LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARINĖS MAISTO SAUGOS PROGRAMA UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
JOLITA BUŠKEVIČIŪTĖ
„KOKYBĖS VALDYMO SISTEMOS YPATUMAI „X“
ĮMONĖJE“
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. M.Stankevičienė
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kokybės valdymo sistemos ypatumai „X“
įmonėje“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2014 m. gegužės 2 d. Jolita Buškevičiūtė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2014 m. gegužės 2 d. Jolita Buškevičiūtė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2014 m. gegužės 2 d. Doc. Dr. Marija Stankevičienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3
TURINYS
SANTRAUKA... SUMMARY... 4 5 SANTRUMPOS... 6 ĮVADAS... 7 I. LITERATŪROS APŽVALGA... 91.1. Kokybės sąvoka ir reikšmė... 9
1.1.1 Kokybės gerinimas... 10
1.2. Kokybės vadybos sistema... 12
1.2.1 Pagrindiniai kokybės vadybos veiklos principai... 13
1.3. ISO9000 Kokybės vadybos sistema... 14
1.3.1 ISO 9001... 15
1.3.2 ISO 9001 standarto nauda pagal D. Serafiną ... 16
1.4. 1.3.3 ISO 9001 standarto įdiegimo priežastys ir privalumai... 1.3.4 Kokybės vadybos sistemos diegimas... 1.3.5 KVS diegimo etapai... 1.3.6 ISO 14001 Aplinkos apsaugos vadybos sistema... 1.3.7 BRC Visuotinis maisto saugos standartas... Kokybės valdymo sistemų veikimas... 16 17 19 20 21 22 II. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA... 24
2.1. Tyrimų metodai... 24
2.1.1 Mokslinės literatūros analizė... 24
2.1.2 Dokumentų turinio analizė... 24
2.1.3 Statistinė tyrimo duomenų analizė... 24
III. TYRIMO REZULTATAI... 25
3.1. „X“ gaiviųjų gėrimų įmonėje įdiegtų KVS analizė... 25
3.1.1 Darbuotojų sveikata ir darbo sauga... 25
3.1.2 Kvalifikuotų darbuotojų įtaka įmonės veiklos rezultatams... 27
3.1.3 „X“ įmonės darbuotojų kvalifikacinio lygio augimas... 27
3.1.4 Pateiktų pasiūlymų proceso tobulinimui augimas ir įtaka... 3.1.5 Kaizen metodo nauda „X“ įmonėje... 28 29 3.2. Kokybės valdymo sistemų įtaka gamybos procesams... 30
3.2.1 Linijų metinio našumo augimas... 31
3.2.2 Optimizuotų gamybos ciklų įtaka... 33
3.2.3 CIP plovimo metodo įtaka gamybos procesams... 34
3.3. Kokybės rodiklių kitimas ir priežastys... 3.3.1 Nekokybiškos žaliavos ir jų įtaka produktui... 3.3.2 „X“ įmonės gaminamų produktų kokybės indekso kitimas... 3.3.3 Vartotojų nusiskundimai... 35 36 37 39 IV. REZULTATŲ APTARIMAS... 41
IŠVADOS... 44
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS... 45 Magistro baigiamojo darbo recenzija
4
SANTRAUKA
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Veterinarijos akademija
Užkrečiamųjų ligų katedra doc. dr. Marija Stankevičienė Jolita Buškevičiūtė
„Kokybės valdymo sistemos ypatumai „x“ įmonėje“.
Raktiniai žodžiai: Produkto kokybė, kokybės sistema, kokybės vadyba, ISO standartai.
Magistrantūros baigiamasis darbas, 46 puslapiai, 16 paveikslų, 3lentelės, 32 literatūros šaltiniai. Darbo tikslas: Išanalizuoti įdiegtą kokybės valdymo sistemą gėrimų gamybos įmonėje.
Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros analizė, įmonės veiklos analizė ir rodiklių lyginimas, grafinis vaizdavimas.
Išvados: Baigiamajame darbe analizuojama „X“ gaiviųjų gėrimų įmonė turi įsidiegusi ir sertifikavusi ISO 9001, ISO 14001, ISO 22000, OHSAS 18001, BRC, IFS, Tiekėjo kokybės valdymo sistemas. Dėka jų „X“ gaiviųjų gėrimų įmonė yra lyderė gaiviųjų gėrimų kategorijoje Lietuvos ir užsienio rinkoje. Įdiegta ir funkcionuojanti kokybės valdymos sistema, įgyvendinti projektai (Kaizen sesijos, CIP plovimo metodas, stebėsenų programa “Walk The Talk”, mokymų sistema “Toolbox Talk”) įmonei leido pagerinti gamybos procesų veiklos ir produkto kokybės rodiklius. Tai leido įmonei džiaugtis gėrėjančiais linijų našumo rodikliais – SLE 2013 m. siekė 68,09 proc. (2010 m. tik 47,18% ). Sumažėjo nelaimingų atsitikimų darbe skaičius nuo 3 (2011m.) iki 1 (2013m.). Įmonei pavyko įgyvendinti vieną iš tikslų, sumažinti neatitiktinio produkto gamyboje atvejus nuo 19 (2010 m.) iki 3 (2013m.), tai leido įmonei išvengti didelių nuostolių ir sėkmingai lyderiauti rinkoje ir tapti patikimu gamintoju, kuris tenkina vartotojų lūkesčius. Tačiau, viena didžiausių problemų įmonėje išlieka, tai – neatitiktinių etikečių ir ruošinių bei plėvelės žaliavų atvejai, kurie sudaro 72 % visų pateiktų pretenzijų žaliavų tiekėjams. Ši problema įmonėje sprendžiama ir tikima, kad pavyks suvaldyti neatitiktinių žaliavų patekimo į gamybą atvejus.
5
SUMMARY
The author: Jolita Buškevičiūtė
Job manager: doc. dr. Marija Stankevičienė.
Subject: The quality management systems of the „X“ company.
The work was carried out: Lithuanian University of Health Sciences Veterinary Academy, Department of Infectious Diseases.
Volume of work: 46 pages, 16 pictures, 3 tables, 32 references.
Key words: Product quality, quality system, quality management, ISO standards. The aim: – Analyze a quality control system for the beverage industry.
Research methods: Scientific literature analysis, business analysis and comparison of indicators, a graphical depiction.
The quality management system, certified and installed ISO standarts of the soft drinks company 'X' are analysed in this research. Company's product quality analysis and certified ISO standards influence to it, quality management system installation processes are analysed here as well. 4 year data are used in this research.
ISO 9001, ISO 14001, ISO 22000, OHSAS 18001, BRC, IFS, Supplier Quality Management systems are implemented and certified in the soft drink company 'X'. All those standards and systems had significant influence in the production process operations, line efficiency, product quality performance. Line efficiency hit 68.9% in 2013 (only 47,18% in 2010) because of the quality management systems and ISO standards installed. CIP line washing method allowed the company to save around 28 percent of the time and costs used for line washing. Production quality index (QI) reached 100 percent in 2013 because of the working quality management system and continuous improvement processes during the year. This is reflected in the production of nonconforming product decrease from 19 cases (2010) to 3 (2013).
However, the cases of nonconforming labels and blanks, raw film materials are one of the biggest problems which remains in the company production. This also affects production planning, process stability and performance and ends up as cases of nonconforming product. These nonconforming raw material accounts for 72% of all claims submitted to suppliers of raw materials.
6
SANTRUMPOS
KV (kokybės vadyba) – tai metodas, užtikrinantis, kad produktų ar paslaugų kūrimo, plėtojimo ir įgyvendinimo veiksmai būtų veiksmingi ir efektyvūs, atsižvelgiant į sistemą ir jos funkcionavimą. KVS (kokybės vadybos sistema) – tai sistema, kuri nustato tobulinimo, kontroliavimo ir
integravimo procesams būtinas politikas ir procedūras ir taip prisideda prie geresnės veiklos. ISO – tarptautinė standartizacijos organizacija.
BRC – Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos konsorciumo visuotinis maisto saugos standartas.
IFS – tarptautinis maisto standartas.
Vartotojas – asmuo, perkantis iš gamintojo ir tiesiogiai suvartojantis prekes ar paslaugas. Standartas – tai susitarimo pagrindu parengtas ir pripažintas įstaigos patvirtintas dokumentas, nustatantis bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas ir yra skirtas įvesti optimalią tvarką tam tikroje srityje.
LST – Lietuvos standartas. ĮST – Įmonės standartas.
AAVS – Aplinkos apsaugos vadybos sistema.
RVASVT – Rizikos veiksnių ir svarbių valdymo taškų analizė. SLE – Linijų našumas.
CSD – (carbonated soft drinks) gazuoti gaivieji gėrimai.
NON CSD – (not carbonated soft drinks) negazuoti gaivieji gėrimai. QI – (quality index) kokybės indeksas.
7
ĮVADAS
Gaminamų produktų ir teikiamų paslaugų kokybės klausimas – vienas aktualiausių šiais laikais, kai stiprėja ekonomikos globalizacija, auga pasiūla ir paklausa. Įmonės siekiančios įsitvirtinti rinkoje ir joje išlikti lyderėmis, privalo dirbti taip, kad jų gaminami produktai konkuruotų su aukščiausios kokybės ir saugos reikalavimus atitinkančiais pasaulinės rinkos produktais. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus įmonė turi turėti tvirtą sėkmės pagrindą, kurį formuoja įgyvendinta ir funkcionuojanti kokybės valdymo sistema. Įmonės siekiančios išlaikyti kokurenciją ir nuolat būti tarp lyderių privalo išsiskirti gaminamų produktų kokybe ir aukštu patikimumo laipsniu. Kokybės sistema, kurios pagrindinis tikslas – gerinti įmonės veiklos rezultatyvumą ir efektyvumą, leis didinti įmonės sistemų ir gaminių, teikiamų paslaugų lygį. Įmonė, kuri siekia kokybės ir vartotojų poreikių patenkinimo ar net jų lūkesčių viršijimo, tampa konkurencinga rinkoje ir turi galimybę joje tapti stabiliai išliekančia lydere.
