LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Inga Siaurusevičiūtė
Pieninių veislių bulių reproduktorių
veislinės vertės indeksų ir spermos kokybės palyginamasis
tyrimas
The comparative study of the breed value indexes and semen
quality of bulls of dairy breeds
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. habil. dr. Henrikas Žilinskas
DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pieninių veislių bulių reproduktorių veislinės vertės indeksų ir spermos kokybės palyginamasis tyrimas“
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
2017-12-28 Inga Siaurusevičiūtė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2017-12-28 Inga Siaurusevičiūtė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
2017-12-28 Prof. habil. dr. Henrikas Žilinskas
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
2017-12-28 Dr. Arūnas Rutkauskas
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) 2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 7 SANTRUMPOS ... 8 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1. Bulių lytinė sistema, spermatogenezė, reprodukcinės funkcijos neurohumoralinė reguliacija ... 10
1.1.1. Bulių lytiniai organai ... 10
1.1.2. Priedinės lytinės liaukos ... 12
1.1.3. Spermatogenezė ... 12
1.1.4. Reprodukcinės funkcijos neurohumoralinė reguliacija ... 14
1.2.Įvairių veiksnių įtaka bulių spermos kokybei ... 14
1.2.1. Mitybos įtaka bulių spermos kokybei ... 14
1.2.2. Aplinkos įtaka bulių spermos kokybei ... 14
1.2.3. Genetinių faktorių įtaka spermos kokybei ... 15
1.3. Genetinis bulių vertinimas BLUP metodu ... 15
1.4. Genetinis bulių vertinimas Tarptautinėje bulių vertinimo tarnyboje („INTERBULL“) ... 16
1.4.1.Tarptautinė genetinio vertinimo tarnyba (INTERBULL) ... 16
1.4.2. Veislinės vertės indeksai ... 18
2. DARBO ATLIKIMO METODIKA ... 21
2.1. Bandymų atlikimo schema ... 21
2.2. Spermos kokybės tyrimai ... 22
2.2.1. Spermos atšildymas ... 22
2.2.2. Subjektyvus spermatozoidų judrumo nustatymas ... 22
2.2.3. Spermatozoidų koncentracijos nustatymas ... 23
2.2.4. Spermatozoidų galvučių morfologinis tyrimas ... 23
2.3. Genetinių veislinės vertės indeksų analizė ... 24 2.4. Statistinė duomenų analizė ... 24 3. TYRIMO REZULTATAI ... 25 3.1. Pieninių veislių bulių vaisingumo koeficiento (NRh) dinamika skirtingose bulių grupėse ... 25 3.2. Bendrojo veislinės vertės indekso (RZG) dinamika tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių 25 3.3. Produktyvumo indekso (RZM) dinamika tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių ... 26 3.4. Ūkinio naudojimo trukmės indekso (RZN) dinamika tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių ... 27 3.5. Dukterų vaisos indekso (RZR) dinamika tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių ... 27 3.6. Dukterų veršiavimosi lengvumo indekso (RZKm) dinamika tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių ... 28 3.7. Gebėjimo apsivaisinti indekso (KON) dinamika tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių ... 29 3.8. Tiesioginio vaisos indekso (RZKd) dinamika tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių ... 29 3.9. Laikotarpio tarp veršiavimosi indekso (RZ) dinamika tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių ... 30 3.10. Somatinių ląstelių indekso (RZS) dinamika tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių ... 31 3.11. Spermatozoidų koncentracijos (106/ml) tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių ... 31
3.12. Spermatozoidų judrumo (proc.) pieninių veislių bulių spermoje vertinimas subjektyviu metodu tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių ... 32 3.13. Spermatozoidų galvučių patologijų kiekio (proc.) palyginimas pieninių veislių bulių
spermoje tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių ... 33 3.14. Spermatozoidų uodegėlių patologijų kiekio (proc.) palyginimas pieninių veislių bulių
spermoje tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių ... 33 3.15. Visų spermatozoidų patologijų kiekio palyginimas (proc.) pieninių veislių bulių spermoje tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių ... 34 3.16. Spermatozoidų koncentracijos (106/ml) įtaka spermatozoidų judrumui (proc.) pieninių veislių bulių spermoje tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių ... 35 3.17. Spermatozoidų judrumo (proc.) ir produktyvumo indekso (RZM) bei ūkinio naudojimo trukmės indekso (RZN) ryšys tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių ... 36
3.18. Veislinės vertės indeksų ir spermatozoidų patologijų ryšys tarp skirtingo vaisingumo bulių
grupių ... 36
3.19.Veislinės vertės indeksų tarpusavio ryšys tarp tirtų skirtingo vaisingumo pieninių veislių bulių grupių ... 37
3.18. Bulių vaisingumo koeficiento (NRh) bei laikotarpio tarp veršiavimosi indekso (RZ) ryšys tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių ... 39
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 40
IŠVADOS ... 43
PASIŪLYMAI ... 44
PADĖKA ... 45
SANTRAUKA
„Pieninių veislių bulių reproduktorių
veislinės vertės indeksų ir spermos kokybės palyginamasis tyrimas“
Inga Siaurusevičiūtė Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas buvo įvertinti ir palyginti plačiai sėklinimui naudojamų pieninių veislių bulių reproduktorių veislinės vertės indeksus bei ištirti jų spermos kokybę, todėl buvo atlikta bulių veislinės vertės indeksų analizė bei morfologiniai spermos kokybės tyrimai.
Tyrimui buvo pasirinkta 30 pieninių veislių bulių reproduktorių. Pirmiausiai atlikta bulių veislinės vertės indeksų analizė. Pagal vieną iš jų, vaisingumo koeficientą (NRh), buliai buvo suskirstyti į tris vaisingumo grupes – turintys mažiausią, vidutinį ir didžiausią vaisingumo koeficientą. Taip pat buvo tirtas bulių spermos judrumas (proc.) subjektyviu metodu, įvertinta koncentracija (106/ml) bei
spermatozoidų patologijų kiekis (proc.), o gauti rezultatai lyginti su veislinės vertės indeksais.
Lyginant skirtingus vaisingumo koeficientus turinčius bulius su kitais genetinės veislinės vertės indeksais ir tirtos bulių spermos kokybės rodikliais pasitvirtino bulių genetinės vertės svarba.
Įvertinus tirtų bulių spermos koncentraciją (106/ml) buvo nustatyta, kad visų tirtų bulių
spermatozoidų koncentracijos vidurkis yra 64,63 ± 26,32 × 106 mililitre, o palyginus visų trijų bulių
grupių spermatozoidų koncentracijos (106/ml) įtaką spermatozoidų judrumui (proc.) buvo nustatytas
statistiškai patikimas silpnas koreliacinis ryšys (r = 0,474, p < 0,05), vadinasi mūsų tyrime didėjant spermatozoidų koncentracijai didėjo ir spermatozoidų judrumas.
Nustatyta, kad didėjant laikotarpio tarp veršiavimosi indeksui (RZ), pirmoje bulių vaisingumo grupėje mažėjo spermatozoidų uodegėlių patologijų skaičius, o didžiausias dukterų vaisos indeksas (RZR) buvo nustatytas antroje bulių vaisingumo grupėje (108,1 ± 7,91).
Aptiktas stiprus koreliacinis ryšys tarp produktyvumo indekso (RZM) ir bendrojo veislinės vertės indekso (RZG) (r = 0,819, p<0,05), todėl mūsų tyrime buvo nustatyta, jog didėjant tirtų bulių produktyvumui, didėjo ir jų bendroji veislinė vertė.
SUMMARY
„The comparative study of the breed value indexes and semen quality of bulls of dairy breeds“
Inga Siaurusevičiūtė Master‘s Thesis
The aim of the work was to evaluate the indexes of breeding values of bulls of dairy breeds and to investigate the quality of their semen. An analysis of breeding value indexes and morphological studies of semen quality were performed.
30 dairy breed bulls were selected for the study. Firstly, an analysis of bulls' breeding values was performed. According to one of them, the fertility factor (NRh), the bulls were divided into three fertility groups - with the lowest, average and maximum fertility rates. The motility of bull sperm (%) was also studied by using subjective method. Also, estimated concentration (106/ml) and spermatozoa pathologies were evaluated and the results were compared with the breeding value indexes.
After comparing different groups of the bulls with genetic value indexes and the quality of bull semen, the significance of the genetic value of the bulls was confirmed.
After evaluating the concentration of sperm (106/ml) of investigated bulls, the mean concentration of all bulls was 64.63 ± 26.32 × 106 ml. The spermatozoa mobility (%) and all spermatic concentrations
of three bull groups (106/ml) had a statistically significant weak correlation (r = 0.474, p <0.05), which means that when the sperm concentration increased, the sperm motility increased too.
It was determined that the increase in the time between the calving index (RZ) in the 1st group of bulls resulted in reduced number of spermatozoa pathologies and the highest relative reproduction index (RZR) was found in the 2nd group of bulls - 108.1 ± 7.91.
A strong correlation between the productivity index (RZM) and the general breeding value index (RZG) (r = 0.819, p <0.05) was found, and therefore our study proved, that the increase in the productivity of the bulls also increased their overall breeding value.
SANTRUMPOS
BLUP - Geriausias nepriklausomas gyvulių vertinimo metodas; INTERBULL – Tarptautinė bulių vertinimo tarnyba;
KON - gebėjimo apsivaisinti indeksas;
MACE – „Daugybinis skirtingų šalių vertinimas“ NRh – vaisingumo koeficientas;
RZ – laikotarpio tarp veršiavimosi indeksas; RZG – bendrasis veislinės vertės indeksas; RZKd – tiesioginis vaisos indeksas;
RZKm – dukterų veršiavimosi lengvumo indeksas; RZM – produktyvumo indeksas;
RZN – ūkinio naudojimo trukmės indeksas; RZR – dukterų vaisos indeksas;
ĮVADAS
Vaisingumas yra vienas svarbiausių faktorių galvijininkystės industrijoje. Per pastarąjį dešimtmetį daug tyrimų parodė nuo įvairių faktorių kintantį aukšto produktyvumo gyvulių vaisingumą. Bulių vaisingumas yra vienas iš kertinių faktorių galvijų industrijoje ir turi būti išnaudojamas visas jo galimas potencialas (1).
