LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
LAURA MOLOTKOVIENĖ
DĖL NĖŠTUMO METUSIŲ RŪKYTI MOTERŲ ATKRYTIS
PO GIMDYMO
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas
(Gyvensenos medicina)
Studentė Mokslinis vadovas
Laura Molotkovienė Dr. Narseta Mickuvienė
2019 m. sausio mėn. d. 2019 m. sausio mėn. d.
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6 PADĖKA ... 8 SANTRUMPOS ... 9 ŽODYNĖLIS ... 10 ĮVADAS ... 11 TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 13 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 141.1 Rūkymo žala bei metimo nėštumo metu priežastys ... 14
1.2 Atkrytis po gimdymo ... 16
1.2.1 Atkryčio po gimdymo priežastys ... 16
1.2.2 Atkryčio po gimdymo rizikos grupės ... 17
1.2.3 Atkryčio po gimdymo prevencinės priemonės ... 19
1.3 Apibendrinimas ... 21
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 22
2.1 Tyrimo organizavimas ... 22
2.2 Tyrimo instrumentas ... 23
2.3 Tyrimo imtis ir tiriamųjų charakteristikos ... 24
2.3.1 Tyrimo imtis ... 24
2.3.2 Tiriamųjų charakteristikos ... 24
2.4 Statistinė duomenų analizė ... 26
2.5 Etiniai tyrimo aspektai ... 27
3. REZULTATAI ... 28
3.1 Rūkymo įpročių pokyčiai ir atkryčio priežastys praėjus pusmečiui po gimdymo ... 28
3
3.3 Nėštumo, gimdymo eigos ypatumų ir žindymo sąsajos su atkryčiu po gimdymo ... 36
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 40
5. IŠVADOS ... 42
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 43
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 44
4
SANTRAUKA
Laura Molotkovienė. Dėl nėštumo metusių rūkyti moterų atkrytis po gimdymo. Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Gyvensenos medicina). Darbo vadovė dr. Narseta Mickuvienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas, 2019; 49p.
Darbo tikslas: Išanalizuoti dėl nėštumo metusių rūkyti moterų atkrytį po gimdymo.
Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti moterų rūkymo įpročių pokyčius bei atkryčio priežastis
praėjus pusmečiui po gimdymo. 2. Išnagrinėti moterų rūkymo įpročių sąsajas su atkryčiu po gimdymo. 3. Išanalizuoti nėštumo, gimdymo ypatumų ir žindymo sąsajas su atkryčiu po gimdymo.
Tyrimo metodika: Tyrimas buvo vykdomas dvejais etapais. Pirmasis etapas buvo vykdomas
VšĮ Jonavos ligoninės bei VšĮ LSMU ligoninės Kauno klinikų akušerijos skyriuose 2018-02-12 – 2018-05-12. Tyrime dalyvavo pagimdžiusios moterys, dėl paskutinio nėštumo metusios rūkyti. Tyrimui tinkamų respondenčių buvo 135. Antrojo tyrimo etapo metu buvo skambinama toms pačioms respondentėms praėjus pusmečiui po jų gimdymo datos. Atsako dažnis - 91 proc. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 22.0.
Rezultatai:
Reikšmingai daugiau moterų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nerūkė nei vienos cigaretės po gimdymo – 81,3 proc. (n=13). Daugiausiai reguliariai po gimdymo pradėjusių rūkyti moterų buvo neapsisprendusių ar po gimdymo neberūkys grupėje – 84 proc. (n=42). 13-15 metų amžiaus pirmą kartą pabandžiusios rūkyti moterys statistiškai reikšmingai dažniau teigė, kad surūkė nors vieną cigaretę po gimdymo (81,8 proc., n=36). Nustatyta tendencija, kad kuo daugiau cigarečių vidutiniškai surūkydavo iki gimdymo, tuo dažniau po gimdymo moterys atkrito. Reikšmingai dažniau moterys, kurios gimdė cezario pjūvio pagalba, po gimdymo surūkė nors vieną cigaretę (76,9 proc., n=30). Moterys, kurios maitina kūdikius krūtimi reikšmingai dažniau teigė nerūkiusios nei vienos cigaretės po gimdymo (71,8 proc., n=28).
Išvados: 1. Iš visų dėl nėštumo metusių rūkyti moterų beveik pusė praėjus pusmečiui po
gimdymo, vėl pradėjo rūkyti reguliariai. Du trečdaliai moterų po gimdymo teigė surūkiusios nors vieną cigaretę. Dažniausia įvardijama priežastis, kodėl vėl pradedama rūkyti yra streso malšinimas rūkant 2. Kuo jaunesniame amžiuje pradedama rūkyti reguliariai, tuo dažniau atkrentama. Visos moterys, kurios iki nėštumo rūkydavo ne kiekvieną dieną, po gimdymo nesurūkė nei vienos cigaretės. 3. Du penktadaliai moterų meta rūkyti iškart sužinojusios apie pastojimą. Kuo daugiau savaičių truko
5 nėštumas, tuo didesnė tikimybė, kad moteris praėjus pusmečiui po gimdymo vėl rūkys reguliariai. Moterys, kurioms buvo atlikta cezario pjūvio operacija dažniau pradeda rūkyti reguliariai.
6
SUMMARY
Laura Molotkovienė. Postpartum smoking relapse among women who pregnancy was the reason for quitting smoking. Master‘s thesis (Lifestyle Medicine). Work supervisor dr. Narseta Mickuvienė Lithuanian Health Sciences University, Medical Academy, Faculty of Public Health. Kaunas, 2019; 49p.
Purpose of work: to analyse postpartum smoking relapse among women who pregnancy was
the reason for quitting smoking.
Tasks of the work: 1. To analyze the changes of woman smoking habits and reasons of
relapse after half a year of childbirth. 2. To review interfaces of women smoking habits and relapse after confinement. 3. To analyze the link between pregnancy, childbirth, and lactation connects with relapse after pregnancy.
Method of research: The study was conducted in two stages. First stage took place from
2018-02-12 till 2018-05-2018-02-12 in obstetrics sections at Kaunas Clinical Hospital of Lithuanian Health Sciences University and Jonava Hospital. Research was formed from data which was made according to women who pregnancy was the reason for quitting smoking. There were 135 respondents who fits research criteria. Six months later, calls for the same respondents were made to collect data that was analysed in second phase of the research. Response rate – 91 percent. Statistical data analysis was performed using SPSS 22.0.
Results:
According to research data the education makes influence to smoking relapse after pregnancy. Women with higher level of education did not smoke after pregnancy (81.3 percent; n=13). Women who were not sure about smoking after pregnancy, were more likely to relapse (84 percent; n=42). First time smoking at 13-15 years had influence in respondents smoking behaviour after pregnancy. Research showed, that this group more often tried at least one cigarette after pregnancy (81.8 percent; n=36).
According to research data there is a tendency: women who smoked more before pregnancy was more likely to relapse after giving birth. Collected data showed, that usually, women who had caesarean section, more frequently smoked at least once after pregnancy (76.9 percent; n=30). Significantly more often women who breastfeeding said that they had not smoked after pregnancy (71.8 percent; n=28).
7
Conclusions: According to analyse half of the women who had quitted smoking after
pregnancy, began smoking again on a regular basis. Two-thirds of woman after giving birth had drowned at least one cigarette. The most common reason why women is starting to smoke again is slaking of the stress. 2. If women were younger, when begin to smoke regularly, they more often fails after pregnancy. All women who smoked not every single day before pregnancy, had not smoked even one cigarette after. 3. Two-fifths of women ends smoking immediately after becoming pregnant. As more weeks the pregnancy last, as greater influence will be done to woman relapse after six months after childbirth. Women who had caesarean section, start smoking regularly more often that those who have natural childbirth.
8
PADĖKA
Noriu nuoširdžiai padėkoti savo baigiamojo darbo vadovei dr. Narsetai Mickuvienei už pagalbą, rūpestį, patarimus ir paaukotą laiką rašant baigiamąjį darbą.
Taip pat padėkos žodį tariu visiems Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto, Gyvensenos medicinos studijų programos dėstytojams už suteiktas žinias, kurias galėjau panaudoti savo darbe.
9
SANTRUMPOS
angl. - angliškai
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
kt. – kiti, kita
LSMU – Lietuvos Sveikatos Mokslų universitetas
m. - metai max - maksimaliai min – minimaliai pav. - paveikslėlis proc. - procentai t. y. – tai yra VšĮ – viešoji įstaiga
10
ŽODYNĖLIS
Neišnešiotas naujagimis – naujagimis gimęs <37 savaičių amžiaus
Gestacinis amžius – vaisiaus amžius savaitėmis
Hipertrofija – naujagimio svoris mažesnis nei 10 procentilių pagal atitinkamą nėštumo savaitę
Hipotrofija – naujagimio svoris didesnis nei 90 procentilių pagal atitinkamą nėštumo savaitę
11
ĮVADAS
Daugelį metų atliekami moksliniai tyrimai parodė, koks žalingas yra rūkymas nėštumo metu mamai ir vaikui. Tai suprasdamos moterys dažnai planuodamos nėštumą ar sužinojusios, kad pastojo, atsisako šio sveikatai žalingo įpročio. Lietuvoje stebima teigiama tendencija – kiekvienais metais registruojamas nėštumo metu rūkančių moterų skaičius yra vis mažesnis [1].
Svarbu paminėti, kad Lietuvos statistikoje registruojami tik du rodmenys: rūkymas iki nėštumo, bei rūkymas nėštumo metu. Abu rodmenys yra gana nekonkretūs, kadangi nėra aišku, ar moteris, teigdama, kad rūkė iki nėštumo, turi omenyje, kad rūkė iki pastojimo momento, ar, kad rūkė iki tol kol sužinojo, kad yra pastojusi. Taip pat ir antrasis rodmuo tiksliai nenusako, ar buvo rūkoma viso nėštumo metu, iki pat gimdymo ar trumpiau. Taigi, neturint tikslių rodmenų, neįmanoma žinoti, kiek tiksliai yra moterų, kurios metė rūkyti dėl nėštumo.
