LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas Sveikatos vadybos katedra
Kristina Aleksienė
SLAUGYTOJŲ EMOCINIO INTELEKTO IR KONFLIKTŲ VALDYMO RAIŠKOS SĄSAJŲ ĮVERTINIMAS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Visuomenės sveikatos vadyba
Studentė Mokslinis vadovas
____________ Kristina Aleksienė ____________ Prof. Mindaugas Stankūnas 2016 m. gegužės 3 d. 2016 m. d.
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
SLAUGYTOJŲ EMOCINIO INTELEKTO IR KONFLIKTŲ VALDYMO RAIŠKOS SĄSAJŲ ĮVERTINIMAS
Kristina Aleksienė
Mokslinis vadovas prof. Mindaugas Stankūnas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Visuomenės sveikatos vadybos katedra. Kaunas, 2016
Darbo tikslas. Įvertinti emocinio intelekto ir konfliktų valdymo raiškos sąsajas tarp slaugytojų.
Uždaviniai. 1) atlikti slaugytojų emocinio intelekto raiškos vertinimą; 2) įvertinti slaugytojų pasitenkinimą darbu; 3) nustatyti konfliktų valdymo strategijas tarp slaugytojų; 4) atlikti emocinio intelekto ir konfliktų valdymo raiškos sąsajų tarp slaugytojų vertinimą; 5) įvertinti slaugytojų motyvaciją gilinti žinias emocinio intelekto bei konfliktų valdymo srityje.
Metodika. Tyrimas buvo vykdomas 2015 metų liepos – lapkričio mėnesiais, atliekant anoniminę anketinę apklausą. Tyrime dalyvauti buvo kviečiami Šiaulių ligoninės terapinio profilio slaugytojai. Iš viso buvo išdalinta apie 180 anoniminių anketų, 137 užpildytos anketos sugrįžo atgal (atsako dažnis siekė 76 proc.), tyrimui atrinktos 131 anketa. Tyrimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biomedicinių tyrimų etikos įstatymu. Tyrimui naudota anoniminė anketa, kurią sudarė emocinių ir socialinių kompetencijų klausimynas bei T - Kilmann konfliktų klausimynas. Gauti duomenys buvo užkoduoti ir perkelti į statistinės duomenų apdorojimo programos paketą „SPSS for Windows 16.0“, o rezultatai naudojami tik šiame moksliniame darbe.
Rezultatai. Slaugytojų stipriausiai išreikštos kompetencijos priklauso santykių valdymo - komandinis darbas (17,83±4,07) bei socialinio supratimo - empatija (17,73±3,83), kompetencijų grupei. Viena svarbiausių emocinio intelekto kompetencijų - savimonė - nėra dominuojanti tarp slaugytojų. Slaugytojų nuomonė apie turimus emocinius gebėjimus, nurodo, kad slaugytojai silpnai išgyvena pasitenkinimo darbu jausmą, tačiau pasitenkinimo gyvenimu bei vertinimo to, ką slaugytojai turi gyvenime yra aukšti vidurkiai. Taip pat vertinant slaugytojų nuomonę, nustatyta, kad slaugytojams būdingas empatiškumas, ką nurodo ir emocinio intelekto raiškos vertinimo duomenys. Vertinant konfliktus slaugytojų profesinėje veikloje, su pastaraisiais bent kartą savaitėje susiduria beveik pusė slaugytojų (47 proc.), daugiau nei 3 kartus savaitėje konfliktą patiria 27 proc. slaugytojų. Vertinant valdymo strategijas nustatyta, kad tarp slaugytojų dominuoja konfliktų vengimo sprendimo būdas (7,82±1,56), o konstruktyviausias konfliktų sprendimo būdas - bendradarbiavimas - tarp slaugytojų išreikštas gan silpnai (5,29±1,68). Savimonės emocinė kompetencija neturi ryšio nė su vienu konfliktų sprendimo būdu, o konfliktų vengimo strategija nekoreliuoja nė su viena emocine kompetencija. Taip pat nustatyta, kad slaugytojai savo turimas emocinio intelekto kompetencijas bei konfliktų valdymo strategijas norėtų tobulinti kvalifikacijos kėlimo kursuose.
Išvados. Labai silpnai išreikšta slaugytojų savivokos emocinė kompetencija, kuri yra pagrindas visoms kitoms kompetencijoms ugdyti. Slaugytojai turi gebėjimą, svarbų šiai profesijai - empatiškumą, tačiau galima daryti prielaidą, kad dėl savimonės kompetencijos stokos slaugytojai sunkiau linkę valdyti
3 konfliktus bei patirti pasitenkinimą darbu, nors gebėjimas patirti gyvenimo džiaugsmą nurodo, kad slaugytojai turi vidinių resursų lavinti emocines kompetencijas.
4
SUMARRY
Management of public health
NURSE'S EMOTIONAL INTELLIGENCE AND CONFLICT MANAGEMENT INTERFACE ASSESSMENT
Kristina Aleksienė
Supervisor prof. Mindaugas Stankūnas
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Health Management. Kaunas, 2016
The aim of the thesis: to assess the interfaces of expression of emotional intelligence and conflict management among the nurses. Tasks. 1) To carry out an assessment of expression of emotional intelligence of the nurses; 2) to assess satisfaction with work; 3) to identify the strategies of conflict management among the nurses; 4) to carry out an assessment of interactions of expression of emotional intelligence and conflict management among the nurses; 5) to assess the nurses motivation to increase knowledge in the areas of emotional intelligence and conflict management.
The methodology. An assessment has been carried out during a period between July and November 2015. The anonymous questionnaire survey has been carried out. The therapeutic profile nurses working in Siauliai hospital were invited to take part in the survey. Approximately 180 anonymous questionnaires in total were given to the participants. 137 completed questionnaires were returned (the response rate was 76%), 131 questionnaires in total were selected for the study. The study has been carried out in accordance with the Law on Biomedical Research Ethics of the Republic of Lithuania. An anonymous questionnaire consisting of emotional and social competence questionnaire and Conflict Questionnaire by T - Kilmann was used for the study. The data obtained were encoded and transferred to statistical data processing software package “SPSS for Windows 16.0“. The results were used only in this study.
The results. The most vividly expressed competences of the nurses shall be assigned to a group of relationship management – teamwork (17,83±4,07) and social awareness – empathy (17,73±3,83) competences. Self-awareness, one of the most important competences of emotional intelligence, is not dominant among the nurses. The opinion of nurses about the existing emotional capabilities shows that satisfaction with work of the nurses is faint. However the averages of satisfaction with life and assessment of what the nurses have in their life are high. It has also been found out during assessment of the opinion of nurses that the nurses are characterized by empathy. This is evidenced by the data of assessment of expression of emotional intelligence. While assessing conflicts in professional activity of the nurses it should be mentioned that almost a half of the nurses (47%) face such conflicts at least once per week, while 27% of the nurses experience a conflict more than 3 times per week. While assessing the management strategies it has been found out that conflict avoidance as a way of conflict solution (7,82±1,56) dominates among the nurses. Whereas cooperation, the most constructive way of conflicts resolution, is poorly expressed among the nurses (5,29±1,68). An emotional competence of self-awareness has no connection with any solution of conflicts, whereas a strategy of conflict avoidance does not correlate with any emotional competence. It has been also found out that the nurses would like to improve their existing competences of emotional intelligence and the strategies of conflict management in refresher courses.
5 Findings. An emotional competence of self-perception of the nurses is expressed very faintly. Such competence serves as a basis for development of all other competences. The nurses are characterised by empathy, i.e. an ability that is important for this profession. However it can be assumed that due to a lack of competence of self-awareness the nurses are less minded to solve conflicts and to experience satisfaction with work. Although an ability to experience a joy of life shows that the nurses have inner resources to improve emotional competences.
6
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS
EI - emocinis intelektas. Tai gebėjimas atpažinti savo paties bei kitų žmonių jausmus, save motyvuoti ir gerai valdyti savo bei savo santykių emocijas (3).
Savivoka - reiškia tinkamą savo emocijų, stipriųjų ir silpnųjų savybių, vertybių ir motyvų suvokimą. Tai tikroviškas savo gebėjimų įvertinimas, tvirtas pasitikėjimas savimi, kuris niekuo bendra neturi su arogancija (3).
Emocijų valdymas - prasideda nuo savivokos.
Konfliktas - problemas žmogiškuosiuose santykiuose sukelia ne emocijos, o jų netinkamumas ir raiška. Konfliktas - tai žmogaus (ių) emocinis negalavimas, kurio rezultatas patiriamų emocijų nesukontroliavimas (7).
Konstruktyvus konfliktas - valdomas konfliktas, kurio metu konflikto dalyviai sugeba objektyviai, argumentuotai, neliečiant asmeniškumų rasti problemos sprendimą. Tokio konflikto metu paprastai išsaugomas konflikto dalyvių identitetas, išsprendžiama problema (7).
Dekonstruktyvus konfliktas - kai konflikto dalyviai nekontroliuoja emocijų, pereina į priešininko puolimą. Tokioje situacijoje argumentus išstumia įžeistas dalyvių ego. Konflikto dalyviai problemos neišprendžia, bet ją tik paaštrina. Tai emocinio neraštingumo kaina (7).
Transcendentalus - buvimas su kitais būties (ne buities) lygmenyje (fenomenologinė filosofija). Terapinis skyrius - ligų diagnostika ir gydymas nechirurginiu būdu stacionare.
