• Non ci sono risultati.

JAUNO AMŽIAUS ASMENŲ FIZINIO AKTYVUMO, ŠIRDIES DAŽNIO IR ŽEMĖS GEOMAGNETINIO LAUKO SVYRAVIMŲ SĄSAJOS

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "JAUNO AMŽIAUS ASMENŲ FIZINIO AKTYVUMO, ŠIRDIES DAŽNIO IR ŽEMĖS GEOMAGNETINIO LAUKO SVYRAVIMŲ SĄSAJOS"

Copied!
63
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

SPORTO INSTITUTAS

DEIMANTĖ SIPAVIČIŪTĖ

JAUNO AMŽIAUS ASMENŲ FIZINIO AKTYVUMO, ŠIRDIES

DAŽNIO IR ŽEMĖS GEOMAGNETINIO LAUKO SVYRAVIMŲ

SĄSAJOS

Magistrantūros studijų programos „SVEIKATINIMAS IR REABILITACIJA FIZINIAIS PRATIMAIS”(valst. kodas 621B30003) baigiamasis darbas

Darbo vadovė:

doc.dr. Algė Daunoravičienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

SPORTO INSTITUTAS

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanas Prof. Dr. Jūratė

Macijauskienė 2016 m. 01mėn. 06 d.

JAUNO AMŽIAUS ASMENŲ FIZINIO AKTYVUMO, ŠIRDIES

DAŽNIO IR ŽEMĖS GEOMAGNETINIO LAUKO SVYRAVIMŲ

SĄSAJOS

Magistrantūros studijų programos „SVEIKATINIMAS IR REABILITACIJA FIZINIAIS PRATIMAIS” (valst. kodas 621B30003) baigiamasis darbas

Konsultantas

prof. habil. dr Alfonsas Vainoras 2016 m. 01 mėn. 06 d.

Recenzentas

doc. dr. Kristina Berškienė 2016 m. 01 mėn. 06 d.

Darbo vadovas

doc. dr. Algė Daunoravičienė 2016 m. 01 mėn. 06 d. Darbą atliko Magistrantė Deimantė Sipavičiūtė 2016 m. 01 mėn. 06d.

KAUNAS, 2016

(3)

TURINYS

SANTRAUKA ... 5

SANTRUMPOS ... 8

ŽODYNĖLIS ... 9

ĮVADAS ... 10

DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI ... 12

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

1.1. Fizinio aktyvumo nauda žmogaus organizmui ... 13

1.2 Aerobinės treniruotės ir jėgą lavinančios treniruotės ... 15

1.3. Pokyčiai širdies - kraujagyslių ir kaulų-raumenų sistemose fizinio krūvio metu ... 16

1.4. Žmogaus organizmo adaptacija prie fizinių treniruočių ... 17

1.5. Širdies funkcijos reguliavimas ir ritmo variabilumas ... 19

1.6. Žemės magnetinis laukas ... 20

1.7. Žemės magnetinio lauko poveikis ... 21

1.8. Širdies ir nelokalūs laukai... 22

1.9. Geomagnetinio aktyvumo poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai ... 23

1.9.1. Geomagnetinio lauko įtaka žmogaus sveikatai ... 26

1.10. Magnetinių audrų poveikis ... 27

1.11. Saulės ir Žemės magnetinio lauko svyravimai ir tiesioginis ryšys tarp žmogaus fiziologinės būsenos ... 27

1.12. Šumano rezonansas... 27

2. TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS ... 29

2.1. Tyrimo organizavimas ... 29

2.2. Tiriamieji ... 30

2.3. Tyrimo metodai ... 31

(4)

2.5. Žemės magnetinio lauko aktyvumas ... 32

2.6. Duomenų apdorojimas ir matematinė statistika ... 33

3. TYRIMO REZULTATAI ... 35

3.1. ŠSD kaita atliekant skirtingo kryptingumo fizinius pratimus (atvejo analizė) ... 35

3.2 Jėgos lavinimo treniruotės atvejo analizės ... 38

3.3 FA ir FN asmenų širdies dažnio ir Žemės magnetinio lauko svyravimų 0 -1 Hz dažnio juostoje koreliaciniai ryšiai skirtingu paros metu ... 40

3.4 ŠSD ir Žemės magnetinio lauko aktyvumo koreliacijų svyravimai skirtingose tiriamųjų grupėse ... 44

3.5 Žemės magnetinio lauko aktyvumo su ŠSD tarp FA ir FN asmenų skirtinguose dažniuose ... 47

3.6 ŠSD ir Žemės magnetinio lauko aktyvumo koreliacijų pasiskirstymai skirtinguose dažniuose FN asmenų grupėje ... 49

3.7 ŠSD ir Žemės magnetinio lauko aktyvumo koreliacijų pasiskirstymai skirtinguose dažniuose FA asmenų grupėje ... 50 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 51 5. IŠVADOS ... 54 6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 55 8. LITERATŪRA ... 57 9. PRIEDAI ... 63

(5)

SANTRAUKA

D. Sipavičiūtė. Jauno amžiaus asmenų fizinio aktyvumo, širdies dažnio ir Žemės magnetinio lauko svyravimų sąsajos, magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė doc. dr. Algė Daunoravičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto Institutas. – Kaunas, 2016, 63 p.

Darbo tikslas: nustatyti jauno amžiaus asmenų fizinio aktyvumo, širdies dažnio ir Žemės geomagnetinio lauko svyravimų sąsajas. Darbo uždaviniai: 1.Nustatyti jauno amžiaus asmenų širdies dažnio kaitą skirtingo fizinio aktyvumo metu. 2.Palyginti fiziškai aktyvių ir neaktyvių jauno amžiaus asmenų širdies dažnio ir Žemės magnetinio lauko svyravimų sąsajų kaitą per dvi savaites skirtingu paros metu.3.Atskleisti fiziškai aktyvių ir neaktyvių jauno amžiaus asmenų širdies dažnio ir Žemės magnetinio lauko svyravimų skirtinguose dažniuose sąsajas.

Tyrimo dalyviai: 20 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto antrosios studijų pakopos studentų. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: fiziškai aktyvūs; fiziškai neaktyvūs. Tyrimo metodai: širdies susitraukimo dažnio registravimas: ŠSD buvo registruojamas „First beat“ prietaisu, šį registratorių tyrimo dalyviai segėjo 14 tyrimo dienų. Anketinė apklausa ir veiklos dienyno pildymas: tiriamieji užpildė anketinę apklausą. Tiriamieji pildė kasdieninės veiklos protokolą, nurodydami veiklos pobūdį, laiką, bei kitus veiksnius. Žemės magnetinio lauko aktyvumas duomenys buvo paimti iš pasaulinės Žemės geomagnetinio lauko aktyvumo matavimų sistemos. Buvo pasirinkti trys skirtingi Žemės magnetinio lauko aktyvumo dažniai.

Išvados: 1. Atvejo analizė parodė, kad aerobinė pobūdžio treniruotėse registruotas širdies susitrukimų dažnis atitinka bendrąsias fizinio krūvio intensyvumo rekomendacijas (50 - 80proc ŠSD rezervo). Jėgos lavinimo treniruotėse širdies dažnis nepasiekia ištvermės lavinimo efekto. Širdies susitraukimų dažnio atsistatymas po skirtingo pobūdžio treniruočių parodė, kad fizinis krūvis buvo adekvatus organizmo funkcinėms galimybėms.

2. Visos paros metu fiziškai neaktyvių asmenų grupėje Žemės magnetinio lauko aktyvumo ir širdies suitraukimų dažnio koreliacijų svyravimai buvo reikšmingai didesni, nei fiziškai neaktyvių asmenų grupėje. Analizuojant tyrimų rezultatus skirtinguose dažnių juostose, stebėti reikšmingi koreliacijų svyravimų skirtumai tarp fiziškai aktyvių ir neaktyvių asmenų grupių nakties metu. Tam tikromis dienomis stebėtos didesnės sąsajos 0-1 Hz dažnių juostoje fiziškai neaktyvių asmenų grupėje lyginant su fiziškai aktyviais.

3. Fiziškai aktyvių asmenų grupėje nustatyti statistiškai patikimi sąsajų tarp širdies dažnio ir Žemės magnetinių lauko svyravimų skirtumai skirtinguose dažnių juostose. Reikšmingai mažesnės sąsajos stebėtos 0-1 Hz dažnių juostoje, palyginus su kitomis dažnių juostomis.

(6)

SUMMARY

D. Sipavičiūtė. Connections of physical activity, heart rate and Earth’s magnetic field fluctuation for young individuals, master thesis / supervisor Assoc. PhD. Algė Daunoravičienė, Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Institute of Sports. – Kaunas, 2016,- s. 63.

Purpose of research: to detect links of physical activity, heart rate and Earth’s magnetic field activity for individuals of young age. Objectives of research: 1. To inspect heart rate variations for young individuals during various types of physical activities. 2. To compare Earth’s magnetic field fluctuation impact on heart rate for physically active and physically inactive young individuals during two weeks in different times of the day. 3. To reveal links between heart rate and different Earth’s magnetic field activity levels for physically active and inactive young individuals in different frequencies.

Object of research: 20 students of Lithuanian University of Health Science, postgraduate students. Participants were divided in two groups: physically active; physically inactive. Methodology of work: Heart rate was measured using heart rate measurement wearable “First beat”, participants of research wore the device for 14 consecutive days. Survey and activity log: participants filled out a questionnaire; participants registered their activities in activity log noting the type of activity, timing and other factors that might have affected their heart rate. Earth’s magnetic field fluctuation data were collected from international Earth’s magnetic field measurement system. Three different frequencies of Earth’s magnetic field activity were selected for research.

Conclusion: 1. Case study showed that in aerobic training heart rate fits general guidance for physical intensity (50 -80 proc Heart rate reserve). During power exercises heart rate did not reach the level of endurance training. Heart rate recovery after different types of training revealed that physical activity matched the adequacy of physical load and the functional state of body. 2. Variations in correlation between heart rate and Earth’s magnetic field were considerably higher in the group of physically inactive individuals during all times of day compared to results in the group of physically active individuals. In analyzed periods of different magnetic field frequencies variations in correlation were significantly different between physically active and inactive individuals groups at night time. Higher equivalence of results in physically inactive and physically active groups was inspected in certain days of 0-1Hz frequency. 3. Statistically significant connection between heart rate and Earth’s magnetic field activity in different frequencies was traced in physically active individuals group. Significantly lower correlations was found in 0-1 Hz frequency.