Gyvulių reprodukcijoje labai svarbią vietą užima veislinės medžiagos kokybė. Kokybiška ir didelę apvaisinamąją galią turinti sperma gaunama tik iš sveikų bulių. Karvėms ir telyčioms sėklinti Lietuvoje naudojama šiaudeliuose įšaldyta, t.y. kriokonservuota, veislinių bulių reproduktorių sperma (2).
Sėklinimui naudojama sperma turi būti ne tik aukštos genetinės vertės, bet ir geros kokybės bei apvaisinimo galios ir nebūti užkrėsta patogeniniais mikroorganizmais. Daug įvairių veiksnių, veikiančių nuolat ar ne, turi įtakos gyvulių reproduktorių sveikatai, spermatogenezei, o tuo pačiu ir spermos kokybiniams ir kiekybiniams rodikliams, todėl spermos kokybė nėra pastovi. Šviesus paros laikas, genetiniai faktoriai, intensyvus buliaus naudojimas įtakoja spermatogenezę. Per aukšta aplinkos temperatūra, vyresnis amžius, šėrimas nekokybiškais ar nepilnaverčiais pašarais ir kt. neigiamai įtakoja spermos kokybę, o tuo pačiu ir apvaisinimo rezultatus (2).
Veisėjai, veislininkystės įmonės bei ūkininkai privalo kruopščiai atsirinkti bulius, kurie bus naudojami veisimui, o tam į pagalbą yra pasitelkiami visame pasaulyje naudojami veislinės vertės indeksai, pagal kuriuos galima įvertinti bulių genetinius duomenis ir apvaisinimo sėkmę. Nėra atlikta daug tyrimų analizuojant, kaip veislinės vertės indeksai koreliuoja tarpusavyje, bei ar yra ryšys tarp jų ir kokybinių spermos parametrų, todėl įvertinus šias prielaidas buvo suformuluotas šio tyrimo tikslas bei uždaviniai.
Darbo tikslas: įvertinti sėklinimui naudojamų pieninių veislių bulių veislinės vertės indeksus ir
ištirti jų spermos kokybę;
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti sėklinimo įmonėje (X) sukauptos įvairių bulių veislinės vertės indeksus; 2. Ištirti vertinimui pasirinktų veislinių bulių spermos kokybę.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Bulių lytinė sistema, spermatogenezė, reprodukcinės funkcijos
neurohumoralinė reguliacija
1.1.1. Bulių lytiniai organai
Patinų reprodukcijos organai turi tris pagrindines funkcijas: spermatozoidų gamyba sėklidėse, jų brendimas, saugojimas ir transportavimas per latakų sistemą bei spermos perdavimas į moterišką genitalinį traktą varpos pagalba (3).
Buliaus reprodukcinis takas susideda iš sėklidžių, antrinių lytinių organų ir trijų papildomų lytinių liaukų. Šie organai kartu dirba spermatozoidų susidarymui, brandai ir transportavimui, kol jie galiausiai atsiduria moteriškuose lytiniuose takuose. Antriniai lytiniai organai yra sėklidės prielipas, sėklinis latakas ir varpa. Priedinės lytinės liaukos yra pūslinės liaukos, prostata ir bulbouretralinės liaukos (Kuperio liaukos) (4).
1 pav. Buliaus reprodukcinis takas (5)
Sėklidės atlieka dvi pagrindines gyvybiškai svarbias funkcijas – gamina spermatozoidus ir specifinį vyrišką hormoną testosteroną. Sėklidės yra kūno išorėje – kapšelyje (5). Suaugusio buliaus sėklidė yra ovalo formos organas su ilga vertikalia ašimi (10-12 cm) ir su trumpa kaudokranialine ašimi (6-8 cm) (1). Sėklidę sudaro jos stroma ir parenchima. Balzganasis dangalas, kraujagyslinis dangalas, tarpusienis, sėklidės pertvarėlės ir intersticinis audinys sudaro sėklidės stromą. Vingiuotieji
sėkliniai vamzdeliai, tiesieji sėkliniai vamzdeliai, sėklidės tinklas, ištekamieji latakėliai bei spermatogeninis epitelis sudaro sėklidės parenchimą (6).
2 pav. Vidinė sėklidės struktūra (7)
Kiekviena sėklidė susidaro iš vingiuotųjų sėklinių kanalėlių, apsuptų storos pluoštinės kapsulės, vadinamos balzganuoju dangalu. Daug pluoštinių pertvarų, dar vadinamų sijomis, pereinančių į balzganąjį dangalą, dalina sėklidę į skiltis ir sudaro atramos sistemą vingiuotiesiems kanalėliams bei intersticiniam audiniui, kuris išskiria testoteroną (7).
3 pav. Vingiuotojo kanalėlio ląstelės. Sertoli ląstelės apsupa ir palaiko besivystančius
Sėklidžių išorėje yra gumbuota struktūra, kuri vadinama sėklidžių prielipu (8). Pilnai susiformavę spermatozoidai, paleisti iš sėklinių kanalėlių, pereina per sėklidės tinklą ir patenka į sėklidės prielipą (7). Jame spermatozoidai kaupiasi ir bręsta (8). Sėklidžių prielipą sudaro trys anatominės dalys - prielipo galvutė, kurioje eferentiniai kanalėliai susijungia su prielipo kanalu, bei siauras sėklidės prielipo kūnas, pereinantis į prielipo uodegėlę (9). Taip pat sėklidės prielipą sudaro ilgas ir susisukęs prielipo latakas (5), kuris yra labai ilgas, buliaus net 36 m., (9) bei jungia sėklidės eferentinius kanalėlius su sėkliniu lataku (5).
Sėklinis latakas – tai raumeninis kanalėlis, patiriantis peristaltinius susitraukinėjimus ejakuliacijos metu ir nustumiantis spermatozoidus iš sėklidžių prielipo į šlaplę (5). Sėklinis latakas išplatėja, o šis išplatėjimas yra dar kitaip žinomas kaip ampulė, kuri gali tarnauti kaip laikinas spermatozoidų saugojimo depas (10).
Šlapimo pūslės atsivėrime prasideda šlaplė, kuri tęsiasi drauge su varpa, kuri yra ir šlapimo, ir spermatozoidų praėjimas. Pas lytiškai subrendusius bulius užpakalinė šlaplės dalis yra S-formos, dar kitaip vadinama sigmoidiniu išlinkimu (10).
Vyriškasis kopuliacijos organas, varpa, anatomiškai suskirstytas į tris pagrindines dalis: galvutę, kūną ir dvi šaknis, prisitvirtinančias prie dubens arkos. Skirtingų gyvūnų varpos galvutė labai skiriasi – buliaus varpos galvutė yra šalmo formos, o išorinė šlaplės anga atsiveria į susuktą griovelį (5).
1.1.2. Priedinės lytinės liaukos
1. Pūslinės liaukos yra porinės ir laisvai slankiojančios. Netaisyklingos bei skiltėtos formos. Vidutinis ilgiausios ašies ilgis 24 mėnesių buliui yra apie 12 cm ilgio ir 1,7 cm pločio. Jų dydis didėja su amžiumi labiau negu kitų priedinių liaukų (1).
2. Prostata turi dvi dalis – kūną ir išsėtinę dalį. Prostatos kūnas sudarytas iš dviejų skilčių, apčiuopiamų palpuojant transrektaliai. Dorsaliai šlapimo pūslės kakleliui jo dydis yra 3,5 cm × 1,5 cm. Išsėtinė dalis yra apie 12 cm ilgio ir jos neina apčiuopti transrektalinės palpacijos metu (1).
3. Kuperio liaukos - paprastai rektinės palpacijos metu mes jų nejaučiame, nes jos yra padengtos minkštu spongiosiniu raumeniu. Šios liaukos yralaisvai slankiojančios, apvalios formos ir maždaug 2 cm diametro (1).
1.1.3. Spermatogenezė
Spermatogenezė – terminas skirtas apibūdinti visiems procesams, susijusiems su subrendusios vyriškos gametos susiformavimu. Į tai įeina keletas mitozinių ląstelių pasidalijimų, po kurių seka du mejoziniai ląstelių pasidalijimai, kurių metu chromosomų kiekis ląstelėje sumažėja nuo diploidinio iki haploidinio. Ši ląstelių pasidalijimų serija yra vadinama spermatocitogeneze (5).
Mitoziniai ląstelių pasidalijimai kiekviename etape padvigubina ląstelių skaičių, todėl viena spermatogonija duoda pradžią daugeliui spermatozoidų. Mejozė apima du ląstelių pasidalijimus: pirmojo
mejozinio pasidalijimo metu replikuojasi DNR ir susidaro chromosomos, turinčios po dvi identiškas chromatides (homologinės chromosomos atsitiktinai nukeliauja į dukterines, po pasidalijimo susidarančias ląsteles, tai dažnai lemia palikuonių genetinę įvairovę). Po pirmojo pasidalijimo kiekviena dukterinė ląstelė turi haploidinį chromosomų skaičių, bet kiekviena chromosoma susideda iš dviejų chromatidžių (5).
