LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Indrė Mečionytė
„Karvių gimdos infekcijų profilaktika ir gydymas po
apsiveršiavimo“
,,Prevention and treatment of postpartum uterine infection
in cows“
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: dr. Arūnas Rutkauskas
2 DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Karvių gimdos infekcijų profilaktika ir gydymas po apsiveršiavimo“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
Turinys
SANTRAUKA...4 SUMMARY...5 SANTRUMPOS...6 ĮVADAS...7 1. LITERATŪROS APŽVALGA...8 1.1. Gimdos infekcijos...8 1.1.1. Diagnozavimo būdai...9 1.1.2. Gydymas ir profilaktika...11 1.2. Metritas...12 1.2.1. Diagnozavimas...13 1.2.2. Gydymas...14 1.3. Endometritas...16 1.3.1. Klinikinis endometritas...16 1.3.2. Slaptas endometritas...17 1.3.3. Endometritų gydymas...18 1.4. Piometra...202. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA...21
2.1. Pagrindinė bandymų schema...21
2.2. Tyrimas...21 3. TYRIMŲ REZULTATAI...26 4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS...31 5. IŠVADOS...33 6. PASIŪLYMAI...34 7. LITERATŪROS ŠALTINIAI...35
4
SANTRAUKA
„Karvių gimdos infekcijų profilaktika ir gydymas po apsiveršiavimo“ Indrė Mečionytė
Magistro baigiamasis darbas
Gimdos infekcijos po apsiveršiavimo yra labai dažnas susirgimas. Pagal pasireiškimo laiką ir pobūdį jos skirstomos į metritus, klinikinius metritus, endometritus, slaptus endometritus ir piometras.
Atlikto tyrimo metu, viename pieno ūkyje po apsiveršiavimo stebėtos 66 karvės. 55 proc. jų pasireiškė gimdos infekcijos. Didžiausias susirgimų paplitimas buvo tarp pirmos laktacijos karvių, taip pat nustatyta, kad šiuos susirgimus predisponuoja nuovalų užsilaikymas bei gimę dvyniai. Tuo tarpu rezistentiškumą mažina, ankstesnės laktacijos metu, buvusi gimdos infekcija.
Tyrimo metu 60,61 proc. karvių buvo sėkmingai apsėklintos. Iš jų 35 proc. karvių buvo pirmos laktacijos, 27,5 proc. – antros, 25 proc. – trečios, 7,5 proc. – ketvirtos, o penktos ir šeštos po 2,5 proc.
Nustatyta, kad gimdos infekcijos turi įtakos servis periodo trukmei bei padidėjusiam sėklinimų skaičiui. O geriausių rezultatų pasiekiama, gydymui taikant sisteminę terapiją kartu su vietine.
Raktažodžiai: karvė, gimdos infekcija, metritas, klinikinis metritas, endometritas, slaptas endometritas, piometra, užsilaikę nuovalos, atvesti dvyniai, terapija.
5
SUMMARY
,,Prevention and treatment of postpartum uterine infection in cows“ Indrė Mečionytė
Master‘s Thesis
Uterine infection is a very common uterine disease after parturition in cows. Uterine diseases can be classified as puerperal metritis, clinical metritis, clinical endometritis, subclinical endometritis and pyometra.
The study was made in one dairy farm in Lithuania. 66 dairy cows were followed after parturition. 55% of cows experencied uterine infection. Mainly uterine infection was noted in primiparous cows. The risk factors for uterine infection include retention of placenta and twins. Previous uterine disease may influence occurence of subsequent uterine infection.
In our study, 60.61% of cows were inseminated successfully. 35% were first lactation cows, 27.5% – second lactation, 25% – third lactation, 7.5% – fourth, 2.5% – fifth and 2.5% – sixth.
Results of this study shown, that uterus infection highly affects duration of open days and increased artificial insemination level. The best results are seen after combination of systemic and local antimicrobial therapies together.
Keywords: cow, uterine infection, metritis, endometritis, pyometra, retention of placenta, twins, therapy.
6
SANTRUMPOS
PG F2α Prostaglandinas F2α PMN Neutrofilai
DIM Laktacijos diena GI Gimdos infekcija
PM Metritas
KE Klinikinis endometritas SEND Slaptas endometritas
7
ĮVADAS
Dėl didelio reprodukcinių ligų poveikio pieno ūkių ekonomikai, per pastaruosius 10 metų joms buvo skiriama vis daugiau dėmesio (1). Yra įvairių reprodukcinių sutrikimų, tokių kaip gimdymo komplikacijos, placentos užsilaikymas, kiaušidžių cistos ir pan. (1), tačiau gimdos infekcijos yra viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, sukeliančių reprodukcinės sistemos sutrikimus (2,3). Reikėtų paminėti, kad gimdos infekcija pažeidža ne tik gimdą, bet ir slopina pagumburio GnRH ir hipofizės LH sekreciją ir turi lokalizuotą poveikį kiaušidžių funkcijai (4). Dideli ekonominiai nuostoliai kyla dėl sumažėjusio apvaisinimo procento, pailgėjusio servis periodo (jį sąlygoja uždelsta ovuliacija, geltonkūnio užsilaikymas, sumažėjas apsivaisinimo procentas (4)) (3-8), dėl sumažėjusio pieno primilžio ar padidėjusio brokavimo (3-10).
Melžiamų karvių gimdos infekcinės ligos klasifikuojamos į metritą, klinikinį metritą, klinikinį endometritą, slaptą endometritą ir piometrą (11). Metritu vidutiniškai serga apie 20 proc. melžiamų karvių, t.y. sergamumas ūkiuose svyruoja nuo 8 proc. iki daugiau nei 40 proc. (12-15). Klinikiniu endometritu serga taip pat apie 20 proc. melžiamų karvių, tačiau šios ligos paplitimas bandose svyruoja nuo 5 proc. iki daugiau nei 30 proc. (16,17). Tuo tarpu slapto endometrito paplitimas yra didžiausias – apie 30 proc., tačiau pasiskirstymas inividualiuose ūkiuose svyruoja nuo 11 proc. iki daugiau nei 70 proc. (5,14,16,18,19). Šie susirgimai dažniausiai pasireiškia dėl placentos užsilaikymo, komplikacijų veršiavimosi metu, atvedus dvynius ar esant negyvam vaisiui (20,21), taip pat gali priklausyti nuo apykaitos ligų tokių kaip parezės, ketozės ir šliužo dislokacijos, nors konkretūs mechanizmai nėra aiškūs (22).
Tad šio baigiamojo darbo tikslas įsigilinti į gimdos infekcijų klasifikaciją, patogenezę, etiologiją, diagnostiką, profilaktiką bei gydymo būdus, bei įgytas teorinias žinias pritaikant praktikoje, surinkti duomenis apie infekcijų paplitimą ŽŪB ,,Pelaniškiai“ ir, išanalizavus šiuos duomenis, palyginti su kitų autorių duomenimis.
Baigiamojo darbo uždaviniai:
1. Parengti literatūrinę apžvalgą apie karvių gimdos infekcijas po apsiveršiavimo. 2. Sužinoti gimdos infekcijų pasireiškimo priežastis, predisponuojančius veiksnius. 3. Stebėti karves iki apsivaisinimo, taikyti profilaktines ir gydomąsias priemones. 4. Nustatyti apsivaisinimo efektyvumą po gydymo.
5. Patikrinti gimdos infekcijų įtaką servis periodo trukmei ir reikalingų sėklinimų skaičiui.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Gimdos infekcijos
Daugiau kaip 90 proc. apsiveršiavusių karvių gimdos būna užterštos bakterijomis (23). Vienos jų būna pavojingos, o kitos ne – autochtomai (4). Gimdos infekcijas sukelia Bacillus spp.,
Streptococcus uberis (4,24), Escherichia coli, Arcanobacterium (Trueperella) pyogenes (4,24,25), Fusobacterium necrophorum, Prevotella species (4,11,25-27), Bacteroides spp. (26,27). Lietuvoje
atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad ūkiuose vyrauja E. Coli ir Streptococcus spp. (28,29) bei
Enterococcus faecalis (29). Jos gali būti pavienės ar mišrioje kombinacijose. Šiugždaitės (29)
atlikto tyrimo metu, dviejų bakterijų kombinacija buvo rasta 16 mėginių iš 39 endometritu sirgusių karvių, t.y. 34,04 proc., o trijų – penkiuose mėginiuose (10,64 proc.). Taip pat keletas bakteriologinių tyrimų parodė, kad karvėms metritus ir endometritus gali sukelia nespecifinės mišrios infekcijos kombinacijoje su aplinkos bakterijomis (30,31).
Gimdos infekcija pasireiškia, kai patogeniniai mikroorganizmai sukimba su gimdos gleivine ar įsiskverbia į epitelį ir kolonizuojasi, ir/ar kai bakterijos išskiria toksinus (2). Tolesnis infekcijos vystymąsis priklauso nuo karvės imuninio atsako (2), bakterijų skaičiaus ir rūšių (32). Pavyzdžiui: autochtomai (natūrali gimdos mikroflora) nesukelia ligos, kol nepadidėja jų virulentiškumas arba organizmo rezistentiškumas (33), o paprastai turi net teigiamą poveikį, nes aktyvina ląstelių imuninį atsaką (28). Esant gerai karvės imuninei sistemai, gimda, dėka savo apsaugos mechanizmų, sugeba pati pašalinti patogeninius mikroorganizmus. Nustatyta, kad 70 proc. karvių, dėka įgimto imuninio atsako, nesuserga gimdos infekcinėmis ligomis (34). Didelės reikšmės šių ligų pasireiškimui taip pat turi ūkio zoohigieninės sąlygos, nes tai skatina patogeninių bakterijų patekimą į lytinius takus sėklinimo, veršiavimosi metu ar po jo (25,30,31) bei darbuotojų apmokymai ir higiena (pvz.: dėl bakterijų patekimo į gimdą galimybės suteikiant pagalbą veršiavimosi metu) (35).
