LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Ernesta Anilionė
STUDENTŲ NUSISKUNDIMAI SKELETO RAUMENŲ SKAUSMU,
STRESAS IR MIEGO SUTRIKIMAI
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata: ekologija)
Mokslinis vadovas (parašas) Doc. dr. Vilija Malinauskienė 2014-05-22
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)
Studentų nusiskundimai skeleto raumenų skausmu, stresas ir miego sutrikimai Ernesta Anilionė
Darbo vadovė: doc. dr. Vilija Malinauskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2014, p. 79.
Darbo tikslas: Ištirti studentų nusiskundimų skeleto raumenų skausmu sąsajas su psichologiniu distresu ir miego sutrikimais.
Uždaviniai. Įvertinti trijų aukštųjų mokyklų studentų nusiskundimų skeleto raumenų skausmu dažnį; įvertinti psichologinio distreso ir miego sutrikimų paplitimą tarp trijų aukštųjų mokyklų studentų; nustatyti sąsajas tarp studentų musiskundimų skeleto raumenų skausmu, psichologinio distreso, miego sutrikimų ir darbo su kompiuteriu trukmės.
Tyrimo metodika. Atliktas vienmomentinis tyrimas anoniminės apklausos būdu. Anketą sudarė klausimai apie sociodemografines tiriamųjų charakteristikas, miego, vidinės darnos, bendrosios sveikatos psichologiniam distresui vertinti klausimynai, klausimai apie tiriamųjų fizinį aktyvumą, žalingus įpročius. Naudotas Miego klausimynas (Karolinska sleep questionnaire). Vidinė darna matuota sutrumpinta A.Antanovsky sukurta 3 klausimų anketa. Tyrime dalyvavo 615 respondentų. Anketiniai duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant statistinį paketą SSPS 20.0.
Rezultatai: Tyrimo rezultatai parodė, jog patikimai skyrėsi studentų nusiskundimai kaklo skausmu. Dažniausiai kaklo skausmus jautė VDA Kauno fakulteto (58,6 proc.) ir LSMU veterinarijos (57,6 proc.) studentai (vaikinai). Rezultatai patikimai skyrėsi nuo LSU visuomenės sveikatą, LSMU mediciną ir LSU treniravimo sistemas studijuojančių respondentų. Kaklo skausmais skundėsi 66 proc. LSMU medicinos ir 57 proc. veterinarijos studenčių (reikšmingai skyrėsi nuo kitų specialybių studenčių). Psichologinį distresą jautė 43,8 proc. visų apklaustųjų. Didžiausią psichologinį distresą patyrė LSMU veterinariją studijuojančios respondentės – beveik 60 proc. Mažiausia dalis jaučiančių distresą pasiskirstė tarp LSMU visuomenės sveikatą ir LSU treniravimo sistemas studijuojančių merginų. Distresą jautė kas trečias LSMU medicinos ir veterinarijos studentas (vyras) ir 37,9 proc. VDA Kauno fakulteto studentų. Miego trūkumą darbo dienomis patiria daugiau nei pusė apklaustųjų – 57,9 proc. vyrų ir 65 proc. moterų. Miego
trūkumu poilsio dienomis labiausiai skundžiasi LSU treniravimo sistemų (28,2 proc.) ir LSMU veterinarijos (27,3 proc.) studentų. Nuovargį atsibundant jaučia kas trečias respondentas vyras, net kas antra VDA Kauno fakultete studijuojanti mergina ir maždaug kas trečia kitų specializacijų studentė. Nuovargį besimokant jaučia 18,7 proc. studentų vaikinų ir 26,1 proc. merginų. 52 proc. studentų (vaikinų) ir 65 proc. studenčių miego nepakanka.
Išvados: Nusiskundimai skeleto raumenų skausmu, jaučiamas psichologinis distresas ir miego sutrikimai yra paplitęs reiškinys tarp studentų. Studentų nusiskundimai kaklo raumenų skausmu reikšmingai skyrėsi tarp nagrinėtų aukštųjų mokyklų ir specializacijų. Nustatyta reikšminga sąsaja tarp studentų nusiskundimų skeleto raumenų skausmu ir psichologinio distreso bei darbo kompiuteriu trukmės.
Raktiniai žodžiai: skeleto raumenų skausmai, psichologinis distresas, miego kokybė, mokymosi intensyvumas, vidinė darna.
SUMMARY
Public health (health ecology)
Musculoskeletal pain, stress and sleep disorders among students Ernesta Anilionė
Scientific supervisor assoc. prof. dr. Vilija Malinauskienė
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Environmental and Occupational medicine, Kaunas; 2014. 79 pages.
Aim of the study: To explore the students complaints of musculoskeletal pain correlation with psychological distress and sleep disorders.
Objectives. Evaluation of three high school students complaints about the frequency of musculoskeletal pain; to evaluate the prevalence of psychological distress and sleep disorders among the three high school students; to determine the links between students complaints of musculoskeletal pain, psychological distress, sleep disorders and computer work duration.
Methods. Has been carried out one instance anonymous interviewing study. The questionnaire consisted of questions about the characteristics of the concerned sociodemografic, sleep, internal consistency, psychological questionnaires to assess the general health distress, questions about the physical activity, harmful habits. Used Sleep questionnaire (Karolinska sleep questionnaire). Internal consistency measured via short A.Antanovsky created 3 questions questionnaire. The study involved 615 respondents. The particulars of the processed and analyzed using the statistical package 20.0 SSPS.
Results: Results of the study showed that reliably differed students complaints of neck pain. Mostly neck pains felt VDA KF (58.6%) and LSMU veterinary (57,6%) students (guys). Results reliably differed from the LSU public health, LSMU medicine and the LSU coaching systems studying respondents. Complained about neck pains 66% LSMU medicine and 57% of veterinary female student’s (significantly differed from the other specialties of female students). Psychological distress felt 43.8% of all respondents. The greatest psychological distress suffered LSMU studying veterinary respondents – nearly 60%. The lowest part of the distress sufferers were ranked between LSMU public health and LSU coaching systems, studying students girls. Distress was felt by every third LSMU medical and veterinary student (male) and 37.9% of VDA KF students. Sleep deprivation during working days feel more than half of those polled – 57.9 %
in males and 65% of women. Because of lack of sleep during rest days, mostly complain the LSU coaching systems (28.2%) and LSMU veterinary (27,3%) students. Fatigue while waking up feels every third respondent male, even every second girl studying at VDA Kaunas faculty and about every third other specializations student. While learning feel the fatigue 18,7% of the students male, and 26.1% of the girls. 52% of students (boys) and 65% of the female students sleep not enough.
Conclusions: Complaints of musculoskeletal pain, felt the psychological distress and sleep disorders is a widespread phenomenon among the students. Student’s complaints in the neck musculoskeletal differed significantly among high schools and specializations. Found a significant link between student’s complaints of skeletal musculoskeletal pain, psychological distress and job on the computer.
Keywords: musculoskeletal pain, psychological distress, sleep quality, training intensity,
SANTRUMPOS
LSU – Lietuvos sporto universitetas
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas VDA KF – Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas N – tiriamųjų skaičius
Proc. – procentai
lls – laisvės laipsnių skaičius χ2 – Chi kvadrato kriterijus p – statistinis reikšmingumas PI – pasikliautinis intervalas GS – galimybių santykis
TURINYS
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Studentų nusiskundimai skeleto raumenų skausmu ... 10
1.2. Studentų patiriamas stresas ... 12
1.3. Studentų miego sutrikimai ... 14
1.4. Studentų vidinė darna ... 17
1.5. Studentų žalingi įpročiai ... 19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 21
2.1. Tiriamieji ... 21
2.2. Tyrimo metodai ... 22
2.3. Tyrimo eiga ir analizė ... 23
3. TYRIMO REZULTATAI ... 25
3.1. Studentų nusiskundimai skeleto raumenų skausmu ... 25
3.1.1. Studentų skeleto raumenų skausmo pasiskirstymas pagal specializaciją lyties grupėse ... 28
3.1.2. Studentų skeleto raumenų skausmo pasiskirstymas pagal mokymosi intensyvumą ... 34
3.1.3. Studenčių skeleto raumenų skausmo pasiskirstymas pagal mokymosi intensyvumą . 35 3.2. Studentų psichologinės būsenos rodmenų pasiskirstymas ... 38
3.2.1. Studentų psichologinės būsenos rodmenų pasiskirstymas lyties grupėse ... 39
3.3. Studentų miego kokybė ... 43
3.3.1. Studentų miego kokybės pasiskirstymas lyties grupėse pagal specializaciją ... 48
3.4. Studentų žalingų įpročių pasiskirstymas ... 56
3.4.1. Studentų žalingų įpročių pasiskirstymas lyties grupėse ... 57
3.5. Studentų fizinio aktyvumo rodmenų pasiskirstymas ... 58
3.5.1. Studentų fizinio aktyvumo rodmenų pasiskirstymas lyties grupėse ... 59
3.6. Studentų pasiskirstymas pagal mokymosi ir darbo su kompiuteriu trukmę ... 61
3.6.1. Studentų pasiskirstymas pagal mokymosi ir darbo su kompiuteriu trukmę lyties grupėse ... 62
3.7. Studentų skeleto raumenų skausmo sąsajos su miegos sutrikimais, psichologiniu distresu ir kitais veiksniais ... 65
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 68
IŠVADOS ... 71
LITERATŪRA ... 72
ĮVADAS
Pasaulyje skeleto raumenų sistemos ligos yra viena iš aktualiausių problemų, su kuriomis susiduria vis jaunesni žmonės. PSO duomenimis, 70–80 proc. įvairaus amžiaus žmonių bent kartą gyvenime yra jautę skeleto raumenų skausmus [73]. Tai didelė sveikatos ir ekonominė problema vyresniame amžiuje, sąlygojantį darbuotojų nedarbingumą ir netgi invalidumą [8; 21; 54]. Tačiau paskutinių metų tyrimai rodo, kad nusiskundimai skeleto raumenų skausmu prasideda jaunystėje ir net mokykliniame amžiuje [15; 35; 66; 57; 10; 40].
