PERSONALO, ATLIEKANČIO ANESTEZIJĄ UŽ OPERACINĖS RIBŲ, SAUGIOS DARBO APLINKOS VERTINIMAS

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS ANESTEZIOLOGIJOS KLINIKA

SILVIJA DAUGĖLAITĖ

PERSONALO, ATLIEKANČIO ANESTEZIJĄ UŽ OPERACINĖS

RIBŲ, SAUGIOS DARBO APLINKOS VERTINIMAS

Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas Prof. Dr. Diana Bilskienė

(2)

TURINYS

1. SANTRAUKA ... 3

2. SUMMARY ... 4

3. PADĖKA ... 5

4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

6. SANTRUMPOS ... 6

7. SĄVOKOS ... 6

8. ĮVADAS ... 7

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8

10. LITERATŪROS ANALIZĖ ... 9

10.1 Kintanti anesteziologo darbo aplinka ... 9

10.2 Anestezijos, taikomos ne operacinėje, saugumas ... 10

10.3 Anestezija magnetinio rezonanso tomografijos metu ... 12

10.4 Magnetinio rezonanso tyrimo aplinkos pavojai ir saugumas... 13

11. TYRIMO METODIKA ... 14

11.1 Tyrimo objektas ... 14

10.2 Tiriamųjų įtraukimo ir atmetimo į tyrimą kriterijai ... 14

11.3 Tyrimo organizavimas ... 14

11.4 Tyrimo instrumentas ... 15

11.5 Statistinė duomenų analizė ... 15

12. REZULTATAI ... 16

12.1 Tiriamųjų socialinė-demografinė charakteristika ... 16

12.2 Respondentų darbo ypatumų analizė ... 17

12.3 Pacientų apžiūra, informavimas apie procedūros eigą, paruošimas procedūrai ir respondentų elgsenos ypatumai MRT anestezijos metu ... 18

12.4 Anestezijos MRT darbo aplinkos saugumo vertinimas ... 20

12.5 Tiriamųjų demografinių, darbo patirties veiksnių ir darbo aplinkos sąsajos ... 23

13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33

14. IŠVADOS ... 35

15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 36

16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 36

(3)

1. SANTRAUKA

Personalo, atliekančio anesteziją už operacinės ribų, saugios darbo aplinkos vertinimas Silvija Daugėlaitė

Baigiamasis vientisųjų medicinos studijų magistro darbas

Tyrimo tikslas: įvertinti anesteziją už operacinės ribų atliekančio personalo darbo aplinkos saugumą, atsižvelgiant į demografinius, darbo patirties ir darbo aplinkos veiksnius.

Uždaviniai: 1) Išanalizuoti anesteziją LSMUL KK magnetinio rezonanso tomografijos tyrimuose teikiančio personalo ypatumus, atsižvelgiant į demografinius ir darbo patirties veiksnius. 2) Įvertinti respondentų nuomonę apie anestezijos saugumą, atliekant anesteziją LSMUL KK magnetinio rezonanso tomografijos tyrimuose. 3) Nustatyti tiriamųjų demografinių, darbo patirties veiksnių ir nuomonės apie anestezijos saugumą magnetinio rezonanso tomografijos tyrimuose sąsajas.

Metodika: Kiekybinis stebėjimo analitinis momentinis tyrimas. Tyrime dalyvavo LSMUL KK Anesteziologijos klinikos gydytojai, gyd. rezidentai ir slaugytojai. Darbuotojai pildė elektroninę anketą, kurią sudarė demografiniai, darbo patirties, darbo aplinkos saugumo klausimai.

Rezultatai: Tyrime dalyvavo 90 LSMUL KK Anesteziologijos klinikos darbuotojų. Beveik pusė (44,4 proc.) apklaustųjų anestezijos MRT iš viso neatlieka. Dėl šios priežasties buvo vertinami tik atliekančių (n-50) anesteziją MRT respondentų atsakymų duomenys. Daugiau nei pusei (54 proc.) respondentų, atliekant anesteziją MRT tyrimui, užtenka laiko paciento apžiūrai ir anamnezės surinkimui, 72 proc. - paaiškinti apie procedūros atlikimo eigą. Dėl paciento būklės procedūros metu baiminasi 62 proc. respondentų. Didžiausią nerimą anestezijos MRT metu apklaustieji jaučia dėl kvėpavimo takų valdymo (laringinės kaukės pasislinkimo, hipoksijos). Dauguma respondentų baiminasi dėl sudėtingos prieigos prie pacientų ir anestezijos gylio. Pusė ar net mažiau respondentų sutiko su pateiktais teiginiais apie anestezijos/darbo aplinkos saugumą. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai daugiau vyresnio amžiaus darbuotojų didžiąją dalį darbo aplinkos veiksnių, vertino saugiais, lyginant su jaunesniais.

Išvados: 1) Anesteziją LSMUL KK magnetinio rezonanso tyrimuose daugiausia atlieka 31-40 m. amžiaus moterys, turinčios mažiau nei 5 metų arba daugiau nei 21 metų darbo stažą, teikiantios anesteziją pacientams vienoje gydymo įstaigoje, dirbančios 1 etato darbo krūviu ir dauguma dažniau dirbančios dienos metu. 2) Atliekant anesteziją magnetinio rezonanso tyrimuose LSMUL KK personalui nėra užtikrinama pakankamai saugi darbo aplinka, nes tik pusė ar net mažiau respondentų dažniausiai sutiko su pateiktais teiginiais apie anestezijos/darbo saugumą. Taip pat buvo nurodoma, kad yra iš dalies nepatogi prieiga prie skubios pagalbos reikmenų (defibriliatoriaus, vaistų ar kitų reikmenų, skirtų

(4)

gaivinimui), neišvystyta transportavimo sistema, kuri užtikrintų saugų pervežimą į poanestezinę palatą, ne visas personalas yra informuotas apie adekvatų evakuacinį išėjimą paciento kritinės būklės atveju. 3) Vyresni, dirbantys daugiau nei vienoje gydymo įstaigoje, ir dirbantys LSMUL KK Neurochirurgijos anesteziologijos skyriuje bei anesteziją atliekantys Neurologijos korpuse esančiame MRT statistiškai reikšmingai labiau teigiamai vertina savo darbo aplinkos saugumą.

2. SUMMARY

Work Environment Safety Assessment of Non-Operating Room Anesthesia Silvija Daugėlaitė

Master thesis

The aim of this study was to determine and evaluate work environment safety of non-operating room anesthesia considering the demographic, work experience and specific work environment factors. The tasks of the research were to determine and evaluate 1) magnetic resonance tomography personnel demographic and work experience characteristics at Lithuanian University of Health Sciences Hospital Kauno Klinikos (LUHSH KK). 2) how a safe anesthesia is ensured in magnetic resonance tomography LUHSH KK. 3) the correlating features between the personnel demographic characteristics, work experience and anesthesia safety in magnetic resonance tomography.

Methods: quantitative observational questionnaire study involved personnel (doctors, resident doctors, nurses) of the LUHSH KK Anesthesiology clinic. The staff were required to fill in a questionnaire including demographic, work experience and safety of their work environment questions.

Results/Disscussion: The study involved 90 members of staff from the LUHSH KK Anesthesiology clinic. Almost half (44,4 %) of the participants do not perform anesthesia during MRI scans. The study analysis is based on the staff (n-50) which performs anesthesia during MRI scans. More than half (54 %) of the study participants feel that they have enough time to collect a medical history and perform a physical examination, 72 % find they have enough time to inform the patient about the procedure. 62 % of the participants feel worried about the patient’s condition during the scan. The staff is mainly concerned about airway management (laryngeal mask displacement, hypoxia), difficult access to the patient and depth of anesthesia. Only less than half of the staff evaluated the work environment as safe. A statistically significant portion of older age participants evaluated their work environment safe, when

(5)

Conclusion: 1) Anesthesia during magnetic resonance tomography is usually administered by female personnel, most of the staff is the 31-40 age group, with working experience up to 5 years or more than 21 years, the personnel is mainly working full time at one institution and usually during daytime. 2) Safety is not fully ensured during magnetic resonance tomography anesthesia at LUHSH KK. The main issues concern emergency equipment accessibility (defibrillator, drugs or other equipment required for resuscitation), patient transportation system which should ensure a safe and clear passage to a post-anesthesia ward, the staff is not properly informed about evacuation procedures when dealing with critical condition patients. 3) Study found that staff which is: older, working more than in one facility, working at LUHSH KK Neurosurgery anesthesiology department and performing anesthesia in the MRI room located in Neurology ward evaluated their work environment statistically significantly as more safe.

3. PADĖKA

Už pagalbą ir patarimus ruošiant BMD tyrimą dėkoju darbo vadovei prof. dr. Dianai Bilskienei bei prof. dr. Aušrai Petrauskienei.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Darbo autorei interesų konflikto nebuvo.

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

(6)

6. SANTRUMPOS

ASA - Amerikos anesteziologų draugija (ang. - The American Society of Anesthesiologists) EKG - elektrokardiografija

JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos

LSMUL KK - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos MR - magnetinis rezonansas

MRT - magnetinio rezonanso tomografija SN – standartinis nuokrypis

SPĮ - sveikatos priežiūros įstaiga

VASPVT - Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba

7. SĄVOKOS

Feromagnetinės medžiagos - magnetinės medžiagos, kurioms magnetiniuose domenuose būdinga lygiagrečioji molekulių ar jonų magnetinių momentų orientacija (būdingos stiprios magnetinės savybės).

