KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETASTeorinės ir klinikinės farmakologijos katedra
Elita JUODELYTĖ
Kauno miesto gyventojų savigydos ypatumai esant virškinimo trakto sutrikimams
Pagrindinių universitetinių studijų baigiamasis darbasMokslinis vadovas: doc. A. Milašius, Kauno medicinos universitetas
Recenzentas: prof. V. Budnikas, Kauno medicinos universitetas
SANTRAUKA
Elita JUODELYTĖ
Kauno miesto gyventojų savigydos ypatumai esant virškinimo trakto sutrikimams
Magistro studijų baigiamasis darbas, 41 puslapių, 15 paveikslai, 6 lentelės, 29 literatūros šaltiniai, 2 priedai, lietuvių kalba.
Raktiniai žodžiai: sociologinis tyrimas, savigyda, savigydos populiarumas, gydymasis,
medikamentai, nereceptiniai vaistai, receptiniai vaistai, reklama, respondentai, virškinimo trakto sutrikimai, savigydos vaistininkai, vaistaţolės.
Savigydą turėtume suprasti kaip smulkių, lengvai pagydomų sutrikimų pašalinimą be sveikatos prieţiūros specialistų įsikišimo. Savigydos procesas vykdomas, kai vykdantysis gali tiksliai nustatyti esančio sutrikimo ar ligos simptomus, gali parinkti reikiamus tam sutrikimui šalinti medikamentus ir tinkamai juos vartoti ne ilgiau kaip septynias dienas. Tinkama savigyda neturi sukelti neigiamų poveikių, neturi pabloginti besigydančiojo sveikatos būklės. Uţsiiminėjant tinkama savigyda turi būti naudojami tik be recepto įsigyjami medikamentai, prieš juos vartojant būtinai turi būti perskaitoma medikamento etiketė ir informacinis lapelis.
Darbo objektas: Kauno miesto gyventojai.
Darbo dalykas: Kauno miesto tam tikrų įstaigų darbuotojai, lankytojai ir KTU II kurso
studentai.
Darbo tikslas: nustatyti Kauno miesto gyventojų savigydos ypatumus esant virškinimo trakto
sutrikimams.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti mokslinės literatūros analizę apie savigyda 2. Ištirti Kauno gyventojų virškinimo problemas 3. Ištirti Kauno gyventojų gydymosi ypatumus
Summary
Elita JUODELYTĖ
Self-medication in Gastrointestinal disorders of the citizens of Kaunas city
Final master work, 41 pages, 15 graphical scheme, 6 tables, 29 references and 2 annex.
Keywords: Sociological investigation, self-medication, popularity of self-medication, treatment
and self-treatment, medicaments, OTC drugs, non-OTC drugs, advertisement, respondent, gastro intestinal disorder, pharmacist in self-medication, herbal remedies.
Self-medication should be understood as a treatment of easy and uncomplicated disorder without the help of a health care specialist. Self-medication process occur when the self-healer can exactly realize his or her disorder or symptoms of his or her disease, they can chose the most suitable medicament and use it properly for not longer than 7 days. The proper self-medicament should not cause any undesirable effects and worsen the patient‟s health condition.
Only OTC drug are suitable in self-medication. Before start using the medicament, the patient should always read carefully the note and information leaflet.
Work object: citizen of Kaunas City.
Work subject: patients, 2nd year students of the Technological University of Kaunas (KTU), company workers.
Work aim: Evaluate the self-healing between the citizen of Kaunas City suffering from
Gastrointestinal tract disorder.
Task work: 1. Theoretical analysis of self-medication
2. Investigate the gastrointestinal problems between the citizen of Kaunas city. 3. Investigate the treatment peculiarity between the citizen of Kaunas city.
TURINYS
ĮVADAS ... 6
1. SAVIGYDA ... 7
2. SAVIGYDOS PAVOJAI ... 13
3. INFORMACIJA APIE VAISTUS ... 15
4. KAUNO MIESTO GYVENTOJŲ SAVIGYDOS YPATUMŲ TYRIMAS...17
4.1 Tyrimo metodika...17
4.2 Tyrime dalyvavusių respondentų analizė...19
4.3 Kauno miesto gyventojų savigydos ypatumų tyrimo duomenų analizė...21
IŠVADOS ... 39
LITERATŪRA ... 40
ĮVADAS
Rūpinimasis savimi, įskaitant savigydą, daugybę metų buvo ir yra sveikatos prieţiūros dalis. Šiandieninė visuomenė yra pasirengusi prisiimti atsakomybę uţ savo sveikatą, stengiasi gauti kuo daugiau informacijos iš sveikatos ekspertų tam, kad galėtų priimti tinkamą sprendimą gydydami save ar kitus. Ţiniasklaida, teigdama įvairiais būdais informaciją apie medikamentus, skatina savavališką simptomų ir ligų diagnozavimą ir jų gydymą. Ţiniasklaida stengiasi suteikti kuo daugiau informacijos apie savigydai naudojamus bereceptinius vaistus. Klientas randa visą reikiamą informaciją apie medikamentą ant jo pakuotės ar informaciniame lapelyje.
Provizoriai ir farmakotechnikai kiekvieną dieną konsultuoja arba tik pardavinėja medikamentus klientams, kuriems ne visada prireikia kvalifikuoto vaistininko patarimų dėl medikamentų vartojimo, nes klientai daţnai mano ir taip gerai ţiną, kaip vartoti nusipirktus medikamentus.
Savigydos procesas ir problemos šiuo metu labai aktualios visame pasaulyje, nes pagal Pasaulio sveikatos industriją ţmonės per daug vartoja medikamentų, ypač OTC. Daţnai savigyda būna netinkama, nes pacientai neklauso sveikatos specialistų nurodymų. Todėl šiuo metu ypač didelis dėmesys pasaulyje skiriamas informacijos apie medikamentus teikimui, tinkamos bei atsakingos savigydos skatinimui.
Prieš atliekant sociologinį tyrimą, buvo pasirinkta viena organizmo sistema, t.y. virškinimo traktas. Šios sistemos veiklos įvairiausius sutrikimus ţmonės daţnai gydo savavališkai, be gydytojų prieţiūros. Todėl ir buvo tyrinėjama virškinimo trakto sutrikimai ir jų savigydos ypatumai.
Darbo problema: savęs gydymas
Darbo tikslas: nustatyti Kauno miesto gyventojų savigydos ypatumus esant virškinimo trakto
sutrikimams.
Darbo uždaviniai:
4. Atlikti mokslinės literatūros analizę apie savigydą 5. Ištirti Kauno gyventojų virškinimo problemas 6. Ištirti Kauno gyventojų gydymosi ypatumus
Darbo objektas: Kauno miesto gyventojai.
Darbo dalykas: Kauno miesto tam tikrų įstaigų darbuotojai, lankytojai ir KTU II kurso
studentai.
Hipotezės:
1. Gyventojai maitinasi nereguliariai
2. Esant virškinimo trakto negalavimams ţmonės pirmiausia kreipiasi į vaistininką 3. Informacinis lapelis – reikalingas
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, loginė analizė ir sintezė,
1. Savigyda
Pasaulio medicinos asociacija nustatė savigydos definiciją tam, kad nukreiptų gydytojus ir pacientus atsakingos savigydos link [8].
Atsakinga savigyda yra vaistų, kurie legaliai prieinami be gydytojo recepto, vartojimas pačių pacientų iniciatyva, ar pagal sveikatos prieţiūros specialisto patarimą. Receptinių vaistų vartojimas be gydytojo recepto nėra atsakinga savigyda [13].
1. Skirtumai tarp savigydos ir gydymosi receptiniais vaistais
1.1 Vaistus galime skirstyti į dvi kategorijas: bereceptinius ir receptinius vaistus. Ši klasifikacija kiekvienoje šalyje skiriasi. Nacionalinės vaistų tarnybos turi uţtikrinti, kad vaistai, priskirti bereceptiniams vaistams, turi uţtikrintai būti saugūs, kad nesukeltų jokio pavojingo poveikio sveikatai vartojami tinkamomis dozėmis.
1.2 Receptiniai vaistai yra tie, kuriuos ţmonės gali įsigyti tik pagal gydytojo išrašytą receptą. Receptiniai vaistai vartoti yra saugūs, tik su gydytojo prieţiūra. Receptiniai vaistai nesaugūs dėl jų galimo toksiškumo, pripratimo, vartojimo metodo, kitų poveikių ar reikalingų papildomų priemonių vaistų vartojimui.
1.3 Saugūs, veiksmingi ir kokybiški bereceptiniai vaistai turi būti suteikiami pagal tokius pačius principus kaip ir receptiniai vaistai [27].
2. Savigyda kartu su receptiniais vaistais
Gydymasis gali jungti savigydą su receptiniais vaistais, tai vyksta kartu arba nuosekliai. Pacientai turi būti informuoti apie galimas tarpusavio sąveikas tarp receptinių ir bereceptinių vaistų. Dėl šios prieţasties pacientai turi būti skatinami pasakyti apie savigydą gydytojams [8].
3. Vaidmenys ir atsakomybė savigydoje
3.1 Gydydamiesi patys pacientai pirmiausia prisiima atsakomybę dėl savigydai įsigytų medikamentų vartojimo. Specialių atsargumo priemonių turi imtis silpnosios ţmonių grupės: vaikai, vyresni ţmonės ir nėščios moterys [9].
3. 2 Jeigu individai renkasi savigydą, jie turėtų sugebėti: Atpaţinti simptomus, kuriuos jie gydo
Nuspręsti, kad jų situacija yra tinkama savigydai Išsirinkti atitinkamą savigydos vaistą
3. 3 Tam, kad sumaţintume potencialią savigydos riziką, labai svarbu, kad sveikatos specialistai pacientams teiktų:
Mokymą apie bereceptinius vaistus ir jų atitinkamą vartojimą, suteikti galimybę pacientams kreiptis į gydytoją, kai pacientas yra neuţtikrintas savigydos teisingumu. Tai labai svarbu, kai savigyda yra visai netinkama esant tam tikroms pacientų būsenoms ir ligoms.
