LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS
AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
JOKŪBAS ASTRAVAS
Pieninių karvių distokijų prognostinė diagnostika
Prognostic diagnosis of dystocia in dairy cattle
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. dr. Vytuolis Žilaitis
2
DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pieninių karvių distokijų prognostinė diagnostika“
1. Yra atliktas mano paties (pačios);
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe
(data) (autoriaus vardas pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO
GYNIMO
(data) (Darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(KLINIKOJE)
(data) (Katedros (klinikos) vedėjo (-os) (parašas) vardas pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) _ 2) _ (vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1 LITERATŪROS APŽVALGA ... 9 1.1 Atvedimo fiziologija ... 91.2 Hormonų pasikeitimas atvedimo metu... 10
1.3 Distokija ... 11
1.3.1 Distokijų rūšys ... 11
1.3.2 Distokijos formų vertinimas ... 12
1.4 Veiksniai, turintys įtakos karvių distokijoms ... 12
1.4.1 Sezono įtaka ... 12
1.4.2 Netinkama veršelio pozicija atvedimo metu ... 13
1.4.3 Gimdos plyšimų ir dvynukų atvedimo įtaka ... 14
1.4.4 Veršelio dydžio ir karvės dubens srities kaulų įtaka ... 15
1.4.5 Karvės kūno svorio veršiavimosi metu ir karvės amžiaus veršiuojantis įtaka ... 15
1.4.6 Veršingumo trukmė ir akušerinė pagalba veršiuojantis ... 16
1.4.7 Veislės ir spermos įtaka ... 16
1.4.8 Makšties ar gimdos kaklelio stenozės įtaka ... 17
1.5 Kalcio koncentracija kraujyje prieš ir po apsiveršiavimo ... 17
1.6 Temperatūros pokyčiai prieš ir po apsiveršiavimo ... 18
2 TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 19
3 Tyrimų rezultatai ... 24
4 REZULTATŲ APTARIMAS ... 31
5 IŠVADOS ... 34
REKOMENDACIJOS ... 35
4
SANTRAUKA
Viena Lietuvoje kultivuojamų ūkio šakų – pieninė ūkininkystė. Didėjant karvių produktyvumui, stambėjant ūkiams, susiduriama su karvių sveikatingumo problemomis – itin aktuali yra reprodukcinis sveikatingumas. Holšteinizacija susijusi su vaisiaus stambumu, todėl lygiuojantis į pasaulinę tendenciją, holšteinizuojant pieninius galvijus susiduriama su apsunkinto atvedimo atvejais – distokija. Distokija – tai vaisiaus užstrigimas dubens kaulų srityje, nepaisant gimdos susitraukimų. Tai prailgintas ir sudėtingas veršiavimasis, kartais reikalaujantis specialių įrankių. Mūsų tyrimo metu buvo tirtos 42 karvės, kurios buvo suskirstytos į 3 grupes: pagal amžių, pagal veislę ir pagal produktyvumą. Karvei veršiuojantis, akušerinės pagalbos metu buvo įsivertinama distokijos forma: 0 – karvė apsiveršiavo pati, suteikti pagalbos nereikėjo, 2 – karvei reikėjo suteikti pagalbą nestipriai padedant patraukti veršelį už kojyčių, 3 – veršelį reikėjo traukti ekstraktoriumi ar kitomis pagalbinėmis priemonėmis, 4 – veršelis buvo netinkamoje pozicijoje, reikėjo jį atstatyti ir ištraukti naudojant ekstraktorių. Nustačius distokijos formą ir ištraukus veršelį, karvei buvo paimamas kraujas iš uodegos venos, bei pamatuojama rektinė temperatūra iškart po apsiveršiavimo, bei po paros.
Karvės amžius ir produktyvumas turi įtakos distokijoms, 1 laktacijos karvėms distokijos pasireiškė 4,77 proc. mažiau negu 2–4 ir 4,76 proc. daugiau nei 5–7 laktacijos karvėms. Sunki distokijos forma pasitaikė 9,52 proc. dažniau 2–4 laktacijų karvėms nei 5–7 laktacijų karvėms (p<0,05). Karvėms, kurių produktyvumas yra iki 8 000 litrų distokija pasireiškė 7,14 proc. daugiau nei karvėms, kurių laktacijos primilžis yra 8 000–10 000 litrų ir 33,32 proc. daugiau už karves, kurių laktacijos primilžis yra 10 000 litrų ir daugiau (p<0,05). Veislė turi įtakos distokijoms pasireikšti: holšteinizuotoms Lietuvos žalosioms distokija pasireiškė 2,38 proc. daugiau nei Lietuvos žalosioms (p>0,05). Kraujo serumo kalcio koncentracija siejasi su distokijų pasireiškimu. Karvių, kurių kraujo serume kalcio koncentracija yra daugiau negu 2,0 mmol/l, distokija pasireiškė 16,66 proc. dažniau nei karvėms, kurių kalcio serumo koncentracija yra <2,0mmol/l. Tačiau karvės, kurių kalcio koncentracija buvo didesnė nei 2,0mmol/l, turėjo lengvesnes distokijos formas, lyginant su karvėmis, kurių kalcio koncentracija kraujyje mažiau už 2,0mmol/l (p<0,05).
5
SUMMARY
In Lithuania, one of the cultivated branch of farming is dairy farming. With increasing porductivity of cows and bigger farms we encounter cow health problems, especially reproductive health. Holsteinization is related with fetus size, therefore in line with the global trend with holsteinizating dairy cattle we encounter cases of difficult delivery which are dystocia. It is a prolonged and difficult calving, sometimes requiring special tools. During our study, we had 42 cows, which we divided into 3 groups: age, breed and production. During calving we identified forms of dystocia: 0- cow calved withoun need of assistance, 1 – during calving, we assist with sligt pulling force, 2 – the calf was pulled out by using calf puller (using great force), 3 – the calf was repositioned and then pulled out using calf puller. After identifieing form of dystocia and pulling out the calf, we took blood samples from vena coccygea and we measured the rectal temperature of the cow just after te parturition and 1 day after.
Cow age and production affects dystocia, in 1st lactation cows dystocia occured 4,77 % less, than 2nd-4th lactation cows and 4,76 % more than 5th-7th lactation cows. Severe form of dystocia occured 9,52 % more in 2nd-4th lactation cows than 5th-7th lactation cows (p<0.05). Cows with productivity under 8000 liters dystocia occured 7,14 % more than cows with productivity 8000-10000 liters and 33,32 % more than cows with productivity of 8000-10000 liters or greater (p<0.05). Breed also affects dystocia: in holsteinized Lithuanian red dystocia occurred 2,38 % more, than in Lithuanian red (p>0.05). Blood serum calcium is related with occurrence of dystocia. In cows with blood serum calcium levels above 2,0 mmol/l dystocia occured 16,66 % more than in cows with blood serum calcium levels below 2,0 mmol/l. But cows with blood serum calcium levels above 2,0 mmol/l had milder forms of dystocia, than cows with blood serum calcium levels above 2,0 mmol/l (p<0.05).
6
SANTRUMPOS
PGF2α – (angl. prostaglandin F2α) prostaglandinas F2α; Ca – (angl. Calcium) kalcis
ml – mililitras
pvz. – pavyzdžiui
7
ĮVADAS
Viena Lietuvoje kultivuojamų ūkio šakų – pieninė ūkininkystė. Didėjant karvių produktyvumui, stambėjant ūkiams, susiduriama su karvių sveikatingumo problemomis – itin aktuali yra reprodukcinis sveikatingumas. Holšteinizacija susijusi su vaisiaus stambumu, todėl lygiuojantis į pasaulinę tendenciją, holšteinizuojant pieninius galvijus susiduriama su apsunkinto atvedimo atvejais – distokija. Distokija – tai vaisiaus užstrigimas dubens kaulų srityje, nepaisant gimdos susitraukimų. Tai prailgintas ir sudėtingas veršiavimasis, kartais reikalaujantis specialių įrankių. Nėra vieno plačiai naudojamo būdo nustatant distokijos lygmenį, tačiau Dematawewa ir Berger (1997) pasiūlė 5 lygmenų distokijos nustatymą: 1 – nėra problemų, karvė apsiveršiuoja pati, 2 – lengvas pagalbos suteikimas veršiuojantis, 3 – privaloma pagalba veršiuojantis, 4 – nemažos jėgos reikalaujanti pagalba veršiuojantis, 5 – didelės jėgos reikalaujantis veršiavimasis. Hansen et al. (2004) pasiūlė 4 lygmenų vertinimo sistemą: 1 – lengva, 2 – lengva, padedama veršiuotis, 3 – sunki, tačiau nereikalaujanti veterinarinės pagalbos, 4 – sunki, reikalaujanti veterinarinės pagalbos. Galvijų distokija gali sukelti nepalankių pasekmių, tokių kaip: pieno produkcijos nukritimas (Rajala and Grohn, 1998), riebalų, proteino ir pieno laktozės sumažėjimas bei somatinių ląstelių padaugėjimas piene (Berry et al., 2007). Be to, gali sumažėti galvijų vaisingumas (Weigel and Rekaya, 2000; Berry et al., 2007; Tenhagen et al., 2007), padidėti laiko tarpas tarp veršingumų (Dematawewa and Berger, 1997). Sunkūs apsiveršiavimai sukelia dažnesnius galvijų brokavimus, skerdimus (Lopez de Maturana et el., 2007) ar netgi mirtį. Distokija yra viena iš veršelių perinatalinio laikotarpio kritimo priežasčių (Chassagne et al., 1999). Yra daug kitų trūkumų, kuriuos sukelia distokija: šalčio tolerancijos sumažėjimas, susijęs su nukritusiu kortizolio ir padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje (Bellows and Lammoglia, 2000), bei didesnis imlumas metritui, placentos užsilaikymui, šliužo dislokacijai į kairę pusę (Correa et al., 1993), taip pat padidėja distokijos rizika karvės kitam veršiavimuisi (McDermott et al., 1992). Galvijų distokija yra žalingas ekonomikai veiksnys dėl brangaus gydymo, sudėtingų pirmojo ir vėlesnių veršiavimųsi (Dematewewa and Berger, 1997; Lopez de Meturana et al., 2007). Distokija reikalauja papildomų išlaidų veterinarų apsilankymams, atsiranda papildomų darbų savininkams bei ūkio darbuotojams. Skaičiuojant distokijų pasitaikymą procentais, tai gali sukelti nuostolį, siekiantį 30 dolerių telyčioms ir 10 dolerių karvėms (Dematewewa and Berger, 1997). Holšteinų ekonominiai nuostoliai dėl sudėtingų veršiavimųsi gali siekti 380 dolerių. Visa tai apibendrinus, galima teigti, kad galvijų distokija yra aktuali problema šiuolaikiniuose ūkiuose, todėl pasirinkau būtent šią baigiamojo darbo temą (1, 2).
