LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija Visuomenės sve

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Simona Rugenytė

DARBO APLINKOS SĄLYGŲ RYŠIO SU GROŢIO PASLAUGAS TEIKIANČIŲ DARBUOTOJŲ (KIRPĖJŲ) SVEIKATOS NUSISKUNDIMAIS VERTINIMAS

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)

Studentas Mokslinis vadovas

Simona Rugenytė Prof. dr. Ričardas Radišauskas

(2016.04.01) (2016.04.01)

SANTRAUKA

DARBO APLINKOS SĄLYGŲ RYŠIO SU GROŢIO PASLAUGAS TEIKIANČIŲ DARBUOTOJŲ (KIRPĖJŲ) SVEIKATOS NUSISKUNDIMAIS VERTINIMAS

Simona Rugenytė

Mokslinis vadovas prof. dr. Ričardas Radišauskas

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademijos, Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2016, 77 p.

Darbo tikslas. Ištirti ir įvertinti darbo aplinkos sąlygų ryšį su groţio paslaugas teikiančių darbuotojų (kirpėjų) sveikatos nusiskundimais.

Metodika. Tiriamieji – 294 Kauno miesto kirpėjai. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Atsako daţnis – 95,0 proc. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant ,,MS Excel“ ir „SPSS 21.0“ statistinių programų paketus. Dviejų nepriklausomų grupių kokybiniams kintamiesiems palyginti naudota chi kvadrato (χ2) kriterijaus reikšmė. Reikšmingumo lygmuo p<0,05. Sveikatos sutrikimų galimybių (šansų) santykiams apskaičiuoti buvo naudota logistinė regresinė analizė.

Rezultatai. Kauno miesto kirpėjai per savaitę dirba – 4±1,1 dieną (per dieną vidutiniškai 10±1,6 valandų per kurias aptarnauja – 8±2,4 klientus). Kirpėjai kasdien teikia: plaukų kirpimo (98,6 proc.), plaukų plovimo (69,7 proc.), plaukų daţymo (62,2 proc.) ir plaukų tiesinimo (45,9 proc.) paslaugas, kurių metu daţniausiai kontaktuoja su dezinfekcinėmis medţiagomis (99,7 proc.), peroksidu ir amoniaku (91,2 proc.), plaukų daţais (89,8 proc.), aromatinėmis medţiagomis (62,6 proc.) ir konservantais (52,0 proc.). Dauguma respondentų darbo aplinkoje susiduria bent su vienu profesiniu cheminiu (80,9 proc.), fizikiniu (99,3 proc.) ir ergonominiu (97,6 proc.) rizikos veiksniu, o atitinkamai daugiau nei pusė respondentų su biologiniu (63,3 proc.) ir psichosocialiniu (58,5 proc.) rizikos veiksniu. 54,4 proc. respondentų savo subjektyvią sveikatą vertino kaip labai gera/gera ir 45,6 proc. – kaip vidutiniška/bloga. Per paskutinius metus 76,1 proc. respondentų patyrė sutrikimus, kurie buvo susiję su kirpyklos darbo aplinkos sąlygomis. Bent vieną kaulų – raumenų sistemų sutrikimą (KRSS) patyrė – 91,5 proc. respondentų, 56,5 proc. – susidūrė su odos sausumu, atitinkamai 36,1 proc. – paraudimu ir 29,9 proc. – tempimu. 38,1 proc. respondentų skundėsi profesinėmis odos ligomis, o 90,1 proc. respondentų turėjo bent vieną nusiskundimą dėl kvėpavimo takų sistemų sutrikimų. Kirpėjų KRSS nulėmė ergonominiai darbo aplinkos rizikos veiksniai, t.y. darbas pasilenkus padidino galimybes pečių, riešo ir kaklo sutrikimams. Maţai poilsio pertraukų darbo metu padidino galimybes pečių ir apatinės kojos dalies nusiskundimams. Raumenų įtampa ir netaisyklinga darbo poza nulėmė didesnes galimybes riešo sutrikimams. Taip pat, darbuotojai turintys 15> metų darbo staţą turėjo didesnes galimybes kaklo, apatinės nugaros

dalies, riešo, kelio ir apatinės kojos dalies nusiskundimams. Kirpėjams daţnas kontaktas su cheminėmis medţiagomis padidino galimybes nuolatiniams odos sausumams ir pleiskanojimams, o darbas su cheminėmis medţiagomis nulėmė daţnesnius odos pleiskanojimus. Taip pat, daţni kontaktai su dezinfekcinėmis medţiagomis padidino galimybes odos paraudimams ir pleiskanojimams. Darbuotojai turintys 15> metų darbo staţą turėjo vidutiniškai du kartus didesnes galimybes kosulio, dusulio ir slogos sutrikimams. Kirpėjai dėl nuolatinio darbo su cheminėmis medţiagomis turėjo vidutiniškai du kartus didesnes galimybes dusulio pasireiškimui.

Išvados. Kirpėjai darbo aplinkoje susiduria su sveikatai pavojingais profesiniais rizikos veiksniais. Per pastaruosius metus kirpėjai skundėsi kaulų – raumenų, odos ir kvėpavimo takų sistemų sutrikimais, kuriuos nulėmė ergonominiai veiksniai ir nuolatiniai kontaktai su vandeniu, cheminėmis ir dezinfekcinėmis medţiagomis.

SUMMARY

EVALUATION OF RELATION BETWEEN WORK ENVIRONMENT CONDITIONS AND

BEAUTY SERVICES PROVIDING WORKERS (HAIRDRESSERS) HEALTH

COMPLAINTS Simona Rugenytė

Scientific Supervisor Prof. Dr. Ričardas Radišauskas

Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department; Kaunas; 2016, 77 p.

Aim of the study. To investigate and evaluate of relation between work environment conditions and beauty services providing workers (hairdressers) health complaints.

Methods. Target – 294 Kaunas city hairdressers. Research method – an anonymous questionnaire. The response rate – 95,0. Statistical analysis of data was performed using ,,MS Excel‘‘ and SPSS 21,0 statistical software packages. Two independent groups used to compare qualitative variables chi-square (χ2) criterion value. Significance level of p <0,05. To calculate the possibility (chance) of health dissorders realatioships, regression analysis was used.

Results. Kaunas city hairdressers working week consist of 4±1,1 days (with daily average of 10±1,6 hours during which they serve 8±2,4 clients). Hairdressers daily provide: hair clipping (98,6), washing (69,7), dyeing (62,2) and straightening (45,9) services with the most common contact with disinfectants (99,7), peroxide and ammonia (91,2), hair dyes (89,8), aromatic substances (62,6) and preservatives (52,0). Most of the respondents, in their work environment, faces at least one professional chemical (80,9), physical (99,3) and ergonomic (97,6) risk factor, respectively, more than half of the respondents with a biological (63,3) and psychosocial (58,5) risk factors. 54,4 respondents rated their subjective health as very good/good and 45,6 – as mediocre/bad. Over the past year, 76,1 of respondents experienced problems that have been associated with hairdressing work environment. At least one bone – muscle system disorders (BMSD) was suffered by – 91,5 of the respondents, 56,5 – faced dry skin, respectively, 36,1 redness and 29,9 – stretching. 38,1 respondents complained of occupational skin diseases, while 90,1 respondents had at least one complaint for respiratry disorders. Hairdressers BMSD were due to ergonomic working environment risk factors, that is, working in a bent position increased possibility for shoulder, wrist and neck disorders. A shortage of breaks during working hours increased the potential for shoulder and lower leg complaints. Muscle tension and incorrect working posture led to more chances for wrist disorders. Also, employees with 15> years of service had more opportunities in the neck, lower back, wrist, knee

and lower leg complaints. Hairdressers in frequent contact with water increased the potential for permanent skin dryness and flaking, and work with chemicals due to more frequent flaking skin. Also, frequent contact with disinfectants increased the potential for skin redness and flaking. On top of that, employees with 15> years of service had a higher risks of experiencing neck, lower back, wrist, knee and lower leg complaints. Frequent contact with water increased chances of constant skin dryness and dandruff, while working with chemicals increased chances of getting dandruff as well. In addition, frequent contact with disinfectant boosted the chance of skin redness and dandruff. Employees with 15> years of service had an average of two times higher risk in cough, dyspnoea and rhinitis disorders. Because of constant work with chemicals, hairdressers had on average a two times higher posibility of getting dyspnoea.

Conclusions. Hairdressers, in their work environment, face health hazardous occupational risk factors. Over the past year, hairdressers complained of bone – muscle, skin and respiratory system disorders, which were caused by ergonomic factors and permanent contact with water, chemicals and disinfectants.

TURINYS

SANTRUMPOS ... 7

ĮVADAS ... 9

TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 11

1.LITERATŪROS APŢVALGA ... 12

1.1Groţio paslaugas teikiančių darbuotojų (kirpėjų) darbo aplinkos ir saugos reglamentavimo bei normavimai ypatumai ... 12

1.2 Groţio paslaugas teikiančių darbuotojų (kirpėjų) profesiniai rizikos veiksniai ... 15

1.2.1 Fizikiniai veiksniai ... 15 1.2.2 Cheminiai veiksniai... 18 1.2.3 Biologiniai veiksniai ... 19 1.2.4 Mechaniniai veiksniai ... 20 1.2.5 Ergonominiai veiksniai ... 21 1.2.6 Psichosocialiniai veiksniai ... 22

1.3 Groţio paslaugas teikiančių darbuotojų (kirpėjų) sveikatos nusiskundimų ryšys su darbo aplinkos rizikos veiksniais ... 23

1.3.1 Kaulų – raumenų sistemų sutrikimai ... 23

1.3.2 Odos sistemų sutrikimai ... 25

1.3.3 Kvėpavimo takų sistemų sutrikimai ... 28

2. TYRIMO METODIKA ... 31

3. REZULTATAI ... 35

3.1 Kirpėjų darbo aplinkos specifiškumas ir rizikos veiksniai ... 35

3.2 Kirpėjų subjektyvios sveikatos vertinimas ir sveikatos nusiskundimai ... 42

3.3 Groţio paslaugas teikiančių darbuotojų (kirpėjų) darbo aplinkos sąlygų ryšys su sveikatos nusiskundimais ... 53 REZULTATŲ APTARIMAS... 63 IŠVADOS ... 69 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 71 LITERATŪRA ... 72 PRIEDAI ... 77

7

SANTRUMPOS

ES – Europos Sąjunga HN – higienos norma

KRSS – kaulų raumenų sistemų sutrikimai LR – Lietuvos Respublika

8

SVARBIAUSIŲ TERMINŲ IR SĄVOKŲ ŢODYNĖLIS

Groţio paslaugas teikiantys darbuotojai (kirpėjai) – tai profesionalūs specialistai, teikiantys plaukų plovimo, kaukių dėjimo, kirpimo, skutimo, šukuosenų formavimo, ilgalaikio plaukų sušukavimo, plaukų priauginimo, tiesinimo ir kitas su plaukų prieţiūra susijusias paslaugas (1). Darbo aplinka – tai darbuotoja tiesiogiai supanti erdvės dalis, kurioje gali būti darbuotojo sveikatai kenksmingų, pavojingų rizikos veiksnių – fizikinių, cheminių, biologinių, mechaninių, psichosocialinių ir kitų (2).

