LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKAMEDIJA
Veterinarijos fakultetas
Augustinas Pocevičius
Pieninių galvijų ligų po apsiveršiavimo monitoringas naudojantis
bandos valdymo programa
Monitoring of postpartum diseases in dairy cattle using herd
management software
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: dr. Arūnas Rutkauskas
2
DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pieninių galvijų ligų po apsiveršiavimo monitoringas naudojantis bandos valdymo programa“
1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai: 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 9 1.1.Ligos po apsiveršiavimo ... 9 1.1.1.Ketozė... 9 1.1.2. Gimdos uždegimai... 11 1.1.3. Metritas... 12 1.1.4. Endometritas... 12 1.1.5. Mastitas ... 141.1.6. Subklinikinis (slaptasis) mastitas ... 14
1.1.7. Klinikinis mastitas ... 15
1.2. Bandos valdymo sistemos ir jų fiksuojami rodikliai ... 15
1.2.1. Kūno masė ... 16
1.2.2. Pieno kiekis ... 17
1.2.3. Elektrinis pieno laidumas ... 17
1.2.4. Aktyvumas ... 18
1.3. SmaXtec boliusai ... 19
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODIKA ... 21
2.1.Tyrimo vieta, laikas ir sąlygos ... 21
2.2 Duomenų rinkimas ir analizė ... 21
2.3 Tyrimo schema ... 22
3. REZULTATAI ... 23
3.1. Fiziologinių parametrų pokyčiai iki diagnozuojant mastitą ... 23
3.2. Fiziologinių parametrų pokyčiai iki diagnozuojant endometritą ... 25
3.3. Fiziologinių parametrų pokyčiai iki diagnozuojant ketozę ... 27
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 30
5. IŠVADOS ... 33
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 34
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 35
4
PIENINIŲ GALVIJŲ LIGŲ PO APSIVERŠIAVIMO MONITORINGAS NAUDOJANTIS BANDOS VALDYMO PROGRAMA
Augustinas Pocevičius
Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Pastaruoju metu, stambėjant galvijų ūkiams, tampa vis svarbiau koncentruotis ne į individualias karves, o į visos bandos sveikatingumą. Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama karvėms prieš ir po apsiveršiavimo, nes būtent tada dažniausiai pasireiškia ūkininkams didelius nuostolius atnešančios ligos. Karvių sveikatingumą galima efektyviai stebėti naudojantis kompiuterizuotomis bandos valdymo sistemomis. Šio darbo tikslas - stebėti ligas po apsiveršiavimo ir jų diagnozavimui aktualius klinikinius parametrus pieninių galvijų ūkiuose naudojantis bandos valdymo sistemomis, įvertinti šių sistemų efektyvumą diagnozuojant ligas po apsiveršiavimo ir pateikti rekomendacijas ūkiui.
Tyrimas buvo atliekamas nuo 2019 metų vasario iki 2019 metų lapkričio mėnesio X ūkyje pietų Lietuvoje, kuriame yra laikoma 1170 melžiamų karvių. Ūkyje yra įdiegta GEA DairyPlan C21 Version 5.2 bandos valdymo sistema. Kiekviena karvė turi prie kojos pritvirtintą daviklį - pedometrą. Sistema fiksuoja kiekvienos karvės aktyvumą, kūno masę, pieno kiekį, elektrinį pieno laidumą. Ūkyje buvo atrinkta 40 karvių, kurioms po apsiveršiavimo pasireiškė endometritas, 40 karvių, kurioms po apsiveršiavimo pasireiškė mastitas, 30 karvių, kurioms po veršiavimosi pasireiškė ketozė ir 30 karvių, kurios po apsiveršiavimo nesusirgo – kontrolinė grupė. Ligos po veršiavimosi buvo diagnozuojamos vadovaujantis specifiniais klinikiniais simptomais, būdingais tirtoms ligoms.
Surinkus, sugrupavus ir išanalizavus mastitu, endometritu bei ketoze sergančių karvių bandos valdymo sistemos fiksuojamus parametrus ir palyginus juos su kontroline grupe, buvo nustatyta, kad 3 parų laikotarpyje iki diagnozuojant mastitą pieno kiekis sumažėja vidutiniškai 27 proc., elektrinis pieno laidumas padidėja 5 proc., aktyvumas sumažėja 13 proc. Karvėms, kurioms diagnozuotas endometritas, 3 parų laikotarpyje iki jo pasireiškimo pieno kiekis sumažėja vidutiniškai 18 proc., aktyvumas sumažėja vidutiniškai 8 proc. Ketoze sergančioms karvėms 3 parų laikotarpyje iki diagnozuojant ligą pieno kiekis sumažėjo vidutiniškai 61 proc., 29 proc. sumažėjo karvių aktyvumas ir 10 proc. sumažėjo jų kūno masė.
Raktiniai žodžiai: karvės, ligos po apsiveršiavimo, mastitas, endometritas, ketozė, bandos valdymo sistema.
5
MONITORING OF POSTPARTUM DISEASES IN DAIRY CATTLE USING HERD MANAGEMENT SOFTWARE
Augustinas Pocevičius
Master‘s Thesis
SUMMARY
With the recent expansion of cattle farms, it has became increasingly important to focus on the health of the whole herd rather than on individual cow. More attention should be given to cows before and after calving, as this is the time when most of the diseases occur and result in significant losses for farmers. Cows health can be effectively monitored through computerized herd health management systems. The purpose of this work is to monitor post-calving diseases and clinical parameters relevant to their diagnosis in dairy cattle farms using herd management systems, then evaluate the effectiveness of these systems in post-calf disease diagnosis and provide
recommendations to the farm.
The study was conducted from 2019 February to 2019 November on farm X in southern Lithuania, where 1170 dairy cows are kept. The farm has a herd health management system GEA DairyPlan C21 Version 5.2. Each cow has a pedometer attached to the foot. The system records the activity, body weight, milk volume and electrical milk conductivity of each cow. During the study, I have chosen 40 cows with diagnosed endometritis during postpartum, 40 cows with diagnosed mastitis during postpartum, 30 cows with diagnosed ketosis during postpartum and 30 cows that were healthy during postpartum - a control group. Post-partum diseases were diagnosed according to the specific, typical clinical symptoms.
After collecting, grouping and analyzing the parameters from the herd health management system for mastitis, endometritis, and ketosis and comparing them with the control group the results showed that in 3 days period before diagnosing mastitis there was an average decrease of 27 % in milk volume, 5 % increase in electrical conductivity and 13 % decrease in cow activity. Cows diagnosed with endometritis had an average reduction of 18 % in milk volume and 8 % decrease in activity within the 3 days prior to the onset of the disease. During the 3 days period prior to the disease cows diagnosed with ketosis had milk levels decreased by an average of 61 %, cow activity has decreased by an average of 29 % and their body weight was on average 10 % lower.
Keywords: cows, post-calf disease, mastitis, endometritis, ketosis, herd health management system.
6
SANTRUMPOS
KMI – kūno masės indeksasBHB – beta-hidroksibutiratas mmol/l – milimoliai litre kg – kilogramai mg – miligramai ml - mililitrai žngs – žingsniai proc-procentai mS - milisiemensai
JAV- Jungtinės Amerikos Valstijos ES – Europos Sąjunga
NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo PGF2α – prostaglandinas F2 alfa
pH – vandenilio potencialas CMT – Kalifornijos mastito testas Pvz- pavyzdžiui
PEL – pieno elektrinis laidumas ŽŪB – žemės ūkio bendrovė
7
ĮVADAS
Pastaruoju metu dauguma pieno ūkių Lietuvoje stipriai padidėjo savo bei bandos dydžiu. Dėl to išaugo ir ūkių išlaidos, todėl ūkininkai turi siekti kuo didesnio produktyvumo. Tai reiškia ne tik karvių skaičiaus , bet ir jų produktyvumo didinimą. Toks intensyvumo didinimas lemia, kad vienam ūkininkui tenka daugiau karvių. Todėl vis mažiau individualaus dėmesio yra skiriama kiekvienai karvei ir dažnėja su produktyvumu susijusių ligų pasireiškimas. (1)
Beveik visoms pieninėms karvėms 2-3 savaičių laikotarpyje prieš ir po veršiavimosi pasireiškia imunosupresija, todėl ypatingai per pirmas dvi laktacijos savaites gali pasireikšti įvairios ligos.(53) Buvo nustatyta, kad šviežiapienės karvės per periodą po apsiveršiavimo dažniausiai sirgo endometritu (9 proc.), mastitu (8 proc.) ir ketoze (5 proc.). (4)
Mastitas išlieka viena didžiausių problemų net ir gerai prižiūrimuose, moderniuose pieninių karvių ūkiuose. Dėl jo metu sumažėjusios pieno produkcijos ar pieno praradimo taip pat padidėjusios brokavimo galimybės ši liga yra sukelianti daugiausia ekonominių nuostolių daugelyje ūkių.(5)
Visos karvės susiduria su bakteriniu gimdos užteršimu po veršiavimosi. Maždaug 10-20 proc. atvejų išsivysto metritas ir 10-30 proc. endometritas. Bendrai paėmus maždaug 35-50 proc. karvių pasireiškia kokios nors formos reprodukcinio trakto uždegimas.(54) Metritas dažniausiai diagnozuojamas per pirmąsias 21 dienas po veršiavimosi.(8) Ši liga pablogina karvės eksploatacines savybes daugeliu aspektų, tokių kaip suprastėjęs vaisingumas, sumažėjęs primilžis bei didesnė brokavimo rizika. Dr.Overton ir bendraautoriai (55) apskaičiavo, kad kiekvienas metrito atvejis ūkininkui kainuoja maždaug 304-354 dolerius. Tuo tarpu endometritas yra diagnozuojamas pagal purulentines išskyras iš gimdos nuo 21 dienos po veršiavimosi arba pagal mukopurulentines išskyras nuo 26 dienos po veršiavimosi. (8) Endometritas taip pat neigiamai veikia pieno rinką, ekonominiai nuostoliai patiriami dėl pablogėjusių reprodukcinių savybių, sumažėjusio pieno kiekio ir ligos gydymo išlaidų. (59)
Subklinikinė ir klinikinė ketozė yra viena didesnių problemų šiuolaikiniuose pieninių karvių ūkiuose. Pasaulio mastu ši liga įvairiuose ūkiuose pasireiškia 7-32 proc. dažnumu. (5) Dauguma ketozės atvejų yra diagnozuojami per pirmąsias 2 savaites po veršiavimosi. Ši liga sumažina ūkių pelningumą dėl tokių faktorių, kaip sumažėjęs karvės pieningumas, pablogėjusios reprodukcinės savybės, padidėjusi rizika pasireikšti kitoms ligoms, didesnė brokavimo rizika bei gydymo išlaidos.(56,61)
Praktiniu požiūriu labai svarbu kiek įmanoma anksčiau pastebėti ligos pradžią.(52) Ankstyvas ligų pastebėjimas gali padėti sumažinti gydymo išlaidas, neigiamas ligų pasekmes bei brokavimo galimybę.(21) Prisitaikant prie to buvo sukurtos veterinarinės bandos sveikatingumo valdymo sistemos.(2) Jos registruoja tam tikrus gyvūno rodiklius – kūno svorį, produkciją, judrumą, pieno
8
elektrinį laidumą.(3) Šie duomenys yra perduodami į kompiuterį ir specialia programa apdorojami bei pateikiami grafiškai. Sukaupti duomenys išsaugomi kaip virtualūs dokumentai, todėl galima atkurti bet kurios karvės sveikatos būklės rodiklius. Pagal sukauptus duomenis galima automatiškai valdyti karvių judėjimą. Tai itin palengvina veterinarijos specialistų darbą. (19) Tačiau naudojant bandos valdymo programą, svarbu ne tik visus duomenis suvesti į programą, bet ir sugebėti juos analizuoti bei vertinti. (46)
Darbo tikslas:stebėti ligas po apsiveršiavimo ir jų diagnozavimui aktualius klinikinius parametrus pieninių karvių ūkyje naudojantis bandos valdymo sistema, įvertinti šios sistemos efektyvumą diagnozuojant ligas po apsiveršiavimo ir pateikti rekomendacijas ūkiui.