Prekių ir paslaugų gausos išlepinti vartotojai vis dažniau didžiausią dėmesį renkantis prekes teikia kokybei. Įmonė, kuri sugeba atitikti vartotojų lūkesčius ir rinkai pasiūlyti aukšta kokybe išsiskiriančius produktus, gali drąsiai savo veiklą plėsti ir įsitvirtinti pasaulio rinkoje. Todėl kiekviena įmonė nori įsidiegti kokybės valdymo sistemas. Tačiau tai yra gana ilgas ir brangus procesas. Ir šiais laikais dar trūksta informacijos, dėl kurios stokos įmonės vadovai dažnai netinkamai įvertina šios sistemos esmę ir naudą. Kiekviena sistema ar procesas turi savo trūkumų, kurie trukdo minimaliomis investicijomis pagerinti kokybę, įsidiegiant kokybės valdymo sistemas. Didelės išteklių sąnaudos, reikalingos produkto kokybei sukurti ir išlaikyti, tampa viena dažniausių problemų Lietuvos įmonėse.
Įmonė, kuri siekia įsitvirtinti ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio rinkoje privalo tapti konkurencinga ir atitikti užsienio užsakovų keliamus reikalavimus. Norint įsitvirtinti užsienio rinkoje svarbu palaikyti ryšius tarp verslo partnerių ir įgyti bei išlaikyti pasitikėjimą. Pasitikėjimas pasiekiamas įsidiegus ir sertifikavus kokybės vadybos sistemas. Šios sistemos turi atitikti pagrindinius Lietuvos ir tarptautinius Europos standartus. ISO standartų diegimas – viena iš pagrindinių priežasčių veikiančių vartotojų, klientų, užsienio užsakovų požiūrį į įmonės veiklą ir gaminamus produktus. Tokia įmonė tampa patikima ir konkurencinga ne tik vartotojams ir užsakovams, bet ir darbuotojams. Todėl ji turi didesnes galimybes turėti aukštos kvalifikacijos darbuotojus.
8
Tapti konkurencinga ir patikima įmone pasaulio rinkoje nėra paprasta. Tam neužtenka vien tik didelių investicijų. Svarbu turėti tikslą, viziją ir sprendimus, kaip įtikti kiekvienam vartotojui ir rinkai pasiūlyti savo kokybe išsiskiriantį produktą. Todėl kokybės valdymo sistemų esmės ir naudos bei įkūrimo klausimai turi būti vieni aktualiausių įmonėje, kuri siekia konkuruoti rinkoje savo produkto kokybe ir patikimumu. Kokybės valdymo sistemų analizavimas turi būti ne vienos dienos darbas, o reikalaujantis daug žinių ir patikimos informacijos bei patirties. Kokybės valdymo sistemas turi išmanyti kiekvienas, siekiantis tapti lyderiaujančios įmonės atstovu.
Tyrimo tikslas: Išanalizuoti įdiegtą kokybės valdymo sistemą gaiviųjų gėrimų gamybos įmonėje.
Darbo uždaviniai: 1. ISO standartų įdiegimo analizė;
2. „X“ gaiviųjų gėrimų įmonėje sertifikuotų ISO standartų analizė; 3. ISO standartų įtakos analizė „X“ įmonės veiklos rodiklių kitimui; 4. Analizės duomenų apibendrinimas.
Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros analizė, įmonės veiklos analizė ir rodiklių lyginimas, grafinis vaizdavimas.
9
I. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kokybės sąvoka ir reikšmė
Veiksnių, lemiančių sėkmę versle, yra žinoma nemažai. Tačiau vienas reikšmingiausių veiksnių kalbant apie verslo sėkmę ir lyderystę yra kokybė. Kokybės, kaip vieno iš pagrindinių konkurencingos įmonės tikslų siekimas yra labai svarbus, tačiau pati kokybės sąvoka nėra taip lengvai ir paprastai apibrėžta. Lietuvos ir užsienio literatūroje dažnai randame kelis šios sąvokos apibrėžimus, nusakančius, kas yra kokybė ir kaip ji vertinama. Dažniausiai literatūroje sutinkami ir analizuojami kokybės sąvokos apibrėžimai:
1. Kokybės sąvoka pagal Crosby’s: Kokybė – atitikimas reikalavimams.
2. Pagal Deming’ą: Kokybė – numatomas pastovumo ir patikimumo laispnis, esant žemiems kaštams ir tinkantis rinkai.
3. Pagal Juran’ą: Kokybė – tinkamumas naudojimui.
Kokybės apibrėžimai gali būti klasifikuojami pagal požiūrį į kokybę. Pagal Garvin‘ą (1988):
1. Transcendentinis požiūris – kokybė nėra nei mintis, nei materija, bet trečia objektyvi realybė. Net jeigu kokybė negali būti apibrėžta, jūs žinote, kas tai yra.
2. Produkto kokybė – objektyviai išmatuojamas dydis. Produkto savybių ir požymių kiekis atspindi jo kokybę.
3. Kokybė vartotojui – dėl skirtingo vartotojų skonio ir skirtingų poreikių šiuo aspektu sąvoka subjektyvi.
4. Kokybė produkto sukūrimo ir pateikimo procesuose – čia kokybė apibrėžiama kaip atitikimas iš anksto numatytų parametrų.
5. Vertės požiūris – čia kokybė apibrėžiama kaip kaštų ir kainos sąvoka.
ISO 9000 kokybę apibrėžia: „Kokybė – tai turimų charakteristikų visumos atitikties reikalavimams laipsnis“.
Neretai kokybė suvokiama kaip produkto savybių ir charakteristikų visuma, leidžianti patenkinti vartotojo poreikius ir lūkesčius. Todėl dažnas vartotojas įsitikinęs, kad puikiai žino, kas yra kokybė. Jis drąsiai gali apibrėžti produkto, kaip gaminio kokybę, kuri kiekvieno vartotojo bus suprasta ir apibrėžta skirtingai. Tačiau svarbiausia yra užtikrinti gamybos proceso
10
kokybę tam, kad gautume patikimą ir kokybišką produktą. Siekiant užtikrinti proceso kokybę reikia žvelgti giliau ir užtikrinti eilę procesų, padedančių pasiekti proceso efektyvumo ir efektingumo, kuris ir tinkamiausiai apibūdina proceso kokybės sąvoką. Todėl neretai susiduriama su klausimu, kokiomis savybėmis turi pasižymėti įmonė, siekianti tapti patrauklia vortotojui ir verslo atstovams. Žinoma, tai, kad renkantis įmonę, gaminančią tam tikrus produktus, labai svarbu ne tik gaminio kokybė, bet ir kokybės patikimumo laipsnis rinkoje.
Kaip pasiekti produkto kokybę kalbama dažnai, tačiau kaip pasiekiamas kokybės patikimumas rinkoje vis dar yra sunkiau suvokiamas ir rečiau apkalbamas procesas. Įmonė, kuri siekia tapti patikima kokybės srityje, turi įsidiegti ir vadovautis kokybės valdymo sistema. Tam įmonėje diegiami kokybės vadybą ir kokybės užtikrinimą bei produkto saugą reglamentuojantys standartai. Standartai skirstomi į Lietuvos standartus (LST) ir įmonės standartus (ĮST). Tačiau galiojančiais laikomi tik tie įmonės standartai, kurie įregistruoti Lietuvos standartizacijos departamente.
Taigi, siekiant tapti vartotojų ir verslo klientų mėgstama įmone, reikia užtikrinti procesų ir gaminio kokybę, kuri viena pagrindinių vertinimo kriterijų ir savybių, dėl kurių vartotojai visada rinksis tos įmonės produktus.
(Informacija iš leidinių: J. Mikulis „Pažangūs vadybos principai. Visuotinė kokybės vadyba“, 2007, 16-29 psl.; P. Vanagas „Visuotinės kokybės vadyba“, 2008, 53-63, 70 - 75 psl.; A. Kaziliūnas „Kokybės vadyba“, 2007, 15-32 psl.; Dikavičius V.; Stoškus S. „Visuotinė kokybės vadyba“, Kaunas „Technologija“, 2003, 92 psl.; Serafinas D. „Kokybės vadybos teorijos praktinis taikymas“, Vilnius, 2011, 5 – 6 psl.; LST EN ISO 9000:2007 Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (ISO 9000:2005))
1.1.1 Kokybės gerinimas
Siekiant, kad įmonėje gaminami produktai visada atitiktų keliamus kokybės reikalavimus ir kad įmonė neprarastų kokybės patikimumo vardo rinkoje, svarbu ne tik sukurti ir įgyvendinti procesus įtakojančius produkto kokybę, bet ir nuolat juos tobulinti. Šių laikų rinkoje, kurioje didžiulė pasiūla ir daugelis konkurencingų įmonių kaip įmanydamos stengiasi vartotojus papirkti gražiomis etiketėmis, skambiomis reklamomis ir kitais triukais, labai svarbu išlikti konkurencingais kokybės atžvilgiu. Nes vartotojams vis dar svarbiausia gaminio kokybė – kad gaminys atitiktų jų keliamus reikalavimus ir dažnai net viršytų jų lūkesčius. Visgi, būdus kaip pritraukti lojalius klientus žino daugelis įmonių. Tad kyla klausimas, kaip tapti išskirtine įmone, ką
11
pateikti ir kuo dar galima sužavėti klientus? Vienas iš būdų – drąsiai kovoti su kitomis įmonėmis ir pelnyti vartotojų bei verslo klientų pasitikėjimą yra kokybės užtikrinimas.
