Nagų ligų įtaka karvių produktyvumui pieninių galvijų bandoje

(1)

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Ugnės Bačelytės

Nagų ligų įtaka karvių produktyvumui pieninių

galvijų bandoje

Influence of cow claw diseases on the dairy cattle

production

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. dr. Algirdas Januškevičius

(2)

2

DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ VEISIMO IR MITYBOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ Nagų ligų įtaka karvių produktyvumui pieninių galvijų bandoje“.

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(3)

3 TURINYS SANTRAUKA...5 SUMMARY...6 ĮVADAS...7 1. LITERATŪROS APŢVALGA………...…9

1.1. Nagos kaulų anatomija………...9

1.2. Nagos histologija..………...…9

1.3. Nagos raginio sluoksnio augimas………...10

1.4. Patologiniai procesai nagose………...10

1.5. Nagų ligos………...…11

1.5.1. Laminitas………...…11

1.5.2. Dermatitas – Mortellaro liga………...…12

1.5.3. Tarpunagės dermatitas………...13

1.5.4. Puvinys………...…13

1.5.5. Pado opa - Rustelhorz liga………...14

1.5.6. Sutinęs sąnarys, kaip nagų puvinio komplikacija………...15

1.5.7. Kitos prieţastys……….…...18

1.6. Ekonominiai nuostoliai patirti dėl nagų ligų………...…18

2. TYRIMO MEDŢIAGOS IR METODAI………...19

2.1. Tyrimo planavimas, vieta ir laikas………...….19

2.2. Tiriamųjų gyvulių laikymo sąlygos……….……….……19

2.3. Tiriamų karvių grupės ir racionas………...20

2.4. Tiriamųjų gyvulių nagų tavarkymo metodai ir naudoti įrankiai………...20

3. REZULTATAI………...22

3.1. Diagnozuotos ligos………..22

3.2. Paveiktos galūnės………...…...22

3.3. Nagų ligų įtaka karvių produktyvumui……….………..23

3.3.1. Nagų ligų įtaka skirtingoms karvių grupėms...23

3.3.2. Kaip nagų ligos įtakoja bergţdumą...23

3.3.3. Nagų ligų įtaka pieno kiekiui...24

3.3.4. Nagų ligų įtaka somatinių ląstelių skaičiui piene...25

(4)

4

3.4.1. Priklausomybė nuo laktacijos skaičiaus ir tarpsnio………..26

3.4.2. Susirgimų priklausomybė nuo metų laiko………....26

3.5. Ekonominiai nuostoliai patirti dėl nagų ligų………..…………...…………...27

3.5.1. Ekonominiai nuostoliai patirti dėl leistų vaistų... 27

3.5.2. Dėl padidėjusio skerdimo...27

4. REZULTATŲ APTARIMAS………..……...29

4.1. Kodėl net 88 proc. mano tirtų nagų ligų pasireiškė galinėse kojose?……..……...29

4.2. Primilţio skaičiavimas………...29

4.3. Rizikos veiksniai………..………….…....……...29

4.3.1. Laktacija………...……...……...29

4.3.2. Susirgimų priklausomybė nuo metų laiko.………...…………30

4.4. Ekonominiai nuostoliai………...………..30

IŠVADOS………...……….……...31

LITERATŪROS SĄRAŠAS…….………...32

(5)

5 SANTRAUKA

Magistro darbas parengtas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos Akademijos, Gyvūnų veisimo ir mitybos katedroje.

Darbą sudaro šios dalys: turinys, įvadas, santrauka, literatūros apţvalga, tyrimo metodai, rezultatai ir jų aptarimas, išvados. Baigiamasis darbas išdėstytas 42 puslapiuose, jame yra 8 paveikslai ir 1 lentelė. Literatūros sąrašą sudaro 24 literatūros šaltiniai. Skyriuje Priedai yra 3 lentelės.

Baigiamojo darbo tikslas ištirti, kokios populiariausios nagų ligos pieninių galvijų bandoje, nustatyti jų rizikos veiksnius. Tyrimas atliktas nuo 2012 iki 2015. Atsirinkta 928 galvijai, tai yra visi, kuriems per vienerius metus, buvo tvarkytos nagos, rasta 303 ligų atvejai 225 karvėms.

Tyrimo metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu karvės labiausiai sirgo nagų puviniu, pado opa, dermatitu. 88 proc. susirgimų buvo galinėse kojose. Primilţis, sergančiai karvei, sekančią dieną, po ligos diagnozavimo, buvo 7,9 litro maţesnis, nei visos bandos vidutinis primilţis. 87 proc. karvių somatinių ląstelių skaičius piene buvo didesnis nei 200 tūkst./ml. Nagų ligomis sirgusių karvių bergţdţių buvo 5,5 karto daugiau, nei visoje bandoje. Metų laiko kaita neįtakojo nagų ligų pasireiškimo daţnumo, tačiau susirgimų skaičius ūkyje didėjo. Vaistams puvinio gydymui buvo išleista 516,60 eurų per metus.

(6)

6 SUMMARY

Master's thesis has been prepared in University of Health Sciences of Lithuania of Veterinary Academy in the Department of Animal Breeding and Nutrition.

The work consists of the following parts: content, introduction, literature review, research methods, results and analysis and conclusions. Work size is 42 pages. It contain 8 pictures and 1 table. The list of references includes 24 sources. Section of accessories contains 3 tables.

The purpose of the final work was to investigate what foot disease were the most common in the dairy cattle herd and to determine their risk factors. The study was conducted from 2012 to 2015. The study was monitored for 928 cattle, those have been subjected to claw treatment in a one-year period. The study found 303 cases of diseases for 225 cows.

The study found that foot rot, sole ulcer and dermatitis have had the highest prevalence during the research. 88 percent of the cases were in the rear legs. Milk yield by one cow was 7,9 litres less than total herd average milk yield per day, next to diseases diagnosis day. 87 percent of the cows show more than 200 thousand/ml somatic cells count in milk. Cows, those have had claw diseases, were farrow 5.5 times more than in the whole herd. Seasons did not affect the frequency of occurrence of claw disease. However, cases of the disease have increased in the farm. Medicines for the treatment of foot rot cost 516.60 euros per year.

(7)

7 ĮVADAS

80 proc. visų pieninių galvijų šlubavimo atvejų sukelia problemos, esančios pėdose. Šios problemos sutrikdo gyvulio gerbūvį ir sukelia didţiulius ekonominius nuostolius, nes gyvuliui staiga krenta svoris, paveikiama produkcija ir reprodukcija, padidėja priverstinio skerdimo atvejų, taip pat daug išlaidų tenka gydomajam ir prevenciniam nagų karpymui(Blowery, Weaver, 2011).

Nagų ligų vystymąsi smarkiai įtakoja karvės veršingumo ir laktacijos tarpsnis, pieno kiekis (Nielsen et al., 2013).

Pieninių galvijų bandoje šlubavimas yra svarbi problema etikos ir ekonomikos poţiūriu ir viena svarbiausių problemų, siekiant uţtikrinti gyvulių gerovę. Pagrindinė šlubavimo prieţastis yra nagų ligos, darančios neigiamą poveikį gamybai, nes sumaţina pieno primilţį, vaisingumą ir didina priverstinio skerdimo riziką (Nielsen et al., 2013).

Jei negydyti nedelsiant, net ir gana paviršutiniški pėdos paţeidimai gali progresuoti, sukeldami kaulo, sinovijos struktūros, sausgyslių, raiščių ir pirštakaulių infekcijas. Šie giliau esantys audiniai taip pat gali uţsikrėsti nuo durtinių ţaizdų, plėštinės ţaizdos, kanopų suţalojimų ar progresavusių pado pūlinių. Todėl savalaikis ir teisingas ligos diagnozavimas bei skubus gydymas yra labai svarbus.

Darbo tikslas: ištirti kokios plačiausiai paplitusios nagų ligos pieninių galvijų bandoje; nustatyti jų įtaką karvių produktyvumui, pieno kiekiui ir kokybei, bergţdumui, paskaičiuoti ekonominius nagų ligų nuostolius.

Darbo uţdaviniai:

 Išanalizuoti pasireiškusias nagų ligas, jų daţnumą, pobūdį.

 Nustatyti nagų ligų rizikos veiksnius, priklausomybę nuo laktacijos skaičiaus ir tarpsnio, metų laiko įtaką.

 Stebėti kojų nagų ligų įtaką pieno kiekiui ir jo kokybei.

 Paskaičiuoti ekonominius nuostolius, patirtus dėl nagų ligų per vienerius metus.

Darbo aktualumas. Nagų ligos ţinomos visame pasaulyje. Šiai dienai sunkiai rastume pieninių galvijų ūkį be šlubos karvės. Anot uţsienio literatūros šaltinių, pagal patiriamus ekonominius nuostolius ši liga yra antra po mastitinių susirgimų. Karvės, susirgusios kojų nagų

(8)

8 liga, kenčia didţiulį skausmą, kas prieštarauja gyvūnų gerovės įstatymui ir elementariam ţmogiškumui. Patirianti kančias karvė duoda maţiau pieno, prailgėja veršingumo indeksas, padidėja priverstinio skerdimo atvejų. Ši problema, nesiimant prevencijos priemonių, gali tapti didţiule ūkio problema, kuomet nagų ligų su ar be klinikinių poţymių gali turėti didţiulė dalis bandos gyvulių. Išleidţiama daugybė pinigų rutininiam ar gydomajam nagų tvarkymui. Tinkamai diagnozuoti nagų ligas yra svarbu, tačiau siekiant išgydyti visą bandą dar svarbiau surasti jų pasireiškimo prieţastis, rizikos veiksnius.