Darbo uždaviniai:
1. Išskirti pagrindinius parametrus, kuriais remiantis yra diagnozuojamos ligos po apsiveršiavimo konkrečiame ūkyje.
2. Palyginti sveikų ir sergančių karvių pagrindinius parametrus ir įvertinti jų skirtumus. 3. Įvertinti bandos valdymo sistemos naudingumą diagnozuojant pagrindines pieninėms
9
1.LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Ligos po apsiveršiavimo
1.1.1. KetozėSubklinikinė ir klinikinė ketozė yra svarbi problema šiuolaikiniuose pieno ūkiuose.(5) Šios ligos paplitimas pasauliniu mastu siekia nuo 7 iki 32 proc.(6) Ketozė - tai riebalų, angliavandenių bei baltymų apykaitos kūne sutrikimas, dėl kurio ketoniniai kūnai pradeda dideliais kiekiais kauptis piene, šlapime bei kraujyje.(7) Dažniausiai karvės suserga ketoze per paskutines 2 savaites prieš veršiavimąsi ar ankstyvu laktacijos periodu. (35) Paprastai ketozė pagal pasireiškimo priežastis yra skirstoma į tris tipus:
1. Dėl esančio antsvorio prieš apsiveršiavimą, kai KMI >4.(7) KMI tai metodas, kuriuo nustatoma karvių kūno riebalų atsargos ir susikaupęs energijos balansas.(63) Paprastai tokios karvės pradeda valgyti mažiau visų raciono pašarų mišinio bei koncentratų ir teikia pirmenybę žoliniams pašarams. (35) Yra didelė galimybė, kad tokios karvės prieš atvedimą suvalgys mažiau pašaro sausųjų medžiagų, o po atvedimo jų apetitas bus sumažėjęs, todėl SM bus suvartota mažiau. Dėl šios priežasties didžiajame prieskrandyje sutrinka propiono ir acto rūgščių santykis, pradeda kilti ketoninių kūnų kiekis ir pasireiškia ketozė. Po atvedimo stipriai suintensyvėja lipidų mobilizacija neigiamam energijos balansui kompensuoti, dėl to pastebimas greitas gyvūno liesėjimas, produkcijos kiekio sumažėjimas, vystosi kepenų lipidozė.
2. Labai didelio produktyvumo karvės dažniausiai suserga dėl energijos trūkumo per 3-6 savaites po apsiveršiavimo, kai joms pradeda trūkti energijos pirmtakų. Kadangi organizmas daug gliukozės atsargų sunaudoja pieno laktozei sintetinti, ketoze galima susirgti ir badaujant.(7) Energijos trūkumas paprastai kompensuojamas, skaidant riebalus organizme. Jeigu tuo metu kraujyje yra nepakankamai gliukozės, riebalai iki galo nesuskyla ir kraujyje padaugėja ketoninių kūnų. Dėl šios priežasties karvės gali susirgti ketoze (acetonemija).(39) Didėjant ketonų koncentracijai, pasiekiama ketoninių kūnų perdirbimo į gliukozę kepenyse riba ir jie pradeda išsiskirti per šlapimą bei pieną, o neperdirbti trigliceridai kaupiasi hepatocituose bei sukelia kepenų patologijas.(7)
3. Dėl blogo pašaro. Ypatingai žalingas gali būti prastos kokybės kukurūzų silosas, kuriame gausu acto rūgšties, o iš jos organizme gaminasi ketoniniai kūnai.(38) Šios rūšies ketoze gyvūnai gali susirgti ir tada kai būna šeriami pašaru, turinčiu per daug riebalų ir baltymų. Tuomet iš jo organizme susidaro per didelis kiekis acto rūgšties ir per mažai propioninės rūgšties. (7)
Ketozė pagal savo eigą yra skirstoma į dvi grupes: klinikinė ketozė ir subklinikinė ketozė.(34) Subklinikinė ketozė gali būti apibūdinama kaip aukštas ketoninių kūnų kiekis kraujo serume be pastebimų klinikinių požymių.(11) Betahidroksibutiratai - tai vieni iš ketoninių kūnų, susidarančių
10
riebalų rūgščių metabolizmo metu gaminant energiją. Jų koncentracijos kraujo serume nustatymas yra geriausias būdas nustatyti subklinikinę ketozę, tuomet jų kiekis svyruoja tarp 1,2 mmol/l – 2,9 mmol/l. (7,11) Kai kuriose bandose net 30-50 proc. karvių laktacijos pradžioje pasireiškia subklinikinė ketozė.(35)
Klinikinė ketozė pasireiškia dviem formomis: liesėjimo ir nervine. BHB kiekis kraujyje būna >3mmol/l. Esant liesėjimo formai sumažėja karvės apetitas, organizmas pradeda intensyviai naudoti sukauptus riebalus, vėliau baltymus ir gyvūnas liesėja. Sergant stipriai sumažėja karvės aktyvumas ir pieno kiekis. (7,11) Iškvepiamas oras ir pienas įgauna acetono kvapą. Išmatos pasidaro kietos ir sausos. Karvė nenori judėti, stovi išlenkusi nugarą, įtraukusi pilvą. (38) Nervinė forma yra retesnė. Jos atveju dėl stiprios acetonemijos gali pasireikšti vaikščiojimas ratu, koordinacijos praradimas, bliovimas, intensyvus įvairių daiktų laižymas, padidėjęs seilėtekis ar net apakimas. Galimi agresijos požymiai.(7,11) Šie požymiai yra panašūs į pasiutligę. Vėliau padidėjusį dirglumą keičia apatija, mieguistumas, gali ištikti koma. Tokia karvė nesikelia, laiko galvą pasuktą prie šono, kaip ir sergant pogimdyvine pareze.(38)
Ketozė yra susijusi su padidėjusiais karvės reprodukciniais sutrikimais, pieno produkcijos sumažėjimu ir padidėjusia rizika susirgti kitomis ligomis.(62) Buvo nustatyta, kad klinikine ketoze serganti karvė per laktaciją netenka maždaug 4-10 kg pieno per parą, o serganti subklinikine ketoze maždaug 3 kg pieno.(33) Walsh ir bendraautoriai (60) nustatė, kad karvėms, kurioms po veršiavimosi buvo nustatyta ketozė, yra 20 proc. sumažėjusi galimybė sėkmingai pastoti pirmo apsėklinimo metu. McArt ir bendraautoriai (61) nustatė, kad kiekvienas ketozės atvejis ūkiui kainuoja vidutiniškai 289 JAV dolerius.
Ketozės gydymas yra orientuotas į normalaus energijos metabolizmo atstatymą. (35) Labai svarbu kuo greičiau pastebėti ketozę ir pradėti jos gydymą, nes sergant sparčiai mažėja produktyvumas ir didėja rizika susirgti kitomis po apsiveršiavimo būdingomis ligomis. (7) Trys gydymui dažniausiai naudojamos priemonės yra 500 ml 50 proc. dekstrozės infuzija į veną vieną ar du kartus, gliukokortikoidų panaudojimas (pavyzdžiui 10 ar 20 mg deksametazono vieną kartą) ir 300ml propilenglikolio, suduodamo per burną vieną arba du kartus per dieną, penkias dienas iš eilės.(35) Papildomai gliukoneogenezei skatinti rekomenduojama duoti cholino, kuris tai pat apsaugo kepenis nuo suriebėjimo, skatindamas lipidų migraciją iš jų. (7) Karvės, kurioms pasireiškė nervinė forma, gali būti gydomos chloro hidratu (40 g oraliai kasdien) kuris veikia sedatyviai bei kaip substratas gliukagoną produkuojančioms bakterijoms. Taip pat kartais subklinikinės ketozės atveju yra naudojamas niacinas (po 12 g kasdien). (35) V.Žilaitis ir kiti (36) tyrimo metu pastebėjo, kad karvių, kurioms buvo duodamas niacinas, kraujo serume sumažėjo hidroksibutiratų koncentracija, gliukozės koncentracija didėjo, o kepenų fermentų aktyvumas mažėjo.