Spėjama, kad didelė dalis karvių gimdos infekcijų turi tendenciją išgyti be gydymo. Šis reiškinys vadinamas spontaniniu pasveikimu (36). 2010 metais Japonijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu 74,7 proc. karvių pasižymėjo spontaniniu pasveikimu (pasveiko be gydymo iki 60 laktacijos paros), o 25,3 proc. turėjo užsilaikiusią (persistencinę) infekciją (iš viso ištirta 91 karvė) (36). Kiti tyrimai rodo, kad nors ir karvės gali pasveikti be gydymo, tačiau infekcijos diagnozavimas ir gydymas, sumažina laiko tarpą reikalingą reprodukcinėms savybėms atsistatyti (17,37,38). Be to, kadangi pastebėta, kad vienos karvės gali išgyti be gydymo, o kitos ne ir tikslaus atsakymo kodėl nėra, tai nežinoma ir kaip atskirti, kurioms reikalingas gydymas, o kurioms ne, kad
9 neužsitęstų laikas iki apvaisinimo (36). Tad, kad užtikrinti efektyvią karvių reprodukcinės sistemos veiklą, naudojamas ankstyvas gimdos infekcijos diagnozavimas ir gydymas (11).
1.1.1. Diagnozavimo būdai Būdai, kurie naudojami gimdos ligų diagnozavimui:
Termometrija – tai dažniausiai naudojamas metodas metritu sergančioms karvėms diagnozuoti (39). Gali būti naudojama rektinė ar vaginalinė termometrija. Normali karvių rektinė temperatūra 38–39,1°C, o vaginalinė 0,5–l°C mažesnė (40).
Rektinė gimdos palpacija (41) – pigus ir greitas diagnozavimo būdas, todėl yra vienas populiariausiu būdų gimdos infekcijų diagnozavimui (11). Tačiau jo rezultatai gali būti klaidingi dėl nepatyrusio tyrėjo (23).
Gimdos echoskopija (11,42) karvėms atliekama per tiesiąją žarną. Jos metu galima įvertinti gimdos būklę, pamatyti susilaikiusius skysčius ar pūlius gimdoje. Vertinga diagnozuojant slaptą endometritą ar piometrą (43).
Metrito metu gimdos kūnas išsipūtęs, o sienelė sustorėjusi. Gimdoje didžiulis acholinio (tamsaus) skysčio, kuriame gausu echogeninių (,,sniegelis“) dalelių (1 pav.) (44).
1 pav. Karvės gimda prieš metrito gydymą. Ultragarsas.
Endometrito metu matoma sustorėjusi gimdos sienelė, gimdoje didelis ar vidutinis kiekis acholinio (tamsaus) skysčio kiekis, kuriame gausu echogeninių (,,sniegelis“) dalelių (2 pav.) (44).
10
2 pav. Karvės gimda prieš endometrito gydymą. Ultragarsas.
Piometros metu gimda išsipūtusi, o sienelė sustorėjusi. Klampus skystis jos viduje išsklaido echogenines daleles po visą jos spindį. Gimdos spindžio vaizdas ultragarsu panašėa įgimdos audinio vaizdą (3 pav.) (44).
3 pav. Karvės gimda prieš piometros gydymą. Ultragarsas.
Vaginoskopija – naudojama vizualiai įvertinti vaginą ir jos išskyras (11,42,45) (uždegiminių gimdos išskyrų karvės gimdos kaklelio spindyje pavyzdys 4 paveiksle (46)). Tačiau šis metodas mažiau jautrus, nei citologinis tyrimas (18).
11
4 pav. Uždegiminės gimdos išskyros karvės gimdos kaklelio spindyje. Vaginoskopija.
Biopsija suteikia vertingos informacijos apie karvių gimdos audinių uždegimus (47). Gali būti naudojami kultūros auginimas iš gimdos skysčių (48) ar gimdos ląstelių tyrimas (49). Tačiau, kaip žinome, tyrimų, kurie leistų tiksliai susieti biopsijos rezultatus su būsimu karvės vaisingumu, vis dar trūksta (50). Be to, kad galėtume atlikti biopsijos tyrimą, pirmiausia reikia įsigyti brangią aparatūrą, o ir rezultatai gaunami ne iš karto (4). Gimdos praplovimas (leavažas) - leidžia ištirti ląsteles iš didelio gimdos ploto, todėl
suteikia tikslesnės informacijos nei tepinėlis ar biopsija, tačiau jis gali sukelti endometriumo sudirginimą (51).
Diagnozavimas pasirenkamas pagal norimą diagnozuoti ligą ar ūkio galimybes (pvz.: ne kiekvienas ūkis/veterinaras turi galimybę įsigyti echoskopą).
1.1.2. Gydymas ir profilaktika
Gimdos infekcijų gydymui galima naudoti sisteminį gydymą (antibiotikus, hormonus, vitaminus suleidžiant į raumenis, veną ar po odą) ar vietinį gydymą (antibiotikus suleidžiant tiesiai į gimdą). Taip pat galima naudoti vietinio ir sisteminio gydymų kombinaciją (32,52-54). Pasirenkant vaistus, reikia žinoti, kad jie turi ne tik bakteriocidiškai ar bakteriostatiškai veikti patogenus, bet ir neslopinti natūralių organizmo gynybinių procesų, bei turi gerinti gimdos atsistatymą ir reprodukcines savybes (32,52-54). Atskiras vaistų pasirinkimas priklauso nuo gimdos infekcijos tipo, todėl bus atskirai aptariamas prie kiekvienos infekcijos.
Kaip prevencinę priemonę galima naudoti vakcinas. Vakcinos būna įvairios ir gaminamos iš skirtingų baltymų kombinacijų ir iš neaktyvuotos bakterijos (Escherichia coli, Fusobacterium
necrophorum, Trueperella pyogenes), kuri sukelia gimdos infekcijas. Neaktyvuota ląstelė
12 kartus, o veršingos karvės vieną kartą (revakcinacija). Vakcina leidžiama po oda, susirgimo gimdos infekcija visiškai neeliminuoja, bet jos tikimybę sumažina daug kartų (55).
1.2. Metritas
Metritas – tai gimdos infekcija, pasireiškianti neįprastu gimdos padidėjimu ir dvokiančiomis raudonai rudos spalvos išskyromis iš makšties, kurios siejamos su sisteminio susirgimo požymiais, pieno primilžio sumažėjimu, vangumu ar kitais toksemijos požymiais: sumažėjusiu sausių medžiagų suvartojimu, padažnėjusiu širdies ritmu ir karvės kūno temperatūros padidėjimu virš 39,5°C, po apsiveršiavimo praėjus ne daugiau kaip 21 dienai (11,25,56). Tuo tarpu, klinikiniu metritu apibūdinamas, neįprastas gimdos padidėjimas su dvokiančiomis raudonai rudomis išskyromis iš makšties, tačiau be sisteminio susirgimo požymių, iki 21 laktacijos dienos (11,57).
Metritai, pagal klinikinių simptomų pasireiškimą, skirstomi į tris laipsnius:
1 laipsnio metritui priskiriamos karvės su neįprastai padidėjusia gimda ir gausiomis pūlingomis nemalonaus kvapo išskyromis iš gimdos be jokių sisteminių ligos požymių;
2 laipsnio metrito metu, prie minėtų pakitimų prisideda ir karščiavimas (daugiau kaip 39.5 °C);
3 laipsnio metritu karvė rodo toksemijos požymius (tokius kaip apetito praradimas, šaltos galūnės, depresija, kolapsas (58)) ir turi prastas prognozes (58). Gimda iki 21 d. po apsiveršiavimo įprastai apimta uždegiminio proceso, kuris nustatomas visuose trijuose gimdos sluoksniuose.
Po atliktų tyrimų, yra teigiama, kad pirmaveršės karvės metritu serga dažniau, nei antros ar didesnės laktacijos karvės. Šis reiškinys aiškinamas tuo, kad pirmaveršės karvės sunkiau veršiuojasi, o joms padedant apsiveršiuoti bakterijos lengviau patenka į gimdymo takus, taip pat, dėl apsunkinto veršiavimosi, karvių gimda dažnai „plyšta“, taip padidindama infekcijos patekimo riziką (58). Tačiau yra ir priešinga pusė, kuri teigia, kad apsiveršiavimų skaičius neturi žymios įtakos, išskyrus, lyginant pirmaveršias karves ir tas, kurios veršiavosi daugiau nei 5 kartus (59). Tai grindžiama tuo, kad pirmaveršių karvių gimdos involiucija daug greitesnė, tačiau dažniausiai joms tenka padėti apsiveršiuoti, o tai didina infekcijos riziką. 2–5 laktacijos karvėms gimdos involiucija dažniausiai lėtesnė, bet joms rečiau reikia padėti veršiuotis, be to jos turi geresnį vietinį imunitetą nei telyčios (59).
13 Metritas dažniausiai (apie 95%) pasireiškia per pirmąsias 14 laktacijos parų (pikas būna 5–7 laktacijos parą), rečiau 14–21. Todėl patariama skirti intensyvią karvių stebėsena šiomis dienomis (57).
Skirtingi autoriai siūlo skirtingas stebėsenos sistemas:
Pfizer Aninmal Health (lyderinė kompanija naujų vakcinų, vaistų, diagnostikos produktų ir genetinių tyrimų gyvūnams atradime, vystyme ir gamyboje (60)) sugalvojo ,,100 dienų sutartį sveikatos ir reprodukcijos valdymui“. Į šią programą buvo įtrauktas ir apsiveršiavusių karvių monitoringas 10 pirmųjų laktacijos dienų. Tačiau, net jei karvių stebėsena bus atliekama minėtą laiko tarpą, didelė dalis (apie 20 proc.) sergančių karvių bus nepastebėtos, nes nors ir metritas dažniausiai pasireiškia per pirmąsias 10–14 dienų, ši liga gali pasireikšti iki 21d., o retas atvejais ir vėliau (57).
