KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
Vilma Raškelienė
IŠEMINĖS ŠIRDIES LIGOS
RIZIKOS VEIKSNIŲ REIKŠMĖ
SU SVEIKATA SUSIJUSIOS
GYVENIMO KOKYBĖS
VERTINIMUI
Daktaro disertacijaDisertacija rengta 2004–2009 metais Kauno medicinos universiteto Slaugos ir rūpybos katedroje
Mokslinė vadovė
prof. habil. dr. Marija Rūta Babarskienė (Kauno medicinos universitetas, biomedicinos mokslai, medicina – 07 B)
Konsultantė
doc. dr. Jūratė Macijauskienė (Kauno medicinos universitetas, biomedicinos mokslai, slauga – 11 B)
TURINYS
SANTRUMPOS...5
ĮVADAS...6
Darbo tikslas ir uždaviniai ...7
Mokslinis naujumas...7
Praktinė reikšmė ...8
1. LITERATŪROS APŽVALGA...9
1.1. Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis ...9
1.1.1. Lietuvos gyventojų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis ...9
1.1.2. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių paplitimas Lietuvoje, Latvijoje ir Suomijoje... 11
1.2. Išeminės širdies ligos profilaktika... 13
1.2.1. Slaugytojas – aktyvus profilaktinio darbo komandos narys. 16 1.3. Gyvenimo kokybė ... 18
1.3.1. Praktinis gyvenimo kokybės tyrimų pritaikymas ... 18
1.3.2. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas, taikant SF-36 klausimyną ... 19
1.3.3. Lietuvoje atlikti tyrimai taikant SF-36 klausimyną ... 21
1.3.4. Klausimyno pasirinkimas vertinant sergančių išemine širdies liga pacientų gyvenimo kokybę ... 25
1.4. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių įtaka su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei... 27
2. TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS IR DARBO METODIKA... 31
2.1. Tiriamųjų kontingentas... 31
2.2. Darbo metodika... 33
2.3. Statistinė duomenų analizė ... 40
3. TYRIMO REZULTATAI... 41
3.1. Turinčių didelę riziką sirgti išemine širdies liga pacientų gyvenimo kokybės vertinimas ... 43
3.1.1. Socialinių veiksnių įtaka turinčių didelę riziką susirgti IŠL pacientų gyvenimo kokybei... 43
3.1.2. Koreguojamų išeminės širdies ligos rizikos veiksnių įtaka turinčių didelę riziką sirgti išemine širdies liga pacientų gyvenimo kokybei... 46
3.2. Sergančių išemine širdies liga pacientų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas ... 55
3.2.1. Sergančių išemine širdies liga pacientų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė, atsižvelgiant į socialinius veiksnius... 55
3.2.2. Koreguojamų išeminės širdies ligos rizikos veiksnių įtaka sergančių išemine širdies liga pacientų gyvenimo kokybei . 56 3.3. Gyvenimo kokybė, gydymo režimo ir rekomendacijų laikymasis
tolimuoju laikotarpiu... 57
3.3.1. Gyvenimo kokybės po metų palyginimas tarp turinčių didelę riziką sirgti ir sergančių išemine širdies liga pacientų... 58
3.3.2. Koreguojamų išeminės širdies ligos rizikos veiksnių įtaka turinčių didelę riziką sirgti išemine širdies liga pacientų gyvenimo kokybei po metų ... 67
3.3.3. Gyvenimo kokybės pokyčiai, susiję su rizikos veiksnių šalinimu... 70
3.3.4. Turinčių didelę riziką sirgti ir sergančių išemine širdies liga pacientų pavyzdingumas ir įtaka gyvenimo kokybei... 71
3.3.5. Turinčių didelę riziką sirgti ir sergančių išemine širdies liga pacientų laikymosi gydymo nurodymų palyginimas ... 73
3.4. Socialinių ir išeminės širdies ligos rizikos veiksnių informatyvumas vertinant su sveikata susijusią gyvenimo kokybę... 76
3.4.1. Socialinių ir išeminės širdies ligos rizikos veiksnių informatyvumas abiejų grupių pacientų gyvenimo kokybei 76 3.4.2. Socialinių ir išeminės širdies ligos rizikos veiksnių informatyvumas abiejų grupių pacientų gyvenimo kokybei po vienerių metų... 79
3.4.3. Turinčių didelę riziką sirgti ir sergančių išemine širdies liga pacientų gyvenomo kokybę lemiančių veiksnių informatyvumo palyginimas... 81
3.4.4. Kompleksinis socialinių ir išeminės širdies ligos rizikos veiksnių informatyvumas abiejų grupių pacientų gyvenimo kokybei... 83
3.4.5. Geros, vidutinės ir blogos gyvenimo kokybės grupės ... 86
3.5. Regimosios gyvenimo kokybės skalės koreliacija su SF-36 klausimynu ir sričių kompleksinės rizikos balais... 88
4. REZULTATŲ APTARIMAS... 94 IŠVADOS ... 104 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 105 BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS... 108 PUBLIKACIJOS ... 120 PRIEDAI... 121
SANTRUMPOS
AH – arterinė hipertenzijaFS – bendroji fizinė sveikata (angl. physical component summary
measure)
AKS – arterinis kraujospūdis
PS – bendroji psichikos sveikata (angl. mental component summary
measure)
BSV – bendrasis sveikatos vertinimas (angl. general health perception) CD – cukrinis diabetas
EB – emocinė būsena (angl. mental health)
EG – energingumas/gyvybingumas (ang. energy/vitality) FA – fizinis aktyvumas (angl. physical functioning) IŠL – išeminė širdies liga
KMI – kūno masės indeksas PN – pilvinis nutukimas S – skausmas (angl. pain)
SF-36 – SF-36 klausimynas (angl. Short Form 36 Medical Outcomes
Study questionnaire) sn – statistiškai nereikšminga
SR – socialiniai ryšiai (angl. social functioning) ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos
VE – veiklos ribojimas dėl emocinių sunkumų (angl. role limitation
due to emotional problems)
VF – veiklos ribojimas dėl fizinių negalavimų (angl. role limitations
ĮVADAS
Pasaulio sveikatos organizacija šių laikų didžiausia žmonijos epidemija vadina išeminę širdies ligą (IŠL). Išeminė širdies liga ir kitos širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) turi įtakos kasdienei fizinei, socialinei, emocinei, intelektinei asmens veiklai, sutrikdo fizinį pacientų aktyvumą ir veiklą. Šie veiksniai daro neigiamą įtaką gyvenimo kokybei. Anksčiau gydymo tikslas buvo miokardo išemijos sumažinimas. Dabar – aterosklerozės progresavimo lėtinimas. Europos širdies sveikatos chartija paskelbė: „Kiekvienas naujame tūkstantmetyje gimęs vaikas turi teisę ir galimybę išvengti širdies ir kraujagyslių ligų iki 65 metų“ [26]. Skiriamas vis didesnis dėmesys rizikos veiksnių šalinimui ir pirminei profilaktikai. Ji apima ne tik sergančius ŠKL žmones, bet ir turinčius didelę riziką sirgti išemine širdies liga ar kita aterosklerozės forma, taip pat jų šeimos narius ir artimus giminaičius [42]. Daugumoje Šiaurės, Pietų ir Vakarų Europos šalių ŠKL atsiradimo dažnis ir mirštamumas mažėja, tačiau lieka toks pats arba net didėja Centrinėje ir Rytų Europoje [119].
Atlikti tyrimai parodė, kad klinikinėje praktikoje didelė dalis sergančių IŠL pacientų nepasiekia rekomenduojamų ŠKL rizikos veiksnių mažinimo tikslų; nemažėja rūkalių ir didėja nutukusiųjų skaičius, negerėja arterinės hipertenzijos kontrolė [62; 63]. Lietuvoje rizikos veiksnių mažinimo tikslai sergantiems IŠL pacientams taip pat sunkiai pasiekiami [88]. Atliktų tyrimų duomenimis, didelės rizikos sirgti ŠKL asmenų rizikos veiksnių kontrolė dar blogesnė. Per 80 proc. didelės rizikos sirgti ŠKL pacientų per mažai gavo patarimų ar nurodymų kaip keisti gyvenseną ar pasiūlymo dalyvauti gyvensenos keitimo programose [63].
Europos šalyse valdant ir šalinant ŠKL rizikos veiksnis aktyviai dalyvauja slaugytojai, kurie įvertina rizikos veiksnius, atlieka įvairius tyrimus, moko ir konsultuoja pacientus, kaip šiuos veiksnius šalinti ir mažinti jų neigiamą poveikį sveikatai. Jau prieš 17 m. JAV įsikūrė profilaktinės kardiologijos slaugytojų sąjunga. Per tuos metus slaugytojai daug nuveikė kardiologinės profilaktikos srityje. Slaugytojai tapo ne tik pacientų mokytojais ir konsultantais, bet patys tobulinasi, atlieka klinikinius tyrimus, kurių rezultatus vėliau pritaiko praktikoje.
Lietuvos Respublikos įstatymai patvirtinto bendrosios praktikos slaugytojų teises, pareigas, kompetencijas ir atsakomybę [67; 91]. Slaugytojo pareiga – mokyti pacientus, šeimas, bendruomenę apie sveikatos saugojimą ir priežiūrą, mokėti paaiškinti pacientui apie paskirtų vaistų vartojimą, galimus šalutinius poveikius, paaiškinti diagnostines procedūras, jų eigą, komplikacijas ir stebėti pacientą po procedūrų, pildyti
dokumentaciją. Slaugytojo pareiga – dirbti komandoje, bendradarbiauti ir tobulinti profesinę kvalifikaciją [67].