Nėštumo laikotarpyje atsiradus papildomai motyvacijai – vaikui, besirūpinant jau ne tik savo, bet ir vaiko sveikata, yra puiki galimybė mesti ir toliau nesugrįžti prie rūkymo. Vis dėl to nemaža dalis moterų, kurios dėl nėštumo meta rūkyti, praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo vėl pradeda rūkyti. Skirtingų tyrimų duomenimis 29-47 proc. moterų atkrenta praėjus pusmečiui po gimdymo [2,3,4]. Praėjus metams šis skaičius padidėja iki 90 proc. [5,6].
Rūkymas po gimdymo Lietuvoje yra retai nagrinėjama tema. Tyrimų, analizuojančių dėl nėštumo metusių rūkyti moterų atkrytį po gimdymo, mūsų žiniomis atlikta nėra. Užsienio literatūroje ši tema yra tiriama dažniau, tačiau nepakankamai. Nėra aiškios ir vieningos prevencinės sistemos padedančios moterims, metusioms rūkyti, neatkristi. Vis dėl to kitose valstybėse yra keletas prevencinių programų [7,8,9]. Lietuvoje kol kas tokios programos neegzistuoja. Nustačius rizikos grupes, bei faktorius turinčius įtakos dažnesniam atkryčiui po gimdymo, būtų galima sukurti prevencinę strategiją, lemiančią, kad moterys, metusios rūkyti, ir po gimdymo liktų nerūkančiomis.
Literatūroje nurodoma, kad dažniausiai atkrenta žemas pajamas gaunančios, žemą išsilavinimo lygį turinčios jaunesnės moterys [10,11]. Atkryčiui įtakos turi moters rūkymo įpročiai bei aplinka: nuo kelerių metų pradėta rūkyti, surūkomų cigarečių kiekis, ankstesni bandymai mesti rūkyti, ar rūko partneris. Taip pat svarbus ir pats nėštumas bei gimdymas: kokiu nėštumo momentu buvo mesta rūkyti, kelintas šis nėštumas, ar gimdė natūraliais gimdymo takais ar buvo atlikta cezario pjūvio operacija.
Šis tyrimas yra pirmasis žingsnis siekiant sukurti prevencinę strategiją, padedančią moterims, dėl nėštumo metusioms rūkyti, neatkristi po gimdymo. Tik gerai išanalizavus šią probleminę temą galima siekti teigiamų pokyčių. Siekiant išnagrinėti atkryčio po gimdymo temą,
12 analizuojami metusių rūkyti moterų rūkymo įpročių pokyčiai praėjus pusmečiui po gimdymo, kaip su atkryčiu susiję rūkymo įpročiai, nėštumo, gimdymo eigos ypatumai, bei žindymas.
13
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Išanalizuoti dėl nėštumo metusių rūkyti moterų atkrytį po gimdymo. Uždaviniai:
1. Išanalizuoti moterų rūkymo įpročių pokyčius bei atkryčio priežastis praėjus pusmečiui po gimdymo
2. Išnagrinėti moterų rūkymo įpročių sąsajas su atkryčiu po gimdymo
14
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Rūkymo žala bei metimo nėštumo metu priežastys
Rūkymo žala motinai bei vaisiui nėštumo metu yra nagrinėjama jau daugelį metų. Ne vieno tyrimo metu yra įrodyta, kad rūkymas veikia ne tik moters ir vyro vaisingumą, tačiau ir nėštumo metu turi neabejotinai neigiamą poveikį, kuris vėliau veikia ir vaiko sveikatą (lentelė 1). Nikotinas sutrikdo placentos kraujotaką, o anglies monoksidas sumažina deguonies patekimą per placentą į vaisių. Tai gali sukelti įvairias nėštumo komplikacijas, bei mažą naujagimio gimimo svorį [12,13].
Lentelė 1. Rūkymo įtaka sveikatos veiksniams susijusiems su nėštumu ir vaiko sveikata Sveikatos veiksnys Rūkymo poveikis
Vaisingumas Moters nevaisingumas 60 proc. didesnė nevaisingumo tikimybė
Vyro nevaisingumas Sumažėja spermatozoidų skaičius, aktyvumas
Nėštumas Persileidimas 1,8 karto didesnė rizika
Priešlaikinis gimdymas 2 kartus didesnė rizika Placentos pirmeiga 2,1 karto didesnė rizika Placentos atšoka 1,6 karto didesnė rizika Negimdinis nėštumas 2,5 karto didesnė rizika Priešlaikinis vaisiaus vandenų
nutekėjimas
2,1 karto didesnė rizika
Naujagimio sveikata
Mažas gimimo svoris (<2500g) 3 kartus didesnė rizika
Apsigimimai Galūnių deformacijos,
šleivapėdystė, regos bei vidaus organų sutrikimai 1,25-1,5 karto didesnė rizika
Vaiko sveikata Staigios kūdikių mirties sindromas 2,25 karto didesnė rizika Antro tipo cukrinis diabetas 1,1 karto didesnė rizika
15 Kvėpavimo takų ligos Dažniau serga astma,
infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis
Elgsena Dažnesni aktyvumo ir dėmesio
sutrikimai, nesocialus elgesys
Ne vieno tyrimo metu yra nustatyta motinos pieno nauda naujagimiui, kūdikiui. Įrodyta, kad žindomi kūdikiai rečiau suserga infekcinėmis ligomis, rečiau susiduria su nutukimo problema, serga II tipo cukriniu diabetu, sloga, bronchine astma bei turi mažiau problemų su netaisyklingu sąkandžiu [14].
Seniai žinoma ir žala, kurią sukelia rūkymas žindymo laikotarpiu. Literatūroje nurodoma, kad rūkymas turi įtakos pieno gamybai. Rūkančiosios per dieną išskiria 250-300 ml mažiau pieno, palyginus su nerūkančiomis moterimis. Tai yra siejama su didesniu dopamino kiekiu organizme, kuris lemia prolaktino gamybos sumažėjimą. Taip pat pakinta ir pieno kokybė, nes rūkančių moterų piene randama mažiau lipidų [15].
Nustatyta ir žala vaiko organizmui. Motinų, kurios rūko žindydamos, vaikai yra labiau linkę į nutukimą vaikystėje. Įrodyta tiesioginė priklausomybė tarp vidutiniškai surūkomų cigarečių kiekio žindymo laikotarpiu bei vaiko antsvorio ar nutukimo vaikystėje tikimybės [16].
Taigi, žinant koks žalingas gali būti šis įprotis, nemaža dalis moterų nėštumo metu meta rūkymą. Lietuvoje, higienos instituto duomenimis, stebimas iki nėštumo, bei nėštumo metu rūkančių moterų mažėjimas [1] (1 pav.)
1 pav. Rūkymas iki nėštumo bei nėštumo metu Lietuvoje.
1 3 5 7 9 11 2002 m. 2004 m. 2006 m. 2008 m. 2010 m. 2012 m. 2014 m. 2016 m. Rūkymas iki nėštumo (proc.) Rūkymas nėštumo metu (proc.)
16 Literatūroje yra išskiriama nemažai faktorių, lemiančių metimą rūkyti nėštumo metu. Pagrindiniai veiksniai turintys įtakos moterims, nusprendusioms mesti rūkyti nėštumo metu, yra planuotas nėštumas, rytinis pykinimas, apsisprendimas maitinti naujagimį savo pienu, socialinės aplinkos spaudimas bei parama, susirūpinimas vaisiaus ir naujagimio sveikata, asmeninės sveikatos problemos, bei patarimas mesti rūkyti iš sveikatos priežiūros darbuotojo [14,15,16].
Jungtinėje karalystėje atliktame tyrime buvo nustatyta, kad tik 40 proc. rūkančių moterų meta rūkyti, iš karto kai sužino, kad pastojo. Daugiau nei pusė iškart neatsisako šio žalingo įpročio sužinojusios, jog laukiasi [17].
1.2 Atkrytis po gimdymo
Nemaža dalis moterų, kurios dėl nėštumo meta rūkyti, praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo vėl pradeda rūkyti. Skirtingų tyrimų duomenimis 29-47 proc. moterų atkrenta praėjus pusmečiui po gimdymo [2,3,4]. Praėjus metams šis skaičius padidėja iki 90 proc. [5,6].
1.2.1 Atkryčio po gimdymo priežastys
Nepaisant akivaizdžios žalos, didelė dalis moterų nėštumo metu metusių rykyti, po gimdymo vėl sugrįžta prie šio žalingo įpročio. Pagrindinės įvardijamos priežastys yra stresas dėl tapimo motina, sunkumai prižiūrint naujagimį, partnerio rūkymas, svorio augimas, liūdesys, irzlumas. Pagimdžiusios moterys dažnai grįžta prie rūkymo, kaip prie įpročio, kuris leidžia skirti laiko sau, atsiriboti nuo aplinkos [18,19,20].
Jungtinėje Karalystėje 2016 metais buvo atliktas kokybinis tyrimas, kurio metu buvo apklausiamos moterys, nėštumo metu metusios rūkyti, bei atkritusios pogimdyminiu laikotarpiu. Buvo išskirtos pagrindinės priežastys, kodėl moterys grįžo prie rūkymo. Po gimdymo patiriamas stresas ir socialinės aplinkos įtaka (kai rūko draugai ir artimieji) buvo pagrindinės, dažniausiai minimos atkryčio priežastys. Taip pat motinos teigė manančios, kad gimus vaikui rūkymas kenkia mažiau, nei rūkant vis dar esant nėščiai [21].
Ypatingai svarbus yra pačių moterų nusiteikimas ir noras neberūkyti. Jungtinėse Amerikos valstijose 2015 metais apklausus beveik keturis šimtus dėl nėštumo metusių rūkyti moterų paaiškėjo, kad kas antra iš jų yra nusiteikusi po gimdymo ir vėl pradėti rūkyti. Pagrindiniai faktoriai, susiję su tokiu nusiteikimu, buvo neplanuotas nėštumas, rūkymo metimas vėlesniame nėštumo laikotarpyje, manymas, kad rūkymas nėra žalingas organizmui [22].
