MEDŽIAGŲ LIEKANŲ GYVŪNŲ IR GYVŪNINIŲ MAISTO PRODUKTŲ MĖGINIUOSE STEBĖSENOS ANALIZĖ 2009–2012 M. LIETUVOJE

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS STUDIJŲ PROGRAMA GYVULININKYSTĖS KATEDRA

KĘSTUTIS MAČIULSKIS

MEDŽIAGŲ LIEKANŲ GYVŪNŲ IR GYVŪNINIŲ MAISTO PRODUKTŲ MĖGINIUOSE STEBĖSENOS ANALIZĖ 2009–2012 M. LIETUVOJE

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Asta Racevičiūtė–Stupelienė

Kaunas, 2014

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas „Medžiagų liekanų gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose stebėsenos analizė 2009–2012 m. Lietuvoje“

1. Yra atliktas mano paties:

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:

3. Nenaudojau šaltiniu, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visa naudotos literatūros sąrašą.

2014 m. Kovo 20 d. Kęstutis Mačiulskis

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2014 m. Kovo 20 d. Kęstutis Mačiulskis

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO TEIKIMO GYNIMUI

2014 m. Kovo 20 d. doc. dr. Asta Racevičiūtė–Stupelienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

2014 m. Kovo 20 d. Prof. dr. Romas Gružauskas (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-iaus) parašas)

TURINYS

SANTRAUKA 4

ABSTRACT 5

1. ĮVADAS 6

2. LITERATŪROS APŽVALGA 8

2.1. Veterinarinių vaistų ir kitų cheminių medžiagų liekanų stebėsenos gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose organizavimas ir valdymas Lietuvoje 9 2.2. Medžiagų liekanų paplitimo gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose analizė

2009–2011 m. Europos Sąjungoje 10

2.3. Medžiagų liekanų paplitimo tendencijos 2004–2008 m. Lietuvoje 14

2.4. Mėginių ėmimo dažnumo reikalavimai 15

3. MEDŽIAGOS IR METODAI 22

4. REZULTATAI 23

4.1. Europos Sąjungos teisės aktų minimalių reikalavimų dėl mėginių tyrimo dažnumo pagal gyvūnų rūšis ir maisto produktų grupes įgyvendinimo analizė 23

4.2. Medžiagų liekanų paplitimo gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose analizė 27

5. REZULTATŲ APTARIMAS 33

6. IŠVADOS 38

7. PASIŪLYMAI 39

8. LITERATŪROS SĄRAŠAS 40

9. PRIEDAI 44

1 priedas – Mėginių ėmimo medžiagų liekanų tyrimui reikalavimai 47 2 priedas – Gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose tiriamos medžiagos

49 3 priedas – Nacionalinės ir užsienio laboratorijos, atliekančios medžiagų liekanų tyrimus

4 priedas – Mėginių ėmimo reikalavimai 52

SANTRAUKA

Baigiamojo darbo pavadinimas: Medžiagų liekanų gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose stebėsenos analizė 2009–2012 m. Lietuvoje Baigiamojo darbo autorius: Kęstutis Mačiulskis

Baigiamojo darbo vadovas: doc. dr. Asta Racevičiūtė–Stupelienė Puslapių skaičius: 56

Lentelių skaičius: 8

Paveikslų skaičius: 10 Literatūros šaltinių kiekis: 38

Šio darbo tikslas – atlikti medžiagų liekanų paplitimo gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose analizę 2009–2012 m. Lietuvoje. Tyrimų rezultatai palyginti ir apibendrinti aprašomosios epidemiologinės analizės tyrimo metodu, atliekant statistinius skaičiavimus bei nustatant matuojamo dydžio aritmetinio vidurkio pasikliautiną intervalą, siekiant nustatyti aritmetinio vidurkio reikšmingumo lygmenį. 2009–2012 m. Lietuvoje buvo vykdomi galvijų, kiaulių, avių ir ožkų, arklių, triušių, pieno, tvenkinių žuvų ir medaus mėginių tyrimo dažnumo reikalavimai. Atskirais atvejais auginamų ūkiuose laukinių gyvūnų, laukinių gyvūnų, paukščių ir kiaušinių mėginių tyrimo dažnumas neatitiko teisės aktų reikalavimų. 2009 m. 0,39 proc., 2010 m.

0,28 proc., 2011 m. 0,55 proc. ir 2012 m. 0,39 proc. gyvūnų mėginių neatitiko teisės aktų reikalavimų. 2009 m. 0,43 proc., 2010 m. 0,3 proc., 2011 m. 0,17 proc. ir 2012 m. 0,13 proc.

gyvūninių maisto produktų mėginių neatitiko teisės aktų reikalavimų.

SUMMARY

Title of diploma paper: Analysis of residues monitoring in samples of live animal and animal origin products in 2009–2012 in Lithuania.

Author of diploma paper: Kęstutis Mačiulskis

Diploma paper advisor: Assoc. prof. dr. Asta Racevičiūtė–Stupelienė

Number of pages: 56

Number of tables: 8

Number of pictures: 10 Number of references: 38

Aim of this work was to analyse residue prevalence in samples of live animals and animal origin products in 2009–2012 in Lithuania. Results were compared and summarized by epidemiological description method using statistical calculations and determining of confidence interval of an arithmetical mean value of the estimate in order to show reliability of estimates. In 2009–2012 Lithuania fulfilled the requirements for sampling frequency of bovines, pigs, ovine and goats, horses, rabbits, milk, inland fish and honey. Requirements for sampling frequency of farmed game animals, wild game animals, poultry and eggs in some instanced were not fulfilled. 0.39 % in 2009, 0.28 % in 2010, 0.55 % in 2011 and 0.39 % animal samples did not conform to legal requirements. 0.43 % in 2009, 0.3 % in 2010, 0.17 % in 2011 and 0.13 in 2012 animal origin food samples did not comply with legal requirements.

1. ĮVADAS

Laisvas saugaus ir sveiko maisto judėjimas yra pagrindinė Europos Sąjungos vidaus rinkos kryptis, svarbi gyventojų sveikatai bei gerovei ir jų socialiniams bei ekonominiams interesams (EC, 2002a). Europos Sąjungos teisės aktai nustato didžiausias leistinas teršalų maisto produktuose koncentracijas, kurias racionaliai būtų įmanoma pasiekti taikant gerą žemės ūkio, žuvininkystės ir gamybos praktiką ir atsižvelgiant į su maisto produktų vartojimu susijusį pavojų (EC, 2006). Svarbu neleisti, kad teršalai maisto produktuose viršytų toksikologiškai leistinas koncentracijas, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą. Europos Sąjungos teisės aktai įpareigoja maisto verslo subjektus imtis priemonių, kurios kiek įmanoma labiau apsaugotų nuo taršos ir ją sumažintų bei užtikrintų maisto saugą. Veterinarinių vaistų ir cheminių medžiagų didžiausi leistini liekanų kiekiai nustatomi remiantis bendrai pripažintais saugos vertinimo principais, atsižvelgiant į toksikologinį pavojų, aplinkos užterštumą ir mikrobiologinį bei farmakologinį liekanų poveikį (EC, 2009). Maisto produktai gali būti užteršti farmakologiškai aktyvių medžiagų ir cheminių medžiagų liekanomis, kurios pavojingos žmonių sveikatai. Šios medžiagos į maisto produktus gali patekti jų gamybos, pakavimo, pervežimo ar laikymo metu. Šių medžiagų maisto produktuose gali būti dėl aplinkos taršos (Al-Waili et al., 2012). Antibiotikų naudojimas produkcijos gyvūnams sudaro sąlygas atsirasti atspariems ligų sukėlėjams (Cañada-Cañada et al., 2009; Pikkemaat, 2009). 2004–2008 m.

Lietuvos Respublikoje vykdant liekanų stebėseną, neatitikimai buvo nustatyti 0,478–0,997 proc.

mėginių. Daugiausia neatitikimu 2004–2008 m. Lietuvoje nustatyta dėl antimikrobinių medžiagų (B1 grupės medžiagų). Šie neatitikimai sudarė nuo 48,8 proc. (2006 m.) iki 90 proc. (2005 m.) nuo bendro neatitikimu skaičiaus (NMVRVI, 2009). 2011 m. daugelis Europos Sąjungos valstybių narių atitiko mėginių tyrimo dažnumo reikalavimus (EC, 1996b, 1997). 2011 m. Europos Sąjungos valstybėse narėse buvo nustatyta 0,28 proc. neatitikimų. Tiouracilo liekanų buvo rasta 0,63 proc.

mėginių. Steroidinių medžiagų liekanų buvo nustatyta 0,11 proc. mėginių. Anabolinių steroidų buvo rasta galvijų (n = 17), kiaulių (n = 6), paukštienos (n = 6) ir akvakultūros (n = 3) mėginių.

Draudžiamų medžiagų buvo nustatyta 0,04 proc. mėginių. Mėginiuose buvo rasta chloramfenikolio (n = 12), nitrofuranų (n = 15) ir nitroimidazolo liekanų(n = 2). Antibakterinių medžiagų buvo nustatyta 0,19 proc. mėginių. Daugiausiai teisės aktų reikalavimų neatitiko medaus mėginiai (1,0 proc.) (EFSA, 2013).

Lietuvoje maisto saugos klausimai susiję su jų galima tarša farmakologiškai aktyvių medžiagų ir cheminių medžiagų liekanomis mažai nagrinėti, todėl pasirinkome darbą, kurio tikslas – atlikti medžiagų liekanų paplitimo gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose analizę 2009–2012 m. Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

- Europos Sąjungos teisės aktų minimalių reikalavimų dėl mėginių tyrimo dažnumo pagal gyvūnų rūšis ir maisto produktų grupes įgyvendinimo analizė;

- medžiagų liekanų paplitimo gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose analizė.

