Karolina Žilinskaitė
5 kursas, 11 grupėHIPODONTIJA IR JOS ĮTAKA GYVENIMO KOKYBEI
Baigiamasis magistrinis darbasDarbo vadovė:
Dr. Jaunė Razmienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
HIPODONTIJA IR JOS ĮTAKA GYVENIMO KOKYBEI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantė ……… Darbo vadovė ………….
(parašas) (parašas) Karolina Žilinskaitė, 5 kursas, 11 grupė Dr. Jaunė Razmienė 2017 m. balandžio 27 d. 2017 m. balandžio 27 d.
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ... Eil
.N r.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių
derinius)? 11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo
rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0
16
Duomenų sisteminimas
bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys
lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20
Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
tinkamas moksliniam darbui? 29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
31
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?
+1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo balo -0,5 40 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
) 41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos:
HIPODONTIJA IR JOS ĮTAKA GYVENIMO KOKYBEI
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Įgimta hipodontija - dantų vystymosi sutrikimas,
nesindrominė danties agnenezė, kai neišsivysto nuo 1 iki 6 dantų užuomazgų, neskaitant nuolatinių trečiųjų krūminių dantų. Hipodontijos paplitimas apima apytiksliai 6 procentus populiacijos. Dantų užuomazgų neišsivystymas gali būti izoliuotas (be jokio sindromo) arba vieno iš sindromų požymis. Vaikų pieniniame sąkandyje stebint vieno ar kelių dantų nebuvimą, galime daryti prielaidą, kad 30 -50 procentų tikimybė, jog to danties nebus ir nuolatiniame sąkandyje. Nustatyta, kad dažniausiai įgimta hipodontija pasireiškia viršutiniuose šoniniuose kandžiuose, taip pat antruosiuose kapliuose. Taigi, hipodontijos atsiradimas sąlygoja ne tik sąkandžio anomalijas, dantų lankų asimetriją, bet ir estetikos problemas, kurios daro įtaką gyvenimo kokybės ir vaiko savivertės trūkumo atsiradimui. Todėl šio darbo tikslas yra naudojantis mokslinėmis publikacijomis aptarti pagrindines hipodontijos atsiradimo priežastis, bei išsiaiškinti galimą hipodontijos įtaką vaiko savivertės ir gyvenimo kokybės vertinimui.
Medžiaga ir metodai: Paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų
bazėse Pubmed, Science Direct, Lippincott Williams & Wilkins ir Lietuvos virtualios bibliotekos duomenų bazėje. Ieškota tyrimų, kurie buvo atlikti 2012-2017 metais, kuriuose tirta ir/ar lyginta hipodontija, jos įtaka gyvenimo kokybei.
Rasta ir analizuota 15 kriterijus atitikusių mokslinių straipsnių.
Rezultatai: nustatyta hipodontijos įtaka gyvenimo kokybei, išanalizuotos ligos atsiradimo priežastys,
įvairios gydymo metodikos. Išsiaiškinta, jog hipodontija sukelia neigiamą poveikį žmonių socializacijai, sukuria funkcinius apribojimus, žemą savęs vertinimą.
Išvados: Hipodontija, tai polietiologinės kilmės susirgimas, susidarantis dėl geninių mutacijų,
epigenetinių veiksnių, bei aplinkos faktorių. Šis susirgimas turi neigiamą įtaką pacientų gyvenimo kokybės vertinimui, susijusiam su burnos sveikata, sukelia socialinį ir psichologinį diskomfortą, formuoja funkcinius apribojimus. Negana to, susirgimas dažnai pasireiškia su esamų dantų vystymosi sutrikimais, tokiais kaip mažesnis vainikėlių dydis, ar gumburėlių skaičius, taip pat dantų dygimo vėlavimas. Ligos gydymo taktika turi būti įvertinta ypač kruopščiai dėl jauno pacientų amžiaus. Tinkamiausias gydymas- tiltiniais pricementuojamais protezais.
HYPODONTIA AND ITS INFLUENCE ON THE QUALITY OF LIFE
SUMMARY
Relevance of the problem and the aim of the work: hypodontia, tooth agenesis - is the
developmental absence of one or more, primary or secondary teeth exluding third molar teeth. Teeth agenesis is more common where there is a family member with history of hypodontia. The reported prevalence of hypodontia shows wide variation between different populations, prevalence varying from 2.6 % to 15 %. Hypodontia can occur as an isolated condition (non-syndromic hypodontia) or be associated with a syndrome (syndromic hypodontia). The location of missing permanent teeth most common in maxillary lateral incisors, mandibular second premolars, maxillary second premolars, maxillary first premolar and the mandibular second premolar. In conclusion, hypodontia appears to have a huge impact on lower oral health related quality of life and less masticatory efficiency in patients.
The purpose of this study is to investigate hypodontia aetiology and evaluate hypodontia influence on oral health related quality of life and self esteem of patients.
Material and the methods: the research has been conducted using LSMU subscripted electronic
databases: Pubmed, Science Direct, Lippincott Williams & Wilkins and Lithuanian virtual library database. Searched for studies between years 2012 and 2017, which were researching and/or comparing microorganism and plaque adhesion to the removable denture base surface.
15 scientific studies meeting the criteria were found and analyzed.
Results: analyzed hypodontia influenceon the quality of life, find out the causes of the disease,
different treatment methods. It is clear that hypodontia causing adverse effects to human socialization, psychological disability, social disability, creates a restriction or functional limitation.
Conclusions: the aetiology of hypodontia is unknown, it may occur due to genetic, epigenetic and
environmental factors. Tooth agenesis has a significant psychosocial impact on the patients, on lower oral health related quality of life, functional disability. However, hypodontia has been reported to be associated with other dental anomalities, including microdontia, transpositions, taurodontism. Hypodontia can also be related with delayed tooth formation. There are several treatment options, this can vary from no treatment, orthodontic treatment, or maintaining or redistributing tooth space in preparation for prosthetic replacement. Orthodontic treatment clearly helps improve the oral health, on the other hand it had negative impact on quality of life during and after the treatment. Dental implants in the anterior region provided to be an inadequate treatment modality.
Turinys
ĮVADAS ... 10
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 12
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 15
2.1 Ligos atsiradimo priežastys ... 15
2.2 Hipodontijos įtaka gyvenimo kokybei ... 18
2.3 Galimas hipodontijos ryšys su dantų vystymosi sutrikimais ... 22
2.4 Hipodontijos gydymo metodai bei esamos galimybės ... 26
3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31
IŠVADOS ... 32
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 33
LITERATŪRA ... 34
PRIEDAI ... Error! Bookmark not defined. 1 priedas. Apžvalgos protokolas ... 37
10
ĮVADAS
Hipodontija - dantų vystymosi anomalija, pasireiškianti nesusiformuojant kai kurių dantų užuomazgoms. Gali pasireikšti tiek pieniniame, tiek nuolatiniame sąkandžiuose. Hipodontija skirstoma į lengvą - kai neišdygsta nuo vieno iki trijų dantų, vidutinę - kai neišdygsta nuo keturių iki šešių dantų ir sunkią - kai nėra daugiau nei šešių dantų, stadijas [7].
Hipodontijos atsiradimui įtakos turi daugelis etiologinių veiksnių. Gerokai dažnesnis hipodontijos pasireiškimas stebimas esant paveldimumo rizikos faktoriui. Ji gali būti izoliuota (be jokio sindromo) arba, kaip vieno iš sindromų požymis [1]. Hipodontijos paplitimas siekia nuo 2,5- 6,5 % visos populiacijos. Tačiau tik 1% serga sunkia hipodontijos forma [10].
Dantų trūkumas sąlygoja nepakankamą dantų lanko išsivystymą, jo perimetro sumažėjimą, sąkandžio anomalijas. Esant vieno ar kelių dantų trūkumui, atsiranda tarpai tarp dantų- diastemos, tremos.
Nepaisant gana didelio susidomėjimo hipodontija, apimančio keleto dešimtmečių studijas, tiriančių jos paplitimą ir etiologiją, mažiausiai buvo išsiaiškinta apie šios ligos poveikį pacientams, socialiniu ir psichologiniu aspektu. Tai labiausiai susiję su tinkamų įvertinimui priemonių, ypač tarp vaikų ir paauglių, trūkumu [10].
Įgimtas, vieno ar keleto dantų trūkumas, vaikams ir paaugliams galimai tampa psichologinio streso, diskomforto šaltiniu, trukdo socializuotis aplinkoje. Tai ypač svarbu, nes paauglystė yra formavimosi periodas, kurio metu neigiamas savo išvaizdos suvokimas gali turėti lemiamos įtakos tolimesniam paciento prisitaikymui visuomenėje. Nors ir diagnozuota ankstyvame amžiuje, liga gydyti pradedama tik vėlyvoje paauglystėje, pasibaigus pacientų fiziologiniam augimui. Taigi tradicinis normatyvinis požiūris, skirtas įvertinti burnos sveikatą naudojantis tik klinikinėmis priemonėmis, turi rimtų trūkumų. Neleidžia pilnavertiškai suvokti, kaip hipodontija paveikia bendrą pacientų gerovę, ir su burnos sveikata susijusią gyvenimo kokybę [4].
