1
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
Lina Žemaitienė
SLAUGOS
ADMINISTRATORIŲ POŽIŪRIS Į AUKŠTĄJĮ
UNIVERSITETINĮ SLAUGOS IŠSILAVINIMĄ IR KARJEROS
GALIMYBES
Magistro darbas
Darbo vadovė:
dr. D.Kriukelytė
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETASSLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė prof. J.Macijauskienė 2009 m. birželio mėn. 8 d.
SLAUGOS
ADMINISTRATORIŲ POŽIŪRIS Į AUKŠTĄJĮ
UNIVERSITETINĮ SLAUGOS IŠSILAVINIMĄ IR KARJEROS
GALIMYBES
Magistro darbas Vadovė ______________________ (parašas) Dr. D. Kriukelytė 2009 m. birželio mėn. ... d. Recenzentas Atliko ___________________ (parašas) _____________________ (parašas)Dr. J. Gulbin ienė „Klinikinės slaugos“ II k. stud.
L. Žemaitienė
2009 m. birželio mėn. ... d. 2009 m. birželio mėn. ... d.
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 5 SUMMARY... 7 SANTRUMPOS ... 10 ŽODYNAS ... 11 ĮVADAS ... 12 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 141. 1. Slaugos mokslas Lietuvoje ... 14
1. 2. Slaugos istorija ... 17
1. 2.1 Nuo vienuolynų iki Slaugos universitetinių mokyklų ... 17
1. 2.2 Slaugos istorinė raida Lietuvoje ... 19
1. 2.3 Slaugytojų organizacijos Lietuvoje ... 20
1. 3. Lietuvos teisiniai dokumentai, reglamentuojantys slaugytojų profesinę veiklą ... 24
1. 4. Slaugytojų karjera ... 29
2. TYRIMO METODIKA ... 31
2. 1. Tiriamoji grupė... 32
2. 2. Tyrimo instrumentas ... 33
2. 3. Tyrimo procesas ... 34
2. 4. Statistinė duomenų analizė ... 35
3. KOKYBINIS TYRIMAS ... 37 3. 1. Slaugos studijos ... 37 3. 2. Socialinė aplinka ... 40 3. 3. Slaugytojo karjera ... 42 Įžvalgos ... 43 4. TYRIMO REZULTATAI... 44
4. 1. Tiriamųjų socialinė – demografinė charakteristika... 44
4. 3. Slaugos administratorių požiūris į slaugos magistrantūros ir doktorantūros studijas... 54
4. 4. Slaugytojų karjeros galimybės ... 58
5. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 61
1. Slaugos bakalauro studijos ... 61
2. Slaugos magistrantūros ir doktorantūros studijos ... 64
3. Slaugytojų karjera ... 65
TYRIMO IŠVADOS... 67
Rekomendacijos dėl tolimesnio tyrimo... 68
Praktinės rekomendacijos dėl slaugytojų karjeros galimybių ... 69
Slaugytojų karjeros galimybių vizija ... 70
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 72
1 PRIEDAS ... 77
5 Žemaitienė L. Slaugos administratorių požiūris į aukštąjį universitetinį slaugos išsilavinimą ir karjeros galimybes; magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. D. Kriukelytė; Kauno medicinos universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2009 m. – 83 p.
SANTRAUKA
Tyrimo tikslas: atskleisti slaugos administratorių požiūrį į aukštąjį universitetinį slaugos išsilavinimą ir karjeros galimybes.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti, kaip slaugos administratoriai vertina slaugos bakalauro studijas (teoriniu ir praktiniu aspektu).
2. Atskleisti slaugos administratorių požiūrį į slaugos magistrantūros ir doktorantūros studijas.
3. Išsiaiškinti slaugos administratorių požiūrį į slaugytojo karjeros galimybes. 4. Pateikti praktines rekomendacijas dėl slaugytojų karjeros galimybių.
Hipotezė: slaugos administratoriai nepakankamai vertina slaugytojus su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu ir sekptiškai žiūri į jų karjeros galimybes.
Tiriamoji grupė: tyrimas buvo atliktas dviem etapais: 1 – kokybinis tyrimas; 2 – kiekybinis tyrimas.
1) Kokybiniame tyrime apklausėme keturis KMU, Slaugos fakulteto I-o kurso slaugos magistrantus.
2) Kiekybiniame aprašomajame tyrime apklausėme vyr. slaugytojus - slaugos administratorius, bei jų dublerius ir pavaduotojus, slaugos koordinatorius, dirbančius Kauno medicinos universiteto klin ikose (KMUK), Kauno Onkologijos ligoninėje, Kauno 2-oje klinikinėje ligoninėje, Kauno apskrities ligoninėje, Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje, Kauno Psichiatrijos ligoninėje, Kauno Romainių tuberkuliozės ligoninėje, Garliavos ligoninėje, Kauno slaugos ligoninėje, Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje. Tyrimui buvo atrinkti respondentai, turintys slaugos bakalauro laipsnį arba dabar pasirinkę slaugos bakalauro studijas universitete.
Tyrimo metodai: tyrimas buvo atliekamas anoniminės anketinės apklausos būdu aukščiau išvardintose ligoninėse 2009 kovo – balandžio mėnesiais. Apklausai buvo sukurta nestandartizuota autorinė anketa, sudaryta remiantis kokybiniu tyrimu, kuris buvo atliekamas
KMU. Kokybinio tyrimo metu buvo imama interviu iš 4–ų „Klinikinės slaugos“ I-o kurso magistrantų.
Tyrimo išvados:
1. Slaugos administratoriai slaugos bakalauro studijas vertina gerai. Jų manymu studijų programoje yra „pakankamai“ bendro lavinimo, programos pagrindų ir specialiųjų dalykų. Tačiau norėtų, kad dar daugiau informacijos būtų apie skausmo kontrolę, pacientų mokymą, slaugos procesą, bendravimą. Praktika studijų metu organizuojama tikslingai, praktikos vietos parenkamos pagal studijų kurso medžiagą ir „pakankamai“ atitinka studentų poreikius. 2. Slaugos magistrantūros ir doktorantūros studijas administratoriai vertina gerai ir mano, kad
studijos yra reikalingos. Tačiau beveik pusės slaugos administratorių nuomone slaugytojai su magistro laipsniu Lietuvoje vertinami tik „pakankamai“ ir „blogai“. Slaugytojai, norintys įgyti slaugos bakalauro ar magistro laipsnį, iš savo kolegų (kitų slaugytojų) ir administracijos sulaukia „skatinimo ir palaikymo“, tuo tarpu iš gydytojų jaučia nesupratimą kam slaugytojui reikia aukštojo išsilavinimo.
3. Slaugos administratoriai vertina slaugytojus su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu ir mano, kad nuo išsilavinimo priklauso slaugytojo atliekamos medicininės manipuliacijos, atsakomybė ir karjera. Respondentai, pažymėję, kad administracija ir kiti slaugytojai į slaugytojus su aukštuoju išsilavinimu žiūri kaip į „savo srities specialistus“ ir išsilavinimo įtaką atsakomybei įvertino 9 – 10 balų. Slaugos administratorių nuomone slaugytojai turėtų užimti įvairesnes pareigas priklausomai nuo turimo išsilavinimo.
4. Hipotezė, kad slaugos administratoriai nepakankamai vertina slaugytojus su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu ir skeptiškai žiūri į jų karjeros galimybes, nepasitvirtino.
7 Žemaitienė L. Nursing administrators approach to higher university education in nursing and career opportunities; work of master’s / the leader dr. D. Kriukelytė; Kaunas University of Medicine; Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. – Kaunas, 2009. – 83 pp.
SUMMARY
Goal of research: to identify the nursing administrator‘s attitudes toward higher university educaton in nursing and career opportunities.
Objectives of research:
1. To identify what nursing administrators think about the Nursing study program at Bachelor level (theoretical and practical aspects).
2. To identify the attitude of nursing administrators to master studies and doctoral studies in Nursing.
3. To explore the attitude of nursing administrators to career opportunities in nursing. 4. To submit practical recommendations for career opportunities in nursing.
Hypothesis: nursing administrators underestimate nurses with high university education and think skeptical about career opportunities in nursing.
Research methods: A multi method study was adopted in this research.
1) Fuor interviews with Clinical Nursing master students were analyzed in qualitative study.
2) In quantitative study we used an anonymous questionnaire, which was made up according to the results of qualitative study. We asked for nursing administrators and their assistants working in Clinics of Kaunas University of Medicine, Kaunas Oncology Hospital, Second Clin ical Hospital of Kaunas, Kaunas District Hospital, Kaunas Red Cross Clinical Hospital, Kaunas Psychiatric Hospital, Kaunas Romainiai Tuberculosis Hospital, Garliava Hospital, Kaunas Nursing Hospital, Kaunas Red Cross Care and Maintenance Treatment Hospital. For the research werw selected respondens having Bachelos degree or studing at Bachelor level at the moment.
Results and conclusions: 1. Nursing administratos rate nursing bachelor studies highly. They think that there are “sufficient” general education, program framework and special subjects taught in nursing bachelor program. But they would like more information about pain control,
patient education, nursing process, communication. Students practice is deliberately organized, practice location is chosen depending on the course of study materials, and "sufficient" meet the needs of students. 2. Nursing administrators rate nursing masters and doctoral studies highly and believe that it is needed. However, nearly half of nursing administrators thiks that nurses with master's degree in Lithuania are evaluated only "sufficient" and "bad". Nurses wishing to acquire the nursing bachelor's or master's degree received from their colleagues (nurses) and the administration "the promotion and support", while the doctors didn’t understand what for nurses need higher education. 3. Nursing administrators evaluated nurses with higher university education and believes that education affects the nurse medical manipulation, responsibility and a career. Respondents noted that the administration and the other nurses to nurses with higher education are evaluated as "the specialist", and assessed the impact of education to responsibility by 9 - 10 points. Nursing administrators believe that nurses should take a wider range of nursing duties, depending on the available education. 4. Hypothesis that nursing administrators underestimate nurses with high university education and think skeptical about career opportunities in nursing did not confirm.