17 Atkryčiui yra reikšmingas laikotarpis, kuriuo buvo atsisakyta rūkymo. Cooper S, Orton S, Leonardi-Bee J, ir kt. atlikę tyrimą nustatė, kad praėjus trims mėnesiams po gimdymo, trečdalis moterų, nėštumo metu metusių rūkyti, vėl pradėjo rūkyti. Taip pat buvo nustatyta, kad moterys, kurios metė rūkyti, kai pradėjo planuoti nėštumą, statistiškai reikšmingai dažniau po gimdymo praėjus trims mėnesiams nepradėjo vėl rūkyti, lyginant jas su metusiomis rūkyti jau nėštumo metu. Taigi, buvo nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp laikotarpio, kada buvo atsisakyta rūkymo (įskaitant nėštumo planavimo laikotarpį) ir tikimybės po gimdymo neatkristi. Kuo ankščiau yra atsisakoma šio įpročio, tuo mažesnė tikimybė vėl pradėti rūkyti po gimdymo [23].
Vaiko sveikata yra vienas pagrindinių veiksnių, kodėl moterys, nėštumo metu metusios rūkyti, negrįžta prie rūkymo ir po gimdymo [24,25].
Kūdikio žindymas yra svarbus veiksnys, turintys įtakos motinos apsisprendimui ar rūkyti. 2015 metais Anglijoje nustatyta, jog kas trečia moteris teigia, kad rūkymo įpročiai turi glaudžias sąsajas su žindymu. Didžioji dalis rūkančių moterų pagimdžiusios sumažina rūkomų cigarečių kiekį. Tačiau tyrimo metu buvo taip pat nustatyta, kad 17 procentų moterų atsisakė žindymo dėl rūkymo [26].
Kokybinio tyrimo metu apklausus po gimdymo vėl pradėjusias rūkyti moteris paaiškėjo, kad nemaža dalis jų mano, kad galima kontroliuoti cigarečių daromą žalą kūdikiui tiesiog nerūkant šalia vaiko [27].
Vis dėl to rūkančios moterys, kurios turi vaikų, jaučia kaltės jausmą rūkydamos, nes supranta, kad pasyvus rūkymas yra taip pat žalingas [17].
Apibendrinant galima teigti, jog yra nemažai skirtingų priežasčių, kodėl moterys dėl nėštumo metusios rūkyti, atkrenta po gimdymo. Pagrindinės įvardijamos priežastys yra stresas susijęs su pasikeitusiu gyvenimu, tapimu mama, naujagimio priežiūra, socialinės aplinkos įtaka, pačios moters nusiteikimas. Dažniausiai nuo grįžimo prie šio įpročio moteris sulaiko susirūpinimas dėl vaiko sveikatos.
1.2.2 Atkryčio po gimdymo rizikos grupės
Didžiojoje dalyje tyrimų išsiskiria sociodemografinių rodiklių sąsajos su atkryčiu. Didesnė rizika atkristi po gimdymo yra jaunesnio amžiaus moterims, gyvenančioms kaime, turinčioms žemesnį išsilavinimą, gaunančioms mažesnes pajamas, gyvenančioms su rūkančiu partneriu arba vienišoms [3,10,11,28,29,30].
Partnerio rūkymas yra vienas iš veiksnių, lemiančių moters grįžimą prie rūkymo praėjus metams po gimdymo [31,32]. Ashford Kristin B. ir kt. nustatė, kad moterys gyvenančios su rūkančiu partneriu beveik du kartus dažniau atkrenta po gimdymo [33].
18 Svarbu atkreipti dėmesį kada yra metama rūkyti. Kuo vėlesniame nėštumo laikotarpyje moteris atsisako rūkymo tuo didesnė tikimybė, kad ji po gimdymo atkris. 2016 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo nustatyta, kad tos moterys, kurios metė rūkyti ankstesniame nėštumo laikotarpyje buvo mažiau linkusios atkristi [34].
To pačio tyrimo metu buvo nustatyta, kad yra itin svarbus surūkomų cigarečių kiekis. Įrodyta, kad dažniau atkrito tos moterys, kurios iki nėštumo reguliariai per dieną surūkydavo daugiau cigarečių [34]. Šis faktas buvo patvirtintas ir kitų tyrimų metu [35]. Australijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, tiesioginė priklausomybė tarp vidutiniškai surūkomų cigarečių kiekio bei tikimybės atkristi jau pirmąją savaitę, nusprendus mesti rūkymą [36].
Svarbu yra ne tik kiek, bet ir kokias cigaretes moteris rūko. Teksaso valstijoje, JAV, atliktame tyrime buvo nustatyta, kad moterims, iki nėštumo rūkiusioms mėtines cigaretes, yra sunkiau išlikti nerūkančiomis po gimdymo, palyginus jas su įprastas cigaretes rūkiusiomis [37].
Ankstesni bandymai mesti rūkyti yra svarbūs vertinant tikimybę ar moteris atkris po gimdymo. Kuo ilgiau yra pavykę nerūkyti ankstesnių bandymų mesti rūkyti metu, tuo mažesnė tikimybė kad moteris po gimdymo atkris [38].
Taip pat reikšminga yra ir tai, kiek kartų moteris yra bandžiusi mesti rūkyti. Moterys, kurios yra nesėkmingai bandžiusios mesti rūkyti turėtų būti stebimos labiau, nes daugiau nei vienas bandymas atsisakyti šio įpročio yra siejamas su didesne rizika atkristi [39].
Siekiant po gimdymo ir toliau likti nerūkančia, moteriai itin svarbu yra mokėti susidoroti su stresu. Stresas yra viena iš pagrindinių priežasčių kodėl apskritai žmonės, kurie meta rūkyti, atkrenta [40].
Nuovargis, stresas, pyktis bei depresijos simptomai yra pagrindiniai metančių rūkyti, bet atkritusių moterų įvardijami veiksniai nulėmę nepavykusį bandymą mesti rūkyti [4,41,42,43].
2012 metais Jungtinės Amerikos valstijose atlikto tyrimo metu įrodyta, kad pogimdyminė depresija ir nerimo simptomai stipriai susiję su rūkymo atkryčiu po gimdymo. Esant sunkiai emocinei ir psichologinei būsenai po gimdymo, moterys yra labiau linkusios sugrįžti prie rūkymo pogimdyminiu laikotarpiu [44].
Tačiau yra ir oponuojančių tyrimų. Kitame moksliniame darbe, atliktame pora metų vėliau nei pastarasis, nebuvo rasta jokių sąsajų tarp depresija sirgusiųjų ir didesnės rizikos atkristi pogimdyminiame laikotarpyje [45].
Dažnai emocinės ir psichologinės problemos po gimdymo gali būti susijusios ir su svorio prieaugiu. Moterys, kurios meta rūkyti dėl to, kad pastojo, neretai nėštumo metu priauga daugiau svorio negu rekomenduojama. Ir būtent tos, kurios nėštumo metu priauga daugiau svorio negu rekomenduojama yra labiau linkusios atkristi po gimdymo [46,47,48,49].
19 Remiantis atliktais tyrimais galima teigti, kad yra sudėtinga nustatyti moteris, kurioms rizika atkristi yra didesnė, o kurioms mažesnė. 2015 metais Turkijoje atliktame tyrime buvo lyginami rūkyti metę asmenys, palyginimas buvo atliekamas praėjus metams po metimo rūkyti. Daugiau nei pusė tiriamųjų po metų vėl rūkė, o beveik ketvirtadalis teigė, kad neberūko. Tačiau palyginus abi grupes pagal amžių, lytį, išsilavinimą, surūkomų cigarečių per dieną skaičių, priežastį paskatinusią mesti rūkyti bei turimas ligas galimai susijusias su rūkymu, jokių reikšmingų skirtumų nustatyta nebuvo. Taigi atsižvelgiant į tai, kad yra sudėtinga išskirti rizikos grupes žmonių, kurie gali atkristi, yra rekomenduojama visus metusius rūkyti laikyti potencialiai galinčiais atkristi ir visus konsultuoti neatsižvelgiant į sociodemografinę grupę [24].
Po gimdymo moterims, kurios stengiasi likti nerūkančiomis po gimdymo, yra svarbu žinoti apie rūkymo žalą, turėti palaikymą iš šeimos, artimųjų, bei susikoncentruoti į naujagimio sveikatą [50]. Naujagimio žindymas yra ypatingai reikšmingas veiksnys, lemiantis moters rūkymo įpročius po gimdymo. Kuo ilgiau motina maitina naujagimį savo pienu, tuo ilgiau nerūko, arba surūko mažesnį kiekį cigarečių, lyginant su nežindančiomis motinomis [51,52,53]. Taigi, svarbu, kad moterys negaunančios tinkamų konsultacijų apie rūkymo žalą, palaikymo, bei skatinimų žindyti naujagimį yra didesnėje atkryčio rizikos grupėje.
Apibendrinant galima teigti, kad daug skirtingų veiksnių turi įtakos atkryčiui. Nustatyti rizikos grupes nėra paprasta. Pagrindinės išsiskiriančios rizikos grupės literatūroje yra jaunas amžius, žemas išsilavinimo lygis, mažos pajamos, rūkantis partneris, stresas, nuovargis, didesnis kiekis surūkomų cigarečių iki metimo, bei daugiau nei vienas bandymas mesti rūkyti praeityje.
1.2.3 Atkryčio po gimdymo prevencinės priemonės
Atliekami moksliniai tyrimai rodo, kad yra gana sudėtinga suformuoti pakankamai naudingą prevencinę programą prieš rūkymo atkrytį po gimdymo. Neretai skirtingų programų veiksmingumas yra mažas, bei beveik nesiskiria lyginant skirtingas programas [7,8,9].