8
Darbo tikslas: Nustatyti distokijų paplitimą produktyvių pieninių karvių bandoje.
Uždaviniai:
1. Įvertinti distokijų formų sąsają su karvės amžiumi ir produktyvumu.
2. Įvertinti karvių veislės sąsają su distokijų paplitimu.
9
1 LITERATŪROS APŽVALGA
1.1
Atvedimo fiziologija
Tradiciškai veršiavimosi procesas yra skirstomas į 3 atskirus etapus. Pirmasis etapas prasideda gimdos kaklelio išsiplėtimu, gimdos sienelės raumeninio sluoksnio susitraukimais ir vaisiaus pozicijos pasikeitimu (Noakes et al., 2001). Karvių gimdos kaklelis palaipsniui pradeda plėstis veršingumo etape ir sparčiau plečiasi prieš pat vaisiaus atvedimą (Taverne, 1992). Lytinių takų pasiruošimas vyksta be gimdos susitraukimų, tačiau veikiamas tipinių endokrinų pasikeitimų prieš atvedimą (relaksino išskyrimas, progesterono pasišalinimas ir padidėjęs estrogeno ir prostaglandinų išskyrimas (Challis and Lye, 1986), tačiau karvėms endogeninio relaksino vaidmuo yra neišaiškintas (Taverne, 1992). Gimdos sienelės raumeninio sluoksnio susitraukimai gali varijuoti priklausomai nuo rūšinių ir individualių ypatumų, jų ilgis, laikas, dažnumas ir amplitudė pakyla ir tampa reguliari vidutiniškai 12 valandų prieš 2-ajį atvedimo etapą. Pirmo veršiavimosi etapo pabaigoje gali prasidėti vaisiaus judėjimas, kurį sukelia gimdos spaudimas dėl gimdos sienelės raumeninio sluoksnio susitraukinėjimų. Išsiplėtimo fazėje vyrauja visceralinis skausmas dėl mechaninio apatinio gimdos segmento ir dėl gimdos kaklelio išsiplėtimo sureaguoja skausmo dirgiklių receptoriai (3,4,5).
Antrąjį veršiavimosi etapą charakterizuoja pilvo sienos susitraukinėjimai, amniono plyšimas ir vaisiaus pasišalinimas iš gimdos. Šioje fazėje įvyksta galutinis gimdos kaklelio išsiplėtimas, kurį inicijuoja atvedimo metu vykstanti nuolatinė gimdos stumiamoji jėga (Taverne, 1992). Tęsiantis atvedimo procesui lytinių takų išsiplėtimas sukelia gausų oksitocino išsiskyrimą iš hipofizės ir tai toliau paskatina gimdos sienelės raumeninio sluoksnio susitraukimus (Noakes et al., 2001). Šioje stadijoje vyrauja somatinis skausmas, kurį sukelia struktūrų aplink vaginą, dubens apatinio paviršiaus ir tarpvietės išsiplėtimas (4,6).
Į trečiajį veršiavimosi etapą įeina vaisiaus membranų pašalinimas. Šiame etape išlieka gimdos sienelės raumeninio sluoksnio susitraukinėjimai, tačiau jų amplitudė mažėja, patys susitraukimai dažnėja ir pasidaro nereguliarūs (Noakes et al., 2001), (6).
10
1.2 Hormonų pasikeitimas atvedimo metu
Pagal Goff, J. P. ir Horst, R. L. (1997) progesteronas yra dominuojantis atvedimo hormonas. Kraujo plazmoje progesterono lygis kyla iki 250 veršingumo dienos – maždaug tokiu laiku jo koncentracija būna didžiausia apie 7–8 ng/ml. Nuo 240 veršingumo dienos iki atvedimo dienos kraujo plazmoje progesterono koncentracija nukrenta iki maždaug 3–4 ng/ml. Veršiavimosi dieną progesterono koncentracija kraujyje nukrenta iki neaptinkamos koncentracijos. Estrogeno, esančio kraujo plazmoje, koncentracija ankstyvą veršingumo periodą yra ganėtinai žema ~20 pg/ml, tačiau veršingumo viduryje ji pakyla iki ~300 pg/ml (yra apie 10 kartų didesnė nei esant folikulinėje rujos ciklo fazėje). Estrogeno koncentracija išlieka stabili iki ~240 veršingumo dienos, po to pradeda iš lėto kilti. 7-ą dieną prieš veršiavimąsi estrogeno koncentracija pakyla iki ~2000pg/ml, prieš pat atvedimą estrono koncentracija didžiausia, t. y. 4000-6000 pg/ml (7,8).
Estrogeno ir progesterono koncentracijų pakitimas, kurį sukelia vaisius, prasideda apie 30 d. prieš atvedimą. Vaisiaus kortizolio sekrecija stimuliuoja placentą išskirti estrogeną, naudojant progesteroną kaip pirmtaką. 24–26 valandos iki atvedimo PGF2a koncentracija pradeda kilti, didžiausia jo koncentracija yra atvedimo metu. PGF2a sukelia liuteolizę ir toliau slopina gimdos progesterono sintezę, dėl ko smarkiai nukrenta progesterono koncentracija kraujyje veršiavimosi metu. Dieną prieš veršiavimąsi greit pradeda kilti prolaktino, kuris iš dalies yra atsakingas už priešpienio sintezę prieš pat atvedimą, koncentracija kraujo plazmoje. Kraujo plazmoje esantis kortizolis padidėja nuo 4–8 ng/ml 3 dienos prieš atvedimą iki 15–30 ng/ml atvedimo metu ir dieną po jo. Kortizolio sekrecija yra aiškiai išreiškiama karvėms, kurios po apsiveršiavimo išsivysto hipokalcemija (7,9).
Endogeninių opioidinių peptidų koncentracija ankstyvame veršingume yra labai maža, tačiau paskutinį veršingumo mėnesį β-endorfino koncentracija pakyla, kaip bebūtų iki 48 h, po apsiveršiavimo nukrenta iki pradinės koncentracijos. Metenkefalino (opioidas) koncentracija staigiai kyla veršiavimosi metu, manoma, jog opioidinių peptidų koncentracijos pakilimas veršiavimosi metu sumažina skausmo suvokimą karvei. Endorfinai ir enkefalinai yra stiprūs opioidų receptorių agonistai (7).
Pagal Shenavai, S., Preissing, S., Hoffmann, B., Dilly, M., Pfarrer, C., Özalp, G. R., Schuler, G. (2012) galvijų progesterono koncentraciją reguliuoja corpus luteum su priešdaliniu karvės progesterono kiekio sumažėjimu dėl liuteolizės (Hoffman et al., 1979). Galvijų placenta nereikšmingai prisideda prie sisteminės karvės progesterono koncentracijos vėlyvajame veršingume
11 (Comline et al., 1974; Conley and Ford, 1987), tačiau vis tiek sugeba išlaikyti didelį vietinį progesterono kiekį vaisiaus ir karvės sąsajoje (Tsumagari et al., 1994).
Galvijų placentos progesterono koncentracijos nutraukimas žymiai neprisideda išankstiniam progesteronui panaikinti. Išankstiniai placentos pokyčiai endokrino funkcijai sukelti, padidėjus
vaisiaus kortizolio koncentracijai, turi svarbų vaidmenį signalinėje kaskadoje, kontroliuojančioje
galvijų atvedimą, indikuojamą užsitęsusio veršingumo vaisiaus su pagumburio-hipofizės-antinksčių sutrikimais (Kennedy et al., 1957; Holm ir Short, 1962; Buczinski et al., 2007; Cornille et al., 2007). Iš šių pastebėjimų galimai daroma išvada, jog išankstiniai pasikeitimai galvijų endokrininei placentos funkcijai yra sukelti vaisiaus kortizolio koncentracijos padidėjimu, dėl ko išskiriami iki šiol nežinomos kilmės liuteolitiniai prostaglandinai. Remiantis šiais pastebėjimais buvo sudarytas signalinės kaskados, lydinčios galvijų atvedimą, hipotetinis modelis (10).
1.3
Distokija
1.3.1 Distokijų rūšys
Distokija apibrėžiama kaip bet koks atvedimas, kuris sumažina veršelio gyvybingumą, sužaloja karvę ar sumažina jos reprodukcinį potencialą ir sukelia svarbius ekonominius sutrikimus galvijininkystėje. Sudėtingų atvejų paplitimas turi įtakos verslo ekonomikai ir akušerijai. Be to, tai turi įtakos tolimesniam produkcijos mažėjimui, padidina perinatalinio laikotarpio mirtingumą, nevaisingumą. Tolimesni ekonominiai sutrikimai yra susiję su pačios karvės žūtimi. Distokijos skirstomos į dvi rūšis: karvės ir vaisiaus. Karvės distokiją sukelia lytinių takų susiaurėjimas/obstrukcija arba išstūmimo iš gimdos jėgos trūkumas. Vaisiaus distokiją gali sukelti per didelis vaisius lyginant su karvės dubens kaulais ir paties veršelio anomalijos (11).
