PIENINGŲ KARVIŲ KŪNO KONDICIJOS ĮVERTINIMAS VERŠIAVIMOSI METU IR JOS ĮTAKA KARVIŲ TEMPERATŪRAI BEI PIENO RIEBALAMS IR BALTYMAMS ANKSTYVOJE LAKTACIJOJE

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA

RAIMONDAS SILICKAS

PIENINGŲ KARVIŲ KŪNO KONDICIJOS ĮVERTINIMAS VERŠIAVIMOSI METU IR JOS ĮTAKA KARVIŲ TEMPERATŪRAI BEI PIENO RIEBALAMS IR BALTYMAMS

ANKSTYVOJE LAKTACIJOJE

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: dr. D.Starevičius

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pieningų karvių kūno kondicijos įvertinimas veršiavimosi metu ir jos įtaka karvių temperatūrai bei pieno riebalams ir baltymams ankstyvoje laktacijoje“:

1. Yra atliktas mano paties;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretor÷s (– riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

Turinys

Turinys...3

Santrauka anglų kalba...4

Įvadas...5

Darbo tikslas ir uždaviniai...6

1. Karvių kondicija įvairiais laktacijos periodais ...7

2. Ligos pasitaikančios po veršiavimosi ...8

2.1. Ketoz÷...8

2.2. Acidoz÷...10

2.3. Hipokalcemija...12

2.4. Endometritas...13

3. Tyrimo metodika ir organizavimas ...16

3.1. Bandymų vieta, sąlygos, grupių sudarymas ...16

3.2. Karvių kūno kondicijos vertinimo metodika...16

4. Tyrimo rezultatai ...21

4.1. Karvių kondicijos vertinimas ...21

4.2. Kūno kondicijos įtaka pieno riebalams ir baltymams ...23

4.3. Temperatūros rezultatų įvertinimas ...27

5. Tyrimo rezultatų aptarimas...30

Išvados ...32

Literatūra ... 33

Summary

Dairy cow body condition score at calving influence to cow temperature and milk fat and proteins in early lactation.

The author: Raimondas Silickas Work guide: Danielius Starevičius

The aim of this work was to evaluate cow body condition score at the time of calving and its connection with early lactation cows health status.

This work has been described by the data collected from 2011.05.28 up to 2011.10.12. A study conducted in the Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, praktinio mokymo ir bandymų centras, which consists of two farm. One of them is in the Girait÷ village, the other in the village of Mūnišk÷s. In these farms is stocked about 600 cattle. In the study was monitored and analyzed 127 cows. In Girait÷ farm was examined 59 cows, while on the farm Mūnišk÷s 68. In the course of the investigation was estimated cow body condition score at calving. After calving, at transit period, was observed cows body temperature variation. Later, in order to determine the occurrence of acidois and ketosi after calving, have been assessed cow milk tests results for 2 months.

Work consists of 38 pages, 6 table and 18 paintings.

At the investigation, we find that only about 50% tested cows are in accordance with body condition score at physiological rates during calving.

Cows which body condition score is greater than the 3,5 after calving have tend to have ketosis.

In both farms 47% of the cows, which was higher than 3,5 body condition score, body temperature has been elevated above 39,50C.

Įvadas

Didžiausią įtaką būsimai karv÷s sveikatos būklei turi veršiavimosi laikotarpis. Šiuo laikotarpiu, pokyčiai vykstantys karv÷s organizme žymiai padidina galimybę susirgti neužkrečiamomis ligomis. Daugelis pieningoms karv÷ms dažniausiai pasitaikančių ligų atsiranda veršiavimosi metu ar pirmomis laktacijos periodo dienomis. Šis laikotarpis vadinamas tranzitiniu periodu ir trunka 2-3 savaites prieš veršiavimąsi ir 2-3 savaites po veršiavimosi. Dauguma veterinarų dažnai susiduria su tokiomis tranzitinio periodo ligomis: distocijos, kepenų surieb÷jimas, ketoz÷, acidoz÷, hipokalcemijos, metritai. Nors tranzitinio periodo svarba yra gerai žinoma veterinarijos gydytojams, tačiau jam skiriama per mažai d÷mesio. Pavyzdžiui, buvo įrodyta, kad pienin÷s karv÷s, sveikstančios nuo pogimdyvin÷s hipokalcemijos, turi aštuonis kartus didesnę tikimybę susirgiti mastitu kitos laktacijos periodu (Curtis er al., 1983), ženkliai susilpn÷ja jų imunin÷ sistema (Goff et al., 2003), l÷čiau atsidalina placenta (Borsberry, Dobson, 1989), taip pat pailg÷ja laikotarpis po veršiavimosi ir pirmos ovuliacijos (Jonsson ir al., 1999). Be to subklinikin÷s ligos po veršiavimosi yra retai nustatomos. Jos prisimenamos tik tada, kai d÷l acidoz÷s užsisuka skrandis (Le Blanc ir al., 2005), ar subklinikin÷ hipokalcemija sutrikdo virškinimo trakto motoriką. D÷l šių medžiagų apykaitos ligų nusilpus karv÷s imuninei sistemai taip pat did÷ja infekcinių ligų tikimyb÷ (dažniausiai pasitaikančios ligos endometritas, mastitas). V÷liau šios ligos turi įtakos šviežiapienių karvių pieno produkcijos kiekui ir sud÷čiai. Karvių sveikatos būklei po veršiavimosi didelę reikšmę turi karv÷s kūno kondicija (angl. BCS arba Body condition score). Kūno kondicija vertinama norint nustatyti karv÷s riebalinio ir raumeninio išsivystymą. Karvių kūno kondicijai apskaičiuoti dažniausiai taikoma 5 balų sistema. Jei veršiavimosi metu karvių kūno kondicija bus per didel÷ (>3,5 balo - nutukusi karv÷) padid÷ja tikimyb÷ susirgti medžiagų apykaitos ligomis. Jei kūno kondicija per maža (<2,75 - liesa karv÷) karvei truks energetinių medžiagų fiziologiniams procesams ir pieno sintezei (Rodenburg, 2004). Kūno temperatūros matavimas po veršiavimosi gali tur÷ti didelę reikšmę vertinant karvių sveikatos būklę. Temperatūros parametrai gali būti pirmieji požymiai norint nustatyti hipokalcemiją ir endometritą, kol dar nepasireišk÷ šių ligų klinikiniai simptomai. Jei karv÷s temperatūra nukrenta žemiau 38,30C įtartiama, kad karv÷ serga hipokalcemija, o jei pakyla aukščiau 39,50C įtartiamas subklinikinis endometritas.

Darbo tikslas ir uždaviniai

Šio darbo tikslas yra įvertinti karvių kūno kondiciją veršiavimosi metu ir nustatytį jos ryšį karvių sveikatos būklei ankstyvos laktacijos metu.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti karvių kūno kondiciją veršiavimosi metu;

2. Vertinant karvių pieno riebalų ir baltymų santykį nustatyti ketoz÷s ir acidoz÷s dažnį; 3. Nustatyti karvių kūno kondicijos įtaką karvių pieno baltymų ir riebalų santykiui; 4. Išmatuoti ir įvertinti 2 savaičių po veršiavimos karvių kūno temperatūrą;

1. Karvių kondicija įvairiais laktacijos periodais

Ideali kondicija n÷ra pastovus matas, ji nuolat kinta, priklausomai nuo laktacijos periodo. Pvz., užtrūkusioms karv÷ms reikia tur÷ti pakankamai kūno mas÷s rezervų, kadangi laktacijos pradžioje su pašaru gaunama mažiau energijos nei jos išskiriama su pienu. Tačiau buvo pasteb÷ta, kad užtrūkusių riebesnių gyvulių kondicija sumaž÷ja labiau, o sausųjų pašaro medžiagų tokios karv÷s taip pat pasisavina mažiau. Be to riebesn÷ms karv÷ms dažnesni medžiagų apykaitos sutrikimai po apsiveršiavimo. Tod÷l reikia stengtis, kad užtrūkintos karv÷s nenutuktų. Teisingiausia kondicija veršiavimosi metu būtų tokia, kuriai esant karv÷s organizme susikauptų pakankamai riebalų rezervų, nemažinant suvartojamų pašarų kiekio. Optimali užtrūkusių karvių kondicija tur÷tų svyruoti nuo 3,0 iki 3,5. Kondicijos sumaž÷jimas užtrūkimo periodu yra nepalankus reiškinys, vedantis prie gyvulio išsekimo ir išbrokavimo. Natūralu, kad laktacijos pradžioje kondicija sumaž÷ja, tačiau pageidautina ne daugiau nei 1,0 balu. Vieno ar daugiau kondicijos balo netekimas laktacijos pradžioje reiškia, kad š÷rimo programa yra neefektyvi, neleidžianti melžiamoms karv÷ms vienu metu duoti didelę produkciją ir išlikti sveikoms. Daugiau nei 1,0 kondicijos balo netekimas per pirmąsias 2-3 laktacijos savaites yra ekstremaliai greitas ir parodo esant š÷rimo trūkumų. Tuo tarpu pus÷s kondicijos balo netekimas per pirmąsias 4-5 laktacijos savaites yra normalus reiškinys, atspindintis teisingą š÷rimą ir gerą karv÷s sveikatos būklę. Idealu, kad karv÷ netektų 0,5 ar 0,75 kondicijos balo nuo apsiveršiavimo iki 30-40 laktacijos dienos. Šiuo laikotarpiu karvių kondicija tur÷tų būti įvertinta daugiau nei 2,50 balais. Maksimalus kondicijos kritimas pastebimas 4-6 laktacijos savaitę. Pirmomis 100-120 laktacijos dienomis melžiamos karv÷s tūr÷tų būti įvertintos 2,50-3,25 balais. Nuo 7-12 savait÷s gyvulių kondicija tur÷tų palaipsniui did÷ti. Apytikriai per 6 m÷nesius melžiamų karvių kondicija tur÷tų atsistatyti vienu kondicijos balu, kurio neteko laktacijos pradžioje. Laikotarpyje nuo 200 laktacijos dienų iki užtrūkinimo kondicija tur÷tų siekti 3 - 3,50 balus. Teisingas š÷rimas tur÷tų užtikrinti, kad melžiamos karv÷s būtų užtrūkinamos, pasiekusios 2,75 - 3,50 balų kondiciją (Kučinskas ir kt., 2004).