Lietuvoje slaugytojai aktyviai vykdydami ŠKL profilaktiką ne tik sumažintų šių ligų paplitimą, bet ir pagerintų žmonių gyvenimo kokybę. Pastaraisiais metais didėja susidomėjimas gyvenimo kokybės tyrimais. Atlikta nemažai tyrimų, nagrinėjančių ŠKL sergančių pacientų su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, jos pokyčius gydymo metu, reabilitacijos veiksmingumui nustatyti. Tačiau dar trūksta tyrimų apie ŠKL rizikos veiksnių įtaką su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei, dažniausiai vertinama tik kurio nors vieno ŠKL rizikos veiksnio įtaka gyvenimo kokybei.
Darbo tikslas ir uždaviniai
Darbo tikslas – kompleksiškai įvertinti amžiaus, lyties, arterinės
hipertenzijos, antsvorio, pilvinio nutukimo sąsajas su gyvenimo kokybe pacientams, turintiems didelę riziką susirgti ir sergantiems lėtine išemine širdies liga.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti turinčių didelę riziką sirgti ir sergančių išemine širdies liga pacientų su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, atsižvelgiant į socialinius bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius.
2. Išnagrinėti gyvenimo kokybę, gydymo režimo ir rekomendacijų laikymąsi tolimuoju laikotarpiu.
3. Įvertinti pavienių rizikos veiksnių prognozinę vertę gyvenimo kokybei ir atsižvelgiant į kompleksinį rizikos balą, suskirstyti į geros, vidutinės ir blogos gyvenimo kokybės grupes.
4. Nustatyti regimosios gyvenimo kokybės skalės sąsają su SF-36 klausimynu ir sričių kompleksinės rizikos balais.
Mokslinis naujumas
Įvairiuose pasaulio regionuose atlikta nemažai tyrimų, kurių metu vertinta IŠL sergančių pacientų rizikos veiksnių paplitimas ir šalinimas. Tačiau nedaug yra tyrimų, vertinančių turinčių didelę riziką susirgti IŠL pacientų ŠKL rizikos veiksnius. Pirmą kartą Lietuvoje SF-36 klausimynu vertinta turinčių didelę riziką susirgti IŠL pacientų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė. Nustatyta ŠKL rizikos veiksnių reikšmė su sveikata
gyvenimo kokybės pokyčių sąsaja su gydymo rekomendacijų laikymusi ir rizikos veiksnių kitimu tolimuoju laikotarpiu.
Praktinė reikšmė
Slaugytojų praktiniam darbui pasiūlytas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių ir gyvenimo kokybės vertinimo algoritmas. Rizikos veiksniams vertinti sudarytas protokolas, kuris gali būti taikomas tiek vertinant sergančius, tiek turinčius didelę riziką sirgti IŠL pacientus. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė gali būti vertinama atsižvelgiant į kai kuriuos veiksnius, juos įvertinant balais. Pateiktos praktinės rekomendacijos veiksnių įvertinimui balais ir surinktų balų vertinimo taisyklės. Kompleksinį gyvenimo kokybės vertinimą papildo regimoji skalė.
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis 1.1.1. Lietuvos gyventojų sergamumas širdies ir kraujagyslių
ligomis
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvos gyventojų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis užima pirmą vietą tarp neužkrečiamųjų ligų [68]. 2007 m. 64,5 proc. suaugusiųjų užregistruota bent viena liga ar trauma, iš jų – 21,01 proc. kraujotakos sistemos ligos, šiek tiek daugiau kvėpavimo sistemos – 21,19 proc., virškinimo sistemos – 13,09 proc., jungiamojo audinio ir griaučių sistemos – 14,43 proc. Darbingo amžiaus žmonės pirmą kartą pripažinti neįgaliais dažniausiai dėl kraujotakos sistemos ligų (24,1 proc.). Daugiau nei pusė visų mirusiųjų (53,3 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, jie dažniausiai buvo 60 metų ir vyresnio amžiaus asmenys. Didžiąją mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų dalį sudarė asmenys mirę nuo išeminės širdies ligos (61,8 proc.) [36]. Tarp suaugusiųjų sergamumas širdies kraujagyslių ligomis didėja (1.1.1.1 pav.)
0 50 100 150 200 250 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 Metai 10 00 -č iu i s ua ug us ių jų a a
Kraujotakos sistemos ligos AH
IŠL Smegenų kraujotakos sutrikimo ligos
1.1.1.1 pav. Suaugusiųjų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, arterine hipertenzija, išemine širdies liga ir smegenų kraujotakos sutrikimo ligomis
skaičius 1000-čiui gyventojų 2001–2007 m. [36]
Nuo 2001 m. suaugusiųjų, susirgusių kraujotakos sistemos ligomis, 1000-čiui gyventojų padaugėjo nuo 167,6 – 2001 m. iki 210,1 – 2007 m. (1.1.1.1 pav.). Greitai daugėja sergančių arterine hipertenzija žmonių – 2001
m. iš 1000-čio gyventojų 100,8 sirgo arterine hipertenzija, o 2007 m. – net 152,2. Sergančių išemine širdies liga ir smegenų kraujotakos sutrikimo ligomis žmonių 1000-čiui gyventojų išliko didelis skaičius [35–37].
2007 m. 18–64 m. asmenys sirgo rečiausiai (59,8 proc.) – kraujotakos sistemos ligos sudarė 12,4 proc. Vyresnio amžiaus (per 65 metų) žmonių daugiausia sirgo kraujotakos sistemos ligomis – 56,2 proc. asmenų. Didesnė dalis moterų ir miesto gyventojų sirgo kraujotakos sistemos ligomis [36]. 56,5 suaugusieji iš 1000-čio stacionare gydyti nuo kraujotakos sistemos ligų, tai yra dvigubai daugiau nei antroje vietoje esantys navikai (24,1 atvejai 1000-čiui).
Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis Latvija ir Estija, daugiausia 1000-čiui suaugusiųjų gydytų stacionare nuo kraujotakos sistemos ligų (56,5 Lietuvoje, 47,3 Latvijoje ir 39,2 Estijoje) [36]. Baltijos šalių gyventojų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų daug didesnis nei Skandinavijos šalyse. Tiek vyrų, tiek moterų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų didžiausias Latvijoje (1.1.1.2 pav.).
780,2 744,9 321,1 236,8 657,4 273,8 343,3 423,0 419,6 171,3 163,4 140,5 0 200 400 600 800 1000 Estija 2007 Latvija 2007 Lietuva 2007 Suomija 2006 Švedija 2005 Norvegija 2005 10 0 00 0-č iu i g yv en to jų aa a Vyrai Moterys
1.1.1.2 pav. Standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 100 000-čių gyventojų [36]
Europos žemėlapyje (1.1.1.3 pav.) pavaizduotos šalys atsižvelgiant į mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų 100 000-čių gyventojų. Mažiausias mirtingumas Skandinavijos šalyse ir Vakarų Europoje, o didžiausias mirtingumas Rusijoje [119].
1.1.1.3 pav. Mirtingumas Europoje nuo kraujotakos sistemos ligų 100
000-čių gyventojų (2008 m.) [119]
Apibendrinant Lietuvos ir kitų šalių sergamumo ŠKL pokyčius, galima sakyti, Skandinavijos šalyse ir Vakarų Europoje sergamumas mažėja,o Lietuvoje sergamumas nemažėja.
1.1.2. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių paplitimas Lietuvoje, Latvijoje ir Suomijoje
Nejudra, netaisyklinga mityba, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, antsvoris lemia gyventojų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, daugėjimą. Nuo 1994 m. kas antri metai atliekami Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimai. Nustatyta, kad daugumai šalies gyventojų būdinga nesveika gyvensena [41].
Vertinant gyvensenos pokyčius, nustatyta, kad per praėjusius dvylika metų labiausiai keitėsi Lietuvos gyventojų mityba. Maistui gaminti dažniau pradėtas vartoti aliejus, rečiau – sviestas [41]. 1996 m. 25 proc. moterų ir 18 proc. vyrų tris dienas per savaitę valgė šviežių vaisių ar daržovių, o 2006 m. tris dienas per savaitę valgančiųjų šviežių vaisių ar daržovių padaugėjo (61 proc. moterų ir 48 proc. vyrų). Nutukimo ir antsvorio paplitimas didėja tarp vyrų ir nesikeičia tarp moterų. Tačiau padaugėjo rūkančių moterų, o rūkančių vyrų beveik tiek pat. Labai padaugėjo vartojančiųjų alų, o stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimas nepasikeitė. Padaugėjo laisvalaikiu besimankštinančių gyventojų. 2006 m. 23 proc. vyrų ir moterų nurodė, kad jie mankštinasi bent 4 kartus per savaitę 30 min. ir ilgiau taip, kad pagreitėtų kvėpavimas ir padidėtų širdies susitraukimų dažnis. 1994 m. taip mankštinosi 16 proc. vyrų ir 14 proc. moterų [41].
Lyginant Lietuvos, Latvijos ir Suomijos gyventojų šviežių daržovių vartojimą 2000 ir 2006 m., Lietuvos gyventojai 2006 m. šviežių daržovių suvartoja mažiausiai, nors 2000 m. latviai daržovių vartojo mažiau nei lietuviai (1.1.2.1 lentelė). 2006 m. kas dieną vartojamų daržovių dalis Lietuvoje taip pat mažiausia (Lietuvoje 22,2 proc., Latvijoje 33,6 proc. Suomijoje 39,5 proc.) [40; 41; 43; 44; 83; 84].
1.1.2.1 lentelė. Lietuvos, Latvijos ir Suomijos gyventojų gyvensenos įpročiai 2000 ir 2006 m.
2000 m. 2006 m. Šalys ir
gyvensenos
įpročiai Vyrai proc. Moterys proc. Vyrai proc. Moterys proc.