Vaikų gyvenimo kokybė dažniausiai buvo vertinama atsižvelgiant į tėvų požiūrį, vaiko psichologinės būklės aspektu, susirūpinimą vaiku. Taip elgtasi dėl galimo vaikų pateiktos informacijos nepatikimumo, ribotų, nesusiformavusių vaiko pažinimo gebėjimų [5]. Kad ir kaip bebūtų, šis metodas turi trūkumų, dėl negalėjimo užtikrinti informacijos tikslumo, duomenų neatitikimo tarp vaikų ir tėvų atsakymų į pateiktus klausimus [5].
Todėl šio darbo tikslas yra naudojantis mokslinėmis publikacijomis aptarti pagrindines hipodontijos atsiradimo priežastis, išsiaiškinti galimą hipodontijos įtaką vaiko savivertės ir gyvenimo
11 kokybės vertinimui, bei išanalizuoti hipodontijos ryšį su kitomis dantų vystymosi anomalijomis, bei pasidomėti rekomenduojamais ligos gydymo metodais.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti hipodontijos atsiradimo priežastis, aptariamas mokslinėje literatūroje. 2. Aptarti literatūros šaltinius, susijusius hipodontijos įtaka gyvenimo kokybei.
3. Remiantis atliktais moksliniais tyrimais sužinoti, kokią įtaką hipodontijos susirgimai gali turėti kitiems dantų vystymosi sutrikimams.
12
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS
METODAI BEI STRATEGIJA
Analizės ir duomenų įtraukimo kriterijai buvo nustatyti iš anksto ir pateikti protokole (priedas Nr.1).
STRAIPSNIŲ TINKAMUMO KRITERIJAI
• Anglų kalba; • Klinikiniai tyrimai;
• Prieiga prie pilno straipsnio; • 2012-2017 metai;
INFORMACIJOS ŠALTINIAI, PASKUTINĖS PAIEŠKOS DATA
Paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse Pubmed, Science Direct, Researchgate, Lippincott Williams & Wilkins ir Lietuvos virtualios bibliotekos duomenų bazėje. Paskutinė straipsnių paieška buvo atlikta 2017.03.01
ELEKTRONINĖ DUOMENŲ PAIEŠKA
Ieškota tyrimų atliktų 2012-2017 metais.
Naudoti raktažodžiai ir jų deriniai: anglų kalba: „hypodontia“ OR ,,partial anodontia‘‘AND „life quality“ OR „health related quality of life“ .
Paieška buvo atlikta 2016.11.12. –2017.03.01. Rasta 15 kriterijus atitikusių mokslinių straipsnių.
STRAIPSNIŲ ATRANKA
Atmetimo kriterijai:
13 • Tyrimai, kurie atlikti su gyvūnais;
• Tyrimai in vivo, kai tiriamieji pacientai serga bendrinėmis ligomis; • vieno ar kelių atvejų apžvalga (nepakankama imtis)
Sudaryta PRISMA lentelė (priedas Nr.2), kurioje išreiškiamas atrinktų ir atmestų straipsnių skaičius. Taigi, iš viso buvo rasti 158 moksliniai tiriamieji straipsniai. Atmetus sistemines literatūros apžvalgas bei meta-analizes liko 130 straipsnių. Perskaičius pavadinimą ar santrauką iš šių straipsnių atrinkti pilno teksto 32 straipsniai, kuriuos nuspręsta perskaityti. Atlikus pilną detalią analizę- atrinkta 17 straipsnių.
DUOMENŲ ATRINKIMAS
• Mokslinio tiriamojo straipsnio publikavimo metai; • Tyrimo rūšis; • Priemonės; • Metodai; • Rezultatai. SISTEMINĖS KLAIDOS Rizikos veiksniai:
Nepakankamai kontroliuojamos tyrimo sąlygos;
Pašalinių veiksnių įtaka;
Skirtinga tyrimų trukmė
Tyrimams atlikti naudotas ne vienodas pacientų skaičius;
Pakartotiniai patikrinimai atlikti ne vienodą trukmę;
Galimas vertintojų subjektyvumas;
VIDURKIŲ SKIRTUMAI
Didžiojoje dalyje tyrimų pateikiami skaičiais išreikšti gauti duomenys su standartiniu nuokrypiu (įverčiai). Kitoje dalyje tyrimų nuokrypiai ir paklaidos neįvertintos.
14 Norint išvengti klaidingų skaičiavimo rezultatų ir išvadų, skaičiuojamas ne įprastas tyrimų kintamųjų vidurkis, o svertinis vidurkis. Tai parodo, jog kiekviena gauta kintamųjų reikšmė/rezultatas tyrime yra vertinamas proporcingai tirtų pacientų. Taigi, galima teigti, kad tyrimai, kuriuose tirta daugiau pacientų, paveikia vidurkio galutinį rezultatą labiau nei tyrimai su mažomis imtimis.
15
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1 Ligos atsiradimo priežastys
Hipodontija - gana dažna dantų vystymosi anomalija, kuriai esant pasireiškia įgimtas vieno ar kelių dantų nebuvimas. Mokslinių tyrimų duomenimis hipodontijos etiologija nėra visiškai aiški, ji laikoma polietiologiniu susirgimu.
Dantų anomalijas sukelia sudėtingos sąveikos tarp genetinių, epigenetinių ir aplinkos veiksnių. Jie turi įtakos dantų vystymosi metu, šis procesas yra daugiaveiksnis, daugiapakopis ir laipsniškas. Būtent dėl to, kad dantų vystymąsi lemia daug veiksnių, net jei pacientui pavykstama nustatyta konkretaus geno mutaciją, po išsamesnių tyrimų paaiškėja skirtumai tarp nukentėjusių asmenų toje pačioje šeimoje. Taigi ne tik skirtingų genų mutacijos, bet ir aplinkos įtaka gali sukurti panašius ar net tokius pačius fenotipus [16].
Kad ir kaip bebūtų, struktūriniai šeimos tyrimai, atlikti Didžiojoje Britanijoje atskleidė, kad šeimose, kurių giminaičiai buvo paveikti hipodontijos, ligos paplitimas naujose kartose gerokai viršija paplitimą populiacijoje. Genetikos įtaką hipodontijos atsiradimui tyrė N. Parkin su bendraautoriais. Tyrime dalyvavo 117 pacientų, pirmojo laipsnio giminaičių, tarp kurių tėvai, broliai, seserys. Atrinktieji pacientai sirgo hipodontija, buvo baltaodžiai ir turėjo daugiau nei 9 metus. Svarbu tai, kad nė vienas iš pirmojo laipsnio giminaičių nesirgo jokiu sindromu, galinčiu turėti įtakos hipodontijos susirgimui. Tyrimo rezultatai parodė, kad hipodontijos paplitimas tarp pirmojo laipsnio paveiktų giminaičių ir palikuonių yra didesnis, nei paplitimas populiacijoje, tačiau nenustatė ryšio tarp sergančių tėvų nesamų dantų skaičiaus ir palikuonių hipodontijos sunkumo laipsnio. Taip pat nebuvo ryšio tarp neišdygusių dantų lokalizacijos, tarp tėvų ir palikuonių. Labiausiai įtikinantis paaiškinimas dėl hipodontijos paplitimo tarp pirmojo laipsnio giminaičių yra tas, kad tam tikruose genuose yra įvykusios mutacijos. Yra tyrimų leidžiančių manyti, kad su dantų vystymusi labiausiai susiję genai PAX 9 ir MSX 1. Manoma, kad būtent šių genų sąveika, esant tam tikroms aplinkos sąlygoms sukelia hipodontiją. Taigi hipodontijos etiologiją yra daugiaveiksnė [12].
Nustatyta daugiau nei 300 skirtingų genų dalyvaujančių dantų vystymosi procese, iš kurių 4 turi įtakos ląstelių tarpusavio sąveikai, pagrindinių transkripcijos faktorių reguliavimui. Yra genų veikiančių kelis raidos procesus, tokių kaip: Tgf 8, FGF, Šaa, WNT, jei mutacijos pasireiškia šiuose genuose, labai didelė tikimybė, jog tai paveiks ne tik dantų vystymąsi, tačiau kliniškai atsispindės kaip sindromas (pvz. ektoderminė displazija). Epigenetiniai veiksniai ne mažiau svarbūs dantų vystymosi procesui. Pavyzdžiui histono dimetilazė reguliuoja dantų kamieninių ląstelių diferenciaciją. Taigi klinikinis žmonių fenotipas atspindi laipsnišką dantų vystymosi procesą [16].