9 PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei dr. D. Kriukelytei už pagalbą rašant magistrinį darbą, kantrybę, paaukotą laiką, naudingus patarimus.
Dėkoju Slaugos ir rūpybos katedros lektorei dr. Jurgitai Gulbinienei ir asistentei Jovitai Demskytei už patarimus sudarant anketą. Lektoriams dr. Ramunei Jurkuvienei ir Linui Pauliukėnui už patarimus.
Dėkoju Kauno ligoninių direktoriams už suteiktą galimybę atlikti tyrimą šiose ligoninėse, o slaugos administratoriams už sugaištą laiką pildant anketą.
SANTRUMPOS
BPS – bendrosios praktikos slaugytojas DSSD – dializės slaugos specialistų draugija ES – Europos Sąjunga
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos KMU – Kauno medicinos universitetas
KMUK – Kauno medicinos universiteto klinikos KU – Klaipėdos universitetas
LALA – Lietuvos Alzhaimerio ligos slaugytojų klubas LGSS – Lietuvos gailestingųjų seserų sąjunga
LOSD – Lietuvos onkologijos slaugytojų draugija LPMD – Lietuvos paliatyvios medicinos draugija
LSADPS – Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga LSSO – Lietuvos slaugos specialistų organizacija
LUSD – Lietuvos universitetinio išsilavinimo slaugytojų draugija MN – Medicinos norma
RK – Raudonasis Kryžius
SDTSC – Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras TST – Tarptautinė slaugytojų organizacija
VM – KMU studijų programa „Slauga (VM)“ – studijos po vidurinės mokyklos VU – Vilniaus universitetas
Proc. – procentai Pr. Kr. – prieš Kristų Po Kr. – po Kristaus Vyr. – vyriausias
11
ŽODYNAS
Klinikinės slaugos koordinatorius - rūpinasi slaugos kokybės gerinimu, koordinuoja slaugos personalo darbą slaugymo procese, vertina paciento slaugymą. Gali dirbti tik turintys aukštųjų slaugos studijų baigimo diplomą.
Mentorius – tai patyręs asmuo, kuris moko, konsultuoja, įkvepia, vadovauja ir padeda mažiau patyrusiam asmeniui ugdyti tiek asmeninius, tiek profesinius sugebėjimus [44].
Eustresas – kuomet stresoriai žmogų aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus [9].
Distresas – kuomet stresoriai kelia grėsmę žmogui, jo saugumui darbe, sveikatai ir gerovei bei visuomeninei padėčiai [9].
ĮVADAS
Temos aktualumas ir naujumas.Lietuvoje požiūris į slaugą per pastaruosius dešimtmečius labai pasikeitė. Prasiplėtė slaugos specialisto kompetencijos ribos. Į slaugytojo funkcijas įeina ne tik gydytojo nurodymų vykdymas, bet ir slaugos planavimas, slaugymo veiksmingumo analizavimas ir įvertinimas. Planuoti ir analizuoti bei taikyti slaugos tyrimo rezultatus. Viena iš slaugytojo pareigų yra reguliariai tobulinti savo profesinę kvalifikaciją [37].
Prof. D. Kalibatienė teigė, „Universitetinių slaugos programų tikslas yra pasiekti, kad slaugos specialistai po slaugos magistrantūros studijų tęstų slaugos mokslo tiriamąjį darbą, studijuotų doktorantūroje, taptų slaugos mokslo teoretikais, galėsiančiais vystyti nacionalines slaugos mokslo kryptis ir temas. Kol nebus sukurta tvirta mokslinė pedagoginė bazė, tol slaugos profesija nebus pakankamai savarankiška ir stipri, sunku bus vykdyti slaugos mokslo darbą“ [11].
Pasak prof. A. Šeškevičiaus, slaugytojui, turinčiam platų bendrą išsilavinimą, yra lengviau adaptuotis visuomenės keliamų slaugos pokyčių kontekste“ [51].
Literatūrinėje dalyje mes apžvelgsime slaugos raidą Lietuvoje, slaugos specialistų ruošimą, bei jų kvalifikacijos tobulinimą. Slaugos, kaip mokslo svarbą Lietuvos medicinos sistemoje, nes Lietuvoje slauga nenoriai pripažįstama kaip mokslas.
KMU Slaugos ir rūpybos katedros vedėja doc. Dr. A. Blaževičienė savo staipsniuose rašė apie slaugytojų požiūrį į profesinę veiklą, pasitenkinimą darbu, šių specialistų kaitą [4]. Prof. A. Šeškevičius straipsniuose išspausdintuose 2002 ir 2006 metais pateikė slaugos mokslo viziją, bei apžvelgė universitetinių slaugos studijų apžvalgą [49,51]. Slaugos studentai savo baigiamuosiuose magistro ir bakalauro darbuose tyrė slaugytojų profesinį tobulėjimą [54,63]. Šiame tyrime nusprendėme išsiaiškinti vyr. slaugytojų – slaugos administratorių, kaip tiesioginių slaugytojų vadovų, nuomonę apie universitetines slaugos studijas, slaugytojų norą studijuoti universitete ir slaugytojų karjeros galimybes.
Darbo tikslas: atskleisti slaugos administratorių požiūrį į aukštąjį universitetinį slaugos išsilavinimą ir karjeros galimybes.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti, kaip slaugos administratoriai vertina slaugos bakalauro studijas (teoriniu ir praktiniu aspektu).
2. Atskleisti slaugos administratorių požiūrį į slaugos magistrantūros ir doktorantūros studijas. 3. Išsiaiškinti slaugos administratorių požiūrį į slaugytojo karjeros galimybes.
13 4. Pateikti praktines rekomendacijas dėl slaugytojų karjeros galimybių.
Hipotezė: slaugos administratoriai nepakankamai vertina slaugytojus su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu ir sekptiškai žiūri į jų karjeros galimybes.
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1. 1. Slaugos mokslas Lietuvoje
„Jei slaugytojas dirba atsižvelgdamas į nepriklausomos praktikos apibrėžimą, jis privalo būti šios srities specialistas ir turi prisiimti visą atsakomybę spręsdamas iškilusias problemas, taip pat privalo nuolat kontroliuoti savo veiksmus ir tobulinti darbe taikomus metodus. Slaugytojas visą laiką turi vertinti savo veiksmų efektyvumą. Šiais laikais pačia patikimiausia laikoma mokslinė darbo rezultatų analizė.“
/V.Henderson 1966 m./ Lietuvoje požiūris į slaugą labiai pasikeitė: slaugytojai tapo savarankiškesni specialistai, į slaugą imta žiūrėti kaip į mokslo sritį, slaugytojai ruošiami universitetuose, suteikiant jiems bakalauro, magistro ar daktaro mokslinį laipsnį. Tai pat slaugytojus ruošia šešios aukštosios neuniversitetinės mokyklos: Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio, Kauno ir Utenos kolegijos. Absolventams suteikiama bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikacija ir specializacija – bendruomenės slaugos, anestezijos ir intensyvios slaugos, psichikos slaugos ar vaikų slaugos. Universitetinį išsilavinimą slaugytojos gali įgyti trijuose šalies universitetuose – Kauno medicinos universiteto (KMU) Slaugos fakultete, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete ir Klaipėdos universiteto (KU) Sveikatos mokslų fakultete. KMU yra trys slaugos studijų programos:
1 lentelė Slaugos studijų programos KMU, Slaugos fakultete, Slaugos ir rūpybos katedroje
Bakalauras: slauga (studijos po aukštesniųjų medicinos mokyklų)* slauga (studijos po vidurinės mokyklos)
slauga (neakivaizdinės studijos) socialinis darbas medicinoje Magistrantūra: Klinikinė slauga
Dotorantūros studijos
* Nuo 2009 m. rugsėjo mėn. panaikinama ši studijų forma.
Podiplomines slaugos specialistų ir kito medicinos personalo mokymo grupes organizuoja slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras (SDTSC). Ši organizacija vykdo podiplominį specializuotą kvalifikacijos tobulinimą bei naujos kvalifikacijos suteikimą, sudaro mokymo
15 programas, kurias patvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. 2003 m. KMU pradėtas podiplominės slaugytojų studijos, paruošta per 20 mokymo programų. Į šias studijas priimami slaugytojai praktikai baigę kolegijas arba universitetus [42]. 2005 metais LSSO parengė slaugytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimosi projektus [24]. Taip pat veikia Biomedicinos srities podiplominių studijų informacinė sistema, kurioje pateikiami v isi Kauno medicinos universiteto ir Vilniaus universiteto medicinos fakulteto teikiami kvalifikacijos kėlimo kursai [3].