Daržovių vartojimas dažniau nei tris kartus per savaitę
Lietuva 46 56 47,7 61 Latvija 43,4 53,6 57,1 68,3 Suomija 58,8 68,7 64,7 80,6 Antsvoris KMI ≥ 25 Lietuva 50 46 56,3 48,9 Latvija 39,8* 41,7* 35,6 45,6 Suomija 51,4 36,8 55,5 41,3
Fizinis aktyvumas bent 30 min. keturias ir daugiau dienų per savaitę
Lietuva 30 27 23 23
Latvija 23,3 * 13,4* 20,8 14,5
Suomija 26,8 28,6 31,4 31,1
Rūkantys kas dieną
Lietuva 52 16 43,4 14,5
Latvija 51,3 18,2 46,6 18,2
Suomija 27,3 20,3 24,4 18,9
Alkoholio vartojimas 6 ir daugiau vnt. per sav.
Lietuva 19,4* 2,5* 18,3 3,2
Latvija 26,9* 5,4* 27,2 6,4
Suomija 25 7 25,2 8,1
Visose trijose šalyse nemaža dalis gyventojų turi antsvorio, nuo 2000 m. turinčiųjų antsvorį padaugėjo. Tik Latvijos vyrų, turinčių antsvorio, sumažėjo (39,8 proc. 2002 m. ir 35,6 proc. 2006 m.). 2006 m. duomenimis, Lietuvoje daugiausia gyventojų, turinčių antsvorio. Mažiausiai turinčių antsvorio ir nutukusių moterų – Suomijoje (41,3 proc.).
Beveik trečdalis Suomijos gyventojų 2006 m. fizine veikla užsiima ilgiau nei 30 min. keturias ir daugiau dienų per savaitę. Tai yra daugiau nei 2000 m., o Lietuvos gyventojų, užsiimančių tokia veikla, sumažėjo (30 proc. vyrų ir 27 proc. moterų 2000 m., o 2006 m. vyrai, tiek moterys po 23 proc.). Fizinis Latvijos gyventojų aktyvumas mažiausias.
2000 m. daugiausia vyrų rūkė Lietuvoje, o moterų – Suomijoje. 2006 m. rūkančių gyventojų visose šalyse mažėjo, išskyrus rūkančių Latvijos moterų skaičius nepasikeitė. 2006 m. mažiausiai moterų rūkė Lietuvoje (14,5 proc.), o vyrų – Suomijoje (24,4 proc.).
Visose šalyse padaugėjo gyventojų, suvartojančių 6 ir daugiau alkoholio vienetų per savaitę vieno pobūvio metu, išskyrus Lietuvos vyrus. Daugiausia 6 ir daugiau alkoholio vienetus per savaitę vieno pobūvio metu išgeria Latvijos vyrų (27,2 proc.), o Suomijoje – moterų (8,1 proc.).
Lietuvos, Latvijos ir Suomijos gyventojų gyvensena keitėsi tiek sveikatai palankia, tiek ir nepalankia linkme. Gyventojų, valgančių daugiau daržovių, padaugėjo visose šalyse, daugiausia daržovių vartoja Suomijos gyventojai. Alkoholio vartojimas beveik nekito. Šalyse daugėjo gyventojų, turinčių antsvorio, mažėjo rūkalių skaičius. Tik Suomijoje daugėjo fiziškai aktyvių gyventojų.
1.2. Išeminės širdies ligos profilaktika
IŠL pasireiškia ūminiais (miokardo infarktas, nestabilioji krūtinės angina, staigi koronarinė mirtis) ir lėtiniais išeminiais sindromais (stabilioji krūtinės angina). Pirmasis IŠL įvykis gali sukelti širdies ir kitų organų funkcijos sutrikimą ar net būti mirties priežastis. IŠL dažnai sukelia neįgalumą ir didina sveikatos priežiūros išlaidas [42]. Dažniausia ligos priežastis – aterosklerozė, kuri daugelį metų nesukelia požymių, o atsiradus simptomams – beveik visada būna išplitusi. Todėl labai svarbi šios ligos profilaktika, nes įvykus miokardo infarktui negrįžtamai pažeidimas širdies raumuo.
Aterosklerozės atsiradimas glaudžiai susijęs su koreguojamaisiais ŠKL rizikos veiksniais ir gyvensena. Manoma, kad ligos vystymasis priklauso nuo lyties ir rizikos veiksniai nevienodai veikia vyrus ir moteris [17]. Dažniausiai būna kelių rizikos veiksnių derinys [122]. Rizikos veiksnių
valdymas sumažina mirtingumą ir sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis [79; 122]. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai apskaičiavo, kad vidutinis arterinio kraujospūdžio, cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažinimas, metimas rūkyti gali daugiau negu dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis [55; 122].
IŠL gydymo prioritetai (taktika) keičiasi. Ankščiau gydymo tikslas buvo miokardo išemijos sumažinimas, dabar – aterosklerozės progresavimo sulėtinimas. Vis didesnis dėmesys skiriamas rizikos veiksnių šalinimui. Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei nejudra [42; 122]. Kiti rizikos veiksniai, turintys įtakos širdies ir kraujagyslių ligomis atsirasti, yra antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir įtampa [42; 79].
Pagrindinis profilaktikos tikslas – sumažinti pirmojo ūminio ar kartotinio IŠL pasireiškimo, išeminio insulto ar periferinių arterijų ligos dažnį, šalinant rizikos veiksnius [79]. Priemonių visuma, skirta apsaugoti pacientus nuo IŠL pasireiškimų: nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius – tai pirminė IŠL profilaktika. Žmonėms, susirgusiems šia liga, taikomos antrinės profilaktikos priemonės. Jų tikslas – sustabdyti aterosklerozės procesą ir apsaugoti nuo ligos paūmėjimo [42].
Europos kardiologų draugijos gairės, skirtos ŠKL profilaktikai, apibūdino profilaktinės kardiologijos prioritetus klinikinėje praktikoje:
• Pacientai, sergantys širdies ligomis ar ateroskleroze.
• Sveiki asmenys, turintys didelę riziką susirgti ŠKL ar kita aterosklerozės forma, nulemta esamų rizikos veiksnių – rūkymo, AH, dislipidemijos, CD, padidėjusio glikemijos kiekio kraujyje, širdies ligomis sirgo jauno amžiaus artimi giminaičiai.
• ŠKL sergančių ir turinčių didelę riziką sirgti ŠKL pacientų šeimos (pirmosios kartos giminės).
• Kiti pacientai [42].
Deja, kol kas IŠL sergančių pacientų rizikos veiksnių kontrolė yra nepakankama. Remiantis klinikinėje praktikoje atliktais tyrimais, EUROASPIRE I, II ir III (angl. European Action on Secondary ant Primary
Prevention by Intervention to Reduce Events), profilaktikos priemonės yra neišnaudojamos [62; 63; 109]. Dauguma pacientų nepasiekė rekomenduo-jamų gyvensenos ir rizikos veiksnių siektinų tikslų. Susirūpinimą kelia nekintamas rūkalių ir didėjantis nutukusių pacientų skaičius (1.2.1 lentelė).
1.2.1 lentelė. Išemine širdies liga sergančių pacientų rizikos veiksnių dažnis, remiantis ambulatorine apklausa Lietuvoje ir Europoje*
Lietuva Europos šalių vidurkis Rizikos veiksniai 2007 m. 1995 m. 2001 m. 2007 m. p ** Rūkymas 15,9 20,3 21,2 18,2 0,64 Antsvoris KMI ≥ 25 kg/m2 84,7 76,8 79,9 82,7 0,04 Nutukimas KMI ≥ 30 kg/m2 40,3 25,0 32,6 38,0 0,0006 Pilvinis nutukimas † 51,3 42,2 53,0 54,9 < 0,0001 Arterinė hipertenzija †† 67,0 58,1 58,3 60,9 0,49 Bchol ≥ 4,5 mmol/l 81,5 94,5 76,7 46,2 < 0,0001
* – EUROASPIRE I, II ir III; ** – p palyginus 1995, 2001, 2007 m. Europos šalių duomenis; † – juosmens apimtis ≥ 102 cm vyrų ir ≥ 88 cm moterų; †† – arterinis kraujo spaudimas ≥ 140/90 nesergantiems CD ir ≥ 130/80 sergantiems CD pacientams; Bchol – bendrasis cholesterolis
Padaugėjus vartojančių dislipideminius vaistus pacientų, pagerėjo dislipidemijos kontrolė. Tačiau nepaisant taisyklingiau vartojamų antihipertenzinių vaistų, negerėja arterinės hipertenzijos kontrolė [62; 63]. Nustatyti dideli rizikos veiksnių ir vaistų vartojimo skirtumai tarp tam tikrų šalių. Lietuva daugeliu rodiklių atsilieka nuo kitų Europos šalių vidurkių. IŠL sergančių pacientų, gulėjusių ligoninėse, ligos istorijose labai trūksta duomenų apie pagrindinius rizikos veiksnius, ypač – apie dislipidemijos mažinimą. Lietuvoje daugiau nei vidutiniškai yra pacientų, turinčių antsvorio ir nutukusių, šiek tiek mažiau serga cukriniu diabetu. Tačiau glikemijos kontrolė, palyginti su kitomis Europos šalimis, blogesnė. Lietuvoje vieni blogiausių kraujospūdžio kontrolės rodiklių duomenys, nors išrašomi tinkami vaistai [62].
Remiantis Europos draugijos ŠKL profilaktikos gairėmis, ŠKL rizikos veiksnius nustatyti ir koreguoti rekomenduojama ir turintiems didelę riziką sirgti ŠKL asmenims [42]. Tačiau atlikta mažai šios grupės rizikos veiksnių koregavimo tyrimų. Naujausių tyrimų duomenimis, didelę riziką sirgti ŠKL turinčių asmenų rizikos veiksniai taip pat nėra tinkamai šalinami. Per 80 proc. didelę riziką sirgti ŠKL turinčių pacientų negavo patarimų ar nurodymų, kaip keisti gyvenseną. Jiems nebuvo pasiūlyta dalyvauti gyvensenos keitimo programose. Didelę riziką sirgti ŠKL turintys pacientai, dalyvavę rizikos veiksnių šalinimo programoje, palyginti su
nedalyvavusiais, reikšmingai geriau vartojo vaisius ir daržoves, geriau kontroliavo arterinį kraujospūdį, dažniau vartojo statinus [63].