2013 metais atlikto tyrimo metu, įvertinus Jungtinėje Karalystėje veikiančias psichosocialines programas, kurių tikslas padėti moterims nėštumo metu metusioms rūkyti neatkristi po gimdymo, buvo nustatyta, kad programos nedaro jokio statistiškai reikšmingo poveikio [54]. 2016 metais atlikto tyrimo metu trims šimtams, pagimdžiusių ir nėštumo metu metusių rūkyti moterų, buvo taikytos programos SUPPORT (liet. - palaikymas), kurios pagrindas kognityvinė ir elgesio terapija ir STARTS (angl. - Strategies to Avoid Returning to Smoking) programa, sukurta padėti moterims po gimdymo vėl nepradėti rūkyti, siekiant įvertinti specifinės programos prieš rūkymo atkritimą veiksmingumą. Tačiau lyginant abi grupes, rezultatai nesiskyrė. Abiejose grupėse, praėjus penkiasdešimt dvejoms savaitėms po gimdymo, šiek tiek daugiau nei trečdalis moterų atkrito ir vėl
20 rūkė [55]. Taip pat nėra nustatyta, kada geriausia yra naudoti intervencijas – nėštumo metu ar po gimdymo [56].
Ne visos moterys po gimdymo apskritai gauna konsultacijas apie rūkymą. Park Elyse R. ir bendraautorių atlikto kokybinio tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiau nei pusė po gimdymo atkritusių moterų teigia pogimdyminiame laikotarpyje negavusios jokių su rūkymu susijusių konsultacijų bei palaikymo iš medikų [57].
Visgi moksliniais tyrimais įrodyta, kad motyvacija ir palaikymas iš aplinkos itin svarbūs bandant neberūkyti po gimdymo [58].
Medikų palaikymas bei kontaktinės konsultacijos gali būti naudingos. Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo metu buvo įvertinta slaugytojų atliekamos intervencijos apie rūkymo žalą po gimdymo nauda, bei efektyvumas, vertinant tyrimo dalyvių atkrytį. Įvertinus moterų rūkymo intensyvumą prieš metimą, nusiteikimą neberūkyti ir pasitikėjimą savimi, siekiant likti nerūkančia, visos tyrimo dalyvės buvo suskirstytos į dvi, mažos ir didelės rizikos atkristi pogimdyminiame laikotarpyje, grupes. Kiekvienai grupės daliai buvo taikoma arba slaugytojos vedama kontaktinė intervencija apie rūkymo žalą po gimdymo arba dalinama tekstinė informacija apie streso ir depresijos simptomų valdymą po gimdymo. Nustatyta, kad intervencija yra naudingesnė moterims, kurios yra didesnės rizikos atkristi grupėje. Tačiau moterys, kurioms rizika atkristi buvo nedidelė, geresnius rezultatus parodė, kai joms buvo padedama susitvarkyti su depresijos bei streso simptomais, neskiriant dėmesio rūkymo problemai. Taigi, kai atkristi po gimdymo rizika yra nedidelė, ne visada yra prasminga taikyti kontaktines intervencijas apie rūkymą. Tačiau esant didelei rizikai, intervencijos yra naudingos [59].
Nagrinėjant kokį efektyvumą turi nėščiosioms dalinami lankstinukai apie rūkymo žalą nėštumo metu bei pogimdyminiu laikotarpiu, buvo pastebėtas skirtumas tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių moterų. Dėl nėštumo metusių rūkyti moterų, kurios turi didesnes pajamas, tokie informaciniai lankstinukai neveikė. Tačiau mažesnes pajamas gaunančių moterų grupėje, dešimt procentų daugiau moterų, praėjus mėnesiui po gimdymo neatkrito, lyginant jas su kontroline grupe [60].
Artimas motinos bei naujagimio ryšys, bei naujagimio žindymas yra efektyvi priemonė padedanti motinoms susilaikyti nuo rūkymo. Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje gulinčių naujagimių motinos, kurios buvo skatinamos nerūkyti, dažnai palaikyti oda-oda kontaktą su naujagimiu, natūraliai žindyti, beveik du kartus dažniau liko nerūkančios, lyginant jas su kontroline grupe (vertinant praėjus dvejiems mėnesiams po gimdymo) [61].
21 Taigi, nepaisant tyrimų, rodančių, kad ne visada naudojamos prevencinės priemonės yra naudingos, galima įžvelgti kontaktinių konsultacijų, medikų palaikymo, bei dalinamų informacinių lankstinukų naudą, kurie gali padėti moterims ilgiau išlikti nerūkančiomis.
1.3 Apibendrinimas
Apibendrinant literatūros apžvalgą, galima teigti, kad rūkymo žala vaisiui, mamai bei naujagimiui yra gana plačiai išnagrinėta. Žinant kokią žalą atneša rūkymas, didelė dalis moterų planuodamos nėštumus ar sužinojusios, kad pastojo, meta rūkyti. Nepaisant fakto, kad gana ilgą laikotarpį metusios moterys nerūko, po gimdymo dalis jų vėl sugrįžta prie šio žalingo įpročio. Praėjus metams po gimdymo rūkyti vėl pradeda didžioji dauguma metusiųjų.
Pagrindinės priežastys, kodėl metusios rūkyti moterys atkrenta po gimdymo yra stresas dėl pasikeitusio gyvenimo, atsiradusių naujų rūpesčių tapus mama, nerimas susijęs su naujagimio priežiūra, socialinės aplinkos įtaka, pačios moters nusiteikimas.
Didžiausia rizika po gimdymo atkristi yra jaunoms, žemą išsilavinimo lygį turinčioms moterims, gaunančioms mažas pajamas, bei gyvenančioms su rūkančiais partneriais. Taip pat svarbūs ankstesni rūkymo įpročiai, surūkomų cigarečių kiekis bei ankstesni bandymai mesti rūkyti.
Siekiant padėti moterims po gimdymo ir toliau išlikti nerūkančiomis yra taikomos įvairiausiosios prevencinės programos. Atkryčio prevencijai naudingos individualios konsultacijos, lankstinukai, bei medikų palaikymas ir skatinimas žindyti naujagimį.
22
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1 Tyrimo organizavimas
Tyrimui atlikti buvo parengtas vykdymo planas, kurio eiga pateikta 2 pav.
2 pav. Tyrimo vykdymo planas.
Tyrimas buvo vykdomas dvejais etapais:
Pirmasis etapas buvo vykdomas VšĮ Jonavos ligoninės akušerijos skyriuje bei VšĮ LSMU ligoninės Kauno klinikų akušerijos skyriuje nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018m. gegužės 12 d.
Mokslinės literatūros paieška ir analizė
Tyrimo instrumento - anketų ruošimas
Bioetikos centro leidimo atlikti tyrimą gavimas
Pirmosios apklausos vykdymas Antrosios apklausos vykdymas (telefonu) Išvadų ir praktinių rekomendacijų formulavimas
Surinktų duomenų analizė ir rezultatų pateikimas
23 Dalyvauti tyrime buvo kviečiamos akušerijos skyriuose esančios pagimdžiusios moterys, kurios dėl paskutinio nėštumo buvo metusios rūkyti. Tyrimui tinkamų, atitinkančių įtraukimo kriterijus, respondenčių buvo atrinkta 135. Trys iš jų atsisakė dalyvauti tyrime. Į tyrimą buvo įtrauktos 132 moterys. Atsako dažnis 98 proc.
Antrojo tyrimo etapo metu buvo skambinama toms pačioms respondentėms praėjus šešiems mėnesiams po jų gimdymo datos. Nepavyko susisiekti su 16 respondenčių. Todėl buvo užpildytos 123 anketos. Galutinis atsako dažnis 91 proc.
Visos užpildytos anketos buvo įtrauktos į duomenų analizę.
2.2 Tyrimo instrumentas
Tirti dėl nėštumo metusių rūkyti moterų atkrytį po gimdymo buvo naudojamos dvi autorės parengtos anketos.
Pirmojoje anketoje pateikti 23 klausimai:
1-6 klausimais analizuojami sociodemografiniai rodikliai
7-10 ir 22 klausimais analizuojamas nėštumas, gimdymas, naujagimio maitinimas
11-19 ir 23 klausimais analizuojami rūkymo įpročiai bei perspektyvos
20-21 klausimais analizuojami partnerio rūkymo įpročiai
1-6; 9; 14-15; 18; 20-23 klausimai yra uždaro tipo. 19 klausimas yra pusiau uždaro tipo klausimas su galimybe įrašyti kitą atsakymo variantą. 7-8; 10-13; 16-17 klausimai yra atviro tipo klausimai, kuriuose prašoma įrašyti skaičius.
Antrojoje anketoje pateikti 7 klausimai:
1 klausimu analizuojamas kūdikio maitinimas
2-6 klausimu analizuojami rūkymo įpročiai
7 klausimu analizuojami partnerio rūkymo įpročiai
1-3; 4; 5 klausimai yra uždaro tipo. 7 klausimas yra atviro tipo klausimas, kuriame prašoma įrašyti skaičius.
24
2.3 Tyrimo imtis ir tiriamųjų charakteristikos
2.3.1 Tyrimo imtis
Remiantis 2016 metų Higienos instituto duomenimis, Kauno regiono ligoninėse iki nėštumo rūkė 15,4 proc. moterų [1]. Reprezentatyvi imtis su penkių procentų paklaida tiriamuoju laikotarpiu būtų 13 tiriamųjų. Tiriamuoju laikotarpiu Jonavos ligoninėje gimdė 89 moterys. Atitiko kriterijus, buvo pakviestos ir sutiko sudalyvauti tyrime 63 moterys, t. y. – 70,8 proc.
Remiantis tais pačiais duomenimis, LSMU Kauno klinikose iki nėštumo rūkė 9,5 proc. moterų [1]. Reprezentatyvi imtis su penkių procentų paklaida tiriamuoju laikotarpiu būtų 70 tiriamųjų. Tiriamuoju laikotarpiu LSMU Kauno klinikose gimdė 779 moterys. Atitiko kriterijus, buvo pakviestos ir sutiko sudalyvauti tyrime 60 moterų, t. y. 7,7 proc.
Dalyvauti tyrime buvo pakviestos moterys, kurios atitiko šiuos kriterijus:
Moterys, dėl nėštumo metusios rūkyti ir esančios Jonavos ligoninės arba LSMU Kauno klinikų pogimdyminiame skyriuje.