11
Pastaruoju metu jonoforų naudojimas karvėms prieš prasidedant laktacijai yra vienas geriausių būdų ketozės prevencijai. Šių antibiotikų veikimas pagrįstas didžiojo prieskrandžio bakterijų acetatų gaminimo slopinimu ir propionatų gaminimo aktyvinimu. Kadangi propionatai kepenyse yra verčiami į gliukozę, padidėjusios jų atsargos sumažina hipoglikemijos ir perdėtos lipidų mobilizacijos galimybę. (35) Vienas tokių jonoforinių antibiotikų yra monenzinas. Monenziną su pašaru daugelį metų naudojo JAV ūkininkai, tačiau ES draudžia tokių medžiagų naudojimą pašaruose, todėl monenzinas buvo užregistruotas kaip vaistas ir yra naudojamas boliuso formoje.(64,65) Monenzino sudavimas prieš pat atvedimą 50 proc. sumažina ketozės pasireiškimą. (35) Taip pat norint išvengti neigiamo energijos balanso karvės organizme užtrūkimo periodu reikėtų parinkti racioną, kuriame būtų užtektinai energijos greitai augančiam vaisiui bei organizmo pasiruošimui ateinančiai laktacijai, bet koncentratų turėtų būti kuo mažesnis kiekis. Dažnai naudojama priemonė siekiant išvengti ketozės – pašaras, papildytas gliukozės pirmtakais – gliceroliu ir propilenglikoliu. (7)
1.1.2. Gimdos uždegimai
Gimdos funkcijos karvėms dažniausiai sutrinka dėl bakterinio gimdos spindžio užteršimo po atvedimo. Užsilaikius patogeninėms bakterijoms yra sukeliamos gimdos ligos – pagrindinė karvių nevaisingumo priežastis.(12) Dažniausiai bakterijos gali būti aptinkamos gimdos spindyje per pirmas dvi savaites po gimdymo. Ir nors daugumos karvių organizmas įveikia šias bakterijas per pirmas 5 savaites po gimdymo, 10-17 proc. gyvulių užsilaikiusi bakterinė infekcija sukelia gimdos sutrikimus, kurie yra pastebimi medicininės apžiūros metu.(13) Patogeninių bakterijų buvimas gimdoje sukelia uždegimą, histologinius endometriumo pažeidimus ir prailgina gimdos involiuciją.(14) Taip pat buvo pastebėta, kad bakterinės infekcijos išplitimas gimdoje gali būti įtakotas endokrininės sistemos. Progesteronas silpnina gimdos imuninę sistemą. Pirmojo geltonkūnio formavimasis po gimdymo bei padidėjusi progesterono sekrecija dažnai sužadina gimdos uždegimą(15). Iš tiesų bandymo metu po gimdymo į gimdą suleidus Arcanobacterium pyogenes ir Echerichia coli bakterijų, infekcija neišsivystydavo, nebent jau būdavo pradėjęs kilti plazmos progesterono kiekis.(16) Apibendrinant- bakterijos iš pačio gyvulio paviršiaus bei aplinkos užteršia karvių gimdos spindį po gimdymo. Išsivalymas nuo šio užteršimo priklauso nuo gimdos involiucijos, endometriumo regeneracijos ir gimdos apsauginio mechanizmo.(8)
Klinikiniai ir subklinikiniai gimdos sutrikimai yra siejami su vaisingumo pablogėjimu. Tai gali būti apibrėžta kaip pailgėjęs laiko intervalas tarp veršiavimosi ir apsėklinimo. Taigi, dėl vaisingumo suprastėjimo bei gydymo išlaidų, gimdos sutrikimai yra vieni iš brangiausių su kuriais susiduria pieninių karvių ūkiai.(41)
12
1.1.3. Metritas
Gimdos uždegimas, apimantis visus gimdos sienelės sluoksnius (endometriumą, miometriumą bei serozą), yra vadinamas metritu.(17) Normaliai gimdoje yra sterili aplinka. Laikas nuo laiko oportunistiniai patogenai iš normalios vaginos mikrofloros ar aplinkos gali užteršti gimdą. Bet sveika gimda geba labai efektyviai atsikratyti šių laikinų infekcijų. Tačiau gimdymo metu gimda būna užteršiama gausybe mikroorganizmų, ypatingai esant komplikuotam atvedimui. Paprastai kelių dienų ar savaičių bėgyje sterili gimdos aplinka atsistato. Tuo atveju, jei infekcija užsilaiko, išsivysto gimdos uždegimas - metritas.(11) Paprastai maždaug 25-40 proc. karvių suserga klinikiniu metritu per pirmąsias 2 savaites po veršiavimosi ir maždaug 20 proc. gyvulių liga išsivysto į klinikinį endometritą. (41) Pogimdyminis metritas yra gimdos infekcija, charakterizuojama pagal dvokiančias, vandeningas, raudonai rudas išskyras ir sisteminius susirgimo požymius (temperatūra >39,5oC,
apatiškumas, anoreksija), dažniausiai pasireiškia per 21-ną dieną po veršiavimosi.(8) Pogimdyminis metritas dažnai būna susijęs su užsilaikiusia placenta, distokijomis, negyvais vaisiais, pasireškia dvynių atveju.(18) Diagnozuojamas pagal klinikinius ligos požymius ir dvokiančias išskyras iš gimdos. Gyvuliai, kuriems nepasireiškia sisteminiai ligos požymiai, bet yra padidėjusi gimda ir išsiskiria pūlingos išskyras iš vaginos per 21-ną dieną po gimdymo, turėtų būti klasifikuojami kaip sergantys klinikiniu metritu.(8) Šis sutrikimas pasitaiko gana dažnai, sutrikdo reprodukcinę gyvulio būklę bei sumažina pieno kiekį nepriklausomai nuo to, kokio intensyvumo yra uždegimas.(9, 10) Metritą galima efektyviai gydyti sistemiškai naudojant antibiotikus kartu su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo bei skysčių infuzijomis. Cefalosporinai bei penicilinas yra laikomi vieni efektyviausių antibiotikų gydant karves nuo metrito.(11) Profilaktinės priemonės siekiant išvengti metrito yra gerų laikymo ir zoohigieninių sąlygų laikymasis bei karvių organizmo atsparumo prieš ir po veršiavimosi stiprinimas. (40)
1.1.4. Endometritas
Endometritas - tai paviršinis gimdos uždegimas, apimantis tik endometriumą ir nesitęsiantis giliau kaip iki dygliuotojo sluoksnio. Histologiškai endometritui būdingas paviršinio epitelio suirimas, uždegiminių ląstelių infiltracija, kraujagyslių perpildymas, stromos edema bei įvairaus laipsnio limfocitų ir plazminių ląstelių kaupimasis paviršiniuose sluoksniuose.(58) Kitaip nei metrito atveju, endometrito metu dažniausiai nepasireiškia bendros karvės sveikatos būklės pablogėjimas, tačiau endometritas turi neigiamą poveikį gyvulio vaisingumui. (57) Dažniausiai endometritą sukelia nespecifiniai oportunistiniai patogenai, kurie užteršia gimdą veršiavimosi metu. (11) Normaliomis sąlygomis organizmas šią florą nesunkiai eliminuoja. Karvėms, kurių organizmas nesugeba susitvarkyti su šia pašaline flora, pasireiškia endometritas. Kitos su reprodukcija susijusios ligos,
13
tokios kaip susilaikiusios nuovalos ar distokijos taip pat blogas bandos valdymas, prastos higienos sąlygos predisponuoja endometritą.(57) Tyrimo metu nustatyta, kad endometritu sergančių karvių lochijose dažniausiai išskiriami mikroorganizmai buvo: Staphylococcus aureus, koagulazei neigiami stafilokokai, Corynobacterium genties, Proteus genties, E.Coli, Pseudomonas aeruginosa. (40)
Endometritas gali būti skirstomas į klinikinį ir subklinikinį. Klinikinis endometritas charakterizuojamas iš gimdos tekančiomis purulentiškomis išskyromis 21-ą dieną po veršiavimosi ar vėliau arba mukupurulentinėmis išskyromis, pastebimomis po 26 dienos po veršiavimosi. (8) Vidutinis sergamumas klinikiniu endometritu ūkiuose siekia 10-20 proc. (57)
Subklinikinis endometritas gali būti apibūdinamas, kaip gimdos endometriumo uždegimas nesant jokių klinikinių požymių, tačiau stipriai pablogėja reprodukcinės karvės savybės. (57) Jis yra diagnozuojamas tada, kai gimdos citologiniam mėginyje, paimtame 21-33 dieną po veršiavimosi, yra randama >18 proc. neutrofilų arba >10 proc. neutrofilų 34-47 dienomis.(8) Ligos paplitimas ūkiuose svyruoja nuo 11 iki 40 proc. (57)
Nustatyta, kad karvės, sergančios endometritu, per pirmąsias 100 laktacijos dienų suvalgo mažiau nei sveikos. Todėl sumažėja tokių karvių pieno kiekis, pieno baltymingumas, suprastėja kūno kondicija. (66). R.Antanaitis ir bendraautoriai (52) nustatė, kad diagnozuojant endometritą ypatingai svarbus yra karvės judrumas. Jis, likus 3 paroms iki susirgimo, sumažėja vidutiniškai 30 proc. Endometrito metu susidarę endotoksinai daro neigiamą poveikį karvės reprodukcinei sistemai, pailgėja servis periodas, didėja rizika susiformuoti kiaušidžių cistoms, pasireikšti nevaisingumui. Visa tai didina galimybę, kad endometritu susirgusi karvė gali būti paskersta. (66, 40)
Tyrimai rodo, kad ūkiuose, kuriuose yra prastos zoohigienos bei sanitarijos sąlygos, karvėms endometritas pasireiškia dažniau. Todėl yra itin svarbu pasirūpinti tvarkinga ir švaria aplinka, kurioje karvė bus prieš ir po veršiavimosi. (40)
Yra nemažai metodų gydyti endometritą, tokių kaip sisteminis ar vietinis antibiotikų, PGF2α, estradiolio ar antiseptinių medžiagų naudojimas. Antibiotikų su ar be NVNU naudojimas dažnai būna efektyvus gydymo variantas. Dažniausiai naudojami cefalosporinų ar penicilinų grupės antibiotikai. Tačiau vis dažniau į antibiotikų naudojimą gydant endometritą yra žiūrima prieštaringai dėl išlaukos laiko, galimų likučių piene bei didėjančio bakterijų rezistentiškumo antibiotikams. Gydant antiseptikais, tokios medžiagos kaip jodas ar chlorheksidinas yra suleidžiamos į gimdos spindį. Šių medžiagų dirginantis poveikis paskatina gimdos apsauginius procesus, padidina jos tonusą, todėl žūsta bakterijos ir skatinamas gimdoje esančių skysčių išsivalymas. Tačiau antiseptinių vaistų naudojimas gali sukelti lytinių takų jatrogenines mechanines traumas bei antrines bakterines infekcijas dėl jatrogeninio užterštumo. Todėl, apskritai paėmus, antiseptinių medžiagų leidimas į gimdą po veršiavimosi yra nerekomenduotinas.(67,68)
14
1.1.5. Mastitas
Mastitas arba pieno liaukos uždegimas pagrinde išsivysto dėl bakterinės infekcijos.(11) Mastitas yra daugiausia finansinių nuostolių sukelianti liga pieninių karvių ūkiuose.(25) Patologiniai uždegiminiai pakitimai pieną sekretuojančiose epitelinėse ląstelėse sąlygoja sumažėjusį šių ląstelių funkcinį pajėgumą. Priklausomai nuo patogeno, funkcionalumo praradimas gali nusitęsti ir į sekančias laktacijas. Ir nors daugumos infekcijų atveju pasireiškia sąlyginai nestiprus klinikinis ar subklinikinis vietinis uždegimas, sunkesni atvejai gali sukelti agalaktiją arba net mirtį. Ypač didelę reikšmę mastitas turi toms rūšims, kurių pagrindinė paskirtis yra pieno produkcija, pavyzdžiui, pieninėms karvėms.(11)
Beveik bet koks mikrobas, kuris gali oportunistiškai įsibrauti į audinius ir sukelti infekciją, gali sukelti ir mastitą. (11) Buvo nustatyta, kad apie 95 proc. visų infekcijų yra sukelta Streptococcus
agalactiae, Staphylococcus aureus, Streptococcus dysgalactiae, Streptococcus uberis, ir Escherichia coli.(25). Iš epidemiologinės pusės infekcijos sukelėjai gali būti skirstomi į užkrečiamus ir aplinkos.