Apibendrindami galime sakyti, kad šiuo metu profilaktinis darbas turi daug trūkumų. Neįvertinami rizikos veiksniai ir nesuteikiama informacijos pacientui, trūksta profilaktinio darbo tęstinumo. Atliktų tyrimų duomenimis, dar yra didelės rizikos veiksnių profilaktikos plėtimo galimybės. Per mažai skiriama dėmesio didelę riziką sirgti ŠKL turinčių asmenų rizikos veiksniams nustatyti ir šalinti. Pacientų priežiūros trūkumų nustatymas, šalinimas ir geresnis laikymasis Jungtinių Europos draugijų ŠKL profilaktikos gairių, galėtų padėti sumažinti sergamumą ŠKL.
1.2.1. Slaugytojas – aktyvus profilaktinio darbo komandos narys
Visuomenė slaugos sritį vertina tik medicinos paslaugos aptarnavimo požiūriu. Tačiau slaugos, priežiūros ir globos profesijos priskiriamos prie sveikatos apsaugos, socialinės pedagogikos, socialinės rūpybos profesinių sričių. Slaugytojų tikslas – teikti asmenims ne tik fizinę priežiūrą, bet ir naujausią informaciją, skatinti sveikatos priežiūros įgūdžių, sveikatos palaikymo ir ligų profilaktikos taikymą [125]. Bendrosios praktikos slaugytojo kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai. Lietuvos Respublikos įstatymai patvirtinto bendrosios praktikos slaugytojų teises, pareigas, kompetencijas ir atsakomybę [67; 91]. Slaugytojo pareiga – mokyti pacientus, šeimas, bendruomenę apie sveikatos saugojimą ir priežiūrą, mokėti paaiškinti pacientui apie paskirtų vaistų vartojimą, galimus šalutinius poveikius, paaiškinti diagnostines procedūras, jų eigą, komplikacijas ir stebėti pacientą po procedūrų, pildyti dokumentaciją. Slaugytojo pareiga – dirbti komandoje, bendradarbiauti ir tobulinti profesinę kvalifikaciją. Bendrosios praktikos slaugytojas turi žinoti apie sveikatos stiprinimą ir ligų profilaktiką, bendruosius ligų rizikos veiksnius, daugiausiai paplitusių ligų ir žalingų įpročių šalinimo pagrindus, mitybos mokslo pagrindus, dažniausius ligų simptomus, etiologiją ir patogenezę, vaistų veikimo mechanizmą, poveikį organizmui bei fiziologinius, anatominius, psichologinius tam tikrų amžiaus tarpsnių žmonių ypatumus.
Bendrosios praktikos slaugytojas turi suprasti socialinių, kultūrinių,
ekonominių, istorinių ir politinių veiksnių įtaką žmogaus sveikatai, mokymo ir bendravimo įtaką slaugos kokybei. Bendrosios praktikos slaugytojas
turi gebėti bendradarbiauti su sveikatos priežiūros komandos nariais,
pacientu ir jo šeimos nariais. Slaugytojas turi mokėti planuoti slaugymą, analizuoti ir įvertinti slaugymo veiksmingumą [67].
Slaugytojai turi didelę įtaką profilaktiniam darbui ir sveikatos ugdymui. Profilaktinio darbo veiksmingumą didina geras gydymo režimo ir rekomendacijų laikymasis. Pacientai mažai keičia gyvenseną [41], nevartoja gydytojų paskirtų vaistų dozių arba savo nuožiūra keičia gydymą [63]. Gerą rekomendacijų ir gydymo režimo laikymąsi lemia daug veiksnių. Slaugytojas gali pagilinti paciento žinias, pakeisti įsitikinimus. Ligos požymiai, paciento nuomone, susiję su liga, nulemia pagalbos ieškojimą. Jei pacientas mano, kad fiziniai pojūčiai nėra ligos požymis, atideda kreipimąsi į gydytojus. Svarbu, kad ligos priežasčių suvokimas lemia paciento elgesį. Jei pacientas įsitikinęs, kad jo ligą sukėlė paveldimos priežastys, jis ir toliau neatsisakys žalingų įpročių (rūkys, nesveikai maitinsis). Pacientas, kuris tiki, kad ligą nulemia gyvensena, yra labiau linkęs keisti savo įpročius ir deda daugiau pastangų. Taip pat svarbūs pacientų įsitikinimai apie ligos sunkumą, galimybę kontroliuoti ligą, vaistų naudą ar žalą, gydymo metodus bei pasitikėjimas gydytoju ir jo teikiama informacija [47, 45, 74]. Svarbiausias sveikatos ugdymo tikslas – paveikti sveikų žmonių požiūrį į sveikatą, paskatinti nuolat rūpintis sveikata ir laikytis sveikos gyvensenos.
Vis daugiau slaugytojų įsitraukia į ŠKL profilaktikos programų kūrimą, diegimą ir vystymą. 1992 m. JAV įkurta profilaktinės kardiologijos slaugytojų sąjunga (angl. Preventative Cardiovascular Nurses Association
PCNA). Šiandien PCNA yra tarptautinė organizacija, praktikoje taiko mokslu pagrįstą širdies ligomis sergančių pacientų priežiūrą. Organizacijos tikslai – ugdyti slaugytojus, nuolat gerinti jų žinias, taikyti ilgalaikes rizikos veiksnių šalinimo strategijas asmenims ir visai populiacijai [81]. Skleisti kvalifikuotą informaciją visuomenei ir specialistams. Organizacija glaudžiai bendradarbiauja su kitomis organizacijomis: Amerikos širdies asociacija (angl. American Heart Association), Amerikos kardiologijos kolegija (angl.
American College of Cardiology), Nacionaline lipidų asociacija (angl.
National Lipid Association), Moters širdis (angl. WomenHeart), Diabeto
asociacija (angl. American Diabetes Association) ir daugeliu kitų [81]. Daugelyje Europos šalių kuriamos širdies nepakankamumo klinikos, į kurias kreipiasi širdies nepakankamumu sergantys žmonės. Pirmoji širdies nepakankamumo klinika Europoje įkurta Švedijoje 1990 m. Linčiopingo mieste [61]. Tokios klinikos greitai paplito ir kituose Švedijos ir Europos miestuose. Už pacientų sveikos gyvensenos įgūdžių mokymą ir savirūpos ugdymą atsakingi specialiai parengti slaugytojai. Kai kuriems slaugytojams suteikta atsakomybė pagal protokolą keisti vaistus, jų dozes ar nutraukti vaistų vartojimą. Jie gali keisti diuretikų, angiotenziną konvertuojančių inhibitorių, beta blokatorių ir kitų vaistų dozes. Slaugytojai vertina pacientų žinias, elgseną ir sumanumą, pasirengimą ar motyvaciją keisti elgseną ir
per 40 proc. šiose klinikose prižiūrimų pacientų rečiau guldomi gydyti į ligoninę, pagerėja išgyvenamumas, sutrumpėja gydymas ligoninėje [61].
Apibendrindami galime sakyti, kad slaugytojai turi didelę įtaką profilaktiniam darbui ir sveikatos ugdymui. Rizikos veiksnių profilaktikos srityje slaugytojai gali dar daug nuveikti ir pasiekti gerų rezultatų.
1.3. Gyvenimo kokybė
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 1993 m. pasiūlė tokią gyvenimo kokybės apibrėžtį: „Gyvenimo kokybė – tai individualus savo paskirties gyvenime vertinimas, kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, požiūris, susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais bei interesais“. Tai plati samprata, kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos ir psichologinės būklės, savarankiškumo, socialinių ryšių, bei ryšių su aplinka [56]. Toks gyvenimo kokybės apibūdinimas apima daug gyvenimo sričių ir tiesiogiai nelemia sveikatos ar jos priežiūros. Medicinos požiūriu gyvenimo kokybė – su sveikata susijusi gyvenimo kokybė (angl. health related quality
of life). Ji nagrinėjama siauresniu aspektu, apimančiu fizinį, psichologinį ir socialinį sveikatos lygmenis – kaip pavienes sritis, lemiamas asmens patirties, įsitikinimų, lūkesčių ir pojūčių. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra ta gyvenimo kokybės dalis, kurią veikia sveikata ir sveikatos priežiūra. Siekiama gauti dvejopą informaciją: apie fizinę asmens sveikatą ir jo paties vertinimą, kokią įtaką sveikata turi jo gyvenimo kokybei [31, 107]. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra neatitiktis tarp norimos ir esamos sveikatos. Žmonių lūkesčiai skiriasi. Jie priklauso nuo įgytos patirties sergant ir lieka naujų vilčių kitais ligos etapais atskaitos tašku [15; 16]. Laikui bėgant to paties žmogaus gyvenimo kokybės suvokimas kinta (žmogus prisitaiko), todėl nebūtinai sunkia liga sergantis žmogus savo gyvenimo kokybę apibūdins kaip blogą [5; 15; 16; 107].
1.3.1. Praktinis gyvenimo kokybės tyrimų pritaikymas
Gyvenimo kokybės klausimynai taikomi epidemiologiniams ir klinikiniams tyrimams. Jais siekiama: nustatyti tam tikrais klausimynais vertinamos gyvenimo kokybės normas tarp skirtingo amžiaus, lyties, rasės, išsimokslinimo žmonių (kartu tai padeda lengviau vertinti kitų gyvenimo kokybės tyrimų duomenis, nes nustatomas palyginimų atskaitos taškas), palyginti skirtingų ligų ar sveikatos būklių įtaką žmogui, remiantis jo požiūriu, stebėti gyventojų grupių sveikatos pokyčius, laikui bėgant įvertinti vykdomos sveikatos apsaugos ir socialinės politikos poveikį visuomenei.