Todėl neatsitiktinai pasirinktas šis tyrimas, siekiant išsiaiškinti tuos rizikos veiksnius, kurie galėtų būti susiję su studentų nusiskundimais skeleto raumenų skausmu.
Paskutinių metų moksliniai tyrimai patvirtina, kad skeleto raumenų skausmus patiria ne tik dirbantys sunkų fizinį darbą, tačiau šie skausmai gali sietis ir su psichosocialiniais rizikos veiksniais: patiriama įtampa darbe, tarpasmeniniuose santykiuose, traumuojančiais gyvenimo įvykiais [35; 50; 64].
XXI amžiaus šiuolaikinių žmonių kasdienybėje vis daugiau vietos užima darbas kompiuteriu. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad skeleto raumenų skausmus sukelia ne tik ergonominiai (monitoriaus, klaviatūros, pelės, kedės padėtis), bet taip pat ir psichosocialiniai veiksniai, pavyzdžiui, psichologinė įtampa darbo su kompiuteriu metu, greitas ir neatidėliotinas darbo užduočių atlikimas, greitų ir atsakingų sprendimų vykdymas, įgūdžių stoka [6; 60; 70].
Vidinė darna kaip psichologinio atsparumo įvairiems gyvenimo iššūkiams išraiška labai svarbi sveikatos išsaugojimo strategijoje. Studentų vidinę darną tyrę autoriai nustatyta, jog didelė dalis studentų pasižymi vidutinio lygio vidine darna ir kad vidinė darna siejasi su psichologiniu distresu, fiziniu aktyvumu, sveikatos sutrikimais [11; 12; 14; 42].
Analizuojama tema mūsų šalyje iki šiol nebuvo daug nagrinėta, todėl mūsų tyrimas yra naujas ir reikšmingas, siekiant išaiškinti nusiskundimų skeleto raumenų skausmu studentų tarpe rizikos veiksnius. Tai galėtų būti pagrindu ateityje kuriant intervencines programas, siekiant sumažinti skeleto raumenų paplitimą studentų tarpe, tuo pačiu pagerinant jų gyvenimo kokybę.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Ištirti studentų nusiskundimų skeleto raumenų skausmu sąsajas su psichologiniu distresu ir miego sutrikimais.
Uždaviniai:
1. Įvertinti trijų aukštųjų mokyklų studentų nusiskundimų skeleto raumenų skausmu dažnį. 2. Įvertinti psichologinio distreso ir miego sutrikimų paplitimą tarp trijų aukštųjų mokyklų
studentų.
3. Nustatyti sąsajas tarp studentų nusiskundimų skeleto raumenų skausmu, psichologinio distreso, miego sutrikimų ir darbo kompiuteriu trukmės.
Ginamieji teiginiai:
1. Studentų nusiskundimai skeleto raumenų skausmu, patiriamas stresas ir miego sutrikimai skiriasi tarp lyčių.
2. Studentų nusiskundimai skeleto raumenų skausmu, patiriamas stresas ir miego sutrikimai skiriasi tarp skirtingų programų studentų.
3. Studentų nusiskundimai skeleto raumenų skausmu siejasi su jų patiriamu stresu ir miego sutrikimais.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Studentų nusiskundimai skeleto raumenų skausmuTarptautinės sveikatos organizacijos PSO duomenimis, 70–80 proc. įvairaus amžiaus žmonių bent kartą gyvenime yra jautę skeleto raumenų skausmus [73]. Nustatyta, kad 50 proc. bent kartą per metus jautė tokį skeleto raumenų skausmą, kad net buvo priversti nutraukti darbą ir sutrikdė normalią dienotvarkę. Tai pagrindinė pacientų iki 45 metų amžiaus priežastis [19].
Nusiskundimai rankų, kaklo ir pečių raumenų skausmais - didelė sveikatos ir ekonominė (nebuvimas darbe, liga, sveikatos priežiūros išlaidos) problema Vakarų šalyse, teigia Bruls ir kiti autoriai. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad šie skeleto raumenų skausmai ypač paplitę tarp universitete studijuojančių jaunuolių [15].
Kanchanomai ir kiti, norėdami nustatyti galimus kaklo skausmo rizikos veiksnius tarp jaunų suaugusiųjų, ištyrė 684 1-5 kurso studentus ir nustatė, jog 46 proc. apklaustųjų skundėsi kaklo skausmais, iš jų 33 proc. nurodė kaklo skausmus patiriantys nuolat. Pradinė kaklo skausmo priežastis, anot autorių, - darbas kompiuteriu (bloga kompiuterio ekrano, klaviatūros, pelės pozicija, per ilgas naudojimosi kompiuteriu laikas) [36].
Skeleto raumenų skausmai - vieni iš labiausiai paplitusių sveikatos problemų, ir sukuria didelę asmeninę, bendruomenės ir finansinę naštą visame pasaulyje [18; 41]. Šis sveikatos sutrikimas labai kenkia gyvenimo kokybei, sumažina žmogaus darbingumą. Labiausiai liūdina, jog skeleto raumenų skausmais skundžiasi vis jaunesni. Šiuos skausmus lemia ne tik fiziniai rizikos veiksniai, tokie kaip viršsvoris, sunkus fizinis arba sėdimas darbas, darbas su kompiuteriu bloga laikysena, mokymosi intensyvumas ir t.t. [66; 57; 10; 40; 35], tačiau nugaros skausmus tiesiogiai įtakoja ir psichosocialiniai veiksniai, pavyzdžiui, demografinė padėtis, įvairūs stresoriai, reakcija į stresą, streso įveikimo būdai, teigia ir Alshami A. (2014) bei Ekpenyong ChE (2013) [2; 20].
Petrauskienė ir kt., ištyrę Kauno miesto Šilainių mikrorajono šešių vidurinių mokyklų ir vienos gimnazijos abiturientus, siekė įvertinti mokymosi krūvio sąsajas su savijauta. Tyrimo rezultatai taip pat patvirtino, jog didelė dalis (50 proc.) respondentų dėl didelio mokymosi krūvio jautė nugaros, galvos skausmus, nuovargį, nervinę įtampą [58].
Autoriai, tyrinėję nugaros skausmo paplitimą tarp studentų Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose, pranešė, kad metiniai sergamumo nugaros
skausmu rodikliai svyruoja nuo 15 % iki 65 %, o patyrusių nugaros skausmą bent kartą gyvenime paplitimas – nuo 70 % iki 84 % . Mokslininkai teigia, jog nugaros skausmo atsiradimas paveikia beveik visus įvairaus amžiaus žmones, nuo vaiko ir paauglio iki vyresnio amžiaus suaugusiųjų [23].
Amerikos koledžo sveikatos asociacija nugaros skausmą taip pat pripažino kaip dažniausią sveikatos problemą: 2010 m. buvo vertinti 42 879 respondentų atsakymai, atskleidžiantys 47 % metinį paplitimą, o nacionalinio universitetų sveikatos vertinimo (NCHA ) apklausos duomenys tai patvirtina: rezultatai rodo pastoviai didėjantį nugaros skausmo paplitimą tarp studentų [23].
Skeleto raumenų skausmams taip pat turi įtakos ir mažas fizinis aktyvumas. Mediciną studijuojantys studentai juda mažiau, todėl turi daugiau nusiskundimų dėl nugaros skausmo, teigia Maroder P. ir kt. autoriai ištyrė nugaros skausmų paplitimą tarp sėslaus gyvenimo būdą propaguojančių medicinos studentų ir palygino juos su fizinį ugdymą studijuojančiais jaunuoliais. Retrospektyvinis tyrimas parodė, kad medicinos studentai buvo 2,5 karto mažiau aktyvūs nei fizinio ugdymo studentai. Tačiau hipotezė nepasitvirtino - nugaros skausmais skundėsi 53,4 proc. mediciną ir 60,7 proc. fizinį ugdymą studijuojantys respondentai [49]. Autoriai padarė išvadą, kad tarp medicinos studentų, nepaisant jų sėslaus gyvenimo būdo, nugaros skausmų paplitimas buvo mažesnis nei tarp fizinį ugdymą studijuojančių jaunuolių [49].
Apibendrinant šį skyrių, galime teigti, kad skeleto raumenų skausmai yra itin plačiai paplitusi studentų sveikatos problema. Pagrindinės skausmų priežastys: psichologinis distresas, fiziniai rizikos veiksniai, tokie kaip viršsvoris, sunkus fizinis arba sėdimas darbas, darbas su kompiuteriu, mažas fizinis aktyvumas, bloga laikysena, didelis mokymosi krūvis.
1.2. Studentų patiriamas stresas
Žodžio ”stresas” sąvoka šiuolaikiniame pasaulyje vartojama labai dažnai, tačiau kiekvienas ją supranta savaip [9]. Jaskovikienė stresą apibūdina kaip žmogaus fizinę, psichologinę ir elgesio reakciją į stresorių, siekiant prisitaikyti ir pakoreguoti išorinį ir vidinį stresoriaus poveikį. Stresorius – bet koks įvykis, situacija, asmuo ar objektas, kuris suvokiamas kaip stresą ir stresinę reakciją sukeliantis elementas. Autorės teigimu, tikroji streso paskirtis – prisitaikyti prie esamos situacijos ar kokio nors veiksnio poveikio [32].
Remiantis mokslininkų tyrimų duomenimis, stresą sukelia įvairūs aspektai: nesutarimai šeimoje, liga, gyvenamosios vietos pasikeitimai, studentams, pvz., mokymosi vietos pasikeitimai, darbo praradimas, išsiskyrimas su mylimu žmogumi, nepasitikėjimas savimi ir daugelis kitų situacijų, kurios žmogui kelia nerimą, susijaudinimą ir kitas stiprias, neigiamas emocijas [29; 50; 64].