Išskyrus Mycoplasma spp., kurios gali plisti nuo vienos karvės ant kitos oro lašeliniu būdu, dauguma kitų užkrečiamų patogenų plinta melžiant per melžėjų rankas ar melžimo įrangą. Taip plintančioms rūšim priklauso Staphylococcus aureus, Streptococcus agalactiae, bei Corynebacterium bovis. Dauguma kitų rūšių yra priskiriami oportunistiniams patogenams iš karvės aplinkos. Dažnai fermose naudojami pakratai yra pirminis aplinkos patogenų šaltinis. (11,25)
Mastito metu pieno liaukoje stipriai pakinta makroelementų apykaita (34).Sergant subklinikiniu ir klinikiniu mastitu piene keičiasi anijonų ir katijonų koncentracija. Dėl pasikeitusios K+, Na+ ir Cl− koncentracijos keičiasi pieno elektrinis laidumas (PEL) (42). Kai jis tampa didesnis negu 6,0 mS/cm, galima įtarti patologinius procesus tešmens audinyje (43).
Tešmens uždegimas dažniausiai klasifikuojamas į klinikinį ir subklinikinį (slaptą) mastitus. (25)
1.1.6. Subklinikinis (slaptasis) mastitas
Slaptas mastitas – tai dažniausiai pasitaikanti pieno liaukų infekcija, tačiau jos negalima aptikti vizualios apžiūros metu.(44) Gali būti pastebimi laikini pieno ir tešmens uždegiminiai simptomai, tačiau dažniausiai ši subklinikinė infekcija yra besimptomė ir jeigu tęsiasi ilgiau nei 2 mėnesius – vadinama chronine. Išsivysčius tokiai infekcijai, ji gali tęstis visą laktacijos periodą ar net visą karvės gyvenimą. Diagnozuoti paprasčiausia nustatant somatinių ląstelių kiekį piene naudojant diagnostinius preparatus ar automatizuotas sistemas. Somatinių ląstelių skaičius koreliuoja su infekcijos buvimu. Uždegiminiai procesai bei sumažėjęs pieno kiekis gali pasireikšti somatinių ląstelių skaičiui pasiekus 100.000 ląst/ml. Somatinių ląstelių skaičiui pakilus virš 280.000 ląst./ml yra 85 proc. infekcijos
15
tikimybė.(11) Labai svarbu atsižvelgti į šią mastito formą, nes ji sukelia didžiausius ekonominius nuostolius, kurie patiriami dėl: 1) sumažėjusio pieno primilžio; 2) pablogėjusios pieno kokybės; 3) sumažėjusių pajamų. (44)
1.1.7. Klinikinis mastitas
Klinikinis mastitas - tai uždegiminis atsakas į infekciją dažniausiai sukeliantis matomus pokyčius piene, tokius kaip spalvos pokyčiai, fibrino nuosėdos.(11) Ligos metu pokyčių laipsnis gali labai kisti.(44) Uždegimui stiprėjant pastebimi ir tešmens pokyčiai, tokie kaip patinimas, karštis, skausmingumas, paraudimas. Jei pasireiškia ir sisteminis organizmo atsakas (pakilusi temperatūra, anoreksija, šokas) toks mastitas laikomas stipriu.
Subklinikinio mastito atveju vienu metu gali būti pažeisti visi tešmens ketvirčiai, tuo tarpu klinikinis mastitas dažniausiai pažeidžia vieną ketvirtį. Tačiau, jei klinikinis mastitas yra sukeltas mikoplazmų, neretai būna pažeisti keli ketvirčiai. Kaip ir subklinikinio mastito atveju, tiksliausias būdas nustatyti sukėlėjo etiologiją yra tiriant pažeisto ketvirčio pieną.(11) Klinikinis mastitas dažniausiai sukeliamas Staphylococcus bei Streptococcus genčių patogenų taip pat koliforminių bakterijų. Siekiant apsisaugoti nuo minėtų predisponuojančių rizikos veiksnių dažnai naudojami spenių vilgikliai po melžimo, kai speneliai yra suvilgomi vilgikliu. Deja, tokiais būdais negalima kontroliuoti ligos, sąlygojamos aplinkos patogenų.(44)
1.2. Bandos valdymo sistemos ir jų fiksuojami rodikliai
Norint sumažinti darbo kiekį, pastaruoju metu yra stambinami pieno ūkiai. Bet esant didesniam karvių skaičiui susiduriama su bandos valdymo ir priežiūros problemomis. Vienas svarbiausių dalykų didelėje bandoje – karvių sveikatingumo stebėjimas. Tačiau, esant dideliam gyvulių skaičiui, tai padaryti vien žmogiškaisiais ištekliais yra sunkiai įmanoma. Todėl pritaikant šiuolaikines informacines technologijas yra sukurtos bandos valdymo sistemos, skirtos vertinti gyvulio būklei pagal fiziologiniu požymius. (19) Pagrindinis bandos valdymo sistemų tikslas yra vykdyti sveikatingumo, reprodukcijos ir produktyvumo kokybės stebėjimą, identifikuoti ir kontroliuoti galimus grėsmės faktorius, tam, kad būtų užtikrinama karvių gerovė ir pagerėtų pieno kokybė.(45) Yra sukurta nemažai skirtingų sistemų, kurios gali matuoti karvės aktyvumą, svorį, pieno kiekį, elektrinį laidumą, jo atleidimo greitį.(19) Štai keletas Lietuvoje jau žinomų: kompanija „DeLaval“ savo programą pavadino „Alpro“; kita kompanija GEA sukūrė programą, kurią vadina „Dairy Plan“. Italijos melžimo įrangos gamintojas „Milkline“ tokios pat paskirties programą pavadino taip pat „Milkline“, nors šios programos išradėjai yra Izraelio kompanija „SCR“. Kitos Izraelio bendrovės „AfiMilk“ bandos valdymo sistema pavadinta „AfiFarm“.(46) Bandos valdymo sistemos naudoja
16
įvairius sensorius, kurie fiksuoja duomenis apie kiekvieną karvę individualiai.(20) Gauti rodikliai apdorojami specialia programa ir pateikiami grafiniu vaizdu. Duomenys yra kaupiami ir saugomi kompiuteryje, todėl pagal sukauptus rodiklius galima automatiškai reguliuoti gyvulių judėjimą. Iš bandos valdymo sistemos pateikiamų duomenų galima daryti išvadas apie karvės sveikatą. (19) O ankstyvas ligos nustatymas gali sumažinti gydymo išlaidas, neigiamą poveikį karvės produktyvumui bei sumažinti laktuojančių karvių skerdimo dažnį. Bet koks perspėjimas, bent keletą dienų prieš klinikinį ligos pasireiškimą, padeda atkreipti dėmesį į reikiamus gyvūnus ar jų grupes. Šiame etape dar gali padėti paprastos prevencinės priemonės, kaip streso faktorių mažinimas (pvz. gyvulių skaičiaus mažinimas ar pergrupavimas). Signalai gaunami iš bandos valdymo sistemos nenurodys kokia konkreti liga pasireiškia gyvuliui, tačiau Lukas J.M. ir kiti mokslininkai (21) savo tyrimo metu nustatė, kad sistemos fiksuojamų rodiklių pakitimo dėka ūkio prižiūrėtojas gali numatyti ligą likus net 10 dienų iki klinikinio jos pasireiškimo, o tai duoda didelį pranašumą ją pašalinant. (21)
1.2.1. Kūno masė
Sveikatos būklė stipriai priklauso nuo karvės įmitimo, bet praktikoje automatizuotai patogiau fiksuoti kūno masės pokyčius, kurie, kaip ir kondicijos įvertinimas, yra itin svarbūs nustatant karvės sveikatos būklę (47). Šiais laikais kasdienis karvės kūno masės matavimas gali būti atliekamas daugeliu būdų, pavyzdžiui, praeinant pro svarstykles, įmontuotas kelyje į melžyklą, arba naudojant stacionarias svarstykles, ant kurių gyvulys turi keletą sekundžių pastovėti.(26)
17
Naudojant automatizuotas technologijas, kūno masės matavimo dažnumas, objektyvumas ir mažas darbo jėgos reiklumas padaro šį rodiklį puikia priemone, padedančia nustatyti kiekvienos karvės energijos balansą. (27)
E.Maltz (26) tyrimo metu kasdien matuojant karvių kūno masę nustatė, kad esant sveikatos sutrikimams iš karto krenta kūno masė, o kelių dienų bėgyje ir pieno kiekis. Yra žinoma, kad vienas pirmųjų ligos požymių – apetito praradimas. O apetito praradimas dėl sutrikusios sveikatos ar esant diskomfortui iš karto pasireiškia sumažėjusiu kūno svoriu.(20) Tačiau sumažėjęs pašaro suvartojimas ne visada yra susijęs su sumažėjusiu apetitu, tai gali būti ir dėl sutrikusio judėjimo, pavyzdžiui, esant kanopos ar kojų pažeidimams. (26)
Marion (28) tyrė santykį tarp kūno svorio laikotarpyje nuo veršiavimosi iki 30-tos laktacijos dienos ir ligų pasireiškimo. Nustatyta, jog karvės, kurios šiuo laikotarpiu numesdavo daugiau svorio, turėjo didesnę riziką susirgti šliužo dislokacija, ketoze bei kitomis medžiagų apykaitos ligomis.