(9)

9

1.LITERATŪROSAPŢVALGA

1.1. Nagos kaulų anatomija

Galvijai neturi 1 ir 2 pirštakaulių, o penktas yra smarkiai redukuotas. Atraminę funkciją atlieka 3 ir 4 pirštakauliai, kurie suaugę tarpusavyje, išskyrus distalinių galų sąnarinius skridinius (1 pav).

1 – Sulcus longitudinalis dorsalis et palmaris – išilginė, priekinė ir uţpakalinė vaga.

2 – Canalis metacarpi distalis – distalinis plaštakos kaulas. 3 – Caput – galva.

4 – Incisura intercapitalis – tarpgalvinė įlanka. 5 – Ossa sesamoidea proximalia – proksimaliniai sezamiškieji kaulai.

6 – Eminentia palmaris – uţpakalinė pakyla. 7 – Phalanx proximalis [os compedale] – artimasis pirštakaulis, čiurnikaulis.

8 – Phalanx media [os coronale] – vidurinis pirštakaulis, apynagės kaulas.

9 – Basis phalangis mediae – apynagės kaulo pamatas. 10 – Corpus phalangis mediae – apynagės kaulo kūnas. 11 – Caput phalangis mediae – apynagės kaulo galva. 12 – Phalanx distalis [os ungiuculare] – tolimasis pirštakaulis, nagos kaulas.

13 – Foramen abaxiale – neašinė anga. 14 – Foramen axiale – ašinė anga. 15 – Sulcus parietalis – sienos vaga.

16 – Tuberositas flexoria – lenkiamoji šiurkštuma. 17 – Os sesamoideum distale – distalinis sezamiškasis kaulas.

18 – Facies articularis – sąnarinis paviršius. 19 – Procesus extensorius – tiesiamoji atauga.

20 – Tuberculum flexorium – lenkiamasis gumburėlis.

1 pav. Nagos anatomija (Budras, Habel, 2011)

1.2. Nagos histologija

Oda sudaryta iš trijų sluoksnių: poodţio, dermos ir epidermio. Iš šių trijų sluoksnių formuojasi smarkiai diferencijuoti nuo tikrosios odos penki nagos raginės dangos sluoksniai: briauna, vainikas, sienelė, padas, uţpenčių ragas.

(10)

10 Poodinio audinio nėra tarp sienos ir pado rago, tačiau jo yra nagos pagalvėlėse. Poodinis audinys sudarytas iš skersai, išilgai ir įstriţai išsidėsčiusių skaidulų. Kartu su įsiterpusiomis riebalinėmis ląstelėmis, jis sudaro skaidulinį intarpą, kuris absorbuoja smūgį, kai pastatoma koja.

Dermos sluoksnis susideda iš gilaus tinklinio sluoksnio, kuris auga į paviršių kaip spenelių sluoksnis.

Gilusis epidermio sluoksnis prasideda nuo dermos gaurelių sluoksnio ir auga, formuodamas vamzdinį ragą visose nagos dalyse, išskyrus plokštelinį ragą nagos sienoje (Budras, Habel, 2011).

1.3. Nagos raginio sluoksnio augimas

Nagos kapsulės rago storis yra 10 mm dorsalinėje dalyje ir 5 mm kitose vietose. Augdamas epidermis stumia raginę dalį. Taip raginė nagos dalis paauga maţdaug 5 mm per mėnesį. Augdamas tokiu greičiu, nagos ragas visiškai pasikeičia per 20 mėnesių. Nagos augimas ir formavimasis intensyvesnis veršelių nei suaugusių galvijų. Taip pat, intensyviau auga uţpakalinių kojų nagos, palyginti su priekinėmis. Nagų augimas sulėtėja paskutinius tris veršingumo mėnesius bei esant labai dideliam produktyvumui. Tai galima pastebėti iš netolygių pusapvalių griovelių nagos paviršiuje (Budras, Habel, 2011).

Kai galvijai laikomi ant minkšto grindinio, maţai arba visai nejuda, ragas auga greičiau, nei spėja nusidėvėti, todėl turi būti reguliariai nukarpomas (Budras, Habel, 2011).

Kai galvijai vaikšto ilgas distancijas iki melţimo aikštelių ir laikomi ant smėlio guoliaviečių, nago ragas nusidėvi greičiau, negu gaminasi naujas (Divers, Peek, 2008).

1.4. Patologiniai procesai nagose

Apynagės plokštelės ir gyvuonis karvėms nėra taip išreikštas, kaip arkliams, ir suteikia paramą tik priekinei pusei iki dviejų trečdalių trečiojo pirštakaulio. Dėl šios prieţasties galvijai turi alternatyvią paramos struktūrą likusiai daliai trečiojo pirštakaulio. Ši parama yra teikiama jungiamojo audinio, prisijungusio tarp kaulų ir vidinės sienos, taip pat, pirštų pavidalo pagalvėlių, kurios suteikia papildomą parama ir susideda iš laisvojo jungiamojo audinio ir įvairaus kiekio riebalinio audinio.

Pirštų pavidalo pagalvėlės yra suskirstytos į skiltis trijų lygiagrečių cilindrų ir tęsiasi nuo odos ir raginio audinio susijungimo ties kulnu link trečiojo pirštakaulio galo. Riebalų kiekis (taigi ir pagalvėlės dydis) didėja su amţiumi ir yra manoma, kad tai gyvūnams turi didelį poveikį išsivystyti eilei pakitimų (pvz. pado opos, kaip laminito pasekmė) (Anderson, Ring, 2009).

Nagų interdigitalinės ertmės yra palanki vieta plisti infekcijai. Higienos stoka, drėgmė, paţeidimai padidina infekcijos riziką. Infekcija ypač greitai išplinta ir sukelia didţiulį skausmą ir šlubavimą (Budras, Habel, 2011).

(11)

11 Šlubavimas gali būti 5 laipsnių: 0 – jokio šlubavimo; 1 – nepastebimas; 2 – sunkiai pastebimas ar matomas tik kartais; 3 – matomas tik varant gyvulį; 4 – matomas visada, einant bet kokiu tempu; 5 – visiškai nesiriamiama koja (Andrea, Sjogren, 2014).

1.5. Nagų ligos 1.5.1. Laminitas

Laminitas – tai gyvuonies maisto medţiagų apykaitos sutrikimas. Jis vystosi dėl per didelio koncentratų kiekio racione, nepakankamos stovėjimo vietos, drėgnos ir kietos grindų dangos, higienos stokos stovėjimo vietose, guoliavietėse, jei nereguliariai šalinamas mėšlas (Steponavičius, 2014).

Galvijų laminitas apima ne tik jautrią odos dalį, bet įtraukia visus audinius ir trečiojo pirštakaulio dalis. Tikslesnė šio susirgimo sąvoka būtų pododermatito neinfekcinis uţdegimas.

Subklinikinis laminitas yra pati svarbiausia ir daţniausia pasireiškimo forma. Kita dalis – tai ūmios, poūmės ir chroninės pasireiškimo formos. Ūmios ir poūminės formos atveju nėra slaptojo periodo tarp ligos atsiradimo iki klinikinių poţymių, tokių kaip skausmo, kurį sukelia nago kraujagyslių ir uţdegiminiai pokyčiai. Ūmi forma atsiranda periodiškai, daţniausiai pasireiškia pirmosiomis 60-90 laktacijos dienomis. Gyvuliai, esant ūmiam laminitui, nenori vaikščioti, susikūprina stovint ar vaikštant, praleidţia didţiąją dalį savo laiko gulėdami ir, priklausomai nuo pirminės prieţasties, gali pasireikšti sisteminės ligos poţymiai. Koronarinė juosta gali būti paraudusi, jautri, patinusi ir liečiant šilta su apčiuopiama pulsacija. Šiame etape išoriniai nago pokyčiai maţi (Anderson, Ring, 2009).

Slaptojo laminito atveju slaptasis periodas yra kelios savaitės, kol pasirodo klinikiniai poţymiai. Tokie poţymiai yra nago rago pakitimai dėl sutrikusios keratogenezės. Daţniausiai sutinkami pakitimai yra pado rago kraujavimas ir pado rago geltonos spalvos išblukimas ties baltąja linija (Anderson, Ring, 2009).

Kiti nago paţeidimai, tokie kaip pado opos, baltos linijos išryškėjimas ir kulno erozija yra irgi daţnai sutinkami. Dėl ūmaus, poūmio ar slaptojo laminito pasikartojimų išsivysto lėtinė forma, pasireiškianti nago deformacijomis, tokiomis kaip suplokštėję nagai su horizontaliais grioveliais (giliais grioveliais), kurie gali suformuoti įtrūkimus ir progresuoti iki visiško nulūţimo. Dorsalinė (nugarinė) siena gali iškrypti ir tampa įgaubta (sulinkęs nagas), pirštas daţnai turi ašinį nuokrypį. Kulnai daţnai esti plokšti. Pado ragena yra minkšta ir gali skilinėti dalimis. Paprastai balta linija yra išplatėjusi ir daţnai pasireiškia geltonos spalvos išblukimas. Pasikartojančios kulno ir pado opos ir baltos linijos defektai yra daţni. Gyvuliai su lėtiniu laminitu paprastai nėra šlubi, nebent nagos yra per daug išaugę, kas gali sukelti diskomfortą vaikštant (Anderson, Ring, 2009; Zahid et al., 2014).

(12)

12 Šios ligos komplikacija – atsiveriančios pado opos, daţniausiai išorinės uţpakalinės galūnės nago dalyje (Steponavičius, 2014).

1.5.2. Dermatitas – Mortellaro liga

Pirštakaulių dermatitas (kitaip braškinis odos puvinys, Mortellaro liga, plaukuoti kulno gumbai, kulno karpos) yra nagų liga, ţinoma ir svarbi visame pasaulyje (Budras, Habel 2011).