Kenksmingas darbo aplinkos veiksnys – rizikos veiksniai (cheminiai, fizikiniai, biologiniai, ergonominiai, psichosocialiniai, fiziniai ir kiti), keliantys arba turintys galimybę sukelti sveikatos sutrikimus, t.y., ligas arba profesines ligas, kurių ilgalaikis poveikis gali būti pavojingas darbuotojo sveikatai ir gyvybei (3).

Profesinė liga – ūmus arba lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikdymas, kurį nulėmė vienas ar daugiau kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių (3).

9

ĮVADAS

Daugelyje Pasaulio šalių groţio paslaugų sektoriaus srities istorija jau yra menama 5000 metų prieš Kristų, o groţio paslaugų įvairovės spektras yra paplitęs tarp visų Pasaulio šalių regionų ir tendencingai daugiau šioje sferoje dirba moterų (apie 87 proc.) nei vyrų (4). Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2012), Lietuvoje dirbo apie devynis tūkstančius groţio paslaugų sektoriaus darbuotojų (kirpėjų, manikiūrininkų, kosmetologų) (5). 2015 metų Kauno visuomenės centro kontrolės skyriaus duomenimis šią veiklą vykdančių fizinių ir juridinių asmenų Kauno mieste yra apie 1000, tačiau darbuotojų skaičius nuolat yra kintantis (6).

XXI amţiuje vis atsinaujinanti groţio samprata ir mada, spartėjantys technologijų pokyčiai, groţio priemonių gausa, sukelia reformas tarp visuomenės asmenų, taip didinant jų poreikius, kurie besąlygiškai nulemia naujoves ir groţio paslaugų sektoriuje, tačiau naujų pokyčių vystymasis pastaraisiais metais kirpėjų darbo aplinkoje nesumaţina galimybių susidurti su sveikatos sutrikimais. Tiek Lietuvos ir kitų Pasaulio šalių (Danijos, Turkijos, Egipto ir pan.) kirpėjai, didţiąją dalį dienos praleidţia darbo aplinkoje, kurioje neišvengiamai nuolat susiduria su keletą rizikos veiksnių: cheminėmis medţiagomis ir preparatais (balinimo milteliais, peroksidu, kvapais, daţikliais, parabenais, sulfatais ir pan.) fizikiniais (oro temperatūra ir greičiu, apšvietimu, triukšmu), biologiniais (bakterijomis, grybeliniais mikroorganizmais, virusais), ergonominiais (stereotipiniais judesiais, fiksuota darbo poza) ir psichosocialiniais (per aukštais darbo organizavimo reikalavimais ir pan.) darbo rizikos veiksniais, kurie veikdami ilgesnį laiką darbuotojo organizmą, sukelia įvairius ūmius ir lėtinius įvairių kūno sistemų sutrikimus, apsinuodijimus, bei gali tapti viena iš profesinių ligų prieţastimi (7; 8; 9;10;11).

Jau anksčiau minėtų šalių patirtimi, nustatyta, kad dauguma darbuotojų (70-80 proc.) dėl specifinių kirpėjų darbo aplinkos sąlygų daţniausiai susiduria bent su vienos kūno sistemos sutrikimu iš trejų daţniausiai paplitusių profesinių nedarbingumo prieţasčių kirpėjų tarpe, t.y., pirmoje vietoje pastebėta kaulų – raumenų sutrikimai, kuriais reguliariai skundţiasi apie 40 proc. darbuotojų, antroje vietoje – odos sistemų ligos, kurios apima 10-20 proc., tačiau yra manoma, kad tarp kirpėjų odos problemos yra sutinkamos daug daţniau, tačiau dėl savarankiško gydymosi ir nesikreipimo į gydytojus profesinių odos ligų skaičius itin maţas (nuo 2 iki 5 proc.). Trečioji groţio paslaugas teikiančių specialistų nusiskundimų grupė yra kvėpavimo takų sutrikimai, kurie apima nuo 30 proc. iki 50 proc. atvejų (7; 8; 9;10;11). Galima teigti, kad Lietuvoje ši problemos sritis nėra taip išsamiai analizuojama, lyginant su Pasaulio šalimis, būtent dėlto, kad mūsų šalyje itin trūksta profesionalių profesinės sveikatos specialistų analizuojančių skirtingų specialistų sričių darbo aplinkos sąlygas (12).

10 Ši tema yra aktuali, kadangi kiekvienais metais daugėja dirbančiųjų ir besimokančiųjų groţio paslaugų darbuotojų (kirpėjų) skaičius, tačiau šie profesijos atstovai priskiriami grupei, kurie yra maţiausiai supaţindinami su profesinės sveikatos grėsmėmis iškylančiomis dėl darbo aplinkos specifiškumo sąlygų jų sveikatai ir gyvybei, o mano atlikto tyrimo rezultatai galėtų būtų panaudojami supaţindinant jaunuosius (besimokančius ir pradedančiuosius darbuotojus) specialistus su profesine sveikatos grėsme, taip uţkertant kelius darbuotojų sveikatos pokyčiams (4; 7; 12).

Lietuvoje ši sritis nėra išsamiai tyrinėta. 2005 metais buvo domėtasi Kauno miesto kirpėjų profesine grupe ir kosmetikos kabinetų darbuotojų higieninėmis, ergonominėmis darbo sąlygomis bei psichosocialiniais veiksniais ir jų sąsajomis su sveikatos nusiskundimais (13). 2010 metais moksliniu darbu siekta įvertinti Kauno kirpyklose ir groţio salonuose dirbančių asmenų poţiūrį į groţio paslaugų saugą sveikatai ir specialistų atliekamas higienines patikras (14). 2014 metais moksliniu darbu buvo vertinama Lietuvos groţio prieţiūros specialistų (plaukų, odos, nagų, soliariumų ir salonų administratorių darbuotojai) profesiniai rizikos veiksniai, bei numatytos prevencinės galimybės (15).

Taigi, savo moksliniu darbu sieksiu atskleisti vienos darbuotojų grupės – Kauno miesto kirpėjų darbo aplinkos specifiškumą, t.y. kaip kirpėjų specifinė darbo aplinka siejasi su groţio specialistų sveikatos nusiskundimais (taip pat atsiţvelgiant į darbo staţą ir amţių). Kaip minėta anksčiau, mano atlikto darbo rezultatai, galėtų būti panaudoti supaţindinant jaunuosius ir besimokančius groţio srities specialistus, seminarų ar konferencijų metu. Taip pat, tyrimo metu gauta informacija galėtų būti panaudota ir pateikiama lankstinukų pagalbą, kuriuose būtų pateikiamos galimų groţio paslaugas teikiančių darbuotojų (kirpėjų) kūno sistemų patologijų tendencijos, tačiau rekomenduotina kartu pateikti ir prevencines galimybes (šiuo atveju moksliniame darbe tai nebuvo analizuota).

11

TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Tikslas. Ištirti ir įvertinti darbo aplinkos sąlygų ryšį su groţio paslaugas teikiančių darbuotojų (kirpėjų) sveikatos nusiskundimais.

Uţdaviniai:

1. Išanalizuoti groţio paslaugas teikiančių darbuotojų (kirpėjų) darbo aplinkos ypatumus bei rizikos veiksnius.

2. Įvertinti groţio paslaugas teikiančių darbuotojų (kirpėjų) subjektyvią sveikatą bei sveikatos nusiskundimus.

3. Nustatyti groţio paslaugas teikiančių darbuotojų (kirpėjų) darbo aplinkos sąlygų ryšį su sveikatos nusiskundimais.

12

1.LITERATŪROS APŢVALGA

1.1 Groţio paslaugas teikiančių darbuotojų (kirpėjų) darbo aplinkos ir saugos reglamentavimo bei normavimai ypatumai

Apţvelgus įstatymine bazę, pastebėta, kad vienas iš pagrindinių teisinių dokumentų reglamentuojančių kirpyklų ir groţio salonų darbą yra higienos norma (toliau HN) – HN 117:2007 ,,Groţio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymus, nuo 2007 metų galiojanti higienos norma buvo keičiama (tobulinama) du kartus:

pirmąjį kartą 2010 metais, o antrąjį kartą – 2011 metais. Šis dokumentas reglamentuoja ne tik groţio specialistų (kirpėjų) darbo aplinkos reikalavimus, bet ir nusako specifinius darbo aplinkos reikalavimus: veido, kūno ir nagų prieţiūros paslaugų teikimo reikalavimus. Groţio paslaugų sveikatos saugos reikalavimų privalomai turi laikytis visi Lietuvos Respublikos juridiniai, fiziniai asmenis, projektuojantys, statantys, įrenginėjantys, rekonstruojantys, bei kontroliuojantys šiuos statinius ar patalpas, kuriose planuojama, kad bus teikiamos įvairaus ir plataus profilio groţio paslaugos.