Koray Halicioglu ir bendraautoriai taip pat domėjosi genetikos daroma įtaka dantų vystymosi sutrikimams. 2013 metais mokslininkai tyrimams pasirinko monozigotines dvynes, turėjusias
16 izoliuotos formos oligodontiją. Vienai pacientei trūko 9, kitai 10 dantų. Šeimos anamnezėje hipodontijos susirgimų nėra buvę nei tarp tėvų, nei senelių ar pusbrolių, sindromų ar traumų galinčių sukelti dantų netekimą taip pat nebuvo. Abi dvynės turėjo identiškos lokacijos oligodontiją, išskyrus 34 dantį. Tai patvirtina, genetinę autosominę- recesyvinę hipodontijos etiologiją, šiuo atveju. Dvynių tyrimai gali padėti suprasti įgimtų dantų vystymosi anomalijų etiologiją, ypač dėl identiškos genetinės informacijos. Monozigotiniai dvyniai vienas nuo kito gali skirtis tik dėl tam tikrų aplinkos veiksnių. Šiuo atveju rastos mutacijos MSX 1 ir PAX 9 genuose. Nustatyta, kad jei oligodontija būna susijusi su mutacijomis MSX 1 geno mutacija pasireiškia viršutinio žandikaulio pirmųjų premoliarų neišsivystymas, tačiau jei mutacijos paveikia PAX 9 geną, tuomet neišsivysto tiek viršutinio, tiek apatinio žandikaulio antrieji krūminiai dantys. Taip pat yra žinoma, jog pacientams sergantiems hipodontija pasireiškia uždelstas nuolatinių dantų dygimas, tačiau dėl sunkaus laipsnio dantų agenezės šis faktorius pacientėms įvertintas nebuvo [13].
Nors vieno ar kelių dantų agenezė labiausiai pasaulyje paplitusi dantų vystymosi anomalija jos priežastys vis dar sunkiai suprantamos. Yra žinoma, kad oligodontija gali atsirasti kartu su genetiniais sindromais, arba būti nesusijusi su sindrominiais susirgimais, pasireikšti izoliuota forma. Iki šiol yra žinomos mutacijos MSX 1, PAX 9, EDA 1, WNT 10A, EDARADD genuose, kurios sukelia šeiminę, izoliuotą dantų agenezę. Taip pat nustatyta, kad hipodontiją ar oligodontiją, pasireiškiančią kartu su lūpos ar gomurio nesuaugimais, sukelia mutacija MSX 1 gene. Žinomas ir hipodontijos ryšys su didesne kolateralinio vėžio sergamumo rizika, kuri yra užkoduota geno AXIN 2 mutacijoje [14].
Karoline Dreesen su bendraautoriais siekė išsiaiškinti ir išanalizuoti hipodontijos ar oligodontijos pasireiškimą ir fenotipų pokyčius paveiktose šeimose, kuriose yra narių, sergančių sunkia, ar lengva hipodontijos forma. Buvo tikrinami 79 šeimų dantų įrašai ir geneologija. 67 šeimose pacientai sirgo oligodontija, 12 šeimų pacientai sirgo hipodontija. Tyrėjai rinko šeimų anamnezes, odontologinius įrašus, DNR pavyzdžius nuo 2002 iki 2012 metų. Bendrai tyrime dalyvavo 295 asmenys. Po išsamių tyrimų paaiškėjo, jog devynios šeimos turėjo mažiausiai du narius, sergančius oligodontija, viena šeima turėjo vieną sergantį oligodontija, dvidešimt keturiose šeimose buvo rasta iki keturių segančių hipodontija žmonių. Nepaisant didelio laipsnio agregacijos ir paveldimumo, buvo iškelta hipotezė, jog remiantis dideliu unikalių agenezės modelių skaičiumi, ji ne visada priklauso vien nuo genetikos, tačiau jos pasireiškimams fenotipuose įtakos turi ir aplinkos sąlygos [14].
Genetine dantų agenezės kilme, ir jos paplitimu domėjosi Shimizu Takehito bei Maede Takehide. Jie apibūdino hipodontiją, kaip lengviausiai atpažįstamą dantų vystymosi sutrikimą, tačiau teigė, jog būtent šį sutrikimą sunkiausia valdyti kliniškai. Svarbu tai, jog dantų nebuvimas dažniau pasireiškia nuolatiniuose nei pieniniuose dantyse. Taip pat pabrėžia, jog ne sindrominė, paveldima hipodontija yra dažnesnė, nei sindrominio tipo agenezė. Ši būklė gali būti paveldėta tiek autosominiu dominantiniu, autosominiu recesyviniu ar su X chromosoma sukibusiu būdu. Atlikus genų
17 eksperimentus nustatyta, jog geno MSX 1 mutacijos sukėlė antrinį gomurio nesaugimą, viršutinio ir apatinio žandikaulio alveolinės ataugos trūkumą bei nesėkmingą dantų vystymąsi. Taip pat MSX 1 mutacijos turėjo įtakos antrojo premoliaro, pirmojo krūminio danties neišsivystymui. Kita vertus, tyrime atliktame Suomijoje, kandžių hipodontijos atvejais, MSX 1 genas nebuvo įvardytas hipodontiją sukėlusių mutavusių genų tarpe.
Tyrime rašoma ir apie hipodontijos paplitimą tarp įvairiais sindromais sergančių žmonių. Ektoderminė displazija įvardijama kaip vienas iš jų. Šiai ligai būdingi ektoderminių struktūrų (plaukų, nagų, odos, prakaito liaukų) morfogenezės defektai. Hipohidrotinė ektoderminė displazija (HED) gali būti autosominė dominantinė ar autosominė recesyvinė, nors tai gan retos mutacijos, tačiau jos pasireiškia tokiais susirgimais kaip imunodeficitu bei dantų vystymosi sutrikimu. Hipodontija gali pasireikšti sergant lėtiniu odos pigmentacijos sutrikimu, ši liga taip pat paveikia odą, plaukus, akis, net centrinę nervų sistemą. Šis pigmentacijos sutrikimas pasireiškia mutacijomis NEMO gene, bandymų su pelėmis metu paaiškėjo, jog šio geno mutacijos gali sukelti ir kepenų pažeidimus, hipodontiją, apoptozę.
Vitkopo sindromas taip pat minimas kaip vienas iš sukeliančių hipodontiją. Šis sindromas dar vadinamas nagų - dantų sindromu. Apie jį žinoma tai, kad dažniausiai kyla dėl mutacijų MSX 1 gene, o šios sukelia burnos ir veido struktūrų, nagų hipoplaziją bei hipodontiją. Tyrime aprašomos ir mutacijos pP63 gene, kurios yra net keleto autosominių dominantinių genetinių sindromų sukėlėjos. Mutacijos P63 gene gali sukelti ektoderminę displaziją, lūpos ir gomurio nesuaugimus, LMS sindromą. P63 genas yra išreikštas daugelyje besivystančių epitelio struktūrų, įskaitant ir dantis, bei yra labai svarbus ektoderminei diferenciacijai. Šis genas gali sukelti odos struktūrų, plaukų folikulų, galūnių, pieno liaukų ir dantų vystymosi anomalijas. Taigi, nors ir naujausi genetiniai tyrimai suteikia daug informacijos apie genus, turinčius įtakos sindrominei ir nesindrominei dantų agenezei, tačiau labiausiai paplitusios priekinių kandžių ir kaplių hipodontijos priežastys dar nėra aiškiai suprantamos [15].
A.H. Brook tyrime teigia, jog hipodontijos polietiologiškumą patvirtina regioniniai tyrimai, kurie buvo atlikti keturiose etninėse grupėse, tarp hipodontijos pacientų. Atlikus klinikinius tyrimus paaiškėjo, jog morfologiškai didžiausi dantys esti kiniečių populiacijoje, lyginant su europiečių ir šiaurės amerikiečių dantimis. Taip pat kliniškai įrodyta, kad moterys nuo hipodontijos nukenčia gerokai dažniau nei vyrai, santykiu 1.5: 1. [16].
18
2.2 Hipodontijos įtaka gyvenimo kokybei
Gyvenimo kokybė apibrėžiama kaip asmens gerovės jausmas, kylantis iš pasitenkinimo, ar nepasitenkinimo savimi tam tikrose gyvenimo srityse. Taip pat žinoma ir su sveikata susijusi gyvenimo kokybė. Kad ir kaip bebūtų, susidomėjimas su burnos sveikata susijusia gyvenimo kokybe iki šiol buvo gana ribotas. Su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė apima dantų ir burnos gleivinės būklę, užtikrina kramtymo, kalbėjimo ir socializavimosi galimybes ir jų kokybę, sudaro sąlygas laisvai bendrauti, kalbėti, valgyti. Šių funkcijų užtikrinimas prisideda prie bendros paciento gerovės ir gyvenimo kokybės.