Antrojo mejozinio dalijimosi metu abi dukterinės ląstelės vėl dalijasi, susidaro keturios dukterinės ląstelės, kiekviena iš jų turi po haploidinį chromosomų rinkinį. Šios keturios dukterinės ląstelės yra vadinamos spermatidais, iš jų formuojasi spermatozoidai. Tam, kad virstų pilnai susiformavusiais spermatozoidais, spermatidams reikia diferencijuotis, kas yra apibrėžiama kaip formos pakeitimas, akrosomų fermentų sintezė, mikrotubulių struktūrizacija bei citoplazmos ir ląstelių membranos pertekliaus pašalinimas (5).
4 pav. Spermatogenezė (11)
Spermatozoidų struktūra ir funkcijos:
Spermatozoidus sudaro trys pagrindinės dalys – galvutė, kūnas ir uodegėlė. Galvutė sudaryta iš branduolio ir dengiančios akrosomos. Taip pat yra du pagrindiniai enzimai esantys akrosomoje – akrosinas ir hialuronidazė. Pagrindinės akrosomos enzimų funkcijos yra pasiskirstymas gimdos kaklelyje ir skaidriojo apvalkalo lizė. Vidinė akrosomos membrana yra gana stabili ir išlieka nepaliesta po akrosomų reakcijos, o kai kurie akrosomos enzimai yra sujungti su vidine akrosomos membrana (3).
Apvaisinimo metu skaidriosios zonos penetracija ir susiliejimas su oolema vyksta tarpininkaujant receptoriams - specifinėms spermatozoido galvutės vietoms jungiantis su tam tikrais oocito komponentais (3).
1.1.4. Reprodukcinės funkcijos neurohumoralinė reguliacija
Spermatogenezę stimuliuoja folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH). FSH stimuliuoja piruvato ir laktato sekreciją iš Sertoli ląstelių, taip suteikdamas energijos šaltinį besivystančioms spermos ląstelėms. FSH taip pat skatina Sertoli ląsteles išlaikyti palankią endokrininę spermatogenezės aplinką per androgenus apjungiančių baltymų sekreciją ir testosteroną į estrogenus paverčiančių fermentų gamybą (12).
Buliaus brendimo pradžia yra reguliuojama ankstyvojo gonadotropiną atpalaiduojančio hormono (GnRh) pulsuojančio išskyrimo iš pagumburio liaukos, kuris yra įtakojamas mitybos plano veršelio augimo metu (13).
Metaboliniai hormonai, tokie kaip leptinas, adiponektinas, insulinas ir insulino tipo augimo faktorius-1 (IGF-1), per receptorius signalizuoja gyvūno metabolinę būklę pagumburio liaukai, kuri reguliuoja liuteinizuojančio hormono (LH) ir FSH sekreciją tarpininkaujant GnRh. Šie hormonai yra reikalingi sėklidžių ir lytiniam vystymuisi bei savo ruožtu įtakoja amžių, kai pasiekiama lytinė branda (13).
Liuteinizuojantis hormonas (LH) stimuliuoja Leidigo ląstelių testosterono gamybą. Testosteronas kontroliuoja buliaus libido, antrinių lytinių požymių vystymąsi bei stimuliuoja priedinių lytinių liaukų veiklą (12).
1.2.Įvairių veiksnių įtaka bulių spermos kokybei
1.2.1. Mitybos įtaka bulių spermos kokybei
Per mažas energijos suvartojimas pirmaisiais buliaus gyvenimo metais gali sumažinti buliaus sėklidžių augimą bei atidėti jo brandą, tuo pačiu pavėlinant spermos išskyrimo pradžią, ir atsiliepti subrendusio buliaus dydžiui. Taip pat per didelis maisto medžiagų suvartojimas jauname buliukų amžiuje gali sumažinti jų vaisingumą dėl padidėjusio riebalų nusėdimo ant kapšelio sienos bei aplink sėklinį virželį, todėl atsiranda nepakankamos termoreguliacijos rizika. Suaugusiems buliams labai prasta mityba mažina spermos produkcijos potencialą, o efektas gali išlikti kurį laiką ir po mitybos normalizavimo (14).
Tiek karvių, tiek bulių vaisingumui labai svarbūs yra mineralai. Kalcis daro teigiamą įtaką spermatozoidų brendimui (15). Seleno papildai gali padidinti bulių spermos judrumą (16), o spermos tūrio padidėjimui teigiamą įtaką daro kalis (17).
1.2.2. Aplinkos įtaka bulių spermos kokybei
Gyvulių aplinką taip pat įtakoja klimato veiksniai, kuriems priskirti galima aplinkos temperatūrą, oro drėgnumą, šviesą ir vėją. Staigūs klimato pokyčiai keičia energijos judėjimą ir šilumos atidavimą tarp gyvulio ir jo aplinkos bei gali turėti žalingą poveikį reprodukcijai (18). Karštis vasaros metu gali būti
pakankama priežastis sumažėjusiam bulių vaisingumui, kadangi daugelio mokslinių tyrimų duomenimis yra įrodyta, jog pakilusi aplinkos temperatūra neigiamai įtakoja spermos kokybę. Dėl karščio mažėja spermos koncentracija bei judrumas ir didėja patologinių spermatozoidų skaičius ejakuliate. Žalingas karščio efektas spermos kokybei pasiekia savo piką po 2-3 savaičių karščio veikimo. Spermos kokybė grįžta į pradinį lygį tik po dviejų mėnesių (14).
Taip pat sezoninis poveikis bulių reprodukcinėje sistemoje yra pastebėtas svyruojant dienos ilgumui ir sąlygojant melatoninui (19).
1.2.3. Genetinių faktorių įtaka spermos kokybei
Dirbtinis apsėklinimas yra plačiai naudojamas moderniose gyvulių veisimo programose. Faktoriai, darantys įtaką bulių reproduktorių spermai, turi būti aptariami su apsėklinimo užsakytojais, nes jie daro įtaką bulių produktyvumui (20). Tik sveiki buliai reproduktoriai gali išskirti daug kokybiškos bei gerai tinkančios sėkmingam apvaisinimui spermos (1).
Galvijų savybių (produktyvumo, sveikatingumo, ilgaamžiškumo ir kitų) gerinimas – svarbiausias daugelio veislininkystės programų tikslas. Jis nėra lengvai pasiekiamas, nes įvertinti veislinio buliaus vertę įprastais metodais užtrunka 5–6 metus. Pirmiausia jie atrenkami pagal tėvų veislinę vertę, tačiau ši atranka nėra labai patikima, nes ne visi palikuonys gali paveldėti gerąsias tėvų savybes, o taip pat ne visi tėvai jas perduoda ir gerina (21).
Genominė reproduktorių analizė leidžia iš spermos, kraujo ar plaukų šaknelių pavyzdžio nustatyti, kokius naudingų savybių genus gyvūnas gali būti paveldėjęs iš tėvų. Genams atpažinti naudojami specialūs žymekliai, vadinami markeriais. Taip labai supaprastinama veislinių bulių atranka, nes nustačius tam tikrus genus galima pasakyti, kokia bus užaugusio galvijo vertė (21).
Genominė selekcija – pažangus veislininkystės metodas, kuris labai sutrumpina bulių vertinimo laikotarpį. Jį taikant, gaunama ir didžiulė ekonominė nauda, nes geriausias genetines savybes turintys gyvuliai labai greitai atrenkami ir nedelsiant gali būti naudojami veislininkystės programose (21).
1.3. Genetinis bulių vertinimas BLUP metodu
Galvijų genetinio vertinimo pagal produktyvumo požymius metodika yra paruošta vadovaujantis Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR, angl. International committee of animal recording), Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (INTERBULL, angl. International bull evaluation service) patvirtintomis rekomendacijomis bei Europos Komisijos sprendimu Nr. 2006/427/EB, kuris nustato grynaveislių veislinių galvijų produktyvumo kontrolės ir jų genetinės vertės nustatymo metodus (22).
BLUP (Geriausias nepriklausomas gyvulių vertinimo metodas, angl. The Best Linear Unbiased
Lietuvoje. Jo esmė – aplinkos faktorių eliminavimas matematiniais statistiniais metodais. Galintys turėti įtakos veislinės vertės nustatymo tikslumui veiksniai: laktacija, apsiveršiavimo sezonas, bandos produktyvumo lygis ir kt. įtraukiami į gyvulio vertės apskaičiavimo modelį (23).
Kiekvienoje giminingų veislių galvijų populiacijoje jie yra vertinami atskirai. Gyvuliai, kurie yra pirmos kartos mišrūnai, yra atmetami, o veislinė vertė apskaičiuojama remiantis jų palikuonių produktyvumo rodikliais bei įvertinant pieno kiekį ir jo sudėtines dalis - riebalų ir baltymų kiekius - kaip atskirus požymius. Vertinant BLUP gyvulio modeliu, vertinamo gyvūno giminaičiai turi įtakos veislinės vertės rezultatams. Visi galvijų produktyvumo požymiai vertinami pagal pirmąją laktaciją, kuri yra dalijama į dvi dalis: 90 dienų ir 91 - 305 dienos arba trumpesnę (nuo 240 dienų) užbaigtą laktaciją bei į antrą ir trečią užbaigtą laktaciją (22).
Modelyje kaip genetinė bazė naudojami visų tais pačiais metais gimusių gyvulių vidutiniai įvertinimai. Pagal INTERBULL reikalavimus bazė keičiama kas penkerius metus. Apskaičiavus visų trijų laktacijų genetinių įvertinimų vidurkį, gaunamas bendras pieno, riebalų ir baltymų įvertinimas kilogramais. Naudojantis specialiomis formulėmis, riebalų ir baltymų procentai išskaičiuojami panaudojant vidutines populiacijos reikšmes ir riebalų bei baltymų įvertinimus kilogramais (23).
