INDIVIDUALIOS PASTOVAUS KRŪVIO IR INTERVALINĖS TRENIRUOČIŲ POVEIKIS ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS RODIKLIAMS, PACIENTAMS PO PERKUTANININĖS VAINIKINIŲ ARTERIJŲ ANGIOPLASTIKOS IR STENTAVIMO, ANTRUOJU REABILITACIJOS ETAPU

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA

MODESTA VELIČKAITĖ

INDIVIDUALIOS PASTOVAUS KRŪVIO IR INTERVALINĖS

TRENIRUOČIŲ POVEIKIS ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ

SISTEMOS RODIKLIAMS, PACIENTAMS PO PERKUTANININĖS

VAINIKINIŲ ARTERIJŲ ANGIOPLASTIKOS IR STENTAVIMO,

ANTRUOJU REABILITACIJOS ETAPU

Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija" (valst. kodas 6211GX010 )

baigiamasis darbas

Darbo vadovė: lekt. Lina Leimonienė

TURINYS

1.1 Išeminė širdies liga ... 7

1.1.1 Krūtinės angina ... 8

1.1.2 Miokardo infarktas ... 8

1.2 Išeminės širdies ligos gydymo metodai ... 9

1.2.1 Konservatyvūs IŠL gydymo metodai ... 9

1.2.2 Operacinis IŠL gydymo metodas ... 10

1.3 Fizinio pajėgumo ištyrimo metodai ... 12

1.3.1 Šešių minučių ėjimo testas ... 12

1.3.2 Veloergometrija ... 12

1.4 Pastovaus krūvio ir intervalinė treniruotė ... 13

1.5 Hemodinamikos reakcijos į fizinį krūvį ... 14

2. TYRIMO METODIKA ... 16

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 16

5. IŠVADOS ... 16

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 16

SANTRAUKA

Modesta Veličkaitė. Individualios pastovaus krūvio ir intervalinės treniruočių poveikis širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliams, pacientams po perkutaninės vainikinių arterijų angioplastikos ir stentavimo, antruoju reabilitacijos etapu. Darbo vadovė - lektorė Lina Leimonienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2020; 63 psl.

Darbo tikslas: nustatyti individualios pastovaus krūvio ir intervalinės treniruočių poveikį širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliams, pacientams po perkutaninės vainikinių arterijų angioplastikos ir stentavimo, antruoju reabilitacijos etapu.

Darbo uždaviniai: 1) Nustatyti nueito nuotolio pokyčius 6 min. ėjimo testo metu ir palyginti skirtingos fizinio treniravimo rizikos pacientų grupėse taikant pastovaus krūvio treniruotes. 2) Nustatyti nueito nuotolio pokyčius 6 min. ėjimo testo metu ir palyginti skirtingos fizinio treniravimo rizikos pacientų grupėse taikant intervalines treniruotes. 3) Nustatyti fizinio pajėgumo pokyčius veloergometrijos testo metu ir palyginti skirtingos fizinio treniravimo rizikos pacientų grupėse taikant pastovaus krūvio treniruotes. 4) Nustatyti fizinio pajėgumo pokyčius veloergometrijos testo metu ir palyginti skirtingos fizinio treniravimo rizikos pacientų grupėse taikant intervalines treniruotes. 5) Nustatyti hemodinamikos rodiklių reakcijos į fizinį krūvį pokyčius ir palyginti skirtingos fizinio treniravimo rizikos pacientų grupėse taikant pastovaus krūvio treniruotes. 6) Nustatyti hemodinamikos rodiklių reakcijos į fizinį krūvį pokyčius ir palyginti skirtingos fizinio treniravimo rizikos pacientų grupėse taikant intervalines treniruotes. 7) Palyginti pastovaus krūvio ir intervalinių treniruočių veiksmingumą pagal rodiklių pokyčius.

Tyrimo metodika: 1. Literatūros šaltinių analizė; 2. Fizinio pajėgumo vertinimas; 3. Individualios pastovaus krūvio ir intervalinės treniruočių programos taikymas; 4. Matematinė statistinė analizė.

Tyrimo dalyviai: Tyrimas atliktas Birštono Eglės sanatorijoje. Tyrime dalyvavo vyrai, kurie buvo po perkutininės vainikinių arterijų angioplastikos ir stentavimo. Amžius nuo 53 - 78m., imtis 103 pacientų.

Išvados: 1. Taikant pastovaus krūvio treniruotes, 6 MĖT metu nueitas nuotolis pagerėjo vidutinės rizikos grupės pacientams. 2. Taikant intervalines treniruotes, 6 MĖT metu nueitas nuotolis pagerėjo vidutinės rizikos grupės pacientams. 3. Fizinis pajėgumas, atlikus veloergometrijos mėginį, padidėjo po pastovaus krūvio treniruočių mažos rizikos grupės pacientams (p<0,05). 4. Fizinis pajėgumas, atlikus veloergometrijos mėginį, padidėjo po intervalinių treniruočių mažos ir vidutinės rizikos grupių pacientams (p<0,05). Didelės rizikos grupės pacientų fizinis pajėgumas nepakito. 5. Taikant pastovaus krūvio treniruotes hemodinamikos reakcijos į fizinį krūvį rodikliai pagerėjo visose skirtingos rizikos pacientų grupėse (p<0,05). 6. Taikant intervalinės treniruotes hemodinamikos reakcijos į fizinį krūvį rodikliai pagerėjo visose skirtingos rizikos pacientų grupėse. 7. Didelės rizikos treniravimo grupės pacientams pagal gautus reiškmingus pagerėjimus buvo nustatyta, kad veiksmingesnė treniruotė yra pastovaus krūvio treniruotė, o vidutinės ir mažis rizikos pac ientų treniravbimo grupėje abi treniravimo formos buvo efektyvios.

ABSTRACT

Modesta Veličkaitė. Impact of individual constant workload and interval training on cardiovascular system indicators in patients after percutaneouos transluminal angioplasty and stenting during second rehabilitation phase. Supervisor - lecturer Lina Leimonienė. Lithuanian university of health and sciences, Medicine academy, Faculty of Nursing, Rehabilitation clinic. Kaunas, 2020; 63. Research aim: To determine continous and interval trainings impact on cardiovascular system of patients after percutaneous transluminal angioplasty and stenting during seond rehabilitation stage. Tasks: 1) To determine changes in walking distance during 6 minutes of walking and compare different groups of patients at risk of physical training with constant workload exercise. 2) To determine changes in walking distance during 6 minutes of walking and compare different groups of patients at risk of physical training with interval training exercise. 3) To determine changes in physical capacity during bicycle ergometry excercise and compare different groups of patients at risk of physical training with constant workload exercise. 4) To determine changes in physical capacity during bicycle ergometry excercise and compare different groups of patients at risk of physical training with interval training exercise. 5) To determine reaction of hemodynamic indicators to changes in physical exertion and compare different groups of patients at risk of physical training with constant workload exercise. 6) To determine reaction of hemodynamic indicators to changes in physical exertion and compare different groups of patients at risk of physical training with interval workload exercise. 7) To compare efficiency of constant and interval workload exercises according to changes in indicators. Research methodology: 1. Analysis of Literature; 2. Evaluation of physical capacity; 3. Application of individual constant and interval workload exercise program; 4. Analysis of mathematical statistics. Research participants: Research was performed at The medical SPA “Eglės sanatorija” in Birštonas. The research invovled men after percutaneous transluminal angioplasty and stenting. Age of patients 53 – 78 years, quantity – 103 patients.

Conclusion: 1. There is improvement of walking distance to medium risk patients applying constant workload exercise during 6MET walking. 2. There is improvement of walking distance to medium risk patients applying interval training during 6MET walking. 3. Physical capacity increased after cycling ergometry after constant load training in low-risk patients (p <0.05). 4. Physical capacity was increased after cycling ergometry after interval training in low and medium risk patients (p <0.05). The physical capacity of high-risk patients did not change. 5. With constant exercise training, the rates of

hemodynamic response to exercise improved in all groups of patients at different risk (p <0.05). 6. With interval training, hemodynamic response rates to exercise were improved in all groups of patients at different risk. 7. In the high-risk training group, the significant improvements obtained showed that more effective training was constant-load training, and in the medium- and low-risk patient training group, both forms of training were effective.

PADĖKA

Labai noriu padėkoti savo baigiamojo darbo vadovei dr. Linai Leimonienei už konsultacijas, patarimus ir įzvalgas, planuojant, organizuojant ir atliekant tyrimą. Dėkoju už neišmatuojamą kantrybę, malonų bendravimą ir bendradarbiavimą.

SANTRUMPOS

IŠL - išeminė širdies liga

ŠKS - širdies ir kraujagyslių sistema

AH - arterinė hipertenzija

6MĖT- 6 minučių ėjimo testas

FA - fizinis aktyvumas

ĮVADAS

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (ŠKS) yra pirmoji ir pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Pagal pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis kiekvienais metais pasaulyje miršta apie 17,9 milijonų žmonių.