Anketinės apklausos metu ištirtų Viliaus apskrities visų lygių asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų, tuo metu studijavusių Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Podiplominių studijų skyriuje, rezultatai parodė, kad „apibendrinus, kokiose institucijose dažniausiai tobulinama profesinė kvalifikacija, išsiaiškinta, kad slaugos specialistų tobulinimo centras išlieka ryškus kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikimo monopolistas (95,9 proc.). Tačiau tarp respondentų populiarios ir kitos kvalifikacijos tobulinimo vietos (kolegijos, profesinių draugijų organizuojamos konferencijos, stažuotės kitose sveikatos priežiūros institucijose) [7].
Prof. Danutė Kalibatienė staraipsnyje „Slaugos mokslo dabartis ir ateities perspektyvos“ atkreipia dėmesį, kad slaugos mokslas Lietuvoje progresuoja nepakankamai. Pasak autorės pagrindinės problemos yra „patyrusių slaugos krypties mokslininkų ir pedagogų trūkumas, dėl to universitetuose ir kolegijose dar nemažai gydytojų dėsto slaugos disciplinas ir vadovauja slaugos mokslniams darbams“. Lietuvoje „nėra slaugai skirto mokslinio recenzuojamo žurnalo“. Bei trūksta mokslinės ir metodologinės literatūros lietuvių kalba [12].
Prof. A. Šeškevičius straipsnyje „Universitetinių slaugos studijų teorijos ir praktikos apžvalga“ atkreipia dėmesį į dar vieną problemą – „praktikoje nesuteikiama slaugytojams galimybių veikti savarankiškai pagal universitetinį išsilavinimą”. Pasak profesoriaus, slaugytojai turi atlikti “funkcijas, kurios užkerta kelią nesveikatai, ligoms ir sveikatos mokymo eigoje stiprina ir išsaugo tuos fizinius, protinius, dvasinius ir socialinius gyvenimo aspektus, kurie susiję su sveikata, liga, negalia ir mirtimi”. O slaugos bakalaurai ir magistrai gali atlikti šias funkcijas [51].
Universitetinis slaugos išsilavinimas susijęs su žinių kaupimu ir įgūdžių suformavimu, bet svarbiausia, mokslo žinių taikymu praktikoje ir naujų mokslo žinių kūrimu. Slaugos lygis keliamas diegiant slaugos mokslo ir praktikos naujoves, skatinant mokslo tiriamuosius darbus. „Slaugos mokslo tyrimai yra kompleksiniai ir apima daug mokslo disciplinų“ [12]. KMU studentai rašydami savo magistrinius darbus ir disertacijas tyrinėja pacientų gyvenimo kokybę, slaugos poreikius sergant įvairiomis ligomis, pacientų mokymą, slaugytojų darbo kokybę.
„Slauga yra viena svarbiausių šalies sveikatos priežiūros sistemos dalių, nes šioje srityje dirba didžiausia asmens sveikata besirūpinanti personalo grupė“ [51] (žr. 2 lentelę).
2 lentelė Aprūpinimas medicinos personalu 2000 – 2007 m. Lietuvoje [5]
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 Gydytojų skaičius 10 000 gyventojų 14304 40,3 14301 40,4 13856 40,0 13682 39,7 13397 39,1 13650 40,1 13510 39,9 13729 40,78 Specialistų su aukštesniuoju medicinos išsilavinimu skaičius (su slaugytojais) 10 000 gyventojų 36917 105,9 36191 104,1 34945 100,9 34123 99,0 33201 96,9 32902 96,7 32626 96.39 32243 95.78 Slaugytojų skaičius 10 000 gyventojų 28017 80,3 27787 79,95 26918 77,74 26229 76,12 25620 74,8 25364 74,3 25169 74.4 23857 70,87
2005 metais 10 000 gyventojų tenka 74,3 slaugytojų, tai yra beveik du kartus daugiau nei gydytojų. Tačiau nuo 2000 metų iki 2005 metų slaugytojų skaičius sumažėjo daugiau kaip du su puse tūkstančių slaugytojų. Tai susiję su slaugytojų migracija į Europos Sąjungos (ES) ir kitas šalis.
Taip pat daugėja slaugytojų, baigusių medicinos studijas skaičius (žr. 3 lentelę). Didžiausias šis skaičius buvo 2003 ir 2004 metais (1338 slaugytojos).
3 lentelė Slaugytojų skaičius 2000 – 2007 metais [5]
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 Slaugytojų skaičius metų pabaigoje 28017 27787 26918 26229 25620 25364 25169 23857 Akušerių skaičius metų pabaigoje 1380 1350 1239 1132 1081 1022 971 947 Bendrosios praktikos slaugytojų (BPS) skaičius metų pabaigoje 12254 12512 12844 12596 12261 12200 13230 12956 Bendruomenės slaugytojų skaičius metų pabaigoje 5178 5073 4839 4730 4679 4469 4449 4511 Slaugytojų, baigusių medicinos studijas skaičius 1029 950 774 1338 1338 1231 1284 1294
17
1. 2. Slaugos istorija
Slaugos istorija, kaip ir bet kokios kitos mokslo šakos, yra pagrindas, ant kurio mes stovime. Retrospektyviai žvelgdami į slaugos raidą mes aiškiau matome jos tobulėjimą ir svarbą visuomenei. „Institucijos visada turi istoriją ir yra istorijos kūriniai. Neįmanoma tinkamai suprasti institucijos nesupratus ją sukūrusių istorinių procesų“ [59]. Todėl mes turim savo darbe paminėti kelis, mūsų manymu svarbius, slaugos istorijos faktus.
Literatūros apie slaugos atsiradimą, slaugytojų ruošimą ir slaugos mokslo raidą lietuvių kalba nėra daug. Todėl mes savo darbe pateikiame svarbiausius pasaulio ir Lietuvos slaugos istorijos pjūvius (žr. 1 pav) remdamiesi profesorės D. Kalibatienės knyga „Slaugos istorija“ [10].
1. 2.1 Nuo vienuolynų iki Slaugos universitetinių mokyklų
Sveikatos ugdymo ir ligų prevencijos užuomazgos yra jau priešistorėje, kuomet iš prigimtinio moterų – motinų rūpinimosi savo vaikais atsirado slaugymo užuomazgos. Senovės istorijos laikotarpiu 4000 metų pr. Kr. – 500 metų po Kr. slaugą labai veikė religinės dogmos, draudimai, apeigos bei ritualai.
Šiuolaikiniams slaugos profesionalams būdingi bruožai – gailestingumas, užuojauta, labdaringa veikla – išryškėjo jau prieš Krikščioniškąjį istorijos laikotarpį.
Viduramžių medicinai labai didelės įtakos turėjo religija ir vienuolynai. Didžiausia medicinos ir slaugos pažanga buvo pasiekta benediktinų vienuolynuose. Juose XII amžiuje net pradėjo kurtis universitetai, kuriuose, be kitų dalykų, buvo mokoma ir medicinos.
Kryžiaus karų metu ordino riteriai kariai vykdavo į mūšį, o grįžę iš jo, vakarais ir naktimis slaugydavo sužeistuosius. Jie buvo vadinami nakties hospitaljerais (slaugytojais). Ilgainiui jie nebekariavo, atsidėdami tik gydymui ir slaugymui.
Viena žymiausių XIV amžiaus slaugytojų buvo Šv. Katerina iš Italijos, Sienos miesto. 1372 metais Sienoje prasidėjus maro epidemijai, ji dieną naktį slaugydavo ligonius. Šv. Katerinos veikla La Skalos ligoninėje buvo plačiai žinoma. Ši ligoninė veikia ir dabar, kaip paminklas įžymiajai slaugytojai.
Renesanso epochoje atsigavo medicinos mokslas ir slauga, ypatingai XVI amžiuje.
XIX amžiuje slaugytojomis daugiausiai dirbo moterys. „Su emancipacijos idėjomis joms atsivėrė galimybė plėtoti savo profesiją, siekti aukštesniojo bendrojo ir profesinio išsilavinimo. Tuo
metu daugelis moterų, siekiančių savarankiškos veiklos ir karjeros pasirinko slaugytojos profesiją kaip vieną iš nedaugelio moteriškų“ [10].
„Didžiausią įtaką šiuolaikinės slaugos atsiradimui turėjo įžymi XIX a. slaugytoja Florence Nightingale (1820 – 1910 m.)“ [10]. Ji Krymo karo metu organizavo gailestingųjų seserų būrį ir vyko į frontą. Pirmą kartą britų armijoje moterims buvo leista dirbti slaugėmis. 1860 metais Nightingale iniciatyva ir jos vardo labdaros fondo parama įsteigta pirmoji slaugos mokykla Šv. Tomo ligoninėje Londone. F. Nightingel mokymas paplito po Vakarų Europą, Šiaurės Ameriką, Pietų Afriką, Australiją, Aziją.
„1874 metais Olandijos filantropai įkūrė Baltojo Kryžiaus organizaciją, kuri rūpinosi slaugytojų mokymu, orientuotu daugiausiai į darbą ligoninėse. Šioje organizacijoje dirbo vyrai, tačiau 1879 metais Amsterdame pirmosios trys moterys baigė slaugos mokslus ir gavo pažymėjimus“ [10]. 1882 metais chirurgas Teodoras Bilrotas Vienoje įkūrė pasaulietinę slaugytojų mokyklą Rudolfinerhauzą – moterų ligoninė įkurta kaip slaugos mokyklos bazė, o ne priešingai, kaip iki tol. Belgijoje 1935 metais atidaryta Slaugos universitetinė mokykla, kurios praktinio mokymo bazė buvo Briuselio Šv. Pjero ligoninė [10].