Atliekant klinikinius tyrimus, gyvenimo kokybė – kaip viena iš ligų bei gydymo baigčių – taikoma skirtingų gydymo metodų veiksmingumui įvertinti, šalutiniam jų poveikiui objektyvizuoti. Gyvenimo kokybė naudojama kainos ir naudingumo analizei, kurios metu tiriamas ekonominis medicinos procedūrų naudingumas, įvertinamas jo poveikis ne tik paciento gyvenimo trukmei, bet ir kokybei [71; 102].
Nuo populiacijos ir tyrimo tikslų priklauso, kokį klausimyną pasirinkti norint geriausiai įvertinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę [16]. Gyvenimo kokybės klausimynai yra skirstomi į bendruosius ir specifinius, taikomus tam tikrai ligai. Bendrieji klausimynai tinka įvairioms pacientų grupėms tirti. Jie naudingi gyvenimo kokybę lyginant sergančių skirtingomis ligomis, vartojami gyventojų grupių sveikatos būklėms stebėti, atliekant epidemiologinius tyrimus [16; 31; 28; 102; 107]. Specifiniais klausimynais tiksliau nustatomi maži sveikatos būklės pokyčiai. Mokslininkai, ieškodami gyvenimo kokybės vertinimo aukso standarto, vienai ligai ar būklei sukūrė net po keletą klausimynų [28]. Svarbu, kad klausimynas būtų tikslus, lengvai taikomas ir greitai vertinamas. Reikia atsižvelgti į klausimyno pagrįstumą (angl. validity), patikimumą (angl.
reliability), jautrumą (angl. responsiveness to change, sensitivity), interpretabilumą (angl. interpretability) [71; 107].
1.3.2. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas, taikant SF-36 klausimyną
J Ware‘as ir kit. sudarė „Medicininių baigčių studijos trumpąją anketą-36“ (angl. Medical Outcomes Study Short Form – 36, MOS SF-36) [51], šiuo metu vieną dažniausiai taikomų bendrųjų klausimynų. Jis labai plačiai taikomas ir Medline duomenų bazėje surinkus žodį „SF-36 klausimynas“ (angl. sf-36 questionnaire), randamos 4742 publikacijos 1992–2009 metais. Šio klausimyno populiarumą lemia sėkmingas jo taikymas tiriant visos populiacijos suaugusiuosius ir sergančius žmones. Klausimyną gali užpildyti pacientas arba jį galima apklausti telefonu. Originali klausimyno kalba – anglų, tačiau klausimynas išverstas daugiau kaip į 37 kalbas (vokiečių, lenkų, latvių, rusų, estų, suomių, švedų, kinų, japonų, arabų, italų ir kt.) [80]. Lietuvoje klausimynas pritaikytas sergantiems reumatiniu artritu (R. Rugienė), išemine širdies liga (M. Staniūtė) pacientams.
SF-36 sudarytojai tyrimo metu turėjo du tikslus. Pirma – atsakyti, ar paciento gijimas priklauso nuo sveikatos priežiūros skirtumų. Antra – sudaryti bendrą klausimyną, tinkamą pakartotiniam įvertinimui ir tokį, kurį gali pildyti pats pacientas [51]. Daugumos SF-36 klausimyno klausimų pagrindą sudarė klausimai vartojami 1970–1980 m. klausimynuose:
Bendrosios psichologinės gerovės klausimynas (angl. General
Psycholo-gical Well-Being Inventory, GPWBI), Fizinės veiklos funkcionavimo vertinimų; sveikatos suvokimo klausimynas (angl. Health Perceptions
Questionnaire, HPQ) ir kiti klausimynai. MOS tyrėjai išrinko ir pritaikė klausimus iš šių bei kitų šaltinių ir sukūrė naują klausimyną, kurį sudarė 149 klausimai – funkcionavimo ir gerovės profilis (angl. Functioning and
Well-being profile). Būtent iš šio klausimyno atrinkti ir pritaikyti 36 klausimai. Klausimynas pradėtas vartoti 1988 m. (po pataisymų 1990 m. naujausia redakcija). Turinio pagrįstumas buvo nustatytas lyginant SF-36 su kitais plačiai vartojamais bendraisiais sveikatos klausimynais. SF-36 apima aštuonias dažniausiai vertinamas sveikatos sritis [51]. Kiekviena sritis įvertinama 0–100 balais (didesni balai rodo geresnę gyvenimo kokybę). Sritys ir jų vertinimas pateikta 1.3.2.1 lentelėje.
1.3.2.1 lentelė. SF-36 klausimyno sritys ir jų vertinimas
Sritis Labai maži įverčiai Labai dideli įverčiai Fizinis aktyvumas
Labai ribotas fizinis aktyvumas, įskaitant ir apsirengimą bei maudymąsi.
Gali užsiimti įvairia fizine veikla, nėra sveikatos ribojimų.
Fizinių sutrikimų ribojama veikla
Dėl sveikatos būklės kyla sunkumų darbe ir namuose atliekant kasdienius darbus.
Dėl sveikatos nekyla sunkumų darbe ar namuose.
Skausmas Stiprus ir dažnas skausmas. Neskauda.
Bendrasis sveikatos vertinimas
Pacientas įsitikinęs, kad sveikata
bloga ir ateityje blogės. Įsitikinęs, kad sveikata puiki.
Socialiniai ryšiai Dėl sveikatos būklės ribojama įprasta socialinė veikla. Normaliai dalyvauja socialinėje veikloje.
Energingumas/ gyvybingumas
Visą laiką jaučiasi pavargęs ir
išsekęs. Visada jaučiasi energingai.
Emocinė būsena Visą laiką jaučiasi nervingas ir prislėgtas. Visą laiką jaučiasi ramus, taikus ir laimingas.
Emocinių sutrikimų ribojama veikla
Dėl psichikos sutrikimų negali normaliai dirbti ir leisti laisvalaikį.
Emocinė būsena netrukdo dirbti ir pramogauti.
SF-36 klausimynas pritaikomas vertinti gyvenimo kokybę sergant tam tikromis ligomis: arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, sąnarių ligomis,
operacijų, sergantiems plaučių ligomis ir daugeliui kitų pacientų grupių [51; 91]. Atlikti tyrimai parodė, kad klausimynu nustatomi maži pokyčiai ir gali būti taikomas gydymo veiksmingumui vertinti [51; 89; 92].
Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, SF-36 klausimynas atitinka jam keliamus psichometrinius reikalavimus: homogeniškumo, vidinio pastovumo, stabilumo laiko atžvilgiu ir pagrįstumo [89; 92].
Tačiau klausimynas turi ir trūkumų, nes daug trumpesnis nei Notingemo sveikatos anketa (angl. Nottinghem Health Profile NHP) [12]. Juo sunkiau nustatomi šiek tiek blogesnė gyvenimo kokybė ir maži gyvenimo kokybės pokyčiai [12; 28]. Kai kurie autoriai pažymi, kad klausimynas nėra tinkamas tam tikroms pacientų grupėms ir prieš pradedant tyrimą reikėtų atlikti bandomąjį tyrimą [28]. Taip pat nėra galimybės nustatyti vieno indekso, kuris nusakytų, gera ar bloga gyvenimo kokybė. Gyvenimo kokybė nusakoma dviem suminiais matavimais fizine ir psichikos sveikata [51].
1.3.3. Lietuvoje atlikti tyrimai taikant SF-36 klausimyną
Lietuvoje SF-36 klausimynas yra populiarus gyvenimo kokybės klausimynas. Pirmasis gyvenimo kokybės tyrimo duomenis, pagrįstus su šiuo klausimynu, paskelbė V. Puzaras, nagrinėjęs ryšį tarp žmogaus religingumo ir gyvenimo kokybės. Šiuo klausimynu tirti Palangos miesto gyventojai, sergantys kepenų ciroze, lėtinėmis reumatinėmis ligomis, cukriniu diabetu, po inkstų persodinimo operacijos, ŠKL reabilitacijos metu ir pacientai, turintys tarpslankstelinių diskų išvaržą (1.3.3.1 lentelė).
22
Išvados
Nagrinėjant ryšį tarp katalikiško religingumo ir žmogaus gyvenimo kokybės nustatyta, kad tarp religingumo ir sveikatos yra glaudus ryšys – juo žmogus religingesnis, juo geresnė jo fizinė, o ypač dvasinė sveikata [85].
Nustatyta, kad didžiausią įtaką subjektyvios fizinės sveikatos vertinimams turėjo: sveikatos pablogėjimas per vienus metus iki tyrimo, skausmo stiprumas, amžius ir diastolinis kraujospūdis. Iš psichologinių ir socialinių veiksnių statistiškai reikšmingi buvo socialinės paramos stoka ir pinigų stygius. Lėtinės plaučių ligos, neatsižvelgiant į neįgalumą, gretutines ligas ir amžių, blogino fizinio pajėgumo prognozę [32].
Dviejų Šiaurės Europos šalių pacientai, sergantys reumatoidiniu artritu, skyrėsi: užimtumu, ligos aktyvumu, fizine funkcija ir savo sveikatos vertinimu. Šį skirtumą gali nulemti socioeconominiai skirtumai, skirtingas ligos gydymas ir specializuotas priežiūros pasiekiamumo, metodikos ir duomenų rinkimas. Duomenys patvirtina nuomonę, kad ligos gydymas turi būti pritaikytas prie šalies poreikių [21].