1.2.2. Pieno kiekis
Pieno kiekis priklauso nuo karvės įmitimo ir yra karvės sveikatingumo atspindys. (32) Įvairūs sveikatos sutrikimai dažnai lemia pieno kiekio pokyčius.(21) Svarbus aspektas, jog pieno kiekis sumažėja dar prieš pasireiškiant klinikiniams ligos simptomams.(37) Jis sumažėja 2–4 savaites prieš karvei susergant, todėl šis požymis yra svarus rodiklis vertinant karvės sveikatą. (32)
Lukas J.M. ir bendraautoriai (21) nustatė, kad įvairūs virškinimo sutrikimai turėjo didžiausią neigiamą efektą pieno kiekiui per visą ligos laikotarpį. Didžiausias vidutinis dienos pieno kiekio sumažėjimas buvo nustatytas hipokalcemijos atvejais. Taip pat hipokalcemijos atveju buvo nustatytas didžiausias pieno kiekio sumažėjimas likus vienai dienai iki ligos pasireiškimo. Daugelis tešmens pažeidimų, tokių kaip mastitas, taip pat pneumonija, šliužo dislokacija į kairę bei užsilaikiusios nuovalos turėjo ilgai besitęsiantį neigiamą efektą pieno kiekiui.(21)
E.O.Mungube ir bendraautoriai (48) tyrimo metu nustatė, kad ketvirtis, kuriame yra diagnozuotas subklinikinis mastitas, praranda maždaug 17,2 proc. galimos pieno produkcijos. R.Antanaitis ir bendraautoriai (52) nustatė, kad likus dviem paroms iki diagnozuojant mastitą būdinga 17 proc. sumažėjusi pieno produkcija.
1.2.3. Elektrinis pieno laidumas
Elektrinis laidumas matuoja tirpalo gebėjimą praleisti elektros srovę tarp dviejų elektrodų. Elektrinį laidumą nulemia katijonų ir anijonų koncentracija , pagrinde Na+, K+ ir Cl-.(29) Įprastai
melžimo sistemoje būna sumontuoti davikliai, fiksuojantys pieno kiekį, jo elektrinį laidumą bei atleidimo greitį. Šiuos duomenis galima stebėti bandos valdymo sistemoje. (19) Sveikos karvės 25oC
18
temperatūros pieno normalus elektrinis laidumas turėtų būti tarp 4-5mS. (31) V.Juozaitienė ir bendraautoriai (43) nustatė, kad elektrinis pieno laidumas būna didžiausias melžimo pradžioje, o mažiausias stabilizavimo fazėje. Kai karvei pasireiškia uždegimas tešmenyje, elektrinis pieno laidumas padidėja dėl padidėjusios Na+ ir Cl- koncentracijos piene.(29) Elektrinio pieno laidumo
pokyčiai yra laikomi kaip vienas pagrindinių rodiklių indikuojančių mastitą.(22)
Maždaug nuo 1940 metų buvo nustatyta, kad elektrinis pieno laidumas yra mastito indikatorius. (30) Lukas J.M. ir bendraautoriai (21) tyrimo metu nustatė, kad elektrinis pieno laidumas ženkliai padidėja likus 3 dienom iki mastito diagnozavimo. Lyginant daugelį tešmens sveikatingumo sutrikimų, mastitas turėjo ilgiausiai besitęsiantį efektą elektrinio pieno laidumo padidėjimui, o hipokalcemijos metu buvo pastebėtas didžiausias pokytis. Kitos ligos, kaip ketozė, virškinimo sutrikimai, neprievalgis, šliužo dislokacija į kairę bei susilaikiusios nuovalos taip pat buvo susijusios su padidėjusiu elektriniu pieno laidumu.(21)
Taip pat svarbu paminėti, kad elektriniam pieno laidumui turi įtakos ir pieno temperatūra, o pastaroji yra jautri bendrai kūno temperatūrai.(23) Pieno riebalų sumažėjimas sąlygoja padidėjusį elektrinį pieno laidumą.(24) Taip pat elektrinio pieno laidumo pokytis gali priklausyti ir nuo patogeno sukėlusio mastitą. Esant Staphylococcus aureus sukeltai infekcijai paprastai matomas elektrinio pieno laidumo padidėjimas. Tačiau esant Streptococcus uberis infekcijai paprastai nesukeliamas elektrinio pieno laidumo padidėjimas. (29)
R.Antanaitis ir bendraautoriai (52) nustatė, kad sergant mastitu elektrinis pieno laidumas padidėja 12 proc., sergant endometritu - 4 proc., o šliužo dislokacijos į kairę atveju – 9,6 proc.
1.2.4. Aktyvumas
Galvijo aktyvumui matuoti yra naudojami žingsniamačiai. Tai yra elektroniniai prietaisai paprastai tvirtinami ant karvės kojos ar kaklo. Dabartiniai žingsniamačiai veikia pjezoefekto arba elektromagnetinės indukcijos principu, kai elektrinį impulsą sužadina kartu su koja judantis metalinis rutuliukas žingsniamačio viduje. Jame taip pat įmontuotas elektroninis identifikatorius, kuris identifikuoja karvę.(19)
19 2 pav. Ant karvės kojos montuojami žingsniamačiai-davikliai (autoriaus nuotrauka)
Buvo nustatyta, kad pieninės karvės paprastai būna aktyvesnės žiemos ir pavasario laikotarpiu nei vasaros ir rudens. Greičiausiai tai susiję su tuo, kad kylant temperatūrai karvės yra linkusios mažiau vaikščioti.
Sumažėjęs karvių aktyvumas yra išankstinis signalas dėl galimų sutrikimų karvės organizme. Edwards J.L. ir bendraautoriai (37) nustatė, kad pagal karvės aktyvumo pokyčius įvairios ligos, tokios kaip ketozė, šliužo dislokacija į kairę ar virškinimo sutrikimai, gali būti aptikti 7-8 dienos iki pasireiškiant ligai. R.Firk ir bendraautoriai (51) tyrė skirtingų laktacijų karvių aktyvumą ir nustatė, kad akivaizdžiai didžiausias aktyvumas yra stebimas pas pirmaveršes karves. Nepriklausomai nuo to kelinta karvės laktacija, visų grupių karvių aktyvumas buvo didžiausias antrąją laktacijos savaitę, o mažiausias ketvirtą.(51)
Nustatyta, kad prieš prasidedant rujai karvių aktyvumas padidėja maždaug 3-4 kartus. Aiškus aktyvumo padidėjimas yra pastebimas maždaug 4 valandos iki pasireiškiant rujai. (49) Karves laikant saitiniu būdu aktyvumo matavimas nustatant rują yra neveiksmingas, nes yra ribojamas karvių judėjimas.(50)
R.Antanaitis ir bendraautoriai (52) tyrimo metu nustatė, kad karvės, kurios susirgo mastitu, buvo 47,5 proc. mažiau aktyvios nei sveikos, o tos, kurios susirgo endometritu buvo 17,9 proc. mažiau aktyvios nei sveikos.
1.3. SmaXtec boliusai
Dauguma rinkoje esančių bandos valdymo sistemų informaciją apie karves gauna iš daviklių pritvirtintų ant gyvulio kojos ar kaklo. Neretai tokios priemonės yra problematiškos dėl to, kad prietaisas gali pasimesti ar net sužaloti gyvūną. Atsižvelgiant į šias problemas buvo sukurti išmanieji smaXtec boliusai. Kartu su ūkyje išdėstytais sensoriais bei interaktyvia programa jie sudaro sistemą, kuri leidžia be perstojo stebėti karvės prieskrandžių temperatūrą, aktyvumą, valgymo bei gėrimo įpročius bei didžiojo prieskrandžio pH. Šie parametrai padeda iš anksto pastebėti rują, diagnozuoti
20
acidozę bei kitas ligas ir tiksliau valdyti bandą. Tyrimo metu buvo apskaičiuotas 93 proc. smaXtec boliuso tikslumas nustatant rują. (69,70)
21
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODIKA
2.1. Tyrimo vieta, laikas ir sąlygos
Tyrimas buvo atliktas X ŽŪB pietų Lietuvoje nuo 2019 metų vasario iki 2019 metų lapkričio mėnesio. Bendrovėje yra laikoma 1170 melžiamų karvių, 1190 prieauglio. Gyvuliai yra laikomi palaidi, visus metus būna fermose, telyčios šiltuoju sezonu išleidžiamos į ganyklas. Karvės šeriamos 2 kartus dienoje pagal atskirai kiekvienai grupei sudarytus, jų fiziologinius poreikius patenkinančius šėrimo racionus. Karvės melžiamos robotizuotos melžimo karuselės principu, 2 kartus per dieną, o šviežiapienės - 3 kartus per dieną. Ūkyje yra naudojama GEA DairyPlan C21 Version 5.2 bandos valdymo sistema. Kiekviena karvė turi prie kojos pritvirtintą daviklį - pedometrą. Sistema fiksuoja kiekvienos karvės aktyvumą, kūno masę, pieno kiekį ir elektrinį pieno laidumą.
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997-11–06 Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8 - 500 („Valstybės žinios“ 1997 – 11 - 286 Nr. 108 ) bei poįstatyminių aktų – LR Valstybinės veterinarinės tarnybos įstatymų: „Dėl laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 – 12 - 316 Nr. 4 - 361) ir „Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999-01 - 18, Nr. 4 - 16).