Jei veršiavimosi metu kav÷s kūno kondicja būna mažesn÷ nei 2,75 balo, d÷l mažų energijos atsargų pasireiškia reprodukcin÷s problemos,bei kitos laktacijos metu pieno produktyvumas būna daug mažesnis (Wallace, 2000).

O jei veršiavimosi metu karv÷s kūno kondicija būna didesn÷ nei 3,5 balo, karv÷s linkusios sirgti medžiagų apykaitos ligomis (kepenų surieb÷jimu, ketoze, acidoze), distocijomis, skrandžio užsisukimais, metritais.

2. Ligos pasitaikančios po veršiavimosi

Pagal priežastis sukeliančias medžiagų apykaitos ligas skiriamos trys jų grup÷s:

• su energijos trūkumu racionuose susijusios ligos – ketoz÷, nutukimo sindromas, nuovalų užsilaikymas, nevaisingumas;

• d÷l ląstelienos trūkumo pasireiškiančios ligos – acidoz÷, laminitai (nagų ligos), išputimas, šliužo užsisukimas, kepenų abscesai;

• kalcio metabolizmo sutrikimas – parez÷ po apsiveršiavimo (Minkevičius, Pikelis, 2006, http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1081&z=54, prieiga prie interneto 2012 11 15).

Veršiavimosi metas ir pirmas laktacijos m÷nuo yra sunkiausias laikotarpis melžiamoms karv÷ms, šiuo metu ir kyla pavojus susirgti įvairomis vidaus ligomis. Produktyvių karvių sutrikimai, kurie pasitaiko po apsiveršiavimo yra angliavandenių, riebalų apykaitos sutrikimai – ketoz÷s, acidoz÷s. Taip pat pogimdybin÷s parez÷s, bei šliužo dislokacijos (Geishauser et al., 1998; Hardeng et al., 2001; Heuer et al., 2001; Melendez et al., 2003).

2.1. Ketoz÷

Tai baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitos sutrikimas, kai organizme padaug÷ja ketoninių kūnų. Ketoz÷ yra dažna suaugusių galvijų liga, tačiau dažniausiai pasitaiko pieninių karvių ankstyvoje laktacijoje ir dažnai susiejama su daline anoreksija ir depresija. Rečiau liga pasitaiko v÷lesniame laktacijos periode. Liga aktuali visur, bet dažniausiai ūkiuose, kuriuose karv÷s yra gausiai šeriamos koncentruotais pašarais norint išgauti kuo didesnę produkciją (Minkevičius, Pikelis, 2006).

Epidemiologija

Visos pieningos karv÷s pirmas 6 laktacijos savaites yra padidintos rizikos grup÷je susirgti ketoze. Sergamumas bandoje dažniausiai svyruoja nuo 5 iki 16 proc., tačiau šis procentas įvairiose bandose smarkiai skiriasi, tod÷l tikslų skaičių nustatyti labai sunku. Tikimyb÷ susirgti ketoze yra vienoda visoms karv÷ms, nors pasteb÷ta, kad pirmaved÷ms susirgimai pasitako rečiau. Didesnį polinkį

sirgti, d÷l didesnio produktyvumo, turi pieninių veislių karv÷s. Karv÷s sukaupusios per didelį riebalų sluoksnį (kūno kondicija nuo 3,75 iki 5 balų) po apsiveršiavimo turi daug didesnę riziką susirgti ketozę nei mažo įmitimo karv÷s. Polinkį susirgti subklinikine ketoze turi tos karv÷s, kurių kraujo serume BHB (β-hidroksibutiratų) yra ≥ 12 mg/dL (Sloth et al., 2003).

Patogenez÷

Galvijų ketoz÷s patogenez÷ n÷ra pilnai suprantama, bet pagrindin÷s sąlygos jai pasireikšti yra intensyvi riebalų mobilizacija į kepenis ir didelis gliukoz÷s poreikis. Abi šios sąlygos pasireiškia ankstyvos laktacijos metu, kai neigiamas energijos balansas sukelia riebalinio audinio rezorbciją, o didel÷ pieno sintez÷ sukuria aukštą gliukoz÷s poreikį. D÷l riebalų mobilizacijos kraujyje susidaro didel÷ koncentracija nesočiųjų riebalų rūgščių. Vykstant intensyviems gliukogenez÷s procesams didžioji dalis kraujyje esančių nesočiųjų riebalų rūgščių kepenyse sintetinama į ketoninius kūnus (acetoną, acetoacetatą, β-hidroksibutiratą). Taigi, patologiškai ketoz÷ gali būti apibūdinama kaip ligą d÷l per didelio nesočiųjų riebalų rūgščių ir ketoninių kūnų kiekio, bei mažos gliukoz÷s koncentracijos organizme (Andrews, 1998). Kraujo serume padaug÷jus nesočiųjų riebalų rūgščių, o kepenims nesp÷jant jų skaidyti iš organizmo jos šalinamos su pienu. Tod÷l karvei sergant ketozę piene kinta riebalų ir baltymų santykis, kuris viršyja 1,5 (Sloth et al., 2003).

Klinikiniai simptomai

Ketoz÷ pasitaiko dviejų formų: lies÷jimo ir nervin÷

Lies÷jimo

Šia forma serganti karv÷ mažiau ÷da, nustoja ÷sti net koncentratus arba visai atsisako įprastų pašarų, pradeda ÷sti ne÷damus daiktus, laižo grindis, sienas, gardus, kartais griežia dantimis. Karv÷ greitai lies÷ja, duoda mažiau pieno, pakinta pieno skonis, neretai ir jo sud÷tis. Iškvepiamas oras ir pienas pradeda įgauti acetono kvapą. Išmatos saus÷ja, kartais pasidaro net kietos. Karv÷ mažai juda, stovi įtraukusi pilvą, išlenkusi nugarą. Karvei sergant ketoze sumaž÷ja pieno baltymingumas ir padid÷ja riebumas (Michailovskyt÷, 2010).

Nervin÷

Karv÷ staiga tampa nerami: vaikšto be tikslo, kartais eina ratu, stovi išskietusi arba sukryžiavusi kojas, laiko galvą kažkur par÷musi, laižo sienas, aplinkinius daiktus, savo odą. Karv÷s akys išvirtusios, blizga, jai teka seil÷s, kramto netur÷dama pašaro burnoje. Gerdama vandenį karv÷ pliaukši liežuviu, kartais paneria galvą į vandenį. Vandens baim÷s nebuvimas, tai pagrindinis skirtumas nuo pasiutlig÷s. Kadangi kiti simptomai panašūs į pasiutlig÷s. V÷liau požymiai panaš÷ja į pogimdyvinę parezę – karv÷ tampa apatiška, mieguista, sunkiai keliasi, galvą laiko pasukusi prie šono (Michailovskyt÷, 2010).

Ketoz÷s diagnostika

Ketoz÷s diagnoz÷ nustatoma pagal:

• Rizikos veiksnius (pvz. ankstyva laktacija); • Klinikinius požymius;

• Ketononius kūnus šlapime ir piene; • Pieno sud÷tį (baltymų ir riebalų santykį);

• Atkreipiamas d÷mesys į diferencinę diagnozę d÷l pasiutlig÷s ir CNS ligų (Galyean, 2001).