Kirpykloms ir groţio salonams yra išskiriami aukšti ir specialūs darbo aplinkos reikalavimai:  Bendrosioms darbo patalpoms

 Bendrųjų darbo patalpų įrengimui ir inventoriui  Specialiųjų plaukų prieţiūrai

 Asmenims teikiantiems groţio paslaugas (1).

Bendrieji darbo patalpų ir įrengimo reikalavimai. Kirpyklose ir groţio salonuose, teikiant paslaugas, privalo būti šios patalpos: 1) groţio paslaugų teikimo patalpa 2) laukiamasis kambarys – (gali būti atskira zona, kuri suprojektuota paslaugų teikimo patalpoje), kurios skirtos klientams, laukiantiems groţio paslaugų, 3) personalo patalpa (erdvė) – skirta poilsiui ir asmeninių daiktui laikymui, tačiau jos gali ir nebūti, jeigu kitose patalpose (išskyrus tualetą), pakanka vietos įrengti atskiras spintas arba spintas su pertvaromis, kuriose pakankamai vietos groţio paslaugas teikiančių asmenų (kirpėjų), darbo ir asmeniniams drabuţiams bei daiktams laikyti 4) kitos patalpos, kuriose atliekamos įvairios procedūros, t.y., instrumentų valymas, dezinfekcija, sterilizacija, skalbimas, atkreipiant dėmesį į konkrečiai teikiamas paslaugas groţio paslaugų erdvėse. 2010 metų atlikti HN 117:2007 ,,Groţio paslaugų sveikatos saugos reikalavimų“ pokyčiai, atnaujino, keletą bendrųjų darbo patalpų reikalavimų: kirpyklose ir groţio salonuose nebėra privaloma įrenginėti pagalbinių patalpų, kuriose būtų laikomos darbo priemones, tačiau tik tuomet, jei kitose patalpose (išskyrus tualetą) pakanka vietos darbo priemonėms laikyti. Taip pat neprivalomos tualeto patalpos, jeigu pastate yra bendro naudojimo tualetas ne toliau kaip 50 metrų nuo groţio paslaugų teikimo patalpų ir be jokių apribojimų, laisvai gali naudotis groţio paslaugų teikėjai ir jų klientai.

13 Visose patalpose (kurios būtinos kirpyklose ir groţio salonuose) turi būti įrengtos: šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo ir apšvietimo sistemos, atitinkančios higienos normos – HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose“ ir HN 98:2000 ,,Natūralaus ir dirbtinio darbo vietų apšvietimo“ reikalavimus (1; 16; 17). Neišvengiamai kirpyklų erdvėse privaloma: šalto – karšto vandens, tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos, kurios privalo būti prijungtos prie centralizuotų tinklų arba kitu atveju gali būti prijungtos prie vietinių valymo įrenginių (1).

Taip pat, darbo patalpose grieţtai turi būti kontroliuojama vibracija ir iš patalpų kylantis triukšmas. Abu veiksniai atitinkamai negali viršyti – HN 33-1:2003 ,,Akustinis triukšmas. Leidţiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje teisės akto nustatytų didţiausių leidţiamų akustinio triukšmo lygių gyvenamojoje ir darbo aplinkoje“ ir HN 51:2003 „Visą ţmogaus kūną veikianti vibracija: didţiausi leidţiami dydţiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“ nustatytų norminių reikalavimų (18; 19).

Kiekvienai privalomai darbo zonai (kirpykloje ar groţio salone) yra iškelti specialūs patalpų įrengimo reikalavimai, t.y., laukiamosiose patalpose (zonoje) atsiţvelgiant į klientų patogumą ir nustatytus standartus, turi būti laukiamoji vieta (kurioje klientas galėtų atsisėsti (kėdės ir pan.)), iškabinti teikiamų paslaugų sąrašai ir kainoraščiai, kad kiekvienas klientas belaukiant, galėtų laisvai susipaţinti su informacija apie teikiamas paslaugas ir jų įkainius. Groţio paslaugų teikimo erdvėje, vieno darbuotojo zonai turi būti skirta ne maţiau kaip 5m2 ploto, kuriame turi būti darbo stalas, kliento kėdė, veidrodis, spintelė (ės) ar lentyna (os) darbo priemonėms susidėti. Taip pat vienoje erdvėje turi būti praustuvė (trims darbo vietoms turi būti įrengta, ne maţiau kaip viena speciali praustuvė plaukams plauti), rankų higienos priemonės (skystas muilas, rankų dezinfekcijos priemonė), muilo ir dezinfekcijos priemonių dozatoriai, vienkartiniai rankšluosčiai, šiukšlių dėţės (atliekos privalo būti šalinamos po kiekvienos darbo dienos). Pagalbinėse patalpose privalo būti atskiros spintelės, lentynos ant kurių laikomi kosmetikos gaminiai, valikliai, dezinfekcijos priemonės, valymo inventoriai bei įrengta atskira zona, kurioje būtų laikomi nešvarūs skalbiniai, jų talpyklos, skalbimo ir dţiovinimo įranga (jeigu tokia veikla vykdoma vietoje), tačiau tokia patalpa nebūtina, jeigu kirpykloje yra ne daugiau kaip 3 darbo vietos ir personalo patalpoje pakanka vietos darbo priemonėms laikyti (1).

Darbo vietose (kirpyklose), esančių spintelių, lentynų, sienų ir grindų (ypač patalpose ar zonoje kuriose vyksta dezinfekcija ir t.t.), prie praustuvių, skalbimo patalpoje (zonoje) paviršiai ant kurių dedami instrumentai ir darbo priemonės taip pat turi atitikti kelis reikalavimus: privalo būti lygūs, padengti drėgmei, valikliams ir dezinfekcijos priemonėms atsparia medţiaga, o klientams skirtos kėdės ir atramos galvai, prie kurių tiesiogiai liečiasi oda, plaukai, atitinkamai turi būti nelaidūs drėgmei, atsparūs valikliams ir dezinfekcijos priemonėms. Neišimtis ir kirpyklų patalpų

14 sienos, kurios turi būti padengtos lygia, atsparia drėgmei danga, o grindys privalo būti lygios, be angų, plyšių, nuoţulnumų, stabilios, neslidţios bei nelaidţios vandeniui ir atsparios valikliams (1).

Bendrieji instrumentų, įrangos priežiūros reikalavimai. Pagrindinė kirpėjų darbo įranga – kėdės (darbuotojo ir kliento), ţirklės, dţiovintuvai, ţnyplės, įvairios plaukų šukavimo – formavimo priemonės ir pan., turi atitikti reikalavimus, nustatytus pagal kirpėjų darbo saugos normatyvus bei naudojamos tik pagal pateiktas rekomendacijas. Visos darbo priemonės privalo būti sterilios ir laikomos tik ant švarių ir dezinfekuotų paviršių, o darbo įrankiai, pvz., šukos, ţirklės ir pan., (išskyrus, kurie buvo sterilizuoti pakuotėse), atitinkamai turi būti švariose, dezinfekuotose, uţdengtose talpyklose. Teikiant groţio paslaugą kiekvienam klientui turi būti naudojami švarūs, vienkartiniai uţtiesalai, apdangalai arba popierinės juostelės bei servetėlės, o baigus teikti paslaugą paviršiai (pvz., kliento kėdė) prie kurių lietėsi oda, plaukai, privalo būti valomi ir dezinfekuojami arba kitu atveju groţio paslaugos metu gali būti dengiami vienkartiniu uţtiesalu (1; 20).

Reikalavimai asmenims teikiantiems grožio paslaugas. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatyta, kad dirbti groţio paslaugų sektoriuje galima tik pasitikrinus sveikatą teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, kirpėjų veiklos pradţia leidţiama tik iš anksto pasitikrinus ar nesergama uţkrečiamosiomis ligomis ir vėliau periodiškai – kas metus atliekant profilaktines patikras. Groţio paslaugų sektoriaus darbuotojai norintys dirbti turi ne tik pasitikrinti sveikatą, bet įgyti higienos ir pirmosios pagalbos ţinių (tai patvirtinantys dokumentai privalomai turi būti darbo vietose) (21).

Kadangi, kirpėjų profesija priskiriama prie rizikos grupių, todėl darbuotojams privaloma laikytis specifinių darbo organizavimo ypatumų. Kirpėjai labai daţnai privalo plauti rankas: prieš pradedant ir baigus teikti groţio paslaugas arba uţsidedant ir nusiimant darbo pirštines. Jeigu darbuotojai teikiantys groţio paslaugas, turi rankų odos įbrėţimus, įpjovimus ar ţaizdeles, jie privalo uţsiklijuoti neperšlampamais pleistrais ir esant reikalui, mūvėti pirštines. Taip pat darbuotojai aptarnaujant klientą privalo nepamiršti papasakoti ir suteikti informaciją apie galimas rizikas ir komplikacijas susijusiąsias su teikiama groţio paslauga (1).

Apžvelgus kirpėjų darbo aplinkos saugos reglamentavimą, galima teigti, kad higienos norma – grožio sveikatos saugos reikalavimai yra teisinis dokumentas, kuris nustato grožio paslaugų sektoriaus darbo aplinkos ribinius normatyvus (svarbu pabrėžti tai, kad ši HN remiasi ir kitais Lietuvos Respublikoje įsigaliojusiais įstatyminiais teisės aktais ir HN, susijusiais su darbo aplinkos sauga, nepriklausomai nuo darbo specifikos), siekiant išsaugoti darbuotojų ir klientų sveikatą. Išanalizavus pastebėta, kad itin aukšti reikalavimai keliami grožio paslaugų erdvėms ir jų įrengimui (fizikinių rizikos veiksnių – mikroklimato, apšvietimo, t.t., bei ergonominiu veiksnių kontrolė), darbo priemonėms ir jų priežiūrai ir darbuotojams teikiantiems plataus profilio (grožio) paslaugas, taip

15 siekiant išvengti žalingų sveikatai darbo aplinkos rizikos veiksnių, kurios aptarsiu sekančiame skyriuje.