ESCI-U- emocijų bei socialinių kompetencijų klausimynas SD - standartinis nuokrypis
Z - Smirnovo-Kolmogorovo kriterijus U - Mann-Whitney neparametrinis kriterijus p - reikšmingumo lygmuo
7 TURINYS
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS ... 6
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Emocinio intelekto samprata ir modeliai ... 11
1.2. Konflikto samprata, priežastys ir požymiai... 17
1.2.1. Konfliktų valdymo ir sprendimo būdai ... 19
1.3. Emocinis intelektas slaugytojų profesinėje veikloje ... 21
1.4. Ryšys tarp emocinio intelekto ir konfliktų valdymo ... 27
2. TYRIMO METODAI ... 29
3. REZULTATAI ... 33
3. 1. Tiriamųjų socialinės–demografinės charakteristikos ... 33
3.2. Terapinio profilio skyrių slaugytojų emocinio intelekto vertinimas ... 33
3.3. Terapinio profilio skyrių slaugytojų nuomonės apie turimas emocines kompetencijas ... 39
3.4. Slaugytojų konfliktų valdymo strategijos ... 40
REZULTATŲ APTARIMAS ... 56
IŠVADOS... 63
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 64
LITERATŪRA ... 65
8
ĮVADAS
Temos aktualumas. XX amžius stipriai pakeitė žmonių gyvenimą - nuo pirmojo lėktuvo iki nano technologijų. Šuolis įspūdingas, tačiau šiame etape vistiek išlieka vienas pagrindinis kriterijus, rūpintis visiems prekių ar paslaugų gamintojams - tai pelnas. Jokiu laikotarpiu nė viena organizacija nenorėjo patirti nuostolių (1). Antrasis bruožas, kuris įdomus minimu laikotarpiu - besikeičiantis supratimas į gamybos procesą ir svarbiausia - žmogiškąjį faktorių. Dar XX amžiaus pradžioje H. Fordas yra pasakęs, jog visi žmonės turi vienodai - 24 val. paroje, tačiau kažkodėl vieni gali daugiau nuveikti per jas nei kiti. Šį savo teiginį H. Fordas argumentuoja nurodydamas, kad vienus valdo laikas, kiti valdo laiką, vieni galvoja, jog yra didelė problema, kiti įžvelgia daug mažų. Ši H. Fordo filosofija - tai įžanga į vadybą, kuri susijusi su žmonėmis, o jos uždavinys - siekti, kad žmonės sugebėtų veikti išvien, kad jų stipriosios pusės būtų efektyvios, o silpnosios būtų nesvarbios (2). Įžymus gamintojas dar XX a. pr. suprato, jog itin svarbus veiksnys yra valdyti ir jis akcentuoja būtent savęs valdymą. Pastarasis veiksnys - vienas svarbiausių emocinio intelekto komponentų. Mokslininkai, tyrinėjantys kitokią intelekto rūšį, ne taip ryškiai apčiuopiamą, tačiau turinčią ypač didelį potencialą, kurio dėka žmogus sugeba susitvarkyti su savimi ir kitais - jį įvardija kaip emocinį intelektą (3).
Dėl nuolat besikeičiančių išorinės aplinkos poreikių bei reikalavimų organizacijos viduje, mokslininkų vis didesnis dėmesys yra skiriamas ne akademiniam intelektui, tačiau emocinio intelekto konstruktui. Bet kokią veiklą vykdančioje organizacijoje emocinių gebėjimų turintys darbuotojai suteikia akivaizdžių pranašumų (4). Sėkmės galima sulaukti, kai dėmesys skiriamas savęs pažinimui, savikontrolei, lankstumui, gebėjimui valdyti konfliktus (5). Savęs pažinimas ir supratimas, emocijų valdymas ir kontrolė, skatina efektyvų tarpasmeninį bendradarbiavimą bet kokioje profesinėje aplinkoje, todėl pastaruoju metu vis dažniau yra teigiama, kad emocinio intelekto fenomenas profesinėje veikloje yra vienas svarbiausių tiek organizacijos, tiek darbuotojo asmeninės sėkmės rodiklių (6).
Gausybė atliktų tyrimų patvirtina, kad emocinis intelektas vertinamas kaip vienas pagrindinių veiksmingo valdymo veiksnių ir sąlygų (7). Emocinis intelektas yra analizuojamas skirtingose perspektyvose, taip pat ir įvairiose srityse. Įrodyta, kad individai turintys aukštą akademinio intelekto lygį dažnai turi mažesnį socialinio intelekto lygį (7, 8). Emocinio intelekto svarbą profesinėje veikloje analizavo J. Fuiman, J. D. Mayer, P. Salovey ir D. R. Caruso, D. Goleman (8, 9, 10). Lietuvoje emocinio intelekto matavimo problematiką išanalizavo R. Lekavičienė ir D. Antinienė bei sukūrė EI
9 matavimo instrumentą skirtą jaunimo EI įvertinti (11). Emocinio intelekto poveikį organizacijos efektyvumui vertino L. Šimanskienė, K. Ramanauskas ir kt (12, 13). Emocinis intelektas analizuojamas įvariuose perspektyvose ir plotmėse, studijos apie jo ugdymo galimybes ir rezultatus nurodo šio konstrukto svarbą tiek buitinėje, tiek profesinėje erdvėje.
Kaip nurodo emocinį intelektą tiriantys mokslininkai, pastarasis ypač svarbų vaidmenį vaidina sprendžiant bet kokio tipo konfliktą, o svarbiausia būtent emocinio intelekto dėka žmogus nesukuria tokių tarpusavio santykių, kurie veda į dekonstruktyvų konfliktą su kitais sociumo dalyviais (14).
Temos naujumas ir problema. Jau daugiau nei prieš šimtą metų slaugos pradininkė F. Naitingeil yra išsakiusi mintį, jog slaugytojo funkcija nėra tik paduoti vaistų sergančiajam. Akivaizdu, kad pacientų lūkesčiai kur kas didesni, todėl svarbus holistinis požiūris, kuris apima paciento emocinę būklę gydymo, slaugos metu, susijusią su bendravimo ypatumais. Šiuolaikiniai slaugytojai susiduria su naujais iššūkiais, kurie akcentuoja būtinus pokyčius slaugos sampratoje. Apžvelgus medijų pranešimus, galima teigti, kad Lietuvoje dėmesys emocinio intelekto konstruktui yra pakankamai stiprus. Įvairios komunikacijų paslaugas teikiančios organizacijos siūlo įdomius seminarus darbuotojų emocinio intelekto lavinimui, tačiau pasiūlymais paprastai naudojasi ne sveikatos priežiūros specialistai. Mokslinių publikacijų Lietuvoje, vertinančių EI ir jo reikšmę slaugos specialistų darbe, nėra rasta. Tuo tarpu užsienio šalių tyrėjai skiria nemažą dėmesį vertinant emocinio intelekto įtaką slaugos specialisto darbe. Emocinė ekonomika - tai ne tik filosofija, emociniai veiksniai turi įtakos teikiamai sveikatos paslaugų kokybei (7). Slaugytojui ypač svarbu gebėti perprasti visas nematomas emocines sroves ir svarbiausia ̶ būti į jas neįtrauktam, todėl emocinės kompetencijos ypač svarbios. Galima daryti prielaidą, kad šio tyrimo rezultatai atkreips dėmesį, jog emocinių kompetencijų ugdymas yra reikšmingas ne tik pardavimų vadybininkų, bet ir sveikatos sistemos specialistų profesinėje veikloje.
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - įvertinti emocinio intelekto ir konfliktų valdymo raiškos sąsajas tarp slaugytojų. Darbo tikslui įgyvendinti keliami darbo uždaviniai:
1. Atlikti slaugytojų emocinio intelekto raiškos vertinimą; 2. Įvertinti slaugytojų pasitenkinimą darbu;
3. Nustatyti konfliktų valdymo strategijas tarp slaugytojų;
4. Atlikti emocinio intelekto ir konfliktų valdymo raiškos sąsajų tarp slaugytojų vertinimą;
5. Įvertinti slaugytojų motyvaciją gilinti žinias emocinio intelekto bei konfliktų valdymo srityje;
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Emocinio intelekto samprata ir modeliai
Šiame skyriuje apžvelgiama mokslinė literatūra: aptariama EI sąvoka ir modeliai, atliekama konfliktų ir jų valdymo būdų apžvalga. Pateikiama analizė apie slaugytojo EI reikšmę profesinėje veikloje ir aptariamas EI ryšys konfliktų valdyme.
Mokslininkus beveik šimtmetis domina faktas, jog darbuotojai turintys ypač gerus išsilavinimus ir aukštus IQ gebėjimus, gan dažnai darbe pasiekia žymiai mažiau nei tie, kurių IQ nėra tokie aukšti. Dar praeitame dešimtmetyje mokslininkams tapo aišku, jog būti protingam ir intelektualiam nėra sinonimiškos sąvokos (8). Amerikos psichologo E. Thorndike supratimu, egzistuoja veiksnys, kurio dėka vieniems žmonėms sekasi geriau veikti žmogiškuosiuose santykiuose nei kitiems. Taip tradicinis požiūris į intelektą pamažu kito. Suvokus, jog egzistuoja ne tik iki tol aprašytos ir tirtos intelekto rūšys, buvo keliamas pagrindinis klausimas - tas kitoks intelektas įgyjamas ar visgi tai savybių sistema, kuri būna įgimta. Nors analizės buvo grindžiamos daugiau protinių gebėjimų procesu, psichologas D. Wechsler (1940) analizuoja įtaką elgesiui ir pavadina ją ne proto veiksnių sąlygotą (3).
Ankstyvosios eksperimentinės psichologijos atstovas O. H. Mowrer (1960) šią sampratą išplėtė į ją įtraukdamas emocinį intelekto lygmenį, kuris paskutiniuosius dešimtmečius ypač plačiai nagrinėjamas. R. Lekavičienės manymu, problema bandant apibrėžti emocinį intelektą kyla tame, kad yra neaiški riba tarp intelektinių sugebėjimų bei asmenybės savybių (6).
Didesni ir akivaizdūs pokyčiai prasideda po H. Gardner (1983) knygos, tapusios savotišku protestu prieš įsigalėjusį požiūrį į intelektą, Proto rėmai. Skirtingų intelektų teorija. Joje mokslininkas išskiria septynias intelekto rūšis bei teigia, kad vistik didžiausią įtaką sėkmingiems pasiekimams ir santykiams tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime turi ne puikiai išlaikyti egzaminai mokyklose, koledžuose ar priimant į darbą (8). Emocinį intelektą autorius pavadina tikruoju, nes jis aprėpia daugiau gabumų, polinkių, kurie gyvenime yra svarbesni už IQ. Vėlgi diskutuojama apie E. Thordike įvardintą veiksnį, kurio dėka vieniems žmonėms santykiai sociume sekasi kur kas lengviau nei kitiems. Apibendrinant H. Gardner studiją, galima suponuoti išvadą, kad išskirtiniais gebėjimais mokslininkas įvardija gebėjimą pamatyti kitus žmones, suvokti patį save bei derinant šiuos gebėjimus mokėti juos valdyti kuriant darnius tarpusavio santykius. Taigi, tikruoju intelektu, veiksniu, padedančiu kurti ir palaikyti santykius su žmonėmis įvardijame kaip emocinį intelektą. Šiame darbe remiamasi J. Meyer, D. R. Caruso, P. Salovey, Bar -On bei D. Goleman autorių EI analizės modeliais.