Zhang et al. (1999) pasiūlė įvesti šią distokijos vertinimo sistemą: vaisiaus, karvės, kombinuotą vaisiaus ir karvės, genetinių ir aplinkos faktorių. Johanson ir Berger (2003) išskyrė efektus, kurie yra dažni duomenyse, efektus, kurie yra nedažni duomenyse, šių efektų sąveiką ir kvadrinius efektus. Meijering (1984) išskyrė 2 pagrindinius faktorius, turinčius įtakos distokijai: jie yra tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginiai veiksniai yra netinkama vaisiaus pozicija atvedimo metu, makšties plyšimas. Netiesioginiai – fenotipai, priklausantys nuo karvės ir vaisiaus, negenetiniai efektai ir genetiniai efektai (1)
12
1.3.2 Distokijos formų vertinimas
Laikas nuo antrosios veršiavimosi stadijos pradžios iki reikiamos akušerinės pagalbos suteikimo skiriasi ir gali varijuoti nuo dviejų iki trijų valandų. Nėra tikslaus būdo nustatant veršiavimosi sunkumą Damatewa ir Berger (1997) pasiūlė 5 formų vertinimo sistemą: 1 – be problemų, 2 – reikalauja nedidelės pagalbos, 3 – reikalaujanti akušerinės pagalbos, 4 – nemažos jėgos reikalaujanti, 5 – labai sunki. Hansen et al. (2004) pasiūlė 4 formų vertinimo sistemą: 1 – lengva, 2 – lengva su akušerine pagalba, 3 – sunki, tačiau nereikalaujanti veterinarinės pagalbos, 4 – sunki, reikalaujanti veterinarinės pagalbos. Ettema ir Santos (2004) taip pat pateikė 4 punktų vertinimo sistemą: 0 – nereikalaujanti pagalbos, gimsta gyvas veršelis, 1 – nereikalaujanti pagalbos, gimsta negyvas veršelis, 2 – reikalaujanti mažos pagalbos veršeliui ištraukti, 3 – sunkus atvedimas, priverstinai ištraukiant veršelį. Jacobsen et al. (2000) išskyrė tris distokijos lygius: nereikalaujantis pagalbos, reikalaujantis nedidelės traukos, reikalaujantis didelės traukos, o Johanson ir Berger (2003) išskyrė tik 2 lygmenis: reikalaujantis pagalbos ir nereikalaujantis pagalbos. Bellows ir Lammoglia (2000) pristatė šią vertinimo sistemą: 1 – nereikalaujanti pagalbos, 2 – reikalaujanti nedidelės pagalbos rankomis, 3 – reikalaujanti naudoti veršiavimosi stakles, 4 – cezario operacija. Phocas ir Laloe (2004) padarė panašiai ir distokijoms pasirinko tokia vertinimo sistemą: 1 – veršiavimasis be pagalbos, 2 – veršiavimasis lengvai traukiant veršelį, 3 – veršiavimasis naudojant mechaninius įrankius, 4 – cezario operacija arba embriotomija (1).
1.4
Veiksniai, turintys įtakos karvių distokijoms
1.4.1 Sezono įtaka
Irane atliktame tyrime buvo tiriamos holšteinų veislės karvės ir nustatyti faktoriai, turintys įtakos distokijai. Iš 55 577atvedimų 89,2 proc. nereikalavo pagalbos veršiuojantis, tačiau likusiems 10,8 proc. atvejų buvo reikalinga akušerinė pagalba. Sezonas, per kurį karvės veršiuodavosi, stipriai paveikė distokijos atvejų skaičių. Mažiausias distokijų skaičius buvo karvėms, kurios veršiavosi vasarą ir rudenį. Kaip ir buvo tikėtasi, vaisiaus lytis ir veršelių skaičius (vienas ar dvynukai) turėjo didelę įtaką distokijai. Karvei atvedant vieną veršelį 8,84 proc. atvestų telyčaičių buvo reikalinga pagalba, lyginant su buliukais – 12,5 proc. Rizika distokijai buvo kur kas didesnė atvedant dvynukus (12).
13
1.4.2 Netinkama veršelio pozicija atvedimo metu
Veršiavimasis, kai veršelis būna tinkamoje pozicijoje, t. y. priekinės galūnės ir galva yra gimdos pradžioje, būna lengvesnis, nei atvedimas, kurio metu veršelio galinės galūnės ir uodega
būna priekyje. Nix et al. (1998)pranešė, jog netinkama veršelio pozicija sukėlė tik 1 proc. distokijų,
o 70 proc. atvejų veršelio priekinės galūnės ir galva buvo gimdos pradžioje, likusi dalis – veršelio priekinės galūnės buvo permestos per galvą (1).
2 pav. Veršelio pozicija ištiestomis galinėmis kojomis (13) 3 pav. Normali veršelio pozicija (13)
(Medžiaga paimta iš: https://agrilifeextension.tamu.edu/) (Medžiaga paimta iš: https://agrilifeextension.tamu.edu/)
4 pav. Atvirkštinė veršelio pozicija (13) 5 pav. Užsilenkusi veršelio galva (13)
14
6 pav. Veršelis „atbulas“ ir aukštyn kojomis su 7 pav. Veršelis „atbulas“, su užsilenkusiomis
užsilenkusiomis galūnėmis (13) galinėmis kojomis (13)
(Medžiaga paimta iš https://agrilifeextension.tamu.edu/) (Medžiaga paimta iš https://agrilifeextension.tamu.edu/)
1.4.3 Gimdos plyšimų ir dvynukų atvedimo įtaka
Pasak Frazer et al. (1996), atvedimo metu raiščių išsitempimas yra ganėtinai nedidelis, lyginant su išdidėjusio gimdos rago išsitempimu, dėl ko gimda gali apsisukti prisitvirtinimo vietoje. Veršingumui įsibėgėjus, išdidėjęs gimdos ragas tempiasi nuo savo prisitvirtinimo vietos ir lokalizuojasi tarp didžiojo prieskrandžio, žarnų ir pilvo sienos. Dėl to vėlyvame veršingume karvės gimda turi polinkį plyšti, tačiau net ir tada, kai gimdos ragų asimetrija yra didžiausia, gimdos plyšimas yra neįprastas (1).
Dvynukų atvedimas holšteinų veislės galvijams parodė 10,5 kartų didesnę tikimybę distokijoms nei vieno veršelio atvedimas (Corea et al., 1993). Džersių ir holšteinų – fryzųveislės galvijai turėjo panašų procentinį pasiskirstymą (Berry et al., 2007). Mėsinių galvijų distokijų pasiskirstymas vyravo nuo 35,0 proc. iki 42,2 proc. dvynukams, palyginti, kai vieno veršelio atvedimas turėjo pasiskirstymą tik nuo 20,4 proc. iki 23,0 proc. (Gregory et al., 1990, 1996; Echternkamp ir Gregory, 1999). Netaisyklingos pozicijos pasiskirstymų vidurkis dvynukams vyravo nuo 7,2 proc. iki 78,9 proc., o vienam vaisiui nuo 2,7 proc. iki 21,8 proc. Apie 59,3 proc. dvynukų reikalavo akušerinės pagalbos juos ištraukiant, iš jų tik 15,9 proc. dvynukų esant normaliai pozicijai reikalavo pagalbos juos ištraukiant (1).
15
1.4.4 Veršelio dydžio ir karvės dubens srities kaulų įtaka
Veršelio dydis yra glaudžiai susijęs su distokija. Holšteinų veislės galvijams 1 kg vaisiaus svorio padidėjimas padidina distokijos tikimybę 13 proc. (Johanson ir Berger, 2003). Tiriant distokijas džersių ir holšteinų – fryzų veislių galvijams Berry et al. (2007) nustatė, jog distokijos tikimybė pasireikšti trečiam veršiavimuisi, kai veršelis sveria 20 kg – 1 proc., 30 kg – 2 proc., 40 kg – 5proc., 50 kg – 15proc. Tiriant angusų ir herefordų veislės galvijus, vaisiaus svoris buvo pagrindinis faktorius, susijęs su distokijų paplitimu (Bellows et al., 1971). Gregory et al. (1991) tirdamas mėsinius galvijus nustatė, jog vidutinis vaisiaus svoris distokijos atvejais pirmaveršėms karvėms buvo 4,2 kg didesnis (1,14).
Vaisiaus ir karvės proporcijų nesutapimas yra vienas pagrindinių distokijos sukėlėjų (Price ir Wiltbank, 1978), todėl siekiant to išvengti buvo bandoma sumažinti vaisiaus svorį (Andersen et al., 1993) ir užtikrinti adekvatų kergimą (King et al., 1993). Vaisiaus svoris ir dubens sritis prisideda prie 12–33 proc. distokijos atvejų telyčioms (Wolvetron et al., 1991). Veislės daroma įtaka distokijų paplitimui asocijuojama su atvesto veršelio svoriu, dubens kaulų struktūra ir dideliu dubens kaulų dimensijų skirtumu kai kuriose veislėse (15).
1.4.5 Karvės kūno svorio veršiavimosi metu ir karvės amžiaus veršiuojantis įtaka
Angusų veislės galvijams kūno svoris prieš atvedimą buvo reikšmingai, tačiau neigiamai koreliuotas su distokija (Bellows et al., 1971). Atliktuose tyrimuose aiškėja, jog karvės svoris angusų veislės galvijams buvo mažesnis nei herefordų; vyrauja reikšmingai neigiama koreliacija tarp karvės kūno svorio ir distokijos – tai akivaizdu visuose matavimo laikotarpiuose. Iš šių faktų buvo daroma išvada, jog esant mažesniam, nei optimaliam karvės svoriui prieš atvedimą, yra didesnė galimybė distokijai išsivystyti (1,16).