1.2 Groţio paslaugas teikiančių darbuotojų (kirpėjų) profesiniai rizikos veiksniai

1.2.1 Fizikiniaiveiksniai

Autorės Belous ir Petrauskaitė (2011) teigia, kad fizikiniai rizikos veiksniai darbo aplinkoje kiekvieną ţmogų gali veikti skirtingai ir atskleidţia, kad tai daţniausiai priklauso nuo amţiaus, asmens sveikatos būklės, veiklos pobūdţio bei trukmės. Taigi, vieniems darbuotojams fizikiniai darbo aplinkos rizikos veiksniai gali sukelti tik nepasitenkinimą (pvz., dėl vaakumo ar skersvėjo), o kitiems sutrikdyti miegą, pabloginti savijautą, sumaţinti darbingumą arba tiesiog nukrypti nuo standartinių normų (2).

Mikroklimatas. Vienas iš svarbiausių ir pagrindinių fizikinių darbo aplinkos rizikos veiksnių – mikroklimato sąlygos. Tai konkrečių darbo vietų ir erdvių temperatūra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis, kuris be išlygų ir privalomai turi būti nustatytas taip, kad darbuotojai atliekantys savo uţduotis darbo vietose, nesusidurtų su diskomfortu (pvz., dėl per didelio karščio, šalčio ir pan.), nenukentėtų jų darbo produktyvumas ir nebūtų patiriamas neigiamas poveikis sveikatai (16).

Pastaraisiais metais ţmonės, daugiau nei 90 proc. viso gyvenimo laiko praleidţia uţdarose erdvėse (namų, darbo, transporto), būtent todėl vidaus patalpų aplinka ir fizikiniai rizikos veiksniai (temperatūra, oro drėgnumas ir greitis), tampa daug svarbesni sveikatai ir komforto lygiui (2; 11). Groţio paslaugų sektoriaus darbuotojų grupė neišvengiamai patenka į šią pavojaus zoną, kadangi didţiąją dalį dienos praleidţia uţdarose darbo erdvėse, aptarnaujant savo klientus arba jų belaukiant. Taigi, būtent todėl, kirpyklose ir groţio salonuose, oro temperatūra, santykinis drėgnumas, oro judėjimo greitis ir šiluminis spinduliavimo intensyvumas turi atitikti higienos normos nustatytus reikalavimus, kurie yra iškeliami bendrosioms darbo zonoms, pagal konkretų metų laiką - šiltąjį ar šaltąjį laikotarpį ir darbų sunkumo kategorijas. Pavyzdţiui, šaltuoju metu laikotarpiu priklausomai nuo darbo sunkumo temperatūra turi svyruoti nuo 16 iki 24 laipsnių, oro drėgnumas nuo 40 iki 60 proc., ir oro judėjimo greitis nuo 0,1 iki 0,3 m/s, atitinkamai šiltuoju metu laikotarpiu nuo 18 iki 25laipsnių, oro drėgnumas nuo 40 iki 60 proc., o oro judėjimo greitis nuo 0,1 iki 0,4 m/s (ţr. 1 priedą) (16).

Apšvietimas. Dar vienas itin daţnai sutinkamas ir svarbus fizikinis darbo aplinkos rizikos veiksnys, kuris lemia darbuotojų (kirpėjų) darbingumą, našumą ir savijautą – visų darbo patalpų ir konkrečių darbo vietų (pvz., individuali kirpėjos/o darbo vieta) apšvietimas. Teigiama, kad gerai apšvietus darbo vietas, darbuotojai tampa darbingesni ir našesni nuo 10 iki 20 proc., bei sumaţėja nuovargio ir nelaimingų atsitikimų grėsmė darbo metu (22).

16 Teikiant groţio paslaugas kirpyklose ir groţio salonuose darbo vietų ir patalpų apšvietimas privalomai turi būti dvejopas: natūralus ir dirbtinis. Natūralus apšvietimas – tai tiesioginiai saulės spinduliai, kurie šiuo atveju į kirpyklų ir groţio salonų patalpas patenka pro langus, tačiau yra priklausomi ir keičiasi nuo metų laikų, dienų, oro sąlygų, geografinės padėties, bei nuo pastato langų išdėstymo, kuris dar yra skirstomas: į šoninį, viršutinį ir kombinuotą. Antrasis apšvietimo tipas, kuris yra privalomas kirpyklose ir groţio salonuose – dirbtinis. Groţio paslaugų sektoriuje, dirbtinė apšvieta, gali būti trejopa: 1) vietinė, kuri uţtikrina tam tikros darbo vietos apšvietimą (pvz., individuali kirpėjo/os darbo vieta) 2) bendra apšvieta, kuri skirta apšviesti tolygiai patalpą 3) mišri apšvieta, kuri yra bendrojo ir vietinio apšvietimo derinys, bei pastaruoju laikotarpiu Lietuvoje plačiausiai naudojama groţio paslaugų sektoriuje (17).

Remiantis higienos normos reikalavimais, galima teigti, kad darbo vietose, kur yra teikiamos klientams groţio paslaugos, apšvietimas privalo būti ne maţesnis kaip 500 liuksų, bei šviesa neturėtų būti per ryški, akinanti ir turėtų sklisti taip, kad šešėliai nekristų į darbo vietą ir aptarnaujamą klientą, kad darbuotojas be trikdţių galėtų tinkamai atlikti savo darbą (17).

Elektromagnetinė spinduliuotė. Pasauliui vis labiau modernėjant, kasdienybėje atsiranda elektromagnetiniai laukai, kurie yra ne tik natūralūs, tačiau dėka ir dėl ţmogaus veiklos. Pastebėta, kad vis daţniau jie sklinda iš įvairių buitinių elektros prietaisų, radijo ir televizijos stočių, elektros perdavimo linijų, kurie nuolat veikia ţmones ir gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Groţio paslaugas teikiantys specialistai darbo aplinkoje yra pastoviai apsupti ir veikiami, įvairiomis kryptimis sklindančių įvairiausio ilgio ir daţnio elektromagnetinių laukų, kurių veikimo pasėkoje, neigiamai gali būti paveiktos nervų, širdies ir kraujagyslių sistemos, bei sutrikdyta medţiagų apykaita. O ilgainiui veikiant silpno pramoninio daţnio elektromagnetiniai laukai gali sukelti ir centrinės nervų, kataraktos, kvėpavimo, virškinimo, širdies, kraujo gamybos, endokrininės ir kitų organų sistemų pokyčius (23; 24).

Groţio paslaugų sektoriuje darbuotojai susiduria su šiomis pavojingomis bangomis, nes darbo proceso metu, nuolatos naudoja ir kontaktuoja su įvairiais darbo prietaisais: dţiovintuvais, tiesinimo ţnyplėmis, kirpimo mašinėlėmis, šukuosenų modeliavimo prietaisais, kurie priklausomai nuo galingumo skleidţia įvairaus stiprumo elektromagnetinius laukus ir daugiau ar maţiau veikia darbuotojų sveikatą (23). Kazlauskienės (2012) teigimu, su kokio stiprumo elektromagnetiniu lauku daţniausiai susiduria kirpėjai yra sunku atskleisti, nes tai priklauso individualiai nuo kiekvieno darbuotojo darbo specifikos, t.y. priklauso su kokiais darbo prietaisais dirba, nes vieni gali skleisti galingesnius elektromagnetinius laukus, kiti silpnesnius. Iš darbo priemonių skleidţiamos pavojingos bangos daţniausiai skiriasi nuo gamintojo, modifikacijos ir t.t. Taip pat, elektromagnetinės spinduliuotės poveikis priklauso, kiek laiko per dieną darbuotojai su darbo prietaisais susiduria ir naudoja. Šis procesas kirpėjų tarpe glaudţiais siejamas ir priklausomas nuo

17 klientų skaičiaus. Galima teigti, kad buvimas toje pačioje erdvėje, pavyzdţiui dirbant kolegei kirpykloje ir naudojant įvairius darbo elektrinius prietaisus, kurie skleidţia elektromagnetines bangas, taip pat gali būti svari prieţastis vystytis darbuotojų sveikatos sistemų sutrikimams. Pastaraisiais metais, groţio paslaugas teikiantys specialistai yra veikiami elektromagnetinio lauko bangomis ir iš kitų buitinių prietaisų, kurie yra sutinkami bendroje darbo aplinkoje. Pavyzdţiui., radijo stotys, vis daţniau atsirandantys televizijos ekranai, į darbą atsinešami planšetiniai kompiuteriai ir be abejo vis labiau išpopuliarėję išmanieji telefonai, kurių veikimo pasėkoje darbuotojai gali sulaukti įvairių (ūmių, lėtinių) sveikatos sistemos pasekmių (25).

Vibracija. Vibracija – virpesiai arba pasikartojantys kūnų judesiai, kuriuos daţniausiai sukelia darbo įrankiai laikomi rankose, tačiau kitu atveju virpesiai gali sklisti ir per pagrindinius ţmogaus atramos paviršius, tokius kaip, grindys, sėdynės ir pan. Pagal veikimo pobūdį į ţmogų, vibracija yra skirstoma į: visą kūną veikiančią vibraciją ir tik vieną kūno sistemą – rankas veikiančią vibraciją (26).

Remiantis profesinių ligų registro duomenimis, pastebima, kad groţio paslaugas teikiantys specialistai (kirpėjai), nepatenka į aukštos rizikos grupę, dėl darbo aplinkoje veikiančios vibracijos. Tačiau, nuolatiniai virpesiai, kurie gali sklisti iš kirpėjų darbo priemonių, pvz., plaukų kirpimo mašinėlių, ilgainiui veikiant gali iššaukti ar prisidėti prie įvairių sveikatos sistemų sutrikimų (12).