Skatinimą atsakingai skaityti vaistų etiketes ir anotacinį vaistų lapelį, stengtis gauti papildomų patarimų iš gydytojų ar vaistininkų ir atpaţinti tam tikras aplinkybes, kai savigyda uţtrunka ilgiau ar visai nebetinkama [9].
3. 4 Visi dalyviai, uţsiimantys savigyda, turėtų ţinoti apie naudą ir riziką vartodami kiekvieną produktą. Naudos – rizikos balansas turi būti labai tikslus ir apgalvotas [13].
3. 5 Gamintojai privalo vadovautis tam tikromis jau nustatytomis taisyklėmis, tam kad informacija pacientams būtų pateikta atitinkamu stiliumi ir aiškiai suprantama. Tai susiję su etikete, reklama ar anotacijomis, susijusiomis su bereceptiniais vaistais [9].
3. 6 Farmacininkai turi daug ţinių ir gali ţmonėms rekomenduoti vaistus [9].
Pagal WHO : „Vis labiau yra priimtina, kad savigyda uţima labai svarbią vietą sveikatos sistemoje. Tai labai matosi, kai ţmonės tampa atsakingesni uţ savo pačių sveikatą ir jiems nebereikalinga gydytojų prieţiūra minimaliems sveikatos sutrikimams pašalinti. Ţmonių tobulinimasis, išsimokslinimas, geras socialinis ekonominis statusas sudaro puikų pagrindą populiarėti ir tobulėti savigydai“ ( Guidelines for the regulatory assessment of medical products for use in self medication. 2002) [14].
FIP: „Šiandieninė visuomenė prisiima atsakomybę uţ savo sveikatos problemas ir stengiasi gauti kuo
daugiau informacijos, kad galėtų tinkamai pasirinkti reikalingą medikamentą. Farmacininkai ir gamintojai stengiasi kuo daugiau teikti kokybiškos informacijos apie bereceptinius vaistus ir skatinti atsakingą tų medikamentų vartojimą“ (Joint Statement by the international Pharmaceutical Federation and the World Self-Medication Industry, 1999) [14].
WSMI yra nepriklausoma organizacija, kuri skirta tam, kad sukurtų ir palaikytų tarptautinę aplinką, kur būtų tobulinamos galimybės ţmonėms atsakingai rūpintis savo sveikata, vartojant efektyvius ir saugius savigydai skirtus medikamentus [15].
4. Valstybės vaidmuo savigydojos procese
Valdininkai turi atpaţinti ir nustatyti skirtumą tarp receptinių ir nereceptinių vaistų ir būti uţtikrinti, kad savigydos mėgėjai yra gerai informuoti ir apsaugoti nuo nereceptinių vaistų pavojingo poveikio vartojant juos tinkamomis dozėmis[10].
5.1 Informacija vartotojams ir bereceptiniai vaistai
Yra daugybė informacijos tiekimo būdų. Gerai sukurta ir pritaikyta vaistų etiketė yra geriausias informacijos tiekimo būdas, kuris gali uţtikrinti saugų ir efektyvų vaistų vartojimą. Kokybiškos etiketės ir informaciniai lapeliai, skirti vartotojams, yra pagrindinis reikalavimas bereceptiniams vaistams. Informacija ant pakuotės ar informaciniame lapelyje vartotojams reikalinga tam, kad jie galėtų teisingai vartoti vaistus be gydytojo prieţiūros. Pasaulio savigydos asociacijos (WSMI) nariai reikalauja vartotojų skaityti vaistų etiketę prieš juos perkant ir skaityti etiketę bei informacinį lapelį prieš pirmą vaistų vartojimą ir prieš kiekvieną vartojimą vėliau [26].
PSA teikia reikalavimus, keliamus vaistų pakuočių etiketėms ir informaciniams lapeliams. PSA dirba su farmacinėmis kompanijomis tam, kad būtų atkreiptas dėmesys ir į techninius etikečių faktorius. Yra stengiamasi, kad etiketėse esanti informacija būtų tiksli, tinkamai suformuluota, lengvai skaitoma ir suprantama kiekvienam vartotojui. Kreipiamas dėmesys ir į tai, kad etikečių techniniai faktoriai didintų tų etikečių skaitomumą [12].
Kiti informacijos tiekimo būdai: sveikatos prieţiūros specialistų konsultacijos, knygos ar straipsniai, brošiūros ir elektroninė medija vaidina didţiulį vaidmenį mokant ţmones apie vaistus ir gydymąsi. PSA tikisi, kad vis daugės informacijos tiekimo būdų ir gilės ţmonių ţinios. Pavyzdţiui, ant nikotino pakeitimo terapijai vartojamų preparatų pakuotės yra telefono numeris, kuriuo galima paskambinti ir gauti reikiamą informaciją apie preparatą [12].
5.2 Reklama
Reklama ir marketingas bereceptinių vaistų turi būti vykdomi atsakingai, teikti aiškią ir tikrą informaciją apie tuos vaistus ir parodyti realų balansą tarp naudos ir rizikos uţsiiminėjant savigyda. Bereceptinių vaistų reklama ir marketingas neturi skatinti neatsakingos savigydos, netinkamų ir nereikalingų vaistų pirkimo dideliais kiekiais [9].
Ţmonės turi būti skatinami gydytis vaistais, receptiniais ar bereceptiniais, kaip specialiais produktais ir imtis atsargumo priemonių tiek saugant, tiek vartojant vaistus. Visa tai turi būti pagal sveikatos specialistų rekomendacijas [9].
Priešingai nei etiketės ir informacinis lapelis, reklama yra netinkama informacijos priemonė perduoti visas tikslias ţinias apie vaistą. Reklama didţiausią dėmesį kreipia į tai, ką ji gali padaryti: sudominti ţiūrovą ar skaitytoją. Ţymiai geriau patikėti etiketėse ir informaciniame lapelyje esančia informacija nei reklama [9].
PSA priėmę du standartus, kurių turi laikytis vaistus reklamuojančios kompanijos:
Visi tvirtinimai, pateikiami reklamoje, turi turėti įtikinamus įrodymus, kad tai tiesa.
Reklama negali klaidinti vartotojų, kai kalbama apie vaisto vartojimo būdą, kiekį, veikimą bei jo pašalinį poveikį [9].
5.3 Vaistų maţmeninė aplinka
Daugumoje šalių maţmeninė bereceptinių vaistų prekyba yra labai plati. Tokios šalys kaip JAV, Nyderlandai, Suomija, Norvegija, Švedija leidţia vartotojams įsigyti bereceptinius vaistus tiesiog nuo lentynos pagal jų pačių nuoţiūrą. Kitos šalys kaip Jungtinė Karalystė, Kanada, Australija, Argentina, Malaizija, Singapūras, Šveicarija, Vokietija labiau kontroliuoja bereceptinių vaistų įsigijimą. JAV lengviausiai leidţia įsigyti bereceptinius vaistus [28].
Jungtinėse Karalystėse buvo atlikti tyrimai, kurių metu vartotojams buvo suteikta galimybė patiems įsigyti vaistus vaistinėse. 3 iš 4 tyrimo dalyvių sakė, kad lengvesnis priėjimas prie bereceptinių vaistų yra gera idėja. Pusė tyrimo dalyvių teigė, kad tai padeda sutaupyti ir jų, ir gydytojų laiką, be to, yra platesnis vaistų pasirinkimas [28].
6. Pagal Europos institucijas:
Pagal Europos gydytojų komitetą (Standing Committee of European Doctors (CPME)) kartu su Europos Sąjungos Medicinos specialistais (UEMS), Europos Sąjungos Bendrosios Praktikos gydytojais (UEMO), Europos Savigydos asociacijos industrija savigyda šiandieninėje visuomenėje uţima labai svarbią vietą sveikatos sistemoje. Jei savigyda praktikuojama tinkamai, tokiu būdu nacionalinės sveikatos sistemos sutaupo išlaidas [16].
Gydytojai sutinka, kad:
1. savigyda yra bereceptinių vaistų vartojimas simptomams ir smulkioms ligoms gydyti.
2. pacientas prisiima visą atsakomybę uţ savo gydymą, todėl būtina perskaityti etiketę ar informacinį vaistų lapelį prieš tuos vaistus vartojant.
3. gydytojai ir vaistininkai uţima labai svarbią vietą teikdami patarimus ir informaciją pacientams apie savigydą ir racionalų vaistų vartojimą. Vaistų gamintojai yra pagrindiniai informacijos apie medikamentus tiekėjai.
4. laiko tarpas, kada pacientas save gydys, svyruoja priklausomai nuo aplinkybių, bet normaliai neturi trukti ilgiau nei 3 – 7 dienas.
5. visi medikamentai, įskaitant savigydai vartojamus, turi būti pagaminti pagal Europos Sąjungos reikalavimus saugumui, kokybiškumui ir veiksmingumui.
6. savigyda netinkama ir reikėtų kreiptis į gydytoją esant tokioms būklėms: simptomai tęsiasi ilgiau nei septynias dienas
būklė blogėja ar tampa blogesne nei buvo anksčiau yra smarkus skausmas
buvo bandyta vienas ar keli medikamentai, bet tai neatnešė sėkmės buvo gauti nepageidaujami efektai
pacientas mano, kad simptomai yra rimti
yra psichologinės problemos, tokios kaip: nerimas, įtampa, depresija, apatija, susijaudinimas, hyper judrumas [16].
7. svarbu atidţiai rinktis vaistus esant nėštumui ar maitinant krūtimi arba kai vaistų vartojimas gali paveikti vaisių ar naujagimį.
7. Teisingos savigydos nauda
Atsakinga savigyda padeda:
išvengti ir išgydyti simptomus bei ligas, kurioms esant nėra būtinas gydytojas sumaţinti medicinos darbuotojų darbą
padidinti galimybę įsigyti vaistus ir gydytis kaimuose ar kitose nuošaliose vietovėse gyvenantiems ţmonėms
suteikti galimybę patiems pacientams kontroliuoti jų kai kuriuos chroniškus ir lėtinius susirgimus [13].
Atsakingos savigydos teikiama nauda yra didelis pasiekimas vartotojams tiek ekonominiu atţvilgiu, tiek laiko atţvilgiu, kai pacientams dėl menkų sunegalavimų nereikia kreiptis į gydytojus. Dėl savigydos ryškiai sumaţėja vizitų skaičius poliklinikose [13].