(7)

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei doc. dr. Algei Daunoravičienei už visapusišką pagalbą ir naudingus patarimus rašant magistro baigiamąjį darbą. Dėkoju prof. habil. dr Alfonsui Vainorui už vertingas konsultacijas magistrinio baigiamojo darbo tema, už svarbios ir naudingos informacijos pasidalinimu ir už nuoširdžia pagalbą diskutuojant svarbiais klausimais apie širdies veiklą ir Žemės magnetinio lauko aktyvumo svyravimų reikšmę. Taip pat dėkoju Kauno Technologijos Universiteto doktorantui Mantui Landauskui už pagalbą susijusią su tyrimo duomenimis ir jų apdorojimu.

(8)

SANTRUMPOS

FA - Fiziškai aktyvūs FN - Fiziškai neaktyvūs

ŠSD - Širdies susitraukimų dažnis ŠR – Širdies ritmas

KMI – Kūno masės indeksas

(9)

ŽODYNĖLIS

 Jauno amžiaus asmenys – pagal Pasaulio Sveikatos organizacija laikomi asmenys kurių amžius nuo 18 iki 44 metų.

 Fizinis aktyvumas – Pasaulio sveikatos organizacija fizinį aktyvumą įvardina, kaip bet kokį kūno judesį atliktą skeleto raumenų, kuris reikalauja energijos panaudojimo – įskaitant veiklas atliekamas darbo metu, žaidžiant, atliekant namų veikos darbus, keliaujant ir atliekant pramogines veiklas.

(10)

ĮVADAS

Žmogaus sveikatą lemia keletas veiksnių, iš kurių vienas svarbiausių yra aplinka. Žmogaus fizinė, psichinė ir socialinė gerovė net 20 proc. priklauso nuo jį supančios biologinės ir socialinės aplinkos. Vienus veiksnius žmogus gali kontroliuoti ir pasirinkti pats, kiti yra labiau sudėtingi ir juos kontroliuoti sunku ar net neįmanoma. Kiekviena gyva ląstelė daugiau ar mažiau reaguoja į ją supančią aplinką. Žemės magnetinis laukas yra vienas iš daugelio išorinių veiksnių, veikiančių žmogaus organizmo veiklą. Magnetinis laukas turi įtakos visoms gyvosioms sistemoms. Žemės magnetinio lauko ir gyvų organizmų sąveikos tyrimai vykdomi visame pasaulyje. Atlikę nemažai tyrimų, JAV mokslininkai pastebėjo, kad vietiniai Žemės magnetinio lauko svyravimai yra labai glaudžiai susiję su žmonių sveikata, nuotaika ir darbingumu (McCraty; Deyhle ir kiti, 2012).

Žemės magnetiniame lauke vyksta pokyčiai. Trumpalaikiai jo sutrikimai vadinami magnetinėmis audromis. Jos susijusios su Saulės aktyvumo padidėjimu. Manoma, kad magnetinės audros neturėtų sukelti didelio pavojaus sveikiems asmenims. Sveikas žmogus magnetinio lauko pasikeitimų paprastai nepajunta, tačiau turintiems rimtų negalavimų, jie gali paūmėti. Pastebėta, kad dėl magnetinių audrų padaugėja širdies priepuolių, atsiranda daugiau besiskundžiančių širdies ritmo sutrikimais, aukštu kraujospūdžiu, dusuliu (Mikulecky, 2007). Jautresni, į meteorologinius pokyčius stipriau reaguojantys žmonės gali tapti nervingi, irzlūs, be jokios aiškios priežasties jausti didelį nerimą, mieguistumą, galvos svaigimą ar pykinimą. Didžiausią riziką patiria širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės (McCraty; Deyhle, 2012). Norint paaiškinti, kaip Saulės ir Žemės magnetinių laukų aktyvumas veikia žmogaus elgseną ir sveikatą, reikėtų atsižvelgti į žmogaus nervų sistemos veiklą ir rezonansinius dažnius, generuojamus geomagnetinių laukų, linijinių rezonansų ir globalių magnetinių bangų, vadinamų Šumano rezonansu. Įvairūs gamtiniai reiškiniai sužadina žemų dažnių elektromagnetines, arba Šumano, bangas, kurių rezonansiniai dažniai (7-8 Hz), artimi žmogaus smegenų ritmams, veikia centrinę ir vegetacinę nervų sistemas. (Mitsutakea; Otsukaa ir kiti, 2005).) Geomagnetinio lauko generuojami rezonansai susikerta ir persidengia su žmogaus smegenų ir širdies ir kraujagyslių sistemos sukuriamais dažniais. Pagrindinė mokslininkų keliama hipotezė yra ta, kad pokyčiai šiuose rezonansuose gali tūrėti įtakos žmonių autonominei nervų sistemai, smegenims bei širdies ir kraujagyslių sistemai (McCraty; Deyhle, 2012).

Visi žmonės yra individualūs ir daugiau ar mažiau skiriasi jų organizmai ir jų veikla. Žemės magnetinio lauko aktyvumo įtaka kiekvienam žmogui taip pat yra skirtinga, tai priklauso nuo įvairiausių veiksnių. Dažniausiai moksliniuose šaltiniuose teigiama, kad sveikiems žmonėms Žemės magnetinio lauko aktyvumo svyravimai daro mažesnę įtaką, nei žmonėms, turintiems sveikatos sutrikimų (Jonathan; Ward ir kiti, 2006).

(11)

Paskutiniųjų metų moksliniai tyrimai parodė, kad žemės magnetinio lauko aktyvumo svyravimai daro poveikį žmogaus sveikatai, todėl tolesni tyrimai turėtų atskleisti jo kryptingumą, stiprumą ir galimybes jį valdyti. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar Žemės magnetinis laukas veikia visus žmones vienodai ir jei ne, kodėl vienus žmones jis veikia mažiau ar daugiau.

Jauno amžiaus asmenys yra laikomi viena sveikiausių asmenų grupių. Todėl šiame darbe siekėme nustatyti jauno amžiaus asmenų širdies susitraukimų dažnio ir Žemės magnetinio lauko svyravimų tarpusavio priklausomybę priklausomai nuo tiriamųjų fizinio aktyvumo, bei paros meto.

(12)

DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: Nustatyti jauno amžiaus asmenų fizinio aktyvumo, širdies dažnio ir Žemės geomagnetinio lauko svyravimų sąsajas.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti jauno amžiaus asmenų širdies dažnio kaitą skirtingo fizinio aktyvumo metu.

2. Palyginti fiziškai aktyvių ir neaktyvių jauno amžiaus asmenų širdies dažnio ir Žemės geomagnetinio lauko svyravimų sąsajų kaitą per dvi savaites skirtingu paros metu.

3. Atskleisti fiziškai aktyvių ir neaktyvių jauno amžiaus asmenų širdies dažnio ir Žemės geomagnetinio lauko svyravimų skirtinguose dažniuose sąsajas.

(13)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Fizinio aktyvumo nauda žmogaus organizmui

Mokslinėje literatūroje fizinis aktyvumas suprantamas daugeliu aspektų, bet dažniausiai ši sąvoka apibrėžiama kaip griaučių raumenų susitraukimo sukeliamų judesių visuma, kuri lemia padidėjusį organizmo energijos suvartojimą (Vancampfort; Herdt ir kiti, 2014). Remiantis populiaciniais tyrimais, fiziniu aktyvumu vadinama asmens fizinės veiklos visuma, kuri apima tiek sportinę veiklą, tiek aktyvų laisvalaikį ar fizinę veiklą per visą darbo dieną. Aktyvių veiksmų visuma, kuriuos per tam tikrą laiką ir tam tikru intensyvumu atlieka raumenys bei sąnariai, parodo fizinio aktyvumo lygį. Analizuojant fizinio aktyvumo poveikį žmogaus organizmui ne taip seniai pradėta išskirti sveikatą stiprinantį ir sveikatą žalojantį fizinį aktyvumą (Ferkel; Judge ir kiti, 2014).

Reguliarus fizinis aktyvumas turi poveikį vaikų ir suaugusiųjų sveikatai ir tai yra pagrįsta daugybę mokslinių tyrimų, poveikio efektyvumas priklauso nuo žmogaus sveikatos ir fizinės būklės, tai kas naudinga vieniems žmonėms gali būti neefektyvu kitiems (Volbekienė; Emeljanovas ir kiti, 2008). Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių sveikos gyvensenos komponentų (1 pav.) (Küçük, 2015) . Muliarčikas, Veršinskas ir kiti tyrėjai teigia, kad „mankštinimasis laisvalaikiu, norint įgyti ir palaikyti gerą fizinio pasirengimo bei svarbiausių organizmo sistemų funkcionavimo lygį, ganėtinai sudėtingas procesas. Subjektyvus fizinės sveikatos būklės vertinimas, priežiūra, fiziologinių rodiklių kitimo kontrolė, aktyvaus gyvenimo būdo pasirinkimas ir neigiamų įpročių išvengimas, būtų vienos iš aktualesnių sąlygų, teigiamai veikiančių fizinės sveikatos tausojimo procesą“ (Muliarčikas, Veršinskas ir kiti, 2006).

Reguliari fizinė veikla yra laikoma naudinga siekiant išvengti daugybės lėtinių ligų (Warburton; Charlesworth ir kiti, 2010). Tai ypač efektyvi priemonė siekiant išvengti tam tikrų ligų tokių kaip insultas, hipertenzija, tiesiosios žarnos vėžys, krūties vėžys, antro tipo diabetas (cukrinis diabetas) ir osteoporozė (Lakka; Laaksonen, 2007). Taip pat fizinis neaktyvumas gali sukelti raumenų skeleto sutrikimų (Holth; Werpen ir kiti, 2008), jie yra gana dažni tarp dirbančių asmenų grupių, sėdimą darbą dirbantys žmonės labiausiai kenčia dėl šių sutrikimų, iš jų didelė dalis patiria nugaros skausmus (Janwantanakul; Pensri ir kiti, 2008).

(14)

1 pav. Teorinis ryšys tarp fizinio aktyvumo ir sergamumo lėtinėmis ligomis ( Adaptuota iš Warburton; Charlesworthir kiti, 2010)

Raumenų sistemos sutrikimai sukelia asmeninių problemų, taip pat ir pablogėja gyvenimo kokybė, sumažėja darbo efektyvumas, bei darbingumas (Hagberg; Tornqvist ir kiti, 2002). Tačiau net ir sėdimą darbą dirbantys žmonės nebūtinai bus fiziškai neaktyvūs. Net ir dirbdamas 8val. sėdimą darbą per dieną ir papildomai praleisdamas po 2 valandas televizoriaus žiūrėjimui namuose, asmuo vis tiek gali būti fiziškai aktyvus, jei užsiima reguliaria, fizine veikla, taip sumažindamas tam tikrų ligų atsiradimo tikimybę (Sitthipornvorakul; Janwantanakul ir kiti, 2014).

