ONKOLOGINE LIGA SERGANČIŲJŲ GYVENIMO PRASMĖS PATYRIMAS DAILĖS TERAPIJOS METU

SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KATEDRA

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS KAUNO FAKULTETO HUMANITARINIŲ MOKSLŲ KATEDRA

DALIA AUGLYTĖ

ONKOLOGINE LIGA SERGANČIŲJŲ GYVENIMO PRASMĖS

PATYRIMAS DAILĖS TERAPIJOS METU

Jungtinės magistrantūros studijų programos „Dailės terapija“ valstybinis kodas - 628B90001 baigiamasis darbas Darbo vadovas Dr. Audronė Brazauskaitė Darbo konsultantė Dr. Giedrė Bulotienė KAUNAS, 2019

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KATEDRA

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS KAUNO FAKULTETO HUMANITARINIŲ MOKSLŲ KATEDRA

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanė

Prof. dr. Jūratė Macijauskienė... 2019 m. ... mėn. ... d.

ONKOLOGINE LIGA SERGANČIŲJŲ GYVENIMO PRASMĖS

PATYRIMAS DAILĖS TERAPIJOS METU

Jungtinės magistrantūros studijų programos „Dailės terapija“ valstybinis kodas - 628B90001 baigiamasis darbas Darbo vadovas Dr. Audronė Brazauskaitė ... Konsultantas 2019 m. ...mėn. ...d. Dr. Giedrė Bulotienė... 2019 m. ... mėn. ... d.

Recenzentas Darbą atliko Magistrantė

Dalia Auglytė ... 2019 m. ... mėn. ... d. 2019 m. ... mėn. ... d.

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR TYRIMO KLAUSIMAI ... 12

1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

1.1 Onkologinių ligų diagnostika, gydymas ir statistika ... 13

1.2 Moterų onkologija: krūties ir ginekologiniai susirgimai ... 14

1.3 Emociniai ir psichologiniai aspektai, susirgus vėžiu ... 16

1.4. Gyvenimo prasmės samprata ... 18

1.5 Gyvenimo prasmės paieškos ir dvasiniai, egzistenciniai išgyvenimai susirgus vėžiu ... 21

1.6 Dailės terapija onkologiniams pacientams ... 23

2. TYRIMO METODIKA ... 28

2.1. Tyrimo organizavimas ... 28

2.2. Tyrimo dalyvių atranka ... 28

2.3. Tyrimo dalyvių konfidencialumo užtikrinimas ... 29

2.4. Tyrimo metodai ... 30

3. TYRIMO REZULTATAI ... 36

3.1. Tyrimo dalyvės Sofijos teminės analizės aprašymas ... 36

3. 2. Tyrimo dalyvės Gražinos teminės analizės aprašymas ... 46

3. 3. Tyrimo dalyvės Lidijos teminės analizės aprašymas ... 55

3. 4. Tyrimo dalyvių teminės analizės apibendrinimas ... 67

3. 5. Tyrimo dalyvės Sofijos piešinių analizė ... 70

3. 6. Tyrimo dalyvės Gražinos piešinių analizė ... 79

3. 7. Tyrimo dalyvės Lidijos piešinių analizė ... 85

4. REZULTATŲ APTARIMAS... 94

4.1. Tyrimo dalyvių teminės analizės ir piešinių analizės sąsajos ir palyginimas ... 94

5. IŠVADOS ... 101

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 103

PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 104

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 105

SANTRAUKA

Auglytė D. Onkologine liga sergančiųjų gyvenimo prasmės patyrimas dailės terapijos metu, magistro baigiamasis darbas/mokslo vadovė Dr. A. Brazauskaitė, konsultantė Dr. G. Bulotienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos katedra, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas. Kaunas, 2019: p. 147.

Tyrimo tikslas - atskleisti onkologine liga sergančiųjų gyvenimo prasmės patyrimą dailės terapijos metu

Tyrimo klausimai: 1. Kokios teminės analizės temos atskleidžia tyrimo dalyvių gyvenimo prasmės patyrimą, 2. Kokie dailės terapijos kūrinių formalieji elementai atspindi tyrimo dalyvių gyvenimo prasmės patyrimą, 3. Kaip dailės terapijos kūrinių formalieji elementai susiję su teminės analizės temomis.

Tyrimo metodika: kokybinis tyrimas, taikant dedukcinės teminės analizės ir piešinių formaliųjų elementų analizės metodus. Tyrimo dalyviams buvo taikoma grupinė 11 užsiėmimų dailės terapija. Verbaliniai duomenys refleksijų metu buvo įrašomi, po to transkribuojami ir nagrinėjami teminės analizės metodu. Grupinės terapijos metu sukurti kūriniai analizuojami, naudojant dailės formaliųjų elementų analizės metodą. Atliktas teminės analizės temų ir piešinių formaliųjų elementų analizės palyginimas.

Tyrimo dalyviai: tyrime dalyvavo 6 onkologine liga sergančios moterys, kurioms diagnozuotas vėžys, gydomos Nacionaliniame vėžio institute ir dalyvavo dailės terapijos sesijose. Šiame darbe analizuojami 3 atvejai, iš kurių surinkta informacija buvo tinkama analizuoti pasirinktais metodais.

Išvados: 1. Teminės analizės duomenys atskleidė onkologine liga sergančiųjų tyrimo dalyvių gyvenimo prasmės patyrimą dailės terapijos metu, kuriame išryškėjo 4 temos: Gyvenimo nežinomybės ir laikinumo bei atrastų tikslų ir gyvenimo prasmės tema, Savęs nepriėmimo bei atstatytos savivertės tema, Baimės, kontrolės ir atsakomybės tema, Vertybių peržiūra ir vertybių, kurios stiprina tema. 2. Gyvenimo prasmės patyrimą atspindi šie piešinių formalūs elementai: centrinė kompozicija (centrinė, kryžiaus struktūros kompozicija, asimetriška), centriniai objektai (apskritimo, žmogaus, veido, kaukės, medžio), lapo formato padėtis (vertikali, horizontali), žmogaus ,,Aš“ vaizdinys (apskritimas, žmogus, medis). Centrinės kompozicijos reikšmė šiuose dalyvių piešiniuose interpretuojama kaip savasties integravimo, pusiausvyros, harmonijos ir stabilumo siekis tarp praeities ir ateities, dangaus ir žemės, materijos ir dvasingumo, iš naujo atrandant gyvenimo prasmę susirgus onkologine liga. 3. Palyginus teminės analizės temas su piešinių formaliaisiais elementais, išryškėjo jų sąsajos: Gyvenimo nežinomybės ir laikinumo bei atrastų tikslų ir gyvenimo prasmės tema siejasi su piešinių formaliaisiais elementais: centrinė kompozicija, vertikalia ašimi, kryžiaus formos struktūra kompozicijoje, apskritimo objektu lapo centre, horizontalia lapo padėtimi, apskritimo forma žmogaus ,, Aš“ vaizdinyje, Savęs nepriėmimo bei

atstatytos savivertės tema susijusi su tokiais piešinių formaliaisiais elementais: centrine ir asimetriška kompozicija, horizontalia lapo padėtimi, medžio figūra žmogaus ,,Aš“ vaizdinyje, Baimės, kontrolės ir atsakomybės tema susijusi su piešinių tokiais formaliaisiais elementais: centrine kompozicija, medžio objektu lapo centre, vertikalia lapo padėtimi, žmogaus, medžio, apskritimo figūromis žmogaus ,,Aš“ vaizdinyje, Vertybių peržiūros ir vertybių, kurios stiprina tema susijusi su piešinių formaliaisiais elementais: centrine kompozicija, žmogaus, žmogaus veido, kaukės objektais lapo centre, horizontalia lapo padėtimi, žmogaus figūra vaizduojama žmogaus ,,Aš“ vaizdinyje.

Rekomendacijos: 1. Taikyti dailės terapiją kaip integralų gydymą vėžio nacionaliniame institute; formuoti grupinės dailės terapijos grupes iki 10 asmenų arba individualias, paruošti tinkamą patalpą su reikalingomis dailės priemonėmis dailės terapijos sesijoms, skatinti onkologinius pacientus dalyvauti dailės terapijos sesijose, kurios gali padėti aiškiau suprasti žmogaus egzistenciją ir gyvenimo prasmę, žvelgiant iš jausmų, kūrybiškumo, dvasingumo pusės. 2. Dailės terapijos užsiėmimo pradžioje taikyti apšilimo užduotis, kurios leistų atsipalaiduoti ir kartu išlieti susikaupusias emocijas ir jausmus. 3. Taikyti įvairias dailės technikas ir priemones, kurios skatina eksperimentuoti ir išlaisvina kūrybiškumą.

SUMMARY

Auglyte D. 'Oncological disease patients’ experience of the meaning of life during art therapy', Master‘s thesis/supervisor Dr A. Brazauskaite, consultant Dr G. Bulotiene, Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation, Kaunas Faculty of Vilnius Academy of Arts. Kaunas, 2019: p. 147.

The aim of the research – to reveal the oncological disease patients’ experience of the meaning of life during art therapy.

Research questions: 1. What thematic analysis topics reveal the research participants’ experience of the meaning of life; 2. What formal elements of art therapy works reflect the research participants’ experience of the meaning of life; 3. How are formal elements of the art therapy works related to the thematic analysis topics.

Research methodology: a qualitative study, using deductive thematic analysis and formal drawings element analysis techniques. The participants of the study were subjected to 11 group art therapy sessions. Verbal data were recorded during reflection, then transcribed and analysed by the thematic analysis method. Works created during group therapy were analysed using the analysis method of formal elements of art. A comparison was performed between the links of the thematic analysis and the analysis of formal elements of drawings.

Participants of the research: participants of the study were 6 women with oncological disease, diagnosed with cancer and treated at the National Cancer Institute, who participated in the art therapy sessions. This work analyses 3 cases from which the information collected was suitable for the analysis of the selected methods.