Moterys, kurios suprato, kalbėjo ir mokėjo rašyti lietuvių kalba.
Moterys, kurios sutiko dalyvauti tyrime. Atmetimo kriterijai:
Moterys, kurios rūkė viso nėštumo metu.
Moterys, kurios niekada nerūkė.
2.3.2 Tiriamųjų charakteristikos
25 3 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal amžių.
Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių turėjo vidurinį – 29,3 proc. (n=36) arba vidurinį su profesine kvalifikacija – 26,8 proc. (n=33) išsilavinimą (4 pav.).
4 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal išsilavinimą.
Pagal gyvenamąją vietą didesnė dalis tyrimo dalyvių gyveno mieste – 65,9 proc. (n=81), kaime gyveno 34,1 proc. (n=42). 21,2% 17,1% 43,1% 18,6% 18-22m. 23-26m. 27-34m. ≥35m. 8,1% 29,3% 26,8% 22,8% 13,0% Pagrindinis Vidurinis Vidurinis su profesine kvalifikacija Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis
26 Didžiausia tyrimo dalyvių dalis uždirbo 340€-499€ (33,3 proc., n=41). Mažiausiai buvo gaunančių 800€ ar daugiau – 3,3 proc. (n=4) (5 pav.).
5 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal gaunamas pajamas
Pagal šeimyninę padėtį dauguma dalyvių buvo ištekėjusios – 52,8 proc. (n=65), arba turėjo vaikiną, su kuriuo buvo nesusituokę – 38,3 proc. (n=47) (6 pav.).
6 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį.
2.4 Statistinė duomenų analizė
Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 22.0 programa ir Excel 2013 programa. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika –
26,0% 33,3% 26,0% 11,4% 3,3% <340€ 340-499€ 500-649€ 650-799€ ≥800€ 52,8% 38,3% 8,1% 0,8% Ištekėjusi
Turiu vaikiną, esame nesusituokę
Išsiskyrusi Vieniša
27 absoliutūs (n) ir procentiniai (proc.) dažniai. Požymių pasiskirstymui populiacijoje tikrinti buvo naudojamas chi-kvadrato testas. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių dažnių skirtumas tiriamųjų grupėje laikytas statistiškai reikšmingu.
2.5 Etiniai tyrimo aspektai
Atliekant tyrimą buvo laikomasi etikos principų: teisės būti nepažeistam, teisės nebūti išnaudojamam, tyrimo naudingumo, pagarbos asmens orumui, konfidencialumo, privatumo, teisingumo, savanoriškumo ir geranoriškumo.
Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-GM(M)-78 (priedas Nr. 1).
Moterys tyrime dalyvavo savanoriškai. Tyrimo dalyvės buvo supažindinamos su darbo tema bei tikslu, buvo paaiškinama, kad gauti duomenys bus naudojami tik baigiamojo darbo rengimo tikslams ir pateikiami apibendrinti. Tyrimo dalyvė, sutikdama dalyvauti tyrime pasirašė „tiriamojo asmens sutikimo“ formą.
28
3. REZULTATAI
3.1 Rūkymo įpročių pokyčiai ir atkryčio priežastys praėjus pusmečiui po
gimdymo
Iš visų dėl nėštumo metusių rūkyti moterų beveik pusė praėjus pusmečiui po gimdymo, vėl pradėjo rūkyti reguliariai (44,7 proc., n=55). Kas penkta surūkė nors vieną cigaretę, tačiau nusprendė, kad daugiau neberūkys (20,3 proc., n=25) (7 pav.).
7 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal rūkymą po gimdymo.
Du trečdaliai moterų po gimdymo teigė surūkiusios nors vieną cigaretę (65,0 proc., n=80). Kas trečia teigė, kad pirmąją cigaretę surūkė po gimdymo praėjus 3-6 mėnesiams (36,3 proc., n=29). Beveik ketvirtadalis nurodė, kad rūkė po gimdymo praėjus 1-3 dienoms (23,8 proc., n=19) (8 pav.).
44,7% 20,3% 35,0% Pradėjo rūkyti reguliariai Po gimdymo rūkė, bet nusprendė daugiau neberūkyti Po gimdymo nerūkė
29 8 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal laiką, kada surūkyta pirmoji cigaretė po
gimdymo.
Tyrimo dalyvės, kurios po gimdymo vėl pradėjo reguliariai rūkyti, vidutiniškai surūkydavo mažiau cigarečių palyginus su prieš nėštumą surūkomų cigarečių vidurkiu – atitinkamai 8,45±SD 4,845 ir 9,74±SD 4,525 cigarečių per dieną.
Išskirsčius moteris pagal amžių paaiškėjo, kad didžiausias procentas vėl reguliariai pradėjusių rūkyti moterų buvo trisdešimt penkerių ar daugiau metų amžiaus grupėje (86,7 proc., n=13).
Pagal išsilavinimą, statistiškai reikšmingai daugiau moterų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nerūkė nei vienos cigaretės po gimdymo (81,3 proc., n=13). Taip pat nustatyta tendencija: kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo mažesnė dalis moterų po gimdymo surūkė nors vieną cigaretę (9 pav). 23,8% 28,7% 11,3% 36,3% 1-3 para po gimdymo 1-2 savaitė po gimdymo 1-2 mėn po gimdymo 3-6 mėn po gimdymo
30 * Reikšmingumo lygmuo p<0,05
9 pav. Išsilavinimo sąsajos su rūkymu po gimdymu.
Gyvenamoji vieta atkryčiui įtakos neturėjo. Iš visų po gimdymų nors kartą rūkiusių moterų, tiek gyvenančių mieste, tiek kaime, du trečdaliai po gimdymo praėjus pusei metų vėl pradėjo rūkyti reguliariai.
Palyginus moteris pagal gaunamas pajamas visose grupėse buvo nustatyta, kad daugiau nei pusė pradėjo rūkyti reguliariai. Daugiausiai reguliariai pradėjusių rūkyti buvo nustatyta 650-799€ uždirbančių grupėje (84,6 proc., n=11) o mažiausiai - <340€ uždirbančių grupėje (58,3 proc., n=14). Tačiau skirtumai buvo nereikšmingi.
Pagal šeimyninę padėtį išskirsčius tyrimo dalyves, buvo nustatyta, kad visos išsiskyrusios moterys po gimdymo surūkė nors vieną cigaretę (n=8). Mažiausiai rūkiusių po gimdymo buvo ištekėjusių moterų grupėje – 53,8 proc. (n=35) (10 pav.).
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Pagrindinis arba vidurinis Vidurinis su profesine kvalifikacija Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis 78,7 75,8 55,6 18,8 21,3 24,2 44,4 * 81,3 P roc entai Rūkė Nerūkė
31 10 pav. Šeimyninės padėties sąsajos su rūkymu po gimdymo.
Pagrindinė priežastis, kodėl tyrimo dalyvės nusprendė toliau neberūkyti buvo vaiko sveikata (55,6 proc., n=20).
Beveik pusė moterų, kurios grįžo prie reguliaraus rūkymo nemano, kad rūkymas kenkia jų vaikui (47,3 proc., n=20). Dažniausia įvardijama priežastis, kodėl vėl pradedama rūkyti yra streso malšinimas rūkant (69,1proc., n=38) (11 pav.).
11 pav. Rūkymo atkryčio priežastys.
Didesnės dalies moterų partneriai yra rūkantys – 87 proc. (n=107). Šiek tiek daugiau nei pusė rūkančių vyrų keičia savo rūkymo įpročius, pastojus moteriai (55,1 proc., n=59). Partneriai
0 20 40 60 80 100
Ištekėjusi Turi vaikiną Išsiskyrusi 46,2 87,2 100,0 53,8 12,8 0,0 P roc entai Rūkė Nerūkė 47,3 18,2 67,3 69,1 57,1 0 20 40 60 80 100 1 Proc ent ai Nemanau, kad
rūkymas kenkia vaikui Vyro rūkymas
Rūkymas su draugais Streso malšinimas Malonumas rūkant
32 neberūko šalia moters arba pradeda rečiau rūkyti. Partnerio rūkymas nebuvo statistiškai reikšmingas veiksnys, turintis įtakos atkryčiui.
Paklausus moterų ar po gimdymo planuoja ir toliau neberūkyti daugiau nei pusė buvo neapsisprendusios – 57,7 proc. (n=71). Kas trečia teigė, jog planuoja neberūkyti – 30,9 proc. (n=38), o mažiausia dalis – 11,4 proc. (n=14) buvo nusprendusios, kad po gimdymo toliau rūkys. Iš visų moterų, kurios teigė, kad po gimdymo planuoja likti nerūkančiomis, reguliariai pradėjo rūkyti 23,5 proc. (n=4). Daugiausiai reguliariai pradėjusių rūkyti moterų buvo neapsisprendusių grupėje – 84 proc. (n=42). Neapsisprendimas ar rūkyti po gimdymo ar ne buvo statistiškai reikšmingas (12 pav.).
* Reikšmingumo lygmuo p<0,05
12 pav. Apsisprendimo, ar pagimdžiusi rūkys, sąsaja su atkryčiu po gimdymo.
3.2 Rūkymo įpročių sąsajos su atkryčiu po gimdymo
Tyrimo dalyvės pirmą kartą rūkyti pabandė vidutiniškai 16±SD 2,545 metų amžiaus (min 12 m., max 27 m.). Reguliariai pradėjo rūkyti vidutiniškai nuo 18±SD 2,89 (min 15 m., max 27 m.) metų amžiaus.
Nustatyta, kad kuo jaunesniame amžiuje moteris pirmą kartą pabandė rūkyti, tuo dažniau teigė, kad po gimdymo rūkė nors vieną cigaretę. 13-15 metų amžiaus pirmą kartą pabandžiusios rūkyti moterys statistiškai reikšmingai dažniau nei kitose amžiaus grupėse teigė, kad surūkė nors vieną cigaretę po gimdymo (81,8 proc., n=36) (13 pav.).