2.2. Acidoz÷

Poūmin÷ skrandžio acidoz÷ (angl. sub-acute ruminal acidosis (SARA)), kitaip dar vadinama l÷tin÷ arba subklinikin÷ acidoz÷. Tai liga pasireiškianti virškinimo sutrikimais, kuri kelia didelių problemų pieningoms karv÷ms. Acidoze dažniausiai susergama ankstyvos laktacijos pradžioje, kai keičiasi š÷rimo tipas. Laktacijos pradžioje norint patenkinti karvių fiziologinius poreikius, jos šeriamos greitai fermentuojamais angliavandeniais ir nepakankamu kiekiu ląstelienos. Tod÷l maž÷ja prieskrandžių pH, bei suvartojamo pašaro kiekis (Krause, Oetzel, 2006).

Etiologija

Didžiajame prieskrandyje angliavandeniai fermentuojami į riebalų rūgštis. Paprastai organin÷s rūgštys didžiajame prieskrandyje yra greitai absorbuojamos į organizmą. Tačiau kai atrajotojai šeriami

dideliu kiekiu lengvai virškinamų angliavandenių didžiajame prieskrandyje šių rūgščių pasigamina daugiau nei prieskrandis sugeba absorbuoti. Tod÷l didžiojo prieskrandžio pH nukrenta žemiau nei 5,5. Pasiekus tokį žemą pH subklinikin÷ acidoz÷ pereina į kilinikinę acidozę. Atsiranda palanki terp÷ daugintis pieno rūgštį gaminančioms bakterijoms. Šios bakterijos yra daug stipresn÷s už kitas diddžiojo prieskrandžio bakterijas ir dauginasi 10 kartų greičiau. Tod÷l didžiojo prieskrandžio pH krenta dar labiau (Enemark, 2008).

Patogenez÷

Kadangi didžiojo prieskrandžio epitelin÷s ląstel÷s n÷ra padengtos gleiv÷mis jos yra jautrios rūgščių poveikiui. Šios organin÷s rūgštys gali sukelti didžiojo prieskrandžio epitelio uždegimą, erozijas ir opas. Kai epitelis yra pažeistas didžiajame prieskrandyje besidauginančios bakterijos gali kolonizuoti gaurelius ir patekti į kepenis. Šios bakterijos gali sukelti kepennų abscesus, o šie peritonitus. Jei iš kepenų bakterijos patenka į kraujotaką jos gali pažeisti plaučius, širdies vožtuvus, inkstus, sąnarius. D÷l šių pažeidimų karv÷ms gali išsivystiti plaučių uždegimas, endokarditas, pielonefritas, sąnarių uždegimai (Lean et al. 2001). Esant acidozei ir neigiamam energijos balansui visi kūno energijos šaltiniai naudojami fiziologiniams poreikiams patenkinti. Ankstyvoje laktacijoje keičiasi karvių racionai, jas pradedama šerti labiau koncentruotais pašarais. O esant acidozei sumaž÷ja acetato sintez÷ didžiajame prieskrandyje. Acetatas yra pagrindinis substratas, iš kurio gaminasi pieno riebalai. Kadangi acetatas dažniausiai sintezojamas iš celiulioz÷s, kurios koncentruotose pašaruose yra labai mažai. Tod÷l kinta pieno sud÷tis, jame maž÷ja riebalų, pakinta riebalų ir baltymų santykis, kuris būna mažesnis nei 1,1 (Sloth et al., 2003).

Klinikiniai simptomai

Pagrindiniai acidoz÷s simptomai yra sumaž÷jęs ar kintantis apetitas, sumaž÷jęs atrajojimų skaičius. Pasireiškia diar÷ja, suskyst÷ja išmatos, jos tampa gleiv÷tos, jose matyti nesuvirškinto pašaro likučiai, dujų burbulai. Sumaž÷ja pieno primilžis, jame maž÷ja riebalų. Negydant acidoz÷s karv÷ pradeda lies÷ti, nors suvartojamų pašarų kiekis nekinta, karv÷ netenka energijos. V÷liau pasireiškia laminitai - gyvūlys apšlumba, atsiranda pado opų, deformuojasi nagos (Galyean, 2001).

Acidoz÷s diagnostika

Acidoz÷ nustatoma pagal: • Klinikinius simptomus;

• Rizikos veiksnius (pvz. pasikeitęs racionas); • Pieno kiekį (sumaž÷jęs primilžis);

• Pieno sud÷tį (pieno riebalų ir baltybų santykis mažesnis nei 1,1) (Sloth et al.).

2.3. Hipokalcemija

Hipokalcemija arba pogimdybin÷ parez÷ yra dažna karvių liga, kuri dažniausiai pasireiškia labai pieningoms karv÷ms, pirmomis dienomis po apsiveršiavimo. Ši liga paplitusi visose šalyse, kuriuose išvystyta gyvulininkyst÷, ja serga 5,7 – 13,7 proc. apsiveršiavusių karvių. Hipokalcemija Lietuvoje serga 6,1 – 9,0 proc. apsiveršiavusių karvių (Klimien÷, Špakauskas, Šakys, 2001).

Etiologija

Po veršiavimosi prasid÷jus laktacijai daug kalcio iš karv÷s organizmo pasišalina su pienu. Kadangi karv÷ pirmomis dienomis po apsiveršiavimo su pienu netenka 100 g. kalcio per diena, jis kraujo serume tuo metu nuo įprastos 10 – 12 mg/dL normos sumaž÷ja iki 2 – 7 mg/dL. Sutrikus medžiagų apykaitai ir taip greitai netenkant kalcio sutrinka neurohumoralin÷ reguliacija, kraujyje padid÷ja magnio ir sumaž÷ja fosforo koncentracija. Ko pasekoje kalcio kiekis sumaž÷ja ne tik kraujyje, bet ir raumenyse, karv÷ suserga pogimdyvine pareze (Jezdimirovic, Cupic, Varagic, 1995).

Klinikiniai simptomai

Parez÷ po veršiavimosi paprastai pasireiškia per 72h. Liga gali pasireikšti kartu su distocija, nuovalų užsilaikimu, metritais, šliužo dislikacija ar mastitu.

Yra skiriami 3 parezių po veršiavimo etapai:

1. Pirmame etape karv÷s ambulatoriškai sveikos. Tačiau pasidaro neramios padid÷ja jautrumas dirgikliams. Karv÷s gali būti šiek tiek nekordinuotos, šonuose ir kojose galima pasteb÷ti nedidelį raumenų drebulį, ausies trūkčiojimą, galvos lingavimą.

2. Neskiriant kalcio terapijos liga pereina į antrą etapą. Karv÷ negali atsistoti, guli ant šono. Karv÷ ne÷da, snukis sausas, temperatūra subnormali, galūn÷s atšalusios. Auskultuojant girdima tachikardija ir sumaž÷ja širdies garsų intensyvumas. Periferinis pulsas silpnas. Burnos raumenų paralyžius veda prie išputipo, nesugeb÷jimo tuštintis, analinis sfinkteris praranda tonusą. Karv÷ laiko galvą pasukusi prie šonų.

3. Toliau negydoma karv÷ pradeda praradin÷ti sąmonę, kol galiausiai ištinka koma. Raumenys praranda tonusą, nereguoja į dirgiklius, įvairiuose vietose atsiranda tinimai. Širdies ritmas gali pasiekti 120 susitraukimų per minutę, periferinį pulą užčiuopti labai sunku. Tokios būkl÷s negydoma karv÷ gali išgyventi tik pora valandų (Goff, 2003).

Diferencin÷ diagnoz÷

Kadangi yra keletas ligų savo klinikiniais simptomais panašių į hipokalcemiją, ją der÷tų skirti nuo:

• Toksinių mastų; • Toksinių metritų;

• Kitų toksinių apsinuodijimų; • Traumų;

• Veršiavimosi paralyžiaus sindromo (6 juosmens slankstelio nervinių atšakų pažeidimas veršiavimosi metu);

2.4. Endometritas

Metritai tai įvairūs gimdos uždegimai. Pagal tai kokia gimdos vieta pažeidžiama metritai skirstomi į:

Endometritus – gimdos gleivin÷s uždegimas; Miometritus – gimdos raumenų uždegimas;

Perimetritus – gimdos serozinio dangalo uždegimas;

Tačiau klinškai yra beveik neįmanoma nustatyti koks audinys yra pažeistas. Taip pat uždegimo metu dažniausiai pažeidžiamas ne vienas audinys, o keli. Tod÷l praktiškai visi veterinarai gimdos uždegimus vadina endometritais.

Endometritų priežastys:

• Gydymas dirginančiais medikamentais; • Kergimas;

• Nesterilus s÷klinimas;

Visi šie faktoriai padidina tikimybę patekti papildomai patogeniniai mikroflorai į gimdą (Kim, Kang, 2003).