Europoje ir Lietuvoje ŠKS daug metų išlieka pirmoji ir pagrindinė mirties priežastimi. Lietuvos statistikos departamento duomenimis lietuvoje 2018m. nuo ŠKS ligų mirė apie 22 tūkstančių šalies gyventojų. Pagrindinės ŠKS ligos yra išeminė širdies liga, miokardo infarktas ir galvos smegenų insultas.

Išeminė širdies liga (IŠL) yra lėtinė, kuri metais iš metų gali nepastebimai bloginti širdies ir kraujagyslių būklę, todėl kasmet rekuomenduojama vyresnio amžiaus moterims ir vyrams tikrintis savo sveikatą. Pagrindiniai IŠL simptomai yra bendras nuovargis, skausmas krūtinėje, neritmiškas širdies plakimas ir kraujo spaudimo skirtumai. Norint išvengti arba atitolinti išeminę širdies ligą, privaloma sveikai maitintis, reguliariai eiti miegoti, vengti streso ir svarbiausiai būti fiziškai aktyviems [1].

Fizinis aktyvumas (FA) yra svarbus siekiant pagerinti funkcinį pajėgumą, gyvenimo kokybę pacientams sergantiems ŠKL [39]. PSO rekomenduojamose gairėse rašoma, kad optimaliausias ir sveikiausias širdžiai krūvis yra vidutinio intensyvumo aerobiniai pratimai, trunkantys nuo 30 min. iki 1val. 3-5 kartus per savaitę. FA yra labai svarbus pacientams sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Kardiologinėje reabilitacijoje pirmojo etapo metu pirmiausiai siekiama atkurti fizinį ir funkcinį pajėgumą taikant kineziterapiją, dozuotą ėjimą. Antruoju reabilitacijos etapu siekiama stiprinti fizinį ir funkcinį pajėgumą, o atstačius ir sustiprinus jį palaikyti. Šiuo metu vis dar vyksta įvairios mokslinės diskusijos, kurios fizinio treniravimo programos yra efektyviausios ir veiksmingiausios kardiologinėje reabilitacijoje [2].

Darbo tikslas: nustatyti individualių pastovaus krūvio ir intervalinės treniruočių poveikį širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliams, pacientams po perkutaninės vainikinių arterijų angioplastikos ir stentavimo, antruoju reabilitacijos etapu.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Išeminė širdies liga

Išeminė širdies liga dažnai literatūroje minima kaip lėtinė vainikinių arterijų liga. Šia liga susergama, kai yra pažeidžiamas širdies raumuo ir sutrikdoma organo funkcija dėl pablogėjusios vainikinių arterijų kraujotakos, susiaurėjus kraujagyslių spindžiui. Širdies raumuo negauna reikiamo kraujo kiekio ir tada prasideda pirmieji įspėjamieji signalai apie gręsiančią ligą. Pagrindiniai IŠL požymiai skausmas ir spaudimas krūtinėje po minimalaus krūvio [1]. Nepaisant pirmųjų simptomų ir juos ignoruojant, su laiku dėl prastos kraujotakos atsiranda aterosklerozinės plokštelės, kurios per ilgą laiką užkemša kraujagysles ir pilnai sustabdo kraujo tekėjimą į širdį. Tada, kai širdies raumuo negauna pakankamai deguonies, kraujo ir maistinių medžiagų įvyksta miokaro infarktas [3]. Krūtinės anginos atsiradimo faktoriai yra ne tik stresas ar mažas fizinis aktyvumas, bet ir gyvenimo būdas. Svarbu paminėti, kad sveikas gyvenimo būdas gali nutolinti ligą [4]. Rizikos veiksniai yra koreguotini ir nekoreguotini (1 lentelė).

1 lentelė. Koreguotini ir nekoreguotini rizikos veiksniai

KOREGUOTINI NEKOREGUOTINI

Aukštas kraujospūdis (aks) Amžius Padidėjęs cholesterolio kiekis Vyriška lytis

Rūkymas Paveldėjimas

Diabetas Menopauzė

Nutukimas Mažas fizinis aktyvumas

Mityba

1.1.1 Krūtinės angina

Krūtinės angina dar kitaip vadinama stenokardija yra trumpalaikis krūtinės skausmas trunkantis iki 20 min. arba jaučiamas diskomfortas, dusulys, kuris atsiranda priekinėje krūtinės dalyje, tačiau gali pereiti į kaklą, pečius, žandikaulį ar rankas. Tai yra pagrindiniai miokardo išemijos simptomai ir paprastai atsirandys dėl obstrukcinės vaikinių arterijų ligos, ribojančios deguonies tiekimą į širdies miocitus. Kiti veiksniai, tokie kaip emocinis stresas ir fizinis krūvis gali sustiprinti krūtinės anginos simptomus, taip dar labiau apribojant deguonies tiekimą (pvz.: sunki anemija) arba padidinant deguonies poreikį (pvz.: kairiojo skilvelio hipertrofija). Stabili krūtinės angina yra lėtinė liga ir pagrindinis tikslas yra panaikinti arba sumažinti simptomus taip pagerinant gyvenimo kokybę ir prailginant gyvenimo trukmę [5].

1.1.2 Miokardo infarktas

Miokardo infarktas (MI) yra ūmus koronarinis sindromas, kai širdies raumuo sužalojamas dėl išemijos [6]. Miokardo infarktą, kartais vadinamą širdies priepuoliu, sukelia sumažėjęs arba visai sustabdytas kraujo tekėjimas į miokardo dalį. Stenokardiniam priepuoliui užtrukus ilgiau kaip 20 minučių gali įvykti širdies raumens (miokardo) infarktas - būklė, kai koronarinės kraujagyslės spindis užsikemša, tam tikra širdies dalis nebegauna kraujo, įvyksta miokaro ląstelių mirtis ir nekrozė [7,8]. Tai gali būti katastrofiškas įvykis, sukeliantis hemodinamikos pablogėjimą ir staigią mirtį. Esant vainikinių arterijų okliuzijai, miokardui nebeužtenka deguonies. MI simptomai labai panašūs į krūtinės anginos. Gydytojai miokardo infarktą gali pastebėti atlikami širdies elektrokardiogramą (1pav.) ar kraujo tyrimus [8].

1.2 Išeminės širdies ligos gydymo metodai

Ignoruojant pirmuosius išeminės širdies ligos simptomus ir jų negydant gali ištikti staigi ir netikėta mirtis. Maždaug apie 80 proc. galima užkirsti kelią IŠL optimalia mityba, sportu, svorio reguliavimu, saikingai vartojant alkoholį ir vengiant rūkymo [9]. IŠL gydymo būdai skirtomi į konservatyvius ir operacinius [10].

1.2.1 Konservatyvūs IŠL gydymo metodai

Medikamentinis gydymas. Nitratai yra vieni iš svarbiausių vaistų krūtinės anginai palengvinti. Jie išplečia venas, palengvina širdies darbą ir sumažina širdies raumens deguonies poreikį. Krūtinės anginos priepuolio metu tinka nitroglicerino (glicerolo trinitratas) tabletės arba aeorozolis, papurkštas po liežuviu (Nitromint aerosol). Dėl nitroglicerino poveikio vyksta venų dilatacija ir sumažėja diastolinis kraujo spaudimas – pagerėja miokardo perfuzija. Širdies priepuolių profilaktikai, ypač prieš fizinį krūvį, skiriami ilgo veikimo nitratai. Betaadrenoreceptorių blokatoriai retina širdies ritmą ramybėjė ir fizinio krūvio metu bei mažina širdies raumens susitraukimo jėgą. Dėl to širdies raumenyje sumažėja deguonies sunaudojimas. Persirgusiems MI ligoniams betaadrenoreceptorių blokatoriai sumažina pakartotinio infarkto ir mirties riziką. Pulsui retinti dažniausiai skiriamas atenolis arba metoprololis. Aspirinas slopina kraujo krešėjimo ląstelių (trombocitų) agregaciją. Taip jis apsaugo nuo trombų susidarymo koronarinėse arterijose ir nuo širdies infarkto. Taip pat skiriamos cholesterolio kiekį kraujyje mažinančios tabletės [10, 11].

Mityba. Naujausiejais laikais šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas stipriai pakitęs lyginant su ankstesniais laikais. Šiuolaikinio žmogaus mityba pasižymi retu valgymu didelėm porcijom, vakarieniaujama prieš miegą, vartojama saldieji gėrimai ir pan. Deja toks valgymo būdas gali sukelti daug nemalonumų ne tik sergančiam, bet ir visiškai sveikam žmogui ir jį paversti ligoniu [12]. Norint pakeisti šiuos įpročius, rekomenduojama valgyti 4-5 kartus per dieną. Vakarienė turi būti lengva ir ne vėliau kaip 2-3valandas prieš miegą. Prieš miegą naudinga išgerti stiklinę kefyro ar vandens. Sunkiai sergant reikia griežtai laikytis dietos, kurią paskyrė gydytojas. Visais kitais atveja reikia atminti, kad nepersivalgymas bei įvairus, subalansuotas maistas kartu su atitinkamu fiziniu krūviu užkerta kelią ir

gydo daugelį ŠKS ligų. Cholesteroliui mažinti ir aterosklerozės profilaktikai liaudies medicina rekomenduoja valgyti česnaką. Būtina sekti kūno masės indeksą, jis turi būti ne didesnis nei 30 [13].