Floridos universiteto pieno tyrimų padalinyje, po atliktų tyrimų, buvo nuspręsta apsiveršiavusioms karvėms monitoringą atlikti 4, 7 ir 12 laktacijos dieną bei apžiūrėti karves, kai pieno kiekis sumažėja daugiau kaip 12 proc. per parą ar yra nesugebama padidinti pieno primilžio bent 4 proc. (pirmaveršių karvių) ar 7 proc. (II ir didesnės laktacijos karvių) per dieną, per pirmąsias 20 laktacijos dienų. Ši sistema buvo labai efektyvi tiek diagnozuojant metritą, tiek medžiagų apykaitos sutrikimus (ketozes ir šliužo dislokacijas). Tačiau ji sukelia sunkumų, nes reikalauja pastoviai stebėti individualius karvių paros duodamo pieno kiekius (57).
Kiti pasirenka monitoringą atlikti per pirmąsias 13 (24) ar 14 laktacijos dienų (16), dėl, jau minėtos, metrito savybės pasireikšti per pirmąsias 10–14 laktacijos paras (57).
Dar kiti rekomenduoja naudoti kasdienį monitoringą 3–13 laktacijos dienas (20,24). 1.2.1. Metrito diagnozavimas
Metritas diagnozuojamas:
Įvertinant bendrą gyvūno būklę. Kreipiamas dėmesys į stovėseną, įmitimą ir kita (61). Atliekant rektinį/vaginalinį kūno temperatūros matavimą (pasirenkant vieną iš ankščiau
minėtų būdų) (20,24,57). Kūno temperatūros padidėjimas nėra nuosekliai susijęs su patogeninėmis bakterijomis ir gimdos spindžiu (4). Atliekant rektinį/vaginalinį temperatūros matavimą dažnos 2 tipų klaidos: pirmoji – hipertermija, kai gyvūnas tikrai sveikas (pvz.: esant aukštai aplinkos oro temperatūrai, gali padidėti karvių kūno temperatūra (62,63)), ir antroji – gyvūnui nepasireiškė hipertermija, kai jis iš tikrųjų serga (4,64). Dėl šių klaidų, diagnozuoti metritą, atlikus vien rektinės temperatūros matavimą, nėra tikslu. Tad kartu patariama vertinti ir gimdos išskyras (4).
14 Atliekiant vaginos išskyrų tyrimą (24,61). Vizualiai apžiūrimos uodegos, išangės ir makšties zonos. Taip užsidėjus pirštinę ar naudojant Metrichek įrankį (įtaisas, sudarytas iš nerūdijančio plieno strypo, su kaučikiniu pusiau sferinės gumos puodeliu prie vieno galo (5 pav. (65)) paimamas išskyrų mėginį iš makšties (61,61,66)). Atliekant rektinę gimdos palpaciją, stebimos gimdos išskyros, ištekančios iš vaginos, ar atliekant vaginaskopiją, išskyros vertinamos per ekraną (11,42,45).
5 pav. Metrichek įrankis.
Patariama atlikti bakteriologinį tyrimą (61), ne tik dėl to, kad nustatyti užterštumą, bet ir todėl, kad skirtingų bakterijų padermių jautrumas antimikrobinėms medžiagoms skiriasi (29,65).
Atliekant kraujo parametrų tyrimą. Kraujo tyrimai duoda daug vertingos informacijos. Pvz.: nustatyta, kad metrito metu haptoglobino koncentracija būna 1,06–1,9 g/L (normaliai organizme haptoglobino neturėtų būti) (67).
Tiesiog sekant pieno primilžio mažėjimą ir tada pasitelkiant kitus diagnozavimo tyrimus (61).
1.2.2. Metrito gydymas
Nepriklausomai nuo to, kad yra daug mokslinių straipsnių aprašančių metritų gydymą, geriausios gydymo schemos klausimas vis dar svarstytinas (68). Renkantis metrito gydymo strategiją, turi būti galvojama apie gyvūnų gerovę ir ekonominius aspektus (54).
Taikytinas gydymas:
Antimikrobinės terapijos į gimdą metu (vietinė terapija) nėra paveikiami sisteminio susirgimo požymiai, todėl, esant antro ar trečio laipsnio metritams, kartu reikėtų naudoti antibiotikus ir sistemiškai. Be to vaistai sunkiai prasiskverbia į gilesnius gimdos sluoksniu (54), o kaip teigė Sheldonas (25), metritas skirtingai nuo endometrito ir pasireiškia visų gimdos sluoksnių uždegimu.
Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) naudojimo kartu su antibiotikais tyrimai yra prieštaringi. Vieni tyrimai teigia, kad toks gydymas neefektyvus. Jis nepagerino klinikinio gydymo, uždegiminių parametrų ar bakterijų šalinimo iš gimdos. Taip pat nepagerino
15 vaisingumo parametrų (laiko tarpo nuo apsiveršiavimo iki pirmo sėklinimo, reikalingo sėklinimo skaičių, servis periodo laiko) (22,54). Tačiau kitas tyrimas atliktas Amiridžio (21), rodo priešingus rezultatus. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), dėka antipiretinio ir priešuždegiminio poveikio, sumažina klinikinius simptomus, uždegiminius parametrus ir intoksikacijos požymius. Dėl pastarosios savybės šis gydymas labai tinka prie 3 laipsnio metrito, nes negydant intoksikacijos požymius, ši liga gali baigtis mirtimi. Tačiau taip pat pažymėtina, kad atlikti tyrimai parodė, kad NVNU nepadeda greičiau panaikinti hipertermijos (21).
Atliekant tyrimus, kuriose metritu sergančios karvės buvo gydomos hormonu prostaglandinu F2α ((PG) F2α) kombinacijoje su antibiotikais, tyrėjų nuomonės dėl gydymo poveikio vaisingumo parametrams išsiskyrė: vieni teigia, kad šis gydymo metodas turi teigiamą poveikį minėtam parametrui (69), kiti – kad neturi jokio efekto (10,70-72). Be to, Mejia (71), tyrime naudojusi (PG) F2α analogus, nustatė neigiamą (PG) F2α įtaką laiko trukmei iki pirmo sėklinimo ir apsivaisinimo greičio efektą iki 90 laktacijos dienos karvėms, kurios veršiuojasi nebe pirmą kartą.
Kalbant apie pačios gimdos būklę ir gynybinius mechanizmus. Bonnet (73), ištyrusi 92 karves viename komerciniame pieno ūkyje, teigia, kad (PG) F2α ( ji naudojo cloprostenolį (500 mg) ar saline placebo) sumažina makšties išskyrų kiekį, gimdos ragų skersmenį, endometriumo uždegimą ir fibrozę, ir iki minimumo sumažiną Actinomyces
pyogenes galimybę išskirti iš endometriumo biopsijos mėginio, paimtame iš 40 laktacijos
dienos karvių. Jai pritaria ir Melendez (69), kuri dar prideda, kad šis gydymo būdas padidina gimdos susitraukimų skaičių.
Pasak, El–Khadrawy (56), hormonų (prostaglandinų, estradiolio), kartu su antibiotikais (oksitocinu), nuoseklus taikymas daro teigiamą poveikį klinikiniam gydymui ir gimdos invuoliucijos gerinimui karvėms su toksiniu metritu (3 laipsnio) (56).
Tyrimas: reprodukcinės sistemos atsistatymo po vaistų vartojimo (antibiotikai, antibiotikai su NVNU, PGF2α 1 dozė, PGF2α 2 dozės) palyginimas (žiūrėti 1 lentelę). Ištirtos 439 karvės 29 ūkiuose. (74).
1 lentelė. Reprodukcinės sistemos atsistatymo po vaistų vartojimo palyginimas.
Karvių proc., po gydymo išskyrusių pūlingas išskyras Normali gimdos involiucija, proc. Gimdos tonusas, proc. Antibiotikai (oksitetraciklinas) 20 60 20
16
1 lentelės tėsinys. Reprodukcinės sistemos atsistatymo po vaistų vartojimo palyginimas.
Karvių proc., po gydymo išskyrusių pūlingas išskyras
Normali gimdos involiucija, proc. Gimdos tonusas, proc. Antibiotikas (oksitetraciklinas) + NVNU 10 60 40 PGF2α 1 dozė 10 90 70 PGF2α 2 dozės 10 80 60
1.3. Endometritas
Endometritas – liga pasireiškianti endometriumo uždegimu, kuris atsiranda po veršiavimosi ar kergimo, sėklinimo, infuzijos metu patekus patogeninėms medžiagoms, sukeliančiomis dirginimą (75). Jis skirstomas į klinikinį ir slaptą endometritus.
Nustatyta, kad karvės duodančios mažiau pieno (pvz.: genamos į laukus) ankstyvame laktacijos periode patiria mažesnį stresą susijusį su metaboliniais procesai, todėl gali intensyviau kovoti su bakteriniu gimdos užterštumu, tad joms pasireiškia mažiau endometrito atvejų (76). Tai susiję su tuo, kad dauguma šiuolaikinių karvių, t.y. aukštos produkcijos karvių, nesugeba užtikrinti reikiamo energijos kiekio savo kūno priežiūrai. Beveik visą energiją jos skiria pieno gamybai. Atsiranda neigiamas energijos balansas. Pastarasis susijęs su kūno kondicijos balų praradimu ir padidėjusiu imlumu infekcijoms (77). Atliktas tyrimas parodė, kad karvės sergančios slaptu endometritu kasdien pieno primilžį sumažina po 0,6−1,03 kg. (78,79). Šis pieno kritimas aiškinamas tuo, kad sergančios karvės, dėl citokinų veiklos, praranda apetitą, suėda mažiau pašaro ir taip sumažėja sausųjų medžiagų kiekis reikalingas pieno gamybai (15,80,81). Taip pat, Sheldonas ir Gilbertas (4,82) po atskirai atliktų tyrimų teigia, kad produkcijos kiekis turi įtakos gimdos infekcijoms, bet ir infekcijos – produkcijai, t.y. sirgusios endometritu karvės duoda mažiau pieno, nei nesirgusios.