Dantų nebuvimas, ar jų vystymosi sutrikimai, gali tapti tiek fizinių, tiek emocinių problemų šaltiniu ankstyvame amžiuje, ypač paauglystės laikotarpiu. Tyrimus atlikę mokslininkai teigia, kad didžiausias problemas sukelia priekinių dantų nebuvimas, ypač dėl ilgai trunkančio hipodontijos gydymo. Pacientai dažniausiai skundžiasi su estetika susijusiais, hipodontijos sukeliamais sutrikimais [9]. Tyrimų duomenimis viršutiniame žandikaulyje dažniausiai pasireiškia centrinių ir šoninių kandžių nebuvimas, šiek tiek rečiau neišdygsta pirmasis ir antrasis kapliai, o štai apatiniame dažniausiai neišsivysto antrieji kapliai. Šiuo metu yra mažai konkrečių priemonių, kurios padėtų įvertinti gyvenimo kokybę, pacientams sergantiems hipodontija, nėra visiškai aišku kaip hipodontijos simptomai paveikia pacientų emocinę bei socialinę gerovę [1]. Akivaizdu, jog reikėtų rimtai vertinti hipodontijos sukeliamą įtaką gyvenimo kokybei. Kaip vienas iš pagrindinių metodų yra taikomas klausimynas, kuris pateikiamas ne tik vaikams, bet atsižvelgiant į pacientų amžių klausimynus gali pildyti ir tėvai ar globėjai. Tyrimuose siekiama išsiaiškinti hipodontijos sukeliamą poveikį funkciniams apribojimams, emocinei ir socialinei gerovei, bei nustatyti ryšį tarp prarastų dantų skaičiaus ir su burnos sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo koreliacijos [10].
Ankstyva hipodontijos diagnozė taip pat svarbi ligos eigai. Dėl tam tikrų gydymo metodų, tokių kaip pieninio danties išsaugojimas. Airijos Respublikoje įdiegta privalomo dantų tikrinimo programa mokyklose, vaikams nuo 7 iki 10 metų amžiaus. Ši programa užtikrina ir ankstyvą hipodontijos diagnostiką [9].
A.T.Y. Wong, A.S. Mcmillan, C. Mcgrant atliktame tyrime apžvelgė sunkios hipodontijos įtaką gyvenimo kokybei, Kinijoje gyvenantiems vaikams. Tyrime išsiaiškinta, kad trūkstamų dantų skaičius vidutiniškai koreliuoja su hipodontijos poveikiu gyvenimo kokybei, o centrinių kandžių nebuvimas turi didelę reikšmę hipodontijos sukeliamiems neigiamiems padariniams [9]. Tyrimas buvo atliktas Honkongo universitete, etikos komitetui patvirtinus. Tyrime buvo apklausiami 25 paaugliai, sergantys sunkia hipodontijos forma, kuri apibrėžiama kaip keturių ar daugiau dantų neišsivystymas, išskyrus trečiuosius krūminius dantis. Tiriamieji buvo pediatrinės ir ortodontinės universitetinės ligoninės pacientai Honkonge. Pacientai buvo kviečiami savarankiškai
19 atsakyti į 37 klausimyno punktus, kuriuose buvo pateikti klausimai apimantys funkcinius hipodontijos sukeliamus apribojimus, emocinę ir socialinę gerovę. Kiekvienas punktas buvo įvertintas penkių balų skale, pagal kurią respondentas nurodydavo kaip dažnai įvykis kartojosi per pastaruosius tris mėnesius, nuo ,,niekada“ (0 taškų), iki ‚,beveik kasdien“ (4 taškai). Koreliacija tarp vaiko suvokimo klausimyno balų ir nuolatinių dantų skaičiaus buvo įvertinta naudojant koreliacijos koeficientą. Vėliau buvo įvertintas ryšys tarp vaiko suvokimo klausimyno balų ir trūkstamų dantų lokalizacijos burnoje. Dalyviams atliktos ortopantomogramos, kurios patvirtino sunkios hipodontijos diagnozę. Iš tyrime dalyvavusių 25 paauglių 16 buvo vyrai, 9 moterys. Dalyvių amžius svyravo nuo 11 iki 15 metų (amžiaus vidurkis 13,5). Trūkstamų nuolatinių dantų skaičius svyravo nuo 4 iki 20 (trūkstamų dantų vidurkis 8-9). Tyrimas parodė, kad viršutiniame žandikaulyje hipodontija dažniausiai pasireiškia šoniniuose kandžiuose, o apatiniame žandikaulyje dažniausiai stebimas centrinių kandžių neišsivystymas. Trūkstamų dantų santykis tarp viršutinio ir apatinio žandikaulių buvo 1,7: 1,88. Tiriamieji nurodė, kad patiria funkcinius apribojimus, taip pat 88 procentai apklaustųjų patvirtino, kad jaučia neigiamą hipodontijos poveikį emocinei gerovei. Galiausiai, visi apklaustieji tvirtino jaučiantys poveikį socialinei gerovei. Taigi, tyrimas atskleidė, kad tarp Kinijos vaikų, sergančių sunkia hipodontija, ligos poveikis burnos sveikatai ir gyvenimo kokybei buvo didelis, o trūkstamų dantų skaičius vidutiniškai koreliavo su įtaka gyvenimo kokybei [9].
Christina L Hvaring su bendraautoriais atliko tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti ar hipodontija turi įtakos kasdieniam gyvenimui ir diskriminacijai, tarp pacientų sergančių hipodontija ir pacientų turinčių netaisyklingą sąkandį ir hipodontiją. Tyrimas buvo atliktas Oslo universitete, buvo įtrauktos dvi tiriamųjų grupės, pacientų amžius buvo nuo 10 iki 17 metų. 62 pacientai sirgo izoliuotos formos hipodontija, 101 vaikas turėjo netaisyklingą sąkandį. Pacientų amžiaus vidurkis buvo 13 metų. Tyrimo dalyviai pildė klausimynus, kuriuose pateikiami klausimai susiję su burnos sveikatos rodikliais ir hipodontijos įtaka burnos sveikatos poveikiui, bei kasdienei veiklai.
Pacientų buvo klausiama kaip dažnai per šešis mėnesius jie turėjo problemų su dantimis, kiek kartų tai sukėlė jiems sunkumų valgant, kalbant, valantis dantis, šypsantis, miegant, ar tai sutrikdė jų emocinę pusiausvyrą, turėjo įtakos studijoms, užmezgant socialinius ryšius. Apklausoje buvo pateikiami 5 galimi atsakymų variantai: niekada nepaveikė (0), mažiau nei kartą per mėnesį (1), vieną ar keletą kartų per mėnesį (2), vieną ar porą kartų per savaitę (3), kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną (4).
Buvo klausiama, kaip pacientai vertina savo burnos sveikatą, ar yra patenkinti savo dantų ar protezų išvaizda. Apklausoje buvo prašoma palyginti savo burnos sveikatą su aplinkoje esančių berniukų ar mergaičių burnos sveikata, taip pat domėtasi vizitų pas odontologą dažnumu.
Tyrimas parodė, kad tarp skirtingų lyčių ženklių skirtumų nepastebėta, hipodontija sergantys pacientai nurodė dažnesnį lankymąsi pas gydytojus odontologus, tačiau prastesnį savęs
20 vertinimą, lyginant su aplinkiniais, tačiau hipodontijos pacientai buvo žymiai labiau patenkinti savo dantų išvaizda. O tai rodo, jog nors hipodontija ir yra pagrindinė burnos sveikatos problema, pacientai ją suvokia kaip funkcinę, o ne tik estetinę problemą.
Kad ir kaip bebūtų hipodontija sergantys pacientai dažniau išsakė nusiskundimus emocine būkle, kylančius dėl burnos sveikatos, nei pacientai turintys netaisyklingą sąkandį, taip pat nurodė emocinę įtampą, kylančią dėl trūkstamų dantų, bendraujant su aplinkiniais, šypsantis. Taigi, hipodontija gali sukelti nemažai problemų ir emocinio diskomforto bendraujant su aplinkiniais [4].
Dantų neišsivystymo pasekmes gyvenimo kokybei ir vertinimui tyrė Sheena Kotecha su bendraautoriais. Tyrimas buvo atliktas Didžiojoje Britanijoje, Birmingemo dantų gydymo ligoninėje. Atliktame tyrime buvo siekiama nustatyti galimas dantų neišsivystymo pasekmes psichosocialinei pacientų būklei, bei ištirti galimą hipodontijos įtaką [5]. Tyrimui atrinkti 11 - 14 metų vaikai, kuriems rentgenologiškai buvo patvirtinta bent 2 dantų hipodontija, išskyrus trečiuosius krūminius dantis. Antroji grupė buvo kontrolinė, ją sudarė vaikai nesergantys hipodontija, kuriems reikia nedidelio ortodontinio gydymo. Visi kriterijus atitinkantys atrinktieji pacientai atsakė į klausimyno klausimus, tiriamojoje grupėje buvo 86 pacientai, 43 sergantys sunkia hipodontijos forma, 43 sergantys lengva hipodontijos forma. Kontrolinę grupę sudarė 30 asmenų. Klausimynus dėl jauno pacientų amžiaus pildyti buvo paprašyta ir tiriamųjų tėvų.
Tyrimas atskleidė žymius skirtumus tarp pacientų sergančių hipodontija ir kontrolinės grupės. Visi 86 tiriamieji nurodė vieną ar daugiau hipodontijos daromą įtaką gyvenimo kokybei, 88 procentai apklaustųjų nurodė, kad hipodontija sukelia funkcinius apribojimus ir daro žalą emocinei gerovei.