A.Mikaliūkštienė ir kt. remdamiesi tyrimo duomenimis teigia, jog miego kokybė priklauso nuo nerimo ir depresinės būsenos. 2010-2011 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete vykdomame tyrime dalyvavo 19-24 m. 135 medicinos antro kurso studentai (101 mergina ir 34 vaikinai). Tyrimui buvo naudojama Reeder streso vertinimo skalė, nerimo ir depresijos HAD skalė ir Pitsburgo miego kokybės indekso (PMKI) klausimynas. Iš visų apklaustųjų net 48,1 proc. pasireiškė stresinė būsena, nervinę įtampą jautė 42,2 proc. respondentų. Dažniau stresinė būsena nustatyta medicinos studentėms (54,5 proc.), kitaip nei vaikinams – 29,4 proc. Nerimas pasireiškė 54,8 proc. tiriamųjų, o depresinė būsena kur kas mažesnei daliai studentų – 11,1 proc. Nekokybišku miegu skundėsi net 74,1 proc. studentų. O studentai, kurie patiria stresą, nurodė, jog turi ir miego sutrikimų (93,8 proc.). Tiems studentams, kurie anketose pažymėjo, kad jų sveikata puiki – dažniau nustatyta gera miego kokybė (48,5 proc.) [46].
Vilniaus edukologijos universiteto Psichologijos didaktikos katedros doc.dr. D.Karkockienė atliko tyrimą, kuriuo įvertino medicinos ir sveikatos mokslų studentų patiriamą stresą ir jo įtaką miego kokybei. Iš viso tyrime dalyvavo 240 respondentai: 136 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antro kurso studentai ir 104 Panevėžio kolegijos medicinos ir socialinių mokslų fakulteto studentai. Studentų amžius – nuo 19 iki 24 metų. Tyrimas buvo atliekamas taip pat naudojantis Reeder streso vertinimo skale, Pitsburgo miego kokybės indekso klausimynu bei bendrų duomenų apie respondentą anketa. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog dideli
mokymosi krūviai, miego trūkumas (didžioji dalis Vilniaus universiteto studentų nurodė miegantys mažiau nei šešias valandas) – didžiausias stresą sukeliantis veiksnys. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentai stresą jautė dažniau nei Panevėžio kolegijos studentai. Anketinės apklausos duomenimis – dėl patiriamo streso sutrinka miego kokybė. Rezultatai parodė, jog Vilniaus universiteto studentų miego kokybė prastesnė nei Panevėžio kolegijos studentų. Studentai, pažymėję, kad dažnai jaučia stiprų stresą, savo miego kokybę vertino blogai ir labai blogai, nei tie, kurie nurodė jaučiantys silpnesnį stresą [38].
Saudo Arabijos Karaliaus Kingo universitete medicinos fakultete vykusiame tyrime dalyvavo 319 pirmo kurso medicinos studentų (188 vaikinai ir 131 mergina). Respondentai užpildė parengtą klausimyną, kurį sudarė 39 klausimai, iš kurių 19 klausimų buvo apie stresą ir nurodyta 17 streso įveikimo būdų. Studentų atsakymai buvo matuojami pagal penkių balų Likerto skalę. Atsako dažnis buvo 45,5 proc. (145 iš 319 studentų). Tyrimo rezultatai parodė, jog didžiausią stresą kelia akademiniai atsiskaitymai (testai), per didelė dalyko (paskaitos) apimtis bei turinys, per daug popamokinės veiklos, konkurencija, problemos šeimoje. Iš 17 anketoje nurodytų streso įveikimo būdų (prevencinių priemonių) studentai dažniausi pasirinkdavo: vengti savęs liginimo su kitais studentais, dalyvauti laisvalaikio veikloje (eiti į kino teatrus, skaityti, sportuoti, susitikti su draugais, daugiau laiko praleisti su šeima).
Tyrimo autorės M.Siliman teigimu – streso paplitimas tarp medicinos studentų buvo didelis. Tai gali turėti įtakos ne tik mokslo rezultatams, sveikatai, bet ir visai gyvenimo kokybei [65].
Pasak J.M.Walsh ir kt. autorių – profesinis ugdymas studentams gali sukelti stresą, neigiamai paveikti emocinę gerovę bei akademinės veiklos rezultatus. Tyrime dalyvavo 125 fizioterapiją studijuojantys bakalauro studijų studentai. Anketinei apklausai buvo naudojamas Bendrasis sveikatos klausimynas (GHQ-12). Tyrimo rezultatai parodė, jog ketvirtadalis kineziterapijos studentų jaučia emocinį pažeidžiamumą. Kaip didžiausią problemą respondentai nurodė asmenines problemas. Nors stresas, anot autorių, dėl asmeninių priežasčių yra sunkiau kontroliuojamas, studento buvimas akademinėje bendruomenėje gali turėti teigiamą poveikį [72].
Septyniose JAV medicinos mokyklose buvo tirtas nelaimingumo paplitimas ir jo ryšys su mintimis apie savižudybę bei baime iškristi iš mokyklos. Studentai apklausti standartizuota anketa, skirta įvertinti „perdegimo“ sindromą, stresą, depresiją, nuovargį, psichinę bei fizinę gyvenimo kokybę. Tyrimo pabaigoje paaiškėjo, kad beveik visi (1846 studentai iš 2246
apklaustųjų) respondentai dėl kokių nors priežasčių jautėsi nelaimingi, jautė baimės jausmą. Dažnai šį jausmą įtakojo neseniai patirtos mintys apie savižudybę ar baimė iškristi iš mokyklos. Tyrimo autoriai padarė išvadą, jog didžioji dauguma medicinos studentų patiria įvairių baimės, nelaimingumo formų [44].
Galima daryti išvadą, kad streso paplitimas tarp studentų yra labai didelis, o stresorių, kurie sukelia jauniems žmonėms stresą, taip pat yra daug ir labai įvairių, pvz., įtampa dėl per didelio mokymosi krūvio, egzaminų, atsiskaitymų, taip pat poilsio stoka, nepasitikėjimas savimi, mažas fizinis aktyvumas ir t.t.
1.3. Studentų miego sutrikimai
Miegas – tai nuolat pasikartojanti ramybės būsena, kuri paros bėgyje kaitaliojasi su būdravimu. Miego metu sutvarkomos įvairios vidinės nervų sistemos funkcijos, organizmas paruošiamas aktyviai dienos veiklai [68].
Liūdina, jog miego sutrikimais skundžiasi vis daugiau jaunų žmonių (yapč intensyviai besimokančių), tai lyg šių dienų problema, neigiamai įtakojanti visą gyvenimo kokybę. Tai įrodo daugelio mokslininkų [3; 22; 59; 67; 71].
2010 metais Kauno medicinos universitete, psichiatrijos klinikoje, buvo atliktas tyrimas, vertinantis miego kokybės sąsajas su studijų profiliu ir gyvenimo būdo veiksniais tarp Lietuvos studentų. Buvo apklausiami 405 pirmojo ir ketvirtojo kurso studentai iš keturių skirtingų Lietuvos universitetų medicinos, ekonomikos ir teisės studijų profilių. Respondentai turėjo užpildyti standartizuotą klausimyną, kurį sudarė dvi dalys: subjektyvus miego įvertinimas pagal Pitsburgo miego kokybės indeksą (PMKI) ir tyrimo autorių sudarytas klausimynas, skirtas nekokybiško miego poveikio gyvenimo kokybei, gyvenimo būdo veiksniams ir miego įpročiams vertinti. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog net 59,4 proc. Lietuvos studentų skundžiasi miego sutrikimais, o medicinos studentai turėjo daugiausia miego sutrikimų bei buvo nustatytas didžiausias nekokybiško miego įtaka gyvenimo kokybei. Studentai, kurie prieš užmigdami daug mokėsi ir mažai laiko skyrė laisvalaikiui – taip pat skundėsi bloga miego kokybe [59].
Pasak 2011 m. Italijos L‘Aquila universitete atlikto tyrimo duomenimis - aukštosiose mokyklose (universitetuose) studijuojantys studentai miego sutrikimais skundžiasi kur kas
dažniau. Autorių nuomone, įtaką miego kokybei sudaro jaudinimasis, nerimas, stresas dėl mokslų, įvairūs kiti sveikatos sutrikimai. Studentai dažnai jaučiasi sudirgę, pavargę, pasireiškia depresijos simptomai, jiems būna sunku sutelkti dėmesį, ir visa tai neigiamai veikia miego kokybę. Šio tyrimo tikslas buvo ištirti medicinos (slaugos) studentų miego sutrikimų ir lėtinės nemigos paplitimą nakties ir dienos metu. Iš viso buvo apklausti 364 studentai, kurie turėjo atsakyti į klausimus apie miego kokybės ir dienos įpročių poveikį mokymosi kokybei (akademiniam pažangumui). Tyrimo duomenimis nustatyta, jog bendras miego sutrikimų paplitimas tarp studentų yra 26,7 proc. 20 – 40 amžiaus studentų miego sutrikimų paplitimas padidėjęs nuo 10,3 iki 45,5 proc. Studentų, kurie skundėsi turintys problemų dėl nesugebėjimo laiku užmigti, buvo 9,4 proc., miego sutrikimai kamavo 8,3 proc. respondentų, 7,7 proc. studentų nurodė, jog anksti prabunda. 22,3 proc. visų tyrime dalyvavusių studentų skundėsi prasta miego kokybe.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog respondentų amžius taip pat turi tiesioginės įtakos miego kokybei, o žalingi įpročiai (rūkymas) ir jaučiamas fizinis skausmas susijęs su rytiniu nuovargiu bei dieną jaučiamu mieguistumo pojūčiu. Taip pat buvo nustatyta, jog studentų miego kokybei įtaką sudaro nerimas dėl baimės gauti prastesnį akademinių atsiskaitymų įvertinimą.
Šio tyrimo autorių nuomonė patvirtina mano hipotezę - miego sutrikimai yra labai dažnas reikinys tarp studentų [3].
