LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJAMEDICINOS FAKULTETAS PULMONOLOGIJOS KLINIKA
DOVILĖ MAGENYTĖ
ŪMINĖS VIRŠUTINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJOS:
VISUOMENĖS INFORMUOTUMAS, ELGESYS BEI JO POKYČIAI
COVID-19 PANDEMIJOS METU
Medicinos vientisųjų studijų magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė- doc. Diana Barkauskienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY ... 5 3. PADĖKA ... 7 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 75. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7
6. SANTRUMPOS ... 8
7. SĄVOKOS ... 9
8. ĮVADAS ... 10
9. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŢDAVINIAI ... 11
10. LITERATŪROS APŢVALGA ... 12
10.1. Ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų etiologija ... 12
10.2 ŪVKTI sukėlėjų epidemiologija ... 14
10.3 Simptomai, kuriais pasireiškia ŪVKTI ... 15
10.4 ŪVKTI profilaktika ... 16
10.5 Uţsienyje atlikti visuomenės informuotumo apie ŪVKTI tyrimai ... 18
11. TYRIMO METODIKA ... 19
12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 21
12.1 Bendra tiriamųjų charakteristika ... 21
12.2 Visuomenės informuotumas apie ŪVKTI ... 22
12.3 Su ŪVKTI profilaktika susijusio elgesio pokyčiai COVID-19 pandemijos metu ... 26
13. IŠVADOS ... 33
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 34
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 35
16. PRIEDAI ... 38
3
1. SANTRAUKA
Autorius: Dovilė Magenytė.
Darbo tema: Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos: visuomenės informuotumas, elgesys ir jo pokyčiai COVID-19 pandemijos metu. Magistro baigiamasis darbas.
Tikslas: išsiaiškinti, kokios yra ŪVKTI prevencijos rekomendacijos, ištirti visuomenės informuotumą apie ūmines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, nustatyti, kaip su jų prevencija susiję įpročiai pasikeitė COVID-19 pandemijos metu.
Uţdaviniai:
1. Ištirti, kokios yra visuomenės ţinios apie ūmines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas. 2. Įvertinti, ar pasikeitė visuomenės įpročiai, susiję su ŪVKTI profilaktika COVID- 19
pandemijos metu.
3. Atliekant literatūros analizę išsiaiškinti, kokios yra ŪVKTI prevencijos rekomendacijos. Tyrimo dalyviai:Atsitiktiniai asmenys, sutikę uţpildyti internetinės apklausos anketą. Tyrimo imtis – 384 respondentai.
Tyrimo metodai. Tyrimo dalyviai uţpildė autorių sudarytą originalią anoniminę anketą. Buvo tiriama, ką ţmonės ţino apie ŪVKTI sukėlėjus, simptomus, uţsikrėtimo, prevencijos būdus. Tiriamųjų taip pat buvo prašoma subjektyviai įvertinti savo elgseną, susijusią su ŪVKTI prevencija. Buvo vertinami šie elgesio aspektai: rankų plovimas; patalpų vėdinimas; veido kaukių dėvėjimas; masinio susibūrimo vietų vengimas ŪVKTI sezono metu; maisto papildų, stiprinančių imuninę sistemą, vartojimas. Statistinė tyrimo rezultatų analizė atlikta naudojantis statistinėmis programomis: IBM SPSS Statistics 23.0; „Microsoft Excel“.
4 burną dengiančias veido kaukes (p<0,001); daţniau plaunasi rankas, ypač po kontakto su ţmonėmis ir daţnai liečiamais paviršiais(p<0,001); daţniau vėdina gyvenamąsias bei darbo patalpas, taip pat ţmonės labiau linkę vartoti imuninę sistemą stiprinančius maisto papildus (p<0,001). Skiepytis nuo gripo COVID-19 pandemijos metu ţmonės nėra linkę statistiškai reikšmingai labiau, nei iki pandemijos (p<0,092 ).
Išvados:
1. Nustatyta, kad vyrų ir moterų informuotumas nesiskiria (p=0,653), ţinios taip pat nesiskiria ir amţiaus grupėse (p=0,145). Lyginant apklausos respondentų rezultatus pagal išsilavinimą, nustatytas statistiškai reikšmingai maţesnis informuotumas skirtumas respondentų, įgijusių pagrindinį išsilavinimą grupėje (p=0,046).
2. COVID- 19 pandemijos metu pasikeitė šie elgesio įpročiai: ţmonės labiau vengia masinio susibūrimo vietų (p<0,001), dėvi nosį bei burną dengiančias veido kaukes (p<0,001), daţniau plaunasi rankas ypač po kontakto su ţmonėmis, palietę daţai naudojamus paviršius (p<0,001); daţniau vėdina gyvenamąsias bei darbo patalpas (p<0,001); aip pat ţmonės labiau linkę vartoti imuninę sistemą stiprinančius maisto papildus (p<0,001). Skiepytis nuo gripo COVID-19 pandemijos metu ţmonės nėra labiau linkę, nei buvo iki pandemijos (p=0,092 ).
5
2. SUMMARY
Author: Dovilė Magenytė.
Master Thesis: Acute respiratory infections: public awareness and changes in behaviour during COVID-19 pandemic.
The purpose of the Study: To find out what are the recommendations for prevention of acute respiratory infections, to evaluate public knowledge on acute respiratory infections and assess how did the respiratory infection prevention related behaviour changed during the COVID -19 pandemic. Study Objectives:
1. To evaluate the public awareness on acute respiratory infections.
2. To assess the changes in behaviour related to prevention of acute respiratory infections during the COVID-19 pandemic.
3. To conduct a literature review in order to learn what are recommendations for prevention of acute respiratory infections.
Study Participants: Random people, who filled in an online questionnaire.