0 20 40 60 80 100
Rūkė nors vieną cigaretę Pradėjo rūkyti reguliariai 44,7 23,5 92,9 69,2 70,4 84,0 * P roc ent ai
33 * Reikšmingumo lygmuo p<0,05
13 pav. Amžiaus, kada pirmą kartą pabandė rūkyti, sąsajos su rūkymu po gimdymu. Išskirsčius moteris pagal tai, nuo kelerių metų pradėjo rūkyti reguliariai, buvo nustatyta, kad reikšmingai dažniau nei kitose amžiaus grupėse po gimdymo surūkė nors vieną cigaretę tos, kurios reguliariai pradėjo rūkyti būdamos 15-17 metų amžiaus (88,0 proc. n=44) (13 pav.). Reguliaraus rūkymo pradžia ir tai, ar moteris po gimdymo vėl pradėjo rūkyti reguliariai, reikšmingai susiję nebuvo. * Reikšmingumo lygmuo p<0,05 0 20 40 60 80 100
13-15 metų 16-17 metų ≥18 metų
81,8 * 60,6 30,8 18,2 39,4 69,2 P roc entai Rūkė Nerūkė 0 20 40 60 80 100
15-17 metų 18-20 metų ≥21 metų
88,0 * 53,3 42,9 12,0 46,7 57,1 P roc entai Rūkė Nerūkė
34 14 pav. Amžiaus, nuo kada pradėjo reguliariai rūkyti, sąsajos su rūkymu po gimdymo. Vidutiniškai per dieną moterys surūkydavo 9,74 cigaretės (min 2, max 20). Pastebėtas ryšys tarp surūkomų cigarečių kiekio ir atkryčio. Kuo daugiau cigarečių vidutiniškai surūkydavo, tuo dažniau po gimdymo moterys atkrito. Statistiškai reikšmingai daugiau atkritusių ir po gimdymo surūkiusių nors vieną cigaretę buvo penkiolika ar daugiau cigarečių per dieną surūkančių moterų grupėje (15 pav.).
* Reikšmingumo lygmuo p<0,05
15 pav. Vidutiniškai iki metimo surūkomų cigarečių kiekio sąsaja su rūkymu po gimdymo Tačiau išanalizavus tas pačias grupes pagal tai, ar pradėjo rūkyti reguliariai buvo nustatyta, kad mažiausiai moterų, kurios praėjus pusmečiui po gimdymo rūkė reguliariai, buvo daugiausiai surūkiusiųjų iki nėštumo grupėje – 33,3 proc. (n=6). Daugiausiai reguliariai pradėjusių rūkyti buvo grupėje moterų, kurios iki metimo surūkydavo vidutiniškai 10-14 cigarečių per dieną – 92,3 proc. (n=36) (16 pav.). 0 20 40 60 80 100
> 10 cig. 10-14 cig. ≥ 15 cig. 46,9 75,0 81,8 * 53,1 25,0 18,2 P roc entai Rūkė Nerūkė
35 16 pav. Dažnis pradėjusių reguliariai rūkyti po gimdymo moterų grupėse pagal vidutiniškai
iki metimo surūkomų cigarečių kiekį.
Didesnė dalis moterų teigė, kad rūkydavo kiekvieną dieną – 83,7 proc. (n=103). Visos moterys, kurios rūkydavo ne kiekvieną dieną po gimdymo nesurūkė nei vienos cigaretės (n=20) (17 pav).
* Reikšmingumo lygmuo p<0,05
17 pav. Rūkymo kiekvieną dieną sąsajos su rūkymo po gimdymo.
Paklausus tyrimo dalyvių, ar yra bandžiusios mesti rūkyti, atsakymai pasiskirstė beveik po lygiai. Šiek tiek didesnė moterų dalis teigė niekada nebandžiusios mesti rūkyti – 50,4 proc. (n=62). Tyrimo dalyvės, kurios teigė nors kartą bandžiusios mesti rūkyti dažniausiai įvardijo vieną arba du
0 20 40 60 80 100
> 10 cig. 10-14 cig. ≥ 15 cig. 56,5 93,3 33,3 43,5 7,7 66,7 P roc entai Pradėjo Nepradėjo 0 20 40 60 80 100
Kiekvieną dieną Nekiekvieną dieną 77,7 0 22,3 * 100 P roc entai Rūkė Nerūkė
36 bandymus – 65,6 proc. (n=40). Pusė moterų nurodė, kad ilgiausiai pavyko nerūkyti iki dviejų mėnesių (50,8proc., n=31), beveik trečdaliui pavyko nerūkyti 3-12 mėnesių (29,5 proc., n=18), o mažiausia dalis moterų teigė, kad buvo metusios rūkyti metams ar ilgiau (19,7 proc., n=12). Statistiškai reikšmingų ryšių tarp ankstesnių bandymų mesti rūkyti ir atkryčio po gimdymo nustatyta nebuvo.
Kas ketvirta moteris, kurios šis nėštumas nebuvo pirmasis, nurodė, kad ankstesnių nėštumų metu rūkė (25,8 proc., n=23). Visos tyrimo dalyvės, kurios nurodė, kad ankstesnių nėštumų metu nerūkė, metė rūkyti iš karto kai tik sužinojo, kad pastojo. Moterys, kurios ankstesnių nėštumų metu teigė rūkiusios, šio nėštumo metu rūkyti metė vėlesniame laikotarpyje. Statistiškai reikšmingai dažniau moterys, kurios ankstesnių nėštumų metu rūkė, po šio gimdymo surūkė nors vieną cigaretę – 87 proc. (n=20) (18 pav.).
* Reikšmingumo lygmuo p>0,05
18 pav. Rūkymo ankstesnių nėštumų metu sąsaja su rūkymu po šio gimdymo.
3.3 Nėštumo, gimdymo eigos ypatumų ir žindymo sąsajos su atkryčiu po
gimdymo
Kas penkta moteris metė rūkyti iškart kai tik sužinojo, kad pastojo (40,7 proc., n=50). Laikotarpiai, kada buvo mesta rūkyti pateikti lentelėje (2 lentelė). Statistiškai reikšmingų ryšių tarp metimo rūkyti laikotarpio bei atkryčio po gimdymo nustatyta nebuvo.
0 20 40 60 80 100 Ankstesnių nėštumų metu rūkė Ankstesnių nėštumų metu nerūkė 87,0 * 59,1 13,0 40,9 Proc enta i Rūkė Nerūkė
37 Lentelė 2. Laikotarpis, kada buvo mesta rūkyti
Laikotarpis Viso, proc. Viso, n
Planuojant nėštumą 4,1 5
Iškart sužinojus apie pastojimą 40,7 50
Kelios dienos po pastojimo 13,0 16
1 sav.-2 mėn. po pastojimo 19,5 24
>2 mėn. po pastojimo 13,0 16
Neatsakė į klausimą 9,8 12
Daugiau nei pusei tyrimo dalyvių šis gimdymas buvo pirmas arba antras (atitinkamai 34,1 proc. ir 37,4 proc.). Reikšmingo ryšio tarp gimdymų skaičiaus bei atkryčio nebuvo nustatyta. Vis dėl to svarbu paminėti, kad visos moterys, kurioms šis gimdymas buvo penktas ar daugiau teigė po gimdymo praėjus pusmečiui vėl rūkiusios reguliariai (n=14).
Išskirsčius moteris pagal tai, kiek savaičių truko jų nėštumas išryškėjo viena grupė. Moterys, kurios pagimdė neišnešiotus naujagimius buvo labiau linkusios po gimdymo surūkyti nors vieną cigaretę. Tačiau po pusmečio reguliariai rūkančių moterų šioje grupėje buvo mažiausiai. Taip pat nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp nėštumo trukmės ir grįžimo prie reguliaraus rūkymo. Kuo daugiau savaičių truko nėštumas, tuo didesnė tikimybė, kad moteris praėjus pusmečiui po gimdymo vėl rūkys reguliariai (19 pav.).
19 pav. Nėštumo trukmės sąsajos su atkryčiu po gimdymo
0 20 40 60 80 100 36 37-38 39-40 41 Procentai Nė štum o trukmė sa va it ėmi s
38 Du trečdaliai moterų gimdė natūraliais gimdymo takais (n=84). Cezario pjūvio operacijos prireikė 31,7 proc. (n=39) moterų. Statistiškai reikšmingai dažniau moterys, kurios gimdė cezario pjūvio pagalba, po gimdymo rūkė nors vieną cigaretę (76,9 proc., n=30). Taip pat statistinis reikšmingumas nustatytas tarp gimdymo būdo bei reguliaraus rūkymo praėjus pusmečiui po gimdymo. 60 proc. (n=30) natūraliai gimdžiusių moterų pradėjo rūkyti reguliariai, o cezario pjūvio grupėje tokių buvo 83,3 proc. (n=25) (20 pav.).
* Reikšmingumo lygmuo p<0,05
20 pav. Gimdymo būdo sąsajos su atkryčiu po gimdymu.
Didžioji dalis moterų pagimdė normalaus svorio naujagimius (80,5 proc., n=99). Vienas iš dešimties naujagimių buvo hipertrofiškas (11,4 proc., n=14), o mažiausiai daliai naujagimių buvo nustatyta hipotrofija (8,1 proc. n=10). Statistiškai reikšmingų ryšių tarp naujagimio svorio bei atkryčio po gimdymo nustatyta nebuvo.
Absoliuti dauguma moterų po gimdymo teigė, kad planuoja žindyti naujagimius (96,3 proc., n=120). Visgi išskirsčius moteris pagal kūdikio maitinimo būdą praėjus pusmečiui po gimdymo buvo nustatyta, kad pusė moterų (50,4 proc., n=65) maitina adaptuotu mišiniu bei papildomu maistu. Krūtimi praėjus pusmečiui po gimdymo kūdikius maitino 31,7 proc. (n=39) tyrimo dalyvių. Išimtinai
0 20 40 60 80 100 Natūraliais gimdymo takais Cezario pjūvio operacija 59,5 76,9 * 40,5 23,1 Proc ent ai
Rūkė nors vieną cigaretę
Rūkė Nerūkė Natūraliais gimdymo takais Cezario pjūvio operacija 60,0 83,3 * 40,0 16,7
Pradėjo reguliariai rūkyti
39 tik krūtimi kūdikius maitino 16,3 proc. (n=20) moterų. Dar 15,4 proc. (n=19) tyrimo dalyvių maitino krūtimi ir adaptuotu mišiniu arba/ir papildomu maistu. Moterys, kurios maitina kūdikius krūtimi statistiškai reikšmingai dažniau teigė nerūkiusios nei vienos cigaretės po gimdymo (71,8 proc., n=28) (21 pav.).