Etiologijja

Kitaip nei makštis, gimda paprastai yra sterili. Nors retkarčiais iš makšties į gimdą patenka patogeninių mikroorganizmų, gimda sugeba susitvarkyti su šiais mikroorganizmai ir ji lieka nepažeista. Tačiau veršiavimosi, abortų, kergimo metu karv÷s organizmas yra daug jautresnis patogeniniams mikroorganizmams. Taip yra d÷l pakitusios hormonų apytakos ir tuo metu pasireiškiančių medžiagų apykaitos ligų. Tod÷l liga dažniausiai diagnozuojama pra÷jus kelioms savait÷ms po veršiavimosi (Masiulis ir kt. 2003).

Patogenez÷

Patogeniniams mikroorganizmams patekus į gimdą prasideda vidinio gimdos sluoksnio uždegimas. Prasideda paviršinio epitelinio sluoksnio įrimas, persipildo kraujagysl÷s, kaupiasi uždegimin÷s ląstel÷s. Gimdos liaukose kaupiasi neutrofilai, susidaro mikroabscesai.

Klinikiniai simptomai:

Kliniškai skiriamos dvi endometritų formos: ūmi ir l÷tin÷

Ūmi

Šia forma dažniausiai susergama pra÷jus 2 – 8 savait÷m po veršiavimosi. Sumaž÷ja karv÷s apetitas, pakyla kūno temperatūra, sumaž÷ja primilžis. Gimda prarada tonusą, drebli, iš lytinių takų teka vandeningos, pilkos spalvos, blogo kvapo išskyros. V÷liau jos tampa gelsvai baltos spalvos, tirštos, tąsios.

L÷tin÷

Padid÷ja gimdos tūris, jos sienel÷s storos kietos. Pakinta gimdos pH, gleivių klampumas, atsiranda neigiamai spermatozoidus veikiančių medžiagų. Sergant šia forma karv÷s apetitas ir primilžis nekinta. Nesimato išskyrų pauodegyje. Nors lytinis ciklas nepakinta, tačiau karv÷ sunkiai apsivaisina, o jei ir apsivaisina išsimeta ankstyvoje veršingumo stadijoje (Masiulis ir kt. 2003).

3. Tyrimo metodika ir organizavimas

3.1 Bandymų vieta, sąlygos, grupių sudarymas

Šiame darbe aprašomo tyrimo duomenys buvo renkami nuo 2011.05.28 iki 2011.10.12 dienos. Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praktinio mokymo ir bandymų centre, dvejose fermose. Viena jų yra Girait÷s kaime, kita Muniškių kaime. Šiose fermose laikoma apie 600 galvijų. Fermos skirtingos kadangi skiriasi gyvulių laikymo tipas:

1. Girait÷je karv÷s laikomos palaidos (90 karvių);

2. Muniškių fermoje karv÷s laikomos pririštos (130 karvių); Vasara fermose karv÷s ganomos ganyklose.

Tyrime buvo stebimos ir analizuojamos 127 karv÷s. Girait÷s fermoje ištirtos 59 karv÷s, o Muniškių fermoje – 68. Tyrimo eigoje buvo įvertinta besiveršiuojančių karvių kūno kondicija. Po apsiveršiavimo, tranzitiniu periodu, buvo stebimas karvių kūno temperatūros kitimas. V÷liau norint nustatyti ketoz÷s ir acidoz÷s pasireiškimą po apsiveršiavimo, buvo renkami karvių 2 m÷nesių pieno tyrimai. Šie duomenys surinkti naudojantis valstybin÷s įmon÷s „Pieno tyrimai“ labaratorijos duomenimis, kurie skelbiami šios įmon÷s internetin÷je svetain÷je. Riebalų ir baltymų kiekio tyrimas atliekamas infraraudonosios spinduliuot÷s vidurin÷s srities matuokliu LactoScopeFTIR.

Tyrimui atrinktos karv÷s buvo suskirstytos į 6 grup÷s:

Grup÷s sudarytos Girait÷s fermoje:

I grup÷ – karv÷s, kurių kūno kondicija mažesn÷ nei 2,75 balo; II grup÷ – karv÷s, kurių kūno kondicija yra nuo 2,75 iki 3,5 balo; III grup÷ – karv÷s, kurių kūno kondicija didesn÷ nei 3,5 balo.

Grup÷s sudarytos Muniškių fermoje:

IV grup÷ – karv÷s, kurių kūno kondicija mažesn÷ nei 2,75 balo; V grup÷ – karv÷s, kurių kūno kondicija yra nuo 2,75 iki 3,5 balo; VI grup÷ – karv÷s, kurių kūno kondicija didesn÷ nei 3,5 balo.

Vertinamas buvo pieno riebalų ir baltymų santykis. Jei pieno riebalų ir baltymų santykis didesnis nei 1,5 galima manyti, kad karv÷ linkusi sirgti ketoze, o jei santykis mažesnis nei 1,1, linkusi sirgti acidoze.

Temperatūra buvo matuojama norint įvertinti karvių sveikatos būklę po veršiavimosi. Temperatūros parametrai gali būti pirmieji požymiai norint nustatyti hipokalcemiją ir endometritą, kol dar nepasireišk÷ šių ligų klinikiniai simptomai. Jei karv÷s temperatūra nukrenta žemiau 38,30C galima įtarti, kad karv÷ serga hipokalcemija, o jei pakyla aukščiau 39,50C galima įtarti subklinikinį endometritą.

Gauti duomenys apdoroti ir analizuoti naudojantis Microsoft excel kompiuterine programa.

3.2 Karvių kondicijos vertinimo metodika

Melžiamų karvių kūno kondicija buvo vertinama naudojantis JAV ir Didžiojoje Britanijoje sukurta 5 balų sistema. 1 kondicijos balu įvertinta karv÷ yra išsekusi, 2 balais – liesa, 3 balais – vidutin÷s kondicijos, 4 balais – riebi, 5 balais – nutukusi. Dažniausiai kondicija yra vertinama 0,25 balų intervalu (Mulligan et al., 2006).

Kondicija yra vertinama apžiurint vizualiai ir apčiuopiant gyvulio nugara, juosmens, str÷nų bei uodegos pašaknio sritis. Vertinamas šiuose srityse susikaupęs poodinis riebalinis audinys. Nustatant karv÷s kūno kondicija vertinamos dvi pozicijos. Šoninis karv÷s vaizdas ir užpakalinis karv÷s vaizdas. Kūno sritys, pagal kurias vertinama karv÷s kondicija, pavaizduotos 1 paveiksle.

1 pav. Kūno sritys pagal kurias vertinama karv÷s kondicija (http://www.vetmed.ucdavis.edu/vetext/INF-DA/INF-DA_BCS.HTML)

Vertinamas kampas tarp klubagumbio ir s÷dynkaulio. Jei kampas tarp klubagumbio ir s÷dynkaulio “V” formos kūno kondicija 3 balai arba mažesn÷, o jei kampas “U” formos kūno kondicija daugiau nei 3 balai (Rodenburg, 2004). (2 paveikslas).

Įvertinus klubagumbio ir s÷dynkaulio kampą reikia vertinti karv÷s kūno kondiciją tiksliau. Jei kampas tarp klubagumbio ir s÷dynkaulio yra “V” formos, o karv÷s kūno kondicija 3 balai ir mažiau, reik÷tų įvertinti s÷dynkaulio ryškumą. Jei s÷dynkaulis apvalus ir jo kontūrai neryškūs, reiškiasi karv÷s kūno kondicija yra 3 balai, jei s÷dynkaulis neapvalus ir jo kontūrai ryškūs vadinasi karv÷s kūno kondicija 2,75 ar mažiau (3 pav.). Apžiūr÷jus s÷dynkaulį jis palpuojamas, jei palpuojant jaučiamas riebalinis audinys galima spresti, kad karv÷s kūno kondicija yra 2,5 balo, jeigu riebalinio audinio nesijaučia vadinasi karv÷s kūno kondicija mažesn÷ nei 2,5 balo (Rodenburg, 2004).

Jei karv÷s kūno kondicija mažesn÷ nei 2,5 reikia įvertinti juosmens slankstelių skersinių ataugų matomumo santykį. Jei skersin÷s ataugos matomos pusę keterinių ataugų atstumo karv÷s kūno kondicija 2,5 balo, jei skersin÷s ataugos matomos 3/4 keterinių ataugų atstumo karv÷s kūno kondicija

2 pav. Kampo forma tarp klubagumbio ir s÷dinkaulio: a) „V“ formos kampas; b) „U“ formos kampas (http://www.vetmed.ucdavis.edu/vetext/INF-DA/INF-DA_BCS.HTML)

3 pav. Karvių kūno kondicijos įvertinimas: a) 3,0; b) ≤2,75; (http://www.vetmed.ucdavis.edu/vetext/INF-DA/INF-DA_BCS.HTML)

2 balai. O jei skersin÷s ir keterin÷s ataugos labai ryškios (Stuburas atrodo kaip “dantytas”) kūno kondicija mažesn÷ nei 2 balai (Rodenburg, 2004).