Research Methods: 384 people were surveyd using original author made anonymous questionnaire, where they were asked to choose one of suggested answers. The study investigated what do people know about the causative agents of acute respiratory tract infections( ARI), ways of becoming infected and preventing acute respiratory infections. Questions asking to subjectively evaluate personal behaviour related to prevention of acute respiratory infections. Hand washing habits, ventilation of residential and industrial facilities, wearing face masks, avoiding crowded places during the respiratory infection season, usage of supplements ment to strengthen immune system, vaccination against influenza werethe aspects evaluated in the questionnaire. Statistical analysis was performed using IBM SPSS Statistics 23.0 and Microsoft Excel software.
6 awareness difference among respondents with basic education. The analysis of the responses showed that the following behaviour habits changed statistically significantly during the COVID-19 pandemic: people avoided crowded places more often (p <0.001), wore face masks covering the nose and mouth (p <0.001); washed their hands more often (p<0,001), especially after contact with people and frequently touched surfaces; ventilated living and working premises more often (p<0,001); as well as people are more likely to take immune-boosting food supplements (p <0.001). People did not choose to get influenza vaccination statistically significantly more often during the COVID-19 pandemic than before the pandemic (p =0.092).
Conclusions:
1. According to the survey data, it is not possible to state that there is a difference in awareness between men and women (p = 0.653). Awareness also does not differ between age groups (p = 0.145). Comparing the results of the survey respondents by education, a statistically significantly lower awareness difference was found in the group of respondents with basic education (p = 0.046).
2. The following behavioural habits changed during the COVID-19 pandemic: people avoid mass gatherings more often (p <0.001); wear face masks covering their nose and mouth (p <0.001); wash their hands more often especially after contact with peopleo or often touched surfaces (p <0.001); more often ventilates living and working premises (p <0.001); People are also more likely to take food supplements that strengthen the immune system (p <0.001). People were not more likely to be vaccinated against influenza during the COVID-19 pandemic than they were before the pandemic (p = 0.092).
7
3. PADĖKA
Dėkoju baigiamojo magistro darbo vadovei doc. Dianai Barkauskienei uţ visapusišką pagalbą. Taip pat dėkoju doc. dr. Renatai Paukštaitienei uţ konsultaciją.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorei interesų konflikto nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
8
6. SANTRUMPOS
ŪVKTI - ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ARI – acute respiratory infections
COVID-19 – angl. Coronavirus Disease – SARS- CoV-2 viruso sukelta liga RNR- ribonukleino rūgštis
NA- neuramidazė HA- hemaglutininas
DNR- deoksiribonukleino rūgštis
SŪRS – sunkus, ūmus respiracinis sindromas ARRS – artimųjų rytų respiracinis sindromas TV- tarptautinis vienetas
9
7. SĄVOKOS
Antigeninis dreifas – reliatyviai maţi viruso padermės antigeninės struktūros pokyčiai, atsirandantys dėl natūralios variantų, cirkuliuojančių tarp imunizuotos arba dalinai imunizuotos populiacijos, selekcijos.
Antigeninis šiftas – tai staigus, didelės apimties antigeniškumo pokytis, įvykęs dėl dviejų padermių genomų rekombinacijos.
Antikūnas – didelis Y formos glikoproteinas, kurio paskirtis atpaţinti ir neutralizuoti patogenus. Epidemija –greitai plintantis, daug individų vienu metu paveikiantis ligos protrūkis.
Pandemija – ligos plitimas pasauliniu mastu, paveikiantis ypatingai didelę dalį individų. Profilaktika – priemonės, taikomos siekiant išvengti ligos.
Padermė – mikroorganizmų tos pačios rūšies skirtingų individų palikuonys, kuriomis nors ypatybėmis besiskiriantys nuo tos pačios rūšies kitų individų.
10
8. ĮVADAS
Temos aktualumas. Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) – tai nevienalytė ligų grupė tiek sukėlėjo, tiek patologinio proceso lokalizacijos poţiūriu. Šioms ligoms priskiriamas sezoninis gripas, paragripas bei adenovirusinės, rinovirusinės, respiracinės sincitinės, koronavirusinės, ţmogaus metapneumovirusinės infekcijos [1].Tai labiausiai paplitusi infekcinė liga visoje ţmonių populiacijoje [2]. Lietuvoje uţkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kasmet uţregistruojama apie 500 tūkst. susirgimų šiomis infekcijomis [3]. Nepaisant medicinos paţangos, ŪVKTI išlieka didţiule socialine ir ekonomine našta: sergamumas ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis sudaro nuo 30 iki 50 proc. viso suaugusių nedarbingumo laiko ir nuo 60 iki 80 proc. vaikų mokyklos praleidimo prieţasčių pasaulyje [4].
Dėl didelio šio susirgimo paplitimo visuomenėje plačiai paplitę mitai apie jų atsiradimo prieţastis, plitimo, profilaktikos ir gydymo būdus. Ţmonės įsitraukia į visuomenės sveikatos priemonių taikymą, siekdami sumaţinti ŪVKTI plitimą. Jie aktyviai vertina šių priemonių pritaikomumą, patikimumą bei kainą. Kai kurios iš šių priemonių laikomos socialiai atsakingu elgesiu, tačiau daliai visuomenės kyla abejonių dėl ūminių respiracinių infekcijų kontrolės priemonių. Potencialiai šios abejonės kyla dėl įsitikinimų, ţinių trūkumo [5].
Prasidėjus SARS-CoV-2 sukeltos COVID-19 ligos pandemijai, visame pasaulyje buvo atkreiptas dėmesys į respiracinių infekcijų prevencijos priemones. Siekiant gerų infekcijos kontrolės rezultatų labai svarbu visuomenės informuotumas apie infekcijos sukėlėjus, jų plitimo būdus bei galimas prevencines priemones. Pandemijos metu respiracinių infekcijų kontrolės priemonės imtos taikyti ţymiai plačiau, todėl tikėtina, kad tai padarė įtaką ir ţmonių kasdienio gyvenimo įpročiams.
11
9. DARBO TIKSLAS IR DARBO UŢDAVINIAI
Tikslas: išsiaiškinti, kokios yra ŪVKTI prevencijos rekomendacijos, ištirti visuomenės informuotumą apie ūmines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, nustatyti, kaip su jų prevencija susiję įpročiai pasikeitė COVID-19 pandemijos metu.