1.3.1. Klinikinis endometritas
Klinikinis endometritas – tai liga, kai pūliai, kurių gleivėse būna daugiau kaip 50 proc., išsiskiria iš gimdos praėjus daugiau kaip 21 laktacijos dienai ar kai gleivės su pūliais (santykis maždaug 1:1) iš gimdos išsiskiria po 26 laktacijos dienos (11,83), be sisteminių požymių (83). Jį dažniausiai sukelia: Arcanobacterium pyogenes (49 proc.), Escherichia coli (37 proc.), rečiau:
Fusobacterium necrophorum, Prevotella spp. (4,84-86), Streptococcus spp. ir Staphylococcus spp.
17 Klinikinis endometritas diagnozuojamas įvertinant išskyras aptiktas gimdoje, makštyje ar aplink ją (uodega, makšties išorinė dalis ar pan.). Yra įvairių būdų aptikti gleives gimdoje: perrektinė gimdos palpacija (6), perrektinė echoskopija (87), endometriumo biopsijos histologinis tyrimas (73). O makštyje: makšties tyrimas ranka (11,88), pasitelkiant į pagalbą makšties skėtiklį (6) (6 pav. (89)) ar Metricheck įrankį (17), vaginoskopija (tyrimo jautrumas svyravo tarp 96.3–99.6 proc., o specifiškumas 90.1–96.7 proc.) (6) bei Cytobrush citologinis tyrimas, kuriuo metu endometriumo citologiniai mėginiai imami, sukant prietaisą laikrodžio rodyklės kryptimi, kol prisiliečia prie gimdos sienelės, tada įtraukiamas į plieninį vamzdelį, ir prietaisas ištraukiamas (18,90) .
6pav. Karvių makšties skėtiklis.
Aptikus neįprastų išskyrų, reikia jas įvertinti pagal pobūdį ir kvapą. Pagal pobūdį skirstomos: 0 balų – švarios ar permatomos gleivės, 1 balas – gleivėse yra baltos dėmės ar balkšvi pūliai, 2 b. – išskyros, kurių sudėtyje yra iki 50 proc. baltų ar balkšvų gleivėtų pūlių; 3 b. – išskyros, kurių sudėtyje daugiau kaip 50proc. pūlingos medžiagos, paprastai baltos ar geltonos spalvos, ar kartais kraujingos. O pagal kvapą gleivės į balus skirstomos taip: 0 balų – be nemalonaus kvapo, 3 balai – dvokiantis kvapas (4).
1.3.2. Slaptas endometritas
Slaptas endometritas nustatomas, kai gimdos citologiniame mėginyje, imtame iš 21–33 laktacijos dienos karvių, randama daugiau kaip 18 proc. neutrofilų (PMN) ar, jei 34–47 laktacijos dieną, randama daugiau kaip 10 proc. PMN (5,11). Taip pat, Gilberto (5) atlikto tyrimo metu, slaptas endometritas diagnozuotas 40–60 laktacijos parą, kai gimdos citologiniame mėginyje nustatyta daugiau kaip 5 proc. PMN.
18 Gimdos gleivinės tyrimams dėl slapto endometrito dažniausiai naudojami Cytobrush technika – tepinėlyje matoma PMN infiltracija (16,18,19,90) (7 pav. (90))., ar gimdos leavažo (plovimo) technika (5,19). Jos metu gimda plaunama 60 ml mažos koncentracijos fiziologiniu tirpalu (pvz.: 0,9 proc. Sodium chloride), kuris iš gimdos pašalinamas ją masažuojant ir surenkant ištekėjusį skystį į mėgintuvėlį. Mėgintuvėlis su turiniu, siunčiamas į laboratoriją citologiniam tyrimui, kur taip pat matoma PMN infiltracija (7pav.) (90).
7 pav. Tepinėlis atliktas po Cytobrush technikos. 8 pav. Tepinėlis atliktas po leavažo technikos.
Gauti rezultatai būna labai panašūs (18,90). Tačiau manoma, kad Cytobrush yra geriausia technika gauti endometriumo citologinį mėginį dėl savo lengvo ir greito atlikimo būdo (18,90), ir dėl to, kad yra saugus ir veiksmingas (91), be to, juo galima diagnozuoti tiek klinikinį endometritą, tiek slaptą (5,18,19). Be minėtų tyrimo būdų galima naudoti ir echoskopijos (19) ar biopsijos (47) metodus. Tačiau buvo nustatyta, kad echoskopija yra mažiau jautri (jautrumas ir specifiškumas lyginant su Cytobrush atitinkamai yra 30,8 proc. ir 92,8 proc.) nei endometriumo citologija (18), kaip ir biopsija (jautrumas 44 proc., specifiškumas 92 proc.) (47).
1.3.3. Endometritų gydymas
Endometritų gydymas yra kiek kitoks nei metritų. Metritu sergančioms karvėms reikia sisteminio gydymo skirto kovoti su gimdos infekcija ir palengvinti generalizuotas sveikatos problemas, kurios nepasireiškia endometrito atveju (25). Endometrito gydymui taip pat nėra vieningos nuomonės: gali būti, kaip ir metrito atveju, naudojami antibiotikai ir hormonai (16,92):
Antibiotikų naudojimas yra prieštaringas (56). Tuo labiau, kad vis dar gvildenami klausimai dėl pieno išlaukos bei žmonių sveikatos pavojaus ir/ar antimikrobinio atsparumo po antibiotikų vartojimo maistui auginamiems gyvūnams (56). Antibiotikų, naudojimų vietiniu būdu (į gimdą), efektyvumas priklauso nuo jų rūšies. Cefapirinas (pirmos kartos
19 cefalospirinas) žymiai sumažino laiką iki apvaisinimo, tuo tarpu ceftiofuras, oksitetraciklinas ar penicilinas reprodukcinei sistemai efekto neturėjo (6,65,93). O sisteminiam gydymui, dėl savo poveikio gimdai, manoma, geriausi yra cefalospirinai ir penicilinai (vieni ar kartu su NVNU). Jie yra aktyvūs prieš daugumą žinomų patogenų, endometriumo audiniuose pasiekia gydomajį lygį ir gali padėti išvengti kai kurių potencialių metrito ir endometrito pasekmių (pvz.: endokarditų ar inkstų ligų) (94).
Hormoninei terapijai galima rinktis estradiolius, estrogenus (nereglamentuoti) ar prostaglandinus F2α. Estradiolis didina gimdos atsparumą infekcijai, didindamas gimdos motoriką, gleivių gamybą ir ištekėjimą, kurie naudojami bendrai, skatina pūlingos medžiagos evakuaciją iš gimdos ir pagreitina gimdos involiucija Eestrogenų naudojimas servis periodo metu buvo susijęs su kiaušidžių sunkia infekcija ir padažnėjusiu cistų susidarymu kiaušidėse. Jo naudojimas nereglamentuojamas (56).
Dėl prostaglandino vartojimo efektyvyumo yra dvi pusės. Kasimanickam (90) teigia, kad prostaglandinas F2α (PG F2α) sukelia rujas ir ankstyvina gimdos apsauginius mechanizmus (95). Tačiau kiti teigia, kad (PG) F2α nėra veiksmingas būdas gydyti slaptą endometritą (10,12). Pasak Dubuc (10), (PG) F2α nepagerina karvių vaisingumo.
Antiseptinių vaistų (pvz.: jodo, chlorheksidino ar fiziologinio tirpalo) naudojimas, juos suleidžiant tiesiai į gimdą, sukelia dirginamąjį poveikį, kuris padidinti gimdos tonusą, kraujotaką ir gynybos mechanizmus (56). Uždegiminio atsako sukėlimas gimdoje, manoma, sumažina bakterijų kiekį gimdoje ir padeda pašalinti neįprastą gimdos skystį. Kai, atlikto tyrimo metu, antiseptiniai vaistai į gimdą buvo skiriami ansktyvame diestrus (porujo) periode, karvės turėjo trumpesnį estrogeninį ciklą (8–10d.). Apskritai, antiseptinių vaistų infuzija į gimdą yra nerekomenduojama. Šis gydymo metodas gali sukelti lytinių takų jatrogenines mechanines traumas ir antrinę bakterinę infekciją per jatrogeninį lytinių takų užterštumą (56).
Hiperimuninio serumo terapija parodė gerus rezultatus, kurie pavaizduoti žemiau esančioje lentelėje (2 lent.) (96).
2 lentelė. Reprodukcinės sistemos atsistatymo po vaistų vartojimo gydant endometritą palyginimas.
Pasveikusios su atsistačiusiomis reprodukcinėmis funkcijomis karvės,
proc. Pastojimos laipsnis, proc. Hiperimuninis serumas (42 karvės) 64.3 52.9
20 Hormonai (prostaglandinai) (65 karvės) 72.3 62.1 Intrauterinis gydymas antibijotikas (oksitetraciklinas) (39 karvės) 61.5 57.1
Kombinuotas endometrito gydymas:
Esant klinikiniam endometritui ir aktyviam geltonkūniui, Lewis (95) gydymui pataria pasirinkti antibiotikus (pvz.: cefarinas) naudoti vietiškai (į gimdą), o sistemiškai PGF2α ar jo analogus. O jei nėra aktyvaus geltonkūnio, gydymui naudoti tik prostaglandino injekcijas (95).
1.4. Piometra
Piometra tai gimdos infekcija, kurios metu pūlingos medžiagos kaupiasi gimdoje, esant geltonkūniui ir uždaram gimdos kakleliui (58). Ji sudaro tik apie 5 proc. visų gimdos infekcijos susirgimų (25). Piometra gali būti dviejų tipų: klasikinė (tikroji) ir po veršiavimosi. Klasikinė piometra pasireiškia bet kuriuo metu ir yra susijusi su embrioniniu mirtingumu. Tuo tarpu, piometra po veršiavimosi, pasireiškia po įprastų su veršiavimusi susijusių komplikacijų: dvynių, nuovalų užsilaikymo, gali būti kaip kitų gimdos infekcinių ligų pasekmė ir pan. (97). Kaip žinoma, esant klinikiniam endometritui, gimdoje taip pat būna pūlių ir gali būti aktyvus geltonasis kūnas, tačiau, pastarosios infekcijos metu, būna atviras gimdo kaklelis, todėl pūliai gali ištekėti lauk (25).