12 Psichologai J. Mayer ir P. Salovey analizuodami kognityvinį intelektą jį susieja su emocija (9). Mokslininkai EI apibūdina kaip gebėjimus bei galimybes - moksliniuose straipsniuose, aiškindami asmens jausmus, jų kitimą, iškelia kelis faktorius - jausmus ir pažinimą. J. Mayer ir P. Solovey EI modelyje yra svarbūs keli elementai – tai individo sugebėjimai, jo emocijos, susijusios su procesais bei emocinis intelektas individo elgsenos kontekste. Mokslininkai teigia, kad emocinis intelektas yra sugebėjimas suvokti emocijas, jas priimti, jomis pasinaudoti ir reguliuoti siekiant emocinio ir intelektualinio augimo (15).
J. Meyer, D. R. Caruso, P. Salovey į EI konstruktą įtraukia protinius gebėjimus, padedančius suvokti bei suprasti savo paties ir aplinkinių emocijas (9). J. Mayer ir P. Salovey, atlikę empirinį tyrimą, 1997 m. nurodė, kad emocinis intelektas gali būti išmatuotas kaip ir protinis (15). Anot mokslininkų, EI yra susijęs su kognityviniais gebėjimais, kurie reikalingi suprasti įvairiai emocinei informacijai ir pastarąjai gebėti valdyti. Autoriai išskiria 4 protinius gebėjimus, susijusius su emocijomis, kurias svarbu:
J. Mayer ir P. Salovey emocinio intelekto modelis (9).
Emocijų supratimą ypač sunku identifikuoti. Mokslininkų teigimu, ši savybė ypač svarbi sklandžiai tarpasmeninei komunikacijai. Gan dažnai verbaliką paneigia (patvirtina) neverbalinė kalba, kuri be išimties būna ta vadinamoji tiesa, tačiau jai atpažinti reikalingas gebėjimas pastebėti dalykus, kurie kaip teigia prancūzų rašytojas L. Gounelle, paprastai nepasakomi žodžiais. Autoriai įsitikinę, jog jei žmogus sugeba atpažinti kitų emocijas, tuomet sugebės atpažinti ir savąsias.
EMOCINIS INTELEKTAS 1. Suprasti 2. Samprotauti 3. Vertinti 4. Valdyti
13 Sugebėjimas lengvai samprotauti pasitarnauja sprendžiant emocines dilemas, ieškant alternatyvų pvz. konflikto metu.
Emocijų vertinimo gebėjimas relevantiškas tose situacijose, kuriose keičiasi emocijos. Labai
svarbus sugebėjimas atpažinti tarp emocijų esančius ryšius, numatyti besikeičiančių emocijų pobūdį ir tinkamai joms pasiruošti.
Emocijų valdymas vienareikšmiškai atlieka santykių kūrėjo funkciją, todėl šis gebėjimas ne tik
padeda spręsti problemas, užkerta kelią naujų problemų vystymuisi, bet atlieka ir žmogaus asmenybės tobulėjimo funkciją.
Galima teigti, kad J. Mayer ir P. Solovey EI apibrėžia, remiantis asmens sugebėjimais valdyti ir kontroliuoti ne tik savo emocijas, bet ir kitų asmenų. Mokslininkų teigimu, EI formuojamas iš savęs ir kitų pažinimo. Pirmiausia, svarbu suvokti savo jausmus ir emocijas, įvardyti, kaip šiuo metu jaučiamasi. Taigi, pirminis J. Mayer ir P. Solovey apibrėžto EI etapas – tai savo emocijų identifikavimas. Identifikavus ir įvertinus savo emocijas, antras žingsnis yra išmokti valdyti kitų emocijas, siekiant emocijų ir jausmų teigiamos kaitos, jų augimo. Asmuo, išmokęs valdyti savas emocijas, jas argumentuoti, kaskart tobulina savąjį emocinį intelektą (16).
R. Bar-On išskiria asmeninį bei tarpasmeninį EI ir kitaip nei J. Meyer, D. R. Caruso, P. Salovey, jį traktuoja kaip vieną asmenybės bruožų (17). EI autorius įvardija kaip nekognityvinių įgūdžių turėjimą, kurių dėka žmogus sugeba susitvarkyti su aplinkos iššūkiais. Daug dėmesio skiria žmogaus asmeninėms savybėms ir teigia, jog jos daro įtaką EI raidai. Aptariant Bar-On EI modelį, galima teigti, kad šio autoriaus nuomone, EI iš dalies yra paremtas asmens sugebėjimais pažinti, suvokti, perprasti savas emocijas, tačiau iš kitos pusės EI priskiriamas nekognityvinių gebėjimų ir kompetencijų sričiai. Taigi, pastarojo intelektinio modelio tipas yra mišrus, nes paremtas ne tik asmens sugebėjimais, bet ir nepažinimo sritimi, įgytais įgūdžiais, žiniomis ir pan.
R. Bar-On, apibrėždamas EI, išskiria šiuos elementus: intraasmeniniai sugebėjimai, emocinis susivaldymas, kategoriškumas, savigarba, savęs pažinimas, interasmeniniai sugebėjimai, lankstumas, streso valdymas, bendros nuotaikos ir emocijų kontrolė, optimizmas. Elementų kategorizavimui ir atpažinimui, sugrupavimui svarbios šios kategorijos: intraasmeniniai sugebėjimai (su savimi), tarpasmeniniai sugebėjimai, adaptyvumo skalė, streso valdymo skalė, bendra nuotaika (Bar-On, 1997). Visi šie EI elementai parodo, kad emocijų, jausmų pažinimas, kontroliavimas ir valdymas yra dvikryptis – su savimi ir su kitais.
14 Akivaizdu, kad EI yra toks pat svarbus kaip ir IQ, o remiantis D. Goleman tyrinėjimais - net kur kas svarbesnis. Kalbant apie D. Goleman, norėtųsi šio autoriaus tyrinėjimų interpretacijas ir įžvalgas aptarti plačiau.
D. Goleman - psichologas (JAV) yra kelių knygų apie emocinį intelektą autorius. Savo lengvai skaitomose knygose, nagrinėjančiose daug gyvenimo ir darbo realių situacijų, mokslininkas remiasi J. Mayer ir P. Salovey EI apibrėžimu nurodydamas, jog EI pagrindas yra emocijų suvokimas ir valdymas, tačiau tuo pačiu metu įtraukia ir visai kitus dėmenis, kurie iki šiol kitų mokslininkų nebuvo akcentuoti ar plačiau aptarinėjami. Visų pirma reikėtų paminėti didelį mokslininko dėmesį skirtą emocijų etimologijai paaiškinti, ką išaanalizavus galima daryti išvadą, kodėl emocijų pasaulis toks reikšmingas nagrinėjant šį objektą. Homo sapiens smegenų žievė, kurios dėka žmogus sugeba įvertinti viską, ką siunčia emociniai centrai, susiformavo žymiai vėliau. Evoliucijos pradžioje žmogus turėjo pasikliauti tik emocinių centrų siunčiamais signalais, todėl nenuostabu, jog emocijos iki šiol vaidina tokį svarbų vaidmenį bei būna išraiškingiausios. Mąstančios smegenys suteikė galimybę žmogui tobulėti, tačiau gebėjimas sujungti emocijas ir mąstymą bendram darbui ̶ iki šiol ypač sunkiai reguliuojama dalis. Iki H. Gardnerio buvo manyta, kad visų svarbiausia yra žmogaus sugebėjimas mąstyti. Kitoks požiūris į intelektą nepaneigia proto galių svarbos, tačiau nurodo, jog proto ir emocijų darna yra kur kas efektyvesnė būdama suderinta nei atvirkščiai. Būtent tai ir akcentuoja visa D. Goleman emocinio intelekto studija. Mokslininkas teigia, jog visi žmonės gali proto ir jausmų darną pasiekti. Išskyrus tuos atvejus, kuomet dėl kažkokių priežaščių esant pažeistam smegenų dalyje migdoliniam kūnui, žmogus praranda emocinį jautrumą aplinkai, dėl ko sutrikdoma žmogiškųjų santykių kokybė, tačiau šios situacijos, anot autoriaus, yra ypač retos. Todėl visais kitais atvejais žmogus turi galimybę ugdyti emocinius įgūdžius. D. Goleman nurodo, jog emociškai intelektualus žmogus sugeba suprasti savo, kitų žmonių jausmus, geba save motyvuoti bei valdyti savo santykius su kitais žmonėmis (18). Anot autoriaus, svarbiausi yra šie gebėjimai:
Savimonė reikšminga identifikuojant savo jaumus, kurių suvokimas svarbus tiek santykyje su
pačiu savimi, tiek su aplinka. Jos dėka žmogus turi gebėjimą pripažinti savo jaumus, kuriais ne visuomet gali didžiuotis. Dėl neigiamo atspalvio daugelis emocijų tiesiog ignoruojamos, o tai išprovokuoja netinkamus sprendimus savo ar kitų atžvilgiu. Todėl svarbu savo jausmus pažinti bei svarbiausia ̶ pripažinti tokius esant. Čia svarbu neatitrūkti nuo realybės (ypač tinka veidrodžio principas).
15
Savireguliacija - emocinė savikontrolė nereiškia jausmų paneigimo, tai yra emocijų stabilumas ir
sugebėjimas adekvačiai save suvokti, kas padeda lengviau susitvarkyti su emocijomis. D. Goleman savikontrolę apibūdina kaip vidinį pokalbį.