Fizinis aktyvumas (FA). FA ir mankštos yra stipriai susiję su širdies ir kvėpavimo sistema. Epidemiologiniai tyrimai, tiriantys FA ryšį su ŠKL rizika, atliekami daugiau nei šešis dešimtmečius. Nuo senų laikų, 1950m. Londone atlikti tyrimai, kuriuos atliko Morrisas ir jo kolegos, parodė, kad vyrai, kurie buvo fiziškai aktyvūs turėjo mažesnę riziką susirgti ŠKL lyginant su vyrais, kurie dirbo sėdimą darbą ir iki šiol niekas nepasikeitė [46]. Padidėjęs FA ir reguliarus treniravimasis yra susijęs su padidėjusiu parasimpatiniu aktyvumu ir didesniu bendru ŠSD, o tai rodo geresnį širdies autonominį reguliavimą. Taip pat labai daug įtakos turi koks yra FA intensyvumas. Kai kurie tyrimai rodo, kad norint pagerinti žmonių ŠKS rodiklius reikia vidutinio arba didelio intensyvo treniruočių [13]. Labai svarbu paminėti, kad FA per savaitę turėtu trukti ne mažiau nei 150 min [47; 48].

1.2.2 Operacinis IŠL gydymo metodas

KA sergančiam pacientui paprastai atliekami krūvio mėginiai dviračiu (veloergometrija) arba bėgimo takeliu (tredmilo mėginys). Teigiami mėginiai rodo koronarinių arterijų susiaurėjimą. Tuomet pacientui atliekama koronarografija (širdies zondavimas). Šios procedūros metu rentgeno operacinėje per kateterį į koronarinę širdies arteriją suleidžiamas kontrastas ir rentgeno pagalba tiksliai nustatomas kraujagyslių susiaurėjimų laipsnis bei lokolizacija (2 pav.). Susiaurėjimus galima išplėsti specialiu balionėliu. Tai vadinama perkutaninė koronarinių arterijų angioplastika (PTKA) [15]. Balionėlis kateteriu per kraujagyslę įstumiamas į susiaurėjusią arterijos vietą ir pripučiamas - kartais net kelis kartus, po to ištraukiamas. Patys sėkmingiausi plėtimai yra tuomet, kai pažeista tik viena kraujagyslė, susiaurėjimas gerai prieinamoje vietoje ir nesukalkėjęs. Stentai - tai vieliniai cilindro formos tinkleliai, kurie susiaurėjusią koronarinės aerterijos vietą išplečia ir neleidžia jai subliūkšti. Blogiausiu atveju, kai pažeistos visos koronarinės arterijos ir nebegalima jų išplėsti, atliekama apeinamųjų jungčių operacija (aortokoronarinis šuntavimas) [16].

2 pav. Koronarinės arterijos susiaurėjimas, matomas koronarogramoje

Angioplastika ir stentai išplečia susiaurėjusią kraujagyslę, tačiau nesustabo aterosklerozės progresavimo ir neapsaugo nuo jos plitimo į kitas kraujagysles [16].

1.3

Fizinio pajėgumo ištyrimo metodai

Kardiologinėje reabilitacijoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas širdies ir kraujagyslių ištvermės, fizinio krūvio, raumenų jėgos, FA lygio ir sveikos gyvensenos principų [40]. Norint įvertinti kardiologinės reabilitacijos efektyvumą, pacientams yra taikomi įvairūs testai prieš ir po reabilitacijos pvz.: įvertinti fizinį pajėgumą, gyvenimo kokybę ir pan. [40].

Dabartiniai pacientų sergančių kardiologinėmis ligomis fizinio pajėgumo ištyrimo metodai skirstomi į tris kategorijas. Pirma kategorija, kai pacientas savarankiškai įvertintas arba gydytojo, nurodomos pacientų fizinės būklės skirtymas, kuris daugiausiai priklauso nuo to, kaip pacientas suvokia savo kasdienines veiklas (NYHA klasė). Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinės būklės klasifikaciją gerai priėmė kelios medicinos draugijos visame pasaulyje ir ji buvo naudojama

klinikiniuose tyrimuose, kurie įrodė teigiamą įvairių vaistų poveikį mirtingumui ir sergamumui pacientams, sergantiems ŠKL. Antra, aukso standartu laikomas fizinio krūvio mėginys naudojant ergometrą arba triadmilą. Šis būdas suteikia galimybę paaiškinti tikrąją dusulio ir nuovargio priežastį, remiantis visų fizinio aktyvumo sistemų (t. Y. Širdies, kraujotakos, plaučių ir raumenų bei kaulų sistemos) vertinimu. Kita vertus, tai yra brangus metodas, reikalaujantis specialios įrangos ir apmokyto personalo, tuo tarpu daugelyje ligoninių jo galimybės yra ribotos. Be to, pacientams dažnai būna sunku bendradarbiauti atliekant tyrimą dėl tyrimo sudėtingumo Fizinio krūvio mėginys naudojant įrangą, labai svarbus yra kineziterapeutui, kadangi specialistas gali jį treniruoti individualiu krūviu. Trečia, kasdienės veiklos rezultatų įvertinimas atliekant submaximalius mankštos testus, įskaitant 6 minučių ėjimo testą (6MWT), kuris yra paprastas ir nebrangus paciento gerai toleruojamas testas. Šį testą galimą atlikti po operacijos išvykstant iš ligoninės, pirmuoju ir antruoju reabuilitacijos etapu.

1.4 Pastovaus krūvio ir intervalinė treniruotė

Kardiologinė reabilitacija yra svarbi antrinė ŠKS prevencijos priemonė. Ja siekiama sumažinti ŠKS ligų progresavimą, mokyti pacientus sveikos gyvensenos principų, suteikti psichologinę paramą ir skatinti daugiau mankštintis. Pratimų programomis siekiama kardiologiniams pacientams sustiprinti raumenų jėgą ir pagerinti fizinį pajėgumą. Kardiologinėje reabilitacijoje aerobinės treniruotės sumažina pacientų sergamumą ir mirtingumą nuo ŠKL. Norint pagerinti pacientų fizinį pajėgumą, siūloma jiems taikyti aerobinę ištvermės arba aukšto intensyvumo aerobinę programą. Nuo 1981m. tiriama, kurios aerobinės treniruotės yra efektyvesnės kardiologiniams pacientams ir daugėja įrodymų, kad intervalinės treniruotės yra efektyvesnės nėgu pastovaus krūvio. Įrodyta, kad interalinė treniruotė reikšmingai pagerina deguonies suvartojimą, kairiojo skilvelio dydį ir funkciją, diastolinį tūrį, užpakalinės sienelės sustorėjimą, išstūmimo frakciją, mitochondrijų biogenezę, pagerina jautrumą insulinui, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, cholesterolį, kraujo spaudimą [20,22].

Daug metų kardiologiniams pacientams aukso standartu buvo laikomos pastovaus krūvio treniruotės [49]. Jas sudarė vidutinio intensyvumo treniruotės, esant 50 - 85 % (dažniausiai 70 - 85 %) nuo ŠSD max. Treniruočių intensyvumas yra klasifikuojamas:

Žemo intensyvumo ( <50 % ŠSD max); Vidutinio intensyvumo ( 50 - 75 % ŠSD max); Didelio intensyvumo ( 85 - 95 % ŠSD max ) [21].

Neseniai didelio intensyvumo intervalinės treniruotės buvo pripažintos saugia ir veiksminga mokymo alternatyva vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems ŠKL.