Pastebėta, kad kirpėjų ir kitų profesijų atstovams, neigiamas vibracijos poveikis, darbo metu gali būti perduotas per jautriausiais kūno dalis: pirštų galus ir pėdas, o esant nepalankioms darbo sąlygoms – šalčiui, drėgmei ar turint kraujotakos ligų (pvz., venų varikozę), bei esant dideliam triukšmui, daug greičiau galima sulaukti neigiamų sveikatos sistemos pakitimų ir sutrikimų (27).

Atlikti epidemiologiniai tyrimai, patvirtina, kad vibracijos poveikis gali sukelti problemas ir sutrikimus – nervų, kraujagyslių, virškinimo, reprodukcinės ir judamojo aparato sistemose (juosmens, kaklo ir pečių srityse) (26; 27).

Triukšmas. Triukšmas – nepageidaujamas įvairaus stiprumo ir daţnio garsas, kuris daţniausiai ţmogui trukdo darbo ir namų aplinkoje, taip sudarant galimybę sukelti nepalankias pasekmes sveikatai. Triukšmo pavojingumas ţmogui priklauso nuo garso pobūdţio, intensyvumo, daţnio ir veikimo trukmės bei individualių organizmo savybių: jautrumo, amţiaus ir sveikatos būklės. Nuolatinis triukšmas esantis darbo aplinkoje gali sukelti rimtų sveikatos problemų, būtent todėl PSO triukšmą priskyrė prie fizikinių veiksnių, kurie skatina profesinių ligų atsiradimą ir plitimą. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai mus supančioje aplinkoje yra transportas, ventiliacijos įrenginiai, pramonės ir statybos įmonės, o buityje nuolatinius erzinančius garsus skleidţia televizoriai, muzikiniai centrai, dulkių siurbliai, skalbimo mašinos ir pan. Šiuo atveju, groţio paslaugų sektoriuje erzinantys ir nepageidaujami garsai daţniausiai išsiskiria iš įvairių darbo priemonių (dţiovintuvai, specialūs dţiovintuvai skirti cheminiam šūkavimui, ventiliacijos sistemos), bei iš kitų

18 galimų įrenginių (televizoriai (kurie, pasitaiko didesniuose salonuose ir kirpyklose), muzikiniai centrai ar radijas. Galimas nepageidaujamas garsas ir iš dulkių siurblių, bei nuolatinis triukšmas iš gatvės (28).

Triukšmo poveikis gali kelti įvairią riziką darbuotojų saugumui ir sveikatai: klausos sutrikimus (kurie gali išsivystyti net iki klausos praradimo), fiziologinius poveikius (širdies ir kraujagyslių sistemų sutrikimus), stresą darbo vietoje, bei padidinti nelaimingų atsitikimų riziką. Taip pat, sveikatos prieţiūros specialistų teigimu, net ir nedidelis triukšmas esantis darbo aplinkoje maţina imuninį organizmo atsparumą, sukelia galvos skausmus, svaigimus, cypimą ausyse, pablogina atmintį, dėmesį ir orientacija. Triukšmingoje aplinkoje darosi sunku dirbti, įsiminti svarbią informaciją (pvz., kliento pageidavimus), susikaupti bei sutelkti dėmesį. Taip pat, atsiranda galimybė judesių koordinacijos pokyčiams, nervinės įtampos didėjimui bei traumų rizikai (28; 29).

Apibendrinant, būtų galima teigti, kad grožio paslaugų sektoriuje, fizikiniai rizikos veiksniai, kuriems priskiriama: apšvietimas, mikroklimatas, elektromagnetinė spinduliuotė, vibracija ir triukšmas yra bene kasdien sutinkamas reiškinys, todėl darbuotojai turėtų stebėti, kontroliuoti ir laikytis higienos normose ir rekomendacijose keliamų iškeltų reikalavimų savo darbo vietai ir darbo priemonėms, siekiant ir norint išsaugoti savo (kaip darbuotojo), kolegų, klientų teigiamą savijautą ir sveikatą bei taip užkertant kelią vystytis sveikatos sutrikimams.

1.2.2 Cheminiai veiksniai

Pastaruoju dešimtmečiu vis labiau modernėjantis groţio paslaugų sektorius suteikia galimybę įvairiausioms naujovėms. Būtent, todėl daugumai kirpėjų atsiranda poreikis pasinaudoti ir išbandyti naujus groţio paslaugoms skirtus produktus. Tačiau kiekvieno produkto sudėtyje yra daugybė pavojingų cheminių medţiagų ar preparatų, kurie neigiamai veikia darbuotojų sveikatą. Pavojingos cheminės medţiagos ir preparatai į organizmą gali patekti: per odą, įkvėpus arba prarijus ir taip sukelti įvairias organizmo reakcijas: akių, kvėpavimo takų dirginimą, alergijas ir įvairias odos komplikacijas, kurios gali pasireikšti galvos, kaklo ir veido srityse – paraudimu, nieţėjimu arba patinimu. Pasitaiko pavienių atvejų, kai gali prasidėti ir viso kūno alergija. Koks sukeliamas poveikis pasireikš darbuotojui, priklauso nuo keleto veiksnių: medţiagos toksiškumo, medţiagos kiekio, poveikio daţnio ir trukmės bei patekimo kelio į organizmą (per odą, prarijus, įkvėpus) (30).

Groţio paslaugas teikiantys specialistai yra nuolat veikiami kelių tūkstančių cheminių medţiagų, nes kasdien savo darbo aplinkoje naudoja įvairias groţio priemones (plaukų daţus, baliklius, peroksidus, plaukų tiesinimo priemones, šukuosenų formavimo vaškus, šampūnus, plaukų kondicionierius ir pan.), kurių sudėtyje yra daug potencialiai kenksmingų cheminių preparatų: aminų, parabenų, toluidinų, metilanilinų, dimetilanilinų, amoniakų, konservantų, rezorcinolinų, diaminobenzenų, metiltoluenų, p-fenilendiaminų ir pan., kurie neigiamai veikia darbuotojo

19 organizmą. Taip pat, kirpėjai darbo aplinkoje susiduria su lakiosiomis organinėmis medţiagomis (pvz., toluenas, metakrilatas, etanolis, nitrozaminas, izopropanolis, eteris, amonio sulfatas ir pan.), kurios daţniausiai išsiskiria naudojant plaukų laką, šukuosenų formavimo ir plaukus stiprinančias priemones (31).

Pastarąjį dešimtmetį, vis daţniau kirpėjų darbo aplinkoje yra kontaktuojama su formaldehidu, kuris yra pripaţintas, kaip kancerogeninis preparatas turintis įtakos darbuotojų sveikatos pokyčiams. Pavojingas preparatas daţniausiai groţio specialistų darbe yra naudojamas teikiant paslaugą – plaukų tiesinimą, kuris kitu atveju dar gali būti ir ilgalaikis tiesinimas (šios procedūros metu yra kontaktuojama ne tik su formaldehidu, bet ir su kitomis pavojingomis cheminėmis medţiagomis, kurios išsiskiria proceso metu) Taip pat su pavojingomis cheminėmis medţiagomis ir preparatais, groţio specialistai, kontaktuoja vykdant instrumentų valymo ir dezinfekcijos procesą, kuris šioje sferoje vykdomas po kiekvieno aptarnauto kliento. Šių preparatų sudėtyje yra tokios pavojingos medţiagos, kaip triklozanai, fenoliai, sulfatai, druskos ir pan., kurie turi įtakos ir gali nulemti įvairius sveikatos sistemų sutrikimus. Poveikis nuo šių medţiagų darbuotojams gali pasireikšti netolygiai, t.y., vieniems gali prasidėti alerginės reakcijos, o kiti gali susidurti su odos ar kvėpavimo takų ligomis (32; 33).

Apibendrinant, galima daryti prielaida, kad grožio paslaugų sektoriaus darbuotojai nuolatos yra veikiami cheminių medžiagų ir preparatų, kurių veikimo pasėkoje išsivysto įvairių sveikatos sutrikimų. Tačiau, svarbu tai, kad šios profesijos atstovai turi galimybę patys pasirinkti su kokiomis darbo priemonėmis (grožio procedūroms skirtos priemonės ir dezinfekcijai skirtos priemonės) teiks grožio paslaugas klientams, o tai suteikia galimybę pasirinkti mažiau pavojingas ir sveikatos priežiūros specialistų rekomenduojamas darbo priemones, taip saugant savo ir klientų sveikatą.

1.2.3 Biologiniai veiksniai

Pagrindiniai biologiniai darbo aplinkoje sutinkami veiksniai: bakterijos, virusai ir grybeliniai mikroorganizmai. Kirpėjai darbo aplinkoje susiduria su visomis biologinės rizikos grupėmis, kadangi darbo proceso metu, neišvengiamai kontaktuoja su ţmogaus odos pleiskanomis ir saprofitais, kurie yra priskiriami prie riziką keliančių biologinių veiksnių, o pastarieji gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus (alergijas, odos ir kitas infekcines ligas, įvairius apsinuodijimus). Didţiausias biologinio veiksnio poveikis sukeliamas įkvepiant, prarijant (nuo rankų į burną), įsipjaunant, per paţeista odą kontaktuojant su krauju ar kitais kūno skysčiais (pvz., seilėmis, lytinių organų išskyromis), sąlyčio metu su kūno skysčiais ir komponentais, uţterštomis išmatomis bei per tiesioginį kontaktą su uţkrėstais daiktais, aerozoliais, maistu ir vandeniu (34).

Kirpyklose ir groţio salonuose vienas iš biologinių rizikos veiksnių – bakterinės infekcijos, kurios daţniausiai sutinkamos yra dviejų tipų: auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus), kuris

20 plinta per tiesioginį sąlytį, kosint ir čiaudint ar naudojant uţkrėstus daiktus, ir taip sukeliant grėsmę vystytis įvairaus lygio odos infekcijoms. Antroji bakterijų rūšis – streptokokai (Streptococcus pneumoniae), kurie paprastai yra gerklėje bei sugeba plisti per infekuotus lašelius, kosint ir čiaudint. Moksliniuose šaltiniuose teigiama, kad kirpyklose ir groţio salonuose galima, tačiau rečiau sutinkama trečioji bakterija – pseudomona (pseudomonas), kurios pagrindinis plitimo kelias yra vanduo. Darbo aplinkoje esančios pseudomonos bakterijos gali infekuoti ţaizdas, nudegimus ir sukelti sunkią šlapimo takų infekciją.

