Babeziozės komplikacijos ir jų gydymas Complications of babesiosis and their treatment

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Greta Barkauskaitė

Babeziozės komplikacijos ir jų gydymas

Complications of babesiosis and their treatment

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: Prof. dr. Vaidas Oberauskas

1 DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Babeziozės komplikacijos ir jų gydymas“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

2

TURINYS

1.2. Babezijų vystymosi ciklas ... 9

1.3. Babeziozės patogenezė ... 10

1.4. Babeziozės klinikiniai požymiai ... 11

1.5. Nekomplikuota babeziozės forma ... 12

1.6. Komplikuota babeziozės forma ... 13

1.6.1. Ūminis inkstų nepakankamumas ... 14

1.6.2. Kepenų funkcijos nepakankamumas ... 14

1.6.3. Centrinės nervų sistemos sutrikimas ... 14

1.6.4. Ūminis kvėpavimo sistemos sutrikimas ... 14

1.6.5. Imuninė hemolizinė anemija ... 15

1.6.6. Kitos komplikacijos ... 15

1.7. Babeziozės diagnozavimas ... 16

1.8. Babeziozės gydymas... 17

1.9. Babeziozės prevencija ... 19

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 21

2.1. Atlikti tyrimai ir jų metodika ... 21

2.1.1. Morfologinis kraujo tyrimas ... 21

2.1.2 Biocheminis kraujo tyrimas ... 22

2.1.3. Kraujo tepinėlio paruošimas ... 22

2.1.3. Statistinė duomenų analizė ... 22

3

3.1. Lyties predispozicija babeziozės formos pasireiškimui ... 23

3.2. Metų laiko įtaka babeziozės komplikacijų pasireiškimui ... 23

3.3. Amžiaus įtaka babeziozės formų pasireiškimui ... 24

3.4. Klinikinių požymių pasiskirstymas sergant komplikuota ir nekomplikuota babeziozės forma ... 26

3.5. Morfologinių kraujo rodiklių analizė ... 27

3.6. Biocheminių kraujo rodiklių analizė ... 33

3.7. Nustatytos šunų babeziozės komplikacijos ir jų pasiskirstymas ... 38

3.8. Pasireiškusių babeziozės komplikacijų skaičiaus vienam pacientui analizė ... 38

3.9. Naudoti vaistai šunims, sirgusiems komplikuota ir nekomplikuota babezioze ... 39

3.10. Šunų, sirgusių komplikuota ir nekomplikuota babezioze, ligos baigtis ... 40

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 41

IŠVADOS ... 46

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 47

4

SANTRAUKA

Babeziozės komplikacijos ir jų gydymas Greta Barkauskaitė

Magistro baigiamasis darbas

Tyrimas buvo atliekamas „X“ smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje, nuo 2016 m. balandžio 01 d. iki 2017 m. lapkričio 01 d., Vilniuje. Magistro baigiamojo darbo apimtis 50 puslapiai, jame yra 8 lentelės, 20 paveikslų, panaudoti 46 literatūros šaltiniai. Baigiamojo darbo tikslas buvo išanalizuoti ir palyginti šunų, sergančių nekomplikuota ir komplikuota babezioze klinikinius atvejus, dažniausiai pasitaikiusias komplikacijas bei jų gydymo ypatybes. Tyrimo metu buvo ištirtas 61-as šuo, sergantis babezioze. Babeziozė buvo patvirtinta radus Babesia spp. pirmuonių kraujyje mikroskopuojant periferinio kraujo tepinėlį. Visiems tyrime dalyvavusiems šunims buvo atlikti morfologiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai. 37-iems šunim buvo nustatyta komplikuota babeziozės forma. Remiantis rezultatais buvo padarytos išvados, kad lytis ir metų laikas babeziozės formos pasireiškimui įtakos neturėjo, o vertinant amžių įtaka buvo nustatyta. Dažniausiai nustatyti klinikiniai požymiai šunims buvo apatija, pakilusi kūno temperatūra ir dingęs apetitas. Analizuojant morfologinius kraujo tyrimus nustatyta, kad visiems tirtiems šunims pasireiškė trombocitopenija, o komplikuotoje babeziozės formoje nustatyta anemija. Analizuojant biocheminius kraujo tyrimus nustatyta, kad sirgusių komplikuota babeziozės forma visų tirtų parametrų vidurkiai (AST, ALT, CREA, UREA, BIL) nustatyti aukščiau normos ribų. Dažniausiai pasireiškusi komplikacija buvo kepenų bei jų funkcijos sutrikimas. Dažniausiai pasireiškė 1 organo funkcijos sutrikimas. Nustatyta, kad visiems šunims, sergantiems komplikuotos ir nekomplikuotos babeziozės formomis, buvo naudoti antibabeziniai vaistai „Imizol“ (Imidokarbas) ir taikyta skysčių terapija. Dažniausiai naudoti vaistai buvo: NVNU (ketoprofenas) ir SVNU (deksametazonas). Buvo nustatytas mirtingumas 16 proc. komplikuotos babeziozės atvejų.

Raktažodžiai: šunų babeziozė, B. canis, B, gibsoni, nekomplikuota babeziozės forma, komplikuota babeziozės forma, gydymas.

5

SUMMARY

Complications of babesiosis and their treatment

Greta Barkauskaitė Master‘s Thesis

Research was done in Vilnius, at Veterinary Clinic of Small Animals „X“, from 1st of April 2016 to 1st of November 2017. Total size of Master's thesis is 50 page, it contains: 8 tables, 20 pictures, 46 bibliographies. Main goal of Master‘s thesis was to analyze and compare most common complications and features of dog‘s babesiosis of complicated and uncomplicated form, thier treatment. During research 61 dog with diagnosed babesiosis was examined. Diagnosis was confirmed by microscoping peripheral blood smear. Additionally morphological and biochemical blood tests was done. 37 dogs was diagnosed with complicated form of babesiosis. Based on results, it was concluded that sex and season do not affect the form of babesiosis but age does. Most common clinical signs were apathy, fever and loss of appetite. Morphological blood test revealed that all dogs had thrombocytopenia, in the complicated form of babesiosis anemia was found. The analysis of biochemical blood tests showed that the average of all parameters (AST, ALT, CREA, UREA, BIL) was higher than normal in the complicated form of babesiosis. Most common complication was liver dysfunction, most of the cases were one organ failure. All dogs with complicated and uncomplicated babesiosis were treated with antiparasitic drug – Imizol (Imidocarb) and had fluid therapy. Mostly used drugs were: NSAIDs (ketoprofen) and glucocorticoids (dexamethasone). Mortality rate of complicated babsesiosis – 16 %.

Key words: babesiosis, B. canis, B, gibsoni, uncomplicated babesiosis, complicated babesiosis, treatment.

6

SANTRUMPOS

ALP – šarminė fosfatazė ALT –alaninaminotransferazė AST – aspartataminotransferazė B. bigemina – Babesia bigemina B. caballi – Babesia caballi B. canis – Babesia canis B. gibsoni – Babesia gibsoni B. rossi – Babesia rossi Babesia spp. – Babesia species BIL – bilirubinas

CNS – centrinė nervų sistema CPK – kreatinfosfokinazė CREA – kreatininas

DIK – diseminuota intravaskulinė koaguliopatija DNR – dezoksiribonukleino rūgštis

EDTA – etildiaminotetraacto rūgštis HCT – hematokritas

HGB – hemoglobinas

IFA – imunofermentinė analizė

IMHA – imuninės kilmės hemolitinė anemija L/M – limfocitų ir monocitų santykis

MODS – daugybinį organų disfunkcijos sindromą (angl. multiple organ dysfunction syndrome) NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

PGR – polimerazinė grandininė reakcija PLT – trombocitai

PVZ – pavyzdžiui RBC – eritrocitai RETIC – retikuliocitai

SIRS – sisteminio uždegiminio atsako sindromą (angl. systemic inflammatory response syndrome) TNF – navikų nekrozės faktorius

UREA – šlapalas WBC – leukocitai

7

ĮVADAS

Babeziozė yra ganyklinių erkių platinama gyvybei pavojinga zoonozinė liga, kurią sukelia piroplazmų būrio babezijų genties parazitai. Babezioze gali užsikrėsti ne tik graužikai, laukiniai mėsėdžiai, šunys, katės, arkliai, atrajotojai, bet ir žmonės (1,2). Pasaulyje paplitusios pagrindinės babezijų rūšys, galinčios sukelti šunų babeziozę, yra: Babesia canis, B. gibsoni, B. Vogeli ir B. rossi. Šie pirmuonys parazituoja galutinio šeimininko eritrocituose sukeldami hemolizinę anemiją ir įvairaus laipsnio imuniteto uždegimines reakcijas. Liga gali pasireikšti nuo subklinikinės formos ar lengvos eigos, iki labai sunkaus susirgimo ar mirties. Kliniškai babeziozė skirstoma į nekomplikuotą ir komplikuotą formas. Tai lemia pačių babezijų patogeniškumas, sukėlėjo rūšis ir padermės, taip pat didelę įtaką turi šeimininko amžius ir imuninis atsakas į parazitą. Užkrėstiems šunims babeziozė dažniausiai pasireiškia karščiavimu, trombocitopenija, hemolizine anemija ir splenomegalija. Šunims dažnai pirmieji klinikiniai požymiai būna mieguistumas, anoreksija ir silpnumas (3).

Babezijos yra vienos iš labiausiai pasaulyje paplitusių kraujo parazitų lyginant infekuotų gyvūnų skaičių ir paplitimą tarp skirtingų gyvūnų rūšių (4). Lietuvoje babeziozė per pastarąjį dešimtmetį labai plačiai paplito šunų tarpe. Ligos atvejai yra registruojami visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau daugiausia šunų babeziozės atvejų registruojama vakarinėje ir centrinėje dalyse. Manoma, kad vienas iš veiksnių, turinčių įtakos babeziozės paplitimui yra klimato kaita (5,6).

Darbo tikslas: išanalizuoti ir palyginti šunų, sergančių nekomplikuota ir komplikuota babezioze klinikinius atvejus, dažniausiai pasitaikiusias komplikacijas bei jų gydymo ypatybes.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti metų laiko, lyties ir amžiaus įtaką babeziozės ir jos komplikacijų pasireiškimui. 2. Išanalizuoti klinikinių požymių pasireiškimą sergant komplikuota ir nekomplikuota

babeziozės forma.