Conclusions: 1. Thematic analysis data revealed the oncological disease patients‘ experience of the meaning of life during art therapy, and 4 reoccurring topics were identified: The topic of uncertainty of life and timeliness, as well as the found meaning and purpose of life; The topic of self-nonacceptance and restored self-esteem; The topic of fear, control and responsibility; and The topic of the review of the values and values that strengthen. 2. The experience of the meaning of life is reflected in the following formal elements of the drawings: the central composition (central, the structure of the cross shape in the composition, asymmetric), the central objects (circle, human, face, mask, tree), the position of the paper format (vertical, horizontal), the image of the human 'I' (circle, man, tree). The meaning of the central composition in these participants’ drawings is interpreted as the pursuit of self-integration, balance, harmony and stability between the past and the future, heaven and earth, matter and spirituality, while rediscovering the meaning of life after being diagnosed with an oncological disease

.

topic of uncertainty of life and timeliness, as well as the found meaning and purpose of life is related to the formal elements of the drawings: the central composition, the vertical axis, composition of the cross structure, the circle object in the centre of the paper, the horizontal position of the paper, the circle form in the image of the human 'I'. The topic of self-nonacceptance and restored self-esteem is related to the formal elements of the drawings: the central and asymmetric composition, the horizontal position of the paper, the tree figure in the image of the human 'I'. The topic of fear, control and responsibility is related to the formal elements of the drawings: the central composition, the object of the tree in the centre of the paper, the vertical position of the paper, the human, tree and circle figures in the image of the human 'I'. The topic of the review of the values and values that strengthen is related to the formal elements of the drawings: the central composition, the objects of the human, human face, the mask in the centre of the paper, the horizontal position of the paper, the human figure depicted in the image of the human 'I'. Recommendations: 1. To apply art therapy as an integral treatment at the National Cancer Institute; to form group art therapy groups of up to 10 persons or individual, to prepare a suitable room with the necessary art tools for art therapy sessions, to encourage oncology patients to participate in the art therapy sessions that can help understand the human existence and meaning of life more clearly, by looking at feelings, creativity and spirituality. 2. To apply warm-up exercises at the beginning of an art therapy session which will allow the patient to relax and unleash the accumulated emotions and feelings. 3. To apply various art techniques and tools that encourage experimentation and liberate creativity.

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei Dr. Audronei Brazauskaitei už naudingus patarimus ir palaikymą darbo rašymo metu,

darbo konsultantei Dr. Giedrei Bulotienei už pagalbą ir nuoširdumą prisidedant prie tyrimo organizavimo ir įgyvendinimo, dailės terapeutei Aldonai Dapkutei už perduotas žinias, palaikymą ir

nuoširdumą, visoms tyrimo dalyvėms, sutikusioms dalyvauti tyrime, dalinantis savo jausmais, patirtimi, atvirumu ir nuoširdumu

ŽODYNĖLIS

Dailės terapija – dailė, kaip terpė, terapijoje suteikia klientui galimybę išsilaisvinti iš sąstingio ir leisti pasąmonės procesui prisiimti pirmenybę terapinėje erdvėje. [17]

Onkologinė liga (vėžys, piktybinis navikas) – liga, kuriai būdingas genetiškai pakitusių ląstelių nevaldomas dauginimasis ir sugebėjimas įsiveržti į aplinkinius audinius taip juos naikinant. Plintant ligai intensyviai padaugėja piktybinių ląstelių ir organizmas tampa nepajėgus jas visas kontroliuoti. Greitas pakitusių vėžinių ląstelių dalijimasis sąlygoja piktybinio auglio susiformavimą. Vėžinės ląstelės taip pat gali išplisti į kitas kūno dalis per kraują ir limfos sistemas.[49;89]

Gyvenimo prasmės konstrukcija susideda bent iš keturių psichologinių aspektų– tikslų, vertybių, kontrolės ir savivertės. [8;54]

ĮVADAS

Onkologinė liga aktuali daugeliui žmonių, kadangi kiekvienas žmogus vienaip ar kitaip gali būti susijęs su liga kaip pacientas, šeimos narys, ar draugas [5]. Užklupus skaudiems gyvenimo smūgiams ar nepagydomoms ligoms, žmogus pradeda naujai žvelgti į būtį ir gyvenimo prasmę. Kintant požiūriui į daugelį dalykų, pradedama susimąstyti: kokia yra gyvenimo prasmė, kaip ieškome prasmės ir kaip ją atrandame, ką šioje situacijoje galima suprasti apie gyvenimą? Per pastaruosius dešimtmečius dėmesys gydant vėžiu sergančius pacientus nukrypo nuo fizinių simptomų analizės, link žmogaus kaip visumos, turinčio fizinių, psichosocialinių ir dvasinių poreikių, holistinio principo pritaikymo. Būti diagnozuotam gyvybei pavojinga liga, tokia kaip vėžys, gali sukelti egzistencinį nerimą ir susirūpinimą. [52]. Gyvenimo prasmė ir dvasingumas yra esminės žmonių patirtys, sergant sunkiomis ligomis. Gyvenimo prasmės ieškojimas vėžiu sergantiems pacientams ir jų šeimos nariams yra svarbus apsauginis mechanizmas prieš emocinį nestabilumą, užtikrinant jų psichologinę sveikatą ir gerovę. [73;68]. Tarp onkologines ligas išgyvenusių asmenų teigiamai įvertintos patirtys buvo šios: gyvenimo suvokimas „iš naujo“, jo prasmės įvertinimas, didesnė dvasingumo svarba, savęs transformavimas, pripažinimas, pertvarkyti tikslai ir prioritetai, geresnis tikslo pojūtis, teigiami savęs pasikeitimai, glaudesnis ryšys santykiuose su kitu, naujas savęs pažinimas ir sąmoningumas, sveikatinimasis ir altruizmas [75].

Viena iš veiksmingų priemonių yra menas, o ypač dailė, kuri gali išlaisvinti žmogų nuo kankinamų emocijų, suteikti ramybę ir sustiprinti vidinę būseną [33]. Bendri psichosocialiniai sunkumai, patiriami vėžiu sergančių asmenų, yra nuovargis, depresija, nerimas, egzistencinės problemos. Dailės terapija yra viena iš intervencijų, kuriamų šių sunkumų sprendimui [87]. Moksliniuose tyrimuose atskleidžiama, jog dailės terapija pagerina gyvenimo kokybę vėžiu sergantiems žmonėms, mažina depresiją, nerimą, leidžia atrasti atsipalaidavimą, ramybę ir gydymą, suteikė savikontrolės ir pasirinkimo jausmą, apmąstant, kas buvo svarbu šioje kritinėje jų gyvenimo situacijoje, iš naujo nustatyti savo

vertybes, atsižvelgiant į savo mirtingumą, suteikė galimybę savęs atradimui, gyvenant su gyvybei pavojinga liga, padėjo geriau suprasti savo patirtį ir paskatino elgesio pokyčius [61;60;65;77;81]. Tuo pačiu kūrybinis procesas gali būti vienas iš būdų patirti savo galimybes arba atsipalaiduoti fizinio gydymo metu. Todėl dailės terapija vis daugiau naudojama onkologijoje, siekiant psichologiškai stabilizuoti ir palaikyti pacientus, įveikiant ligą [87]. Gyvenimo būdo pasikeitimai, dailės terapija ir meninė saviraiška, pakelia žmonėms nuotaiką, skatina pozityvų mąstymą ir spartina gijimą [17].

Darbo temos aktualumas. Onkologinių ligų augimas ir vis jaunėjantis pacientų amžius verčia susimąstyti. Vis daugiau žmonių paliečia vėžys, įneša sumaišties į jų pačių bei šeimos, aplinkinių žmonių gyvenimus. Todėl ieškant atsakymo į klausimą ,,kaip onkologine liga sergantys asmenys patiria ir išreiškia gyvenimo prasmės patyrimą dailės terapijos metu“ padės atskleisti išgyvenamus pojūčius šiuo

laikotarpiu. Tai svarbu siekiant suprasti jų poreikius, jog visą dėmesį telkiant į vėžio gydymą, žmogaus psichoemocinės, egzistencinės ir dvasinės problemos neliktų nuošalyje.

Darbo naujumas. Lietuvoje yra atlikta tyrimų, kurie nagrinėja onkologine liga sergančiųjų patirtis, tačiau nėra atlikta tyrimų, kurie būtų susiję su dailės terapijos taikymo galimybėmis, ir ypatingai, tiriant gyvenimo prasmės patyrimą, sergant vėžiu. Šiame darbe nagrinėjamos iki šiol pasaulyje nedaug tyrinėtos dailės terapijos taikymo galimybės ir ypatumai, kurie susiję su gyvenimo prasmės paieškomis, sergant vėžiu. Jame siekiama atskleisti ir aprašyti onkologine liga sergančiųjų gyvenimo prasmės patyrimą ir atrasti sąsajas su vizualinės raiškos kūriniais.

Praktinė darbo reikšmė. Onkologine liga sergančiųjų gyvenimo prasmės patyrimai gali suteikti naudingos informacijos, siekiant suprasti kokių paslaugų gali reikėti, siekiant palengvinti sergančiųjų patiriamus skausmingus išgyvenimus. Šis tyrimas gali prisidėti prie platesnio dailės terapijos taikymo galimybių onkologine liga sergantiems asmenims. Taip pat jis gali būti naudingas skirtingų sričių specialistams, dirbantiems su šiais žmonėmis, nes jame struktūriškai pateikiami jų patyrimai, leidžiantys suvokti jų psichoemocines, egzistencines ir dvasines problemas. Darbe pateikiamas dailės terapijos sesijų planas, kuris gali būti naudingas dailės terapeutams, bei kitiems specialistams jų praktinėje veikloje.

Temos ryšys su tyrimo metodika. Siekiant atskleisti ir geriau suprasti, kaip onkologinės ligos akivaizdoje esantys asmenys išgyvena gyvenimo prasmės patyrimą dailės terapijos metu, tyrimui buvo pasirinktas kokybinio tyrimo metodas. Jis padeda geriau suprasti subjektyvaus patyrimo dinamiką, kaip išgyvenimai keičiasi lankant dailės terapiją, kaip keičiasi pačio žmogaus požiūris į savo ligą, gyvenimą bei save, jaučiamą baimę bei gyvenimo prasmės patyrimą. Taip pat suteikia galimybę atskleisti nagrinėjamo fenomeno – gyvenimo prasmės patyrimo – bendruosius bruožus, išskirti bei aprašyti pagrindines temas, kurios atskleidžia kaip onkologine liga sergantys asmenys patiria ir išreiškia gyvenimo prasmės patyrimą dailės terapijos metu. Sukurti piešiniai dailės terapijos metu, analizuojami formaliųjų elementų analize leidžia papildyti vienas kito metodus.