Antras biologinis rizikos veiksnys sutinkamas groţio specialistų aplinkoje yra virusinės infekcijos: hepatitas B ir C, Herpes simplex, bei ţmogaus imunodeficito virusas (ŢIV). Pagrindiniai plitimo keliai groţio paslaugų sektoriuje: ţaizdos, įbrėţimai esantys kliento galvoje ar netyčinis sąlytis su infekuotu krauju. Tačiau virusas – Herpes simplex, pasiţymi tuo, kad sugeba patekti per įtrūkimus bei gleivinę ir sukelti pūslelinę ant veido, lyties organų, rankų ir pirštų. Taigi, galima daryti prielaidą, kad virusiniai rizikos veiksniai yra pavojingesni ir gali sukelti sunkesnio lygio sveikatos sistemos sutrikimus, lyginant su bakteriniais rizikos veiksniais (34; 35).

Neišvengiamai kirpėjų darbo aplinkoje egzistuoja dar vienas rizikos veiksnys: grybeliniai mikroorganizmai. Daţniausiai pasitaikantys yra odos ir nagų grybeliai, nieţai, ir odos virusai – karpos, kurių pagrindiniai plitimo keliai – per tiesioginį sąlytį ir kontaktą arba uţkrėstus daiktus (15; 34; 35).

Apibendrinant, galima teigti, kad kirpėjai darbo proceso metu turi didelę riziką susidurti su visais trimis biologiniais rizikos veiksniais, kadangi daugumos plitimo kelias yra nuo tiesioginių kontaktų su žmonėmis. Biologiniai rizikos veiksniai yra itin pavojingi, nes gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus, t.y., įvairias kūno vietų alergijas arba aukštesnio lygio sutrikimus – virusines infekcijas.

1.2.4 Mechaniniai veiksniai

Mechaniniams darbo aplinkos rizikos veiksniams yra priskiriamos netyčinės situacijos, kurios gali susiklostyti darbo eigoje ir sukelti nelaimingus atsitikimus, traumas ar suţalojimus. Didţiausias mechaninių rizikos veiksnių pavojus sukeliamas nuo purškiamų groţio priemonių ir preparatų. Kirpėjams paslaugos teikimo metu, naudojant įvairias priemones ant grindų nusėda dulkės, kurios grindų danga padaro slidţią, o to pasėkoje galimi sveikatos suţalojimai – įvairūs kūno vietų patempimai ir kūno galūnių lūţiai (36).

Naraševičiūtės, Ramelytės ir kt. (2013), teigimu, neatitinkantys darbo reikalavimai groţio paslaugų sektoriuje prisideda prie mechaninių rizikos veiksnių atsiradimo darbo vietose. Netinkamas darbo vietos apšvietimas, kelia riziką įvykti kelioms netyčinėms situacijoms: purškiamų groţio priemonių patekimui į akis, įkirpimui į ausis ar į galvos sritis ir nudegimams (dėl

21 maţo atstumo tarp kliento galvos ir dţiovintuvo), kurios atitinkamai gali sukelti alergijas, platinti per kraują plintančias ligas ir įvairias odos sistemos reakcijas (nudegimus). Taip pat visada išlieka rizika nudegimams nuo įkaitusių darbo priemonių (tiesinimo ţnyplių, dţiovintuvų, vyriškų kirpimo mašinėlių ir pan) ir pavojus nuo aštrių daiktų (ţirklių, šukų ir pan.) (35).

Prie mechaninių rizikos veiksnių galima priskirti ir elektrinės darbo priemones, kurias naudojant netinkamai (pvz., šlapiomis rankomis ar liečiant atvirus laidus), ne pagal paskirtį, galimi sunkus sveikatos sutrikimai – sąmonės netekimas, stiprus organizmo šokas, kvėpavimo, vidaus organų veiklos sutrikimai, širdies sutrikimai ar net staigi mirtis. Taip pat groţio paslaugų sektoriuje išlieka rizika gaisro pavojui (dėl netinkamos patalpų izoliacijos), kurio pagrindinė pasekmė įvairūs kūno nudegimai ir apsinuodijimai (nuo įvairių degančių cheminių medţiagų) (31).

Apibendrinant, galima teigti, kad kirpėjai savo darbo aplinkoje turi ne vieną galimybę susidurti su šiais pavojingais rizikos veiksniais, tačiau paplitimų rizika ir pasekmės priklauso nuo individualių asmens savybių t.y., kaip darbuotojas darbo vietoje laikosi nustatytų higienos normų saugumo reikalavimų.

1.2.5 Ergonominiai veiksniai

Ergonominiai veiksniai – tai ryšys tarp darbuotojo ir darbo aplinkos sąlygų, kurių pagrindas susideda iš fizinio krūvio bei darbo vietos pritaikymo, darbuotojo galimybėms realizuotis. Tinkama darbo aplinka sudaro sąlygas optimaliam ţmogaus (sveikatos) funkcionavimui, geram darbingumui, minimaliam nuovargiui ir monotonijai bei kokybiškiems darbo rezultatams (36). Rizikingiems ergonominiams darbo aplinkos veiksniams groţio paslaugų sektoriuje priskiriama:

 Stereotipiniai darbo judesiai (darbo proceso metu pasikartojantys judesiai: plaukų kirpimas, dţiovinimas iškėlus rankas; plaukų kirpimas pritūpus, ilgas stovimas darbas ir pan.)

 Fiksuota darbo poza (statinė poza - nuolatinis stovimas darbas)  Įtampa (pvz., raumenų)

 Blogas darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms (pvz., skirta nepakankamai erdvės kirpėjų darbo vietai, dėl kurių atsiranda judesių varţymas; neergonomiškos darbo priemonės ir pan.) (10; 15; 34).

Didţiojoje Britanijoje atlikto tyrimo rezultatai, atskleidţia, kad sunkus fizinis darbas ir netinkamai ergonominiu poţiūriu įrengtos darbo vietos yra pagrindinė prieţastis, sudaranti tikimybę vystytis KRSS. Giedraičio (2014) teigimu, nuolatiniai vienodi, besikartojantys ergonominiai ypatumai: monotoniškumas, priverstinė kūno – netaisyklinga laikysena yra vienintelė prieţastis nulemianti rankų, kaklo, pečių, nugaros ir kojų sutrikimus, kitaip sakant KRSS (37).

22 Remiantis Europos saugos ir darbo agentūros duomenimis, galima teigti, kad pasikartojantys judesiai, nepatogi ir statiška laikysena, greitas darbo tempas, neergonomiškos darbo priemonės, per ilgas stovėjimas vienoje darbo pozoje yra pagrindiniai rizikos veiksniai groţio paslaugų sektoriuje, nulemiantys KRSS keliose sistemose., t.y., apatinėje ir viršutinėje nugaros dalyse, kaklo, pečių, riešo, alkūnių, kojų ir pėdų srities diskomfortą ir skausmą (38).

Taigi, apibendrinant, daroma prielaida, kad grožio srities specialistams, kasdienis monotoniškas ir pasikartojantis darbas, įtampa ir kiti sutinkami ergonominiai rizikos faktoriai, gali nulemti ūmius ar lėtinius kaulų - raumenų sistemos sutrikimus.

1.2.6 Psichosocialiniai veiksniai

Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai apibrėţiami, kaip tam tikri veiksmai, kurie atspindi darbuotojo psichologinę būsena priklausančią nuo jo darbo specifikos ir aplinkos pritaikymo, bei priklausomai gali sukelti psichinį stresą (39). Šorytės ir Pajarskienės (2014), teigimu, psichosocialiniams darbo aplinkos rizikos veiksniams yra priskiriamos darbuotojų psichinės, fizinės, emocinės savybės, motyvacija dirbti ir kiti aspektai, kurie tuo pačiu yra neatsiejami nuo darbo reikalavimų ir kontrolės, tarpasmeninių santykių ir vadovavimo, darbo organizavimo – turinio, darbo ir asmeninio ţmogaus gyvenimo sąveikų (40).

Vis modernėjančioje visuomenėje, kenksmingas darbo aplinkos veiksnys pasireiškia daugelį profesijų atstovams: įvairiems operatoriams, verslo ir gamybos įmonių vadovams bei groţio sektoriaus atstovams. Kirpėjų tarpe rizikos veiksnys gali sukelti pavojų sveikatai dėl nuolat keliamų aukštų darbo reikalavimų (pvz., higienos normos reikalavimų), blogų tarpusavio santykių (tarp darbuotojų ir vadovų, tarp darbuotojo ir kliento ir tarp kolegų), netinkamo darbo organizavimo (per ilgos darbo laiko trukmės ir krūvio, poilsio pertraukų trūkumo) ar netinkamo darbo uţmokesčio ir pan., kurie atitinkamai nulemia sveikatos sistemos pokyčius. Naujausios publikacijos atskleidţia, kad darbe sutinkami psichosocialiniai kenksmingi veiksniai gali sukelti – širdies, kraujospūdţio, kvėpavimo, vegetacinės nervų ir endokrininių sistemų sveikatos pokyčius. Taip pat, nulemti darbo našumą, kūrybingumą ir konkurencingumą darbo vietose. Neatsiejama, psichosocialinio darbo aplinkos rizikos veiksnio pasekmė – stresas darbe, kuris darbuotojų tarpe pasireiškia skirtingai. Daţniausiai kokios pasekmės pasireikš priklauso nuo asmens individualių ypatumų: santykių šeimoje, ekonominės padėties ir patiriamo streso suvokimo. Goftaitės (2014) teigimu, du trečdaliai dirbančiųjų nuolat darbo aplinkoje patiria stresą, kuris neigiamai įtakoja jų sveikatą ir ko pasėkoje galimi sveikatos trikdţiai, kurie iš pradţių gali pasireikšti pavieniais atvejais (įtampa, emocijų nestabilumu), o ilgainiui veikiant galimos pasekmės net iki depresijos ir t.t. (40; 41).