Gyvenimo kokybė susijusi su psichoemocine apklaustųjų būkle ir yra daug blogesnė asmenų, kuriems nustatyta miego sutrikimų, nerimas ar depresija. [110]
Tiriamoji grupė Kretingos miesto gyventojai n = 936 Mažų Lietuvos miestų pirminės sveikatos priežiūros centrų vyrai n = 575 Lietuvoje n = 201 ir Norvegijoje n = 201 sergantys reumatoidiniu artritu pacientai Poliklinikos pacientai, n = 940
1.3.3.1 lentelė. Lietuvoje atlikti tyrimai taikant SF-36 klausimyną
Metai/tyrėjas(ai) 2000 m. V. Puzaras, D. Ančerytė, A. Martinkėnas, G. Varoneckas 2003 m. * T. Furmonavičius 2003 m. J. Dadonienė, T. Uhlig, S. Stropuvienė, A. Venalis, A. Boonen, T. K. Kvien 2003 m. Varoneckas G, Blavieščiūnienė L Čepukienė L, Duobinis D,
23
Išvados
Sergančių kepenų ciroze pacientų gyvenimo kokybė buvo reikšmingai blogesnė už kontrolinės grupės respondentų. Sergančių moterų gyvenimo kokybė reikšmingai nesiskyrė nuo vyrų, o kontrolinės grupės moterų gyvenimo kokybė buvo reikšmingai blogesnė negu vyrų. Cirozės grupėje asmenų gyvenimo kokybė nepriklausė nuo amžiaus, o kontrolinėje grupėje vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybė buvo daug blogesnė negu jaunesnių. Gyvenimo kokybė blogėjo sunkėjant kepenų funkcijos nepakankamumui [101].
Nustatyta, kad nepatenkintų miego kokybe gyventojų su sveikta susijusi gyvenimo kokybė buvo blogesnė nei patenkintų miegu, ypač blogėjo veiklos ribojimo dėl fizinių ir emocinių sutrikimų, bendrosios sveikatos vertinimo bei energingumo/gyvybingumo rodikliai. Nepatenkintų miegu tiriamųjų fizinė ir psichinė sveikata buvo blogesnė nei gerai miegą vertinusių gyventojų, neatsižvelgiant į amžių [3].
Buvo nustatyta, kad SF-36 klausimynas atitinka stabilumo ir pagrįstumo reikalavimus, o lėtinės reumatinės ligos turėjo neigiamą poveikį tiriamųjų gyvenimo kokybei. Nustatyta, kad trumpesnė mokymosi trukmė, mažesnis užimtumas, skausmas, didesnis ligos aktyvumas, nerimas ar depresija ir neįgalumas – prognostiniai veiksniai, lemiantys fizinės ir psichikos sveikatos gyvenimo kokybės įverčius. Fizinės gyvenimo kokybės prognozei taip pat reikšmingas vyresnis amžius ir ilgesnė ligos trukmė [89].
Tiriamųjų, palyginti su kontroline grupe, visų sričių įverčiai buvo mažesni. Kūno skausmo įverčiai buvo susiję su socialinės funkcijos balais, silpniausias ryšys nustatytas tarp kūno skausmo ir psichikos sveikatos, bei bendrosios sveikatos vertinimo sričių. SF-36 klausimynas yra tinkamas gydymo kokybės vertinimo metodas [114].
Tiriamoji grupė Kepenų ciroze sergantys n = 131 ir kontrolinė grupė n = 232 Palangos miesto gyventojai n = 1602 Pacientai sergantys lėtinėmis reumatinėmis ligomis n = 643 ir kontrolinė grupė n = 140. Pacientai, turintys tarpslankstelinių diskų išvaržą n = 100, ir kontrolinės grupė 1.3.3.1 lentelės tęsinys Metai/tyrėjas(ai) 2004 m. J. Šumskienė 2005 m. J. Andriuškienė 2006 m. R. Rugienė 2007 m. K. Vereščiagina K.V. Ambrozaitis B. Šapkauskas
24
Išvados
Sergančių IŠL pacientų gyvenimo kokybę neigiamai veikia vyresnis amžius, žemesnis išsilavinimas ir moteriškoji lytis. Gyvenimo kokybė priklauso nuo širdies būklės, ją labai pablogina blogas miegas. Gyvenimo kokybė per pirmąjį pusmetį greičiausiai gerėja po ūminio miokardo infarkto ar operacinio gydymo ir stebėjimo laikotarpiu nesumažėjo. Esant nerimui ar depresijai, stebėtas mažesnis gyvenimo kokybės gerėjimas [92].
Depresija diagnozuota penktadaliui tirtų pacientų, kuriems persodintas inkstas. Sunkesni depresijos simptomai susiję su blogesniais gyvenimo kokybės parametrais: fizinio aktyvumo, veiklos ribojimo dėl fizinių sutrikimų, skausmo ir veiklos ribojimo dėl emocinės būsenos. Pacientai, kuriems diagnozuota depresija, buvo vyresni, o jų persodinto inksto funkcija buvo blogesnė [65]
Stebimas neigiamas reumatoidinio artrito poveikis visoms aštuonioms gyvenimo kokybės sritims. Blogiausiai vertintas veiklos ribojimas dėl fizinių sutrikimų (28,9), geriausiai – socialiniai ryšiai (60,0). Po trejų metų gyvenimo kokybės sričių vertinimas pakito labai mažai, statistiškai patikimai pagerėjo viena fizinės (paciento bendrosios sveikatos vertinimo), ir dvi psichikos (energingumo, gyvybingumo ir psichikos būsenos) gyvenimo kokybės sritys [99].
Tyrimo rezultatai parodė, kad sergantys 2 tipo cukriniu diabetu vyrai visas gyvenimo kokybės sritis vertino geriau negu moterys. Tiriamųjų amžius turėjo neigiamos įtakos
Tiriamoji grupė ŠKL reabilitacijos pacientai n = 929, po pusės metų – 280, po metų – 216, po 1,5 m. ir 2 m. – 167 Ambulatoriškai gydyti po inkstų persodinimo oeracijos pacientai n=61 Sergantys RA pacientai n = 191, po metų –140, po 2 metų – 137, po 3 metų – 123 Sergantys antrojo tipo cukriniu 1.3.3.1 lentelės tęsinys Metai/tyrėjas(ai) 2007 m. M. Staniūtė 2007 m. N. Kušlekaitė I. A. Bumblytė R. Pakalnytė 2008 m. S. Stropuvienė, J. Dadonienė, R. Rugienė, A. Venalis 2008 m. A. Mikaliūkštienė,
Apibendrinant Lietuvoje atliekamus gyvenimo kokybės tyrimus, kuriuose taikytas SF-36 klausimynas, galima pasakyti, jog kol kas tai yra specifinių grupių vienkartiniai tyrimai, trūksta išsamaus gyvenimo kokybės vertinimo, apibūdinančio bendrą Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę. Dar trūksta ilgalaikės gyvenimo kokybės stebėsenos ir jos pokyčių vertinimo tyrimų. Tik keletas tyrimų vertino gyvenimo kokybę ilgalaikio stebėjimo metu. Pacientų po ŠKL reabilitacijos gyvenimo kokybė stebėta dvejus metus, o sergančių reumatoidiniu artritu – 3 metus. Dauguma tyrimų tik įvertina gyvenimo kokybę, tačiau nėra nagrinėjami gyvenimo kokybės pagerinimo būdai.
1.3.4. Klausimyno pasirinkimas vertinant sergančių išemine širdies liga pacientų gyvenimo kokybę
Pacientų, sergančių IŠL, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimų iki 1990 metų atlikta nedaug. Šiuo metu susidomėjimas gyvenimo kokybės vertinimu greitai didėja. Kuriami nauji, tobulinami jau sukurti klausimynai ir taikomi IŠL pacientams. Mokslininkai, vertindami IŠL pacientų gyvenimo kokybę, taiko bendruousius klausimynus arba specifinius ŠKL sergantiems pacientams sudarytus gyvenimo kokybės klausimynus [4; 7; 23; 71]. M. Dempster ir M. Donnelly straipsnių apžvalgoje rekomenduoja atliekant gyvenimo kokybės tyrimus, kurių metu vertinama gyvenimo kokybė ir ligos poveikis, taikyti bendruosius ir specifinius tam tikrai ligai klausimynus [23]. Ir vieni, ir kiti yra naudingi [7; 23; 71].
Gyvenimo kokybės klausimynai taikomi visiems širdies ligomis sergantiems pacientams, nesvarbu, kokia širdies liga jie serga (angl. Cardiac
Depression Scale, Cardiac Health Profile, Duke Activity Status Index, Multidimensional Index of Life Quality). Kiti klausimynai taikomi tik sergant viena ar kita širdies liga. Remiantis „Paciento pateikiamų duomenų ir gyvenimo kokybės vertinimo klausimynų duomenų baze“ 1.3.4.1 lentelėje pateikiami ŠKL pacientų gyvenimo kokybės vertinimo klausimynai, pritaikyti bendrai ŠKL ir tik IŠL sergantiems pacientams [80].
1.3.4.1 lentelė. Širdies ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybės vertinimo klausimynai
Pavadinimas angl. Santrumpa Taikymas
Taikomi sergantiems širdies kraujagyslių ligomis pacientams
Cardiac Depression Scale CDS ŠKL sergančių pacientų depre-sinei nuotaikai ir depresijos pokyčiams vertinti.
Cardiac Health Profile CHP ŠKL sergančių pacientų su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei vertinti.
Duke Activity Status Index DASI Vertinamas funkcinis pajė-gumas ir gyvenimo kokybės aspektai.
Multidimensional Index of
Life Quality MILQ
Įvertinti ligos įtaką su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei mokslinių tyrimų metu.
Taikomi tik sergantiems IŠL ir/ar krūtinės angina pacientams
Angina Pectoris Quality of
Life Questionnaire APQLQ
Vertina IŠL ir/ar krūtinės angi-nos įtaka paciento gyvenimo kokybei.
MacNew Heart Disease Health-related Quality of
Life Questionnaire MacNew
Skirtas vertinti pacientų persirgusių miokardo infarktu, su sveikata susijusiai gyve-nimo kokybei.