* Reikšmingumo lygmuo p<0,05
21 pav. Maitinimo krūtimi sąsajos su rūkymu po gimdymo 0 20 40 60 80 100
Maitina krūtimi Nemaitina krūtimi 28,2 82,1 * 71,8 17,9 Proc ent ai Rūkė Nerūkė
40
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Literatūroje nurodoma, kad nemaža dalis moterų po gimdymo keičia savo rūkymo įpročius. Šiame tyrime buvo siekiama išsiaiškinti, kaip savo rūkymo įpročius keičia moterys, kurios metė rūkyti prieš planuodamos nėštumą ar jau sužinojusios, kad pastojo.
Po gimdymo nors vieną cigaretę surūkė 65 proc. moterų (n=80), iš visų moterų reguliariai pradėjo rūkyti 44,7 proc. (n=55). Literatūroje dažniausiai yra vertinamas grįžimas prie reguliaraus rūkymo. Skirtingų tyrimų duomenimis 29-47 proc. moterų atkrenta po gimdymo praėjus šešiems mėnesiams [2,3,4].
Tyrimo dalyvių teigimu pagrindinė priežastis, kodėl vėl grįžtama prie rūkymo yra streso malšinimas rūkant. Su šiuo teiginiu sutinka 69,1 proc. (n=38) tyrimo dalyvių. Streso įtaka atkryčiui dažnai minima ir kituose tyrimuose. Po gimdymo patiriamas stresas įvardijamas kaip esminis veiksnys, lemiantis atkrytį po gimdymo [18;21].
Moters nusiteikimas ir apsisprendimas ar po gimdymo rūkys ar ne, yra statistiškai reikšmingas veiksnys, turintis įtakos atkryčiui po gimdymo. JAV atliktame tyrime buvo nustatyta, kad kas antra dėl nėštumo metusi rūkyti moteris yra nusiteikusi po gimdymo ir vėl pradėti rūkyti [22]. Šiame tyrime buvo nustatyta, kad moterys, kurios iškart po gimdymo buvo neapsisprendusios ar toliau liks nerūkančios, ar vėl sugrįš prie šio įpročio dažniausiai vėl pradėjo rūkyti reguliariai (84 proc., n=42). Mokslinėje literatūroje dažnai nurodoma sąsaja tarp rūkymo įpročių bei atkryčio po gimdymo. Tokia sąsaja nagrinėjama ir šiame tyrime. Atkrytis po gimdymo vertinamas pagal du požymius – ar buvo surūkyta nors viena cigaretė po gimdymo, bei ar sugrįžta prie reguliaraus rūkymo.
Nustatyta, kad kuo jaunesniame amžiuje moteris pirmą kartą pabando rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad po gimdymo surūkys nors vieną cigaretę. Taip pat analizuojant nuo kelerių metų moteris pradėjo rūkyti reguliariai, buvo nustatyta, kad reikšmingai dažniau po gimdymo surūkė nors vieną cigaretę tos, kurios reguliariai pradėjo rūkyti būdamos jaunesnio amžiaus. Jaunas moters amžius ir rūkymo pradžia akcentuojama, kaip rizikos veiksnys atkristi ir užsienio literatūroje [3,30]. Didesnė dalis moterų teigė, kad rūkydavo kiekvieną dieną – 83,7 proc. (n=103). Visos moterys, kurios rūkydavo ne kiekvieną po gimdymo nesurūkė nei vienos cigaretės (n=20). Stephan Bongard ir kt. savo atliktame tyrime taip pat nurodo, kad rūkymas kiekvieną dieną didina tikimybę atkristi po gimdymo [40].
Analizuojant nėštumo, gimdymo eigos ypatumus buvo nagrinėjama kiek savaičių truko nėštumas, kokiu būdu vyko gimdymas.
41 Susiejus gimdymo būdą bei atkrytį po gimdymo paaiškėjo, kad moterys, kurioms buvo atlikta cezario pjūvio operacija statistiškai reikšmingai dažniau po gimdymo rūkė nors vieną cigaretę bei praėjus pusmečiui po gimdymo rūkė reguliariai. 2015 metais atliktame tyrime šis faktas taip pat buvo patvirtintas: cezario pjūvio būdu gimdžiusios moterys dažniau atkrenta po gimdymo [26].
Išskirsčius moteris pagal tai, kiek savaičių truko jų nėštumas išryškėjo viena grupė. Moterys, kurios pagimdė neišnešiotus naujagimius buvo labiau linkusios po gimdymo surūkyti nors vieną cigaretę. Tačiau po pusmečio reguliariai rūkančių moterų šioje grupėje buvo mažiausiai. Kitų tyrimų nagrinėjančių naujagimio gestacinio amžiaus bei atkryčio sąsajas rasti nepavyko.
Nagrinėjant žindymą moterų buvo klausta ar planuoja žindyti, bei buvo vertinta kūdikio maitinimo situacija praėjus pusmečiui po gimdymo. Absoliuti dauguma moterų po gimdymo teigė, kad planuoja žindyti naujagimius. Moterys, kurios maitino kūdikius krūtimi, praėjus pusmečiui po gimdymo, statistiškai reikšmingai dažniau teigė nerūkiusios nei vienos cigaretės po gimdymo (71,8 proc., n=28). Moksliniuose tyrimuose nurodoma, kad kuo ilgiau motina maitina naujagimį savo pienu, tuo ilgiau nerūko, arba surūko mažesnį kiekį cigarečių, lyginant su nežindančiomis motinomis [51,52,53].
Apibendrinant, galima teigti, kad didžiąją daugumą mūsų atlikto tyrimo rezultatų patvirtina ir kitų autorių visame pasaulyje atlikti tyrimai.
42
5. IŠVADOS
1. Iš visų dėl nėštumo metusių rūkyti moterų beveik pusė praėjus pusmečiui po gimdymo, vėl pradėjo rūkyti reguliariai. Du trečdaliai moterų po gimdymo teigė surūkiusios nors vieną cigaretę. Dažniausia įvardijama priežastis, kodėl vėl pradedama rūkyti yra streso malšinimas rūkant. Dažniausiai atkrenta moterys, kurios būna neapsisprendusios ar po gimdymo toliau neberūkys.
2. Kuo jaunesniame amžiuje pirmą kartą pabandoma rūkyti ir pradedama rūkyti reguliariai, tuo dažniau atkrentama. Visos moterys, kurios iki gimdymo rūkydavo ne kiekvieną, po gimdymo nesurūkė nei vienos cigaretės.
3. Du penktadaliai moterų meta rūkyti iškart sužinojusios apie pastojimą. Kuo daugiau savaičių truko nėštumas, tuo didesnė tikimybė, kad moteris praėjus pusmečiui po gimdymo vėl rūkys reguliariai. Moterys, kurioms buvo atlikta cezario pjūvio operacija dažniau pradeda rūkyti reguliariai. Praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo, krūtimi maitinančios moterys dažniau būna nerūkiusios nei vienos cigaretės.
43
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Atlikus tyrimą buvo išskirtos šios praktinės rekomendacijos:
1. Nėščiosios kortelėje, užregistravus rūkymą iki nėštumo ar rūkymą nėštumo metu, reikėtų patikslinti, kada buvo mesta rūkyti bei plačiau aprašyti nėščiosios rūkymo įpročius, siekiant nustatyti atkryčio rizikos veiksnius.
2. Bendrosios praktikos gydytojams, gydytojams akušeriams ginekologams bei akušeriams konsultuojant nėščiąsias, bei jau pagimdžiusias moteris skirti daugiau dėmesio rūkymo temai.
3. Siųsti dėl nėštumo metusias rūkyti moteris gyvensenos medicinos specialisto konsultacijoms, kurios padėtų moteriai likti nerūkančia ir po gimdymo.
44
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Gimimų medicininiai duomenys; internetinė prieiga: http://www.hi.lt/lt/gimimu-medicininiai-duomenys.html
2. Jones, Matthew, Sarah Lewis, Steve Parrott, Stephen Wormall, and Tim Coleman, ‘Re-Starting Smoking in the Postpartum Period after Receiving a Smoking Cessation Intervention: A Systematic Review: Re-Starting Smoking in the Postpartum’, Addiction, 111 (2016)
3. Gilbert, Nicolas L., Chantal R.M. Nelson, and Lorraine Greaves, ‘Smoking Cessation During Pregnancy and Relapse After Childbirth in Canada’, Journal of Obstetrics and Gynaecology Canada, 37 (2015), 32–39
4. Hauge, Lars Johan, Leila Torgersen, and Margarete Vollrath, ‘Associations between Maternal Stress and Smoking: Findings from a Population-Based Prospective Cohort Study: Maternal Stress and Smoking’, Addiction, 107 (2012), 1168–73
5. Tong VT, Dietz PM, Morrow B, et al. Trends in smoking before, during, and after pregnancy—Pregnancy Risk Assessment Monitoring System, United States, 40 sites, 2000– 2010.MMWR Surveill Summ 2013;62:1–19.
6. Rattan D, Mamun A, Najman JM, et al. Smoking behaviour in pregnancy and its impact on smoking cessation at various intervals during follow-up over 21 years: a prospective cohort study. Bjog-Int J Obstet Gy 2013; 120:288–96.