Modelyje kaip bulių selekcinio indekso bazė naudojama 8-10 metų amžiaus bulių slankioji bazė, į kurią yra įtraukiami buliai, turintys ne mažiau kaip 20 dukterų, o bulių indeksų vidurkis lygus 100, o standartinis nuokrypis lygus 12 (22). Buliai, kurių indeksų vidurkis yra didesnis už 100, laikomi bazinių bulių vidurkio gerintojais ir naudojami karvių bei telyčių apsėklinimui (23).
Gauti veislinės vertės rezultatai skelbiami, kai bulius turi 25 ir daugiau dukterų bei yra vertintas 5 ir daugiau ūkių. Turi būti nurodoma įmonė, kurioje bulius buvo pirktas, jo numeris, vardas, ūkių, kuriuose bulius vertintas, skaičius, vertinamų dukterų skaičius, pieno, pieno riebalų ir baltymų kilogramų bei riebalų ir baltymų procentiniai įvertinimai ir bendras ekonominis - selekcinis indeksas. Taip pat pieno, riebalų, baltymų indeksai ir patikimumo koeficientas. Rezultatai teikiami bulių arba bulių spermos savininkams, Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Veislinių bulių vertinimo komisijos nariams bei būtinai nurodoma įvertinimo data (22).
1.4. Genetinis bulių vertinimas Tarptautinėje bulių vertinimo tarnyboje
(„INTERBULL“)
1.4.1.Tarptautinė bulių vertinimo tarnyba (INTERBULL)
Tarptautiniai genetiniai vertinimai yra visuotinis galvijų genetinių privalumų nustatymas pagal individualius bruožus. INTERBULL vertina 6 veislių bulius pagal 7 požymių grupes (pieno gamybą,
tešmens sveikatą, raumeningumą, ilgaamžiškumą, veršiavimąsi, patelių vaisingumą ir produktyvumą). Ateityje bus įtraukiama ir daugiau bruožų (24).
INTERBULL naudoja moksliškai pažangų metodą, kuris vadinamas "Daugybiniu skirtingų šalių vertinimu" (angl. Multiple Across Country Evaluation - MACE), kad būtų galima apskaičiuoti tarptautines genetines vertes (24).
MACE turi du pagrindinius pranašumus prieš kitus metodus:
1. Visų žinomų gyvūnų tarpusavio santykių naudojimas - MACE sujungia kiekvienos šalies informaciją, naudodama visus žinomus ryšius tarp gyvūnų ir tarp populiacijų.
2. Genotipinė aplinkos sąveika - MACE atskleidžia gyvūnų tarpusavio priklausomybę tarp tam tikrų šalių. Tai atsitinka, kai gyvūnai tam tikroje aplinkoje parodo geresnius rezultatus nei kitose šalyse arba kai genetiniai vertinimo metodai skiriasi tarp šalių. Dėl šios priežasties kiekvienai dalyvaujančiai šaliai apskaičiuojamas atskiras rezultatų rinkinys. Šis procesas pavaizduotas žemiau esančiame paveikslėlyje:
5 pav. Tarptautinių genetinių verčių apskaičiavimas (24)
Tarptautinės genetinės vertės, apskaičiuotos pagal šalių A ir B (ir jų vėlesnius) reitingus, gali skirtis viena nuo kitos (5 pav.). Kiekvienai šaliai (INTERBULL narei) suteikiamas atskiras tarptautinių bulių ir jų požymių genetinių įvertinimų sąrašas, išreikštas jos vienetais ir artimas jos bazinei gyvūnų grupei. Tai suteikia tam tikrų šalių pranašumą, leidžiantį atpažinti tuos gyvūnus iš viso pasaulio, kurie atskleis savo geriausias savybes būtent tos šalies sąlygomis. Šiuo metu rezultatai prieinami šalims narėms penkis kartus per metus (sausio, balandžio, rugpjūčio, rugsėjo ir gruodžio mėn.) ir apima daugiau nei 140 000 buliukų iš šešių veislių grupių (24).
1.4.2. Veislinės vertės indeksai
Veisimo vertės taip pat išreiškiamos kaip indeksai, kurie yra labai lengvai suprantami ir naudojami. Vidutinis gyvų gyvūnų veislinės vertės indeksas toje veislėje yra nustatomas iki 100. Taigi, rodiklis virš 100 reiškia, kad gyvūnas yra geresnis nei veislės vidurkis. Veisimo vertės indeksai rodo genetinį potencialą. Nors indekso reikšmė virš 100 daugeliu atvejų yra labiau pageidaujama, tačiau tai nereiškia, kad visi veislinės vertės indeksai turėtų būti maksimalūs. Kai kuriems bruožams, pavyzdžiui, suaugusiojo svoriui, labiau pageidaujama yra vidutinė indeksų vertė (25).
Veislinės vertės indeksai tarp apsėklinimui naudojamų bulių, esančių INTERBULL vokiškoje VIT duomenų bazėje, bėgant laikui turi didėjimo tendenciją. Žemiau pavaizduoti paveikslėliai rodo holšteinų veislės bulių su produktyvumu susijusių veislinės vertės indeksų (RZG – bendrojo veislinės vertės indekso, RZM – produktyvumo indekso, RZS – somatinių ląstelių indekso, RZR – vaisos indekso, RZN – ūkinio naudojimo trukmės indekso) (žr. 6-10 pav.) dinamiką nuo 1997 m. iki 2016 m. (26):
6 pav. Holšteinų veislės bulių bendrojo produktyvumo indekso (RZG) dinamika per apvaisinimui
7 pav. Holšteinų veislės bulių produktyvumo indekso (RZM) dinamika per apvaisinimui naudotą
laikotarpį (26)
8 pav. Holšteinų veislės bulių somatinių ląstelių indekso (RZS) dinamika per apvaisinimui naudotą
9 pav. Holšteinų veislės bulių ūkinio naudojimo trukmės indekso (RZN) dinamika per apvaisinimui
naudotą laikotarpį (26)
10 pav. Holšteinų veislės bulių vaisos indekso (RZR) dinamika per apvaisinimui naudotą
laikotarpį (26)
Visuose pavaizduotuose paveikslėliuose pastebima holšteinų veislės bulių veislinės vertės indeksų didėjimo tendencija per pastaruosius 20 metų (* iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio).
2. DARBO ATLIKIMO METODIKA
2.1. Bandymų atlikimo schema
Darbo tyrimai atlikti 2017 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų reprodukcijos laboratorijoje bei veislininkystės įmonėje X.
Tyrimams naudota kriokonservuota sperma įsigyta iš Lietuvos veislininkystės įmonės X. Šaldyta bulių sperma iš įmonės X skysto azoto saugyklų Diuaro inde buvo pervežta į laboratoriją, kur ir buvo atlikti tyrimai.
Tirti 30 pieninių veislių (žalmargių ir juodmargių holšteinų) kriokonservuotos bulių spermos kokybiniai rodikliai. Spermos mėginiai buvo tiriami laboratorijoje, taip pat analizuojami bulių genetiniai veislinės vertės indeksai. Genetiniai duomenys surinkti iš Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (INTERBULL) vokiškosios tarptautinės ūkinių gyvūnų duomenų bazės VIT.
2.2. Spermos kokybės tyrimai
2.2.1. Spermos atšildymas
Iš Diuaro indo ištraukiamas šiaudelis su sperma, nuo jo nupurtomi skysto azoto lašai; Išimti šiaudeliai dedami į +38°C šilto vandens vonelę ir laikomi 10 sekundžių;
Po atšildymo šiaudeliai nusausinami popieriniu rankšluosčiu ir nukrečiami, kad esantis oro burbuliukas nusistumtų į šiaudelio galą ir galiausiai, statmenai išilginei ašiai, nukerpamas šiaudelio galas (27).
2.2.2. Subjektyvus spermatozoidų judrumo nustatymas
Spermatozoidų judrumas subjektyviai vertinamas fazių kontrastiniu mikroskopu pagal 100 procentų skalę, nustatant tiesia eiga judančių spermatozoidų kiekį (27).
Medžiagos ir reagentai:
1. Fazių kontrastinis mikroskopas su šildomuoju stikleliu; 2. Objektiniai stikleliai – 76×26 mm;
3. Dengiamieji stikleliai – 20×20 mm;
4. 2,9 proc. natrio citrato skiediklis, fiziologinis tirpalas; 5. 5-10 µl tūrio mikropipetė, vienkartiniai 2 – 200 µl antgaliai; 6. 1,5 ml tūrio Eppendorf tipo mėgintuvėliai (27);
Spermatozoidų judrumas vertinamas 38°C temperatūroje ant pašildyto stiklelio. Sperma praskiedžiama 2,9 proc. natrio citrato tirpalu iki 38°C pašildytame Eppendorf tipo mėgintuvėlyje santykiu 1:4. Ant šilto objektinio stiklelio užlašinama 5 µl spermos, uždengiama šiltu dengiamuoju stikleliu ir 200 kartų padidinimu vertinami spermatozoidai. Spermatozoidų judrumas vertinamas 10 matymo laukų, vertinimo rezultatus apvalinant iki 5 proc. Išvedamas spermatozoidų judrumo mėginyje aritmetinis vidurkis (27).
Spermatozoidų judrumas vertinamas pagal formulę:
M= ƩX/N, kur
M – vidurkis
N – vertinimų skaičius
Galutinis judrumo apskaičiavimas procentais:
2.2.3. Spermatozoidų koncentracijos nustatymas
Atšildyta sperma išleidžiama į 1,5 ml Eppendorf tipo mėgintuvėlį su 750 µl 3 proc. natrio chlorido tirpalu, išmaišoma bei dar kartą atskiedžiama su santykiu 1:10 su 3 proc. natrio chlorido tirpalu. Bendras praskiedimo laipsnis – 40 kartų (27).