Motyvacija. Savy svarbu išjudinti pomėgius, tikslus bei nepasiduoti nesėkmėms ir nusivylimams. Empatija. Sugebėjimas atsidurti kito žmogaus pozicijoje padeda ne tik suvokti jo emocijas, bet ir
elgesio priežastis.
Socialiniai įgūdžiai - pažįstant ir pripažįstant savo jausmus, sugebant juos valdyti ir gebant
įsijausti į kito žmogaus padėtį, pasiekiamas darnus socialinis santykis su kitais žmonėmis. Čia ypač svarbus sąžiningumas ir kryptingas nenutrūkstantis draugiškumas.
Tiesa vėliau, D. Goleman kartu su kolegomis R. Boyatzis bei A. Mckee supaprastino EI modelį palikdamas keturis elementus bei vietoj dvidešimt penkių aštuoniolika gebėjimų (18):
tikslus savęs vertinimas, pasitikėjimas savimi
emocinė savikontrolė, patikimumas, lankstumas, siekis tobulėti, iniciatyvumas, optimizmas
empatija, organizacinis sąmoningumas, gebėjimas suprasti kolegas, klientus
gebėjimas vadovauti, gebėjimas įtikinti
gebėjimas skatinti kitus, skatinimas nebijoti pokyčių konfliktų valdymas
ryšių užmezgimas, palaikymas, gebėjimas dirbti komandoje
D. Goleman teigimu, EI pasireiškia jausmų pažinime, emocijų valdyme, gebėjimuose siekti tikslo ir įžvelgti kitų žmonių jausmus bei sukurti santykius su žmonėmis. Tokį EI interpretavimą kritikuoja J. Meyr nurodydamas, kad D. Goleman iš esmės labiau analizuoja socialinius santykius nei intelektą. Tačiau būtent toks D. Goleman požiūris į EI konstruktą, ko gero, yra apčiuopiamiausias, lyginant su kitais. Jo supratimu, aukštas EI suteikia galimybę matyti, suvokti, interpretuoti savo ir kitų emocijas, tačiau negarantuoja, kad šie gebėjimai bus praktikoje įgyvendinti, todėl reikalingi įgūdžiai tai daryti, kuriuos mokslininkas įvardija kaip emocinę kompetenciją. Ši įžvalga kitų mokslininkų nebuvo pateikta. Taigi, anot autoriaus, EI tik sudaro sąlygas įgyti anksčiau išvardytus gebėjimus, bet negarantuoja sėkmingų žmogiškųjų tarpusavio santykių, kuriems vykti svarbus gebėjimų valdymas bei nuolatinis įgūdžių lavinimas. Emociškai intelektualus žmogus savo elgesio priežaščių neieškos prastoje
SAVIMONĖ SAVIKONTROLĖ SANTYKIŲ VALDYMAS SOCIALINIS SĄMONINGUMAS
16 nuotaikoje, nuovargyje ir kitose būsenose, nes pasak D. Goleman, pasiekus emocijų ir proto darną - šie veiksniai veikia išvien, o ne atskirai. Akivaizdu, kad EI per vieną dieną išugdyti sunku, todėl jo ugdymas yra lyg treniruotė, kuria paprastai turėtų prasidėti kiekvieno žmogaus diena.
EI – tai ne tik gebėjimas pažinti savo ir kitų emocijas, sugebėti būti empatišku ar motyvuotu, tai šių gebėjimų suderinimas su kitų žmonių poreikiais, kas ir yra svarbiausia apskritai diskutuojant apie žmogiškųjų tarpusavio santykių kokybę. Žmogus yra sociali būtybė ir jo gyvenimas nevyksta uždaroje erdvėje. Dėl būtinybės gyventi sociume žmogui būtina įvaldyti akcentuojamus gebėjimus, nes jo elgesys visuomet turi įtakos ne tik kitų žmonių būsenai, bet ir elgesiui.
Remiantis R. Lekavičienės teiginiu, jog aukštą EI turintis žmogus žino ir moka kaip panaudoti vidinius bei išorinius išteklius, galima teigti, kad EI vertinamas ilgalaikėje perspektyvoje, kurioje įvertinama išteklių, bendravimo su kitais žmonėmis, savęs ir kitų emocijų kontrolės, valdymo situacija (6). Taigi, EI ugdymas bei įvairūs tyrimai lieka reikšmingi, siekiant bet kurios organizacijos sėkmės, vystant sklandų bendradarbiavimą tarp vadovo/ darbuotojų/ tarpusavio darbuotojų/ klientų. Ši grandinė iš esmės tuom nesibaigia. Darbas yra tik viena žmogaus gyvenimo pusė. Kitą sudaro jo šeima, draugai, artimiausieji žmonės. Tam, kad organizacijoje darbuotojas savo pareigas atliktų ypač kokybiškai jam reikalingi sklandūs santykiai namie. Tam, kad namuose sklandžių santykių neapsunkintų darbe vyraujantys sunkumai (pvz. mobingas), žmogui reikalinga tinkama atmosfera darbe. Taigi, kiekvieno žmogus gyvenimas susideda iš blokų, kurių tarpusavio sąveika turi įtakos viena kitai. O už santykių kokybę, remiantis EI samprata ̶ atsakomybė tenka kiekvienam atskirai.
Apibendrinant EI modelius, galima teigti, kad P. Solovey ir J. Mayer (1990) apibrėžime ir sudėtinio termino emocinio intelekto formuluotėje emocinio intelekto supratimas paremtas asmeniniais sugebėjimais, W. Bar-On (1997) emocinį intelektą labiau tyrinėjo iš asmenybės teorijos pusės, o D. Goleman (1995) emocinio intelekto teorijoje akcentuojamas elgesys.
Kiekvienas žmogus turi skirtingą emocinio intelekto (EI) lygmenį, todėl savęs ir kitų vertinimas yra skirtingas. Tai įrodo ir skirtingi darbuotojų poelgiai organizacijoje sprendžiant, pavyzdžiui, analogišką konfliktinę situaciją. Pažymėtina, kad kiekvienas vadovaujasi savo įsitikinimais, o nenorėdamas suprasti kitų pažiūrų, tobulėti EI kontekste, siekti tarpusavio sąveikos su kitais, aukštesnių organizacijos veiklos rezultatų - žmogus užsidaro stagnacijoje, neduodančioje rezultatų nė vienai iš dalyvių.
17 1.2. Konflikto samprata, priežastys ir požymiai
Sunku būti laimingam, kai viskas sekasi gerai yra pasakęs filosofas Andre Comte-Sponville. Šių žodžių paradoksalume atsispindi konflikto priežastis - laimės pojūčio nuolatinė stoka - pradedant žemiausiuoju A. Maslow poreikių patenkinimu, baigiant aukščiausiuoju - savirealizacijos. Turbūt nuolat jaučiamas stygius Kažko, žmoguje dažniausiai pagimdo nepasitenkinimo jausmą - taip užprogramuodamas konfliktą: tiek žmogaus viduje, tiek tarp sociumo dalyvių: bendradarbių, klientų, bendruomenės, draugų, šeimos. Konfliktas - tai rezultatas žmogaus patiriamų emocijų, kurių jis nesukontroliuoja - pavydo, baimės, graužaties, neapykantos, apatijos, augančio streso. Įvairiomis formomis pasireiškusios emocijos trukdo tiek pačiam žmogui, tiek tiems, kuriems tenka bendrauti ir dirbti kartu. Tačiau emocijos nėra savaime blogis. Tik neatpažinti ir ypač nekontroliuojami jausmai veda į konfliktą (7).
Konfliktą, kaip mokslo objektą, nagrinėja įvairių sričių mokslininkai - psichologai, sociologai, edukologai, filosofai, literatūrologai, todėl šio objekto ir pati klasifikacija skiriasi. Analizuojant mokslinę literatūrą, konfliktas reiškia nesutarimą, susidūrimą, kovą pradedant vieno žmogaus vidine kova ir nesutarimais savyje bei dviejų ar daugiau žmonių, grupės nesutarimu. Sociologė V. Baršauskienė nurodo, kad konfliktas dažniausiai veda prie žalos (sveikatos, turtinės ir pan.), o prasideda jis įvairiai - nuo apkalbų, vertybių nesutapimo ir baigtis gali panaudojant bet kokį smurtą - tiek fizinį ar psichologinį (19). Sociologas J. Lakis išskiria šiuos pagrindinius konfliktų kriterijus: tarpasmeniniai ir tarpgrupiniai konfliktai; organizacijos, bendruomenės, šeimos; interesų, vertybių, santykių; kriminaliniai, kontruktyvūs, destruktyvūs (20). Destruktyvūs konfliktai yra patys žalingiausi, kuriuos bihevioristas M. Doičas apibūdina kaip nukreiptą ne į problemos sprendimą, bet į priešininko sunaikinimą (18). Po tokio pobūdžio konflikto problema paprastai nebūna išspręsta, o jo dalyviai ir toliau lieka konfrontacijos zonoje, kurioje logiką ir objektyvius argumentus išsstumia nebevaldomos emocijos, įžeistas ego ir pan. D. Goleman teigia, kad argumentams pritvinkus emocijų, paprastai visada nukenčia sprendimo kokybė, o bet koks nesutikimas pateikiamas kaip asmeninis puolimas (7). Tačiau, jei konfliktas yra valdomas, o jo metu konflikto dalyviai sugeba objektyviai, argumentuotai ir neliečiant asmeniškumų rasti problemos sprendimo būdą - toks konfliktas nesukelia neigiamų pasekmių, o suteikia naujas galimybes. Būtent tokio konflikto situacijoje galima įžvelgti konflikto, kaip reiškinio, teigiamas, kuriamąsiais, o ne griaunamąsias savybes. D. Goleman nurodo, kad ginčijantys svarbūs emociniai gebėjimai, kurių dėka galima išvengti destruktyvaus pobūdžio konfliktų. A. Sakalas
18 nurodo, jog konfliktui atsirasti būtinas bent vienas žmogus, todėl dalyvių vaidmuo ypač svarbus analizuojant konfliktus (21). Konfliktai pagal dalyvius yra:
asmeniniai - kylantys žmogaus viduje, kur verda asmenininis konfliktas. Ar žmogus gali tai pajausti, suprasti priežastis ir sau pripažinti tokį faktą? Būtent nuo vidinio asmenybės konflikto būtina pradėti analizuojant apskritai konflikto sąvoką. Jų pobūdis yra labai įvairus, dažniausiai susijęs su nepatenkintų poreikių realizavimu tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbinėje ar visuomeninėje veikloje.