Užtikrinti ilgalaikę gaminio kokybę galima tik tada, kai įmonė sistemingai gerins proceso kokybę ir šis kokybės gerinimo procesas nebus pamirštas net tada, kai įmonė turės vartotojų ir verslo klientų pasitikėjimą. Tai – nuolatinis procesas, leidžiantis išlikti rinkoje ir išlaikyti lojalius klientus bei pritraukti naujus, norinčius kokybiško produkto. Jam pagaminti reikalinga gerinti procesų, įrangos, darbuotojų ir veiklos kokybę. Šis procesas pagrįstas nuolatine kokybės gerinimo koncepcija. Demingo kokybės ratas: „planuok – daryk – tikrink – veik“ puikiai iliustruoja kokybės gerinimo veiksmus ir esmę. Jeigu prisiminsime istoriją ir žmones, kurie pakeitė kokybės sampratą ir leido mums šiandien plačiau pažvelgti į kokybės sąvoką ir reikšmę, negalima nepaminėti Joseph M. Juran, kuris pirmasis įrodė, kad Pareto principą galima taikyti kokybės gerinimui.
Procese, kurio metu gerinama kokybė, Juran‘as išskiria pagrindinius žingsnius:
1. Nustatyti specifinius tikslus nuolatiniam kokybės tobulinimui visose veiklos srityse. 2. Organizuoti tikslų pasiekimo sistemą.
3. Užtikrinti švietimą ir praktinį mokymą organizacijoje. 4. Spręsti kokybės gerinimo problemas.
5. Informuoti apie pažangą. 6. Pripažinti pasiekimus. 7. Viešai aptarti rezultatus.
8. Matuoti visus procesus ir rezultatus.
9. Užtikrinti, kad nuolatinis kokybės tobulinimas ir naujų kokybės tikslų nustatymas būtų įtraukti į organizacijos valdymo sistemą.
Kokybės gerinimas – tai galimybės didinimas atitikti kokybės reikalavimus. Šis apibrėžimas nurodomas ISO 9000 standarte. Kokybės gerinimas, tai taip pat ir veiklos gerinimas.
(Informacija iš leidinių: J. Mikulis „Pažangūs vadybos principai. Visuotinė kokybės vadyba“,2007, 59-60, 195, A. Kaziliūnas „Kokybės vadyba“, 2007, 22-24 psl.; Dikavičius V.; Stoškus S. „Visuotinė kokybės vadyba“, Kaunas „Technologija“, 2003, 68-73 psl.; LST EN ISO 9000:2007 Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (ISO 9000:2005).
12
Kokybės gerinimas: priežasties ir pasekmės diagrama „Žuvies kaulas“
1 pav. Kokybės gerinimo schema gamybos įmonėje. Sudaryta darbo autorės pagal P. Vanagą („Visuotinės kokybės vadyba“, Kaunas, 2008)
Ši diagrama parodo pateikto rezultato ir jį sąlygojančių priežasčių ryšius. „Žuvies kaulo“ metodą parengė žymus Japonijos kokybės vadybos specialistas dr. Kaoru Ishikawa. Šis metodas labai naudingas kokybės problemas sukeliančioms priežastims išaiškinti, padeda generuoti naudingas idėjas, nuspręsti, kaip išspręsti šias problemas. Diagrama gali atskleisti ir padėti išspręsti daugelį įmonės problemų. Dažniausiai ji taikoma analizuojant priežasčių ir pasekmių ryšius, perduodant šią informaciją kitiems, palengvinant problemos sprendimą problemos požymį susiejant su problemos priežastimi ir sprendimu.
(Informacija iš leidinių: A. Kaziliūnas „Kokybės vadyba“, 2007, 133-134 psl,; P. Vanagas „Visuotinės kokybės vadyba“, 2008, 271-272 psl..)
1.2. Kokybės vadybos sistema
Plečiantis rinkai ir didėjant konkurencijai atsirado vis didesnis kokybės vadybos poreikis. Todėl šiandien siekiant išlikti rinkoje svarbu būti pranašesniu už savo konkurentus ir tai pasiekti kokybiško produkto keliu. Visuotinės kokybės vadyba pradėjo vystytis XX a. Tuomet visuotinės kokybės vadybos esmė buvo „kokybė gamyboje“. Tačiau šiandien mūsų visuomenėje ši samprata pasikeitė ir visuotinės kokybės vadybos esmė tapo „kokybė vartotojui“. Šiandien ji suprantama, kaip iniciatyva, nukreipta į vartotojų poreikių tenkinimą. O siekiant patenkinti vartotojų poreikius įmonė turi nuolat tobulinti veiklą. Šiems tikslams pasiekti įgyvendinama kokybės valdymo sistema, kuri apima ir kokybės vadybos sistemas.
Įmonė, kuri nori tapti patrauklia užsienio rinkoje ir išlaikyti savo aukštą poziciją turi įsidiegti ir sertifikuoti ISO 9000 kokybės vadybos sistemą. Įgyvendinus kokybės vadybos sistemą,
13
kurios dėka pasiekiami geresni įmonės veiklos rezultatai, sėkmė tampa lengvai pasiekiama ir tarptautinėje rinkoje.
(Informacija iš leidinių: A. Kaziliūnas „Kokybės vadyba“, 2007, 186-198 psl.; Čereška A.; Pauža V. „Kokybės analizė ir valdymas“, Vilnius „Technika“, 2005, 22-36 psl.; P. Vanagas „Visuotinės kokybės vadyba“, 2008, 364-372.)
1.2.1. Pagrindiniai kokybės vadybos veiklos principai
1. Orientacija į klientą – įmonės sėkmę lemia vartotojai. Todėl įmonei labai svarbu suprasti vartotojų esamus ir būsimus poreikius. Tam, kad įmonė nugalėtų konkurentus svarbu ne tik dabar tenkinti vartotojų lūkesčius, bet ir siekti ateityje viršyti jų lūkesčius.
2. Lyderiavimas – bendrus įmonės tikslus ir veiklos kryptį nustato lyderiai. Lyderystės dėka sukuriama vidaus aplinka, kurioje visi darbuotojai įtraukiami į įmonės tikslų siekimą.
3. Darbuotojų įtraukimas – organizacijos pagrindą sudaro visi darbuotojai, kurie įtraukiami į įmonės veiklą ir jų sugebėjimai panaudojami organizacijos naudai.
4. Procesinis požiūris – veiklą ir su ja susijusius išteklius valdant kaip procesą, tikslai bus pasiekiami efektyviau.
5. Sisteminis požiūris į vadybą – tarpusavyje susijusių procesų identifikavimas ir supratimas kaip sistemos, padeda gerinti įmonės rezultatyvumą ir efektyvumą, siekiant tikslų.
6. Nuolatinis gerinimas – pagrindinis įmonės tikslas turėtų būti bendrų organizacijos veiklos rezultatų gerinimas.
7. Faktais (duomenimis) pagrįstas požiūris į sprendimų priėmimą – rezultatyvūs sprendimai grindžiami duomenų ir informacijos analize.
8. Abipusiai naudingi ryšiai su tiekėju – abipusiai naudingi ryšiai abiems šalims padeda didinti vertės sukūrimo galimybę. Aiškiai išreiškiama įmonės ir tiekėjų priklausomybė.
Pagrindinių kokybės vadybos principų, išdėstytų LST EN ISO 9000:2001 standarte privalumai ir nauda:
Didėja klientų skaičius ir lojalumas.
Įmonės resursų tikslingas panaudojimas klientų lūkesčiams patenkinti. Didėja darbuotojų motyvacija siekiant įmonės tikslų.
Darbuotojų veiklos įvertinimas.
14
Darbuotojų atsakomybė jų pačių veikloje.
Didėjanti darbuotojų iniciatyva nuolatinio tobulėjimo link.
Kainų mažėjimas, darbo atlikimo ciklo sutrumpėjimas, efektyvesnis išteklių panaudojimas. Rezultatų brandumas ir tobulėjimas.
Veiklos pranašumas įgytas dėl veiklos patobulinimo. Lakstumas naujoms galimybėms.
Pasitikėjimo užtikrinimas.
(Informacija iš leidinių: Mikšys A. „Kokybės vadyba pagal ISO 9000 principus. Sertifikavimo procesas ir jo nauda“, VRM konferencija, Vilnius, 2008 m. 11 - 29 psl.; A. Kaziliūnas „Kokybės vadyba“, 2007,183-186 psl.)
1.3. ISO 9000 Kokybės vadybos sistema
ISO 9000 standartų grupė (kokybės vadybos standartų šeima) – bendras tarptautinių standartų, susijusių su kokybės vadyba pavadinimas. ISO 9000 kokybės vadybos standartų šeimai priklauso:
ISO 9001 ISO 9004 ISO 19011 ir kt.
Įmonės, turinčios serifikuotas kokybės sistemas, atitinkančias ISO 9000 serijos standartų reikalavimus, tampa patrauklesnėmis ES ir kitų Vakarų šalių rinkoje. Taip yra dėl to, kad tokios įmonės užtikrina gaminamų produktų kokybę. Nes vienas iš kokybės vadybos sistemų tikslų yra suteikti klientams pasitikėjimą perkamais produktais ir jų kokybe. Klientai, pirkdami tokių įmonių produktus žino, kad sertifikuotų įmonių produktai pateisina kliento reikalavimus ir – svarbiausia – jie yra tinkamos kokybės. Įdiegus kokybės vadybos sistemą, įmonė tampa patrauklesnė, patikimesnė kokybės srityje, nes ISO 9000 standarte aprašyti kokybės vadybos metodai. Šių metodų dėka įmonė užtikrina nuolatinę gaminamų prodoktų asortimento kokybę, procesų valdymą bei jų gerinimo galimybes.
(Informacija iš leidinių: Dikavičius V.; Stoškus S. „Visuotinė kokybės vadyba“, Kaunas „Technologija“, 2003, 97 – 101 psl.; J . Mikulis „Pažangūs vadybos principai. Visuotinė kokybės vadyba“, 2007, 98-103psl.; LST EN ISO 9000:2007 Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (ISO 9000:2005).
15
1.3.1. ISO 9001
ISO 9001 standartas skirtas KVS (kokybės vadybos sistemos) rezultatyvumui didinti. Nes jis yra kaip modelis, suformuluojantis reikalavimus, kurie keliami funkcionuojančiai KVS (kokybės vadybos sistemai). ISO 9001 standarto esmė yra ta, kad visiems įmonės teikiamiems darbams būtų taikomas procesinis požiūris (tai vienas iš kokybės vadybos veiklos principų aptartų 1.2.1 punkte).