Mortellaro liga, geriau ţinoma kaip pirštakaulių dermatitas, pirmą kartą buvo surasta Italijos mokslininkų Cheli ir Mortellaro 1974 metais. Nuo 1994 metų ji ţinoma kaip epidemija didţiojoje Europos dalyje, taip pat plito ir Jungtinėse Valstijose. Mokslininkai iki šiol spėlioja, kokia galėjo būti pagrindinė prieţastis, dėl kurios ši liga taip greitai išplito po pasaulį.

Paţeidimai paprastai atsiranda ant odos plantarinėje galinės kojos pusėje, šalia tarpupirščio perskyrimo arba odos ir rago susidūrimo vietoje ant kulno minkštimų(Anderson, Ring, 2009).

Pirštakaulių dermatitas daţna galvijų liga, kurios patogenezė vis dar nėra iki galo išaiškinta. Liga pasireiškia kaip paviršinis dermatitas distalinėje kojos pusėje. Paţeidimai skausmingi, apvalūs gumburėliai primena braškinius puvinius, apaugusius ilgais, susivėlusiais plaukais (2 pav.) (Read, Walker, 1998).

Pirštakaulių dermatitą gali sukelti daugybė prieţasčių, tame tarpe ir bakterijos, daţniausiai Treponema spp. (Refai et al., 2013).

2 pav. Tipiniai Mortellaro ligos paţeidimai (Read, Walker, 1998)

F. Dopfer (2012) pirštakaulių dermatitą skirstė į penkias stadijas (M0–M4), pagal matomus ligos progresavimo poţymius: M0 – normali oda, be jokių dermatito paţeidimų; M1 – ankstyvoji stadija su maţomis, rausvomis zonomis, ne didesnėmis negu 2 cm; M2 – klasikiniai uţdegiminiai paţeidimai, diametras ne didesnis negu 2 cm; M3 – aukščiausia ligos stadija, kuomet susidaro

(13)

13 tipiniai šašai; M4 – tai vėlyvoji lėtinė stadija, pasireiškia diskeratoze arba proliferuojantis peraugimas, arba abu paţeidimai.

Rekomenduojama gydyti raišas karves vietiškai 10 proc. oksitetraciklino tirpalu, uţpilant ant medvilninio tvarsčio ir plonai apvyniojant. Kiti naudoja tetraciklino miltelius, aptvarstant su arba be medvilninio tampono (Divers, Peek, 2008).

T. J. Divers ir S. F. Peek (2008) aprašo savo tyrimą, kuomet buvo ištirtos karvės po 2–5 dienų ir buvo nustebinti paţeidimo regresija bei visiško skausmo pašalinimu. Kadangi rezultatas yra toks greitas, buvo naudojama vis maţiau ir maţiau tvarsčių, tiek, kad tamponai nukristų per kelias dienas.

Pasikartojimai tai pačiai karvei ir net toje pačioje vietoje yra daţni. Kai kurioms karvėms endeminėse bandose niekada neišsivysto pakitimai. Tačiau visos endeminių bandų karvės turi antikūnus, ne maţiau kaip dviem treponemųbakterijų rūšims (Divers, Peek, 2008).

Bandant uţkirsti kelią paţeidimų vystymuisi, bandyta taikyti autogenines ir komercines vakcinas, tačiau jų veiksmingumas nebuvo įrodytas (Divers, Peek, 2008).

1.5.3. Tarpunagės dermatitas

Lėtinį tarpunagės dermatitą sukelia Dichelobacter nodosus infekcija, kuri yra labai paplitusi galvijų tarpe, kurie gyvena drėgnoje aplinkoje. Infekcija gali sukelti neskausmingas tarpupirščio erozijas arba išopėjimus (Divers, Peek, 2008).

Tarpunagės dermatitas – tai infekcinė tarpupirščio nekrozė, kurią paprastai sukelia higienos stoka, drėgmė. Ši liga gali pasireikšti kaip endeminė problema. Ją sukelia bakterijos, kurios paţeidţia didelę dalį tarpupirščio odos. Ji greitai progresuoja ir turi tendenciją plisti į sąnarius ir sausgyslines makštis (Andrews et al., 2008).

1.5.4. Puvinys

Atpaţinti šią ūmią ligą yra paprasta. Ją sukelia bakterija Fusobacterium necrophorum arba Bacteroides melaninogenicus. Kartais sukėlėjas gali būti Prevotella bakterija. Šios bakterijos gali labai ilgai išlikti drėgname dirvoţemyje arba srutose. Jos taip pat reguliariai randamos galvijų didţiajame prieskrandyje ir storosiose ţarnose, nors tai nebūtinai patogeniniai kamienai. Nepakitusi sausa oda yra atspari skverbtis šiems mikroorganizmams.

Dėl nagų puvinio karvė tampa šluba per dieną ar dvi, su simetriškais patinimais virš nagų. Puvinys sukelia didelį skausmą ir nenorą keltis arba vengimą dėti bet kokį svorį ant skaudamos galūnės. Daţniausiai paţeidţiamos galinės nagos, jų tarpupirščio oda, atsiranda šlapiuojanti nekrozė be jokio eksudato. Tačiau kai kurios, ypač virulentiškos F. necrophorum padermės, gali sukelti audinių nekrozę. Būdingas stiprus ir charakteringas puviniui kvapas (Andrea, Sjogren, 2014).

(14)

14 3 pav. Puvinys (autorės nuotrauka)

Gydymui gali būti taikomi korekcinis nagų karpymas ir antiseptikai, išoriškai naudojami ant tarpupirščių ertmės. Bintuoti nepatartina, kad oras galėtų pasiekti tarpupirščio ertmę. Svarbiausia gydymo dalis yra parenteraliniai antibiotikai. Esant nagų puviniui, beveik visais atvejais dauguma antibiotikų veiksmingi. Jungtinėse Amerikos valstijose nuo nagų puvinio įregistruotas ceftiofuras ir jis nereikalauja jokios išlaukos pienui (Divers, Peek, 2008).

Yra buvę atvejų, kai kelios F. necrophorum padermės buvo atsparios kompleksiniams antibiotikams. Bandymais nustatyta, jog atsparumas išsivystė tilozinui, nes buvo naudojamos per maţos dozės, nei buvo nurodyta vaisto dozių aprašo lentelėje (Andrea, Sjogren, 2014).

Svarbiausia tiksliai nustatyti, kad tai puvinys, nes daţnai būna, kad diagnozė, nustatoma fermerių ar jų samdinių, yra klaidinga. Ir jei tai buvo nagos opa, antibiotikų keitimas nepadės. Nagų vonelės su antibakteriniu junginiu yra įprasta procedūra, norint išvengti naujų puvinio atvejų (Andrea, Sjogren, 2014; Divers, Peek, 2008).

1.5.5. Pado opa–Rustelhorz liga

Priklausomai nuo lokalizacijos vietos, gali būti kulno, pado, piršto srityje(Blowery, Weaver, 2011).

(15)

15 4 pav. Pado opa ir pėdos kaulų osteolizė (Budras, Habel, 2011)

Jei paţeistas tik kanopos viršutinis sluoksnis, opa vadinama tiesiog Rustelhorz opa, tačiau liga turi tendenciją plisti į kitus audinius. Plintanti infekcija turi apibrėţtą kelią: nekomplikuota Rustelhorz opa > invazija į giliają lenkiamąją sausgyslę (giliosios lenkiamosios sausgyslės nekrozė) > invazija į tarpskridininę bursą (sepsinis bursitas) > kaulo lenkiamojo gumburėlio osteomielitas > invazija į distalinius sesamoidinius kaulus, jų nekrozė ir osteomielitas > invazija į pado sąnarį (artritas) (Budras, Habel, 2011).

1.5.6. Sutinęs sąnarys, kaip nagų puvinio komplikacija

Sąnario sutinimas yra vienas iš nagos paţeidimo poţymių. Tačiau pati naga yra sudaryta iš kietų audinių, todėl, kai kalbama apie sutinimą, turimas omenyje koronarinės juostos sutinimas tuoj virš nagos. Vis dėlto, subtilus patinimas gali būti sunkiai pastebimas, jei gyvūnas stovi aukštoje ţolėje ar giliame purve. Esminis ţingsnis, norint gauti aiškų vaizdą, yra perkelti gyvūną ant kieto plikos ţemės grunto. Jei įprastas stebėjimas iš priekio arba šono neatskleidţia patinimo, rekomenduojama, kad stebėtojas prieitų prie gyvūno iš galo. Nuo galinės pusės stebėtojas turėtų palyginti visų keturių kojų atstumus tarp pridėtinių pirštų (5 pav. mėlyna rodyklė).

(16)

16

5 pav. Atstumas tarp pridėtinių pirštų (Metre, 2013)

Kokią luošumo prieţastį paprastai rodo pėdos patinimas? Pėdos patinimas paprastai stebimas esant nagų puviniui. Esant giliai pėdų infekcijai taip pat matomos patinimas. Retesnės prieţastys yra kaulų lūţiai, nušalimai, stovint ant pašalusio grunto ar grindinio (Metre, 2013).

Klaidinga manyti, kad visi patinę kojos atvejai yra nagų puvinys. Nors tai daţnai esti tiesa, vis dėlto yra būdų, kaip įsitikinti, kad ištinusios kojos yra tikrai nagų puvinys. Vienas iš būdų yra pakelti pėdą ir pajausti bjaurų pūlinių kvapą, praskečiant tarpą tarp nagos. Kitas skiriamasis bruoţas, kad tai yra nagų puvinys, yra tinimo simetriškumas. Kadangi nagų puvinys prasideda odoje tarp pirštikaulių, patinimas paprastai būna simetriškas (6 pav.) (Metre, 2013).