Tyrimo tikslas-- atskleisti onkologine liga sergančiųjų gyvenimo prasmės patyrimą dailės terapijos metu

DARBO TIKSLAS IR TYRIMO KLAUSIMAI

Tyrimo tikslas – atskleisti onkologine liga sergančiųjų gyvenimo prasmės patyrimą dailės terapijos metu

Tyrimo klausimai:

1. Kokios teminės analizės temos atskleidžia tyrimo dalyvių gyvenimo prasmės patyrimą. 2. Kokie dailės terapijos kūrinių formalieji elementai atspindi tyrimo dalyvių gyvenimo

prasmės patyrimą.

3. Kaip dailės terapijos kūrinių formalieji elementai susiję su teminės analizės temomis.

Šis tyrimas yra kokybinis. Mokslinio tyrimo eiga buvo pradėta nuo problemos formulavimo, tuomet sekė tyrimo dalyvių atranka, tyrimo strategijos taikymas: kokybinė teminė analizė, piešinių analizė, rezultatų aptarimas, išvadų bei rekomendacijų suformulavimas.

1.LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Onkologinių ligų diagnostika, gydymas ir statistika

Onkologinė liga (vėžys, piktybinis navikas) – liga, kuriai būdingas genetiškai pakitusių ląstelių nevaldomas dauginimasis ir sugebėjimas įsiveržti į aplinkinius audinius taip juos naikinant. Plintant ligai intensyviai padaugėja piktybinių ląstelių ir organizmas tampa nepajėgus jas visas kontroliuoti. Greitas pakitusių vėžinių ląstelių dalijimasis sąlygoja piktybinio auglio susiformavimą. Vėžinės ląstelės taip pat gali išplisti į kitas kūno dalis per kraują ir limfos sistemas [89; 49].

Lietuvos gyventojų mirtingumo priežastys nekinta jau daugelį metų. Pagrindinių mirčių pagrindas yra neinfekcinės kraujotakos sistemos bei onkologinės ligos. Onkologinės ligos priskiriamos lėtinių ligų grupei. Žmogus sergantis onkologine liga sirgs ja ne vienerius metus, o po ligos gydymo seka remisija, kai ligos eiga sustabdoma. Remisijos metu ligonio sveikata yra stebima gydytojo, kadangi liga gali atsinaujinti. Ši liga sparčiai plinta žmogaus organizme, o ne gydoma arba nepasiduodanti gydymui yra mirtina [45; 49; 40].

Nacionalinio vėžio instituto 2012 m. parengto leidinio duomenimis, Lietuvoje apie 100 tūkst. žmonių serga onkologine liga, tai reiškia, kad vėžiu serga apie 3 proc. mūsų šalies gyventojų [50]. Instituto duomenimis, 2012 metais buvo diagnozuota 17 734 piktybiniai susirgimai, tarp jų 9 078 vyrų ir 8 656 moterų. Piktybiniai navikai yra viena svarbiausių sveikatos apsaugos problemų pasaulyje: kasmet užregistruojama apie 14,1 mln. piktybiniais navikais sergančių asmenų, o miršta nuo jų daugiau kaip 7 mln. žmonių. 2030 m. prognozuojama, kad vėžys taps pagrindine žmonių mirties priežastimi, o naujų susirgimų vėžiu skaičius padidės iki 21,4 mln. [37; 62; 46]. Europos statistikos bazės Eurostat duomenimis, 2015 metais 1.32 milijonas žmonių Europos Sąjungoje mirė nuo vėžio, o tai ligų 25.4 % visų mirčių sąjungoje. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys piktybinių navikų sergamumo struktūroje 2012 m. užėmė penktą vietą po krūties, odos, gimdos kūno ir storosios žarnos piktybinių navikų. Gimdos kaklelio vėžiu 2012 m. sirgo 26,7 - 100 tūkst. gyventojų [41; 88].

Dažniausias vėžio gydymas chemoterapija, kuris gali iš esmės pakeisti pacienčių gyvenimą. Chemoterapija turi įtakos kasdieninei savijautai, gali paveikti bendrą sveikatos būklę ir asmeninius santykius. Taigi dauguma pacientų gydymo laikotarpiu būna verksmingi, susijaudinę, pikti arba prislėgti. Šios emocijos yra normalios ir suprantamos, tačiau gali sukelti problemų. Todėl naudojant chemoterapiją kaip gydymą labai svarbu atsižvelgti į pacientų psichosocialinę, emocinę būsenas. Ne visiems yra lengva ir paprasta susitaikyti su savo liga ir jos gydymu. Lekauskaitės, Butkutės atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamosios buvo daugiau ar mažiau sutrikusios. Nerimas ir baimė pasireiškė sužinojus, jog bus taikomas chemoterapinis gydymas. Nemaža dalis respondenčių žinojo, kad chemoterapija gali sukelti šalutinius reiškinius [42].

Anot Paukštytės, Rapolienės, krūties vėžys gydomas šiais metodais: operacija, kurios metu pašalinamas pirminis ligos židinys ir metastazės; spindulinis gydymas, naikinantis vėžio ląsteles švitinamoje vietoje; chemoterapija, naikinanti vėžio ląsteles visame organizme; hormonų terapija, kuri veikia visą organizmą, bei biologinis gydymas monokloniniais antikūniais, kurio metu organizmo imuninė sistema yra panaudojama vėžinėms ląstelėms sunaikinti [44]. Dažniausiai taikomas krūties vėžio gydymo būdas – tai krūties šalinimo operacija, mediciniškai vadinama mastektomija. Mastektomija - tai invazinė chirurginė procedūra, kurios metu atliekama dalinė arba visiška krūties amputacija [74]. Fang, Shu ir kt. nurodo plastinės rekonstrukcijos operacijas kaip pagalbą moterims, kurioms atlikta krūties šalinimo operacija. Tai vienas iš chirurginės intervencijos pagalbos būdų, kuris leidžia pagerinti kūno vaizdą, padidinti moters pasitikėjimą savimi [69].

Gimdos kaklelio vėžio diagnostikoje atliekama gimdos kaklelio ir makšties apžiūra. Anksti nustačius gimdos kaklelio vėžį, jis gydomas chirurginiu būdu, skiriant spindulinį arba suderintą chemospindulinį gydymą, taip pat derinant abu gydymo būdus. Pagrindiniai radikalaus gimdos kaklelio vėžio gydymo būdai yra chirurginis ir spindulinis [39].

Lietuvoje viena iš dažniausiai pasitaikančių mirties priežasčių yra onkologinės ligos. Labiausiai paplitę yra moterų vėžiniai susirgimai, tarp kurių pirmąją vietą užima krūties vėžys. Vėžio gydymo metodai yra skirtingi. Chemoterapija kaip vienas iš gydymo metodų pacientams sukelia baimę dėl jo sukeliamų šalutinių veiksnių. Krūties vėžys gydomas operacija, hormonų terapija ir biologiniu gydymu. Gimdos kaklelio vėžys gydomas spinduliniu arba chirurginiu būdu. Labai svarbi yra ankstyvoji diagnostika, kuri yra viena iš pagrindinių prevencijos priemonių prieš gimdos kaklelio ir krūties vėžį.

1.2 Moterų onkologija: krūties ir ginekologiniai susirgimai

Šiame tyrime dalyvavusioms moterims buvo diagnozuotas krūtų ir ginekologinis vėžys, todėl teorinėje apžvalgoje aprašoma šios rūšies vėžio diagnozės ypatumai.

Nepaisant daugelio klinikinių tyrimų vėžys išlieka pagrindine sergamumo ir mirtingumo priežastimi pasaulyje. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros 2018 m. duomenimis viena iš 6 moterų visame pasaulyje suserga vėžiu, o viena iš 11 moterų miršta nuo ligos. Labiausiai tarp moterų paplitusi onkologinė liga yra krūties vėžys. Mokslininkų tyrimais tarp moterų krūties vėžys sudaro 25.2% visų vėžinių susirgimų, o gimdos kaklelio vėžys 9.2% [63; 90].

Krūties vėžys – viena dažniausių moterų onkologinių ligų visame pasaulyje, 2018 metais apie 2.1 milijonui moterų buvo diagnozuotas krūties vėžys, kas sudaro apie 11.6% bendro vėžio paplitimo. Kiekvienais metais Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų krūties vėžio atvejų. Krūties vėžio gydymo rezultatai Lietuvoje nėra džiuginantys. Krūties vėžys – pagrindinė moterų mirštamumo priežastis dėl onkologinių susirgimų. Yra žinoma, kad vyresnės moterys taip pat negimdžiusios ir

nemaitinusios krūtimi moterys yra didesnėje rizikoje. Nurodoma, kad dauguma krūties vėžio atvejų pasireiškia atsitiktinai, bet moterys nėra tiriamos dėl paveldimų genų mutacijų [35; 38; 90]. Krūties vėžio piktybinių navikų atsiradimo priežastys įvairios. Pagrindiniai piktybinio naviko rizikos faktoriai susiję su gyvenimo būdu: rūkymu, mitybos ypatumais, nesaikingu alkoholio vartojimu, profesiniais veiksniais, mažu fiziniu aktyvumu, aplinkos užterštumu, elektromagnetine spinduliuote, žmogaus sveikata: infekcija, vaistais, reprodukciniais hormonais. Gali būti ir individualus paveldimas polinkis sirgti vėžiu [37].

Yra keletas ginekologinio vėžio tipų jie skiriasi priklausomai nuo laipsnio, audinių, stadijos, atsako į gydymą ir išgyvenimo. Pagrindiniai ginekologiniai vežiniai susirgimai yra: gimdos kaklelio vėžys, kiaušidžių vėžys, gimdos vėžys, makšties vėžys, vulvos vėžys, gimdos gleivinės vėžys.

Vienas iš ginekologinio vėžio tipų gimdos gleivinės vėžys. Šis onkologinis susirgimas vienas iš labiausiai paplitusių moters lyties organų piktybinių navikų išsivysčiusiose Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse. Daugiau nei 90 proc. šios ligos atvejų diagnozuojamas moterims virš 50 metų. Pagrindinis šio vėžio rizikos veiksnys yra atipinė endometriumo hiperplazija. Kiti endometriumo vėžio rizikos veiksniai, tokie kaip nutukimas, ankstyva menarchė, vėlyva menopauzė, užsitęsusi anovuliacija premenopauzės laikotarpiu, yra susiję su ilgalaikiu padidėjusiu estrogenų kiekiu moters organizme [56;48].