Taip pat buvo lyginti tėvų ir vaikų atsakymai, kuriuose koreliacija aiškiausiai atsispindėjo dėl burnos sveikatos, tačiau atsakymai apie funkcinius apribojimus ir hipodontijos daromą įtaką pacientų psichosocialinei būsenai skyrėsi.
Taigi apibendrinant galima teigti, kad tyrimas neparodė ryškių skirtumų tarp lyčių, etninių grupių, socialinės ir ekonominės padėties, tačiau atskleidė vidutinę koreliaciją tarp tėvų ir vaikų suvokimo apie hipodontijos daromą įtaką gyvenimo kokybei [5].
Šiek tiek skirtingus rezultatus apie hipodontijos daromą įtaką pacientų kasdieniam gyvenimui gavo L. Anweigi su bendraautoriais. Šiuo tyrimu buvo siekiama ištirti lengvo, vidutinio ir sunkaus laipsnio hipodontijos poveikį burnos sveikatai, susijusiai su gyvenimo kokybės vertinimu, ryšį su amžiumi, lytimi.
Tyrime dalyvavo 82 pacientai, 43 moterys ir 39 vyrai, kurių amžius svyravo nuo 16 iki 34 metų, kuriems nustatyta ne sindrominė hipodontija. 43 pacientai turėjo 1-3 trūkstamus dantis, 23 pacientai 4-6 trūkstamus dantis, 16 pacientų neturėjo daugiau nei 7 dantų. Pagal dantų nebuvimo lokalizaciją, 37 pacientai neturėjo priekinės grupės dantų (kandžių), 18 pacientų neturėjo galinių
21 dantų (kaplių ar krūminių), 27 pacientams hipodontija buvo stebima tiek priekinėje, tiek galinėje dantų grupėse. Pastebėta, kad viršutiniame žandikaulyje pacientams dažniausiai trūko šoninių kandžių, o štai apatiniame žandikaulyje labiausiai hipodontija buvo paplitusi antruosiuose kapliuose. Dalyviai buvo paprašyti užpildyti su burnos sveikata susijusios klausimynus.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad hipodontijos poveikis ženkliai pasireiškė tiriamųjų nusiskundimuose susijusiuose su išvaizda ir estetika, o tai sukėlė ženklų poveikį gyvenimo kokybės vertinimui susijusiam su burnos sveikata. Tyrime nustatyta, kad hipodontijos poveikis emocinei gerovei skirtingoms lytims skiriasi, moterims hipodontijos įtaka buvo ženkliau išreikšta. Kad ir kaip bebūtų, trūkstamų nuolatinių dantų skaičius nebuvo tinkamas ir reikšmingas prognozuojant hipodontijos įtaką gyvenimo kokybei, tačiau trūkstamų dantų vieta buvo pagrindinė psichologinio diskomforto priežastis. Taip pat pastebėta teigiama koreliacija tarp pacientų amžiaus ir funkcinių apribojimų išreikštumo. Taigi, šis tyrimas rodo, kad hipodontijos poveikis su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei yra esminis [1].
22
2.3 Galimas hipodontijos ryšys su dantų vystymosi sutrikimais
Dantų vystymosi sutrikimai, tokie kaip hipodontija, nėra labai reti, tačiau dažnai tėvams ir gydytojams kyla klausimas, ar dantų nebuvimas gali turėti kitų, galimų gretutinių padarinių.
Mokslinių tyrimų duomenimis hipodontijos paplitimas Europoje siekia 5,5 procentus, 3,9 procentus Šiaurės Amerikoje, 6,4 procentus Australų populiacijoje. Didžiausias hipodontijos paplitimas stebimas Azijoje, ten jis siekia net 6,9 procentus. Tyrimai kitose populiacijose mažiau žinomi. Hipodontijos paplitimas gerokai didesnis žmonėms sergantiems tam tikromis ligomis, tokiomis kaip „Dauno sindromas‘‘, „ Vitkopo sindromas“, žmonėms su nesuaugusiu gomuriu ar lūpos nesuaugimais. Nors statistiškai literatūroje didelio skirtumo tarp lyčių sergamumo hipodontijoje nestebima, tačiau dauguma autorių nurodo didesnį sergamumą tarp moteriškos lyties individų.
Atlikta keletas tyrimų, kurie nurodė jog galimai yra ryšys tarp nesindrominės hipodontijos ir dantų vystymosi sutrikimų, tokių kaip ženklus dantų dygimo vėlavimas pacientams sergantiems hipodontija. Be to, tie patys autoriai pranešė apie galimą hipodontijos įtaką mažesniam dantų vainikų dydžiui, šaknų formų anomalijoms.
Ryšį tarp hipodontijos ir dantų vystymosi sutrikimų pasireiškiančių vaikams olandų, prancūzų, belgų ir kanadiečių populiacijose tyrė Brunilda Dhamo su mokslininkų komanda. Tyrime ryšys buvo analizuojamas pasitelkiant tiesinės regresijos modelį, trimis etapais. Tyrėjai atsižvelgė į pacientų amžių, lytį, tiriamą populiaciją, dantų dygimo laiką, ir motinos amžių gimdymo metu. Tyrime buvo naudojami matematiniai apskaičiavimo metodai, kai dantys konvertuojami į numerius, naudojami kaip priklausomi kintamieji, ir pasitelkiant matematinius skaičiavimus ir neišdygusių dantų skaičių, apskaičiuojamas galimas dantų dygimo vėlavimas.
Tyrimas parodė ženklų dantų dygimo vėlavimą vaikams su hipodontija. Ryškiausias vėlavimas buvo aptiktas apatiniuose kapliuose ir apatiniuose antruosiuose krūminiuose dantyse, moksliniame tyrime nėra ženklaus skirtumo tarp lyčių ar skirtingos tautybės žmonių [10].
Palyginti dantų raidą tarp vaikų sergančių vidutine ir sunkia hipodontija su kontroline grupe siekė ir Emine Sen Tunc su bendraautoriais. Tyrimas apėmė 70 vaikų, tarp kurių buvo 43 mergaitės ir 27 berniukai sergantys hipodontija, bei kontrolinė grupė, kuri susidėjo iš 140 sveikų, hipodontija nesergančių vaikų. Tiriamieji buvo atrinkti remiantis rengenogramomis. Tyrime nedalyvavo vaikai sergantys „Dauno sindromu“, ektodermine displazija, turintys lūpos ar gomurio nesuaugimus, ir tie, kuriems buvo taikytas ortodontinis gydymas. Visi tiriamieji sirgo lengva ar vidutinio sunkumo formos hipodontija. 29 pacientai neturėjo vieno danties, 26 pacientai dviejų, 5 pacientai trijų, 8 pacientai neturėjo 4, o 2 pacientai neturėjo penkių dantų.
23 Vaikų dantų amžius buvo apskaičiuojamas naudojant modifikuotą vaikų dantų amžiaus apskaičiavimo metodą. Skirtumai tarp dantų ir chronologinio amžiaus buvo analizuojami, ieškoma koreliacijos tarp neišdygusių dantų skaičiaus bei dantų ir chronologinio amžiaus neatitikimų.
Tyrimas atskleidė, kad hipodontija sergančių pacientų dantų dygimas yra žymiai vėlesnis nei sveikų, vidutinis skirtumas sudaro 0,3 metų, kai kituose tyrimuose didžiausias vidutinis skirtumas nurodomas 1,8 metų berniukams ir 2,0 metų mergaitėms. Tyrime nerasta koreliacijos tarp neišdygusių dantų skaičiaus ir dantų dygimo vėlavimo trukmės. Taigi, šis tyrimas atskleidė, jog lengvos ir vidutinės formos hipodontija sergančių vaikų dantų dygimas, lyginant su kontroline grupe, vėlavo keletą mėnesių. Kad ir kaip bebūtų, aiškaus ryšio tarp hipodontijos sunkumo laipsnio ir dantų dygimo vėlavimo nustatyti nepavyko [12].
Nustatyta, kad hipodontija yra susijusi ir su mažesniu nei populiacijos dantų dydžiu, pavyzdžiui šoninių kandžių mikrodontija, mažesnis dantų gumburėlių skaičius, apvalesnis kaplių okliuzinis perimetras. Įdomu tai, kad tyrime atskleidžiama jog šeimose sergančiose sunkia hipodontijos forma, tai yra kai trūksta šešių ar daugiau dantų, likusieji dantys būna statistiškai reikšmingai mažesni nei populiacijos, o tai patvirtina teiginį jog hipodontijos etiologija yra daugiaveiksnio pobūdžio [16].
Manoma jog hipodontija sukelia ir ne tik dantų dygimo vėlavimą, bet ir išdygusių dantų struktūros pokyčius. Tai tyrinėjo Bernadetre Kerekes- Mathe su bendraautoriais. Jie lygino žmonių, sergančių lengva hipodontijos forma dantų vainikų matmenis, gumburėlių skaičių su sveikų žmonių dantų struktūra. Tyrime dalyvavo 56 žmonės, po 26 kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse. Pacientų modeliai buvo fotografuojami, kalibruojami, matuojamas dantų plotis, matavimai buvo atlikti medio- distaline, buko- lingvaline kryptimis, matuojamas vestibiulinis ir okliuzinis perimetrai, skaičiuojami dantų gumburėliai. Tyrimo metu patvirtinta, jog dažniausiai trūkstami dantys yra viršutiniai kandžiai, jų hipodontija sudarė net 40 procentų trūkstamų dantų tarp tiriamųjų sergančių hipodontija [23].