Pirmaveršės karvės turi didesnę tikimybę distokijoms negu vėlesnių laktacijų karvės. Mee (2008) pranešė, jog pagrindiniai distokijų tipai pirmaveršėms ir vėlesnių laktacijų karvėms yra skirtingi. Vaisiaus–dubens kaulų disproporcijos dažniau pasireikšdavo pirmaveršėms, o netinkamos vaisiaus padėties – vėlesnių laktacijų karvėms. Veršingoms telyčioms su dideliu vaisiumi ir su pilnai neišsivysčiusiais dubens kaulais distokijos rizika yra didžiausia (17).
16
1.4.6 Veršingumo trukmė ir akušerinė pagalba veršiuojantis
Mėsinių galvijų bandoje buvo stebėta pakilusi distokijos rizika karvėms, kurios turėjo ilgesnį veršingumo laikotarpį (Bennet ir Gregory, 2001). Danijos holšteinų galvijų bandoje buvo nustatytos tik menkos koreliacijos tarp veršingumo trukmės ir distokijos (Hansen et al., 2004). Herefordų ir angusų veislės taip pat nedavė aiškių duomenų, susijusių su veršingumo trukme ir distokija (Bellows et al., 1971). Tačiau Bellows et al. (1988) išsamiau ištyrė sunkius atvedimus karvėms, kurioms buvo suteikta ankstyva akušerinė pagalba. Pagalba buvo suteikiama pilnai išsiplėtus gimdos kakleliui. Veršiavimasis buvo lengvesnis, kai karvė gimdymo metu atvesdavo veršelį arba kai buvo pastebėta, jog karvė nesugeba atvesti veršelio be pagalbos. Kai kurie mokslininkai teigia, jog ilgesnis laiko tarpas tarp sėklinimų gali sukelti sunkesnius veršiavimusis (Enevoldsen and Sorensen, 1992) (1).
1.4.7 Veislės ir spermos įtaka
Pieno pramonėse, kurių statistiniai duomenys pateikiami, fenotipinės distokijos pasireiškimas pakilo Kanadoje, Švedijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau nepakito Australijoje, Norvegijoje (Heringstad et al., 2007) ir Airijoje. Tyrimas su Kanados holšteinų veislės karvėmis (Fatehi et al., 2006) atskleidė: nors fenotipinės distokijos tendencijos pakilo tarp 1997 ir 2003 metų, genetinės tendencijos išliko stabilios karvėms, tačiau mažėjo telyčioms. Švedų žalmargių veislės karvių fenotipinė tendencija distokijoms nežymiai pakilo telyčioms nuo 1980 metų ~2,5 proc. iki 2002 metų ~4 proc., tačiau išliko vienoda karvėms (Steinbock, 2006). Jungtinėse Amerikos Valstijose Meyer et al. (2001) parodė, jog nėra pasikeitimų distokijų paplitimams holšteinų veislės galvijams. 1985 ir 1996 metais distokijų paplitimas siekė 17,8 proc. telyčioms ir 6,1 proc. karvėms. Tačiau Gevrecki et al. (2006) pranešė apie distokijų paplitimą 22,6 proc. telyčioms ir 9,6 proc. karvėms tarp 2003 ir 2005 metų. Norvegų žalosioms karvėms fenotipinės tendencijos sunkiems apsiveršiavimams pakilo nuo 4 proc. (1991) iki 7 proc. (2001), tačiau distokijų paplitimas nepasikeitė (18,19).
Keli tyrimai nustatė distokijos ir negyvo atvesto veršelio skirtumus pieninio tipo karvėms, kai telyčaitės ir buliukai yra atvedami, naudojant standartinę ir seksuotą spermą. Seidel (2003) ir Weigel (2004) pranešė, jog didesnis kiekis atvestų telyčaičių naudojant seksuotą spermą sumažintų distokijos pasitaikymą, ypač pirmaveršėms telyčioms. Danijoje atliktuose lauko bandymuose Borchersen ir Peacock (2009) pranešė, jog negyvų arba kritusių po 24 valandų telyčaičių buvo 10 proc., o buliukų – 14 proc. Šie rezultatai buvo pasiekti naudojant seksuotą spermą. Lyginant su
17 standartine sperma, negyvų arba po 24 valandų kritusių telyčaičių buvo 12 proc., o buliukų 20 proc. (20,21).
1.4.8 Makšties ar gimdos kaklelio stenozės įtaka
Nepilnas makšties išsiplėtimas yra dažnesnis pirmaveršėms karvėms, tačiau nepilnas gimdos kaklelio išsiplėtimas dažnesnis vėlesnių laktacijų karvėms. Šios kondicijos siejamos su prastomis laikymo sąlygomis, gabenimu, aplinkos dirgikliais, priešlaikine akušerine pagalba, hormonų asinchronija ir priešlaikiniu veršiavimusi. Makšties stenozei bei distokijai pirmaveršėms karvėms rizika padidėja, kai jos veršiuojasi staklėse, o ne garduose ar ganykloje, todėl išsivysto atvedimo stresas, kuris skatina adrenalino ir kortizolio išsiskyrimą (Burton et al., 2006; Dufty, 1981) (18).
1.5
Kalcio koncentracija kraujyje prieš ir po apsiveršiavimo
Kalcis yra skvarbiausias mineralas organizme. Vidutiniškas kalcio poreikis organizme yra 15,4 mg Ca/kg kūno svorio (Hansard et al., 1954). Laktuojančiai karvei reikalingas kalcio kiekis siekia 1,23 g Ca/kg primilžio. Kalcio absorbcija priklauso nuo gaunamo jo kiekio, tačiau jo kiekis mažėja, kai pašare būna per didelė kalcio koncentracija (3).
Dauguma vėlesnių laktacijų karvių susiduria su hipokalcemija veršingumo metu, kadangi kalcis yra reikalingas vaisiaus augimui, klostrogenezei ir pieno produkcijai (Ramberg et al., 1984; Horst et al., 1994). Ūmi ir sunki hipokalcemija išsivysto, kai kalcio nuostoliai yra nuo 1,9 iki 2,8 g/kg priešpienio (Kume et al., 1998; Bojkovski et al., 2005; Abd El-Fattah et al., 2012) ir 1,1 g/kg pieno (Tsioulpas et al., 2007). Homeostatinis atsakas į kalcio koncentracijos sumažėjimą yra kaulų rezorbcijos ir skrandyje esančio kalcio rezorbcijos padidėjimas (Martin-Tereso ir Verstegen, 2011), taip pat kaulų akretacijos ir kalcio išskyrimo šlapime sumažėjimas (Ramberg et al., 1970, 1984; Grunberg et al., 2011). Šie metaboliniai pakitimai yra kontroliuojami prieskydinės liaukos hormonu (PTH) ir kalcitrioliu (1,25-di-hidroksivitaminas D3), kurie yra laikomi žinduolių pagrindiniais kalcio reguliatoriais (Ramberg et al., 1970, 1984) (22,23,24).
Subklinikinė hipokalcemija Jungtinėse Amerikos Valstijose varijuoja pagal laktacijas: 25 proc. telyčioms, 41 proc. antros laktacijos karvėms ir iki 54 proc. 3–5 laktacijų karvėms (Horst et al., 2003; Reinhardt et al., 2011). Sunku nustatyti optimalų laiką norint pastebėti subklinikinę hipokalcemiją ir jos pažeistas biologines funkcijas, kadangi kalcio homeostazė yra veikiama daugybės faktorių (Thilsing-Hansen et al., 2002; DeGaris and Lean, 2008). Kalcio homeostazė atvedimo metu yra indikuojama kalcio patekimu į organizmą, jo pasisavinimu iš virškinamojo
18 trakto, mobilizuoto kalcio, kuris yra sukauptas ir veršingumo metu suvartoto kalcio vaisiaus
vystymuisi, priešpieniui, kaulų akrecijai ir šlapimo išskyrimui (Ramberg et al., 1970; Martin-Tereso
ir Verstegen, 2011). Kadangi kalcis yra prarandamas vaisiaus vystymuisi ir krekenų gamybai, keliama hipotezė, jog jo kiekis pradeda mažėti prieš atvedimą (22,25,26).
Vėlesnių laktacijų karvėms atvedimo metu kalcio homeostazės mechanizmai yra smarkiai apkrauti, kadangi daug organizme esančio kalcio keliauja į pieno liaukas krekenų gamybai, todėl organizme jo sparčiai sumažėja. Tikslus laikas, kai kalcio koncentracija kraujyje pradeda kristi, yra neištirtas, išskyrus atvedimo metą, tačiau sutarta, jog kalcis pradeda kristi po apsiveršiavimo. Daugumai vėlesnių laktacijų karvių kalcio kiekis kraujo plazmoje nukrito, tačiau pirmaveršėms karvėms – ne. Lyginant su vidutine kalcio koncentracija 72 h prieš veršiavimąsi (2,32 mmol/L), plazmoje jis pradėjo kristi tik 9 valandos prieš atvedimą (2,13 mmol/L) ir liko nukritęs 48 valandos po veršiavimosi. Iš visų ištirtų karvių mažiausia kalcio koncentracija buvo 1,87 mmol/L. Regresijų analizės parodė, jog plazmoje esantis kalcis 12 valandų prieš atvedimą ir 24 valandų tarpe po atvedimo yra stipriai neigiamai veikiamas karvės amžiaus ir primilžio kiekio (22,27).
1.6
Temperatūros pokyčiai prieš ir po apsiveršiavimo
Kasdienis apsiveršiavusių karvių kūno temperatūros sekimas yra vienas iš pagrindinių klinikinės apžiūros elementų, norint nustatyti ankstyvas komplikacijas (Smith ir Risco, 2005). Normali karvės kūno temperatūra yra 38,6±0,5 °C (Andersson ir Jonasson, 1993); tačiau rektinės
temperatūros slenkstis po atvedimo, kuriuo nustatoma jog karvė karščiuoja, stipriai varijuoja (28).