(7)

8. ĮVADAS

Išaugus anestezijos, atliekamos už operacinės ribų, atvejų skaičiui [1], nustatyta, jog letalių komplikacijų tikimybė atliekant anesteziją ne operacinėje yra du kartus didesnė nei atliekant anesteziją operacinėje, o tinkamas monitoravimas gali užkirsti kelią nepageidaujamiems įvykiams [5,6]. 2013 m. sukurtos Amerikos anesteziologų draugijos (ASA) gairės skatinančios saugią anesteziją ne operacinėje aplinkoje [8], tačiau anestezijos saugumas vis dar išlieka mažai tiriamas. Bendra darbų sauga yra viena iš svarbiausių darbo organizavimo sąlygų, kiekvienas darbuotojas turi teisę dirbti tinkamomis ir sveikomis sąlygomis. Todėl labai svarbu atsižvelgti ir į anestezijos saugumą už operacinės ribų, kad užtikrinti produktyvų darbą, efektyvią pacientų priežiūrą, sukurti pozityvią ir saugią darbo aplinką, pašalinti neigiamus veiksnius, apsaugoti sveikatos priežiūros darbuotojų ir pacientų sveikatą.

Stebint kiekvienais metais augantį Lietuvoje atliekamų MRT tyrimų skaičių [11,12], buvo pasirinkta tirti kaip anestezijos saugumą vertina MRT tyrimuose dirbantis ir anestezijas atliekantis personalas.

Išanalizavus medicininę literatūrą, autorė sukūrė originalų klausimyną. Atliktas kiekybinis stebėjimo analitinis momentinis tyrimas. Surinkti duomenys buvo analizuojami, pateikti rezultatai bei išvados.

Šio mokslinio tyrimo tikslas buvo nustatyti ir įvertinti saugios anestezijos veiksnius personalo, atliekančio anesteziją už operacinės ribų, atžvilgiu.

(8)

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas

Įvertinti anesteziją už operacinės ribų atliekančio personalo darbo aplinkos saugumą, atsižvelgiant į demografinius, darbo patirties ir darbo aplinkos veiksnius.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti anesteziją LSMUL KK magnetinio rezonanso tomografijos tyrimuose teikiančio personalo ypatumus, atsižvelgiant į demografinius ir darbo patirties veiksnius.

2. Įvertinti respondentų nuomonę apie anestezijos saugumą LSMUL KK magnetinio rezonanso tomografijos tyrimuose.

3. Nustatyti tiriamųjų demografinių, darbo patirties veiksnių ir nuomonės apie anestezijos saugumą magnetinio rezonanso tomografijos tyrimuose sąsajas.

(9)

10. LITERATŪROS ANALIZĖ

10.1 Kintanti anesteziologo darbo aplinka

Per paskutinius 20 metų chirurgijos ir anestezijos vystymasis lėmė didelius pokyčius anesteziologinėje praktikoje. Vienas iš ryškiausių pokyčių yra išaugęs anestezijos, atliekamos už operacinės ribų, atvejų skaičius. Chirurgijai pereinant prie mažiau invazinių technikų, laparoskopinėms ir robotinėms procedūroms pakeičiant atviras operacijas, ši tendencija stebima ir diagnostinės medicinos bei intervencinių procedūrų atvejais [1]. Nustatyta, kad šios procedūros sudaro apie trečdalį visų anesteziologinių paslaugų. Chang ir Urman savo publikacijoje apie anesteziją, atliekamą už operacinės ribų, atkreipė dėmesį, kad nustatytas reikšmingas tokios anestezijos atvejų augimas. 2010-2014 m. anestezijos už operacinės ribų atvejų padidėjo nuo 28,3 proc. 2010 metais iki 35,9 proc. 2014 metais (p < 0,001) [1]. Autoriai teigė, jog tikimasi, jog sekantį dešimtmetį anestezija už operacinės ribų sudarys daugiau nei 50 proc. visų anestezijos atvejų.

Norint išlaikyti reikiamus saugumo standartus anestezijai už operacinės ribų, anesteziologai turi prisitaikyti prie įvairios darbo aplinkos, įrangos, gydymo praktikų [2]. Vertinant naujas anestezijos už operacinės ribų vietas, svarbu atsižvelgti ir į anesteziologų poreikius, ir į prieinamus bei reikalingus techninius ir procedūrų prioritetus. Idealiu atveju anestezijos tarnyba turėtų būti įtraukta į projektavimą ir vietos parinkimą gydymo įstaigos planavimo etape, kad prieš kuriant naują vietą būtų atsižvelgta į visus specifinius anestezijos reikalavimus. Tai leistų geriau valdyti anestezijos priežiūrą ir išteklius [3]. Anestezijos už operacinės ribų aplinkoje anesteziologai susiduria su įvairiomis klinikinėmis situacijomis. Įvairios paslaugų sritys (10.1.1 lentelė) išplečia profesinius santykius, būdingus tradiciniam anesteziologo ir chirurgo bendram darbui. Kylančių problemų sprendimas apima klinikinius, finansinius, saugumo ir politinius klausimus [4].

10.1.1 lentelė. Sritys, kuriose atliekama anestezija už operacinės ribų (pagal Butterworth - Heinemann, 1997)

Eil. nr. Sritys

1. Radiologija

2. Intervencinė radiologija

3. Magnetinio rezonanso tomografija 4. Kompiuterinė tomografija

(10)

6. Širdies kateterizavimo ir elektrofiziologijos tyrimai 7. Endoskopija

8. Šeimos planavimo ir akušerijos skyrius 9. Skubios pagalbos skyrius

10. Litotripsija

11. Ambulatorinių procedūrų kabinetai (dermatologai, chirurgai, odontologai) 12. Elektrokonvulsinės terapijos skyrius

13. Intensyvios terapijos skyrius 14. Intervencinė pulmonologija

10.2 Anestezijos, taikomos ne operacinėje, saugumas

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) išnagrinėtų anesteziologinių ieškinių registras kaupia duomenis apie klinikinius atvejus, kai anesteziologinė tarnyba buvo pripažinta kalta, dėl pacientui įvykusių komplikacijų. Šio registro duomenimis, letalių komplikacijų tikimybė, atliekant sedaciją ar anesteziją už operacinės ribų, yra du kartus didesnė nei operacinėje (61 proc. ir 30 proc., p < 0,001). Didžiąją dalį komplikacijų sudarė nepageidaujami įvykiai, susiję su kvėpavimo sistema. Nustatytos komplikacijos – tai skrandžio turinio aspiracija, sunki intubacija, stemplės intubacija. Tyrimų/intervencinių procedūrų kabinetuose nepakankama ventiliacija ar oksigenacija buvo nustatyta 31 proc. atvejų, tuo tarpu operacinėje – tik 6 proc. pacientų. Nustatyta, kad iš dviejų trečdalių (66 proc.) pacientų, kuriems sedacija ar anestezija neoperacinėje baigėsi komplikacijomis, daugiau nei trečdaliui (35 proc.) geresnis monitoravimas galėjo užkirsti kelią nepageidaujamiems įvykiams [5, 6].

10.2.1 lentelė. Anestezijos už operacinės ribų komplikacijos (pagal Youn AM, Ko Y, Kim Y., 2015)

Eil. nr. Komplikacijos 1. Mirtis 2. Stridoras 3. Švokštimas 4. Kosėjimas 5. Aspiracija 6. Desaturacija 7. Alerginė reakcija 8. Apnėja

(11)

10. Hipotermija 11. Laringospazmas

12. Kvėpavimo takų obstrukcija 13. Sujaudinimas / delyras 14. Nepakankama anestezija 15. Su į/v susijusios komplikacijos 16. Neplanuotas intubavimas 17. Prailgėjusi anestezija 18. Gausi sekrecija

19. Nenumatytas gilus anestezijos lygis

20. Nenumatytas reversinių priemonių (antidotų) naudojimas 21. Vėmimas (ne virškinimo trakto procedūros metu)

22. Netikėtas Ambu maišo ventiliacijos poreikis

23. Skubios sedacijos / anestezijos konsultacijos poreikis

24. Neplanuota hospitalizacija arba padidėjęs priežiūros poreikis

25. Netikėtas širdies ritmo, kraujospūdžio, kvėpavimo dažnio pokytis 30 proc.

Minimalus anestezijos priežiūros stebėjimo standartas yra tas pats, nesvarbu, ar pacientui atliekama procedūra operacinėje, ar kitur ligoninėje. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl anestezijos sauga per pastaruosius 30 metų ženkliai padidėjo. Turėtų būti naudojami pagrindiniai elektrokardiogramos (EKG), kraujo spaudimo, deguonies prisotinimo, iškvepiamo anglies dioksido ir temperatūros (jei reikia) monitoriai [7]. Amerikos anesteziologų draugijos (ASA) gairės taikomos visai anestezijos priežiūrai, kurioje dalyvauja anesteziją už operacinės ribų atliekantis personalas (10.2.2 lentelė) [8]. Tai yra minimalios rekomendacijos, kurias bet kada galima viršyti, atsižvelgiant į anestezijos personalo sprendimą. Šios rekomendacijos skatina kokybišką pacientų priežiūrą, tačiau jų laikymasis negali garantuoti jokio rezultato konkrečiam pacientui. Šios gairės periodiškai peržiūrimos, kad būtų užtikrinta savalaikė technologijų ir praktikos raida. ASA standartų ir gairių turėtų būti laikomasi visur už operacinės ribų, išskyrus tuos atvejus, kai jų negalima pritaikyti atskiram pacientui ar tam tikros priežiūros aplinkoje [9].

(12)

10.2.2 lentelė. Amerikos anesteziologų draugijos (ASA) dokumento “Statement on Nonoperating Room Anesthetizing Locations” santrauka (2013)

1. Patikimas deguonies šaltinis.

2. Tinkamas ir patikimas atsiurbimo aparatas.

3. Tinkama ir patikima anestezijos dujų pašalinimo sistema.

4. Savaime išsipučiantis rankinis gaivinimo maišas, tiekiant mažiausiai 90 proc. deguonies, siekiant užtikrinti teigiamo slėgio ventiliaciją; tinkami anestezijos vaistai, reikmenys ir įranga pagal numatomą anestezinę priežiūrą; tinkama stebėjimo įranga, leidžianti laikytis „Pagrindinių anestezijos stebėsenos standartų“. Taikant inhaliacinę anesteziją, turi būti anestezijos aparatas, atitinkanti šiuolaikinius operacinės standartus.