3. Atlikti morfologinių ir biocheminių kraujo rodiklių analizę esant komplikuotai ir nekomplikuotai babeziozės formai.

4. Išanalizuoti dažniausiai pasitaikančias šunų, sergančių babezioze komplikacijas.

5. Išanalizuoti kelių organų sistemų bei jų funkcijų sutrikimai išsivysto šunims su komplikuota babezioze.

6. Atlikti naudotų vaistų šunims, sergantiems komplikuotos ir nekomplikuotos babeziozės formomis, analizę.

7. Išsiaiškinti šunų, sirgusių nekomoplikuota ir komplikuota babeziozės forma ligos baigtį ir mirtingumą.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Babeziozės charakteristika

Pirmą kartą pasaulyje babeziozė buvo diagnozuota XIX a. pabaigoje. Daktaras biologas Viktoras Babesas (1888 m.) tirdamas galvijų kraują, kuriems pasireiškė karščiavimas ir hemoglobinurija, nustatė mikroorganizmus, esančius galvijų eritrocituose Rumunijoje. Vėliau jis atrado panašius organizmus ir avių eritrocituose. Kiek vėliau šie parazitai buvo pavadinti Babesia bovis ir Babesia ovis juos atradusio mokslininko garbei (7). Netrukus po atrajotojų babeziozės atradimo pasirodė pirmas Babesia spp. aprašymas, sukėlęs infekciją ir šunims Italijoje (1895 m.) (8).

Babeziozė (arba piroplazmozė) – tai zoonozinė parazitinė liga, kurią sukelia kraujasiurbių erkių platinami, piropalzmų būrio Babesia spp. genties kraujo parazitai (3,9). Babezijos plinta transovariniu keliu per Ixodes, Dermacentor, Rhipicephalus, Haemaphysalis genties kraujasiurbes erkes. Po infekuotos erkės įkandimo babeziozės inkubacinis laikotarpis, dėl patogeno skirtingų padermių, varijuoja nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Ligos sunkumas gali varijuoti nuo lengvos eigos iki letalios baigties (10,11).

Šia liga serga domestikuoti gyvūnai, įskaitant galvijus, smulkius atrajotojus, arklius, šunis, kates, ir žmones. Nors babeziozė dažniausiai diagnozuojama kompanijos gyvūnams tačiau yra paplitusi ir tarp laukinių mėsėdžių (vilkai, lapės) (2), ir kai kurių graužikų (12). Patekusios į organizmą babezijos parazituoja raudonuosiuose kraujo kūneliuose, sukeldamos hemolitinę anemiją, imuninę reakciją į parazitą ar savus antigenus (10,13).

Šunų babeziozę sukeliantys Babesiidae šeimos pirmuonys skirstomi į mažąsias ir didžiąsias babezijas. Didžiosioms babezijoms priskiriama Babesia canis rūšis, kuriai priklauso Babesia canis canis, Babesia canis rossi ir Babesia canis vogeli porūšiai. Mažosioms babezijoms priklauso Babesia gibsoni rūšies pirmuonys (13)

Didzioji Babesia canis yra ašaros lašo arba kriaušės formos, 4-5 µm dydžio, eritrocituose dažniausiai randamos poromis po dvi arba keturias. Ameboido formos Babesia canis dažniausia randama kartu su vakuolėmis ir yra 2-4 πm dydžio (11). Mažoji Babesia gibsoni yra žiedo arba ovalo formos, 1-3 µm dydžio ir užima ne daugiau nei 1/8 šeimininko eritrocito skersmens (14).

Nors natūraliai babeziozė platinama per erkes, tačiau yra įrodyta, kad infekcija gali būti perduodama per kraujo perpylimą, įrangą ir transplacentiniu keliu palikuonims (15). Be to, keliuose tyrimuose buvo pateikti įrodymai, kad B. Gibsoni gali būti perduodama tiesiogiai iš šuns šuniui per įkandimų žaizdas, seiles ar nurijus kraujo (16).

9 Babeziozė yra plačiai paplitusis ir diagnozuojama visame pasaulyje ir Europoje (1 lentelė). Daugumoje pasaulio šalių babeziozė pasireiškia sporadiniais susirgimais, kai kuriose šalyse yra paplitusi endeminiu mastu (13). Nors susirgimai registruojami visoje Europoje, tačiau labiausiai paplitę centrinėje Europos dalyje, į kurią patenka Baltijos šalys, įskaitant ir Lietuvą, Ukraina, Baltarusija.

1 lentelė. Babezijų rūšių paplitimas, pernešėjas ir patogeniškumas (10,14).

Dydis Rūšis Porūšis Užkrato

pernešėjas Geografinis pasiskirstymas Patogeniškumas Didžioji Babesia vogeli Babesia canis vogeli Rhipicephalus sanguineus Atogrąžų, subtropikų ir Viduržemio jūros regionai Sąlyginai mažo patogeniškumo Babesia

canis Babesia canis canis Dermacentor spp. Europa Vidutinio patogeniškumo Babesia

rossi Babesia canis rossi Haemaphysalis elliptica Afrikos dalis į pietus nuo Sacharos, Pietų Afrika Labai patogeniška Babesia sp. Neįvardinta Didžioji Babesia sp., Šiaurės Karolinos ribose

Nežinoma Šiaurės Karolina,

JAV Nežinoma Mažoji Babesia gibsoni Babesia gibsoni Azijos padermė Haemaphysalis longicornis, Ixodes spp. Azija, įskaitant Japoniją, bet randama visame pasaulyje. Vidutinio patogeniškumo

1.2. Babezijų vystymosi ciklas

Babezijoms vystytis ir daugintis reikalingas ne vienas šeimininkas. Šunų babeziozės atveju šuo yra galutinis šeimininkas, atstovaujantis stuburinius gyvūnus, o tarpinis šeimininkas yra erkė, priklausanti bestuburių klasei (17).

Babesia spp. pirmuonio vystymosi ciklas paprastai peraeina tris reprodukcijos stadijas (1 pav.). I gametogonijos stadija – lytinio dauginimosi stadija vyksta erkės organizme po maitinimosi šuns krauju, kuris serga babezioze arba yra latentinis nešiotojas. Eritrocituose esančios gametos patenka į erkės žarnyną, kur vyriškosios ir moteriškosios gametos susilieja ir susidaro zigota, kuri keliauja po erkės organizmą ir patenka į kiaušides ir ten pirmuonis yra perduodamas erkės palikuonims. II sporogonijos stadija – nelytinis dauginimasis vyksta kai iš zigotos, kuri patenka į seilių liauką, susiformuoja ookinetė, kurios viduje vyksta dauginimasis ir susidaro daug sporozoitų. Babezijų sporozoitai su erkės seilėmis patenka į šuns organizmą, kur vyksta III stadija – merogonijos stadija.

10 Jos metu šuns organizme vyksta babezijų nelytinis dauginimasis. Įsisiurbus erkei, sporozoitai atakuoja eritrocitus ir juose dauginasi skilimo būdu. Susidaro merozoitai, kurie eritrocitui suirus, išsilaisvina į kraują ir infekuoja naujus eritrocitus, kuriuose dauginasi arba virsta į moteriškas ir vyriškas gametas (18).

1 pav. Babezijų vystymosi ciklas (3)

1.3. Babeziozės patogenezė

Babezioze sergančio šuns organizme parazituojantys pirmuonys sukelia audringą imuniteto reakciją, kuri priklauso nuo šuns imuninės sistemos būklės. Babezijos, patekusios į kraują replikuoja eritrocituose ir juos pažeidžia. Dėl to atsiranda intravaskulinė arba ekstravaskulinė hemolizinė anemija (19). Infekuoti eritrocitai ant savo paviršiaus įterpia parazitų antigenus ir skatina savus antikūnius atakuoti eritrocitus, o tai lemia infekuotų eritrocitų naikinimą mononuklearinių fagocitų sistemos pagalba (20). Imuninės sistemos reakcijos yra nukreiptos prieš parazitus ar pasikeitusius savus antigenus. Taip yra dar labiau skatinama hemolizinė anemija. Parazitiniai antigenai su babezijomis aptinkami ant eritrocitų ar trombocitų paviršiaus ir pačio organizmo imuninės sistemos fagocitai, atakuoja ne tik pačius sukėlėjus, bet ir naikina neinfekuotus eritrocitus bei trombocitus (21). Tirpūs parazitiniai antigenai taip pat gali laikytis ant paviršiaus neinfekuotų eritrocitų ir trombocitų paviršiaus. Dėl imuninės reakcijos yra nustatoma hemolizinė anemija ir trombocitopenija. Sunaikintų eritrocitų kiekis paprastai yra daug didesnis nei parazitemijos laipsnis, todėl galima teigti, kad ne tik parazitų veiklos pažeisti eritrocitai yra naikinami (22). Kiti mechanizmai, kurie prisideda prie

11 eritrocitų žalos, yra padidėjęs eritrocitų osmosinis slėgis, dėl tiesioginės babezijų veiklos, plyšta eritrocitų membrana (18). Patogenezei labai svarbu yra serumo hemoliziniai faktoriai, kurie padidina makrofagų eritrofagocitinį aktyvumą ir žalą dėl antrinės imuninės sistemos veiklos, susidariusios prieš parazitinius antikūnius (23). Užkrėstų šunų serumas slopina eritrocitų 5-nukleozidazę, kuri gali sukelti ciklinių nukleotidų kaupimąsi ir gali prisidėti prie eritrocitų pažeidimo. Oksidacinis stresas yra susijęs su oksidatorių ir antioksidantų pusiausvyros sutrikimu, kuris gali apimti ląsteles, audinius, ar net visą organizmą ir tai yra dar viena priežastis, dėl kurios padidėja žala organizmui ir jautrumas fagocitozei (22). Makrofagų aktyvacija sukelia karščiavimą ir hepatosplenomegaliją. Sunki hipoksija atsiranda dėl greito eritrocitų irimo (24). Ligos sunkumas taip pat priklauso nuo babezijų rūšies ir padermės, imuninės sistemos būklės. Gliukokortikoidų vartojimas arba šunims, kuriems yra atlikta splenektomija, yra didesnė tikimybė sirgti komplikuota babeziozės forma. Babezijozė gali pasirekšti dviem sindromais, vienam būdinga hemolizine anemija, o kitam – daugybinis organų funkcijos nepakankamumas (25).