Didelio ir mažo intensyvumo intervalų trukmė ir santykis yra pagrindiniai parametrai, kurie išskiria intervalines nuo pastovaus kruvio treniruociu. Yra trys klasikiniai intervalines treniruotes protokolai: ilgu, vidutiniu ir trumpu intervalu. Svarbu pamineti, kad daugeliui ilgalaike intervaline treniruote yra plačiausiai naudojama vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems ŠKL. Tai gali apimti 4 didelio intensyvumo intervalų rinkinius, kurių kiekvienas trunka 4 minutes, persipynus su 3 mažo intensyvumo intervalų rinkiniais, kurių kiekvienas trunka 3 minutes (4 pav.) Vidutinio intensyvumo intervalu - 8 × 2 min aukšto intensyvumo intervalai, įterpti su 7 × 2 min. mažo intensyvumo intervalais, taip pat buvo naudojami, nors ir mažiau, vyresnio amžiaus pacientams su SKL. Vyresniems pacientams, sergantiems ŠN su sumažėjusia išstūmimo frakcija (NYHA II-III), buvo naudojami vidutinio ir trumpo intervalo protokolai, pvz., 10 × 1 min. intensyvumo intervalai, tarp kurių buvo 9 × 2 min. mažo intensyvumo intervalai. Visi trys protokolai yra saugūs ir prisideda prie reikšmingo VO2 piko pagerėjimo. Šiuo metu nėra tyrimų, kurie lygintų ilgo, vidutinio ir trumpo intervalines treniruotes pacientams, sergantiems ŠKL, kad būtų galima nustatyti tinkamiausia trukme. Tačiau, kaip nustatyta ankstesniuose tyrimuose, kai kurie vyresni kardiologines reabilitacijos pacientai, gali nesugebėti išlaikyti ilgu intervalu esant dideliam intensyvumui. Taigi sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, klinikiniai fiziologai ar kineziterpaueutai gali rekomenduoti kariologiniams pacientams treniruotes pradėti nuo trumpu intervalu, tada pereiti iki vidutiniu ir galiausiai pereiti į ilgu intervalu treniruotes. Remiantis aprašytais įrodymais, rekomenduojama naudoti trumpus protokolus ŠKL sergantiems pacientams, turintiems mažą fizinį pajėgumą pirmajame kardiologines reabilitacijos etape (0–4 savaitės), ir naudoti vidutinio ar ilgo intervalo protokolai ŠKL sergantiems pacientams, turintiems vidutinio ar didelio fizinio pajėgumo, taip pat tiems, kurie serga pagerėjimo (4–12 savaičių) ir palaikomosiomis stadijomis (> 12 savaičių) [50].

4 pav. Aerobinės intervalinės treniruotės modelis kardiologinėje reabilitacijoje

Yaoshan su bendraautoriais [45] siūlo trumpo intervalo intervalinės treniruotes pacientams, turintiems mažą fizinį pajėgumą arba esant pirmajame kardiologinės reabilitacijos etape (0–4 savaitės), ir vidutinio ar ilgo intervalo treniruotes pacientams, turintiems vidutinio ar didelio fizinio pajėgumo.

Taigi, nors pastovaus krūvio treniruotės daugelį metų buvo laikomos pačios efektyviausios, dabar vis daugėja įrodymų, kad intervalinės treniruotės veiksmingesnės [21, 25]. Siekiant norimų rezultatų rekomenduojama remtis FITT formule. Šios formulės reikšmė: F – dažnumas, I – intensyvumas, T – trukmė, T – treniruotės tipas, pratimai. ŠKS pajėgumo gerinimo programa pagal FITT formulę būtų tokia: F – 3 – 4 kartai per savaitę, I - intensyvumas priklauso nuo rizikos grupės, pvz.: vidutinės rizikos grupei ŠSD apie 40 – 60 proc. nuo maksimalaus ŠSD, T – 20 – 40 min., T – aerobinė treniruotė.

1.5 Hemodinamikos reakcijos į fizinį krūvį

FA yra svarbus veiksnys reguliuojant arterinį kraujo spaudimą. Fizinis krūvis padeda išvengti AH. Nuolatinis fizinis aktyvumas (kasdien bent 30 - 60 min.) gali padėti sumažinti AKS. Skirtumas pajuntamas gana greitai - padidinus fizinį aktyvumą, AKS pradeda mažėti jau po kelių savaičių [24].

Pagal Amerikos Širdies Asociacijos gaires normalus AKS - 100 - 140 mm/Hg (sistolinis) ir 60 - 90 mm/Hg (diastolinis). Arterinio kraujo spaudimo (AKS) pokyčiai gali būti labai svarbūs diagnozuojant IŠL. Esant aukštam kraujo spaudimui didėja rizika susirgti IŠL [28] .

Pagal Amerikos Širdies Asociacijos normatyvus, normalus ŠSD ramybės būsenoje yra 60-90 k/min. Moterų ŠSD yra didesnis 3 - 7 tvinksniais per minutę nei vyrų. Mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad ŠSD su amžiumi retėja. Išemine širdies liga sergančių pulsas turėtų būti ne daugiau nei 80 tvinksnių/min. [26].

Labai svarbu įvertinti organizmo širdies ir kraujagyslių sistemos greitąją ir lėtąją adaptaciją atliekant fizinį krūvį. Kineziterapeutui yra labai svarbu žinoti pacientų ŠKS reakcijos į fizinį krūvį tipus, norint nustatyti fizinio krūvio intensyvumą [43].

ŠSD ir AKS pokyčiai tuoj po krūvių (iki pirmos minutės pabaigos) rodo ŠKS reakcijų tipą į krūvį, o vėlesni jų duomenys - atsigavimo laikotarpio ypatumus. Analizuojant širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių kaitą fizinio krūvio metu ir jų atsigavimą išskiriamos penkios ŠKS reakcijos į fizinį krūvį: normotoninė, asteninės, hipertoninės, distoninės ir laiptinės (2 lentelė) [44].

Geras ŠKS prisitaikymas prie fizinių krūvių yra tada, kai nustatoma normotininė reakcija ir ŠSD ir AKS atsigavimo laikotarpis trunka 3-4min.

Patenkinamas prisitaikymas - ŠSD ir AKS pokyčiai didesni už normotoninės reakcijos

normatyvus, o ir ŠSD ir AKS atsigavimo laikas iki 5 min., arba kai yra distoninė reakcija ir jos atsigavimo trukmė - 1-2min.

Nepatenkinamas prisitaikymas - visais atvejais esant hipertoninei,, hipotoninei ir laiptinei

reakcijoms. Nepatenkinamas prisitaikymas gali būi esant ir normotoninei reakcijai kai pulsas ir kraujospūdis atsistato po 5-6 min ir vėliau, t.p. esant distoninei reakcijai, kai rodikliai atsistato ilgiau nei per 2 min. [27].

2 lentelė. ŠKS reakcijos į fizinį krūvį

Reakcijos tipas Pulsas AKS

Normotoninė Pulso dažnė

 

Distoninė

nežymus sistolinio kraujospūdžio didėjimas;



Laiptinė

Sistolinis kraujospūdis šios reakcijos metu pirmą minutę po krūvio yra

Hipertoninė

 

Hipotoninė Ryškus pulso

mažas sistolinio kraujospūdžio

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1 Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų kontingentas

Tyrimas atliktas Birštono Egės sanatorijoje. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas nr. BEC-SR (M) - 167 (1 priedas). Tyrimas pradėtas 2019m. gruodžio mėn. iki 2020m. spalio mėn.

Visi tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslu, uždaviniais ir metodais. Tiriamieji raštiškai patvirtino, kad sutinka dalyvauti šiame tyrime ir, kad galima naudoti jų duomenis mokslo tikslais.

Šiame tyrime dalyvavo 103 pacientai, vyrai, po perkutaninės vainikinių arterijų angioplastikos ir stentavimo. Tiriamieji negalėjo turėti jokių judėjimo aparato sutrikimų. Tiriamųjų širdies ir kraujagyslių rodikliai ramybėje turėjo būti normos ribose.

Tiriamųjų amžius nuo 53 m. iki 78 m. Tiriamieji į rizikos grupes buvo suskirstyti pagal fizinį pajėgumą. Mažos rizikos grupės tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 58 (53; 63) , vidutinės rizikos – 66 (58; 72), o didelės rizikos – 72 (68; 78) ( 5 pav.). Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas vertinant mažos ir didelės rizikos tiriamųjų amžių (p<0,05) (5pav.).

Atvykus reabitacijai visi tiriamieji buvo ištestuoti fizinio pajėgumo testais ir suskirstyti į fizinio treniravimo rizikos grupes. Fizinio treniravimo rizikos grupėse, tiriamieji atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmai grupei taikyta individuali pastovaus krūvio treniruotė, antrai grupei – individuali intervalinė treniruotė. Tyrimo dalyviai turėjo 20 užsiėmimų, trunkančių nuo 15 iki 30 min. Krūvio dydžio progresija buvo didinima individualiai nuo kiekvieno tiriamojo. Tyrimo etapai ir organizavimas pateikiamas schemoje (6pav.).

2.2. Tyrimo metodika

Tyrimo pradžioje buvo atliekamas 6 min. ėjimo testas, fiziniam pajėgumui ir hemodinamikos pokyčius įvertinti atliekamas fizinio krūvio mėginys taikant Cardiowise XRICE CARE sistemą. Po visų užsiėmimų, dar kartą testuojami pacientai ir rezultatai apskaičiuojami SPSS programa.