8. Kokios ligos ir susirgimai galimi gydyti vadovaujantis savigyda pagal PSA
Daugumoje šalių pacientai ir vartotojai gali laisvai įsigyti medikamentų tokiems susirgimams (situacijoms):
Spuogai, alerginis konjunktyvitas, artritiniai skausmai, kariesas, padidėjęs cholesterolis, peršalimas, vidurių uţkietėjimas, kosulys, dermatitas, egzema, viduriavimas, erekcijos sutrikimai, karščiavimas, gripas, galvos skausmas, nevirškinimas, rėmuo, nemiga, nuplikimas, skausmas, smulkus įpjovimai, burnos opos, pykinimas, priklausomybė nuo rūkymo, perštinti gerklė, PMS simptomai, nedidelės bakterinės infekcijos, svorio kontroliavimas, šienligė, hemorojus [16].
Priemonės ekstrinei kontracepcijai [16].
Klientai vaistinėse gali laisvai įsigyti savigydai vartojamų vaistų. Vaistininkas gali profesionaliai patarti, kaip tuos vaistus vartoti ir kaip tie vaistai veikia [16].
Gaila, kad Lietuvoje klientai vaistinėse gali laisvai įsigyti net ir receptinių vaistų. Tik kartais vaistininkai suteikia klientams reikiamą informaciją apie medikamentus. Taip atsitinka dėl ilgų eilių vaistinėse.
9. Europos komisijos nustatytos ligos, galimos gydytis savigydos būdu
Peršalimas ir gripas Perštinti gerklė
Infekcijos nosyje įskaitant šienligę Burnos opos
Blogas virškinimas
Retas ir sunkus tuštinimasis Vėmimas, diarėja
Nudegimas saulėje Karpos
Nuo silpno iki vidutinio skausmo, įskaitant galvos bei raumenų skausmus
2. Savigydos pavojai
Daugybė ţmonių susirgę nesikreipia į gydytoją, o konsultuojasi su vaistininku ir vartoja jo parinktus vaistus arba prašo pagalbos artimųjų, kaimynų ar draugų, kurie turi likusių vaistų nuo ligų, kuriomis anksčiau sirgo. Daţnai vartotojai įsitikinę, kad jie puikiai išmano apie vaistus ir gali patys pasirinkti ir net kitam rekomenduoti tam tikrus medikamentus. Jeigu peršalai, turi temperatūros ar kamuoja virškinimo problemos, būtinai atsiras ţmonių, kurie tau patars, kaip gydytis, jų manymu, taip pat kokybiškai ir efektyviai, kaip patartų gydytojas. Beveik kiekvienas susirgęs ţino, kaip gydytis. Tai ir vadinasi savigyda [11].
Mes esame piliules „pumpuojanti“ karta. Yra teisingai sakoma, kad troškimas vartoti vaistus yra viena iš savybių skirianti mus nuo gyvūnų. Šiandieniniai vaistų kompanijų pasiekimai teikia mums daugybę vaistų, kuriais mes galime gydytis ligas, o tai sukelia vaistų vartojimo potraukį. Šiandien yra 7000 su viršum vaistų ir jų kombinacijų. Daugybė iš jų yra tiesiogiai parduodami klientui vaistinėse, nereikalaujant gydytojo recepto. Todėl OTC vaistai yra labai daţnai vartojami savigydai. Yra labai didelis skirtumas tarp vaistų ir kitų vartotojų perkamų prekių, todėl vaistų vartojimas turi būti ypatingai priţiūrimas. Vartotojas jokiu būdu negali įvertinti vaisto efektyvumo ar rizikos jį vartojant be gydytojo prieţiūros. Bet kokius vaistų efektyvumo vertinimus ar pastabas vartotojas turi išgirsti iš gydytojo ar bent jau vaistininko [11].
Paracelsas (1493 – 1541), gydytojas alchemikas, 16 – tame amţiuje pasakė, kad visi vaistai yra nuodingi. Galimybė laisvai įsigyti stipriai veikiančių ir pavojingų vaistų labai padidėjo 19 – tame amţiuje. Netgi kai kurie receptiniai vaistai šiandien galimi įsigyti be gydytojo recepto. Ţmonės labai skiriasi jautrumu vaistams: vienam ta pati dozė gali tikti, o kitam tokia pati dozė gali sukelti pašalinių reiškinių. Kartais net kvalifikuoti gydytojai suklysta skirdami atitinkamą dozę, o ką jau kalbėt apie eilinius ţmones, kurie gydosi patys. Todėl būtinas rimtas poţiūris į savigydos procesą [11].
Vaistai, kurie turi patentą būti pardavinėjami kaip OTC vaistai, yra analgetikai, vaistai nuo kosulio, antialerginiai, liuosuojantys vaistai, vitaminai, tonizuojantys preparatai, vaistai nuo rūgštingumo ir daug kitų, tokie vaistai, kaip antibiotikai ar hormonai, kartais parduodami be recepto, nors jiems būtinas gydytojo receptas. Todėl teisinga būtų sakyti, kad vaistų vartojimo kontrolė nėra tinkama [11]. Daţniausiai savigydai yra vartojami tie vaistai, kurie yra lengvai gaunami vaistinėse. Amerikoje atliktos studijos rodo, kad beveik 2 bilijonai yra išleidţiami būtent OTC vaistams savigydos tikslams. Kyla klausimų, ar tikėtina savigydos nauda yra didesne uţ savigydos keliamą riziką. Apsinuodijimai, alergijos, pripratimas ir kiti pašaliniai reiškiniai yra neteisingos savigydos prieţastys [11].
Daţniausia netinkamai yra vartojami analgetikai. Tiesą sakant, vyresniems ţmonėms kaip analgetikas labiau tinka paprastas aspirinas nei modernesni nuskausminamieji, tokie kaip fenamatai, oxikamai ar Cox – 2 inhibitoriai kaip rofecoxib ir celecoxib. Farmacinių kompanijų daţnos reklamos ir jų kompanijų atstovų darbas yra vieni iš faktorių, kurie lemia modernių analgetikų ir kitų vaistų pirkimą
ir didelį gydytojų išrašomų tų vaistų receptų kiekį. Šiandien vaistinėje nuo paprasčiausio galvos skausmo daţniau perkami modernesni vaistai nei paprasčiausias aspirinas. Gydytojai priima farmacinių kompanijų siūlomas prekes ir jas rekomenduoja savo pacientams nepaisydami didesnės kainos. Tas pats vyksta ir su kitų farmakologinių grupių vaistais, pvz., vaistais nuo kosulio, antialerginiais vaistais, laisvinamaisiais, vaistais nuo rūgštingumo ir kitais, kurie gali sukelti stiprių šalutinių poveikių. Netgi gausus vitaminų vartojimas gali sukelti nemaţai nepageidaujamų poveikių, ypač tai gali sukelti riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E, K. Vienas įţymus Anglijos filosofas gydytojas pasakė, kad “viena iš gydytojų pareigų yra išmokyti ţmones, kaip nevartoti medikamentų” [11]. Kitas veiksnys, kuris daro įtaką ţmonių savigydai yra tai, kad vaistinėse pilna įvairių vaistų ir maisto papildų, kurie savo graţiomis pakuotėmis ir reklaminiais lapeliais paveikia ţmones ir pastarieji prisiperka visai jiems nereikalingų produktų. Vartotojai vartodami, jų manymu, tinkamus vaistus daţnai paslepia tikrąsias ligos prieţastis, tuo apsunkindami gydytojo darbą ir sukeldami sau daugiau neigiamų poveikių ir problemų [11].
Taigi, norint išvengti ar sumaţinti savigydos pavojingumą, pirma reikia supaţindinti vartotoją su gresiančiais pavojais netinkamai vartojant vaistus. Antra, reikia, kad gydytojai atsakingiau rašytų receptus ir reikalautų, kad būtent tie vaistai būtų parduodami pacientui vaistinėse. Trečia, įstatymiškai nustatyta vaistų kontrolės programa turi būti vykdoma ir vaistų pardavimas be receptų turi būti racionaliai apribojamas. Jei visos šios trys sąlygos bus vykdomos, tada bus sumaţintas besaikis medikamentų vartojimas - tiek gydytojai, tiek vaistininkai turės maţiau problemų [11].
3. Informacija apie vaistus
Savidiagnozės ir savigydos šalininkams atsivėrė dar platesnės galimybės manipuliuoti savo sveikata. Anksčiau klausimais apie įvairius medikamentus atakavo artimiausios vaistinės darbuotojus, dabar išsamių duomenų apie vaistus ir jų vartojimo ypatumus galima gauti paskambinus į informacijos tarnybą arba atsivertus interneto puslapį [29].
Šių paslaugų tiekėjai teigia padedą ţmonėms apie vaistus gauti visapusišką informaciją, kurios trumpos konsultacijos metu negali suteikti gydytojai. Medikus ir vaistininkus šiurpina, kad informaciją apie medikamentus teikia apie juos nedaug išmanantys ţmonės [29].
Gydytojai nustumti
Informacija apie medikamentus dar niekada nebuvo taip lengvai prieinama kaip pastaruoju metu. Anksčiau apie išrašytų vaistų savybes ţmonės suţinodavo iš savo gydytojo, o išsamesnei konsultacijai pritrūkus laiko – iš juos parduodančio vaistininko, dabar visą dominančią informaciją galima suţinoti neišeinant iš namų [29].
Atsivertęs interneto puslapį ar surinkęs trumpąjį telefono numerį, po kelių minučių ţinosi apie pageidaujamą medikamentą tiek, kad galėsi pats pakonsultuoti moderniosiomis technologijomis nesinaudojantį, o poliklinikoje lankytis laiko ir noro neturintį, nuolat prasta sveikata besiskundţiantį kaimyną [29].
Tokie atvejai nėra retenybė. Medikai, kurie dar visai neseniai nerimavo dėl perdėto ţmonių pasitikėjimo vaistininko kompetencija skirti vaistus, dabar visai suteikę. Pernelyg apsišvietę ţmonės vis daţniau atsisako vartoti gydytojo paskirtus vaistus, medikamentus renkasi savo nuoţiūra.