5. Pakankamai elektros lizdų.

6. Tinkamas paciento, anestezijos aparato ir stebėjimo įrangos apšvietimas.

7. Pakanka vietos reikalingai įrangai ir personalui, galima operatyviai prieiti prie paciento, anestezijos aparato ir stebėjimo įrangos.

8. Skubių atvejų rinkinys su defibriliatoriumi, greitosios pagalbos vaistais ir kita įranga, reikalinga kardiopulmoniniam gaivinimui užtikrinti.

9. Pakankamai personalo, apmokyto padėti anesteziologui.

10. Laikomasi visų taikomų pastato bei įrenginių saugos reikalavimų standartų. 11. Numatyta tinkama poanestezinė priežiūra.

10.3 Anestezija magnetinio rezonanso tomografijos metu

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – viena iš dažniausiai pastaruoju metu naudojamų diagnostinių priemonių. Pagrindiniai MRT pranašumai yra didelė vidinio minkštųjų audinių kontrasto skiriamoji geba ir gebėjimas pateikti vaizdus bet kurioje anatominėje plokštumoje, nenaudojant jonizuojančiosios spinduliuotės. Vaizdai generuojami naudojant magnetinius laukus ir radijo bangas [10].

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) turimais duomenimis, 2013 m. Lietuvoje buvo naudojama 33 MRT aparatai 13-oje sveikatos priežiūros įstaigų (SPĮ). Per 2013 m. viešosiose SPĮ buvo atlikta 37 110 MRT tyrimų [11]. Lietuvos SPĮ 2019 m. buvo naudojama 40 MRT aparatų. Per 2019 m. viešosiose SPĮ atliktas 93 471 MRT tyrimas [12].

MRT tyrimo metu paciento judesiai sukelia trukdžius, todėl pacientai turi nejudėti per visą tyrimo laikotarpį [13]. Kai kurie pacientai, vaikai ir suaugusieji, turintys judėjimo, mokymosi sutrikimų ar klaustrofobiją, MRT tyrimo metu negali išgulėti ramiai, todėl jiems reikia gilios sedacijos ar bendros anestezijos. Anestezija, atliekant MRT tyrimą, yra priemonė, užtikrinanti tyrimo kokybę. Nuolatinis stiprus magnetinis laukas ir ribota prieiga prie paciento reiškia, kad anestezijos atlikimas MRT metu gali sukelti tam tikrų problemų [14].

(13)

10.4 Magnetinio rezonanso tyrimo aplinkos pavojai ir saugumas

Visos feromagnetinės medžiagos, esančios magneto traukos lauke, yra visada traukiamos link magneto centro, net ir nevykstant MRT tyrimui. Net ir mažiausi daiktai, veikiami MRT magnetinio lauko, gali tapti pavojingais. Svetimkūniai gali būti išplėšiami iš audinių ir sukelti kraujavimą, ypatingai esantys šalia akių arba kraujagyslių. Širdies stimuliatoriai, defibriliatoriai, neurostimuliatoriai ir kiti prietaisai dėl magnetinio lauko gali sugesti. Elektrai laidžios medžiagos gali įkaisti ir nudeginti. Todėl prieš patenkant į MRT tyrimo zoną būtina atidi įrangos, personalo ir pacientų patikra [15].

Pacientų saugumas. Visi pacientai turi būti tikrinami dėl prietaisų ir implantų, kurie yra kontraindikacija MRT tyrimui. Tai yra MRT skyriaus atsakomybė. Pagal vietos taisykles, yra nustatomas atsakingas asmuo ar asmenys už magnetinio rezonanso (MR) tyrimo saugumą [16]. Atranka yra ypač svarbi pacientams, kurie yra perkelti iš intensyviosios terapijos skyriaus, ir tiems, kurie negali pateikti tikslios anamnezės. Prieš pradedant procedūrą, svarbu tiksliai įvertinti bet kokių medicininių implantų, esančių paciento kūne, buvimą ir saugumą MRT metu.

MR tyrimo saugumo požiūriu visa įranga ir implantai skirstomi į tris kategorijas: „MR saugus“ - tai reiškia, kad nėra medžiagos, kuri bet kuriame magnetiniame lauke keltų pavojų; „MR sąlyginis” - tai reiškia, kad saugu atlikti tyrimą tam tikromis gamintojo nurodytomis sąlygomis; arba „MR nesaugus” - tai reiškia nepriimtiną riziką pacientams ar personalui, jei yra naudojami MR aplinkoje [16, 17, 18]. Triukšmo pavojus. Vykstant MRT tyrimui, MRT aparato skleidžiami garsai gali viršyti 80 dB ir pažeisti klausą. Jungtinės Karalystės rekomendacijose nurodoma, kad visi MRT kambaryje esantys žmonės turėtų būti aprūpinti MR apsauga nuo keliamo triukšmo [19, 20, 21]. Tam tikslui galima naudoti tiek ausų kištukus, tiek ausines. Ausų apsauga yra ypač svarbi pacientams, kuriems atliekama anestezija MRT aplinkoje, nes jie negali pranešti apie patiriamą diskomfortą dėl triukšmo. Darbuotojai turėtų būti mokomi pasirinkti ir naudoti klausos apsaugas ir sau, ir pacientams. Tyrimus atliekant su 3 T galingumo MRT aparatu, galimi laikini klausos sutrikimai net ir naudojant ausų apsaugas. Todėl turi būti naudojama veiksminga klausos apsauga ir būtina įspėti pacientus bei darbuotojus apie šį pavojų [22, 23].

Įranga ir paciento stebėsena. Anestezijos stebėsena ir įrangos funkcionalumai MR aplinkoje turėtų būti tokie patys, kaip operacinėje [24]. Ne operacinėje naudojama įranga gali skirtis nuo naudojamos kitur, todėl anesteziologai ir kitas personalas turėtų būti susipažinę su galimais įrangos skirtumais. MR saugumo ekspertas turėtų nustatyti ir pažymėti saugią erdvę kiekvienam MR aplinkoje naudojamam prietaisui. Dažnai naudojamas saugaus atstumo žymėjimas ant grindų [15].

Prieigos prie paciento kontrolė. Svarbus geras paciento matomumas (langas ar ekranas, apšvietimas) ir galima greita personalo prieiga paciento kritinės būklės atveju [15]. Širdies sustojimo atveju, pacientas turėtų būti nedelsiant evakuotas iš MR aplinkos dėl specializuotos pagalbos poreikio [25].

(14)

11. TYRIMO METODIKA

11.1 Tyrimo objektas

Tiriamieji - savanoriškai tyrime sutikę dalyvauti sveikatos profesionalai (gydytojai, gyd. rezidentai, slaugytojai), dirbantys LSMUL KK Anesteziologijos klinikoje bei atliekantys anesteziją magnetinio rezonanso tyrimuose. Kadangi tyrimas buvo vykdomas COVID-19 pandemijos metu, tiriamųjų imtis nebuvo apskaičiuota. Dalyvauti tyrime buvo nutarta pakviesti visus Anesteziologijos klinikoje dirbančius specialistus, tai yra apklausai pasirinkta patogioji imtis, nes atsitiktinės imties pandemijos sąlygomis nesitikėta sudaryti.

10.2 Tiriamųjų įtraukimo ir atmetimo į tyrimą kriterijai Įtraukimo kriterijai:

1. LSMUL KK Anesteziologijos klinikos gydytojai, gyd. rezidentai ir slaugytojai. 2. Profesionalai, atliekantys anesteziją magnetinio rezonanso tyrimuose.

3. Asmenys, savanoriškai sutikę dalyvauti tyrime.

Atmetimo kriterijai:

1. Gydytojai, gydytojai rezidentai ir slaugytojai dirbantys ne LSMUL KK Anesteziologijos klinikoje. 2. Gydytojai, gydytojai rezidentai ir slaugytojai, neatliekantys anestezijos magnetinio rezonanso tyrimuose.

3. Asmenys, atsisakę dalyvauti tyrime.

11.3 Tyrimo organizavimas

Planuojant tyrimą, darbo autorė analizavo mokslinę literatūrą, parengė originalų klausimyną. LSMU Bioetikos centras davė leidimą tyrimui Nr. BEC-MF-63 (2020-10-09) (1 priedas) ir patvirtino darbo autorės savarankiškai šiam tyrimui sukurtą klausimyną. Šio klausimyno pagrindu buvo sukurta elektroninė anketos versija, kuri buvo išsiųsta visiems LSMUL KK Anesteziologijos klinikos darbuotojams elektroniniu paštu. Būsimo tyrimo vykdymas buvo suderintas su LSMUL KK administracija, gautas leidimas tyrimui.

Atliktas kiekybinis stebėjimo analitinis momentinis tyrimas. Anketinė apklausa buvo vykdoma penkis mėnesius. Kadangi anketą užpildė nedaug respondentų, į specialistus buvo kreipiamasi pakartotinai. Apklausos anketa buvo siunčiama 2 kartus: pirmą kartą - 2020-11-26 ir pakartotinai - 2021-03-01 dienomis.

(15)

11.4 Tyrimo instrumentas

Tyrimo instrumentas – anoniminė anketa.