2.2.1 Šešių minučių ėjimo testas (6MĖT)

6MĖT yra lengvai atliekamas, nebrangus, plačiai prieinamas ir gerai toleruojamas testas, skirtas įvertinti pacientų, sergančių širdies ligomis, funkcines galimybes kasdeininės veiklos metu. Geriausia 6MĖT atlikti uždarose patalpose, kietos dangos koridoriuje, paprastai ne ilgesniame kaip 30 m. Ėjimo takas turi būti pažymėtas kas 3 metrus ir patartina sudėti spyglius į apsisukimus. Pacientui nurodoma būti ramiam ir dėvėti patogius drabužius bei avalynę. Testuotojas registruoja prieš 6MĖT ramybės širdies susitraukimų dažnį (ŠSD) ir arterinį kraujo spaudimą (AKS) bei pacientas pats įsivertina dusulį ir nuovargį pagal Borgo skalę (7 pav.)

6MĖT buvo atliekamas pirmą dieną pacientams atvykus antram reabilitacijos etapui. Pacientai buvo supažindinti su šiuo testu ir testas buvo kartojamas po dviejų savaičių. Prieš ir po testo atlikimo, pacientams buvo pamatuotas kraujospūdis, ŠSD, SpO2. Testo metu pacientai turėjo vaikščioti vieni, 30 metrų ilgio sanatorijos koridoriumi. Vaikščiojimo tempas turėjo būti įprastas, taip lyg pacientai eitų į parduotuvę [30]. 6MĖT metu pacientai galėjo bet kuriuo metu sustoti, pailsėti ir toliau atlikti testą. Jeigu pacientai pajausdavo krūvio netoleravimo požymių, tokių kaip stiprus dusulys, galvos svaigimas, KA, raumenų skausmas, testas buvo sustabdomas. Šio testo normos ir fizinis pajegumas pateikiamas 3 lenteleje [28].

3 lentelė 6MĖT vertinimo normos

Normos Fizinis pajėgumas

<300 m/ per 6 min Mažas

300 - 425 m/ per 6 min Vidutinis

>425 m/ per 6min Geras

Absoliučios 6MĖT kontraindikacijos yra ūminis miokardo infarktas ar nestabili krūtinės angina (ūminė fazė), nekontroliuojamos aritmijos, ūmus miokarditas ar perikarditas, ūminė plaučių embolija. Santykinės kontraindikacijos yra ramybės ŠSD > 120 dūžių per minutę, sistolinis kraujospūdis > 180 mm Hg arba diastolinis > 100 mmHg. Testą reikia nedelsiant nutraukti, jei atsiranda krūtinės skausmas, netoleruotinas dusulys, mėšlungis kojose, diaforezė ar bet koks pranešimas apie blogą savijautą [17].

2.2.3 Fizinio kruvio meginys taikant „Cardiowise XRCISE CARE“ sistema

Cardiowise XRCISE CARE sistema yra skirta kardiologinei reabilitacijai. Ši velotreniruotė pasižymi visišku saugumu – visos treniruotės metu stebėsenos sistema XRICE CARE fiksuoja ir žymi širdies veiklą, matuoja arterinį kraujo spaudimą, pulsą, deguonies įsotinimą kraujyje. Šios programos dėka, galima saugiai testuoti ir treniruoti kardiologinius pacientus. Vienu metu galima treniruoti nuo 1 iki 24 pacientų. Kiekvieno paciento testavimo ir treniravimo duomenys yra saugomi šioje sistemoje ir galima bet kuriuo metu peržiūrėti, jei reikia atsispausdinti, EKG, AKS, ŠSD ir kitus rodiklius.

Pacientams kiekvieno testavimo ir treniruočių metu yra uždedamas krūtinės diržas su davikliu, kuris leidžia gydytojui arba kineziterapeutui stebėti EKG ir ŠSD. Taip pat treniruotės metu uždedama kraujospūdžiui matuoti manžetė ir SpO2 daviklis ant piršto (8 pav).

Sistema leidžia automatiškai matuoti pasirinktu metu AKS, jeigu kyla noras galima matuoti rankiniu būdu. Rankiniu būdu galima pačiam pacientui arba specialistui paspaudus mygtuką ant dviračio ekrano pamatuoti AKS, ŠSD ir pažiūrėti deguonies saturaciją kraujyje. Visi duomenys yra fiksuojam kompiuteryje ir veloergometro ekrane (9 pav.)

8 pav. Veloergometro ekranas, kuriame matomi pacientų ŠKS rodikliai

Kadangi velotreniruotės trunka ilgai ir du kartus per dieną, pacientams labai svarbu užsiėmimo metu jaustis patogiai. Pacientams galima rankiniu būdu arba kompiuteryje nustatyti sėdynės aukštį ir pakelti ar nuleisti laikymosi rankenas (10 pav.).

10 pav. Laikymosi rankenos aukščio reguliavimas

Fizinis pajėgumas ir hemodinamikos pokyčiai į fizinį krūvį buvo nustatomi atliekant fizinio kruvio megini. Pacientai, atvykus antrajam reabilacijos etapui, buvo testuojami antrą reabilitacijos dieną. .

Testavimo protokolas buvo WHO1 (11 pav.). Prieš pradedant testavima pacientams buvo uždedamas ant krūtinės diržas, kuris rodydavo ŠSD ir elektrokardiogramą (EKG), uždedama kraujospūdžiui matuoti manžetė ir ant piršto SpO2 daviklis. Prieš testą buvo pamatuojamas ramybės AKS ir ŠSD, nustatomas pagal Karvoneno formulę ŠSD max, ir jeigu pacientų geri rodmenys jie pradeda testavimą. Kas dvi minutes buvo didinamas krūvis po 25 Vatus (W). Dviratį mina tol kol pavargsta, Borgo skale dusulį ir nuovargį įvertina daugiau nei 18 balų, sist. AKS krūvio metu pakyla daugiau negu 210 mmHg, diast. AKS – 110 mmHg, pasiekiamas didžiausias krūvio metu leistinas ŠSD arba nutraukia pats tyrėjas. Nutraukus krūvį, pacientai atšalimo fazėje veloergometrą mina 2min. Po krūvio buvo stebimi pacientų širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliai. Praėjus 5min. po krūvio, vėl buvo matuojamas AKS ir ŠSD. Po testavimo pacientai buvo suskirstyti į treniravimo rizikos grupes ir jiems atsitiktine tvarka paskirtas treniruotės tipas.

11 pav. Testavimo protokolas

2.2.3 Pastovaus krūvio treniruotė

Pagal užfiksuotus testavimo duomenis pacientui parenkamas visiškai saugus fizinis krūvis ir treniruotės tipas. Pirmos grupės tiriamiesiems buvo taikoma pastovaus krūvio treniruotė, kurią sudarė keturi etapai. Apšilimas, krūvio didėjimas iki treniruojamojo krūvio, treniruojamasis krūvis ir atvėsimas (12 pav.). Treniruočių trukmė buvo apie 15 - 30 min. Kiekvienoje rizikos grupeje tiriamųjų krūvis buvo parenkamas individualiai:

 Didelės rizikos pacientams krūvio intensyvumas buvo 20 – 40 proc. ŠSD rezervo;

 Vidutinės rizikos – 40 – 60 proc. ŠSD rezervo;

12 av. Pastovaus krūvio treniruotės protokolas

2.2.4 Intervalinė krūvio treniruotė

Intervalinė krūvio treniruotė buvo taikyta antros grupės tiriamiesiems. Tai treniruotė su poilsio pertraukomis. Ji sudaryta iš 1 – 4 min. didesnio intensyvumo ir 1 – 4 min. poilsio pertraukomis (13 pav.). Treniruočių trukmė truko nuo 12 – 30 min. Kiekvienai rizikos grupeje tiriamųjų krūvis buvo parenkamas individualiai:

 Didelės rizikos pacientams krūvio intensyvumas buvo 20 – 40 proc. ŠSD rezervo;

 Vidutinės rizikos – 40 – 60 proc. ŠSD rezervo;

13 pav. Intervalinės treniruotės protokolas

Treniruočių intensyvumas apskaičiuojamas Karvoneno formule, ji atrodo taip:

( max ŠSD - ramybės ŠSD) * treniruotės intensyvumas procentais + ramybės ŠSD

Pratimų intensyvumas didėjo, kai kiekvieno uzsiemimo pabaigoje nuovargio ir dusulio skalėje buvo mažesni nei 5 balai.

2.2.5 Matematinė statistinė analizė

Matematinė statistinė analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistic 22“ versija. Visi rezultatų duomenys pateikiami mediana (ME), minimali (MIN), maksinali (MAX) reikšmės, pvz.: ME (MIN; MAX). Taikytas Mann Whitney U testas vertinti duomenis tarp grupių pagal taikytą krūvį, dviems priklausomoms imtims palyginti (prieš ir po užsiėmimų) taikytas Vilkoksono kriterijus, vertinant duomenis pagal grupių riziką (maža, vidutinė ir didelė rizika) naudotas Kruskal Wallis. Duomenų skirtumas buvo vertintas statistiškai reikšmingas, jei p<0,05.