Nacionaliniame Palestinos universitete “Najah” 2011 m. buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – aprašyti studentų miego įpročius, miego problemas bei nustatyti sąsajas tarp miego kokybės ir akademinių rezultatų. Tyrimas buvo vykdomas pavasario semestrą, iš viso buvo apklausta 400 respondentų (vidutinis amžius 20 m.), kurių vidutinė miego trukmė – 6,4 val. Iš 58,3 respondentų, kurie teigė einantys miegoti iki vidurnakčio – 18 proc. prabusdavo 6 val. ryte. Net 64,8 proc. studentų prabusdavo bent kartą per naktį. O 19,3 respondentų pažymėjo, jog pramiegodavo bent vieną valandą ilgiau ir net 74,5 proc. studentų teigė, kad užsnūsdavo dieną. Tik 9,8 proc. iš visų apklaustų studentų skundėsi nekokybišku miegu ir teigė, jog tai nėra susiję su rūpesčiais ar nerimu dėl akademinių pasiekimų.
“Najah” universitete apklaustų studentų miego įpročiai buvo panašūs kaip ir kitų, Europoje besimokančių, studentų. Autoriai taip pat patvirtina, jog miego sutrikimai yra dažnas reiškinys, ir atvirkščiau nei prieš tai minėtame straipsnyje - nebuvo nustatytos tiesioginės sąsajos tarp studentų miego kokybės ir akademinių pasiekimų [67].
Vakarų Maharaštroje, Indijos valstijoje, Pravarijos medicinos mokslų institute 2011 m. buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – aprašyti studentų miego įpročius bei ištirti miego sutrikimo problemas. Iš viso tyrime dalyvavo 150 medicinos studentų, kuriems buvo išdalintas specialiai sukurtas miego klausimynas, remiantis Epworth mieguistumo skale ir Pitsburgo miego kokybės indekso klausimynu. Iš visų apklaustųjų (150 respondentų) 17,3 proc. turėjo miego sutrikimų. Taip pat buvo nustatyta, jog merginų miego kokybė geresnė nei vaikinų.
Autorių nuomone – miego kokybės sutrikimai yra labai svarbi problema tarp medicinos studentų. Kokybiškas miegas yra būtinas, norint gauti geresnius akademinius įvertinimus bei išvengti sveikatos problemų, psichikos sutrikimų [67].
R.Vosylius ir kt. Autoriai, norėdami įvertint Lietuvos vyresnio amžiaus moksleivių miego kokybės rodiklius, apklausė 212 dviejų Kauno miesto mokyklų moksleivius (88 vaikinus ir 124 merginas), amžiaus vidurkis 17,7 m. Specialiai šiam tyrimui autoriai sudarė klausimyną, skirtą įvertinti miego sutrikimus, miegui nepalankų elgesį bei klausimyną, skirtą nustatyti asmenybės bruožams. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog moksleivių neurotizmo bruožas tiesiogiai susijęs su didesniais sunkumais užmigti ir prasta miego kokybe. Merginų noras pamiegoti dieną yra susijęs su atvirumo patyrimui bruožu, o pareiškiamas didesnis dėmesys aplinkai, poreikiui veikti, bendrauti su žmonėmis ir mažesnis sutariamumas tiesiogiai susijęs su sunkumais užmigti. Taip pat nustatyta, jog vaikinų sąmoningumui įtaką daro dažnesnis miegojimas dienos metu. Merginų grupėje užsiėmimas atpalaiduojančia veikla prieš užmiegant susijęs su sunkumais užmigti ir miegojimu dienos metu [71].
Nustebino Gaultney (2010), atliktas tyrimas. Autorius, ištyręs baltaodžius ir juodaodžius studentus, padarė išvadą, jog Afrikos, Amerikos ir Azijos juodaodžiai respondentai nemiga skundėsi mažiau nei baltaodžiai studentai [22].
Kinijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu apklausta 585 paaugliai aukštosiose mokyklose. Kang V. ir kiti autoriai pastebėjo, jog vyresnio amžiaus jaunuoliai skundėsi miego sutrikimais dažniau nei jaunesni. Atsakymuose vyravo nusiskundimai dėl nepakankamo miego ar mieguistumo darbo dienomis. 32,2 proc. studentų skundėsi prabundantys naktį. Miegantys mažiau nei 7 val. skundėsi dėl prastos miego kokybės ir dėl didelio mieguistumo dieną. Autoriai rašo, jog panašus tyrimas buvo atliktas Amerikoje, ir rezultatai buvo labai panašūs. Abejuose tyrimuose studentai skundėsi miego trūkumu darbo dienomis. Autorių nuomone – miego
trūkumas ir dėl jo atsiradusios sveikatos problemos buvo paplitusios tarp tyrime dalyvavusių respondentų, buvo suvokiamas neigiamas poveikis mokyklos veiklai [22].
Išanalizavus mokslinius straipsnius ir atliktus tyrimus apie miego sutrikimus, galima daryti išvada, jog studentai, dažnai patirdami stresą, baimę dėl studijų, akademinių rezultatų, dažniau skundžiasi miego sutrikimai, prasta miego kokybe, mieguistumu darbo dienomis. Visa tai neigiamai veikia studentų fizinę ir emocinę savijautą.
1.4. Studentų vidinė darna
Mokslinėje literatūroje galima rasti daugybę vidinės darnos apibrėžimų. Garsus JAV ir Izraelio medicinos sociologas A.Antonovsky (1987), remdamasis savo sukurta saliutogenezės teorija, vidinę darną apibūdino kaip pagrindinį veiksnį, lemiantį, kaip gerai asmuo vado stresą ir lieka sveiki arba kaip globalią žmogaus gyvenimo orientaciją ir pateikė tris svarbiausius vidinės darnos jausmo komponentus: sugebėjimą kontroliuoti situaciją, supratingumą bei prasmingumą. Autoriaus teigimu, vidinė darna gali būti tapatinama su fizine ir psichologine sveikata [5].
Vidinei darnai ištirti autorius sukūrė specialią 29 klausimų anketą, kuria remdamiesi mokslininkai iki šiol atliko daugybę tyrimų [5].
Valstybinio sveikatos centro duomenimis, vidinę darną sudaro trys komponentai: vidinės ir išorinės veiklos suvokimas (comprehensibility), veiklos prasmingumas (meaningfulness), gebėjimas valdyti situaciją. Vidinė darna formuojasi vaikystėje ir jaunystėje (iki 30 m. amžiaus). Vėliau ji gana stabili (tik labai stiprūs sukrėtimai, tiek pozityvūs, tiek negatyvūs, gali ją pakeisti) [33].
Vidinei darnai įtaką daro ir žmogaus fizinis sudėjimas. Tai įrodė I.Norkutė-Mueck ir M.Pileckaitė-Markovienė, atlikusios tyrimą, kurio metu buvo apklausta 142 17-21 metų, skirtingo svorio merginos. Autorės norėjo išsiaiškinti, ar skiriasi skirtingo svorio respondenčių tokios psichologinės savybės kaip savigarba ir vidinė darna. Merginos buvo suskirstytos į tris grupes (pagal tai, kokio svorio grupei save priskiria). Taikydamos x2 (chi kvardrato) kriterijų ir Anova testą, autorės ištyrė, jog merginos, kurios turi didelį svorį, pasižymi mažesne saviverte nei merginos, kurios turi mažą ar normalų svorį. “Normaliai” svorio grupei save priskyrusios merginos pasižymėjo stipresne vidine darna nei didelį ar mažą svorį turinčios merginos [55].
Japonijoje atlikto tyrimo autoriai teigia, jog vidinė darna – tai pagrindinis veiksnys, palaikantis sveikatą. Anot autorių - vidinė darna iš psichiatrų dėmesio sulaukė po to, kai paaiškėjo, jog vidinė darna turi tiesioginių sąsajų su įvairiais sveikatos sutrikimais. Tyrimo autoriai apklausė 2824 studentus, iš jų 1855 vyrai ir 969 moterys. Vidutinis respondentų amžius – 18 metų. Studentų sveikatos problemos buvo vertinamos naudojant SOC skalę. Rezultatai parodė, kad iš 2803 studentų, kurie atsakė į visus anketos klausimus, 57,8 proc. turėjo vieną ar daugiau sveikatos nusiskundimų, kurie buvo priskirti sveikatos problemų grupei [47].
Studentų fizinį aktyvumą taip pat lemia vidinė darna. Tai įrodo Suomijos Technikos universitete trejus metus trukusio tyrimo duomenys. Tyrimo tikslas buvo nustatyti trijų grupių studentų vidinę darną. Iš viso tyrime dalyvavo 287 respondentai, iš jų 63 buvo sveikatos priežiūros studentai. Buvo tiriamos vidinės darnos sąsajos ne tik su fiziniu aktyvumu, bet ir su alkoholio vartojimu bei rūkymu. Anketos parengtos naudojantis A.Antanovskio parengta vidinės darnos skale. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog studijų pradžioje respondentų vidinė darna buvo stipresnė. Fizinis aktyvumas, kaip buvo minėta ir ankščiau, - tiesiogiai susijęs su vidine darna. Tačiau nenustatyta sąsajų su alkoholio vartojimu bei rūkymu. Sveikatos priežiūros studentų vidinė darna buvo geresnė nei kitų dviejų studijų krypčių studentų. Mokslo metų pabaigoje vidinė darna susilpnėjo 6 proc. studentų, nepakito 65 proc., sustiprėjo 32 proc. dalyvių. Rūkymas, alkoholio vartojimas ir fizinis krūvis nebuvo susijęs su šiais pokyčiais, teigia autoriai [47].
Mokslininkai, tyrę Vengrijos medicinos studentų vidinę darną padarė išvadą, jog šios valstybės medicinos studentų psichologinis distresas buvo žymiai didesnis nei to paties amžiaus grupės gyventojų. Psichologinis distresas yra stipriai susijęs su vidine darna [12].