Uţdaviniai:
1. Ištirti, kokios yra visuomenės ţinios apie ūmines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas.
2. Įvertinti, ar pasikeitė visuomenės įpročiai, susiję su ŪVKTI profilaktika COVID- 19 pandemijos metu.
12
10. LITERATŪROS APŢVALGA
10.1. Ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų etiologija
Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) yra daţniausiai nustatoma infekcinės kilmės liga visame pasaulyje. ŪVKTI sąvoka apima nevienalytę ligų grupę tiek sukėlėjo, tiek patologinio proceso lokalizacijos poţiūriu. Šioms ligoms priskiriamas sezoninis gripas, paragripas bei adenovirusinės, rinovirusinės, respiracinės sincitinės, koronavirusinės, ţmogaus metapneumovirusinės infekcijos [1].
Gripas – oro lašeliniu būdu plintanti kvėpavimo takų infekcija. Gripo virusas ţmogui sukelia ūmų susirgimą, kuris pavojingas savo komplikacijomis [6]. Gripą sukelia Orthomyxoviridae šeimai priklausantys RNR virusai. Ţmonėms ligą sukelia 3 viruso tipai: A, B ir C. Influenza A ir Influenza B tipo virusai sukelia sunkesnius simptomus nei Influenza C. Influenza A tipo viruso skiriami keli potipiai, pagal išorinio viriono dangalo dyglių antigenų neuramidazės (NA) ir hemaglutinino (HA) pobūdį [7]. Hemaglutininas svarbus viriono prisijungimui prie kvėpavimo takų epitelio ląstelių per sialo rūgšties receptorių. Neuramidazė reikalinga virionams pereiti iš ląstelės. Gripo virusai nuolat kinta. Pokyčiai viruso genome lemia naujų viruso padermių susidarymą, kuris vyksta antigenų šifto ir antigenų dreifo būdais. Antigenų dreifas – palaipsniui vykstančios geno, koduojančio HA baltymą, mutacijos kaupiasi, keičia antigeno kompoziciją ir daro antikūnus, susidariusius prieš kito subtipo Influenzo HA antigeną maţai efektyvius. Antigenų šiftas – tai staigus, didelės apimties antigeniškumo pokytis, įvykęs dėl dviejų padermių genomų rekombinacijos. Naujų genomo fragmentų šaltinis yra gyvūnų gripo virusai [7].
Visame pasaulyje vykdoma aktyvi gripo viruso genomo stebėsena, nes nauja padermė gali lemti visuotinį imlumą ir pandemiją. Remiantis gripo viruso stebėsenos duomenimis, kasmet atnaujinamos padermės, įeinančios į vakcinos prieš gripą sudėtį [8]. Paragripą sukeliantis virusas priklauso paramyxoviridae RNR virusų šeimai. Skiriami 4 paragripo viruso serotipai: 1,2,3 ir 4. Taip pat kaip influenza, parainfluenza virusai turi HA ir NE, tačiau abu baltymai lokalizuoti ant to paties viriono išorinio apvalkalo dyglio. Antigeninė viruso sandara yra stabili, jai nebūdingas antigeno dreifas ir šiftas [9].
13 dreifu, todėl jis laikomas stabiliu ir neturinčiu potencialo sukelti pandemiją. Šis virusas yra viena iš daţniausių vaikų respiracinio distreso sindromo prieţasčių [10].
Rinovirusai – tai RNR picornoviridae šeimai priklausantys virusai. Skiriama daugiau nei 100 rinoviruso serotipų. Literatūroje šie virusai dar vadinami peršalimo (common cold) virusais. Palankiausia temperatūra šiems virusams daugintis yra 33 °C. Tokia temperatūra būna ţmogaus viršutiniuose kvėpavimo takuose bei akies obuolio paviršiuje, todėl rinovirusai daţniausiai sukelia konjunktyvitą ir lengvos eigos viršutinių kvėpavimo takų infekcijas [9].
Ţmogaus metapneumo virusai – paramyxoviridae šeimai, pneumovirus genčiai priklausantys virusai, pirmą kartą identifikuoti 2001 m. Manoma, kad šie virusai sukelia apie 10% visų ŪVKTI [11].
Adenovirusai – DNR virusai, priklauso adenoviridae šeimai, mastadenovirus genčiai. Sukeliamos infekcijos priklauso nuo adenovirusų serovarų [9].
Koronavirusai – RNR virusai, priklausantys coronaviridae šeimai. Antri pagal daţnumą peršalimo sukėlėjai po rinovirusų. Dauguma coronaviridae šeimos virusų sukelia lengvus simptomus, tačiau 2002 m. Kinijoje pradėjo plisti sunkų ūmų respiracinį sindromą (SŪRS) sukeliantis koronavirusas [9]. Per keletą mėnesių po atradimo susirgimai SŪRS buvo registruoti 26 pasaulio šalyse, 4 ţemynuose: Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje, Europoje ir Azijoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, protrūkio metu uţregistruoti 8098 ligos atvejai (iš jų 774 mirė) [12]. O 2012 m. pirmą kartą nustatytas Artimųjų rytų respiracinį sindromą (ARRS) sukeliantis koronavirusas. Dauguma ARRS-CoV infekcijos atvejų uţregistruota Artimųjų Rytų regione (Saudo Arabijoje, JAE, Katare, Jordanijoje, Omane, Kuveite, Egipte, Jemene, Libane, Irane). Daugiausia šios infekcijos atvejų registruota Saudo Arabijoje. Keletas įveţtinių ARRS-CoV infekcijos atvejų buvo uţregistruota Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Azijoje. 2015 m. geguţės mėnesį ARRS-CoV protrūkis uţregistruotas Pietų Korėjoje [13]. 2019 m. gruodţio mėnesį Uhano mieste Kinijoje nustatytas naujas koronavirusas, sukėlęs virusinės pneumonijos protrūkį. Šis virusas, dabar vadinamas SARS-CoV-2 (Sunkaus ūmaus respiracinio sindromo koronavirusas- 2), sukėlė vis dar besitęsiančią pandemiją. Praėjus metams nuo pandemijos pradţios, 2021 m. kovo 12 d. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, globaliai patvirtinta daugiau nei 118 mln. uţsikrėtimo SARS-CoV-2 atvejų ir daugiau nei 2 mln. 600 tūkst. mirčių [14].