3. REZULTATAI

3.1 Šešių minučių ėjimo testo rezultatai

Mažos rizikos grupės pacientų, taikant pastovaus krūvio treniruotę, prieš tyrimą 6MĖT buvo 401 (375; 420) metrai (m), po dviejų savaičių trukusių užsiėmimų – 407,50 (385; 425) m. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Taikant intervalinę treniruotę mažos rizikos pacientų grupėje prieš tyrimą 6MĖT buvo 400 (385;425) m, o po užsiėmimų - 415 (400 – 430) m. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Fiziniam pajėgumui intervalinė treniruotė turėjo didesnės naudos, nei pastovaus krūvio treniruotė.

Vidutinės rizikos pacientų grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę, prieš tyrimą 6MĖT buvo nueitas atstumas 325 (300; 360) m, po tyrimo – 375 (350; 410) m. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Taikant intervalinę treniruotę vidutinės rizikos pacientų grupėje prieš tyrimą 6MĖT buvo 329 (310; 355) m, po užsiėmimų – 366,50 (330; 410) m. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Treniruotės pobūdis nueitam nuotoliui įtakos neturėjo.

Didelės rizikos pacientų grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę, prieš tyrimą 6MĖT nueitas atstumas buvo 230 (158; 285) m, o po tyrimo – 270 (240; 330) m. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Taikant intervalinę treniruotę prieš tyrimą atlikus 6MĖT nueitas atstumas buvo 218 (164; 260) m, po tyrimo – 265 (225; 300) m. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Treniruotės pobūdis nueitam nuotoliui įtakos neturėjo.

Vertinant gautus duomenis prieš ir po tyrimo grupėse pagal treniravimo riziką, nustatytas statistiškai reikšmingas pokytis p<0,05. Nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas mažos rizikos grupėje, kuriai buvo taikyta intervalinė treniruotė, vidutinės rizikos grupės tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta pastovaus ir intervalinės krūvio treniruotės. Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas didelės rizikos grupės tiriamiesiams, kuriems buvo taikyta pastovaus krūvio ir intervalinė treniruotė. Nenustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas lyginant grupes pagal taikytą krūvį (intervalinę ar pastovaus krūvio), taip pat nenustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas tarp grupių lyginant pagal rizikos grupe (14 pav.)

14 pav. Šešių minučių ėjimo testo rezultatai prieš ir po tyrimo.

3.2 Fizinio pajėgumo rezultatai taikant veloergometrijos megini

Mažos rizikos grupės, taikant pastovaus krūvio treniruotę, prieš tyrimą fizinis pajėgumas buvo 125 (100; 125) Vatai (W), po dviejų svaičių trukusių užsiėmimų – 125 (125; 150) W. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Taikant intervalinę treniruotę mažos rizikos pacientų grupėje prieš tyrimą veloergometrijos mėginys buvo 125 (100;125) W, o po užsiėmimų - 125 (125 – 150) W. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Treniruotės pobūdis fizinio pajėgumo rezultatams įtakos neturėjo.

Vidutinės rizikos pacientų grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę prieš tyrimą fizinis pajėgumas buvo 100 (75; 125) W, po tyrimo – 125 (100; 150) W. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Taikant intervalinę treniruotę vidutinės rizikos pacientų grupėje prieš tyrimą fizinis

pajėgumas buvo 100 (75; 125) W, po užsiėmimų – 125 (100; 125) W. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Treniruotės pobūdis fizinio pajėgumo rezultatams įtakos neturėjo.

Didelės rizikos pacientų grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę, prieš tyrimą fizinis pajėgumas buvo 75 (50; 75) W, o po tyrimo – 100 (50; 100) W. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Taikant intervalinę treniruotę prieš tyrimą fizinis pajegumas buvo 75 (50; 75) W, po tyrimo – 100 (75; 100) W. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Treniruotės pobūdis fizinio pajėgumo rezultatams įtakos neturėjo.

Nustatytas statistiškai reikšmingas pokytis vertinant gautus duomenis prieš ir po tyrimo grupėse pagal rizikos grupę *p<0,05. Nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas mažos rizikos grupėse, kurios grupės tiriamiesiems buvo taikyta pastovaus krūvio treniruotė ir grupėje, kurioje buvo taikyta intervalinė treniruotė.

Vidutinės rizikos grupės tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta pastovaus krūvio ir tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta intervaline treinuotė. Taip pat nustatytas reikšmingas skirtumas didelės rizikos grupės tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta pastovaus krūvio treniruotė ir didelės rizikos grupės tiriamiesiems, kuriems taikyta intervalinė treniruotė.

Nustatytas statistiškai reikšmingas ** p<0,05 pagerėjimas vertinant tiriamųjų pagal rizikos grupe rezultatus, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas vidutinės rizikos grupėje tiek tiems tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta pastovaus krūvio treniruotė, tiek intervalinės treniruotės tiriamiesiems, lyginant duomenis gautus mažos ir vidutinės rizikos grupių. Tačiau, nenustatyta statistiškai reiškingo pagerėjimo lyginant grupes pagal taikytą krūvį (pastovaus krūvio ir intervalines treniruotes) (15 pav.).

15 pav. Fizinio pajegumo rezultatai pries ir po tyrimo

3.3 Hemodinamikos reakcijos į fizinį krūvį rezultatai

3.3.1 ŠSD rezultatai

Mažos treniravimo rizikos grupės pacientų, ramybės ŠSD prieš tyrimą pirmos treniravimo grupės buvo 63 (59; 70) k/min, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, ramybės ŠSD buvo 62,50 (59; 70) k/min. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Antros treniravimo grupės ramybės ŠSD prieš tyrimą buvo 65 (60; 70) k/min, o po dviejų savaičių trukusių užsiėmimų, ramybės ŠSD buvo 65 (61; 70) k/min. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Treniruotės pobūdis ramybės ŠSD rezultatams įtakos neturėjo.

Vidutinės rizikos treniravimo grupėjė, pirmos treniravimo grupės prieš tyrimą pacientų ramybės ŠSD buvo 69,50 (59; 90) k/min, o po tyrimo – 65,50 (59;72) k/min. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Vidutinės rizikos treniravimo grupėje, antros grupės, pacientų ramybės

ŠSD prieš krūvį buvo 68,50 (58; 86) k/min, o po dviejų savaičių trukusių užsiėmimų ramybės ŠŠD buvo 64 (59; 84) k/min. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Treniruotės pobūdis ramybės ŠSD rezultatams įtakos neturėjo.

Didelės rizikos treniravimo grupėjė, pirmos treniravimo grupės, prieš tyrimą pacientų ramybės ŠSD buvo 68 (59; 77) k/min, o po tyrimo – 66 (62; 70) k/min. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Vidutinės rizikos treniravimo grupėje, antros treniravimo grupės, pacientų ramybės ŠSD prieš krūvį buvo 68 (60; 77) k/min, o po dviejų savaičių trukusių užsiėmimų ramybės ŠŠD buvo 66 (60; 77) k/min (16 pav.). Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Treniruotės pobūdis ramybės ŠSD rezultatams įtakos neturėjo.

16 pav. Ramybės ŠSD prieš ir po tyrimo

Mažos rizikos treniravimo grupėje, pirmos grupės, prieš tyrimą pacientų ŠSD max buvo 136 (129; 144) k/min, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, ŠSD max buvo 140 (136; 150) k/min. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Mažos rizikos treniravimo grupėje, antros grupės,

ŠSD max prieš tyrimą buvo 132 (128; 150) k/min, o po dviejų savaičių trukusių užsiėmimų, ŠSD max buvo 137 (120; 145) k/min. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Mažos rizikos pacientų grupėje pastovaus krūvio treniruotė buvo efektyvesnė, nei intervalinė.

Vidutinės rizikos treniravimo grupėjė, taikant pastovaus krūvio treniruotę, prieš tyrimą pacientų ŠSD max 140 (119; 156) k/min, o po tyrimo – 140 (127;150) k/min. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Vidutinės rizikos treniravimo grupėje, taikant intervalinę treniruotę, pacientų ŠSD max prieš krūvį buvo 133 (110; 156) k/min, o po dviejų savaičių trukusių užsiėmimų ŠSD max buvo 139 (119; 156) k/min. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Vidutinės rizikos pacientų grupėje intervalinė treniruotė buvo efektyvesnė nei pastovaus krūvio treniruotė.

Didelės rizikos treniravimo grupėjė, pirmos grupės, prieš tyrimą pacientų ŠSD max buvo 124 (100; 140) k/min, o po tyrimo – 130 (122; 149) k/min. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Vidutinės rizikos treniravimo grupėje, antros grupės, pacientų ŠSD max prieš krūvį buvo 119 (100; 130) k/min, o po dviejų savaičių trukusių užsiėmimų ramybės ŠSD max 132 (110; 141) k/min. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Didelės rizikos pacientų grupėje intervalinė treniruotė buvo efektyvesnė nei pastovaus krūvio treniruotė.