Apie 64 proc. veršelių žūčių, kurias sukelia distokija (Patterson et al., 1987), nutinka 96 valandos po atvedimo ir apie 50 proc. šių atvejų būtų galima išvengti reikiamu metu suteikiant akušerinę pagalbą (Bellows et al., 1987). Weber (1910) pranešė, jog 28 valandos prieš apsiveršiavimą karvių temperatūra pradeda kristi. Vėlesni tyrimai rodo, jog karvių kūno temperatūra prieš atvedimą gali nukristi apie 1 laipsnį (Vollman ir Vollman, 1942). Dėl to Ewbank (1963) pasiūlė, jog karvė, kuriai pasireiškė veršiavimosi požymiai, neatsives, jei jos kūno temperatūra yra 38,9 laipsniai ar daugiau. Birgel et al. (1994) nustatė koreliacijas tarp kraujo serume esančio progesterono koncentracijos ir kūno temperatūros prieš apsiveršiavimą ir konstatavo, jog šių duomenų pasikeitimais galime nustatyti atvedimo laiką 22 valandų periode. Taigi, manoma, jog kūno temperatūros pokyčiai prieš apsiveršiavimą yra naudingi nustatant
19 apytikslį atvedimo laiką ir gali būti naudingi norint suteikti akušerinę pagalbą distokijos atvejais (25,29,30,31).
2 TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimo atlikimo vieta, trukmė, laikasTyrimas atliktas X ūkyje. Ūkis turi ~800 melžiamų karvių, ~100 užtrūkusių karvių ir maždaug 900 galvijų prieaugliui (telyčios, veršeliai). Melžiamos karvės laikomos pririšto laikymo principu, 3 – atskiruose tvartuose, tačiau vasarą išvedamos į ganyklas, kuriose lieka iki pat spalio vidurio. Ganyklose karvės taip pat suskirstomos į 3 atskiras bandas. Dominuojančios karvių veislės: anglerai, Lietuvos žalosios, holšteinai. Telyčios laikomos palaido laikymo fermose. Veršeliai iki savaitės yra laikomi atskiruose boksuose po 3–5 veršelius, po savaitės pergabenami į veršelių fermą, kurioje yra grupuojami pagal amžių ir laikomi po 10–12 viename gardelyje. Baigiamojo darbo tyrimas buvo atliktas gegužės–birželio mėnesiais, tyrimo trukmė – apie 1 mėnuo.
Tyrimo objektas
Tyrimui buvo pasirinktos 42 kliniškai sveikos karvės/pirmaveršės. Pirmaveršės n=13 bei vėlesnių laktacijų karvės n=29.
20
Tyrimo schema
2.0 pav. Tyrimo schema
Temperatūros matavimas
Temperatūra atvedimo metu Temperatūra po 1 paros
Kraujo ėmimas
Kraujo mėginys imtas iš uodegos venos
Distokijos formos vertinimas
Apsiveršiavo pati (lengva pagalba traukiant)Lengva distokijos forma
Vidutinė distokijos forma (pagalba naudojant veršiavimosi stakles)
Sunki distokijos forma (pagalba atstatant veršelį į
tinkamą pozicija ir ištraukiant jį veršiavimosi
staklių pagalba)
Tiriamų karvių skaičius n=42
Amžius 1 lakt. (n=14), 2-4 lakt. (n=16), 5-7 lakt. (n=12) Produktyvumas iki 8000l (n=8), 8000-10000l (n=12), 10000l ir daugiau (n=9) Veislė Lietuvos žalmargiai (n= 19) Holšteinai (n=23)
21
Tyrimo aprašymas
Karvei ar telyčiai distokijos atvejais buvo suteikiama akušerinė pagalba. Įvedus ranką per makštį, buvo įvertinama, ar veršelis tinkamoje pozicijoje. Veršeliui esant netinkamoje pozicijoje, jis buvo atstatomas teikiant akušerinę pagalbą. Vaisių atstačius į tinkamą poziciją, jam užneriamos virvutės ant priekinių kojų riešo sąnario ir jis buvo traukiamas ekstraktoriumi (2.1 pav.).
22
2.2 pav. Ekstraktorius 2.3 pav. Kraujo ėmimas iš kaudalinės venos naudojant vakutainerį
2.4 pav. Skaitmeninis termometras 2.5 pav. Veršeliui suteikiama pirmoji pagalba
Ištraukus veršelį, karvei buvo pamatuojama rektinė temperatūra ir paimamas kraujas iš uodegos venos (2.3 pav.) naudojant vakuuminį mėgintuvėlį (2.2 pav.). Paimtas kraujo mėginys patalpinamas eritrocitams nusėsti. Po kurio laiko, nusėdus eritrocitams, nuo mėgintuvėlio viršaus su švirkštu buvo nutraukiama kraujo plazma, kuri talpinama į biocheminius kraujo plazmos mėgintuvėlius. Šie buvo talpinami į šaldiklį ir užšaldomi iki tyrimo dienos. Iš kraujo plazmos buvo tiriama kalcio koncentracija, kurios norma galvijams yra 2,2–2,9 mmol/L. Distokija buvo vertinama
23 pagal Halsen et. al: 0 – karvė apsiveršiavo pati, suteikti pagalbos nereikėjo, 2 – karvei reikėjo suteikti pagalbą nestipriai padedant patraukti veršelį už kojyčių, 3 – veršelį reikėjo traukti ekstraktoriumi ar kitomis pagalbinėmis priemonėmis, 4 – veršelis buvo netinkamoje pozicijoje, reikėjo jį atstatyti ir ištraukti naudojant ekstraktorių. Po apsiveršiavimo ir praėjus 1 parai rektiškai matuota kūno temperatūra, naudojant skaitmeninį termometrą (2.4 pav.).
Duomenų statistinio įvertinimo metodai
Norint sužinoti ryšį tarp distokijos formų ir kitų parametrų, buvo atliekami skaičiavimai: naudotasi kompiuterinėmis programomis „Microsoft Office Excel 2020“ ir statistinių duomenų skaičiavimo programa „SPSS statistics v21“, apskaičiuoti rezultatai. Grupėms palyginti buvo naudotas Stjudento kriterijus ir vienfaktorinė dispersinė analizė (ANOVA). Gauti duomenys laikomi statistiškai patikimi, kai p<0,05.
24
3 Tyrimų rezultatai
2.3 pav. Distokijos formos ryšys su amžiumi
Tiriamųjų karvių grupėje apsiveršiavo pačios: daugiausia buvo 1 laktacijos karvių, tai yra 7,14 proc. daugiau, lyginant su 2–4 laktacijų karvėmis, ir 2,38 proc. daugiau nei 5–7 laktacijų karvių (p>0,05). Lengva distokijos forma daugiausiai pasireiškė 2–4 laktacijų karvėms, tai yra 2,38 proc. daugiau nei 5–7 laktacijų karvėms ir 2,39 proc. daugiau nei 1 laktacijos karvėms (p<0,05). Vidutinė distokijos forma 1 ir 5–7 laktacijų karvėms pasireiškė vienodai, tai 2,38 proc. daugiau nei 2–4 laktacijų karvėms (p>0.05). Sunki distokijos forma dažniausiai pasireiškė 2–4 laktacijos karvėms, tai yra 9,52 proc. kartus daugiau nei 5–7 laktacijų karvėms (p>0.05). 1 laktacijos karvėms sunki distokijos forma nepasireiškė. Taip pat darytina išvada, jog 1 laktacijos karvėms dažniausiai pasitaiko lengva distokijos forma arba jos apsiveršiuoja pačios. 2–4 laktacijų karvėms dažniausiai pasitaiko lengva distokijos forma. 5–7 laktacijų karvėms dažniausiai pasireiškia vidutinė distokijos forma arba jos apsiveršiuoja pačios. Daugiausiai distokijų pasireiškė 2–4 laktacijų karvėms (41,75 proc.), tai yra 20,33 proc. daugiau nei 1 laktacijos karvėms ir 22,71 proc. daugiau nei 5–7 laktacijų karvėms (2.3 pav.). 0.00% 2.00% 4.00% 6.00% 8.00% 10.00% 12.00% 14.00% 16.00%
Apsiveršiavo pati lengva distokijos forma Vidutinė distokijos forma sunki distokijos forma
Pas is kirs ty m as , % Distokijos forma
25
2.4 pav. Distokijos formos ryšys su karvių produktyvumu
Tiriamųjų karvių grupėje apsiveršiavo pačios, daugiausia karvių, kurių produktyvumas siekia iki 8 000 litrų ir nuo 8 000 iki 10 000 litrų pieno, tai yra 9,52 proc. daugiau nei karvės, kurių produktyvumas – 10 000 litrų ir daugiau (p>0.05). Lengva distokijos forma taip pat daugiausiai pasireiškė karvėms, kurių produktyvumas yra iki 8 000 litrų ir nuo 8 000 iki 10 000 litrų, tačiau visiškai nepasireiškė karvėms, kurių produktyvumas yra 10 000 litrų ir daugiau (p>0.05). Vidutinė distokijos forma daugiausiai pasireiškė karvėms, kurių produktyvumas yra iki 8 000 litrų, tai yra 2,38 proc. daugiau nei karvėms, kurių produkcija yra nuo 8 000 litrų iki 10 000 litrų (p<0,05). Vidutinė distokijos forma visiškai nepasireiškė karvėms, kurių produktyvumas yra 10 000 litrų ir daugiau (p<0.05). Sunki distokijos forma dažniausiai pasireiškė karvėms, kurių produktyvumas yra iki 8 000 litrų, tai yra 4,76 proc. daugiau nei karvėms, kurių produktyvumas yra nuo 8 000 iki 10 000 litrų ir 2,38 proc. daugiau nei karvėms, kurių produktyvumas yra 10 000 litrų ir daugiau (p<0.05). Taigi, karvėms, kurių produktyvumas yra iki 8 000 litrų ir nuo 8 000 iki 10 000 litrų, dažniausiai pasireiškė lengva distokijos forma, tačiau karvėms, kurių produktyvumas yra 10 000 litrų ir daugiau, dažniausiai pasireikšdavo sunki distokijos forma. Distokija dažniausiai pasireiškė karvėms, kurių laktacijos primilžis yra iki 8 000 litrų (38,08 proc.), tai yra 7,14 proc. daugiau už
0.00% 2.00% 4.00% 6.00% 8.00% 10.00% 12.00% 14.00% 16.00% 18.00%
Apsiveršiavo pati Lengva distokijos forma Vidutinė distokijos forma Sunki distokijos forma
Pas is kirs ty m as , % Distokijos forma iki 8000l 8000-10000l >10000l
26 karves, kurių laktacijos primilžis yra nuo 8 000 iki 10 000 litrų, ir 33,32 proc. daugiau už karves, kurių laktacijos primilžis yra daugiau, nei 10 000 litrų (2.4 pav.).