14
10.2 ŪVKTI sukėlėjų epidemiologija
ŪVKTI yra daţniausiai nustatoma infekcinė liga visame pasaulyje. Vyrai ir moterys šiomis ligomis serga vienodu daţnumu [15], tačiau skirtingose amţiaus grupėse sergamumo daţnis skiriasi: ikimokyklinio amţiaus vaikai per metus serga vidutiniškai 6-8, o suaugę 2-4 kartus [15]. Suaugusieji, kurių namų ūkyje ar artimoje aplinkoje yra vaikų, serga daţniau, nei artimo kontakto su vaikais neturintys, todėl manoma, kad vaikai atlieka svarbų vaidmenį respiracinių virusinių infekcijų plitime [16]. Ligos sunkumas varijuoja nuo asimptominės formos ar lengvo savaime praeinančio negalavimo iki gyvybei pavojingų būklių. Sunkios eigos infekcijos daţnesnės vaikų, vyresnio amţiaus (>65 metai) bei imuninės, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų turinčių ţmonių populiacijose [17]. Taip pat didelę riziką sunkiai sirgti ŪVKTI lemia ligos, sukeliančios hipoksiją, nuolatinį papildomo deguonies poreikį: lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) išskiriama kaip vienas didţiausių rizikos faktorių. Rūkymas, ţemas socioekonominis statusas, vyriška lytis įvardijami kaip maţieji rizikos faktoriai [18].
Kitas esminis ŪVKTI bruoţas – sezoniškumas. Dauguma Influenza A ir B tipo virusų, korona bei respiracinio sincitinio virusų sukeltų infekcijų Šiaurės pusrutulyje nustatomos lapkričio–balandţio mėnesiais. Rinovirusui palankiausios meteorologinės sąlygos vyrauja pavasario bei rudens mėnesiais. Adenovirusų ir ţmogaus metapneumovirusų sukelti susirgimai nustatomi visus metus [19].
Visiems ŪVKTI sukeliantiems virusams būdingas uţkrečiamumas oro lašeliniu būdu, tačiau tai nėra vienintelis būdas, kuriuo šie virusai plinta. Jų plitimo keliai bei sezoniškumas pateikiami 1 lentelėje.
1 lentelė. ŪVKTI sukeliančių virusų perdavimo būdai bei sezoniškumas (sudaryta remiantis Seasonality
of Respiratory Viral Infections. Annual Review of Virology duomenimis [19])
Virusas Plitimo būdas Sezoniškumas
Gripas Oro lašelinis Gruodţio – vasario
mėnesiai
Paragripas Oro lašelinis Ţiemos mėnesiai
Respiraciniai sincitiniaivirusai Oro lašelinis, tiesioginis kontaktas, daţnos hospitalinės infekcijos
Ţiemos mėnesiai
Ţmogaus metapneumovirusai Nėra tiksliai nustatytas, manoma, kad plinta oro lašeliniu bei tiesioginio kontakto būdu
Visus metus
Rinovirusai Oro lašelinis, tiesioginio kontakto
Ruduo ir ţiema
15 oralinis, tiesioginio kontakto
(ypač su akių konjunktyva)
uţsikrečiama visus metus
Koronavirusai Aerozolinis, oro lašelinis, tiesioginio kontakto
Gruodis - balandis
Epidemiologinių ŪVKTI sukeliančių virusų ypatybių ţinojimas leidţia tikslingai taikyti priemones uţsikrėtimo rizikai maţinti. Šios ţinios ypatingai svarbios personalui, dirbančiam su didelę riziką sunkiai sirgti ŪVKTI galinčiomis populiacijomis, pastarųjų artimiesiems.
10.3 Simptomai, kuriais pasireiškia ŪVKTI
ŪVKTI būdinga staigi simptomų pradţia, nosies uţgulimas, pasunkėjęs kvėpavimas, sloga, čiaudulys, lydimas subfebrilaus arba febrilaus karščiavimo, gerklės, galvos, raumenų skausmas, bendras silpnumas, dusulys [20]. Simptomai, kurie išsivysto uţsikrėtus ŪVKTI sukeliančiu virusu, priklauso nuo epitelio tipo ir audinių išsidėstymo kvėpavimo takuose. Balso stygos yra laikomos riba tarp viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų. Viršutiniai kvėpavimo takai – sudėtinga anatominė sistema, apimanti veidinius ančius, vidurinės ausies ertmes, Eustachijaus vamzdţius, akių jungines, nosiaryklę, burnaryklę bei gerklas. Tonzilės, sudarytos iš limfoidinio audinio, išsidėsčiusio aplink ryklę, vykdo apsauginę funkciją, tačiau taip pat gali būti paţeistos virusinės infekcijos. Epitelio ląstelės, išklojančios viršutinius kvėpavimo takus, skiriasi savo morfologija. Skirtingi respiraciniai virusai turi specifinius taikinius, patologinis procesas vyksta skirtingose anatominėse srityse, dėl to skiriasi šių virusų sukelti simptomai [21]. Simptomai pagal infekciją sukėlusio viruso taikinį pateikiami 2 lentelėje.