Vidinė darna buvo tiriama ir tarp įvairių specializacijų Lenkijos universitetų studentų. Tyrimo autoriai, apklausę 521 respondentą, ištyrė, kad daugiau nei pusei apklaustųjų buvo diagnozuota vidutinio lygio vidinė darna, tačiau mediciną studijuojantys respondentai pasižymėjo aukštesne vidine darna, lyginant su humanitarinio profilio studentais [11].
Tokią pačią išvadą, atlikę tyrimą, padarė ir Švedijos mokslininkai, siekę nustatyti mažo universiteto Pietų Švedijoje studentų vidinę darną. Apklausus 5000 studentų, daugeliui studentų vyrų ir moterims buvo nustatyta vidutinio lygio vidinė darna [14].
Išanalizavus straipsnius apie studentų vidinę darną, galima daryti išvadą, jog daugelis studentų pasižymi vidutinio lygio vidine darna. Tiriant skirtingų specializacijų studentus, buvo
stebima tendencija, kad medicinos mokslus studijuojančių studentų vidinės darnos lygis aukštesnis.
1.5. Studentų žalingi įpročiai
Jauni žmonės labai pažeidžiami: gali greit įsitraukti rūkyti, vartoti alkoholį bei įvairias narkotines medžiagas. Žinoma, kad priklausomybę sukeliančių medžiagų pavartojusio žmogaus organizmo sutrikimai ir pasekmės sveikatai priklauso nuo vartojamos medžiagos cheminės sudėties, vartojimo būdo, kiekio, periodiškumo ir trukmės. Šių medžiagų vartojimas labai didina lėtinių neinfekcinių ligų ir priešlaikinių mirčių skaičių, blogėja asmens ir visuomenės gyvenimo kokybė [27].
Goštauto ir kt. atlikto tyrimo duomenimis – studentai (vaikinai) rūko, vartoja alkoholį bei bando kitas narkotines medžiagas kur kas dažniau nei merginos. Taip pat nustatyta, jog pirmakursiai nuo ketvirtame kurse studijuojančių studentų pagal rūkymo ir alkoholio rodiklius beveik nesiskiria [26]. Tai patvirtina ir Anthony J.C. ir kitų autorių JAV atlikto tyrimo duomenys. Autorių teigimu - tiek alkoholio, tiek tabako vartojimas buvo panašus (gausus) tarp jauniausių (paauglių) ir vyresniųjų (studentų), o vyresnio amžiaus žmonių svaiginančių medžiagų vartojimas sumažėjo [4].
Ypač didelę riziką studentams pradėti vartoti alkoholį kelia įvairios šventės, pavyzdžiui, Naujųjų metų sutikimas, atostogos, dar didesnę – 21-ojo gimtadienio šventimas [51].
Pagrindinės rūkymo ir alkoholio vartojimo priežastys Burneckienės ir kt. teigimu – įtampa mokantis, šeimoje ar bendraujant su draugais. To paties tyrimo duomenimis – devyni iš dešimties (buvo apklausta 543 pirmo kurso Kauno medicinos universiteto Odontologijos ir Medicinos fakultetų studentai) studentų yra ragavę stipriųjų alkoholinių gėrimų. Du penktadaliai iš jų nurodė, jog alkoholis teikia malonumą, ir kad be alkoholio neįsivaizduoja švenčių ar kitų progų [16]. Šiai nuomonei pritaria Nichter M. ir kt. Autoriai, atlikę tyrimą, padarė išvadą, jog rūkymas studentams labai palengvina socialinę sąveiką tarp lyčių: leidžia labiau atsipalaiduoti, padeda lengviau bendrauti, ramina [52].
Razukevičiaus ir kt. atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog žalingų įpročių paplitimas priklauso ir nuo to, kokią mokslų kryptį jaunuoliai studijuoja [61].
Autorius ištyrė, jog technologinių ir fizinių mokslų krypties studentai reguliariai rūkė dažniau nei socialinių ir humanitarinių mokslų studentai. Taip pat tyrime rasta sąsaja tarp studentų žalingų įpročių dažnio ir socialinių veiksnių bei nustatyta, jog mieste gyvenantys studentai dažniau rūko reguliariai nei didesnė gyvenimo dalį praleidusieji kaime ar miestelyje.
Vertinant rūkymo įpročių paplitimą, būtina atsižvelgti į išsilavinimą, teigia Lenk K. ir kiti autoriai. Jų tyrimo rezultatai parodė, jog keturis metus studijuojantys studentai rūko mažiau nei nesimokantys jaunuoliai [43].
Riziką piktnaudžiauti alkoholiu, pradėti rūkyti ar vartoti kitas psichotropines medžiagas lemia žema socialinė-ekonominė padėtis, teigia Redonnet B. ir kiti autoriai (2012) [62].
Mokslininkai, ištyrę 1103 studentus (22-35 m.) ir palyginę jų socialinį-ekonominį statusą, nustatė, jog 35,8 proc. studentų buvo nuolatiniai rūkaliai, 14,3 proc. piktnaudžiavo alkoholiu, 22,6 proc. apklaustųjų vartojo kanapės (iš jų 6,3 proc. kanapes vartojo labia intensyviai) ir 4,1 proc. respondentų naudojo kitus nelegalius narkotikus. Žemesnės socialinės-ekonominės padėties asmenys psichotropinių medžiagų vartojo daugiau ir dažniau. Rezultatai buvo statistiškai reikšmingi.
Kitas veiksnys, įtakojantis žalingų įpročių atsiradimą, kenksmingų medžiagų vartojimą – nemokėjimas interpretuoti bei valdyti emocijų. Įrodyta, kad didesnio emocinio intelekto bei didesnę savigarbą turintys studentai rizikingu elgesiu pasižymi kur kas rečiau [63].
Rūkymas, alkoholio ir kitų svaigiųjų medžiagų vartojimas, liūdna, tačiau ypač paplitęs tarp jauno amžiaus žmonių. Dar labiau pavojinga, kai vienu metu vartojamos kelios svaigiosios medžiagos. Matthew Y. ir kiti autoriai (2010), palyginę studentų kenksmingų sveikatai medžiagų vartojimą tarp Kanados ir JAV studentų, padarė išvadą, jog studentai neįžvelgia pavojaus, vartodami kelias svaigiasias medžiagas vienu metu [39].
Galima daryti išvadą, kad besaikis svaigiųjų medžiagų (alkoholio, tabako ir kt.) vartojimas gali būti susijęs su įvairiais studentų gyvensenos bei psichologiniais veiksniais, pavyzdžiui, žemesne socialine-ekonomine padėtimi, išsilavinimu, įtampa mokantis, dėl patiriamų krizių šeimoje ar bendraujant su draugais, netgi dėl pasirinktos studijų krypties.
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. TiriamiejiAtliktas momentinis tyrimas, kuriame iš viso dalyvavo 615 respondentų. Tiriamąją grupę sudarė įvairių specializacijų studentai: 295 LSMU Medicinos ir Veterinarijos fakultetų studentai, 230 LSU Visuomenės sveikatos ir Sporto edukologijos studentų bei 90 VDA KF studentai.
Tiriamųjų demografinės charakteristikos. Vyrai iš viso sudarė 32,2 proc. (n = 198), moterys 67,8 proc. (n = 417). Tiriamųjų amžius nuo 18 iki 22 metų. Buvo tirtas ir respondentų pasiskirstymas pagal lytį tarp fakultetų (1 pav.). LSMU Medicinos fakultete buvo apklausta 97 moterys ir 51 vyras. LSMU Veterinarijos fakultete – 114 moterų ir 33 vyrai. LSU Visuomenės sveikatos fakultete – 67 moterys ir 46 vaikinai. LSU Sporto edukologijos fakultete – 78 merginos ir 39 vaikinai, o VDA Kauno fakultete apklausta 61 mergina ir 29 vaikinai.
1 pav. Studentų pasiskirstymas pagal lytį ir specializaciją
41 34 22 32 33 59 66 78 68 67 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% L S U V is u o m e n ė s s v e ik a to s fa k u lt e ta s L S M U M e d ic in o s fa k u lt e ta s L S M U V e te ri n a ri jo s fa k u lt e ta s V D A K a u n o fa k u lt e ta s L S U S p o rt o e d u k o lo g ij o s fa k u lt e ta s Moterys Vyrai
2.2. Tyrimo metodai
Atliktas vienmomentinis tyrimas anoniminės apklausos būdu. Anketą sudarė klausimai apie sociodemografines tiriamųjų charakteristikas, miego kokybę, vidinę darną, bendrąją sveikatą, skeleto raumenų skausmo nusiskundimus, psichologinį distresą, taip pat klausimai apie tiriamųjų fizinį aktyvumą, žalingus įpročius. Naudotas Miego klausimynas (Karolinska sleep questionnaire) [53]. Vidinė darna matuota sutrumpinta A.Antanovsky sukurta 3 klausimų anketa [33; 45]. Skeleto raumenų skausmas bei diskomfortas tirtas naudojant JAV Cornell Universiteto (Prof. Hedge A.) parengtą klausimyną (Cornell Musculoskeletal Discomfort Questionaire) [30].
Studentų miego kokybę atspindėjo tokie klausimai kaip: „sunku užmigti“, „buvo sunku pabusti“, „ankstyvas prabudimas“, „miego trūkumas“, “mieguistumas laisvalaikiu” ir t.t.) su 5 galimais atsakymų variantais („niekada“, „retai (keletą kartų per metus)“, „atsitiktinai (keletą kartų per mėnesį)“, „dažnai (keletą kartų per savaitę)“ ir “visada (kasdien)”. Buvo vertinamos trys miego kategorijos: nuovargis, jaučiamas atsibundant, miego trūkumas bei sutrikęs miegas. Miego indeksas buvo vertinamas susumavus miego klausimyno atsakymus ir suskirsčius į miego kvartiles. Taip pat buvo vertinti ir kiti miego kokybės rodikliai: miego trūkumas, pokaičio dažnumas, laikas iki užmiegant darbo ir poilsio dienomis ir t.t.