Taip pat vyksta lipidų peroksidacija, kurios metu padidėja eritrocitų standumas ir lėtėja eritrocitų perėjimas per kapiliarus. Tirpios parazitų proteazės aktyvina kalikreino sistema ir sukelia fibrinogeno tipo baltymų susidarymą. Šie baltymai daro eritrocitus lipnius ir skatina jų agliutinaciją, todėl jie nusėda ant kapiliarų sienelių. Šie procesai prisideda prie anemijos ir daugelio kitų klinikinių požymių (3). Sunkiausia ligos eiga įvyksta jeigu eritrocitų sankaupos susidaro centrinėje nervų sistemoje (CNS) ir raumenyse (23). Daugumai šunų nėra pastebėta nenormalių kraujo krešėjimo sutrikimų, tačiau gali išsivystyti disemimnuota intravaskulinė koaguliopatija (DIC) prie sunkių susirgimo formų, kaip šunų babeziozės komplikacija, kuri gali būti mirtina (25).

Daugelio klinikinių požymių vystymuisi svarbus veiksnys yra hipoksija, kurios priežastys yra anemija, šokas, kraujagyslių stazė, per didelė endogeninė anglies monoksido gamyba, parazitų sukelti hemoglobino pažeidimai ir sumažėjęs hemoglobino gebėjimas prisijungti deguonį. Pieno rūgšties susidarymas dėl audinių hipoksijos yra laikoma pagrindine metabolinės acidozės priežastimi (23).

Taip pat dėl citokinų veiklos yra sukeliama stipri uždegiminė reakcija ir atsiranda audinių pažeidimai, kurie padaro žalą daugeliui organų (25). Daugybinės organų nepakankamumo komplikacijos, atsiradusios dėl vadinamo sisteminio uždegiminio atsako sindromo, yra ūminis inkstų nepakankamumas, hepatopatija, imuninė sisteminė hemolizė, plaučių edema, raumenų pažeidimai ir smegenų disfunkcija ir kiti pažeidimai (15).

1.4. Babeziozės klinikiniai požymiai

Babezijų patogeniškumą lemia sukėlėjo rūšis ir padermės, taip pat didelę įtaką turi šeimininko amžius ir imuniteto atsakas į parazitą ar parazito pernešėją – erkę. Taip pat sukėlėjas ir jo

12 patogeniškumas lemia ligos eigą bei klinikinius požymius (2 lentelė). Užkrėstiems šunims dažniausiai klinika pasireiškia karščiavimu, trombocitopenija, hemolizine anemija ir splenomegalija. Šunims dažnai būdingi specifiniai požymiai, tokie kaip mieguistumas, anoreksija ir silpnumas. Rečiau pasitaiko gelta, gleivinių blyškumas ar šlapimo spalvos pasikeitimas, kurį sukelia bilirubinurija ar hemoglobinurija (3,4).

Tipiniams klinikiniams požymiams priskiriama anoreksija, letargija, silpnumas, karščiavimas, svorio netekimas, tačiau dažnai pasitaiko babeziozė su atipiniais požymiais, tokiais kaip ascitas, edemos, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, vėmimas, opinis stomatitas, hemoragijos, išskyros iš akių ir nosies, respiratorinės sistemos sutrikimai, moizitas, sąnarių ir nugaros skausmas bei centrines nervų sistemos sutrikimai (traukuliai, ataksija, parezė) (15).

2 lentelė. Babeziozės eiga, sukėlėjų rūšys, eigai būdingi klinikiniai pažymiai (3).

Ligos eiga Būdingiausia babezijų rūšis Klinikiniai požymiai Žaibinė Babesia canis rossi

Hipotermija, šokas, koma, diseminuota intravaskulinė koaguliopatija, metabolinė

acidozė, mirtis.

Ūminė Babesia canis canis, Babesia canis vogeli

Hemolitinė anemija, blyškios gleivinės, splenomegalija, limphadenopatija,

vėmimas.

Lėtinė Babesia gibsoni

Subklinikinė forma, nepastovus karščiavimas, dalinė anoreksija, svorio

kritimas, raumenų masės nykimas, limfadenomegalija, splenomegalija.

1.5. Nekomplikuota babeziozės forma

Babeziozė pagal ligos sunkumą yra skirstoma dvi formas: nekomplikuotą (be vidaus organų disfunkcijos) ir komplikuotą (apimančią vieną ar daugiau organų disfunkcijų, tokių kaip inkstai, kepenys, CNS ir kt.). Ligos sunkumas skirstomas pagal anemijos laipsnį ir klinikinių simptomų sunkumą, todėl gali pasireikšti su įvairia ligos eiga nuo lengvos, subklinikinės ligos iki komplikuotos formos ar mirties (9,22).

Šunims, sergantiems nekomplikuota babezioze, paprastai pasireiškia klinikiniai požymiai, kurie yra susiję su ūmia hemolize, pvz.: šviesios gleivinės, karščiavimas, anoreksija, depresija, splenomegalija, tamsios spalvos šlapimas (26). Ši forma gali būti klasifikuojama kaip lengva, vidutinio sunkumo arba sunki pagal anemijos laipsnį. Tačiau nekomplikuota babeziozė gali pereiti į komplikuotą babeziozės formą, keliančią pavojų gyvybei. Laboratorinių tyrimų rezultatai dažniausiai

13 randami prie nekomplikuotos babeziozės yra lengva ar vidutinio sunkumo anemija, trombocitopenija, leukocitozė, pigmenturija, bilirubinemija, bilirubinurija (9,15).

1.6. Komplikuota babeziozės forma

Komplikuotos babeziozės klinikiniai požymiai yra hemolizinės anemijos pasekmė. Daugelio klinikinių ar laboratorinių pokyčių raida dažnai koreliuoja su didesniu parazitemijos laipsniu (3).

Dauguma autorių aprašo apie babeziozės komplikacijų klasifikaciją pagal du sindromus: sisteminio uždegiminio atsako sindromą (angl. SIRS – systemic inflammatory response syndrome) ir daugybinį organų disfunkcijos sindromą (angl. MODS – multiple organ dysfunction syndrome). SIRS pasireiškia sudėtinga sistemine klinikinės išraiškos ūminės fazės reakcija. SIRS yra plačiai apibrėžtas ir teigiamas jei pasireiškia dvi arba daugiau tokių požymių, kaip tachikardija, tachipnėja (arba kvėpavimo alkalozė), hipotermija ar hipertermija, leukocitozė arba leukopenija arba neutrofilų profilio poslinkis į kairę. Galima teigti jog tai yra SIRS, o tai padeda spręsti apie ligos progresą ir intensyviosios terapijos būtinumą. Laboratoriniai rezultatai ir klinikiniai požymiai yra priskiriami SIRS, jeigu temperatūra yra 39.7 °C arba aukštesnė, ar - 37.8 °C arba žemesnė, širdies darbas normalus 160 k/min arba dažnesnis, kvėpavimo dažnis - 40 k/min arba daugiau, baltųjų kraujo kūnelių skaičius (WBC) didesnis už normą arba mažesnis, ne mažiau kaip 10% neutrofilų. MODS sindromui yra priskiriama, jei dviems arba daugiau iš šių organų pasireiškia sutrikimai, tokie kaip inkstų funkcijos sutrikimas (serumo kreatinino koncentracija yra daugiau daugiau kaip 180 mmol/l, bei pasireiškia uremija), kepenų disfunkcija (alaninaminotransferazės (ALT) yra didesnė kaip 176 U/L ir šarminė fosfatazė (ALP) didesnė kaip 360 V/L, bilirubinas aukštesnis kaip 100 mmol/l), centrinė nervų sistemos disfunkcijos simptomai, kvėpavimo sistemos disfunkcija (plaučių edema ar dusulys su nosies išskyromis) ir raumenų pažeidimai (kreatinfosfokinazė (CPK) yra didesnė kaip 600 U / L). Anemijos laipsnis klasifikuojamas remiantis hematokritu. Silpna anemija (HCT 30-37%), vidutiniška (HCT 20-29%), sunki (HCT 12-19%) ir labai stipri anemijos (HCT <13%), o trombocitopenija buvo klasifikuojama kaip lengvo (142 × 109/ L), vidutiniškai lengvo (99-50 ×109 / L), vidutinio sunkumo (49-25 × 109 / L) ir sunkaus (<25 ×109/L) laipsnių (27,28).

Klinikinės formos sunkumas yra kintantis ir priklauso nuo konkrečių pasireiškusių komplikacijų. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos šunų babeziozės atveju yra ūminis inkstų nepakankamumas, CNS sutrikimai, koagulopatijos, gelta ir hepatopatijos, imuninė hemolizinė anemija, ūminė kvėpavimo takų distreso sindromas ir šokas. Retoms komplikacijoms priskiriama: virškinimo trakto sutrikimai, mialgija, akių pažeidimai, viršutinių kvėpavimo takų ir širdies ligos, nekrozės galūnėse, skysčių kaupimasis ir lėtinė ligos forma. Taip pat gali pasireikšti daugybiniai sutrikimai tarp skirtingų organų (28).

14 1.6.1. Ūminis inkstų nepakankamumas

Ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas, išsivystęs babeziozės pasekoje, paprastai pasireiškia anujos ar oligurijos simptomais, tačiau ši komplikacija nėra dažna. Proteinurija, cilindrai ir inkstų kanalėlių epitelio ląstelės yra randamos šlapime prie komplikuotos ir nekomplikuotos babeziozės, tačiau nebūtinai tai rodo inkstų funkcijos nepakankamumą (23). Minimalus inkstų funkcijos sutrikimas yra dažnas šunų babeziozės atveju. Be to padidėjęs šlapalo kiekis kraujo serume šunų babeziozės atveju nesant padidėjusios kreatinino koncentracijos, greičiausiai nebus dėl inkstų sutrikimo, UREA nėra specifinis rodiklis inkstų funkcijos nepakankamumui nustatyti, skirtingai nei kreatininas, nes neproporcingas šlapalo kiekio didėjimas gali būti susijęs su lizavusių eritrocitų katabolizmu (29). Norint diagnozuoti inkstų funkcijos nepakankamumą, reikia remtis nuolatiniu šlapimo kiekio stebėjimu, šlapimo tyrimu, azotemijos laipsnio nustatymu ir kreatinino kiekiu kraujo serume (15).