Gimdos kaklelio vėžys yra antras dažniausias vėžys po krūties vėžio tarp moterų visame pasaulyje, tačiau besivystančiose šalyse jis užima pirmąją vietą, o išsivysčiusiose šalyse jis šeštasis iš labiausiai paplitusių piktybinių navikų. Žmogaus papilomos virusas yra labiausiai žinomas pagrindinis gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys. Virusas laikomas gimdos kaklelio vėžio priežastimi 90% iš visų atvejų. Duomenys apie rūkymą, geriamųjų kontraceptikų naudojimą ir socialinę bei ekonominę padėtį kaip rizikos veiksnius gimdos kaklelio susirgimams yra prieštaringi [32].

Pasaulyje kiaušidžių vėžys yra septintasis dažniausiai pasitaikantis vėžys moterims ir aštuntasis dažniausias pagal pasaulyje pasitaikančias vėžio mirties priežastis. Jo mirtingumas nustatytas aukščiausiu tarp ginekologinių navikų. Šio naviko paciento penkerių metų išgyvenamumas mažesnis nei 45%. Kiaušidžių vėžys dažnai pasireiškia moterims premenopauzėje. Apie 60–70% kiaušidžių vėžiu sergančių pacientų jau yra III-IV fazėje. Kiaušidžių vėžys dažnai yra asimptominis ankstyvuoju laikotarpiu, o vėlesniu laikotarpiu pacientui pasireiškia pilvo pūtimas, virškinimo trakto sutrikimo simptomai ir simptomai, susiję su naviko infiltracija ir suspaudimu. Šis susirgimas labai sunkiai diagnozuojamas ankstyvose stadijose, todėl yra sunkiai pagydomas. [66; 86]

Laranjeira, Leãob, Leal teigia, kad šalia ginekologinio vėžio dažnai pasireiškia įvairios kitos ligos - psichologinės problemos, kūno įvaizdžio problemos ir santykių problemos, kurios pabrėžia, kad svarbu įvertinti nepakankamą paramos poreikį. Vis dažniau tiriami ginekologinio vėžio psichosocialiniai aspektai. Įžeidžiančios medicininės procedūros ir aversiniai gydymo būdai dažnai lemia, kad vėžį

išgyvenę asmenys patiria neigiamų pasekmių, įskaitant suprastėjusį psichosocialinį prisitaikymą, gyvenimo perspektyvos pokyčius, sumažėjusias fizines funkcijas ir kitus psichosocialinius sutrikimus [75].

Taigi, nepaisant to, kad moterų onkologijos susirgimų gydymas ir tyrimai tobulėja kasmet, krūties ir ginekologinių vėžio ligų statistika rodo, jog šios ligos yra vienos iš pagrindinių moterų mirčių priežasčių pasaulyje. Krūties vėžys yra pagrindinis vėžinis susirgimas tarp moterų Lietuvoje ir pasaulyje, o kiaušidžių vėžys yra nustatytas turintis aukščiausią mirtingumą tarp ginekologinių navikų. Tai aiškiai nurodo didelę moterų onkologijos susirgimų riziką. Svarbu kalbėti ne tik apie onkologinių ligų gydymo metodų sukeliamus fizinius, bet ir psichologinius pokyčius.

1.3 Emociniai ir psichologiniai aspektai, susirgus vėžiu

Onkologinės ligos diagnozė sukelia distresą, kurio pasireiškimo veiksniai įvairūs: per pastaruosius metus patirtas stresas, psichologinės problemos praeityje, ligos suvokimas, ligos gydymo sukeltos problemos. Pacientai susirgę vėžiu į ligą reaguoja skirtingai. Asmens reakcija apima fizinę ir psichologinę sveikatą. Pacientų diagnostikos laikotarpiu, kai atliekami įvairūs tyrimai, pacientuose pastebima baimė bei įtampa. Antroji reakcija pasireiškia, kai pacientas išgirsta diagnozę. Tuomet neretai atsiranda distresas, pacientas turi apsispręsti dėl gydymo. Trečioji reakcija susijusi su paciento neigiamų emocijų įveikimu, pagalba jam. Ketvirtojoje reakcijoje pacientai gali išgyventi remisiją, elgesys yra pastovus. Pacientas jaučia baimę dėl ateities, netikrumą [43].

Emocinis distresas skatina mažesnį gydymąsi, padidėjusį ligos progresavimą ir mirties riziką. Adaptacija vėžio diagnozės atveju – tai procesas. Pacientai gali patirti ir teigiamų emocijų, tokių kaip viltis ir dėkingumas. Tačiau daugelis pacientų linkę patirti neigiamas emocijas ir su jomis susijusius sunkumus. Tai tokios emocijos kaip – nerimas, baimė, liūdesys, pyktis, kaltė. Ekstremalios neigiamos emocijos gali pasireikšti kaip psichologiniai sutrikimai, tokie kaip didelė depresija ir situacinis ar generalizuotas nerimas [64]. Stresas jaučiamas ir gydymo metu ir po gydymo. Tai gali paskatinti depresiją ir nerimo išsivystymą. Yra duomenų, kad onkologinės ligos sukeltas nerimas ir stresas prilygsta potrauminio streso sukeltiems simptomams [34].

Emocinis distresas ypatingai svarbus kalbant apie krūties vėžį. Valentaitė savo darbe pažymi, kad vėžiniai susirgimai paveikia moters asmenybės suvokimą [47]. Tai susiję su mirties baime, skausmu ir energijos praradimu. Dauguma patiria tokias emocines problemas kaip vienatvės ir atskyrimo jausmą. Autorė teigia, kad emociniai sunkumai dažniausia iššaukia rūpestį, kuris atsiranda dėl buitinių dalykų: pajamos, vaikų priežiūra, partneris, izoliacija. Taip pat tyrimas atskleidė, kad jaunesnės moterys labiau emociškai pažeidžiamos. Tai dažniausiai susiję su ateities perspektyvų neturėjimu, neigiamu savo išvaizdos vertinimu. Dauguma jaunų moterų bijo netekti plaukų dėl chemoterapijos, krūties pašalinimo,

mestaktomijos baimė. Tyrimas parodė, kad tik 12.1 proc. tiriamųjų nepajuto jokių nerimo simptomų. Kita tiriamųjų dalis susidūrė su nerimo ir depresijos simptomais. Moterys labiausiai išgyvena dėl kūno pokyčių, kuriuos sukelia plaukų slinkimas, krūties pašalinimas. Taip pat susiduria su tokiomis problemomis kaip rūpestis dėl praktinių dalykų, šeimos narių [47].

Krūties vėžio gydymas – traumuojantis procesas. Krūties pašalinimas sukelia neigiamą savo kūno vertinimą, nes krūtis simbolizuoja moteriškumą. Čiurinskaitė savo darbe teigia, jog pirmiausia sužinojusios diagnozę moterys nori atsikratyti naviko ir nesusimąsto apie išvaizdą [36]. Tačiau pasiruošimo operacijai stadijoje dažniau pagalvodavo apie išvaizdą ir kaip atrodys po operacijos. Daugelis moterų po operacijos pirmą kartą pamačiusios save jaučia pasišlykštėjimą, liūdesį. Jos priverstos slėptis po rūbais, kas sukelia nesaugumo ir nepasitikėjimo savimi jausmą. Autorės tyrimas atskleidžia, kad sveikata daugeliui moterų yra prioritetas ir šalia neigiamų emocijų moterys išgyvena nusiraminimą ir džiaugsmą dėl pašalinto naviko. Autorė išskiria kelis aspektus, kurie veikia pacienčių išgyvenimus: 1) Diagnozės sužinojimas – kritinis išgyvenimas; 2) Santykis su savo kūnu: nuo atmetimo iki priėmimo; 3) Liga matoma kitiems; 4) Santykis su kitais; 5) Stiprybės šaltiniai; 6) Pasikeitęs santykis su gyvenimu [36].

Taigi krūties pašalinimas sukelia nerimą, baimę, nepasitikėjimą savimi. Moterims sunku priimti kūno pokyčius, kuriuos sukelia liga. Pradedama neigiamai žiūrėti į savo kūną. Tačiau nors daugeliui moterų sunku susitaikyti su išvaizdos pokyčiais po operacijos, nemaža dalis jų jaučia teigiamas emocijas dėl pašalinto auglio.

Emocinis stresas susiję su vėžio gydymo ir jo pasikartojimo baime gali sukelti naujų ir vis blogėjančių psichologinių problemų. Fiziniai ir psichologiniai sutrikimai taip pat gali sukelti didelių socialinių problemų, tokių kaip nesugebėjimas dirbti ar atlikti kitų socialinių vaidmenų. Taip pat vėžio diagnozė - tai didelis stresas ir nerimas ligonio šeimai [51]. Šeimos narių psichologinė baimė gali būti tokia pat stipri kaip ir paciento. Šeimos nario diagnozė sukelia baimę prarasti mylimą žmogų, baimė dėl jo patiriamų kančių. Tyrimai parodė, kad partnerių, dukterų psichinė sveikata siejasi su krūties vėžiu sergančių moterų nerimu, depresija, nuovargiu. Stresą taip pat patiria tėvai, kurių vaikams diagnozuota onkologinė liga. Nuoseklūs tyrimai atskleidžia, kad tėvai turi didesnius PTSD1 _{rodiklius nei jų vaikai ar} suaugusieji sirgę vėžiu, o tai rodo, kad sergančio vaiko tėvų patirtis gali būti labiau traumuojanti nei sergančiųjų [51].

Apibendrinus galima teigti, kad onkologiniai ligoniai patiria psichologinių ir socialinių problemų. Onkologinių ligonių šeimos nariai taip pat susiduria su emociniu distresu. Ligonių būklė įtakoja šeimos narių psichinę sveikatą ir emocinę gerovę.

1 _{PTSD - (Post-traumatic stress disorder) Potrauminio streso sindromas yra emocinis sutrikimas, atsirandantis po} sunkaus išgyvenimo, kuris paveikia viso organizmo veiklą [91].