XIX a. pabaigoje – XX a. pardžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) slaugos sistema buvo viena pažangiausių pasaulyje. JAV pirmosios slaugos mokyklos buvo pradėtos steigti po Pilietinio kato. 1873 metais Louisa Lee Schuyler Niujorke įkūrė pirmąją JAV slaugos mokyklą, pavadintą F. Nightingel namais. Per 20 metų JAV buvo įkurta daugiau kaip 500 slaugos mokyklų. 1874 metais slaugytoja Linda Richard pirmoji pasiūlė slaugos mokyklų valdymo ir dokumentavimo sistemą, kuri greitai įsitvirtino visose šalies slaugos mokyklose.
XX amžiaus pradžioje JAV prasidėjo didelis bendruomenės ir individualios sveikatos priežiūros bei slaugos mokymo progresas. Slaugytoja Mary Adelaide Nutting aktyviai siekė, kad slaugos mokymas būtų universitetinis. 1907 metais jai pavyko tai įgyvendinti, ji pati tapo pirmąja slaugos profesore. 1927 metais JAV vyriausybė patvirtino oficialius reikalavimus universitetinėms slaugos studijoms.
Antrajame XX amžiaus dešimtmetyje prasidėjo slaugytojų specializacija, pirmoji akušerių programa pradėta dėstyti 1920 metais. Atsiskyrė operacinių, intensyviosios priežiūros, onkologijos, vaikų, psichiatrijos, bendruomenės slaugytojų, akušerių specialybės.
Slaugytojos siekė ir sėkmingai kilo karjeros laiptais net ir tokiose „vyriškose“ srityse, kaip kariuomenė. 1944 metais slaugytojų tarnyba armijoje tapo reguliariąja kariuomenės dalimi. JAV armijos slaugytojų korpuso viršininkė Julie O. Flikke amerikiečių armijoje buvo pirmoji moteris, kuriai suteiktas karinis pulkininko laipsnis. O pulkininkė Anne Mae V. Hayes, armijos slaugytojų
19 korpuso viršininkė, 1970 metais gavo brigados generolo karinį laipsnį. Ji tapo pirmąja moterimi generole JAV kariuomenėje.
Didelę pažangą slaugos profesija padarė per paskutinius keturis XX amžiaus dešimtmečius. Pasikeitė slaugos turinys ir objektas, susiformavo slaugos mokslo samprata. Slaugytojų profesionalumas tiek padidėjo, kad jie gali kritiškai įvertinti slaugos praktiką, išplėtoti slaugos teorijas ir slaugos modelius, atlikti slaugos mokslo tiriamąjį darbą [10].
1. 2.2 Slaugos istorinė raida Lietuvoje
Lietuvoje slauga buvo susijusi su Bažnyčios ir vienuolynų veikla. XVI amžiuje prie bažnyčių buvo organizuojama slaugos ir globos įstaigos – „špitolės“.
XVII – XIX a. slaugos paslaugas teikė įvairių ordinų vienuoliai ir Šv. Pauliečio įsteigta gailestingųjų seserų draugija. Nuo 1635 metų broliai bonifratai išlaikė špitolę psichikos ligoniams. Šv. Roko ordino vienuolyno, įkurto XVIII amžiaus pradžioje Vilniuje, pareiga buvo priglausti sergančius vargšus.
1876 metais įkūrta Raudonojo Kryžiaus draugija Lietuvoje, kurios veikloje vienas iš uždavinių buvo gailestingųjų seserų, slaugų ir sanitarių seserų rengimas. 1888 metais Vilniuje įsteigtas Raudonojo Kryžiaus draugijos gailestingųjų seserų skyrius, kuris po dviejų metų buvo reorganizuotas į gailestingųjų seserų organizaciją. Šios organizacijos svarbiausias tikslas buvo prižiūrėti sužeistuosius veikiančioje armijoje, karo ligoninėse. Taikos metu ši organizacija rūpinosi slaugytojų rengimo kursų organizavimu. Kaune gailestingųjų seserų kursai pradėti organizuoti 1897 metais Kauno miesto ligoninės bazėje. Dr. Pranas Mažylis buvo pirmasis Kauno gailestingųjų seserų mokyklos vedėjas. Nuo 1934 metų Lietuvoje veikė dvi gailestingųjų seserų mokyklos – Kauno ir Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninėse. XX amžiaus pradžioje Vilniuje atsirado ir privačios slaugos mokyklos. Viena iš jų – gydytojo G. Romo masažuotojų mokykla [10].
1921 metais įkurta Lietuvos gailestingųjų seserų sąjunga (LGSS), jos pirmininke išrinkta gailestingoji sesuo Aleksandravičiūtė. 1938 metais pradėtas leisti žurnalas „Gailestingoji sesuo“, kurio išleisti tik keturi numeriai, jo leidimas buvo nutrauktas 1940 metais. 1992 metais Vilniuje įsteigta Lietuvos slaugos specialistų organizacija (LSSO), tai medicinos seserų, felčerių ir akušerių profesinė organizacija.
XX amžiaus antroje pusėje medicinos seserys, felčeriai ir akušerės buvo rengiami šešiose aukštesniosiose medicinos mokyklose [10]. 1990 metais Kauno medicinos akademijoje prie Medicinos fakulteto buvo įkurtas Medicinos seserų skyrius. Medicinos seserų skyriaus ir studijų programos vadovu buvo paskirtas doc. S. Gendvilis. 1992 metais jis reorganizuotas į Slaugos fakultetą, o jo dekanu paskirtas doc. A.Šeškevičius. Nuo 1995 m. buvo įkurta Slaugos ir rūpybos katedra, jos vedėjas
doc. A. Šeškevičius [46]. 1996 metais KMU įkūrė slaugos bakalauro studijas, į kurias gali stoti asmenys, baigę vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais aukštasis universitetinis slaugos mokslas pradėtas ir Vilniaus universitete (VU). Nuo 1997 metų visose šešiose Lietuvos aukštesniosiose mokyklose pagal reformą rengiami bendrosios praktikos slaugytojai (BPS). 1999 m. KMU buvo pradėtos Klinikinės slaugos magistrantūros ir Slaugos doktorantūros studijos. 2001 m. pradėtos Ergoterapijos ir Socialinio darbo medicinoje studijos, 2002 m. – Kineziterapijos, o 2007 m. – Socialinio darbo [15]. Nuo 2001 metų šalies aukštesniosios medicinos mokyklos reorganizuotos į kolegijas ir pradėjo rengti slaugytojus su aukštuoju neuniversitetiniu išsilavinimu.
1. 2.3 Slaugytojų organizacijos Lietuvoje
Organizacija – individų grupė, tam tikrais būdais veikianti kartu, siekiant tikslo. Organizacijos egzistuoja, kad tarnautų žmogui, o ne žmogus organizacijai, tai reiškia, kad kiekvienas žmogus gali efektyviai veikti jam tinkančioje organizacijoje. Sėkminga organizacijos elgsena turi trigubą efektą: žmogiškąjį, organizacijos ir socialinį. Žmonėms didesnį pasitenkinimą teikia malonus bendras darbas. Jie mokosi, tobulėja, veikia vienas kitą. Organizaciją sudaro žmonės, turintys tarpusavio ryšius, socialinius vaidmenis ir statusą. Žmonės vertina organizaciją kaip priemonę, padedančią jiems pasiekti savo tikslų, o organizacijoms reikalingi žmonės, kad jos galėtų realizuoti savo organizacinius tikslus [56]. Slaugytojų organizacijos Lietuvoje vienija įvairių sričių slaugytojus – onkologijos, paliatyvios priežiūros, slaugos vadovus ir t.t. Vienų organizacijų tikslas rūpintis slaugytojų ruošimu ir praktika, kitų – vienyti dirbančius, netekusius darbo ir išėjusius į pensiją slaugytojus.
1919 metais Raudonojo Kryžiaus (RK) organizacija susikūrė Lietuvoje. Jos įkūrėjas buvo daktaras P. Šliūpas. Pradžioje organizacija rūpinosi slaugytojų rengimu karui, taikos metu jie dirbo ligoninėse ir ligonių namuose. 1923 metais ši draugija buvo priimta į Tarptautinę Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federaciją [10]. Pagal 2000 metų spalio 10 d. Lietuvos Respublikos įstatymą „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos ir Raudonojo Pusmėnulio emblemos ir pavadinimo“, draugijos funkcijos apima pagalbos teikimą karo metu, socialinė pagalba socialiai remtiniems žmonėms, mokyti gyventojus teikti pirmąją medicinos pagalbą, skleisti informaciją apie savo veiklą, organizuoti ir teikti humanitarinę pagalbą užsienio šalims [31].
Tarpautinė slaugytojų taryba (TST) – The International Council of Nurses – jungia 129 šalių nacionalines slaugytojų asociacijas ir atstovauja 13-kai milijonų slaugytojų, dirbančių visame pasaulyje. Ji buvo įkurta siekiant užtikrinti aukštus slaugytojų ruošimo ir praktikos standartus [53].
Lietuvos slaugos specialistų organizacija (LSSO) įkurta 1992 metais gruodžio 19 d. Organizacija vienija Lietuvoje dirbančius, netekusius darbo bei išėjusius į pensiją slaugytojus. Nuo 1994 m. Tarptautinės slaugytojų tarybos- TST narė. O nuo 1996 metų ir Europos slaugytojų asociacijų
21 federacijos- ESAF- pilnateisė narė. 1997 metais tapo Europos nacionalinių slaugytojų ir akušerių asociacijų Forumo prie Pasaulinės sveikatos organizacijos nare [23].