Jei vertinant šoninį vaizdą kampas tarp s÷dynkaulio ir klubagumbio rodo, kad karv÷s kūno kondicija didesn÷ kaip 3 balai (kampas “U” formos), tikslesniam kūno kondicijos nustatymui vertinami uodegos ir kryžiaus raiščiai. Jei abu raiščiai gerai matomi karv÷s kūno kondicija 3,25 balo. Jei uodegos raištis padengtas riebaliniu audiniu kūno kondicija 3,5 balo. Jei kryžiaus raištis vos matomas, o uodegos raištis padengtas riebaliniu audiniu ir jo nesimato, tai karv÷s kūno kondicija 3,75 balo (5 pav.). O jei abu raiščiai nebesimato karv÷s kūno kondicija 4 balai (Rodenburg, 2004).

Jei šie raiščiai nesimato der÷tų įvertinti tarpą tarp klubagumbių ir s÷dynkaulių, bei juosmens slankstelių skersinių ataugų vaizdą. Jei tarpas tarp klubagumbių užpildytas riebaliniu audiniu, bet

5 pav. Karvių kūno kondicijos įvertinimas: a) 3,25; b) 3,5; c) 3,75; (http://www.vetmed.ucdavis.edu/vetext/INF-DA/INF-DA_BCS.HTML)

4 pav. Karvių kūno kondicijos įvertinimas: ≤2,0 balo (http://www.infovets.com/healthycowinfo/A084.htm)

skersin÷s ataugos gerai matomos karv÷s kūno kondicija 4 balai, o jei skersin÷s ataugos vos matomos karv÷s kūno kondicija 4,25 balo, o jei jų visai nematyti kūno kondicija 4,5 balo. Jeigu str÷nos lygios ir nematyti skersinių ataugų, o klubagumbiai ir s÷dynkauliai vos matomi karvių kūno kondicija 4,75 balo. Jei karv÷ 5 balų kūno kondicijos šioje srityje visai nematyti kaulų kontūrų (Rodenburg, 2004).

4. Tyrimo rezultatai

4.1 Karvių kūno kondicijos vertinimas

Girait÷s ūkyje veršiavimosi metu buvo įvertinta 59 karvių kūno kondicija. Liesiausia karv÷ buvo įvertinta 2 balais, o riebiausia 4,5 balo. Daugiausiai pasitaik÷ 3 balų įmitimo karvių. Visas kūno kondicijų pasiskirstymas pavaizduotas 6 paveiksle.

0 2 4 6 8 10 12 14 Karvių skaičius 2.0 2.25 2.5 2.75 3.0 3.25 3.5 3.75 4.0 4.25 4.5 Kūno kondicija

6 pav. Karvių kūno kondicijos pasiskirstymas Girait÷s fermoje.

Muniškių fermoje buvo įvertinta 68 karvių kūno kondicija. Liesiausia karv÷ įvertinta 2 balais, o labiausiai nutukusi 4. Daugiausiai, po 11, pasitaik÷ 2,75 ir 3,0 balų karvių. 7 paveiksle pavaizduotas visas karvių kūno kondicijos pasiskirstymas Muniškių fermoje.

0 2 4 6 8 10 12 Karvių skaičius 2.0 2.25 2.5 2.75 3.0 3.25 3.5 3.75 4.0 Kūno kondicija

Lyginant fermas pastebima, kad Girait÷je palaidai laikomos karv÷s dažniausiai yra 2,5, 3,0 ir 3,5 balo kūno kondicijos (6 pav.). Kitais balais kūno kondicija įvertinta tik kelios karv÷s. Muniškių fermoje, kurioje karv÷s laikomos pririštos, karvių kūno kondicija pasiskirsčiusi tolygiau. Kiek mažiau buvo tik 2,25 ir 3,25 įmitimo karvių (7 pav.). Muniškių fermoje liesų, 2 balų kūno kondicijos karvių, yra daugiau nei Girait÷s fermoje. Munišk÷se išlies÷jusios karv÷s sudar÷ 14,7 proc., o Girait÷s fermoje tik 5 proc. Nutukusios karv÷s, t.y. didesn÷s nei 3,5 balo kūno kondicijos, sudar÷ beveik vienodą procentą abejose fermose. Girait÷je iš visų tirtų karvių nutukusios sudar÷ 11,8 proc., o Munišk÷se 10,3 proc.

Karvei veršiuojantis jos kūno kondicija tur÷tų būti, nei per didel÷, nei per maža. Nutukusios karv÷s turi didesnę galimybę susirgti neužkrečiamomis ligomis, o karv÷s nesukaupusios pakankamai riebalų rezervų, d÷l intensyvios pieno gamybos gali dar labiau sulies÷ti. Tod÷l veršiuojantis geriausia, kad karvių kūno kondicija svyruotų nuo 2,75 iki 3,5 balo. Tirtose fermuose šį skaičių atitiko tik pus÷ karvių. Girait÷s fermoje šios karv÷s sudar÷ 54,2 proc., o Munišk÷se – 50 proc. Liesos, tai yra mažesn÷s nei 2.75 kūno kondicijos karv÷s, Girait÷s fermoje sudar÷ 25,4 proc, o didesn÷s nei 3,5 balo kūno kondicijos karv÷s sudar÷ 20,4 proc. Mūnišk÷se šie skaičiai atinkamai buvo 32,4 proc. ir 17,6 proc . Tagi pastebime, kad kūno kondicijos pasiskirstymas abiejose fermose yra panašus. Šiek tiek daugiau skiriasi tik liesų karvių skaičius. Abejų fermų karvių kūno kondicijos palyginimas pavaizduotas 8 paveiksle. 25.4% 32.4% 54.2% 50.0% 20.4% 17.4% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% Karvių skaičius procentais <2.75 2.75 - 3.5 >3.5 Kūno kondicija

Girait÷s fermoje Mūniškių fermoje

4.2 Kūno kondicijos įtaka pieno riebalams ir baltymams

Įvertinus karvių kūno kondiciją veršiavimosi metu, buvo renkami šių karvių pieno tyrimų rezultatai. Įvertinti du pieno m÷giniai: pirmo m÷nesio po veršiavimosi ir antro m÷nesio po veršiavimosi. Vertinami buvo du pieno rodikliai – riebumas ir baltymingumas. Pagal šių pieno rodiklių santykį galima spresti apie karv÷s sveikatos būklę. Jei karv÷s pieno riebalų ir baltymų santykis didesnis nei 1,5 galima manyti, kad karv÷ serga ketoze. O jei riebalų ir baltymų santykis mažesnis nei 1,1 galima įtarti, kad karv÷ serga acidoze.

Karvių pieno riebalų santykis buvo skaičiuojamas grup÷se:

I grup÷ – karv÷s, kurių kūno kondicija mažesn÷ nei 2,75 balo (R/B vidurkis 1,28 ± 0,29, p>0,05); II grup÷ – karv÷s, kurių kūno kondicija yra nuo 2,75 iki 3,5 balo (R/B vidurkis 1,25 ± 0,4); III grup÷ – karv÷s, kurių kūno kondicija didesn÷ nei 3,5 balo (R/B vidurkis 1,52 ± 0,37, p>0,05). (žr. priedas, lent. 1) 1.29 1.26 1.52 1.0 1.1 1.2 1.3 1.4 1.5 1.6 I gr. II gr. III gr. Grup÷s R /B s a n ty k ii s

9 pav. Riebalų ir baltymų santykio vidurkis Girait÷s fermoje

Girait÷s fermoje III grupę (kūno kondicija didesn÷ nei 3,5 balo) sudar÷ 12 karvių. Vertinant pirmo m÷nesio pieno riebalų ir baltymų santykį, buvo nustatyta, kad ketoz÷s požymių po veršiavimo tur÷jo net 66,6 proc., o polinkį į acodzę 16,6 proc. šios grup÷s karvių. Kai tuo tarpu II grup÷s karv÷s (kūno kondicija 2,75 – 3,5), kurių kūno kondicija veršiavimosi metu atitiko fiziologines normas, ketoz÷s požymių tur÷jo tik 12,5 proc. O karvių su acidoz÷s požymiais šioje grup÷je, lyginant su kitomis dviem, pasitaik÷ daugiausia 21,9 proc. I grup÷je, vertinant pieno riebalų ir baltymų santykį, karvių su

ketoz÷s požymiais pasitaik÷ 33,3 proc., o su acidoz÷s – 20 proc. Procentaliai vertinant, mažiausiai karvių su ketoz÷s ir acidoz÷s požymiais pasitaik÷ grup÷je, kurioje kūno kondicija buvo nuo 2,75 iki 3,5, o daugiausiai nutukusių (III grup÷) karvių tarpe (10 pav.).