Fizinis aktyvumas yra naudingas žmogaus sveikatai. Užsiimant reguliaria fizine veikla ne tik didėja raumenų veiklą, bet ir gerėja širdies ir kraujagyslių sistemos darbas. Reguliarūs fiziniai pratimai gerina žmogaus savijautą, bei fizinę būklę. Norint pasiekti geriausių rezultatų fizinė veikla tūrėtų būti pasirenkama individualiai pagal kiekvieno žmogaus fizinę būklę, bei savijautą (Dae-Yeon; Wan-Young, 2015).

Širdies ir kraujagyslių ligos yra vienos pagrindinių, mirtingumo ir sergamumo, priežasčių (Seals, 2014). Nustatyta, kad reguliarūs fiziniai pratimai mažina riziką susirgti koronarine širdies liga, cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat kitų širdies ir kraujagyslių ligų riziką (Mann; Beedie ir kiti, 2014). Daugybę metų yra svarstoma koks fizinis aktyvumas yra naudingiausias sveikatos gerinimui, tačiau prieinama išvados, kad nėra vienos dozės ar tipo pratimų, kurie tiktų kiekvienam ir pagerintų sveikatą visiems žmonėms (Slentz; Houmard ir kiti, 2007). Vienos populiariasių fizinio aktyvumo formų yra aerobinio pobūdžio treniruotės ir jėgą laviančios treniruotės, abi jos veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Geriausiai ištvermę treniruoja aerobinio pobūdžio treniruotės, o raumenų jėgą didina – lokalūs fiziniai pratimai atskiroms raumenų grupėms. Dažnai fiziškai aktyvūs žmonės renkasi abi šias treniruočių rūšis norėdami gauti įvairiapusišką poveikį (Willis; Slentz ir kiti, 2012).

Taigi, atsižvelgiant į įvairius mokslinių tyrimų duomenis, galima teigti, jog fizinis aktyvumas svarbus ir kaip sveikatą stiprinanti, profilaktinė, ir kaip gydomoji priemonė. Aktyvi fizinė veikla

(15)

reikalinga fiziniam pajėgumui, sveikatai stiprinti, taip pat tai yra veiksminga priemonė, kuri gali apsaugoti nuo daugelio ligų, susirgimų, gali pagerinti gyvenimo kokybę

1.2 Aerobinės treniruotės ir jėgą lavinančios treniruotės

Daugybę metų yra svarstoma, koks fizinis aktyvumas yra naudingiausias sveikatos gerinimui, tačiau prieinama išvados, kad nėra vienos dozės ar tipo pratimų kurie tiktų kiekvienam žmogui, fizinis aktyvumas tūrėtų būti parenkamas individualiai, pagal poreikius (Slentz; Houmard ir kiti, 2007). Skirtingo pobūdžio fiziniai pratimai skirtingai veikia žmogaus organizmą, todėl renkantis tam tikro pobūdžio fizinį aktyvumą reikėtų apsvarstyti, kokių rezultatų norima pasiekti, kokios būklės yra organizmas ir pagal tai spręsti, kokia fizinė veikla užsiimti yra naudingiausia. Yra daug skirtingo pobūdžio fizinių treniruočių, tačiau pačios populiariausios šiuo metu yra aerobinio pobūdžio treniruotės ir jėgą ugdančios (Garvican-Lewis; Clark ir kiti, 2015).

Kaip teigia Bardauskienė; Sendžikaitė ir kiti tyrėjai: „Viena iš populiariausių fizinio aktyvumo formų tarp moterų yra sveikatingumo aerobika. Įvairių fizinių pratimų taikymas aerobikos pratybose lavina daugelį žmogaus fizinių ypatybių (aerobinį darbingumą, raumenų jėgos ištvermę, lankstumą, judesių koordinaciją“ (Bardauskienė; Sendžikaitė ir kiti, 2007). Aerobiniai pratimai turi teigiamą poveikį kraujagyslių sistemai (Santos-Parker; LaRocca, 2014). Aerobiniai pratimai dažniausiai asocijuojami su mitochondrinių proteinų baseino padidėjimu ir raumenų oksidacijos pajėgumo pagerėjimu (Donato; West ir kiti, 2013). Yra tiesioginis ryšys tarp atliekamų fizinių pratimų intensyvumo ir HDL cholesterolio kiekio kraujyje, intensyvi aerobinė treniruotė efektyviai pagerina lipidų funkciją ir pagerina LDL cholesterolio ir trigliceridų pasišalinimą iš plazmos (Mann; Beedie ir kiti, 2014). Aerobinio pobūdžio pratimai gerina pažintines funkcijas, didžiausią poveikis pastebimas pagerėjąs mokymasis ir atmintis (Roig; Nordbrandt ir kiti, 2013).

Jėgą lavinančios treniruotės – lokalūs fiziniai pratimai panaudojant išorinį pasipriešinimą arba savo kūno svorį (Mann; Beedie ir kiti, 2014). Jėgą lavinančios treniruotės metu pratimai su sunkesniais svoriais yra naudingesni, nei pratimai su daugiau pakartojimų, siekiant pagerinti lipidų veiklą. Tyrimais nustatyta, kad jėgą lavinančios treniruotės pagerina gliukozės toleranciją, jėgą ir liesojo kūno masę (Willis; Slentz ir kiti, 2012).

Nustatyta, kad vien jėgos treniruotės nesumažina kūno svorio ar riebalinės masės, aerobinio pobūdžio treniruotės geriau mažina kūno masę, bei riebalinį audinį nei jėgą lavinančios treniruotės, (Willis; Slentz ir kiti, 2012).

(16)

1.3. Pokyčiai širdies ir kraujagyslių bei griaučių raumenų sistemoje fizinio

krūvio metu

Širdies ir kraujagyslių bei griaučių raumenų sistemos turi didelės įtakos viso kūno metabolizmo lygiui ne tik ramybės organizmo metu, bet ir fizinio krūvio metu (Agrebi; Tkatchuk ir kiti, 2015). Tai geriausiai iliustruoja teiginys, kad širdies ir kraujagyslių bei griaučių raumenų sistemų audiniai gauna beveik visą (80-85proc) atitekantį kraują ir atkeliaujantį deguonį maksimalaus fizinio krūvio metu (Laughlin; Bowles ir kiti, 2012).

Dėl jų pagrindinio vaidmens kūno judėjimui ir deguonies, bei kitų substratų pernešimui į visus kūno audinius, širdies ir kraujagyslių bei griaučių raumenų sistemos yra vienos labiausiai nagrinėjamų fizinio krūvio metu (Heinonen; Kalliokoski ir kiti, 2013).

Tyrimai teigia, kad kai kuriems gyvūnams ir netiesioginiais įrodymais žmonėms, simpatinė nervų sistema daro svarbią įtaką perskirstant kraujo tekėjimą ne tik į skirtingus organus, bet ir į aktyvius ir neaktyvius raumenis (Henriksen; Willoch, 2008), tačiau naujausiuose tyrimuose ši teorija yra įrodyta ir tiesioginiais tyrimais, žmonėms (Heinonen; Duncker ir kiti, 2012). Kraujo tekėjimo paskirstymas tarp aktyvių ir neaktyvių raumenų yra svarbus palaikant sunaudojamo ir gaunamo deguonies kiekį griaučių raumenų sistemoje (Koga;Rossiter ir kiti, 2013). Jis taip pat vaidina svarbią vaidmenį paskirstant energijos substratus vietiniams metaboliniams poreikiams tenkinti (Heinonen; Nesterov ir kiti, 2012).

Gliukozės suvartojimas padidėja kaip fizinio krūvio atsakas ir toliau sustiprėja dėl hipoksijos (Heinonen; Kemppainen, 2012), regioninis suvartojimas nekoreliuoja su vietine raumenų perfuzija (Laaksonen; Kemppainen, 2013). Tai vyksta yra žemo intensyvumo fizinio krūvio metu, kur regioninis suvartojimas laisvųjų riebalinių rūgščių stipriai reaguoja su lokalia raumenų perfuzija (Hannukainen; Nuutila, 2006).

Iki šiol nėra visiškai aišku, ar gliukozės sunaudojimas išauga padidėjus fizinio krūvio intensyvumui. Nepaisant to, gliukozės sunaudojimą kontroliuoja taip pat ir nitro oksidas sunkios treniruotės metu (Boström; Graham ir kiti, 2013), bet ne žemo intensyvumo treniruočių metu (Heinonen; Saltin ir kiti, 2013). Didžiausio intensyvumo metu, kai laktato kiekis kraujyje padidėja, miokardo gliukozės sunaudojimas sugrįžta į normalų lygį, nustatomą organizmo ramybės būsenos metu (Heinonen; Kalliokoski ir kiti, 2013).

(17)

1.4. Žmogaus organizmo adaptacija prie fizinių treniruočių

Adaptacija – tai žmogaus organizmo gebėjimas prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkos sąlygų. Skirtingų fizinių pratimų ar fizinės veiklos poveikis yra įvairus, tam įtakos turi įvairūs veiksniai, tokie kaip: darbo trukmė, intensyvumas, judesių pobūdis, aplinkos sąlygos ir judesių koordinacijos sudėtingumas (Sirinthienthad, 2006). Adaptacija susijusi su funkcinių galimybių rezervais, kurios gali būti panaudotos ekstremaliomis sąlygomis (Sendžikaitė, 2009).

Organizmas prie fizinių krūvių adaptuojasi palaipsniui, priklausomai nuo organizmo pokyčių ir fizinio krūvio, adaptacija skirstoma į du tipus – greitoji (trumpalaikė) ir lėtoji (ilgalaikė) (Skirius, 2007). Pasak Brožaitienės ir Brovinos „fizinio krūvio pradžioje širdies ir kraujagyslių sistemos adaptacija vyksta dažnėjant širdies ritmui, didėjant minutiniam tūriui, deguonies apykaitai bei arteriniam kraujospūdžiui“ (2 pav.). Širdies ritmas (ŠR) yra vienas pagrindinių duomenų vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos būklės, autonominės nervų sistemos greitos adaptacijos ypatumus bei ligos prognozę.

2 pav. Organizmo adaptacija fizinės treniruotės metu (adaptuota iš Heinonen; Kalliokoski, 2014)

Nustatyta, kad širdies susitraukimų dažnio kitimas (širdies ritmas pradeda dažnėti jau per pirmąsias fizinio krūvio sekundes) krūvio pradžioje, kai sunaudojama apie 30 proc. deguonies, pasireiškia eksponentine priklausomybe, kuri susideda iš dviejų komponenčių - greitosios ir lėtosios.