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Veterinarinių vaistų ir kitų cheminių medžiagų liekanų stebėsenos gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose organizavimas ir valdymas Lietuvoje

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau vadinama Tarnyba) – kompetentinga institucija, vykdanti medžiagų liekanų kontrolę gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (toliau vadinamas Institutas) yra patvirtinta nacionalinė referentinė (etaloninė) laboratorija, atliekanti medžiagų liekanų tyrimus gyvų gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose. Institutas rengia medžiagų liekanų stebėsenos gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose plano projektą, atlieka medžiagų liekanų gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose tyrimus. Tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyrius koordinuoja gyvūnų laikymo vietų ir maisto produktų gamybos subjektų patikrinimus, valstybinių mėginių paėmimą ir jų pristatymą tyrimui į Institutą, analizuoja medžiagų liekanų gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose teigiamų atvejų duomenis, taiko poveikio priemones, nustačius teisės aktų pažeidimus dėl maisto saugos, teikia Institutui duomenis apie paskerstų gyvūnų skaičių ir maisto tvarkymo subjektuose pagamintų gyvūninio maisto produktų kiekį, derina Instituto parengtą Veterinarinių vaistų ir kitų medžiagų stebėsenos gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose metinį plano projektą (toliau vadinama Planas) bei teikia jį Tarnybos direktoriui tvirtinti (VMVT, 2003a, b; 2009a, b). Medžiagų liekanų gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose stebėsenos planas rengiamas atsižvelgiant į ankstesnių metų medžiagų liekanų stebėsenos analizės rezultatus, registruotu veterinariniu vaistu naudojimo duomenis, Europos Komisijos pastabas ir rekomendacijas, Centriniu referentiniu laboratorijų pastabas ir rekomendacijas, skubiu pranešimu dėl nesaugaus maisto ir pašaru duomenis, laboratorijų pajėgumą.

Teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų (toliau vadinama Teritorinės tarnybos) valstybiniai inspektoriai atlieka patikrinimus, ima valstybinius mėginius ir juos pristato į Institutą.

Nustačius, kad medžiagų liekanos viršija didžiausią leistiną kiekį (DLK), Teritorinės tarnybos atlieka tyrimą, siekiant nustatyti neatitikimų priežastis, ima valstybinius mėginius medžiagų liekanų tyrimui bei taiko poveikio priemones, siekiant pašalinti trūkumus (1 pav.). Valstybiniai mėginiai imami pagal medžiagų liekanų gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose stebėsenos planą, siekiant nustatyti galimą draudžiamų medžiagų ar neteisingą leidžiamų medžiagų naudojimą bei galimą maisto produktų taršą. Valstybiniai mėginiai imami atsižvelgiant į gyvūnų ligos istoriją, taikytą gydymą, fiziologinius gyvūnų išsivystymo skirtumus, elgsenos pokyčius, metų laiko ir geografinės vietovės ypatumus, informaciją apie ūkio subjektą ir kitus duomenis (VMVT, 2003a, b;

2009a, b).

1 pav. Veterinarinių vaistų ir kitų cheminių medžiagų liekanų stebėsenos gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose organizavimas ir valdymas Lietuvos Respublikoje

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Veterinarijos sanitarijos skyrius

Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

Gyvūnų laikymo vietos ir maisto tvarkymo subjektai

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas Europos Komisija

2.2. Medžiagų liekanų paplitimo gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose analizė 2009–2011 m. Europos Sąjungoje

2009 m. buvo ištirti 764736 mėginiai dėl medžiagų liekanų. Ištirta 445968 tikslinių mėginių ir 38119 mėginių įtarimo atveju. 280649 mėginių ištirta pagal nacionalines programas, kurių tyrimų rezultatai neįtraukti į šią analizę. Anabolinių ir draudžiamų medžiagų liekanos buvo tiriamos 40,9 proc. ir veterinarinių vaistų liekanos 63,1 proc. mėginių. Kai kuriuose mėginiuose buvo tirtos skirtingų grupių medžiagų liekanos. 0,32 proc. (n = 1406) mėginių neatitiko teisės aktų reikalavimų (EFSA, 2011). Hormoninių medžiagų liekanos buvo nustatytos 0,26 proc. mėginių. Stilbenų ir jų darinių mėginiuose nenustatyta. Antitiroidinių medžiagų (A2 grupės medžiagų) liekanos buvo nustatytos 0,46 proc. mėginių. Mėginiuose buvo rasta tiouracilo liekanų. Steroidinių medžiagų liekanos buvo nustatytos galvijų (0,34 proc.), kiaulių (0,30 proc.), avių ir ožkų (3,65 proc.), arklių (1,27 proc.), paukštienos (0,05 proc.) ir akvakultūros (0,46 proc.) mėginių. Mėginiuose buvo nustatytos alfa-boldenono (n = 65), nandrolono (n = 64) ir epinandrolono (n = 17) liekanos.

Nurodoma, kad daugeliu atveju, steroidinių medžiagų liekanos buvo endogeninės kilmės.

Daugiausiai kortikosteroidinių medžiagų (A3 ir B2f grupių medžiagų) liekanų buvo nustatyta galvijų mėginiuose (n = 48). Mėginiuose buvo identifikuotos deksometazono (n = 43), prednizolono (n = 16) ir prednizono (n = 5) liekanos. Zearanolo ir taleranolo (A4 grupės medžiagų) liekanos buvo nustatytos 0,17 proc. mėginių. Beta agonistų (A5 grupės medžiagų) liekanos buvo nustatytos (0,01 proc.) mėginių. Draudžiamų medžiagų (A6 grupės medžiagų) liekanos buvo nustatytos 0,07 proc.

mėginių. Mėginiuose nustatytos chloramfenikolio (n = 25), nitrofuranų (n = 25) ir nitroimidazolių (n = 9) liekanos. Antibakterinės medžiagos (B1 grupės medžiagos) buvo nustatytos 0,98 proc.

medaus, 0,63 proc. triušienos ir 0,48 proc. akvakultūros mėginių. Kokcidiostatikų (B2b grupės medžiagų) liekanos buvo nustatytos 2,05 proc. paukštienos, 1,19 proc. kiaušinių, 4,44 proc.

triušienos ir 0,54 proc. užaugintų laukinių gyvūnų mėginių. Antihelmintinių medžiagų (B2a grupės medžiagų) liekanos buvo nustatytos galvijų (0,14 proc.), kiaulių (0,1 proc.), avių ir ožkų (0,28 proc.), akvakultūros (0,39 proc.) ir pieno (0,3 proc.) mėginių. Karbamatų ir piretroidų (B2c grupės medžiagų) liekanos buvo nustatytos tik viename kiaulių ir viename laukinių gyvūnų mėginių.

Sedatyvinių medžiagų (B2d grupės medžiagų) liekanų mėginiuose nenustatyta. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (B2e grupės medžiagų) liekanų buvo nustatyta galvijų (0,13 proc.), avių ir ožkų (0,2 proc.), arklių (0,6 proc.), paukštienos (0,46 proc.), pieno (0,03 proc.) ir triušienos (1,39 proc.) mėginių. Kitų farmakologiškai aktyvių medžiagų (B2f grupės medžiagų) liekanos buvo nustatytos galvijų (0,37 proc.), paukštienos (0,2 proc.) ir kiaulių (0,09 proc.) mėginiuose. Cheminių medžiagų (B3c grupės medžiagų) liekanos buvo nustatytos 2,25 proc. mėginių. Mėginiuose dažniausiai buvo nustatomos kadmio, švino ir gyvsidabrio liekanos. Organinių chloro junginių (B3a grupės

medžiagų) liekanos buvo nustatytos 0,19 proc. mėginių, o fosforo organinių junginių (B3b grupės medžiagų) liekanos buvo rastos 0,04 proc. mėginių. Ochratoksino A liekanos buvo nustatytos 9 kiaulių, aflatoksino B1 viename avių ir ožkų mėginyje ir aflatoksino M1 liekanos 5 pieno mėginiuose. Dažų (B3e grupės medžiagų) liekanos buvo nustatytos 1,6 proc. akvakultūros mėginių.

Mėginiuose buvo identifikuotos malachoto žaliojo ir leuko malachito žaliojo liekanos (1 lentelė) (EFSA, 2011).

2010 m. 736806 mėginiai buvo tiriami dėl medžiagų liekanų 27 ES valstybėse narėse. Ištirta 418081 tikslinių mėginių ir 30659 mėginių įtarimo atveju. 282689 mėginių tirta pagal nacionalines programas ir 5377 importo mėginiai. Daugelis valstybių narių atitiko ES teisės aktų mėginių tyrimo minimalius reikalavimus dėl medžiagų liekanų (EC, 1996). 43 proc. mėginių tirta dėl anabolinių ir draudžiamų medžiagų liekanų ir 61 proc. mėginių dėl veterinarinių vaistų liekanų. Kai kuriuose mėginiuose buvo tirtos skirtingų grupių medžiagų liekanos. 0,33 proc. (n = 1373) neatitiko teisės aktų reikalavimus. 2009 m. teisės aktų reikalavimų neatitiko 0,32 proc. mėginių (EFSA, 2012). 0,15 proc. mėginių nustatytos hormoninių medžiagų (A1–A4 grupės medžiagų) liekanos. Stilbenų ir jų darinių (A1 grupės medžiagų) liekanų nenustatyta. Antitiroidinių medžiagų (A2 grupės medžiagų) liekanų buvo nustatyta 0,47 proc. mėginių. Mėginiuose buvo nustatyta tiouracilo ir etiluracilo liekanų dėl gyvūnų šėrimo bastutinių šeimos augalais. Steroidinių medžiagų (A3 grupės medžiagų) liekanos buvo nustatytos 0,19 proc. mėginių. Steroidinių medžiagų liekanos buvo rastos galvijų (0,17 proc.), kiaulių (0,26 proc.), avių ir ožkų (0,63 proc.), arklių (1,2 proc.) ir paukštienos (0,02 proc.) mėginiuose. Kortikosteroidinių medžiagų (A3 ir B2f grupių medžiagų) liekanos nustatytos galvijų mėginiuose (n = 56). Zeranolo ir taleranolo (A4 grupės medžiagų) liekanų nustatyta 0,09 proc. mėginių. Beta agonistų (A5 grupės medžiagų) liekanų nustatyta 0,02 proc. mėginių.