Padeda susigaudyti
Plačiajai visuomenei informaciją apie medikamentus SKS pradėjo teikti tik prieš metus. Interneto svetainėje www.vaistai.lt specialiame langelyje įrašius vaisto pavadinimą ar jo fragmentą, gamintoją, vaistų grupę ar ligą, programa pateikia išsamų vaistų, tarp jų – ir jau iš prekybos išimtų, sąrašą. Paspaudus dominančio preparato pavadinimą, galima suţinoti, receptinis jis ar ne, kiek kainuoja, ar kompensuojamas, kur arčiausiai galima įsigyti, kokiomis savybėmis pasiţymi, kokį šalutinį poveikį turi, perskaityti visą anotaciją [29].
Pasak M. Dziurbeikos, tokia paslauga greitai išpopuliarėjo. „Statistika rodo, kad svetainę per dieną aplanko vidutiniškai 4-5 tūkst. interneto vartotojų pagal skirtingus kompiuterių IP adresus, pagal „paspaudimų skaičių“ tai siekia iki 6 tūkst. per dieną“, - sakė bendrovės SKS atstovas. Jis mano, kad kuo daugiau informacijos sergantieji gauna apie vaistus, tuo geriau – gydytojas pasiūlo vartoti vieną ar kitą preparatą, tačiau, deja, neturi laiko plačiau apie jį papasakoti [29].
„Nesistengiame pakeisti gydytojo ar vaistininko, tik vietoje jų teikiame ţmonėms naudingą informaciją. Ne tik apie tam tikrą vaistą, bet ir alternatyvas – juk vaistų labai daug, vieną tarptautinį pavadinimą gali atitikti ir 20 firminių“, - sakė M. Dziurbeiko [29].
Svetainėje www.vaistai.lt pateikiamas ir vaistų, kuriais domimasi daţniausiai, dešimtukas. Tai skausmą malšinantys, nervų, virškinimo, širdies ir kraujagyslių, urogenitalinę sistemas veikiantys preparatai, vaistai cukraligei gydyti, vitaminai.
Gali perdozuoti
Nemaţai ţmonių kamantinėja farmacininkus ne tik apie nemokamai dalijamuose leidiniuose, spaudoje ar televizijos laidose išreklamuoto preparato, bet ir gydytojo išrašytų vaistų savybes.
Klaipėdos pirminės sveikatos prieţiūros centro Terapijos skyriaus vedėjos Lilijos Jokubauskienės manymu, iš įvairių pusių plūstantis informacijos srautas ţmonėms labiau kenkia nei padeda. „Kai kurie pacientai nepasitiki gydytojais. Kruopščiai išstudijuoja anotaciją ir pareiškia pretenzijų, kodėl išrašėme šalutinį poveikį galintį sukelti vaistą. Ir ieško kitokių, neva maţiau kenksmingų medikamentų. Bet ar jiems spręsti, kokio vaisto reikia? Gal šalutinis poveikis, kurių šiaip turi visi vaistai, pasireikš vienam iš milijono. Kas bus kaltas, jei paciento pasirinktas vaistas jam pakenks?“ - klausė specialistė [29]. Anot gydytojos L. Jokubauskienės, nieko baisaus, jeigu farmacininko pasiteirautume, kurį vaistą geriau vartoti pakilus temperatūrai, susirgus gripu, sustojus virškinimui. Tačiau ji mano, kad tiek interneto svetainių kūrėjai ar informacinių tarnybų operatoriai, tiek vaistininkai gali teikti duomenis tik apie be recepto parduodamų ar homeopatinių medikamentų kainą ir vaistinę, kurioje jų galima įsigyti. Kitokio pobūdţio informacija gali padidinti ne tik susidomėjimą savigyda, bet ir riziką perdozuoti [29].
4. Kauno miesto gyventojų savigydos ypatumų tyrimas
4.1. Tyrimo metodika 4.1.1 Tyrimo metodai
Darbe taikyti tyrimo metodai:
literatūros analizė, leidusi teoriškai išnagrinėti savigydos populiarumą, naudą ir pavojų. anketinė apklausa, padėjusi atskleisti Kauno miesto gyventojų savigydos, maitinimosi ypatumus ir virškinimo trakto sutrikimus.
loginė analizė ir sintezė, grafinis vaizdavimas.
Atsiţvelgiant į tyrimo turinį, konstruojant tyrimo instrumentą buvo identifikuoti diagnostiniai blokai, kuriuos, tyrimo tikslų poţiūriu, svarbu apibrėţti. Diagnostiniai blokai sąlygiškai buvo pavadinti taip:
Įvadinė dalis. Joje nurodoma, kas ir kokiu tikslu atlieka anketavimą, koks apklausos tikslas, uţdaviniai, aprašoma savigynos reikšmė, procesas, pasekmes, pavojai, informacijos apie vaistus gavimas [3].
Socialinė – demografinė dalis. Čia suformuluoti klausimai, į kuriuos atsakymai turėtų suteikti ţinių apie respondentų socialinę – demografinę struktūrą (lytį, amţių, specialybę ir t.t.) [3].
Pagrindinė dalis [3].
4.1.2 Literatūros analizė. Tai įprastas dokumento turinio suvokimas jį perskaičius, perţiūrėjus.
(Guščinskienė). Literatūros analizė buvo atliekama skaitant įvairių autorių straipsnius tiriamąja tema, lyginant juos ir panaudojant jų nuomones sudarant anketos klausimus.
4.1.3 Tyrimo populiacija.
Kiekybinėje apklausoje, kurią atliko Elita Juodelytė, tyrimo populiaciją sudaro 430 Kauno miesto gyventojų. Šį pasirinkimą sąlygojo iškeltas tyrimo tikslas, kai siekiama išsiaiškinti Kauno miesto gyventojų savigydos ypatumus. Autorė mano, kad pasirinkta populiacija turėtų pakankamai aiškiai atspindėti generalinės visumos nuomonę.
Apklausa buvo vykdoma apklausiant 430 Kauno miesto gyventojų, atliekant anketavimą respondento darbo įstaigoje, poliklinikose, mokymosi įstaigoje.
4.1.4 Sociologinės informacijos rinkimo metodų pasirinkimas
Atrankos metodai klasifikuojami į tuos, kuriais formuojamos : 1) tikimybinės atrankos ir 2) netikimybinės atrankos. Pirmasis tipas – kiekvieno respondento parinkimo tikimybė yra ţinoma. Antrasis atrankos tipas – respondentų parinkimo tikimybė yra neţinoma.
Tyrimas buvo atliktas pagal netikimybinės atrankos tipą, patogią atranką – pvz., arčiausiai gyvenantys ar dirbantys respondentai, o tyrimo atlikėjai, padėjo sutaupyti laiko ir pinigų vykdant anketavimą [1].
4.1.5 Anketos – klausimyno ruošimas. Klausimyno projektavimo darbus autorė pradėjo nuo empirinės
pagrindinių sąvokų interpretacijos ir literatūros analizės. Sąvokų interpretacijos procedūrą patikrino išvadomis iš anksčiau suformuluotų darbinių hipotezių [1].
4.1.6 Anonimiškumas
Tyrimo metu buvo laikomasi anonimiškumo principo. Anonimiškumo, vieno pagrindinio mokslinės etikos principo, buvo laikomasi siekiant gauti nuoširdţius respondentų atsakymus, pamąstymus. Analogiškai buvo konstruojamos ir tyrimo išvados, kurios buvo nukreiptos į visus gyventojus, o ne į atskiras jų dalis. Su šiuo anonimiškumo principu buvo supaţindinti ir Kauno miesto gyventojai, su kuriais teko bendrauti tiriamojo darbo metu. Buvo tikėtasi, jog atvykus į tiriamą įstaigą vyks pokalbis su respondentais, kurie bus supaţindinami su tyrimo tikslais ir atliekamo tyrimo principais. Buvo siekiama betarpiško, nuoširdaus bendravimo. Buvo tikėtasi emociškai šiltos ir neformalios aplinkos sukūrimo tiek iš tyrimo autorės, kaip apklausėjos, tiek ir iš respondentų (siekiant surinkti autentišką informaciją). Tyrimo ekspedicijų metu buvo aplankytos dvi Kauno poliklinikos ir daugybė įmonių.
4.1.7 Anketinė apklausa.
Šio projekto metu buvo atliekama anketinė apklausa. Anketa buvo sudaryta atsiţvelgiant į tyrimo tikslus ir uţdavinius. Anketinės apklausos metodas numato duomenų rinkimą naudojant anketos
blanką (apklausos lapą, klausimyną), kuriame suformuluoti ir tam tikra tvarka išdėstyti klausimai, skirti respondentui [2].
Apklausos dalyku paprastai būna subjektyvi vertinanti apklausiamojo nuomonė apie elgesio motyvus, vertybines orientacijas, kasdieninės veiklos veiksnius, poţiūrį į aplinką. (J. Guščinskienės)
Buvo naudojama anketinė padalomoji apklausa. Svarbus buvo asmeninis apklausėjo ir respondento kontaktas, kada apklausiamasis gavo anketą iš anketuotojo. Šios anketinės apklausos rūšį tyrimo autorė pasirinko todėl, kad priimtini jos privalumai:
didelis anketų grįţtamumas,
galimybė papildomai respondento paklausti, pasitikslinti jo atsakymus, išvengti klaidų, paaiškinti tyrimo respondentui kilusius netikslumus, formuluotes [1].
Buvo pasirinkta kiekybinis duomenų rinkimo metodas. Kiekybiniai tyrimų metodai efektyviausiai reprezentuoja vartotojų visumą, yra objektyvūs. Šis metodas leidţia surinkti duomenis statistinei analizei tinkama forma. Dėl šios prieţasties apklausos anketoje prašysime nurodyti respondentų demografinius ir kitus rodiklius, kad apklaustųjų duomenis būtų galima klasifikuoti pagal pasirinktus kriterijus. Tokiu būdu nustatysime poţymių pasikartojimo daţnį ir atliksime statistinę analizę, kuri turėtų padėti nustatyti, ar duomenys patvirtina, ar paneigia iškeltas tyrimo hipotezes [1].