Prie New Bauer kameros pirštais pritvirtinamas dengiamasis stiklelis, o po juo įlašinamas spermos lašas. Spermatozoidai skaičiuojami įstrižai 5 dideliuose kvadratuose (80 mažų kvadratėlių).Skaičiuojamos spermatozoidų galvutės, esančios kvadrato viduje ir ant kairės bei viršutinės didelio kvadrato linijų (27).
Koncentracija nustatoma pagal formulę K=S×40×5×10000, kur K – koncentracija; S – spermatozoidų skaičius 80-yje mažų kvadratėlių; 5 – koeficientas, nes spermatozoidai skaičiuoti 0,2 mm2
kameros ploto, 10000 – daugiklis, kai kameros gylis yra 0,1 mm ir skaičiuojama koncentracija 1,0 ml. (27).
2.2.4. Spermatozoidų galvučių morfologinis tyrimas
Apie 10 µl anilino mėlynojo dažų uždedama ant objektinio stiklelio, su jais išmaišomas paimtas apie 5 µl spermos lašas, stikleliu su nugludinta briauna paruošiamas tepinėlis. Tepinėlis išdžiovinamas ir šviesiniu mikroskopu, padidinus 1000 kartų, suskaičiuojama 500 spermatozoidų (28).
Skaičiuojamos spermatozoidų galvučių patologijos: kriaušės formos, siauro pagrindo, siauros, nenormalios ir be uodegėlių galvutės, nenormalių kontūrų bei neišsivystę spermatozoidai ir galvučių dydžio pakitimai (28).
2.2.5. Spermatozoidų uodegėlių morfologinis tyrimas
Sperma skiedžiama buferinio formalino tirpalu Eppendorf tipo mėgintuvėliuose, į kuriuos mikropipete įpilama po 190 µl buferinio formalino tirpalo ir po 50 µl spermos. Ant objektinio stiklelio uždedamas atskiestos spermos lašas, kuris yra uždengiamas dengiamuoju stikleliu ir padidinus iki 400 kartų fazių kontrastiniu mikroskopu skaičiuojama 200 spermatozoidų. Vertinami visi matymo lauke esantys spermatozoidai. Siekiant išvengti tų pačių spermatozoidų skaičiavimo, stiklelis slenkamas laužtinės kreivės kryptimi (28).
Skaičiuojami spermatozoidų pažeidimai: proksimalinis lašelis, distalinis lašelis, laisvos galvutės, nenormali vidurinė dalis, paprastai susisukusi uodegėlė, uodegėlės, susisukusios po galvute arba aplink ją, dvigubai susilanksčiusios uodegėlės bei nustatomi specifiniai ir nespecifiniai akrosomų defektai (28).
2.3. Genetinių veislinės vertės indeksų analizė
Genetiniai duomenys rinkti iš Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (INTERBULL) vokiškosios tarptautinės ūkinių gyvūnų duomenų bazės VIT. Kiekvienas bulius analizuotas pagal šiuos pasirinktus genetinius veislinės vertės indeksus:
KON - gebėjimo apsivaisinti indeksą; NRh – vaisingumo koeficientą;
RZG – bendrąjį veislinės vertės indeksą; RZM – produktyvumo indeksą;
RZN – ūkinio naudojimo trukmės indeksą; RZS – somatinių ląstelių indeksą;
RZR – dukterų vaisos indeksą;
RZKm – dukterų veršiavimosi lengvumo indeksą; RZ – laikotarpio tarp veršiavimosi indeksą; RZKd – tiesioginį vaisos indeksą (26);
Pagal vaisingumo koeficientą (NRh) visi buliai suskirstyti į tris grupes po 10 galvijų: turinčius mažiausią, vidutinį ir didžiausią vaisingumo koeficientą, o grupės lygintos tarpusavyje.
2.4. Statistinė duomenų analizė
Statistinei analizei atlikti buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 17.0 versija. Pavaizduoti diagramoms naudota Microsoft Office Excel 2010 programa. Tam, kad įvertintume gautus kintamuosius, buvo naudojamas aprašomosios statistikos metodas (vidurkis ± standartinis nuokrypis). Kolmogorovo – Smirnovo testas naudotas tolydaus kintamojo normalumo prielaidai tikrinti.. Kintamojo skirstiniui tenkinus skirstinio normalumo prielaidą, dviejų nepriklausomų grupių kiekybiniams dydžiams palyginti buvo taikomas Stjudento (t) kriterijus. Kintamiesiems netenkinant pasiskirstymo normalumo sąlygos, buvo taikomas Mann – Whitney U (neparametrinis) metodas. Koreliacinių ryšių nustatymui buvo naudojamas Spearman koreliacijos koeficientas. Statistiškai reikšminga laikoma, kai p<0,05.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Pieninių veislių bulių vaisingumo koeficiento (NRh) dinamika skirtingose
bulių grupėse
Tyrimo metu pagal nustatytą vaisingumo koeficientą (NRh) visi buliai buvo suskirstyti į tris grupes po 10 individų (12 pav.). Pirmos bulių grupės vaisingumo koeficiento vidurkis buvo mažiausias ir sudarė -1,80 ± 1,62, antros bulių grupės jis buvo 0,90 ± 0,74, o trečios bulių grupės – didžiausias: 3,30 ± 0,95. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pirmos ir antros bulių grupių (t=4.798; p=0,000), tarp pirmos ir trečios bulių grupių (t=8,593; p=0,000) bei tarp antros ir trečios bulių grupių (t=6,315; p=0,000).
12 pav. Vaisingumo koeficiento (NRh, proc.) palyginimas tarp tirtų bulių grupių
3.2. Bendrojo veislinės vertės indekso (RZG) dinamika tarp skirtingo
vaisingumo bulių grupių
Įvertinus gautus bendrojo veislinės vertės indekso (RZG) analizės rezultatus (13 pav.) nustatyta, kad didžiausia bendrojo veislinės vertės indekso vertė buvo antros grupės bulių: 136,9 ± 9,85, o mažiausia - pirmos grupės bulių: 127,1 ± 9,92. Nustatyta trečios bulių grupės RZG vertė buvo 126,4 ± 11,66. Vidutinė nustatyta visų tirtų bulių grupių RZG reikšmė sudarė 130,13 ± 31,43.
Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pirmos ir antros grupių bulių (t=2,217; p=0,040) bei statistiškai reikšmingas skirtumas tarp antros ir trečios grupių bulių (t=2,175; p=0,043).
13 pav. Bendrojo veislinės vertės indekso (RZG) palyginimas tarp tirtų bulių grupių
3.3. Produktyvumo indekso (RZM) dinamika tarp skirtingo vaisingumo bulių
grupių
Įvertinus gautus produktyvumo indekso (RZM) analizės rezultatus (14 pav.) nustatyta, kad didžiausia produktyvumo indekso vertė buvo antroje bulių grupėje ir sudarė 125,4 ± 10,95, o mažiausia – pirmoje bulių grupėje ir sudarė 121,5 ± 10,26. Trečioje bulių grupėje nustatyta RZM reikšmė buvo 120,5 ± 13,08. Visų tirtų bulių nustatytas RZM reikšmės vidurkis – 122,46 ± 11,43.
Tarp visų bulių grupių šio produktyvumo indekso (RZM) rodikliai svyravo nedidelėse ribose (p>0,05).
3.4. Ūkinio naudojimo trukmės indekso (RZN) dinamika tarp skirtingo
vaisingumo bulių grupių
Palyginus gautus ūkinio naudojimo trukmės indekso (RZN) analizės rezultatus (15 pav.), didžiausia RZN reikšmė nustatyta antroje bulių grupėje: 120,6 ± 8,71. Mūsų tyrime RZN reikšmė pirmoje bulių grupėje (112,5 ± 10) buvo šiek tiek didesnė negu trečioje bulių grupėje (112 ± 8,83), tačiau atlikus skaičiavimus statistiškai patikimų koreliacinių ryšių pastebėta nebuvo (p>0,05). Vidutinė visų tirtų bulių ūkinio naudojimo trukmės indekso reikšmė buvo 115,03 ± 9,18, todėl galima teigti, jog visi buliai yra šio indekso gerintojai (RZN>100).
Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp antros ir trečios grupės bulių (t=2,193; p=0,042).
15 pav. Ūkinio naudojimo trukmės indekso (RZN) pokyčiai tarp tirtų bulių grupių
3.5. Dukterų vaisos indekso (RZR) dinamika tarp skirtingo vaisingumo bulių
grupių
Pagal gautus dukterų vaisos indekso (RZR) analizės rezultatus (16 pav.) tarp pieninių veislių bulių grupių, didžiausia indekso reikšmė buvo nustatyta antroje bulių grupėje (108,10 ± 7,91), o mažiausia RZR reikšmė rasta trečioje bulių grupėje: 102,80 ± 8,11. Pirmos grupės bulių nustatyta RZR reikšmė buvo vidutinė, palyginus su visomis trimis grupėmis: 106,50 ± 8,20. Vidutinė visų tirtų bulių nustatyta RZR reikšmė: 105,80 ± 8,07.
0 20 40 60 80 100 120 1 2 3 106,50 108,10 102,80 R Z R
Tiriamųjų bulių grupė
16 pav. Dukterų vaisos indekso (RZR) pokyčiai tarp tirtų bulių grupių
3.6. Dukterų veršiavimosi lengvumo indekso (RZKm) dinamika tarp skirtingo
vaisingumo bulių grupių
Gavus dukterų veršiavimosi lengvumo indekso (RZKm) analizės rezultatus (17 pav.) tarp pieninių veislių bulių grupių, didžiausia indekso reikšmė buvo nustatyta antroje bulių grupėje (106,10 ± 4,77), o mažiausia RZKm reikšmė nustatyta pirmoje bulių grupėje (103,60 ± 6,42). Trečios grupės bulių nustatyta RZKm reikšmė buvo truputį didesnė negu pirmos grupės bulių (103,70 ± 7,97), tačiau skirtumas tarp jų buvo labai nedidelis. Vidutinė visų tirtų bulių nustatyta RZKm reikšmė buvo 104,47 ± 6,39.