Draudžiamos medžiagos nustatytos 0,05 proc. mėginių. Mėginiuose buvo rastos chloramfenikolio (n = 16), nitrofuranų (n = 19) ir nitroimidazolų (n = 5) liekanos. Antibakterinių medžiagų (B1 grupės medžiagų) liekanos nustatytos 0,23 proc. mėginių. Antibakterinės medžiagos buvo nustatytos 2,9 proc. medaus ir 0,62 proc. triušienos mėginių. Kokcidiostatikų B2b grupės medžiagų liekanos buvo nustatytos 1,61 proc. arklių, 0,96 proc. paukštienos, 0,39 proc. avių ir ožkų, 1,27 proc. triušienos, 0,58 proc. užaugintų laukinių gyvūnų ir 0,22 proc. kiaušinių mėginių.

Antihelmintikų (B2a grupės medžiagų) liekanos buvo nustatytos galvijų (0,06 proc), kiaulių (0,08 proc.), avių ir ožkų (0,24 proc.), arklių (0,52 proc.), užaugintų laukinių gyvūnų (0,41 proc.) ir pieno (0,51 proc.) mėginių. Karbamatų ir piretroidų (B2c grupės medžiagų) liekanų buvo rasta viename medaus mėginyje. Sedatyvinių medžiagų (B2d grupės medžiagų) liekanų nenustatyta. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (B2e grupės medžiagų) liekanų buvo nustatyta galvijų (0,30 proc.), avių ir ožkų (0,21 proc.), arklių (2,6 proc.), paukštienos (0,14 proc.), triušienos (1,39 proc.) ir pieno (0.03

proc.) mėginių. Kitų farmakologiškai aktyvių medžiagų (B2f grupės medžiagų) liekanos buvo nustatytos galvijų (0,33 proc.), paukštienos (0,31 proc.) ir kiaulių (0,04 proc.) mėginių. Cheminių medžiagų (B3c grupės medžiagų) liekanos buvo nustatytos 3,6 proc. mėginių. Mėginiuose dažniausiai buvo nustatytos kadmio, švino, gyvsidabrio ir vario liekanos. Organinių chloro junginių (B3a grupės medžiagų) liekanos buvo nustatytos 0,10 proc., o organinių fosforo junginių (B3b grupės medžiagų) liekanos buvo rastos 0,03 proc. mėginių. Zearalenono ir jo darinių (B3d grupės medžiagų) liekanos buvo nustatytos viename galvijų ir viename kiaulių mėginyje. Aflatoksino M1 liekanos nustatytos pieno mėginiuose (n = 7). Dažų liekanos (B3e grupės medžiagų) liekanos buvo nustatytos 1,8 proc. akvakultūros mėginių. Mėginiuose buvo rasta malachito žaliojo, leuko malachito žaliojo, kristalinio violetinio ir leuko kristalinio violetinio dažų liekanos (1 lentelė) (EFSA, 2012).

2011 m. 742902 mėginių buvo tirta dėl medžiagų liekanų 27 ES valstybėse narėse. Ištirta 415909 tikslinių mėginių ir 23236 mėginių įtarimo atveju. 299428 mėginių ištirta pagal nacionalines programas ir 4329 importo mėginių. Tirtos 779 medžiagos. 0,28 proc. (n =1178) mėginių neatitiko teisės aktų reikalavimus (EFSA, 2013). Paskutinius keturis metus stilbeno ir jo darinių (A1 grupės medžiagų) mėginiuose nerasta. Antitiroidinės medžiagos (A2 grupės medžiagos) buvo nustatytos 0,63 proc. mėginių. Mėginiuose buvo rastas tiouracilas, kuris į gyvūnų organizmą galėjo patekti gyvūnus šeriant bastutinių šeimos augalais (kopūstais, žiediniais kopūstais, Briuselio kopūstais). Steroidinių medžiagų (A3 grupės medžiagų) buvo nustatyta 0,11 proc. mėginių. Apie 50 proc. šių mėginių buvo rasta anabolinių steroidų liekanų. Kituose mėginiuose buvo rastos kortikosteroidų liekanos. Anabolinių steroidų (n = 32) buvo rasta galvijų (n = 17), kiaulių (n = 6), paukščių (n = 6) ir akvakultūros (n = 3) mėginiuose. Nurodoma, kad apie 80 proc. mėginių anaboliniai steroidai buvo endogeninės kilmės. Kortikosteroidai buvo nustatyti galvijų mėginiuose (A3 grupės medžiagos (n = 29) ir B2f grupės medžiagos (n = 10)). 0,08 proc. mėginių buvo nustatytas zearenolas ir jo dariniai (A4 grupės medžiagos). Beta agonistų (A5 grupės medžiagos) liekanos buvo nustatytos 0.03 proc. mėginių. Draudžiamų medžiagų buvo rasta 0.04 proc. mėginių.

Mėginiuose rasta choramfenikolio (n = 12), nitrofuranų (n = 15) ir nitroimidazolų (n = 2) liekanos.

Antibakterinių medžiagų (B1 grupės medžiagų) liekanos buvo nustatytos 0,19 proc. mėginių.

Antibakterinės medžiagų liekanos buvo rastos 1,0 proc. medaus mėginių. Kokcidiostatikų (B2e grupės medžiagų (kiti veterinariniai vaistai)) liekanos buvo nustatytos 0,26 proc. mėginių.

Kokcidiostatikų liekanų buvo rasta 0,22 proc. paukštienos, 0,06 proc. kiaulių, 0,12 proc. avių ir ožkų, 1,1 proc. triušienos, 2,5 proc. užaugintų laukinių gyvūnų ir 0,72 proc. kiaušinių mėginių.

2011 m. sumažėjo paukštienos mėginių skaičius, kuriuose buvo rasta kokcidiostatikų liekanų (0,22 proc. 2011 m., 0,96 proc. 2010 m. ir 2,05 proc. 2009 m.). Antihelmintikų (B2a grupės medžiagų)

liekanų buvo nustatyta galvijų (0,1 proc.), avių ir ožkų (0,21 proc.), paukštienos (0,03 proc.) ir pieno (0,18 proc.) mėginių. Vienas mėginys neatitiko reikalavimų dėl piretroidinių medžiagų (B2c grupės medžiagų) ir vienas mėginys dėl sedatyvinių medžiagų (B2d grupės medžiagų) mėginių.

Nesteroidinių priešuždegiminių medžiagų (B2e grupės medžiagų) liekanos buvo nustatytos galvijų (0,15 proc.), kiaulių (0,02 proc.), arklių (0,66 proc.), paukštienos (0,34 proc.) ir pieno (0,09 proc.) mėginių. Kitų farmakologiškai aktyvių medžiagų (B2f grupės medžiagų) liekanos buvo nustatytos galvijų (0,1 proc.), avių ir ožkų (0,18 proc.), paukštienos (0,14 proc.) ir triušienos (1,9 proc.) mėginių. Kitų medžiagų ir aplinkos teršalų medžiagų grupėje (B3 grupės medžiagų) daugiausiai neatitikimų nustatyta dėl cheminių medžiagų (B3c grupės medžiagų) liekanų, kurios sudarė 3,4 proc. neatitikimų. Mėginiuose DLK dažniau viršijo kadmis, gyvsidabris ir varis. Organinių chloro junginių (B3a grupės medžiagų) liekanos buvo nustatytos 0,17 proc. mėginių, o organinių fosforo junginių (B3b grupės medžiagų) liekanos buvo rastos 0,03 proc. mėginių. Tiriant mikotoksinus (B3d grupės medžiagas), pieno mėginiuose buvo nustatytas zearalenonas ir jo dariniai, ochratoksinas A, aflatoksinas B1 ir aflatoksinas M1. 2011 m. padaugėjo pieno mėginių (n = 13) lyginant su 2008–2010 m. laikotarpiu (n = 4 iki 7), kuriuose nustatytos aflatoksino M1 liekanos.

2011 m. dažų (B3e grupės medžiagų) liekanų paplitimas buvo didelis akvakultūros mėginiuose (1,8 proc.). Akvakultūros mėginiuose nustatytas malachito žaliojo, leukomalachito žaliojo ir leuko kristalinio violetinio dažų liekanos (1 lentelė) (EFSA, 2013).

1 lentelė. Kai kurių grupių medžiagų lieknų paplitimas gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose 2009–2011 m. Europos Sąjungoje (EFSA, 2013)

Metai Bendras neatitikimų skaičius proc.

A1-A4 A5 A6 B1 B3c B3e

2009 m. 0,32 0,26 0,01 0,07 0,98 2,25 1,6

2010 m. 0,33 0,28 0,02 0,05 0,23 3,6 1,8

2011 m. 0.28 - 0,03 0,04 0,19 3,4 1,8

2.3. Medžiagų liekanų paplitimo tendencijos 2004–2008 m. Lietuvoje

Lietuvos Respublikoje vykdant liekanų stebėsena 2004–2008 m., mėginiu, kuriuose nustatyti neatitikimai, procentas nuo ištirtu mėginiu skaičiaus kito nuo 0,478 iki 0,997 proc. Daugiausia neatitikimų nustatyta 2006 m., mažiausiai – 2005 m. ES mėginiu, kuriuose 2004–2007 m. nustatyti neatitikimai, procentas nuo ištirtų mėginių skaičiaus buvo mažesnis ir kito nuo 0,314 proc. (2004 m.) iki 0,278 proc. (2006 m.). Daugiausia neatitikimu 2004 – 2008 m. Lietuvoje nustatyta dėl antimikrobiniu medžiagų (B1 grupės medžiagų). Šie neatitikimai sudarė nuo 48,8 proc. (2006 m.) iki 90 proc. (2005 m.) nuo bendro neatitikimu skaičiaus. 2004–2008 m. nenustatyta nei vieno neatitikimo dėl stilbenų (A1 grupės medžiagų), tireostatikų (A2 grupės medžiagų) ir rezorcilinės rugšties laktonų (A4 grupės medžiagų).