4.1.7 Kiekybinė ir kokybinė duomenų analizė:
Kiekybinės analizės arba statistiniai metodai grindţiami taikomosios statistikos programų paketų naudojimu surinktų duomenų analizei (apdorojimui). Taikomosios statistikos metodai plačiai taikomi inţinerijoje, medicinoje, versle, valstybės valdyme, sociologijoje ir t.t. Šių metodų praktinį pritaikymą
lengvina šiuolaikinės duomenų analizės sistemos, jungiančios visus reikiamos informacijos gavimo iš duomenų ţingsnius:
Duomenų įvedimo, redagavimo ir saugojimo
Statistinės duomenų analizės ir rezultatų grafinio vaizdavimo Ataskaitų rašymo ir rezultatų grafinio vaizdavimo
Šiuo metu yra sukurta nemaţai programinių duomenų analizės priemonių, kurias galima klasifikuoti pagal įvairius poţymius, kaip antai: uţdavinių sprendimo automatizacijos lygį, funkcines galimybes, greitaeigingumą, maksimalų apdorojamos imties turį, kainą ir t.t.
Socialiniai tyrinėtojai daţnai naudoja kompiuterinį duomenų analizės paketą SPSS/PC. Atliktame tyrime duomenų analizei kaip tik ir buvo naudojama SPSS programa.
SPSS – statistinis paketas socialiniams mokslams – siūlo naujas galimybes ir pakankamą lankstumą
įvairių probleminių sričių specialistams. Sistema SPSS/PC gali būti naudojama: Duomenų analizei
Lentelių ir grafikų sukūrimui Ryšių tarp kintamųjų nustatymui Statistinių hipotezių tikrinimui [1].
4.2 Tyrime dalyvavusių respondentų analizė
Savigyda šiandieninėje visuomenėje tampa vis populiaresniu procesu, todėl norint išsiaiškinti bent dalį savigydos ypatumų buvo sukurta anketa, pagal kurioje esančių klausimų atsakymus buvo daromos išvados ir analizuojami rezultatai. Anketoje buvo pateikta 16 klausimų, iš kurių 3 klausimai yra atvirojo tipo. Anketa buvo sudaroma paprasta, klausimai nesunkus, nereikalaujantys ilgo laiko atsakyti. (anketa pateikta 1 priede). Darbo autorė parengė nesudėtingą anketą, kad kuo maţiau laiko respondentui prireiktų uţpildyti anketą, kadangi didţioji dalis anketavimo vyko respondentų darbovietėse, mokslo įstaigose, poliklinikose. Tyrimo dalyviai labai sunkiai sutikdavo dalyvauti tyrime dėl, jų manymu, gaištamo laiko ir nereikalingumo pildyti anketas. Ypač sunkiai sekėsi anketuoti vyrus.
1 lentelė Respondentų pasiskirstymas pagal lytį Kauno mieste
Iš pateiktos 1 lenteles matosi, kad tyrime dalyvavo 41.4% daugiau moterų nei vyrų, t. y., 178 respondentėmis daugiau. Tyrimo atlikėja stengėsi apklausti kuo daugiau vyriškos lyties respondentų, tačiau dėl nenoro jie nepildydavo anketų.
Kiekis Kiekis, %
Lytis Moteris 304 70,7
Vyras 126 29,3
Atliekant anketavimą, buvo stengiamasi apklausti kuo įvairesnio amţiaus respondentus, 2 lentelėje pateikiamas respondentų pasiskirstymas pagal amţių.
2 lentelė Respondentų pasiskirstymas pagal amžių Kauno mieste
Kiekis Kiekis, % 18 - 22 114 26,5 Amţius 23 - 35 120 27,9 36 - 50 123 28,6 51 - 65 58 13,5 65 - daugiau 15 3,5
Iš viso respondentų 430 100,0
Kaip matosi 2-oje lentelėje, daugiausia tyrime dalyvavo vidutinio amţiaus respondentų, t.y., 123 respondentai nuo 36 iki 50 metų. Kaip jau buvo minėta, didţioji dalis anketavimo vyko respondentų darbo vietose, todėl ir dauguma tyrimo dalyvių sudaro darbingo amţiaus respondentai nuo 23 iki 50 metų.
Atlikus tyrimą Kauno mieste pagal profesinę struktūrą vyrauja darbuotojai (46%), toliau moksleiviai ir studentai (23,3%), valstybės tarnautojai (18,6%). Šis pasiskirstymas detaliai pavaizduotas 3-oje lentelėje.
3 lentelė Respondentų pasiskirstymas pagal socialinę padėtį Kauno mieste
Kiekis Kiekis, % Socialine padėtis Verslininkas 24 5,6 Valstybes tarnautojas 80 18,6 Darbuotojas 198 46,0 Moksleivis, studentas 100 23,3 Pensininkas 24 5,6 Bedarbis 4 0,9
Iš viso respondentų 430 100,0
Atlikus anketavimą, paaiškėjo ir respondentų išsilavinimo lygis. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą matomas 4-oje lentelėje.
4 lentelė Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimo lygi Kauno mieste
Respondentų kiekis Respondentų kiekis, %
Išsilavinimas Pradinis 4 0,9
Vidurinis 134 31,2
Aukštesnysis 69 16,0
Aukštasis 223 51,9
4-oje lentelėje matosi, kad daugiausia tyrime dalyvavo aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai (51,9%) , toliau - vidurinį išsilavinimą turintys gyventojai (31,2%).
4.3 Kauno miesto gyventojų savigydos ypatumų tyrimo duomenų analizė
Sudarant tyrime naudojamą anketą pirmiausia pateikiami klausimai, į kuriuos atsakant, tyrimo atlikėja galėjo ištirti respondentų mitybos ypatumus. Šiais valstybės tobulėjimo laikais ţmonės vis labiau tampa uţimtesni ir maţiau dėmesio kreipia į savo pačių mitybą. Daţniausiai sočiausias valgymas būna vakarais, po darbo, arba valgymas būna nereguliarus, skubant. Netinkama mityba skatina įvairių lėtinių ligų atsiradimą ir savigydą uţklupus toms ligoms. Visame pasaulyje yra domimasi gyventojų mitybos ypatumais, skatinamas saikingas ir sveiko maisto vartojimas. Nutukimas ir besaikis valgymas yra opi problema ne tik JAV, bet ir Lietuvoje. Atlikus statistinius tyrimus JAV, paaiškėjo, kad 75% suaugusiųjų supranta, kad pakeitus jų mitybos įpročius, pagerės jų sveikata. Tačiau tik pusė jų ţadėjo padaryti pakeitimus mityboje . Yra kelios prieţastys, kodėl JAV piliečiai nenoriai keičia mitybos įpročius:
Pasikeis jiems patinkantis maisto skonis
Nenoras pakeisti patiekalus, kuriuos jie įpratę tradiciškai gaminti Neţinojimas, kokiais produktais ar patiekalais pakeisti [24].
Reikia tik tikėtis, kad Lietuvos piliečiai supras netaisyklingos mitybos pavojų ir keis savo įpročius. Jei paţiūrėsime į Prancūziją kaip į pavyzdį, pamatysime, kad Prancūzijos Vyriausybes Komitetas Sveikatos Mokymui atliko tyrimą, iš kurio rezultatų paaiškėjo, kad prancūzai tik minimaliai pakeitė savo mitybos įpročius [25]. Atlikus šį sociologinį tyrimą, darosi aiškūs respondentų, Kauno gyventojų, mitybos įpročiai. 1- ame paveiksle matosi respondentų mitybos ypatybės.
25,81% 37,91% 31,63% 3,26% 1,40% Reguliariai Nereguliariai Sociausias valgymas buna vakare Valgau valgykloje Vartoju daug uzkandziu
Apibendrinus visų respondentų mityba, neskirstant pagal lytis, buvo gauti 1 paveiksle matomi rezultatai. Tyrimo rezultatai rodo, kad 37,91% respondentų maitinasi nereguliariai, 31,63% reguliariai, tai yra tik 6,28% - taigi iš 430 respondentų yra maţiau besimaitinančių reguliariai nei nereguliariai. Galima teigti, kad šiuo metu populiarėjančios dietos ir sveikas gyvenimo būdas skatina gyventojus maitintis reguliariai, tačiau priešingai šiam teiginiui 2- ame paveiksle matosi, kad moterims sunkiau pavyksta maitintis reguliariai. Gaila, kad dar tiek daug respondentų sočiausiai maitinasi vakarais (net 25,81% respondentų), tai matosi pirmame paveiksle. Manoma, kad ţiniasklaidos, gydytojų dietologų bei pačių ţmonių pastangomis vakarinis valgymas po truputį maţės. Tokiu būdu bus išvengiama virškinimo trakto problemų. Apibendrinant šio klausimo rezultatus dţiugu matyti, kad tiek nedaug respondentų ( tik 3,26% ) valgo daug uţkandţių.
Analizuojant pirmojo anketos klausimo rezultatus galima patvirtinti pirmąją įvade pateiktą hipotezę, kuri teigia, kad Kauno miesto gyventojai maitinasi nereguliariai. Nereguliariai besimaitinantys respondentai sudaro didţiausią dalį, net 37,91% iš 100% visų tyrime dalyvavusių respondentų.
Iš 2 paveikslo matosi, kad nereguliariai valgančių yra daugiau moterų nei vyrų. Turbūt todėl moterys daţniau kreipiasi pagalbos į gydytojus ir vaistininkus dėl jas kamuojančių virškinimo problemų.
2-ame paveiksle matosi, kad stiprioji lytis reguliariau valgo nei silpnoji lytis, tačiau vyrai labiau yra linkę valgyti vakarais. O gal jų atsakymas, kad maitinasi reguliariai, ir reiškia, kad maitinasi sočiausiai vakarais? Valstybės tobulėjimo laikais, kai ţmonės labai daug dirba, valgio ruošimui nebeteikiama didelės reikšmės, valgoma daug greitai pagaminamo maisto.