tarpasmeniniai - apibūdinami kaip vieno individo nesutarimas su kitu. Suslavičius šį socialinį reiškinį apibūdina, kai tarp konflikto dalyvių vyksta priešingų tikslų, jų būdų siekimo, interesų, nuostatų susidūrimai. Konfliktas gali kilti įvairiuose lygmenyse: tarp slaugytojų, tarp slaugytojų-gydytojų, tarp slaugytojų-pacientų ar slaugytojų-pacientų artimųjų. Tipiškam konfliktui būdingas mąstymo ribotumas, standartiškumas, emocionalumas. Labai dažnai tarpasmeninis konfliktas gali būti ilgai užslopintas. Tik dėl pasikeitusio bendravimo, sumažėjusio atvirumo, pagalbos galima spręsti, jog vyksta konfliktas. Jam vis labiau vystantis, dažniausiai konfliktuojančios pusės pabrėžia savo asmeninius planus, kurie kartais būna pasiekiami bet kokia kaina, o jų įgyvendinimas paprastai laikomas pergale. Kaip teigia F.S. Butkus, esant tokiai situacijai, apie veiklos produktyvumą negalima net kalbėti (22). Tokiu metu kiekviena konfrontuojanti pusė ne tik išgyvena tarpasmeninį konfliktą, bet ir asmeninį, kuomet dėl nuolatinės įtampos ir streso darbinėje aplinkoje, tenka dėmesį sukoncentruoti ne tik į profesinę veiklą, bet ir į nuolatinę kovą dėl savo vertybių, pasaulėvokos ir pan. Taigi, sprendžiamas būna ne tik vietos po saule klausimas, bet ir asmeniniai motyvai - kaip išsaugoti ego, savo vertybių sistemą, nepasiduoti slegiančiai atmosferai, atlikti savo profesinę pareigą, neprarasti santykių su sociumu.
individo bei grupės - šis konfliktas vystosi, kai individas pajaučia bet kokį grupės spaudimą (dėl asmeninių, profesinių motyvų) arba atvirkščiai.
grupės - tarpasmeniniai nesutarimai dažnai virsta grupių nesutarimais. Susidaro įvairūs pogrupiai, kurie išderina santykius tarp individų, blogina mikroklimatą darbe.
Organizacijoje santykiai tarp darbuotojų dažniausiai būna formalūs ir neformalūs. Pastarieji susiformuoja visiškai savaime. Jiems įtakos, kaip formaliems, paprastai neturi įstatymai, organizacijos vidaus taisyklės. Neformalieji santykiai nepaklūsta jokiems išorės ar vidaus aplinkos reglamentams. Į neformalias grupes susiburia panašaus mąstymo, psichologinių poreikių ir vertybių žmonės, turintys dažniausiai tą pačią pasaulėvoką ir pasaulėžiūrą, humoro jausmą ir pan. Šios grupės gali daryti įtaką
19 formaliąjai grupei. Konfliktai labai dažnai organizacijoje gali prasidėti, kai pavyzdžiui vadovas žinodamas apie neformalių grupių egzistavimą bei pažinodamas jos narius, darbo grafikus sumodeliuoja neatsižvelgdamas į tokias grupes, t.y. kai neformaliosios grupės narys dirba su formaliosios grupės nariu.
Kaip nurodo J. Kasiulis ir V. Barvydienė, konfliktai nesvarbu, kur jie bevyktų - asmenybėje, su kitu dalyviu, grupėje ar išorėje, dažniausiai jie būna panašaus tipo (23):
dėl informacijos netikslumo
dėl moralinių, dorovinių, socialinių, politinių ir kt nuostatų ir vertybių neatitikimo
kai nesutampa metodai ar tikslai
dėl organizacijos trūkumų
Svarbiausiais kolektyve įvardijami tarpasmeniniai konfliktai, nes paprastai laiku nesukontroliuoti nesutarimai, visi anksčiau išvardyti konfliktų tipai perauga į tarpasmenininius konfliktus.
Teisės daktaras J. Edelman nurodo, kad konfliktai būna vienašaliai, kai nusiskundimų turi tik viena pusė ir dvišaliai - kai abi pusės turi nepasitenkinimų. Tačiau, kaip teigia autorius, toks požiūris skirstant konfliktus būtų per daug paprastas, nes vienašaliai konfliktai neretai būna užslėpti dvišaliai konfliktai (24). O pagal pobūdį juos būtina diferencijuoti. Nors struktūrinis konfliktas, kaip teigia J. Edelman, turi ir asmeniniam konfliktui (susijęs su asmenybe) būdingų savybių, tačiau jis yra bendresnio pobūdžio ir būdingas tam tikroms aplinkybėms ar konflikte dalyvaujančioms žmonių grupėms. Struktūriniai ginčai nėra asmeniniai (24). Kaip pavyzdys gali būti jauna slaugytoja/senyvo amžiaus pacientė arba slaugytoja/pacientas vyras, kolega vyras. Tarp šių žmonių konfliktai dažnai būna tiesiog užprogramuoti dėl amžiaus, lyties skirtumo.
Reziumuojant konflikto požymius ir simptomus galima padaryti išvadą, jei bendravime jaučiama įtampa, diskomfortas, vyksta incidentai, nesusipratimai keliantys nuolatinį stresą - žmogus išgyvena konflikto situacijas, todėl būtina dėti visas pastangas, kad bet koks konfliktas būtų suvaldytas (25).
1.2.1. Konfliktų valdymo ir sprendimo būdai
Konfliktas visada turi ribą, kurią nustato pats žmogus (26). Kaip teigia J. Edelman, norint užbaigti konfliktą būtinos abiejų pusių pastangos, nes konfliktas nekyla tik dėl vieno dalyvio kaltės
20 (24). Paprastai konfliktas yra nemalonus reiškinys visiems jo dalyviams, būtent todėl reikia sugebėti ir norėti išspęsti nesutarimus su kuo mažesniais žalos padariniais.
A. Sakalas nurodo, jog pagrindinės sąlygos, padedančios išspręsti konfliktą yra dvi (21). Būtina nustatyti konflikto laiką ir situaciją bei turėti psichologinių žinių apie žmogaus elgesį konflikto metu. F.S. Butkaus manymu visų pirma būtina išsiaiškinti konflikto priežastį, jog būtų galima priimti teisingiausią sprendimo būdą, nes konfliktas sprendžiamas tik aiškiai įvadijus problemą (22). J. Edelman nurodo, kad išsiaiškinus konflikto ištakas galima išspręsti visus kilusius konfliktus (24). Dažniausiai - tai nesutarimai dėl nesąžiningumo, aplaidumo, išankstinių nuostatų, perdėto pasitikėjimo savo nuomone, nesugebėjimo nustatyti ribų, netinkamo konflikto sprendimo būdo, baimės, slaptų kėslų.
Konfliktų valdymo strategijos priklauso nuo situacijos, konflikto tipo ir svarbiausia - dalyvių (27). Štai J. Mounton teigia, kad konfliktą galima išspręsti konstruktyviai, t.y. per pokalbius rasti kompromisą bei nekonstruktyviai (28). Pastaruosius būtina aptarti plačiau, nes šie būdai ypač paplitę, padarantys daugiausiai žalos. Konflikto dalyviai itin dažnai renkasi šias pozicijas, kurioms nustatyti W. Thom ir R. H. Kilmann sudarė instrumentą (29). Autoriai nurodo, kad nėra vienos tinkamiausios strategijos, išspręsti konfliktams. Tik pasirinkus strategiją, atitinkančią situaciją, įmanomas ir konflikto išsprendimas. Autoriai siūlo 5 konflikto sprendimo būdus:
prisitaikymas - tinkamiausia strategija, kai yra akivaizdi klaida, kurią reikia pripažinti, tačiau dažnai stengiantis mažinti įtampą būna užmirštama problema arba prie konfliktų prisitaikantis žmogus paaukoja savo interesus.
kompromiso taktika efektyviausia, kai konflikto dalyvių argumentai būna vienodai logiški ir objektyvūs arba kai vienas iš dalyvių sutikdamas pakeisti tikslus ir priemones tikslui pasiekti, neatsisako savo identiteto. Ši taktika mažiausiai dekonstruktyvi, tačiau jei dėl to konflikto dalyvis atsisako moralinių, etinių vertybių ir pan., toks būdas tik iš dalies sprendžia konfliktą, nes anksčiau ar vėliau vyks kitas konfliktas dėl moralinių, dorovinių socialinių, politinių ir kt. nuostatų ar/ir vertybių neatitikimo.
bendradarbiavimas labiausiai tinkama taktika, nes visi dalyviai siekia spręsti problemą išvengiant bet kokio asmeniškumo.
vengimas pasiteisina, kai dėmesys sukoncentruojamas į problemas, tačiau tai yra pasyvus konfliktų valdymo būdas. Dažnai šio konfliktų valdymo stiliaus žmonės linkę išvengti konflikto pamirštant savo ar net kitų teises. Vengimo taktika konflikto metu suteikia nepagrįstų galių oponentui. Toks konflikto sprendimo būdas anaiptol nepasižymi racionalumu, vėlgi nepašalina nesutarimų
21 priežasties, bet suteikia pagrindo kitam konflikto dalyviui (iams) tikėtis pergalių, kurios tik sustiprins jau esamą konfliktą.
konkurencija yra naudinga, kai reikia rasti pačius tinkamiausius organizacijai problemų sprendimo būdus kritiniais atvejais, tačiau ji dažnai pasireiškia pasinaudojimu kitu asmenimi, kuomet tikslo siekiama bet kokia kaina.