2.5 pav. Distokijos formos ryšys su karvių veisle
Tiriamųjų karvių grupėje apsiveršiavo pačios: daugiausia buvo holšteinų veislių karvių, tai yra 7,14 proc. daugiau nei Lietuvos žalųjų veislės karvių (p>0.05). Lengva distokijos forma Lietuvos žalosioms ir holšteinams pasiskirstė vienodai (p>0.05). Vidutinė distokijos forma daugiau vyrauja holšteinų veislės karvėms, tai yra 7,14 proc. daugiau nei Lietuvos žalųjų veislės karvėms (p>0.05). Sunki distokijos forma dažniau pasitaikė Lietuvos žalųjų veislės karvėms, tai yra 4,76 proc. daugiau nei holšteinų veislės karvėms (p<0.05). Lietuvos žalųjų veislės karvėms dažniausiai pasitaikė lengva distokijos forma. Holšteinų veislės karvėms dažniausiai pasitaikė vidutinė ir lengva distokijos formos, taip pat ir apsiveršiavimas be pagalbos. Distokija dažniausiai pasireiškė holšteinizuotiems Lietuvos žalosioms (38,08 proc.), tai yra 2,38 proc. daugiau nei Lietuvos žalosioms (2.5 pav.). 0.00% 2.00% 4.00% 6.00% 8.00% 10.00% 12.00% 14.00% 16.00% 18.00%
Apsiveršiavo pati Lengva distokijos forma Vidutinė distokijos forma Sunki distokijos forma
Pas is kirs ty m as , % Distokijos forma
27
2.6 pav. Distokijos formos ryšys su kalcio koncentracija kraujyje
Tiriamųjų karvių grupėje apsiveršiavo pačios: daugiausiai buvo karvių, kurių kalcio koncentracija kraujyje yra daugiau nei 2,0 mmol/l (p<0,05). Esant lengvai distokijos formai, daugiausia karvių, kurių kalcio koncentracija kraujyje yra daugiau negu 2,0 mmol/l, tai yra 14,28 daugiau nei karvių, kurių kalcio koncentracija kraujyje yra mažiau nei 2,0 mmol/l (p<0,05). Vidutinė distokijos forma daugiausiai pasitaikė karvėms, kurių kalcio koncentracija kraujyje yra daugiau nei 2,0 mmol/l, tai yra 16,66 proc. daugiau nei karvėms, kurių kalcio koncentracija kraujyje yra mažiau nei 2,0 mmol/l (p<0,05). Sunki distokijos forma pasireiškė karvėms, kurių kalcio koncentracija kraujyje yra mažiau nei 2,0 mmol/l (p<0,05). Karvėms, kurių kalcio koncentracija <2,0 mmol/l, dažniau pasitaikė sunki distokijos forma, o karvės, kurių kalcio koncentracija >2,0mmol/l, dažniausiai apsiveršiuodavo pačios. Distokija dažniausiai pasireiškė karvėms, kurių kalcio koncentracija >2,0 mmol/l (45,22 proc.), tai yra 16,66 proc. daugiau nei karvėms, kurių kalcio koncentracija kraujyje yra <2,0 mmol/l. Tačiau karvės, kurių kalcio koncentracija buvo didesnė nei 2,0 mmol/l, turėjo lengvesnes distokijos formas, lyginant su karvėmis, kurių kalcio koncentracija kraujyje mažiau už 2,0 mmol/l (2.6 pav.).
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%
Apsiveršiavo pati Lengva distokijos forma Vidutinė distokijos forma Sunki distokijos forma
Pas is kirs ty m as , % Distokijos forma <2.0mmol/l >2.0mmol/l
28
2.7 pav. Kalcio koncentracijos kraujyje ryšys su karvės amžiumi
Pirmos laktacijos karvėms vidutinė kalcio kiekio koncentracija kraujyje buvo aukščiausia 2,22±0,07 mmol/l (p<0,05), tai yra 4,95 proc. daugiau nei antros – ketvirtos laktacijų karvėms (2,11±0,46 mmol/l) (p<0,05) ir penktos – septintos laktacijų karvėms (2,11±0,1 mmol/l) (p>0,05) (2.7 pav.). 2.06 2.08 2.1 2.12 2.14 2.16 2.18 2.2 2.22 2.24
1 lakt. 2-4 lakt. 5-7 lakt.
Vi d u tin ė k alci o ko n ce n tracija kra u jy je m m ol/l
29
2.8 pav. Temperatūros ryšys su kalcio koncentracija kraujyje
Aukščiausia temperatūra pasireiškė matavus temperatūrą 1 dieną po apsiveršiavimo, kai kalcio koncentracija yra >2,0 mmol/l (39,05±0,03°C), tai yra 0,08 proc. daugiau nei temperatūra, matuota apsiveršiavimo metu, kai kalcio koncentracija kraujyje >2,0 mmol/l (39,02±0,04°C). Aukščiausia temperatūra pasireiškė matavus temperatūrą atvedimo metu, kai kalcio koncentracija <2,0 mmol/l (38,99±0,07°C), tai yra 0,28 proc. daugiau nei matuojant temperatūrą 1 parą po apsiveršiavimo, kalcio koncentracijai kraujyje esant mažiau, nei 2,0 mmol/l (38,88±0,06°C) (2.8 pav.). 38.75 38.8 38.85 38.9 38.95 39 39.05 39.1 <2.0mmol/l >2.0 mmol/l Te m p eratū ra, ° C
Kalcio koncentracija kraujyje
30
2.9 pav. Distokijos formos ryšys su vidutine kūno temperatūra
Tiriamųjų karvių grupėje apsiveršiavo pačios, aukščiausia vidutinė kūno temperatūra praėjus
parai po apsiveršiavimo buvo 39,1±0,05°C (p<0,05), tai yra 0,31 proc. didesnė nei vidutinė
temperatūra po apsiveršiavimo (38,98±0,0736°C) (p>0,05). Karvių, kurios turėjo lengvą distokijos formą vidutinė kūno temperatūra po apsiveršiavimo buvo 0,12 proc. aukštesnė (39,03±0,06) (p>0,05) nei kitos paros vidutinė kūno temperatūra (38,98±0,05°C) (p<0,05). Esant vidutinei distokijos formai, temperatūra po apsiveršiavimo (39,07±0,05°C) (p>0,05) buvo 0,1 proc. aukštesnė nei po paros (39,03±0,06) (p<0,05). Karvių, kurios turėjo sunkią distokijos formą, vidutinė kūno temperatūra po apsiveršiavimo(38,92±0,1) (p>0,05) buvo 0,03 proc. aukštesnė nei po paros (38,93±0,07) (p<0,05). Aukščiausia temperatūra po apsiveršiavimo vyrauja esant vidutinei distokijos formai. Aukščiausia temperatūra kitą parą po apsiveršiavimo buvo tuomet, kai karvė apsiveršiuodavo pati (2.9 pav.).
38.8 38.85 38.9 38.95 39 39.05 39.1 39.15
Apsiveršiavo pati Lengva distokijos forma Vidutinė distokijos forma Sunki distokijos forma
Te m p eratū ra, ° C Distokijos forma
31
4 REZULTATŲ APTARIMAS
Weller et al. (1988), Wautlet et al. (1990), Berger et al. (1992) teigė, jog jaunos karvės dažniausiai susiduria su probleminiu atvedimu. Gregory et al. (1990) konstatuoja, jog 1-os laktacijos karvėms akušerinės pagalbos veršiuojantis prireikė dvigubai dažniau nei 2-os laktacijos karvėms. Distokijų pasireiškimas dvejų, trejų, ketverių ir penkerių metų amžiaus karvėms buvo 12,0 proc., 2,0 proc., 0,3 proc. ir 0,5 proc. (Newman et al., 1993) (1). Eriksson et al. (2004) pastebėjo, jog distokijų pasireiškimas fryzų veislės pirmaveršėms karvėms buvo 6 proc., lyginant su 1–2 proc. karvėms, kurios atveda ne pirmą veršelį (32). Mūsų tyrimas iš dalies sutampa su autoriais: mažiausiai distokijų pasitaikė 5–7 laktacijų karvėms (19,04 proc.), tai yra 2,38 proc. mažiau, lyginant su 2–4 laktacijų karvėmis. Nustatyta, jog karvės amžius turi įtakos distokijoms pasireikšti. Mažiausia distokijų nustatyta 5–7 laktacijų karvėms (p<0,05). Sunki distokijos forma pirmaveršėms nebūdinga.