Reikšmingi skirtumai buvo rasti tiriant gumburėlių skaičių kontrolinėje ir tiriamojoje grupėje.
24 Dantų gumburėlių skaičius tarp moterų tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse.
Dantų grupė Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Skirtumas
Dantų skaičius Gumburėlių skaičius Dantų skaičius Gumburėlių skaičius V/Ž pirmieji kapliai 30 2 28 2 Nėra
V/Ž antrieji kapliai 30 2 26 2 Nėra
V/Ž pirmieji krūminiai 32 4 28 4 Nėra A/Ž pirmieji kapliai 32 2,2 30 2 p- 0,024 A/Ž antrieji kapliai 32 2,7 20 2,2 p- 0,001 A/Ž pirmieji
krūminiai
28 4,7 24 4,8 p- 0,51
Dantų gumburėlių skaičiaus skirtumai tarp vyrų tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse.
Dantų grupė Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Skirtumas
Dantų skaičius Gumburėlių skaičius Dantų skaičius Gumburėlių skaičius V/Ž pirmieji kapliai 24 2 24 2 Nėra
V/Ž antrieji kapliai 20 2 20 2 Nėra
V/Ž pirmieji krūminiai 23 4 22 4 Nėra A/Ž pirmieji kapliai 24 2,1 20 2 p- 0,11
A/Ž antrieji kapliai 24 2,5 20 2,4 p- 0,36
A/Ž pirmieji krūminiai
25 Taip pat buvo lygintas ir karabeli gumburėlių kiekis tarp sveikų ir sergančių hipodontija pacientų.
Vyrai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Moterys Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Vertinų v/ž pirmųjų krūminių dantų skaičius
23 22 32 28 Karabeli gumburėlių skaičius 14 7 p- 0,07 24 7 p-0,0002
Taigi, šis tyrimas atskleidė, jog net sergant lengvos formos hipodontija, likusieji dantys taip pat yra sutrikusio vystymosi. Tai buvo pastebėta vertinant kontrolinės ir tiriamosios grupės dantų perimetrus, tiriamosios grupės dantų plotis tiek MD, tiek BL kryptimis buvo mažesni, kaip ir vainiko dydis. Reikšmingiausi skirtumai pastebėti skaičiuojant dantų gumburėlius, moterų, sergančių hipodontija didžiausi skirtumai pastebėti a/ž kaplių srityje, o štai vyrams gumbėrėlių skaičius labiausiai skyrėsi a/ž pirmųjų krūminių dantų srityje. Apibendrinant galima teigti, jog dantų agenezė yra susijusi ne tik su mažesniu dantų skaičiumi, tačiau ši liga turi įtakos ir likusių dantų vystymuisi, stebimas mažesnis dantų vainikėlių dydis, bei skirtinga dantų morfologinė struktūra [23].
26
2.4 Hipodontijos gydymo metodai bei esamos galimybės
Vaikams sergantiems hipodontija, o ypač sunkia ligos forma, nuo mažens tenka susidurti su prasta burnos sveikatos būkle, bei pasirengti ilgam, varginančiam gydymo procesui, galinčiam trukti net visą individo gyvenimą. Pacientai, ir jų tėvai tikisi sužinoti kuo daugiau apie juos laukiančią tolimą ir netolimą ateitį, bei galimus gydymo variantus. Todėl bene svarbiausia gydytojo užduotis yra informuoti pacientą apie praktišką ir realų gydymą, suteikti paciento galimybes atitinkantį gydymo planą, bei stengtis suderinti jį su lūkesčiais [17].
Kadangi dantų nebuvimas lemia prastą estetiką, funkcines problemas ir netaisyklingą sąkandį, tokiam pacientui reikalingas kombinuotas kelių specialistų gydymas. Gydymo planavimui bene svarbiausias veiksnys yra paciento amžius, ne mažiau svarbus ir neesamų dantų skaičius, lokalizacija, esamų pieninių dantų skaičius ir jų užlaikymo galimybės [13].
Cristina L. Hvaring su bendraautoriais domėjosi hipodontijos gydymo metodais, tačiau pabrėžė, jog dėl ligos retumo nėra lengva užtikrinti ilgai trunkantį gydymo stebėjimą su reikiamu pacientų skaičiumi. Kad ir kaip bebūtų, gydytojai teigė, jog dažniausios ir priimtiniausios gydymo galimybės yra ortodontinio gydymo taikymas, stengiantis išlaikyti pieninius dantis, bei gydymas dantų implantais. Atliktame tyrime dalyvavo 212 pacientų, sergančių sunkia nesindromine hipodontijos forma, tyrimas buvo atliktas Oslo universitete, Norvegijoje. Visiems pacientams buvo atlikti rentgenologiniai tyrimai, bei nustatyti preliminarūs gydymo planai. 71 pacientas atitiko įtraukimo kriterijus, iš jų 50 sutiko dalyvauti tyrime. Šie pacientai buvo tiriami kliniškai, įvertinama esamų dantų lokalizacija, jų skaičius, užlaikytų pieninių dantų skaičius, bei taikomas gydymo metodas. Vienas iš tyrimo tikslų buvo įvertinti ir minkštųjų audinių būklę po protezavimo, taip pat atsižvelgti į medžiagas iš kurių buvo gaminami protezai. Vidutinis pacientų stebėjimas po gydymo buvo 4,6 metų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pacientams, kuriems buvo taikytas hipodontijos gydymas implantais priekinėje dantų grupėje buvo nepatenkinama estetika dėl spalvos pokyčių, metalo matomumo. Apatiniame žandikaulyje spalvos pokyčiai buvo akivaizdūs visiems pacientams, o viršutiniame- dviems trečdaliams tiriamųjų estetika buvo nepatenkinama. Geriausius gydymo rezultatus buvo galima stebėti tarp pacientų, kuriems buvo taikomas ortodontinis laisvos vietos uždarymas, išlaikant kai kuriuos pieninius dantis. Tarp jų buvo stebima geriausia estetika minkštųjų audinių srityje [17].
Afnan Ben Gassem 2016 metais atliktame tyrime teigia, jog svarbu ne tik atlikti patį hipodontijos gydymą, bet ir išsiaiškinti kokių gydymo rezultatų tikisi pacientai, bei ar yra jais patenkinti. Pacientų gydymo lūkesčiai yra svarbūs ne tik nustatant jų pasitenkinimą gydymo rezultatu, bet taip pat jų dalyvavimą klinikiniame procese. Atliktas tyrimas rėmėsi klausimynais, kuriuose buvo
27 aptariamos trys pagrindinės temos apie pacientų pasitenkinimą išvaizdos pokyčiais, psichosocialinius pokyčius po gydymo bei funkcinius pokyčius. Šie klausimynai padeda įsijausti į hipodontijos pacientų lūkesčius, palyginti juos su įgyta patirtimi gydymo metu, gerinti tolimesnį pacientų gydymą. Žinoma jog hipodontija turi ilgalaikį ir rimtą poveikį pacientų gyvenimo kokybei, taip pat reikalauja sudėtingo daugiafunkcinio ir ilgalaikio gydymo, o tai suvokti yra sudėtinga tiek pacientams, tiek jų tėvams ar globėjams.
Tiriamieji pacientai buvo suskirstyti į tris grupes, pagal jiems taikytą gydymą. Pacientai kurie nepatyrė ortodontinio ar atkuriamojo gydymo, pacientai, kuriems jau beveik atliktas ortodontinis gydymas , bei pacientai, kuriems baigiamas atkuriamasis gydymas. Buvo nuspręsta, jog būtina apklausti pacientus skirtinguose gydymo procesuose, kad būtų galima įvertinti visą spektrą lūkesčių. Įvertinti pacientus dar nesusidūrusius su gydymu, pacientus, kuriems gydymas dar nebaigtas, bei tuos, kuriems gydymas jau atliktas. Tyrimas atskleidė, jog dar neturėję gydymo pacientai jautėsi labiausiai neužtikrinti dėl funkcinės ar psichologinės gydymo naudos. Taip pat paaiškėjo, jog pacientai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje nuo pat gydymo pradžios, neatsižvelgdami į gydymo alternatyvas ir gydytojų rekomendacijas, buvo susikoncentravę į gydymą implantais, nes dėl tenykštės tvarkos, implantavimas kompensuojamas valstybės lėšomis, tačiau jis skiriamas laikantis griežtos tvarkos. Manoma, kad tokią įtaką gydymo lūkesčiams lemia didelė žiniasklaidos įtaka bei implantų reklama.