2 lentelė. 2004–2008 m. Lietuvoje neatitikimu skaičius (proc.) pagal medžiagų grupes

Metai A3 A6 B1 B2 B3

2004 m. - - 20 2 3

2005 m. - - 18 - 2

2006 m. 1 2 20 1 17

2007 m. - - 17 1 6

2008 m. - 1 13 2 5

Neatitikimų skaičius išaugo 2006 m. Taip įvyko todėl, kad 2006 m. buvo nustatyta neįprastai daug (17 atvejų) neatitikimų dėl kitų medžiagų ir aplinkos teršalu (B3 grupės medžiagų) liekanų nustatymo. Tai sudarė 41,5 proc. neatitikimų nuo bendro neatitikimų skaičiaus. Daugiausia neatitikimu nustatyta antimikrobiniu medžiagų (B1 grupės medžiagų) ir kitų medžiagų ir aplinkos teršalu (B3 grupės medžiagų). Iki 2006 m. didžiausias neatitikimu procentas buvo nustatomas tiriant antimikrobines medžiagas, nuo 2006 m. – tiriant kitas medžiagas ir aplinkos teršalus. 2004–2007 m.

lyginant ES ir Lietuvoje nustatytus neatitikimus, daugiausia neatitikimu buvo nustatyta dėl antimikrobinių medžiagų. Tačiau Lietuvoje neatitikimai dėl antimikrobinių medžiagų sudarė žymiai didesni procentą nei ES. Lietuvoje neatitikimų dėl antimikrobiniu medžiagų procentas nuo visu nustatytu neatitikimų buvo 47,5–80 proc. didesnis nei ES, išskyrus 2006 m., kai nustatytu neatitikimu dėl antimikrobinių medžiagų procentas Lietuvoje buvo mažesnis nei ES. Tai rodo, kad Lietuvoje turi buti stiprinama antimikrobiniu medžiagų naudojimo kontrolė. Lietuvoje beveik visi neatitikimai dėl antimikrobinių medžiagų nustatyti pieno mėginiuose (90–100 proc.), išskyrus 2008 m., kai pieno mėginiuose nustatyta 61,5 proc. neatitikimų dėl antimikrobinių medžiagų, o galvijų mėginiuose – 38,5 proc. Lietuvoje tiriant pieno mėginius, iš antimikrobiniu medžiagų dažniausiai

buvo nustatyti penicilinai (benzilpenicilinas, amoksicilinas, ampicilinas). 2004–2008 m. Lietuvoje galvijų mėginiuose nustatyti kvinolonai (enrofloksacinas – 2 atvejai, difloksacinas – 5 atvejai) ir tetraciklinai (2 atvejai). 2006 m. ir 2008 m. Lietuvoje pieno mėginiuose buvo nustatytas chloramfenikolis. Kitos draudžiamos medžiagos (A6 grupės medžiagos) 2004 – 2008 m. Lietuvoje nustatytos nebuvo. 2004–2008 m. Lietuvoje daug neatitikimų nustatyta dėl sunkiųjų metalų liekanų.

Šie neatitikimai sudarė nuo 4,8 proc. (2008 m.) iki 41,5 proc. (2006 m.) visų neatitikimų.

Daugiausia neatitikimų dėl sunkiųjų metalu nustatyta laukinių gyvūnų ir galvijų mėginiuose.

Galviju mėginiuose DLK viršijo kadmis, o laukiniu gyvūnų mėginiuose – kadmis ir švinas. Tiriant galviju inkstų mėginius, nustatyti kadmio kiekiai buvo didesni (vidurkis – 2,35 mg/kg, didžiausias nustatytas kiekis – 7,84 mg/kg) nei laukiniu gyvūnų inkstų mėginiuose (vidurkis – 1,9 mg/kg, didžiausias nustatytas kiekis – 3,68 mg/kg). 2004–2008 m. Lietuvoje tiriant veterinariniu vaistu (B2 grupės medžiagų) liekanas mėginiuose nustatyti neatitikimai dėl antihelmintikų ir nesteroidiniu medžiagų nuo uždegimo. 2004 m. ir 2007 m. kiaulių mėginiuose nustatytas levamizolio kiekis viršijantis DLK. 2004 m. dviejuose mėginiuose levamizolis viršijo DLK. Tiriant nesteroidines medžiagas nuo uždegimo, 2006 m. avies mėginyje buvo nustatytas natrio salicilatas. 2008 m.

viename galviju mėginyje ir viename kiaulių mėginyje nustatytas diklofenako kiekis viršijo DLK.

Kiaulių mėginyje nustatytas diklofenako kiekis DLK viršijo 8 kartus, galvijų mėginyje – 5,8 karto.

2006 m. galviju mėginyje (karvių kraujo plazmoje) buvo nustatytas estradiolis 2 lentelė (NMVRVI, 2009a).

2.4. Mėginių ėmimo dažnumo reikalavimai Galvijų mėginių ėmimo dažnumas

Mažiausias skaičius kiekvienais metais kontroliuotinų gyvulių, siekiant nustatyti visų rūšių liekanas ir medžiagas, turi būti mažiausiai 0,4 % praėjusiais metais paskerstų galvijų skaičiaus, pakirstant jį tokia tvarka:

A grupės: 0,25 proc. padalyta taip:

- pusė mėginių turi būti paimta iš gyvų galvijų, esančių ūkyje (taikant išlygas, 25 proc.

mėginių, analizuojamų norint nustatyti Grupės A5 medžiagas, gali būti imami iš atitinkamų medžiagų (pašarų, geriamojo vandens ir t. t.)),

- pusė mėginių turi būti imama skerdykloje.

Kiekvienas A grupės pogrupis kiekvienais metais turi būti patikrintas, ištiriant 5 proc. visų mėginių, kurie turi būti paimti A grupės medžiagoms nustatyti. Proporcijos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į valstybės narės patirtį ir paaiškinančią informaciją.

B grupės: 0,15 proc. visų mėginių:

30 proc. turi būti patikrinama B1 grupės medžiagoms nustatyti,

30 proc. turi būti tikrinama B2 grupės medžiagoms nustatyti, 10 proc. turi būti tikrinama B3 grupės medžiagoms nustatyti.

Proporcijos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į valstybės narės padėtį (EC, 1996b,1997).

Kiaulių mėginių ėmimo dažnumas

Mažiausias gyvūnų skaičius, tikrintinas kiekvienais metais siekiant nustatyti visų rūšių likučius ir medžiagas, turi būti mažiausiai 0,05 proc. visų praėjusiais metais paskerstų kiaulių skaičiaus, paskirstant jį taip:

A grupė: 0,02 proc. Tose valstybėse narėse, kuriose mėginiai iš gyvūnų imami skerdyklose, ūkyje turi būti atlikta taip pat ir geriamojo vandens, pašarų, išmatų analizė arba ūkyje turi būti laikomasi visų kitų atitinkamų parametrų. Tokiu atveju ūkių, kuriuos reikia aplankyti kiekvienais metais, minimalus skaičius turi būti mažiausiai vienas ūkis 100000 praėjusiais metais paskerstų kiaulių. Kiekvienas A grupės pogrupis turi būti tikrinamas kiekvienais metais, ištiriant 5 proc. visų mėginių, kuriuos reikia paimti A grupės medžiagoms ištirti. Proporcijos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į valstybės narės patirtį ir paaiškinančią informaciją.

B grupė: 0,03 proc. Pogrupiui turi būti laikomasi tų pačių skaičių, kaip ir galvijams.

Proporcijos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į valstybės narės padėtį (EC, 1996b,1997, 1998).

Avių ir ožkų mėginių ėmimo dažnumas

Mažiausias gyvūnų, kuriuos reikia patikrinti siekiant nustatyti visų rūšių liekanas ir medžiagas, kiekis turi sudaryti mažiausiai 0,05 proc. vyresnių nei trijų mėnesių avių ir ožkų, paskerstų praėjusiais metais, skaičiaus, paskirstant jį tokia tvarka:

A grupė: 0,01 proc. Kiekvienas A grupės pogrupis turi būti tikrinamas kiekvienais metais, ištiriant 5 proc. visų mėginių, kuriuos reikia paimti A grupės medžiagoms tirti. Proporcijos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į valstybės narės patirtį ir paaiškinančią informaciją.

B grupė: 0,04 proc. Pogrupiuose išlaikomas toks pat paskirstymas, koks nurodytas galvijams (EC, 1996b,1997).

Arklių mėginių ėmimo dažnumas

Mėginių skaičių nustato kiekviena valstybė narė priklausomai nuo esamų problemų (EC, 1996b, 1997).

Karvių pieno mėginių ėmimo dažnumas

Kiekvieną oficialų mėginį turi imti oficiali kompetentinga institucija tokiu būdu, kuris visada leistų atsekti pieno kilmės ūkį. Valstybės narės pasirinkimu mėginiai gali būti paimami arba ūkiuose iš surinkimo talpyklos arba pieninėse prieš išpilant talpyklos turinį. Nuostata, leidžianti nukrypti nuo pirmiau minėto kilmės ūkio atsekamumo principo, gali būti taikoma dėl 3a, 3b ir 3c grupių medžiagų liekanų. Mėginiai turi būti paimami tik iš žalio pieno. Mėginio dydis priklauso

nuo taikomų analizės metodų. Metinis mėginių kiekis yra toks, kad 15000 tonų metinės pieno gavybos tektų 1 mėginys bei būtų paimta ne mažiau kaip 300 mėginių. Paskirstyta turi būti taip:

a) 70 proc. mėginių turi būti tikrinami veterinarinių vaistų likučiams nustatyti. Šiuo atveju kiekvienas mėginys turi būti ištirtas dėl ne mažiau kaip keturių skirtingų junginių buvimo iš ne mažiau kaip trijų grupių (A6, B1, B2a ir B2 e grupių medžiagų) medžiagų liekanoms nustatyti;

b) 15 proc. mėginių turi būti tikrinami B3 grupės medžiagų liekanoms nustatyti;

c) likusioji dalis (15 proc.) turi būti skirta tyrimams, atsižvelgiantį valstybės narės padėtį (EC, 1996b, 1997).

Avių, ožkų ir kumelių pieno mėginių ėmimo dažnumas

Šioms rūšims mėginių kiekį turi nustatyti kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į gamybos lygį ir nustatytas problemas. Šių rūšių pieno mėginiai turi būti įtraukti į mėginių ėmimo planą kaip papildomi mėginiai prie imamų karvių pieno mėginių (EC, 1996b,1997).