(18)

Manoma, kad greitoji komponentė, kurios laiko pastovioji apie 10 sek., rodo parasimpatinės, širdies ritmą lėtinančios nervų sistemos įtakos nutraukimą ir priklauso nuo ŠR autonominio reguliavimo būklės ramybės metu. Lėtoji komponentė (laiko pastovioji apie 100 sek.) rodo simpatinio aktyvumo didėjimą ir, krūviui intensyvėjant, ŠR dažnėjimą. Nustatyta, kad širdies ritmo eksponentinio dažnėjimo laiko pastovioji kinta priklausomai nuo amžiaus, širdies ir kraujotakos sistemos funkcinės būklės, autonominio reguliavimo bei treniruotumo“ (Brožaitienė; Brovina, 2001).

Žmogaus organizmas skirtingai adaptuojasi (3 pav.) prie skirtingo pobūdžio fizinių treniruočių. Aerobinio pobūdžio treniruotės ugdo ištvermę ir gerina širdies ir kraujagyslių veiklą. Jėgą lavinančios treniruotės didina jėgą, taip pat turi įtakos širdies ir kraujagyslių veiklai (Cardoso; Gomides ir kiti, 2010).

3 pav. Ilgalaikė adaptacija žmogaus organizmo fiziniams pratimamas (adaptuota iš Heinonen; Kalliokoski, 2014)

Kaip teigia Bardauskienė, Sedžikaitė ir kiti tyrėjai: „Vienas plačiausiai ir išsamiausiai nagrinėjamų širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių yra širdies susitraukimų dažnis. Paprastai, esant ramybės būsenai, sveikų jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių asmenų širdies veiklą daugiausia reguliuoja parasimpatinė nervų sistema, kuri slopina širdies susitraukimų dažnį ir mažina miokardo susitraukimo jėgą. Dėl neigiamo chronotropinio parasimpatinės nervų sistemos poveikio,

(19)

esant ramybės būsenai, širdis ekonomiškiau naudoja energinius resursus ir gali geriau adaptuotis prie fizini krūvių. Ramybės metu nesportuojančio žmogaus ŠSD svyruoja tarp 60—80 kartų per minutę. Sportuojančių asmenų ŠSD ramybės sąlygomis sumažėja, išsivysto sportinė sinusinė bradikardija” (Bardauskienė; Sendžikaitė ir kt., 2007).

1.5. Širdies funkcijos reguliavimas ir ritmo variabilumas

Širdies funkcijos reguliavimas – keleto lygmenų valdymo sistema, ji veikia tiesioginę širdies funkciją bei keičia kitas širdies ir kraujotakos funkcijas (Žemaitytė, 1997). Kompleksinę organų sistemą, kuri veikia kaip vieninga visuma organizme, sudaro trys pagrindiniai elementai: viso kūno, širdies kraujotaka, taip pat jų reguliacija. Ši vieninga visuma formuoja vietinį organizmo reguliavimą. Už šios sistemos reguliavimą atsakinga nervų sistema, kuri priklauso nuo poreikių (Žemaitytė, 1997).

Širdies ritmo variabilumas ir kvėpavimo technikos. Pakaitinis kvėpavimas per nosį sumažina arterinį kraujo spaudimą, taip pat turi poveikį širdies ritmo variabilumo pokyčiams (Telles; Sharma ir kiti, 2014). Kvėpavimas 5 įkvėpimų ir 5 iškvėpimų per minutę dažniu užtikrina didžiausią širdies ritmo variabilumą, lyginant su kitais kvėpavimo dažniais. Tai gali būti pritaikyta kvėpavimo technikų mokymuose (Lin; Tai ir kiti, 2014).

Rūkymo poveikis širdies ritmo variabilumui. 4mg nikotino pirmoji dozė sukėlė širdies ritmo variabilumo sumažėjimą jauniems nerūkantiems žmonėms (Sjoberg; Saint, 2011). Nustatyta, kad viena dozė varenicilino nepaveikia širdies ritmo variabilumo sveikiems rūkantiems žmonėms, tačiau ji gali paveikti sveikų nerūkančių asmenų širdies ritmo variabilumą (Ari; Celiloğlu ir kiti, 2011).

Fizinio aktyvumo įtaka širdies ritmo variabilumui. Širdies autonominė kontrolė yra jautri fizinio aktyvumo įtakai. Intensyvios aerobinės treniruotės labiausiai padidina širdies ritmo variabilumą, vidutinio intensyvumo treniruotės daro mažesnę įtaką. Įrodyta jog jėgos treniruotės neturi įtakos poilsio metu esamam širdies ritmo variabilumui (Guerra; Pecanha ir kiti, 2011). Širdies ritmo variabilumas po submaksimalaus fizinių krūvių ramybės metu nesiskyrė grupėse lyginant atletus ir sveikus suaugusius. Tokius rezultatus savo tyrime nustatė mokslininkai iš Slovėnijos, atlikę tyrimą 20 atletų ir 20 sveikų asmenų (Danieli; Lusa ir kiti, 2014).

Kitų veiksnių įtaka širdies ritmo variabilumui. Širdies ritmo variabilumas yra tinkamas rodiklis nustatyti automatiniai nervų moduliacijas (Wong; Lu, 2012). Pokyčius autonominėje nervų sistemoje taip pat sąlygoja patiriamas stresas (Uusitalo; Mets ir kiti, 2011), alkoholinių gėrimų vartojimas (Spaak; Tomlinson ir kiti, 2010), klausomos muzikos stilius (Pérez-Lloret; Diez ir kiti, 2014), meditacija (Nesvold; Fagerland ir kiti, 2011) ir kiti veiksniai.

(20)

1.6. Žemės magnetinis laukas

Žemės magnetinis laukas veikia taip lyg Žemės viduryje būtų galingas magnetas, kurio pietų polius būtų nukreiptas į šiaurinį magnetinį polių (4 pav.) (Shaw; Boyd ir kiti, 2015). Žemės magnetinio lauko aktyvumas yra matuojamas specialiais ypač jautriais prietaisais skirtinguose dažnių juostose (5 pav.).

Kaip teigia Mališauskas, „elektromagnetinis laukas yra gana aukštų dažnių tarpusavyje surišti elektrinis ir magnetinis laukai. Svarbiausios jų savybės pasireiškia jiems sąveikaujant su nejudamais ir judamais elektros krūviais bei srove“ (Mališauskas, 2012).

.

4 pav. Žemės magnetinis laukas. Nm- šiaurės magnetinis polius, N- šiaurinis geografinis polius. Sm- pietinis magnetinis polius, S- pietinis geografinis polius. Modifikuota Shaw; Boyd ir kiti, 2015

Pasak Kazakevičiaus, Drabatiuko ir kitų tyrėjų „Žemės magnetinį lauką daugiausią sąlygoja procesai, vykstantys Žemės gelmėse, daugiausia elektros srovės, tekančios Žemės branduolyje ir jo apvalkaluose. Tokios giluminės elektros srovės, matyt, dėl ištirpusių medžiagų judėjimo išoriniame Žemės branduolyje lėtai kinta, o tai sukelia lėtai vykstančius bazinio (vidinio) Žemės magnetinio lauko svyravimus. Išorinis Žemės magnetinis laukas yra susijęs su sūkurinėmis elektros srovėmis, tekančiomis

(21)

artimajame kosmose – Žemės jonosferoje ir magnetosferoje. Tokie magnetinio lauko pokyčiai paros metu koreliuoja su Saulės ir kosminių dalelių aktyvumu“ (Kazakevičius; Drabatiukas ir kiti, 2012).

5 pav. Žemės magnetinio lauko aktyvumo kitimai Y ašis – dažniai nuo 0 iki 50 Hz, X ašyje laikas nuo 0 val. Iki 24 val. pagal Grinvičą

1.7. Žemės magnetinio lauko poveikis

Kiekviena ląstelė mūsų kūne yra dengiama išorinės ir vidinės aplinkos, fliuktuacijų nematomų magnetinių jėgų. Tampa vis labiau akivaizdu, kad fliuktuacijos magnetiniame lauke gali paveikti iš esmės kiekvieną grandinę biologinėje sistemoje, didesniu ar mažesniu laipsniu priklausomai nuo tam tikros biologinės sistemos ir magnetinių fliuktuacinių savybių (Wilcox, 2011). Todėl netūrėtų stebinti, kad žmogaus fiziologiniai ritmai ir globalinis elgesys yra ne vieninteliai sinchronizatoriai su saulės ir geomagnetiniu aktyvumu, tačiau kitimai šiuose laukuose taip pat gali sukurti pakitimus žmogaus sveikatoje ir elgsenoje. Pavyzdžiui, Žemės magnetinio aktyvumo pakitimai yra susiję su hospitalizavimu ligoninėse ir mirtingumu nuo širdies smūgio, insulto, kaip ir nuo daugybės kitų sveikatos būklių pablogėjimų, tokių kaip depresija, nuovargis, psichiniai sutrikimai ir padažnėjęs avaringumas keliuose. Yra daugybė mokslinės literatūros, teigiančios, kad geomagnetinės energijos taip pat paveikia svarbius biologinius procesus tokius kaip kraujo spaudimas, širdies ritmo dažnis, širdies ritmo variabilumas, melatonino lygis ir hormonų balansas organizme (Wilcox, 2011). Taip pat siejama su padažnėjusiais vėžiniais susirgimais, kardiologinėmis ir neurologinėmis ligomis bei mirtingumu. Svarbus atradimas yra tai, kad visos iki šiol tirtos žmogaus kūno sistemos keičiasi dėl geomagnetinio lauko aktyvumo svyravimų, labiausiai paveikiamas širdies ritmas (Wilcox, 2011)

Norėdami paaiškinti, kaip Saulės ir Žemės magnetinių laukų aktyvumas veikia žmogaus elgseną ir sveikatą, reikėtų atsižvelgti į žmogaus nervų sistemos veiklą ir rezonansinius dažnius,

(22)

generuojamus geomagnetinių laukų, linijinių rezonansų ir globalių magnetinių bangų, vadinamų Šumano rezonansu, kuris atsiranda žemėje ir atmosferoje yra generuojamas. Geomagnetinio lauko generuojami rezonansai susikerta ir persidengia su žmogaus smegenų ir širdies ir kraujagyslių sistemos sukuriamais dažniais. Pagrindinė keliama hipotezė, kad pokyčiai šiuose rezonansuose, gali tūrėti įtakos žmonių autonominiai nervų sistemai, smegenims ir širdies ir kraujagyslių sistemai (McCraty; Deyhle, 2012).