Tie pacientai, kurie patyrė dalį ar visą gydymą, teigė jog patyrė neigiamus ortodontinio gydymo padarinius dėl skausmo, ilgo gydymo laiko, nepatogumo ir diskomforto socialinėje aplinkoje, baimės valgyti viešai, kalbėti. Tačiau buvo ir teigiamų atsiliepimų apie ortodontinio gydymo privalumus, kai kurie pacientai teigė jog pastebėjo, kad jų išvaizda pradėjus gydymą pagerėjo, jie tapo laimingesni, kiti teigė, kad aplinkiniai breketų visiškai nepastebi. Dalyviai žinojo, jog galutinį, atkuriamą gydymą galima taikyti tik sustojus fiziologiniam augimui, tačiau išreiškė abejones dėl gydymo vietos, finansavimo. Skundėsi per dažnu vizitų skaičiumi ir to įtaka darbo ar mokyklos lankomumui, jautėsi neužtikrinti dėl naujo danties ilgaamžiškumo, jo priežiūros. Tyrime paaiškėjo, jog jau gydomi pacientai buvo nusiteikę sulaukti tik pačių geriausių gydymo rezultatų, tačiau gydymo pabaigoje jautėsi skirtumas tarp pradinės nuomonės ir realių galimybių. Kad ir kaip bebūtų, gydymo pabaigoje, ypač po ortodontinio laisvų tarpų uždarymo pacientų atsakymai buvo palankesni, tačiau kai kurie nusivylė nenatūraliais dantimis, dar kiti teigė norėję „holivudinės šypsenos‘‘.
Kalbant apie funkcinius pokyčius susijusius su burnos sveikata, pacientai teigė, jog dikcija tapo aiškesnė, valgyti sekėsi patogiau, tapo lengviau kalbėti bei kramtyti. Nors kai kurie teigė jog dėl restauracijų patvarumo nėra užtikrinti. Buvo manančių, jog pokyčiai šypsenoje gali turėti
28 įtakos ir jų karjerai bei socialiniam gyvenimui, pacientai jautėsi nebediskriminuojami darbo pokalbiuose, ar socialiniuose renginiuose [18].
Be minėtų gydymo metodų ortodontiniais aparatais bei implantais, būtina paminėti ir tiltinius protezus, kuriais gydomi paaugliai bei jauni suaugę pacientai. Dažniausiai atkuriamasis gydymas yra taikomas pasibaigus ortodontiniam gydymui, pasirinkus optimaliausią protezavimo variantą.
Lamyia Anweigi su bendraautoriais tyrė ar skiriasi pacientų, paauglių ir jaunų suaugusių gyvenimo kokybės vertinimas, gydymo metu naudojant tiltinius protezus, bei jų nenaudojančių pacientų gyvenimo kokybę. Tyrime teigiama jog pacientai, turintys įgimtą dantų neišsivystymą, pasak atlikto klausimyno yra gerokai labiau nepatenkinti savo išvaizda bei funkciniais apribojimais, nei tie, kurie turi kariozinius dantis, ar blogą sukandimą. Tyrime dalyvavo dvi grupės pacientų, vienoje iš jų pacientai dar buvo ortodontinio gydymo procese, ir vis dar turėjo tarpus tarp dantų, kitą grupę sudarė pacientai baigę ortodontinį gydymą, bei turintys tiltinius protezus.
Testinė grupė (n- 40) Kontrolinė grupė (n-37) Amžiaus vidurkis 20 18
Moterys 23 11
Vyrai 17 26
Neišdygusių dantų skaičius iki 4
20 19
Neišdygusių dantų daugiau nei 4
20 18
Neišdygusių dantų priekinė padėtis
16 15
Neišdygusių dantų galinė padėtis
7 9
Galinė ir priekinė neišdygusių dantų padėtis
17 13
Taigi, tyrime dalyvavo 43 moterys ir 39 vyrai, 45 procentai trūkstamų dantų padėtis buvo priekinė, 22 procentai galinė, 33 procentai pacientų neturėjo dantų ir priekinėje ir galinėje padėtyje. Tyrime buvo naudota OHIP metodika, vertinama surinktų balų skaičiaus pokyčiu, prieš ir po gydymo. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiek testuojama, tiek kontrolinė grupės prieš gydymą pacientai turėjo neigiamą hipodontijos poveikį, susijusį su gyvenimo kokybės vertinimu, ypač
29 išvaizdos ir estetikos aspektu. Grupės skyrėsi tuo jog pasibaigus ortodontiniam gydymui testuojamai grupei buvo suteiktas restauracinis atkuriamasis gydymas, o kontrolinei grupei- ne. Po ortodontinio gydymo kontrolinė grupė išreiškė dar didesnį nepasitenkinimą susijusį su atsiradusiais tarpais tarp dantų, o testuojama grupė nurodė teigiamus pokyčius net praėjus 6-12 mėnesių po gydymo [19]. Galima teigti kad, ortodontinis gydymas padeda pagerinti burnos sveikatos būklę esant dantų susigrūdimui, ar netaisyklingam sąkandžiui, lyginant su gydymo neturėjusiais paaugliais [20]. Vis dėlto, atsižvelgiant į šio tyrimo rezultatus matyti, jog ortodontinis gydymas per visą jo trukmę, ir jam pasibaigus tik padidino neigiamą hipodontijos įtaką gyvenimo kokybei kontrolinėje grupėje. Tai svarbu gydytojams ortodontams, kurie turėtų perspėti pacientus jog po ortodontinio gydymo išvaizda gali net pablogėti, tačiau tik iki restauracinio gydymo pabaigos. Kad ir kaip bebūtų, restauracinis atkuriamasis gydymas tiltiniais protezais turėjo didelės teigiamos įtakos pacientų gyvenimo kokybei ir gerovei [19].
Be kita ko, yra mažai žinoma ir apie gydymo, taikomo hipodontijos pacientams patikimumą ir ilgaamžiškumą. Šiuo klausimu domėjosi Patrick Finbarr Allen su tyrėjų komanda. Mokslininkai tyrė derva surišamų tiltinių protezų panaudojimo patikimumą hipodontijos pacientų gydyme. Įdomu tai, jog tyrime pabrėžiama jog gydymo sėkmė priklauso ne tik nuo ankstyvos diagnostikos, bet ir nuo gydytojo ortodonto bei gydytojo ortopedo bendradarbiavimo. Hipodontija sergančių pacientų atkuriamasis gydymas iš esmės yra toks pat, kaip ir dantų netekusių suaugusiųjų ar vyresnių pacientų, tačiau hipodontija sergančiųjų gydymui patartina naudoti derva pricementuojamas tiltinius protezus, ar implantais fiksuojamus protezus. Nuimami daliniai protezai taip pat naudojami, tačiau tik kaip laikinas dantų pakaitalas vykstant paruošiamajam gydymui. Adhezyvinėmis medžiagomis tvirtinami tiltai yra pranašesni už įprastus, nes taikant šiuos yra išvengiama nerestauruotų dantų preparavimo [21].
Implantai taip pat yra geras pasirinkimas, tačiau jų pritaikymas gali būti apsunkintas hipodontijos pacientams dėl ilgametės alveolinės ataugos atrofijos. Straipsnio autoriai nurodo, jog 87,7 procentai tiltinių protezų išlieka patvarūs mažiausiai 5 metus. Žinoma laikomumas priklauso ir nuo tiltinio protezo konstrukcijos, anot autorių patikimiausias yra dviejų vienetų tiltinis protezas [22]. Taigi, P. F. Allen tyrime stebėjo 40 žmonių, kuriems po ortodontinio gydymo buvo pricementuoti tiltiniai protezai. Visi protezai buvo pricementuoti laikantis gamintojo instrukcijų, taip pat visiems pacientams buvo pravestas burnos higienos instruktažas. Pacientų stebėjimas truko 2 metus. Paaiškėjo, jog iš 65 tiltinių protezų 60 neturėjo visiškai jokių problemų po gydymo. Bendras tiltinių protezų laikomumas po dviejų metų buvo 63 tiltiniai protezai. Taigi, galima daryti išvadą jog tiltiniai protezai yra labai geras gydymo pasirinkimas hipodontija sergantiems pacientams. Tai užtikrina minimalus invazyvumas, tačiau kartais cementavimas gali būti apsunkintas dėl esamų dantų mikrodontijos, kuris sudaro mažą laikomumo plotą. Minint implantų naudojimą, jį apsunkina
30 nepilnavertiškai susiformavusi alveolinė atauga, todėl dažnai būna reikalinga papildoma chirurginė intervencija [21].
31
3. REZULTATŲ APTARIMAS
Šioje literatūros sisteminėje apžvalgoje nagrinėjant galimas hipodontijos atsiradimo priežastis prieita išvados, jog ligos etiologija yra polietiologinė, nors itin svarbų vaidmenį atlieka ir genų mutacijos. Esama daugiau nei 300 genų, darančių įtaką dantų formavimuisi ir vystymuisi. Taip pat išsiaiškinta, jog didelę įtaką dantų agenezei turi ir aplinkos veiksniai, o susirgimas dažnesnis šeimose, turinčiose hipodontijos susirgimų tarp šeimos narių. Taip pat yra skirtumų tarp lyčių, manoma jog dantų agenezė dažniau pasireiškia mergaitėms nei berniukams.