Vištų kiaušinių mėginių ėmimo dažnumas

Kiekvieną oficialų mėginį turi paimti oficiali kompetentinga institucija tokiu būdu, kuris leistų atsekti kiaušinių kilmės ūkį. Valstybių narių pasirinkimu mėginiai gali būti paimami: ūkiuose;

arba pakavimo centruose. Atsižvelgiant į naudojamus analizės metodus, mėginio dydis yra ne mažiau kaip 12 (arba daugiau) kiaušinių. Mėginių, kurie turi būti paimami kasmet, skaičius turi būti toks, kad 1000 tonų metinio kiaušinių produkcijos suvartojimo tektų ne mažiau kaip 1 mėginys, bei būtų paimta ne mažiau kaip 200 mėginių. Dėl mėginių proporcijų gali nuspręsti kiekviena valstybė narė atskirai, vadovaudamasi šios pramonės šakos struktūra, o visų pirma – atsižvelgdama į tos šakos vidinės integracijos lygį. Ne mažiau kaip 30 % mėginių turi būti surinkta pakavimo centruose, reprezentuojančiuose didžiausią kiaušinių, teikiamų vartoti žmonėms, dalį. Proporcijos turi būti paskirstomos taip:

- 70 proc. mėginių turi būti ištirti, siekiant nustatyti ne mažiau kaip vieną junginį iš šių grupių (A6, B1, B2b grupės medžiagų) medžiagų liekanoms nustatyti;

- 30 proc. mėginių turi būti skirta tyrimams, atsižvelgiant į atskirai kiekvienos valstybės narės padėtį, tačiau turi apimti ir kai kuriuos tyrimus B3a grupės medžiagų liekanoms nustatyti (EC, 1996b, 1997).

Kitų paukščių rūšių kiaušinių mėginių ėmimo dažnumas

Sprendimą dėl šių rūšių mėginių skaičiaus turi priimti kiekviena valstybė narė atskirai, atsižvelgdama į gamybos lygį ir nustatytas problemas. Šių paukščių rūšių kiaušiniai turi būti įtraukti į mėginių ėmimo planą kaip papildomi mėginiai prie imamų vištų kiaušinių mėginių (EC, 1996b, 1997).

Triušienos mėginių ėmimo dažnumas

Mėginiui imamas vienas ar daugiau to paties gamintojo gyvūnai, priklausomai nuo analizės metodų reikalavimų. Kiekvieną oficialų mėginį turi paimti oficiali kompetentinga institucija tokiu būdu, kuris leistų atsekti triušių kilmės ūkį. Atsižvelgiant į atskirai kiekvienos valstybės narės triušienos gamybos struktūrą, mėginiai gali būti paimami: ūkiuose; arba registruotose skerdyklose.

Siekiant nustatyti, ar nenaudojamos draudžiamos medžiagos, ūkiuose gali būti paimami keli papildomi geriamojo vandens ir pašarų mėginiai. Kasmet paimamų mėginių kiekis turi būti toks, kad kiekvieniems 300 tonų metinės gamybos (paskersto svorio) iš pirmųjų 3000 tonų produkcijos tektų 10 mėginių, o iš kiekvienų papildomų 300 tonų būtų paimamas 1 mėginys. Paskirstyta turi būti taip:

- A grupė: 30 proc. visų mėginių kiekio. 70 proc. turi būti patikrinta dėl A 6 grupės medžiagų ir 30 proc. turi būti patikrinta dėl kitų A grupės medžiagų.

- Grupė B: 70 proc. visų mėginių kiekio. 30 proc. turi būti patikrinta dėl B1 grupės medžiagų, 30 proc. turi būti patikrinta dėl B2 grupės medžiagų ir 10 proc. turi būti patikrinta dėl B3 grupės medžiagų. Likusioji dalis turi būti skirta tyrimams, atsižvelgiant į valstybės narės padėtį (EC, 1996b,1997).

Ūkiuose auginamų medžiojamųjų paukščių ir žvėrių mėginių ėmimo dažnumas

Mėginio dydis priklauso nuo taikomų analizės metodų. Mėginiai privalo būti paimti gamintojo padalinyje. Turi būti įmanoma atsekti gyvūnų ar jų mėsos kilmės ūkį. Siekiant nustatyti, ar nenaudojamos draudžiamos medžiagos, ūkiuose gali būti paimami keli papildomi geriamojo vandens ir pašarų mėginiai. Kasmet turi būti paimama ne mažiau kaip 100 mėginių. Proporcijos turi būti paskirstomos taip:

- A grupė: 20 proc. visų mėginių skaičiaus. Dauguma mėginių turi būti ištirti A5 ir A6 grupės medžiagoms nustatyti;

- B grupė: 70 proc. visų mėginių skaičiaus. Paskirstyta turi būti taip: 30 proc. mėginių turi būti patikrinti B1 grupės medžiagoms nustatyti, 30 proc. turi būti patikrinti B2a ir B2b grupių medžiagoms nustatyti, 10 proc. turi būti patikrinti B2c ir B2e grupės medžiagoms nustatyti, 30 % turi būti patikrinti B3 grupės medžiagoms nustatyti. Likusioji dalis (10 proc.) yra skiriama tyrimams, atsižvelgiant į valstybės narės patirtį. Valstybės narės Komisijai pateikia skaičius, atitinkančius jų ūkiuose auginamų medžiojamųjų paukščių ir žvėrių mėsos, skirtos vartoti žmonėms, gamybą (EC, 1996b, 1997).

Laukinių medžiojamųjų paukščių ir žvėrių mėginių ėmimo dažnumas

Mėginio dydis priklauso nuo taikomo analizės metodo. Mėginiai turi būti paimami gamybos padalinyje arba medžioklės plote. Turi būti įmanoma atsekti gyvūnų sumedžiojimo regioną. Kasmet

turi būti paimama ne mažiau kaip 100 mėginių. Šie mėginiai turi būti paimami cheminių elementų likučiams nustatyti. Valstybės narės Komisijai pateikia skaičius, atitinkančius laukinių medžiojamųjų paukščių ir žvėrių, skirtų vartoti žmonėms, nacionalinę metinę gamybą (EC, 1996b, 1997).

Medaus mėginių ėmimo dažnumas

Mėginio dydis priklauso nuo taikomo analizės metodo. Mėginiai gali būti paimami bet kurioje gamybos pakopoje, su sąlyga, jei yra įmanoma atsekti medaus gamintoją. Kasmet paimamų mėginių kiekis turi būti ne mažesnis kaip 10 mėginių 300 tonų metinės produkcijos pirmiesiems 3000 produkcijos tonų, o kiekvieniems 300 papildomų tonų turi tekti vienas mėginys. Paskirstyta turi būti taip:

- 50 proc. visų mėginių turi būti ištirti dėl B1 ir B2c grupės medžiagų liekanoms nustatyti;

- 40 proc. visų mėginių turi būti ištirti dėl B3a, B3b ir B3c grupės medžiagų liekanoms nustatyti. Likusioji dalis (10 proc.) turi būti skiriama tyrimams, atsižvelgiant į valstybių narių patirtį. Visų pirma dėmesį reiktų skirti mikotoksinams nustatyti (EC, 1996b,1997).

Broilerinių viščiukų, nebededančių vištų, kalakutų ir kitų paukščių mėginių ėmimo dažnumas

Mėginiui imamas vienas ar du paukščiai priklausomai nuo analizės metodų reikalavimų.

Minimalus kiekvienos tokių paukščių kategorijos (broileriniai viščiukai, nebededančios vištos, kalakutai ir kiti paukščiai) mėginių, kuriuos reikia paimti kiekvienais metais, skaičius turi būti mažiausiai vienas mėginys 200 tonų metinės produkcijos kiekio (negyvojo svorio), o jeigu metinė tokių paukščių produkcija yra daugiau kaip 5000 tonų – mažiausiai 100 mėginių kiekvienai medžiagų grupei. Turi būti laikomasi tokių mėginių tyrimo proporcijų:

- A grupė: 50 proc. visų mėginių. Vienas penktadalis šių mėginių turi būti imamas ūkyje.

Kiekvienas A grupės pogrupis turi būti tikrinamas kiekvienais metais, ištiriant 5 proc. visų mėginių, kuriuos reikia paimti A grupės medžiagoms tirti. Proporcijos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į valstybės narės patirtį ir paaiškinančią informaciją.

B grupė: 50 proc. visų mėginių. 30 proc. mėginių turi būti tikrinama B1 grupės medžiagoms nustatyti. 30 proc. mėginių turi būti tikrinama B2 grupės medžiagoms nustatyti. 10 proc. mėginių turi būti tikrinama B3 grupės medžiagoms nustatyti. Proporcijos turi būti paskirstomos atižvelgiant į valstybės narės padėtį (EC, 1996b, 1997).

Vištų kiaušinių mėginių ėmimo dažnumas

Kiekvieną kiaušinių mėginį turi paimti Teritorinės tarnybos valstybinis veterinarijos inspektorius tokiu būdu, kuris leistų atsekti kiaušinių kilmės ūkį. Kiaušinių mėginiai gali būti imami ūkiuose arba kiaušinių pakavimo centruose. Kiaušinių mėginio dydis yra ne mažiau kaip 12 arba

daugiau kiaušinių. Kiaušinių mėginių, kurie turi būti imami tyrimui kasmet, skaičius turi būti toks, kad 1000 tonų metinio kiaušinių produkcijos suvartojimo tektų ne mažiau kaip 1 mėginys, bei būtų paimta ne mažiau kaip 200 mėginių. Dėl mėginių proporcijų gali nuspręsti kiekviena valstybė narė atskirai, vadovaudamasi šios pramonės šakos struktūra, o visų pirma – atsižvelgdama į tos šakos vidinės integracijos lygį. Ne mažiau kaip 30 proc. mėginių turi būti surinkta pakavimo centruose, kurie teikia vartoti žmonėms didžiausią kiaušinių dalį. Kiaušinių mėginių tyrimo proporcijos turi būti paskirstomos taip:

- 70 proc. mėginių turi būti ištirti, siekiant nustatyti ne mažiau kaip vieną junginį iš šių grupių, nurodytų Direktyvos 96/23/EB II priede: A grupės 6 dalies, B grupės 1 dalies ir B grupės 2 dalies b punkto,

- 30 proc. mėginių turi būti skirta tyrimams, atsižvelgiant į atskirai kiekvienos valstybės narės padėtį, tačiau turi apimti ir kai kuriuos tyrimus I priedo B grupės 3 dalies a punkto medžiagoms nustatyti (EC, 1996b, 1997).