2 pav. Respondentai maitinasi skirstant pagal lytis
Antru anketoje pateiktu klausimu buvo bandoma išsiaiškinti, ar daţnai respondentai skundţiasi virškinimo trakto veikla. Kadangi atlikus tyrimą paaiškėjo, kad daugiausiai respondentų maitinasi
29,28% 37,30% 43,75% 23,81% 22,70% 33,33% 0,99% 2,38% 3,29% 3,17% 0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00% 40,00% 45,00% Kiekis, (%) Reguliariai Nereguli ariai Sočiausias valgymas būna vakare Valgau valgykloje Vartoju daug uţkandţių Moteris Vyras
nereguliariai, tai nieko keisto nebūtų, jei respondentus daţnai kamuotų įvairiausios virškinimo trakto problemos. 3 – ame paveiksle matosi, kad daugiausiai respondentų atsakė, kad jiems daţnai sutrinka virškinimo trakto veikla ( net 34,88%). Šis respondentų skaičius labai artimas skaičiui respondentų, kurie maitinasi nereguliariai (ţiūrėti į 2 pav.). 3- ame paveiksle matosi, kad respondentų pasiskirstymas pagal skirtingus atsakymus labai panašus. Besiskundţiančių virškinimo trakto veikla retai ir labai retai skaičius beveik tas pats, skiriasi tik 0,47%. Labai keista, kad besiskundţiančių virškinimo trakto veikla labai daţnai yra tik 9.30% respondentai, nes pagal virškinimo trakto veiklai gerinti vaistų perkamumą turėtų būti didesnis skaičius. Populiariausias vaistas Mezym Forte yra labai daţnai perkamas visose Lietuvos vaistinėse [21].
Labai daţnai; 9,30%
Daţnai; 34,88%
Retai; 20,70% Labai retai; 20,23%
Nesiskundţiu; 14,88%
3 pav. Respondentams virškinimo trakto veikla sutrinka
Trečiuoju anketos klausimu buvo bandoma išsiaiškinti, į ką respondentai daţniausiai kreipiasi pagalbos, esant virškinimo trakto sutrikimams. Šiais laikais labai aktualus gydytojams ir vaistininkams ţmonių besaikis vaistų vartojimas ir jų pirkimas. Ţmonės , norėdami sutaupyti laiko, neeikvoti darbui skirto laiko, patys sau ar artimieji diagnozuoja kokį nors virškinimo trakto veiklos sutrikimą ir pasiskiria vaistus. Deja, darbo autorės nuomone, retai pacientai teisingai vartoja medikamentus ir padeda sau pasveikti ar bent jau panaikinti simptomus. 4 – ame paveiksle matosi, kad uţklupus virškinimo trakto negalavimams daugiausia respondentų (net 38,44%) patys bando išsiaiškinti negalavimo pobūdį ir rasti priemonių jam panaikinti. 28,77% respondentų pagalbos kreipiasi į savo artimuosius, tikėdamiesi, kad pastarieji jais pasirūpins ir padės pasveikti suteikdami tinkamą aprūpinimą medikamentais. 21,46% respondentų kreipiasi patarimų į vaistininką ir tik 11,32% respondentų kreipiasi į gydytoją.
Iš gautų rezultatų galime paneigti antrąją įvade pateiktą hipotezę, kuri teigia, kad esant virškinimo trakto negalavimams ţmonės pirmiausia kreipiasi į vaistininką. Rezultatai rodo, kad vaistininkai yra tik trečioje vietoje po pačių respondentų ir jų artimųjų rekomendacijų. Tik 21,46%, net maţiau nei
trečdalis, visų tyrime dalyvavusių respondentų kreipiasi į vaistininką esant virškinimo trakto sutrikimams.
Gydytojai nuolat priima ir konsultuoja savo pacientus, todėl jie uţima labai svarbią vietą uţtikrindami saugų medikamentų vartojimą, nors tie medikamentai prieinami be gydytojų receptų. Tam, kad gydytojų darbas atitiktų jų vaidmenį, jie turi tapti ir pacientų patarėjai savigydos procese. Pastaruoju metu vaistų gamintojai mano, kad farmacijos specialistai yra labiau prieinami pacientams kaip savigydos patarėjai. Kai kurie pacientai mano, kad gydytojai jiems rekomenduoja nereceptinius vaistus tam, kad kuo greičiau jais atsikratytų. Pacientai taip pat mano, kad bendrosios praktikos gydytojai turi neypatingai gerą nuomonę apie savigydą, todėl jie nenoriai kalbasi apie savo savigydą su gydytojais. Toks elgesys turėtų būti pakeistas. Gydytojai negali ignoruoti ar neskatinti ankstesnės savigydos, o priešingai, ţinojimas apie savigydai vartojamus medikamentus yra būtinas, nes svarbu ţinoti, ar pacientas nevartojo receptinių vaistų kaip savigydos priemonių. Tai yra labai svarbu apsaugoti nuo galimų vaistų sąveikų tarp nereceptinių ir receptinių vaistų [26].
4 pav. Esant virškinimo trakto sutrikimams respondentai kreipiasi
Gydytojai, kurie skatina ir remia pacientų savigydą, pastariesiems yra prieinamas informacijos apie medikamentus šaltinis [4]. Kai gydytojai nepritaria savigydai, pacientai kreipiasi į vaistininkus, kad šie parduotų jiems medikamentus ir paaiškintų jų vartojimą. Vaistininkų populiarumą matome 4 – ame paveiksle, kur net 21,46% respondentų pasirinko kelią į vaistinę.
4 – ame paveiksle aiškiai matosi, kad respondentai linkę į savigydą, tik neaišku, ar toji savigyda teisinga. Manoma, kad savigydą skatina šiandieninė ţiniasklaida, kuri įvairiais būdais bando supaţindinti visuomenę su esančiais rinkoje vaistais ir skatina jų vartojimą. Tuo tarpu piliečiai ne visada tiksliai ţino vaisto vartojimo paskirtį, šalutinius poveikius, sąveikas su jau vartojamais
Į gydytoją; 11,32%
Į vaistininką; 21,46%
Į artimus ţmones; 28,77% Pats susirandu kuo
medikamentais ar maisto papildais. Ne visada ţino, ar jų taip paprastai vartojami savigydai skirti medikamentai tinka esančiai jų sveikatos būklei.
Analizuojant tyrime gautus rezultatus, buvo bandoma nustatyti ryšį tarp lyties ir objekto, į kurį respondentai kreipiasi, esant virškinimo trakto sutrikimams.
5 – tame paveiksle matosi, kad vyrai sunegalavę labiausiai linkę pagalbos ieškoti pas artimus ţmones (net 45,24% respondentų). Tuo tarpu moterys pasikliauja savo nuojauta ir ţiniomis, ir net 41,95% respondenčių pačios nusistato esantį virškinimo trakto veiklos sutrikimą, pasiskiria bei įsigyja atitinkamus medikamentus. 5 – ame paveiksle matosi, kad moterys daţniau nei vyrai kreipiasi pagalbos ir patarimų į vaistininkus ( 24,83%). Šie duomenys patvirtina, kad moterys yra ţingeidesnės ir labiau domisi medikamentais. Gaila, kad į gydytoją kreipiasi tik po 11% abiejų lyčių respondentų.
5 pav. Kur vyrai ir moterys ieško pagalbos esant virškinimo trakto sutrikimams
Galima tik įsivaizduoti optimistinį scenarijų, kai ţymiai geriau nei dabar bendradarbiauja gydytojai ir farmacijos specialistai. Abiejų sričių specialistai turi uţtikrinti, kad pacientai gautų geriausią galimą patarimą: tikslią diagnozę iš gydytojo ir tinkamus medikamentus iš provizoriaus. Dabartinės kliūtys, kurios trukdo gydytojų ir provizorių bendradarbiavimui yra skirtingos darbo vietos, keliami įvairūs reguliavimai ir reikalavimai vaistinėse, kurios po maţu tampa parduotuvėmis [4].
Didėjanti savigydą propaguojančių piliečių skaičius sukelia įvairių problemų tiek gydytojams, tiek vaistininkams. Provizoriams reikia uţrašyti vaistų vartojimą ir kitus patarimus ant parduodamų vaistų pakuočių, tačiau tai beveik neįmanoma , kai vaistinė nuolat pilna klientų, reikalaujančių labai greito ir kokybiško aptarnavimo. Vartotojai dėl nereceptinių vaistų kokybės, veikimo beveik visada yra linkę kaltinti provizorius, tačiau gydytojai čia taip pat turi įtaką. Yra labai lengva tiktai išrašyti receptinius
11,41% 11,11% 24,83% 13,49% 21,81% 45,24% 41,95% 30,16% 0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00% 40,00% 45,00% 50,00% Kiekis (% )
Į gydytoją Į vaistininką Į artimus ţmones Pats susirandu kuo gydytis Moteris Vyras
vaistus ir nepaklausti pacientų, kokius nereceptinius vaistus jie vartoja. Bendrosios praktikos gydytojai ir vaistinių provizoriai privalo dirbti kartu ir palengvinti tinkamą pasirinkimą bei nereceptinių vaistų vartojimą [5]. Pirmoje šio darbo dalyje buvo minėta, kad savigyda ypač populiarėja išsivysčiusiose šalyse. Savęs gydymo populiarumo didėjimą pastebime ir Kauno mieste, kai gyventojai labiau pasitiki ţiniasklaida ir artimaisiais nei gydytojais. Taip gausiai save besigydantys piliečiai, tik apsunkina gydytojų ir vaistininkų darbą, nes pastarieji nebesuţino visų paciento vartojamų medikamentų ir jų padaromos ne tik naudos, bet ir ţalos. Vaistininkai neţino tikslios klientų diagnozės, neţino visų vartojamų medikamentų, todėl parduodami medikamentai gali sukelti daugiau pavojingų pasekmių nei pagydyti.
Ketvirtuoju klausimu, esančiu anketoje, buvo bandoma išsiaiškinti, kokias gydymo priemones respondentai mieliau renkasi, esant virškinimo sutrikimams. Šiuo metu Lietuvoje yra labai daug informacijos apie gydymosi priemones, tiek tradicines, tiek netradicines. Ţmonės pagal pačių norus ar kitų rekomendacijas ar tiesiog pagal galimybes pasirenka sau tinkamą gydymosi priemonę.