Anketos sandara. Anketa sudaryta iš 4 dalių. Pirmoje dalyje tiriamieji turėjo nurodyti savo demografinius duomenis: amžių, lytį, pareigas, darbo stažą metais, keliose sveikatos priežiūros įstaigose dirba, teikdami anesteziją pacientams, pagrindinė darbo vieta, kokiu etatiniu krūviu, kokiu paros metu dirba. Darbuotojai, atsakę jog anestezijų MRT neatlieka, toliau anketos nebepildė. Antrojoje anketos dalyje tiriamieji atsakė apie savo darbo ypatumus: kokiame korpuse atlieka MRT, anestezijos MRT tyrimo skubumą, MRT taikomus anestezijos metodus, anestezuojamų MRT pacientų amžių, ASA klasę, bei kur perkelia pacientus po anestezijos MRT. Trečioje dalyje respondetai vertino pasiruošimo anestezijai MRT saugumą. Buvo teiraujamasi, ar prieš atliekant anesteziją MRT užtenka laiko paciento anamnezės surinkimui bei apžiūrai, paciento informavimui, ar gauna raštišką (pasirašytą) paciento sutikimą, ar pacientas prieš anesteziją MRT turi į/v kateterį, ar baiminasi dėl paciento būklės ir kas kelia didžiausią nerimą. Respondentų nuomonei išsakyti buvo pasirinkta Liketro skalė. Ketvirtoje dalyje respondentai vertino darbo aplinkos saugumą atliekant anesteziją MRT (aprūpinimas ausų apsaugomis, aplinkos erdvumas bei pritaikymas personalui ir įrangai, pakankamas apšvietimas ir elektros instaliacija, patogi ir greita prieiga prie paciento bei priemonių ir t.t.) bei pasitenkinimą savo darbu MRT tyrimuose. Detali anketos forma pateikiama 2 priede.

11.5 Statistinė duomenų analizė

Duomenys surinkti internetinėje Google Forms platformoje. Po anketos sustabdymo, duomenys sugeneruoti ir iškelti į Microsoft Excel 2013 programą. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 24.0 programa. Imties požymių pasiskirstymui įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika: absoliutūs ir procentiniai dažniai. Kiekybiniai duomenys pateikti kaip aritmetiniai vidurkiai su standartiniu nuokrypiu (SN). Kintamųjų priklausomumui nuo demografinių kriterijų ir darbo patirties veiksnių patikrinimui taikytas Chi kvadratu (χ2) kriterijus. Siekiant patikrinti, ar yra ryšys tarp respondentų užimamų pareigų ir suvokiamos saugios darbo aplinkos atliekant anesteziją MRT, naudojome Pearson koreliacijos koeficientą.

Analizuojant duomenis buvo siekiama sumažinti kintamųjų skaičių, todėl respondentų pateikti atsakymų variantai buvo pergrupuoti. “Visiškai sutinku” ir “Iš dalies sutinku” į “Sutinku”; “Nei sutinku, nei nesutinku” į “Neturi nuomonės”; “Iš dalies nesutinku” ir “Visiškai nesutinku” į “Nesutinku”; o “Visada” ir “Dažnai” į “Dažniausiai”; “Kartais” į “Kartais”; “Retai” ir “Niekada” į “Beveik niekada”; pagal amžių buvo sugrupuoti į tris grupes: <30 m., 31-50 m., >50 m.

Tyrimo rezultatai pateikiami lentelėse. Požymiai laikyti statistiškai reikšmingais, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05.

(16)

12. REZULTATAI

12.1 Tiriamųjų socialinė-demografinė charakteristika

Tyrime dalyvavo 90 respondentų. Iš visų tyrime dalyvavusiųjų daugumą (88,9 proc.) sudarė moterys, kas devintas (11,1 proc.) dalyvavęs apklausoje buvo vyras. Iš atsakiusiųjų daugiau nei pusę (58,9 proc.) sudarė 40 metų ir jaunesni asmenys (12.1.1 lentelė). Didžiausia dalis apklausoje dalyvavusių turėjo iki 5 metų ir daugiau nei 21 metus darbo patirties (atitinkamai 38,9 proc. ir 25,6 proc.). Du trečdaliai (66,7 proc.) respondentų dirbo vienoje įstaigoje, daugiau nei ketvirtadalis (27,8 proc.) dviejose įstaigose, ir likusieji 5,5 proc. – trijose įstaigose.

12.1.1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal socialinius-demografinius veiksnius

Charakteristika N Proc. Lytis Vyras Moteris 10 80 11,1 88,9 Amžius (metais) <30 31-40 41-50 51-60 >61 28 25 22 12 3 31,1 27,8 24,4 13,3 3,4 Darbo stažas (metais) <5 6-10 11-15 16-20 >21 35 10 14 8 23 38,9 11,1 15,6 8,9 25,6

Tyrime dalyvavo 41,1 proc. gydytojų, 40 proc. slaugytojų, 18,9 proc. gydytojų rezidentų (12.1.2 lentelė). Iš atsakiusiųjų kiek daugiau nei pusė (54,4 proc.) dirbo LSMUL KK Centriniame anesteziologijos skyriuje (CAS), kas ketvirtas LSMUL KK Neurochirurgijos anesteziologijos skyriuje (NAS), beveik kas šeštas - LSMUL KK Akušerijos-ginekologijos ir intensyvios terapijos skyriuje (AGAITS). Didžiausia dalis - kas antras iš respondentų (48,9 proc.) dirbo 1,0, kas penktas – 1,25, kas aštuntas – 1,5, o kas septintas – mažiau nei 1,0 etato darbo krūviu. Didžiausia dalis (75,6 proc.) respondentų nurodė dažniausiai dirbantys dienos metu. Iš visų respondentų kas trečias (31,3 proc.) nurodė anestezijas MRT tyrimuose atliekantys nuolat, kas ketvirtas – epizodiškai (tik budėjimų metu).

(17)

12.1.2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo profilį ir krūvį

Charakteristika N Proc.

Darbo vieta LSMUL KK Centrinis anesteziologijos skyrius (CAS)

LSMUL KK Neurochirurgijos anesteziologijos skyrius (NAS) LSMUL KK Akušerijos - ginekologijos ir intensyvios terapijos skyrius (AGAITS) 49 25 16 54,4 27,8 17,8 Darbo krūvis <1 et. d. k.

1 et. d. k. 1,25 et. d. k. 1,5 et. d. k. >1,5 et. d. k. 13 44 19 11 3 14,4 48,9 21,1 12,2 3,4 Pareigos Gydytojas Rezidentas Slaugytoja 37 17 36 41,1 18,9 40,0

12.2 Respondentų darbo ypatumų analizė

Iš tyrimo rezultatų matyti, kad beveik pusė (44,4 proc.) apklaustųjų anestezijos MRT tyrimuose iš viso neatlieka. Dėl šios priežasties toliau darbe bus vertinami tik atliekančiųjų anesteziją MRT (n-50) atsakymų duomenys. Taip pat respondentai, atsakydami į kai kuriuos anketoje pateiktus klausimus, pasirinko ne vieną atsakymo variantą. Todėl 12.2.1 lentelės grafoje “N” yra nurodomas respondentų pateiktų atsakymų, o ne apklaustųjų skaičius.

Beveik du penktadaliai (42 proc.) respondentų nurodė anesteziją MRT atliekantys Neurologijos korpuse, beveik pusė (46 proc.) Traumų ir skubios pagalbos korpuse, kas aštuntas (12 proc.) – abiejuose korpusuose (12.2.1 lentelė). Daugiau kaip trečdalis (35 proc.) apklaustųjų anesteziją atlieka esant tiek planiniam, tiek skubiam MRT tyrimui, beveik ketvirtadalis (22 proc.) – tik planiniam, o dešimtadalis esant skubiam MRT tyrimo poreikiui.

Iš tyrimo rezultatų matyti, kad didžiausia atsakiusiųjų dalis (36,5 proc.) naudoja bendrosios anestezijos su laringine kauke (i-gel) metodą. Bendrosios intraveninės ir bendrosios endotrachėjinės anestezijos metodas respondentų taikomas maždaug po lygiai, atitinkamai 23,1 proc. ir 29,8 proc. Bendrosios kaukinės (veido kaukė) anestezijos apklaustieji MRT iš viso nenaudoja, o bendrąją anesteziją su laringine (klasikine) kauke naudoja kas dešimtas (10,6 proc.) iš respondentų.

Analizuojant duomenis, atsižvelgiant į pacientų amžiaus grupes, nustatyta, kad dauguma respondentų anesteziją MRT tyrimuose atlieka vaikams ir paaugliams (atitinkamai 16,7 ir 15,8 proc.), kiek mažiau – kūdikiams ir suaugusiems (po 14,7 proc.), ir mažiausiai – naujagimiams ir senjorams (atitinkamai 9,5 ir 12,3 proc.). Visoms amžiaus grupėms anesteziją atlieka maždaug du trečdaliai atsakiusiųjų (60,6 proc.). Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausia dalis (92,9 proc.) respondentų anesteziją MRT tyrimuose atlieka I-IV pacientų klasei pagal ASA, o V pacientų klasei pagal ASA anesteziją atlieka

(18)

tik kas ketvirtas respondentas. Po MRT su anestezija didžiausia dalis pacientų (62,7 proc.) perkeliami į palatą, maždaug trečdalis (28 proc.) – į Intensyvios terapijos skyrių (ITS), likusieji pacientai – keliami į Centrinio anesteziologijos skyriaus poanestezinės priežiūros palatą (CAS PAPP) ir/ar išleidžiami namo.

12.2.1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo MRT ypatumus

Charakteristika N Proc.

Anestezijos

atlikimo vieta Neurologijos korpuse Traumų ir skubios pagalbos korpuse Abiejuose korpusuose 21 23 6 42,0 46,0 12,0 Anestezijos MRT

atlikimo skubumas Planinis MRT Skubus MRT

Planinis ir skubus MRT 11 4 35 22,0 8,0 70,0 Anestezijos metodai

MRT tyrimo metu Bendroji intraveninė anestezija Bendroji kaukinė (veido kauke) anestezija Bendroji anestezija su laringine kauke (klasikine) Bendroji anestezija su laringine kauke (i-gel) Bendroji endotrachėjinė anestezija

24 0 11 38 31 23,1 0,0 10,6 36,5 29,8 Pacientų amžius Naujagimiai (0-1 mėn.)