Nustatytas statistiškai reikšmingas * p<0,05 pokytis vertinant gautus duomenis prieš ir po tyrimo grupėse pagal rizikos grupę. Nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas mažos rizikos grupėje, kurios grupės tiriamiesiems buvo taikyta pastovaus krūvio treniruotė, vidutinės rizikos grupės tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta intervalinė treniruotė. Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas didelės rizikos grupės tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta intervalinė treniruotė.

Nustatytas statistiškai reikšmingas ** p<0,05 pagerėjimas vertinant tiriamųjų pagal rizikos grupę rezultatus, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas vidutinės rizikos grupėje tiek tiems tiriamiesies, kuriems buvo taikyta pastovaus krūvio trreniruotė, lyginant duomenis gautus didelės ir vidutinės rizikos grupių. Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas didelės rizikos grupėjė tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta intervalinė treniruotė, lyginant duomenis gautus didelės ir vidutinės rizikos grupių, bei didelės ir mažos rizikos grupių tiriamųjų. Tačiau, nenustatyta statistiškai reikšmingo pagerėjimo lyginant grupes pagal taikytą krūvį (pastovaus ir intervalinės treniruotės) (17 pav.).

17 pav. ŠSD max prieš ir po tyrimo skirtingose rizikos grupėse

Mažos rizikos treniravimo grupėje, pirmos grupės, prieš tyrimą pacientų ŠSD iš karto po krūvio buvo 100 (95; 121) k/min, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, ŠSD iš karto buvo 100 (98; 104) k/min. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Mažos rizikos treniravimo grupėje, antros grupės, prieš tyrimą ŠSD iš karto po krūvio buvo 99 (89; 108) k/min, o po dviejų savaičių trukusių užsiėmimų, ŠSD po krūvio buvo 94 (89; 110) k/min. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Mažos rizikos pacientų grupėje pastovaus krūvio treniruotė buvo efektyvesnė, nei intervalinė.

Vidutinės rizikos treniravimo grupėje, pirmos grupės, prieš tyrimą pacientų ŠSD iš karto po krūvio buvo 101,50 (78; 128) k/min, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, ŠSD iš karto buvo 98 (78; 120) k/min. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Vidutinės rizikos treniravimo grupėje, antros grupės, prieš tyrimą ŠSD iš karto po krūvio buvo 94,50 (74; 112) k/min, o po dviejų

savaičių trukusių užsiėmimų, ŠSD po krūvio buvo 91 (79; 112) k/min. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Mažos rizikos pacientų grupėje pastovaus krūvio treniruotė buvo efektyvesnė, nei intervalinė. Vidutinės rizikos pacientų grupėje pastovaus krūvio treniruotė buvo efektyvesnė, nei intervalinė.

Didelės rizikos treniravimo grupėje, pirmos grupės, prieš tyrimą pacientų ŠSD iš karto po krūvio buvo 100 (81; 111) k/min, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, ŠSD iš karto buvo 100 (80; 112) k/min. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Didelės rizikos treniravimo grupėje, antros grupės, prieš tyrimą ŠSD iš karto po krūvio buvo 90 (80; 102) k/min, o po dviejų savaičių trukusių užsiėmimų, ŠSD po krūvio buvo 101 (87; 113) k/min. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Didelės rizikos pacientų grupėje intervalinė treniruotė buvo efektyvesnė negu pastovaus krūvio treniruotė.

Nustatytas statistiškai reikšmingas pokytis vertinant gautus duomenis prieš ir po tyrimo grupėse pagal rizikos grupę * p<0,05. Nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas vidutinės rizikos grupėje, kurių grupių tiriamiesiems buvo taikyta pastovaus krūvio treniruotė ir didelės rizikos grupėje, kruioje buvo taikoma intervalinė treniruotė.

Nustatytas statisiškai reikšmingas pagerėjimas lyginant vidutinės rizikos grupės tiriamųjų duomenis pagal taikytą krūvį (pastovaus ir intervalinės treniruotės) *** p=0,021. Intervalinės grupės tiriamųjų rezultatai vidutinės rizikos grupėje pagerėjo statistiškai reikšmingai daugiau, nei pastovaus krūvio treniruotės tiriamiesiems (18 pav.).

18 pav. ŠSD po krūvio rezultatai prieš ir po tyrima, skirtingose rizikos grupėse

Mažos rizikos treniravimo grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę, prieš tyrimą pacientų ŠSD praėjus 5min. po krūvio buvo 66 (62; 70) k/min, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, ŠSD praėjus 5min. buvo 66 (63; 70) k/min. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Mažos rizikos treniravimo grupėje, taikant intervalinę treniruotę, prieš tyrimą ŠSD praėjus 5min. po krūvio buvo 65 (62; 71) k/min, o po dviejų savaičių trukusių užsiėmimų, ŠSD praėjus 5min. po krūvio buvo 64 (62; 70) k/min. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Abiejuose treniravimo grupėse ŠSD praėjus 5 min, normos nepakito.

Vidutinės rizikos treniravimo grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę, prieš tyrimą pacientų ŠSD praėjus 5min. po krūvio buvo 70 (60; 90) k/min, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, ŠSD praėjus 5min. Buvo 64,50 (59; 75) k/min. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Vidutinės rizikos treniravimo grupėje, taikant intervalinę treniruotę, prieš tyrimą ŠSD praėjus 5min. po krūvio buvo 70 (60; 78) k/min, o po dviejų savaičių trukusių užsiėmimų, ŠSD praėjus 5min. po krūvio

buvo 63,50 (58; 78) k/min. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Treniruotės pobūdis rezultatams įtakos neturėjo.

Didelės rizikos treniravimo grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę, prieš tyrimą pacientų ŠSD praėjus 5min. po krūvio buvo 67 (63; 72) k/min, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, ŠSD praėjus 5min. buvo 66 (59; 71) k/min. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Didelės rizikos treniravimo grupėje, taikant intervalinę treniruotę, prieš tyrimą ŠSD praėjus 5min. po krūvio buvo 62 (60; 70) k/min, o po dviejų savaičių trukusių užsiėmimų, ŠSD praėjus 5min. po krūvio buvo 66 (60; 71) k/min. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Treniruotės pobūdis rezultatams įtakos neturėjo.

Nustatytas statistiškai reikšmingas pokytis vertinant gautus duomenis prieš ir po tyrimo grupėse pagal rizikos grupę * p<0,05. Nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas vidutinės rizikos grupėse, kurių grupių tiriamiesiems buvo taikyta pastovaus krūvio treniruotė ir vidutinės rizikos grupėje, kruioje buvo taikyta intervalinė treniruotė.

Nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas vertinant tiriamųjų pagal rizikos grupę rezultatus ** p<0,05, nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas vidutinės rizikos grupėje tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta pastovaus krūvio treniruotė, lyginant duomenis gautus didelės ir vidutinės rizikos grupių. Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas vidutinės rizikos grupėje tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta inervalinė treniruotė, lyginant duomenis gaytys mažos ir vidutinės rizikos grupių.

Nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas *** p<0,001, lyginant vidutinės rizikos grupės tiriamųjų duomenis grupės pagal taikytą krūvį (pastovaus ir intervalinės treniruotės). Intervalinės treniruotės tiriamųjų rezultatai vidutinės rizikos grupėje pagerėjo statistiškai reikšmingai daugiau nei pastovaus krūvio treniruotės tiriamiesiems (19 pav.).

19 pav. ŠSD praėjus 5 min. Po krūvio rezultatai prieš ir po tyrimo skirtingose rizikos grupėse

3.3.2 AKS rezultatai

Mažos rizikos treniravimo grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę prieš tyrimą ramybės sistolinis kraujospūdis (AKS sist.) buvo 113 (100; 120) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, ramybės AKS sist. buvo 114,5 (106; 121) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Mažos rizikos treniravimo grupėje, taikant intervalinę treniruotę, prieš tyrimą ramybės AKS sist. buvo 118 (100; 128) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, ramybės AKS sist. buvo 109 (99; 121) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Treniruotės pobūdis rezultatams įtakos neturėjo.

Vidutinės rizikos treniravimo grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę prieš tyrimą ramybės sistolinis kraujospūdis buvo 115,5 (110; 148) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, ramybės

AKS sist. buvo 120 (100; 154) mmHg. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Vidutines rizikos treniravimo grupėje, taikant intervalinę treniruotę, prieš tyrimą ramybės AKS sist. buvo 117 (98; 150) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, ramybės AKS sist. buvo 114 (97; 150) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Vidutinės rizikos treniravuimo grupėje pastovaus krūvio treniruotė buvo efektyvesnė negu intervalinė.

Didelės rizikos treniravimo grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę prieš tyrimą ramybės sistolinis kraujospūdis buvo 120 (102; 140) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, ramybės AKS sist. buvo 110 (100; 128) mmHg. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Dideles rizikos treniravimo grupėje, taikant intervalinę treniruotę, prieš tyrimą ramybės AKS sist. buvo 118 (100;134) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, ramybės AKS sist. buvo 116 (109; 130) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Didelės rizikos grupėje pastovaus krūviotreniruotė buvo efektyvesnė nei intervalinė.