6 – ame paveiksle matosi, kad didţioji dalis respondentų, uţklupus virškinimo trakto negalavimams, daţniausiai renkasi medikamentus, nusipirktus vaistinėse (net 60,24% respondentų). Tokie tyrimo rezultatai leidţia teigti, kad vis dėlto respondentai yra linkę daugelį sunegalavimų malšinti
medikamentais, o vaistinių darbuotojai tai padaryti tik padeda.
6 pav. Esant virškinimo trakto sutrikimams respondentai gydymuisi renkasi
Medikamentų pirkimą didina ir vaistinių reklamavimasis, kuris, darbo autorės nuomone, besivystančioje valstybėje neturėtų būti leistinas. Atliekant anketavimą buvo pastebėta, kad respondentai daţnai net nesikreipdavo į gydytojus, o tiktai ateidavo į vaistinę ir įsigydavo vaistininkų parekomenduotus ar jau ţinomus medikamentus. Įvairiausios vaistinėse skelbiamos akcijos, nuolaidos skatina medikamentų pirkimą ir net smulkiausią virškinimo (ir ne tik) sutrikimą gydyti cheminiais vaistais. Atliekant anketavimą iš respondentų buvo girdima, kad vaistininkai nieko neišmano, nes
60,24% 17,18% 5,65% 3,06% 5,41% 8,47%
0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00% Kiekis (%) 18 - 22 23 - 35 36 - 50 51 - 65 65 - daugiau
Medikamentai Vaistaţolių arbatos Liaudies medicina Ţiniasklaidos rekomendacijos Nemedikamentinis gydymas Nevartoja nieko nuolat siūlo tuos pačius medikamentus, o paklausus apie kitus, vaistininkai tiesiog maţai paaiškindavo arba net nepaaiškindavo, sakydami, kad reikia pačiam pasiskaityti.
7 – ame paveiksle matosi, kad visų amţiaus grupių respondentai daţniausiai vartoja medikamentus, įsigytus vaistinėse. Jauniausieji (14.04%) nuo 18 metų iki 22 metų ir vyriausieji (18,18%) nuo 65 metų tyrime dalyvavę respondentai esant virškinimo trakto sutrikimams paprasčiausiai nieko nevartoja. Nemedikamentinį gydymą pasirinko tik nedidelis visų amţiaus grupių respondentų skaičius. Autorės manymu, taip yra todėl, kad ţmones yra labai nekantrūs ir tikisi efekto greitai ir minimaliomis pastangomis. Juk galima tik išgerti vieną kitą tabletėlę ir rėmuo ar kitos virškinimo trakto ligos išnyks. Ţmogus tada jaučiasi laimingas ir darbingas. Tik retas kuris pasirinks atitinkamą dietą, linų sėmenų, šaltalankio aliejaus ar kitų augalinių priemonių vartojimą, nes tai uţima pakankamai daug laiko.
6- ame paveiksle matosi, kad respondentų, vartojančių vaistaţoles (17,18%) skaičius labai skiriasi nuo respondentų, vartojančių cheminius medikamentus (60,24%). Pasak darbo autorės, paprasčiausią virškinimo trakto sutrikimą, pavyzdţiui: blogą virškinimą, vidurių uţkietėjimą ar pūtimą, galima lengvai ir greitai be daugybės šalutinių poveikių pašalinti atitinkamais augalų preparatais pagalba.
7 pav. Esant virškinimo trakto sutrikimams respondentai skirstant pagal amžių gydymuisi renkasi
Penktu anketos klausimu buvo norima išsiaiškinti daţniausius virškinimo trakto sutrikimus, kamuojančius tyrime dalyvavusius respondentus. Atliekant anketavimą respondentai skundėsi, kad juos kamuoja daugybė virškinimo trakto sutrikimų, tačiau tyrėja mandagiai prašė išrinkti daţniausiai esantį virškinimo trakto sutrikimą.
Pasak amerikiečių, yra septyni pagrindiniai virškinimo trakto nemalonūs pojūčiai, kurie susiję su maisto vartojimu : pykinimas, rūgštingumas, vėmimas, meteorizmas, skausmas, vidurių uţkietėjimas ir viduriavimas [23].
20,00% 7,91% 29,53% 7,21% 12,79% 13,26% 7,44% 1,86% Rėmuo Pykinimas
Blogas virškinimas Pilvo skausmas (ypač viršutinės dalies) Vidurių uţkietėjimas Vidurių pūtimas
Viduriavimas Jokių problemų
Rūgštingumas kamuoja 44% kanadiečių ir amerikiečių Skrandţio opą turi 8%
Virškinimo sutrikimas be opos kamuoja 20 – 40% [23].
Nereceptiniai vaistai virškinimo trakto sutrikimams šalinti pramonei atneša didţiausius pinigus, o ţmonės daţnai uţsiiminėja savigyda, kai simptomai yra švelnūs ir nedaţni. Moterys daţnai skundţiasi meteorizmu, kurį apibūdina kaip didţiosios pilvo dalies išpūtimą ir viso pilvo diskomfortą [23]. Kiekvienas turi ţinoti pagrindinius principus kovodamas su virškinimo trakto problemomis.
Jeigu nepatinka, kas išeina – pakeisk tai, kas išeina.
Gydyk simptomus kaip informaciją. Kai virškinimo traktas skundţiasi, pakoreguok maisto vartojimą, kol išnyks skundai [23].
8 –ame paveiksle matosi visi daţniausi respondentų virškinimo trakto sutrikimai.
8 pav. Dažniausi virškinimo trakto sutrikimai
Daţniausiai, kaip matosi 8 – ame paveiksle, respondentus kamuoja blogas virškinimas (net 29,53%). Turbūt todėl virškinimo fermentų preparatų, kaip Mezym Forte, Enzystal, Kreon, Pangrol, pirkimas yra ypač didelis. Gavę tokius rezultatus, galime teigti, kad respondentai netaisyklingai maitinasi, daţnai persivalgo, valgo kietą, sausą, greitai pagaminamą maistą. Rėmens problema yra antroje vietoje po blogo virškinimo, net 20,00% respondentų skundţiasi padidėjusiu rūgštingumu. Vidurių uţkietėjimą ir vidurių pūtimą nurodė panašus respondentų skaičius ( 12,79% - vidurių uţkietėjimas ir 13,26% - vidurių pūtimas). Pastarosios problemos kankina todėl, kad respondentai per daug ir netaisyklingai maitinasi, vartoja didelį kiekį angliavandenių, per daug suvalgo vienu metu.
8 – ame paveiksle matosi, kad pati maţiausia dalis tyrime dalyvavusių respondentų neturi jokių virškinimo trakto problemų, (tik 1,86% respondentų).
Analizuojant tyrimo rezultatus, buvo išskirta vyrus ir moteris kamuojantys virškinimo trakto sutrikimai.
14,80% 9,21% 32,89% 6,91% 14,47% 12,17% 6,91% 2,63% 32,54% 4,76% 21,43% 7,94% 8,73% 15,87% 8,73% 0,00% 0,00% 5,00% 10,00% 15,00% 20,00% 25,00% 30,00% 35,00% Kiekis (%) Moteris Vyras
Rėmuo Pykinimas Blogas virškinimas
Pilvo skausmas (ypač viršutinės dalies) Vidurių uţkietėjimas Vidurių pūtimas Viduriavimas Jokių problemų
9 – ame paveiksle matosi, kad blogas virškinimas labiau kamuoja moteris (32,89%) nei vyrus (21,43%). Taip gali būti dėl to, kad moterys šiais laikas laikosi įvairiausių dietų, persivalgo arba per maţai valgo. Vyrų pagrindinis virškinimo trakto susirgimas yra rėmuo, net 32,54% respondentų kankina šis negalavimas. Vidurių uţkietėjimas labiau vargina moteris (14,47%). Taip gali būti dėl įvairiausių dietų, badavimų ar tiesiog fiziologinių dalykų. Vidurių pūtimas, kaip matosi 9- ame paveiksle, labiau vargina vyrus (15,87%) nei moteris (12,17%).
9 pav. Dažniausi virškinimo trakto sutrikimai skirstant respondentus pagal lytis
Kiekvienam virškinimo trakto negalavimui respondentai renkasi atitinkamą medikamentą. Tačiau gydydamiesi patys respondentai nepagalvoja, kad jų vartojamas medikamentas gali tik uţslopinti grėsmingos ligos simptomus, tą ligą pablogindamas.
Klientai daţnai vartoja per stiprius vaistus visai smulkiems nusiskundimams gydyti. 7- ame paveiksle matosi, kad tik maţa respondentų dalis renkasi nemedikamentinį gydymą, esant virškinimo trakto sutrikimams. Nors labai daţnai tik vartojamo maisto reguliavimas, vaistingieji augalai gali lengvai numalšinti smulkius virškinimo trakto sutrikimus, tokius kaip blogas virškinimas, vidurių uţkietėjimas, vidurių pūtimas ir t.t. Ţinoma, čia nekalbama apie rimtas sveikatos problemas.
Klientas nusipirkęs ir prieš vartodamas savigydai skirtus vaistus turėtų įdėmiai perskaityti informacinį medikamento lapelį. Suţinoti vaisto veikimą, kontraindikacijas, sąveikas su kitais medikamentais, maistu ar gėrimais, šalutinius poveikius. Susipaţinti su vaistu, kaip gydymosi priemone, ir jį vartoti taip, kaip nurodyta informaciniame lapelyje arba ant išorines medikamento pakuotės. Informacinis lapelis yra labai svarbus informacijos apie vaistus šaltinis, tačiau jo skaitomumas yra labai ţemas. Reikalingi paţangesni būdai pateikti informacinį lapelį labiau suprantamą visiems ţmonėms, o skirtingoms etinėms grupėms informacinį lapelį išspausdinti įvairiomis kalbomis. Vaistininkai labai
daţnai duoda verbalinę informaciją ir patarimus apie nereceptinius ir receptinius vaistus, tačiau klientai retai prisimena tuos patarimus. Gerą rašytinę informaciją labai gerai sutvirtina gauta ţodinė informacija ir patarimai [26]. Šio sociologinio tyrimo tyrėja aštuntu anketos klausimu norėjo išsiaiškinti, ar respondentai skaito informacinį lapelį prieš vartodami vaistus.