Dializės slaugos specialistų draugija (DSSD) įkurta 1996 metų balandžio 19 dieną, vienija slaugos specialistus, kurie dirba nefrologijos, peritoninės dializės skyriuose. Šiai draugijai dabar priklauso per 200 slaugytojų. Draugija nuo 1998 metų yra Europos dializės ir transplantacijos slaugytojų organizacijos narė.
Lietuvos onkologijos slaugytojų draugija (LOSD), kurios pirmininkė yra J. Gulbinienė. Organizacija įkurta ir įregistruota 2003 metais Kaune. Vienas iš organizacijos tikslų – puoselėti onkologijos slaugytojų aikštus profesinius standartus [20].
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga (LSADPS) įkurta 1991 metais vienija 5600 narių, iš jų 2011 gydytojų, 2700 viduriniojo medicinos personalo. Pirmininkė Aldona Baublytė. Šios sąjungos tiksluose be kitų yra ir „leisti įvairias mokymo metodines priemones, informacinę medžiagą, teikti metodinę pagalbą sąjungos nariams. Nuo 1994 metų LSADPS yra Tarptautinio Visuomeninių Paslaugų internacionalo nare [24].
Lietuvos Alzhaimerio ligos slaugytojų klubas (LALA) įsikūręs Vilniuje, pirmininkė – Daiva Andriulienė.
Lietuvos slaugytojų vadovų sąjunga „organizuoja ir koordinuoja slaugytojų vadovų pastangas keliant slaugos paslaugas ir šių paslaugų administravimą į aukštesnį profesinį lygį, aktyviai dalyvauja formuojant slaugos politiką, bando vienyti slaugytojų vadovų kartu su sveikatos apsaugos ministerija, gydytojų vadovų sąjunga, slaugos specialistų organizacijomis, savivaldybėmis“ [22]. Sąjunga įkurta 2000 metų pabaigoje ir šiuo metu vienija 160 narių. Prezidentė – KMUK direktorė slaugai Daiva Zagurskienė.
„Įkurta Lietuvos universitetinio išsilavinimo slaugytojų draugija (LUSD), kurios vienas iš svarbiausių uždavinių yra slaugos mokslinio-akademinio darbo skatinimas ir tobulinimas. Draugijos uždaviniai yra rengti slaugos mokslines konferencijas ir seminarus; ,,auginti" akademinio lygio specialistus - slaugos mokslininkus ir dėstytojus” [13].
Lietuvos paliatyvios medicinos draugija (LPMD) įkurta 1995 metais. Tai savanoriška visuomeninė organizacija, vienijanti įvairių specialybių gydytojus, slaugytojus, socialinius darbuotojus, reabilitologus, religijos atstovus. LPMD misiją jos įkurėjai įvardino „paliatyvios pagalbos sistemos kūrimas Lietuvoje“ [50]. 2001 metais draugijos veikla buvo nutrūkusi. 2003 metais draugijos nariai nusprendė atgaivinti LPMD veiklą visoje Lietuvoje. 2003 m. birželio 11 d. Vilniaus universitete įvyko visuotinis LPMD suvažiavimas, atgaivinęs draugijos veiklą. Nuo tada draugijos pirmininkas – KMU Slaugos fakulteto dekanas prof. A.Šeškevičius [50].
Lietuvoje yra ir daugiau organizacijų vienijančių įvairių sričių slaugytojus, čia aptarėme didžiausias ir žinomiausias.
23
XVIIXViiX XVII a. Šv. Vincentas įsteigė seserų karitiečių organizaciją1 pav. Svarbiausios pasaulio ir Lietuvos slaugos istorijos datos
2000
1800
1600
1400
1200
1000
400
200
200
4000 m. pr. Kr. – 500 m. po Kr. slaugą veikė religinės dogmos XII a. Benediktų vienuolynuose pradėjo kurtis universitetai XIV a. Šv. Katerina 1836 m. Kaizersvero ligoninė1873 m. pirmoji slaugos mokykla JAV XIX a. Florence Nightingale 1907 m. pirmoji slaugos profesorė M.A.Nutting 1935 m. Slaugos universitetinė mokykla Belgijoje. „Špitolės“ 1876 m. Raudonojo Kryžiaus draugija
1890 m. Gailestingųjų seserų organizacija
1921 m. LGSS
1992 m. KMU Slaugos fakultetas 2001 m. aukštesniųjų medicinos mokyklų reorganizavimas
XVII a. Šv. Vincentas įstegė seserų karitiečių organizaciją.
1. 3. Lietuvos teisiniai dokumentai,
reglamentuojantys slaugytojų profesinę veiklą
Slaugytojos vaidmuo Lietuvos medicinos sistemoje, požiūris į ją ir įvertinimas priklauso nuo Valstybinės Sveikatos politikos. Todėl šiame skyriuje mes apžvelgsime Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymus reglamentuojančius slaugytojų profesinę veiklą, jų mokymą ir podiplonimį kvalifikacijos tobulinimą.1994 metais Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras, Antanas Vinkus, patvirtino „Slaugos etikos pagrindus“ (MN 20 – 1994). Tai pagrindinis dokumentas, kuriame apibrėžiamos slaugytojų moralinės funkcijos. Jis yra tiesioginė pagrindinių slaugos vertybių tokių kaip savarankiškumas, parama ir atskaitomybė, virsmas į konkrečius slaugo įsipareigojimus.
1995 metais A. Vinkus patvirtino 21 medicinos normą (MN 21:1995) „Slaugė – padėjėja. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“. Buvo peržiūrėta slaugės – padėjėjos pareigybė. Jaunesniosios medicinos seserys bei sanitarės skatinamos įgyti slaugės – padėjėjos kvalifikaciją. Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras buvo įpareigotas parengti slaugės – padėjėjos rengimo programą iki 1995 metų balandžio 15 dienos.
Slaugytojo funkcijos buvo apibrėžtos Lietuvos medicinos normoje 1996 metais (MN 28:1996 “Bendrosios praktikos slaugytoja (slaugytojas)”. Ši medicinos norma 2004 metais pripažinta netekusi galios ir patvirtinta „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ medicinos norma, kurioje nurodoma, kad bendrosios praktikos slauga turi teisę verstis asmenys „Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgiję bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją ir turintys Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią bendrosios praktikos slaugytojo licenziją verstis bendrąja slaugos praktika“ [37]. Į slaugytojo pareigas įeina profesinės kvalifikacijos tobulinimas ir dalyvavimas slaugos praktikos tyrinėjimuose. O kompetencija apima ir mokėjimą „planuoti slaugymą, analizuoti ir įvertinti slaugymo veiksmingumą. Planuoti, analizuoti ir taikyti slaugos tyrimo rezultatus“, bei „spręsti slaugos vadybos problemas“ [37].
Psichikos slaugytojo funkcijos, pareigos, teisės ir atsakomybė buvo apibrėžtos 1997 metų gruodžio 10 d. medicinos normoje (MN 22:1997), kuri galiojo iki 2006 metų. 2006 metų rugpjūčio 30 dieną Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras R. Turčinskas patvirtino MN 22:2006 „Psichikos sveikatos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, kurioje vienos iš slaugytojų teisių yra „teikti pasiūlymus, kaip gerinti darbo sąlygas ir užtikrinti slaugos paslaugų
25 kokybę“ bei „dalyvauti diskusijose, aptarimuose, kuriuose sprendžiami paciento gydymo, slaugymo ar reabilitacijos klausimais“[38].
1998 metais neteko galios medicinos norma (MN 5:1992) “Vyriausios ir vyresniosios medicinos seserys. Funkcijos, pareigos ir atsakomybė“ ir buvo patvirtinta MN 5:1998 „Vyriausioji ir vyresnioji slaugytoja – slaugos administratorė. Funkcijos, kompetencija, pareigos teisės ir atsakomybė“. Ši medicinos norma neteko galios 2003 metais.
1998 metų LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta bendruomenės slaugytojos medicinos norma, kuri papildyta 2000 metais. Bendruomenės slaugytojo vaidmuo bendruomenėje apima vaikų ir suaugusiųjų slaugą sveikatos priežiūros įstaigose, šeimose, bendruomenėse. Sveikos gyvensenos mokymą, rūpinimąsi pacientais gydymo ir reabilitacijos metu. Kaimo vietovėse bendruomenės slaugytojai paslaugas gali teikti savarankiškai – skirti nereceptinių vaistų ir išrašyti receptinių vaistų ant 1 formos receptinio blanko (turintys tam teisę) [32].
1998 m. lapkričio mėn. patvirtinta „Anestezijos ir intensyvios slaugos slaugytoja. Funkcijos, kompetencija, pareigos, teisės ir atsakomybė“ medicinos norma [29].
1999 metais, Sveikatos apsaugos ministro M. Stankevičiaus įsakymu vidurinysis medicinos personalas buvo pervadintas į [30]:
Bendrosios parktikos slaugytojus Akušerius
Anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojus Vaikų slaugytojus
Psichikos sveikatos slaugytojus
Vyriausius ir vyresniuosius slaugytojus Fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojus
Jaunesnysis medicinos personalas buvo pavadintas slaugytojų padėjėjais Slaugytojai – diabetologai ir kojų priežiūros specialistai
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos gailestingosios seserys.