Manoma, kad geltono kūnio susilaikymas atsiranda dėl sumažėjusios prostaglandinų gamybos, kurią sąlygoja endometriumo patologija (97). Todėl svaime supranama, kad gydymui skiriami prostaglandinai ar jų analogai, kurie sukeltų geltonojo kūno liutolizę. To pakanka, kad maždaug 80 proc. karvių sukelta ruja padėtų išvalyti gimdą nuo eksudato ir bakterinio užterštumo. 20 proc. karvių gydymą gali tekti pakartoti. Intrauterinis gydymas, kartu su prostaglandinais nerekomenduojamas. Po tokio gydymo dauguma karvių apsivaisina po trijų ar keturių sėklinimų (82).
21
2.
TYRIMŲ METODIKA
2.1. Pagrindinė bandymų schema
9 pav. Tyrimo schema.
2.2.Tyrimas
Tyrimas buvo atliekamas viename iš Šiaurės Lietuvoje esančių pieno ūkių. Ūkyje laikoma daugiau kaip 450 melžiamų Holšteinų, Danijos žalųjų, Lietuvos žalųjų veislių karvės. Vidutinis primilžis iš karvės 27 litrų per dieną, apie 9000 litrų per laktaciją. Ūkyje naudojama DeLaval bandos valdymo programa „Herd Navigator“.
Tyrimas atliktas 2015 m. birželio – gruodžio mėnesiais. Šešių mėnesių laikotarpyje stebėta 71 karvė nuo apsiveršiavimo iki sėklinimo (3 lent.). Kai kurios karvės buvo išbrokuotos dėl mažo produktyvumo bei traumų.
Karvės stebimos nuo apsiveršiavimo iki sėklinimo, (n =66)
Atliekama ,,Profilaktika po apsiveršiavimo“
Metrito aptikimui karvėms 10 pirmų laktacijos parų atliekama kasdienį klinikinė
apžiūra
Endometrito aptikimui taikytos profilaktika – gimdos masažas: 21–27 d., 33–40 d., 40–47 d., 47–54d.
Jeigu, naudojantis bandos valdymo programos duomenimis ,
nustatomas padidėjęs aktyvumas, atliekamas rektinis tyrimas.
22
3 lentelė. Tyrimo metu stebėtos karvės.
Karvių būsena Skaičius, vnt.
Viso stebėta 71 Išbrokuotos dėl mažo produktyvumo 3 Traumos 2 Surinkti duomenys 66
Tyrimo metu stebėtos pirmos–šeštos laktacijos šviežiapienės karvės. Visoms karvėms po veršiavimosi buvo taikoma profilaktinių priemonių schema (4 lentelė).
4 lentelė. Profilaktinių priemonių schema Nr. 1
Veterinarinis preparatas (veiklioji medžiaga) Preparatas naudojamas
Preparato kiekis, ml
Hypophysin LA
(veikl. medž.: karbetocinas 0,07 mg/ml. Gamint.: Veyx – Pharma GmbH (Vokietija))
į raumenis 5,0
Multivitamin–mineral
(veikl. medž.: retinolio 50 000 TV/ml, cholekalciferolio 25 000 TV/ml, vitamino E 4 mg/ml, tiamino 10 mg/ml, riboflavino 0,04 mg/ml, piridoksino 2 mg/ml, ciankobalamino 0,01 mg/ml, dekspantenolio 2 mg/ml, nikotino rūgšties 5 mg/ml, inozitolio 2 mg/ml, metionino 5 mg/ml, cholino citrato 5 mg/ml, magnio hipofosfito heksahidrato 1 mg/ml, kobalto chlorido 0,02 mg/ml, vario sulfato 0,1 mg/ml, cinko sulfato 0,1 mg/ml. Gamint.: Bioveta, a.s. (Čekija))
į raumenis 25,0
Vitamin C Biowet
(veikl. medž.: askorbo rūgštis 100 mg/ml. Gamint.: Biowet – Puławy Sp. z o.o (Lenkija))
į raumenis 20,0
Metrito aptikimui, šviežiapienės karvės buvo stebimos 10 dienų po apsiveršiavimo (DIM) kiekvieną rytą atliekant gyvūno klinikinę apžiūrą – atliekama termometrija, apžiūrima ar matyti išskyrų iš makšties, jų spalva, konsistencija, kiekis. Pastebėjus neįprastas išskyras ar aptikus
23 hipertermiją, buvo atliekamas gimdos masažas. Nuovalos šalinamos ir uždegimo profilaktikos tikslais naudojamos intrauterines ovules Fatroximin (veikl. medž.: rifaksimino 300 mg/4g. Gamint.: Fatro S.p.A. (Italija)) (6 vnt.).
Praėjus 10 DIM, klinikinio endometrito aptikimui, buvo taikomos profilaktinės apžiūros: 21– 27 dieną po apsiveršiavimo: atliekamas rektinis tyrimas, 33–40 DIM – atliekamas gimdos masažas, 40–47 DIM atliekamas antrą kartą gimdos masažas ir 47–54 DIM vėl atliekamas gimdos masažas. Rektinių tyrimų metu nustačius gimdos uždegimą skiriamas gydymas, karvė stebima iki visiško pasveikimo.
Taip pat, šviežiapienėms karvėms atliekamas rektinis tyrimas, jeigu naudojantis bandos valdymo programos duomenimis, jai nustatomas padidėjęs aktyvumas, kurio pagalba identifikuojamos rujos.
Nustačius rują karvės pradedamos sėklinti nuo 60 DIM. Siekiant sumažinti laiko sąnaudas rujos stebėjimui, ūkyje naudojama rujos sinchronizacija prostaglandinais (5 lent.).
5 lentelė. Karvių rujos sinchronizavimui naudojamas schema prostaglandinais.
Diena Naudojamas preparatas Preparato dozė, ml
1 diena Prostaglandinai
Oestrophan (veikl. medž.: kloprostenolio (natrio druskos)
250 µg/ml. Gamint.: Bioveta, a.s. (Čekija))
2,0
11 diena Prostaglandinai
Oestrophan (veikl. medž.: kloprostenolio (natrio druskos)
250 µg/ml. Gamint.: Bioveta, a.s. (Čekija))
2,0
14 diena Gonadotropinai
Dalmarelin (veikl. medž.: lecirelin acetate 25.0 mcg/ml.
Gamint.: Fatro S.p.A. (Italija)).
5,0
Jei rujos metu pastebimi slapto endometrito arba vaginito požymiai (nedidelis kiekis gelsvai baltų taškelių gleivėse), kitą dieną po sėklinimo, į gimdą suleidžiamas antimikrobinis preparatas
Clamoxil Metritis (veikl. medž.: amoksicilino (trihidrato) - 0,84 g/21,3 g. Gamint.: Haupt Pharma
Latina S.r.L., (Italija)). Jei karvė du kartus sėklinant neapsivaisina, sekančią rują ruošiamas antimikrobinis preparatas ir suleidžiamas po sėklinimo, net ir nesant kitų uždegimo požymių.
Aptikus gimdos infekciją, sergančioms karvėms buvo taikomas gydymas. Apsiveršiavusių karvių gydymas buvo suskirstytas į tris grupes (6 lent.).
24
6 lentelė. Tyrime naudotos gydymo grupės.
Gydymas Vaistai (pasirenkami vet. gydytojo nuožiūra) Kada naudojamas? Sisteminis gydymas (vaistai leidžiamį į raumenis ar paodį, pagal vaistų naudojimo nurodymus)
Eficur (veikl. medž.: ceftiofuro
hidrochlorido 50mg/ml. Gamint.: Laboratorios Hipra S.A. (Ispanija));
Alamycin 10 (veikl. medž.:
oxytetracycline hydrochloride 100mg/ml. Gamint.: Norbrook Laboratories Ltd. (Jungtinė Karalystė));
Shotopen (veikl. medž.:
benzilpenicilino benzatino druskos 100 mg/ml, benzilpenicilino prokaino druskos 100 mg/ml, dihidrostreptomicino sulfato 164 000 TV/ml. Gamint.: Virbac S.A. (Prancūzija));
Rimadyl (veikl. medž.: karprofeno
– 50 mg/ml. Gamint.: Bela-Pharm GmbH & Co. KG (Vokietija));
Genta-ject (veikl. medž.:
gentamicino (gentamicino sulfato) – 100 mg/ml. Gamint.: Dopharma B. V. (Nyderlandai)).
Taikomas metrito metu, kai rektinė temperatūra neviršija 39,7°C ir pasireiškia iki septintos laktacijos paros.
25
6 lentelės tęsinys. Tyrime naudotos gydymo grupės.
Gydymas Vaistai (pasirenkami vet. gydytojo nuožiūra) Kada naudojamas? Vietinė terapija (antimikrobines medžiagas leidžiant tiesiai į gimdą)
Clamoxil Metritis (veikl. medž.:
amoksicilino (trihidrato) – 0,84 g/21,3g. Gamint.: Haupt Pharma Latina S.r.L., (Italija));
Endospray (veikl. medž.:
oksitetraciklino dihidrato – 3 g/ 53,75g, sulfamonometoksino natrio druskos – 3 g/53,75g. Gamint.: IZO srl a socio unico (Italija));
Jodouter (veikl. medž.: jodo
povidono 0,1 g/ml. Gamint.: Bioveta, a.s. (Čekija));
Lotagen (veikl. medž.: polikrezuleno
2,16 g/150ml. Gamint.: Bioveta, a.s. (Čekija)).
Taikomas endometrito metu. Antimikrobinės medžiagos skirta kovoti su gimdos infekcija (patologiniai paytimai tik gimdoje, sisteminio susirgimo požymių nebūna).
Sisteminės ir vietinės terapijų kombinacija
Preparatai naudojami tie patys , kaip jau minėti anksčiau.
Taikomas metrito metu, kai karvės kūno temperatūra viršija 39,7 °C, ar kai ji pakyla veliau kaip po septintos laktacijos paros.