Karvėms, kurių vidutinis laktacijos primilžis buvo 8 627 kg, distokija pasireikšdavo 10,2 proc. (p<0,05). Karvėms, kurių vidutinis laktacijos primilžis – 9 368 kg, distokijos pasireikšdavo 6,15 proc. (p<0,05) (33). Holšteinizuotų karvių primilžis yra didesnis, todėl, pasaulyje sparčiai vystantis pieno pramonei, mažiau holšteinizuotų karvių primilžis yra mažesnis ir jos dažniau susiduria su distokijomis dėl didelio vaisiaus. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai sutapo: neproduktyvioms karvėms (karvės, kurių laktacijos primilžis yra iki 8 000 litrų) sunki distokijos forma pasireikšdavo dažniausiai (38,08 proc.) (p<0,05). Produktyvumas turėjo įtakos karvių distokijoms ir mažiausiai nustatytas karvėms, kurių produktyvumas daugiau, negu 10 000 litrų (p<0,05). Taip pat distokija turi įtakos laktacijos primilžiui. Keli tyrimai teigia, jog distokija yra vienas iš pieno primilžio sumažėjimo faktorių (Dematawewa ir Berger, 1997; Rajala ir Grohn, 1998). Domecq et al. (1997) pranešė, jog daugiaveršėms karvėms distokija sukelia vidutiniškai 273 kg pieno primilžio nuostolį per pirmas 120 laktacijos dienų (34).
Šveicarijoje atliktame tyrime buvo rasta reikšmingų koreliacijų tarp skirtingų veislių vaisiaus svorio ir distokijos (r=0,6). Taip pat reikšmingos koreliacijos rastos tarp skirtingų lyčių veršelių svorio (r=0,6). Distokijų pasireiškimas holšteinų karvėms (n=145,406) siekė 5,9 proc. (35). Mūsų atliktame tyrime pastebėta, jog holšteinizuotiems Lietuvos žalosioms distokijos pasireiškė 2,38 proc. dažniau nei Lietuvos žalosioms (p>0,05). Veislė turi įtakos distokijos pasireiškimo dažniui, daugiausiai pasireikšdavo holšteinizuotiems Lietuvos žalosioms (38,08 proc.).
32 Pieninės karvės patiria kalcio koncentracijos kraujyje sumažėjimą laktacijai prasidėjus, todėl gali išsivystyti klinikinė ar subklinikinė hipokalcemija. Keli tyrimai parodė, jog hipokalcemija yra susijusi su kitomis karvių sveikatos problemomis. Šliužo dislokacija, ketozė, placentos užsilaikymas ir metritas pasireikšdavo 3.7, 5.5, 3.4 ir 4.3 kartus dažniau, karvėms turint subklinikinę hipokalcemiją (36). Vidutinė kalcio koncentracija kraujo plazmoje sparčiau krenta daugiaveršėms nei pirmaveršėms karvėms. Lyginant vidurkius 72 valandas prieš apsiveršiavimą (Ca=2,32mmol/L), plazmoje esanti kalcio koncentracija daugiaveršėms karvėms pradeda kristi 9 valandos prieš atvedimą (2,13 mmol/L) ir 2 valandos po atvedimo nukrenta iki 1,92 mmol/L. Nuo 2 valandos po atvedimo iki 28 valandos po atvedimo kalcio koncentracija kraujo plazmoje kinta netolygiai (didėja ir mažėja nenuspėjamai) ir atsistato į normas maždaug 72 valandą po atvedimo (34). Mūsų atlikto tyrimo rezultatai sutapo su autorių. Karvės, kurių kalcio koncentracija kraujyje buvo daugiau nei 2,0 mmol/L dažniausiai apsiveršiuodavo pačios (26,18 proc.) (p<0,05), o karvėms, kurių kalcio koncentracija kraujyje buvo iki 2,0 mmol/L, dažniausiai pasireiškė sunki distokijos forma (14,28 proc.) (p<0,05).
Buvo atliktas tyrimas, norint sužinoti, kaip keičiasi kraujo biocheminių parametrų rodikliai dėl amžiaus įtakos. Pastebėta, jog kalcio koncentracija kraujyje 2 metų telyčioms (2,3±0,2mmol/l) nesiskyrė nuo 4–5 metų karvių ir 6–10 metų karvių (p<0,05) (37). Bangladeše atliktuose vietinių galvijų kraujo biocheminiuose tyrimuose pastebėta, jog galvijams iki 1 m. vidutinė kalcio koncentracija kraujyje buvo didžiausia 2,03±0,19 mmol/L, o 3 m. ir vyresniems galvijams vidutinė kalcio koncentracija kraujyje buvo 1,93±0,08 mmol/L (38). Mūsų atlikto tyrimo rezultatai sutapo su vienu iš autorių. Pirmos laktacijos karvėms vidutinė kalcio koncentracija kraujyje buvo didžiausia
(2,22±0,07 mmol/L), antros – ketvirtos laktacijos karvėms ir penktos – septintos laktacijos karvėms
kalcio koncentracija kraujyje buvo 4,95 proc. žemesnė (2,11±0,46 mmol/L ir 2,11±0,1 mmol/L) (p<0,05).
Larsen, T., Møller, G., & Bellio, R. (2001) tyrė klinikinius ir cheminius karvių parametrus po apsiveršiavimo (n=201). Buvo rastos kelios paprastos koreliacijos tarp rektinės temperatūros, kalcio
ir kitų elementų (p<0,001). Tyrimo metu vidutinė rektinė temperatūra buvo 38,5±0,7 °C, o vidutinė
kalcio koncentracija kraujyje 1,75±0,49 mmol/L (39). Mūsų atlikto tyrimo metu aukščiausią
temperatūros vidurkį turėjo karvės, kurioms temperatūra buvo matuota 1 parą po apsiveršiavimo ir kurių kalcio koncentracija kraujyje buvo mažiau nei 2,0 mmol/L (39,055±0,032°C) (p<0,05), o žemiausią temperatūrų vidurkį turėjo karvės, kurioms temperatūra buvo matuota po apsiveršiavimo ir kurių kalcio koncentracija kraujyje buvo didesnė nei 2,0 mmol/L (38,989±0,072°C) (p>0,05). Karvės, kurių kalcio koncentracija >2,0mmol/l, dažniausiai apsiveršiuodavo pačios.
33 Benzaquen, M. E., Risco, C. A., Archbald, L. F., Melendez, P., Thatcher, M.-J. ir Thatcher, W. W. (2007) atliko tyrimą matuodami karvių, kurios turėjo ir neturėjo atvedimo problemų, kūno temperatūrą. Tyrimas parodė, jog abiejų grupių karvių kūno temperatūra buvo 38,6±0,01°C (40). Mūsų atlikto tyrimo duomenys parodė, jog aukščiausia vidutinė temperatūra 1 parą po atvedimo buvo tuomet, kai karvė apsiveršiuodavo pati (39,1±0,0486°C) (p<0,05). Vidutinė kūno temperatūra po atvedimo buvo panaši visose distokijos formose, tačiau aukščiausia buvo vidutinėje distokijos formoje (39,07±0,0488°C) (p>0,05). Karvėms, kurių temperatūra atvedimo metu yra žemesnė, konstatuojama sunki distokijos forma.
Nustatėme, jog karvės amžius turi įtakos distokijoms pasireikšti. Mažiausiai distokija pasireiškė 5–7 laktacijų karvėms (p<0,05). Karvės, kurių laktacijos primilžis yra mažiau nei 8 000 litrų, distokija pasireiškė dažniausiai, iš to galima spręsti, jog neproduktyvios karvės turi didesnę riziką distokijai (p<0,05). Taip pat distokija dažniausiai pasitaikė mažiau holšteinizuotoms Lietuvos žalųjų veislės karvėms dėl didelio vaisiaus (p>0,05). Kalcio koncentracija kraujyje turi įtakos karvių distokijoms. Karvės, kurių kalcio koncentracija kraujyje yra >2,0 mmol/l, turėjo dažnesnį distokijų pasireiškimą, tačiau karvėms, kurių kalcio koncentracija kraujyje buvo <2,0mmol/l, pasireikšdavo sunkesnės distokijos formos (p>0,05).
34
5 IŠVADOS
1. Karvės amžius ir produktyvumas turi įtakos distokijoms, 1 laktacijos karvėms distokijos pasireiškė 4,77 proc. mažiau negu 2–4 ir 4,76 proc. daugiau nei 5–7 laktacijos karvėms. Sunki distokijos forma pasitaikė 9,52 proc. dažniau 2–4 laktacijų karvėms nei 5–7 laktacijų karvėms (p<0,05). Karvėms, kurių produktyvumas yra iki 8 000 litrų distokija pasireiškė 7,14 proc. daugiau nei karvėms, kurių laktacijos primilžis yra 8 000–10 000 litrų ir 33,32 proc. daugiau už karves, kurių laktacijos primilžis yra 10 000 litrų ir daugiau (p<0,05).
2. Veislė turi įtakos distokijoms pasireikšti: holšteinizuotoms Lietuvos žalosioms distokija pasireiškė 2,38 proc. daugiau nei Lietuvos žalosioms (p>0,05).
3. Kraujo serumo kalcio koncentracija siejasi su distokijų pasireiškimu. Karvių, kurių kraujo serume kalcio koncentracija yra daugiau negu 2,0 mmol/l, distokija pasireiškė 16,66 proc. dažniau nei karvėms, kurių kalcio serumo koncentracija yra <2,0mmol/l. Tačiau karvės, kurių kalcio koncentracija buvo didesnė nei 2,0mmol/l, turėjo lengvesnes distokijos formas, lyginant su karvėmis, kurių kalcio koncentracija kraujyje mažiau už 2,0mmol/l (p<0,05).
35
REKOMENDACIJOS
1. 2–4 laktacijų karvėms, kurių produktyvumas iki 8 000 litrų, organizuoti atvedimo monitoringą,
nes joms distokija pasireiškia dažniau nei kitoms karvėms.
2. Rizikos grupei priklauso ir holšteinizuotos Lietuvos juodmargės, todėl joms galima atvedimo
pagalba. Į tai reikia atkreipti dėmesį karves prižiūrinčiam personalui.