Tampa aišku, kad bioelektromagnetinis laukas toks kaip, kurį spinduliuoja apie žmogų sukurtas iš jo paties širdies ar smegenų, gali paveikti kitus asmenis ir globalų informacijos aplinkos lauką, kai didelis žmonių skaičius turi panašų emocinį atsaką į didelius katastrofinius įvykius ar organizuotas globalias taikos meditacijas (Wilcox. 2011).

1.8. Širdies ir nelokalūs laukai

Įrodymai, kad žmogaus sveikata ir elgsena yra globaliai veikiama Žemės magnetinio lauko aktyvumo yra gana stiprūs ir įtikinami. Tačiau yra eksperimentinių įrodymų, kad žmogaus bioemocinė energija gali turėti subtilų, bet reikšmingą (reikšmingai išmatuojamą) nelokalų poveikį žmogui, įvykiams ar organizmo veiklai. Biomagnetiniai laukai, kurie spinduliuoja palink žmogų iš širdies ar smegenų, veikia kitus asmenis ir jų aplinką. Pavyzdžiui tyrimas, kurį atliko „HeartMath“ tyrimų centas, patvirtino hipotezę, kad kai asmuo yra širdies susinchronizuotoje būsenoje, širdis spinduliuoja labiau sinchronizuotus elektromagnetinius signalus į aplinką, kurie gali būti aptikti gyvūnų ar kitų žmonių, esančių netoli, nervų sistemoje. Širdis generuoja didžiausius ritmus elektromagnetinių laukų.Vienas ritmas yra apie 5000 kartų stipresnis, nei tas, kuris yra sukurtas smegenų (Wilcox. 2011). Šis laukas gali būti atpažintas keleto pėdų atstumu nuo žmogaus kūno jautriais magnetometrais. Šis magnetinis laukas sukuria patikimus mechanizmus, kaip mes galime „jausti“ ar pajusti kito žmogaus buvimą ir emocinę būseną, nepriklausomai nuo žmogaus kūno kalbos ar kitų faktorių (Wilcox. 2011).

„HeartMath“ instituto Jungtinėse Amerikos Valstijose mokslininkai nustatė, kad yra tiesioginis ryšys tarp širdies ritmo modelių ir spektrinės informacijos užkoduotos dažnumo spektre, kurį skleidžia magnetinis laukas spinduliuojantis iš širdies. Taigi informacija apie žmogaus emocinę būseną yra užkoduota širdies magnetiniame lauke, kuri komunikuoja per kūną ir į išorinę aplinką (6 pav). Kiti įrodymai šiai hipotezei buvo pateikti tyrime tiriant galimybę, kad žmonės, kurie buvo mokomi pasiekti aukštas širdies sinchronizavimo stadijas gali pagerinti sinchronizacija kituose žmonėse, kurie yra netoliese. Rezultatai šio tyrimo parodė, kad sinchronizacijos nesitreniruojančių dalyvių sinchronizacija taip pat buvo pagerinta kitų žmonių, kurie buvo sinchronizuotoje stadijoje. Širdies ritmo

(23)

sinchronizavimo tarp grupės dalyvių buvo reikšmingi tarp keleto įvertinimo. Buvo statistiškai reikšmingi ryšiai tarp sinchronizacijos ir santykinio matavimo tarp dalyvių. „Global Coherence Initiative“ autoriai kelia tolesnę hipotezę, kad kai užtektinai asmenų ir socialinių grupių pagerins savo sinchronizacijos pradinę būseną ir panaudos tai, tuomet sąmoningai bus sukurta daugiau sinchronizuoto stabilumo bangų globaliniame lauke, kuris padidins globalinį sąmoningumą – vieningumo jausmą apie kurį metafizikai taip dažnai kalba. Tai gali būti pasiekta, kai daugiau žmonių pasiekia balansą ir savireguliaciją savo emocijoms ir atsakams, tai turėtų palenginti kooperaciją ir bendradarbiavimą sprendžiant šiuolaikines bendruomenės socializacijos, aplinkos ir ekonomines problemas (Wilcox. 2011).

6 pav. Širdis skleidžią lauką, kuris perduodamas į aplinką. Kai širdis yra coherent būsenoje, šis laukas sustiprėja ir turi didesnį poveikį padėti kurta coherent aplinkoje (Joan Parisi

Wilcox 2011).

Įrodymai apie globalią sinchronizaciją atsiras, kai šalys pradės taikyti planetinį matymą, tuomet socialinės ir ekonominės operacijos bus išspręstos ir kultūrinė netolerancija, ir nusikaltimai, ignoravimas aplinkos, šios problemos gali būti pagerintos reikšmingai ir sėkmingai (Wilcox. 2011).

1.9. Geomagnetinio aktyvumo poveikis širdies ir kraujagyslių

sistemai

Tyrimais buvo nustatyta, kad geomagnetinės veiklos padidėjimo metu buvo daugiau hospitalizuojama žmonių ligoninėse dėl ūmaus miokardo infarkto ir buvo daugiau viršutinės sienos miokardo infarkto atvejų. Rezultatai taip pat parodė didesnį ambulatorinių pacientų mirtingumą ir polinkį didesniam hospitalizuotų pacientų mirtingumui nuo ūmaus miokardo infarkto; padidėjusį

(24)

diastolinį kraujo spaudimą; stipresnius migrenų priepuolius ir daugiau žmonių hospitalizuotų ligoninėse dėl smegenų kraujotakos sutrikimų; pokyčius daugelyje kraujo krešėjimo elementų (Stoupel, 1999).

Periodais kai geomagnetinė veikla buvo žema, parodė padidėjimą hospitalizavimo ne širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Tik su laiku kai geomagnetinis aktyvumas buvo žemiausias miokardo infarktas pasiekdavo apatinės sienos miokardo infarktą. Žemas geomagnetinis aktyvumas taip pat siejamas didesniais kiekiais augimo hormonų ventrikulinėje ir supraventrikulinėje ekstrasystolėje ir dažnesne ventrikuline tachikardija (Stoupel, 2011).

Geomagnetinės veiklos aktyvumas yra susijęs su fliuktuacijomis saulės aktyvume ir su klimato reguliacija ir įvairiu gyvūnų ir žmonių elgesiu. Biologiniai poveikiai geomagnetinio veikia visus gyvus organizmus, taip pat ir žmonės, kurie yra prisitaikę prie normalios variacijos geomagnetinės veiklos (Stoupel, 1999). Tačiau kai geomagnetinė veikla provokuoja biologinius pokyčius kurie paveikia žmonių organizmą ir adaptacinius pokyčius, mūsų reguliacinė sistemos veikla yra paveikiama skirtingais lygiais: centrinė nervų sistema, hormoninė – humoralinė veikla, neuro-transmiteriai, ląstelės, elektrofiziologija, membranos ir kiti. Tai gali sukelti kritines būkles, tokias kaip širdies ritmo sutrikimai ir su tuo susijusias staigias mirtis, smegenų kraujotakos sutrikimus, kraujagyslių trombozę, įskaitant miokardo infarktą. Kai kurie skirtingi šių būklių formavimaisi yra rezultatas skirtingos nervų kontrolės didžiųjų širdies arterijų (kairės lyginant su dešine koronarine arterija) ar lyčių skirtumai reakcijoms į aplinkos poveikį (Stoupel, 2011)

Mokslininkai siūlo stebėti geomagnetinio lauko (7 pav.) veiklą ir su tuo susijusius pokyčius, tokius kaip neuro-hormonus ir neuro-transmiterius, kaip seratoninas ir endotelinas, gali būti dalis tilto tarp morfologinių kardiovaskulinių pokyčių ir tokių antrinių vietinių ir bendrinių komplikacijų, kaip trombozė ir užsikimšimų nestabilumas, kraujagyslių spazmas, širdies aritmijos (taip pat ir širdies infarktas); elgsenos pasikeitimai. Atradimai šiose srityse duoda naują požiūrį į senas koncepcijas psichosomatiniams ryšiams, smegenų-širdies ryšiams, kūnui ir sielai. Geomagnetinio lauko aktyvumas yra susijęs su pokyčiais daugelyje patogeninių mechanizmų ir rizikos faktorių kardiovaskulinėje patologijoje ir jų pasireiškime (Stoupel, 1999).

(25)

7 pav. Žemės magnetinis laukas, dar vadinamas geomagnetiniu lauku (NASA)

Mokslinikai rado koreliaciją EEG (elektroencefalogramos) rezultatuose su geomagnetiniu aktyvumu. Stipriausia koreliacija rasta šiame tyrime buvo priekinėje ir centrinėje smegenų dalyse. Sinchronizacijos laipsnis spontaniško EEG atrodo atspindėjo jautrumą žmogaus nervų sistemos į Žemės elektromagnetinį lauką (Belvot, 1998).

Atlikus specialų tyrimą siekiant išsiaiškinti koreliacija tarp Žemės magnetinio lauko distribucijos ir širdies ritmo buvo apskaičiuota ir skirtingos žmonių reakcijos į geofizinį poveikį ir buvo nustatytos. Speciali grupė „Aurira Distriburbance Sensitive People“ (Chernouss,2001).

Moksliniuose tyrimuose kuriuose buvo nagrinėja Žemės magnetinio lauko aktyvumo įtaka žmonių sveikatai buvo nustatyta, kad arterinis kraujo spaudimas reikšmingai padidėdavo dėl geomagnetinės veiklos lygio, sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimai, buvo nustatyta, kad reikšmingai padidėdavo nuo dienos prieš iki kitos dienos po geomagnetinės audros. Šie efektai atsirasdavo nepriklausomai nuo lyties ar naudojamų medikamentų (Dimitirova,2004).

Jau prieš daugelį metų buvo nustatyta, kad Žemės magnetinis laukas turi poveikį širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai. Viename iš tyrimų buvo nustatyta, kad iš 66 900 mirčių atvejų dėl išeminės širdies ligos, padidėjęs geomagnetinis lauko aktyvumas ir geomagnetinės audros buvo reikšmingai susiję su mirtimis nuo išeminės širdies ligos (Otto, 1982).

Mokslininkai iš įvairių pasaulio šalių jau seniai nagrinėja kokią tiksliai įtaką daro Žemės magnetinis laukas žmonių organizmo veiklai ir elgsenai, yra nemažai tyrimų pagrindžiančių, kad Žemės magnetinio lauko aktyvumas veikia žmonių širdies ir kraujagyslių sistemą.

(26)

1.9.1. Geomagnetinio lauko įtaka žmogaus sveikatai

Jau prieš daugelį metų mokslinikai tyrinėjo kokį poveikį sveikatai daro Žemės magnetinis laukas ir pateikė įrodymus, kad įvairūs sutrikimai ir ligos, įskaitant ir miokardo infarktą ir psichines ligas, padažnėja, kai padidėja Žemės magnetinio lauko aktyvumo svyravimai (Tchizhevsky, 1976).