26
3. TYRIMŲ REZULTATAI
Tyrime dalyvavusių karvių pasiskirstymas laktacijose (10 pav.):
10 pav. Tyrime dalyvavusių karvių pasiskirstymas pagal laktacijas.
Iš 66 tyrime dalyvavusių karvių 38 pasireiškė gimdos infekcija po apsiveršiavimo (GI), t.y. 54,55 proc. Metritu (PM) sirgo 32 karvės iš 66 (48,48 proc.), slaptu endometritu (SEND) – 11 (16,67 proc.), klinikiniu endometritu (KE) – 9 (13,64 proc.).
Kad patikrinti Sheldon (58) teoriją – ,,pirmaveršės karvės PM serga dažniau, nei didesnės laktacijos karvės“ ir tuo pačiu patikrinti ar tai turi įtakos kitos rūšies GI, 66 karvės buvo suskirstyti į dvi grupes: A – I laktacijos, kurioje buvo 25 karvės ir B – II ir didesnės laktacijos, kurioje buvo 46 karvės. Buvo skaičiuojama koks procentas tirtų karvių, atskirai iš kiekvienos grupės, sirgo PM, SEND, KE (11 pav.).
27
11 pav.: Sergamumas PM, SEND, KE A ir B grupėse.
Tirtos karvės suskirstytos į dvi grupes. Šį kartą, C grupė I ir V–VI laktacijos karvės (32 karvės) ir D grupė, kurioje buvo II–IV laktacijų karvės (39 karvės) ir taip pat buvo skaičiuojama koks procentas tirtų karvių, atskirai iš kiekvienos grupės, sirgo PM, SEND, KE (12 pav.), kad patikrinti Santos (59) teoriją, kuris teigė, kad ,,apsiveršiavimų skaičius neturi žymios įtakos, išskyrus lyginant pirmaveršias karves ir tas, kurios veršiavosi daugiau nei 5 kartus“.
12 pav.: Sergamumas PM, SEND, KE C ir D grupėse. 73,9*** 26,1** 13* 25,6 9,3 14 0 20 40 60 80 100 PM SEND KE Pr o ce n tai
GI pasiskirstymas A ir B grupėse, proc.
A gr. B gr 58,6* 24,1 13,8 29,7 8,1 13,5 0 20 40 60 80 100 PM SEND KE
GI pasiskirstymas A ir B grupėse, proc.
C gr. D gr. *** – p<0,001 lyginant A su B gr. ** – p=0,07 lyginant A su B gr. * – p=0,918 lyginant A su B gr. * – p=0,018 lyginant C su D gr. ** – p=0,071 lyginant C su D gr *** – p=0,974 lyginant C su D gr
28 Iš tirtų 43 II ir didesnės laktacijos karvių praeitą laktaciją PM sirgo 28 karvės, iš jų tik 6 (tai yra 21,4 proc.) susirgo ir šią laktaciją, o 22 ( t.y. 78,6 proc.) nesusirgo (p=0,394). Endometritu sirgo 10, iš jų 2 (20 proc.) susirgo, o 8 (80 proc.) ne (p= 0,529).
Taip pat apskaičiuota kokią įtaką susirgimams turėjo:
Dvyniai. Tyrimo metu pasitaikė tik dvi karvės, kurios atsivedė dvynius. Abi jos sirgo GI, t.y. tikimybė, kad karvė sirgs GI gimus dvyniams 100 proc. (p=0,055).
Nuovalų užsilaikymas. Tyrimo metu 4 karvėms buvo nuovalų užsilaikymas: trys iš jų sirgo GI, o viena ne, t.y. 75 proc. tikimybė, kad karvė susirgs GI po nuovalų užsilaikymo (p=0,332).
Kaip jau minėta, iš 66 tyrime dalyvavusių karvių 40 (60,61 proc.) tapo veršingomis. Šių, 40 karvių, veršingumas pagal laktacijas pasiskirstė taip (13 pav.):
13 pav. Veršingų karvių suskirstymas pagal laktaciją.
Iš 40 veršingų karvių 11 (27,5 proc.) karvių apsivaisino po pirmo sėklinimo, 20 (50 proc.) – po antro, 8 (20 proc.) – po trečio, 1 (2,5 proc.) – po ketvirto.
Iš 40 veršingų karvių, 21 karvė nesirgo GI, o 19 sirgo (p=0,507). Buvo apskaičiuota kaip skiriasi reikalingų sėklinimų skaičius nesirgusioms GI ir sirgusioms (7 lent.).
7 lentelė. Reikalingas sėklinimų skaičius karvėms sirgusioms GI ir nesirgusioms.
Reikalingas sėklinimų skaičius Sirgo GI Nesirgo GI
Vienas 31,6 proc. 23,8 proc.
Du 6,8 proc. 61,9 proc.
Trys 26,3 proc. 14,3 proc.
35 27,5 25 7,5 2,5 2,5 0 5 10 15 20 25 30 35 40 1 2 3 4 5 6 K ar vė s, p ro c. Laktacija
29
7 lentelės tęsinys. Reikalingas sėklinimų skaičius karvėms sirgusioms GI ir nesirgusioms.
Reikalingas sėklinimų skaičius Sirgo GI Nesirgo GI
Keturi 5,3 proc. 0 proc.
Apskaičiuota, kad karvėms sirgusioms GI reikalingų sėklinimų skaičiaus vidurkis buvo 2,05 +/- 0,209, o nesirgusioms – 1,90 +/- 0,136. Taip pat patikrinta ir koks sėklinimų vidurkis buvo reikalingas atskiros GI atveju: PM – 2,12 +/- 0,225, SEND – 1,5, KE – 1,75, imant bendrai SEND ir KE (END) – 1,66. CE
40 veršingų karvių apsivaisinimo laktacijos dienos (DIM) vidurkis buvo 94,05 +/- 3,6 d. Sirgusių GI apsivaisinimo DIM vidurkis buvo 88,79 d. +/- 4,175, o nesirgusių – 98,81 +/- 5,618 d. (p=0,027). Sirgusių PM apsivaisino DIM vidurkis buvo 89,76 +/- 4,308 d., END – 87,67 +/- 8,127 d.
Pagal gautus rezultatus, naudojantis ,,Herd Navigator“, buvo paskaičiuota, kad apsivaisinusių karvių duodamas pieno vidurkis yra 30,53 l., bei koks pieno kiekis buvo primelžiamas iš karvės, sėkmingai apsėklinus (14 pav.).
14 pav. Pieno kiekis primelžiamas iš karvės, sėkmingai apsėklinus.
Ir pagal tai apskaičiuotas optimalus pieno kiekis apsėklinimo metu (p=0,15): 1 sėklinimas – 34,82 +/- 2,354 l.
30 2 sėklinimai – 32,20 +/- 1,53 l.
3 sėklinimai - 23,13 +/- 1,995 l. 4 sėklinimai – 32 l.
Apsiveršiavusių karvių gydytų nuo GI , gydymai pasiskirstė taip (8 lent.)
8 lent. Karvių apsivaisinimo rodikliai po skirtingų gydymo schemų.
Sisteminis gydymas Vitinis gydymas Sisteminio ir vietinio gydymų kombinacija DIM Sėklinimų sk. DIM Sėklinimų sk. DIM Sėklinimų sk.
94 1 61 2 94 3 122 4 69 1 61 2 121 3 88 3 59 2 49 1 110 3 54 1 49 1 107 2 52 2 83 3 68 1 91 2 48 2
Apskaičiuota, kad gydant sistemiškai, karvės apsivaisina vidutiniškai po 112,33 +/- 112,33 DIM ir reikia vidutiniškai po 2,67 +/- 0,88 sėklinimo karto. Naudojant antimikrobines medžiagas vietiškai. DIM vidurkis – 72,67 +/- 8,01, sėklinimų sk. vidurkis – 2 +/- 0,58. Kombinuoto gydimo metu DIM vidurkis – 71,15 +/- 6,35, o sėklinimo sk. vidurkis – 1,92 +/- 0,21.
31
4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS
Tyrimo metu buvo stebimos 66 įvairių veislių ir laktacijų karvės. 55 proc. šių karvių sirgo gimdos infekcija po veršiavimosi (GI), t.y. daugiau nei nurodo Smith (34). Jo teigimu ,,70 proc. karvių, dėka savo įgimto imuninio atsako, nesuserga GI“. Šis skirtumas gali rodyti, kad šiame ūkyje yra bėda karvių veršiavimosi vietoje (ūkio vadovas pastebėjęs padidėjusį karvių sergamumą, ėmėsi tikrinti darbuotojų darbą ir higieną veršiavimosi metu), galbūt su karvių imunitetais.
Paanalizavus plačiau, pastebėta, kad sergamumas metritu (PM) šiame ūkyje labai didelis (48,48 proc.), literatūroje rašoma, kad ,,dažniausiai juo serga apie 20 proc. karvių, tačiau sergamumas vyrauja nuo 8 proc. iki daugiau kaip 40 proc.“ (12-15). Slapto endometrito (SEND) sergamumas palyginti nedidelis, paprastai jis svyruoja nuo 11 iki 70 proc. (5,14,16,18,19), o šiame ūkyje 16,67 proc. Klinikinio endometrito (KE) sergamumas vidutiniškas. Literatūroje rašoma, sergamumas svyruoja nuo 5 iki 30 proc. (16,17), o šiame ūkyje 13,64 proc. Šie procentai rodo, kad gydymo efektyvumas pakankamai geras (nedidelis procentas sergančių SEND, vidutinis sergamumas KE), tačiau šis ūkis turi bėdų su karvių imunine sistema, veršiavimosi higiena ar pačia ūkio zoohigiena (labai didelis sergamumas PM).