33.3% 12.5% 66.6% 20.0% 21.9% 16.6% 46.6% 65.6% 16.6% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0%

<2.75 (Igr.) 2.75 - 3.5 (IIgr.) >3.5 (IIIgr.) Kūno kondicija K a rv ių s k a ič iu s p ro c e n ta is

Karv÷s su ketoz÷s požymiais Karv÷s su acidoz÷s požymiais Nesergančios karv÷s

10 pav. Pieno riebalų ir baltymų santykio palyginimas su karvių kūno kondicija Girait÷s fermoje.

Lyginant pirmojo ir antrojo m÷nesio pieno tyrimus pastebima, kad karvių su ketoz÷s požymiais maž÷jo visose grup÷se. Tačiau antrąjį m÷nesį visose grup÷se padaug÷jo karvių su acidoz÷s požymiais. Ypač skirtumas patebimas grup÷je, kurią sudar÷ didesn÷s nei 3,5 balo kūno kondicijos karv÷s. Nuo 16,6 proc. karvių su acidoz÷s požymiais skaičius per m÷nesį išaugo net iki 58,3 proc. visų grup÷s karvių (11 pav.).

Pirmas m÷nuo Antras m÷nuo

0.0% 20.0% 40.0% 60.0% 80.0% 100.0% Nesergančios karv÷s 46.6% 65.6% 16.6% 60.0% 46.9% 8.3%

Karv÷s su acidoz÷s požymiais 20.0% 21.9% 16.6% 26.6% 40.6% 58.3%

Karv÷s su ketoz÷s požymiais 33.3% 12.5% 66.6% 13.3% 12.5% 33.3%

<2.75 (Igr.) 2.75 - 3.5 (IIgr.) >3.5 (IIIgr.) <2.75 (Igr.) 2.75 - 3.5 (IIgr.) >3.5 (IIIgr.)

Muniškių fermoje taip pat buvo įvertinta karvių kūno kondicijos įtaka veršiavimosi metu pieno riebalams ir baltymams. Šioje fermoje taip pat buvo sudarytos 3 karvių grup÷s:

IV grup÷ – karv÷s, kurių kūno kondicija mažesn÷ nei 2,75 balo (R/B vidurkis 1,24 ± 0,23, p<0,05) ; V grup÷ – karv÷s, kurių kūno kondicija yra nuo 2,75 iki 3,5 balo (R/B vidurkis 1,47 ± 0,31);

VI grup÷ – karv÷s, kurių kūno kondicija didesn÷ nei 3,5 balo (R/B vidurkis 1,64 ± 0,39, p>0,05) (žr. priedas, lent. 2). 1.26 1.21 1.27 1.0 1.1 1.2 1.3 1.4 1.5 1.6 IV gr. V gr VI gr. Grup÷s R /B s a n ty k is

12 pav. Riebalų ir baltymų santykio vidurkis Muniškių fermoje

Grup÷je, kurią sudar÷ mažesn÷s nei 2,75 balo kūno kondicijos karv÷s, su ketoz÷s požymiais buvo 18,2 proc. karvių, o su acidoz÷s – 31.8 proc. Tinkamos kūno kondicijos karvių grup÷je (kūno kondicija 2,75 – 3,5 balo), karvių su ketoz÷ požymiais buvo 35,3 proc. karvių, o su acidoz÷ požymiais - tik 5,9 proc. Nutukusių karvių grup÷je (VI grup÷) net 75 proc. karvių buvo su ketoz÷s požymiais, o karvių su acidoz÷s požymiais nebuvo nei vienos. Kaip ir Girait÷s fermoje, taip ir Muniškių fermoje mažiausiai karvių su ketoz÷s ir acidoz÷s požymiais pasitaik÷ 2,75 – 3,5 balų kūno kondicijos grup÷je (13 pav.).

18.2% 35.3% 75.0% 31.8% 5.9% 0.0% 50.0% 58.8% 25.0% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% 80.0% <2.75 (IVgr.) 2.75 - 3.5 (Vgr.) >3.5 (VIgr.) Kūno kondicija K a rv ių s k a ič iu s p ro c e n ta is

Karv÷s su ketoz÷s požymiais Karv÷s su acidoz÷ požymiais Nesergančios karv÷s

13 pav. Pieno riebalų ir baltymų santykio palyginimas su karvių kūno kondicija Muniškių fermoje.

Lyginant pirmojo ir antrojo m÷nesio pieno tyrimų rezultatus, pastebimas aiškus karvių su ketoz÷s ir acidoz÷s požymiais sumaž÷jimas. Tik VI grup÷je, karvių su ketoz÷s požymiais sumaž÷jimas nedidelis (14 pav.).

Pirmas m÷nuo Antras m÷nuo

0.0% 20.0% 40.0% 60.0% 80.0% 100.0% Nesergančios karv÷s 50.0% 58.8% 25.0% 81.8% 76.5% 33.3%

Karv÷s su acidoz÷s požymiais 31.8% 5.9% 0.0% 13.6% 8.8% 0.0%

Karv÷s su ketoz÷s požymiais 18.2% 35.3% 75.0% 4.5% 14.7% 66.6%

<2.75 (IVgr.) 2.75 - 3.5 (Vgr.) >3.5 (VIgr.) <2.75 (IVgr.) 2.75 - 3.5 (Vgr.) >3.5 (VIgr.)

4.3 Temperatūros rezultatų vertinimas

Be kūno kondicijos vertinimo ir pieno tyrimų buvo matuojama apsiveršiavusių karvių kūno temperatūra. Temperatūra buvo matuojama kiekvienai karvei dvi savaites po veršiavimosi. Surinkus duomenis taip pat buvo lyginamos 6 grup÷s, kiekvienoje fermoje po tris.

Girait÷s fermoje temperatūra buvo vertinama šiose grup÷se:

I grup÷ – karv÷s, kurių kūno kondicija mažesn÷ nei 2,75 balo (Temp. vidurkis 38,40C ± 0,65, p<0,05 ); II grup÷ – karv÷s, kurių kūno kondicija yra nuo 2,75 iki 3,5 balo (Temp. vidurkis 38,90C ± 1,01); III grup÷ – karv÷s, kurių kūno kondicija didesn÷ nei 3,5 balo (Temp. vidurkis 39,30C ± 1,36, p>0,05) (žr. priedas, lent. 4). 38.0 38.2 38.4 38.6 38.8 39.0 39.2 39.4 39.6 <2.75 (I gr.) 2.75-3.5 (II gr.) >3.5 (III gr.) Grup÷s T e m p e ra tū ra c e lc ij a u s l a ip s n ia is

15 pav. Kūno temperatūros vidurkiai Girait÷s fermoje.

Girait÷s fermoje I grup÷je, kurią sudar÷ mažesn÷s nei 2,75 balo kūno kondicijos karv÷s, kūno temperatūra aukščiau 39,50C buvo pakilusi 13,3 proc. karvių, o nukritusi žemiau 38,80C buvo net 66,7 proc. karvių. Grup÷je, kurioje karvių kūno kondicija atitiko fiziologines normas (II gr.), kūno temperatūra 15,6 proc. karvių pakilo aukščiau 39,50C, o 12,5 proc. buvo nukritusi žemiau 38,30C. Paskutin÷je III grup÷je kūno tenperatūra pakilo aukščiau fiziologinių normų 41,7 proc. karvių, o žemiau 38,30C kūno temperatūra nukrito 16,7 proc karvių (16 pav.)

13.3% 15.6% 41.7% 66.7% 12.5% 16.7% 20.0% 71.9% 41.7% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% 80.0% Temperatūra >39,50C 13.3% 15.6% 41.7% Temperatūra <38.30C 66.7% 12.5% 16.7% Temperatūra 38.30C - 39.50C 20.0% 71.9% 41.7% <2.75 (I gr.) 2.75-3.5 (II gr.) >3.5 (III gr.)

16 pav. Karvių kūno temperatūros palyginimas su karvių kūno kondicija Girait÷s fermoje.

Muniškių fermoje temperatūra buvo vertinama šiose grup÷se:

IV grup÷ – karv÷s, kurių kūno kondicija mažesn÷ nei 2,75 balo (Temp. vidurkis 39,10C ± 0,85, p>0,05);

V grup÷ – karv÷s, kurių kūno kondicija yra nuo 2,75 iki 3,5 balo (Temp. vidurkis 38,90C ± 0,8); VI grup÷ – karv÷s, kurių kūno kondicija didesn÷ nei 3,5 balo (Temp. vidurkis 39,10C ± 1,05, p>0,05) (žr. priedas, lent. 4). 39.2 39.0 39.1 38.0 38.2 38.4 38.6 38.8 39.0 39.2 39.4 39.6 <2.75 (IV gr.) 2.75-3.5 (V gr.) >3.5 (VI gr.) Grup÷s T e m p e ra tū ra c e ls ij a u s l a ip s n ia is

IV grup÷je, kurią sudar÷ mažesn÷s nei 2,75 balo kūno kondicijos karv÷s 31,8 proc. karvių kūno temperatūra buvo pakilusi daugiau nei 39,50C, o 13,6 proc. - nukritusi žemiau nei 38,30C. V grup÷je, kurią sudar÷ 2,75 – 3,5 balo kūno kondicijos karv÷s 26,5 proc. karvių kūno temperatūra buvo pakilusi daugiau nei 39,50C, o 17,6 proc. – nukritusi žemiau 38,30C. VI grup÷je kūno temperatūra buvo pakilusi net 41,7 proc. karvių. O nukritusi žemiau 38,30C – 16,7 proc. karvių. Tagi pastebima, kad fiziologines ribas pagal kūno temperatūrą mažiausiai atitiko VI grup÷s galvijai, kurią sudar÷ didesn÷s nei 3,5 balo kūno kondicijos karv÷s (18 pav.).