ISO 9001 standartas apima: KVS projektavimą. KVS dokumentavimą.
KVS įdiegimą ir nuolatinį tobulinimą. Vadovybės atsakomybę.
Išteklių ir resursų vadybą.
Procesų valdymą (nuo produkto sukūrimo iki pateikimo vartotojams) Gerinimo procesus (įvairius matavimus, vertinamąją analizę, palyginimus).
Šis kokybės vadybos sertifikatas (ISO 9001) parodo, kad kokybės vadybos sistemą įsidiegusi įmonė tiekia gaminius, kurie atitinka vartotojų ir teisinius reikalavimus. Visi įmonėje vykstantys procesai, pradedant nuo užsakymų, projektavimo, gamybos, sandėliavimo ir patekimo į rinką, atitiks standarto reikalavimus. Todėl šis standartas naudingas visoms organizacijoms.
(Informacija iš leidinių: A. Kaziliūnas „Kokybės vadyba“, 2007,180-183 psl; J. Mikulis „Pažangūs vadybos principai. Visuotinė kokybės vadyba“,2007, 98-103 psl.LST EN ISO 9001:2008 Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai (ISO 9001:2008).
16
1.3.2. ISO 9001 standarto nauda pagal D. Serafiną1
2 pav. ISO 9001 nauda organizacijoms. Sudaryta darbo autorės pagal D. Serafiną („Kokybės vadybos teorijos praktinis taikymas“, Vilnius, 2011)
Nauda vartotojams – ISO 9001 standartas naudingas tuo, kad vartotojai vis dažniau pirks šios įmonės gaminius ir taps lojaliais klientais. Efektyviai veikiantis ryšys tarp vartotojo ir gamintojo padės pasiekti vis aukštesnio vartotojo pasitenkinimo lygio, kuris naudingas abiems pusėms.
Nauda darbuotojams – dėl ISO 9001 standarto įdiegimo didėjanti darbuotojų motyvacija, ne tik naudinga darbuotojams, bet ir galutiniam produktui. Darbuotojų motyvaciją didina aiškūs reikalavimai, organizacijos tikslai, darbo metodai ir skatinamieji priedai už pasiektus gerus rezultatus.
Nauda vadovams – leidžia turėti efektyvų valdymo įrankį, kurio dėka pasiekiami geriausi rezultatai, kurie apima ir įmonės struktūrą, tikslus ir procesų valdymą.
Nauda savininkams – didžiausia nauda apibrėžiama padidėjusiu pelnu, išaugusiu klientų skaičiumi, geresniais verslo rezultatais, kurie ir įtakoja įmonės veiklos efektyvumą.
1.3.3. ISO 9001 standarto įdiegimo priežastys ir privalumai
Įmonės, kurios nusprendžia įsidiegti ISO 9001 kokybės vadybos sistemas, arba tos, kurios jau turi įsidiegusios, dažniausiai tai daro dėl dviejų svarbiausių priežasčių:
1Serafinas D. „Kokybės vadybos teorijos praktinis taikymas“, Vilnius, 2011, 25-26 psl; LST EN ISO 9001:2008
17
Rinkodaros – įsidiegusi šią sistemą įmonė tampa prestižine, įgyja vartotojų pasitikėjimą, atsiveria platesnė eksporto rinka. Vienas iš svarbiausių to pasekmių, tai galimybė dirbti su užsienio užsakovais ir didinti pelną.
Vidaus priežasčių – įmonė siekia, kad būtų aiškus darbų ir pareigų pasidalijimas, būtų išlaikoma gera įmonės vidaus tvarka, dėl ko sumažėja neatitikimų ir klaidų tikimybė. Atsiveria galimybės reorganizuoti tam tikrus procesus, taip sumažinant išlaidas ir vykdant efektyvesnį valdymą.
ISO 9001 kokybės sistemos privalumai verslui:
Verslo perspektyva – ISO 9001 kokybės sistema įdiegta įmonėje rodo, kad jos pagaminti produktai atitinka tarptautinius standartus.
Įvaizdžio gerinimas – įmonės, kurios yra įsidiegusios šį standartą yra pripažintos vienos iš stipriausių savo sektoriuje.
Augantis klientų ir partnerių pasitikėjimas - tiekėjais pasirenkamos tik patikimos ir kokybiškai dirbančios įmonės, o nepriklausomų ekspertų patvirtinimas yra objektyvus darbo kokybės įvertinimas.
Galima turėti kvalifikuotų darbuotojų komandą – pagerėja bendra įmonės kultūra, sudaromos palankiausios sąlygos darbuotojams ir tam, kad jų atlikti darbai būtų kokybiški, nes tampa aiškiai suprantami įmonės tikslai ir užduotys, aiškiai apibrėžtos pareigybės, procesai, darbai. Patogus KVS valdymas, kontrolė ir koregavimas. Dėka to, sutrumpėja naujų darbuotojų adaptacija darbe. Darbuotojai motyvuojami, nes sėkmingai rinkoje išsilaikanti įmonė gali tai daryti ir tampa viena patraukliausių įmonių puikiems savo srities specialistams, nuo kurių labai priklauso tolimesnė įmonės veikla ir sėkmė.
(Informacija iš leidinių: LST EN ISO 9001:2008 Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai (ISO 9001:2008); www.lrqa.lt/standartai-ir-schemos/standartai/104816-iso-9001.aspx; www.irs.lt/lt/ISO/diegimas;
1.3.4. Kokybės vadybos sistemos (KVS) diegimas
Strateginis įmonės sprendimas įdiegti kokybės vadybos sitemas dažniausiai būna dėl dviejų tikslų, tai siekiant pagerinti veiklos kokybę ir siekiant įtikinti vartotoją, kad įmonės gaminami produktai visada atitiks reikalavimus ir vartotojo lūkesčius. Dažnai kyla klausimas, kaip kokybės valdymo sistemos, įdiegtas ISO 9001 standartas, įtakoja įmonės veiklą ir jos kokybę.
18
Kokybės vadybos sistemos, ISO 9001 standarto įdiegimo privalumas yra ta, kad įmonės veikla tampa reglamentuojama standartais, instrukcijomis ir procedūromis, kurios gerina įmonės veiklą ir jos kokybę. Vartotojai rinkdamiesi įmonės, kuri įsidiegusi kokybės valdymo sistemas pagal ISO 9001 standarto reikalavimus produktus, bus užtikrinti produktų kokybe.
Tačiau tam, kad įmonė pradėtų kokybės sistemos diegimą reikalingas įmonės aukšiausio vadovo leidimas ir pritarimas. Šis procesas turi būti gerai apgalvotas ir atlikti paskaičiavimai, nes įdiegiant šią sistemą reikalingi papildomi dideli ištekliai bei laikas. Žinoma, tam reikalingas ir atitinkamos kvalifikacijos komandos sudarymas. Tam, kad įmonė gautų ISO sertifikatą, ji turi puikiai išmanyti ir įgyvendinti keliamus reikalavimus. Kuo daugiau informacijos ir žinių bei financinių galimybių įmonė turės, tuo greičiau galės džiaugtis įdiegta kokybės vadybos sistema.
KVS įdiegimo laikotarpis priklauso nuo: Įmonės dydžio.
Įmonės brandumo. Veiklos sudėtingumo. Įmonės tikslų.
Vadovybės ir kitų narių žinių. Sudarytos komandos kvalifikacijos. Vadovybės palaikymo.
Finansinių galimybių.
Priskirto atsakingo kokybės sistemos vadybos diegimo projekto atstovo atsakomybės ir darbo rezultatų.
Atsižvelgiant į visus šiuos ir kitus veiksnius kokybės valdymo sistemos įdiegimo laikotarpis svyruoja nuo 6 iki 12 mėnesių ar net 2 metų. Tačiau įmonės, kuri įsidiegia kokybės valdymo sistemą, pagrindinis tikslas negali būti laikas. Pagrindiniu tikslu norint sėkmingai įsidiegti ir vadovautis KVS, turi būti įmonės vykdomų procesų tobulinimas ir kokybiškos veiklos užtikrinimas. Pasiekus tai turėsime rezultatą, kurio siekė įmonė, tai yra galutinio produkto kokybė ir jos užtikrinimas, kas lemia vartotojų poreikių tenkinimą ir galimybę užkariauti rinką. Įdiegta KVS, sertifikuotas ISO 9001 standartas įmonėje leis išsiskirti efektyviai veikiančia sistema, kuri apima visus įmonės procesus, ne tik gamybos, bet ir valdymo.
(Informacija iš leidinių: A. Kaziliūnas „Kokybės vadyba“, 2007, 180-182, P. Vanagas „Visuotinės kokybės vadyba“, 2008, 330-337 psl.; Čereška A.; Pauža V. „Kokybės analizė ir valdymas“, Vilnius „Technika“, 2005, 50-60 psl.)
19
1.3.5. KVS diegimo etapai
Norint įsidiegti KVS susiduriama su problema, kad nėra vieningos nuomonės ir suskirstymo į etapus KVS diegimo. Rašytiniuose šaltiniuose randamas etapų skaičius vyrauja nuo 4 iki 10. Pvz. P. Vanagas išskiria jų 9, o štai D. Pociūtė – 7, o jeigu vadovausimės įmonių, padedančių įsidiegti KVS rekomendacijomis, KVS diegimas susidės iš 4 pagrindinių etapų ar net gerokai virš 10. Todėl reikėtų aptarti pagrindinius ir, galbūt, vienus svarbiausių etapų, kuriuos nuosekliai vykdant įmonė turės įsidiegusi KVS, sertifikuotą ISO 9001 standartą.
Kokybės vadybos sistemos diegimo etapai:
1. Esamos situacijos analizė – šiame etape išanalizuojama esama kokybės sistema, lyginama su reikalavimais pateiktais ISO 9001 standarte. Nustatoma paskirtis ir reikalingi ištekliai, sudaromas veiksmų planas.