1.6.2. Kepenų funkcijos nepakankamumas

Kai kuriais atvejais sergantiems šunims gali pasireikšti kepenų ir virškinimo sistemos sutrikimai. Dėl hipoksijos didelė dalis kepenų ląstelių pabrinksta, todėl esant sunkiai babeziozės formai hipoksija gali sukelti hepatopatiją. Laboratorinių tyrimų metu randamas padidėjęs kepenų fermentų ir tulžies rūgščių kiekis gali atsirasti dėl įvykusios ląstelių hipoksijos. Babezioze sergantiems šunims kepenų nepakankamumo pasekoje išsivysto gelta. Babezioze sergančių šunų kepenyse aptinkami būdingi difuziniai ir periportiniai pažeidimai skilčių centruose, gali pasitaikyti atvejų, kai kepenyse susidaro išplitęs, nedidelio ar vidutinio laipsnio pažeidimas, tačiau nerandami histopatologiniai pokyčiai, bet pažeidimai yra pakankamai sunkūs, kad sukeltų kepenų funkcijos nepakankamumą (23).

1.6.3. Centrinės nervų sistemos sutrikimas

Esant ūmiai babeziozės eigai, gali pasireikšti centrinės nervų sistemos sutrikimai. Jie pasireiškia neurologiniais požymiais, tokiais kaip koordinacijos sutrikimas, užpakalinės dalies parezė, raumenų drebulys, nistagmas, sutrikusi vyzdžio reakcija į šviesą, traukuliai, agresija, neadekvati reakcija į aplinką, koma ar net mirtis. Cerebrinės babeziozės atveju randami patologiniai smegenų pokyčiai yra makroskopinės ar mikroskopinės hemoragijos, eritrocitų sankaupos kapiliaruose, smegenų kraujagyslių kongestija (23).

1.6.4. Ūminis kvėpavimo sistemos sutrikimas

Ūminis kvėpavimo distreso sindromas yra sunki komplikacija šunų babeziozės atveju ir gali baigtis gyvūno gaišimu. Pasireiškia įvairaus sunkumo klinikiniais požymiais, gali atsirasti staigus kvėpavimo dažnio padidėjimo (kuris gali atsirasti ir dėl kitų veiksnių, tokių kaip karščiavimas ir

15 acidozė), drėgnas kosulys, dusimas, pasirodyti kraujingos putos iš nosies ar išsivystyti plaučių edema. Diagnozei patvirtinti krūtinės ląstos rentgenogramoje randami išplitę plaučių infiltratai, susidarę dėl sutrikusios plaučių ventiliacijos ir audinių perfuzijos. Matomos skysčių sankaupos plaučiuose gali būti ir kardiogeninės kilmės (23).

1.6.5. Imuninė hemolizinė anemija

IMHA (angl. Immune-mediated hemolytic anemia) išsivysto dėl suaktyvėjusio eritrocitų irimo proceso. Infekuoti eritrocitai ant savo paviršiaus įterpia parazitų antigenus ir skatina savus antikūnus

atakuoti eritrocitus. Imuninės sistemos reakcijos yra nukreiptos prieš parazitus ar pasikeitusius savus antigenus. Eritrocitų irimo procesas būna pirminis, kai membrana nėra pažeista, ir antrinis, kai membrana pakitusi ir atpažįstama kaip antigenas. Manoma, kad babeziozės atveju vyksta antrinės hemolizės procesas. Ligos prognozė dažniausiai būna bloga, nes specifiniai antiparazitiniai vaistai neduoda jokio efekto (23).

1.6.6. Kitos komplikacijos

Diseminuota intravaskulinė koaguliopatija (DIC) yra reta ir dažniausiai mirtina šunų babeziozės komplikacija, nes hipokoaguliacijos fazėje ją labai sunku pastebėti, ir kai ji yra pastebima hiperkoaguliacijos fazėje dažniausiai būna susidarę mikrotrombai, dėl kurių įvyksta daugybinių vidaus organų disfunkcija. DIC išsivysto kaip uždegiminis atsakas į infekciją ir gali aktyvuoti krešėjimo sistemą per sudėtingą ląstelių sąveiką, sukeldamas koagulopatiją, kaip stiprios infekcijos padarinį. Uždegiminiai citokinai aktyvuoja krešėjimo reiškinius uždegimo vietoje per įvairius mechanizmus, krešėjimo faktorių ir trombocitų aktyvaciją. Paprastai vykstant fiziologiniam krešulio susidarymui, kitos kraujo ląstelės kaip neutrofilai ir monocitai nedalyvauja procese, tačiau vystantis DIC jos reaguoja į aktyvaciją, įskaitant endotoksinus, interleukinus, navikų nekrozės faktorių (TNF) ir imuninių kompleksų susidarymą (30).

Hipotenzija dažnai pasireiškia kraujagyslių kolapsu ar šoku. Šokas dažnai gali būti panašus į sepsinį šoką. Šunims, sergantiems babezioze, hipotenzija išsivysto dėl vazodilatacijos, sumažėjusio kraujo tūrio, dėl padidėjusio kraujagyslių sienelių pralaidumo, dehidratacijos ar dėl miokardo raumens nusilpimo (23,27).

Širdies veiklos sutrikimai šunims, sergantiems komplikuota babeziozės forma, pasireiškia kartu esant imuninei hemolizinei anemijai. Elektrokardiogramose matyti ryškūs pokyčiai, tokie, kaip laidžiosios širdies sistemos sutrikimai (blokados) ir priešlaikinis širdies skilvelių susitraukimas, prailgėjęs QRS intervalas ir ST segmento pakitimai. Aptinkami ir histopatologiniai širdies pakitimai, tokie, kaip hemoragijos, nekrozės židiniai, uždegiminių ląstelių infiltratai ir fibrozė (23,31).

16

1.7. Babeziozės diagnozavimas

Remiantis anamneze ir klinikiniais simptomais, galime babeziozę tik įtarti. Tolesnei diagnostikai reikia atlikti išsamius laboratorinius tyrimus: pilną kraujo tyrimą, įvertinti kraujo morfologinius ir biocheminius parametrus, bei šlapimo biocheminį tyrimą (23). Sergant babezioze dažiausiai kraujo morfologiniame tyrime randame anemiją, dažniausiai su regeneraciniu atsaku (retikuliocitoze), lengvą arba sunkią trombocitopeniją. Gali pasireikšti leukocitozė, dėl makrofagų aktyvacijos, ar limfopenija. Kraujo biocheminis tyrimas gali rodyti bilirubinemiją ir sutrikimus, susijusius su anemine hipoksija, tačiau rodikliai gali būti normalūs. Diagnostikai informatyvus ir šlapimo biocheminis tyrimas, kurio pagalba nustatoma proteinurija, labai dažnai randama bilirubinurija, kartais yra ir hemoglobinurija dėl yrančių eritrocitų (20). Autoimuninės hemolitinės anemijos diagnostikai gali būti atliekamas Kumbso testas, bet jis nėra specifinis babeziozei diagnozuoti. Atlikus laboratorinius tyrimus diagnozei patvirtinti, toliau seka pačių babezijų nustatymas, kurį galima atlikti keliais būdais (32).

Paprasčiausias ir mažiausiai išlaidų kainuojantis babeziozės nustatymo būdas yra kraujo tepinėlio mikroskopija. Tepinėlį rekomenduojama daryti iš periferinio kraujo, pasiruošus tinkamo storumo tepinėlį. Jį galima dažyti Wright‘s, Diff-Quik, Romanovskio-Gimzos dažymo metodais. Eritrocitai nusidažo rožine spalva, o juose esančių babezijų šviesesnė citoplazma ir branduoliai nusidažo mėlyna spalva. Mikroskopuojant tinkamai paruoštą kraujo tepinėlį yra aptinkami intraeritrocitiniai parazitai – babezijos. Galima matyti skirtingo dydžio ir formų babezijas eritrocituose. Tai priklauso nuo babezijų rūšies. Babezijos matomos dažniausiai poromis, gali būti keturios, aštuonios ir daugiau viename eritrocite (33). Tačiau vienas neigiamas tepinėlis dar nereiškia, kad babezijų tenai nėra. Labai svarbu tinkamai ir nuosekliai paruošti tepinėlį. Dėl per storo kraujo tepinėlio atsakymas gali būti klaidingai neigiamas. Labai svarbu ir tyrimą atliekančio asmens patirtis ir kvalifikacija (34).

Kraujo tepinėlyje ne visada yra randamos babezijos, patvirtinančios ligą, be to sunku nustatyti babezijų rūšį. Tolimesnei diagnostikai yra naudojami kiti tyrimo metodai. Serologiniai tyrimai atliekami naudojant antikūnų nustatymo netiesiogines imunofermentines reakcijas (IFA) iš kraujo serumo. Esant parazitemijai tyrimas bus teigiamas. Tai rodo esančią infekciją, tačiau IFA tyrimai gali būti klaidingai neigiami ūmaus ir žaibinio užsikrėtimo atveju, ypač jaunikliams, nes nespėjęs susidaryti pakankamas atnikūnų kiekis (15). Tiksliausias būdas identifikuoti Babesia spp. yra molekulinių tyrimų pagalba atliekama polimerazės grandininė reakcija (PGR). Tyrimas pasižymi dideliu jautrumu ir specifiškumu. PGR tyrimuose gyvūno kraujyje esančios babezijų DNR ar RNR yra aptinkamos naudojant pradmenis, kurie gali būti sukurti specifinei rūšiai arba gali būti

17 aptinkami amplifikuojant rūšiai specifines DNR sekas. Taigi nustatyti galime ne tik babeziozę, bet ir ją sukėlusio pirmuonio rūšį (35,32).

1.8. Babeziozės gydymas

Babeziozės gydymo tikslas yra sumažinti kraujyje parazituojančių babezijų skaičių ir sustabdyti anemijos progresavimą, užkirsti kelią komplikacijų vystymuisi (25). Gydant šunų babeziozę yra naudojami specifiniai babezijas veikiantys vaistai. Jų pasirinkimas priklauso nuo babezijų rūšies. Vaistai skiriasi savo chemine sudėtimi, veikimo mechanizmais, vartojimo trukme ir dozėmis (3 lentelė) (23). Antibabeziniams vaistams priskiriami akridino anilino dariniai (tripaflavino hidrochloridas, tripano mėlynasis), kvinolino dariniai (hemosporidinas, trichomonoacidas, piroplazminas), aromatiniai diamidino dariniai (fenamidinas, pentamidinas ir diminazenas), karbanilidai (imidokarbo dipropionatas) ir kiti pirmuonis veikiantys vaistai (atovakvonas, metronidazolas, kvinuronio sulfatas, parvakvonas). Norint išvengti antrinės infekcijos, naudojamos antimikrobinės medžiagos (azitromicinas, klindamicinas, doksiciklinas) (36).