Analizuojant literatūrą galima daryti išvadą, kad EI ypač susijęs su konliktų valdymu, nes pats efektyviausias būdas išspręsti jau kilusį konfliktą yra nuoširdžiai bandyti suvokti save. Negebant suprasti savo jausmų, paprastai neįmanoma suprasti ir kito, konflikte dalyvaujančio žmogaus pozicijos. Todėl konflikto sprendimas pirmiausia turėtų prasidėti nuo akistatos su savimi ir noro suprasti kito žmogaus elgesio motyvus. Šiuo atveju tinkamiausias būdas išspręsti destruktyvų konfliktą - atsisakyti andersaniškos pozicijos stovint priešais oponentą nuogam teigti, kad esi su rūbais. Atvirumas prieš save ir kitą - tinkamiausias būdas pradėti pokalbį: be kritikos, moralų, įžeidimų, žeminimų, nes ,,kai kiekvienas atskirai gali prisiimti atsakomybę už savo paties veiksmus ir ketinimus, prasideda gijimas ir atsiranda prielaidų santarvei” (24). Jei orientuojamasi ne tik į veiklos rezultatus, bet siekiama ir neprarasti santykių, konfliktas neturėtų pasibaigti, kurios nors vienos pusės pralaimėjimu. Diskusijų būdas - vienas konflikto sprendimo galimybių (7). Pasiekus tokį lygį, kai abi pusės susitaria dėl ginčijamo objekto, tuo pačiu metu neprarandant savo identiteto ir taip išlaikant santykius be įtampos, kuomet neprarandamas pasitikėjimas partneriu, galima teigti, kad konfliktai nėra vien tik neigiamas reiškinys. Tokiu atveju konfliktas įgyja teigiamas prasmes:
žmogus turi galimybę keistis
galimas santykių vystymosi etapas
galimybė suartėti
galimybė sušildyti įtemptus santykius
1.3. Emocinis intelektas slaugytojų profesinėje veikloje
Kintant sveikatos paradigmai, sveikatos priežiūros vadovai ir specialistai nebegali vadovautis iki šiol vyravusiu mąstymu, jog sveikatos specialistų vaidmuo susideda tik iš sveikatos prevencijos, jos būklės ir funkcijų stabilizavimo ar išgydymo. Pacientų lūkesčiai kur kas didesni, todėl svarbus holistinis požiūris, kuris apima paciento emocinę būklę gydymo, slaugos metu, susijusią su bendravimo ypatumais (30).
22 Prieš pradedant kalbėti apie EI ir jo reikšmę šiuo atveju slaugytojo profesinėje veikloje, būtina įžanga apie sampratą - slaugytojas. Šio žodžio reikšmės tarptautinių žodžių žodyne nėra. Oficialiai Lietuvoje šios profesijos atstovai iki šiol vadinami iš rusų kalbos kilusiu žodžiu медсестра, kas reiškia medicinos sesuo. Neformalioje erdvėje šis pavadinimas išlikęs iki šiol, nors šią profesiją renkasi vis daugiau vyriškos lyties atstovų, o ir samprata moksliniu požiūriu gerokai yra pakitusi. Šio pavadinimo esmės suvokimas svarbus visuomeninėje sąmonėje, neišskiriant ir pačių slaugytojų. Ši profesija - tai istorija apie ledi su lempa - italų kilmės damą, visą gyvenimą skyrusiai sužeistiesiems ir sergantiesiems. Ledi su lempa (amerikiečių poeto H. W. Longfellow epitetas poezijoje dėl ypatingo atsidavimo slaugant) F. Naitingeil sugebėjo reformuoti medicinos sistemą Anglijoje, įsteigti slaugytojų mokyklas bei parašyti 17 knygų, skirtų slaugai. F. Naitingeil dar XX a. pr. akcentuoja slaugos svarbą apibrėždama pagrindines slaugos taisykles, ypač daug dėmesio skiria bendravimui su ligoniu. Lietuvoje XXI a. pr. slaugytojo profesiją pasirinkę studentai susipažįsta būtent su F. Naitingeil filosofija - slaugytojo darbas ne tik paduoti tabletę ar suleisti vaistus. Dar prieš šimtmetį buvo akivaizdu, kad gydomasis poveikis būdingas ne tik medikamentų ar manipuliacijų dėka. Būtent šiuo aspektu labai svarbus profesijos pavadinimo semantinis ryšys, kuris nurodo ne tik kasdienybėje matomas slaugytojo funkcijas. Paliečiama erdvė, kurioje egzistuoja sakralinė sfera - intymus ir akimi nematomas ryšys su į pasaulį atėjusiu žmogumi, sergančio vaiko sunerimusiais tėvais, sveikatos sistemos koridoriuose pasimetusiu, laukiančiu diagnozės, lėtinių ligų kamuojamu ar mirštančiuoju, mirusiojo artimaisiais. Šioje dimensijoje egzistuoja ne tik pvz. intraveninio kateterio įvedimas mažamečiui, bet vaiko ir jo tėvų nerimo bei baimės supratimas, ar pvz. analgetiko suleidimas - svarbus skausmo naikinančios jėgos suvokimas. Sergantįjį nuolatos kausto baimė, kurią slaugytojas privalo jausti ir padėti su šiuo jausmu susitvarkyti. Kai slaugytojas neturi gebėjimo pajausti tos sakralinės erdvės virpesių - tai atspindi slaugytojo reakcijos ir vykdymo greičio santykis, kuris paprastai būna pacientui nenaudingas.
Slaugytojas privalo suvokti paciento pyktį, kylantį dėl ligos, turėti gebėjimą identifikuoti kitas savo ir pacientų emocijas, suprasti ir valdyti situacijas, kontroliuoti save – tai neįkainojamas įgūdžių rinkinys (31). M. J. Vitello-Cicciu nurodo, kad suprasti žmones slaugos specialistams būtina ir tai sieja su EI (32). E. V. Dietze ir A. Orb nurodo, kad empatiškas slaugytojo elgesys tiesiogiai daro įtaką jo veiksmams (33). Efektyvus empatiškas bendravimas stiprina gydomąjį poveikį bei gerina santykius su pacientu. K. Petrides ir Furnham teigia, kad empatijos įgūdžiai yra vieni svarbiausių siekiant sveikatos priežiūros kokybės (34). Jos dėka specialistas sugeba kontroliuoti savo emocijas, nekantrumą, nuotaiką bei išvengti nusivylimo (10). Gebėjimas pamatyti pasaulį kito akimis, suteikia galimybę įsivaizduoti, ką kitas galvoja ir jaučia. Psichologas C. Rogers apibrėžia empatiją kaip sveikatos priežiūros
23 specialisto gebėjimą tiksliai suprasti pacientą bei nurodo, jog būtina išlaikyti balansą tarp dviejų skirtingų pasaulių: savo ir paciento. Tai svarbu dėl dviejų dalykų - per didelis empatiškumas įtrauks slaugytoją į paciento spąstus ir šis galės manipuliuoti slaugytoju, per mažas įsitraukimas į paciento pasaulį trukdys suvokti paciento poreikius, lūkesčius (33). Laviravimas tarp šių dviejų polių pareikalauja ne tik gebėjimų, bet ir jėgų, todėl remiantis teorijos analize daroma prielaida, kad EI reikšmingas ne tik kaip gebėjimus leidžiantis ugdyti veiksnys, bet ir kaip apsauga nuo patiriamų neigiamų emocijų, kurios sveikatos priežiūros specialistams dažnai sukelia perdegimo sindromą (33; 34; 35; 36; 37; 38).
Taigi, nusakydami slaugytojo pavadinimo semantiką iš esmės pabrėžiame šios profesijos atstovų pareigas, kurias jie turi vykdyti, bet ir iššūkius, su kuriais jiems tenka susidurti. Taip priartėjame prie EI kaip tilto - jungiančio gebėjimą ne tik profesionaliai atlikti klinikines procedūras, bet peržengiant į slaugos kokybę garantuojantį empatišką bendravimą tuo pačiu metu įsipareigojimų sūkuryje nepakenkti sau.
Analizuojant EI įtaką slaugytojo profesinėje veikloje, pastarojo svarbai apibūdinti galima jį vadinti įrankiu kaip tai daro ir D. Goleman nurodydamas, kad EI dėka žmogus pasiekia karjerą. Sampratą karjera įvardinsime ne kaip greitą ir sėkmingą kilimą tarnyboje, bet kaip savo darbo įprasminimą, kurį D. Goleman sieja su EI. Diskursas apie karjerą slaugytojo profesinėje veikloje yra filosofinio pobūdžio, tačiau EI teorinė studija nurodo, kad emociškai intelektualus slaugytojas kelias paguodos minutes prislėgtam pacientui laiko ne našta ar neįeinančią į jo pareigas (7). Tokiai akimirkai slaugytojas suteikia prasmę. Slaugos karjeros esmė - sugebėjimas kokybiškai atliekant slaugos paslaugas jausti pasitenkinimą darbu ir tuo pačiu išlaikyti savo sveikatą, visuma (7). Ši karjeros interpretacija sunkiai įsisamoninama visuomenės, kurioje kaip teigia G. Mažeikis, XXI a. geismas turėti galią nugali bet kokį kitą tikslą (39). Dėl šios priežasties materialinis pasitenkinimas dažnai būna svarbesnis už kitus poreikius. Tuo tarpu EI suteikia galimybę nepamiršti ir kitokių profesijos tikslų. Taigi, sėkminga tarnyba yra tuomet, kai slaugytojui pavyksta budėjimą pradėti paciento batuose, o baigti savuosiuose. Ši metafora akcentuoja slaugytojo profesijos prasmingumą, kuomet slaugytojas turi gebėjimą būti empatišku ir tuo pačiu metu geba išsaugoti savo identitetą, fizinę, dvasinę sveikatą.
Akivaizdu, kad slaugytojas susiduria su nemažai grėsmių. Intensyvus ir nuolatinis emocinis krūvis, kurį tenka pakelti slaugos specialistui yra alinantis ir slegiantis, kas gali turėti neigiamos įtakos slaugytojų fizinei ir psichologinei sveikatai bei sukelti net perdegimo jausmą (33, 35). Priklausomai nuo ligų profilio, slaugytojas susiduria su kosmogoninėmis akimirkomis - gimimu, mirimu ir mirtimi.