2. Procesų identifikavimas (procesų efektyvumo rodiklių ir matavimų nustatymas) – turi būti sudaryta grupė iš kiekvieno padalinio, atlikti atitinkami skaičiavimai ir parengta procesų efektyvumo analizė, vadovaujantis atliktais tyrimais ir skaičiavimais.
3. Vadovybės sprendimas – tai labai svarbus etapas, nes tai įtakoja tolimesnius įdiegimo etapus, jų efektyvumą ir įdiegimo laiką. Vadovybė skiria lėšas, atsižvelgdama į įmonės galimybes ir įvertindama KVS naudą. Taip pat svarbu, kad vadovas pritartų šiam projektui ir jį koordinuotų bei surinktų tinkamą komandą su geriausiu lyderiu, tam, kad šios investicijos kuo greičiau atsipirktų ir sistema ne tik būtų įdiegta, bet ir tinkamai funkciuonuotų.
4. Mokymai – šio etapo svarba taip pat aiškiai apibrėžta ir įtakoja sėkmingo įdiegimo ir veikimo procesus. Kadangi KVS įdiegimas apima visas grandis, labai svarbu tinkamai apmokinti visus darbuotojus ir vykdyti pakartotinius mokymus. Tik tinkamai supažindinti ir apmokinti visi darbuotojai su ISO 9000 serijos standartais lems sėkmingą projekto įgyvendinimą ir nustatytų reikalavimų laikymąsi ateityje. Apmokinti ir kvalifikuoti darbuotojai yra efektyvios ir norimus rezultatus teikiančios sistemos dalis. Todėl kiekvienas darbuotojas turi suprasti ir įvertinti savo darbą ir atsakomybes. Kiekvienas turi elgtis atsakingai ir šeimininkiškai.
5. KVS dokumentų rengimas ir įdiegimas įmonėje – šis etapas išsiskiria savo svarba ir ilgiausiai užtrunkančiu procesu. Taip yra dėl to, kad šiame etape sistema sukuriama ir įdiegiama, bet tik dokumentų forma, kurią vėliau reikės įgyvendinti. Bet sėkmingas tolimesnių etapų vykdymas ir sistemos įgyvendinimas tiesiogiai priklauso nuo šio etapo, parengtų dokumentų. Todėl dažnai sutinkama, kad kokybės sistemoje dokumentų sudėtis vaizduojama piramidės forma. Taip vizualiai parodoma, kad dokumentuose nurodyta
20
informacija sudėtingesnė žemesniame organizacijos lygyje. Šiame etape taip pat labai svarbu, kad informacija pateikta dokumentuose tinkamai atspindėtų vykdomą įmonės veiklą ir procesus, kurie įtokos produkto kokybę. Svarbu, kad KVS dokumentuose būtų pateikta kokybės politika ir kokybės vadovas (dokumentas, kuriame aprašoma įmonės KVS), procedūros, instrukcijos ir proceso valdymo ir įrašų dokumenatai.
6. Vidaus audito atlikimas ir koreguojančių veiksmų atlikimas – šiame etape labai svarbu atliekamas vidaus auditas, kurio dėka įvertiname atliktus darbus. Radus neatitikimų ar būdų veiklą bei procesus pagerinti, atliekame koreguojančius veiksmus, kurie mus veda į tobulesnės sistemos ir procesų užtikrinimą. Todėl audito metu įvertinama ar sistema tinkamai įdiegta, ar laikomasi procedūrų, numatytų reikalavimų, ar visa tai yra veiksminga.
7. KVS sertifikavimas – šis etapas galimas tik tada, kai bus sėkmingai atlikti visi prieš tai nurodyti etapai, atliktas auditas ir koregavimo veiksmai. KVS sertifikavimą atlieka trečia šalis, kuri priims sprendimą dėl įmonėje įdiegtos KVS sertifikavimo. Įmonė gali pasirinkti ar sertifikuoti ar ne, tačiau tai dažniausiai tampa vienu iš privalumų rinkoje ir kovoje su konkurentais.
(Informacija iš leidinių: Mikšys A. „Kokybės vadyba pagal ISO 9000 principus. Sertifikavimo procesas ir jo nauda“, VRM konferencija, Vilnius, 2008 m. 44 – 48 psl.;J.Mikulis „Pažangūs vadybos principai. Visuotinė kokybės vadyba“,2007, 100-101psl.; P. Vanagas „Visuotinės kokybės vadyba“, 2008, 379-389, 400-405 psl.; http://www.qualicertus.co.za/sbsqualitymanagementsystemimplemetation.html
www.irs.lt/lt/ISO/standartu/diegimas/ISO-kokybes-vadybos-sistemu-diegimas).
1.3.6. ISO 14001 Aplinkosaugos vadybos sistema
Grėsmingai augant aplinkos taršos rodikliams, kurie atskleidžia atsiradusių aplinkos pokyčių ir mūsų pačių sveikatos problemų atsiradimų vieną iš priežasčių, vis dažniau kalbama apie įmones įsidiegusias ISO 14001 standartą, kaip pavyzdį kitoms, siekiančioms lyderiauti. Todėl įmonės, kurios nori sumažinti jos veiklos sukeliamą neigiamą poveikį aplinkai, turėtų įsidiegti aplinkos apsaugos vadybos sistemą. Vienas iš populiariausių ir visame pasaulyje pripažintų standartų yra ISO 14001, kuriame yra aplinkos apsaugos vadybos sistema (AAVS).
Pagrindinis šio standarto tikslas yra atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius poreikius skatinti aplinkos apsaugą ir vykdyti taršos prevenciją. Turint efektyvią aplinkos apsaugos vadybos sistemą, įmonės, kurios siekia įvertinti ir gerinti savo aplinkos apsaugą ir apsaugos kokybės lygį, galės įgyvendinti ISO 14001 standarto nurodytus reikalavimus. ISO 14001, kitaip negu ISO 900, kuris yra orientuotas į įmonės klientų poreikius, atsižvelgia į didėjančius visuomenės
21
aplinkosaugos, klientų, valstybinių institucijų, aplinkos apsaugos organizacijų poreikius. Nepaisant to, šie standartai tarpusavyje suderinami ir naudojant juos kartu pasiekiami dar geresni įmonės rezultatai.
Priežastys dėl kurių įmonė įsidiegia ISO 14001 standartą: Didėja ir griežtėja teisiniai aplinkos apsaugos reikalavimai. Didėja verslo partnerių reikalavimai aplinkos apsaugos aspektais. Aplinkos taršos rodiklių kitimas ir įtaka aplinkos apsaugai.
Augantis visuomenės domėjimasis įmonių aplinkos apsaugos veiksmingumu. ISO 14001 standarto nauda įmonei:
Gerėja įmonės įvaizdis.
Mažėja žaliavų ir energijos sąnaudos. Sutaupoma įmonės lėšų.
Sumažinamos atliekų tvarkymo išlaidos. Gerėja darbo sąlygos.
Pasiekiami geresni ekonominiai, socialiniai ir aplinkos apsaugos rezultatai.
(Informacija iš leidinių: J. Mikulis „Pažangūs vadybos principai. Visuotinė kokybės vadyba“,2007, 110-117 psl.; Dikavičius V.; Stoškus S. „Visuotinė kokybės vadyba“, Kaunas „Technologija“, 2003, 101-102 psl.; Serafinas D. „Kokybės vadybos teorijos praktinis taikymas“, Vilnius, 2011, 26 – 27 psl.; LST EN ISO 14001:2005-12 Aplinkos apsaugos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės (ISO 14001:2004).
1.3.7. BRC Visuotinis maisto saugos standartas
BRC visuotinis maisto saugos standartas įdiegtas 1998 metais. Tometinė jo paskirtis buvo padėti mažmeninkams, prekių ženklų savininkams gaminti vienodo saugumo ir kokybės maisto produktus. Dabar šis standartas laikomas gerosios praktikos maisto pramonėje etalonu ir tai įtakojo, kad šis standartas tapo pasauliniu standartu, kurio siekia daugelis maisto pramonės įmonių. Kitaip tariant, BRC standartas yra visuotinė priemonė paremta naujausiais maisto saugos standartais. BRC visuotiniams maisto saugos standarte išdėstyti reikalavimai glaudžiai susiję su kokybės vadybos sistema ir RVASVT. Daugelis Europos ir pasaulio maisto perdirbėjų ir prekybininkų į savo tiekimo grandinę įtraukia tik tiekėjus, kurie yra sertifikuoti pagal BRC visuotinio maisto saugos standarto reikalavimus.
22
BRC visuotinių standartų nauda:
Papildo esamas kokybės sistemas (ISO, RVASVT).
Suteikiama informacija apie įmonės atitikimą standartų reikalavimams. Sutelkiamas dėmesys į gaminio saugumą, kokybę, teisėtumą.
Užtikrinamos priemonės, reikalingos maisto saugos gerinimui. Sumažėja produktų broko, pertaisymo ir atšaukimo iš rinkos atvejų.
(Informacija iš leidinių: BRC Visuotinis maisto saugos standartas 5 leidimas, 2008 m.; http://www.bureauveritas.lt/wps/wcm/connect/72a8bd804fea2ff198689d33cf884466/BRC+standartai+ir+se rtifikavimas_201107.pdf?MOD=AJPERES).
1.4. Kokybės valdymo sistemų veikimas
Kokybės valdymo sistemos, KVS, ISO ir BRC standartai rezultatyviai veikia tada, kai šios sistemos yra sertifikuojamos ir yra užtikrinamas jų nuolatinis tobulinimas ir atitikimas standartų reikalavimams. Sertifikatai nėra išduodami visam laikui, o atnaujinami paprastai kas 3 metus, kaip rekomenduoja atestavimo institucijos. Įmonėms šių standartų sertifikatai reikalingi dalyvaujant konkursuose, derybose, ypatingai su užsienio užsakovais, plėsti rinką tampa paprasčiau. Sertifikuoti gali trečioji šalis, kuri pateikia raštišką garantiją, kad gaminys ir procesai atitinka nustatytus reikalavimus. Sertifikavimo įstaigas akredituoja Nacionalinis akreditacijos biuras (NAB).