2 lentelė. ŪVKTI sukeliančių virusų sąsaja su klinikine infekcijos išraiška
Virusas Taikinys Inkubacinio
periodo trukmė
Klinikinė išraiška Gripo virusai Sialo rūgšties receptorius
(alveolių makrofagai, VKT epitelis, bronchų
blakstienuotasis epitelis)
24-48 val. Rinitas, rinofaringitas, faringitas, sausas kosulys, karščiavimas, mialgija, šaltkrėtis. Paragripo virusai Sialo rūgšties receptoriai
(blakstienuotosios kvėpavimo takų epitelio ląstelės)
16 pneumonija Respiracinis- sincitinis virusas Blakstienuotosios VKT epitelio ląstelės
2-4 d. Sunkesnė ligos eiga vaikams iki 5 metų, rinitas, karščiavimas, dusulys, bronchitas, bronchiolitas, hipoksemija ir hiperkapnija, pneumonija Rinovirusas Ląstelinė adhezijos
molekulė – 1
Maţo tankio lipoproteino receptoriai (nosies gleivinės epitelio ląstelės) 2-4 d. Čiaudulys, rinitas, faringitas, sausas kosulys, galvos skausmas Ţmogaus metapneumo virusas
VKT epitelio ląstelės 3-6 d. Karščiavimas, rinitas, sausas kosulys,
dusulys, bronchiolitas, pneumonija
Adenovirusas Įvairių gleivinių epitelio ląstelės – VKT, ţarnyno, akies junginės 3-6 d. Faringitas, rinitas, konjunktyvitas, karščiavimas, gastroenteritas Koronavirusas Angiotenziną konvertuojančio fermento receptoriai (nosies, bronchų, epitelis, pneumocitai) 2-14 d. Sausas kosulys, karščiavimas, dusulys, mialgija, galvos skausmas, gerklės skausmas, gastrenteritas, anosmija
Simptomų ţinojimas padeda įtarti uţsikrėtimą ŪVKTI ir laiku imtis priemonių, siekiant sumaţinti viruso plitimo riziką, ypač perdavimą didelės sunkios ligos eigos rizikos grupei priklausantiems asmenims, išvengti protrūkių kolektyvuose bei namų ūkiuose.
10.4 ŪVKTI profilaktika
17 etiketas. Dauguma šių intervencijų yra pigios, nesunkiai pritaikomos, tačiau ne visų jų taikymas pagrįstas įrodymais. COVID-19 pandemija paskatino tyrimus šoje srityje, tačiau kol kas dauguma dauguma studijų koncentruojasi į fizinių intervencijų respiracinių infekcijų kontrolei taikymo efektyvumą sveikatos prieţiūros įstaigose, o ne visuomenėje. Rankų plovimas yra viena daţniausių rekomendacijų, kalbant tiek apie ŪVKTI prevenciją, tačiau 2006 metais atlikta sisteminė apţvalga parodė, kad nors daţnesnis rankų plovimas siejamas su maţesniu respiracinių virusų plitimu, tačiau analizuotos studijos yra prastos kokybės ir norint teikti rekomendacijas dėl optimalaus rankų plovimo daţnio ir aplinkybių reikalingos kokybiškesnės studijos, ypač atliktos besivystančiose šalyse [22]. Šiuo metu taip pat nėra įrodymais pagrįstų rekomendacijų bendrajai populiacijai dėl darbo ir gyvenamųjų patalpų vėdinimo, nors remiantis PSO atlikta 2009 metais pateiktomis išvadomis, kad adekvati natūrali patalpų ventiliacija padeda išvengti oro lašeliniu būdų plintačių infekcijų sveikatos prieţiūros įstaigose [23] tikėtina, kad ši intervencija taip pat gali sumaţinti ŪVKTI plitimą ir kitose aplinkose.Chirurginių veido kaukių nešiojimo efektyvumą įrodančių tyrimų duomenys taip pat prieštaringi. PSO rekomenduoja kaukių nešiojimą respiracinių infekcijų epidemijų atvejais [24], tačiau 2020 metais publikuotoje metaanalizės, apimančios 15 studijų 11 šalių (iš viso 23 892 dalyviai)
rezultatai rodo, kad veido kaukių dėvėjimas ne sveikatos prieţiūros įstaigose neturi reikšmingos įtakos ŪVKTI daţniui [25].Paskutiniais metais atlikta daug studijų, tiriant fizinių intervencijų įtaką būtent SARS-COV-2 viruso plitimui. 2020 Lancet publikuota metaanalizė, kurios metu analizuotos ir apibendrintos 172 studijos, atliktos 16 šalių (n=25 697
)
patvirtina fizinio atstumo >1m., veido kaukių, bei akis dengiančių apsaugos priemonių reikšmingą įtaką patogenų perdavimo maţinimui tiek visuomenėje, tiek sveikatos prieţiūros įstaigose[26].18 vertinami 29 placebo kontroliuotų tyrimų (iš viso 11 306 dalyviai), kai tiriamas ne maţesnės nei 0,2 g/d. dozes vitamino C, kaip ŪVKTI profilaktikos priemonės efektyvumas. Nustatyta, kad vitamino C vartojimas bendroje populiacijoje nesumaţina ŪVKTI daţnio [30]. Kiekvieną sezoną prieinama gripo vakcina, kuri suteikia pakankamą apsaugą nuo gripo komplikacijų, hospitalizacijos ir mirties visose amţiaus grupėse, tačiau kasmet daugelyje pasaulio šalių į vakcinacijos programas ţiūrima skeptiškai ir nepaskiepijama pakankamai didelė dalis didelės rizikos populiacijų [31].
10.5
Uţsienyje atlikti visuomenės informuotumo apie ŪVKTI tyrimai
19
11. TYRIMO METODIKA
Tyrimo organizavimas. Tyrimas atliktas 2021m. sausio-kovo mėnesiais, gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimą. Autorės kurta anketa buvo patalpinta į internetinę svetainę „Mano apklausa“. Anketos nuoroda buvo platinama socialiniame tinkle „Facebook“, kviečiant visuomenės narius dalyvauti tyrime ir uţpildyti anoniminę anketą.
Tyrimo dalyviai Atsitiktiniai asmenys, sutikę uţpildyti anoniminę anketą.
Tiriamųjų imtis. Tyrimo imtis – 384 respondentai. Siekiant, kad tyrimo imtis reprezentuotų visuomenę, buvo apskaičiuotas minimalus respondentų skaičius, esant 95 % patikimumo lygiui.