Mokslininkai atliko 5 metus trukusį tyrimą Indijoje, tyrimas buvo atliktas dvejose ligoninėse. tyrėjai pateikė duomenis kuriuose geomagnetio lauko svyravimai turi įtakos hospitalizavimų skaičiaus padidėjimui (Malin ir Srivastava, 1979). Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo 1969-1970 metais rezultatai parodė padidėjusį hospitalizavimo skaičių ligoninėje nuo ūmaus miokardo infarkto dėl geomagnetinio lauko svyravimų (Knox, 1979).

Vieno iš tyrimų metu tyrėjai išnagrinėjo 6,3 milijonus diagnozių nustatytų ligoninės priėmimo skyriuje Maskvoje per trejus metus kai saulės aktyvumas buvo didelis (1979-1981). Šiuos duomenis jie išanalizavo įvairiais statistiniais metodais ir nustatė, kad Žemės magnetinės audros galėjo tūrėti įtakos 85 819 miokardo infarkto atvejams. Atlikus tokį didelį tyrimą, duomenys suteikė pagrindo įtikinti kitus mokslininkus apie magnetinio lauko poveikį žmogaus sveikatai ir davė pagrindą tolesniems tyrimams (Breus, 1989). Padidėjąs širdies elektrinis nestabilumas pasireiškia, kai geomagnetinis aktyvumas yra žemas (Stoupel, 1994).

Mokslinikai tyrė geomagnetinio lauko svyravimų įtaką kraujo tėkmei pacientų sergančių išemine širdies liga. Pakitimai kapiliarų kraujotakoje buvo aptikti pas 71,5 proc pacientų su ūmiu miokardo infarktu ir šie pakitimai buvo susiję su magnetinėmis audromis. Panašūs pakitimai (64,8 procentams) buvo aptikti ir pas pacientus su nestabilia angina (Gurfinkel, 1995).

Cornelissen su kitais tyrėjais teigė, kad padidėja miokardo infarkto rizika, kai saulės aktyvumas didelis, lyginant su mažu saulės aktyvumu (Cornelissen ir kiti,2002).

Ne tik didelis saulės aktyvumas, tačiau ir labai mažas geomagnetinis aktyvumas turi neigiamą poveikį žmogaus būklei. Padidėja staigių mirčių, širdies ir kraujagyslių mirtingumas ir atsiranda fiziologinių sutrikimų, per periodą kai geomagnetinis aktyvumas yra labai žemas (Shumilov, 2003).

Apie Žemės magnetinio lauko aktyvumo įtaką diskutuojama jau seniai, mokslininkai vis atranda naujų įrodymų apie poveikį žmogaus sveikatai. Tyrimuose yra svarstoma Žemės magnetinio lauko aktyvumo padidėjimo ir sumažėjimo poveikis žmonių sveikatai. Kaip galime matyti iš jau atliktų mokslinių tyrimų, kad Žemės magnetinio lauko aktyvumo svyravimai tiek į vieną, tiek į kitą pusę daro poveikį žmogaus organizmo sistemos veiklai.

(27)

1.10. Magnetinių audrų poveikis

Magnetinės audros veikia ne tik techniką, bet ir paveikia gyvus organizmus. Pasikeičia kraujo tekėjimas, ypač kapiliaruose, paveikiamas kraujo spaudimas ir padidėja adrenalino kiekis organizme (Novost, 2006).

Rusų mokslininkai nustatė, kad geomagnetiniai svyravimai padidina širdies infarktų ir insultų dažnumą. Žemo ir labai žemo dažnio elektromagnetinis laukas išstabilizuoja širdies susitraukimų ritmą, kas sukelia staigias mirtis ar infarktą. Medicinos srities mokslininkai nustatė ir paaiškino, kodėl širdies smūgių padažnėja prieš magnetines audras, o ne tik jų pačių metu – kadangi mikro variacijos prasideda 24 valandas prieš audrą (Novost, 2006)

1.11. Saulės ir Žemės magnetinio lauko svyravimai ir tiesioginis ryšys tarp

žmogaus fiziologinės būsenos

Širdies ir kraujagyslių sistema turi didelės įtakos žmogaus fiziologiniams procesams ir žmogaus adaptacijai į aplinkos reiškinius. Neefektyvi adaptacija gali reikšti ligos atsiradimą pavyzdžiui, arterinės hipertenzijos. Arterinė hipertenzija yra reikšmingas faktorius, galintis lemti širdies ar smegenų pakitimus, sukelti neįgalumą ar mirtį. Kraujo spaudimo dinamika taip pat priklauso nuo išorinių faktorių (Palmer; Rycroft ir kiti, 2006).

Geomagnetinio lauko aktyvumo metu mikrocirkuliacija blogėja, kapiliarinis kraujo tėkmėjimas sulėtėja, trombocitų agregacija pasikeičia ir pradeda formuotis kraujo krešuliai (Palmer; Rycroft ir kiti, 2006).

Gurfinkel tyrė geomagnetinių svyravimų poveikį kraujo tekėjimui žmonėms, sergantiems išemine širdies liga. Buvo nustatyti kraujo tekėjimo pokyčiai, susiję su geomagnetinėmis audromis 71 proc. ūmiu miokardo infarktu sergančių pacientų. Autoriai nustatė raudonųjų kraujo kūnelių agregacijos ir sumažėjusio kapiliarinio kraujo tekėjimo pakitimus ( Palmer; Rycroft ir kiti, 2006).

1.12. Šumano rezonansas

Apie Šumano rezonansą yra nemažai mokslinių straipsnių. Vieno iš jų autorius Morozionkov teigia: “Tradicinės fizikos požiūriu, mes visi gyvename didžiulio tūrinio rezonatoriaus viduje, sudaryto iš Žemės jonosferos laidaus sluoksnio ir planetos paviršiaus (8 pav.). Šitame rezonatoriuje egzistuoja

(28)

elektromagnetinės bangos, kurios sužadinamos Saulės magnetiniais procesais ir atmosferiniais procesais Žemėje. Tokiame rezonatoriuje gerai sklinda atitinkamo ilgio bangos,praktiškai sutampančios su žmogaus smegenų alfa ir beta ritmų dažniais (Šumano bangomis). Alfa ritmai, patys intensyviausi pagal amplitudę tarp smegenų bangų, negu beta ritmai, su kuriais žmogaus smegenys dirba didžiausią dienos dalį. Šumano rezonansas (Shumann Rezonanse) – V. O. Šumano išmatuoti Žemės elektromagnetinio lauko rezonansiniai dažniai. Dydis 7,83 Hz skaitomas pagrindinis Šumano rezonanso dažnis”( Morozionkov, 2007).

Šumano rezonansas yra globaliai propaguojamos ELF bangos, kurios laikomos biologiniu mechanizmu, kuris paaiškina Žemės magnetinio lauko aktyvumo poveikį žmogaus sveikatai. Šio rezonanso skleidžiamos bangos veikia žmogaus smegenis ir norint užtikrinti gerą žmogaus sveikatą, šios bangos gali būti panaudojamos sveikatos gerinimo tikslams (Mitsutakea; Otsukaa ir kiti, 2005).

(29)

2. TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS

2.1. Tyrimo organizavimas

Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimas Nr. BEC-SRFP(M)-829 (1 Priedas ). Tyrimas pradėtas vykdyti 2015 m. vasario 26 dieną, baigtas kovo 13 dieną (1 Lentelė).

(30)

2.2. Tiriamieji

Tiriamąjį kontingentą sudarė 20 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto antrosios studijų pakopos studentų, atitinkančių šiuos kriterijus:

 Neturintys diagnozuotų širdies funkcijos sutrikimų.

 Neturintys kitokių diagnozuotų ligų ar sveikatos sutrikimų.

 Normalaus svorio asmenys (kūno masės indeksas (KMI) – 18,5- 24,9 kg/m2).

 Teigiamai įvertinę savo sveikatos būklę ir neišreiškę rimtų nusiskundimų savo sveikata.

 Jauno amžiaus asmenys (15-44 metų). Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes:

 Fiziškai aktyvūs

 Fiziškai neaktyvūs

Fiziškai aktyvūs tiriamieji buvo asmenys, užsiiminėjantys fizine veikla ne trumpiau kaip 3 mėnesius po du ir daugiau kartų per savaitę 30 minučių ar daugiau. Asmenys, kurie užsiėmė fizine veikla rečiau ar visai nenurodė užsiimantys fizine veikla, buvo priskirti fiziškai neaktyvių tiriamųjų grupei.

Kūno masės indeksas buvo paskaičiuotas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas. Kūno masė kilogramais padalinta iš ūgio centimetrais kvadratu (KMI= Kūno masė (kg) / Svoris (cm)²).

2 lentelė. Tiriamųjų charakteristikos ((aritmetinis vidurkis (m) ± standartinis nuokrypis (SE))

Tiriamųjų

skaičius

Amžius

(metai)

Ūgis

(cm)

Svoris

(kg)

KMI

(kg/m

2

)

Fiziškai

neaktyvūs

8

24,13±0,12

173±2,06

64,13±3,51

21,36±0,85

Fiziškai

aktyvūs

12

24,17±0.24

171,33±2,4

64±4,21

21,6±0,87

(31)

2.3.

Tyrimo

metodai

Širdies susitraukimo dažnio registravimas

ŠSD buvo registruojamas „Firstbeat Bodyguard 2“ prietaisu (9 pav.). Šį širdies dažnio registratorių tyrimo dalyviai segėjo 16 tyrimo parų (jį nusiimant tik einant maudytis, plaukioti ar kitomis aplinkybėmis, kai jis galėtų sušlapti, taip pat nusiimant kiekvieną dieną 30-45min pakrauti). Tiriamieji buvo informuoti apie tai, kaip elektrodai turi būti tvirtinami: elektrodo tvirtinimo vieta paruošiama ją nuvalant specialiai tam skirtu valikliu, tada odai išdžiuvus tvirtinami elektrodai. Juos pritvirtinus būtina įsitikinti, ar mirksi registratoriaus lemputė, jei lemputė nemirksi, reiškia nėra kontakto ir registratorius neregistruoja ŠSD. Tokiu atveju būtina registratorių uždėti dar kartą. Tiriamieji buvo informuoti sutrikus registratoriaus veiklai, ar atsitikus kitiems nenumatytiems įvykiams, apie tai pranešti tyrimo organizatoriams.