Tam, kad būtų atliktas kokybės valdymo sistemų sertifikavimas reikalinga atlikti auditus. Jie reikalingi ir atnaujinant bei prižiūrint, kaip efektyviai veikia šios sistemos ir ar laikomasi standartuose nurodytų reikalavimų.
Sertifikavimą sudarantys auditai:
Parengiamasis auditas – jis vykdomas tik klientui pageidaujant. Tačiau šis auditas siūlomas atlikti įmonėje prieš pradinį auditą, nes taip geriau pasiruošiama ir išvengiama esminių neatitikčių.
Pradinis auditas - jis atliekamas siekiant išsiaiškinti ir įvertinti ar sertifikuojamos sistemos atitinka standarto reikalavimus, ar galima išduoti atitikties sertifikatus.
Priežiūros auditai – atliekami norint įsitikinti ar sistema veiksminga.
Kartotinis auditas – atliekamas tada, kai baigiasi atitikties sertifikato galiojimo laikas ir klientui pageidaujant išduoti galiojantį sertifikatą.
23
Audito grupei atlikus įmonės vadybos sistemos dokumentų analizę ir nustačius, kad dokumentai parengti tinkamai, nėra neatitikčių, įmonėje vykdomas auditas. Nuo audito atlikimo datos per dvi savaites audito vadovas pateikia ataskaitą ir jeigu joje nėra neatitikčių ir diegiama sistema atitinka reikalavimus įmonė gauna tos sistemos atitikties sertifikatą.
Siekiant, kad sertifikuotos sistemos veiktų efektyviai toliau rekomenduojama atlikti jų vidinius ir išorinius auditus. Šių auditų tikslas yra išsiaiškinti, įvertinti ir patikrinti ar sistema veikia taip, kaip turėtų veikti, kur ir kaip būtų galima ją patobulinti ir nurodyti koregavimo veiksmus, tam kad šios sistemos teiktų kuo didesnę naudą ir būtų pateisintas jų diegimas ir sertifikavimas.
Apibendrinant, svarbu pabrėžti, kad šių sistemų įdiegimas ir sertifikavimas trunka ilgai ir reikalauja didelių investicijų ir pastangų. Tačiau dėka jų šiandien galime džiaugtis sėkminga įmonių veikla, jų atstovavimu pasaulio rinkose. Labai svarbu, kad vis daugiau įmonių yra suinteresuotos ne tik gaminamų produktų kokybės gerinimu, bet ir aplinkos apsauga. Žinoma, svarbiausia tai, kad galime įsigyti kokybiškus, saugius ir tarptautinių standartų reikalavimus atitinkančius produktus. Todėl kelias, kurį turi nueiti įmonė įsidiegiant šias sistemas, prasmingas ir turintis svarius rezultatus dabar ir ateityje.
(Informacija iš leidinių: http://www.msb.lt/auditavimas_vidaus1.html;
http://www.irs.lt/lt/Kokybes/standartai/kokybes-auditas;, P. Vanagas „Visuotinės kokybės vadyba“, 2008, 394-406 psl.; A. Kaziliūnas „Kokybės vadyba“, 2007, 240-256 psl.).
24
II. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA
Tiriamasis darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos akademijoje Užkrečiamųjų ligų katedroje ir „X“ gaiviųjų gėrimų įmonėje. Atliekant tiriamąjį darbą buvo renkama informacija apie įdiegtas „X“ įmonėje kokybės valdymo sistemas, jų naudą įmonės gaminamų produktų kokybės rodikliams ir poziciją rinkoje.
Magistriniame darbe pateikta surinkta informacija apie vartotojų nusiskundimus 2012 – 2013 m. pateiktus „X“ gaiviųjų gėrimų įmonei, tiriamojo darbo metu išanalizuotos neatitiktinių produktų atsiradimo priežastys ir koregavimo veiksmai. Šiame baigiamajame darbe pateikta informacija apie atliktus auditus įmonėje per paskutiniuosius 4 metus. Taip pat įvertintas įmonės stabilumo rodiklių kitimas bei atliktas įmonės darbo našumo ir kokybės augimo priežasčių tyrimas, atlikta surinktų duomenų analizė.
2.1. Tyrimo metodai 2.1.1 Mokslinės literatūros analizė
Darbe analizuojama mokslinė literatūra siekiant teoriniais strateginio valdymo modeliais pagrįsti ISO standartų įdiegimo ir veiksmingai veikiančios kokybės valdymo sistemos naudą gamybos procesų kokybei gerinti ir našumui didinti.
2.1.2 Dokumentų turinio analizė
Atliekant šį darbą dokumentų turinio analizė buvo taikoma nagrinėjant ISO standartus bei kokybės valdymo sistemą įdiegtą analizuojamoje „X“ gaiviųjų gėrimų įmonėje.
2.1.3 Statistinė tyrimo duomenų analizė
Statistiniam paskaičiavimui ir skirtumų patikimumui įvertinti naudota statistinė programa “MINITAB 14.20”, buvo apskaičiuotas 2 kriterijus. Skaičiavimams naudojami „X“ gaiviųjų gėrimų įmonės duomenys.
25
III. TYRIMO REZULTATAI
3.1. „X” gaiviųjų gėrimų įmonėje įdiegtų KVS analizė
Tyrimo metu analizuota „X“ gaiviųjų gėrimų imonės veikla, joje įdiegtų KVS teikiama nauda ir įtaka galutiniams rezultatams, įtakojantiems „X“ įmonės kokybės rodiklius ir lyderiavimą rinkoje. Tiriamojo darbo metu nagrinėta įmonė sėkmingai dirba jau nuo 1994 metų. Bet pokyčių joje buvo nemažai. Įmonė ypatingai daug dėmesio skiria procesų, darbo, produktų kokybei gerinti ir pagamintais produktais tinkamai atstovauti vieną garsiausių pasaulyje prekės ženklų. Tam, kad įmonės veikla būtų sėkminga, įmonė yra įsidiegusi ne vieną kokybės vadybos sistemą, turi ne vieno standarto sertifikatą. Todėl tiriamojo darbo dalį ir pradėsiu surinkta informacija apie įmonėje veikiančią kokybės valdymo sistemą ir sertifikuotus standartus.
ISO 9001:2008 standartas įmonėje sertifikuotas 2003 metais. ISO 14001:2004 standarto įdiegimas ir sertifikavimas įvyko 2004 metais.
Tiekėjo kokybės valdymo sistema sertifikuota 2012 metais. Vienas iš naujausių (2005 metais patvirtintas) tarptautinių standartų, kuris nepaminėtas literatūros ažvalgoje yra ISO 22000. Šį standartą, skirtą maisto tvarkymo įmonėms ir su maistu susijusioms, analizuojama „X“ įmonė įsidiegė 2013 metais. Šis ISO 22000:3, 2013 turėjo didelės įtakos procesų ir galutinio produkto kokybės rodiklių, veiklos našumo gerinimo procesuose, nes šis standartas apima RVASVT, ISO 9000 ir tarptautinius teisės aktus, kuriuose nurodyti maisto saugos reikalavimai.
3.1.1. Darbuotojų sveikata ir darbo sauga
BS OHSAS 18001 – tai dar vienas standartas, kuris mano analizuojamoje įmonėje įdiegtas 2011 metais. Šis standartas literatūros apžvalgoje neapžvelgtas, tačiau jo naudą įmonėje pateikiu tiriamojo darbo dalyje. Šis darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistemos standartas plačiai pripažintas visame pasaulyje, nes sėkmingai dirbančiai įmonei turi būti svarbi kiekvieno darbuotojo sveikata ir užtikrinamos saugios darbo sąlygos. Įsidiegusi šį standartą analizuojama įmonė pasiekė šių tikslų:
Sumažėjo rizikos.
Pasiektas didesnis patikimumo lygis.
Geresni santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio. Išaugo tiekėjų skaičius.
26 3 pav. Nelaimingi atsitikimai 2011 – 2013 m.
Iš pateikto grafiko (3 pav.) matome, kad investicijos ir pastangos įsidiegiant BS OHSAS 18001 standartą įmonei teikia didžiulę naudą, kalbant apie darbuotojų sveikatą ir saugą. Įsidiegus ir vadovaujantis šiuo standartu sumažėjo nelaimingų atsitikimų darbe skaičius nuo 3 iki 1 nelaimingo atsitikimo per metus, lyginant 2011–2013 metų duomenis. Kiekvienais metais mažėjantis nelaimingų atsitikimų skaičius leidžia daryti prielaidą, jeigu ir toliau įmonė atsakingai vadovausis darbuotojų sveikatą ir saugą reglamentuojančiais teisės aktais ir standartais, ateityje džiaugsis dideliu pasiekimu, kai nelaimingų atsitikimų darbe išvis nebus užregistruojama. Taip išvengiamos didelės įmonės išlaidos ir svarbiausia – užtikrinama darbuotojų sveikata ir sudaromos saugios darbo sąlygos. Sumažėjusį nelaimingų atsitikimų darbe skaičių įtakoja ir įdiegta bei vykdoma „Walk The Talk“ stebėsenos sistema, kurių 2013 metais buvo atlikta 3 kartus daugiau, lyginant su 2011 metais (2011 m. – 32 stebėsenos, 2013 m. – 96). Sumažėjo užregistruotų galimų nelaimingų atsitikimų (nelaimingi atsitikimai, kurie baigėsi laimingai) skaičius. Iš pateiktų duomenų 3 pav., matome, kad tokių atvejų 2013 metais įmonėje užregistruota 24 atvejais mažiau, lyginant su 2012 m. (2012 m. – 74 atvejai, 2013 m. – 50 atvejų). Geresnių rodiklių atsiradimui įtakos turėjo vykdoma pamainos vadovų „Toolbox Talk“ mokymų programa (Toolbox Talk – darbų saugos reikalavimų rinkinys, pasirenkant temą darbuotojams primenami reikalavimai). Tokių mokymų skaičius 2013 metais daugiau nei 3 kartus buvo didesnis nei 2011 metais (2011 m. – 31 mokymas, 2013 m. – 101 mokymas).