(17)

17 6 pav. Nagos tinimo simetriškumo nustatymas (Metre, 2013)

Priešingai nagų puviniui, gili pėdos infekcija paprastai sukelia asimetrišką patinimą. Kodėl tinimas pasislenka į vieną pėdos pusę? Kadangi giliai uţsikrėtę audiniai - kaulai, sąnariai ir raiščiai – paprastai yra viename iš pėdos pirštakaulių, todėl patinimas atsiranda aplink paţeistą vietą (7 pav).

7 pav. Nagos tinimo asimetriškumas, esant giliai pėdos infekcijai (Metre, 2013)

Luošumo atvejai, kurie paprastai nesukelia patinimo, yra dermatitas (plaukuotos karpos), pirštakaulių dermatitas, opos, laminitas, paprasti abscesai, kaulų ir sąnarių traumos ar ligos (Metre, 2013).

(18)

18 1.5.7. Kitos prieţastys

Šlubavimą galvijams daţniausiai sukelia nagų problemos. Antra pagal daţnumą prieţastis yra artritas ir tendinitas, kurie sudaro nuo 47,0 proc. iki 72,2 proc. kitų šlubavimo prieţasčių. Izraelyje artritas sudaro 13,8 proc. šlubavimo atvejų, Amerikos ūkiuose 12 proc. (Anderson et al., 2014).

1.6. Ekonominiai nuostoliai patirti dėl nagų ligų

M. A. Kossaibati, R. J. Esslemont (1997) ekonominius nuostolius, patirtus dėl pieninių galvijų šlubavimo, įvardija kaip trečius po nuostolių, patirtų dėl mastito ir nesėkmingo apsėklinimo. Anot jų, ekonominiai nuostoliai gali pasireikšti dėl tokių prieţasčių, kaip:

1. Padidėjusio streso, maţesnio suvalgyto maisto, prailginto intervalo tarp veršiavimųsi; 2. Padidėjusių išlaidų dėl veterinarinio gydymo;

3. Dėl nebetinkamo pieno, kaip gydymo antibiotikais pasekmė;

4. Dėl padidėjusio skerdimo ir to pasekoje padidėję išlaidos dėl gyvulių pakeitimo; 5. Maţesnė skerdţiamų karvių vertė dėl kritusio svorio;

6. Padidėjusi pakartotino apsėklinimo kaina;

7. Padidėję darbo sąnaudų išlaidos dėl papildomo darbo laiko, sugaišto sergančių gyvulių gydymui ir prieţiūrai;

8. Padidėjusi rizika susirgti kitomis ligomis.

Pasak autorių, pavyzdţių, Jungtinėje Karalystėje tiesioginiai nuostoliai vienai karvei, patirti dėl pėdos opos gydymo, yra 72 £ ir 246 £ netiesioginių išlaidų, tokių kaip 22 dienomis prailgėjusio veršiavimosi intervalo. Iš viso tai sudarytų 318 £ (359 eurų). Tarpupirščio dermatito tiesioginės išlaidos būtų 50 £ (58 eurai) ir dar 100 £ (116 eurų) netiesioginių išlaidų dėl prailgėjusio veršiavimosi intervalo 12 dienų. Autorių atliktais tyrimais ir skaičiavimais, 100 karvių bandos nuostoliai, patirti dėl šlubavimo susirgimų, svyruoja nuo 4000 £ (4634 eurų) iki 6800 £ (7878 eurų) per metus.

(19)

19 2. TYRIMO MEDŢIAGOS IR METODAI

2.1. Bandymo planavimas, vieta ir laikas

Tyrimas atliktas nuo 2012 iki 2015. Atsirinkta 928 galvijai, tai yra visi, kuriems nuo 2013-11-11 iki 2014-2013-11-11-13, per vienerius metus, buvo tvarkytos nagos. Tyrimui pasirinktas vienas ūkis. Jame laikyta pagrinde Lietuvos juodmargių ir keletos Holšteinų veislės pieninių galvijų banda.

Bandos dydis neţymiai svyravo, bet paskutiniais duomenimis (2014-11-13) ją sudarė 463 karvės ir 236 vnt. prieauglio. Tyrimo metu buvo stebėti 928 atvejai, tai yra, visi, kuriems per pasirinktą vienerių metų laikotarpį buvo tvarkytos (karpytos, apdroţtos) nagos. Kai kuriems galvijams nagos buvo tvarkytos net du ar penkis kartus per tiriamąjį laikotarpį. Nagas karpo profesionalus ūkio darbuotojas, turintis 15 metų darbo patirtį. Iš šių karvių, kurioms tvarkytos nagos, atsirinkta 303 susirgimo atvejai 225 karvėms. Visos manipuliacijos buvo atliekamos nepaţeidţiant Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (ţin., 1997–11–06, Nr. VIII – 500) ir Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymo (ţin., 1992-01-20, Nr. 2-15).

Toliau buvo nustatinėjamos nagų ligos pagal matomus klinikinius poţymius apdroţiant nagą, taikomas gydymas. Vėliau buvo renkami duomenys apie sirgusias karves. Pasinaudota moderne kompiuterine bandos valdymo programa „Uniform Agri“, kurią turėjo įsidiegęs ūkis.

Tolimesniam tyrimui atlikti, siekiant nustatyti rizikos grupes, buvo nustatoma kurios laktacijos, kokio amţiaus, produktyvumo ir kokios grupės gyvuliai sirgo labiausiai. Naudota kompiuterinė bandos valdymo programa. Jos pagalba buvo surinkti duomenys apie gyvulio laktaciją, laktacijos dieną, pieno kokybę ir kiekį, veršingumo būseną.

Surinkti duomenys susivesti ir apipavidalinti programoje Exel (Microsoft office, 2007). 2.2. Tiriamųjų gyvulių laikymo sąlygos

Galvijai ištisus metus laikomi tvarte. Taikomas palaidas laikymo būdas, galvijai gali laisvai judėti.

Nuolatos vaţinėja skreperis – efektyviai šalinamas mėšlas ir srutos. Išeinant iš melţimo aikštelės yra įrengta nagų vonelė su vandeniu. Vanduo pakeičiamas po kiekvieno melţimo.

Kita grupė, apie 10 – 30 galvijų, laikomi ant gilaus kraiko. Ši grupė - tai rizikos grupė: sergančios, po ir prieš apsiveršiavimą karvės. Šioje grupėje laikomos ir smarkiai apšlubusios sunkiai atsikeliančios dėl nagų ligų karvės. Kraikas – mėšlas šalinamas kartą per savaitę, ketvirtadienį, išveţant jį su traktoriumi, nauji šiaudai fermos darbuotojų pakreikiami rankiniu būdu.

(20)

20 2.3. Tiriamų karvių grupės ir racionas

Visos karvės laikomos 5 atskirose grupėse, joms taikant skirtingas šėrimo normas:

1. Švieţiapienės ne pirmos laktacijos. Tai yra antros, trečios ar ketvirtos laktacijos; nuo 1 iki 180 dienos po apsiveršiavimo.

2. Visos 1 laktacijos pirmaveršės.

3. Antros laktacijos pusės karvės (nuo 180 dienos) iš pirmos grupės. 4. Karvės, kurių somatinių ląstelių skaičius piene aukštas.

5. Karvės, laikomos ant gilaus kraiko, prieš apsiveršiavimą, sergančios. Visoms karvėms visose grupėse įrengtos automatinės girdyklos.

1 lentelė. Pašaro kiekis pagal grupes (kg/per parą)

Ingrediento pavadinimas Grupės 1 2 3 4 5 Pašaro kiekis Melasa 1 1 1 1 Kombinuotieji pašarai 6,5 6,5 5 5 3 Soda 0,05 0,05 0,05 0,05

Cukrinių runkelių grieţiniai 4 3 3 3 2

Kukurūzų grūdainis 3 2,5 2,5 2,5

Šiaudai 1,2 1,2 1,2 1,2 2

Saladinas 7,4 7,4 6,4 6,4

Daugiamečių ţolių šienainis 11,5 9 10,5 11 9

Kukurūzų silosas 21,5 18 21 21 10

Iš viso: 56,15 48,65 50,65 51,15 26

2.4. Tiriamųjų gyvulių nagų tvarkymo metodai ir naudoti įrankiai

Galvijai rutininiam ir gydomajam nagų tvarkymui buvo atsirenkami po melţimo. Buvo naudotasi kompiuterine bandos valdymo programa, iš anksto įvedamos karvės, kurias reikia atskirti per vartus nagų tvarkymui arba nagas tvarkantis kvalifikuotas, patyręs darbuotojas jas atsirinkdavo pagal tai, ar jos šlubos ir pagal uodegos plaukų uţaugimą. Mat kiekvieną kartą apdroţiant nagą buvo nukerpami ir uodegos plaukai. Taip labai gerai matydavosi, kada karvei vėl reikia tvarkyti nagas. Ataugus uodegos plaukams, karvei vėl reikėdavo karpyti nagas.

(21)

21 8 pav. Nagų karpymas (autorės nuotrauka)

Nagų karpymas sudėtinga procedūra, reikalaujanti daugybės ţinių, įgūdţių, išankstinio pasiruošimo, įrankių ir specialios įrangos. Prie įprastinių galvijų fiksavimo staklių buvo tvirtinamos šoninės specialios kojų fiksavimo priemonės (8 pav.). Jos būtinos tvarkant nagas, siekiant apsaugoti save ir gyvulį nuo susiţalojimo. Įprastinė nagų karpymo procedūra paprastai yra neskausminga. Tačiau, esant nagų ligai, kuomet atveriama ţaizda ar papurškiama antiseptiniu purškalu, gali būti labai skausminga.