31.8% 26.5% 41.7% 13.6% 17.6% 16.7% 54.5% 55.9% 41.7% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% Temperatūra >39,50C 31.8% 26.5% 41.7% Temperatūra <38.30C 13.6% 17.6% 16.7% Temperatūra 38.30C - 39.50C 54.5% 55.9% 41.7% <2.75 (IV gr.) 2.75-3.5 (V gr.) >3.5 (VI gr.)

5. Tyrimo rezultatų aptarimas

Pagal įvairius autorius (Le Blanc et al., 2005; Goff et al., 2003) karvių kūno kondicija veršiavimosi metu turi didel÷s įtakos v÷liau pasireiškiančioms ligoms. Anot R. Antanaičio ir kitų autorių (2010), norint užkirsti kelią karvių ligoms po veršiavimosi reikia anksčiau įvertinti bandos sveikatos būklę. Vienas iš būdų yra pieno rodiklių įvertinimas. Pieno sud÷tis n÷ra stabili ir kinta d÷l įvairių veiksnių, taip pat ir d÷l karv÷s sveikatos būkl÷s (Sloth et al., 2003).Jei veršiuojantis karv÷s kūno kondicija bus per didel÷, ji tur÷s polinkį sirgti ketoze, o jos pieno riebalų ir baltymų santykis bus didesnis 1,5 (Contreras et al., 2004; Wallace 2000). O jei karvių pieno riebalų ir baltymų santykis mažesnis nei 1,1 karv÷ serga acidoze, nes didžiajame prieskrandyje pasigamina per mažai pieno riebalų. (Contreras et al., 2004; Roginski, 2003).

Atlikus tyrimą pastebima karvių kūno kondicjos priklausomyb÷ pieno riebalų ir baltymų santykiui. Abejose fermose buvo pasteb÷ta ta pati tendencija. Pagal pirmojo m÷nesio pieno tyrimų rezultatus galima spresti, kad karvių grup÷s, kurių kūno kondicija didesn÷ nei 3,5 balo, pieno riebalų ir baltymų santykis didesnei daliai karvių buvo >1,5. O grup÷se, kurių kūno kondicija mažesn÷ nei 2,75 balo, pieno m÷gyniuose riebalų ir baltymų santykis <1,1 buvo dažnesnis nei kitose dviejose. O pieno rodikliai dažniausiai fiziologines normas atitiko grup÷se, kuriose karvių kūno kondicija buvo 2,75 – 3,5 balo.

Lyginant pirmojo ir antrojo m÷nesio pieno tyrimų rezultatai fermose šiek tiek skyr÷si. Nors pieno m÷ginių riebalų ir baltymų santykis abiejose fermose ir visose grup÷se vis dažniau atitiko fiziologinias normas, abiejose fermose šis skaičius kito skirtingai. Girat÷s fermoje karv÷ms, kurios neatitiko fiziologinių normų pagal kūno kondiciją ketoz÷s požymiai maž÷jo. O grup÷je, kurią sudar÷ 2,75 – 3,5 balo kūno kondicijos karv÷s, šis skaičius nuo pirmo m÷nesio nepakito. Karvių su acidoz÷s požymiais šiek tiek padaug÷jo visose trejose grup÷se. Girait÷s fermoje labiausiai šis skaičius pakilo grup÷je, kurioje kūno kondicija didesn÷ nei 3,5 balo (42 proc.).

Lyginant pirmojo ir antrojo m÷nesio pieno tyrimus Muniškių fermoje bendras karvių slaičius su ketoz÷s ir acidoz÷s požymiais maž÷jo visose grup÷se. Pastebimas tik nedidelis 2,9 proc. karvių su acidoz÷s požymiais padid÷jimas, grup÷je kurioje karvių kūno kondicija 2,75 – 3,5 balo.

Anot kai kurių autorių hipokalcemija Lietuvoje serga 6,1 – 9,0 proc. apsiveršiavusių karvių (Klimien÷, Špakauskas, Šakys, 2001). Ši liga pavojinga tuo, kad nepasteb÷jus jos ankstyvoje stadijoje gali baigtis gyvūno mirtimi. Hipokalcemija taip pat didelę reikšmę turi virškinimo trakto motorikai, ko pasekoje išsivvysto acidoz÷. Pagrindin÷ priemon÷ norint išvengti šios ligos pasekmių yra ankstyvas

diagnozavimas. Kadangi ligos pradžioje sunku pasteb÷ti klinikinius požymius po veršiavimosi der÷tų sekti karvių kūno temperatūrą. Jei kūno temperatūra nukrenta žemiau 38,30C galima manyti, kad karv÷ serga hipokalcemija, tai pirmasis šios ligos požymis (Goff, 2003).

Sekant karvių kūno temperatūrą po veršiavimosi taip pat der÷tų atkreipti d÷mesį ir į pakilusią kūno temperatūrą (>39,50C). Kadangi po veršiavimosi daugiau nei 25 proc. karvių suserga endometritais (Esslemont 1993; Gilbert 1992; Olson 1996) pakilusi temperatūra taip pat gal÷tų tapti pirmuoju požymiu apie ligą, kol dar nepasireišk÷ ligos klinikiniai simptomai.

Tirtose fermose temperatūrų matavimai buvo atliekami 2 savaites po veršiavimosi. Vertinant temperatūrą gauti rezultatai parodo, kad abiejuose fermose fiziologines normas po veršiavimosi pagal kūno temperatūra atitiko 52 proc. visų tirtų karvių. Vertinant abiejų fermų temperatūrų duomenis ir lyginant su kūno kondicija pastebima, kad karvių, kurioms kūno temperatūra buvo pakilusi virš 39,50C, daugiausiai buvo grup÷se, kurias sudar÷ >3,5 balo kūno kondicijos karv÷s. Karvių, kurių kūno temperatūra svyravo nuo 38,30C iki 39,50C (buvo normos ribose) daugiausiai buvo grup÷se, kurias sudar÷ 2,75 – 3,5 balo kūno kondicijos karv÷s. Lyginant fermas pastebimas dar vienas rodiklis: Girait÷s fermoje, grup÷je, kurią sudar÷ mažesn÷s nei 2,75 balo kūno kondicijos karv÷s, net 66,7 proc. karvių kūno temperatūra buvo nukritusi žemiau 38,30C.

Išvados

1. Vidutiniškai 50 proc. visų tiriamųjų karvių veršiavimosi metu Girait÷s ir Muniškių fermose buvo normalios kūno kondicijos.

2. Įvertinus tiriamųjų karvių pieno riebalų ir baltymų santykį nustatyta, kad tikimybę sirgti acidoze po veršiavimosi Girait÷s fermoje turi 27 proc., o ketoze 29 proc. karvių, o Muniškių fermoje – 13 proc. ir 37 proc. atitinkamai.

3. Didesnis nei 1,5 pieno riebalų ir baltymų santykis buvo nustaytas 66 proc. Girait÷s fermos nutukusių, šviežiapienių karvių (kūno kondicijos balas >3,5) ir 75 proc. Muniškių fermos karvių ir tik 12 proc. Girait÷s ir 35 proc. - Muniškių fermos normalios kūno kondicijos (2,75 – 3,5 balo) karvių šį santykį viršijo. Girait÷s fermoje nutukusių karvių, kurių pieno riebalų ir baltymų santykis buvo mažesnis nei 1,1, per m÷nesį padaug÷jo nuo 16 proc. iki 58 proc.

4. Vidutiniškai 30 proc. Muniškių ir 20 proc. Girait÷s fermos šviežiapienių karvių buvo nustatyta pakilusi kūno temperatūra, o 16 proc. ir 27 proc., atitinkamai – sumaž÷jusi kūno temperatūra.

5. Pakilusi kūno temperatūra buvo nustatyta 47 proc. karvių, kurių kūno kondicija buvo daugiau nei 3,5 balo ir tik 20 proc. karvių, kurių kūno kondicija buvo 2,75 – 3,5 balo.

Literatūros sąrašas

1. Andrews T. Ketosis and fatty liver in cattle. In Practice 20: 9. 1998. P. 509-513.

2. Antanaitis R., Žilaitis V., Juozaitien÷ V., Žiogas V. Sveikatos būkl÷s, sezono ir laktacijos įtaka karvių judrumo, mas÷s, produkcijos ir pieno elektrinio laidumo pokyčiams. 2010. Veterinarija ir zootechnika. T. 49 (71). P. 3–7.