1.4. Gyvenimo prasmės samprata

Gyvenimo prasmę ypatingai suvokiame tuomet, kai užplūsta problemos ir negandos. Dažniausiai tai susiję su sveikata ir ligomis, kai atrodo, jog blogai jaučiamės, prarandame gyvenimo prasmę. Anot, Stillman, Tyler ir kt., gyvenime nėra vienintelio prasmės apibrėžimo, tačiau paprastai suprantama, kad prasmingam gyvenimui reikia, jog asmuo turėtų gyvenimo tikslą [84]. Kaip atrodo prasmingas gyvenimas? Žinoma, yra daug įvairių gyvenimo prasmės sudedamųjų dalių, tačiau tyrimo išvados rodo, kad tarpasmeniniai santykiai yra labai svarbūs ieškant gyvenimo prasmės. Iš esmės žmonės gali būti vienatvėje. Tačiau atrodo daugiau tikėtina, kad žmonės sieks patenkinti gyvenimo prasmės poreikį per savo santykius su kitais žmonėmis. Tikėjimas, kad žmogaus gyvenimas yra prasmingas, yra teigiamas savęs vertinimas. Religija ir dvasingumas prisideda prie to, jog gyvenimas turi prasmę. Religija yra svarbi sveikatai ir laimei, atrandant gyvenimo prasmę [83].

V. Franklio logoterapija, kitaip, į prasmę orientuota psichoterapija siejama su egzistencine prasme [3]. Gyvenimo prasmės suvokimas yra apibrėžiamas kaip dvasinis, padedantis išgyventi sunkiomis aplinkybėmis. V. Franklio teigimu, žmogaus neįmanoma suprasti tyrinėjant vien tik somatinius ir psichinius reiškinius, todėl šalia kūniškojo ir psichiškojo jis įvedė dvasinį matmenį, svarbų visaverčiam žmogaus gyvenimui. Šis matmuo yra susijęs su gyvenimo prasmės siekimu, gyvenimo tikslų realizavimu, kūrybiškumu, vaizduote, intuicija, gebėjimu mylėti ir išgirsti sąžinės balsą. [Perminas, Goštautas ir kt.; 2004. p.121]. V. Franklis apibrėžė trys svarbiausius logoterapijos principus, kurie nusako, jog ,,gyvenimas yra besąlygiškai prasmingas, kiekvienam žmogui būdingas prasmės siekimas, kuris yra svarbiausias gyvenimo variklis ir kiekvienas žmogus yra laisvas pasinaudoti galimybe atrasti prasmę arba ne“. [Franklis; 2013, p.5]. Anot logoterapijos [22], ,,gyvenimo prasmę galime atrasti trimis skirtingais būdais: kurdami arba nuveikdami darbą, ką nors patirdami arba ką nors sutikdami, priimdami nuostatą neišvengiamos kančios atžvilgiu“.[Franklis; 2013, p.120]. Svarbiausia žmogaus motyvacinė jėga gyvenime yra prasmės ieškojimas. Jo teigimu, gyvenimo prasmė nėra abstrakti, todėl, kiekvienas žmogus turi savo unikalią gyvenimo misiją ar konkretų pašaukimą, kurį reikia įgyvendinti. Gyvenimo prasmė gali kisti, tačiau nepaliauja egzistavusi [23]. Gyvenimo prasmė suvokiama, kai įsisąmoninama žmogiškoji būtis ir žmogus tampa už ją atsakingas. Todėl, esant skirtingoms gyvenimiškoms aplinkybėms, kiekvienas žmogus gali patirti ją individuliai [20]. Žmogaus gyvenimas prasmingas tuomet, kai jis yra nuolatiniame ieškojimo procese [27]. Franklio teigimu, gyvenimo prasmės nesumažina gyvenimo baigtinumas, bet atvirkščiai nukreipia į prasmę. Mirtis sumažina mūsų galimybes, bet tai motyvuoja prisiimti atsakomybę [21].

Egzistencializmas kalba apie būtį, kurioje rūpinamasi tokiais klausimais, kaip laisvė ir atsakomybė, prasmė ir mirtis, atsitiktinumas ir laikas, vaizduotė ir dvasia, džiaugsmas ir sielvartas. Egzistencinė psichoterapija turi sąsajų su Jungo analize, nors ir nesinaudoja Jungo archetipais ar

kolektyvinės pasąmonės terminais [16]. Egzistencinis modelis yra vienas iš daugelio psichoterapijos modelių, ir jų visų tikslas tas pats – padėti žmogui ištverti neviltį. I. D. Yalomo požiūriu su psichoterapijos praktika labiausiai susijusios 4 esminės problemos: mirtis, vienatvė, gyvenimo prasmė ir laisvė [24]. Daugiau nei dešimt metų I. D. Yalomas intensyviai dirbdamas su vėžiu sergančiais pacientais, pastebėjo, kad daugelis jų, užuot pasidavę bukinančiai nevilčiai, smarkiai pasikeitė į gera. Jie iš naujo peržiūrėjo savo gyvenimo vertybes ir atsisakė, to kas nereikšminga. Jie įgijo jėgų atsisakyti to, ko iš tikrųjų nenori. Nuoširdžiau bendravo, su tais, kuriuos myli, labiau džiaugėsi gamta: metų laikų kaita, gamtos grožiu. Vienas pacientas sakė, kad ,,vėžys gydo neurozes“, kitas tvirtino: ,,Kaip gaila, kad tik dabar, kai mano kūną sugraužė vėžys, išmokau gyventi“ [Yalom, 2016, p.39]. Budizmo požiūriu, gyvenimas ir mirtis sudaro vieną visumą. Mirtis – tai naujo gyvenimo etapo pradžia ir veidrodis, kuriame atsispindi visa gyvenimo prasmė. Rinpoče [31] teigia, jog ,,nedera laukti kol artimo žmogaus mirtis ar nepagydomos ligos sukeltas šokas privers mus giliau pažvelgti į savo gyvenimą“. Jis nurodo, kad ,,galima čia ir dabar įprasminti savo gyvenimą, galime pasinaudoti kiekviena akimirka, idant pasikeistume“ [Rinpoče,2011, p.25].

Koks yra gyvenimo tikslas? Freudas sakė, kad daugumai žmonių atsakymas buvo akivaizdus: jie nori tapti laimingi ir likti laimingi. V. Franklis pasiūlė, kad gyvenime yra daugiau nei laimė. Iš vietos, kurioje yra labai mažas laimės lygis - koncentracijos stovykloje jis pastebėjo, jog žmonės išgyveno, ar ne, buvo susiję su tuo, ar jie galėjo rasti prasmę. Jo teorija toli išplėtė psichoanalitinį žmonių prigimties vaizdą. Užuot buvę tik nervinių ląstelių paketai, palaikantys gyvenimą prigimtiniais instinktais, žmonės siekia suprasti savo vietą visatoje ir platesnę, gilesnę jos reikšmę [53]. Gyvenimo prasmė padeda palengvinti tarpasmeninį pripažinimą, kuris savo ruožtu skatina išlikimą. Jauni suaugusieji Lambert, Stillman ir kt. (2010) tyrime nurodė savo šeimas kaip gyvenimo prasmės šaltinį [76]. Kai žmonės patiria tarpasmeninį atmetimą ar socialinę atskirtį, jie vertina savo gyvenimą mažiau prasmingą [85]. Baumeister, Vohs atliko tyrimą, kuriame prašė žmonių papasakoti, kiek teigiamų ir neigiamų gyvenimo įvykių jie yra patyrę. Rezultatai parodė, nors neigiami gyvenimo įvykiai yra retesni nei teigiami, jie turėjo daug didesnį laimėjimo poveikį. Pagrindinis psichologinis principas, kad blogas yra stipresnis už gerą. Priešingai, gyvenimo prasmė buvo susijusi su teigiamais ir neigiamais gyvenimo įvykiais. Prasmingas gyvenimas yra pilnas gyvenimas. Nerimas, stresas ir nelaimės yra prasmingo gyvenimo dalis. Tai taip pat atitinka Franklio įžvalgas. Nepriteklius, piktnaudžiavimas, atskyrimas nuo artimųjų ir net jų mirtys neišvengiamai mažina laimę, bet prasmę vis tiek galima surasti [53].

Mokslininkai Baumeister, Landau svarsto, kad gyvenimo prasmė susideda bent iš keturių psichologinių aspektų– tikslų, vertybių, kontrolės ir savivertės [8; 54]. Prasmingam gyvenimui reikalingi tikslai, kuriais žmonės nori ką nors pasiekti arba ko nors išvengti. Taip pat reikalingas tvirtas vertybių supratimas ir kontrolės jausmas, kuris skatina tikėti, jog savo gyvenimą ir likimą galima valdyti arba pakreipti norima linkme. Prasmingam gyvenimui reikalingas vertingumo ir reikšmingumo jausmas, iš

kurio kildinamas savigarbos jausmas, būtinas savęs priėmimui. Jei žmogus susiduria su krizėmis, ligomis ir pan., tai visiems šiems gyvenimo aspektams gali iškilti grėsmė, nes nebeįstengia kontroliuoti savo gyvenimo. Krizių metu iškyla gyvenimo prasmės klausimas. Susidūrus su sunkiomis krizėmis, tokiomis kaip nepagydoma liga, imama permąstyti savo gyvenimą ir imama ieškoti atsakymų į gyvenimo prasmės ir savo egzistencijos klausimus.

Kaip teigia Csikszentmihalyi, prasmė yra sunkiai apibrėžiama sąvoka, tačiau kaip įvardyti pačios prasmės prasmę? Dabar daugeliui tenka pasikliauti ne tradiciniu tikėjimu, bet patiems ieškoti tikslo, kuris įprasmintų gyvenimą [30]. Jis teigia, jog ,,norint atrasti gyvenimo prasmę nepakanka susirasti tikslo, vienijančio žmogaus siekius; dar būtina iššūkius įveikti ir su jais susidoroti. Pagrindinius gyvenimo tikslus skatina formuoti troškimas augti, tobulėti, įgyvendinti savo potencialą. Tikslas suteikia kryptingumo žmogaus pastangoms, bet nebūtinai palengvina gyvenimą. Yra daugybė išorinių kliūčių, trukdančių visavertiškai gyventi: nesėkmė, liga, mirtis, socialinių, socialinių, politinių ir ekonominių jėgų įsikišimas“ [Csikszentmihalyi,2016 p. 227- 243]. Svarbiausia, anot Bugental, ,,stengtis turėti savyje kuo daugiau gyvybės ir kuo mažiau mirties- štai kas svarbiausia. Nuolat svyruojanti gyvybės ir mirties švytuoklė yra pagrindinis vidinis barometras, rodantis, kaip klostosi mūsų gyvenimas“ [Bugental, 2014, p. 22].