Vertinant dukterų veršiavimosi lengvumo indekso dydį, statistiškai patikimo skirtumo tarp mūsų vertintų trijų bulių vaisingumo grupių nenustatėme (p>0,05).
3.7. Gebėjimo apsivaisinti indekso (KON) dinamika tarp skirtingo vaisingumo
bulių grupių
Įvertinus gautus gebėjimo apsivaisinti indekso (KON) analizės rezultatus (18 pav.) tarp pieninių veislių bulių grupių, didžiausia indekso reikšmė buvo nustatyta pirmoje bulių grupėje (108,40 ± 7,55), o mažiausia KON reikšmė nustatyta trečioje bulių grupėje: 104,10 ± 7,99. Vertinant antrąją bulių grupę, nustatyta KON reikšmė siekė 106,80 ± 6,91. Vidutinė visų tirtų bulių nustatyta KON reikšmė buvo 106,43 ± 7,48, o statistiškai patikimų skirtumų šiuo atveju nenustatėme (p>0,05).
18 pav. Gebėjimo apsivaisinti indekso (KON) pokyčiai tarp tirtų bulių grupių
3.8. Tiesioginio vaisos indekso (RZKd) dinamika tarp skirtingo vaisingumo
bulių grupių
Įvertinus mūsų gautus tiesioginio vaisos indekso (RZKd) analizės rezultatus (19 pav.) tarp pieninių veislių bulių grupių, didžiausia indekso reikšmė buvo nustatyta antroje bulių grupėje (108,50 ± 6,65), o mažiausia RZKd reikšmė aptikta pirmoje bulių grupėje: 102,70 ± 3,59. Trečioje bulių grupėje nustatyta RZKd reikšmė siekė 105,30 ± 4,81. Vidutinė visų tirtų bulių nustatyta RZKd reikšmė buvo 105,50 ± 5,02. Vertinant gautus tiesioginio vaisos indekso pokyčius tarp grupių, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pirmos ir antros bulių grupių (t=2,426; p=0,026).
19 pav. Tiesioginio vaisos indekso (RZKd) pokyčiai tarp tirtų bulių grupių
3.9. Laikotarpio tarp veršiavimosi indekso (RZ) dinamika tarp skirtingo
vaisingumo bulių grupių
Vertinant mūsų gautus laikotarpio tarp veršiavimosi indekso (RZ) analizės rezultatus (20 pav.) tarp pieninių veislių bulių grupių, didžiausia indekso reikšmė buvo nustatyta antroje bulių grupėje ir sudarė 102,30 ± 3,16. Mažiausia RZ reikšmė buvo nustatyta pirmoje bulių grupėje bei sudarė 94,10 ± 3,14. Trečioje bulių grupėje nustatyta RZ reikšmė siekė 98,20 ± 5,72. Vidutinė visų tirtų bulių nustatyta RZ reikšmė – 98,20 ± 4,01.
Buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pirmos ir antros bulių grupių (t=5,814; p<0,05).
3.10. Somatinių ląstelių indekso (RZS) dinamika tarp skirtingo vaisingumo
bulių grupių
Įvertinus gautus somatinių ląstelių indekso (RZS) analizės rezultatus (21 pav.) tarp pieninių veislių bulių grupių, didžiausia indekso reikšmė buvo nustatyta antroje bulių grupėje ir siekė 115,1 ± 8,65. Mažiausia RZS reikšmė buvo nustatyta pirmoje bulių grupėje: 107,9 ± 7,71. Trečioje bulių grupėje nustatyta RZS reikšmė buvo 113,7 ± 5,27. Vidutinė visų tirtų bulių nustatyta RZS reikšmė: 112,23 ± 7,21. Statistiškai patikimų koreliacinių ryšių tarp bulių grupių šiuo atveju nustatyta nebuvo (p>0,05).
21 pav. Somatinių ląstelių indekso (RZS) pokyčiai tarp tirtų bulių grupių
3.11. Spermatozoidų koncentracijos (10
6/ml) tarp skirtingo vaisingumo bulių
grupių
Įvertinus tirtų bulių spermos koncentraciją (106/ml) gavome, kad visų tirtų bulių spermatozoidų
koncentracijos vidurkis yra 64,63 ± 26,32 × 106 mililitre (22 pav.). Didžiausia spermatozoidų
koncentracija buvo antroje bulių grupėje ir siekė 71,70 ± 24,29 × 106 mililitre, o mažiausia – trečioje
bulių grupėje: 60,50 ± 27,34 × 106 mililitre.
Statistiškai patikimų ryšių tarp spermatozoidų koncentracijos ir tirtų bulių grupių nustatyta nebuvo (p>0,05).
22 pav. Spermatozoidų koncentracijos (106/ml) tarp skirtingų pieninių veislių bulių grupių palyginimas
3.12. Spermatozoidų judrumo (proc.) pieninių veislių bulių spermoje vertinimas
subjektyviu metodu tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių
Mūsų tyrimo duomenimis visų tirtų bulių spermatozoidų judrumo (proc.) vidurkis yra 69,83 ± 9,77 proc., o didžiausias judrumas buvo rastas antros bulių grupės spermos mėginiuose ir sudarė 74,00 ± 7,75 proc., mažiausias judrumas pastebėtas trečios bulių grupės mėginiuose bei sudarė 67,00 ± 11,83 proc. (23 pav.)
Statistiškai patikimų ryšių tarp spermatozoidų judrumo ir tirtų bulių grupių nustatyta nebuvo (p>0,05).
3.13. Spermatozoidų galvučių patologijų kiekio (proc.) palyginimas pieninių
veislių bulių spermoje tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių
Mūsų tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai spermatozoidų galvučių patologijų buvo pirmos grupės bulių spermos mėginiuose ir sudarė 0,72 ± 0,29 proc., o mažiausiai galvučių patologijų buvo trečios grupės bulių spermos mėginiuose – 0,52 ± 0,23 proc. Antros bulių grupės spermos mėginiuose nustatytas galvučių patologijų kiekis sudarė 0,64 ± 0,32 proc. Vidutiniškai visuose tirtuose bulių spermos mėginiuose buvo apie 0,63 ± 0,29 proc. spermatozoidų galvučių patologijų, todėl galima teigti, jog visuose tirtuose mėginiuose nebuvo daug spermatozoidų galvučių patologijų ir nors nebuvo nustatyto statistiškai patikimo koreliacinio ryšio tarp bulių vaisingumo grupių (p>0,05), tačiau galime pastebėti tendenciją, jog didėjant bulių grupės vaisingumui, mažėjo spermatozoidų galvučių patologijų skaičius (24 pav.).
24 pav. Spermatozoidų galvučių patologijų kiekis (proc.) tarp tirtų bulių grupių
3.14. Spermatozoidų uodegėlių patologijų kiekio (proc.) palyginimas pieninių
veislių bulių spermoje tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių
Įvertinus mūsų gautus morfologinio tyrimo rezultatus nustatyta, kad daugiausiai spermatozoidų uodegėlių patologijų buvo tirtuose pirmos grupės bulių spermos mėginiuose ir tai sudarė 2,15 ± 3,20 proc., o mažiausiai galvučių patologijų buvo antros grupės bulių spermos mėginiuose bei sudarė 1,05 ± 0,60 proc. Trečios grupės bulių spermos mėginiuose buvo rasta 1,35 ± 0,58 proc. spermatozoidų uodegėlių patologijų. Vidutiniškai visuose tirtuose bulių spermos mėginiuose buvo apie 1,52 ± 1,90 proc. spermatozoidų uodegėlių patologijų, todėl galima teigti, jog tirtuose spermos mėginiuose spermatozoidų
uodegėlių patologijų kiekis buvo labai nedidelis. Galima pastebėti, jog pirmos bulių grupės spermatozoidų uodegėlių patologijų kiekis buvo ženkliai didesnis negu kitų dviejų grupių (25 pav.), tačiau statistiškai patikimas skirtumas nustatytas nebuvo (p>0,05).
25 pav. Spermatozoidų uodegėlių patologijų kiekio (proc.) palyginimas tarp tirtų bulių grupių
3.15. Visų spermatozoidų patologijų kiekio palyginimas (proc.) pieninių veislių
bulių spermoje tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių
Atsižvelgus į apibendrintus gautus morfologinio tyrimo rezultatus (26 pav.) nustatyta, kad iš viso daugiausiai, nors ir nedidelės apimties, spermatozoidų patologijų buvo pirmos grupės bulių spermos mėginiuose ir tai sudarė 1,09 ± 1,06 proc., o mažiausiai patologijų buvo antros grupės bulių spermos mėginiuose ir tai sudarė 0,80 ± 0,29 proc. Trečios grupės bulių spermos mėginiuose iš viso nustatyta 0,84 ± 0,28 proc. spermatozoidų patologijų. Vidutiniškai visuose tirtuose bulių spermos mėginiuose buvo apie 0,91 ± 0,64 proc. spermatozoidų patologijų. Tai parodo, kad visuose mūsų tirtuose mėginiuose buvo labai nedidelis spermatozoidų patologijų skaičius, o pati sperma – geros kokybės. Taip pat galima pastebėti, kad antrosios bulių grupės spermatozoidų patologijų kiekis labai nedaug skyrėsi nuo trečiosios bulių grupės spermatozoidų patologijų kiekio (0,04 proc.), nors statistiškai patikimo skirtumo nustatyta nebuvo (p>0,05).