Apibendrinant, galima teigti, kad kirpėjų profesijos atstovai, darbo proceso eigoje susiduria su psichosocialiniu rizikos veiksniu ir jo pasekmėmis, kurios kiekvienam darbuotojui yra skirtingos.

23 Rizikingas faktorius pasižymi, tuo, kad gali sukelti nesunkius sveikatos trikdžius – įtampa darbo metu (kuri ne tik pailgina darbo trukmę, bei ir gali įtakoti kitus sveikatos sutrikimus), tačiau, kitu atveju nuolat pasikartojant keliems rizikingiems faktoriams galimi ir sunkesni sveikatos sutrikimai, pvz. depresija ar širdies ligos.

1.3 Groţio paslaugas teikiančių darbuotojų (kirpėjų) sveikatos nusiskundimų ryšys su darbo aplinkos rizikos veiksniais

1.3.1 Kaulų – raumenų sistemų sutrikimai

Lietuvoje nuo 2005 m. kaulų ir raumenų sistemos ligos dominuoja tarp profesinių ligų sąrašo. Remiantis profesinių ligų registro duomenimis (2015) nustatyta, kad daugiausiai nusiskundimų darbuotojai turi dėl jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemų (64,1 proc.), atitinkamai ausies (16,7 proc.) bei nervų sistemų (13,5 proc.) sutrikimus. Apie pusę nustatytų ligų atvejų skaičių nulemia fizikiniai (52,6 proc.) ir ergonominiai (42,5) veiksniai (12). Europos Sąjungos (toliau ES) šalių, specialistai taip pat, nuolat skundţiasi KRSS, t.y., apie 24 proc., darbuotojų daţniausiai patiria – nugaros ir 22 proc. – raumenų skausmus (10).Vakarinėse šalyse nugaros, kaklo ir viršutinių galūnių sutrikimai laikomi kaip pagrindinė darbingo amţiaus ţmonių sergamumo, neįgalumo ir nedarbingumo prieţastis (43).

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos duomenimis net 40 proc., kirpėjų reguliariai susiduria su KRSS, kurie tęsiasi ne vienerius metus. 40 proc., groţio paslaugas teikiančių specialistų (kirpėjų) diskomfortą patiria rankų, kaklo ir pečių srityse, o apie 30 proc. darbuotojų skundţiasi nugaros skausmais (43).

Brazilijoje, daugiau nei pusę (55-60 proc.) uţregistruojamų profesinių ligų atstovauja KRSS grupė. Viename iš atliktų tyrimų, kuriame dalyvavo 220 kirpėjų, nustatyta, kad net 155 (71 proc.), darbuotojų turi KRSS keliose vietose tuo pačiu metu: 34 darbuotojai skundėsi bent viename kūno segmente, atitinkamai 38 darbuotojai - dviejuose, 31 darbuotojas - trijose, 17 - keturiose, 16 - penkiose ir 19 darbuotojų iš apklaustųjų net šešiose kūno segmentuose. Daţniausiai diskomfortas ir skausmas jaučiamas nugaros, mentės ir kaklo srityse, o prieţastys glaudţiai siejamos su darbo aplinkoje sutinkamais rizikos veiksniais, t.y., nepatogia nuolatine laikysena (darbo poza), psichosocialiniais veiksniais (pvz., nuolatinės baimės dėl darbo grafiko (klientų skaičiaus ir pan.)) ir darbo staţu. Pastebėta, kad didesnę darbo patirtį turintys darbuotojai esant nepalankiems rizikos veiksniams, daţniau susiduria su diskomfortu kaklo, nugaros ir pečių srityse nei tie darbuotojai, kurie turi maţesnį darbo staţą (33).

Tarp Turkijos groţio specialistų atliktas tyrimas, parodo, kad per vienerius metus darbuotojai patyrė KRSS ir greta to kitų sistemų sutrikimus. Trečdalis darbuotojų skundėsi alergijomis (35 proc.) ir kaulų ir raumenų (32 proc.) sutrikimais. Daţniausiai paţeidţiamiausios vietos – nugara

24 (27,4 proc.) ir riešas (25,5 proc.). Kiti pasitaikantys sveikatos trikdţiai: galvos skausmas (5,8 proc.), venų varikozė (15,5 proc.), ir grybelinės infekcijos (1,1 proc.). Pasekmių prieţastys prilyginamos ergonominiams (nepatogiai darbo pozai ir laikysenai) ir psichosocialiniams (organizaciniams) veiksniams (44).

KRSS apima raumenų, nervų, sausgyslių, sąnarių, kremzlių ir stuburo diskų sutrikimus. Svarbu paminėti tai, kad groţio specialistai dirbantys 5-10 ir daugiau metų daţniau skundţiasi skausmu ar tirpimu viršutinėse kūno dalyse – plaštakose, riešuose, nugaroje ir pečiuose, dėl ergonominių principų, kurie susiję su darbo įranga ir asmenine darbo organizavimo technika (laikysenos ar darbo pozos). Nuolatos kirpėjai susiduria su pavojingomis tipinėmis darbo laikysenos problemomis. Pavyzdţiui, apatinės nugaros ir juosmens problemos atsiranda, kai kirpėjai dirbą ilgą laiką vienoje darbo pozoje arba nuolat pasilenkę į priekį, atitinkamai pečių, kai darbuotojas ir jo rankos yra ilgą laiką virš pečių lygio, todėl tai gali sukelti statine apkrova kaklui ir pečiams, kurie padidina galimybes raumenų nuovargiui. Kaklo problemos kyla dėl daţno galvos lenkimo į priekinę padėtį arba kai sukinėjamasi nuolat iš vienos pusės į kitą, kad galėtų apţiūrėti kliento plaukus. Nepatogi ir priverstinė kūno laikysena, kartojami ir staigūs judesiai paprastai sukelia alkūnės, riešo ir rankų problemas (45).

Viename iš tyrimų (2011), kuriame buvo analizuojama kirpėjų darbo aplinka atskleista, kad groţio specialistai, kurie buvo lyginami su kontrole grupe, reikšmingai daugiau skundţiasi KRSS susijusiais su darbu. Per pastaruosius 3 mėnesius kojų ir pėdų skausmą patyrė 51,35 proc., atitinkamai 43,3 proc., rankų ir riešo sindromus ir 42 proc., darbuotojų skundėsi apatinės ir viršutinės nugaros dalies skausmais, tai reikšmingai daugiau nei kontrolinėje grupėje. Visa tai siejama su ne visiškai tinkamomis darbo sąlygomis, amţiumi, rūkymu, darbo staţu, netinkama viršutinės kūno dalies laikysena ir nuolatiniais – stereotipiniais galūnių judesiais (9).

Prancūzijoje yra 70 tūkstančių kirpyklų, kuriose dirba 160 tūkstančių darbuotojų pavaldţiose įstaigose (darbdaviams) ir 118,800 savarankiškai dirbantys, išsiėmę savo individualios veiklos patentus. Lyginant darbuotojus pagal skirtingą darbo specifiką (dirbantys darbdaviui ir dirbantys individualiai), išaiškėjo, kad KRSS du kartus daţniau patiria individualiai dirbantys darbuotojai, t.y., daugiausia diskomfortas pasireiškia pečių srityse (28,1 proc.), tačiau nuolatinis skausmas jaučiamas nugaroje (26,6 proc.), kaklo (19,6 proc.), riešo (10,1 proc.), pirštų (9 proc.) ir alkūnės srityse (8 proc.). Kitos darbuotojos, kurios yra pavaldţios darbdaviams, daţniau susiduria su stresu ir fizinę įtampa, nei su kaulų ir raumenų sistemos sutrikimais (46).

Taigi galima daryti išvadą, kad kirpėjų tarpe, Lietuvoje ir užsienyje, KRSS yra dažnas reiškinys, kuris gali būti prilyginamas su peršalimo ligomis. Tyrimų rezultatai atspindi, kad sutrikimai tarp grožio srities sektoriaus darbuotojų yra priklausomi nuo keleto pagrindinių veiksnių: amžiaus, darbo stažo, darbo aplinkoje sutinkamų rizikos veiksnių ir pan.

25 1.3.2 Odos sistemų sutrikimai

Remiantis profesinių ligų registro duomenimis Lietuvoje 2011 m. buvo nustatyti 402 nauji profesinių ligų atvejai, iš kurių odos ir poodţio ligos sudarė 1 proc. (4 atvejai), atitinkamai 2012 m. – 393 nauji atvejai, 2,3 proc. (9 atvejai), 2013 m. odos ir poodţio ligos sudarė tik 0,49 proc. iš visų profesinių ligų atvejų. 2014 metais nustatytas vienas odos ir poodţio susirgimas iš 73 naujai nustatytų profesinių ligų, o naujausiais 2015 metų duomenimis iš 437 profesinių atvejų, odos ir poodţio ligos diagnozuotos 1,1 proc. (4 atvejai) (12). Apţvelgus penkerių metų statistika, pastebėta, kad nustatytų odos ligų atvejų skaičius yra itin maţas, o tai sietina su tuo, kad Lietuvoje odos ligos palieka neįvertintos (dėl vengimo kreiptis į gydytojus), neuţregistruotos, ko pasėkoje palieka ir neaptarinėjamos viešai. Lietuvoje rizikingiausioms grupėms (susirgti odos ligomis) yra priskiriami groţio sektoriaus darbuotojai (kirpėjai, manikiūrininkai, kosmetologai), virėjai, kepėjai, valytojai, būtent dėl savo specifinių darbo sąlygų, tokių kaip nuolatinis kontaktas su kenksmingos ir pavojingos cheminės medţiagos, drėgnas darbas, netinkamos ir ne visada taikomos prevencinės priemonės (30).