Aptikus nagų ligą, buvo gydoma pagal poreikį: dedamas padelis, apipurkšta Pederipra purškalu, uţdėta vario sulfato miltelių, suleista vaistų. Tokios, kurių šlubavimo laipsnis 5, buvo atskiriamos į gilaus kraiko gardą, kitos paleidţiamos į joms priklausančią grupę. Tokiu būdu buvo renkami duomenys apie galvijų nagų ligas. Ţurnale buvo rašoma karvės numeris, kuri koja paţeista, diagnozuota liga, ar buvo taikytas gydymas ir leisti vaistai.

Toliau, pagal sirgusios nagų liga karvės numerį, buvo ţiūrima, kurios ji laktacijos, veršingumo būsenos, kokį pieno kiekį duoda, paskutinio somatinių ląstelių skaičiaus tyrimo rezultatus. Tokiu būdu duomenys buvo renkami visus metus, vėliau juos susisteminant ir atliekant skaičiavimus Exel programoje. Sirgusių tiriamųjų galvijų duomenys buvo lyginami su visos bandos duomenimis.

(22)

22 3. REZULTATAI

3.1. Diagnozuotos ligos

Tiriamojoje bandoje diagnozuoti 303 ligų atvejai 225 karvėms (1 grafikas). Tyrimų metu puvinys buvo diagnozuotos 113 kartų, kas sudarė 37 proc. visų susirgimų. Ne kiek maţiau paplitusi buvo ir pado opa, 112 susirgimų atvejų ir tai yra toks pat susirgimų daţnumo procentas, 37proc. Dermatitas buvo nustatytas 51 atveju (17 proc.), ţymiai maţiau tarpunagės dermatito atvejų – 11 (4 proc.). Tarpunagės puvinys nustatytas 5 karvėms (2 proc.). Abiejų susirgimų: pūlinio ir sutinusio sąnario diagnozuota po 2 atvejus (1 proc.). Septynių, tai yra 2 proc. visų susirgimų–šlubavimo atvejų prieţastys buvo neaiškios (ţiūrėti 3 priedą, 3 lentelę).

1 grafikas. Nagų ligų daţnumas pieninių galvijų bandoje per metus (proc.)

3.2. Paveiktos galūnės

Daugiausiai nagų ligų rasta uţpakalinėse kojose, tai yra 264 susirgimų atvejai ir 35 atvejai priekinėse galūnėse. Keturis kartus nagų ligos buvo diagnozuotos visuose keturiose kojose. Visais keturiais atvejais nagose buvo puvinys (ţiūrėti 1 priedą, 1 lentelę, originalūs karvių numeriai: 46, 90, 1055 ir 2710)

(23)

23 3.3. Nagų ligų įtaka karvių produktyvumui

3.3.1. Nagų ligų įtaka skirtingoms karvių grupėms

2 grafikas. Karvių skaičius pagal veršingumą (proc.)

3.3.2. Kaip nagų ligos įtakoja bergţdumą

Karvė laikoma bergţdţia tuomet, kai 210 dieną ji vis dar nėra apsėklinta, neţiūrint visų pastangų tai padaryti, tai yra po rujos sinkronizavimo.

Visoje bandoje yra 463 karvės, iš jų 30 karvių yra bergţdţios, t.y. 6 proc. Tarp karvių, sirgusių nagų ligomis, veršingumo būsena buvo nustatyta 221 karvei. Iš jų bergţdţių buvo 73, tai yra beveik 33 proc. Tiesa, sergančių karvių grupėje devynios bergţdţios karvės buvo ketvirtos ar didesnės laktacijos, kurios nėra iš tikro bergţdţios, tiesiog išsimilţusios ir virš 220 laktacijos dienos. Gal jas dar būtų galima apsėklinti, tačiau to daryti ekonomiškai nebenaudinga, nes karvė jau duotų maţesnį pieno kiekį (ţiūrėti 1 priedą, 1 lentelę).

(24)

24 3.3.3. Nagų ligų įtaka pieno kiekiui

Tyrimui karvės suskirstytos į tris grupes pagal tai kokia liga sirgo: puviniu, pado opa ar dermatitu. Skaičiuotas bendras vakarykštės dienos pieno primilţis, nagų tvarkymo dieną ir dieną po susirgimo diagnozavimo. Gauti duomenys lyginti su sveikos bandos karvių duomenimis, t. y. tos pačios dienos primilţio vidurkiu. Visi šie duomenys suvedami į kompiuterinę bandos valdymo sistemą. 0 10 20 30 kg. per parą Puvinys Sirgę Sveiki Sirgę 25,9 24,9 19,7 Sveiki 25,8 27 26,2

Dieną prieš Susirgimo

dieną Dieną po

3 grafikas. Nagų puvinio įtaka pieno primilţio vidurkiui per parą

0 10 20 30 kg. per parą

Pado opa

Sirgę Sveiki Sirgę 27 25,5 17,6 Sveiki 26,3 24,3 26,1 Dieną prieš Susirgimo dieną Dieną po

(25)

25 0 10 20 30 kg. per parą

Dermatitas

Sirgę Sveiki Sirgę 27,4 25,2 17,5 Sveiki 26,3 27 26,6

Dieną prieš Susirgimo Dieną po

5 grafikas. Dermatito įtaka pieno primilţiui

Iš grafikų matyti, kad pieno primilţis dieną prieš susirgimą beveik nesiskyrė, nagų tavarkymo dieną neţymiai skyrėsi, ir buvo maţesnis sekančią dieną. Ta pati tendencija matoma visų trijų ligų atveju.

Sekančią dieną po nagų tvarkymo, iš karvių sergančių nagų puviniu buvo primelţta 6,5; pado opa 8,1; dermatitu 9,1 litro maţiau palyginanti su tos pačios dienos visos bandos vidutiniu pieno primilţiu.

3.3.4. Nagų ligų įtaka somatinių ląstelių skaičiui piene

70% 30%

Virš 200 tūkst./ml

Mažiau nei 200 tūkst./ ml

6 grafikas. Somatinių ląstelių skaičius sergančių karvių piene

Visos sirgusios karvės suskirstytos pagal somatinių ląstelių skaičių piene į turinčias maţiau ir daugiau uţ 200 tūkst./ml. Duomenys apie somatines ląsteles imti iš kompiuterinės bandos valdymo programos, pirmo tyrimo po nagų ligos diagnozavimo.

(26)

26 3.4. Nagų ligų rizikos veiksniai

3.4.1. Priklausomybė nuo laktacijos skaičiaus ir tarpsnio

Daugiausiai bandoje laikomos 1, 2 ir 3 laktacijos karvės. Tik labai sveika ir produktyvi karvė sulaukia 4-os ir didesnės laktacijos, kitos dėl labai maţo produktyvumo parduodamos.

7 grafikas. Sergančių karvių skaičius pagal laktacijas

Iš grafiko matyti, kad antros laktacijos metu, karvių sirgusių nagų ligomis buvo daugiausiai.

3.4.2. Sirgimų priklausomybė nuo metų laiko

Iš 8 grafiko matyti, kad susirgimų skaičius metų bėgyje varijuoja. Tačiau priklausomybė nuo sezoniškumo nestebima. Kaip to pavyzdys galėtų būti spalio mėnuo. Iš grafiko matyti, kad 2013 metų spalio mėnesį susirgimų skaičius buvo bene maţiausias (18 susirgimo atvejų), nusileisdamas tik 2014 metų lapkričiui (10 susirgimo atvejų). Kai tuo tarpu 2014 metų spalį uţfiksuotas didţiausias susirgimų skaičius (37 atvejai). Detalesnė informacija pateikiama 2 priede, 2 lentelėje.

(27)

27 8 grafikas. Susirgimų skaičius pagal mėnesius

Vis dėlto, bendroje sumoje susirgimų skaičius bandoje per tiriamąjį laikotarpį turėjo tendenciją kilti. Tai rodo linijinės priklausomybės kreivė (mėlyna tiesė grafike).

Kad būtų galima prielaidą patikrinti statistiškai bei apskaičiuti patikimumo P vertę, reiktų daugiau duomenų, t. y. reikėtų stebėti susirgimų skaičių kitimą kelis metus.

3.5. Ekonominiai nuostoliai, patirti dėl nagų ligų 3.5.1. Ekonominiai nuostoliai patirti dėl leistų vaistų

Vaistai per praeitus metus buvo leidţiami 41 karvei, visais atvejais dėl puvinio. Leistas Excenelis RTU 50 mg/ml (50 ml buteliuko kaina 21 euras). Reikia suleisti po oda 10 ml 3 dienas iš eilės. Iš viso buvo suleista 1230 ml excenelio. Taigi puvinio gydymas per praeitus metus ūkiui kainavo 516,60 eurų.

3.5.2. Dėl padidėjusio skerdimo

2014 metų gale buvo paimti visos bandos gyvulių pardavimo ir kritimo duomenys. Pagal karvių numerius buvo atsirinkta kiek parduotų ir kritusių karvių sirgo nagų ligomis.

Metų gale nagų ligomis sirgusių karvių tarpe buvo: 11 kritusių ir 82 parduotos (ţiūrėti 1priedą, 1 lentelę, paryškintus langelius). Visoje bandoje per metus krito 34 karvės, buvo parduota 176. Karvių, kurios nesirgo nagų ligomis krito 23, parduota 94.

(28)

28 4,8 36,4 9,6 39,4 7,3 38 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Pr oc e n tai Sirgę Be nagų ligų Banda Sirgę 4,8 36,4 Be nagų ligų 9,6 39,4 Banda 7,3 38 Krito Parduoti

9 grafikas. Kritusių ir parduotų karvių procentas tarp sirgusių ir nesirgusių nagų ligomis karvių bei visos bandos duomenys, per praeitus metus.