2.2 Duomenų rinkimas ir analizė
Darbo tyrimas buvo atliekamas per kelis etapus:1.Tiriamųjų grupių sudarymas. Buvo atrinkta 40 karvių, kurioms po apsiveršiavimo pasireiškė endometritas, 40 karvių, kurioms po apsiveršiavimo pasireiškė mastitas, 30 karvių, kurioms po veršiavimosi pasireiškė ketozė ir 30 karvių, kurioms po apsiveršiavimo nepasireiškė jokios ligos – kontrolinė grupė. Visos pasirinktos karvės buvo šviežiapienės, aukšto produktyvumo, duodančios ne mažiau 45 kg pieno per parą ir bent 2-os laktacijos. Susirgimai buvo diagnozuoti pagal atitinkamus požymius: endometritas – atliekant rektalinį tyrimą, pagal išskyrų iš lytinių takų pobūdį bei gimdos ragų dydį, mastitas - pagal tešmens ketvirčio padidėjusią temperatūrą, patinimą ir skausmingumą bei somatinių ląstelių kiekio nustatymą piene CMT metodu, ketozė - pagal pieno kiekio ir kūno masės sumažėjimą ir ketoninių kūnų koncentracijos nustatymą šlapime. Sveikos karvės nustatytos atlikus bendrą klinikinį tyrimą.
Taip pat atsitiktine tvarka buvo atrinkta 10 sveikų ir 10 sergančių karvių, kurioms buvo atliktas kraujo biocheminis tyrimas (1 ir 2 priedai).
2. Duomenų surinkimas. Ūkyje naudojamos bandos valdymo sistemos GEA DairyPlan C21 Version 5.2 surinkti duomenys yra išsaugomi kompiuteryje. Jame buvo susirastos atrinktos karvės ir
22
fiksuotas jų pieno kiekis – kilogramais (kg), elektrinis pieno laidumas – milisiemensais (mS), aktyvumas – žingsnių skaičiumi (žngs.) bei kūno masė -kilogramais (kg). Šie parametrai buvo fiksuoti ligos diagnozavimo metu, viena diena iki ligos pasireiškimo, dvi dienos iki ligos pasireiškimo ir trys dienos iki ligos pasireiškimo. Pieno kiekis buvo skaičiuojamas susumuojant visą per dieną primelžtą pieno kiekį, elektrinis laidumas - išvedant visų tos dienos melžimų elektrinių laidumų vidurkį, aktyvumas - sudedant visus per dieną nueitus žingsnius, kūno masė - išvedant tą dieną užfiksuotų karvės svorių vidurkį.
3. Duomenų analizė. Surinkti duomenys buvo susisteminti ir analizuojami programoje „Microsoft Excel 2016“. Statistiniai duomenys apskaičiuoti naudojantis SPSS statistiniu paketu. Sergančių karvių rodikliai buvo lyginami su kontrolinės grupės duomenimis, siekiant nustatyti jų skirtumus ir tendenciją kilti arba kristi iki diagnozuojant ligą. Rezultatai patikimi, kai p<0,05, p<0,01, p<0,001, nepatikimi, kai p>0,05
2.3 Tyrimo schema
23
3. REZULTATAI
3.1. Fiziologinių parametrų pokyčiai iki diagnozuojant mastitą
Tiriamo laikotarpio metu karvių, kurioms buvo diagnozuotas mastitas, pieno kiekis buvo vidutiniškai 27 proc.(p<0,001) mažesnis nei sveikų karvių. 3 dienos iki diagnozuojant mastitą sergančių karvių pieno kiekis buvo 19 proc. (p<0,001) mažesnis nei sveikų karvių. 2 dienos iki diagnozuojant mastitą sergančių karvių pieno kiekis buvo 25 proc. (p<0,001) mažesnis nei sveikų karvių. 1 diena iki diagnozuojant mastitą sergančių karvių pieno kiekis buvo 32 proc. (p<0,001) mažesnis nei sveikų karvių. Ligos diagnozavimo dieną mastitu sergančių karvių pieno kiekis buvo 31 proc. (p<0,001) mažesnis nei sveikų.
5 pav. Sveikų ir mastitu sergančių karvių pieno kiekio kitimas 3 parų laikotarpyje iki ligos
diagnozavimo
Tiriamo laikotarpio metu karvių, kurioms buvo diagnozuotas mastitas, elektrinis pieno laidumas buvo vidutiniškai 5 proc. (p<0,001) didesnis nei sveikų karvių. 3 dienos iki diagnozuojant mastitą sergančių karvių elektrinis pieno laidumas buvo 5 proc. (p<0,01) didesnis nei sveikų karvių. 2 dienos iki diagnozuojant mastitą sergančių karvių elektrinis pieno laidumas buvo 6 proc. (p<0,001) didesnis nei sveikų karvių. 1 diena iki diagnozuojant mastitą sergančių karvių elektrinis pieno laidumas buvo 7 proc. (p<0,001) didesnis nei sveikų karvių. Ligos diagnozavimo dieną mastitu sergančių karvių elektrinis pieno laidumas buvo 5 proc. (p<0,001) didesnis nei sveikų. (3 priedas)
40.75 38.23 36.02 36.48 50.18 50.93 52.88 52.75 30.00 35.00 40.00 45.00 50.00 55.00 3 2 1 0 P ien o k iek is , k g
Dienos iki ligos diagnozavimo
Mastitas Sveikos
24 6 pav. Sveikų ir mastitu sergančių karvių elektrinio pieno laidumo kitimas 3 parų laikotarpyje iki
ligos diagnozavimo
Tiriamo laikotarpio metu karvių, kurioms buvo diagnozuotas mastitas, aktyvumas žingsniais buvo vidutiniškai 13 proc.(p<0,001) mažesnis nei sveikų karvių. 3 dienos iki diagnozuojant mastitą sergančių karvių aktyvumas žingsniais buvo 15 proc. (p<0,001) mažesnis nei sveikų karvių. 2 dienos iki diagnozuojant mastitą sergančių karvių aktyvumas žingsniais buvo 13 proc. (p<0,01) mažesnis nei sveikų karvių. 1 diena iki diagnozuojant mastitą sergančių karvių aktyvumas žingsniais buvo 12 proc. (p<0,01) mažesnis nei sveikų karvių. Ligos diagnozavimo dieną mastitu sergančių karvių aktyvumas žingsniais buvo 12 proc. (p<0,001) mažesnis nei sveikų.
7 pav. Sveikų ir mastitu sergančių karvių aktyvumo kitimas 3 parų laikotarpyje iki ligos
diagnozavimo 510.65 513.61 516.67 515.28 487.82 486.39 484.80 490.67 480.00 485.00 490.00 495.00 500.00 505.00 510.00 515.00 520.00 3 2 1 0 E lek tr in is p ien o laid u m as
Dienos iki ligos diagnozavimo
Mastitas Sveikos 436.03 430.64 436.60 427.56 511.17 493.00 496.57 486.83 420.00 430.00 440.00 450.00 460.00 470.00 480.00 490.00 500.00 510.00 520.00 3 2 1 0 A kty vu m as, žin gs niais
Dienos iki ligos diagnozavimo
Mastitas Sveikos
25
Tiriamo laikotarpio metu karvių, kurioms buvo diagnozuotas mastitas, kūno masė buvo vidutiniškai 5 proc.(p<0,001) didesnė nei sveikų karvių. 3 dienos iki diagnozuojant mastitą sergančių karvių kūno masė buvo 7 proc. (p<0,01) didesnė nei sveikų karvių. 2 dienos iki diagnozuojant mastitą sergančių karvių kūno masė buvo 5 proc. (p<0,05) didesnė nei sveikų karvių. 1 diena iki diagnozuojant mastitą sergančių karvių kūno masė buvo 5 proc. (p<0,05) didesnė nei sveikų karvių. Ligos diagnozavimo dieną mastitu sergančių karvių kūno masė buvo 4 proc. (p>0,05) didesnė nei sveikų.
8 pav. Sveikų ir mastitu sergančių karvių kūno masės kitimas 3 parų laikotarpyje iki ligos
diagnozavimo
3.2. Fiziologinių parametrų pokyčiai iki diagnozuojant endometritą
Tiriamo laikotarpio metu karvių, kurioms buvo diagnozuotas endometritas, pieno kiekis buvo vidutiniškai 18 proc.(p<0,001) mažesnis nei sveikų karvių. 3 ir 2 dienos iki diagnozuojant endometritą sergančių karvių pieno kiekis buvo 17 proc. (p<0,001) mažesnis nei sveikų karvių. 1 diena iki diagnozuojant endometritą ir ligos diagnozavimo dieną sergančių karvių pieno kiekis buvo 20 proc. (p<0,001) mažesnis nei sveikų karvių. (4 priedas)
670.01 669.49 664.53 654.90 625.47 635.40 633.03 632.02 600.00 610.00 620.00 630.00 640.00 650.00 660.00 670.00 680.00 3 2 1 0 K ūn o m asė, k g
Dienos iki ligos diagnozavimo
Mastitas Sveikos
26 9 pav. Sveikų ir endometritu sergančių karvių pieno kiekio kitimas 3 parų laikotarpyje iki ligos
diagnozavimo
Tiriamo laikotarpio metu karvių, kurioms buvo diagnozuotas endometritas, aktyvumas žingsniais buvo vidutiniškai 8 proc.(p<0,05) mažesnis nei sveikų karvių. 3 dienos iki diagnozuojant endometritą sergančių karvių aktyvumas žingsniais buvo 5 proc. (p>0,05) mažesnis nei sveikų karvių. 2 dienos iki diagnozuojant endometritą sergančių karvių aktyvumas žingsniais buvo 8 proc. (p>0,05) mažesnis nei sveikų karvių. 1 diena iki diagnozuojant endometritą sergančių karvių aktyvumas žingsniais buvo 11 proc. (p<0,05) mažesnis nei sveikų karvių. Ligos diagnozavimo dieną endometritu sergančių karvių aktyvumas žingsniais buvo 9 proc. (p>0,05) mažesnis nei sveikų.
10 pav. Sveikų ir endometritu sergančių karvių aktyvumo kitimas 3 parų laikotarpyje iki ligos
diagnozavimo 41.73 42.33 42.25 42.23 50.18 50.93 52.88 52.75 35.00 37.00 39.00 41.00 43.00 45.00 47.00 49.00 51.00 53.00 55.00 3 2 1 0 P ien o k iek is , k g
Dienos iki ligos diagnozavimo
Endometritas Sveikos 486.67 451.15 442.04 441.05 511.17 493.00 496.57 486.83 430.00 440.00 450.00 460.00 470.00 480.00 490.00 500.00 510.00 520.00 3 2 1 0 A k ty v u m as, žin gs niais
Dienos iki ligos diagnozavimo
Endometritas Sveikos
27
Tiriamo laikotarpio metu karvių, kurioms buvo diagnozuotas endometritas, kūno masė buvo vidutiniškai 4 proc.(p<0,005) didesnė nei sveikų karvių. 3 dienos iki diagnozuojant endometritą sergančių karvių kūno masė buvo 5 proc. (p>0,05) didesnė nei sveikų karvių. 2 ir 1 diena iki diagnozuojant endometritą bei jo diagnozavimo metu sergančių karvių kūno masė buvo 3 proc. (p>0,05) didesnė nei sveikų karvių.