10 – ame paveiksle pateikti gauti rezultatai apie respondentų informacinio lapelio skaitomumą. Šiuo klausimu respondentų pasisakymai nesutapo. Labai dţiugu, kad maţiausias skaičius respondentų neskaito informacinio lapelio, ( tik 9,13%). Norėtųsi, kad šis skaičius būtų dar maţesnis.
10 pav. Vaistų informacinio lapelio skaitomumas tarp respondentų
Yra 31,85% respondentų, labai daţnai skaitančių informacinį lapelį, tačiau norėtųsi, kad skaitančiųjų informacinį lapelį respondentų būtų daugiau nei pusė visų tyrime dalyvavusių respondentų, tačiau taip nėra. Daţnai (23,65%) ir kartais (26,00%) skaitančių informacinį lapelį respondentų skaičius maţai skiriasi. Bereikia tikėtis, kad tobulinant informacijos apie gydymosi priemones tiekimą, padidės piliečių skaičius, kurie įdėmiai skaitys informacinį lapelį prieš vartodami nusipirktus medikamentus. Analizuojant aštuntojo anketos klausimo rezultatus, galima patvirtinti trečiąją įvade pateiktą hipotezę, kuri teigia, kad informacinis lapelis yra reikalingas. Daugiau nei trečdalis tyrime dalyvavusių respondentų labai daţnai skaito informacinį lapelį, 23,65% respondentų skaito jį daţnai. Informacinio lapelio skaitymas prieš vartojant medikamentus skatina tinkamą tų medikamentų vartojimą, išvengiant grėsmingų šalutinių poveikių.
Analizuojant gautus rezultatus, buvo pastebėta, kad skiriasi moterų ir vyrų informacinio lapelio skaitomumas. Didelį informacinio lapelio skaitomumą lemia ir respondentų išsilavinimas. Todėl analizuojant tyrimo duomenis buvo nustatytas ryšys tarp respondentų lyties, išsilavinimo ir informacinio lapelio skaitymo daţnumo. 5 – oje lentelėje matosi visi gauti rezultatai. Šioje lentelėje matosi, kad ir kokio išsilavinimo respondentai būtų, jie labai daţnai skaito informacinį lapelį. Taip
Labai daţnai; 31,85%
Daţnai; 23,65% Kartais; 26,00%
Retai; 9,37%
paneigiamas prieš tai pateiktas teiginys, kad aukštesnis išsilavinimas lemia informacinio lapelio skaitymą.
Analizuojant rezultatus, paaiškėjo, kad moterys ţymiai labiau yra linkusios domėtis medikamentais nei vyrai ir tai nepriklauso nuo vyrų ir moterų išsilavinimo. Iš tokių išvadų būtų galima teigti, kad moterys rūpinasi vyrų sveikata.
Labai keista, kad net 17 aukštojo išsilavinimo respondentų vyrų neskaito vaistų informacinio lapelio. Tai didţiausias skaičius respondentų, kurie paţymėjo atsakymą „neskaitau‟.
5 lentelė Respondentų vaistų informacinio lapelio skaitomumas * Lytis * Išsilavinimas
Lytis Iš viso
Išsilavinimas Moteris Vyras Pradinis Daţnai 2 2 Kartais 1 1 2 Vidurinis Labai daţnai 30 5 35 Daţnai 23 4 27 Kartais 30 13 43 Retai 6 9 15 Neskaitau 5 7 12 Aukštesnysis Labai daţnai 23 4 27 Daţnai 16 2 18 Kartais 12 1 13 Retai 1 2 3 Neskaitau 1 7 8 Aukštasis Labai daţnai 65 9 74 Daţnai 36 18 54 Kartais 38 15 53 Retai 12 10 22 Neskaitau 2 17 19
Devintu anketos klausimu tyrėja norėjo išsiaiškinti, ar respondentai supranta visą informaciją, parašytą medikamentų informaciniame lapelyje. Vaistų gamintojai turi stengtis parašyti informacinį medikamentų lapelį kuo paprasčiau, kad kiekvienas vartotojas suprastų visą jame esančią informaciją. Tekstas turi būti aiškus, ţodţių reikšmės lengvai suprantamos net ir medicininio išsilavinimo neturintiems ţmonėms. Būtent iš devinto klausimo atsakymų buvo galima nuspręsti, ar informacinio lapelio turinys atitinka vartotojų supratimo lygį. 11 – ame paveiksle matosi bendras respondentų pasiskirstymas pagal devinto anketos klausimo atsakymus.
Daugiau nei pusė visų tyrime dalyvavusių respondentų tik iš dalies supranta,( net 50,35%). Autorės nuomone, tokie rezultatai buvo gauti todėl, kad labai daţnai informaciniame lapelyje būna minimi ligų, būklių ar simptomų pavadinimai, kurie nemedicininio išsilavinimo ţmonėms daţnai yra neaiškūs. Nesuprantamos ţmonėms būna ir medikamentų sudedamosios dalys. Kadangi pagal reikalavimus
informaciniame lapelyje sudėtis, indikacijos, kontraindikacijos, vartojimas ir šalutiniai poveikiai privalo būti nurodyti, todėl įvairių medicininių terminų neįmanoma išvengti.
36,07%
50,35% 6,09%
6,79% 0,70%
Viską suprantu Iš dalies suprantu Šiek tiek suprantu Nesuprantu Man neįdomu
11 pav. Informacijos, esančios informaciniame lapelyje, supratimas
Net 36,07% respondentų visiškai supranta visą informaciją informaciniame lapelyje.
Tik 0,70% respondentų nesupranta ir tik 6,79% respondentų visai nesidomi informacija, esančia informaciniame lapelyje.
12 – ame paveiksle matosi, kaip pasiskirsto informacijos informaciniame lapelyje supratimas pagal lytį.
12 – ame paveiksle matosi, kad respondentų, pasirinkusių atsakymus: „viską suprantu“, „iš dalies suprantu“, „šiek tiek suprantu“, yra daugiau moterų nei vyrų. O paskutinieji du atsakymai: „nesuprantu“ ir „man neįdomu“, vyrauja tarp respondentų vyrų. Šie gauti rezultatai labai siejasi su aštunto klausimo gautais rezultatais, kurie parodo informacinio lapelio skaitymą.
38,21% 30,95% 52,82% 44,44% 6,31% 5,56% 0,66% 0,79% 1,99% 18,25% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% Kiekis (%)
Viską suprantu Iš dalies suprantu Šiek tiek suprantu Nesuprantu Man neįdomu Moteris Vyras
12 pav. Informacijos informaciniame lapelyje supratimas skirstant pagal lytis
Skirstant informacinio lapelio supratimą pagal išsilavinimą, buvo gauti duomenys, pavaizduoti 6 lentelėje.
6 lentelė
Ar respondentai supranta informacinio lapelio informaciją * Išsilavinimas * Lytis
Ar respondentai supranta informacinio lapelio informaciją? Išsilavinimas Iš viso
Lytis Pradinis Vidurinis Aukštesn ysis
Aukštasis Moteris Viską suprantu 21 22 72 115
Iš dalies suprantu 60 29 70 159 Šiek tiek suprantu 1 8 2 8 19
Nesuprantu 1 1 2 Man neįdomu 4 2 6 Viso 1 94 53 153 301 Vyras Viską suprantu 10 5 24 39 Iš dalies suprantu 3 13 4 36 56 Šiek tiek suprantu 4 3 7
Nesuprantu 1 1
Man neįdomu 10 7 6 23
Iš viso 3 38 16 69 126
Paaiškėjo, kad tarp neskaitančių informacinio lapelio ir visai nesidominčių, kas parašyta informaciniame lapelyje, yra daugiau vyrų nei moterų.
Dešimtu anketos klausimu buvo bandoma išsiaiškinti, ar respondentai ţino vartojamų vaistų šalutinį poveikį. Buvo gauti rezultatai, pavaizduoti 13- ame paveiksle.
24,59%
15,93% 41,45%
14,99% 3,04%
Visada ţino Paklausia vaistininko Kai kurių vaistų ţino Neţino Neįdomu
13 pav. Respondentų vartojamų vaistų šalutinių poveikių žinojimas
41,45% respondentų ţino tik kai kurių jų vartojamų vaistų šalutinius poveikius. Šitaip atsitinka todėl, kad ne visi skaito informacinius lapelius, kur būna nurodyti visi tų medikamentų šalutiniai poveikiai.
Šeštuoju anketos klausimu buvo prašoma išvardinti bent tris daţniausiai perkamus medikamentus esant virškinimo trakto veiklos sutrikimams. Analizuoti ir sumuoti šio klausimo rezultatus buvo sudėtinga, nes kai kurie
respondentai parašė visus tris, du ar tik vieną medikamentą, o kiti respondentai visai neatsakė į šį klausimą. Net 84 respondentai į šeštąjį klausimą visai neatsakė, tai sudaro 19,53% visų respondentų iš 430 visų tyrime dalyvavusių respondentų. 14 paveiksle matosi pagrindiniai paminėti vaistai. Pirmą vietą tarp vartojamų vaistų uţima Mezym Forte. Šį medikamentą nurodė 212 respondentų, kurie sudaro 49,30% visų tyrimo dalyvių. Tokį didelį šio vaisto ţinojimą ir pirkimą sąlygoja daugybė veiksnių, tokių kaip reklama, kitų ţmonių nuomonė, vaistininkų rekomendacijos.
2 – ame paveiksle matosi, kad yra labai daug nereguliariai besimaitinančių ir vakarais valgančiųjų respondentų. Pagal 2 – ame ir 14 – ame paveiksluose pavaizduotus daţniausiai perkamus medikamentus galima teikti, kad respondentai maitinasi netinkamai. Pasak darbo autorės, Kauno gyventojai tai supranta ir atsiradusius virškinimo trakto veiklos nusiskundimus ar gresiančius nusiskundimus gydo kartu su maistu vartodami virškinimo fermentus ar kitokio pobūdţio medikamentus. Įvairiausi medikamentai buvo nurodomi atsakant į šeštą klausimą. 14 – ame paveiksle pavaizduoti respondentų daţniausiai vartojami medikamentai, kuriuos jie perka esant virškinimo trakto sutrikimams.