(29)

29 4. REZULTATŲ APTARIMAS

4.1. Kodėl net 88 proc. mano tirtų nagų ligų pasireiškė galinėse kojose?

Anot N. K. Ames (2014), 90 proc. šlubavimo atvejų pasireiškia dėl patologijų, esančių uţpakalinėse kojose. Tirtame ūkyje gauti praktiškai tokie pat rezultatai.

Kodėl mes matome daugiau susirgimų galinėse kojose nei priekinėse? T. J. Divers ir S. F. Peek (2008) pateikia tris argumentus atsakydami į šį klausimą:

Pirma, pieninių galvijų uţpakalinės galūnės yra priverstos nešti papildomą svorį, lyginant su originaliu pirminiu dizainu. Laukinio tipo karvė, kuri davė mums mūsų šiuolaikines melţiamas karves, niekada neturėjo didelio tešmens net apsiveršiavimo metu. Kadangi genetikai darė atranką didesniam pieningumui, jie negalėjo tuo pat metu modifikuoti ir raumenų-skeleto sistemos, kad karvė prisitaikytų nešti papildomą svorį ant uţpakalinių galūnių.

Antra, priekinės galūnės yra prijungtos prie kūno elastingais komponentais, lyginant su tiesioginėmis kaulinėmis uţpakalinių galūnių jungtimis. Sutrenkimo jėgos, atsirandančios judėjimo metu lenkiant ir tiesiant kulną, turi būti absorbuojamos pirštinių pagalvėlių.

Trečia, uţpakalinės kojos visada daugiau paţeidţiamos mėšlo bei šlapimo bakterijų ir drėgmės. Dėl šios drėgmės oda prie nagų maceruoja, nagos kapsulė tampa minkštesnė ir yra labiau atvira bakterijų infekcijai.

4.2. Primilţio skaičiavimas

Sumaţėjęs primilţis tūrėtų būti skaičiuojamas, nuo nagų ligos susirgimo pradţios imant ţymiai ilgesnį laikotarpį. Tačiau nebuvo įmanoma atsekti, kada iš tikro nagų liga pradėjo kankinti karvę. Jei karvės tūrėtų pedometrus, būtų įmanoma paţiūrėti kada karvė pradėjo maţiau vaikščioti, tą dieną susieti su ligos pradţia ir pieno primilţį skaičiuoti nuo tos dienos.

R. J. Amory ir kt (2008), tyrę 1824 karves 30-yje ūkių Anglijoje ir Velse nuo 2003 vasario iki 2004 lapkričio, paskaičiavo, kad pieno nuostoliai dėl pado opos vidutiniškai vienai sirgusiai karvei buvo 570 kg ir 370 kg dėl tarpupirščio dermatito.

4.3. Rizikos veiksniai 4.3.1. Laktacija

Įrodyta, kad pirmaveršės karvės labiau sirgo laminitu, o didesnių laktacijų liaudavosi sirgę. (Manske et al., 2002).

Tiriamųjų karvių bandoje labiausiai sirgo antros laktacijos karvės. Tačiau ligų pasiskirstymą pagal laktacijas dar reikia labiau patyrinėti.

(30)

30 4.3.2. Susirgimų priklausomybė nuo metų laiko

Karvės ištisus metus laikomos tvarte, todėl sezono įtakos nepastebėta. Tačiau bendrai paėmus susirgimų skaičius per metus augo.

Buvo pastebėta, kad tvarte ištisus metus laikomi galvijai yra labiau linkę sirgti infekcinėmis nagų ligomis nei ganomi lauke. Manoma, kad to prieţastis yra padidėjusi infekcija dėl mėšlo bei kietų grindų. Išvedus galvijus į lauką, susirgimų sumaţėdavo arba visai liaudavosi (Manske et al., 2002).

4.4. Ekonominiai nuostoliai

Gauti ekonominiai nuostolių skaičiavimai, toli graţu neatspindi tikrosios situacijos, nes nėra įskaičiuota nagų tvarkymo, veterinaro paslaugų išlaidų, neskaičiuoti nuostoliai dėl prailgėjusio veršingumo indekso.

Imant procentinę išraišką, apie pusė visų bandos gyvulių yra sirgę nagų liga. Taigi beveik pusei karvių viena iš pardavimo prieţasčių galėjo būti nagų ligos.

Olandijoje ekonominiai nuostoliai dėl nagų ligų 65 karvių bandai įvertinti 4899 dolerių (svyruoja nuo 3217 iki 7001 dolerio) (Bruijnis et al., 2014).

Danijoje nuostoliai dėl šių susirgimų vidutiniškai vienai karvei 2003 – 2004 metais buvo įvertinti 192 eurais per metus (Amory et al., 2008).

(31)

31 Išvados

1. Daţniausiai pasireiškusios ligos buvo puvinys ir pado opa, jos sudarė po 37 proc. visų nagų ligų, trečia pagal daţnumą liga buvo dermatitas ir sudarė 17 proc. pasireiškusių nagų ligų.

2. 88 proc. visų nagų ligų pasireiškė uţpakalinėse kojose.

3. Pieno primilţis, sergančių karvių sekančią dieną buvo 7,9 litro maţesnis, nei visos bandos vidutinis primilţis.

4. 87 proc. karvių somatinių ląstelių skaičius buvo didesnis nei 200 tūkst./ml.

5. Nagų ligomis sirgusių karvių bergţdţių buvo 5,5 karto daugiau palyginti su visa banda.

6. Metų laiko kaita neįtakojo nagų ligų pasireiškimo daţnumo, tačiau susirgimų skaičius ūkyje didėjo.

(32)

32

LITERATŪROSSĄRAŠAS

1. Ames N. K. Nordsy’s Food Animal Surgery. Fifth edition. Wiley Blackwell. 2014. P. 261. 2. Amory J. R., Barker Z. E., Wright J. L., Mason S. A., Blowey R. W. and Green L. E.

Associations between sole ulcer, white line disease and digital dermatitis and the milk yield of 1824 dairy cows on 30 dairy cow farms in England and Wales from February 2003– November 2004. Preventive Veterinary Medicine. 2008. Vol. 83 (No. 3-4). P. 381–391 . http://wrap.warwick.ac.uk/245/ Prieiga prie interneto 2014-01-03.

3. Anderson D. E., Ring D. M. Curent Veterinary Therapy. Food Animal Practice. Fifth Volume. 2009. P. 222–250.

4. Anderson D. E., Desrochers A., Smith R. A. Bovine Orthopedics. Veterinary clinics of north America: food animal practice. 2014. Volume 30. Number 1. Elsevier. P. 177.

5. Andrea A., Sjogren J. Veterinary Technician’s Large Animal Dairy Reference Guide. Wiley Blackwell. 2014. P. 59–61.

6. Andrews A. H., Blowey R. V., Boyd H. and Eddy R.G. Bovine Medicine. Disease and husbandry of cattle. Second edition. Blackwell Science Ltd. 2004. P. 409–434.

7. Blowery R. W., Weaver A. D. Color Atlas of diseases and disorders of cattle. Elsevier. 2011. P. 99–120.

8. Bruijnis M. R., Hogeveen H., Stassen E. N. Journal of Dairy Science. 2014. Vol. 97, Issue 5, P. 2835–2846. http://www.journalofdairyscience.org/article/S0022-0302(14)00163. Prieiga prie interneto 2014-01-12.

9. Budras K. D., Habel R. E., Mūlling C. and Greenough P. Bovine Anatomy. Second edithion. Schlutersche Verlagsgesellschaft. 2011. Vol. 2. P. 25–27, 130–134.

10. Daugnora L. Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai. LSMU Leidybos namai. Kaunas. 2013.

11. Divers T. J., Peek S. F. Rebhund‘s Disease of Dairy Cattle. Second Edition. Saunders. Elsevier. 2008. P. 467–503.

12. Dopfer D., Holzhauer M., Boven M. The dynamics of digital dermatitis in populations of dairy cattle Model-based estimates of transition rates and implications for control. Vet J. 2012–06. Vol. 193. P. 648–653.

(33)

33 14. Kossaibati M. A., Esslemont R. J. The costs of production diseases in dairy herds in England. The Veterinary Journal. 1997. Vol. 154. P. 41–51. http://www.reading.ac.uk/AcaDepts/aa/DAISY/DAISY1/Lamenesscost.htm Prieiga prie interneto 2014-12-27.

15. Lietuvos ţemės ūkio konsultavimo tarnyba. Galvijų nagų prieţiūra. Akademija, Kėdainių rajonas. 2003.

16. Manske T., Hultgren J., Bergsten C. Prevalence and interrelationships of hoof lesions and

lameness in Swedish dairy cows. Prev. Vet. Med. 2002. Vol. 54. P. 247–263.

17. Metre D. C. V. Lameness in Cattle: Rules of Thumb. College of Veterinary Medicine and Biomedical Sciences, Colorado State University. 2013.

http://veterinaryextension.colostate.edu/menu2/Cattle/Lameness%20rules%20of%20thumb prieiga prie interneto 2013-12-09.

18. Micekivičienė R., Sederevičius A. Veterinarijos anglu-lietuvių ir lietuvių-anglų kalbų ţodynas. Terra Publica. 2008.

19. Nielsen C., Stengarde L., Bergsten C., Emanuelson U. Relationship between herd-level incidence rate of energy-related postpartum diseases, general risk factors and claw lesions in individual dairy cows recorded at maintenance claw trimming. Acta Veterinaria Scandinavica. 2013. Vol. 55(1).