9 pav. „Firstbeat Bodyguard 2“prietaisas ir jo tvirtinimo vietos (nuotrauka priklauso www.firstbeat.com)

(32)

2.4. Anketinė apklausa ir veiklos dienyno pildymas

Tyrimo pradžioje tiriamieji užpildė anketinę apklausą, siekiant išsiaiškinti tiriamųjų savijautą ir kitus veiksnius (ligas, vaistų vartojimą ir kt).

Tiriamieji pildė kasdieninės veiklos protokolą (10 pav.), nurodydami veiklos pobūdį, laiką, bei kitus veiksnius galinčius tūrėti įtakos tyrimo duomenims (pvz. stresinė situacija). Kasdienės veiklos protokole tiriamieji žymėjo tikslų laiką ir atliekamą veiklą. Jei veikla buvo neįprasta tai yra stipresnės emocinės būklės ar fizinis aktyvumas, tiriamieji buvo prašomi šias situacijas konkrečiai įrašyti į veiklos dienyną, taip pat buvo prašoma pažymėti kokia fizine veikla buvo užsiimama konkrečiu laiku. Fizinės veiklos laiką nurodyti tiksliai kasdienės veiklos protokole, įrašant veiklos pradžią, pabaigą ir fizinės treniruotės ar fizinių pratimų pobūdį.

10 pav. Kasdieninės veiklos dienyno pildymo pavyzdys

2.5. Žemės magnetinio lauko aktyvumas

Naudoti duomenys iš pasaulinės Žemės magnetinio lauko aktyvumo stebėsenos sistemos Global Coherence Initiative (www.heartmath.org), LSMU Gyvulininkystės instituto teritorijoje (Baisogala) įrengto magnetometro.

Buvo pasirinkti trys skirtingi Žemės magnetinio lauko aktyvumo dažniai:

 0-1 Hz - Traube – Hering bangos, hemodinamikos fliuktuacijos, susijusios su žmogaus metabolizmo veikla;

(33)

 7-45 Hz - susijęs su Šumano bangomis, kurios sinchronizuoja žmogaus smegenis ir organizmo ramybės būseną (Cherry, 2003).

2.6. Duomenų apdorojimas ir matematinė statistika

ŠSD duomenys buvo gauti iš „Firstbeat Bodyguard 2“ registratoriaus ir susisteminti ŠSD kas minutę. Taigi buvo gauti ŠSD rodikliai kiekvienos minutės viso tyrimo metu. Fizinio krūvio metu ŠSD buvo suvidurkintas kas 5 minutes. Kadangi tyrime dalyvavę fiziškai aktyvūs asmenys lankė skirtingo pobūdžio treniruotes, jose atliko nevienodą fizinį krūvį, tai nagrinėti registruoto rodiklio kaitą galėjome tik taikant atvejo analizės metodą. Pirmiausiai kiekvienam fiziškai aktyviam tiriamajam buvo nustatomas individualus fizinio krūvio intensyvumas Karvonen metodu. ( Karvonen, J. Vuorimaa, T. (1988). Kitiems skaičiavimams buvo naudojami kiekvienos minutės ŠSD vidurkiai.

Tyrimo metu gauti duomenys fiksuoti 24 val. per parą, buvo suskirstyti pagal paros laiką į keturias grupes: rytas - nuo 6 val. iki 12 val., diena - nuo 12 val. iki 18 val., vakaras - nuo 18 val. iki 24 val., rytas - nuo 0 val. iki 6 val.

Žemės magnetinio lauko aktyvumo duomenys skirtinguose dažnių juostose apskaičiuoti naudojant Furje transformaciją ir susisteminti Spectrogram_ML (www.healthmath.lt) programa, sukurta bendradarbiaujant KTU ir LSMU. Naudotas MATLAB programinis paketas.

Duomenis apdorojus minėtomis programomis, gauta duomenų bazė Microsoft Ofice Excel programoje pavaizduota (11 pav) . Esančius rezultatus apdorojome statistiniais metodais.

11 pav. Duomenys Microsoft Ofice Exel programoje, apdoroti MATLAB ir Spectogram_ML programomis

(34)

Tyrimo metu gauti rezultatai apdoroti IBM SPSS 20,0 ir Microsoft Excel 2010 kompiuterinėmis programomis. Buvo skaičiuojamos duomenų vidurinės reikšmės (medianos), aritmetiniai vidurkiai, standartiniai nuokrypiai (SD) ir vidurkių paklaidos. ŠSD ir Žemės magnetinio lauko aktyvumo ryšys buvo vertintas skaičiuojant Persono koreliacijos koeficientą. Nepriklausomų imčių vidurinių reikšmių skirtumų reikšmingumas apskaičiuoti Mann Withney U testu, priklausomų imčių vidurkių reikšmių skirtumų reikšmingumas skaičiuojamas neparametriniu Vilkoksono kriterijumi. Kai skirtumas tarp skirstinių buvo p<0,05, vertinama kaip statistiškai patikimas.

(35)

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. ŠSD kaita atliekant skirtingo kryptingumo fizinius pratimus (atvejo analizė)

Iš 20 tyrimo dalyvių 12 buvo reguliariai fiziškai aktyvūs. Tyrimo laikotarpiu septyni asmenys atliko aerobinius pratimus, trys – raumenų jėgą ugdančius pratimus. Kiti tiriamieji lankė įvairaus pobūdžio treniruotes.

Aerobinės treniruotės atvejo analizė

Šią treniruotę atliko moteris, 24 metų amžiaus, KMI – 19kg/m2, neturėjusi nusiskundimų savo fizine sveikata, užsiimanti reguliaria fizine veikla 5 mėnesius be pertraukų, po 2-3 kartus per savaitę. Tiriamoji A.M. atliko aerobinio pobūdžio fizinę treniruotę (12 pav.). Treniruotės pradžia – 16val. Trukmė 1val 15min.

Tiriamosios ŠSD ramybėje – 66k./min, maksimalus ŠSD – 197k./min. Apskaičiuotos tikslinės ŠSD fizinio krūvio metu ribos: 50proc. ŠSDrez. - 132k./min. , o 85proc. ŠSDrez. - 177k./min. Išanalizavus širdies dažnio kaitą, pastebėjome, kad per pirmąsias penkias fizinio krūvio minutes ŠSD didėjo eksponentiškai, 15- tą treniruotės minutę buvo pasiektas 50proc. ŠSDrez ir šį krūvio intensyvumą tiriamoji išlaikė beveik iki 65 – tos treniruotės min. Paskutines 15 min. širdies dažnis tolygiai mažėjo ir treniruotės pabaigoje pasiekė 100 k./min. Registruotas didžiausias širdies dažnis fizinio krūvio metu - 147 k./min. Dešimt minučių po treniruotės ŠSD toliau mažėjo iki artimo ramybės ŠSD, vėlesnis nežymus jo didėjimas galėjo būti susijęs su judėjimu iš treniruotės vietos.

(36)

12 pav. Tiriamosios A.M. širdies dažnio kitimas fizinio krūvio metu ir po jo

Tiriamoji S.V. buvo moteris 25 metų amžiaus, KMI – 21kg/m2, fiziškai aktyvi – užsiima reguliaria fizine veikla 6 mėnesius, po 3-5 kartus per savaitę, fizine sveikata yra gera, neišreiškė jokių nusiskundimų savo sveikatos būkle. Ši tiriamoji atliko aerobinio pobūdžio fizinę treniruotę (13 pav.). Treniruotė buvo atlikta - 16val. Treniruotės trukmė 1val 10min.

Tiriamosios ŠSD ramybėje – 66k/min, ŠSD maksimumas 196k./min. Apskaičiuotos tikslinės ŠSD fizinio krūvio metu ribos: 50proc. ŠSDrez – 50k./min, o 85proc. ŠSDrez 176k./min. Išanalizavus duomenis pastebėjome kad ŠSD per pirmąsias penkias minutes didėja eksponentiškai, 5-ąją treniruotės minutę pasiektas 50 proc. ŠSDrez. Tačiau didesnę treniruotės dalį širdies dažnis neviršijo krūvio intensyvumo, sąlygojančio bendrosios ištvermės ugdymą, ribos. Treniruotės pabaigoje, t.y. nuo 45 iki – tos min.krūvio intensyvumas padidėjo. Po treniruotės (nuo 5 iki 10 – tos min) ŠSD mažėjo ir atsistatė artimam ramybės ŠSD. Treniruotės metu registruotas didžiausias ŠSD buvo 148k/min.

70 90 110 130 150 170 190 1 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 75 80 85 90 95 100 105 110 ŠSD Laikas minutėmis

Aerobinė treniruotė

Fizinės treniruotės metu Po fizinės treniruotės

(37)

13 pav. Tiriamosios S.V. širdies dažnio kitimas fizinio krūvio metu ir po jo

14 pav. pateikta K.L. studentės širdies dažnio kaita aerobinio pobūdžio treniruotės metu. Šią treniruotę atliko moteris, 23 metų amžiaus, KMI – 21kg/m2 ir neišreiškianti nusiskundimu savo fizine sveikata, fizine sveikatą įvardinanti kaip gerą. Užsiimanti reguliaria fizine veikla du metus, 3-4 kartus per savaitę. Treniruotė buvo atlikta - 15val. Treniruotės trukmė 30min.

Tiriamosios K.L. ŠSD ramybėje – 60k./min, maksimalus ŠSD – 198k./min. Apskaičiuotos tikslinės ŠSD fizinio krūvio metu ribos: 50proc. ŠSDrez. – 129 k./min. , o 85proc. ŠSDrez. - 177k./min. Išanalizavus širdies dažnio kaitą, pastebėjome, kad nuo treniruotės pradžios buvo pasiektas 50proc. ŠSDrez ir šį krūvio intensyvumą tiriamasis išlaikė beveik iki 30 – tos treniruotės min. Paskutines 5 min. širdies dažnis tolygiai mažėjo ir treniruotės pabaigoje pasiekė 115 k./min. Registruotas didžiausias širdies dažnis - 123 k./min. 15 min. po treniruotės ŠSD toliau mažėjo, vėlesnis nežymus jo didėjimas galėjo būti susijęs su judėjimu iš treniruotės vietos.

(38)

14 pav. Tiriamasios K.L. širdies dažnio kitimas fizinio krūvio metu ir po jo

3.2 Jėgos lavinimo treniruotės atvejo analizės

Šios atvejo analizės tiriamoji buvo moteris A.V. 26 metų amžiaus, normalaus kūno svorio ( 24 kg/m2) , užsiimant reguliaria fizine veikla tris metu, po 2-3 kartus per savaitę. Savo sveikatos būklę įvertinanti kaip gerą ir neturinti nusikandimų savo sveikata. Tiriamoji atliko jėgą lavinančią fizinę treniruotę (15 pav.). Treniruotė atlikta - 9val. Treniruotės trukmė 35 minutės.