Gauta, kad reikalinga tyrimo imtis n= 384.
Tyrimo metodai. Buvo pasirinktas kiekybinis tyrimas ir naudota anketinė apklausa. Sudaryta originali anoniminė anketa. Anketą sudarė 3 klausimų blokai:
informacija apie respondentą (amţius, lytis, išsilavinimas);
klausimai, kuriais vertinamas respondento informuotumas apie ŪVKTI;
5 taškų Likerto skalės formatu pateikti klausimai apie respondentų elgesį, susijusį su ŪVKTI profilaktika iki COVID-19 pandemijos ir pandemijos metu.
Pirmoji anketos dalis buvo skirta nustatyti sociodemografinius duomenis apie respondentus. Antroji anketos dalis buvo skirta išsiaiškinti, kokios yra respondentų ţinios apie ŪVKTI. Klausimai buvo sukurti, remiantis ULAC internetinėje svetainėje pateikta informacija visuomenei (adresu: http://www.ulac.lt/lt/ligos/%C5%AA/umines-virsutiniu-kvepavimo-taku-infekcijos-uvkti-). Pilnai teisngai atsakytas klausimas vertinamas 1 balu. Maksimalus balų skaičius - 4. Trečiojoje anketos dalyje respondentai subjektyviai vertino savo įpročius, susijusius su ŪVKTI profilaktika iki COVID-19 pandemijos ir jos metu.
Tyrimui naudotos anketos pavyzdys pateiktas darbo prieduose (1 priedas).
21
12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
12.1
Bendra tiriamųjų charakteristika
Respondentų demografinė charakteristika apibendrintai pateikta 3 lentelėje.
3 lentelė. Respondentų sociodemografinė charakteristika
Sociodemografiniai duomenys Respondentų skaičius N, % Lytis Vyrai 109 (28,4) Moterys 275 (71,6) Amţius (metais) 18-25 247 (64,3) 26-35 84 (21,9) 36-45 22 (5,7) 46-55 27 (7,0) 56-65 4 (1,1) Išsilavinimas Pagrindinis 10 (2,6) Vidurinis 141 (36,8)
Profesinis, laipsnio nesuteikiantis 37 (9,7)
Profesinis bakalauras 43 (11,2)
Bakalauras 102 (26,6)
Magistras 50 (13,0)
Aukštesnis mokslinis laipsnis 1 (0,3)
Gauti duomenys rodo, kad didţiąją dalį respondentų sudarė moterys (71,6 %; n=275). Vyrų buvo beveik trečdalis (28,4 %; n=109).
22
12.2
Visuomenės informuotumas apie ŪVKTI
Pirmajame klausime respondentų buvo prašoma išsakyti nuomonę apie tai, kas sukelia ŪVKTI. Jie galėjo rinktis kelis atsakymų variantus. Respondentų poţiūriu, ŪVKTI sukelia: bakterijos 174 (45,3 %), peršalimas 90 (23,4 %), 324 (84,4 %) virusai, 109 (28,4 %) silpnas imunitetas. Likusieji 27 (7,0 %) nurodė, kad neţino.
Atsakymų pasiskirstymas pateiktas 1 paveiksle. Iš viso teisingu laikomą atsakymą „virusai” pasirinko didţioji dalis respondentų 324 ( 84,4 %), tačiau kaip vienintelį teisingą šį atsakymą pasirinko tik daugiau kaip trečdalis 123 (32,0 %).
1 pav. ŪVKTI sukėlėjų pasirinkimo pasiskirstymas
23
2 pav. ŪVKTI priskirtų simptomų pasiskirstymas
24
3 pav. Pasirinktų ŪVKTI sukėlėjų perdavimo būdų pasiskirstymas
25
4 pav. Pasirinktų priemonių, padedančių išvengti užsikrėtimo ŪVKTI pasiskirstyma
Išanalizavus respondentų atsakymus, nustatyta, kad ŪVKTI etiologinius veiksnius ţino 32,0 % (n=123) respondentų, ŪVKTI simptomus teisingai priskyrė 14,5 % respondentai (n=56), ŪVKTI sukeliančių virusų būdus teisingai nurodė 48,4 % (n=186) atsakiusiųjų, visas ŪVKTI profilaktikos priemones teisingai pasirinko 39,8 % (n=153).
26 pagrindinį išsilavinimą grupėje (p=0,046). Šioje grupėje respondentai vidutiniškai surinko 0,2 balo (SN+-0,632), respondentų įgijusių vidurinį išsilavinimą balų vidurkis 1,4 balo (SN+- 1,069), profesines, laipsnio nesuteikiančias studijas baigusių respondentų vidurkis 1,16 balo (SN +- 0,958), profesinio bakalauro laipsnį įgijusių asmenų grupėje balų vidurkis 1,44 (SN+- 1,007), bakalauro laipsnį suteikiančias studijas baigusių respondentų vidurkis 1,35 (SN+- 1,04), magistro laipsnį įgijusių respondentų balų vidurkis 1,46 (SN+-0,973). Aukštesnį mokslinį laipsnį turinčių respondentų grupė lyginama nebuvo, nes šioje grupėjė buvo 1 respondentas.
12.3
Su ŪVKTI profilaktika susijusio elgesio pokyčiai COVID-19 pandemijos
metu
Paskutinį anketos bloką sudarė klausimai, skirti respondentams subjektyviai įvertinti savo įpročius, susijusius su ŪVKTI iki COVID- 19 pandemijos ir jos metu. Buvo vertinami 6 elgesio aspektai: masinio susibūrimo vietų vengimas ŪVKTI sezono metu; nosį ir burną dengiančios kaukės dėvėjimas ŪVKTI sezono metu, kai neįmanoma išvengti susibūrimų; rankų plovimas; patalpų vėdinimas; maisto papildų, skirtų imuninei sistemai stiprinti vartojimas; skiepijimasis nuo gripo.