Vis didesnė reikšmė teikiama onkologine liga sergantiems asmenims yra dvasinė gerovė, prasmė ir tikslas. Breitbart, Rosenfeld ir kt. (2010) nurodo, kad grupinė psichoterapija vėžiu sergantiems pacientams yra ekonomiška ir efektyvi, gerinant gyvenimo kokybę, mažinant psichologinę baimę, gerinant ligos įveikos įgūdžius ir mažinant stresą, susijusį su tokiais simptomais kaip skausmas [57]. Tačiau yra tik keletą intervencijų, kurių dėmesys konkrečiai sutelktas į egzistencines arba dvasines sritis ypač tokiems pacientams, sergantiems pažengusiu vėžiu. Breitbart su kolegomis sukūrė į gyvenimo prasmę orientuota grupinę psichoterapiją, kuri siekia stiprinti onkologine liga sergančių dvasinę gerovę. Ši psichoterapinė intervencija paremta V. Franklio raštais, kuri buvo skirta padėti pacientams, sergantiems pažengusiu vėžiu, palaikyti arba sustiprinti gyvenimo prasmės, susitaikymo ir tikslo jausmus, net jei jie susiduria su mirtimi. Tai atitiko 8 savaičių intervenciją, pagal Viktoro Franklio raštus, naudojant didaktiką, diskusiją ir patirtinius pratimus, kurių dėmesys kreipiamas į temas, susijusias su gyvenimo prasme ir pažengusiu vėžiu [57].

Breitbart (2016) pabrėžia, jog V. Franklio logoterapija nebuvo skirta vėžiu sergantiems pacientams gydyti. Jo pagrindinis indėlis į žmogaus psichologiją buvo didinti žmogiškosios patirties dvasinės sudėties ir pagrindines prasmės žinias, kaip varomosios jėgos ar žmogaus instinkto, svarbą. Pagrindinės sąvokos, susijusios su prasme, kurias pasiūlė Franklis ir pritaikytos į prasmę orientuotą psichoterapiją [58]. Franklio prasmės šaltiniai:

• Kūrybiškumas - įsitraukimas į gyvenimą per darbus, politinės ir socialinės priežastis, meno pomėgius.

• Patirtis - ryšys su gyvenimu per meilę, santykius, gamtą, meną ir humorą.

• Pasaulėjauta, nuostatos- susidūrus su gyvenimo apribojimais, paverčiant asmeninę tragediją į triumfą, dalykus, kuriuos pasiekėme nepaisant nelaimių, peržengiant sunkias aplinkybes. • Palikimas – praeityje, dabartyje ir ateityje. Pavyzdžiui: mūsų istorija, mūsų šeimos istorija, mūsų

vardo istorija, mūsų pasiekimai, ir ką tikimės palikti [58].

Apibendrinant, galima teigti, jog gyvenimo prasmė yra svarbi žmogaus gyvenime, ypatingai susiduriant krizinėse gyvenimo situacijose, nelaimėse ar ligose, siekiant išlikti įveikiant ligą ir iš naujo atrandant prasmę bei įprasminant savo gyvenimą.

1.5 Gyvenimo prasmės paieškos ir dvasiniai, egzistenciniai išgyvenimai susirgus

vėžiu

Per pastaruosius dešimtmečius dėmesys gydant vėžiu sergančius pacientus nukrypo nuo fizinių simptomų analizės, link žmogaus kaip visumos, turinčio fizinių, psichosocialinių ir dvasinių poreikių, holistinio principo pritaikymo [52]. Būti diagnozuotam gyvybei pavojinga liga, tokia kaip vėžys, gali sukelti egzistencinį nerimą ir susirūpinimą Nors, kai kuriems vėžiu sergantiems pacientams susirgimas yra asmeninio augimo galimybė, kitiems gali būti sunku rasti atsakymus į visus gyvenimo prasmės klausimus. Tai gali nulemti sumažėjusi psichologinė ir dvasinė gerovė. Dvasinė gerovė - tai dvasingumo konstrukcija, kurią galima toliau suskirstyti į du subkomponentus: religinį komponentą, nurodantį tikėjimą, ir egzistencinį komponentą, nurodantį savo kaip asmenybės ir tikslo gyvenime įprasminimą [52].

Valentaitė tyrime atskleidžia, kad penktadalis moterų sirgusių onkologine liga ir patyrusių psichikos sveikatos problemų nesikreipia pagalbos į specialistus. Dažniausia išvardijamos tokios elgsenos priežastys: finansiniai sunkumai, informacijos trūkumas. Taip pat Valentaitė pastebi, kad vyresnės moterys ligą priima kaip neišvengiamybę, ieško paramos religijoje [47].

Dvasingumas vis labiau pripažįstamas kaip esminis elementas, į kurį reikia atsižvelgti rūpinantis vėžiu ir kitomis lėtinėmis ligomis sergančiais pacientais. Sveikatos priežiūros specialistai integruoja šias idėjas į savo profesinę praktiką, kas rodo, kad vėžio tyrimų bendruomenė priima dvasingumą kaip refleksijos objektą. Teigiama dvasingumo įtaka sergančiojo fizinei ir psichinei sveikatai bei gerovei yra moksliškai įrodyta. Tai išryškėja tokiuose aspektuose kaip teigiamas požiūris į sveikatos būklę, mažiau pasireiškiantys depresijos ir psichologiniai sutrikimai. Atsižvelgiant į ligos pobūdį, religija ir dvasingumas gali būti ypač svarbūs ir padėti vėžiu sergantiems pacientams susidoroti su jų liga ir kančia. Daugelis tyrimų parodė, kad religija ir dvasingumas užtikrina veiksmingą pacientų, šeimos narių ir globėjų problemų, susijusių su onkologine liga, įveikimo mechanizmą [67].

Čiurinskaitė pastebi, kad vėžinės ligos atveju stiprybės suteikiančios priemonės yra įvairios ir individualios. Autorės tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad moterys ieško stiprybės savyje, stengiasi viltingai mąstyti ir krūties netektį vertina kaip laikiną etapą, kurį privalo išgyventi. Vienas iš stiprybės šaltinių – tikėjimas Dievu, maldomis, taip pat akcentuojamas respondentų atsakymuose. Anot Čiurinskaitės, krūties netektis onkologinių ligonių pradedama suvokti per religinę prizmę. Mastektomija vertinama ir priimama kaip Dievo „siųstas“ išbandymas. Autorės tyrimo rezultatuose buvo pastebimas krūties netekties kaip „išbandymo“ bei ligos suvokimas religiniame kontekste [72; 36]. Visa tai parodo, kad onkologiniai ligoniai linkę ieškoti ramsčio religijoje ir dvasiniame patyrime. Taip pat, jog religija ir dvasingumas gali suteikti gyvenimo prasmę ir tapti įrankiu kovojant su onkologine liga.

Onkologinių ligų pacientai pradeda kvestionuoti gyvenimo prasmę, nes susiduria su daugybę neaiškumų (mirtis, ligos pasikartojimas). Gali būti, kad kai kurie žmonės, susidūrę su vėžio diagnostika ir gydymu gali būti priversti pakeisti savo ankstesnę gyvenimo perspektyvą, kuri nėra tokia aiški kaip anksčiau. Kyla grėsmė gyvybei, iššūkis ligonio gyvenimo įsitikinimams. Teigiamos emocijos gali sustiprinti jausmą, kad gyvenimas yra prasmingas ir padidinti gyvenimą prasmės išgyvenimą. Gyvenimo prasmė ir dvasingumas yra esminės žmonių patirtys, susiduriant su sunkiomis ligomis Tyrimai parodė, kad gyvenimo prasmės ieškojimas vėžiu sergantiems pacientams ir jų šeimos nariams yra svarbus apsauginis mechanizmas prieš emocinį nestabilumą, užtikrinant jų psichologinę sveikatą ir gerovę. [73;68]

Laranjeira, Leãob, Leal nurodo, jog tarp onkologines ligas išgyvenusių asmenų teigiamai įvertintos patirtys buvo šios: gyvenimo suvokimas „iš naujo“, jo prasmės įvertinimas, didesnė dvasingumo svarba, savęs transformavimas, pripažinimas, pertvarkyti tikslai ir prioritetai, geresnis tikslo pojūtis, teigiami savęs pasikeitimai, glaudesnis ryšys santykiuose su kitu, naujas savęs pažinimas ir sąmoningumas, sveikatinimasis ir altruizmas. Tačiau ne visi ligą išgyvenę asmenys pastebi teigiamą savo asmenybės augimą. Dažnai atsiranda fizinių pasekmių, atsirandančių dėl chirurginių ir medicininių intervencijų, kurios sukuria pakitusį kūno įvaizdį, nuovargį, įtampą susijusią su finansais, stresą ir neaiškumą dėl ateities [75].

Taigi gyvenimo kokybę sudaro gyvenimo prasmė ir gyvenimo suvokimas. Gyvenimo prasmės paieškos yra natūralus veiksnys su kuriuo susiduria onkologinių ligų pacientai. Tai skatina įvairios ribinės patirtys tokios kaip mirtis, ligos atsinaujinimas ir pan.

1.6 Dailės terapija onkologiniams pacientams

Dailės terapijos sąvoką sudaro dailės ir terapijos sąsaja. Dailės terapijos specifika remiasi dailės taikymu terapiniais arba gydomaisiais tikslais. Kaip tvirtina dailės terapeutai, žmogui gali padėti įveikti fizinius ir psichinius sutrikimus, išgyventi patirtas psichologines traumas ir krizes, ne tik medicininiai vaistai, bet ir intuityvi tapyba kaip nemedikamentinis streso įveikimo būdas, padedantis susigrąžinti ramybę bei atskleidžiantis prigimtines žmogaus kūrybines galias [4].

Dailės terapija yra klinikinė intervencija, kuri naudoja išraiškingas meno kūrimo savybes, siekiant pagerinti gerovę ir psichologinį funkcionavimą. Kūrybiniame procese leidžiama išreikšti nerimą, baimę ir jausmus, kai kitu atveju būtų sunku išreikšti žodžiais [87].