Kitų paukščių kiaušinių mėginių ėmimo dažnumas

Sprendimą dėl kitų paukščių rūšių kiaušinių mėginių skaičiaus tyrimo turi priimti kiekviena valstybė narė atskirai, atsižvelgdama į gamybos lygį ir nustatytas problemas. Šių paukščių rūšių kiaušiniai turi būti įtraukti į mėginių ėmimo planą kaip papildomi mėginiai prie imamų vištų kiaušinių mėginių (EC, 1996b, 1997).

Žuvies produktų mėginių ėmimo dažnumas

Mėginiui imama viena ar daugiau žuvų priklausomai nuo tokių žuvų dydžio ir nuo analizės metodų reikalavimų. Valstybės narės turi laikytis toliau nurodytų minimalių mėginių ėmimo normų ir dažnumo priklausomai nuo išaugintos žuvų produkcijos kiekio (tonomis). Mažiausias mėginių kiekis, kurį reikia paimti kiekvienais metais, turi būti mažiausiai vienas mėginys 100 tonų metinės produkcijos. Ieškomi junginiai ir atrinkti mėginiai turi būti pasirenkami pagal tų medžiagų vartojimo tikimybę. Turi būti laikomasi tokių proporcijų:

A grupė vienas trečdalis visų mėginių: visi mėginiai turi būti imami ūkyje, iš visų auginimo etapų žuvies, įskaitant žuvis, kurios jau paruoštos pateikti vartotojui;

B grupė du trečdaliai visų mėginių: mėginiai turėtų būti imami:

a) pageidautina ūkyje iš žuvies, jau paruoštos pateikti vartotojui;

b) perdirbimo įmonėje arba didmeninės prekybos lygmenyje iš šviežios žuvies, su sąlyga, kad gavus teigiamus rezultatus galima būtų surasti kilmės ūkį. Visais atvejais mėginiai, imami ūkiuose, turėtų būti imami mažiausiai iš 10 proc. visų registruotų produkcijos gamybos vietų (EC, 1996b, 1997).

Kitų akvakultūros produktų mėginių ėmimo dažnumas

Tais atvejais, kai valstybė narė turi pagrindo manyti, kad veterinariniai medicinos produktai ar chemikalai skiriami kitiems akvakultūros produktams, arba kai įtariamas aplinkos užteršimas, tas rūšis reikia įtraukti į mėginių ėmimo planą proporcingai jų produkcijos kiekiui kaip papildomus mėginius, imamus kartu su žuvų ūkio produktais (EC, 1996b, 1997).

3. MEDŽIAGOS IR METODAI

2009–2013 metais buvo atliekama farmakologiškai aktyvių medžiagų ir cheminių medžiagų liekanų analizė. Analizei naudoti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto medžiagų liekamų gyvūnų ir gyvūninių produktų mėginiuose 2009–2012 metų tyrimų duomenys (NMVRVI, 2009b, 2010, 2011, 2012). Mėginių tyrimai buvo atliekami vadovaujantis tarptautiniais ir Lietuvos standartais ir validuotais tyrimo metodais (EC, 2002b, 2007).

Tyrimų rezultatai palyginti ir apibendrinti aprašomosios epidemiologinės analizės tyrimo metodu, atliekant statistinius skaičiavimus bei nustatant matuojamo dydžio aritmetinio vidurkio pasikliautiną intervalą, siekiant nustatyti aritmetinio vidurkio reikšmingumo lygmenį.

A1 grupės medžiagos – stilbenai buvo tiriami dujų chromatografijos su masių spektroskopija tyrimo metodu. A2 grupės medžiagos – tireostatikai kraujo plazmoje buvo tiriami skysčių chromatografijos su dviguba masių spektroskopija tyrimo metodu. A3 grupės medžiagos – steroidai kraujo plazmoje ir raumenyse buvo tiriami dujų chromatografijos su masių spektroskopija tyrimo metodu. A4 grupės medžiagos – rezorcilinės rūgšties laktinai, raumenyse ir kepenyse buvo tiriami dujų chromatografijos su masių spektroskopija tyrimo metodu. A5 grupės medžiagos – beta agonistai kepenyse buvo tiriami skysčių chromatografijos su dviguba masių spektroskopija tyrimo metodu. A6 grupės medžiagos – chloramfenikolis, nitrofuranai ir jų metabolitai raumenyse buvo tiriami skysčių chromatografijos su dviguba masių spektroskopija tyrimo metodu. B grupės medžiagos: B1 grupės medžiagos – antibakterinės medžiagos, raumenyse ir kepenyse buvo tiriami skysčių chromatografijos su dviguba masių spektroskopija tyrimo metodu. B2a grupės medžiagos – antihelmintikai raumenyse ir kepenyse buvo tiriami didelio efektyvumo skysčių chromatografijos tyrimo metodu. B2b grupės medžiagos – kokcidioctatikai ir nitroimidazolai raumenyse buvo tiriami didelio efektyvumo skysčių chromatografijos ir skysčių chromatografijos su dviguba masių spektroskopija tyrimo metodais. B2c grupės medžiagos – karbamatai ir piretroidai riebaluose ir raumenyse buvo tiriami dujų chromatografijos ir dujų chromatografijos su masių spektroskopija tyrimo metodais. B2e grupės medžiagos – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo raumenyse buvo tiriami skysčių chromatografijos su dviguba masių spektroskopija tyrimo metodu. B3a grupės medžiagos – organiniai chloro pesticidai ir PCB riebaluose buvo tiriami dujų chromatografijos ir dujų chromatografijos su masių spektroskopija tyrimo metodais. B3c grupės medžiagos – sunkieji metalai (švinas ir kadmis) buvo tiriami atomo absorbcinės spektrofotometrijos tyrimo metodu. B3d grupės medžiagos – mikotoksinai (ochratoksinas A) inkstuose ir kepenyse buvo tiriami dujų chromatografijos su masių spektroskopija tyrimo metodu. B3f grupės medžiagos – kiti aplinkos teršalai (stroncis-90, cezis – 134/137) raumenyse buvo tiriami gama spektrometrijos tyrimo metodu (NMVRVI, 2009b, 2010, 2011, 2012).

4. REZULTATAI

4.1. Europos Sąjungos teisės aktų minimalių reikalavimų dėl mėginių tyrimo dažnumo pagal gyvūnų rūšis ir maisto produktų grupes įgyvendinimo analizė

2009 m. buvo ištirti 3462, 2010 m. 3441, 2011 m. 3560 ir 2012 m. 3084 gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiai (2 pav.). Ištirta gyvūnų mėginių: 2009 m. 1800, 2010 m. 1780, 2011 m.

1813 ir 2012 m. 1547. Ištirta gyvūninių maito produktų mėginių: 2009 m. 1632, 2010 m. 1661, 2011 m. 1747 ir 2012 m. 1537 (3 pav.).

2009 m. ištirti 1049 galvijų, 648 kiaulių, 25 arklių, 20 avių ir ožkų, 20 triušių, 15 išaugintų laukinių gyvūnų ir 23 laukinių gyvūnų mėginiai, 181 paukščių ir paukštienos, 202 kiaušinių, 1173 pieno, 42 žuvų, 34 medaus mėginiai. 2010 m. ištirti 957 galvijų, 591 kiaulių, 17 arklių, 14 avių ir ožkų, 13 triušių, 89 išaugintų laukinių gyvūnų ir 99 laukinių gyvūnų mėginiai, 198 paukščių ir paukštienos, 203 kiaušinių, 1173 pieno, 49 žuvų, 38 medaus mėginiai. 2011 m. ištirti 955 galvijų, 609 kiaulių, 18 arklių, 18 avių ir ožkų, 13 triušių, 99 išaugintų laukinių gyvūnų ir 101 laukinių gyvūnų mėginiai, 300 paukščių ir paukštienos, 200 kiaušinių, 1157 pieno, 41 žuvų, 39 medaus mėginiai. 2012 m. ištirti 823 galvijų, 577 kiaulių, 17 arklių, 16 avių ir ožkų, 17 triušių, 63 išaugintų laukinių gyvūnų ir 34 laukinių gyvūnų mėginiai, 307 paukščių ir paukštienos, 194 kiaušinių, 930 pieno, 36 žuvų, 70 medaus mėginiai (4–8 pav.).

3432 3441

3560

3084

2800 2900 3000 3100 3200 3300 3400 3500 3600

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

2 pav. Mėginių skaičius, tirtas dėl medžiagų liekanų 2009–2012 m. Lietuvoje

1800 1780

1813

1547

1632 1661

1747

1537

1350 1400 1450 1500 1550 1600 1650 1700 1750 1800 1850

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Gyvūnų mėginiai Gyvūninių produktų mėginiai

3 pav. Gyvūnų ir gyvūninių mėginių skaičius, tirtas dėl medžiagų liekanų 2009–2012 m.

Lietuvoje

1049

957 955

823

648 591 609 577

0 200 400 600 800 1000 1200

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Galvijai Kiaulės

4 pav. Galvijų ir kiaulių mėginių skaičius, tirtas dėl medžiagų liekanų 2009–2012 m.