26 pav. Visų spermatozoidų patologijų kiekio (proc.) palyginimas tarp tirtų bulių grupių
3.16. Spermatozoidų koncentracijos (10
6/ml) įtaka spermatozoidų judrumui
(proc.) pieninių veislių bulių spermoje tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių
Mūsų tyrimuose gautų spermatozoidų koncentracijos ir judrumo rodiklių tarpusavio sąveikos interpretacijoje galima teigti, kad antroje tiriamojoje bulių grupėje, kurioje spermatozoidų koncentracija buvo didžiausia (71,7 ± 24,29 × 106 /ml), atitinkamai buvo didesnis ir spermatozoidų judrumas (74,0 ±
7,75 proc.), lyginant su pirmąja ir antrąja tirta grupe (27 pav.).
3.17. Spermatozoidų judrumo (proc.) ir produktyvumo indekso (RZM) bei
ūkinio naudojimo trukmės indekso (RZN) ryšys tarp skirtingo vaisingumo bulių
grupių
Palyginus spermatozoidų judrumo (proc.) ir produktyvumo indekso (RZM) bei ūkinio naudojimo trukmės indekso (RZN) sąsajas tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių, buvo rastas antros grupės bulių nustatyto didesnio spermatozoidų judrumo laipsnio ir produktyvumo indekso (RZM) bei ūkinio naudojimo trukmės indekso (RZN) didesnių reikšmių (p<0,05) (28 pav.) koreliacinis ryšys.
28 pav. Spermatozoidų judrumo (proc.) ir produktyvumo indekso (RZM) bei ūkinio naudojimo trukmės indekso (RZN) ryšys tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių
3.18. Veislinės vertės indeksų ir spermatozoidų patologijų ryšys tarp skirtingo
vaisingumo bulių grupių
Atlikus skaičiavimus ir išanalizavus veislinės vertės indeksų ryšį su tirtų pieninių veislių bulių spermatozoidų patologijomis (29 pav.) buvo nustatyta, kad dukterų vaisos indeksas (RZR) visose trijose tirtose pieninių veislių bulių grupėse silpnai koreliuoja su spermatozoidų galvučių patologijomis ( r=0,383, p<0,05), tam įtakos galėjo turėti maža tyrimo imtis.
Pirmoje bulių vaisingumo grupėje ūkinio naudojimo trukmės indeksas (RZN) turi patikimą koreliacinį ryšį su spermatozoidų galvučių patologijomis (r=0,724, p<0,05), todėl mūsų tyrime didėjant bulių ūkinio naudojimo trukmės indeksui ir spermatozoidų galvučių patologijų skaičius gali būti šiek tiek didesnis. Pirmoje bulių vaisingumo grupėje nustatytas vidutinio stiprumo koreliacinis ryšys tarp laikotarpio tarp veršiavimosi indekso (RZ) ir spermatozoidų uodegėlių patologijų (r=-0,659, p<0,05), todėl galima teigti, jog didėjant RZ, pirmoje bulių grupėje mažėjo spermatozoidų uodegėlių patologijų skaičius.
29 pav. Veislinės vertės indeksų ir spermatozoidų patologijų ryšys
Taip pat nustatytas koreliacinis ryšys tarp dukterų veršiavimosi lengvumo indekso (RZKm) ir spermatozoidų galvučių patologijų (r=0,663, p<0,05), todėl didėjant RZKm ir esant nedidelei tyrimų imčiai galėjo būti šiek tiek daugiau spermatozoidų galvučių patologijų.
3.19.Veislinės vertės indeksų tarpusavio ryšys tarp tirtų skirtingo vaisingumo
pieninių veislių bulių grupių
Lyginant tyrimo metu analizuotus veislinės vertės indeksus tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių (30 pav.) buvo nustatytas stiprus teigiamas patikimas koreliacinis ryšys tarp produktyvumo indekso (RZM) ir bendrojo veislinės vertės indekso (RZG) (r=0,819, p<0,05) bei vidutinio stiprumo teigiamas
patikimas koreliacinis ryšys tarp ūkinio naudojimo trukmės indekso (RZN) ir RZG (r=0,605, p<0,05), todėl didėjant RZM ir RZN, didėjo ir RZG visose tirtose bulių vaisingumo grupėse. Tarp dukterų vaisos indekso (RZR) ir RZN buvo nustatytas patikimas, tačiau silpnas teigiamas koreliacinis ryšys (r=0,415, p<0,05) tarp visų bulių grupių. Išanalizavus gebėjimo apsivaisinti indekso ryšį su kitais veislinės vertės indeksais tarp visų bulių grupių, buvo nustatytas silpnas teigiamas patikimas koreliacinis ryšys (r=0,364, p<0,05) su RZN bei stiprus patikimas koreliacinis ryšys (r=0,938, p<0,05) su dukterų vaisos indeksu (RZR). Tai parodo, kad didėjant RZN, didėjo ir RZR. Taip pat nustatytas silpnas patikimas teigiamas koreliacinis ryšys (r=0,429, p<0,05) tarp tiesioginio vaisos indekso (RZKd) ir RZN bei silpnas patikimas teigiamas koreliacinis ryšys (r=0,408, p<0,05) tarp laikotarpio tarp veršiavimosi indekso (RZ) ir RZKd tarp visų bulių grupių.
30 pav. Veislinės vertės indeksų tarpusavio ryšys tarp tirtų skirtingo vaisingumo bulių grupių
Pirmoje bulių grupėje nustatyti patikimi teigiami koreliaciniai ryšiai tarp gebėjimo apsivaisinti indekso (KON) ir ūkinio naudojimo trukmės indekso (RZN, r=0,732, p<0,05) bei dukterų vaisos indekso (RZR, r=0,936, p<0,05), todėl didėjant RZN ir RZR, didėjo gebėjimo apsivaisinti indeksas (KON) pirmojoje tyrimo grupėje.
Antroje tirtų bulių vaisingumo grupėje nustatytas stiprus teigiamas patikimas koreliacinis ryšys (r=0,954, p<0,05) tarp gebėjimo apsivaisinti indekso (KON) ir dukterų vaisos indekso (RZR), todėl didėjant KON, didėjo ir RZR. Taip pat nustatytas stiprus neigiamas patikimas koreliacinis ryšys (r= -0,785, p<0,05) tarp laikotarpio tarp veršiavimosi indekso (RZ) ir produktyvumo indekso (RZM) bei
vidutinio stiprumo neigiamas patikimas koreliacinis ryšys (r= -0,661, p<0,05) tarp RZ ir bendrojo veislinės vertės indekso (RZG).
Trečioje tirtų bulių grupėje nustatytas stiprus patikimas teigiamas koreliacinis ryšys (r= 0,892, p<0,05) tarp gebėjimo apsivaisinti indekso (KON) ir dukterų vaisos indekso (RZR). Tai parodo, kad trečioje tirtų bulių grupėje didėjant KON, didėjo ir RZR.
3.18. Bulių vaisingumo koeficiento (NRh) bei laikotarpio tarp veršiavimosi
indekso (RZ) ryšys tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių
Įvertinus atliktos analizės rezultatus nustatyta, kad antroje tirtų bulių vaisingumo grupėje, turinčioje vidutinio dydžio vaisingumo koeficientą (NRh), aptiktas vidutinio stiprumo patikimas teigiamas koreliacinis ryšys (r= 0,691, p<0,05) tarp NRh ir laikotarpio tarp veršiavimosi indekso (RZ), todėl mūsų gauti duomenys išryškino didesnį šioje bulių grupėje rastą RZ ir NRh tarpusavio ryšį (31 pav.).
31 pav. Bulių vaisingumo koeficiento (NRh) bei laikotarpio tarp veršiavimosi indekso (RZ) ryšys tarp skirtingo vaisingumo bulių grupių
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Mūsų atliktuose tyrimuose pasitvirtino ryšiai tarp genetinės veislinės vertės indeksų bei bulių reproduktorių spermos kokybės, pastebėtos kai kurios vaisingumo koeficiento (NRh) dinamikos tendencijos.
Pagal INTERBULL (26), bulių vaisingumo koeficientas (NRh) varijuoja ribose nuo –5 proc. iki +5 proc., o siekiantis nuo -2 proc. iki +2 proc. yra laikomas vidutiniu. Pirmosios ir antrosios mūsų tirtų bulių grupių vaisingumo koeficientai varijavo vidutinio dydžio ribose, o trečiosios bulių grupės vaisingumo koeficientų vidurkis (3,30 ± 0,95) buvo didesnis už vidutinį.
Bendrojo veislinės vertės indekso (RZG) vidutinė reikšmė visose grupėse sudarė 130,13 ± 31,43, todėl visi buliai pagal šį požymį turėjo didesnes už populiacijos vidurkį indekso reikšmes. Minery et al. (29) teigimu, įvairiose šalyse daugėja vaisingumo įvertinimui naudojamų požymių, o per pastaruosius keletą metų bendrojo veislinės vertės indekso rodikliai padidėjo tarptautiniu mastu.
Tarp visų trijų tirtų bulių grupių produktyvumo indekso (RZM) rodikliai svyravo nedidelėse ribose, o bendras vidurkis siekė 122,46 ± 11,43. Lyginant ūkinio naudojimo trukmės indeksą (RZN) tarp tirtų bulių grupių, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp antros ir trečios bulių grupių (t=2,193; p=<0,05), o antros bulių grupės reikšmė buvo didžiausia ir siekė 120,6 ± 8,71. Tai parodė, jog geriausiai šis indeksas buvo išreikštas antroje tirtų bulių grupėje. Vidutinė somatinių ląstelių indekso (RZS) reikšmė tarp tirtų bulių grupių buvo 112,23 ± 7,21, o didžiausia šio indekso reikšmė buvo nustatyta antroje bulių grupėje (115,10 ± 8,65). Abfalter et al. (30) tyrime buvo nustatyta, jog karvių, pasižyminčių išskirtiniu ilgaamžiškumu, buliai reproduktoriai turėjo žymiai didesnes somatinių ląstelių skaičiaus indekso (RZS) ir ūkinio naudojimo trukmės indekso (RZN) reikšmes. Koreliacijos tarp išskirtinių karvių skaičiaus vienam buliui ir RZN bei RZS buvo teigiamos, o produktyvumas (RZM) parodė neigiamą koreliaciją.