3. Borsberry, S. and Dobson, H. 1989. Periparturient diseases and their effect on reproductive performance in five dairy herds. P. 217-219.

4. Contreras L. L., Ryan C. M., Overton T. R. Effects of dry cow grouping strategy and prepartum body condition score on performance and health of transition dairy cows. J. Dairy Sci. 2004. Vol. 87(2). P. 517–523.

5. Curtis, C.R., Erb, H.N., Sniffen, C.J., Smith, R.D., Powers, P.A., Smith, M.C., White, M.E., Hilman, R.B. and Pearson, E.J. 1983. Association of parturient hypocalcaemia with eight periparturient disorders in Holstein cows. P. 183, 559-561.

6. Enemark, J.M.D. The monitoring, prevention and treatment of subacute ruminal acidosis (SARA): A review. The Veterinary Journal 176. 2008. P. 32–43.

7. Esslemont R. J., Peeler E. J. The scope for raising margins in dairy herds by improving fertility and health. British veterinary journal. 1993. Vol. 149. P. 537–547.

8. Galyean M. L.. Nutritional and metabolic disorders in feedlot cattle. National Beef Science Seminar. 2001. P. 105-119.

9. Gilbert O. Bovine endometritis. The burden of proof. Cornell Veterinary Journal. 1992. Vol. 82. P. 11–13.

10. Goff, J. Managing Hypocalcemia and milk fever. Cattle Practice 11. 2003. P. 75-79. 11. Goff, J.P. Managing the transition cow – considerations for optimising energy and protein

balance and immune function. 2003 P. 51-63.

12. Jezdimirovic M., Cupic V., Varagic V. M. Pharmacotherapy in metabolic diseases of ruminants with special emphasis on postpartal paresis. Veterinarski Glasnik. 1995. N 49(11–12). P. 715– 721.

13. Jonsson, N.N., Pepper, P.M., Daniel, R.C.W., McGowan, M.R. and Fulkerson, W. 1999.

Association between non-parturient post-partum hypocalcaemia and the interval from calving to first ovulation in Holstein-Friesian dairy cows. P. 377-383.

14. Kim IH, Kang HG. Risk factors for postpartum endometritis and the effect of endometritis on reproductive performance in dairy cows in Korea. J Reprod Devel 2003. T. 49. P. 91.

15. Klimien÷ I., Špakauskas V., Šakys P. Užtrūkusių, apsiveršiavusių

16. Krause M.K., Oetzel G.R. Understanding and preventing subacute ruminal acidosis in diary herds: a review. Anim. Feed Sci. Technol. 126. 2006. P. 215–236.

17. Kučinskas A., Žilaitis V., Malakauskas A., Kabašinskien÷ A. Galvijų bandos sveikatingumo įvertinimas. 2004. P 87 – 89.

18. Le Blanc S.J., Leslie K.E., Duffield T.F. Metabolic predictors of displaced abomasums in dairy cattle. Journal of Dairy Science. 2005. P. 159-170.

19. Lean I.J., Wade L.K., et al. New Approaches to Control of Ruminal Acidosis in Dairy Cattle. Asian Austral. J. Anim. 13. 2001. P. 266-269.

20. Masiulis M., Žilinskas H., Šiugždait÷ J., Riškevičien÷ V. Mikrobiologinis karvių lochijų tyrimas. Veterinarija ir zootechnika. T. 21 (43). 2003.

21. Mulligan, F.J., O’Grady, L., Rice, D.A. and Doherty, M.L. 2006. A herd health approach to dairy cow nutrition and production diseases of the transition cow. P. 331 – 353.

22. Olson J. D. Metritis/Endometritis: Medically sound treatment. Bovine Practitioner. 1996. Vol. 29. P. 8–14.

23. Rodenburg J. Body Condition Scoring of Dairy Cattle. Factsheet No. 92-122. 2004. 6 p. 24. Roginski H. Encyclopedia of dairy sciences. Academic Press. USA. 2003. P. 163–172. 25. Skimundris V. Pienininkyst÷. Vilnius. Valstybin÷ mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1993. P.

20–69.

26. Sloth K. H., Friggens N. C., Løvendahl P., Andersen P. H., Jensen J., Ingvartsen L. Potential for Improving Description of Bovine Udder Health Status by Combined Analysis of Milk

Parameters. J. Dairy Sci. 2003. Vol. 86. P. 1221–1232.

27. Stundžien÷ A., Kučiukas V., Špakauskas V. Geros kokyb÷s pieno gavimo veterinariniai sanitariniai aspektai. Lietuvos veterinarijos akademijos ir Lietuvos veterinarijos instituto mokslo darbai. Veterinarija. 1994. Nr. 21. P. 59–64.

28. Wallace R. L. What condition scoring can tell you. Hoards Dairyman. 2000. P. 628–629. 29. Žilaitis V., Kučinskien÷ J., Vorobjovas G., Japertas S., Žiogas V. Produktyvių karvių

sergamumas subklinikine ketoze. Subklinikin÷s ketoz÷s profilaktika propilenglikoliu ir niacinu. Veterinarija ir zootechnika 2007. T. 37 (59). P. 91–98.

30. Žymantien÷ J., Juozaitien÷ V., Milius J. ir kt. Karvių kraujo fermentų aktyvumo ir mineralinių medžiagų, pieno kieko bei sud÷ties koreliacija. Veterinarija ir zootechnika. 2010. T. 49 (71). P. 88–96.

31. http://www.drg.lt/index.php/lietuviskas-ukis/3859-karvi-ligos-po-apsiveriavimo-ketoz.html, prieiga per internetą 2012 09 12.

32. http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=1081&z=54, prieiga prie interneto 2012 11 15.

Priedai

1 lentel÷. Girait÷s fermos karvių pieno riebalų ir baltymų santykis Girat÷s ferma

Pirmo m÷nesio pieno tyrimų rezultatai

Antro m÷nesio pieno tyrimų rezultatai

Grup÷s I II III I II III

Vidurkis SD 1.29 ± 0,29 1.26 ± 0,41 1.52 ± 0,37 1.26 ± 0,27 1.21 ± 0,26 1.27 ± 0,38 Statistinis patikimumas (p) 0.790 0.055 0.591 0.652

2 lentel÷. Muniškių fermos karvių pieno riebalų ir baltymų santykis Muniškių ferma

Pirmo m÷nesio pieno tyrimų rezultatai

Antro m÷nesio pieno tyrimų rezultatai Grup÷s IV V VI IV V VI Vidurkis, SD 1.25 ± 0,23 1.48 ± 0,32 1.64 ± 0,4 1.26 ± 0,17 1.35 ± 0,28 1.58 ± 0,23 Statistinis patikimumas (p) 0.002 0.213 0.135 0.009

3 lentel÷. Pieno riebalų ir baltymų santykio tyrimų rezultatai.

Girait÷s ferma Mūniškių ferma

R/B <1,1 R/B >1,5 R/B 1,1 – 1,5 R/B <1,1 R/B >1,5 R/B 1,1 – 1,5 Pirmo m÷nesio pieno m÷ginių skaičius 16 17 26 9 25 34 Proc. 27,1% 28.8% 44.1% 13,3% 36,7% 50,0% Antro m÷nesio pieno 21 13 25 6 14 48

m÷ginių skaičius

Proc. 35,6% 22% 42,4% 8.8% 20.6% 70.6%

4 lentel÷. Kūno temperatūros vidurkis fermose.

Girait÷s ferma Muniškių ferma

Grup÷s I II III IV V VI Vidurkis, SD 38.4 ± 0,65 38.9 ± 1,01 39.3 ± 1,36 39.1 ± 0,85 38.9 ± 0,8 39.1 ± 1,05 Statistinis patikimumas (p) 0.050 0.403 0.448 0.670

5 lentel÷. Kūno temperatūros pasiskirstymas Girait÷s fermoje. Karvių skaičius Grup÷s I II III Kūno temperatūra >39,50C 2 5 5 12 20.34% Kūno temperatūra <38,80C 10 4 2 16 27.12% Kūno temperatūra nuo 38,80C iki 39,50C 3 23 5 31 52.54% Iš viso 15 32 12 59 100% Iš viso Tempertūros pasiskirstymas procentais

6 lentel÷. Kūno temperatūros pasiskirstymas Muniškių fermoje. Karvių skaičius Grup÷s IV V VI Kūno temperatūra >39,50C 7 9 5 21 30.88% Kūno temperatūra <38,80C 3 6 2 11 16.17% Kūno 12 19 5 36 52.94%

temperatūra nuo 38,80C iki 39,50C Iš viso 22 34 12 68 100% Iš viso Tempertūros pasiskirstymas procentais