Iki 2001 metų slaugos praktika nebuvo apibrėžta. Kadangi nebuvo standartų ir reikalavimų slaugos praktikai, sunku kontroliuoti paslaugų kokybę, slaugytojų profesinį tobulinimą, bei užtikrinti pacientų teises [33]. Todėl 2001 m. birželio 28 dieną priimtas „Lietuvos Respublikos Slaugos praktikos įstatymas“, kuriuo buvo reglamentuota slaugos praktikos teisiniai pagrindai, slaugytojų pareigos ir teisės. Šis įstatymas įsigaliojo nuo 2001 m. spalio 1 d. Šiuo įsakymu buvo įteisinta slauga, kaip savarankiška profesija. Ir naujas slaugos apibrėžimas: “Slauga – asmens sveikatos priežiūros
dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą“.
Lietuvos Respublikoje verstis slaugos praktika turi teisę asmenys, turintys išduotą bendrosios praktikos ar specialiosios praktikos slaugytojo licenciją ir sertifikatą. O licencija išduodama tik asmenims, baigusiems pagrindines slaugos studijas, įgijusiems slaugos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ar slaugytojo profesinę kvalifikaciją. „Slaugytojų profesiniu tobulinimu rūpinasi sveikatos priežiūros įstaigos, įmonės, jų steigėjai, profesinės sveikatos priežiūros įstaigų organizacijos bei patys slaugytojai“ [34]. Slaugytojų profesinio tobulinimo organizavimu, privalomu slaugytojų licencijų perregistravimui, rūpinasi ir tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
Slaugytojai turi teisę įgyti profesinę slaugytojo kvalifikaciją tęstinėse slaugos studijose. Ir pareigą tobulinti savo profeisnes žinias.
Šiuo įstatymu taip pat numatoma bendrosios ar specialiosios praktikos licencijų ir sertifikatų išdavimo tvarka laikinai į Lietuvos respubliką atvykusiems asmenims; bendrosios ar specialiosios praktikos slaugytojo licencijų išdavimo perregistravimo, galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarka; licencijų galiojimų panaikinimo pagrindai.
2001 m. spalio 1 d. Sveikatos apsaugos ministras K. R. Dobrovolskis patvirtino slaugytojų profesinio tobulinimo, privalomo bendrosios ar specialiosios praktikos slaugytojų licencijų ir sertifikatų (jei jie privalomi) perregistravimo ir galiojimo atnaujinimo tvarką ir mastą.
Slaugytojo licencija perregistruojama pateikus dokumentus, kad per paskutinius 5-rius metus slaugytoja 100 valandų tobulino savo kvalifikaciją. O sertifikatui perregistruoti reikėjo per paskutinius 5-rius metus 40 valandų tobulinti profesinę kvalifikaciją. Šiuo metu perregistruojant slaugytojo licenciją reikia tobulinti profesinę kvalifikaciją ne mažiau kaip 60 val.
Tą pačią dieną buvo išleistas sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl bendrosios ar spacialiosios praktikos slaugytojų profesinės kvalifikacijos pripažinimo. Bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją turi asmenys baigę slaugos studijas universitete arba aukštesnioje medicinos mokykloje, arba Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijos medicinos seserų kursus, įgijo diplomus ir medicinos sesers profesinę kvalifikaciją. Buvo pripažintos specialiosios praktikos akušerio, anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojo, bendruomenės slaugytojo, psichikos sveikatos slaugytojo bei vaikų slaugytojo profesinės kvalifikacijos.
Vaikų slaugytojo funkcijos pateiktos Lietuvos medicinos normoje (MN 91:2001), 2001 m. gruodžio 4 dieną : organizuoti ir įgyvendinti vaikų slaugą bei priežiūrą. Nustatyti vaiko slaugos poreikius, padėti juos patenkinti; mokyti pacientus, jų šeimų narius, sveikatos priežiūros personalą, slaugos specialybės studentus. Analizuoti vaikų, jų šeimų, grupių sveikatos mokymo poreikį, organizuoti ir įgyvendinti tokį mokymą bei vertinti rezultatus; bendradarbiauti su kitais sveikatos bei
27 socialinės apsaugos, švietimo sistemos darbuotojais, kitomis institucijomis, kurios rūpinasi vaikų sveikata; plėtoti vaikų slaugą. Vykdyti slaugos procesą: vertinti slaugos poreikį, planuoti, slaugyti, dokumentuoti, apibendrinti, teikti pasiūlymus dėl slaugos praktikos tobulinimo.
Pagal 2001 metų medicinę nomą MN 93:2001 „Operacinės slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ į operacinės slaugytojų teises įeina: teikti pasiūlymus dėl operacinės slaugos darbo tobulin imo; dirbti bendrosios praktikos slaugytoju, įgyti kitą specialiosios praktikos slaugytojo kvalifikaciją; dalyvauti profesinių grupių ir organizacijų veikloje; kelti profesinę kvalifikaciją universitete, siekiant kvalifikacinio laipsnio (bakalauro, magistro, daktaro); eiti aukštesnes pareigas, dirbti vadovaujamąjį darbą.
2007 metais Lietuvos Sveikatos apsaugos ministras R. Turčinskas patvirtino skubios medicinos pagalbos slaugos specialisto medicinos normą. Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistas gali teikti paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigų priėmimo–skubiosios pagalbos skyriuose, greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančiose įstaigose, krašto apsaugos sistemoje, vidaus reikalų sistemos medicininiuose padaliniuose, gelbėjimo tarnybose ir kitose įstaigose, įmonėse, kur reikalinga jo veikla [39].
Nuo 2001 metų Lietuvoje slauga įteisinta kaip savarankiška profesija. O jos naujas apibrėžimas apėmė ugdymą, profilaktiką ir priežiūrą.
Yra priimta bendrosios praktikos slaugytojo, psichikos sveikatos slaugytojo, bendruomenės slaugytojo, anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojo, vaikų slaugytojo, operacinės slaugytojo ir skubios medicinos pagalbos slaugytojo medicinos normos. Jose pažymima, kad slaugytojo kompetencija apima slaugymo planavimą ir vertinimą, slaugos tyrimo rezultatų taikymą, slaugos vadybos problemų sprendimą. O į funkcijas įeina pasiūlymų dėl slaugos tobulinimo teikimas, pacientų mokymas.
Taigi įstatymiškai, nors ir lėtai, bet slaugytojų funkcijos ir kompetencija yra plečiamos. Skatinama „kelti profesinę kvalifikaciją universitete“ ir „eiti aukštesnes pareigas“. O kaip tai įgyvendinama praktikoje? Ar tai atsispindi slaugos standartuose ir procedūrų protokoluose? Ar slaugytojos siekia kelti profesinę kvalifikaciją universitetuose?
2005 m. Prof. habil. Dr. Irena Misevičienė ir kiti parengė Lietuvos slaugos politikos strategijos gaires, kurios buvo svarstytos ir joms pritarta Kauno medicinos universiteto slaugos fakulteto tarybos posėdyje 2005 m. birželio 21 d. „Šių gairių tikslas – trumpai apžvelgti dabartinę situaciją, susidariusias slaugos studijų, mokslo ir praktikos problemas bei pasiūlyti galimus sprendimus, numatyti slaugos plėtros prioritetus, padėsiančius aktyviai bendradarbiauti institucijoms, plėtojančioms slaugos studijas, mokslą ir praktiką, bendradarbiavimą ir inicijuoti sveikatos priežiūros sistemos pokyčius“[40].
2006 metais LSSO parengė „Nacionalinę slaugos mokslinių tyrimų strategiją 2006 – 2010“. Joje autoriai pateikia rekomendacijas dėl universitetinių slaugos studijų, slaugos tyrimų ir praktikos integracijos, slaugytojų – tyrėjų ugdymo, slaugos tyrimų finansavimo, bei nacionalinio ir tarpkultūrinio bendradarbiavimo. Rekomendacijos išsamios ir įvairiapusės, bei, mano manymu, įgyvendinamos ir pritaikomos Lietuvos slaugos sistemai. Sunkiau įgyvendinamos rekomendacijos dėl slaugos tyrimų finansavimo, tokios kaip: „Finansinės paramos lėšas slaugos tyrimų projektams klinikinės slaugos, slaugos vadybos ir administravimo, slaugos edukologijos srityse numatyti apskričių savivaldybių biudžetuose“ [13].
29
1. 4
. Slaugytojų karjera
Elektroniniame lietuvių kalbos žodyne karjera apibrėžiama kaip sėkmingas kilimas visuomenės darbe, tarnyboje ar mokslo srityje; tarnyba; profesija [19].
„Karjera labai svarbi žmogiškųjų išteklių valdymo dalis. Galimybė plėtoti karjerą glaudžiai siejama su darbuotojų motyvacija. Paaukštinimo reikalavimai turi būti prieinami ir pasiekiami. Paaukštinimas turi būti tiesiogiai susijęs su veiklos atlikimu ir atitikti veiklos rezultatus“ [44].
Lietuvoje slaugytojo karjera yra jo paties reikalas ir priklauso nuo asmeninio požiūrio į darbą. „Karjeros galimybės įstaigoje turėtų būti viešos ir gerai žinomos darbuotojams. Būtina sudaryti karjeros schemas tam tikrų grupių darbuotojams“ [44].
Jankauskienės Ž., Kubilienės E. ir Juozulyno A. atlikto tyrimo, kurio metu buvo tiriama slaugytojų darbinio statuso įtaka profesinės socializacijos aspektų vertinimui, rezultatai parodė, kad karjeros galimybės yra svarbus slaugytojo darbo motyvatorius. Tuo tarpu dauguma respondentų mano, kad visuomenėje slaugos profesija nėra prestižinė. „Deramai neįvertinus šios problemos, ateityje galime sulaukti labai skaudžių pasekmių, kuomet jauni mūsų visuomenės piliečiai nebenorės rinktis šios profesijos ne tik dėl didžiulio fizinio bei emocinio krūvio, bet ir dėl kritusio profesijos patrauklumo, prestižo“ [8].