Dukterų vaisos indeksas (RZR) buvo didžiausias antroje tirtoje bulių grupėje (108,10 ± 7,91) taip pat kaip ir dukterų veršiavimosi lengvumo indeksas (RZKm), kuris sudarė 106,10 ± 4,77. Tai parodė, kad visų tirtų grupių bulių dukterų vaisingumo parametrai yra didesni už populiacijos vidurkį. Segelke et al. tyrime (31) imituojant genominio veisimo programą, buvo tiriama karvių atsitiktinio poravimo ir poravimo atsižvelgiant į genetinį indeksą įtaka. Buvo nustatyta, kad genetinis indeksas turi būti naudojamas parenkant karves, o buliai poravimui turi būti atrenkami pagal veisimo vertes, kad būtų išlaikomi ir tobulinami genetiniai bruožai.
Gebėjimo apsivaisinti indekso (KON) nustatyta vidutinė reikšmė visose bulių grupėse buvo 106,43 ± 7,48, tiesioginio vaisos indekso (RZKd) vidutinė reikšmė tarp visų bulių grupių buvo 105,50 ± 5,02. Lyginant RZKd tarp bulių grupių, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pirmos ir antros bulių grupių (t=2,426; p<0,05). Laikotarpio tarp veršiavimosi indekso (RZ) vidutinė nustatyta reikšmė
buvo 98,20 ± 4,01 ir tik antroje bulių grupėje ji viršijo 100 (102,30 ± 3,16), o kitose buvo mažesnė už 100, todėl mūsų tirti bulių RZ indekso rezultatai nėra didesni už populiacijos vidurkį ir jie nėra veislės gerintojai pagal šį požymį. Kiti mokslininkai taip pat patvirtina, jog buliai, kurių veislinės vertės indeksai didesni už 100, yra laikomi gerintojais, palyginus su bazinių bulių vidurkiu (32), o genomiškai sustiprintos veislinės vertės ir tėvų vidutinės veislinės vertės geriausia veikia aukšto paveldimumo gyvulių ateities fenotipams nuspėti (33).
Ištyrus spermatozoidų koncentraciją ir palyginus ją tarp tiriamųjų bulių grupių buvo nustatyta, kad didžiausia koncentracija yra antroje bulių grupėje (71,70 ± 24,29 × 106/ml), bendras visų tirtų bulių
koncentracijos vidurkis siekė 64,63 ± 26,32 × 106/ml.
Pasak Lietuvos standartizacijos departamento bulių kokybės reglamento LST 1467:2006 (34) bulių kriokonservuotos spermos spermatozoidų judrumas turi siekti ne mažiau negu 40 proc., kad sperma būtų laikoma tinkamos apsėklinimui kokybės. Mūsų tyrime, vidutinis visų tirtų bulių spermos judrumas buvo 69,83 ± 9,77 proc., o didžiausi rodikliai aptikti antroje tirtoje bulių grupėje (74,00 ± 7,75 proc.).
Analizuojant spermatozoidų koncentracijos 106/ml įtaką jų judrumui (proc.), didžiausi šių rodiklių
parametrai buvo nustatyti antroje bulių grupėje. Joje didėjant koncentracijai (71,7 ± 24,29 × 106/ml), buvo didesnis ir spermatozoidų judrumas (74,00 ± 7,75 proc.), o skirtumai buvo ženklūs, lyginant su kitomis dvejomis tiriamųjų grupėmis. Kiti autoriai patvirtina, kad virš 70 proc. siekiantis spermatozoidų judrumas yra laikomas labai geru (35).
Ištyrus spermatozoidų morfologiją nustatėme, jog vidutiniškai visuose tirtuose spermos mėginiuose buvo tik apie 0,63 ± 0,29 proc. spermatozoidų galvučių patologijų, o mažiausias kiekis spermatozoidų galvučių patologijų buvo rastas trečioje tirtų bulių grupėje (0,52 ± 0,23 proc.). Spermatozoidų uodegėlių patologijų buvo rasta šiek tiek daugiau, vidutiniškai apie 1,52 ± 1,90 proc. visuose tirtuose spermos mėginiuose, o bendras visų patologijų skaičius tirtuose bulių spermos mėginiuose buvo apie 0,91 ± 0,64 proc., daugiausiai jų buvo nustatyta pirmos tirtos bulių grupės spermos mėginiuose ( 1,09 ± 1,06 proc.).
Tarp spermatozoidų judrumo (proc.) ir produktyvumo indekso (RZM) buvo nustatytas neigiamas koreliacinis ryšys (r= -0,444, p<0,05). Dukterų vaisos indeksas (RZR) visose tirtose bulių grupėse silpnai koreliavo su spermatozoidų galvučių patologijomis ( r=0,383, p<0,05).
Nustatytas koreliacinis ryšys tarp dukterų veršiavimosi lengvumo indekso (RZKm) ir spermatozoidų galvučių patologijų (r=0,663, p<0,05). Apskaičiuotas stiprus koreliacinis ryšys tarp produktyvumo indekso (RZM) ir bendrojo veislinės vertės indekso (RZG) (r=0,819, p<0,05) bei vidutinio stiprumo koreliacinis ryšys tarp ūkinio naudojimo trukmės indekso (RZN) ir RZG (r=0,605, p<0,05), todėl didėjant RZM ir RZN didėjo ir RZG visose tirtose bulių vaisingumo grupėse.
Išanalizavus gebėjimo apsivaisinti indekso ryšį su kitais veislinės vertės indeksais tarp visų bulių grupių, buvo nustatytas silpnas koreliacinis ryšys (r=0,364, p<0,05) su RZN bei stiprus koreliacinis ryšys (r=0,938, p<0,05) su dukterų vaisos indeksu (RZR). Tai parodo, kad didėjant RZN, didėjo ir RZR.
Pirmoje bulių grupėje ūkinio naudojimo trukmės indeksas (RZN) turi koreliacinį ryšį su spermatozoidų galvučių patologijomis (r=0,724, p<0,05). Taip pat pirmoje bulių grupėje nustatėme vidutinio stiprumo koreliacinį ryšį tarp laikotarpio tarp veršiavimosi indekso (RZ) ir spermatozoidų uodegėlių patologijų (r=-0,659, p<0,05), todėl didėjant RZ, pirmoje bulių grupėje mažėjo spermatozoidų uodegėlių patologijų skaičius. Taip pat nustatyti stiprūs koreliaciniai ryšiai tarp gebėjimo apsivaisinti indekso (KON) ir ūkinio naudojimo trukmės indekso (RZN, r=0,732, p<0,05) bei dukterų vaisos indekso (RZR, r=0,936, p<0,05), todėl didėjant RZN ir RZR, didėjo gebėjimo apsivaisinti indeksas (KON) pirmojoje tyrimo grupėje. Jong (36) tyrime, kuriame buvo siekiama išsiaiškinti mūsų tirto produktyvumo indekso atitikmens - gyvenimo trukmės produkcijos indekso (LTP) įtaką karvių ūkinio naudojimo trukmei, teigiama, jog norint genetiškai prailginti karvės produktyvumo trukmę, labai svarbus yra tinkamo buliaus parinkimas.
Antroje bulių grupėje nustatėme stiprų koreliacinį ryšį (r=0,954, p<0,05) tarp gebėjimo apsivaisinti indekso (KON) ir dukterų vaisos indekso (RZR), todėl didėjant KON, didėjo ir RZR. Taip pat nustatytas stiprus neigiamas koreliacinis ryšys (r= -0,785, p<0,05) tarp laikotarpio tarp veršiavimosi indekso (RZ) ir produktyvumo indekso (RZM) bei vidutinio stiprumo neigiamas koreliacinis ryšys (r= -0,661, p<0,05) tarp RZ ir bendrojo veislinės vertės indekso (RZG). Antroje tirtų bulių grupėje, turinčioje vidutinio dydžio vaisingumo koeficientą (NRh), aptiktas vidutinio stiprumo koreliacinis ryšys (r= 0,691, p<0,05) tarp NRh ir laikotarpio tarp veršiavimosi indekso (RZ).
Trečioje bulių grupėje aptikome stiprų koreliacinį ryšį (r= 0,892, p<0,05) tarp gebėjimo apsivaisinti indekso (KON) ir dukterų vaisos indekso (RZR), todėl trečioje tirtų bulių grupėje didėjant KON didėjo ir RZR.
Neseniai Rensing et al. (37) aprašytas tyrimas, kuriame apžvelgtas projektas, kurio metu ūkiuose karvių bandoms buvo nustatomas genotipas ir tiriamas įvairių požymių pasireiškimas bei nustatomi veislinės vertės indeksai, apjungiant bulių veislinės vertės duomenis, įrodė, kad genominis vertinimas, pagrįstas tam tikra karvių populiacija, yra įmanomas, o pridėjus karvių duomenis prie bulių populiacijos duomenų, padidinamas veislinės vertės indeksų patikimumas visiems analizuojamiems požymiams, todėl buvo matomi ryškūs skirtumai tarp žemesnes ir aukštesnes indeksų vertes turinčių karvių, o tuo pačiu ūkininkams buvo parodyta, kaip gerai veislinės vertės indeksai gali prognozuoti įvairių fenotipų pasireiškimą karvių bandose ir sąlygoti ekonominį naudingumą.