Buvo patikrintos dvi teorijos: Sheldono (58), kuris teigia, kad „pirmaveršės karvės PM serga dažniau, nei didesnės laktacijos karvės“ ir Santos (59), kuris teigia, kad ,,apsiveršiavimų skaičius neturi žymios įtakos, išskyrus lyginant pirmaveršes karves ir tas, kurios veršiavosi daugiau nei 5 kartus“. Iš atliktų skaičiavimų matyti, kad abi šios teorijos teisingos, nes skirtumas statistiškai reikšmingas (p<0,05) tiek tarp A ir B grupių, tiek tarp B ir C grupių. Tačiau, procentinis skirtumas tarp A ir B grupių didesnis, nei tarp C ir D, kas leidžia manyti, kad dažniau įvairiuose moksliniuose straipsniuose minima, Sheldono (58) teorija yra tikslesnė. O statistiškai nereikšmingas skirtumas (p>0,05), leidžia teigti, kad karvės laktacijos skaičius neturi įtakos SEND ir KE susirgimo pasireiškimo dažnumui.
Be to, tyrimas parodė, kad sunkiau apsivaisina pirmos ir IV, V, VI laktacijos karvės.
Taip pat, paskaičiavus, kad iš II ir didesnės laktacijos karvių praeitą laktaciją sirgusių PM (43 karvės), šią laktaciją sirgo tik 21,4 proc., o endometritu (END) 20 proc. Šie duomenys rodo, kad karvės, sirgusios GI ligomis, kitą laktaciją būna atsparesnės, t.y. susidaro vietinis imunitetas, kaip ir teigė Santos (59).
Tyrimo metu tik dvi karvės atsivedė dvynius (100 proc. sirgo GI) ir keturios turėjo nuovalų užsilaikymą (75 proc. sirgo GI). Nors duomenys nėra statistiškai reikšmingi (p>0,05), dėl mažo tiriamųjų skaičiaus, bet žinodami, kad ir kiti autoriai (20,21) teigia, kad nuovalų užsilaikymas ir gimę dvyniai predisponuojantys GI faktoriai, galime daryti prielaidą, kad ši predispozicija yra teisinga.
32 GI, ,,dėl prailgėjusios gimdos involiucijos, geltonojo kūno užsilaikymo“ (4) keičia servis periodo parametrus:
didėja reikalingų sėklinimų skaičius nuo 1,90 +/- 0,136 karto iki 2,05 +/- 0,209 kartų. keičiasi servis periodo trukmė sirgusių GI – 88,79 d. +/- 4,175 d., o nesirgusių – 98,81
+/- 5,618 d.
Iš duodamo pieno kiekio tyrimo matyti, kad didėjant DIM, proporcingai mažėja apsėklinimo metu duodamo pieno kiekis. Nesirgusios karvės dažniausiai (61,9 proc.) apsivaisina duodamos 32,20 +/- 1,53 litrus pieno, o sirgusios 31,6 proc. su 34,82 +/- 2,354 litrus ir 26,3 proc. su 23,13 +/- 1,995 litrus. Kadangi duodamo pieno kiekis vis mažėja, tai kuo ilgiau užsitęsia karvių laktacija, tuo mažiau gaunama pieno per karvės gyvenimą.
Įvertinus trijų gydymo būdų efektyvumą, nustatyta, kad kombinuotas gydymas (naudojant sisteminį antibiotikų gydymą kartu su I.U.) yra efektyviausias (DIM vidurkis mažiausias – 71,15 +/- 6,35, kaip ir sėklinimo sk. vidurkis – 1,92 +/- 0,21).
33
IŠVADOS
Gimdos infekcijų po veršiavimosi paplitimas ūkyje labai didelis (serga 55 proc. visų apsiveršiavusių karvių).
Didžiausią susirgimų paplitimą sudaro metritai (48,48 proc. visų apsiveršiavusių karvių), kiek mažiau slapti endometritai (16,67 proc.) ir klinikiniai endometritai (13,64 proc.).
Pirmos laktacijos karvės metritu serga dažniau nei vyresnės.
Gimę dvyniai ir nuovalų užsilaikymas predisponuoja gimdos infekcijų susirgimą po apsiveršiavimo.
Karvėms persirgusioms gimdos infekcija susidaro vietinis imunitetas šios ligos atžvilgiu. Po susirgimo gimdos infekcijomis trumpėja servis periodas.
Efektyviausias gimdos infekcijų gydymas kai yra naudojama sisteminė terapija kartu su antimikrobinėmis medžiagomis į gimdą.
34
PASIŪLYMAI
Vakcinuoti/revakcinuoti veršingas telyčias ir karves; Tiekti tik gerai subalansuotą pašarą;
Šviesti darbuotojus higienos klausimais, dezinfekuoti priemones naudojamas apsunkintų veršiavimųsi metu;
Palaikyti geras zoohigienines sąlygas ūkyje;
Naudoti stiprinamasias profilaktines priemones ir gimdos susitraukimus skatinančias medžiagas iškart po apsiveršiavimo;
Pasirinkti efektyviausią ūkiui stebėjimo schemą po apsiveršiavimo ir ją taikyti; Taip pat taikyti apžiūrą ir masažus karvėms endometrito pasireiškimo metu;
Stebėti karvių rujos požymius bandos valdymo programoje, o jiems pasireiškus atlikti gimdos masažą.
35
Literatūros šaltiniai
1. Ahmadzadeh A, McGuire M,A., Dalton,J.,C.,C. Interaction between clinical mastitis, other diseases and reproductive performance in dairy cows. WCDS Advances in Dairy Technology 2010;22:83-85.
2. Potter TJ, Guitian J, Fishwick J, Gordon PJ, Sheldon IM. Risk factors for clinical endometritis in postpartum dairy cattle. Theriogenology 2010 Jul 1;74(1):127-134.
3. Lee JI, Kim IH. Pregnancy loss in dairy cows: the contributing factors, the effects on reproductive performance and the economic impact. J Vet Sci 2007 Sep;8(3):283-288.
4. Sheldon IM, Dobson H. Postpartum uterine health in cattle. Anim Reprod Sci 2004 Jul;82-83:295-306.
5. Gilbert RO, Shin ST, Guard CL, Erb HN, Frajblat M. Prevalence of endometritis and its effects on reproductive performance of dairy cows. Theriogenology 2005 Dec;64(9):1879-1888. 6. LeBlanc SJ, Duffield TF, Leslie KE, Bateman KG, Keefe GP, Walton JS, et al. Defining and diagnosing postpartum clinical endometritis and its impact on reproductive performance in dairy cows. J Dairy Sci 2002 Sep;85(9):2223-2236.
7. Wittrock JM, Proudfoot KL, Weary DM, von Keyserlingk MA. Short communication: Metritis affects milk production and cull rate of Holstein multiparous and primiparous dairy cows differently. J Dairy Sci 2011 May;94(5):2408-2412.
8. Overton.M., Fetrow.J. Economics of postpartum uterine health. Dairy Cattle Reproduction Council Convention 2008 2008-11-7-8:39-43.
9. Dann HM, Morin DE, Bollero GA, Murphy MR, Drackley JK. Prepartum intake, postpartum induction of ketosis, and periparturient disorders affect the metabolic status of dairy cows. J Dairy Sci 2005 Sep;88(9):3249-3264.
10. Dubuc J, Duffield TF, Leslie KE, Walton JS, Leblanc SJ. Randomized clinical trial of antibiotic and prostaglandin treatments for uterine health and reproductive performance in dairy cows. J Dairy Sci 2011 Mar;94(3):1325-1338.
11. Sheldon IM, Lewis GS, LeBlanc S, Gilbert RO. Defining postpartum uterine disease in cattle. Theriogenology 2006 May;65(8):1516-1530.
12. Galvao KN, Frajblat M, Brittin SB, Butler WR, Guard CL, Gilbert RO. Effect of prostaglandin F2alpha on subclinical endometritis and fertility in dairy cows. J Dairy Sci 2009 Oct;92(10):4906-4913.
13. Goshen T, Shpigel NY. Evaluation of intrauterine antibiotic treatment of clinical metritis and retained fetal membranes in dairy cows. Theriogenology 2006 Dec;66(9):2210-2218.
36 14. Hammon DS, Evjen IM, Dhiman TR, Goff JP, Walters JL. Neutrophil function and energy status in Holstein cows with uterine health disorders. Vet Immunol Immunopathol 2006 Sep 15;113(1-2):21-29.
15. Huzzey JM, Veira DM, Weary DM, von Keyserlingk MA. Prepartum behavior and dry matter intake identify dairy cows at risk for metritis. J Dairy Sci 2007 Jul;90(7):3220-3233. 16. Galvao KN, Greco LF, Vilela JM, Sa Filho MF, Santos JE. Effect of intrauterine infusion of ceftiofur on uterine health and fertility in dairy cows. J Dairy Sci 2009 Apr;92(4):1532-1542. 17. McDougall S, Macaulay R, Compton C. Association between endometritis diagnosis using a novel intravaginal device and reproductive performance in dairy cattle. Anim Reprod Sci 2007 May;99(1-2):9-23.
18. Barlund CS, Carruthers TD, Waldner CL, Palmer CW. A comparison of diagnostic techniques for postpartum endometritis in dairy cattle. Theriogenology 2008 Apr 1;69(6):714-723.
19. Kasimanickam R, Duffield TF, Foster RA, Gartley CJ, Leslie KE, Walton JS, et al. Endometrial cytology and ultrasonography for the detection of subclinical endometritis in postpartum dairy cows. Theriogenology 2004 Jul;62(1-2):9-23.
20. Drillich M, Beetz O, Pfutzner A, Sabin M, Sabin HJ, Kutzer P, et al. Evaluation of a systemic antibiotic treatment of toxic puerperal metritis in dairy cows. J Dairy Sci 2001 Sep;84(9):2010-2017.
21. Amiridis GS, Leontides L, Tassos E, Kostoulas P, Fthenakis GC. Flunixin meglumine accelerates uterine involution and shortens the calving-to-first-oestrus interval in cows with puerperal metritis. J Vet Pharmacol Ther 2001 Oct;24(5):365-367.
22. Drillich M, Voigt D, Forderung D, Heuwieser W. Treatment of acute puerperal metritis with flunixin meglumine in addition to antibiotic treatment. J Dairy Sci 2007 Aug;90(8):3758-3763. 23. Foldi J, Kulcsar M, Pecsi A, Huyghe B, de Sa C, Lohuis JA, et al. Bacterial complications of postpartum uterine involution in cattle. Anim Reprod Sci 2006 Dec;96(3-4):265-281.