Lietuvoje groţio paslaugų sektoriaus (kirpėjų) odos problemas tyrinėtos neišsamiai. Viename iš atliktų tyrimu, atskleidţiama, kad 66,7 proc., darbuotojų susiduria ir turi skundų dėl odos sistemų, iš jų 8,7 proc. – egzemai būdingus poţymius, 4 proc., serga kontaktiniu dermatitu, 10 proc., šienlige. Taip pat, darbuotojai skundţiasi odos sausumu – 72 (48 proc.), atitinkamai tempimu – 56 (37,3 proc.), paraudimu – 40 (26,7 proc.), pleiskanojimu – 37 (24,7 proc.), nieţėjimu – 30 (20,0 proc.) ir perštėjimu - 23 (15,3 proc.). 22,7 proc., kirpėjų turi odos randų, dėmių nuo savo elektrinių darbo priemonių (dţiovintuvų, ţnyplių). 13,3 proc., darbuotojų dirbant su klientų plaukais patyrė ţalingas pasekmes, kurios pasireiškė rankų nieţėjimu, paraudimu, ar tiesiog kvėpavimo takų sudirginimu (čiauduliu). Svarbu paminėti tai, kad darbuotojai turintys didesnį darbo staţą reikšmingai daţniau patiria sveikatos sutrikimus dėl ekspozicijos su kliento plaukais, nei jaunesni darbuotojai. Taip pat, pastebėta bei paradoksalu, tačiau pagalbos į dermatovenerologų kreipiasi tik 1 iš 3 specialistų (35).

Kontaktinis rankų dermatitas, tai viena iš daţniausiai kirpėjų darbo aplinkoje sutinkamų odos sistemos ligų. Didţiojoje Britanijoje rankų dermatitas patenka į daţniausių profesinį sergamumą sukeliančių ligų penketuką, taipogi nuo šios ligos paplitimo neatsilieka ir Olandija, Vokietija, ten sergamumas siekia apie 90 proc. Kontaktinis rankų dermatitas pagal sukeliamą reakciją gali būti skirstomas į: alerginį ir iritacinį. Didţiausią riziką sirgti profesiniu kontaktiniu rankų dermatitu turi jauni ir darbingi asmenys, kurių vidutinis moterų amţius yra 22 metai, o vyrų – 31 metai, be to šia liga daţniau serga moterys nei vyrai (47). Viename iš atliktų tyrimų (2011), nustatyta, kad per paskutinius 12 mėnesių dauguma kirpėjų (85,5 proc.), teikiant groţio paslaugas susidūrė su

26 dermatitu keliose kūno vietose, t.y., ant rankų, riešų ir dilbio, tačiau tik apie 4 proc., darbuotojų nesilankė darbo vietose ir gydymuisi kreipėsi į gydytoją. Palankiems dermatito išsivystymo veiksniams kirpėjų darbo aplinkoje yra priskiriami nuolatiniai kontaktai su vandeniu, plaukų daţais, balikliais, šampūnais, valymo priemonėmis ir jų sudedamosiomis dalimis (fenilendiaminu, p-toluenediaminu, daţikliais, parabenais, peroksosulfatais, konservantais, kvepalais, augalų ekstraktais, emulsikliais), guminėmis pirštinėmis, muilais, paviršinio aktyvumo medţiagomis,

ilgalaikiu kontaktu su metalo (nikelio) ţirklėmis ir stiliaus formavimo priemonėmis (48).

2011 metais Lenkijoje atliktas tyrimas tarp sveikatos prieţiūros specialistų, kirpėjų, kosmetologų, maisto technologų, tekstilės ir metalo gamyklų darbuotojų atskleidė, kad šių sričių specialistai daţniausiai turi problemų su dirginančiu arba alerginiu kontaktiniu dermatitu. Atitinkamai iš tyrime dalyvavusių 61 groţio specialisto, 21 proc. teigia turintys nusiskundimų, t.y., kurie daţniausiai pasireiškia rankų odos sausumu, paraudimu, pleiskanojimu ir nieţuliu. Visa tai groţio paslaugų sektoriuje nulemia drėgnas darbas ir kenksmingos bei pavojingos cheminės medţiagos esančios groţio produktuose (49).

Kaip jau minėta anksčiau, kad groţio paslaugų sektoriuje sutinkamas ne tik alerginis rankų dermatitas, tačiau ir iritacinis (dirginantis), kuris apima apie 80 proc. kontaktinio dermatito atvejų. Pagrindinės pasireiškiančios pasekmės analogiškos alerginiui dermatitui (daţniausiai paraudimas, sausumas, nieţėjimas, galimos pūslelės ir pan.), tačiau pradiniai simptomai gali išsivystyti iki odos įtrūkimų ir ţaizdų (lėtinių paţeidimų) ant įvairių kūno vietų, taip sudarant galimybę sunkesniems sutrikimams (pvz., rankų funkcijų apribojimams). Kirpėjų darbinėje aplinkoje vieni pagrindinių sukėlėjų yra konservantai, šarminės, oksiduojančios medţiagos, organiniai tirpikliai, dulkės, vanduo, drėgnas darbas, ilgalaikis apsauginių pirštinių mūvėjimas. Teigiama, kad turint iritacinį dermatitą matomoje kūno vietoje, groţio srities specialistai (kirpėjai) nuo 23,1 proc. iki 82 proc. pakeičia darbą arba bent darbo pobūdį (30).

Profesinis kontaktinis rankų dermatitas apibrėţiamas kaip liga turinti keletą specifinių savybių, nuo kurių priklauso darbuotojų gyvenimo kokybė ir gebėjimas funkcionuoti darbo vietose. Atliktame tyrime, kuriame buvo analizuojamos kirpėjų rankų dermatito atsiradimo prieţastys ir pasekmės, nustatyta, kad daugiau nei pusę kirpėjų (70 proc.) darbe susiduria su alerginiu kontaktiniu rankų dermatitu, atitinkamai beveik trečdalis (25 proc.) – dirginančiu kontaktiniu rankų dermatitu, o 5 proc. turi abu varginančius ligos simptomus, kurie atitinkamai sutrikdo asmens funkcionavimą tiek darbo, tiek namų aplinkoje. Kaip prieţastiniai alergenai skatinantys vystytis profesinę liga išskiriami įvairūs cheminiai preparatai: paraphenylenediamine (45,5 proc.), nikelis (31,8 proc.), kvepalų mišiniai (20,5 proc.), p-toluenediamine sulfatas (18,2 proc.), amonio persulfate ir p-aminophenol (13,6 proc.), kurių veikimo pasėkoje daţniausiai kirpėjų tarpe sutrikimai išsivysto ant delnų ir pirštų pagalvėlių (38 proc.), viršutinės plaštakos paviršiaus dalies

27 (18 proc.), visos rankos (11 proc.) ir ant kitų kūno dalių (25 proc.). Teigiama, kad kirpėjai daug daţniau sulaukia odos sutrikimų, dėlto, kad vienu metu yra veikiami ne vieno, o net kelių alergenų, t.y., tyrimo metu nustatyta, kad 8 darbuotojai turėjo ţalingą reakciją dėl vieno alergeno, atitinkamai 3 darbuotojai – 2; 4 darbuotojai – 3; ir 17 darbuotojų - 3 ir daugiau alergenų, kurių pasekmė – viena iš kontaktinio rankų dermatito formų (50).

Odos sistemų sutrikimams priskiriama dar viena liga – egzema, kuri ne rečiau pasitaikantis reiškinys kirpėjų darbo aplinkoje, nei jau anksčiau aptarti sveikatos trikdţiai. Vieno tyrimo metu išaiškėjo, kad kirpėjai tris kartus daţniau skundėsi egzemos pasekmėmis (lyginant su kontroline grupe). Taip pat daţniau su odos diskomfortu susidūrė jaunesni darbuotojai, lyginant su vyresniais. 40 proc., apklaustųjų pateikė, kad poţymiai būdingi egzemai jau buvo pastebėti profesinėje mokykloje mokantis šios profesijos, atitinkamai 20 proc., dėl šios problemos tris kartus daţniau pakeitė darbo vieta (51).

Panašūs rezultatai buvo gauti ir kitame tyrime, kur buvo analizuojama kirpėjų darbinė aplinka ir sveikatos nusiskundimai. Pastebėta, kad su rankų egzemos problemomis kirpėjai susiduria jau besimokydami šios profesijos, bei grėsmės didėja su kiekvienais metais, t.y., 18,7 proc., egzemai būdingų savybių pastebėjo pirmame kurse, atitinkamai 29,7 proc., antrame kurse, 33,3 proc., -trečiame kurse, 36,7 proc.,- ketvirtame kurse, o net pusę apklaustųjų 53,1 proc., nesenai baigę studijas. Tame pačiame tyrime atskleista ir dilgėlinės paplitimas, kuris taipogi priklausomas nuo mokymosi metų., t.y., su dilgėline susiduria 2,2 proc., pirmo kurso studentų, atitinkamai 4,0 proc. -antrojo kurso, 4,9 proc.,- trečiojo kurso, 11,0 proc.,- IV kurso, ir daugiausia skundţiasi 14,6 proc. neseniai baigusių kvalifikuotų specialistų. Abiejų ligų pagrindiniai nulemiantys veiksniai ekspozicija su cheminėmis medţiagomis ir drėgnu darbu (52).

Apibendrinant, galima teigti, kad įvairių šalių kirpėjai susiduria su odos problemomis, tik ne visi darbuotojai pripažįsta, kad tai susiję su jų darbine aplinka. Kontaktinis rankų dermatitas (alerginis ir dirginantis), egzema, dilgėlinė vienos iš pagrindinių profesinių pasitaikančių odos ligų, kurių sukėlėjams yra priskiriamos cheminės medžiagos ir drėgnas darbas. Remiantis tyrimais, pastebėta, kad odos ligos linkusios pasireikšti jaunesniems ar turintiems mažesnį darbo stažą darbuotojams.