Bendrąją studentų sveikatos būklę vertinome naudodami GHQ-12 [48], ją atspindėjo tokie klausimai kaip „ ar sugebėjote susikoncentruoti atlikdamas darbus“, „ar jautėte, kad esate svarbus atliekamajame darbe“, „ar sugebate džiaugtis normalia kasdienine veikla“, „ar jautėte, kad prarandate pasitikėjimą savimi“ ir t.t. su 5 – iais galimais atsakymų variantais: „daug mažiau nei įprastai“, „mažiau nei įprastai“, „taip kaip visada“, „daugiau nei įprastai“ ir „daug labiau nei įprastai“. Psichologinis distresas respondentui nustatomas pasirinkus 2 ar daugiau atsakymų variantus.
Klausimynas, vertinantis skeleto raumenų skausmo dažnį ir diskomfortą buvo sudarytas iš klausimų: „kaip dažnai per paskutinę savaitę patyrėte skausmą, maudimą ar diskomfortą“, „jei patyrėte skausmą, maudimą ar diskomfortą, kokio lygio tai buvo“ ir „jei patyrėte skausmą, maudimą ar diskomfortą, kaip tai siejosi su mokymosi intensyvumu“). Buvo 5 ir 3 galimi atsakymų variantai: „niekada“, 1 – 2 kartus per dieną“, „3 – 4 kartus per dieną“, „kartą per dieną“, „keletą kartų per dieną“, „truputį nemalonus“, vidutiniškai nemalonus“, „labai nemalonus“, „nesisiejo“, „truputį siejosi“; „labai siejosi“.
Studentų vidinės darnos lygiui nustatyti buvo pasirinkti 3 klausimai (pagal A.Antanovski sukurtą vidinės darnos skalę, adaptuotą Lundberg O.): „ar dažnai Jūsų kasdieniniame gyvenime atsitinka tai, ką jums sunku suprasti?“, „Ar dažnai kasdieninis gyvenimas teikia Jums pasitenkininmą?“, „Ar randate išeitį iš padėties, kuri kitiems atrodo beviltiška?“. Atsakymo variantai, kuriuos respondentai galėjo pasirinti, buvo: „taip, da˛nai, „taip, kartais“ ir „ne“.
Klausimai respondentų fiziniam aktyvumui nustatyti buvo sudaryti remiantis PSO fizinio krūvio rekomendacijomis suaugusiems, t.y. ne mažiau 30 min. vidutinio intensyvumo fizinio krūvio 5 kartus per savaitę. Studentai galėjo rinktis vieną iš labiausiai jiems tinkančių atsakymų: “sportuoja kasdien”, “4-6 kartus per savaitę”, “2-3 kartus per savaitę”, “kartą per savaitę”, “2-3 kartus per mėnesį”, “kelis kartus per metus ir rečiau” bei “negali mankštintis dėl ligos”.
Mokymosi intensyvumui nustatyti buvo užduodamas klausimas: „ar mokymosi procese jaučiate didelį nuovargį“, galimi atsakymo variantai: „jaučiuosi visada žvalus (-i)“, „mokytis labai įdomu“, „truputį pavargstu“, „visada jaučiuosi pavargęs (-usi)“, „jaučiuosi tiesiog išsekęs“.
Darbo su kompiuteriu laikui nustatyti buvo užduodamas klausimas: “kiek laiko praleidžiate prie kompiuterio”. Respondentai, atsakydami į klausimą, turėjo nurodyti, kiek valandų ir minučių per dieną praleidžia dirbdami prie kompiuterio.
Krizes šeimoje nustatėme, remdamosi klausimu: “Ar per metus išgyvenote kritines situacijas šeimoje”, galimi atsakymo variantai: “nebuvo”, “tėvų skyrybos”, “artimo šeimos nario mirtis ar nepagydoma liga”, “sunki finansinė krizė šeimoje”.
2.3. Tyrimo eiga ir analizė
Tyrimas buvo atliekamas 2013 m. balandžio – gruodžio mėn. LSMU, LSU ir VDA Kauno fakultete. Tyrimui atlikti buvo naudojama aprobuota anketa. Studentams buvo paaiškintas tyrimo tikslas. Tiriamieji buvo supažindinti su anketoje pateiktais klausimais.
Duomenų apdorojimo metodai. Rezultatų apdorojimui buvo naudojamas SPSS 20.0 duomenų paketas. Kokybinių skirstinių skirtumams nustatyti buvo taikytas chi-kvadrato kriterijus (x2).
Rezultatai, gauti statistinės duomenų analizės metu, pateikiami grafikuose bei lentelėse, kuriose pateikiant rezultatus nurodomas ir statistinių hipotezių patikimumas (p < 0,05 – patikima, p < 0,001, p < 0,0001 – labai patikima).
Sąsajoms tarp studentų nusiskundimų skeleto raumenų skausmu ir patiriamo distreso bei miego sutrikimų vertinti atlikta daugiaveiksnė logistinės regresijos analizė, apskaičiuotas galimybių santykis (GS) ir jo 95 proc. pasikliautinieji intervalasi (PI). Į modelį buvo įtraukti tie veiksniai, kurie patikimai siejosi su skeleto raumenų skausmu logistinės regresijos analizėje tik atsižvelgiant į lytį: miego sutrikimai (kvartilės), psichologinis distresas, darbo kompiuteriu trukmė ir subjektyvus savo sveikatos vertinimas.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Studentų nusiskundimai skeleto raumenų skausmuMes tyrėme LSMU, LSU ir VDA KF studentų jaučiamo raumenų skausmo lokalizacijos pasiskirstymą. 1 - oje lentelėje, kurioje respondentai paskirstyti pagal lytį, matome, kad kaklo skausmais 1-3 kartus per savaitę ir dažniau skundėsi 42,9 proc. vaikinų ir 53,7 proc. merginų. Rezultatai patikimi (p = 0,01).
Pečių skausmo pasiskirstymas tarp lyčių yra panašus: 34,8 proc. vaikinų ir 36,9 proc. merginų teigia, jog bent kartą per savaitę jaučia skausmus kaklo srityje.
Pagal lentelės duomenis (1 lentelė), nugaros viršutinės dalies skausmus jaučia daugiau nei pusė apklaustųjų (54 proc. vaikinų ir net 60,9 proc. merginų). Žąsto skausmu skundžiasi mažiausiai respondentų, pagal lentelės duomenis matome, jog skausmą šioje srityje jaučia 9,6 proc. studentų ir 9,4 proc. studenčių. Pagal lytį studentai panašiai pasiskirstė ir pagal jaučiamą juosmens skausmą, tik, palyginus su žąsto skausmu, diskomfortą juosmens srityje jaučia kur kas daugiau - 44,9 proc. vaikinų ir 44,1 proc. merginų (1 lentelė).
1 lentelė. Studentų jaučiamo skeleto raumenų skausmo pasiskirstymas pagal lokalizaciją, atsižvelgiant į lytį
Raumenų skausmai
Vyrai Moterys
X², ll; p Bendrai
N proc. N proc. N proc.
Kaklo skausmas
Nėra 113 57,1 193 46,3 6,250; 1;
p < 0,01
306 49,8
Yra (1-3 k./sav. ir dažniau) 85 42,9 224 53,7 309 50,2
Pečių skausmas
Nėra 129 65,2 263 63,1 0,252; 1;
p = 0,62
392 63,7
Yra (1-3 k./sav. ir dažniau) 69 34,8 154 36,9 223 36,6
Nugaros viršutinės dalies skausmas
Nėra 91 46,0 163 39,1 2,614; 1;
p = 0,1
254 41,3
Yra (1-3 k./sav. ir dažniau) 107 54,0 254 60,9 361 58,7
Žąsto skausmas
Nėra 179 90,4 378 90,6 0,009; 1;
p = 0,92
557 90,6
Yra (1-3 k./sav. ir dažniau) 19 9,6 39 9,4 58 9,4
Juosmens skausmas
Nėra 109 55,1 233 55,9 0,037; 1;
p = 0,85
342 55,6
Studentai, paklausti apie jaučiamą diskomfortą dėl skeleto raumenų skausmo, pasiskirstė taip (2 lentelė): daugiausia studentų jaučia diskomfortą dėl nugaros skausmo, dėl to kenčia 28,3 proc. vaikinų ir 39,3 proc. merginų. Duomenys labai patikimi – p = 0,008. Diskomfortą dėl kaklo skausmo patyrė 18,2 proc. vyriškos giminės atstovų ir 24,3 proc. merginų. Pečių srities diskomfortą jaučia vienodai tiek vyrai, tiek moterys – 18,7 proc. Kaip ir ankstesnėje lentelėje (1 lentelė), dėl diskomforto žąsto srityje respondentai skundžiasi rečiausiai,- atitinkamai 3,5 proc. ir 4,8 proc. respondentų. Diskomfortą juosmens srityje jaučia 20,2 proc. vyrų ir 29,5 proc. moterų.
Remiantis studentų jaučiamo diskomforto dėl raumenų skausmo pagal lokalizaciją duomenimis (2 lentelė), ryškėja tendencija, kad merginos, priešingai nei vaikinai, diskomfortą dėl raumenų skausmo jaučia dažniau.
Mokslininkai tvirtina, kad mokymosi intensyvumas įtakoja raumenų skausmus, todėl šiame tyrime taip pat norėjome ištirti, ar LSMU, LSU ir VDA KF studentų jaučiami raumenų skausmai siejosi su mokymosi intentyvumu (3 lentelė).
2 lentelė. Studentų jaučiamas diskomfortas dėl skeleto raumenų skausmo pagal lokalizaciją, atsižvelgiant į lytį
Skeleto raumenų skausmas (lokalizacija)
Vyrai Moterys
X², ll; p Bendrai
N proc. N proc. N proc.