3 lentelėje Dažniausiai naudojami vaistai ir jų deriniai, dozės, vartojimo trukmė, parazito jautrumas (23).

Didžiosios babezijos dažniausiai gydomos imidokarbo dipropionatu. Jis turi gerą klinikinį atsaką, o mažąsias babezijas gydyti yra sudėtingiau. Jos yra atsparios vaistams, kurie yra veiksmingi prieš didžiąsias babezijas. Diminazeno aceturatas, naudojamas tiek didžiųjų, tiek mažųjų babezijų sukeltoms infekcijoms gydyti. Babesia gibsoni infekcija dažnai atspari. Gydymas imidokarbo dipropionatu ir diminazeno aceturatu. Alternatyvus, gerai mažąsias babezijas veikiantis, yra atovakvono ir azitromicino derinys. B. gibsoni, kurios nereaguoja į gydymą atovakvonu ir

Vaisto veiklioji medžiaga Dozė mg/kg Aplikavimo būdas Laikotarpis (valandomis) Trukmė (dienomis) Parazito jautrumas Babesia canis Babesia gibsoni Imidokarbo

dipropionatas 5 – 6,6 i.m. vienkartinis

kartoti po

14 d. +++ +

Diminazeno

aceturatas 3,5 - 5 i.m. vienkartinis

nereikia kartoti +++ ++ Azitromycinas + Atovakvonas 10 13,3 p.o. p.o. kas 24 val. kas 8 val. 10 d. 10 d. +++ +++ Klindamycinas + Doksiciklinas + Metronidazolis 25 5 15 p.o. p.o. p.o. kas 12 val. kas 12 val. kas 12 val. 90 d. 90 d. 90 d. + +

18 azitromicinu, galima gydyti klindamicino, metronidazolo ir doksiciklino kombinacija. Rekomenduojamas 3 mėn. trukmės gydymas (3).

Akridino-anilino dariniams priskiriamas Tripano mėlynasis silpnai veikia babezijas B. bigemina, B. caballi ir B. gibsoni. Sumažina tik jų kiekį. Šunims lėtai švirkščiamas į veną 1–2 % šviežias aseptiškas kūno temperatūros tirpalas, skiestas su 0,4 % natrio chlorido tirpalu. Patekęs po oda gali nekrotizuoti audinius. Dozė šuniui priklausomai nuo svorio yra 20–150 mg. Preparatas netoksiškas, tik audinius nudažo mėlyna spalva (37).

Aromatiniams diamidino dariniams priklauso diminazenas, fenamidinas ir pentamidinas. Tai šiuolaikiniai kraujo parazitus veikiantys preparatai. Diamidinų ir karbanilidų veikimo mechanizmas nėra visiškai aiškus. Nustatyta, kad jie slopina pirmuonių fermentus, biogeninių aminų apykaitą, DNR sintezę. Labiausiai naudojamas yra diminazeno aceturatas. Jam didžiosios babezijos yra jautresnės nei mažosios. Kraujo pirmuonimis užsikrėtusiems šunims, diaminazenas švirkščiamas po 3,5 mg/kg (keliose injekcijos vietose) į raumenis arba po oda. Diminazenas yra vidutiniškai toksiška medžiaga. Jis dažnai sukelia vietines reakcijas injekcijos vietoje (hemoragijas, edemas), veikia neurotoksiškai (36).

Imidokarbo dipropionatas karbanilidų grupės preparatas. Dažniausiai naudojamas imidokarbo dipropionatas, taip pat yra dihidrochloridas, tačiau jis vietiškai daugiau dirgina. Imidokarbas švirkščiamas po oda arba į raumenis babezioze sergantiems gyvūnams gydyti. Jo negalima švirkšti į veną. Priešnuodis yra atropinas. Imidokarbo dipropionato dozės švirkščiant į raumenis yra 1–3 mg/kg svorio. Imidokarbas perdozavus veikia hepatotoksiškai ir nefrotoksiškai. Pakenkia inkstams ir kepenims. Apsinuodiję gyvūnai seilėjasi, viduriuoja, vemia. Atropinas gali būti naudojamas kaip imidokarbo priešnuodis. (36,37).

Tačiau kartu su antiparazitiniais vaistais, ypač komplikuotoje babeziozės formoje, reikia ir palaikomosios terapijos. Norint išvengti hipovolemijos, hemokoncentracijos pakitimų bei šoko, babezioze sergantiems šunims rekomendojama taikyti skysčių terapiją. Sunkios anemijos atveju, esant 10-15 % hematokritui ir kai pasireiškia padažnėjęs širdies ritmas, kvėpavimas ir pulsas, indikuojamas kraujo perpylimas. Antibabeziniai vaistai yra pakankamai toksiški ir gali sukelti nervų sistemos ar raumenų ligas, kepenų ar inkstų pažeidimus (27).

Skysčių terapija naudojama tiek užtikrinant hemodinamiką, tiek kovojant su inkstų ir kepenų komplikacijomis. Skiriant infuzijų tirpalų terapiją organizme atsistato skysčių kiekis, elektrolitų balansas, rūgščių ir bazių santykis, kartu yra lengvinami intoksikacijos požymiai dėl kenksmingų medžiagų apykaitos produktų, kurie susidaro organizme sutrikus inkstų ar kepenų veiklai. Dažniausiai į veną naudojamų infuzinių skysčių tirpalams priskiriami: izotoniniai kristaloidai,

19 hipotoniniai kristaloidai, laisvieji vandens tirpalai ir sintetiniai koloidai. Naudojamo tirpalo tipas ir greitis turi būti parenkami pagal individualius paciento poreikius atsižvelgiant į ligos būklę ir eigą (25).

Imuninei hemolizinei anemijai slopinti pagrindiniai vaistai yra gliukokortikosteroidai. Didelės dozės gliukokortikosteroidų slopina nuo imuniteto priklausomą eritrocitų destrukciją, tačiau teigiamas atsakas pasireiškia per kelias dienas. Naudojant prednizoloną skiriama 1 - 2 mg/kg dozė per os kas 12 val. Dozė dideliems šunims paprastai turi būti mažesnė arba apskaičiuojama pagal gyvūno paviršiaus plotą. Galima naudoti ir parenterinius gliukokortikosteroidus (pvz.; deksametazoną dozė 0,2-0,6 mg/kg kas 24 val.). Gliukokortikosteroidus patariama naudoti tol, kol sustoja eritrocitų irimas ir po to dozė yra palaipsniui mažinama. Ciklosporinai yra alternatyvus imunitetą slopinantis preparatas, kuris suveikia greičiau negu gliukokortikosteroidai, tačiau dar nebuvo įrodyta ar ciklosporinų naudojimas turi įtakos geresnei ligos baigčiai lyginant su gliukokortikosteroidais (38).

Lengvas ar vidutinio sunkumo karščiavimas retai yra mirtinas ir gali būti naudingas organizmui. Padeda kovoti su patogeniniu mikroorganizmų dauginimusi, todėl babeziozės atveju daugumai pacientų pakyla kūno temperatūra, tačiau jeigu karščiavimas viršija 41,6 °C yra didelė vidaus organų pažeidimo rizika ir gali tokia aukšta temperatūra iššaukti DIC. Karščiavimo slopinimui dažniausiai yra naudojami prostaglandinų sintezės inhibitoriai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Šiems vaistams priskiriama acetilsalicilo rūgštis, metamizolo natrio druska, ketorpfenas, karprofenas, meloksikamas ir kt., tačiau šunims, kurie turi virškinimo trakto opų ar inkstų nepakankamumą, šių vaistų skirti nepatariama (38).

Labai dažnai po gydymo, ypač B. gibsoni užkrėsti šunys lieka invazijos nešiotojais. Kadangi babezijų pilnai pašalinti iš kraujo neįmanoma, galimos reinfekcijos (38).

1.9. Babeziozės prevencija

Babeziozės profilaktikoje svarbiausią vaidmenį atlieka vietiniai, sisteminiai ir aplinkos akaricidai, bei repelentai, skirti atbaidyti bei sumažinti erkių populiaciją ir užkirsti ligos platinimą ir patogenų perdavimą šunims. Apsaugos priemonių pasirinkimas yra labai įvairus. Skiriasi aplikacijos būdu, veikimo trukme, veikliosiomis medžiagomis. Priemonės apsaugai nuo erkių gali būti antkakliai, užlašinamieji lašai, purškalai, tabletės. Populiariausios ir veiksmingiausios priemonės apsaugai nuo erkių yra įvairūs produktai, kurių sudėtyje yra permetrino, amitrazo, fipronilo, imidakloprido, flumetrino, fluralanero ir kitų cheminių medžiagų, skirtų gyvūnų apsaugai. Šie insekticidai atbaido arba nužudo erkes ir užkerta kelią ligų plitimui. Po įsisiurbimo erkė žūsta per 24 – 48 val. po sąlyčio su vaistu (15). Profilaktinis imidokarbo dipropionato arba doksiciklino vartojimas

20 endeminėse teritorijose parodė prieštaringus rezultatus ir yra nerekomenduojamas kaip šunų babeziozės profilaktikos priemonė (39).

Dar vienas svarbus aspektas yra erkių populiacijos mažinimas aplinkoje. Tai galima įgyvendinti naudojant įprastas ar ilgo veikimo akaricidinių vaistų kompozicijas, purškalų ar miltelių pavidalu. Patartina naudoti aplink gyvenamuosius namus, pievas. Biologinė erkių kontrolė, gali užkirsti erkių platinamų ligų vystymąsi, kurios pavojingos ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms (18).

Kadangi Babesia spp. gali būti perduodamos ir per kraujo produktų donorystę, labai rekomenduojama išsamiai ištirti kraujo donorus latentinės babeziozės atžvilgiu, susirinkti visą galimą gyvenimo istoriją ar donoras nėra sirgęs babezioze (40,41).