24 Išsigandusiu ir bijančiu likti vienu sergančiuoju. Pikta, nusivylusia, kaltinančia, neapkenčiančia, pasiduodančia ir kenčiančia ligonio ar jo artimųjų būsena. Negatyvių emocijų yra žymiai daugiau, o jų išraiška priklauso nuo ligonio ar jo artimųjų asmeninių savybių, tačiau slaugytojas neigiamų emocijų negali priimti asmeniškai, o teigiamomis tiesiog privalo atvirai džiaugtis kartu su savo pacientais. Neigiamų pacientų būsenų slaugytojas negali sandeliuoti savyje, tai paskatintų perdegimo jausmą (35, 37). Negatyvius pacientų išgyvenimus slaugytojas turi panaudoti savo empatijai ugdyti tam, kad sugebėtų suvokti ligonio pasaulį, bet ne tam, kad pasiduotų neigiamiems jausmas ir sukurtų konfliktą ar pastatytų nebendravimo sieną tarp paciento ir savęs. Daugelyje tyrimų, kuriuose tyrimo objektu yra slaugytojas, jis apibūdinamas kaip stuburas, kaip arčiausiai ir betarpiškiausiai paciento esantis žmogus, visuomet pasitinkantis, daugiausiai laiko praleidžiantis kartu ir visuomet išlydintis pacientą (40). Šis darbas - tai nuolatinė slaugytojo treniravimo aikštelė, kurioje būna ypač sunkių momentų, dažniausiai susijusių su paciento netektimi. Kontaktas su mirtimi sukelia vieną stipriausių emocijų, išprovokuojančių didžiausią stresą, kurio išvengti neįmanoma (41). Būtent tokioje situacijoje slaugytojo EI yra pats svarbiausias. Slaugytojas privalo vykdyti savo tiesiogines pareigas - medicinines manipuliacijas. Tuo pačiu metu slaugytojas susiduria su artimųjų emocijomis, vienaip ar kitaip išgyvena ir paciento netektį. Tokiais momentais emocinė kompetencija vaidina patį didžiausią vaidmenį (7). Kadangi slaugytojas betarpiškai dalyvauja slaugoje, tik nuo jo priklauso didelės žmonių grupės savijauta. Visų pirma mirštančiojo - ar jis orus, tyloje, be skausmų ir nebūdamas vienas paliks šį pasaulį, artimieji - ar jiems bus suteikta galimybė būti kartu su savo žmogumi, ar bus suteikta pagalba, informacija, susijusi su mirštančiojo slauga (paprastai artimieji visiškai nežino kaip elgtis tokią akimirką ir pridaro grubių klaidų, trukdančių mirštančiam žmogui). Šioje jautrioje dimensijoje ypač tinka heidegeriškoji filosofija, kuri nurodo žmogaus buvimo prasmę su kitais žmonėmis. Ir buvimą ne kūnišką, bet pereinantį į transcendentalumą, kuomet buitis žengia į antrą planą, o žmonės išvien atsiduria būties plotmėje. Tik tokiame buvime įmanomas slaugytojo jautrumas kitų jautrumui bei tikroji šios profesijos prasmė. Gebėjimas šias būsenas valdyti, išlikti jautriu ir sugebėti apsaugoti save - šiuolaikinio sveikatos profesionalo požymis (30).
D. Goleman teigia, kad EI svarbus ypač tomis akimirkomis, kai žmogų užplūsta neigiamos emocijos. Kuo EI aukštesnis, tuo žmogus patiria daugiau laimės būsenų, o sunkiomis akimirkomis sugeba išlaikyti pusiausvyrą (7). Slaugytojui pusiausvyros išlaikymas ypač svarbus dėl jo pareigų sudėtingumo (naktinės ir ilgos pamainos, kontaktas su kančia ir mirtimi, sielvartu, kitų sociumo dalyvių neigiama emocija) bei pacientų lūkesčių pateisinimo. Slaugos specialistas kiekvieną darbo dieną dalyvauja santykių sistemoje, kurią galima įvardinti kaip Aš ir Kiti (42). Netinkamas susitvarkymas su
25 savimi ir kitais sukelia grėsmę santykių kokybei (43). Aš - akcentuojama slaugytojo fizinė ir emocinė sveikata, identitetas, Kiti - sociume esantys dalyviai, kurių fizinė, emocinė sveikata bei jų identitetas turi būti saugomi ir gerbiami. Slaugos kokybė egzistuoja tik tuomet, kai nė vienos Aš ir Kiti pusės interesai nebūna pažeisti. Todėl savaime tampa akivaizdu, kokiame sudėtingame mechanizme atsiduria slaugytojas, o tuo pačiu ir pacientas. Pagal S. Newcomb komunikacijos modelį, slaugytojo socialiniai santykiai vyksta organizacijos viduje, tačiau juos veikia ir išorinė aplinka. Santykiai sociume turi įtakos slaugytojo vykdomai veiklai ir žinoma emocinei savijautai - tai derinimasis prie organizacijos vidaus taisyklių, vertybių ir kultūros, santykių palaikymas tarp bendradarbių, pacientų bei jų artimųjų ir sąveika su išorine aplinka - šeima, įstatymais, visuomenės nuomone ir pan. (42). Tai sistema, kurioje santykiai tarpusavyje yra priklausomi. Keičiantis vienai dalyvio pusei, keičiasi kita. Remiantis EI teorija, slaugytojui būtina ugdyti emocines kompetencijas tam, kad galėtų adekvačiai reaguoti į socialiniame tinkle vykstančius reiškinius taip užtikrinant kokybiškas medicinines paslaugas bei viso sociumo, įskaitant ir save, emocinį stabilumą (44). Tam reikalingi bendravimo įgūdžiai, kurie dirbant grupėje padėtų pasiekti bendrų tikslų, suvokti savo ir kitų žmonių požiūrį į problemas (42). Šiems tikslams pasiekti svarbus gebėjimas tinkamai iškoduoti komunikacijos dalyvių siunčiamą informaciją. Taigi, kad komunikacija vyktų sklandžiai, grįžtame prie tokių emocinių kompetencijų kaip savimonė, savikontrolė, socialinis sąmoningumas ir santykių valdymas.
Slaugos etines vertybes ir apibrėžimus literatūroje nagrinėjusių mokslininkų grupė pateikia išvadas, jog slaugytojai, kaip vieni iš sveikatos sistemos paslaugų teikėjų grandžių, savo pacientams bei artimiesiems privalo užtikrinti šiuos dalykus (45):
žmogaus orumas - paciento privatumas tyrimų metu, įsitikinimų ir pažiūrų pagarba;
socialinis teisingumas - ne tik galimybė gauti vienodą prieigą prie SPP, bet ir nepatirti diskriminacijos dėl gyvenimo būdo, socialinės padėties ir pan.;
altruizmas - nesavanaudiškumas slaugytojo profesinėje veikloje;
preciziškumas - medicininių paslaugų kokybė, palengvinimas kančios ir skausmų metu;
atsakomybė - atliekant medicinines paslaugas bei pacientų mokyme sveikatos klausimais;
žmogiškieji santykiai - mandagumas, konfidencialumas, tarpusavio pasitikėjimas, užuojauta;
profesinė kompetencija - siekis tobulėti ir vadovautis lavinant kritišką mąstymą bei naudotis mokslo įrodymais pagrįstos medicinos žiniomis;
26 Daugėjant įrodymais pagrįstų analizių, jog sėkmė darbe priklauso ne tik nuo IQ, bet ir nuo kito veiksnio įvardintu EI, didėja ir susidomėjimas kaip šį fenomeną ugdyti. EI įtaką sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atliekamo darbo kokybei tirianti amerikiečių mokslininkų grupė analizuoja mokslinius tyrimus, kodėl kai kuriems medikams labiau pavyksta suartėti su pacientais ir išanalizavę literatūrą prieina išvados, jog taip yra dėl aukštesnio EI, kurio dėka pagerėja profesiniai pasiekimai bei santykiai su pacientu (44). Atliktame tyrime nustatyta, jog aukštas EI susijęs su didesniu streso toleravimu bei gebėjimu jausti pasitenkinimą darbe. Tyrime plačiai apžvelgta D. Goleman analizė, prieita išvados, kad medicinos darbuotojams vienas svarbiausių gebėjimų - generuoti, pripažinti, išreikšti, suprasti savo ir kitų emocijas tam, kad galėtų sėkmingai susidoroti su aplinkos reikalavimais ir spaudimu. Taip pat pabrėžiamos tokios savybės kaip nuotaikos valdymas, pasitenkinimas gyvenimu bei turtingesni socialiniai ryšiai. Analizėje daromos išvados, kad EI teigiamai veikia žmogaus gyvenimo kokybę. Kaip pavyzdys paminėta švietimo sistema, kurioje aukštesnį EI turintys asmenys lengviau įveikdavo užduotis, palaikydavo gerus tarpusavio santykius su draugais, bet buvo atsparesni žalingiems potraukiams. Tyrime mokslininkai daro išvadą, kad labai svarbi medikų ne tik klinikinė kompetencija, bet ir bendravimo. Mokėdami perprasti pacientų ar jų artimųjų emocijas ir priežastinius ryšius, medicinos darbuotojai galėtų ne tik išvengti ar sugebėti spęsti konfliktus, bet padidintų pacientų pasitenkinimo paslauga lygį. Tai užtikrintų geresnes gydymo prognozes, o tuo pačiu suteiktų patrauklumą ir organizacijai, kuris konkurencingoje aplinkoje ypač reikšmingas. Ne tik klinikinių gebėjimų lavinimą, bet ir emocijų svarbą nurodo tarp absolventų atliktas tyrimas Mastrichte 2009-2012 m. (46). Tyrimo metu buvo pateiktos išvados, kurios nurodo, kad EI turi būti ugdomas, siekiant kokybiškesnio bendravimo su medicinos klientais.