24. Benzaquen ME, Risco CA, Archbald LF, Melendez P, Thatcher MJ, Thatcher WW. Rectal temperature, calving-related factors, and the incidence of puerperal metritis in postpartum dairy cows. J Dairy Sci 2007 Jun;90(6):2804-2814.
25. Sheldon IM, Williams EJ, Miller AN, Nash DM, Herath S. Uterine diseases in cattle after parturition. Vet J 2008 Apr;176(1):115-121.
26. Sheldon IM, Rycroft AN, Zhou C. Association between postpartum pyrexia and uterine bacterial infection in dairy cattle. Vet Rec 2004 Mar 6;154(10):289-293.
37 27. Bicalho ML, Machado VS, Oikonomou G, Gilbert RO, Bicalho RC. Association between virulence factors of Escherichia coli, Fusobacterium necrophorum, and Arcanobacterium pyogenes and uterine diseases of dairy cows. Vet Microbiol 2012 May 25;157(1-2):125-131. 28. Žilaitis V, Banys A, Maruška R, Žiogas V. Klinikiniai endometrito diagnozavimo aspektai. Veterinarija ir zootechnika 2004;27(49):41-44.
29. Šiugždaitė J, Juodžentis V, Petkevičius S. Skirtingų laktacijų karvių, sergančių endometritu, gimdos bakterinis užterštumas. Veterinarija ir zootechnika 2013;61(83):75-80.
30. Sheldon IM, Noakes DE, Rycroft AN, Dobson H. Effect of postpartum manual examination of the vagina on uterine bacterial contamination in cows. Vet Rec 2002 Nov 2;151(18):531-534. 31. Petit T, Spergser J, Rosengarten R, Aurich J. Prevalence of potentially pathogenic bacteria as genital pathogens in dairy cattle. Reprod Domest Anim 2009 Feb;44(1):88-91.
32. Azawi OI. Postpartum uterine infection in cattle. Anim Reprod Sci 2008 May;105(3-4):187-208.
33. Groza I, Rapuntean GH, Miclaus V, Ognean L. Researches concerning the histochemistry and microbial flora of the puerperal uterus in cows. JCEA 2002;3:73-82.
34. Smith BI, Donovan GA, Risco C, Littell R, Young C, Stanker LH, et al. Comparison of various antibiotic treatments for cows diagnosed with toxic puerperal metritis. J Dairy Sci 1998 Jun;81(6):1555-1562.
35. Szenci O. Diagnosis and treatment of post partum uterine abnormalities in the cow. Seria Zootehnie 2009;53:1-8.
36. Gautam G, Nakao T, Koike K, Long ST, Yusuf M, Ranasinghe RM, et al. Spontaneous recovery or persistence of postpartum endometritis and risk factors for its persistence in Holstein cows. Theriogenology 2010 Jan 15;73(2):168-179.
37. Gautam G, Nakao T, Yusuf M, Koike K. Prevalence of endometritis during the postpartum period and its impact on subsequent reproductive performance in two Japanese dairy herds. Anim Reprod Sci 2009 Dec;116(3-4):175-187.
38. Runciman DJ, Anderson GA, Malmo J, Davis GM. Use of postpartum vaginoscopic (visual vaginal) examination of dairy cows for the diagnosis of endometritis and the association of endrometritis with reduced reproductive performance. Aust Vet J 2008 Jun;86(6):205-213. 39. Burfeind O, Keyserlingk MAG, Weary DM, Veira Dm, Heuwiese W. Short communication: Repeatability of measures of rectal temperature in dairy cows. American Dairy Science Associatio 2010 2010 vasaris;93(2):624-627.
40. Vickers LA, Burfeind O, von Keyserlingk MA, Veira DM, Weary DM, Heuwieser W. Technical note: Comparison of rectal and vaginal temperatures in lactating dairy cows. J Dairy Sci 2010 Nov;93(11):5246-5251.
38 41. Kask K, Kindahl H, Gustafsson H. Bacteriological and histological investigation of the postpartum bovine uterus in two Estonian dairy herds. Acta Vet Scand 1998;39(4):423-432. 42. Rao V, Bergey A, Rosenberg P. Sertraline for treatment of post-stroke anxiety. J Neuropsychiatry Clin Neurosci 2012 Spring;24(2):E22.
43. DesCôteaux L, Colloton J, Gnemmi G. Practical Atlas of Ruminant and Camelid Reproductive Ultrasonography. 2010: Blacklwell; 2010.
44. Kumar V, Purohit GN. Ultrasonographic Diagnosis of the Bovine Genital Tract Disorders. Online veterinary journa; 2009;4(2).
45. Leutert C, von Krueger X, Plontzke J, Heuwieser W. Evaluation of vaginoscopy for the diagnosis of clinical endometritis in dairy cows. J Dairy Sci 2012 Jan;95(1):206-212.
46. MSD a,heaslth. Diagnosis of uterine infections in cattle. Available at: http://www.partners-in-reproduction.com/reproduction-cattle/diagnosis-uterine-infections.asp.
47. Meira EB,Jr, Henriques LC, Sa LR, Gregory L. Comparison of ultrasonography and histopathology for the diagnosis of endometritis in Holstein-Friesian cows. J Dairy Sci 2012 Dec;95(12):6969-6973.
48. Millar HR, Simpson JG, Stalker AL. An evaluation of the heat precipitation method for plasma fibrinogen estimation. J Clin Pathol 1971 Dec;24(9):827-830.
49. Alsemgeest SP, Kalsbeek HC, Wensing T, Koeman JP, van Ederen AM, Gruys E. Concentrations of serum amyloid-A (SAA) and haptoglobin (HP) as parameters of inflammatory diseases in cattle. Vet Q 1994 Mar;16(1):21-23.
50. Madoz LV, Giuliodori MJ, Migliorisi AL, Jaureguiberry M, de la Sota RL. Endometrial cytology, biopsy, and bacteriology for the diagnosis of subclinical endometritis in grazing dairy cows. J Dairy Sci 2014;97(1):195-201.
51. Dini P, Farhoodi M, Hostens M, Van Eetvelde M, Pascottini OB, Fazeli MH, et al. Effect of uterine lavage on neutrophil counts in postpartum dairy cows. Anim Reprod Sci 2015 Jul;158:25-30.
52. Kaczmarowski M, Malinowski E, Markiewicz H. Influence of various treatment methods on bacteriological findings in cows with puerperal endometritis. Polish Journal of Veterinary Science 2004;7:171-174.
53. Dolezel R, Palenik T, Cech S, Kohoutova L, Vyskocil M. Bacterial contamination of the uterus in cows with various clinical types of metritis and endometritis and use of hydrogen peroxide for intrauterine treatment. 2010 ;55:504-510.
54. Jeremejeva J, Orro T, Waldmann A, Kask K. Treatment of dairy cows with PGF2alpha or NSAID, in combination with antibiotics, in cases of postpartum uterine inflammation. Acta Vet Scand 2012 Aug 10;54:45-0147-54-45.
39 55. Machado VS, Bicalho ML, Meira Junior EB, Rossi R, Ribeiro BL, Lima S, et al. Subcutaneous immunization with inactivated bacterial components and purified protein of Escherichia coli, Fusobacterium necrophorum and Trueperella pyogenes prevents puerperal metritis in Holstein dairy cows. PLoS One 2014 Mar 17;9(3):e91734.
56. El-Khadrawy HH, Ahmed W,M., Zaabal M,M., Hanaf M,M., Hanaf E,M. Strategies for diagnosis and treatment of uterine infection in bovine. Global Veterinaria 2015;15(1):98-105. 57. Galvão KN, Risco C, Santos JEP. Identifying and Treating Uterine Disease in Dairy Cows. Veterinary Medicine-Large Animal Clinical Sciences Department, UF/IFAS Extension 2011;179:1-5.
58. Sheldon IM, Cronin J, Goetze L, Donofrio G, Schuberth HJ. Defining postpartum uterine disease and the mechanisms of infection and immunity in the female reproductive tract in cattle. Biol Reprod 2009 Dec;81(6):1025-1032.
59. Santos NR, Lamb GC, Brown DR, Gilbert RO. Postpartum endometrial cytology in beef cows. Theriogenology 2009 Mar 15;71(5):739-745.
60. Pfizer Animal Health Fact Sheet. 2011; Available at: https://www.pfizer.com/files/products/pah_media_fact_sheet.pdf. Accessed 8/11/2011.
61. Sannmann I, Arlt S, Heuwieser W. A critical evaluation of diagnostic methods used to identify dairy cows with acute post-partum metritis in the current literature. J Dairy Res 2012 Nov;79(4):436-444.
62. Suthar V, Burfeind O, Bonk S, Voigtsberger R, Keane C, Heuwieser W. Factors associated with body temperature of healthy Holstein dairy cows during the first 10 days in milk. J Dairy Res 2012 May;79(2):135-142.
63. Burfeind O, Suthar VS, Heuwieser W. Effect of heat stress on body temperature in healthy early postpartum dairy cows. Theriogenology 2012 Dec;78(9):2031-2038.
64. Wagner SA, Schimek DE, Cheng FC. Body temperature and white blood cell count in postpartum dairy cows. Bovine Practitioner 2008;42(1):18-26.
65. Runciman DJ, Anderson GA, Malmo J. Comparison of two methods of detecting purulent vaginal discharge in postpartum dairy cows and effect of intrauterine cephapirin on reproductive performance. Aust Vet J 2009 Sep;87(9):369-378.
66. Pleticha S, Drillich M, Heuwieser W. Evaluation of the Metricheck device and the gloved hand for the diagnosis of clinical endometritis in dairy cows. J Dairy Sci 2009 Nov;92(11):5429-5435.
67. Huzzey JM, Duffield TF, LeBlanc SJ, Veira DM, Weary DM, von Keyserlingk MA. Short communication: Haptoglobin as an early indicator of metritis. J Dairy Sci 2009 Feb;92(2):621-625.