Dar viena babeziozės profilaktikos priemonė yra vakcinacija. Kai kuriose Europos šalyse yra prekiaujama vakcinomis prieš B. canis. Prancūzijoje yra sukurtos dvi vakcinos. „Pirodog“ vakcinoje yra inaktyvuotų ir koncentruotų tirpių B. canis antigenų, bei „Nobivac Piro“ vakcina, kurioje yra inaktyvuotų tirpių antigenų iš B. canis ir B. rossi kultūrų (42). Abi vakcinos suteikia tik dalinę apsaugą nuo babeziozės ir visiškai neapsaugo nuo užsikrėtimo, tačiau užsikrėtusių ligos eiga bei forma būna daug lengvesnė. Europos teritorijoje gyvūnai yra apsaugomi tik nuo B. canis, be to užsikrėtimo atveju klinikiniai požymiai gali būti lengvesni, ir šeimininkai gali jų laiku nepastebėti, nors parazitemija jau prasidėjusi (15).

21

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Tyrimas buvo atliekamas „X“ smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje, nuo 2016 m. balandžio 01 d. iki 2017 m. lapkričio 01 d. Vilniuje. Tyrime dalyvavo į kliniką atvesti gyvūnai su klinikiniais babeziozės požymiais (subnormali temperatūra, apatija, vangumas, tamsus šlapimas, dingęs apetitas, anemiškos gleivinės, galūnių silpnumas), arba radus įsisiurbusią erkę, buvo imamas kraujas ir atliekami morfologiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai. Į tyrimą buvo įtraukti įvairaus amžiaus, veislės ir lyties šunys, kuriems buvo nustatyta babeziozė. Babeziozė patvirtinta radus Babesia spp. pirmuonių kraujyje mikroskopuojant periferinio kraujo tepinėlį. Tyrimo metu buvo ištirtas 61-as šuo, sergantis babezioze, iš kurių 37-iems pasireškė komplikacijos. Šunys buvo grupuojami pagal babeziozės formą: komplikuotą ir nekomplikuotą. Komplikuota forma buvo grupuojama pagal pasireiškusias komplikacijas į:

1) Inkstų ir jų funkcijų sutrikimai (jeigu kraujo serume CREA ir UREA buvo aukščiau normos);

2) Kepenų bei jų funkcijų sutrikimai (jeigu ATS, AST ir BIL buvo aukščiau normos); 3) Virškinimo sistemos sutrikimai (jeigu pasireiškė ūmus viduriavimas ir vėmimas); 4) Imuninė hemolizinė anemija (nustatyta, jeigu ant objektinio stiklelio sumaišius lašą

fiziologinio tirpalo ir lašą kraujo buvo matoma eritrocitų autoagliutinacija); 5) Nervų sistemos funkcijos sutrikimai (jeigu pasireiškė galinių kojų parezė);

6) Ūmūs kvėpavimo sutrikimai (jeigu pasireiškė dusulys, kosulys ar plaučių edema); 7) Raumenų sistemos funkcijų sutrikimai (jeigu pasireiškė miozito požymių ir

hemoglobinurija);

8) Širdies funkcijų sutrikimai (jeigu girdima tachikardija, bradikardija ar ūžesiai).

Ir komplikuota ir nekomplikuota forma sergantys šunys buvo suskirstyti į grupes pagal sezoną, amžių, lytį, pasireiškusius klinikinius požymius, kraujo tyrimų rezultatus, naudotus medikamentus. Visiems tyrime dalyvavusiems šunims atlikti kraujo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai. Tyrimai buvo atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu bei Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu.

2.1. Atlikti tyrimai ir jų metodika

Kraujo tyrimams buvo imamas veninis kraujas iš Vena cephalica naudojant injekcinę adatą ir surinktas į 200 µl mėgintuvėlius su antikoaguliantu etilendiamintetraacto rūgštimi (EDTA). Paimtas kraujas buvo pritraukiamas į stiklinį vienkartinį kapiliarą, centrifuguojamas ir kapiliaras dedamas į analizatorių. Morfologiniai kraujo tyrimai buvo atliekami „QBC Autoread Plus“ hematologiniu

22 analizatoriumi. Buvo matuoti pagrindiniai hematologiniai parametrai: hematokritas (HCT), hemoglobinas (HGB), leukocitai (WBC), granuliocitai (GRANS), limfocitai – monocitai (L/M), trombocitai (PLT), reticulocitai (Retics).

2.1.2 Biocheminis kraujo tyrimas

Biocheminiai kraujo tyrimai buvo atliekami analogiškai paimant kraują, kaip ir morfologiniams tyrimams ir jį surenkant į vienkartinį mėgintuvėlį su ličio heparino antikoaguliantu, Mėgintuvėlis centrifuguojamas 1 min. 1400 aps/min greičiu. Biocheminis kraujo tyrimas atliekamas iš kraujo serumo naudojant biocheminį analizatorių „IDEXX VetTest“, į kurį dedami specialūs „slaidai“ su brūkšniniu kodu kiekvienam biocheminiam parametrui atskirai. Buvo tiriami pagrindiniai kraujo biocheminiai rodikliai inkstų ir kepenų funkcijai įvertinti: ALT (alaninaminotransferazė), AST (aspartataminotransferazė), CREA (kreatininas), UREA (šlapalas). BIL (bendras bilirubinas). 2.1.3. Kraujo tepinėlio paruošimas

Visiems šunims, kuriems buvo įtariama babeziozė, buvo imamas periferinio kraujo tepinėlis iš ausies kapiliarų. Ausies kaušelio vidinė pusė paruošiama pagal aseptikos ir antiseptikos reikalavimus, tada yra įdreskiama oda naudojant vienkartinę aštrią adatą, susidaręs kraujo lašas priglaudžiamas prie objektinio stiklelio. Kraujo lašas yra dedamas 1 cm atstumu nuo stiklelio galo. Kita ranka šlifuotas dengiamasis stiklelis 45° kampu šalia kraujo lašo glaudžiamas prie objektinio stiklelio. Švelniai spaudžiant stikliuką kraujas yra stumiamas į kitą stiklelio galą ir paskleidžiamas ant objektinio stiklelio paviršiaus. Tepinėlis džiovinamas ore ir yra dažomas EXPRESS metodu naudojant „Merck Millipore“ gamintojo „Hemacolor“ dažų tirpalų rinkinį, į kurį eilės tvarka yra merkiamas kraujo tepinėlis. Pirmiausia yra merkiama į fiksuojamąjį tirpalą (metanolį), tada merkiama į raudoną (eozino G) dažymo tirpalą ir galiausiai - į mėlyną (metileno mėlio ir azūro) dažymo tirpalą po 10 kartų. Objektyvinis stikliukas po dažymo yra nuplaunamas po tekančio vandens srove, nusausinamas ir mikroskopuojamas 100 kartų padidinančiu objektyvu naudojant imersinį aliejų.

2.1.3. Statistinė duomenų analizė

Tyrimo duomenų statistinė analizė buvo atlikta naudojantis programa „R-project Rezultatų pasiskirstymas grupėse buvo nustatomas taikant „Chi“ kvadrato kriterijų (χ2), o nustatant veiksnių įtaką rezultatams buvo atlikta vienfaktorė dispersinė analizė „ANOVA“. Taip pat surinkti tyrimo duomenys buvo sisteminami ir apdorojami „Microsoft office Excel 2016“ programa. Vidurkiai buvo skaičiuojami funkcijos „AVERAGE“, suma – funkcijos „SUM“ pagalba, vidutinis kvadratinis nuokrypis skaičiuotas funkcijos „STDEV.S“ pagalba. Statistinis patikimumas apskaičiuotas naudojant funkciją „TTEST“. Nustačius p<0,05 požymių skirtumai buvo vertinami kaip statistiškai reikšmingi. Atliktas grafinis duomenų pavaizdavimas.

23

3. TYRIMO REZULTATAI

Tyrimo metu buvo išanalizuotas 61 šunų babeziozės atvejis, Įvertinus turimus duomenis nustatyta, kad 61 proc. (n=37) šunų pasireiškė komplikuota babeziozė, o 39 proc. (n=24) šunų sirgo nekomplikuota babeziozės forma.

3.1. Lyties predispozicija babeziozės formos pasireiškimui

Vertinant babeziozės susirgimus pagal lytį, nustatyta, kad sirgusių babezioze patinų buvo daugiau negu patelių. Iš viso sirgo 34 (100 proc.) patinai, iš kurių 13 (38 proc.) sirgo nekomplikuota forma, o 21 (62 proc.) sirgo komplikuota babeziozės forma, o patelių sirgo 27 (100 proc.), iš kurių 11 (41 proc.) sirgo nekomplikuota ir 16 (59 proc.) sirgo komplikuota babeziozės forma (2 pav.). Pritaikius vienfaktorę dispersinę analizę „ANOVA“ nustatyta, kad lytis neturėjo įtakos babeziozės formai. Gauta 0,06 proc. lyties įtaka babeziozės formai, o nustatyti duomenys buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05).

2 pav. Procentinis skirtingos lyties pasiskirstymas tarp komplikuotos ir nekomplikuotos babeziozės.

3.2. Metų laiko įtaka babeziozės komplikacijų pasireiškimui

Nustatyta, kad sirgusių nekomplikuota babeziozės forma, daugiausiai atvejų nustatyta pavasarį - 58 proc. (n=14) šunų. Kiek mažiau šunų sirgo vasarą - 29 proc. (n=7), o rudenį sirgo 13 proc. (n=3) šunų. Pritaikius Pearson‘o chi kvadrato kriterijų, nustatyta, kad duomenys yra statistiškai patikimi (χ2=18,3, df=3, p<0,001). Komplikuota babeziozės forma sirgusiems šunims, kaip ir

13 21 11 16 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Nekomplikuota forma Komplikuota forma

Proc ent ai ,% Babeziozės forma Patinas Patelė

24 nekomplikuotoje formoje, daugiausia susirgimų pasireiškė pavasarį. Sirgo 57 proc. (n=21) šunų. Vasarą sirgo 40 proc. (n=15) šunų, o mažiausiai šunų sirgo rudens laikotarpiu – tik 3 proc. (n=1). Pritaikius Pearson‘o chi kvadrato kriterijų nustatyta, kad duomenys yra statistiškai reikšmingi (χ2=35,1, df=3, p<0,001).