Dailės terapijos veiksmingumas yra sumažinti bendrus ligos simptomus, kuriuos sukelia vėžys. Tokia terapija prasminga, nes priverčia žmogų pasijusti laisvesniu, labiau atsipalaiduoti bei negalvoti apie ligos teikiamas problemas. Komunikacija tarp paciento ir terapeuto, tas abipusis ryšys, kurį terapija ir bando stiprinti dar labiau ne tik tradiciniais, bet ir tokiais naujais vizualiniais būdais. Dailės terapija gali būti palankesnė tam tikriems vėžiu sergantiems pacientams, kurie gali būti nepatogūs tradicinei psichoterapijai ar sunkiai verbalinei išraiškai [78].

Pasak, Dalley, vėžiu sergantiems asmenims ,,komunikacija vaizdais gali, jei ne išvengti, tai bent jau apeiti draudimą, ir leisti žmonėms išsiverkti, išreikšti savo pyktį, nusivylimą, sunkesniais gyvenimo atvejais – susitaikymą arba mirties baimę priimtinu būdu. Vaizdinė raiška yra pranašesnė už kitas komunikacijos formas, yra tai, kad nupieštu vaizdu galima išreikšti begalybę ir dviprasmybę taip, kaip kalba neperteikiama. Regimieji vaizdai gali funkcionuoti daugeliu lygmenų ir vienu metu išreikšti akivaizdžiai prieštaraujančias mintis bei jausmus. Ši galimybė nepaprastai svarbi nepagydomiems ligoniams, kurie gali prieštaringai vaizduoti savo padėtį ir kuriems reikia tuo pačiu vaizdu išreikšti pyktį ir neviltį arba susitaikymą ir baimę“. [Dalley, 2004, p. 161-162]

Mokslininkai Forzoni, Perez ir kt. (2010) atliko kokybinį tyrimą vėžiu sergantiems pacientams, kurie jų metu naudojo dailės terapiją. Mokslininkai ne tik ištyrė poveikį gyvenimo kokybei ar ligos įveikai, bet jie taip pat buvo suinteresuoti nustatyti pacientų patirties aspektus ar dailės terapija yra „veiksminga“[70]. Analizuojant interviu, efektyvumas tapo aiškus:

• procesas apskritai suvokiamas kaip atpalaiduojantis ir skatinantis dėl kūrybinės veiklos; • terapiniai santykiai, leidžiantys kalbėti apie save, jaustis išklausytiems;

• pacientų-kūrinių triadinių santykių palaikymas emocijų išraiška per tapybą ir jos simbolinę funkciją.

Luzzatto pastebi, jog tiesioginis terapeuto bendravimas su pacientu yra tylus kūrybinis bendravimas tarp paciento ir kūrinio, ir terapeuto, siekiančio suprasti kartu su pacientu jo sukurtą kūrinį [25].

Meno naudojimas kaip terapijos priemonė pacientams suteikia galimybę dalintis savo patirtimi, jausmais ir poreikiais, kuriuos sunku išreikšti žodžiais. Ši bendravimo galimybė gali būti ypač svarbi pacientams, kurie susiduria su emociniais konfliktais, dvasiniais ar egzistenciniais klausimais. Reflektuojant apie piešinį ir jo sukūrimo procesą su dailės terapeutu gali būti aktyvuoti pacientų vidiniai resursai arba sukurti nauji būdai, kaip įveikti situaciją. Tuo pačiu kūrybinis procesas gali būti vienas iš būdų patirti savo galimybes arba atsipalaiduoti fizinio gydymo metu. Todėl dailės terapija vis daugiau naudojama onkologijoje, siekiant pacientų psichologiškai stabilizuoti ir palaikyti, įveikiant ligą [28]. Dailės terapija, anot Reilly, Lee ir kt. (2017) yra veiksminga gydymo priemonė tiek gydomosiose, tiek neterapeutinėse situacijose. Moterims sergančioms krūties vėžiu, buvo taikoma meno terapija. Tyrime [81] buvo detalizuojama dailės terapijos įtaka krūties vėžiu sergančių moterų gyvenimui. 10 moterų buvo apklaustos apie dailės terapijos patirtį. Analizuojant pokalbio duomenis, atsirado svarbiausia egzistencinio augimo tema. Egzistencinis augimas – tai gilus psichologinis ir dvasinis pokytis, kuris atsiranda, kai žmonės susiduria su savo mirtingumu, o ne paneigia jį. Ši kategorija pasireiškė visuose 10 atvejų. Dailės terapija [81] krūties vėžiu sergančioms moterims suteikė savikontrolės ir pasirinkimo jausmą, kai jos mažiausiai galėjo kontroliuoti savo jausmus dėl savo kūno ir išvaizdos. Tiriamos moterys, reikšdavo norą ne tik dėl santykių turėjimo, bet ir dėl artumo poreikio, taip pat būti visuomenės/bendruomenės dalimi, pvz: ,,...vis dar svarbu po gydymo turėti galimybę bendrauti su žmonėmis turinčiais tokią pačią patirtį“(Carol). Grupinis dailės terapijos procesas sudarė sąlygas atskleisti prasmės pojūčio pažangą. Dalyvių teigimu, vėžio ligos patirtis sukėlė perversmą jų vertybių ir prioritetų paskirstymo gyvenime svarbą. Dailės terapija sudarė sąlygas moterims apsvarstyti, kas joms buvo svarbu šioje kritinėje jų gyvenimo vietoje ir iš naujo nustatyti savo vertybes, atsižvelgiant į savo mirtingumą [81]. Moterų prasmės paieškos prasme, buvo pabrėžta, kaip joms gali atsiverti naujos galimybės kurios, taip pat tos, kurios nebuvo prieinamos prieš vėžio diagnozę ir dalyvavimą dailės terapijos grupėje, pvz: ,,Liga, regis, išlaisvino manyje kūrybinę pusę“ (Elise). Tyrimo rezultatai [81]

parodė dalyvių pertvarkytus prioritetus ir didesnį bei išsamesnį gyvenimo vertinimą apskritai. Dailės terapija dalyvėms sukūrė terpę, kurioje jos galėjo persijoti savo prioritetus ir vėl juos suderinti su tuo, kas joms buvo svarbiausia. Visos dalyvės pažymėjo, kad tai buvo meno kūrimo procesas, leidžiantis atlikti šiuos pokyčius – įžvalgas ir transformacijas. Kūryba leido dalyvėms atrasti kažką esminio ar naujo apsvarstant visą ankstesnę patirtį. Dailės terapija suteikė galimybę savęs atradimui, gyvenant su gyvybei pavojinga liga, o tai, savo ruožtu, leido šioms moterims patobulinti ir pertvarkyti savo tapatybę arba atmesti netinkamus jų tapatybės aspektus. Tai paveikė jų savijautą ir suteikė turtingą dirvą egzistenciniam ir potrauminiam augimui. Rezultatai, parodė, kad meno terapija suteikia saugų,

dinamišką kontekstą asmenims, sergantiems krūties vėžiu, apsvarstant gilius, reflektuojančius asmeninius pokyčius, peržengiant per skausmingus potyrius gydymo pagalba [81].

Bozcuka, Ozcanb ir kt. (2017) tyrime, kuriame dalyvavo asmenys, sergantys onkologine liga, nustatė, jog dailės terapija yra tinkama naudoti ir klinikose. Rezultatai patvirtino, jog dailės terapija pagerina gyvenimo kokybę ir prisideda prie vėžiu sergančių pacientų, kuriems yra paskirta chemoterapija, depresijos mažinimo. Šis poveikis buvo daug ryškesnis tiems pacientams, kurie neturėjo jokios ankstesnės patirties su dailės terapija [61].

Krūties vėžys yra viena iš dažniausiai pasitaikančių vėžio rūšių. Tačiau, tik keletas tyrimų įvertino dailės terapijos daromą poveikį. Boehm, Holger ir kt. tyrimo metaanalizė parodė, kad dailės terapijos intervencijos yra veiksmingos sumažinti nerimą ir depresiją krūties vėžiu sergantiems pacientams, tačiau ne gyvenimo kokybę [60].

Atlikus tyrimą, Pledger, Cumming ir kt. nurodo, jog vėžiu sergantiems pacientams vis dažniau tenka papildyti alternatyvios medicinos terapijomis mažinant ligos simptomus, gerinant gyvenimo kokybę ir didinant jų gebėjimą susidoroti su stresu. Dailės terapijos ypač naudojamos motyvuojant pacientus aktyviai dalyvauti savo gydymo procese [80].

Dirbdamas su vėžiu sergančiais pacientais, Lipson išskyrė aktualias temas, kurios pasirodė svarbios asmenims, sergant vėžiu ir susidorojant su liga. Iškilo tokios temos: lavinimasis, palikti palikimą, aktyvumas, santykių kūrimas. Viena tema buvo ypač aktuali – kažką sukurti – tai daugeliui pacientų atrodė ypač svarbu ir stipru. Kai kuriems pacientams liga suteikė kūrybiškumo. Susitaikę su iš anksto suplanuota, tačiau žiauriai pakeista realybe, pacientai išreiškia savo emocijas daugybe jos išraiškos formų, iš kurių kai kurių nėra bandę niekada ankščiau, kaip pvz: tapyba arba keramika. Jiems menas yra galimybė išreikšti, kas yra jų viduje: jausmai, kurių paprasčiausiai negalima pasakyti tik žodžiais. Vėžiu sergantys pacientai, kurie tam tikru metu kovodami su savo liga, lankydami dailės terapiją, rado atsipalaidavimą, ramybę, katarsį ir gydymą [77].

Bendri psichosocialiniai sunkumai, patiriami vėžiu sergančių asmenų, yra nuovargis, depresija, nerimas, egzistencinės problemos. Dailės terapija yra viena iš intervencijų, kuriamų šių sunkumų sprendimui. Wood, Molassiotis ir kt. (2011) buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti ir susintetinti turimus mokslinių tyrimų rezultatus meno terapijos naudojimui suaugusių žmonių, sergančių vėžiu, simptomų valdymui. Prieita išvados, jog, dailės terapija yra psichoterapijos metodas, naudojamas tarp suaugusių, sergančių vėžiu, susidoroti su simptomų, susijusių su gydymu, spektru ir palengvinti psichologinį prisitaikymo prie praradimo, pasikeitimų ir neaiškumo, būdingų išgyvenantiems vėžį, procesą. Dailės terapija suteikia daugiau nei palengvėjimą. Nagrinėjant kokybinių tyrimų rezonansus, savo apsaugos ir ugdymo apžvalgoje iškilo argumentas; kur vėžys gali sutrikdyti išgyvenančiojo tapatybę, dailės terapija gali būti naudojama kovai su šiuo iššūkiu [87].