Kaklo skausmas Nėra diskomforto 162 81,8 315 75,7 2,877; 1; p = 0,09 477 77,7 Yra diskomfortas 36 18,2 101 24,3 137 22,3 Pečių skausmas Nėra diskomforto 161 81,3 339 81,3 0; 1; p = 1 500 81,3 Yra diskomfortas 37 18,7 78 18,7 115 18,7
Nugaros viršutinės dalies skausmas
Nėra diskomforto 142 71,7 253 60,7 7,129; 1; p = 0,008 395 64,2 Yra diskomfortas 56 28,3 164 39,3 220 35,8 Žąsto skausmas Nėra diskomforto 191 96,5 397 95,2 0,508; 1; p = 0,48 588 95,6 Yra diskomfortas 7 3,5 20 4,8 27 4,4 Juosmens skausmas Nėra diskomforto 158 79,8 294 70,5 5,954; 1; p = 0,015 452 73,5 Yra diskomfortas 40 20,2 123 29,5 163 26,5
Iš lentelėje pateiktų duomenų (3 lentelė) matyti, jog 75,8 proc. vaikinų ir 62,1 proc. merginų nurodė, kad kaklo skausmas nesisiejo su mokymosi intensyvumu. Truputį siejosi 16,7 proc. studentų ir 23,3 proc. studenčių, o kad mokymosi intensyvumas darė didelę įtaką kaklo skausmams nurodė 7,6 proc. vaikinų ir 14,6 proc. merginų (p = 0,003). Kad pečių skausmas labai siejosi su mokymosi intensyvumu pažymėjo 14 vaikinų (7,1 proc.) ir 42 merginos (10,1 proc.). Nugaros viršutinės dalies srityje jaučiamą skausmą, kaip priežastį dėl intensyvaus mokymosi krūvio, nurodė 11,1 proc. vyriškos ir 25, 4 moteriškos lyties atstovų (p < 0,0001). Kad su mokymosi intensyvumu siejosi juosmens skausmas nurodė 10,6 proc. vaikinų ir 15,8 proc. 3 lentelė. Studentų skeleto raumenų skausmo pasiskirstymas pagal mokymosi intensyvumą, atsižvelgiant į lytį Ar skeleto raumenų skausmas siejosi su mokymosi intensyvumu Vyrai Moterys X², ll; p Bendrai
N proc. N proc. N proc.
Kaklo skausmas Nesisiejo 150 75,8 259 62,1 11,926; 2; p = 0,003 409 66,5 Truputi siejosi 33 16,7 97 23,3 130 21,1 Labai siejosi 15 7,6 61 14,6 76 12,4 Pečių skausmas Nesisiejo 161 81,3 320 76,7 1,949; 2; p = 0,38 481 78,2 Truputi siejosi 23 11,6 55 13,2 78 12,7 Labai siejosi 14 7,1 42 10,1 56 9,1
Nugaros viršutinės dalies skausmas
Nesisiejo 141 71,2 235 56,4 18,076; 2; p < 0,0001 376 61,1 Truputi siejosi 35 17,7 76 18,2 111 18 Labai siejosi 22 11,1 106 25,4 128 20,8 Žąsto skausmas Nesisiejo 192 97,0 396 95,0 1,295; 2; p = 0,52 588 95,6 Truputi siejosi 3 1,5 10 2,4 13 2,1 Labai siejosi 3 1,5 11 2,6 14 2,3 Juosmens skausmas Nesisiejo 152 76,8 287 68,8 4,461; 2; p = 0,10 439 71,4 Truputi siejosi 25 12,6 64 15,3 89 14,5 Labai siejosi 21 10,6 66 15,8 87 14,1
merginų. Remiantis duomenimis ryškėja tendencija, jog merginos raumenų skausmais skund˛iasi da˛niau nei vaikinai.
3.1.1. Studentų skeleto raumenų skausmo pasiskirstymas pagal specializaciją lyties grupėse
Vertinant vaikinų jaučiamo raumenų skausmo lokalizacijos pasiskirstymą pagal specializaciją (4 lentelė) matome, jog LSMU veterinarijos, LSMU medicinos bei VDA Kauno fakulteto studentai (vyrai) kaklo skausmais skundžiasi kur kas labiau nei kitų specializacijų studentai. 57,6 proc. LSMU veterinarijos studentų mažiausiai kartą per savaitę jautė kaklo skausmus, LSMU medicinos studentai šiais skausmais skundėsi rečiau - 43,1 proc., o dailės 4 lentelė. Studentų (vaikinų) jaučiamo skeleto raumenų skausmo lokalizacijos pasiskirstymas, atsižvelgiant į specializaciją Raumenų skausmas LSU visuomenės sveikata LSMU medicina LSMU veterinarija VDA Kauno fakultetas LSU treniravimo sistemos X 2 , ll; p Bendrai
N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.
Kaklo skausmas Nėra 30 65,2 29 56,9 14 42,4 12 41,4 28 71,8 10,502; 4; p=0,03 113 57,1 Yra (1-3 k./sav. ir dažniau) 16 34,8 22 43,1 19 57,6 17 58,6 11 28,2 85 42,9 Pečių skausmas Nėra 33 71,7 33 64,7 22 66,7 18 62,1 23 59,0 1,694; 4; p=0,79 129 65,2 Yra (1-3 k./sav. ir dažniau) 13 28,3 18 35,3 11 33,3 11 37,9 16 41,0 69 34,8
Nugaros viršutinės dalies skausmas
Nėra 22 47,8 21 41,2 15 45,5 18 62,1 15 38,5 4,451; 4; p=0,35 91 46,0 Yra (1-3 k./sav. ir dažniau) 24 52,2 30 58,8 18 54,5 11 37,9 24 61,5 107 54,0 Žąsto skausmas Nėra 40 87,0 45 88,2 31 93,9 26 89,7 37 94,9 2,298; 4; p=0,68 179 90,4 Yra (1-3 k./sav. ir dažniau) 6 13,0 6 11,8 2 6,1 3 10,3 2 5,1 19 9,6 Juosmens skausmas Nėra 29 63,0 24 47,1 16 48,5 18 62,1 22 56,4 3,685; 4; p=0,45 109 55,1 Yra (1-3 k./sav. ir dažniau) 17 37,0 27 52,9 17 51,5 11 37,9 17 43,6 89 44,9
studijų krypties (VDA KF) studentai, jaučiantys kaklo skausmus 1-3 kartus per savaitę ir dažniau sudarė 58,6 proc. Rezultatai statistiškai patikimi, nes p = 0,03.
Pagal lentelės duomenis (4 lentelė) pečių skausmais dažniausiai skundžiasi LSU treniravimo sistemų specialybės studentai (vaikinai), t.y. 41 proc. apklaustųjų. O nugaros skausmai tarp visų universitetų bei specializacijų buvo dažniausi. Jais skundėsi 52, 2 proc. LSMU visuomenės sveikatos, 58,8 proc. LSMU medicinos, 54,5 LSMU veterinarijos, 37,9 proc. VDA Kauno fakulteto ir net 61,5 proc. LSU treniravimo sistemos studentų. Nors rezultatai nėra patikimi (p = 0,35), tačiau ryškėja tendencija, jog didelis fizinis aktyvumas (kaip rodo LSU treniravimo sistemų studentų apklausos rodikliai) gali sukelti daugiau nugaros problemų, palyginus su kitų specializacijų studentais.
Juosmens skausmo pasiskirstymas yra panašus (4 lentelė), tačiau labiausiai šiais skausmais, daugiau nei pusė apklaustųjų, skundžiasi LSMU medicinos (52,9 proc.) ir LSMU veterinarijos (51,5 proc.) studentai. Nors duomenys nėra patikimi (p = 0,45), tačiau stebėta tendencija, jog medicinos srities studentams didesnė tikimybė jausti skausmą juosmens srityje.
Ištyrus respondentų (vaikinų) pasiskirstymą pagal jaučiamą diskomfortą dėl raumenų skausmo (5 lentelė), matyti, jog nemalonius pojūčius dėl kaklo, pečių, viršutinės nugaros dalies, žąsto ir juosmens skausmų, bendrai vertinant visus studentus, daugiausia diskomforto patiriama dėl viršutinės nugaros dalies skausmų – iš viso 28,3 proc. respondentų. 33,3 proc. LSMU veterinarijos studentų jautė diskomfortą kaklo srityje.
Diskomfortą pečių srityje (5 lentelė) taip pat dažniausiai jaučia LSMU veterinarijos studentai (24,4 proc.). 35,9 proc. LSU treniravimo sistemos studentai nurodė jaučiantys diskomfortą viršutinėje nugaros dalyje. Nemaloniais pojūčiais juosmens srityje skundžiasi 29,4 proc. LSMU medicinos studentai. Nors tyrimo metu gauti rezultatai nėra statistiškai patikimi (p = 0,54), tačiau remiantis duomenimis, ryškėja tendencija, jog daugiausia nemalonių pojūčių studentai jaučia dėl viršutinės nugaros dalies, kaklo bei juosmens raumenų diskomforto (5 lentelė).
5 lentelė. Studentų (vaikinų) jaučiamas diskomfortas dėl skeleto raumenų skausmo pagal lokalizaciją, atsižvelgiant į specializaciją Raumenų skausmas LSU visuomenės sveikata LSMU medicina LSMU veterinarija VDA Kauno fakultetas LSU treniravimo sistemos X 2 , ll; p Bendrai
N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.