Kūdikiai (1 mėn. - 1 m.) Vaikai (1-6 m.) Vaikai (6-12 m.) Paaugliai (12-18 m.) Suaugusieji (18-65 m.) Senjorai (> 65 m.) 24 37 42 41 40 37 31 9,5 14,7 16,7 16,3 15,8 14,7 12,3 Pacientų ASA

klasė ASA I ASA II ASA III ASA IV ASA V 38 45 49 39 13 20,6 24,5 26,6 21,2 7,1 Paciento perkėlimo vieta po anestezijos MRT Į palatą Į ITS Namo CAS PAPP 47 21 2 5 62,7 28,0 2,6 6,7

12.3 Pacientų apžiūra, informavimas apie procedūros eigą, paruošimas procedūrai ir respondentų elgsenos ypatumai MRT anestezijos metu

Analizuojant surinktus anketos 16-20 klausimų duomenis tiriamųjų atsakymai buvo vertinami 5 balų Liketro skale, kurioje atsakymų variantai buvo: “visada”, dažnai”, “kartais”, “retai” ir “niekada”.

Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad į klausimą, ar atliekant anesteziją MRT užtenka laiko paciento apžiūrai ir anamnezės surinkimui, teigiamai atsakė daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų, dešimtadaliui (10 proc.) atsakiusiųjų laiko neužtenka, o trečdaliui (34 proc.) - tik kartais (12.3.1 lentelė). Nustatyta, kad pacientui paaiškinti apie procedūros atlikimo eigą laiko užtenka daugumai (72 proc.)

(19)

užtenka tik kartais. Beveik visi (90 proc.) dalyvavę apklausoje atsakė, kad, prieš atlikdami anesteziją MRT tyrimui, gauna raštišką paciento sutikimą. Dauguma (80 proc.) respondentų teigė, kad pacientas prieš MRT dažniausiai jau turi įvestą intraveninį kateterį, tačiau kas penktas (20 proc.) iš respondentų nurodė, kad pacientai įvestą intraveninį kateterį turi kartais arba retai. Dėl paciento būklės procedūros metu baiminasi du trečdaliai (62 proc.) apklausoje dalyvavusių specialistų, dar ketvirtadalis (26 proc.) – kartais ir apie dešimtadalis (12 proc.) – retai.

12.3.1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymų variantus apie pacientų apžiūros, informavimo apie procedūros eigą, paruošimo procedūrai ir respondentų elgsenos ypatumus MRT anestezijos metu

Anketos klausimo

formuluotė Visada Dažnai Kartais Retai Niekada

Ar prieš atliekant anesteziją MRT užtenka laiko paciento anamnezės surinkimui, apžiūrai?

N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.

12 24 16 32 17 34 3 6 2 4

Ar prieš atliekant anesteziją MRT užtenka laiko paaiškinti pacientui apie procedūros eigą bei atsakyti į paciento klausimus?

12 24 24 48 9 18 5 10 0 0

Ar prieš atlikdami anesteziją MRT gaunate raštišką (pasirašytą) paciento sutikimą?

33 66 12 24 4 8 0 0 1 2

Ar pacientas prieš MRT turi

įvestą Į/V kateterį? 20 40 20 40 6 12 4 8 0 0

Kaip dažnai baiminatės dėl paciento būklės anestezijos MRT metu?

11 22 20 40 13 26 6 12 0 0

Atviru klausimu respondentų buvo klausiama, kas jiems kelia didžiausią nerimą MRT tyrimo metu. Apibendrinus gautus atsakymus, nustatyta, kad daugiausiai tiriamųjų baiminasi dėl kvėpavimo takų valdymo (laringinės kaukės pasislinkimo, hipoksijos). Taip pat dauguma respondentų baiminasi dėl sudėtingos prieigos prie pacientų ir anestezijos gylio. Kai kuriems apklaustiesiems nerimą kelia paciento gretutinės ligos, neplanuoti paciento būklės pokyčiai (kardiovaskulinės reakcijos, vėmimas bei aspiracija), anestezijos eiga, nepakankamai operatyvi kolegų pagalba, galimas reikalingų priemonių trūkumas, prastas monitoriaus ekrano matomumas, netikslus monitoravimas.

(20)

12.4 Anestezijos MRT darbo aplinkos saugumo vertinimas

Likusioje anketos dalyje (22-42 klausimai) respondentams buvo pateikti teiginiai, apibūdinantys darbo aplinkos saugumą, atliekant anesteziją MRT. Prie kiekvieno teiginio respondentai galėjo išsakyti savo nuomonę, pasirinkdamas vieną iš penkių teiginių: „visiškai sutinku“, „iš dalies sutinku“, „iš dalies nesutinku“, „visiškai nesutinku“ ir „nei sutinku, nei nesutinku“.

Iš tyrimo rezultatų matyti, kad dauguma (84 proc.) respondentų buvo supažindinti su darbo MRT specifika, o kas dešimtas – iš dalies su šiuo teiginiu nesutiko (12.4.1 lentelė). Beveik visi atsakiusieji (94 proc.) teigė, kad jaučiasi dirbantys komandoje kartu su kitu MRT personalu ir yra užtikrinti, kad su savimi neturi feromagnetinių daiktų ar prietaisų. Trys iš keturių apklaustųjų specialistų (74 proc.) yra užtikrinti, kad pacientas neturi feromagnetinių daiktų ar prietaisų. Kad visi pacientai yra aprūpinti ausų apsaugomis atliekant anesteziją MRT tyrime teigiamai atsakė daugiau nei pusė respondentų (54 proc.), likusieji su teiginiu sutiko iš dalies arba nesutiko. Beveik pusė apklaustųjų sutiko, kad darbo aplinka yra rami, netriukšminga, kad yra tinkamas paciento ir aparatūros apšvietimas (atitinkamai 46 proc. ir 52 proc.), o likusieji su tuo nesutiko ar abejojo. Į klausimą, ar darbo aplinka yra erdvi, pritaikyta būtinai įrangai bei personalui, teigiamai atsakė daugiau nei pusė (54 proc.) tyrimo dalyvių, kita dalis respondentų aplinką šiuo aspektu įvertino neigiamai arba neturėjo savo nuomonės. Du trečdaliai respondentų teigė, jog yra pakankama elektros instaliacija ir jie jaučia aplinkos šiluminį komfortą (atitinkamai 62 proc. ir 66 proc.). Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių teigė, kad turi greitą prieigą prie paciento, jo monitoravimo įrangos ir patogią prieigą prie vaistų, kitų reikalingų priemonių priemonių (atitinkamai 54 proc. ir 56 proc.). Dviems trečdaliams (65 proc.) respondentų yra pažįstama, patogi naudoti anestezijos įranga, o kad užtikrinami baziniai anestetinio monitoravimo standartai atsakė 84 proc. apklaustųjų. Didžioji dalis (88 proc.) apklaustųjų atsakė, kad atliekant anesteziją MRT tyrimo metu esant būtinybei atlikti dirbtinę plaučių ventiliaciją yra savaime išsipučiantis ventiliacijos maišas su galimybe tiekti >90% deguonies bei 78 proc. respondentų teigė, kad MRT patalpoje yra atsiurbimo aparatas. Kad yra patogi ir greita prieiga prie skubios pagalbos reikmenų (defibriliatoriaus, vaistų ir kitų reikmenų, skirtų gaivinimui) teigiamai atsakė tik trečdalis (32 proc.) apklausto personalo, o likusieji su pateiktu teiginiu nesutiko arba neturėjo savo nuomonės. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė (56 proc.) apklaustųjų teigė, kad yra pakankamai kvalifikuoto personalo, galinčio padėti bei jie turi galimybę pasikviesti pagalbą ir yra užtikrinti, kad pagalba greitai juos pasieks, tačiau beveik penktadalis atsakė, kad su teiginiu nesutinka. Du penktadaliai (42 proc.) respondentų teigė, kad yra adekvatus evakuacinis išėjimas paciento kritinės būklės atveju, o kad yra transportavimo sistemos, užtikrinančios saugų paciento pervežimą į poanestezinę palatą, teigė beveik pusė apklaustųjų (48 proc.), o likusieji tokiomis galimybėmis abejojo arba iš viso nesutiko.

(21)

12.4.1 lentelė. Darbo aplinkos saugumo vertinimas, atliekant anesteziją MRT

Anketos klausimo

formuluotė Visiškai sutinku Iš dalies sutinku Iš dalies nesutinku Visiškai nesutinku Nei sutinku, nei nesutinku Buvote supažindintas su darbo

MRT specifika (žinote apie

galimus pavojus,

feromagnetinius daiktus MRT aplinkoje, saugumo zonas ir kt.)

N Proc. N Proc. N Proc. N Proc. N Proc.