Nuo 1970 ųjų metų yra analizuojamas perdegimo darbe sindromas. Kai kuriose Europos šalyse (pvz. Švedija) patiriantiems šį sindromą nustatoma medicininė diagnozė. Šį pavadinimą psichoanalitikas H. J. Freudenbergeris (1974) pasiskolino iš narkotikus vartojančių žmonių ir nurodė, ką jaučia perdegimo sindromą patyręs žmogus - emocinį išeikvojimą, motyvacijos nebuvimą (37). Pastarosios savybės ypač svarbios EI dalys. Sunku būtų teigti, kad perdegimo sindromą darbe patiriančių asmenų mažesnis EI, tačiau daryti prielaidą, jog EI reikšmingas siekiant išvengti šio sindromo - galima.
27 1.4. Ryšys tarp emocinio intelekto ir konfliktų valdymo
Nors visų pirma slaugytojo darbas susideda iš kvalifikuotai atliktų medicininių manipuliacijų, gyvybinių funkcijų stebėjimo, vertinimo, tačiau atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus lūkesčius, kurių aplinka tikisi iš slaugytojo, egzistuoja ir kiti dalykai, kuriuos slaugytojas turi gebėti atlikti. Slaugytojas darbo aplinkoje turi mažiausiai tris adresatus, su kuriais turi palaikyti glaudų santykį. Be minėtų adresatų yra ir pats slaugytojas, kuris turi nuolat save stebėti, analizuoti ir svarbiausia kontroliuoti. Slaugytojas komunikuodamas su visais išvardytais adresatais turi gebėti suvokti, įvardinti verbalinę ir neverbalinę adresatų kalbą, įsijausti į kiekvieno jų asmeniškas situacijas, suvokti elgesio priežastis, sugebėti suvaldyti kilusius nesutarimus. Tuo pačiu laiku slaugytojas tą patį turi sugebėti padaryti ir su savimi, nepamiršant klinikinių manipuliacijų vykdymo bei paciento sveikatos būklės stebėjimo. Taigi, per tą patį laiko tarpą slaugytojas atlieka labai daug operacijų. Esant tokiam sudėtingam mechanizmui, konfliktai darbo aplinkoje tiesiog užprogramuoti, todėl EI sąlygotos emocinės kompetencijos vaidina reikšmingą vaidmenį. Vykstant kontaktui su adresatais, norint išvengti konfliktus sukeliančių komunikacijos trukdžių, kuriems įtaką turi ne tik emocinis nestabilumas, nejautrumas, galbūt profesinis nekvalifikuotumas, bet ir trukdžiai atsirandantys dėl lytiškumo, amžiaus, padėties santykyje su kolegomis, pacientais ar jų artimaisiais, slaugytojas iš esmės balansuoja nuolatinėje konfliktų erdvėje (47). Tai nurodo, kiek svarbios įgytos akademinės žinios, slaugytojo pasaulėvokos gilumas bei emocinių kompetencijų turėjimas ir jų ugdymas. Galima teigti, kad santykių kokybę didžiąja dalimi nulemia slaugytojų emocinis intelektas.
Apibendrinant suponuojama išvada, kad EI ir konfliktų valdymas susiję reiškiniai. Iš mokslininkų teorinės studijos apie EI, konfliktus, jų valdymo būdus galima daryti išvadą, kad EI tiesiogiai susijęs su gebėjimu valdyti konfliktus. Vidinis konfliktas, bręstantis žmogaus viduje dažnai perauga į nesutarimą su vienu, keliais ar grupe asmenų. Dėka EI, slaugytojas turi galimybę išlaikyti vidinę ramybę, kuri reguliuoja visus kitus žmogaus jausmus taip sukurdama emocinį stabilumą net sudėtingose situacijose. Slaugytojas, ugdydamas savo savimonę, empatiškumą ne tik gali daryti įtaką ligonio fizinei ar emocinei sveikatai, tačiau gali modeliuoti ir visos komandos emocinę būklę ir ugdyti kolektyvo EI. Stabilumas, kaip ir isterija, turi užkrečiamąjį poveikį. Kitaip elgtis šalia emociškai stabilaus, gerbiančio kito žmogaus pasaulėvoką, net pačiam emociškai nestabiliausiam asmeniui būna sudėtinga (48). EI reikšmingas tuo, kad darbuotojas, turėdamas darbo santykius su kitais žmonėmis jaučiasi atsakingas už kolektyve esančią atmosferą (7). Toks suvokimas suteikia galimybę sukurti emociškai stabilią darbo aplinką, kurioje savo pareigas atlieka nesuvaržyti, emociškai laisvi, nebijantys savarankiškai mąstyti,
28 empatiški, suvaldantys save ir situaciją slaugytojai (48). Savarankiškas ir laisvas mąstymas ypač tiesiogiai siejasi su emociniu intelektu. Dažnai baiminantis paprieštarauti sergančio vaiko mamai ar gydytojui dėl manipuliacijos - pasiekiami ypač neigiami rezultatai sveikatos ar net gyvybės prasme. EI - suteikia gebėjimą valdyti šias sudėtingas situacijas (7).
Gebėjimas suprasti ir tiksliai įvardinti savo vidines būsenas įvairiose situacijose, emociškai save kontroliuoti, įsijausti į kito žmogaus padėtį taip suvokiant ligonio ar jo artimųjų išgyvenimus, išvengti moralizavimo kitų atžvilgiu, priimti klientus, kolegas tokius, kokie jie yra - iš esmės galima sukurti santykius, kuriuose dekonstruktyvūs konfliktai paprasčiausiai neegzistuoja. Tai tiesiogiai įrodo EI svarbą slaugytojo darbe.
29
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimo dalyviai ir eiga
Siekiant įvertinti terapinio ligų profilio slaugytojų emocinio intelekto raišką ir konfliktų valdymo strategijas bei jų sąsajas, tyrimas buvo vykdomas Šiaulių Respublikinėje ligoninėje, terapinio profilio skyriuose 2015 m. liepos - lapkričio mėnesiais.
Tyrime dalyvavo 2015 m. liepos - lapkričio laikotarpiu terapiniuose profiliuose dirbančios slaugytojos, kurių tiriamuoju laikotarpiu buvo apie 201.
Tyrimo imtis sudaryta remiantis 95 proc. pasikliovimo lygmeniu bei 5 proc. paklaidos tikimybe (p). Imtis skaičiuojama naudojantis statistinio paketo EpiInfo 6 skaičiavimo programa STATCALC. Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad statistiškai reikšmingų rezultatų reprezentatyvi imtis - 132 slaugytojai, dirbantys terapinio profilio skyriuose. Respondentams buvo išdalinta apie 180 anketų. Atlikus tyrimą gautos 137 anketos, iš kurių 131 buvo naudojama statistinėje analizėje. Bendras atsako dažnis - 76 proc.
Tyrimo metodai
Tyrimas buvo atliekamas pasirinkus kiekybinį metodą - anoniminę anketinę respondentų apklausą. Buvo pasirinktas paprastasis atsitiktinės atrankos būdas ̶ minėtu laikotarpiu anketos paliekamos tyrime dalyvavusių skyrių slaugytojų postuose, todėl visi vykdomame tyrime slaugytojai turėjo tokias pat galimybes atrankai. Instrumento patikrinimui buvo atliekama kontrolinė apklausa, kurioje dalyvavo apie 20 slaugytojų iš skyrių, nedalyvavusių pagrindiniame tyrime. Nepastebėjus klausimyno trūkumų ir sunkumų respondentams jas pildant, buvo pradėtas tyrimas, kurio metu buvo užtikrintas tyrime dalyvavusių anonimiškumas, o surinkti duomenys yra konfidencialūs ir naudojami tik šiame moksliniame darbe.
Tyrimas atliktas laikantis tyrimų etikos principų, gavus įstaigos vadovo leidimą atlikti apklausą bei biomedicinos etikos komisijos leidimą (priedai, 7, 8 priedai).
Tyrimui naudota anoniminė anketa, kurią sudarė šios dalys:
1. Emocijų bei socialinių kompetencijų klausimynas (angl. emotional and social competency inventory - ESCI-U). Tyrimui naudojama universitetinė versija. Tai klausimynas, skirtas vertinti
30 socialinio intelekto kompetencijas, kurių yra 4 pagrindinės grupės: savimonės (emocinis savęs pažinimas), savęs valdymo (orientacija į pasiekimus, prisitaikymas, emocinė savęs kontrolė, pozityvus požiūris), socialinio sąmoningumo (empatija, organizacijos supratimas) ir santykių valdymo (konfliktų valdymas, rengimas ir mentorystė, įtaka, įkvepianti lyderystė, komandinis darbas) bei kognityvinės kompetencijos - sisteminis mąstymas bei problemų identifikavimas (49). Klausimynas sudarytas iš 70 klausimų, į kuriuos respondentas atsako pasirinkdamas skalėje niekada-retai-kartais-dažnai-visada. Siekdami nustatyti klausimyno vidinį suderinamumą, kiekvienai iš 14 skalių buvo apskaičiuoti Cronbach Alfa koeficientai. Visų skalių atvejais Cronbach Alfa koeficientai yra pakankamai aukšti (>0,7), kas rodo, jog klausimynas patikimas. Atsakymai sumuojami pagal instrumento lentelę.
2.1 lentelė. Emocinio intelekto skalių Conbach Alfa
Kompetencija Conbach Alfa
Emocinis savęs pažinimas 0,793
Orientacija į pasiekimus 0,779
Prisitaikymas 0,862
Emocinė savęs kontrolė 0,893
Pozityvus požiūris 0,846 Empatija 0,834 Organizacijos supratimas 0,809 Konfliktų valdymas 0,794 Rengimas ir mentorystė 0,844 Įtaka 0,766 Įkvėpianti lyderystė 0,882 Komandinis darbas 0,863 Sisteminis mąstymas 0,812 Problemų identifikavimas 0,856
2. Antrasis klausimynas sudarytas darbo autorės pagal D. Goleman emocinio intelekto studiją. Respondentų buvo prašoma atsakyti į 34 teiginius, susijusius su nuomone apie turimas emocines kompetencijas (šio klausimyno Cronbah Alfa buvo pakankamai aukštas ir sudarė 0,953). Į