Kaklo skausmas Nėra diskomforto 38 82,6 43 84,3 22 66,7 24 82,8 35 89,7 6,989; 4; p=0,14 162 81,8 Yra diskomfortas 8 17,4 8 15,7 11 33,3 5 17,2 4 10,3 36 18,2 Pečių skausmas Nėra diskomforto 41 89,1 42 82,4 25 75,8 23 79,3 30 76,9 3,128; 4; p=0,54 161 81,3 Yra diskomfortas 5 10,9 9 17,6 8 24,4 6 20,7 9 23,1 37 18,7
Nugaros viršutinės dalies skausmas
Nėra diskomforto 37 80,4 33 64,7 25 75,8 22 75,9 25 64,1 4,586; 4; p=0,33 142 71,7 Yra diskomfortas 9 19,6 18 35,3 8 24,2 7 24,1 14 35,9 56 28,3 Žąsto skausmas Nėra diskomforto 43 93,5 50 98,0 33 100 28 96,6 37 94,9 3,074; 4; p=0,55 191 96,5 Yra diskomfortas 3 6,5 1 2,0 0 0 1 3,4 2 5,1 7 3,5 Juosmens skausmas Nėra diskomforto 42 91,3 36 70,6 25 75,8 23 79,3 32 82,1 6,923; 4; p=0,14 158 79,8 Yra diskomfortas 4 8,7 15 29,4 8 24,2 6 20,7 7 17,9 40 20,2 Vertinant studenčių (merginų) jaučiamą raumenų skausmo lokalizacijos pasiskirstymą pagal universitetus ir specializacijas, matome, jog merginos, kitaip nei vaikinai, raumenų skausmus jaučia kur kas dažniau (6 lentelė).
Kaklo skausmus 1-3 kartus per savaitę ir dažniau jaučia net 66 proc. LSMU medicinos ir 57 proc. LSMU veterinarijos studenčių (6 lentelė). Kiek mažiau – 54,1 proc. kaklo skausmais skundžiasi VDA KF ir 47,8 proc. LSMU visuomenės sveikatą studijuojančios merginos. LSU treniravimo sistemą studijuojančios respondentės šiais skausmais skundėsi mažiau (38,5 proc.). Duomenys yra patikimi, nes p = 0,006.
Pečių skausmais daugiausiai (50,8 proc.) skundėsi dailės krypties (VDA KF) studentės. Beveik vienodai aukštas nugaros skausmus jaučiančių merginų pasiskirstymas stebėtas visuose universitetuose, nepriklausomai nuo studijuojamos specializacijos. Nors šie rezultatai nėra patikimi (p = 0,84), tačiau stebėta tendencija, jog nugaros skausmais, kitaip nei kitais raumenų skausmais, skundžiasi visų specializacijų merginos (6 lentelė). Žąsto skausmą, kaip ir vaikinai, taip ir merginos, jaučia rečiausiai.
Ištyrus respondenčių (merginų) pasiskirstymą pagal jaučiamą diskomfortą dėl raumenų skausmo pagal lokalizaciją (7 lentelė), galima daryti išvadą, jog diskomfortą kaklo srityje dažniausiai jaučia LSMU medicinos ir veterinarijos studentės (30,9 proc. ir 33,3 proc.). Duomenys labai patikimi, nes p < 0,001. Tuo tarpu pečių srityje diskomfortą jaučia 1/3 dailės studijų krypties (VDA KF) studenčių. Duomenys taip pat patikimi (p = 0,1), todėl galima teigti, jog VDA KF studijuojančios merginos diskomfortą pečių srityje patiria dažniau nei LSMU ar LSU studentės.
Daugiau nei pusė apklaustų (53,8 proc.) LSU treniravimo sistemas studijuojančių merginų nurodė, jog jaučia diskomfortą viršutinėje nugaros dalyje. LSMU mediciną, veterinariją ir VDA KF dailės studijų krypties studentai viršutinės nugaros raumenų diskomfortą jaučia rečiau, tačiau nežymiai. Labiausiai išsiskyrė visuomenės sveikatą LSU studijuojančių merginų rezultatai – 6 lentelė. Studenčių (merginų) jaučiamo raumenų skausmo lokalizacijos pasiskirstymas, atsižvelgiant į specializaciją Raumenų skausmas LSU visuomenės sveikata LSMU medicina LSMU veterinarija VDA Kauno fakultetas LSU treniravimo sistemos X 2 , ll; p Bendrai
N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.
Kaklo skausmas Nėra 35 52,2 33 34,0 49 43,0 28 45,9 48 61,5 14,627; 4; p=0,006 193 46,3 Yra (1-3 k./sav. ir dažniau) 32 47,8 64 66,0 65 57,0 33 54,1 30 38,5 224 53,7 Pečių skausmas Nėra 47 70,1 62 63,9 76 66,7 30 49,2 48 61,5 7,236; 4; p=0,12 263 63,1 Yra (1-3 k./sav. ir dažniau) 20 29,9 35 36,1 38 33,3 31 50,8 30 38,5 154 36,9
Nugaros viršutinės dalies skausmas
Nėra 28 41,8 37 38,1 41 36,0 27 44,3 30 38,8 1,408; 4; p=0,84 163 39,1 Yra (1-3 k./sav. ir dažniau) 39 58,2 60 61,9 73 64,0 34 55,7 48 61,5 254 60,9 Žąsto skausmas Nėra 63 94,0 92 94,8 102 89,5 55 90,2 66 84,6 6,470; 4; p=0,17 378 90,6 Yra (1-3 k./sav. ir dažniau) 4 6,0 5 5,2 12 10,5 6 9,8 12 15,4 39 9,4 Juosmens skausmas Nėra 38 56,7 54 55,7 57 50,0 42 68,9 42 53,8 5,914; 4; p=0,20 233 55,9 Yra (1-3 k./sav. ir dažniau) 29 43,3 43 44,3 57 50,0 19 31,1 36 46,2 184 44,1
nemaloniais pojūčiais viršutinės nugaros dalyje skundėsi mažiausiai – 29,9 proc. Kadangi gauti rezultatai patikimi (p = 0,03), galima teigti, jog LSU treniravimo sistemų studentės viršutinės nugaros dalies raumenų diskomfortą jaučia dažniau palyginus su kitų universitetų specializacijų merginomis (7 lentelė).
Diskomfortą dėl skausmo juosmens dalyje daugiausia jaučia LSMU veterinarijos ir LSU ltreniravimo sistemų studentės (37,7 ir 38,5 proc.) (7 lentelė). Duomenų patikimumas labai didelis, nes p = 0,008. Gavus rezultatus, galima teigti, kad šių studijų krypčių studentės diskomfortą dėl juosmens dalyje vyraujančio skausmo jaučia dažniau nei kitų studijų krypčių studentės (7 lentelė).
7 lentelė. Studenčių (merginų) jaučiamas diskomfortas dėl skeleto raumenų skausmo pagal lokalizaciją, atsižvelgiant į specializaciją
Skeleto raumenų skausmas LSU visuomenės sveikata LSMU medicina LSMU veterinarija VDA Kauno fakultetas LSU treniravimo sistemos X 2 , ll; p Bendrai
N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.
Kaklo skausmas Nėra diskomforto 53 80,3 67 69,1 76 66,7 47 77,0 72 92,3 19,901; 4; p<0,001 315 75,7 Yra diskomfortas 13 19,7 30 30,9 38 33,3 14 23,0 6 7,7 101 24,3 Pečių skausmas Nėra diskomforto 64 95,5 79 81,4 92 80,7 44 72,1 60 76,9 13,296; 4; p<0,01 339 81,3 Yra diskomfortas 3 4,5 18 18,6 22 19,3 17 27,9 18 23,1 78 18,7
Nugaros viršutinės dalies skausmas
Nėra diskomforto 47 70,1 62 63,9 68 59,6 40 65,6 36 46,2 10,505; 4; p=0,03 253 60,7 Yra diskomfortas 20 29,9 35 36,1 46 40,4 21 34,4 42 53,8 164 39,3 Žąsto skausmas Nėra diskomforto 66 98,5 96 99 106 93 57 93,4 72 92,3 7,692; 4; p=0,104 397 95,2 Yra diskomfortas 1 1,5 1 1,0 8 7,0 4 6,6 6 7,7 20 4,8 Juosmens skausmas Nėra diskomforto 55 82,1 72 74,2 71 62,3 48 78,7 48 61,5 13,658; 4; p=0,008 294 70,5 Yra diskomfortas 12 17,9 25 25,8 43 37,7 13 21,3 30 38,5 123 29,5
Mes tyrėme studentų mokymosi intensyvumo įtaką raumenų skausmams pagal lytį (8 lentelė). Lyginant studentus (vaikinus) pagal universitetus ir specializacijas, galima teigti, kad kaklo raumenų skausmai 84,8 proc. LSMU visuomenės sveikatos ir 82,1 proc. LSU treniravimo sistemų studentams mokymosi intensyvumas įtakos nedarė (nesisiejo).
36,4 proc. LSMU veterinarijos, 15,2 proc. LSMU visuomenės sveikatos,13,8 proc. VDA KF, 11,8 proc. LSMU medicinos ir 10,3 proc. LSU treniravimo sistemos studentams siejosi truputį. Vienodam skaičiui (6-iem) LSMU mediciną studijuojantiem respondentam mokymosi intesyvumas truputį siejosi ir labai siejosi su patiriamais kaklo skausmais. Kadangi gautas skirtumas statistiškai reikšmingas, galima daryti išvadą, kad medicinos studijų krypties studentams mokymosi intensyvumas turi poveikį jaučiamiems kaklo raumenų skausmams (8 lentelė).
Pečių skausmas, kaip pasekmė per didelio mokymosi krūvio, buvo nustatyta LSU treniravimo sistemos studentams. Truputį siejosi 17,9 proc. ir labai siejosi 15,4 proc. vaikinų. Nors duomenys nėra patikimi (p = 0,28), tačiau ryškėja tendencija, jog mokymosi intensyvumas pečių skausmui didelės įtakos respondentų pečių skausms neturi.
Kad viršutinės nugaros dalies raumenų skausmai turi sąsają su mokymosi intensyvumu nustatyta 24,2 proc. LSMU veterinarijos studentų (8 lentelė) ir 20,5 LSU treniravimo sistemų studentams (truputį siejosi). 17,9 proc. jau minėtų LSU treniravimo sistemų studentų ši sąsaja siejosi labai. Rezultatai nėra patikimi, nes p = 0,57, tačiau ryškėja tendencija viršutinės nugaros dalies skausmus patirti tiems studentams, kurie aktyviai sportuoja.