Lyginant metų laiko įtaką babeziozės komplikuotos ir nekomplikuotos formų pasireiškimui abi grupės buvo lyginamos tarpusavyje. Iš viso pavasario laikotarpiu sirgo 35 šunys, iš kurių 40 proc. (n=14) pasireiškė nekomplikuota babeziozės forma, o net 60 proc. (n=21) šunų pasireiškė komplikuota babeziozės forma. Vasarą, iš visų 22 sirgusių šunų, babeziozė 32 proc. (n=7) pasireiškė nekomplikuota babeziozės forma, o 68 proc. (n=15) – komplikuota babeziozės forma. Rudens laikotarpiu iš viso babezioze sirgo 4 šunys, iš kurių 75 proc. (n=3) pasireiškė nekomplikuota babeziozės forma ir 25 proc. (n=1) – komplikuota babeziozės forma. Taigi, pavasario ir vasaros laikotarpiu procentaliai daugiau šunų buvo su komplikuota babeziozės forma. O rudens laikotarpiu didesnis procentas šunų sirgo nekomplikuota babeziozės forma. Žiemos laikotarpiu nei komplikuotos, nei nekomplikuotos formos babeziozės atvejų tyrimo metu nepasitaikė (3 pav.).

Atlikus vienfaktorę dispersinę analizę „ANOVA“ nustatyta, kad metų laikas neturi įtakos komplikacijų pasireiškimui, duomenys yra statistiškai nepatikimi. Nustatyta 0,3 proc. (p>0,05) pavasario, 1 proc. (p>0,05) vasaros ir 3 proc. (p>0,05) rudens sezonų įtaka babeziozės formai.

3 pav. Procentinis metų laiko pasiskirstymas sergant komplikuota ir nekomplikuota babezioze.

3.3. Amžiaus įtaka babeziozės formų pasireiškimui

Nustatyta, kad šunų, sirgusių komplikuota babeziozės forma amžiaus vidurkis (5,35±0,74) buvo 1,7 karto didesnis, negu nekomplikuota babezioze sirgusių šunų amžiaus vidurkis (3,18±0,54).

14 7 3 0 21 15 1 0 0 5 10 15 20 25 Pavasaris Vasara Ruduo Žiema Procentai Sez onas

25 Pritaikius Stjudento kriterijų duomenys yra statistiškai patikimi (p<0,025). Sirgę šunys buvo susikirstyti į keturias amžiaus grupes. Nekomplikuota forma daugiausia sirgusių šunų priklausė nuo 1 iki 5 metų – 67 proc. (n=16) amžiaus grupei, kiek mažiau užfiksuota iki 1 metų sirgusių šunų - 17 proc. (n=4). Mažiausiai sirgo šunų, priklausančių 5 - 8 metų amžiaus laikotarpiui – 8 proc. (n=2) ir nuo 8 metų ir vyresni – 8 proc. (n=2) amžiaus grupėms. Pritaikius Pearson‘o chi kvadrato kriterijų duomenų pasiskirstymas buvo statistiškai reikšmingas (x2=22,7, laisvų nr. sk.=3, p<0,001). Daugiausia komplikuota forma sirgusių šunų priklausė nuo 1 iki 5 metų – 41 proc. (n=15) amžiaus grupei, kiek mažiau komplikuota forma sirgo nuo 8 metų ir vyresni – 27 proc. (n=10) šunys, mažiausiai komplikuota forma buvo sergančių iki 1 metų – 19 proc. (n=7) šunų, ir nuo 5 iki 8 metų amžiaus šunų sirgo 14 proc. (n=5). Pritaikius Pearson‘o chi kvadrato kriterijų duomenys – statistiškai patikimi (x2=10,1, laisvų nr. sk.= 4, p=0,04) (4 pav.). Atlikus vienfaktorę dispersinę analizę „ANOVA“ nustatyta sirgusių šunų amžiaus įtaka babeziozės formos pasireiškimui. Nustatyta, kad babeziozės forma turėjo 7 proc. (p=0,047) įtakos amžiaus grupėje nuo 1 iki 5 metų, taip pat babeziozės forma turėjo 8 proc. (p=0,027) įtakos virš 8 metų amžiaus grupėje. Šunims priklausantiems iki 1 metų amžiaus grupei babeziozės forma turėjo įtakos tik 0,08 proc. (p=0,83), o nuo 5 iki 8 metų – 0,6 proc. (p=0,54).

4 pav. Amžiaus grupių pasiskirstymas tarp šunų, sergančių komplikuota ir nekomplikuota babeziozės formomis. 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18

Nekomplikuota forma Komplikuota forma

Šunų sk ai či us Amžiaus grupės

26

3.4. Klinikinių požymių pasiskirstymas sergant komplikuota ir nekomplikuota

babeziozės forma

Iš anamnezės ir klininės apžiūros duomenų buvo nustatyti ir užfiksuoti komplikuota ir nekomplikuota babezioze sergančių šunų klinikiniai požymiai.

Nekomplikuota forma sirgusiems šunims pasireiškė 8 pagrindiniai babeziozės simptomai. Dažniausi klinikiniai požymiai buvo: apatija – 100 proc. (n=24), pakilusi kūno temperatūra – 83 proc. (n=20), dingęs apetitas – 83 proc. (n=20), kiek rečiau pasireiškė viduriavimas – 46 proc. (n=11), anemiškos gleivinės – 42 proc. (n=10), tamsios spalvos šlapimas – 33 proc. (n=8), gan reti klinikiniai požymiai buvo vėmimas – 13 proc. (n=3) ir kraujingos išmatos – 13 proc. (n=3). Pritaikius Pearson‘o chi kvadrato kriterijų nustatytas duomenų pasiskirstymas yra statistiškai reikšmingas (χ2=104,5, df=11, p <0,001).

Komplikuotos babeziozės forma sirgusiems šunimis užfiksuota 12 klinikinių požymių. Kaip ir nekomplikuotoje formoje dažniausiai nustatyta buvo apatija – 100 proc. (n=37), dingęs apetitas – 97 proc. (n=36) ir pakilusi kūno temperatūra – 81 proc. (n=30), kiek retesni klinikiniai požymiai buvo tamsios spalvos šlapimas – 51 proc. (n=19), anemiškos gleivinės – 51 proc. (n=19), galūnių silpnumas – 46 proc. (n=17), vėmimas – 41 proc. (n=15). Pasitaikė tokių klinikinių požymių, kaip širdies ritmo sutrikimai – 19 proc. (n=7), plaučių edema – 14 proc. (n=5). Rečiausi klininiai požymiai buvo viduriavimas – 14 proc. (n=5), kraujas išmatose – 8 proc. (n=3), gelta – 8 proc. (n=3) ir kūno temperatūra, nukritusi žemiau normos – 8 proc. (n=3).

Pritaikius Pearson‘o chi kvadrato kriterijų duomenų pasiskirstymas yra statistiškai reikšmingas (χ2=122,4, df=12, p<0,001) (5 pav.). Atlikus vienfaktorę dispersinę analizę „ANOVA“ nustatyta babeziozės formos įtaka klinikinių požymių pasireiškimui. Babeziozės forma turėjo 50 proc. (p<0,001) įtakos apatijos pasireiškimui, taip pat babeziozės forma įtakoja 9 proc. (p=0,02) vėmimo pasireiškimą, įtakoja 13 proc. (p=0,004) viduriavimą, plaučių edemą babeziozės forma įtakoja 7 proc. (p=0,04), širdies sutrikimų pasireiškimą – 8 proc. (p=0,02). Galūnių silpnumui turi įtakos net 36 proc. (p<0,001), bei dingusį apetitą babeziozės forma įtakoja 6 proc. (p=0,05). Kitiems klinikiniams simptomams kaip kūno temperatūra (0,08 proc.), kraujas išmatose (0,1 proc.), tamsus šlapimas (3 proc.), anemiškos gleivinės (0,8 proc.), ir gelta (3 proc.) nustatyta procentaliai labai maža įtaka, todėl galima teigti, kad babeziozės forma šiems požymiamas įtakos neturi ir požymiai vienodai gali pasireiškia tiek prie komplikuotos, tiek prie nekomplikuotos babeziozės formos (p>0,05).

27

5 pav. Klinikinių požymių pasiskirstymas sergant komplikuota ir nekomplikuota babezioze.

3.5. Morfologinių kraujo rodiklių analizė

Nekomplikuota babeziozės forma sirgusių šunų (n=24) morfologiniai kraujo rodiklių duomenys pateikti 4-oje lentelėje. Patikimumai (p) apskaičiuoti pritaikius Stjudento kriterijų, morfologinių kraujo rodiklių reikšmių vidurkiai buvo lyginti tarp šunų sirgusių nekomplikuota babeziozės forma ir komplikuota babeziozės forma ir yra pateikti 4-oje ir 5-oje lentelėse.

Tirtų šunų hematokrito (HTC) vidurkis buvo normos ribose 38,7±1,4% (p<0,05). 17-os šunų HTC buvo nustatytas normos ribose, 1-o šuns buvo aukštesnis nei norma, 6-ių – žemiau normos. 19-os šunų hemoglobinas (HGB) buvo norm19-os rib19-ose, 1-o šuns buvo aukštesnis nei norma, 4-ių – žemiau normos. Visų šunų HGB vidurkis buvo normos ribose 13,9±0,5 g/dL (p<0,05). 16-os šunų leukocitai (WBC) buvo normos ribose, 1-o šuns buvo aukštesnis už normą, 7-ių šunų – žemiau normos. WBC vidurkis buvo normos ribose 7,4±0,7×109_{/L (p>0,05). 22-jų šunų granuliocitai (GRANS) buvo}

normos ribose, 1-o šuns buvo aukštesnis už normą ir 1-o – žemiau normos. GRANS vidurkis buvo normos ribose 5,8±0,7×109/L (p>0,05). Limfocitų ir monocitų santykio (L/M) vidurkis buvo normos ribose 1,7±0,3×109_{/L (p>0,05). 18-os šunų L/M buvo normos ribose, o 6-iems šunims buvo žemiau}

0 83 100 13 46 13 33 -83 42 -8 81 100 41 14 8 51 14 19 97 51 46 8 0 20 40 60 80 100 120 Žema temperatūra Pakilusi temperatūra Apatija Vėmimas Viduriavimas Kraujas išmatose Tamsus šlapimas Plaučių edema Širdies ritmo sutrikimai Dingęs apetitas Anemiškos gleivinės Galūnių silpnumas Gelta Procentai K li ni ki ni ai pož ym iai

28 normos. Visų šunų trombocitų (PLT) skaičius nesiekė normos, vidurkis buvo žemiau normos 57,8±7,7×109/L (p>0,05). Buvo apskaičiuotas didelis trombocitų standartinis nuokrypis, kuris rodo, kad imties dydžiai buvo išsibarstę. Retikuliocitų (RETIC) skaičiaus vidurkis buvo 0,2±0,1% (p>0,05).