Seattle Angina Questionnaire SAQ
Įvertinti sergančių krūtinės angina pacientų fizinę svei-katą, veiksmingą gydymą ir gyvenimo kokybę.
M. Dempster ir M. Donnelly gyvenimo kokybės tyrimų apžvalgoje išskyrė tris bendruosius gyvenimo kokybės tyrimų klausimynus, tinkamiausius IŠL pacientams: SF-36 (angl. Short Form 36 Medical
Outcomes Study Questionnaire), Notingemo sveikatos anketa (angl.
Nottingham Health Profile – NHP), Ligos įtakos anketa ( angl. Sickness
Notingemo sveikatos anketa (NHP) yra dviejų dalių. Pirmąją dalį sudaro 38 klausimai, kurie sujungiami į šešias sritis: judrumas, skausmas, energija, miegas, emocinės reakcijos ir socialinė atskirtis. Antrojoje dalyje klausiama, kaip sveikatos būklė lemia septynių sričių kasdienį gyvenimą: darbo, namų ruošos, socialinio gyvenimo, santykių šeimoje, lytinio gyvenimo, pomėgių ir hobio, atostogų. Šis klausimynas puikiai tinka nustatyti paciento sveikatos sutrikimus, tačiau nevisapusiškai įvertina gyvenimo kokybę. Todėl jis geriausiai tinka gyvenimo kokybei vertinti praktiniame darbe. Atsakymai į klausimus turi dvi galimybes – taip arba ne. Todėl vertinama labai greitai. Dauguma tyrimų taiko tik pirmąją šio klausimyno dalį [11; 23; 28]. SF-36 anketą sudaro 36 klausimai, atspindintys aštuonias gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą, fizinių ir emocinių sutrikimų ribojamą veiklą, socialinius ryšius, emocinę būseną, energingumą/gyvybingumą, skausmą ir bendrąjį sveikatos pokytį per vienus metus [9; 29; 97]. SF-36 klausimynas turi ir trumpesnę versiją – SF-12. kuri atspindi tas pačias sritis ir patikimai vertina gyvenimo kokybę [76]. Brown ir kt. palygino NHP ir SF-36 tinkamumą pacientų persirgusių miokardo infarktu gyvenimo kokybei vertinti. Nustatė, kad SF-36 yra daug jautresnis, vertinant ligos įtaką [12]. Ligos įtakos anketa (SIP) susideda iš 136 klausimų atspindinčių 12 sveikatos sričių [11; 28]. Jis yra plačiai pritaikomas, nustato daug sveikatos baigčių, įskaitant ir gerovės pokytį per tam tikrą laiką. Pagrindinis šio klausimyno trūkumas yra jo ilgumas [11; 23].
1.4. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių įtaka su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei
Tyrimų duomenimis, visi ŠKL rizikos veiksniai daro įtaką su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei. Dažniausiai arterinė hipertenzija yra laikoma besimptome būkle, todėl hipertenzinės būklės įtaka geros savijautos pokyčiui ir su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei vis dar diskutuotina [5]. Nėra bendros nuomonės apie veiksnių, lemiančių tokį arterine hipertenzija sergančių pacientų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimą. Vieni mano, kad blogesnę su sveikata susijusią gyvenimo kokybę nulemia hipotenzinių vaistų vartojimas [19; 25; 115]. Kitų tyrėjų nuomone, tai lemia AH sukeliamos komplikacijos ir gretutinės ligos [5; 24]. W. Li ir kt. nustatė, kad pacientai sergantys AH, su sveikata susijusią gyvenimo kokybę vertino blogiau, nei nežinantys apie savo ligą. Tačiau pacientų, kurių AH buvo gerai kontroliuojama, su sveikata susijusi gyvenimo kokybė buvo geresnė, nei pacientų, kurių AH per mažai koreguojama [70]. „Hypertension Optimal Treatment“ tyrimo metu nustatyta teigiama diastolinio kraujospūdžio
mažinimo įtaka tiriamųjų gyvenimo kokybei. Ji gerėjo proporcingai mažėjant diastoliniam kraujospūdžiui, nors ir stiprėjo šalutinis vaistų poveikis [115]. C. Bardage tyrimų apžvalgoje pastebi, kad AH sergančių pacientų daugumos SF-36 sričių įverčiai buvo mažesni, nei pacientų, turinčių normalų arterinį kraujospūdį. AH buvo susijusi su mažesniais fizinės sveikatos (bendrojo sveikatos vertinimo, fizinio aktyvumo, veiklos ribojimas dėl fizinių negalavimų, skausmo) sričių įverčiais ir psichikos sveikatos (emocinės būsenos, socialinės funkcijos, energingumo/ gyvybingumo) sričių įverčiais [5]. Lietuvoje atlikto tyrimo metu didesnis negu 129 mm Hg sistolinis kraujospūdis didino blogesnės emocinės būsenos tikimybę (ŠS = 1,79, p = 0,047), o diastolinis kraujospūdis, didesnis negu 80 mm Hg, didino mažesnio fizinio pajėgumo tikimybę (ŠS = 2,34, p = 0,0013) [30].
Neigiama CD įtaka gyvenimo kokybei įrodyta daugeliu tyrimų [104; 123]. Ligos sunkumas, bloga ligos kontrolė, ligos komplikacijos ir dietos pokyčiai blogina gyvenimo kokybę [123]. R. J. Tapp ir kt. sergantiems CD pacientams nustatė reikšmingai mažesnius fizinės sveikatos (fizinis aktyvumas, veiklos ribojimai dėl fizinių negalavimų, skausmas, bendrasis sveikatos vertinimas) gyvenimo kokybės aspektus [104]. Australijoje atlikto tyrimo metu nustatytas gliukozės tolerancijos sutrikimo ir gyvenimo kokybės ryšys: pacientai, kuriems CD buvo naujai diagnozuotas ar nustatyta sutrikusi gliukozės tolerancija, blogiau vertino bendrąją sveikatą, fizinį aktyvumą, nurodė daugiau veiklos ribojimų dėl fizinių negalavimų, blogesnę socialinę funkciją [104]. X. Zhang tyrimų apžvalgoje pastebi, kad tam tikri metodai, gerinantys ligos gydymo kontrolę, gerina ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sričių įverčius, daugiausia pagerėjo fizinio aktyvumo, emocinės būsenos ir skausmo įverčiai [123].
Tyrimais nustatyta, kad nutukimas susijęs su didesniu ligotumu, todėl sutrumpėja gyvenimo trukmė [9; 82; 108]. Esant antsvoriui, dažniau stebėtas padidėjęs arterinis kraujospūdis, hipercholesterolemija [97], hiper-trigliceridemija, hiperurikemija, kepenų suriebėjimas, blogesnė plaučių funkcija, [82; 108] II tipo CD, osteoartritas [82; 90; 108], nugaros, klubo ar kelio skausmai taip pat klinikiniai bronchų astmos požymiai [90]. M. L. Daviglus ir kt. tyrė vidutinio amžiaus pacientus, juos pakartotinai tyrė praėjus 26 metams. Pacientai, kurių KMI buvo didesnis kaip 30, tiek vyrų tiek moterų nustatyta blogesnė gyvenimo kokybė ir didesnis ligotumas [22]. Įtakos su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei turi nutukimo laipsnis. Vieni teigia, kad gyvenimo kokybė reikšmingai blogesnė jei KMI didesnis nei 30 [122], kiti – kad viršijant 34,9 [30]. Po kitų rizikos veiksnių kontrolės antsvorio turinčių pacientų su sveikata susijusi gyvenimo kokybė buvo
Remiantis kitose šalyse atliktais momentiniais tyrimais, didesnis KMI labiausiai blogino bendrojo sveikatos vertinimo, fizinio aktyvumo, energingumo/gyvybingumo, skausmo rodiklius [8; 9; 108]. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 40–59 metų vyrams KMI, didesnis kaip 34,9, statistiškai reikšmingai didino mažesnio fizinio pajėgumo ir blogesnio bendrojo sveikatos būklės suvokimo tikimybę [30].
Tyrimais nustatyta, kad didesnis fizinis aktyvumas susijęs su geresne fizine sveikata, gyvenimo kokybe, gerove, lėtesniu senėjimu [1; 10], o fizinio aktyvumo didinimo programos pagerino su sveikata susijusią gyvenimo kokybę [117].
Neigiama rūkymo įtaka su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei vis dar tyrinėjama [18], mokslininkai nustato skirtingus duomenis apie rūkymo ir gyvenimo kokybės ryšį. M. Laaksonen ir kt. tyrime su sveikata susijusios gyvenimo kokybės skirtumai nustatyti tik tarp daug rūkančiųjų ir nerūkančiųjų, o skirtumai tarp metusiųjų rūkyti ir niekada nerūkiusiųjų nenustatyti [66]. Kitų tyrimų duomenimis, anksti pradėjusiųjų rūkyti (< 15 metų), nesvarbu, kiek šiuo metu rūko, nustatyta blogesnė gyvenimo kokybė [6]. Quist-Paulsen P. ir kt. tyrė IŠL sergančių pacientų, kurie rūko ar metė rūkyti gyvenimo kokybę nustatė, kad gyvenimo kokybė tarp IŠL pacientų nesiskyrė tiek iš pradžių tiek ir po 12 mėnesių stebėjimo, taip pat bloga gyvenimo kokybė nebuvo papildoma paskata mesti rūkyti [86].
Dislipidemijos įtaka gyvenimo kokybei labai mažai ištirta. Rūpestį kelia ilgalaikio cholesterolio mažinimo galimas neigiamas poveikis emocinei būsenai ir gyvenimo kokybei. T. E. Strandberg tyrime [97], padidėjusio cholesterolio pacientų grupėje nustatė blogesnės fizinės sveikatos gyvenimo kokybės sričių įverčius, o reikšmingų psichikos sveikatos skirtumų nenustatė [97].
