhagoje atliktame tyrime su suaugusiais, kurie sirgo hipotiroidizmu, gauti rezultatai, kad daugumos pacientų gyvenimo kokybė suprastėjo, lyginant su sveikais gyventojais. Pagrindinės gyvenimo kokybės suprastėjimo prieţastys buvo paminėtos, kad nepatogu vaistą vartoti kiekvieną dieną ir kad sunku gyventi su šia diagnoze. Šiame tyrime buvo tirti tik 6 mėnesius levotiroksiną vartojantys pacientai. Mūsų tyrime išskirtos dvi pacientų grupės – vartojantys iki 10 metų ir daugiau nei 10 metų (3 pav.). Skirtumas tarp mūsų atlikto tyrimo ir paminėto mokslinio tyrimo Kopenhagoje duomenų galėjo atsirasti būtent dėl šios prieţasties. Patvirtinti šiam skirtumui reikėtų atrinkti tikslinę grupę, kuri levotiroksiną taip pat vartotų trumpesnį laiką, pvz. iki 6 mėn.
Literatūroje yra paţymima, kad gydymas levotiroksinu gali sukelti depresijos simptomus ir taip daryti įtaką pacientų savijautai. Galima daryti prielaidą, kad tokie pacientai turėtų jaustis blogai, neturėti nuotaikos, turėti nerimo sutrikimų. Mūsų tirti pacientai nejaučia pablogėjimo, vartojant levotiroksiną (6 pav.). Tik labai maţa dalis respondentų atsakė, kad jaučia pablogėjimą, o dauguma atsakė, kad jaučia tiktais pagerėjimą arba nejaučia, nei pernelyg didelio pagerėjimo, nei pablogėjimo – nejaučia nieko. Amerikoje atliktas tyrimas, kur buvo gauti rezultatai, kad 10 -15 proc. pacientų, vartojančių levotiroksiną yra nepatenkinti savo gydymu ir jaučia liekamuosius ligos simptomus, sudaro priešingą nuomonę, nei mūsų gauti rezultatai. Šių skirtumų prieţastis gali būti imties savybės. Reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus su didesne imtimi, atsiţvelgiant į tai, kad šiame tyrime yra 1,1 proc. respondentų, kurie jaučia pablogėjimą.
Vertinant levotiroksino saugumą, pagal pacientų nuomone, patiriamas šalutines reakcijas, daugiausia nepageidaujamų reakcijų patiria vyresni nei 65 metų amţiaus pacientai. Šiame tyrime neanalizavome ar pacientai serga gretutinėmis ligomis, kokius vaistus dar vartoja, todėl duomenys yra tik galimos prielaidos. Daţniausiai vyresni ţmonės patiria su širdies ir kraujagyslių sistema susijusius nepageidaujamus poveikius. Taip pat daţnesni tokie poveikiai kaip nemiga, nerimas, padidėjęs prakaitavimas ir raumenų mėšlungis. Yra tyrimų, kurie rodo, kad ilgalaikė levotiroksino terapija vyresniems pacientams gali sukelti ţymų širdies funkcijos pablogėjimą. Vidutinio amţiaus grupėje taip pat daţnesnės yra tokios nepageidaujamos reakcijos kaip tachikardija, juntamas širdies plakimas, nemiga. Šios grupės pacientai patiria maţiau šalutinių reakcijų, nei vyresni virš 65 metų amţiaus. Maţiausiai nepageidaujamų reakcijų patiria jaunesni, amţiaus grupeje nuo 25 iki 44 metų amţiaus, pacientai. Jiems daţniausiai pasireiškiančios reakcijos yra nervingumas, galvos skausmas, taip pat jie skundţiasi ir skausmu krūtinėje.
Tyrime trečdalis pacientų, patyrusių galimas šalutines levotiroksino reakcijas, nepranešė apie šį nusiskundimą gydytojui arba vaistininkui. Sekmingam gydymui yra svarbus bendradarbiavimas tarp paciento, gydytojo ir vaistininko. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Bostone taikoma praktika, kada pacientą išrašius iš ligoninės jam priskiriamas klinikinis vaistininkas, kuris palaiko ryšį su pacientu, domisi apie jo sveikatą, vartojamus vaistus ir pasireiškiančius šalutinius vaistų poveikius. Paţymima, kad tokia praktika duoda teigiamų rezultatų – sumaţina išvengiamų šalutinių reakcijų, pasireiškiančių pacientams, skaičių. Mūsų atliktame tyrime nei vienas pacientas nepranešė apie jam pasireiškusią šalutinę reakciją vaistininkui, o likusi dalis pacientų pranešė gydytojui. Lietuvoje atliktame tyrime nurodoma, kad 60 proc. pacientų gavę reikiamą informaciją vaistinėje iš vaistininko. Ši informacija apemė tik esmine infomaciją apie vaistą: dozavimą, vartojimo daţnumą ir laiką. Pacientų dauguma vis dar linkę labiau asmenine informacija dalintis su gydytoju. Galima daryti prielaidą, kad dėl to pacientai nepraneša vaistininkams apie jiems pasireiškiančias šalutines vaisto reakcijas, nes pacientai negauna