3. Kalcio apykaitos sutrikimai turi įtakos distokijoms pasireikšti. Į tai reikia atkreipti dėmesį
36
6 LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Zaborski, D., Grzesiak, W., Szatkowska, I., Dybus, A., Muszynska, M., & Jedrzejczak, M. (2009). Factors Affecting Dystocia in Cattle. Reproduction in Domestic Animals, 44(3), 540–551.
2. Funnell, B. J., & Hilton, W. M. (2016). Management and Prevention of Dystocia. Veterinary
Clinics of North America: Food Animal Practice, 32(2), 511–522.
3. Wehrend, A., Hofmann, E., Failing, K., & Bostedt, H. (2006). Behaviour during the first stage of
labour in cattle: Influence of parity and dystocia. Applied Animal Behaviour Science, 100(3-4), 164–170.
4. Palombi, C., Paolucci, M., Stradaioli, G., Corubolo, M., Pascolo, P. B., & Monaci, M. (2013). Evaluation of remote monitoring of parturition in dairy cattle as a new tool for calving
management. BMC Veterinary Research, 9(1), 191.
5. Titler, M., Maquivar, M. G., Bas, S., Rajala-Schultz, P. J., Gordon, E., McCullough, K., Schuenemann, G. M. (2015). Prediction of parturition in Holstein dairy cattle using electronic data
loggers. Journal of Dairy Science, 98(8), 5304–5312.
6. Mainau, E., & Manteca, X. (2011). Pain and discomfort caused by parturition in cows and sows.
Applied Animal Behaviour Science, 135(3), 241–251.
7. Goff, J. P., & Horst, R. L. (1997). Physiological Changes at Parturition and Their Relationship to Metabolic Disorders. Journal of Dairy Science, 80(7), 1260–1268.
8. Hunter, J. T., Fairclough, R. J., Peterson, A. J., & Welch, R. A. S. (1977). FOETAL AND
MATERNAL HORMONAL CHANGES PRECEDING NORMAL BOVINE PARTURITION. European Journal of Endocrinology, 84(3), 653–662.
9. E Hydbring, A Madej, E MacDonald1 , G Drugge-Boholm, B Berglund2 and K Olsson (1999).
Hormonal changes during parturition in heifers and goats are related to the phases and severity of labour. Journal of Endocrinology 160, 75–85.
10. Shenavai, S., Preissing, S., Hoffmann, B., Dilly, M., Pfarrer, C., Özalp, G. R., Schuler, G. (2012). Investigations into the mechanisms controlling parturition in cattle. REPRODUCTION,
37 11. Govind Narayan Purohit, Yogesh Barolia, Chandra Shekhar, Pramod Kumar Open Journal of Animal Sciences Vol.1 No.2(2011) Maternal dystocia in cows and buffaloes: A Review, Paper ID 6277, 13 pages.
12. Atashi, H., Abdolmohammadi, A., Dadpasand, M., & Asaadi, A. (2012). Prevalence, Risk
Factors and Consequent Effect of Dystocia in Holstein Dairy Cows in Iran. Asian-Australasian Journal of Animal Sciences, 25(4), 447–451.
13. https://agrilifeextension.tamu.edu/library/ranching/recognizing-and-handling-calving-problems/
(Žiūrėta 2020-11-25).
14. Can Uzmay, Ibrahim Kaya and Tarik Ayyilmaz (2010). Analysis of risk factors for dystocia in a
Turkish holstein herd. Journal of Animal and Veterinary Advances 9 (20): 2571-2577, 2010.
15. Holm, D. E., Webb, E. C., & Thompson, P. N. (2014). A new application of pelvis area data as
culling tool to aid in the management of dystocia in heifers1. Journal of Animal Science, 92(5), 2296–2303.
16. Hamit Yıldız*, Nevzat Saat and Halil Şimşek (2011). An Investigation on Body Condition
Score, Body Weight, Calf Weight and Hematological Profile in Crossbred Dairy Cows Suffering from Dystocia, 125–128.
17. Uematsu, M., Sasaki, Y., Kitahara, G., Sameshima, H., & Osawa, T. (2013). Risk factors for
stillbirth and dystocia in Japanese Black cattle. The Veterinary Journal, 198(1), 212–216.
18. Mee, J. F. (2008). Prevalence and risk factors for dystocia in dairy cattle: A review. The
Veterinary Journal, 176(1), 93–101.
19. Manfredi, E., Ducrocq, V., & Foulley, J. L. (1991). Genetic Analysis of Dystocia in Dairy
Cattle. Journal of Dairy Science, 74(5), 1715–1723.
20. Gundelach, Y., Essmeyer, K., Teltscher, M. K., & Hoedemaker, M. (2009). Risk factors for
perinatal mortality in dairy cattle: Cow and foetal factors, calving process. Theriogenology, 71(6), 901–909.
21. De Amicis, I., Veronesi, M. C., Robbe, D., Gloria, A., & Carluccio, A. (2018). Prevalence,
causes, resolution and consequences of bovine dystocia in Italy. Theriogenology, 107, 104–108.
22. Megahed, A. A., Hiew, M. W. H., El Badawy, S. A., & Constable, P. D. (2018). Plasma calcium concentrations are decreased at least 9 hours before parturition in multiparous Holstein-Friesian cattle in a herd fed an acidogenic diet during late gestation. Journal of Dairy Science, 101(2), 1365– 1378.
38 23. Ramberg CF, Mayer, G., Kronfeld, D., Phang, J., & Berman, M. (1970). Calcium kinetics in
cows during late pregnancy, parturition, and early lactation. American Journal of Physiology-Legacy Content, 219(5), 1166–1177.
24. Nejra HADZIMUSIC, Josip KRNIC (2012), Values of Calcium, Phosphorus and Magnesium
Concentrations in Blood Plasma of Cows in Dependence on the Reproductive Cycle and Season, Department of Pathophysiology, Veterinary Faculty, Zmaja od Bosne 90, 71 000 Sarajevo, Bosnia and Herzegovina J. Fac. Vet. Med. Istanbul Univ. 38 (1), 1-8, Research Article.
25. Dikmen, S., Cole, J. B., Null, D. J., & Hansen, P. J. (2012). Heritability of rectal temperature
and genetic correlations with production and reproduction traits in dairy cattle. Journal of Dairy Science, 95(6), 3401–3405.
26. Hernández-Castellano, L. E., Hernandez, L. L., Weaver, S., & Bruckmaier, R. M. (2017). Increased serum serotonin improves parturient calcium homeostasis in dairy cows. Journal of Dairy Science, 100(2), 1580–1587. doi:10.3168/jds.2016-11638.
27. Kimura, K., Reinhardt, T. A., & Goff, J. P. (2006). Parturition and Hypocalcemia Blunts
Calcium Signals in Immune Cells of Dairy Cattle. Journal of Dairy Science, 89(7), 2588–2595.
28. Wenz, J. R., Moore, D. A., & Kasimanickam, R. (2011). Factors associated with the rectal
temperature of Holstein dairy cows during the first 10 days in milk. Journal of Dairy Science, 94(4), 1864–1872.
29. Lammoglia, M. A., Bellows, R. A., Short, R. E., Bellows, S. E., Bighorn, E. G., Stevenson, J. S., & Randel, R. D. (1997). Body temperature and endocrine interactions before and after calving
in beef cows. Journal of Animal Science, 75(9), 2526.
30. Burfeind, O., Suthar, V. S., Voigtsberger, R., Bonk, S., & Heuwieser, W. (2011). Validity of
prepartum changes in vaginal and rectal temperature to predict calving in dairy cows. Journal of Dairy Science, 94(10), 5053–5061.
31. Benzaquen, M. E., Risco, C. A., Archbald, L. F., Melendez, P., Thatcher, M.-J., & Thatcher, W. W. (2007). Rectal Temperature, Calving-Related Factors, and the Incidence of Puerperal Metritis
in Postpartum Dairy Cows. Journal of Dairy Science, 90(6), 2804–2814.
32. Gaafar, H. M. A., Shamiah, S. M., El-Hamd, M. A. A., Shitta, A. A., & El-Din, M. A. T. (2010). Dystocia in Friesian cows and its effects on postpartum reproductive performance and milk
39
33. Atashi, H., Zamiri, M. J., & Dadpasand, M. (2013). Association between dry period length and
lactation performance, lactation curve, calf birth weight, and dystocia in Holstein dairy cows in Iran. Journal of Dairy Science, 96(6), 3632–3638.
34. Berry, D. P., Lee, J. M., Macdonald, K. A., & Roche, J. R. (2007). Body Condition Score and
Body Weight Effects on Dystocia and Stillbirths and Consequent Effects on Postcalving Performance. Journal of Dairy Science, 90(9), 4201–4211.
35. Bleul, U. (2011). Risk factors and rates of perinatal and postnatal mortality in cattle in
Switzerland. Livestock Science, 135(2-3), 257–264.
36. Rodríguez, E. M., Arís, A., & Bach, A. (2017). Associations between subclinical hypocalcemia
and postparturient diseases in dairy cows. Journal of Dairy Science, 100(9), 7427–7434.
37. Doornenbal H, Tong AK, Murray NL. (1988) Reference values of blood parameters in beef cattle of different ages and stages of lactation. Can J Vet Res. 52(1):99–105.
38. Mamun, M., Hassan, M., Shaikat, A., Islam, S., Hoque, M., Uddin, M., & Hossain, M. (2014). Biochemical analysis of blood of native cattle in the hilly area of Bangladesh. Bangladesh
Journal of Veterinary Medicine, 11(1).
39. Larsen, T., Møller, G., & Bellio, R. (2001). Evaluation of Clinical and Clinical Chemical
Parameters in Periparturient Cows. Journal of Dairy Science, 84(7), 1749–1758.
40. Benzaquen, M. E., Risco, C. A., Archbald, L. F., Melendez, P., Thatcher, M.-J., & Thatcher, W. W. (2007). Rectal Temperature, Calving-Related Factors, and the Incidence of Puerperal Metritis