K. L. Kraemer ir kt. atliko piktnaudžiaujančių alkoholiu pacientų, gyvenimo kokybė tyrimus taikant su SF-36, nustatyti blogesni psichikos sveikatos (emocinės būsenos, veiklos ribojimo dėl emocinių sunkumų ir socialinės funkcijos) sričių įverčiai, o fizinės sveikatos sričių įverčiai buvo artimi populiacijos vidurkiui. Nustatyta, kad pacientai, kurie sumažino alkoholio vartojimą, pagerino savo gyvenimo kokybę [60].
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių įtaką gyvenimo kokybės sritims apibendrinome 1.4.1 lentelėje.
1.4.1 lentelė. Nekoreguojamųjų ir koreguojamųjų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių sąsajos su gyvenimo kokybės sritimis, literatūros duomenimis ■
SF-36 sritys Širdies ir
kraujagyslių ligų
rizikos veiksniai FA VF S BSV E/G SR VE EB FS PS
Lytis [24; 38; 51; 72; 92] ■ ■ ■ ■ ■ ■ ■ ■ ■ ■ Amžius [33; 46; 51] ■ ■ ■ ■ ■ ■ ■ ■ ■ ■ Arterinė hipertenzija [5; 19; 25; 30; 70] ■ ■ ■ ■ ■ ■ ■ ■ ■ Cukrinis diabetes [104] ■ ■ ■ ■ ■ ■ ■ ■ Antsvoris [22; 30; 48; 108] ■ ■ ■ ■ ■ ■ ■ ■ Nejudra [1; 57; 96] ■ ■ ■ ■ ■ ■ ■ ■ Dislipidemija [19] ■ ■ ■ Rūkymas [66; 86; 98] ■ ■ ■ ■ ■ Piktnaudžiavimas alkoholiu [20] ■ ■ ■
■ –reikšmingas skirtumas tarp turinčių rizikos veiksnį ir neturinčių; FA – fizinis aktyvumas; VF – veiklos ribojimas dėl fizinių negalavimų; S – skausmas; BSV – bendrasis sveikatos vertinimas; E/G – energingumas/gyvybingumas; SR – socialiniai ryšiai; VE – veiklos ribojimas dėl emocinių sunkumų; EB – emocinė būsena; FS – bendroji fizinė sveikata; PS –bendroji psichikos sveikata; [literatūros šaltiniai].
Apibendrindami atliktus tyrimus galime sakyti, kad ŠKL rizikos veiksniai – AH, CD, antsvoris, pilvinis nutukimas, rūkymas, alkoholio vartojimas, nejudra – blogina su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Gyvenimo kokybę lemia ir sociodemografiniai veiksniai (amžius ir lytis). Gera AH, CD kontrolė, svorio sumažėjimas, fizinio aktyvumo padidėjimas gyvenimo kokybę gerina. Tačiau pasigesta tyrimų, kurie visapusiškai vertintų ŠKL rizikos veiksnių įtaką su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei, dažniausiai vertinama tik kurio nors vieno ŠKL rizikos veiksnio įtaka gyvenimo kokybei.
2.
TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS IR DARBO
METODIKA
Biomedicininiam tyrimui atlikti gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas, išduotas 2007 m. kovo 6 dieną (protokolo Nr. BE-2-17, 1 priedas).
2.1. Tiriamųjų kontingentas
Tiriamųjų kontingentą sudarė Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos kardiologijos ambulatorijos pacientai, atvykę į kardiologo konsultaciją (turintys didelę riziką sirgti IŠL asmenys) ir Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos pacientai (sergantys stabiliąja krūtinės angina). Į tyrimą pacientai buvo kviečiami 2006 m. spalio mėn.– 2007 m. gruodžio mėn.
Turinčių didelę riziką sirgti IŠL pacientų atranka
Pacientai buvo atrenkami Kauno medicinos universiteto Kardiologijos ambulatorijoje. Keturias dienas per savaitę registratūroje pasirenkamas pirmas pacientas atitinkantis atrankos kriterijus.
Kvietimo dalyvauti tyrime kriterijai:
• Pirmą kartą atvyko į kardiologijos ambulatoriją kardiologo konsultacijai bendrosios praktikos gydytojo siuntimu.
• Asmenys, kuriems nustatyta didelė rizika susirgti IŠL ar kita aterosklerozės forma, turintys rizikos veiksnių – rūko, AH, dislipidemija, padidėjęs glikemijos kiekis kraujyje (pagal Europos
kardiologų draugijos rekomendacijas [42]). • Atlikus tyrimus atmesta IŠL diagnozė. Tiriamųjų išbraukimo iš tyrimo kriterijai: • Asmenys, sergantys išemine širdies liga.
• Pacientai, sergantys sunkiomis gretutinėmis ligomis (CD, vėžiu ir kt.).
Sergančiųjų stabiliąja krūtinės angina pacientų atranka
Pacientai buvo atrenkami Kauno medicinos universiteto I kardiologijos skyriuje stabiliosios krūtinės anginos sektoriuje. Kas dieną atsitiktinai pasirinktas vienas pacientas. Tiriamieji kardiologijos skyriuje apklausti 1–3 paguldymo į ligoninę dieną.
Kvietimo dalyvauti tyrime kriterijai:
• Pacientai, sergantys stabiliąja krūtinės angina, į ligoninę guldyti planiniam tyrimui.
• Išeminė širdies liga įrodyta atlikus koronarografiją. Tiriamųjų išbraukimo iš tyrimo kriterijai:
• Pacientai turintys ūminius koronarinius sindromus, jų komplikacijas (ūminis miokardo infarktas, nestabilioji krūtinės angina).
• Sergantys sunkiomis gretutinėmis ligomis (CD, vėžu ir kt.) pacientai.
• Nesutiko dalyvauti apklausoje.
2.1.1 pav. Tirtasis kontingentas
Iš viso į tyrimą buvo pakviesti 292 pacientai: 161 turintys didelę riziką sirgti ir 131 sergantys IŠL pacientai (2.1.1 pav.). Pirmame tyrimo etape duomenų analizė atlikta naudojant 122 pacientų turinčių didelę riziką sirgti ir 100 sergančių IŠL pacientų duomenis. Po vienerių metų apklausta 105 turinčių
Pakviesti dalyvauti tyrime pacientai N=292
PIRMASIS TYRIMAS
Didelę riziką susirgti IŠL turintys pacientai n = 161:
12 atsisakė, 27 sirgo gretutine liga Duomenų analizė atlikta n = 122
PIRMASIS TYRIMAS
Sergantys IŠL pacientai n = 131:
9 atsisakė, 22 sirgo gretutine liga Duomenų analizė atlikta n = 100
ANTRASIS TYRIMAS
Didelę riziką susirgti IŠL turintys pacientai n = 122:
5 atsisakė, 17 nepavyko rasti Duomenų analizė atlikta n = 100
ANTRASIS TYRIMAS
Sergantys IŠL pacientai n = 100:
3 atsisakė, 25 nepavyko rasti 15 kitos priežastys Duomenų analizė atlikta n = 57
didelę riziką sirgti ir 75 sergantys IŠL pacientai. Antrame etape duomenų analizė atlikta naudojant 100 turinčių didelę riziką (atsako dažnis 95 proc.) ir 57 sergančių IŠL (atsako dažnis 76 proc.) pacientų duomenis (2.1.1 pav.). Pagrindinės neįtraukimo į pirmo etapo duomenų analizę priežastys: atsisakė (12 pacientų turinčių didelę riziką ir 9 sergantys IŠL), gretutinės ligos (atitinkamai 27 ir 22). Pagrindinės neįtraukimo į antro etapo duomenų analizę priežastys: atsisakė (atitinkamai 5 ir 3), nepavyko rasti telefonu ir/ar neatvyko sutartą dieną (atitinkamai 17 ir 25), susisiekus telefonu atsakė dalį klausimų, apsunkintas bendravimas dėl ryšio trukdymų, nutrūko ryšys (15 sergančių IŠL pacientų).
2.2. Darbo metodika
Pacientai buvo tiriami du kartus. Pirmą kartą pacientai tiriami Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos kardiologijos ambulatorijoje ir Kardiologijos klinikos I kardiologijos skyriuje stabiliosios krūtinės anginos sektoriuje. Antrasis tyrimas vyko po pirmojo ištyrimo praėjus vieniems metams; antroji apklausa vyko apsilankius ambulatorijoje arba telefonu po pirmojo tyrimo praėjus metams. Abiejų grupių pacientai buvo tiriami taikant parengtus tyrimo protokolus (3–8 priedai). Taikyti tyrimo metodai:
• Apklausa ir motyvuojantis interviu (pirmojo ir antrojo tyrimų metu). • Medicininių dokumentų analizė (pirmojo tyrimo metu).
• Objektyvus tyrimas (pirmojo tyrimo metu).
Apklausa vyko ramioje aplinkoje, nedalyvaujant pašaliniams asmenims,
kartais dalyvavo šeimos nariai. Apklausą galime išskirti į dvi dalis: interviu ir gyvenimo kokybės klausimyno pildymas. Interviu truko 30–60 min. Gyvenimo kokybės klausimyną pildė patys pacientai, pildymas truko 5–10 min.
Pirmos apklausos metu vertinta:
1. Tiriamojo duomenys (amžius, lytis, gyvenimo sąlygos, šeiminė padėtis, darbinė veikla, išsimokslinimas).
2. Kraujotakos sistemos sutrikimai (dusulys, skausmai krūtinėje, protarpinis šlubumas, kojų tinimas, širdies plakimai, galvos skausmai ir svaigimai).
3. Gretutinių ligų (sąnarių, nervų sistemos, kvėpavimo sistemos, virškinimo sistemos ir kt.) ir buvusių operacijų anamnezė, paveldimų ligų anamnezė.