7. McBride, Colleen M, Susan J Curry, Harry A Lando, Phyllis L Pirie, Lou C Grothaus, and Jennifer C Nelson, ‘Prevention of Relapse in Women Who Quit Smoking During Pregnancy’, 89 (1999), 6
8. Chamberlain, Catherine, Alison O’Mara-Eves, Sandy Oliver, Jenny R Caird, Susan M Perlen, Sandra J Eades, and others, ‘Psychosocial Interventions for Supporting Women to Stop Smoking in Pregnancy’, in Cochrane Database of Systematic Reviews, ed. by The Cochrane Collaboration (Chichester, UK: John Wiley & Sons, Ltd, 2013)
9. Levine, Michele D., ‘Women’s Interest in Treatment to Stay Abstinent from Cigarettes Postpartum’, Women’s Health Issues, 18 (2008), 381–86
10. Hymowitz, Norman, Maria Schwab, Christopher McNerney, Joseph Schwab, Haffan Eckholdt, and Keith Haddock, ‘Postpartum relapse to cigarette smoking in inner city women’, Journal of the National Medical Association, 95 (2003), 14
11. Reitzel, Lorraine R., Jennifer I. Vidrine, Yisheng Li, Patricia D. Mullen, Mary M. Velasquez, Paul M. Cinciripini, and others, ‘The Influence of Subjective Social Status on
45 Vulnerability to Postpartum Smoking Among Young Pregnant Women’, American Journal of Public Health, 97 (2007), 1476–82
12. The health consequences of smoking: a report of the Surgeon General. Dept. of Health and Human Services, Centers for Disease Control and Prevention, National Center for Chronic Disease Prevention and Health Promotion, Office on Smoking and Health; Washington, DC 2004. 13. Mendelsohn C., Gould S. G., Oncken C, „Management of smoking in pregnant women“, Australian family physician 43, no 1, 2014, p 46-61
14. Fang, W. L., A. O. Goldstein, A. Y. Butzen, S. A. Hartsock, K. E. Hartmann, M. Helton, ir J. A. Lohr. „Smoking Cessation in Pregnancy: A Review of Postpartum Relapse Prevention Strategies“. The Journal of the American Board of Family Medicine 17, nr. 4, 2004, p: 264–275. 15. M. D. Levine and M. D. Marcus, ‘Do Changes in Mood and Concerns about Weight Relate to Smoking Relapse in the Postpartum Period?’, Archives of Women?S Mental Health, 7.3 (2004)
16. Vurbic, D., S. T. Higgins, S. R. McDonough, J. M. Skelly, and I. M. Bernstein, ‘Maternal Body Mass Index Moderates the Influence of Smoking Cessation on Breast Feeding’, Nicotine & Tobacco Research, 16 (2014), 527–35
17. Memon, A., J. Barber, E. Rumsby, S. Parker, L. Mohebati, R.O. de Visser, and others, ‘What Factors Are Important in Smoking Cessation and Relapse in Women from Deprived Communities? A Qualitative Study in Southeast England’, Public Health, 134 (2016)
18. Sėkmingo žindymo žingsneliai; internetinė prieiga:
<https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/pristatomos-kudikiu-zindymo-rekomendacijos>
19. Najdawi F., Faouri M. Maternal smoking and breastfeeding. La Revue de Sante de la Mediterranee orientale, Vol 5, No 3, 1999; 450-456
20. Wen, X., Shenassa, E.D. & Paradis, A.D. Matern Child Health J (2013) 17: 746. 21. Orton, Sophie, Tim Coleman, Sarah Lewis, Sue Cooper, and Laura L. Jones, ‘“I Was a Full Time Proper Smoker”: A Qualitative Exploration of Smoking in the Home after Childbirth among Women Who Relapse Postpartum’, PLOS ONE, 11 (2016)
22. Pollak, K. I., L. J. Fish, P. Lyna, B. L. Peterson, G. K. Swamy, and M. D. Levine, ‘Predictors of Pregnant Quitters’ Intention to Return to Smoking Postpartum’, Nicotine & Tobacco Research, 17 (2015), 742–45
23. Cooper, Sue, Sophie Orton, Jo Leonardi-Bee, Emma Brotherton, Laura Vanderbloemen, Katharine Bowker, and others, ‘Smoking and Quit Attempts during Pregnancy and Postpartum: A Longitudinal UK Cohort’, BMJ Open, 7 (2017)
46 24. John B. Correa and others, ‘A Content Analysis of Attributions for Resuming Smoking or Maintaining Abstinence in the Post-Partum Period’, Maternal and Child Health Journal, 19.3 (2015), 664–74
25. Nichter, Mimi, Mark Nichter, Shelly Adrian, Kate Goldade, Laura Tesler, and Myra Muramoto, ‘Smoking and Harm-Reduction Efforts Among Postpartum Women’, Qualitative Health Research, 18 (2008), 1184–94
26. Kocak, N. D., A. Eren, S. Bo a, U. A. Akturk, U. A. Ozturk, S. Ar nc, ir kt., ‘Relapse Rate and Factors Related to Relapse in a 1-Year Follow-Up of Subjects Participating in a Smoking Cessation Program’, Respiratory Care, 60 (2015), 1796–1803
27. Von Kohorn, Isabelle, Stephanie N. Nguyen, Dena Schulman-Green, and Eve R. Colson, ‘A Qualitative Study of Postpartum Mothers’ Intention to Smoke’, Birth, 39 (2012), 65– 69
28. Businelle, Michael S., Darla E. Kendzor, Lorraine R. Reitzel, Jennifer Irvin Vidrine, Yessenia Castro, Patricia Dolan Mullen, and others, ‘Pathways Linking Socioeconomic Status and Postpartum Smoking Relapse’, Annals of Behavioral Medicine, 45 (2013), 180–91
29. Stephen T. Higgins and others, ‘Educational Disadvantage and Cigarette Smoking during Pregnancy’, Drug and Alcohol Dependence, 104 (2009), S100–105
30. El-Mohandes, Ayman A. E., M. Nabil El-Khorazaty, Michele Kiely, and Marie G. Gantz, ‘Smoking Cessation and Relapse Among Pregnant African-American Smokers in Washington, DC’, Maternal and Child Health Journal, 15 (2011), 96–105
31. Simmons, V. N., S. K. Sutton, G. P. Quinn, C. D. Meade, and T. H. Brandon, ‘Prepartum and Postpartum Predictors of Smoking’, Nicotine & Tobacco Research, 16 (2014), 461–68
32. DiClemente, C. C, ‘The Process of Pregnancy Smoking Cessation: Implications for Interventions’, Tobacco Control, 9 (2000)
33. Ashford Kristin B., Ellen Hahn, Lynne Hall, Mary Kay Rayens, and Melody Noland, ‘Postpartum Smoking Relapse and Secondhand Smoke’, Public Health Reports, 124 (2009), 515– 26
34. Levine Michele D., Cheng Yu, Marcus Marsha D., ‚ Preventing Postpartum Smoking Relapse‘,JAMA Intern Med.;176(4):443-452, 20016
35. Robert S. Kahn, Laura Certain, and Robert C. Whitaker, ‘A Reexamination of Smoking Before, During, and After Pregnancy’, American Journal of Public Health, 92.11 (2002), 1801– 8
47 36. H.-H. Yong and others, ‘Heaviness of Smoking Predicts Smoking Relapse Only in the First Weeks of a Quit Attempt: Findings From the International Tobacco Control Four-Country Survey’, Nicotine & Tobacco Research, 16.4 (2014), 423–29
37. Reitzel, L. R., N. Nguyen, Y. Cao, J. I. Vidrine, P. Daza, P. D. Mullen, and others, ‘Race/Ethnicity Moderates the Effect of Prepartum Menthol Cigarette Use on Postpartum Smoking Abstinence’, Nicotine & Tobacco Research, 13 (2011), 1305–10
38. Bradley N. Collins, Katherine Isselmann DiSantis, and Uma S. Nair, ‘Longer Previous Smoking Abstinence Relates to Successful Breastfeeding Initiation Among Underserved Smokers’, Breastfeeding Medicine, 6.6 (2011), 385–91
39. Nakamura, Masakazu, Akira Oshima, Masayuki Ohkura, Carmen Arteaga, and Kiyomi Suwa, ‘Predictors of Lapse and Relapse to Smoking in Successful Quitters in a Varenicline Post Hoc Analysis in Japanese Smokers’, Clinical Therapeutics, 36 (2014), 918–27
40. Stephan Bongard and others, ‘Anger Expression Style Predicts the Domain of the First Smoking Relapse After a Quit Attempt’, Substance Use & Misuse, 51.13 (2016), 1810–14
41. Nakajima, Motohiro, and Mustafa al’Absi, ‘Predictors of Risk for Smoking Relapse in Men and Women: A Prospective Examination.’, Psychology of Addictive Behaviors, 26 (2012), 633–37
42. Solomon, Laura J., Stephen T. Higgins, Sarah H. Heil, Gary J. Badger, Colleen S. Thomas, and Ira M. Bernstein, ‘Predictors of Postpartum Relapse to Smoking’, Drug and Alcohol Dependence, 90 (2007), 224–27
43. Park, Elyse R., Yuchiao Chang, Virginia Quinn, Susan Regan, Lee Cohen, Adele Viguera, and others, ‘The Association of Depressive, Anxiety, and Stress Symptoms and Postpartum Relapse to Smoking: A Longitudinal Study’, Nicotine & Tobacco Research, 11 (2009), 707–14
44. Correa-Fernández, Virmarie, Lingyun Ji, Yessenia Castro, Whitney L. Heppner, Jennifer Irvin Vidrine, Tracy J. Costello, and others, ‘Mediators of the Association of Major Depressive Syndrome and Anxiety Syndrome with Postpartum Smoking Relapse.’, Journal of Consulting and Clinical Psychology, 80 (2012), 636–48
45. Forray, Ariadna, Nathan Gotman, Trace Kershaw, and Kimberly A. Yonkers, ‘Perinatal Smoking and Depression in Women with Concurrent Substance Use’, Addictive Behaviors, 39 (2014), 749–56
46. Levine, Michele D., Yu Cheng, Marsha D. Marcus, and Rebecca L. Emery, ‘Psychiatric Disorders and Gestational Weight Gain among Women Who Quit Smoking during Pregnancy’, Journal of Psychosomatic Research, 78 (2015), 504–8