23 46 19 38 5 10 0 0 3 6

Jaučiatės dirbantis/i komandoje kartu su kitu MRT

personalu 27 54 20 40 1 2 1 2 1 2

Esate užtikrinti, kad su savimi neturite feromagnetinių daiktų

ar prietaisų 40 80 7 14 0 0 0 0 3 6

Esate užtikrintas/a, kad

pacientas neturi

feromagnetinių daiktų ar prietaisų (arba turi saugius MRT)

17 34 20 40 3 6 2 4 8 16

Visi pacientai yra aprūpinti

ausų apsaugomis 18 36 10 20 6 12 4 8 12 24

Aplinka yra rami,

netriukšminga 11 22 12 24 8 16 13 26 6 12

Aplinka yra erdvi, pritaikyta

būtinai įrangai bei personalui 8 16 19 38 11 22 5 10 7 14 Yra tinkamas paciento ir

aparatūros apšvietimas 9 18 17 34 12 24 2 4 10 20

Yra pakankama elektros instaliacija (užtenka kištukinių lizdų, jie yra patogioje vietoje)

16 32 15 30 5 10 4 8 10 20

Jaučiate aplinkos šiluminį komfortą (šaltuoju metų laikotarpiu 20 - 24°C, šiltuoju metų laikotarpiu 23 - 25°C)

15 30 18 36 4 8 0 0 13 26

Turite greitą prieigą prie paciento, monitoravimo įrangos

9 18 18 36 10 20 4 8 9 18

Turite patogią prieigą prie vaistų, kitų reikalingų priemonių

(22)

Pažįstama, patogi naudoti anestezijos įranga 17 31 17 34 4 8 4 8 8 16 Užtikrinami baziniai anestetinio monitoravimo standartai: paciento oksigenacijos, ventiliacijos, kraujotakos, temperatūros monitoravimas 22 44 20 40 2 4 1 2 5 10

Yra atsiurbimo aparatas 29 58 10 20 5 10 4 8 2 4

Yra savaime išsipučiantis ventiliacijos maišas, su galimybe tiekti >90% deguonies

36 72 8 16 1 2 2 4 3 6

Yra patogi ir greita prieiga prie skubios pagalbos reikmenų (defibriliatoriaus, vaistų ir kitų reikmenų, skirtų gaivinimui)

5 10 11 22 8 16 16 32 10 20

Yra pakankamai kvalifikuoto

personalo, galinčio padėti 9 18 19 38 7 14 4 8 11 22

Turite galimybę pasikviesti pagalbą ir esate užtikrinti, kad pagalba greitai jus pasieks

17 34 9 18 8 16 3 6 13 16

Yra adekvatus evakuacinis išėjimas paciento kritinės būklės atveju

10 20 11 22 8 16 3 6 18 36

Yra transportavimo sistema, kuri užtikrina saugų paciento pervežimą į poanestezinę palatą

9 18 15 30 5 10 9 18 12 24

Respondentų buvo klausiama, ar jie patenkinti savo darbu MRT ir prašoma pagrįsti savo teiginius. Patenkinti ir iš dalies patenkinti savo darbu MRT buvo beveik visi (92 proc.) dalyvavę apklausoje. Nepatenkinti savo darbu respondentai nurodė šias nepasitenkinimo priežastis: nesaugumą, ribotą poanestezinį stebėjimą, sudėtingą prieigą prie paciento tyrimo metu, kai kurių pagrindinių priemonių nebuvimą, mažą patalpą.

Apibendrinant respondentų atsakymus galima teigti, kad atliekant anesteziją magnetinio rezonanso tyrimuose LSMUL KK personalui nėra užtikrinama pakankamai saugi darbo aplinka, nes tik pusė ar net mažiau respondentų dažniausiai sutiko su pateiktais teiginiais apie darbo saugumą. Taip pat buvo nurodoma, kad yra iš dalies nepatogi prieiga prie skubios pagalbos reikmenų (defibriliatoriaus, vaistų ar kitų reikmenų, skirtų gaivinimui), neišvystyta transportavimo sistema, kuri užtikrintų saugų pervežimą į poanestezinę palatą, ne visas personalas yra informuotas apie adekvatų evakuacinį išėjimą

(23)

12.5 Tiriamųjų demografinių, darbo patirties veiksnių ir darbo aplinkos sąsajos

Analizuojant tyrimo rezultatus, siekta išsiaiškinti, kaip tam tikri tiriamųjų demografiniai ir darbo patirties veiksniai siejasi su specialistų darbo aplinka. Ieškota ryšių tarp tirto personalo demografinių rodiklių ir klausimų, apibūdinančių anestezijos/darbo aplinkos saugumą. Analizuojant surinktus duomenis penki atsakymų variantai mažinant kintamųjų skaičių buvo sugrupuoti apjungiant atsakymus “Visiškai sutinku” ir “Iš dalies sutinku” į “Sutinku”; “Nei sutinku, nei nesutinku” į “Neturi nuomonės”; “Iš dalies nesutinku” ir “Visiškai nesutinku” į “Nesutinku”; “Visada” ir “Dažnai” į “Dažniausiai”; “Kartais” į “Kartais”; “Retai” ir “Niekada” į “Beveik niekada”. Demografinų kriterijų ir darbo patirties veiksnių sasajoms su darbo aplinkos veiksniais vertinti taikytas Chi kvadratu kriterijus. Lentelėse pateikiami tik tie duomenys, kur Chi kvadratu statistikos reikšmingumo lygmuo p < 0,05.

Duomenų palyginimas lyties aspektu atskleidė, jog 94,9 proc. moterų sutiko su teiginiu, kad atliekant anesteziją, yra atsiurbimo aparatas, tačiau tik 5,1 proc. vyrų sutiko su šiuo teiginiu (χ² = 6,7; lls=1; p = 0,035), (12.5.1 lentelė).

12.5.1 lentelė. Saugią anesteziją/darbo aplinką lemiančių veiksnių vertinimas respondentų požiūriu, atsižvelgiant į lytį

Atliekant anesteziją MRT, yra atsiurbimo aparatas

Kintamieji Sutinka Neturi nuomonės Nesutinka χ², p, lls

N Proc. N Proc. N Proc.

Lytis Vyras 2 5,1 0 0 3 33,3 χ²=6,7;

p=0,035; lls=1

Moteris 37 94,9 2 100,0 6 66,7

Iš kitų analizuotų rezultatų matyti, kad respondentų lytis nelemia anesteziją už operacinės ribų atliekančio personalo požiūrio į darbo aplinkos saugumą.

Anketoje buvo prašoma nurodyti savo amžių. Visi respondentai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes: <30 m., 31-40 m., 41-50 m., 51-60 m., >61 m. Atliekant tolimesnę duomenų statistinę analizę ir mažinant kintamųjų skaičių, respondentų atsakymai pagal amžių buvo sugrupuoti į tris grupes: <30 m., 31-50 m. ir >50 m.

Duomenų analizė rodo, kad iš respondentų, kurie atsakė, kad prieš anesteziją atliekant MRT pacientas dažniausiai turi įvestą į/v kateterį statistiškai reikšmingai daugiau buvo vyresnio amžiaus (31-50 m. ir >(31-50 m.) respondentų, nei jaunesnio (<30 m.) (χ²=15,7; p=0,003; lls=2), (12.5.2 lentelė).

Į klausimą, ar atliekant anesteziją su savimi neturima feromegnetinių medžiagų, atsakė, kad nesutinka statistiškai reikšmingai daugiau >50 m. nei 31-50 m. amžiaus respondentų (χ²=12,72; p=0,013;

(24)

Kad atliekant anesteziją MRT aplinka ir įranga pritaikyta personalui sutinka daugiau 31-50 m. nei <30 m. amžiaus apklaustųjų (χ²=12,27; p=0,015; lls=1), o kurie į šį klausimą atsakė, kad nesutinka, statistiškai reikšmingai daugiau >50 m. nei 31-50 m. amžiaus atsakiusiųjų. Į klausimą, ar atliekant anesteziją MRT, yra pakankama elektros instaliacija atsakė, kad nesutinka daugiau >50 m. nei 31-50 m. amžiaus apklaustųjų (χ²=9,81; p=0,044; lls=2).

Ar atliekant anesteziją MRT, turi greitą prieigą prie paciento, monitoravimo įrangos atsakė, kad sutinka, statistiškai reikšmingai daugiau 31-50 m. nei <30 m. amžiaus apklaustųjų (χ²=9,87; p=0,041; lls=2), o į šį klausimą atsakė, kad nesutinka, statistiškai reikšmingai daugiau >50 m. nei 31-50 m. amžiaus apklaustųjų. Į klausimą ar turi patogią prieigą prie vaistų, kitų reikalingų priemonių atsakė, kad sutinka, statistiškai reikšmingai daugiau 31-50 m. nei <30 m. amžiaus apklaustųjų (χ²=18,3; p=0,001; lls=1), kad neturi nuomonės, atsakė statistiškai reikšmingai daugiau <30 m. nei >50 m. amžiaus, o kad nesutinka, statistiškai reikšmingai daugiau >50 m. nei 31-50 m. amžiaus atsakiusiųjų.

Tarp respondentų, kurie į klausimą, ar yra pažįstama, patogi naudoti anestezijos įranga atsakė, kad sutinka, statistiškai reikšmingai daugiau 31-50 m. nei <30 m. amžiaus atsakiusiųjų, kad nesutinka, atsakė statistiškai reikšmingai daugiau <30 m. nei 31-50 m. amžiaus atsakiusiųjų (χ²=13,25; p=0,01; lls=2). Į klausimą ar atliekant anesteziją MRT yra atsiurbimo aparatas atsakė, kad sutinka, statistiškai reikšmingai daugiau 31-50 m. nei <30 m. amžiaus apklaustųjų, kad nesutinka atsakė statistiškai reikšmingai daugiau > 50 m. nei 31-50 m. amžiaus atsakiusiųjų (χ²=9,56; p=0,049; lls=1).