Tiriamosios A.V ŠSD ramybėje 66k/min, ŠSD maksimumas 195k/min. Apskaičiuotos tikslinės ŠSD fizinio krūvio tiriamojo ribos 50 proc. ŠSDrez. – 131k./min, 80 proc. ŠSDrez. – 176k./min. Iš tyrimo duomenų pastebime, jog treniruotės metu ŠSD yra aukščiau nei ramybės metu, tačiau nesiekia 50proc ŠSD ribos. Registruotas didžiausias ŠSD treniruotės metu buvo 117k/min.

Po treniruotės stebimas ŠSD atsistatymas į artimą ramybės ŠSD. Galime teigti, kad fizinis krūvis treniruotės metu treniruotė buvo adekvatus žmogaus organizmo funkciniai būklei ir galimybėms.

(39)

15 pav. Tiriamasios A.V. širdies dažnio kitimas fizinio krūvio metu ir po jo

Antrąja jėgos lavinimo treniruotę atliko 24 metų amžiaus moteris D.G., fiziškai aktyvi, užsiimanti reguliaria fizine veikla 8 mėnesius, 2-3 kartus per savaitę. Neturinti nusiskundimu sveikatos būklę ir savo sveikatą įvertinanti kaip gerą. Neturinti jokių diagnozuotų ligų ir nevartojanti jokių medikamentų, normalaus kūno svorio (KMI – 19 kg/m2). Antrasis tiriamasis atliko jėgą lavinančią fizinę treniruotę (16 pav.). Treniruotę atliko 13val iki 13.40 val.

Tiriamosios D.G. ŠSD ramybėje 61k/min, ŠSD maksimumas 197k./min. Apskaičiuotos tikslinės tiriamojo ŠSD ribos fizinės treniruotės metu 50proc. ŠSDrez. – 129k./min, 80proc ŠSDrez. 177k./min.. Treniruotės metu žemiausias registruotas ŠSD buvo 100k./min, didžiausias 116k./min. Matome, jog treniruotės metu ŠSD yra aukščiau nei ramybės metu, tačiau nesiekia 50proc ŠSD ribos.

Po fizinio krūvio ŠSD per 10min atsistatė į artimą ramybės ŠSD. Tolimesni ŠSD svyravimai gali būti registruojami dėl tiriamojo judėjimo po treniruotės.

.

(40)

Trečiąją jėgos lavinimo treniruotę atliko moteris K.M. 23 metų amžiaus, KMI – 20kg/m2, neturinti jokių nusiskundimų savo sveikatos būkle ir savo sveikatą įvertinanti kaip geros būklės. Ši tiriamoji yra fiziškai akyti, užsiima fizine veikla du metus, po 3-4 kartus per savaitę. Tiriamoji atliko jėgą lavinančią fizinę treniruotę (17 pav.). Treniruotę atliko dienos metu - apie 15val. Treniruotės trukmė 1val 5min.

Tiriamosios K.M. ŠSD ramybėje 61k./min, ŠSD maksimumas 197k/min. Apskaičiuotos tikslinės ribos tiriamosios fizinės treniruotės metu: 50proc. ŠSDrez. – 129k/min, 80proc. ŠSDrez. – 177k./min. Treniruotės metu registruotas žemiausias ŠSD buvo 90k./min, didžiausias 157k/min. Iš tyrimo duomenų pastebime, jog treniruotės pradžioje ŠSD pasiekė 50proc ŠSDrez. ribą, tačiau vėliau ŠSD sumažėja. Ties 40-ta min. širdies dažnis vėl padidėja virš šios ribos, tačiau tik trumpam.

Po treniruotės matome, kad ŠSD iš lėto mažėja ir per 15 minučių pasiekė artimą ramybės ŠSD, vėlesni ŠSD svyravimai gali būti stebimi dėl tiriamojo judėjimo po treniruotės.

17 pav. Tiriamasios K.M. širdies dažnio kitimas fizinio krūvio metu ir po jo

3.3 FA ir FN asmenų širdies dažnio ir Žemės magnetinio lauko svyravimų

0 -1 Hz dažnio juostoje koreliaciniai ryšiai skirtingu paros metu

Lyginant ŠSD ir Žemės magnetinio lauko aktyvumo koreliacijas tarp FN ir FA asmenų grupių, 0-1 Hz dažnių juostoje. Bendros kitimo tendencijos abiejuose tirtose grupėse, tiek fiziškai aktyvių (18 pav.) (FA), tiek fiziškai neaktyvių (FN), buvo panašios.

ŠSD ir Žemės magnetinio lauko aktyvumo koreliacijos ryte 0-1 Hz dažnio juostoje (16 Pav.) matome išsidėsčiusias koreliacijas fiziškai aktyvių ir neaktyvių asmenų. Fiziškai neaktyvių asmenų

(41)

koreliacija per visas tyrimo dienas vidurkis ryte buvo -0.013(-0.015±0,15), fiziškai aktyvių asmenų grupėje -0,03(-0,043±0,13).

Palyginus nagrinėjamų parametrų tarpusavio ryšius, nustatėme koreliacijos koeficiento statistiškai patikimus skirtumus septintą, vienuoliktą ir dvyliktą tyrimo paros rytą (p<0,05). Vienuoliktą ir dvyliktą tyrimo paros rytą FN tiriamųjų grupėje buvo registruota teigiama, o FA – neigiama širdies dažnio ir magnetinio lauko aktyvumo svyravimo tarpusavio priklausomybė. Septintą tyrimo parą ryto laikotarpiu koreliacijos koeficientai tiek FN, tiek FA grupėje buvo teigiami. Koreliacijos koeficiento dydžiai minėtų parų ryto metu tarp abiejų tiriamųjų grupių skyrėsi statistiškai patikimai.

Visgi esant netgi panašioms kitimo tendencijoms galime pastebėti, jog FA grupėje svyravimai stebėtų dienų laikotarpiu buvo mažesni nei fiziškai neaktyvių asmenų grupėje.

18 pav. ŠSD ir Žemės magnetinio lauko aktyvumo koreliacijos ryte 0-1 Hz dažnio juostoje (*p<0,05)

Lyginant ŠSD ir Žemės magnetinio lauko aktyvumo koreliacijas tarp FN ir FA asmenų grupių, 0-1 Hz dažnių juostoje, dieną (19 pav.), matome reikšmingus koreliacijos koeficiento skirtumus aštuntosios ir devintosios tyrimo paros dieną stebime neigiamą koreliaciją FA asmenų grupėje ir teigimą FN asmenų grupėje tarp ŠSD ir Žemės magnetinio lauko. Aštuntą tyrimo paros dieną koreliacijos koeficientas FN grupėje r= 0,11 (0,11±0,05), FA grupėje r= -0,1 (-0,09±0,05), p=0,04), devintą tyrimo paros dieną FN asmenų grupėje r= 0,11 (0,07±0,2), FA grupėje = -0,11 (-0,1±0,2), p=0,04). Keturioliktą tyrimo paros dieną registruotas atvirkštinis koreliacijos ryšys nei aštuntosios ar devintą tyrimo paros dienos laikotarpiu, FN asmenų grupėje koreliacijos ryšys neigiamas, FA asmenų grupėje koreliacijos ryšys teigimas. FN r= 0,3 (0,3±0,1), FA r= -0,09 (-0,07±0,2), p=0,03).

(42)

19 pav. ŠSD ir Žemės magnetinio lauko aktyvumo koreliacijos dieną, 0-1 Hz dažnio juostoje (*p<0,05)

Lyginant ŠSD ir Žemės magnetinio lauko aktyvumo koreliacijas tarp FN ir FA asmenų grupių, 0-1Hz dažnių juostoje (20 pav), vakare, registravome reikšmingus skirtumus penktą, aštuntą, devintą ir tryliktą tyrimo parą, vakaro laikotarpyje. Stebime teigiamas koreliacijas FN ir FA asmenų grupėje šiame vakaro laikotarpyje: penktąją, aštuntąją ir devintąją tyrimo parą. Tryliktą parą vakaro laikotarpyje registruotas teigiama koreliacija FN asmenų grupėje ir neigiama FA asmenų grupėje.

Penktąją tyrimo parą vakaro laikotarpyje FN asmenų grupėje r= 0,2 (0,2±0,08), FA grupėje r= 0,03 (0,02±0,2), p=0,04), Aštuntą parą FN grupėje r= 0,2 (0,2±0,4), FA asmenų grupėje r= 0,01 (-0,003±0,2), p=0,04), devintąją tyrimo parą vakaro laikotarpyje FN grupėje r= 0,2 (0,3±0,2), FA grupėje r= -0,002 (-0.006±0,2), p=0,04) ir tryliktąją tyrimo parą FN asmenų grupėje r= 0,2 (0,13±0,3), FA grupėje r= 0,3 (0.03±0,1), p=0,04).

Riferimenti

Documenti correlati

Išanalizavus sąnarių hipermobilumo neturinčių jauno amžiaus moterų kairės pėdos padėties ir kūno laikysenos tipą nustatyta, kad daugiausiai tiriamųjų turėjo

Mika ir bendraautorių atliktame tyrime, kuriame buvo tiriama kasdienio fizinio aktyvumo ryšys su stuburo judesio amplitudėmis ir nugaros raumenų jėga, buvo nustatyta,

Vyrų grupėje buvo nustatyta daugiau statistiškai reikšmingų koreliacijų tarp funkcinių judesių atlikimo stereotipo vertinimo ir fizinio pajėgumo vertinimo (Eurofito)

Analizuojant tyrimo metu gautus vyrų ir moterų rezultatus apie fizinio krūvio suvokimą ir širdies susitraukimų dažnį, tarp jų buvo nustatytas statistiškai reikšmingas

Jauno ir vidutinio amžiaus moterų širdies susitraukimų dažnio kaita fizinio krūvio metu ir jo sąsajos su Žemės lokalaus magnetinio lauko svyravimais.. Magistro

Lyginant kairės liemens pusės rotacinio stabilumo rezultatus, prieš ir po trijų mėnesių trukmės poveikio metodų taikymo, nustatyta, kad Pilates metodas nebuvo veiksmingas

Tyrimo rezultatai: vertinant visų į tyrimą įtrauktų pacientų hospitalizacijų per mėnesį skaičiaus ryšį su lokalaus geomagnetinio lauko stiprumu įvairiuose dažnių

Neseniai atlikto mokslinio tyrimo metu, kuriame dalyvavo 62 asmenys, turintys MTT abejose trapecinio raumens viršutinės dalies pusėse, buvo nustatyta, kad išeminės