Analizuojant galimą hipodontijos įtaką gyvenimo kokybei nustatyta, jog esti informatyvių tyrimo metodų, sudarytų klausimynų forma, padedančių tai įvertinti. Remiantis mokslinėje literatūroje pateiktais apklausų rezultatais, galima teigti, jog hipodontija turi neigiamą įtaką vaiko gyvenimo kokybei, kuri pasireiškia psichologiniu diskomfortu, funkciniais apribojimais, negebėjimu socializuotis, patiriamu stresu bendraujant, šypsantis ar valgant.
Negana to, hipodontija sergantys pacientai pasižymi vėlesniu nei populiacijos dantų dygimo laiku, taip pat nustatyti dantų morfologiniai skirtumai tarp sveikų ir sergančių hipodontija pacientų, pasireiškiančių mažesnio dydžio sergančiųjų dantų vainikėliais, bei mažesniu gumburėlių skaičiumi, įskaitant ir Karabelio gumburėlį.
Be kita ko, hipodontijos gydymas yra daugiapakopis ir trunkantis eilę metų. Tačiau funkciniai apribojimai gali būti atkuriami po paruošiamojo gydymo ortodontiniais aparatais, breketų sistema. Tačiau šis gydymas taip pat turi neigiamą įtaką pacientų gyvenimo kokybės vertinimui dėl prastos estetikos ir ilgesnės nei tikėjosi gydymo trukmės. Lyginant atkuriamojo gydymo galimybes ir pranašumus galima teigti, jog labiausiai rekomenduojamas gydymas yra atkūrimas naudojant tiltinius protezus, ar implantaciją. Tačiau dėl hipodontijos įtakos alveolinės ataugos trūkumas reikalauja chirurghinės intervencijos, o gydymas adheziniais tiltiniais protezai pasižymi minimalia invazija.
32
IŠVADOS
1. Hipodontijos liga yra polietiologinės kilmės. Hipodontijos atsiradimui įtakos turi geniniai, epigeniniai ir aplinkos faktoriai.
2. Dantų formavimosi sutrikimas, pasireiškiantis dantų neišdygimu turi neigiamą įtaką su burnos sveikata susijusiai gyvenimo kokybei, pasireiškiančiai funkciniais apribojimais bei psichosocialiniu diskomfortu.
3. Hipodontija sergantys pacientai pasižymi vėlesniu dantų dygimu bei morfologiniais dantų struktūros skirtumais, lyginant su likusia populiacija.
4. Gydymui svarbi ankstyva ligos diagnostika, dėl galimybės išsaugoti pieninius dantis. Ligos gydymas reikalauja gydytojų bendradarbiavimo, nes yra daugiapakopis, pradedant ankstyva diagnostika, ortodontiniu gydymu, baigiant atkuriamuoju, restauraciniu gydymu. Tinkamiausias ir labiausiai rekomenduojamas yra gydymas adheziniais tiltiniais protezais.
33
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Tėvams ar globėjams. Rekomenduojama pratinti vaikus lankytis pas gydytoją odontologą, vesti nuo pirmojo danties išdygimo, lankytis profilaktiškai kas pusę metų, net ir nestebint rimtų burnos ertmės problemų, kariozinių pažeidimų. Skatinti vaikus kuo kruopščiau valytis dantis du kartus per dieną, taisyklingais judesiais, jiems dar negebant to atlikti, suteikti reikiamą pagalbą. Atkreipti dėmesį į vaikų mitybą. Esant pienio sąkandžio formavimuisi, atidžiai stebėti dantų padėtį, jų skaičių, bei kaitą mišraus sąkandžio periodu. Pastebėjus trūkstamus dantis bet kuriame amžiuje, ar dygimą ne poromis, kreiptis į gydytojus odontologus dėl reikimų tolimesnių tyrimų, diagnozuojant dantų nebuvimo priežastis, bei galimą hipodontijos riziką. Tai ypač svarbu tėvams sergantiems hipodontija, ar šeimoms, turinčioms hipodontija sergančių giminaičių.
2. Gydytojams odontologams. Patartina atlikti kuo daugiau mokslinių tyrimų siekiant identifikuoti kuo tikslesnes hipodontijos atsiradimo priežastis. Atlikti tyrimus tarp vaikų jau sergančių hipodontija, norint išsiaiškinti kuo tikslesnį ligos poveikį pacientams, įvertinant ne tik kliniškai, bet atsižvelgiant į pacientų kasdienę gyvenimo kokybę, stengtis surasti kuo inovatyvesnių tyrimo metodų. Svarbu kuo tiksliau išaiškinti pacientų tėvams visas esamas gydymo alternatyvas ir supažindinti su gydymo trukme. Taip pat svarbu nedelsiant atlikti tyrimus vaikams, kuriems stebimas netaisyklingas dantų dygimas. Rekomenduojama atlikti papildomus tyrimus pacientams turintiems didesnę sergamumo riziką, taip pat atidžiai stebėti pieninių dantų kaitą. Išsiaiškinus hipodontijos diagnozę patartina stengtis kuo ilgiau užlaikyti pieninius dantis, neesamų nuolatinių dantų vietose.
Pabaigai, dėl galimo mažo ligos paplitimo yra nedaug straipsnių su aiškiomis išvadomis dėl hipodontijos pacientų patiriamo streso socialinėje aplinkoje, kramtymo nepilnavertiškumo, bei ligos prevencijos.
34
Literatūra
1. Anweigi L., Allen P.F., Ziada H. The use of the Oral Health Impact Profile to measure the impact of mild, moderate and severe hypodontia on oral health-related quality of life in young adult. J. Oral Rehabil.2013, 40, 8, 603-608 John Wiley & Sons Ltd, England .
URL:http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/joor.12062/abstract;jsessionid=122B4A8D 05DE903D72CF1F8DB3B3E861.f03t01
2. Anweigi L., Finbarr Allen P., Ziada H. Impact of resin bonded bridgework on quality of life of patiens with hypodontia. J. Dent, 2013, 41, 8, 683-688, Elsevier Ltd,
England.URL:http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0300571213001334 3. Choi S. H, Kim J.S., Cha J.Y., Hwang C.J. Effect of malocclusion severity on oral health-
related quality of life and food intake ability in a Korean population. Am. J. Orthod. Dentofacial Orthop., 2016, 149, 3, 384-390, American Association of Orthodontists. Published by Elsevier Inc, United
States.URL:http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0889540615013281
4. Geirdal A. O., Saltnes S.S., Storhoug K., Asten P., Nordgarden H., Jensen J. N. Living with orofacial conditions psychological distress and quality of life in adults affected with
Treachers Collins syndrome, cherubism, or oligodontia/ ectodermal dysplasia a comparative study. Qual. Life.Res., 2015, 24, 4, 927- 935, Netherlands.
URL:https://link.springer.com/article/10.1007%2Fs11136-014-0826-1
5. Hashem A., Kelly A., O‘Connell B., O‘Sullivan M. Impact of moderate and severe
hypodontia and amelogenesis imperfecta on quality of life and self esteem of adult patiens. J.Dent., 2013, 41, 8, 689-694 Elsevier Ltd,
England.URL:http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S030057121300153X 6. Hvaring C. L., Birkeland K., Astrom A. N. Discriminative ability of the generic and
contition specific Oral Impact on Daily Performance (OIDP) among adolescents with and without hypodontia. BMC Oral Health, 2014, 14, 57-6831-14-57,
England.URL:https://bmcoralhealth.biomedcentral.com/articles/10.1186/1472-6831-14-57 7. Kotecha, S., Turner P. J., Dietrich T., Dhopatkar A. The impact of tooth agenesis on oral
health-ralated quality of life in children. J. Orthod 2013, 40, 2,122-129,
England.URL:http://www.tandfonline.com/doi/full/10.1179/1465313312Y.0000000035 8. Meaney S., Anweigi L., Ziada H., Allen F. The impact of hypodontia: a qualitative study on
the experiences of patients. Eur. J. Orthod 2012, 34,5, 547-552,
England.URL:https://academic.oup.com/ejo/article-lookup/doi/10.1093/ejo/cjr061 9. Wong A. T., McMillan A. S., McGrath C. Oral health- related quality of life and severe
hypodontia. J. Oral Rehabil., 2006, 33, 12, 869- 873, England.
URL: https://academic.oup.com/ejo/article-lookup/doi/10.1093/ejo/cjr061
10. Dhamo B., Vucis S., Kuijpers M. A., Jaddoe VW, Hofman A., Wolvius E. B., Ongkosuwito E.M. The association between hypodontia and dental development. Clinical Oral
Investigations,2016, 20, 6, 1347- 1354, Netherlands.
URL: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1365-2842.2006.01654.x/abstract 11. Emine S. T., Bayrak S., Koyuturk A. E. Dental development in children with
mild-to-moderate hypodontia. American journal of Orthodontics and Dentofacial Orthopedics, 133, 6, 2011, 334-338. Turkey.
URL:
http://ac.els-cdn.com/S0889540610007195/1-s2.0-S0889540610007195-