12.5.2 lentelė. Saugią anesteziją/darbo aplinką lemiančių veiksnių vertinimas respondentų požiūriu, atsižvelgiant į jų amžių

Pacientas prieš MRT tyrimą turi įvestą į/v kateterį

Kintamieji Dažniausiai Kartais Beveik niekada χ², p, lls

Amžius <30 m. 6 15,0 3 50,0 4 100** χ²=15,7;

p=0,003; lls=2

31-50 m. 23 57,5* 2 33,3 0 0

>50 m. 11 27,5 1 16,7 0 0

Atliekant anesteziją MRT, yra užtikrinti, kad su savimi neturi feromagnetinių daiktų ar prietaisų

Amžius <30 m. 11 23,4 2 66,7 0 0 χ²=12,72;

p=0,013; lls=1

31-50 m. 24 51,1 1 33,3 0 0

>50 m. 9 25,5 0 0 0 3**

Atliekant anesteziją MRT, aplinka yra erdvi, pritaikyta būtinai įrangai bei personalui Kintamieji Sutinka Neturi nuomonės Nesutinka χ², p, lls

Amžius <30 m. 4 14,8 4 57,1 5 31,2 χ²=12,27;

p=0,015;

(25)

Atliekant anesteziją MRT, yra pakankama elektros instaliacija

Amžius <30 m. 6 19,4 4 40,0 3 33,3 χ²=9,81;

p=0,044; lls=2

31-50 m. 19 61,2 5 50,0 1 11,1

>50 m. 6 19,4 1 10,0 5 55,6**

Atliekant anesteziją MRT, turi greitą prieigą prie paciento, monitoravimo įrangos Kintamieji Sutinka Neturi nuomonės Nesutinka χ², p, lls

Amžius <30 m. 4 14,8 4 44,4 5 35,7 χ²=9,87;

p=0,041; lls=2

31-50 m. 18 66,7* 5 55,6 2 14,3

>50 m. 5 18,5 0 0 7 50,0**

Atliekant anesteziją MRT, turi patogią prieigą prie vaistų, kitų reikalingų priemonių Kintamieji Sutinka Neturi nuomonės Nesutinka χ², p, lls

Amžius <30 m. 2 7,1 6 60,0*** 5 41,7 χ²=18,3;

p=0,001; lls=1

31-50 m. 19 67,9* 4 40,0 2 16,6

>50 m. 7 25,0 0 0 5 41,7**

Atliekant anesteziją MRT, yra pažįstama, patogi naudoti anestezijos įranga

Amžius <30 m. 4 11,8 4 50,0 5 62,5** χ²=13,25;

p=0,01; lls=2

31-50 m. 22 64,7* 2 25,0 1 12,5

>50 m. 8 23,5 2 25,0 2 25,0

Atliekant anesteziją MRT yra atsiurbimo aparatas

Amžius <30 m. 8 20,5 1 50,0 4 44,4 χ²=9,56;

p=0,049; lls=1

31-50 m. 24 61,5* 0 0 1 11,2

>50 m. 7 18,0 1 50,0 4 44,4**

* p<0,05 lyginant su <30 m.; **p<0,05 lyginant su 31-50 m.; ***p<0,05 lyginant su >50 m.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad amžius trijose tiriamųjų grupėse (<30 m., 31-50 m. ir >50 m. darbuotojai) turi statistiškai reikšmingą ryšį su požiūriu į anestezijos/darbo aplinkos saugumą. Statistinė analizė atskleidė, kad didžiąją dalį darbo aplinkos veiksnių (užtikrinti, kad su savimi neturi feromagnetinių daiktų ar prietaisų, aplinka yra erdvi, pritaikyta būtinai įrangai bei personalui, yra pakankama elektros instaliacija, turi greitą prieigą prie paciento, monitoravimo įrangos, prie vaistų, kitų reikalingų priemonių, yra pažįstama, patogi naudoti anestezijos įranga, atliekant anesteziją MRT yra atsiurbimo aparatas) statistiškai reikšmingai saugiais įvertina daugiau vyresnio amžiaus darbuotojų, lyginant su jaunesniais. Nustatyta, kad daugiau 31-50 m. amžiaus respondentų teigiamai vertina darbo aplinkos saugumą, atliekant anesteziją MRT, o <30 m. amžiaus darbuotojų nuomone, darbo aplinka yra nepakankamai saugi.

(26)

Siekiant patikrinti, ar yra ryšys tarp respondentų užimamų pareigų ir suvokiamo darbo aplinkos saugumo atliekant anesteziją MRT, naudotas Pearson koreliacijos koeficientas. Iš respondentų, kurie atsakė, kad dažniausiai užtenka laiko paciento informavimui prieš MRT, reikšmingai daugiau buvo gydytojų anesteziologų nei slaugytojų ar gydytojų anesteziologijos rezidentų (χ²=12,39; p=0,015; lls=2) (12.5.3 lentelė). Kad kartais užtenka laiko paciento informavimui prieš MRT, atsakė reikšmingai daugiau slaugytojų nei gydytojų anesteziologų.

Iš respondentų, kurie pasirinko atsakymą, jog dažniausiai prieš MRT pacientas jau turi įvestą į/v kateterį, buvo reikšmingai mažiau gydytojų anesteziologų rezidentų, lyginant su slaugytojomis ar gydytojais anesteziologais (χ²=13,24; p=0,01; lls=2).

Tarp respondentų, kurie atsakė, kad neturi nuomonės, ar atliekant anesteziją aplinka nėra triukšminga, statistiškai reikšmingai buvo daugiau gydytojų anesteziologų rezidentų nei gydytojų anesteziologų ar slaugytojų (χ²=15,74; p=0,003; lls=1).

Į klausimą, ar yra tinkamas apšvietimas, teigiamai atsakė reikšmingai daugiau slaugytojų nei gydytojų anesteziologijos rezidentų (χ²=12,32; p=0,015; lls=3), o tarp tų, kurie į šį klausimą atsakė, kad neturi nuomonės, reikšmingai daugiau buvo gydytojų anesteziologų rezidentų nei slaugytojų (χ²=12,32; p=0,015; lls=3).

12.5.3 lentelė. Saugią anesteziją/darbo aplinką lemiančių veiksnių vertinimas respondentų požiūriu, atsižvelgiant į jų pareigas

Prieš anesteziją MRT pakanka laiko paciento informavimui

Pareigos Gydytojas /a 21 58,3* 1 11,1 1 20,0 χ²=12,39; p=0,015; lls=2 Gydytojas /a rezidentas /ė 2 5,6 1 11,1 2 40,0 Slaugytojas /a 13 36,1 7 77,8** 2 40,0

Pareigos Gydytojas /a 20 50,0 2 33,3 1 25,0 χ²=13,24; p=0,01; lls=2 Gydytojas /a rezidentas /ė 1 2,5*** 2 33,3 2 50,0 Slaugytojas /a 19 47,5 2 33,3 1 25,0

Atliekant anesteziją MRT aplinka yra rami, netriukšminga

Pareigos Gydytojas /a 8 34,8 2 33,3 13 61,9 χ²=15,74;

p=0,003; lls=1 Gydytojas /a

(27)

Atliekant anesteziją MRT yra tinkamas apšvietimas

Pareigos Gydytojas /a 10 38,5 6 60,0 7 50,0 χ²=12,32; p=0,015; lls=3 Gydytojas /a rezidentas /ė 0 0 3 30,0***** 2 14,3 Slaugytojas /a 16 61,5**** 1 10,0 5 35,7

*p<0,05, lyginant su slaugytojomis ar gydytojais rezidentais; **p<0,05, lyginant su gydytojais;

***p<0,05, lyginant su slaugytojomis ar gydytojais; **** p<0,05, lyginant su gydytojais rezidentais; ***** p<0,05, lyginant su slaugytojomis.

Statistinė analizė parodė, kad iš visų analizuojamų darbo aplinkos veiksnių gydytojams dažniausiai prieš anesteziją MRT pakanka laiko paciento informavimui. Netinkamu apšvietimu atliekant anesteziją MRT dažniau nepatenkinti gydytojai rezidentai.

Tarp respondentų, kurie atsakė, kad nesutinka, jog, atliekant anesteziją MRT, yra pažįstama, patogi naudoti įranga, statistiškai reikšmingai daugiau apklaustųjų, kurie dirba vienoje nei trijose įstaigose (χ²=12,27; p=0,015; lls=2), (12.5.4 lentelė). Tarp neturėjusių savo nuomonės apie atsiurbimo aparatą, atliekant anesteziją MRT, statistiškai reikšmingai daugiau buvo dirbančių trijose nei dviejose įstaigose (χ²=13,03; p=0,011; lls=1).

12.5.4 lentelė. Saugią anesteziją/darbo aplinką lemiančių veiksnių vertinimas respondentų požiūriu, atsižvelgiant į darbo įstaigų skaičių

Atliekant anesteziją MRT yra pažįstama, patogi naudoti anestezijos įranga

Darbo įstaigų skaičius 1 23 67,6 7 87,5 4 50,0* χ²=12,27; p=0,015; lls=2 2 11 32,4 1 12,5 2 25,0 3 0 0 0 0 2 25,0

Atliekant anesteziją MRT yra atsiurbimo aparatas

Darbo įstaigų skaičius 1 28 71,8 1 50,0 5 55,6 χ²=13,03; p=0,011; lls=1 2 10 25,6 0 0 4 44,4 3 1 2,6 1 50,0** 0 0

(28)

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad yra statistinis ryšys tarp pagrindinės respondentų darbo vietos ir saugios anestezijos/darbo aplinkos veiksnių. Tarp respondentų, kurie atsakė, kad pacientai dažniausiai prieš MRT turi įvestą į/v kateterį reikšmingai daugiau buvo LSMUL KK NAS darbuotojų nei LSMUL KK CAS specialistų (χ²=12,5; p=0,014; lls=2), (12.5.5 lentelė). LSMUL KK AGAITS darbuotojai nuo kitų tiriamųjų grupių nesiskyrė, nes šių darbuotojų imtis buvo tik 1. Beveik niekada nesibaimina dėl paciento būklės anestezijos MRT metu reikšmingai daugiau LSMUL KK CAS nei LSMUL KK AGAITS specialistų (χ²=12,73; p=0,013; lls=2). Sutinka, kad atliekant anesteziją yra patogi prieiga prie priemonių reikšmingai daugiau LSMUL KK NAS nei LSMUL KK CAS darbuotojų (χ²=11,91; p=0,018; lls=2). Iš respondentų atsakiusių, kad atliekant anesteziją sutinka, kad yra pažįstama, patogi naudoti anestezijos įranga daugiau LSMUL KK NAS nei LSMUL KK CAS specialistų (χ²=9,52; p=0,049, lls=2). LSMUL KK NAS darbuotojai reikšmingai dažniau sutinka, kad turi galimybę prisikviesti pagalbą, kuri greitai juos pasieks, lyginant su LSMUL KK CAS darbuotojais (χ²=12,63; p=0,013; lls=2).