11 pav. Sveikų ir endometritu sergančių karvių kūno masės kitimas 3 parų laikotarpyje iki ligos
diagnozavimo
3.3. Fiziologinių parametrų pokyčiai iki diagnozuojant ketozę
Tiriamo laikotarpio metu karvių, kurioms buvo diagnozuota ketozė, pieno kiekis buvo vidutiniškai 61 proc.(p<0,001) mažesnis nei sveikų karvių. 3 dienos iki diagnozuojant ketozę sergančių karvių pieno kiekis buvo 49 proc. (p<0,001) mažesnis nei sveikų karvių. 2 dienos iki diagnozuojant ketozę sergančių karvių pieno kiekis buvo 56 proc. (p<0,001) mažesnis nei sveikų karvių. 1 diena iki diagnozuojant ketozę sergančių karvių pieno kiekis buvo 64 proc. (p<0,001) mažesnis nei sveikų karvių. Ligos diagnozavimo dieną ketoze sergančių karvių pieno kiekis buvo 73 proc. (p<0,001) mažesnis nei sveikų.
658.01 656.45 653.93 649.16 625.47 635.40 633.03 632.02 615.00 620.00 625.00 630.00 635.00 640.00 645.00 650.00 655.00 660.00 665.00 K ūn o m as ė, k g
Dienos iki ligos diagnozavimo
Endometritas Sveikos
28 12 pav. Sveikų ir ketoze sergančių karvių pieno kiekio kitimas 3 parų laikotarpyje iki ligos
diagnozavimo
Tiriamo laikotarpio metu karvių, kurioms buvo diagnozuota ketozė, aktyvumas žingsniais buvo vidutiniškai 29 proc.(p<0,001) mažesnis nei sveikų karvių. 3 dienos iki diagnozuojant ketozę sergančių karvių aktyvumas žingsniais buvo 23 proc. (p<0,001) mažesnis nei sveikų karvių. 2 dienos iki diagnozuojant ketozę sergančių karvių aktyvumas žingsniais buvo 24 proc. (p<0,001) mažesnis nei sveikų karvių. 1 diena iki diagnozuojant ketozę sergančių karvių aktyvumas žingsniais buvo 30 proc. (p<0,005) mažesnis nei sveikų karvių. Ligos diagnozavimo dieną ketoze sergančių karvių aktyvumas žingsniais buvo 39 proc. (p<0,001) mažesnis nei sveikų. (5 priedas)
13 pav. Sveikų ir ketoze sergančių karvių aktyvumo kitimas 3 parų laikotarpyje iki ligos
diagnozavimo 25.59 22.51 18.92 14.39 50.18 50.93 52.88 52.75 10.00 15.00 20.00 25.00 30.00 35.00 40.00 45.00 50.00 55.00 60.00 3 2 1 0 P ien o k iek is , k g
Dienos iki ligos diagnozavimo
Ketoze Sveikos 395.93 373.73 347.80 296.47 511.17 493.00 496.57 486.83 250.00 300.00 350.00 400.00 450.00 500.00 550.00 3 2 1 0 A k ty v u m as, ži ng sn iais
Dienos iki ligos diagnozavimo
Ketoze Sveikos
29
Tiriamo laikotarpio metu karvių, kurioms buvo diagnozuota ketozė, kūno masė buvo vidutiniškai 10 proc. (p<0,001) mažesnė nei sveikų karvių. 3 dienos iki diagnozuojant ketozę sergančių karvių kūno masė buvo 7 proc. (p<0,005) mažesnė nei sveikų karvių. 2 dienos iki diagnozuojant ketozę sergančių karvių kūno masė buvo 9 proc. (p<0,01) mažesnė nei sveikų karvių. 1 diena iki diagnozuojant ketozę sergančių karvių kūno masė buvo 11 proc. (p<0,01) mažesnė nei sveikų karvių. Ligos diagnozavimo dieną ketoze sergančių karvių kūno masė buvo 12 proc. (p<0,001) mažesnė nei sveikų karvių.
14 pav. Sveikų ir ketoze sergančių karvių kūno masės kitimas 3 parų laikotarpyje iki ligos
diagnozavimo 584.77 576.88 564.10 556.33 625.47 635.40 633.03 632.02 545.00 555.00 565.00 575.00 585.00 595.00 605.00 615.00 625.00 635.00 645.00 3 2 1 0 K ūn o m asė, kg
Dienos iki ligos diagnozavimo
Ketoze Sveikos
30
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Laikotarpiu nuo 2019 vasario mėnesio iki 2019 lapkričio mėnesio ūkyje X buvo renkami duomenys apie atrinktas po apsiveršiavimo sergančias ir sveikas pienines karves iš ūkyje įdiegtos GEA DairyPlan C21 Version 5.2 bandos valdymo sistemos. Jos pagalba buvo analizuotas karvių pieno kiekis, elektrinis pieno laidumas, kūno masė bei aktyvumas.
Pieno kiekis yra naudingas po apsiveršiavimo atsirandančių ligų diagnostinis rodiklis.(19) Mūsų tyrimo metu nustatyta, kad prieš diagnozuojant mastitą sumažėja karvių pieno kiekis. Per paskutines 3 dienas iki diagnozuojant mastitą pieno kiekis sumažėjo vidutiniškai 27 proc. (p<0,001). R. Antanaitis ir bendraautoriai (52) taip pat nustatė, jog mastitu sergančių karvių pieno kiekis būna 55,7 proc. mažesnis nei sveikų. Pieno kiekio sumažėjimas mastito metu yra labiausiai susijęs su tuo, kad dėl uždegimo yra fiziškai pažeidžiama pieno liaukos parenchima. (79)
E.Norberg nustatė glaudų ryšį tarp karvių sergamumo mastitu ir jų elektrinio pieno laidumo.(29) Mūsų tyrimo metu karvėms, kurios susirgo mastitu, per paskutines 3 dienas iki ligos diagnozavimo nustatytas vidutiniškai 5 proc. (p<0,001) didesnis elektrinis pieno laidumas lyginant su sveikomis karvėmis. J.M. Lukas ir bendraautoriai (21) taip pat nustatė, kad karvės, kurioms pasireiškia mastitas, pasižymi vidutiniškai 2,7 proc. didesniu elektriniu pieno laidumu nei sveikos. Kai karvės pieno liaukoje išsivysto infekcija, elektrinis pieno laidumas padidėja dėl išaugusios Na+
bei Cl- jonų koncentracijos piene.(29) Kadangi tik mastito atveju šis rodiklis reikšmingai skyrėsi nuo sveikų karvių, jis yra gana specifiškas mastito diagnozavimui.
Karvės aktyvumas yra vertinga priemonė, leidžianti numatyti po apsiveršiavimo pasireiškiančias ligas.(37) Mūsų tyrimo metu vertinant mastitu sergančių karvių aktyvumą buvo nustatyta, kad per paskutines 3 dienas iki ligos pasireiškimo jis buvo vidutiniškai 13 proc. (p<0,001) mažesnis nei sveikų karvių. M.L. Stangaferro ir bendraautoriai (72) taip pat pastebėjo, kad sergančių mastitu karvių aktyvumas buvo mažesnis nei sveikų. R. Antanaitis ir bendraautoriai (52) nustatė, kad sergančių mastitu karvių aktyvumas sumažėja net 47,5 proc. lyginant su sveikomis. Sergant sumažėja karvių apetitas, jos rečiau eina prie šėryklų, todėl mažiau juda ir sumažėja pedometrais fiksuojamas aktyvumas. (37)
Šio tyrimo metu nustatyta, kad mastitu labiau linkusios sirgti karvės, kurių kūno masė yra vidutiniškai 5 proc. (p<0,001) didesnė nei sveikų. Tą patį nustatė ir R. Antanaitis bei bendraautoriai, jų tyrimo metu mastitu sirgusios karvės buvo 9,5 proc. sunkesnės negu sveikos. (52) Berry D.P. ir bendraautoriai (80) nustatė, kad sunkesnėms karvėms yra didesnė galimybė susirgti klinikiniu mastitu, tačiau, apskritai paėmus, kūno svoris yra mažai reikšmingas tešmens sveikatingumui.
Sergant gimdos infekcijomis dėl išsiskiriančių citokinų sumažėja karvių apetitas, jos mažiau suvalgo ir taip sumažėja medžiagų, reikalingų pieno gamybai, kiekis.(81) Šio tyrimo metu tiriant
31
endometritu sergančias karves didžiausias kritimas buvo nustatytas matuojant pieno kiekį. Per paskutines 3 dienas iki diagnozuojant endometritą, sergančių karvių pieno kiekis buvo vidutiniškai 18 proc. (p<0,001) mažesnis nei sveikų. Panašius rezultatus gavo ir R.Antanaitis bei bendraautoriai (52), jų tyrimo metu endometritu sergančių karvių pieno produkcija sumažėjo 15,9 proc. Tačiau J. Dubuc ir bendraautoriai (73) nustatė, kad endometritas neturėjo jokios įtakos karvių pieno kiekio kitimui.
Taip pat karvėms, kurioms diagnozuotas endometritas, 3 dienų laikotarpyje iki ligos pasireiškimo buvo nustatytas vidutiniškai 8 proc. (p<0,05) mažesnis aktyvumas nei sveikoms. R. Antanaitis ir bendraautoriai (52) nustatė, kad pagrindinis bandos valdymo sistemos registruojamas parametras, kuris gali būti patikimai siejamas su endometritu, yra judrumas. Jų tyrimo metu endometritu sergančių karvių judrumas buvo 30 proc. mažesnis nei sveikų.
Stebint karvių, kurioms buvo diagnozuotas endometritas, kūno masę buvo nustatyta, kad ji buvo vidutiniškai 4 proc. (p<0,001) didesnė nei sveikų. Tačiau turint galvoje svarstyklių paklaidą, toks skirtumas nėra reikšmingas ir būtų mažai naudingas diagnozuojant endometritą.