Lietuvoje

20

14

18

16 20

13 13

17

0 5 10 15 20 25

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Avys ir ožkos Triušiai

5 pav. Avių ir ožkų bei triušių mėginių skaičius, tirtas dėl medžiagų liekanų 2009–

2012 m. Lietuvoje

15

89

99

63

23

99 101

34

0 20 40 60 80 100 120

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Užauginti laukiniai gyvūnai Laukiniai gyvūnai

6 pav. Užaugintų ūkiuose laukinių gyvūnų ir laukinių gyvūnų skaičius, tirtas dėl medžiagų liekanų 2009–2012 m. Lietuvoje

181 198

310 307

202 203 200 194

1173 1173 1157

930

0 200 400 600 800 1000 1200 1400

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Paukštiena Kiaušiniai Pienas

7 pav. Paukštienos, kiaušinių ir pieno mėginių skaičius, tirtas dėl medžiagų liekanų 2009–2012 m. Lietuvoje

42

49

41

34 38 39 36

70

0 10 20 30 40 50 60 70 80

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Žuvys Medus

8 pav. Žuvų ir medaus mėginių skaičius, tirtas dėl medžiagų liekanų 2009–2012 m.

Lietuvoje

4.2. Medžiagų liekanų paplitimo gyvūnų ir gyvūninių maisto produktų mėginiuose analizė

0,39 0,55

0,28 0,39

0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2

2009 m.

(N = 1800: n = 7)

2010 m.

(N = 1780; n = 5)

2011 m.

(N = 1813; n = 10)

2012 m.

(N = 1547; n = 6)

Procentai

9 pav. Gyvūnų mėginių skaičius (proc.), kurie neatitiko teisės aktų reikalavimus dėl medžiagų liekanų 2009–2012 m. Lietuvoje

0,17 0,13 0,3

0,43

0 0,1 0,2 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1

2009 m.

(N = 1632: n = 7)

2010 m.

(N = 1661; n = 5)

2011 m.

(N = 1747; n = 3)

2012 m.

(N = 1537; n = 2)

Procentai

10 pav. Gyvūninių maisto produktų mėginių skaičius (proc.), kurie neatitiko teisės aktų reikalavimus dėl medžiagų liekanų 2009–2012 m. Lietuvoje

2009 m. 0,39 proc., 2010 m. 0,28 proc., 2011 m. 0,55 proc. ir 2012 m. 0,39 proc. gyvūnų mėginių neatitiko teisės aktų reikalavimus dėl medžiagų liekanų (9 pav.). 2009 m. 0,43 proc., 2010

m. 0,3 proc., 2011 m. 0,17 proc. ir 2012 m. 0,13 proc. gyvūninių maisto produktų mėginių neatitiko teisės aktų reikalavimus dėl medžiagų liekanų (10 pav.).

3 lentelė. Galvijų mėginiai, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimus dėl medžiagų liekanų 2009–2012 m. Lietuvoje

Metai Mėginio pavadinimas

Tiriamos medžiagos liekanų pavadinimas

Didžiausias leistinas kiekis

(DLK)

Nustatytas kiekis

2009 m. Raumenys Dihidrostreptomicinas 500 μg/kg 939 μg/kg

Raumenys Ciproenrofloksacinas ir enrofloksacinas

100 μg/kg 334 μg/kg ir 400 μg/kg

Inkstai Kadmis 1,0 mg/kg 1,8 mg/kg

2010 m. Inkstai Kadmis 1,0 mg/kg 1,31 mg/kg

2011 m. Raumenys Oksitetraciklino ir e- oksitetraciklino suma

100 µg/kg 115 µg/kg

Raumenys Dihidrostreptomicinas 500 µg/kg 1095 µg/kg

Raumenys Diklofenakas 9,4 µg/kg 5 µg/kg

Kraujas 17-beta estradiolis Nenustatytas 0,165 µg/l

Inkstai Kadmis 1,0 mg/kg 2,62±0,37 mg/kg

2012 m. Raumenys Oksitetraciklino ir e-oksitetraciklino suma

100 µg/kg 139 µg/kg

Raumenys Dihidrostreptomicinas 500 µg/kg 2985 µg/kg

Šlapimas 2-tiouracilas Nenustatytas 6,9 µg/l

2009 metais viename galvijų raumenų mėginyje nustatyta 939 μg/kg dihidrostreptomicino liekanų (dihidrostreptomicino liekanų DLK galvijų raumenyse – 500 μg/kg). Viename galvijų raumenų mėginyje nustatyta 334 μg/kg ciproenrofloksacino ir 400 μg/kg enrofloksacino liekanų (enrofloksacino ir ciproenrofloksacino sumos DLK galvijų raumenyse – 100 μg/kg). Viename galvijų inkstų mėginyje nustatyta 1,8 mg/kg kadmio (kadmio liekanų DLK galvijų inkstuose – 1,0 mg/kg). 2010 m. viename galvijų inkstų mėginyje nustatyta 1,31 mg/kg kadmio (kadmio liekanų DLK galvijų inkstuose – 1,0 mg/kg). 2011 m. viename galvijų raumenų mėginyje nustatyta 115 µg/kg oksitetraciklino ir e-oksitetraciklino sumos liekanų (oksitetraciklino ir e-oksitetraciklino sumos liekanų DLK galvijų raumenyse – 100 µg/kg), viename galvijų raumenų mėginyje nustatyta

1095 µg/kg dihidrostreptomicino liekanų (dihidrostreptomicino liekanų DLK galvijų raumenyse – 500 µg/kg) ir viename galvijų raumenų mėginyje nustatyta 9,4 µg/kg diklofenako liekanų (diklofenako DLK galvijų raumenyse – 5 µg/kg. Viename galvijų kraujo mėginyje nustatytas 0,165 µg/l 17-beta estradiolio liekanų (17-beta estradiolio liekanų DLK galvijų kraujyje – nenustatytas).

Viename galvijų inkstų mėginyje nustatyta 2,62±0,37 mg/kg kadmio (kadmio liekanų DLK galvijų inkstuose – 1,0 mg/kg). 2012 m. viename galvijų raumenų mėginyje nustatyta 139 µg/kg oksitetraciklino ir e-oksitetraciklino sumos liekanų (oksitetraciklino ir e-oksitetraciklino sumos liekanų DLK galvijų raumenyse – 100 µg/kg) ir viename galvijų raumenų mėginyje nustatyta 2985 µg/kg dihidrostreptomicino liekanų (dihidrostreptomicino liekanų DLK galvijų raumenyse - 500 µg/kg). Viename galvijų šlapimo mėginyje nustatyta 6,9 μg/l 2-tiouracilo liekanų (2-tiouracilo liekanų DLK galvijų šlapime nenustatytas) (3 lentelė).

4 lentelė. Kiaulių mėginiai, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimus dėl medžiagų liekanų 2009–2012 m. Lietuvoje

Metai Mėginio pavadinimas

Tiriamos medžiagos liekanų pavadinimas

Didžiausias leistinas kiekis

(DLK)

Nustatytas kiekis

2009 m. Raumenys Chloramfenikolis Nenustatyta 1,7 μg/kg

Raumenys Enrofloksacino ir ciprofloksacino suma

100 μg/kg 977 μg/kg ir 73 μg/kg Raumenys Spektinomicinas ir linkomicinas 300 µg/kg ir 100

µg/kg 79800 μg/kg ir 41350 μg/kg 2010 m. Raumenys Streptomicinas

Eritromicinas Amoksicilinas

500 μg/kg 200 μg/kg 50 μg/kg

939000 μg/kg 6575 μg/kg 4510 μg/kg

2011 m. Raumenys Benzilpenicilinas 50 μg/kg 465 µg/kg

Raumenys Oksitetraciklino ir e-oksitetraciklino suma

100 μg/kg 350 µg/kg

Šlapimas 2-tiouracilas Nenustatytas 11,8 µg/l

2012 m. Raumenys Chloramfenikolis Nenustatytas 0,3 µg/kg

Šlapimas 2-tiouracilas Nenustatytas 5,6 µg/l

Šlapimas 2-tiouracilas Nenustatytas 6,5 µg/l

2009 m. viename kiaulių raumenų mėginyje nustatyta 1,7 μg/kg chloramfenikolio liekanų (chloramfenikolio liekanų kiaulių raumenyse neturi būti). Viename kiaulių raumenų mėginyje nustatyta 977 μg/kg enrofloksacino ir 73 μg/kg ciproenrofloksacino liekanų (enrofloksacino ir ciprofloksacino sumos liekanų DLK kiaulių raumenyse – 100 μg/kg). Viename kiaulių raumenų mėginyje rasta 79800 μg/kg spektinomicino ir 41350 μg/kg linkomicino liekanų (spektinomicino ir linkomicino liekanų DLK kiaulių raumenyse – atitinkamai 300 µg/kg ir 100 µg/kg). 2010 m.

viename kiaulių raumenų mėginyje nustatyta 939000 μg/kg streptomicino, 6575 μg/kg eritromicino ir 4510 μg/kg amoksicilino (streptomicino, eritromicino ir amoksicilino DLK kiaulių raumenyse – atitinkamai 500 µg/kg, 200 µg/kg ir 50 µg/kg). 2011 m. viename kiaulių raumenų mėginyje nustatyta 465 μg/kg benzilpenicilino liekanų (benzilpenicilino liekanų DLK galvijų raumenyse – 50 μg/kg) ir viename galvijų raumenų mėginyje rasta 350 μg/kg oksitetraciklino bei e-oksitetraciklino sumos liekanų (oksitetraciklino bei e-oksitetraciklino sumos liekanų DLK kiualių raumenyse – 100 μg/kg). Viename kiaulių šlapimo mėginyje nustatyta 11,8 μg/l 2-tiouracilo liekanų (2-tiouracilo liekanų DLK kiaulių šlapime yra nenustatytas). 2012 m. viename kiaulių raumenų mėginyje nustatyta 0,3 μg/kg chloramfenikolio liekanų. 2 kiaulių šlapimo mėginiuose nustatyta atitinkamai 5,6 µg/l ir 6,5 µg/l 2-tiouracilo liekanų (4 lentelė).