Kokybiniai tyrimai tyrė dailės terapijos poveikį žmonėms, išgyvenusiems vėžį. Tirdami, kaip dailės terapija ir meno kūrimas padėjo krūties vėžiu sergančioms moterims, Collie ir kt. nustatė keturias aprašomąsias grupes, atitinkančias tas pačias temas, kurias jie apibūdina kaip siužetus [65]. Konsteliacija buvo sudaroma apie ,,...unikalaus, vertingo ir stabilaus savęs jausmo išlaikymą... atsirasdavo stipri susirūpinimo dėl savęs sunaikinimo nuotaika, - pavyzdžiui, laikant jį tik vėžiu sergančiu pacientu‘‘ (765 p.). Fizinis meno kūrimo aktas taip pat buvo reikšmingas dalyvėms, nes jis prisidėjo prie reikšmės sudarymo užduoties. Viena tema -"Aiškesnio vaizdo gavimas" dažniausiai pasirodė aprašymuose apie dailės terapiją. Tai parodė, kaip dailės terapija padėjo moterims geriau suprasti savo patirtį ir paskatino elgesio pokyčius. Tyrime [65] daroma išvada, kad meno kūrimas ir dailės terapija sustiprina pasitenkinimo savimi jausmą, kuris yra nuolatinis, vertingas ir unikalus. Dalyvių meno kūriniai gali būti suprantami kaip jų perspektyvos ir patirties sustiprinimas ar plėtimas; tai svarbu asmenims, gydomiems nuo vėžio.

Tyrime Oster ir kt. moterų aprašymuose išskyrė tris skirtingus aiškinamuosius repertuarus. Jie padarė išvadą, kad dailės terapija, vėžiu sergančioms moterims tapo asmeninės galios suteikimo priemone, kurią dalyviai naudojo "sustiprinti" savo pačių ribų supratimui, atsižvelgiant į kitų poreikius. Dėl to moterys, baigusios dailės terapiją, jautėsi labiau susietos su kitais žmonėmis, o socialinė sąveika tapo malonesne nei toms, esančioms kontrolinėje grupėje. Mokslininkai pabrėžė dailės terapijos vertę kaip jos "paaiškinimo pirmenybinę teisę, suteikiančią klientui galią apibrėžti situaciją" (286 p.). Jų kokybiniai duomenys rodo, kad dailės terapija stiprina dalyvių asmeninių ribų jausmą [79].

Atlikto tyrimo Wood, Molassiotis ir kt., apklausų turinio analizė nustatė penkias svarbias sritis: emocinę stabilizaciją; asmeninės raiškos gilinimą ir stiprinimą; asmeninį augimą; dorojimąsi su liga; ir komunikacinę kompetenciją [87].

Tyrime, mokslininkai Bellizzi ir kt. pabrėžia, kad kai kuriems žmonėms pastangos atkurti stabilumą gali būti labai sunkios, kai vėžys sukelia grėsmę tapatumo tęstinumui. Asmens stiprinimas ir galimybės suteikimas pritaikyti savo tapatumo aspektus dailės terapijoje gali būti naudojami stabilumo pasiekimui ir psichologinio bei socialinio funkcionavimo gerinimui, tai rodo, kad asmeninis augimas, o ne netektis gali būti vėžio diagnozės pasekmė [55].

Rhondali, Lasserre, Filbet (2012) atliko tyrimą su pacientais, kuriems nustatytas pažengęs vėžys. Dailės terapijos sesijose naudota dailės technika tapyba leido pacientams išreikšti savo jausmus per spalvas ir piešimą bei gaminant kūrinį. Po dailės terapijos pacientai buvo apklausiami. Per pusiau kokybinius interviu pacientai išreiškė, kad jie patyrė skausmo sumažėjimą dailės terapijos sesijos metu. Jie daugiausia paaiškino šį palengvėjimą dėl to, kad jie kažką darė, prasiblaškė: ,,Skausmas sumažėjo, nes negalvojau apie nieką, išskyrus tik tai, ką aš dariau“. Dauguma pacientų sesiją apibūdino kaip

malonų atsipalaidavimą. Penki pacientai aiškiai nurodė, kad tai jiems leido pamiršti apie savo ligą ir jaustis tarsi jie būtų ne ligoninėje: ,,Keletą valandų galvoju apie kitus dalykus, išsilaisvinu iš ligos, ir aš manau, kad taip gera ... nesijausti, kad esi ligoninėje“. Dalyviai nuosekliai pareiškė, kad dailės terapija pagerino santykius su šeima, draugais ir globėjais. Dailės terapija ne tik leido pacientams kažką atlikti ir patirti, bet taip pat suteikė jiems ir jų šeimai ir draugams, galimybę kalbėti apie ką nors kitą negu vėžys. Šie rezultatai parodo, kad dailės terapijos kūrybinis procesas gali pacientams padėti ne tik išreikšti nerimą, baimę ir jausmus, susijusius su vėžiu, bet ir suteikti galimybę padaryti pertrauką nuo ligos. Šie preliminarūs rezultatai patvirtino apie galimą aktyvų komponentą kaip prasiblaškymas, realybės patikrinimas, dalyvaujant dailės terapijoje, pacientams, sergantiems vėžiu [82].

Atliktame tyrime, Geue K, Goetze H, Buttstaedt M. ir kt. (2010), vėžiu sergantiems pacientams ir taikant dailės terapiją, kokybinių tyrimų rezultatai atskleidė teigiamą poveikį asmeniniam augimui, susidorojimui su sunkumais, saviraiškos bei socialinės sąveikos kūrimui. Dailės terapija yra naudinga vėžiu sergantiems pacientams, pavyzdžiui, psichinės sveikatos gerinimui [71].

Apibendrinant mokslininkų atliktus tyrimus, galima teigti, jog dailės terapija suteikia galimybę dalintis savo patirtimi, jausmais ir poreikiais, kuriuos sunku išreikšti žodžiais. Ši bendravimo galimybė ypač svarbi pacientams, kurie susiduria su emociniais konfliktais, dvasiniais ar egzistenciniais klausimais, sergant vėžiu.

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas

Mokslinis tyrimas buvo atliktas Nacionaliniame vėžio institute Vilniuje. Tyrimui atlikti gautas leidimas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (protokolo Nr. BEC-DT(M)-214) ir gydymo įstaigos administracijos. Siekiant atskleisti gyvenimo prasmės patyrimą dailės terapijos metu, pasirinkau kokybinį tyrimą, remiantis dailės kūrinių formaliųjų elementų analize, temine analize ir taikant 11 dailės terapijos sesijų ciklą. Dailės terapijos ciklas vyko nuo 2017.10.03 iki 2017.12.12 d., pravesta dailės terapijos 11 sesijų, kurios truko vidutiniškai apie 2 val., vieną kartą per savaitę. Prieš kiekvieną dailės terapijos sesiją, 15 min. buvo skiriama ,,apšilimui“, kurio metu tyrimo dalyvės išbandydavo vis naują dailės techniką. Tai padėdavo joms atsipalaiduoti, po to buvo duodama dailės terapijos tema, kuriai buvo skiriama 30- 40 min. Po to tyrimo dalyvės rate reflektuodavo. Refleksijos buvo įrašomos diktofonu, prieš tai gavus jų sutikimą. Tyrime dalyvavo 3 moterys, sergančios vėžiu. Dvi tyrimo dalyvės dalyvavo visose 11 sesijose, viena dalyvė dalyvavo 10 dailės terapijos sesijų (dėl pašlijusios sveikatos). Tyrime analizuojami iš viso 31 dailės kūriniai, vienos dalyvės kūrinys nebuvo analizuojamas dėl konfidencialumo, nes ant viso lapo užrašyto vardo. Visų dailės terapijos sesijų metu buvo vedamas dienoraštis, kuriame buvo žymima tyrimo dalyvių emocinė reakcija į procesą, priemones, neverbalinis bendravimas, taip pat buvo žymima asmeninė refleksija.

Tyrimo objektas - tyrimo dalyvių gyvenimo prasmės patyrimas dailės terapijos metu

2.2. Tyrimo dalyvių atranka

Tyrime dalyvavo onkologine liga sergantys asmenys, kurie gydomi Nacionaliniame vėžio institute. Informacija apie dailės terapijos grupę buvo suteikiama NVI stacionare ir poliklinikoje. Buvo kviečiama dalyvauti dailės terapijos tyrime ir pasidalinti asmenine patirtimi, todėl svarbus veiksnys, nulėmęs daugelio dalyvių greitą sutikimą, suteikiantis saugumo, pasitikėjimo jausmą dalintis savo išgyvenimais, tai buvo asmeninis kvietimas iš psichiatrės - psichoterapeutės G. Bulotienės, kurią tyrimo dalyviai asmeniškai pažįsta ir pas kurią kreipėsi psichologinės pagalbos. Į dailės terapijos grupę buvo pakviesta dalyvauti 10 tyrimo dalyvių. Dailės terapijos sesijas pradėjo lankyti 6 dalyvės, 1 dalyvė pasitraukė po pirmojo užsiėmimo (dėl netinkamo užsiėmimų laiko), 1 dalyvė lankė 60 % dailės terapijos užsiėmimų (dėl išvykimo į reabilitaciją Druskininkuose), dar 1 dalyvė lankė 30% užsiėmimų (dėl pašlijusios sveikatos būklės). Buvo parengtas sutikimas potencialiems tyrimo dalyviams, informuojantis apie tyrimo tikslą, sąlygas ir kviečiantis pasidalinti savo patirtimi lankant dailės terapiją ir gyvenimo prasmės patyrimais, sergant onkologine liga (Sutikimas dalyvauti tyrime, žiūrėti prieduose). Tyrimo informavimo ir sutikimo lape buvo nurodyta, jog bus išlaikytas dalyvių anonimiškumas ir