4 lentelė. Nekomplikuota babezioze sirgusių šunų morfologiniai kraujo rodikliai. Kraujo

rodiklis Norma Vidurkis

Minimali reikšmė Maksimali reikšmė Mediana Standartinis nuokrypis Patikimumas HCT 37-55% 38,7±1,4 21,5 55,8 39,5 7 p<0,05 HGB 12-18 g/dL 13,9±0,5 7,2 20,1 14,3 3 p<0,05 WBC 6-16,9 ×109_/L 7,4±0,7 4,6 21,9 6,4 3 p>0,05 GRANS 3,3-12 ×109_/L 5,8±0,7 2,9 21,5 5,2 4 p>0,05 L/M 1,1-6,3 ×109_/L 1,7±0,3 0,6 6,2 1,5 1 p>0,05 PLT 175-500 ×109_/L 57,8±7,7 18 164 49,0 37 p>0,05 Retics >0% 0,2±0,1 0 4 - 1 p>0,05

Komplikuota babezioze sirgusių šunų (n=37) morfologiniai kraujo rodiklių duomenys pateikti 5-oje lentelėje.

Tirtų šunų hematokrito (HTC) vidurkis buvo žemiau normos 33,2±1,6% (p<0,05). 25-iems šunims HTC nesiekė normos, 12-ai buvo normos ribose. 16-os šunų hemoglobinas (HGB) buvo žemiau normos, 21-o buvo normos ribose. HGB vidurkis buvo normos ribose 12±0,6 g/dL (p<0,05). 21-o šuns leukocitai (WBC) buvo normos ribose, 3-jų šunų buvo aukštesni už normą, 13-os – žemiau normos. WBC vidurkis buvo normos ribose 8,6±0,7×109/L (p>0,05). 25-ių šunų granuliocitai (GRANS) buvo normos ribose, 5-ų šunų buvo aukštesni už normą ir 7-ų – žemiau normos. GRANS vidurkis buvo normos ribose 6,2±0,6×109/L (p>0,05). Limfocitų ir monocitų santykio (L/M) vidurkis buvo normos ribose 2,5±0,3×109/L (p>0,05). 28-ių šunų L/M buvo normos ribose, o 9-ų šunų buvo žemiau normos. Visų šunų trombocitų (PLT) skaičius nesiekė normos, vidurkis buvo žemiau normos 70,2±6,3×109/L (p>0,05). Kaip ir nekomplikuotoje formoje buvo apskaičiuotas didelis trombocitų standartinis nuokrypis, kuris rodo, kad imties dydžiai buvo išsibarstę. Retikuliocitų (RETIC) skaičiaus vidurkis buvo 0,6±0,2% (p>0,05).

29 5 lentelė. Komplikuota babezioze sirgusių šunų morfologiniai kraujo rodikliai.

Kraujo

rodiklis Norma Vidurkis

Minimali reikšmė Maksimali reikšmė Median a Standartini s nuokrypis Patikimumas HCT 37-55% 33,2±1,6 10,3 51,6 34,5 10 p<0,05 HGB 12-18 g/dL 12±0,6 3,4 18,6 12,8 3 p<0,05 WBC 6-16,9 ×109_/L 8,6±0,7 3,5 20,7 7,3 4 p>0,05 GRANS 3,3-12 ×109_/L 6,2±0,6 2 17,1 5,9 4 p>0,05 L/M 1,1-6,3 ×109_/L 2,5±0,3 0,6 6,1 1,5 2 p>0,05 PLT 175-500 ×109_/L 70,2±6,3 15 167 59 38 p>0,05 Retics >0% 0,6±0,2 0 4 0 1 p>0,05

Atlikus vienfaktorę dispersinę analizę „ANOVA“ nustatyta babeziozės formos įtaka morfologinių kraujo tyrimų rezultatams. Babeziozės forma turėjo 9 proc. (p=0,017) įtakos hematokrito (HTC) nukrypimams nuo normos, taip pat babeziozės forma įtakojo 9 proc. (p=0,018) hemoglobino (HGB) nukrypimus nuo normos. Kitiems morfologiniams kraujo parametrams, kaip leukocitams (WBC) – (2 proc.), granuliocitams (GRANS) – (3 proc.), limfocitų ir monocitų santykiui (L/M) – (5 proc.), trombocitams (PLT) – (2 proc.) ir retikuliocitams (RETIC) – (3 proc.) nustatyta procentaliai labai maža įtaka, todėl galima teigti, kad babeziozės forma šiems parametrams įtakos neturi ir požymiai vienodai gali pasireiškti tiek prie komplikuotos, tiek prie nekomplikuotos babeziozės formos (p>0,05).

Analizuojant duomenis tarpusavyje buvo palyginti šunų, kuriems pasireiškė skirtingos komplikacijos, morfologiniai kraujo parametrai. Imtas morfologinių rodiklių vidurkis ir parametrų normos ribos. Duomenys pateikti 6-12 paveiksluose.

Visų hematokrito (HTC) reikšmių vidurkiai lyginant skirtingas komplikacijas nesiekė normos, Aukščiausias vidurkis buvo 35,5±1,41% šunims, kuriems pasireiškė raumenų sistemos funkcijų sutrikimas, o žemiausias hematokrito vidurkis buvo 21,2±4,05% šunų, kuriems išsivystė imuninė hemolizinė anemija (6 pav.).

30 6 pav. Hematokrito vidurkių reikšmės šunims, sergantiems skirtingomis komplikacijomis. Hemoglobino (HGB) vidurkis šunims, kuriems pasireiškė inkstų ir jų funkcijų sutrikimai, virškinimo trakto sistemos sutrikimai, imuninė hemolizinė anemija, ūmus kvėpavimo sutrikimas ir širdies funkcijų sutrikimai, reikšmės nesiekė normos, o tiems, kuriems pasireiškė kepenų funkcijų sutrikimai, nervų sistemos funkcijos sutrikimas ir raumenų funkcijų sutrikimai HGB buvo normos ribose. Aukščiausias vidurkis buvo 12,5±0,71 g/dL prie raumenų sistemos funkcijų sutrikimų, o žemiausias hemoglobino vidurkis buvo 7,0±1,21 g/dL šunų, kuriems išsivystė imuninė hemolizinė anemija (7 pav.).

7 pav. Hemoglobino vidurkių reikšmės šunims, sergantiems skirtingomis komplikacijomis. Visų šunų leukocitų (WBC) reikšmių vidurkiai lyginant skirtingas komplikacijas buvo normos ribose. Aukščiausias vidurkis buvo 12,2±5,09×109/L šunims, kuriems pasireiškė virškinimo trakto

30.5 34.2 33.6 21.2 35.1 30.0 35.5 30.9 10.0 20.0 30.0 40.0 50.0 60.0 In kst ų i r j ų f un kci jų sut ri ki m as K epe nų be i j ų fu nkci jų sut ri ki m as V ir ški ni m o t ra kt o si st em os s ut ri k im as Im uni nė hem ol izi nė ane m ij a N er vų si st em os fu nkci jo s s ut ri ki m ai Ū m us kvė pavi m o sut ri ki m as R aum en ų si st em os fu nkci jų sut ri ki m as Ši rdi es f unkc ij ų sut ri ki m ai H T C ,% HCT Nuo Iki 10.8 12.1 11.5 7.0 12.4 10.4 12.5 10.8 2.0 4.0 6.0 8.0 10.0 12.0 14.0 16.0 18.0 20.0 In kst ų i r j ų f un kci jų sut ri ki m as K epe nų be i j ų fu nkci jų sut ri ki m as V ir ški ni m o t ra kt o si st em os s ut ri k im as Im uni nė hem ol izi nė ane m ij a N er vų si st em os fu nkci jo s s ut ri ki m ai Ūm us kvė pavi m o sut ri ki m as R aum en ų si st em os fu nkci jų sut ri ki m as Ši rdi es f unkc ij ų sut ri ki m ai H G B ,g /dL HGB Nuo Iki

31 sistemos sutrikimai, o žemiausias vidurkis buvo 6,6±1,41×109_{/L šunų, kuriems išsivystė raumenų}

sistemos funkcijų sutrikimai (8 pav.).

8 pav. Leukocitų vidurkių reikšmės šunims, sergantiems skirtingomis komplikacijomis.

Visų šunų granuliocitų (GRANS) reikšmių vidurkiai lyginant skirtingas komplikacijas buvo normos ribose. Aukščiausias vidurkis buvo 9,5±4,02×109/L šunims, kuriems pasireiškė virškinimo trakto sistemos sutrikimai, o žemiausias granuliocitų vidurkis buvo 4,2±0,28×109/L šunų, kuriems išsivystė raumenų sistemos funkcijų sutrikimai (9 pav.).

9 pav. Granuliocitų vidurkių reikšmės šunims, sergantiems skirtingomis komplikacijomis. Visų šunų limfocitų ir monocitų santykio (L/M) reikšmių vidurkiai lyginant skirtingas komplikacijas buvo normos ribose. Aukščiausias vidurkis buvo 4,1±4,10×109/L šunims, kuriems

8.2 8.1 12.2 10.4 _9.4 10.7 6.6 10.0 7.4 2.0 4.0 6.0 8.0 10.0 12.0 14.0 16.0 18.0 In kst ų i r j ų f un kci jų sut ri ki m as K epe nų be i j ų fu nkci jų sut ri ki m as V ir ški ni m o t ra kt o si st em os s ut ri k im as Im uni nė hem ol izi nė ane m ij a N er vų si st em os fu nkci jo s s ut ri ki m ai Ū m us kvė pavi m o sut ri ki m as R aum en ų si st em os fu nkci jų sut ri ki m as Ši rdi es f unkc ij ų sut ri ki m ai N ekom pl okuo ta bab ezi ozė s f orm a WBC ,× 10 9/L WBC Nuo Iki 5.2 5.9 9.5 6.5 6.9 8.1 4.2 7.6 2.0 4.0 6.0 8.0 10.0 12.0 14.0 In kst ų i r j ų f un kci jų sut ri ki m as K epe nų be i j ų fu nkci jų sut ri ki m as V ir ški ni m o t ra kt o si st em os s ut ri k im as Im uni nė hem ol izi nė ane m ij a N er vų si st em os fu nkci jo s s ut ri ki m ai Ū m us kvė pavi m o sut ri ki m as R aum en ų si st em os fu nkci jų sut ri ki m as Ši rdi es f unkc ij ų sut ri ki m ai G R A N S, × 10 9/L