12.5.5 lentelė. Saugią anestesziją/darbo aplinką lemiančių veiksnių vertinimas respondentų požiūriu, atsižvelgiant į pagrindinę darbo vietą

Pagrindinė darbo vieta LSMUL KK CAS 15 37,5 6 100,0** 4 100,0 χ²=12,5; p=0,014; lls=2 LSMUL KK NAS 24 60* 0 0 0 0 LSMUL KK AGAITS 1 2,5 0 0 0 0

Baiminasi dėl paciento būklės anestezijos MRT metu

Pagrindinė darbo vieta LSMUL KK CAS 20 62,5 3 25,0 2 33,3*** χ²=12,73; p=0,013; lls=2 LSMUL KK NAS 12 37,5 9 75,0 3 50,0 LSMUL KK AGAITS 0 0 0 0 1 16,7

Turi patogią prieigą prie vaistų, kitų reikalingų priemonių

Pagrindinė darbo vieta LSMUL KK CAS 8 26,6 8 80,0 9 75,0 χ²=11,91; p=0,018; lls=2 LSMUL KK NAS 19 67,9* 2 20,0 3 25,0

(29)

Atliekant anesteziją MRT yra pažįstama, patogi naudoti anestezijos įranga

Pagrindinė darbo vieta LSMUL KK CAS 12 35,3 6 75,0 7 87,5 χ²=9,52; p=0,049, lls=2 LSMUL KK NAS 21 61,8* 2 25,0 1 12,5 LSMUL KK AGAITS 1 2,9 0 0 0 0

Atliekant anesteziją MRT, turi galimybę pasikviesti pagalbą ir yra užtikrinti, kad pagalba greitai juos pasieks

Pagrindinė darbo vieta LSMUL KK CAS 8 30,8 8 61,5 9 81,8 χ²=12,63; p=0,013; lls=2 LSMUL KK NAS 18 69,2* 4 30,8 2 18,2 LSMUL KK AGAITS 0 0 1 7,7 0 0

* p<0,05 lyginant su LSMUL KK CAS; ** p<0,05 lyginant su LSMUL KK NAS; *** p<0,05 lyginant su LSMUL KK AGAITS.

Analizuojant tiriamųjų etatinio krūvio sąsajas su saugią anesteziją/darbo aplinką lemiančiais veiksniais nustatyta, kad iš respondentų, kurie atsakė, kad nesutinka, kad turi galimybę pasikviesti pagalbą, kuri greitai juos pasieks, reikšmingai daugiau buvo nuo 1 iki 1,5 etato dirbančiųjų asmenų, negu dirbančių <1 etatu (χ²=9,67; p=0,046; lls=2), (12.5.6 lentelė).

12.5.6 lentelė. Saugią anesteziją/darbo aplinką lemiančių veiksnių vertinimas respondentų požiūriu, atsižvelgiant į etatinį darbo krūvį

Etatinis darbo krūvis <1 4 15,4 1 7,7 3 27,3 χ²=9,67; p=0,046; lls=2 1-1,5 22 84,6 11 84,6 5 45,4* >1,5 0 0 1 7,7 3 27,3 * p<0,05 lyginant su <1 etatu.

Tiriant ryšį tarp anestezijos MRT atlikimo vietos ir saugią anesteziją/darbo aplinką lemiančių veiksnių, nustatyta, kad su teiginiu, jog atliekant anesteziją MRT, turi patogią prieigą prie vaistų, kitų reikalingų priemonių sutinka statistiškai reikšmingai daugiau atlikusių anesteziją MRT Neurologijos nei Traumų ir skubios pagalbos korpuse (χ²=11,95; p=0,018; lls=2), (12.5.7 lentelė). Tarp atsakiusiųjų, kad

(30)

atliekant anesteziją MRT yra pakankamai kvalifikuoto personalo galinčio padėti, statistiškai reikšmingai daugiau buvo atlikusių anesteziją MRT Neurologijos nei Traumų ir skubios pagalbos korpuse dirbančių respondentų (χ²=12,73; p=0,013; lls=2). Tarp respondentų atsakiusiųjų, kad nesutinka su pateiktu klausimu, statistiškai reikšmingai daugiau atlikusių anesteziją MRT Traumų ir skubios pagalbos nei Neurologijos korpuse. Su teiginiu, kad turi galimybę pasikviesti pagalbą ir yra užtikrinti, kad pagalba greitai juos pasieks sutinka statistiškai reikšmingai daugiau atlikusių anesteziją su MRT Neurologijos nei Traumų ir skubios pagalbos korpuse (χ²=15,67; p=0,003; lls=2). Su šiuo teiginiu nesutinka statistiškai reikšmingai daugiau atlikusių anesteziją MRT Traumų ir skubios pagalbos nei Neurologijos korpuse. Tarp respondentų atsakiusiųjų, kad neturi nuomonės ar yra transportavimo sistema, kuri užtikrina saugų paciento pervežimą į poanestezinę palatą, statistiškai reikšmingai daugiau atlikusių anesteziją su MRT Traumų ir skubios pagalbos nei Neurologijos korpuse (χ²=9,67; p=0,045; lls=2).

12.5.7 lentelė. Saugią anesteziją/darbo aplinką lemiančių veiksnių vertinimas respondentų požiūriu, atsižvelgiant į anestezijos MRT atlikimo vietą

Atliekant anesteziją MRT, turi patogią prieigą prie vaistų, kitų reikalingų priemonių

Kintamieji Sutinka Neturi

nuomonės Nesutinka χ², p, lls

Anestezijos MRT atlikimo vieta Traumų ir skubios pagalbos korpuse 7 25,0 8 80,0 8 66,7 χ²=11,95; p=0,018; lls=2 Neurologijos korpuse 16 57,1* 2 20,0 3 25,0 Abiejuose korpusuose 5 17,9 0 0 1 8,3

Atliekant anesteziją MRT, yra pakankamai kvalifikuoto personalo, galinčio padėti

Anestezijos MRT atlikimo vieta Traumų ir skubios pagalbos korpuse 9 32,1 6 54,5 8 72,7** χ²=12,73; p=0,013; lls=2 Neurologijos korpuse 16 57,1* 5 45,5 0 0 Abiejuose 3 10,7 0 0 3 27,3

(31)

Anestezijos MRT atlikimo vieta Traumų ir skubios pagalbos korpuse 6 23,1 8 61,5 9 81,8** χ²=15,67; p=0,003; lls=2 Neurologijos korpuse 17 65,4* 4 30,8 0 0 Abiejuose korpusuose 3 11,5 1 7,7 2 18,2

Atliekant anesteziją MRT, yra transportavimo sistema, kuri užtikrina saugų paciento pervežimą į poanestezinę palatą

nuomonės Nesutinka χ², p, lls N Proc. N Proc. N Proc.

Anestezijos MRT atlikimo vieta Traumų ir skubios pagalbos korpuse 7 29,2 10 83,3** 6 42,9 χ²=9,67; p=0,045; lls=2 Neurologijos korpuse 13 54,2 2 16,7 6 42,9 Abiejuose korpusuose 4 16,7 0 0 2 14,3

*p<0,05 lyginant su Traumų ir skubios pagalbos korpusu; **p<0,05 lyginant su Neurologijos korpusu

Atliekant tyrimą apklausos dalyviai buvo paprašyti nurodyti, ar anestezijas atlieka esant skubiam, ar planiniam MRT. Dauguma respondentų (n-35) pasirinko abu atsakymo variantus (anesteziją atlieka ir esant planiniam, ir skubiam MRT). Vertinant respondentų nuomonę, ar prieš atliekant anesteziją MRT, pakanka laiko paciento informavimui, atsakė „dažniausiai“ atliekantys ir planinį ir skubų MRT tyrimą nei tik planinį (χ²=12,44; p=0,014; lls=2), (12.5.8 lentelė.). Tarp respondentų, kurie teigė, kad prieš anesteziją MRT gaunamas paciento raštiškas sutikimas, atsakė „dažniausiai“ atliekantys ir planinį ir skubų MRT tyrimą nei tik planinį (χ²=17,85; p=0,001; lls=1). Į klausimą, ar pacientas prieš MRT turi įvestą į/v kateterį, „dažniausiai“ atsakė statistiškai reikšmingai daugiau abiem atvejais atlikusių anesteziją MRT nei tik skubų (χ²=17,64; p=0,001; lls=2).

(32)

12.5.8 lentelė. Saugią anesteziją/darbo aplinką lemiančių veiksnių vertinimas respondentų požiūriu, atsižvelgiant į anestezijos MRT atlikimo skubumą

Prieš atliekant anesteziją MRT, pakanka laiko paciento informavimui

Kintamieji Dažniausiai Kartais Beveik

niekada χ², p, lls

MRT tyrimo

skubumas Planinis 3 8,3 5 55,6 2 40,0 χ²=12,44; p=0,014; lls=2

Skubus 4 11,1 1 11,1 1 20,0

Ir planinis, ir

skubus 29 80,6* 3 33,3 2 40,0

Prieš atliekant anesteziją MRT, gauna raštišką (pasirašytą) paciento sutikimą

MRT tyrimo

skubumas Planinis 7 15,6 3 75,0 0 0 χ²=17,85; p=0,001; lls=1

Skubus 4 8,9 1 25,0 1 100

Ir planinis, ir

skubus 34 75,6* 0 0 0 0

MRT tyrimo

skubumas Planinis 6 15,0 1 16,7 3 75,0 χ²=17,64; p=0,001; lls=2

Skubus 3 7,5 3 50,0 0 0

Ir planinis, ir

skubus 31 77,5** 2 33,3 1 25,0

*p<0,05 lyginant su planiniu anestezijos MRT atlikimu; **p<0,05 lyginant su skubiu anestezijos MRT atlikimu.