20. Read D. H., Walker R. L. Papillomatous digital dermatitis (footwarts) in California dairy cattle: clinical and gross pathologic findings. Vet. Diagn. Invest. 1998. Vol. 10. P. 67–76. 21. Refai W., Ducatelle R., Geldhof P., Mihi B., El- Shair M., Opsomer G. Digital dermatitis in

cattle is associated with an excessive innate immune response triggered by the keratinocytes. BMC Vet. Res. 2013. Vol. P. 9–193.

22. Steponavičius J. Kaip išvengti nuostolių dėl karvių nagų ligų. 2014-10-14. http://www.agroakademija.lt/gyvulininkyste/veterinarija/?SId=1166 . Prieiga per internetą 2014-12-16.

23. Townend J. Practical Statistics for Environmental and Biological Scientists. John Willey & Sons Ltd. 2003. P. 276.

24. Zahid U. N., Randhawa S., Hussain S. A., Mahajan V., Dua K. Claw lesions causing lameness in lactating Holstein Frisian crosbred cows. Vet. Med. Int. 2014.

(34)

34 PRIEDAI

1. Priedas 1. lentelė. Ligų duomenys

Karvės

Nr. Data Nagų liga Koja Vaistai Data L LD Būsena SLS

Metų gale 46 2014-10-23 Puvinys UD,UK, PD, PK LV 2014-10-23 1 120 Nesėklinta 276 89 2014-10-23 Puvinys UD 2014-10-23 1 177 Sėklinta 3207 90 2014-10-16 Pūlinys UK LV 2014-10-16 1 197 Veršinga 456 2014-10-09 Puvinys UD, PK, UK, PD 2014-08-14 Puvinys UK LV 112 2014-06-06 Dermatitas UK 2014-06-06 1 291 Nesėklinta 110

122 2014-05-16 Dermatitas PK 2014-05-16 2 248 Bergţdţia 361 Parduota

153 2014-01-21 Puvinys UD 2014-01-21 2 1 Nesėklinta 416

165 2014-10-30 Opa UD, UK 2014-10-30 1 163 Veršinga 860

184 2014-06-01 Opa UD 2014-06-01 1 273 Veršinga 111

195 2014-10-30 Neaiški prieţastis LV 2014-10-30 1 320 Bergţdţia 152

2014-10-09

Tarpunagės

dermatitas UD

205 2014-10-23 Opa UD, UK 2014-10-23 1 195 Neveršinga 4052

213 2014-05-15 Puvinys PK, UD LV 2014-05-15 1 260 Veršinga 2996

227 2014-06-06 Opa UD 2014-06-06 1 313 Veršinga 769

269 2014-01-20 Puvinys UD, UK 2014-01-20 1 464 Bergţdţia 2119 Parduota

414 2014-10-17 Opa UD, UK 2014-10-17 1 217 Sėklinta 203

2014-10-16 Puvinys UD

563 2014-09-18 Puvinys PD 2014-09-18 4 477 Veršinga 103

709 2014-08-29 Opa UK 2014-08-29 3 159 Neveršinga 225 Parduota

847

2014-09-04 Opa UD

2014-09-04 2 60 Nesėklinta 762 Krito

852 2014-10-24 Opa UK 2014-10-24 1 772 Bergţdţia 103 Parduota

868 2014-08-29 Opa PD 2014-08-29 6 499 Bergţdţia 327 2014-03-07 Opa PD, PK 2014-01-23 Puvinys PK 876 2014-10-16 Puvinys UD LV 2014-10-16 2 143 Veršinga 168

959 2014-04-04 Dermatitas UD 2014-04-04 2 152 Neveršinga 120 Parduota

993 2013-11-12 Puvinys UK LV 2013-11-12 1 568 Bergţdţia 998 Parduota

2013-10-15 Puvinys UK LV

2014-06-12 Puvinys UK, UD LV 1044 2014-09-28 Dermatitas UK 2014-09-28 2 234 Bergţdţia 524 2014-04-07 Opa UK 2014-01-23 Opa UK

(35)

35

1055 2014-01-16 Puvinys

UK, UD, PK,

PD LV 2014-01-16 1 80 Nesėklinta 240 Krito

1059 2014-02-17 Puvinys UD LV 2014-02-17 3 530 Bergţdţia 268 Parduota

1160 2014-03-18

Tarpunagės

puvinys UD 2014-03-18 2 280 Veršinga 216

1475 2014-08-28 Opa UD, UK 2014-08-28 2 5 Nesėklinta 1958

2014-03-20 Opa UK 1539 2014-09-28 Dermatitas UD, UK 2014-09-28 2 170 Neveršinga 124 2014-04-24 Opa UD, UK 2013-12-20 Puvinys UK

1638 2013-10-28 Opa UD, UK 2013-10-28 3 2 Nesėklinta 126

2014-04-08 Puvinys UK

1775 2014-01-22 Dermatitas UK 2014-01-22 2 70 Nesėklinta 786

1858 2014-06-28 Opa UD 2014-06-28 2 76 Sėklinta 1277

2014-02-18 Opa UD

2007 2014-06-12 Opa UK 2014-06-12 1 160 Nesėklinta 513 Krito

2008 2014-08-14 Puvinys PK, PD 2014-08-14 5 179 Nesėklinta 296 Parduota

2014-03-17 Puvinys UD, UK

2083 2014-09-18 Puvinys UD, UK LV 2014-09-18 5 69 Nesėklinta 256

2114 2014-04-25 Puvinys UD 2014-04-25 4 251 Bergţdţia 998

2143 2014-05-23 Dermatitas UD 2014-05-23 3 634 Bergţdţia 813 Parduota

2232 2014-09-28

Tarpunagės

dermatitas UK 2014-09-28 2 175 Neveršinga 153

2283 2014-02-18 Puvinys UK, UD 2014-02-18 3 195 Neveršinga 205 Parduota

2333 2014-10-16 Opa UD 2014-10-16 4 90 Nesėklinta 1999 2014-08-15 Opa UD 2014-05-23 Opa UD 2014-04-04 Puvinys UD 2014-03-20 Puvinys UD 2014-01-21 Puvinys UK 2357 2014-06-05 Dermatitas UD 2014-06-05 1 80 Nesėklinta 107 2387 2013-11-15 Tarpunagės

dermatitas UK 2013-11-15 2 160 Nesėklinta 178 Krito

2405 2014-10-17 Opa UD 2014-10-17 2 247 Sėklinta 524

2449 2014-05-23 Puvinys UD 2014-05-23 2 118 Neveršinga 268 Parduota

2481 2014-05-15 Puvinys PD 2014-05-15 1 415 Bergţdţia 216 Parduota

2492 2014-01-21 Opa UK 2014-01-21 1 180 Sėklinta 217 Krito

2575 2014-08-15 Tarpunagės dermatitas UD, UK 2014-08-15 1 427 Veršinga 364 2014-02-18 Tarpunagės dermatitas UD, UK

(36)

36 2710 2014-08-21 Puvinys PD 2014-08-21 2 358 Bergţdţia 365 2014-07-10 Puvinys PK 2014-05-01 Puvinys PK, PD, UK, UD LV 2014-01-20 Puvinys UK 2811 2013-12-30 Opa UK 2013-12-30 2 158 Sėklinta 248 2839 2014-06-06 Dermatitas UD 2014-06-06 1 202 Neveršinga 1277

2849 2013-11-15 Opa PK 2013-11-15 5 648 Bergţdţia 185 Parduota

2854 2014-06-20 Opa UD, UK 2014-06-20 1 505 Bergţdţia 513 Parduota

3004 2014-01-24 Opa UK 2014-01-24 2 27 Neveršinga 296

3010 2013-10-28 Opa PD, PK 2013-10-28 2 54 Nesėklinta 319

3026 2014-03-17 Puvinys UD 2014-03-17 2 255 Veršinga 652

3052 2014-09-19 Opa UK 2014-09-19 2 157 Veršinga 813

2014-04-04

Tarpunagės

dermatitas UK

3080 2014-02-18 Neaiški prieţastis 2014-02-18 6 461 Bergţdţia 263 Parduota

3101 2014-01-16 Dermatitas UK 2014-01-16 1 514 Bergţdţia 615 Parduota

3102 2013-10-28 Puvinys UK 2013-10-28 1 195 Neveršinga 242 Parduota

3121 2014-10-24 Dermatitas UD 2014-10-24 1 365 Bergţdţia 199

2013-12-30 Opa UD

3124 2014-03-17

Tarpunagės

dermatitas UK 2014-03-17 1 502 Bergţdţia 458 Parduota

3130 2014-03-18 Opa UK 2014-03-18 2 130 Nesėklinta 214 Krito

2013-11-14 Puvinys PK LV

3136 2014-06-20 Opa UD 2014-06-20 1 100 Nesėklinta 327

3158 2014-01-22 Puvinys UD 2014-01-22 1 451 Bergţdţia 107 Parduota

3161 2013-12-30 Opa UK 2013-12-30 2 154 Sėklinta 798

3185 2014-09-28 Opa UD 2014-09-28 2 278 Bergţdţia 425

3223 2013-12-17 Dermatitas UK 2013-12-17 2 115 Sėklinta 211

3265 2014-11-06 Puvinys UK 2014-11-06 2 118 Nesėklinta 1256

3310 2013-12-20 Puvinys UD LV 2013-12-20 1 433 Bergţdţia 1895 Parduota

2013-10-28 Puvinys UD, UK LV

3325 2014-01-22 Dermatitas UK 2014-01-22 2 167 Neveršinga 360

3409 2014-01-22 Puvinys UD, UK 2014-01-22 1 474 Bergţdţia 268

3726 2014-05-01 Dermatitas PK 2014-05-01 1 209 Veršinga 2533

4019 2014-01-23 Dermatitas UD, UK 2014-01-23 1 850 Bergţdţia 219 Parduota

4452 2014-06-28 Opa UD 2014-06-28 3 150 Neveršinga 193

4524 2014-10-17 Puvinys UD, UK LV 2014-10-17 1 131 Neveršinga 878

4819 2014-09-26 Opa UD 2014-09-26 3 145 Sėklinta 1393 2014-04-07 Puvinys UK 2013-11-12 Tarpunagės dermatitas UK