Statistiškai reikšmingų pokyčių nenustatyta (20 pav.).

Mažos rizikos treniravimo grupėje, pirmos grupės, prieš tyrimą ramybės diastolinis kraujospūdis (AKS diast.) buvo 73 (60; 83) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, ramybės AKS diast. buvo 65 (60; 70) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Mažos rizikos treniravimo grupėje, antros grupės, treniruotę prieš tyrimą ramybės AKS diast. buvo 65 (60; 86) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, ramybės AKS diast. buvo 66 (62; 70) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Treniruotės pobūdis rezultatams įtakos neturėjo.

Vidutinės rizikos treniravimo grupėje, pirmos grupės, prieš tyrimą ramybės AKS diast. buvo 70 (60; 90) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, ramybės AKS diast. buvo 70,5 (53; 80) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Vidutinės rizikos treniravimo grupėje, antros grupės, prieš tyrimą ramybės AKS diast. buvo 70 (56; 87) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo – 68,5 (56; 87) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Treniruotės pobūdis rezultatams įtakos neturėjo.

Didelės rizikos treniravimo grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę prieš tyrimą ramybės AKS diast. buvo 70 (60; 80) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, ramybės AKS diast. buvo 68 (60; 80) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Dideles rizikos treniravimo grupėje, taikant intervalinę treniruotę, prieš tyrimą ramybės AKS diast. buvo 68 (60; 82) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo - 70 (62; 80) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Treniruotės pobūdis rezultatams įtakos neturėjo.

21 pav. Ramybes AKS diast.rezultatai prieš ir po tyrimo skirtingose rizikos grupėse

Mažos rizikos treniravimo grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę prieš tyrimą maksimalus AKS sist. buvo 191 (169; 202) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, max AKS sist. buvo 196 (167; 210) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Mažos rizikos treniravimo grupėje, taikant intervaline treniruotę prieš tyrimą max AKS sist. buvo 192 (183; 206) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, max AKS sist. – 195 (188; 203) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Treniruotės pobūdis rezultatams įtakos neturėjo.

Vidutinės rizikos treniravimo grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę prieš tyrimą max AKS sist. buvo 173,5 (152; 208) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, max AKS sist. buvo 188,5 (153; 212) mmHg. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) pokytis. Vidutinės rizikos treniravimo grupėje, taikant intervalinę treniruotę, prieš tyrimą max AKS sist. buvo 170,5 (120; 200) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo – 186 (132; 212) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Vidutinės rizikos pacientų treniravimo grupėje pastovaus krūvio treniruotė buvo efektyvesnė nei intervalinė.

Didelės rizikos treniravimo grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę prieš tyrimą max AKS sist. buvo 180 (166; 202) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, max AKS sist. buvo 189 (170; 202) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Dideles rizikos treniravimo grupėje, taikant intervalinę treniruotę, prieš tyrimą max AKS sist. buvo 195 (180; 201) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo – 186 (169; 204) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Treniruotės pobūdis rezultatams įtakos neturėjo.

Nustatytas statistiškai reikšmingas pokytis vertinant gautus duomenis prieš ir po tyrimo grupėsė pagal rizikos grupę * p<0,05. Nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas vidutinės rizikos grupėse, kurių grupių tiriamielsiems buvo taikyta pastovaus krūvio treniruotė.

Nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas vertinant tiriamųjų pagal rizikos grupę rezultatus ** p<005, nustaytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas didelės rizikos grupėje tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta pastovaus krūvio treniruotė, lyginant duomenis gautus didelės ir vidutinės rizikos grupių (22 pav.).

Mažos rizikos treniravimo grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę prieš tyrimą maksimalus AKS diast. (max AKS diast.) buvo 79 (69; 89) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, max AKS diast. buvo 79 (67; 100) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Mažos rizikos treniravimo grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę prieš tyrimą max AKS diast. buvo 76 (66; 100) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo max AKS diast. buvo 82 (70; 103) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Treniruotės pobūdis rezultatams įtakos neturėjo.

Vidutinės rizikos treniravimo grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę prieš tyrimą max AKS diast. Buvo 80 (68; 100) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, max AKS diast. buvo 78 (64; 100) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Vidutinės rizikos treniravimo grupėje, taikant intervalinę treniruotę, prieš tyrimą max AKS diast. buvo 80 (68; 100) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo – 80 (65; 100) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Treniruotės pobūdis rezultatams įtakos neturėjo.

Didelės rizikos treniravimo grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę prieš tyrimą max AKS diast. buvo 80 (69; 100) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, max AKS diast. buvo 80 (70; 90) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Dideles rizikos treniravimo grupėje, taikant intervalinę treniruotę, prieš tyrimą max AKS diast. buvo 80 (68; 100) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo – 76 (64; 84) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Treniruotės pobūdis rezultatams įtakos neturėjo.

23 pav. Max AKS diast. rezultatai prieš ir po tyrimo, skirtingose rizikos grupėse

Mažos rizikos treniravimo grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę prieš tyrimą AKS sist. iš kart po krūvio buvo 160 (135; 200) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, AKS sist. iš kart po krūvio buvo 149 (130; 160) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Mažos rizikos treniravimo grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę prieš tyrimą AKS sist. iš kart po krūvio buvo 152 (125; 162) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, AKS sist. iš kart po krūvio buvo – 150 (137; 182) mmHg. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05). Mažos rizikos treniravimo grupėje nustatyta, kad intervalinė treniruotė buvo efektyvesnė už pastovaus krūvio treniruotę.

Vidutinės rizikos treniravimo grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę prieš tyrimą AKS sist. iš kart po krūvio buvo 154,5 (100; 189) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, AKS sist. iš kart po krūvio buvo 165,5 (132; 190) mmHg. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05) Vidutinės rizikos treniravimo grupėje, taikant intervalinę treniruotę, prieš tyrimą AKS sist. iš kart po krūvio

buvo 159,5 (100; 190) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo - 161,50 (140; 189) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Nustatyta, kad pastovaus krūvio treniruotė vidutinės rizikos treniravimo gruopėje, buvo efektyvesnė už intervalinę.

Didelės rizikos treniravimo grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę prieš tyrimą AKS sist. iš kart po krūvio buvo 170 (160; 182) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, AKS sist. iš kart po krūvio buvo 160 (149; 173) mmHg. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05). Dideles rizikos treniravimo grupėje, taikant intervalinę treniruotę, prieš tyrimą AKS sist. iš kart po krūvio buvo 167 (150; 182) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo - 167 (156; 180) mmHg. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05). Treniruotės pobūdis rezultatams įtakos neturėjo.

Nustatytas statistiškai reikšmingas pokytis vertinant gautus duomenis prieš ir po tyrimo grupėse pagal rizikos grupę * p<0,05. Nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas vidutinės ir didelės rizikos grupėse, kurių grupių tiriamiesiems buvo taikyta pastovaus krūvio treniruotė. Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas mažos ir didelės rizikos grupėse, kurių grupių tiriamiesiams buvo taikyta intervalinė treniruotė.

Nustatytas statistiškai reikšmingas pagerėjimas ** p<0,05 vertinant tiriamųjų pagal rizikos grupę rezultatus, nustatytas statistiškia reikšmingas pagerėjimas didelės rizikos grupėje tiaimiesiems, kuriems buvo taikyta pastovaus krūvio treniruotėm, lyginant duomenis gautus didelės ir vidutinės rizikos grupių (24 pav.).

24 pav. AKS sist. iš karto po krūvio rezultatai prieš ir po tyrimo

Mažos rizikos treniravimo grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę prieš tyrimą AKS diast. iš kart po krūvio buvo 67,5 (63; 72) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, AKS diast. iš kart po krūvio buvo 79 (60; 82) mmHg. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05). Mažos rizikos treniravimo grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę prieš tyrimą AKS diast. iš kart po krūvio buvo 69 (62; 72) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, AKS diast. iš kart po krūvio buvo – 80 (70; 82) mmHg. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p<0,05). Treniruotės pobūdis rezultatams įtakos neturėjo.

Vidutinės rizikos treniravimo grupėje, taikant pastovaus krūvio treniruotę prieš tyrimą AKS diast. iš kart po krūvio buvo 79,5 (60; 90) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo, AKS diast. iš kart po krūvio buvo 80 (50; 100) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Vidutinės rizikos treniravimo grupėje, taikant intervalinę treniruotę, prieš tyrimą AKS diast. iš kart po krūvio buvo 79,5 (60; 90) mmHg, o po dviejų savaičių trukusio tyrimo – 80 (59; 98) mmHg. Statistitiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta. Treniruotės pobūdis rezultatams įtakos neturėjo.