27
3.1.2. Kvalifikuotų darbuotojų įtaka įmonės veiklos rezultatams
Analizuojamoje „X“ gaiviųjų gėrimų įmonėje didelis dėmesys skiriamas darbuotojų kvalifikacijos lygio nustatymui ir įvertinimui. Didžioji dalis gamybos ir tuo pačiu, verslo priklauso nuo darbuotojų atliekamų darbų kokybės, jų išsilavinimo, įgūdžių ir žinių tobulinimo ir kvalifikacinio lygio kėlimo. Įmonėje nemaža kaštų dalis tenka kvalifikuoto personalo išlaikymui ir tobulinimui. Tai žingsnis, kurį ankščiau žengusi „X“ įmonė, šiandien gali džiaugtis ir didžiuotis aukšto kvalifikacinio lygio personalu, kuris užtikrina gamybos procesų, gatavo produkto kokybę ir saugą. Kvalifikuotas personalas ne tik užtikrina sklandų ir kokybišką gamybos procesų veiklą, bet sukaupta patirtimi, tobulinamais įgūdžiais (vyksta įvairūs mokymai užsienyje) ir gilinamomis žiniomis atvirai dalinasi su atsakingais įmonės vadovais, siekdami pasiekti aukštesnių rezultatų ir tobulindami gamybos proceso veiklą.
Darbuotojai skatinami tobulėti ir aktyviai dalyvauti įmonės procesų ir veiklos gerinimo projektuose. „X“ įmonėje kiekvienais metais atliekama darbuotojų kvalifikacinio lygio peržiūra ir testavimas. Darbuotojai, kurie tobulina įgūdžius, gilina žinias, aktyviai dalyvauja įmonės veikloje, siekiant gerinti darbo sąlygas, kokybės rodiklius ir teikia pasiūlymus, įtakojančius darbo našumo augimą, motyvuojami ir suteikiams aukštesnis kvalifikacijos lygis.
3.1.3. „X“ įmonės darbuotojų kvalifikacinio lygio augimas
0% 20% 40% 60% 80% 100% 2010 2011 2012 2013 P roc e nt ai, % Metai 4 lygis 3 lygis 2 lygis 1 Lygis
4 pav. Darbuotojų kvalifikacinio lygio augimas 2010 – 2013 m.
Iš pateikto 4 paveikslo matome tendenciją, kad 1 (žemiausio lygio) darbuotojų ženkliai sumažėjo. 2010 metais tokie darbuotojai sudarė 40% visų darbuotojų, o 2013 metais, tokių darbuotojų liko tik 3%. Darbuotojų, turinčių 2 kategorijos lygį taip pat sumažėjo nuo 36 % (2010 m) iki 25 % (2013 m). Didžiausias įmonės pasiekimas, kad veiksmingai veikusi darbuotojų
28
kvalifikacijos lygio kėlimo sistema, kokybės valdymo sistemų veikla leido pasiekti norimą rezultatą ir turėti 2013 metais net 23 % darbuotojų, turinčių 4 kategorijos lygį (aukščiausią), 3 kategorijos – 49 %. Turint tokio aukšto lygio specialistus, įmonė gali dirbti sėkmingai ir užtikrinti įdiegtų ir ateityje diegiamų kokybės valdymo sistemų veikimo efektyvumą. O rinkoje išlikti lyderiais kokybiškų ir patikimų produktų atžvilgiu.
3.1.4. Pateiktų pasiūlymų proceso tobulinimui augimas ir įtaka
50 229 600 625 0 100 200 300 400 500 600 700 2010 2011 2012 2013
Pasiūlymai patobulinimui
Metai P at obul ini m ų sk aič ius5 pav. Darbuotojų pateiktų pasiūlymų skaičiaus augimas 2010–2013 m.
Per 4 metus (nuo 2010 iki 2013m.) analizuojama „X“ gaiviųjų gėrimų įmonė sulaukė 1504 pasiūlymų procesų, įrangos, veiklos patobulinimui iš įmonės darbuotojų. Pateiktame 5 paveiksle matome, kad pasiūlymų tobulinimui kiekvienais metais sulaukiama vis daugiau. 2013 metais buvo gauta 575 pasiūlymais daugiau, nei 2010 metais, kai buvo procesų ir veiklos tobulinimo projekto pradžia. Išaugusių pasiūlymų skaičių įtakoja 4 pav. pavaizduotas kvalifikacijos lygio kitimas, nes tokie specialistai puikiai išmano gamybos procesą, įrangą ir laiku pastebi ir pateikia pasiūlymus, kuriuos įgyvendinus pasiekiami geresni įmonės rezultatai. 75% pateiktų pasiūlymų įgyvendinami, o darbuotojai už puikius pasiūlymus motyvuojami. Tai rodo didžiulį darbuotojų indėlį ir kokybės valdymo sistemų reikšmės sampratą bei išmanymą. Pastebėti trūkumus ir pateikti pasiūlymus, kaip tuos trūkumus pašalinti, gali tik tie, kurie puikiai žino ir yra įsisavinę ISO standartuose nurodytus keliamus kokybės ir saugos reikalavimus.
29
3.1.5. Kaizen metodo nauda „X“ įmonėje
Kaizen metodas (iš japonų kalbos išvertus – „nuolatinis tobulėjimas“) – šis metodas skatina darbuotojus teikti pasiūlymus ir dalyvauti įgyvendinimo projektuose. Kaizen sesijų metu praktiškai įgyvendinami procesų aptimizavimo pokyčiai. Kaizen metodas apibūdinamas kaip tobulinimo veiklos vidinis mechanizmas. Kaizen metodas paremtas Demingo ratu (PDCA). Svarbu nuosekliai vykdyti šiuos Demingo apibrėžtus žingsnius:
1. Tobulinimo tikslų apibrėžimas ir pokyčių planavimas. 2. Praktinis patobulinimų įgyvendinimas.
3. Pasiektų rezultatų vertinimas ir lyginimas su iškeltais tikslais. 4. Sėkmingų pasiekimų standartizavimas ir neatitikimų šalinimas.
Kaizen sesijos dažniausiai užtrunka nuo 1 iki 5 dienų. Kiek dienų užtruks priklauso ir nuo įmonės pasirinkimo ir nuo analizuojamos problemos ir siekiamų tikslų. Tyrime analizuojamoje „X“ gaiviųjų gėrimų įmonėje buvo taikomas ir Kaizen Blitz metodas – jų metu aptariami greiti patobulinimai, užtrunkantys trumpesnį laiką. Kaizen sesijos vyksta darbo aplinkoje, dalyvauja darbuotojai, pagrindinių skyrių atstovai, atsakingi už tam tikrus procesus ir vykdomus patobulinimus.
Įgyvendinto „Kaizen” metodo dėka analizuojamoje gaiviųjų gėrimų įmonėje buvo sumažinti nuostoliai, o sutaupytos lėšos skirtos įmonės veiklos ir produktų kokybės gerinimo projektams įgyvendinti. Tai tik įrodo tai, kad darbuotojų įtraukimas į veiklos ir kokybės gerinimo procesus bei tobulinimą atneša įmonei didžiulę naudą. Įgyvendinus šį metodą pateiktų pasiūlymų tobulinimui skaičius išauga keliais šimtais (žr. 5 pav.). Kaizen metodo tikslas ir yra tas, kad įmonės veiklos gerinimas ir tobulinimas būtų paremtas visų darbuotojų įtraukimu į nuolatinį tobulinimo procesą, siekiant aukščiausių įmonės rezultatų ir kokybės rodiklių.
30 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 2010 2011 2012 2013
Kaizen'ai 2010 - 2013
Metai Ka iz e n'ų sk aič ius6 pav. Kaizen metodo sesijos 2010–2013 m.
Nuo 2010 iki 2013 metų įmonėje įvyko 45 „Kaizen” sesijos. Įgyvendinta 75% pasiūlymų, aptartų ir išanalizuotų šių sesijų metu. Iš pateikto 6 paveikslo matome, kad šių sesijų skaičius auga kiekvienais metais. 2013 metais, lyginant su 2010 metais, tokių „Kaizen“ sesijų buvo dvigubai daugiau. Šios sesijos leidžia darbuotojams siūlyti savo idėjas ir taip pagerinti savo darbo aplinką, palengvinti darbą, tobulinti procesus, įrengimus ir, žinoma, gerinti veiklos kokybės rodiklius, bei sumažinti įmonės nuostolius. Taip pat dėka šių sesijų analizuojamoje įmonėje buvo surastos nekokybiško produkto ir veiklos našumo sumažėjimo priežastys, jas panaikinus įmonės veikla pasiekė geresnių rezultatų.
3.2. Kokybės valdymo sistemų įtaka gamybos procesams
Įmonė įsidiegdama ir vykdydama kokybės valdymo sistemos politiką siekia gerinti bei tobulinti savo veiklos rezultatus, kokybės rodiklius. Vienas iš rodiklių, kuris puikiai atskleidžia gamybinės įmonės kokybės valdymo sistemų efektyvumą yra linijų (veiklos) našumas. Analizuojamoje įmonėje svarbu, kaip kokybės valdymo sistemos, tobulinamos instrukcijos, vykdomi įvairūs mokymai ir tobulinimo planai veikia linijų našumo rodiklius. Vienas iš sėkmingai dirbančios įmonės požymių ir yra linijų našumo gerinimo rodiklis. Vis geresniems rezultatams pasiekti reikalinga optimizuoti gamybos veiklą, užtikrinti proceso kokybę kiekviename žingsnyje, gamybos procesai turi atitikti keliamus tarptautinių standatų reikalavimus. Aiški kokybės valdymo politika, dėmesys darbuotojų ir veiklos tobulinimui ir esančių priežasčių analizavimas leidžia įmonei per trumpiausią laiką pagaminti optimaliai daugiausiai produkto. Įmonė, kuri užtikrina, kad įmonės vykdoma veikla atitinka reikalavimus ir nepatiriami dideli nuostoliai dėl neišnaudotos linijos, įrengimų ir darbuotojų veiklos našumo, pasiekia vis geresnius veiklos ir kokybės procesus.