(37)

37

2014-04-24 Puvinys UK LV

4889 2014-01-16 Opa UD, UK 2014-01-16 5 122 Nesėklinta 338 Parduota

4897 2014-04-04 Neaiški prieţastis PD 2014-04-04 4 249 Veršinga 143

4925 2014-03-18 Dermatitas PK 2014-03-18 3 625 Bergţdţia 227 Parduota

4941 2014-09-19 Dermatitas UK 2014-09-19 2 252 Bergţdţia 1625 2014-09-18 Pūlinys UD 2014-06-05 Puvinys UD LV 4945 2014-06-12 Puvinys PK 2014-06-12 2 389 Veršinga 475 2014-03-18 Puvinys UK, UD LV

4973 2014-06-20 Puvinys UD, UK 2014-06-20 2 315 Sėklinta 246

4977 2014-06-12 Puvinys UK 2014-06-12 4 92 Nesėklinta 108

4999 2013-11-11 Puvinys UD LV 2013-11-11 2 207 Neveršinga 215 Parduota

5002 2014-09-18 Puvinys PK, PD LV 2014-09-18 2 284 Bergţdţia 192 Parduota

5006 2014-09-19 Puvinys UD 2014-09-19 3 150 Nesėklinta 163

5051 2014-01-20 Puvinys UD 2014-01-20 1 410 Bergţdţia 300 Krito

5058 2014-09-26 Puvinys PK 2014-09-26 2 289 Veršinga 154

5078 2014-09-26 Puvinys UK 2014-09-26 3 388 Veršinga 364

5080 2014-09-26 Puvinys UD 2014-09-26 4 163 Neveršinga 270

5102 2014-06-20 Opa UD 2014-06-20 2 304 Veršinga 662

2014-11-06 Opa UK

5131 2013-11-15 Puvinys UD, UK 2013-11-15 3 51 Nesėklinta 231

5175 2013-12-30 Dermatitas UD 2013-12-30 2 170 Neveršinga 102 Krito

5176 2014-09-19 Opa UK 2014-09-19 4 71 Nesėklinta 775 2014-05-15 Tarpunagės puvinys UD 5183 2014-04-07 Dermatitas UK 2014-04-07 2 145 Veršinga 134 2013-10-15 Opa UD 5193 2014-09-26 Opa UD 2014-09-26 2 197 Sėklinta 284 2013-11-11 Puvinys UK

5213 2014-06-20 Puvinys UK 2014-06-20 3 451 Bergţdţia 273 Parduota

5214 2014-04-04 Opa UD, UK 2014-04-04 2 373 Bergţdţia 341

5258 2014-05-16 Opa UD 2014-05-16 3 123 Sėklinta 211

5284 2013-10-15 Opa UK 2013-10-15 3 230 Sėklinta 106

5287 2014-09-18 Dermatitas UD, UK 2014-09-18 3 230 Sėklinta 129

2014-05-22 Opa UD

5290 2014-06-28 Dermatitas UD 2014-06-28 3 231 Sėklinta 413

5292 2014-10-30 Opa UK 2014-10-30 2 220 Bergţdţia 393

(38)

38 2014-08-28 Puvinys UD, UK 2014-06-20 Puvinys UK 5535 2014-09-26 Dermatitas UK 2014-09-26 3 158 Neveršinga 713 2014-04-25 Opa UD 2013-11-15 Opa UD 5543 2014-10-30 Opa UD 2014-10-30 1 177 Veršinga 107 5544 2013-11-11 Opa UK 2013-11-11 2 306 Veršinga 734 5550 2014-06-12 Puvinys UK LV 2014-06-12 2 385 Veršinga 321

5572 2013-10-28 Dermatitas UD 2013-10-28 1 687 Bergţdţia 409 Parduota

5575 2013-11-11 Opa UD 2013-11-11 2 316 Bergţdţia 1610 5585 2014-01-24 Dermatitas UK 2014-01-24 2 91 Nesėklinta 109 5598 2014-02-18 Opa PK 2014-02-18 2 202 Veršinga 986 2013-12-20 Opa UD 5605 2014-05-15 Dermatitas UD 2014-05-15 1 352 Veršinga 642 2014-05-01 Dermatitas UD 5614 2014-08-29 Opa UD 2014-08-29 2 107 Sėklinta 126 2014-02-24 Puvinys UD 5662 2014-10-24 Dermatitas UK 2014-10-24 2 284 Veršinga 191 2013-12-17 Dermatitas UK

5688 2013-10-15 Opa UD 2013-10-15 2 248 Bergţdţia 264 Parduota

2014-08-29 Opa UD

5717 2014-09-04 Puvinys UD 2014-09-04 2 234 Veršinga 303

5763 2013-12-30

Tarpunagės

dermatitas UD 2013-12-30 1 405 Bergţdţia 323 Parduota

5768 2014-09-26 Opa UK 2014-09-26 2 194 Veršinga 741 5771 2014-08-15 Opa UK 2014-08-15 2 384 Bergţdţia 689 Parduota 2013-12-30 Puvinys UK LV 2013-12-17 Tarpunagės puvinys UK 5774 2014-01-24 Opa UK 2014-01-24 1 567 Bergţdţia 321 5786 2014-11-06 Tarpunagės

puvinys UK LV 2014-11-06 2 190 Neveršinga 1977 Parduota

5790 2014-08-14 Dermatitas UK 2014-08-14 2 270 Veršinga 243

2013-11-11 Opa UK

5810 2014-09-19 Dermatitas UD, UK 2014-09-19 2 127 Sėklinta 236

5814 2013-10-28 Puvinys UD LV 2013-10-28 2 274 Bergţdţia 129

5830 2014-02-18 Opa UK 2014-02-18 2 98 Sėklinta 1612

2013-10-15 Opa UK

5843 2013-10-28 Puvinys UD, PD LV 2013-10-28 1 229 Veršinga 631

5853 2014-05-22 Dermatitas UK 2014-05-22 2 234 Sėklinta 683

2014-01-22 Dermatitas UK

5878 2014-09-26 Dermatitas UK 2014-09-26 2 90 Nesėklinta 326

(39)

39 5935 2014-10-17 Dermatitas UK 2014-10-17 2 204 Veršinga 111 5950 2014-08-29 Puvinys UD 2014-08-29 2 316 Bergţdţia 277 2014-04-08 Puvinys UK 5961 2014-04-24 Tarpunagės puvinys UD 2014-04-24 1 453 Veršinga 217

5963 2013-10-15 Dermatitas UK 2013-10-15 1 684 Bergţdţia 139 Parduota

5983 2014-10-17 Opa UD 2014-10-17 2 204 Sėklinta 339

5986 2014-10-23 Dermatitas UD 2014-10-23 2 296 Veršinga 591

6128 2014-09-26 Opa UK 2014-09-26 4 233 Neveršinga 100

6327 2014-09-26 Dermatitas UD, UK 2014-09-26 2 190 Neveršinga 130

6328 2014-10-17 Opa PK 2014-10-17 1 225 Sėklinta 332

2014-08-21 Puvinys PK, PD

6329 2014-06-28 Dermatitas UK 2014-06-28 1 154 Neveršinga 265

6333 2014-10-30 Dermatitas UK 2014-10-30 1 160 Neveršinga 153 Krito

6477 2014-05-23

Tarpunagės

dermatitas PD 2014-05-23 1 206 Veršinga 247

6504 2013-12-30 Puvinys UD 2013-12-30 2 195 Neveršinga 1188 Parduota

6573 2014-02-24 Neaiški prieţastis UD 2014-02-24 1 205 Neveršinga 1219 Parduota

6831 2014-03-20 Opa UD 2014-03-20 4 276 Veršinga 149

6852 2014-06-20 Opa UD, UK 2014-06-20 2 365 Bergţdţia 3978

2014-01-20 Opa UK

6873 2014-08-14 Opa PK 2014-08-14 3 36 Nesėklinta 112

6947 2014-04-24 Dermatitas UD, UK 2014-04-24 1 274 Bergţdţia 1256 Parduota 2014-04-04 Puvinys UK LV 2014-02-24 Sutinęs sąnarys UK 6959 2014-08-28 Opa PK 2014-08-28 6 4 Nesėklinta 149

7132 2014-09-19 Dermatitas UD 2014-09-19 5 370 Bergţdţia 141 2014-05-22 Opa PD 7201 2014-08-21 Opa UK 2014-08-21 3 10 Nesėklinta 339 2014-06-01 Puvinys PK LV 2013-10-15 Puvinys PK 7711 2014-05-15 Dermatitas UK 2014-05-15 1 199 Neveršinga 112 2014-09-04 Puvinys UD, UK LV 7766 2014-08-29 Opa UK 2014-08-29 1 396 Veršinga 106

7834 2014-08-14 Neaiški prieţastis UD 2014-08-14 1 134 Sėklinta 301

7908 2014-02-24 Neaiški prieţastis 2014-02-24 2 202 Neveršinga 148 Parduota

8032 2013-12-17 Puvinys PK 2013-12-17 4 420 Bergţdţia 301 Parduota

8056 2014-11-06 Puvinys PD 2014-11-06 3 282 Veršinga 659

8071 2014-06-06 Opa UK 2014-06-06 2 174 Neveršinga 148 Parduota

2014-03-21 Opa UK