Buvo stebimas ir analizuojamas endometritu sergančių karvių elektrinis pieno laidumas. Tačiau jis buvo statistiškai nepatikimai 1 proc. didesnis nei sveikų karvių, todėl šis parametras buvo nustatytas kaip nereikšmingas diagnozuojant endometritą.
Fiksuojant ir analizuojant karvių, kurioms buvo diagnozuota ketozė parametrus, didžiausias skirtumas nuo sveikų karvių grupės buvo nustatytas matuojant pieno kiekį. Per paskutines 3 dienas iki ligos diagnozavimo sergančių karvių jis buvo vidutiniškai 61 proc. (p<0,001) mažesnis ne sveikų. Tai buvo pats ryškiausias pieno kiekio kritimas tarp visų tirtų ligų po apsiveršiavimo. R. Schultz ir bendraautoriai (74) taip pat nustatė, kad ketoze sergančių karvių pieno kiekis būna mažesnis. Jų tyrimas parodė, kad intensyviausiai pieno kiekis mažėja likus dar 2 savaitėm iki diagnozuojant ketozę. Tuomet primilžis mažėja po 3,0 - 5,3 kg per dieną. Karvės sergančios ketoze turi neigiamą energijos balansą, būna sutrikęs jų apetitas arba jos iš vis nustoja ėsti. Todėl mažėja medžiagų pieno produkcijai ir pradeda kristi pieno kiekis.(7) Tačiau kito tyrimo metu I.R.Dohoo ir bendraautoriai (75) nustatė, kad ketozės metu pieno produkcija padidėja maždaug 2,5 proc. per laktaciją. Autorių teigimu taip galėjo nutikti dėl taikomo gydymo ir taip didinamo gliukozės kiekio karvės organizme bei todėl, kad ketoze dažniau susirgdavo labai produktyvios karvės.
Tyrimo metu taip pat stipriai krito ketoze sergančių karvių aktyvumas. 3 dienų laikotarpyje iki ligos diagnozavimo jis buvo vidutiniškai 29 proc. (p<0,001) mažesnis nei kontrolinės grupės karvių. N.A.Najm bei bendraautoriai (76) taip pat nustatė, kad ketoze sergančių karvių aktyvumas per pirmas 70 laktacijos dienų buvo vidutiniškai 52,6% mažesnis nei sveikų. Hajek F. ir bendraautoriai nustatė, kad likus 5 dienoms iki ketozės diagnozavimo galima pastebėti karvės aktyvumo sumažėjimą.(82) Tačiau R.Antanaitis ir kiti (77) panašaus tyrimo metu nustatė, kad ketoze sergančių karvių aktyvumas
32
buvo 9,8 proc. didesnis nei sveikų. Sergančių karvių aktyvumas galėjo padidėti dėl ligos sukelto streso.
Lyginant ketoze sergančių karvių kūno masės skirtumą nuo sveikų karvių grupės, buvo nustatyta, kad ketoze sergančioms karvėm paskutinėmis 3 dienomis iki ligos diagnozavimo reguliariai mažėjo svoris. Per tirtą periodą jų kūno masė buvo vidutiniškai 10 proc. (p<0,001) mažesnė nei sveikų. J.O.L.King (78) tyrimo metu taip pat nustatė, kad ketoze susirgusių karvių kūno masė sumažėjo vidutiniškai 11,91 proc. Karvės kūno masės kritimas pasireiškia dėl neigiamo energijos balanso ir suprastėjusio apetito.
Tyrimo metu buvo fiksuojamas ir analizuojamas ketoze sergančių karvių elektrinio pieno laidumo kitimas. Tačiau jis buvo vidutiniškai vos 1 proc. (p>0,05) didesnis nei sveikų karvių. Dėl mažos reikšmės ir statistinio nepatikimumo, šis parametras nėra reikšmingas diagnozuojant ketozę.
Apibendrinus galima teigti, kad tinkamai analizuojant kompiuterinės bandos valdymo programos fiksuojamus duomenis ir jų pokyčius galima iš anksto numatyti ligų po apsiveršiavimo, tokių kaip mastitas, endometritas ir ketozė, pasireiškimą. Ankstyvas šių ligų diagnozavimas gali padėti užkirsti joms kelią bei išvengti finansinių nuostolių.
33
5. IŠVADOS
1. Ūkyje, kuriame buvo atliktas tyrimas, mastitas yra diagnozuojamas pagal tešmens ketvirčių padidėjusią temperatūrą, patinimą bei skausmingumą taip pat atliekamas Kalifornijos mastito testas somatinių ląstelių kiekiui piene nustatyti. Endometritas diagnozuojamas rektalinio tyrimo metu pagal gimdos ragų dydį bei išskyrų iš lytinių takų pobūdį. Ketozė nustatoma iš sistemos duomenų stebint karvės pieno kiekio ir kūno masės sumažėjimą taip pat atliekamas šlapimo tyrimas nustatant ketoninių kūnų koncentraciją.
2. Atlikus duomenų analizę nustatyta, kad:
a. pieno kiekio bei karvės aktyvumo sumažėjimas ir elektrinio pieno laidumo padidėjimas gali būti laikomi mastito atsiradimo požymiais, nes karvėms, sergančioms mastitu, 3 parų laikotarpyje iki diagnozuojant ligą pieno kiekis sumažėja vidutiniškai 27 proc., elektrinis pieno laidumas padidėja 5 proc., aktyvumas sumažėja 13 proc. b. diagnozuojant endometritą, kaip papildomi diagnostiniai rodikliai gali būti pieno
kiekio ir aktyvumo sumažėjimas, nes karvėms, kurioms diagnozuotas endometritas, 3 parų laikotarpyje iki jo pasireiškimo pieno kiekis sumažėja vidutiniškai 18 proc., aktyvumas sumažėja 8 proc.
c. pieno kiekio, aktyvumo bei kūno masės sumažėjimas po apsiveršiavimo turėtų būti vertinamas kaip ketozės atsirado požymis, nes ketoze sergančioms karvėms 3 parų laikotarpyje iki diagnozuojant ligą pieno kiekis sumažėjo vidutiniškai 61 proc., 29 proc. sumažėjo karvių aktyvumas ir 10 proc. sumažėjo jų kūno masė.
3. Bandos valdymo sistemų fiksuojamų parametrų kitimas nenurodo specifinės ligos, tačiau mokant tinkamai analizuoti duomenis, tai gali būti labai naudinga priemonė ūkio veterinarijos gydytojui, padedanti iš anksto pastebėti artėjančias ligas, tokias kaip mastitas, endometritas ir ketozė ir suteikianti laiko užkirsti joms kelią arba prislopinti jų eigą.
34
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Siekiant iš anksto diagnozuoti artėjančias ligas po apsiveršiavimo būtina analizuoti kompiuterinės bandos valdymo sistemos duomenis.
2. Po apsiveršiavimo pastebėjus vidutiniškai 27 proc. mažėjantį karvės pieno kiekį ir 13 proc. mažėjantį aktyvumą bei vidutiniškai 5 proc. padidėjusį elektrinį pieno laidumą galima įtarti mastitą.
3. Endometrito diagnostikai tikslinga tirti ne tik išskyras iš gimdos, bet ir bandos valdymo sistemos fiksuojamus rodiklius, nustatyta, kad vidutiniškai 18 proc. sumažėjus pieno kiekiui ir 8 proc. sumažėjus aktyvumui galima įtarti endometritą.
4. Jei karvei po apsiveršiavimo pieno kiekis sumažėja vidutiniškai 61 proc., aktyvumas sumažėja 29 proc., o kūno masė sumažėja 10 proc., tai gali būti signalas, kad tokia karvė susirgs ketoze.
35
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. M. Derks, T. van Werven ,H. Hogeveen and W. D. J. Kremer. Associations between farmer paticipation in veterinary herd health management programs and farm performance. Utrecht University, Yalelaan 7, 3584 CL Utrecht, the Netherlands; 2014. p. 1336-1347. 2. M. Derks, T. van Werven ,H. Hogeveen and W. D. J. Kremer. Veterinary herd health
management programs on dairy farms in the Netherlands: Use, execution, and relations to farmer characteristics. Utrecht University, Yalelaan 7, 3584 CL Utrecht, the Netherlands; 2013. p. 1623-1637.
3. Antanaitis R., Žilaitis V., Kučinskas A. Šliužo dislokacijos ankstyvosios diagnozės bei pooperacinio pasveikimo galimybių įvertinimas kompiuterine bandos valdymo programa. Veterinarija ir zoologija; 2009. T. 45 (67). p. 3-7.
4. Kudla Deivydas. Šviežiapienių karvių sveikatos būklės vertinimas, panaudojant keletos kraujo biocheminių ir bandos programa fiksuojamų rodiklių kaitą. Stambiųjų gyvūnų klinika, Kaunas; 2018.
5. Ahmadzadeh A, McGuire M,A., Dalton,J.,C.,C. Interaction between clinical mastitis, other diseases and reproductive performance in dairy cows. WCDS Advances in Dairy Technology (2010) Volume 22; 2010. p. 83-95.
6. Cook N. B., Ward W.R., & Dobson H. Concentrations of ketones in milk in early lactation, and reproductive performance of dairy cows. Veterinary Record, 148 (25); 2001. p. 769-772. 7. Antanaitis Ramūnas. Stambių atrajotojų medžiagų apykaitos ligos. Stambiųjų gyvūnų klinika,
Kaunas; 2018. p. 4-12.
8. Sheldon, I. M., G. S. Lewis, S. LeBlanc, and R. O. Gilbert. Defining postpartum uterine disease in cattle. Theriogenology; 2006. p. 1516–1530.
9. Melendez, P., J. McHale, J. Bartolome, L. F. Archbald, and G. A. Donovan. Uterine involution and fertility of Holstein cows subsequent to early postpartum PGF2α treatment for acute puerperal metritis. J. Dairy Sci; 2004. p. 3238–3246.
10. Huzzey, J. M., D. M. Veira, D. M. Weary, and M. A. G. von Keyserlingk. Prepartum behavior and dry matter intake identify cows at risk for metritis. J. Dairy Sci; 2007. p. 3220–3233. 11. Susan E. Aiello, Michael A. Moses. The Merck Veterinary Manual, 11th Edition.The Merck
Publishing Group, USA; 2016. p. 1024, 1358,1368,1369.
12. Sheldon IM, Dobson H. Postpartum uterine health in cattle. Animal Reproduction Sciene; 2004. p. 295-306.