5 lentelė. Arklių mėginiai, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimus dėl medžiagų liekanų 2009–2012 m. Lietuvoje

Metai Mėginio pavadinimas

Tiriamos medžiagos liekanų pavadinimas

Didžiausias leistinas kiekis

(DLK)

Nustatytas kiekis

2009 m. Raumenys Salicilo rūgštis Nenustatyta 36 μg/kg

2010 m. Raumenys Salicilo rūgštis Nenustatyta 93 μg/kg

Inkstai Kadmis 1,0 mg/kg 23,3 mg/kg

2011 m. Inkstai Kadmis 1,0 mg/kg 14,75 mg/kg

2009 m. viename arklių raumenų mėginyje nustatyta 36 μg/kg salicilio rūgšties liekanų (salicilio rūgšties liekanų DLK arklių raumenyse yra nenustatytas). 2010 m. viename arklių raumenų mėginyje nustatyta 93 μg/kg salicilo rūgšties liekanų. Ištyrus 1 Viename arklių inkstų mėginyje nustatyta 23,3 mg/kg kadmio. 2011 m. viename arklių inkstų mėginyje nustatyta 14,75 mg/kg kadmio liekanų (5 lentelė).

2010 metais viename avių raumenų mėginyje nustatyta 89,6 μg/kg 4-metilaminoantipirino liekanų (4-metilaminoantipirino liekanų DLK avių raumenyse – 100 μg/kg).

6 lentelė. Pieno mėginiai, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimus dėl medžiagų liekanų 2009–2012 m. Lietuvoje

Metai Tiriamos medžiagos liekanų pavadinimas

Didžiausias leistinas kiekis (DLK)

Nustatytas kiekis

2009 m. Antimikrobinės medžiagos - -

Antimikrobinės medžiagos - -

Kloksacilinas 30 μg/kg 39,7 μg /kg

Penicilinas G 4 mg/kg 16,4 μg/kg

2011 m. Benzilpenicilinas 4 μg/kg 7,78 μg/kg

2012 m. Oksitetraciklino ir e- oksitetraciklino suma

100 μg/kg 136 μg/kg

Ampicilinas 4 μg/kg 12,05 µg/kg

2009 metais 4 pieno mėginiai neatitiko teisės aktų reikalavimų dėl antimikrobinės medžiagų.

2 pieno mėginiuose antibakterinės medžiagos nebuvo identifikuotos. Viename pieno mėginyje nustatyta 39,7 μg /kg kloksacilino liekanų (kloksacilino liekanų DLK piene – 30 μg/kg) ir viename pieno mėginyje buvo rasta 16,4 μg/kg penicilino G liekanų (penicilino G DLK piene – 4 mg/kg).

2011 metais viename pieno mėginyje nustatyta 7,78 μg/kg benzilpenicilino liekanų (benzilpenicilino liekanų DLK piene – 4 μg/kg). 2012 metais viename pieno mėginyje nustatyta 136 μg/kg oksitetraciklino ir e-oksitetraciklino sumos liekanų ir viename pieno mėginyje rasta 12,05 µg/kg ampicilino liekanų (ampicilino liekanų DLK piene – 4 μg/kg) (6 lentelė).

7 lentelė. Kiaušinių mėginiai, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimus dėl medžiagų liekanų 2009–2012 m. Lietuvoje

Metai Tiriamos medžiagos liekanų pavadinimas

Didžiausias leistinas kiekis (DLK)

Nustatytas kiekis

2009 m. Lazalocidas 150 μg /kg 210,6 μg/kg

2010 m. Enrofloksacinas Neleidžiama 231,53 μg/kg

Enrofloksacinas Neleidžiama 130,95 μg/kg

Enrofloksacinas Neleidžiama 93,42 μg/kg

2009 m. viename kiaušinių mėginyje nustatyta 210,6 μg/kg lazalocido liekanų (lazalocido liekanų DLK kiaušiniuose – 150 μg /kg). 2010 m. 3 kiaušinių mėginiuose nustatyta atitinkamai

231,53 μg/kg, 130,95 μg/kg ir 93,42 μg/kg enrofloksacino liekanų (enrofloksacino liekanos kiaušiniuose neleidžiamos) (7 lentelė).

8 lentelė. Žuvų mėginiai, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimus dėl medžiagų liekanų 2009–2012 m. Lietuvoje

Metai Mėginio pavadinimas

Tiriamos medžiagos liekanų pavadinimas

Didžiausias leistinas kiekis

(DLK)

Nustatytas kiekis

2009 m. Menkių kepenys Dioksinas 25 pg/g 80,3 pg/g

Raumenys Dioksinų, furanų ir dioksinų tipo PCB suma

8 pg/g 16,4 pg/g

2010 m. Menkių kepenys Dioksinai, furanai ir dioksinų tipo PCB

25 pg/g 36,24 pg/kg

Strimelė Dioksinai, furanai ir dioksinų tipo PCB

4,0 pg/kg 4,62 pg/kg

2009 m. 2 žuvų mėginiuose dioksinai viršijo DLK. Vienu atveju menkių kepenyse nustatyta 80,3 pg/g dioksino (DLK – 25 pg/g). Kitu atveju strimelėje buvo nustatyta 16,4 pg/g dioksinų, furanų ir dioksinų tipo PCB suma (dioksinų, furanų ir dioksinų tipo PCB suma DLK buvo raumenyse – 8 pg/g). 2010 m. 2 žuvų mėginiuose dioksinai, furanai ir dioksinų tipo PCB viršijo DLK. Vienu atveju menkių kepenyse nustatyta 36,24 pg/g dioksinų, furanų ir dioksinų tipo PCB suma (DLK žuvų kepenyse – 25 pg/g). Kitu atveju strimelėje nustatyta 4,62 pg/g dioksinų ir furanų suma (DLK žuvų raumenyse – 4 pg/g) (8 lentelė).

2011 m. 2 medaus mėginiuose buvo aptikta bitėms neleidžiamų naudoti antimikrobinių medžiagų liekanų. Viename medaus mėginyje nustatyta 11,94 μg/kg sulfatiazolo, kitame 230 μg/kg tetraciklino.

5. REZULTATŲ APTARIMAS

2011 m. Lietuvoje buvo ištirta daugiausiai gyvūnų ir gyvūninių produktų mėginių dėl medžiagų liekanų. Ištirta 1813 gyvūnų ir 1747 gyvūninių maisto produktų mėginiai. Iš viso ištirta 3560 mėginių. 2009 m. ištirta 96,4 proc., 2010 m. 96,7 proc. ir 86,6 proc. mėginių lyginant su 2011 m. tirtų mėginių skaičiumi. Mažiausiai mėginių ištirta 2012 m. Ištirta 1547 gyvūnų ir 1537 gyvūninių maisto produktų mėginiai. Iš viso ištirta 3084 mėginių.

Europos Sąjungos teisės aktai nustato mėginių dažnumo tyrimo reikalavimus dėl medžiagų liekanų (EC, 1996a, 1997). 2009–2012 m. Lietuva vykdė galvijų, kiaulių, avių ir ožkų, arklių, triušių, pieno, tvenkinių žuvų ir medaus mėginių tyrimo dažnumo reikalavimus. 2009 m. Lietuvoje ištirta 1049 galvijų (0,5 proc.), 648 kiaulių (0,09 proc.), 25 arklių (1,3 proc.), 20 avių ir ožkų (0,33 proc.), 20 triušių (19,4 mėginiai 300 tonų), 1173 pieno (10,3 mėginių 15000 tonų), 42 žuvų (1,4 mėginio 100 tonų), 34 medaus (1,0 mėginys 300 tonų) mėginiai (EFSA, 2011). 2010 m. ištirti 957 galvijų (0,52 proc.), 591 kiaulių (0,11 proc.), 17 arklių, 14 avių ir ožkų, 13 triušių, 1173 pieno, 49 žuvų (1,4 mėginio 100 tonų), 38 medaus (1,0 mėginys 300 tonų) mėginiai (EFSA, 2012). 2011 m.

ištirti 955 galvijų (0,53 proc.), 609 kiaulių (0,08 proc.), 18 arklių (0,8 proc.), 18 avių ir ožkų (0,36 proc.), 13 triušienos (7 mėginiai 300 tonų), 1157 pieno (14 mėginių 15000 tonų), 41 (1,3 mėginio 100 tonų) žuvų, 39 (1,1 mėginys 300 tonų) medaus mėginiai (EFSA, 2013). 2012 m. ištirti 823 galvijų, 577 kiaulių, 17 arklių, 16 avių ir ožkų, 17 triušių, 930 pieno, 36 žuvų, 70 medaus mėginiai.

2009–2012 m. auginamų ūkiuose laukinių gyvūnų mėginių tyrimų dažnumas buvo mažesnis negu reikalaujama teisės aktais. Minimalus auginamų ūkyje laukinių gyvūnų tiriamas mėginių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 100 mėginių. 2009 m. ištirta 15 proc., 2010 m. 89 proc., 2011 m. 99 proc.

ir 2012 m. 63 proc. auginamų ūkiuose laukinių gyvūnų mėginių. 2011 m. laukinių gyvūnų mėginių tyrimo dažnumas atitiko teisės aktų reikalavimus. Ištirtas 101 mėginys. 2009–2010 m. ir 2012 m.

buvo ištirta atitinkamai mažiau mėginių (2009 m. 23 proc., 2010 m. 99 proc. ir 2012 m. 34 proc.

laukinių gyvūnų mėginių). 2011 m. kai kuriose ES valstybėse narėse kaip Kipre, Maltoje ir Švedijoje netirta laukinių gyvūnų mėginių (EFSA, 2013). 2009 m., 2010 m. ir 2012 m. tiriamų paukštienos mėginių skaičius buvo mažesnis negu to reikalauja teisės aktai. Atitinkamai ištirta 90,5 proc. ir 99,0 proc. ir 97,0 proc. planuotų paukštienos mėginių. 2011 m. ištirta Graikijoje 0,5, Rumunijoje 0,9 ir Slovakijoje 0,6 mėginio 200 paukštienos tonų (EFSA, 2013). 2012 m. Lietuvoje ištirta 97 proc. kiaušinių mėginių.

2011 m. buvo daugiausiai gyvūnų mėginių, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimus dėl medžiagų liekanų DLK (0,55 proc.). 2009 m. buvo 0,39 proc., 2010 m. 0,28 proc. ir 2012 m.

0,39 proc. gyvūnų mėginių neatitiko teisės aktų reikalavimus dėl medžiagų liekanų DLK. 2009 m.

0,43 proc., 2010 m. 0,3 proc., 2011 m. 0,17 proc. ir 2012 m. 0,13 proc. gyvūninių maisto produktų