27
5 pav. Masinio susibūrimo vietų vengimas iki COVID-19 pandemijos ir jos metu
28
6 pav. Veido kaukių dėvėjimo įpročiai iki COVID-19 pandemijos ir jos metu
29
7 pav. Rankų plovimo įpročiai iki COVID-19 pandemijos ir jos metu
30
8 pav. Patalpų vėdinimo įpročiai iki COVID-19 pandemijos ir jos metu
31
9 pav. Maisto papildų vartojimo įpročiai iki COVID-19 pandemijos ir jos metu
32
10 pav. Skiepijimo įpročiai iki COVID-19 pandemijos ir jos metu
33
13.
IŠVADOS
1. Nustatyta, kad vyrų ir moterų informuotumas nesiskiria (p=0,653), ţinios taip pat nesiskiria ir amţiaus grupėse (p=0,145). Lyginant apklausos respondentų rezultatus pagal išsilavinimą, nustatytas statistiškai reikšmingai maţesnis informuotumas skirtumas respondentų, įgijusių pagrindinį išsilavinimą grupėje (p=0,046).
2. COVID- 19 pandemijos metu pasikeitė šie elgesio įpročiai: ţmonės labiau vengia masinio susibūrimo vietų (p<0,001), dėvi nosį bei burną dengiančias veido kaukes (p<0,001), daţniau plaunasi rankas ypač po kontakto su ţmonėmis, palietę daţai naudojamus paviršius (p<0,001); daţniau vėdina gyvenamąsias bei darbo patalpas (p<0,001); aip pat ţmonės labiau linkę vartoti imuninę sistemą stiprinančius maisto papildus (p<0,001). Skiepytis nuo gripo COVID-19 pandemijos metu ţmonės nėra labiau linkę, nei buvo iki pandemijos (p=0,092 ).
34
14.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Siekiant didinti visuomenės informuotumą apie ŪVKTI ir skatinti su jų prevencija susijusius įpročius ir po COVID-19 pandemijos, rekomenduojama:
1. Atsiţvelgiant į tai, kad visuomenės informuotumas reikšmingai maţesnis tik pagrindinį išsilavinimą įgijusių asmenų grupėje, rekomenduojamas ankstyvas mokymas apie ŪVKTI ir jų prevenciją jau pagrindinėje mokykloje.
2. Siekiant padidinti informacijos apie ŪVKTI sklaidą, tikslingos socialinės reklamos, skrajutės. 3. Sveikatos prieţiūros specialistams turėtų būti sudaromos sąlygos skirti daugiau dėmesio ir
35
15.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Uţkrėčiamų ligų ir AIDS centras Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) - ULAC [Internetu]. Ulac.lt. 2021 [cituota 2021 vasario 11]. Prieinama: http://www.ulac.lt/ligos/%C5%AA/umines-virsutiniu-kvepavimo-taku-infekcijos-uvkti
2. Jameson J, Kasper D, Longo D, Fauci A, Hauser S, Loscalzo J. Harrison's principles of internal medicine. 20th ed. 2018
3. Uţkrėčiamų ligų ir AIDS centras Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) - ULAC [Internetu]. Ulac.lt. 2021 [cituota 2 Vasario 2021]. Prie
iga
internet:
http://www.ulac.lt/ligos/%C5%AA/umines-virsutiniu- kvepavimo-taku-infekcijos-uvkti-
4. Harrison's Manual of Medicine: 16th Edition - Dennis L. Kasper, Eugene Braunwald, Anthony S. Fauci, Stephen L. Hauser, Dan L. Longo & J. Larry Jameson - Book - Obiaks Books [Internetu]. Obiaks Books. 2021 [cituota 2021 vasario 11]. Pasiekiama : https://books.obiaks.com/638173703/harrisons-manual-of-medicine-16th-edition
5. Teasdale E, Santer M, Geraghty A, Little P, Yardley L. Public perceptions of non-pharmaceutical interventions for reducing transmission of respiratory infection: systematic review and synthesis of qualitative studies. BMC Public Health [Internetu]. 2014 [Cituota 2021 vasario 11];14(1). Pasiekiama: https://bmcpublichealth.biomedcentral.com/articles/10.1186/1471-2458-14-589#citeas
6. ulac.lt. 2021. [internetu] Prieinama internetu:
http://www.ulac.lt/uploads/downloads/gripas/Informacija%20apie%20grip%C4%85.pdf [Cituota 2021 vasario 11].
7. Ryan, K., 2018. Sherris Medical Microbiology, 7e. New York, N.Y.: McGraw-Hill Education LLC., p.Influenza virus
8. Jani AA, Uyeki TM. Influenza. In: Chin RL, Frazee BW, Coralic Z, editors. Emergency Management of Infectious Diseases. 2nd ed. Cambridge: Cambridge University Press; 2018. p. 299– 307.
9. Levinson W, Chin-Hong P, Joyce E, Nussbaum J, Schwartz B. Review of medical microbiology & immunology. New York: McGraw-Hill Medical; 2020.
36 11. Ryan, K., 2018. Sherris Medical Microbiology, 7e. New York, N.Y.: McGraw-Hill Education LLC.,
p.189
12. Ulac.lt. 2021 [cituota 2021 vasario 12 ].Prieinama:
http://www.ulac.lt/uploads/downloads/Sunkus%20%C5%ABmus%20respiracinis%20sindromas.pdf 13. Uţkrėčiamų ligų ir AIDS centras. Daţniausiai uţduodami klausimai apie Artimųjų Ryto respiracinio
sindromo koronavirusinę infekciją - ULAC [Internetu]. Ulac.lt. 2021 [cituota 2021 vasario 12 ].prieinama: http://www.ulac.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/dazniausiai-uzduodami-klausimai-apie-artimuju-ryto-respiracinio-sindromo-koronavirusine-infekcija.