Pasaulyje atliktų tyrimų duomenimis nuo 30 proc. iki 61 proc. slaugos absolventų ketina pasitraukti iš šios profesijos per pirmuosius profesinės praktikos metus [64].
JAV atliktas tyrimas parodė – nors dauguma studentų mano, kad slauga yra fiziškai sunki ir nepakankamai pagarbos ir pripažinimo sulaukianti specialybė, tačiau gera profesija akademinių sugebėjimų turintiems ir norintiems „saugaus“ darbo žmonėms [62].
Įvairių tyrimų duomenimis slaugytojų pasitenkinimas darbu priklauso nuo darbo krūvio, santykių su kolegomis, įvertinimo darbe, darbo užmokesčio, karjeros galimybių [8,44,55,64].
Lietuvos slaugos politikos strategijoje vienas iš pasiūlymų yra „inicijuoti naujų teisės dokumentų, kurie apibrėžtų skirtingų edukacinių lygių (aukštojo universitetinio, aukštojo neuniversitetinio) bei tam tikrų profesinių specializacijų slaugytojų teises, pareigas, funkcijas ir atsakomybę (nustatytų jų kompetencijos ribas, parengimą)“ [40].
Šiuo metu slaugytojų karjeros galimybės Lietuvoje apsiriboja pedagogine ir administracine veikla. Tačiau ne visi slaugytojai gali dėstyti studentams, užsiimti moksline veikla ar administruoti
skyriaus ar ligoninės slaugytojų darbą. Reikia sudaryti sąlygas slaugos praktikams kilti karjeros laiptais klinikinėje veikloje.
KMUK jau yra klinikinės slaugos koordinatoriaus pareigybė, kurioje gali dirbti tik turintys aukštųjų slaugos studijų baigimo diplomą. Jo pareigos apima slaugos kokybės gerinimą, koordinuoti slaugos personalo darbą slaugymo procese, vertinti paciento slaugymą.
Lietuvos slaugos sistemoje nėra mentoriaus pareigybės, kuri būtų labai svarbi ruošiant slaugos studentus praktikiniam darbui. „Mentorius – tai patyręs asmuo, kuris moko, konsultuoja, įkvepia, vadovauja ir padeda mažiau patyrusiam asmeniui ugdyti tiek asmeninius, tiek profesinius sugebėjimus” [44]. Nacionalinėje slaugos mokslinių tyrimų strategijoje siūloma įsteigti klinikinės slaugos konsultantų pareigybes, kuriose dirbtų slaugytojai turintys antros-trečios pakopos slaugos studijų universitetinį išsilavinimą. Universitetuose steigti slaugos krypties vizituojančių profesorių pareigybes [13].
Pareigos slaugytojams turėtų būti skiriamos ne tik remiantis darbo stažu, bet ir slaugytojo turimu išsilavinimu ir kvalifikacija.
31
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimas buvo atliktas dviem etapais: 1 – kokybinis tyrimas; 2 – kiekybinis tyrimas. Jo eiga pavaizduota 2 paveiksle.
1. Kokybiniui tyrimui buvo atrinkta 4 studentai, I-o kurso slaugos magistrantai.
Kokybinis tyrimas buvo atliekamas interviu metodu, remiantis socialinio konstruktyvizmo strategija. Pagrindiniai socialinio konstruktyvizmo klausimai yra: Kaip žmonės šioje situacijoje konstruoja tikrovę? Koks yra jų supratimas, „tiesa“, paaiškinimai, tikėjimai ir pasaulio suvokimas? Konstruktyvistai nagrinėja įvairiarūšes tikroves sukonstruotas žmonių ir šių konstrukcijų reikšmę jų gyvenimui ir sąveikai su kitais žmonėmis. Jie domisi unikalia kiekvieno iš tiriamųjų patirtimi. Tyrėjas bando surasti įvairias skirtingas perspektyvas per atvirus interviu bei stebėjimus ir tyrinėja skirtingų supratimų reikšmes, bet nesprendžia kuris iš supratimų yra „teisingas“, labiau „tiesa“ ar labiau „tikras“[67]
Interviu buvo pusiau struktūruotas. Respondentams buvo užduodami nuomonės ir vertybių bei demografiniai klausimai (klausimų skirstymas pagal Patton [Irena Liuobikienė „Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika“ Kaunas. Technologija. 2000 m. 152 pus]). Pagrindinis tyrimo klausimas: kaip magistrantūros studijų studentas suvokia slaugos bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijas?
2. Kiekybinis vienmomentis aprašomasis tyrimas buvo atliekamas 2009 metų kovo – balandžio mėnesiais KMUK, Kauno Onkologijos ligoninėje, Kauno 2-oje klinikinėje ligoninėje, Kauno apskrities ligoninėje, Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, Kauno Psichiatrijos ligoninėje, Kauno Romainių tuberkuliozės ligoninėje, Garliavos ligoninėje, Kauno slaugos ligoninėje, Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje.
2. 1.
Tiriamoji grupė
Kokybiniame tyrime dalyvavo 4-i I-o kurso „Klinikinės slaugos“ magistrantai. Respondentai atrinkti tikslinės atrankos būdu, pagal specialius atrankos kriterijus (žr. 4 lentelę).
4 lentelė Kokybinio tyrimo respondentų atrinkimo kriterijai
1 Studentas, baigęs slaugos bakalauro studijas po vidurinės mokyklos, neturintis darbo stažo.
2 baigęs slaugos bakalauro studijas po vidurinės mokyklos, darbo stažas nuo 6 mėnesių iki metų.
3 studentas, baigęs slaugos bakalauro studijas po medicinos mokyklos, darbo stažas nuo 5 iki 10 metų.
4 baigęs slaugos bakalauro studijas po medicinos mokyklos, darbo stažas daugiau kaip 10 metų.
Kiekybiniam aprašomajam tyrimui respondentai taip pat buvo pasirinkti tikslinės atrankos būdu, pagal specialius atrankos kriterijus. Tyrime dalyvavo vyr. slaugytojai – slaugos administratoriai, bei jų dubleriai ir pavaduotojai, slaugos koordinatoriai, turintys slaugos bakalauro laipsnį arba šiuo metu pasirinkę slaugos krypties studijas viename iš trijų Lietuvos universitetų (toliau tekste slaugos administratoriai). Pasirinkom 10 Kauno miesto ligoninių ir 1 Kauno rajono ligoninę. K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė netiko, nes ten tra tik viena vyr. slaugytoja, turinti ne slaugos bakalauro laipsnį.
5 lentelė Kiekybinio tyrimo respondentai
Ligoninė Filialas Vyr. slaugytojai-slaugos
administratoriai Vyr. slaugytojų-slaugos administratorių dubleriai ir pavaduotojai, koordinatoriai Kauno Medicinos Universiteto Klinikos 29 3
Kauno Onkologijos ligoninė 2
1 Kauno Romainių
tuberkuliozės ligoninė 3
Kauno 2-oji Klinikinė
ligoninė
7
33 5 lentelės tęsinys Kauno Raudonojo Kryžiaus
klinikinė ligoninė
5 3
Kauno Apskrities ligoninė 2
Garliavos ligoninė 1
Kauno Psichiatrijos ligoninė 2
Kauno Slaugos ligoninė 1
Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo
gydymo ligoninė
2
Viso 10 ligoninių ir 61 vyr. slaugytojas-slaugos administratorius
Respondentams, sutikusiems dalyvauti tyrime buvo pateikta „asmens sutikimo“ ir „asmens informavimo“ formos, kuriose respondentai buvo supažindinti su tyrimo tikslu, metodais, tyrimo eiga.
2. 2. Tyrimo instrumentas
Kokybinio tyrimo metu naudojome interviu. Pusiau struktūruoti interviu buvo atliekami atskirai su kiekvienu respondentu jų namuose ir darbo vietose. Interviu metu kievienam respondentui buvo skiriama valanda laiko. Interviu truko nuo 20 iki 40 minučių. Šių interviu metu buvo surinkta informacija apie respondentų patirtį, požiūrį ir motyvus.
Interviu metu respondentų buvo klausinėjama apie priežastis, paskatinusias juos studijuoti slaugą universitete bei įgyti slaugos bakalauro, magistro laipsnį. Nuomonė apie doktorantūros studijas? Kaip slaugytoja jaučiasi savo socialinėje aplinkoje baigusi slaugos bakalauro studijas ir nusprendusi studijuoti magistrantūroje? Kaip slaugytojos vertina universitetines slaugos studijas? Kokios įtakos aukštasis išsilavinimas turėjo slaugytojų karjerai? Interviu pabaigoje buvo užduodami keli demografiniai klausimai. (Interviu klausimai pateikti 1 priede).
Interviu buvo iššifruoti ir užkoduoti. Iš viso 161 kodas, iš kurių išvesta 17 kategorijų ir galiausiai 8 subkategorijos. Pagrindinės temos – subkategorijos: karjera, požiūris, požiūris į slaugytoją, siekis studijuoti, slaugytojos vaidmuo, socialinė aplinka, studijų nauda, studijų programa.
Kiekybiniam tyrimui buvo sudaryta autorinė anketa remiantis kokybinio tyrimo rezultatais bei literatūros analize. Anketą sudarė keturios pagrindinės dalys: 1 – klausimai apie slaugos bakalauro
studijas; 2 – požiūris į slaugytoją su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu; 3 – karjeros galimybės priklausomai nuo išsilavinimo; 4 – demografiniai klausimai.