31
Gamybos proceso stabilumui ir rezultatyvumui įtakos analizuojamoje „X“ gaiviųjų gėrimų įmonėje turėjo 2010 metais dideli pastatų ir įrengimų rekonstrukcijų projektai ir darbai, įdiegiama ir paleidžiama nauja pilstymo linija, ISO standartų sertifikavimas, kokybės vadovo atnaujinimas ir gamybinio proceso, darbuotojų kvalifikacinio lygio ir saugos reikalavimų kėlimo projektai ir jų įgyvendinimas. Todėl vieni sunkiausių metų per analizuojamus įmonės 5 metus buvo 2010 – ieji. Tačiau tai tapo dideliu žingsniu kur kas geresnės ateities link. Ir šių procesų, kokybės valdymo sistemų ir projektų įgyvendinimo rezultatai juntami kiekvienais metais gerėjančiais įmonės veiklos ir kokybės rodikliais, kurių dėka įmonė yra lyderiaujanti rinkoje ir patraukli ne tik kokybišku ir saugiu produktu vartotojams ir tiekėjams, bet ir patraukli siūloma saugia, perspektyvia darbo vieta.
Tam, kad įmonė išliktų lyderė ir veiklos procesų našumas ir kokybė nesumažėtų, darbų ir projektų analizuojamoje įmonėje ir šiandien netrūksta. Džiugu, kad įmonė supranta kokybės valdymo sistemų teikiamą naudą ir negaili investicijų proceso, įrengimų, specialistų gerinimo projektams. Tam, kad pamatyti kokybės valdymo sistemų naudą reikalinga atlikti kelių metų veiklos analizę ir pagrindinių veiklos rodiklių palyginimą, bei surasti priežastis ir priemonės problemoms išspręsti. Todėl šiame darbe pateikiu 4 paskutiniųjų metų pagrindinių veiklos rodiklių kitimą, reikšmę ir priežastis.
3.2.1. Linijų metinio našumo augimas
47,18 54,34 64,54 68,09 0 10 20 30 40 50 60 70 80 2010 2011 2012 2013 SL E, % Metai
SLE KITIMAS
32 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 SL E, %
SLE skirtingais mėnesiais
2010 2011 2012 2013
Mėnesiai
8 pav. Linijų našumo kitimas skirtingais mėnesiais 2010–2013 metais.
2010–ieji metai buvo blogiausi linijų našumo atžvilgiu per 4 mano analizuojamus įmonės metus. Tai galima grafiškai matyti 7 ir 8 pav. 2010 metais vienas iš svarbiausių įmonės veiklos rezultatyvumo rodiklių buvo 47,18 %. Tačiau, kaip ir minėjau 3.2 punkte, šie metai įmonėje buvo didelių pokyčių ir projekto įgyvendinimo metai, kurie ir turėjo įtakos tokiems rodikliams 2010 metais ir nuolatinį šio rodiklio augimą. Geriausi rezultatai pasiekti 2013 metais, kai linijų našumas siekė 68,09% ir tai beveik 21 % geresni rezultatai lyginant su 2010 metais (7 pav). Didžiausias metinis SLE augimas matomas 2012 metais, išaugo 10, 2 % per metus, lyginant su 2011 metais (2011 m. – 54,34%, 2012 m. – 64, 54%) (7 pav). Vertinant SLE kitimą skirtingais mėnesiais, matoma, kad didesni SLE kritimai nustatyti gegužės ir rugsėjo mėnesiais (8 pav). Tai siejama su įmonės perėjimu į vasaros 4 pamainų sezoną ir į 3 pamainų grįžimą rugsėjo – spalio mėnesiais.
33
3.2.2. Optimizuotų gamybos ciklų įtaka
9 pav. Prarastas gamybos laikas keičiant produkto rūšį per 3 mėn.
Analizuojamoje „X“ gaiviųjų gėrimų įmonėje atliekami gėrimų rūšies gamybos keitimai linijose. Šis procesas užtrunka skirtingą laiko tarpą priklausomai nuo reikalingų įrengimų pakeitimų skaičiaus, pobūdžio ir techninių galimybių bei sudėtingumo. Šiam procesui yra skiriamas numatytas laikas, kuris nėra įtraukiamas į linijų našumo rodiklio apskaičiavimą. Tačiau, jeigu procesas užtrunka ilgiau nei pateiktame apskaičiuotame laiko intervale, šis procesas įtakoja linijų našumo rodiklių kitimą. Iki 2012 metų tai buvo viena iš priežasčių, kodėl nepasiekiams nurodytas linijos našumo rodiklis (SLE). Todėl siekiant gerinti gamybos procesą ir veiklą, gerinti linijų našumą, buvo investuojama į projektus, gerinančius ir optimizuojančius rūšies keitimo procesą gamybos metu. Šis procesas neišvengiamas, todėl dideliu pasiekimu tapo tai, kad įmonė sugebėjo rūšies keitimo procesams reikalingą laiką optimizuoti ir sumažinti prarandamą gamybos laiką nuo 49 val. iki 10 val. PET 1 linijoje ir nuo 27 iki 2 val. PET 2 linijoje, lyginant 2011 ir 2012 metų duomenis (9 pav). Taip sumažėjo gamybos išlaidos ir pasiekiami keliami linijų našumo rodikliai.
0 10 20 30 40 50 60 2011 2012 La ik as , va l Metai
Prarastas gamybos laikas
PET 1 PET 2
34
3.2.3. CIP plovimo metodo įtaka gamybos procesams
0 10 20 30 40 50 60 70 La ik as , va l. Laikotarpis, mėn
Plovimų laikas
2011 201210 pav. Plovimo laiko skirtumai po įdiegto CIP metodo.
CIP linijų plovimas mano analizuojamoje įmonėje įdiegtas 2012 metais. 10 pav. pateikta 3 skirtingų mėnesių plovimui reikalingo laiko analizė. Iš pateiktų duomenų (10 pav.) matome, kad laiko sąnaudos skirtos linijų plovimui nuo CIP plovimo metodo įdiegimo pradžios mažėja po 2 val. lyginant 2011 ir 2012 metų duomenis. Naudojant CIP plovimo metodą įmonė sutaupo apie 28 % laiko skirto plovimams. Šio metodo įdiegimas įmonėje turėjo įtakos ne tik laiko sąnaudoms sumažinti ir veiklos našumui padidinti, bet ir plovimo kokybei gerinti bei produkto kokybės rodiklių užtikrinimui. Automatinis CIP linijų plovimas užtikrina kokybišką, nuoseklų ir rezultatyvų plovimą, kuriame nėra praleidžiamas nei vienas plovimo žingsnis, reikalingas užtikrinant linijų sanitariją ir higieną.
Vienas iš keliamų įmonės reikalavimų procesų veiklos gerinimui ir optimizavimui įdiegtas CIP metodas leidžia įmonei pasiekti ir kitus keliamus reikalavimus. Atlikus CIP linijų plovimo efektyvumo analizę pastebėta, kad tai leidžia pasiekti ne tik mažesnes laiko sąnaudas, gerinant plovimo kokybę, bet ir sutaupoma įmonės išlaidų skirtų energijos, vandenio ir įvairių cheminių reagentų sąnaudoms padengti.
35
3.3. Kokybės rodiklių kitimas ir priežastys
0 1 2 3 4 5 6 7 8 2010 2011 2012 2013 Ne at it ik tini ų pro duk tų sk aič ius Metai
Neatitiktiniai produktai
Neatitiktinis produktas dėl CO2 netinkamo kiekio gėrime Neatitiktinis produktas dėl Brix° netinkamo kiekio gėrime Neatitiktinis produktas dėl įrangos gedimo Neatitiktinis produktas dėl blogos kokybės žaliavų11 pav. Neatitiktiniai produktai nepatekę į rinką 2010–2013 m.
Analizuojama „X“ įmonė siekia gerinti gamybinės veiklos procesus ir sumažinti neatitiktinio produkto atsiradimo gamybos metu atvejus. Priežastys dėl kurių gaminamas produktas tampa neatitiktiniu yra išvardintos 11 pav. Kaip matome 11 pav. 2010 metais neatitiktinių produktų gamybos metu atvejų buvo daugiausia, lyginant 2010 ir 2013 metų duomenis. 2010 metais neatitiktinius produktus gamybos metu teko brokuoti dažniausia dėl įrangos gedimo priežasčių. Kaip minėjau (3.2 punkt.), 2010 metais vyko dideli rekonstrukciniai projektai ir naujos linijos įrengimo darbai, tai ir buvo viena pagrindinių priežasčių lėmusių neatitiktinio produkto atvejus dėl įrangos gedimo.
Tačiau įgyvendinti nauji projektai, įdiegti ir sertifikuoti ISO standartai, investicijos gamybinio proceso veiklos gerinimui lėmė tai, kad neatitiktinio produkto atvejų gamybos metu mažėjo kiekvienais metais (11 pav.). Todėl „X“ gaiviųjų gėrimų įmonė kiekvienais metais patiria vis mažesnius nuostolius dėl produkto išbrokavimo ir tai rodo didžiulę naudą ir sėkmę įgyvendintų projektų ir kokybės valdymo sistemų. Svarbu tai, kad 2013 metais nebuvo užregistruotas nei vienas neatitiktinio produkto gamybos metu dėl nekokybiškų žaliavų, atvejis (11 pav.). Kai tuo tarpu ankstesniais metais tokių atvejų būdavo 2-3 per metus (11 pav.), to priežastys nagrinėjamos 3.3.1. punkte.