14. WHO Coronavirus (COVID-19) Dashboard [Internetu]. Covid19.who.int. 2021 [cituota 2021 kovo
12]. Available from:
https://covid19.who.int/?gclid=Cj0KCQiAv6yCBhCLARIsABqJTjZ9usreiIRhpRkinFfJha80O2Mv3 ZBc6tlyMOWi4QaGPwCBm1yWS4AaAmZdEALw_wcB
15. Laurent G, Shapiro S. Encyclopedia of respiratory medicine. Amsterdam: Boston; 2006.
16. Common cold | Health topics A to Z | CKS | NICE [Internet]. Cks.nice.org.uk. 2021 [cituota 2021 Vasario 16]. Available from: https://cks.nice.org.uk/topics/common-cold/ .
17. Monto A. Epidemiology of viral respiratory infections. The American Journal of Medicine [Internetu]. 2002 [cituota 2021 vasario 16];112(6):4-12.Prieiga internetu: https://www-sciencedirect.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/science/article/pii/S0002934301010580?via%3Dihub 18. Jameson J, Kasper D, Longo D, Fauci A, Hauser S, Loscalzo J. Harrison's principles of internal
medicine. 20th ed. 2018.
19. Moriyama M, Hugentobler W, Iwasaki A. Seasonality of Respiratory Viral Infections. Annual Review of Virology [Internetu]. 2020 [cituota 2021 vasario 6];7(1):83-101.Prieiga internetu: https://www.annualreviews.org/doi/full/10.1146/annurev-virology-012420-022445.
20. Jameson JL, Fauci AS, Kasper DL, Hauser SL, Longo DL, Loscalzo Sore Throat, Earache, and Upper Respiratory Symptoms J. Harrison's Principles of Internal Medicine. 20th ed. Chapter 31 New York: McGraw-Hill; 2018. [cituota 2021 vasario 16]. Prieiga intenetu: https://accessmedicine-mhmedical.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/content.aspx?bookid=2129§ionid=192012234#11600 10318
37 22. Rabie T, Curtis V. Handwashing and risk of respiratory infections: a quantitative systematic review. Tropical Medicine and International Health [Internetu]. 2006 [cituota 2021 kovo 4];11(3):258-267. Prieinama: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/j.1365-3156.2006.01568.x
23. WHO,Natural Ventilation for Infection Control in Health-Care Settings [Internetu]. 2009 [cituota
2021 kovo 2]. Prieinama internetu:
https://www.who.int/water_sanitation_health/publications/natural_ventilation/en/
24. When and how to use masks [Internetu]. Who.int. 2021 [cituota 2021 kovo 3]. Available from: https://www.who.int/emergencies/diseases/novel-coronavirus-2019/advice-for-public/when-and-how-to-use-masks
25. Wang M, Gwee S, Chua P, Pang J. Effectiveness of Surgical Face Masks in Reducing Acute Respiratory Infections in Non-Healthcare Settings: A Systematic Review and Meta-Analysis. Frontiers in Medicine [Internet]. 2020 [cituota 2021 geguţės 13];7. Available from: https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fmed.2020.564280/full?fbclid=
26. Chu D, Akl E, Duda S, Solo K, Yaacoub S, Schünemann H et al. Physical distancing, face masks, and eye protection to prevent person-to-person transmission of SARS-CoV-2 and COVID-19: a systematic review and meta-analysis. The Lancet [Internetu]. 2020 [cituota 2021 geguţės
13];395(10242):1973-1987. Pasiekiama:
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0140673620311429
27. Grande A, Keogh J, Silva V, Scott A. Exercise versus no exercise for the occurrence, severity, and duration of acute respiratory infections. Cochrane Database of Systematic Reviews. 2020;.
28. Segaloff H, Petrie J, Malosh R, Cheng C, McSpadden E, Ferdinands J et al. Severe morbidity among hospitalised adults with acute influenza and other respiratory infections: 2014–2015 and 2015–2016. Epidemiology and Infection. 2018;146(11):1350-1358.
29. Martineau A, Jolliffe D, Hooper R, Greenberg L, Aloia J, Bergman P et al. Vitamin D supplementation to prevent acute respiratory tract infections: systematic review and meta-analysis of individual participant data. BMJ. 2017;:i6583.
30. Hemilä H, Chalker E. Vitamin C for preventing and treating the common cold. Cochrane Database of Systematic Reviews. 2013
38 32. Community's compliance with measures for the prevention of respiratory infections in Riyadh, Saudi Arabia. Family and community medicine [Internete]. 2019 [cituota 2021 Kovo 15d.];26(3):173-180.prieinama: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6755768/
16.
PRIEDAI
1 priedas. Tyrimui naudota anketa
Demografiniai duomenys: Amţius: respondentas įrašo pats
Lytis: leidžiamas vienas pasirinkimo variantas o Vyras
o Moteris
Išsilavinimas: leidžiamas vienas pasirinkimo variantas o Pagrindinis
o Vidurinis
o Profesinis laipsnio nesuteikiantis o Profesinis bakalauras
o Bakalauro laipsnis o Magistro laipsnis o Kitas mokslinis laipsnis
Klausimai, susiję su visuomenės informuotumu
39 ŪVKTI būdingi simptomai: Leidţiama pasirinkti kelis variantus
o Pakilusi kūno temperatūra o Sloga
o Kosulys o Dusulys
o Gerklės skausmas o Čiaudėjimas
o Staigi simptomų pradţia o Akių ašarojimas
Kokiais būdais galima uţsikrėsti ŪVKTI? Leidţiama pasirinkti kelis variantus
o Šios infekcijos plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint, uţsikrėčiama oro lašeliniu būdu o Tiesioginio kontakto su sergančiu būdu
o Neţinau
Kokios priemonės padeda išvengti uţsikrėtimo ŪVKTI? Leidţiama pasirinkti kelis variantus o Imuniteto stiprinimas ( subalansuota mityba, fizinis krūvis, grynas oras)
o Maisto papildai, skirti imuninei sistemai stiprinti o Daţnas rankų plovimas
o Tinkama kosulio/ čiaudulio higiena (čiaudėti į sulenktą alkūnę) o Skiepas nuo gripo
o Patalpų vėdinimas