Anketoje yra 8 atviri klausimai. Penkiems klausimams naudojome Likerto skalę - respondentų prašėme pasirinkti tinkamą skaitinę reikšmę nuo 1 iki 5, kur 1 reikšmė „labai daug“, 5 – „labai mažai“, arba 1 – „labai blogai“, 5 – „labai gerai“. Dar trijuose klausimuose prašėme įvertinti išsilavinimo įtaką dešimbalėje sistemoje, kur 0 – „visai neturi“, 5 – „pakankamai“, 10 – „labai daug turi“. Iš viso anketoje yra 40 klausimų.
Anketos buvo išdalintos slaugos administratoriams asmeniškai, jų darbo vietose ir surinktos po savaitės. Vienos anketos užpildymas vidutiniškai truko apie 15 – 20 minučių.
2. 3. Tyrimo procesas
Tyrimas buvo atliekamas visų magistrantūros studijų metu nuo 2007 m. spalio mėnesio. Anketinė apklausa 2009 m. kovo – balandžio mėnesiais. Gautas leidimas iš KMU Bioetikos centro Nr. BC-KS(M)-91.
I – etapas. Mokslinės literatūros paieška KMU bibliotekos informacijos ištekliuose, suvestiniuose Lietuvos bibliotekų kataloguose ALEPH, Kauno Viešojoje bibliotekoje, duomenų bazėje Medline (PubMed). Įstatymų ir LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymų paieška. Rastos literatūros analizė. Sudaroma klausimai kokybiniam tyrimui ir prelimenari anketa kiekybiniam tyrimui.
II – etapas. Kokybinis tyrimas, kurio metu buvo apklausta 4 KMU Slaugos fakulteto I-o kurso magistrantai.
III – etapas. Anketos koregavimas buvo atliekamas remiantis kokybinio tyrimo rezultatais: pateikti atsakymų variantai į 1, 11, 14 ir 15 klausimus; įtraukti klausimai apie studentų praktiką studijų metu.
IV – etapas. Bandomasis tyrimas buvo atliktas KMUK, apklausus septynis slaugos administratorius. Po šio tyrimo koregavome respondentų atrankos kriterijus – į tyrimą įtraukėme vyr. slaugytojus – slaugos administratorius, bei jų dublerius ir pavaduotojus, slaugos koordinatorius, turinčius slaugos bakalauro laipsnį arba šiuo metu pasirinkusius slaugos krypties studijas viename iš trijų Lietuvos universitetų.
V – etapas. Galutinė anketa.
VI – etapas. Kiekybinis tyrimas (anketinė apklausa).
VII – etapas. Duomenų rinkimas ir duomenų bazės sudarymas bei statistinė duomenų analizė SPSS 17.0 programiniu paketu ir rezultatų aptarimas.
35
2. 4.
Statistinė duomenų analizė
Anketinės apklausos duomenų patikimumas ir standartinės paklaidos buvo skaičiuojamos SPSS 17.0 programoje. Duomenų analizei taikytas statistinės procedūros: Chi kvadarto (χ2) kriterijus, Spearmen ranginės koreliacijos koeficientas. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.
37
3. KOKYBINIS TYRIMAS
3. 1. Slaugos studijos
Prof. A. Šeškevičius 2002 metais išspausdintame straipsnyje „Slaugos mokslo vizija ir plėtra“ apie universitetines slaugos studijas rašė: „Studijoms universitete būdinga aukšta intelektualinė ir dėstytojų, ir studentų veikla. Jau bakalauro studijų metu ši veikla veda į mokslinės veiklos metodų išmokimą, rašomi vadybos, klinikinės slaugos ir pedagogikos kursiniai moksliniai tiriamieji darbai ir baigiamieji slaugos bakalaurų darbai – projektai. Taigi magistrantūros lygiu studijos veda į mokslinės veiklos realizavimą ir pasiruošimą studijuoti doktorantūroje [49]. Universitetinis mokymas remiasi mokymusi visą gyvenimą, nuolatinio ugdymo koncepcijomis ir idėjomis, kurios kuriamos mokslo žiniomis“ [49].
Vienas iš mano tikslų buvo interviu metu sužinoti kodėl studentai ir dirbantys slaugytojai pasirinko universitetines slaugos studijas. Priežastys, kodėl studentai pasirinko studijuoti slaugą universitete yra labai skirtingos:
Vienus paskatino noras būti medicinos darbuotoju: „Universitete pradėjau studijuoti iš savo didelės svajonės būti medicinos darbuotoju“.
Kitas šiam žingsniui pastūmėjo visuomenės spaudimas: „Jau vidurinėje nusprendžiau, tokia buvo tradicija, kad po vidurinės stoti į universitetą ir įgyti išsilavinimą“.
Slaugytojus, baigusius medicinos mokyklą, įgyti universitetinį slaugos bakalaurą skatina žinių siekimas: „universitete mane paskatino studijuoti turbūt noras daugiau žinoti ir noras siekti žinių“.
Ir tai ne visada susiję su karjeros siekimu „... Tas noras siekti kažko dar. Bet nebūtinai karjeros laiptais. [...] vyresniąja slaugytoja dirbau ir baigus kolegiją“.
O studijuoti magistrantūroje, priešingai nei bakalaure, skatina panašios priežastys – noras daugiau sužinoti ir daugiau padaryti:
„...norėjosi kažko pamėginti daugiau ..., įgyti daugiau žinių“.
„...norėjau įgyti ir kitokios patirties [...] senoj darbovietėj dirbdama vis galvojau, ar tai yra darbas kurį aš noriu dirbti“.
Taip pat tai susiję ir su karjera, vieni slaugytojai nori šalia tiesioginių savo pareigų dirbti ir šviečiamąjį darbą: „o man kažkodėl kilo noras studijuoti magistrantūroje dar ir todėl, kad pradėjau galvoti apie pedagoginį darbą“.
Kiti aukštajame išsilavinime mato ne tik aukštesnes pareigas, bet ir galimybę keisti nusistovėjusią tvarką: „Lietuvoje jų dar nedaug yra – vyr.slaugytojų su aukštuoju išsilavinimu. O jos
ir skleidžia tą mąstymą savo skyriuose. Mūsų tikslas ir yra – eiti į vyr.slaugytojas, keisti skyriaus mąstymą, parodyti, kad slaugytoja yra labai svarbi, turi būti plataus mąstymo“.
Žinoma tokiam apsisprendimui, studijuoti universitete, dažnai įtakos turi ir esama politinė situacija. Pavyzdžiui 2007 metų vasarą konkursai į visas magistrantūros studijų programas buvo labai dideli. Stojo net tie, kurie būtų vienus ar kelis metus padarę pertrauką po bakalauro studijų. Tačiau nerimas dėl galimos švietimo reformos, kuri nėra palanki studentams (bent jau tuo metu, ir tie siūlymai, buvo nepalankūs studentams), daugelį paskatino stoti būtent tada. Ir konkursai iš 7 stojančių į 10 vietų, tapo 28 stojantys į 10 vietų.
„...iš tikrųjų paskatino baimė mokslo reformai, kad bus labai brangu“.
“Sakiau, kad aš nestosiu iš kart po bakalauro, bet, kadangi už mokslą mokėti daug nereikia. […] Kad vėliau nesigailėčiau, jog buvo šansas ir aš jo neišnaudojau. […] Manau, kad man gyvenime jo (magistro laipsnio)prireiks”.
Respondentų aš klausiau kaip jie vertina slaugos bakalauro programą teoriniu, profesiniu ir praktiniu aspektais. Studijų programą studentai vertina gerai. Tačiau norėtų, kad kai kurie dėstomų dalykų ciklai būtų ilgesni ir informatyvesni. Ir tai priklauso nuo to kokią slaugos programos studijų formą jie baigė. Studentai baigę slaugos bakalaurą po vidurinės mokyklos daugiau norėtų programos pagrindų dalykų:
„Norėtųsi, kad anatomijos pvz.: būtų daugiau. Kai anatomiją išmoksti per mėnesį, paskui mokaisi IV kurse kokias nors ligas ir tą anatomiją pamiršti. Tiesiog tu pati blogai jautiesi, kad tu anatomiją taip mažai mokinaisi ir taip smarkiai nesigilinai“
„labai naudingos buvo farmakologijos žinios [...] fiziologijos žinios. Galėtų jų būti iš tikrųjų ir daugiau“
O studentai, baigę bakalaurą po medicinos mokyklos labiau akcentavo bendravimą ir psichologijos studijas:
„... Gal reikėtų dar daugiau valandų skirti bendravimui, psichologijai. Nes man atrodo, kad bendravimas, psichologija pagrindinis akcentas ir turėtų būti.“
Tačiau didžiausia problema, su kuria susiduria studentai, ką tik baigę universitetą, yra praktika. Visų pirma todėl, kad jos yra per mažai - „tikrai permažai praktinių įgūdžių“. Antra – praktika neatitinka studentų poreikių:
„Aš dabar pasižiūrėjau, kad kai kurios po vidurinės ateina į praktiką ir sako, kad buvom konsultacinės poliklinikoj, šeimos gydytojo kabinete savaitę, po to buvom vaikų poliklinikoj ir dar kažkas. Na, taip paskirstyta“
„Turi būti tikslingas ir skyrius, jeigu mažai laiko yra, tai turi būti ir sugalvoti skyriai, kad tikrai tu gautum to praktikos“
