LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
Rugilė Dubickaitė
Senatvinio silpnumo sindromo reikšmė reabilitacijos efektyvumui
sergantiesiems išemine širdies liga
Baigiamasis magistro darbas
Medicinos studijų programa
Mokslinis vadovas: prof. Raimondas Kubilius
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4 2. SUMMARY ... 6 3. PADĖKA ... 8 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 85. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 8
6. SANTRUMPOS ... 9
7. ĮVADAS ... 10
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
8.1 Darbo tikslas ... 11
8.2 Darbo uždaviniai ... 11
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
9.1 Senatvinio silpnumo sindromo apibrėžimas ir patogenezė... 12
9.2 Fiziniai ir psichosocialiniai SSS etiologijos aspektai ... 13
9.3 SSS diagnostikos metodai ... 14
9.4 SSS ir širdies ir kraujagyslių ligos ... 15
9.5 SSS ir kardiologinė reabilitacija ... 17
10. TYRIMO METODIKA IR METODAI... 20
10.1 Tiriamasis objektas ... 20
10.2 Tiriamųjų atranka ... 20
10.3 Tyrimo organizavimas ... 20
10.4 Tyrimo metodai ... 21
10.5. Duomenų analizės metodai ... 23
11. TYRIMO REZULTATAI ... 24
11.1 Bendra tiriamųjų charakteristika ... 24
11.2 Senatvinio silpnumo sindromo paplitimas tarp tiriamųjų ... 25
11.2 Tiriamosios ir kontrolinės grupių charakteristikų palyginimas ... 26
11.3 Reabilitacijos efektyvumo vertinimas ... 31
11.3.1 Kontrolinės ir tiriamosios grupių fizinio pajėgumo rezultatų palyginimas ... 31
11.3.2 Kontrolinės ir tiriamosios grupių psichologinės būklės rezultatų palyginimas ... 35
11.3.3 Reabilitacijos efektyvumo priklausomybė nuo EFS balų ... 36
12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38
3 14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 42 15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 43 16. PRIEDAI ... 52
4
1. SANTRAUKA
Darbo autorius: Rugilė Dubickaitė
Darbo pavadinimas: Senatvinio silpnumo sindromo reikšmė reabilitacijos efektyvumui sergantiesiems išemine širdies liga
Darbo mokslinis vadovas: prof. Raimondas Kubilius
Darbo tikslas: Įvertinti senatvinio silpnumo sindromo įtaką reabilitacijos efektyvumui IŠL sergantiems 65 metų ir vyresniems pacientams, nukreiptiems II reabilitacijos etapui Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti senatvinio silpnumo sindromo paplitimą tarp 65 m. ir vyresnių IŠL sergančių pacientų, nukreiptų II etapo reabilitacijai Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje; 2. Įvertini reabilitacijos efektyvumą senatvinio silpnumo sindromą turintiems ir neturintiems IŠL sergantiems pacientams; 3. Palyginti senatvinio silpnumo sindromą turinčių IŠL sergančių pacientų reabilitacijos efektyvumą su senatvinio silpnumo sindromo neturinčiais pacientais, vertinant fizinio pajėgumo pokyčius; 4. Palyginti senatvinio silpnumo sindromą turinčių IŠL sergančių pacientų reabilitacijos efektyvumą su senatvinio silpnumo sindromo neturinčiais pacientais, vertinant psichologinės savijautos pokyčius.
Metodai: Atliktas perspektyvinis tyrimas LSMUL Kauno Klinikų filiale Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje. Į tyrimą įtraukti 65 metų ir vyresni pacientai, sergantys IŠL ir nukreipti II etapo reabilitacijai. Senatvinio silpnumo sindromas buvo vertinamas naudojant Edmontono silpnumo skalę (EFS). Reabilitacijos efektyvumo vertinimo kriterijai: 6 min. ėjimo testas (6 MĖT), 10 m ėjimo testas, „Stotis-sėstis per 30 sekundžių“ testas, plaštakų raumenų jėgos vertinimas dinamometru ir PSO (5) klausimynas. Rezultatai: Tyrime dalyvavo 59 pacientai, iš kurių 34 (57,6 proc.) buvo vyrai ir 25 (42,4 proc.) moterys. Visų tiriamųjų amžiaus vidurkis 74,95 (SN=6,4) metai. 30 (50,8 proc.) pacientų neturėjo senatvinio silpnumo sindromo (iš jų 21 (70 proc.) vyras ir 9 (30 proc.) moterys), 29 (49,2 proc.) pacientai turėjo įvairaus laipsnio senatvinio silpnumo sindromą (iš jų 13 (44,8 proc.) vyrų ir 16 (55,2 proc.) moterų). 22 tiriamieji (37,3 proc.) buvo pažeidžiami, 4 šiek tiek silpni (6,8 proc.), 3 vidutiniškai silpni (5,1 proc.). Statistiškai reikšmingai skyrėsi tiriamosios ir kontrolinės grupių pasiskirstymas pagal amžiaus (p=0,003), KMI (p=0,048) vidurkius, ŠN funkcinę klasę pagal NŠA (p=0,048), sergamumą glaukoma (p=0,011). Reabilitacijos trukmė grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Reabilitacija buvo statistiškai reikšmingai efektyvi kontrolinėje (p<0,001) ir tiriamojoje grupėje (p<0,001), vertinant pagal visus pasirinktus kriterijus. Reabilitacijos efektyvumas buvo statistiškai reikšmingai didesnis kontrolinėje grupėje, vertinant pagal 10 m. ėjimo testo (kontrolinės grupės rezultato pagerėjimo mediana 0,25 (0,064-0,667; 36,98) m/s, tiriamosios grupės rezultato pagerėjimo mediana 0,166 (0-0,342; 22,78) m/s, p=0,001), „Stotis-sėstis per 30 sekundžių“ testo (kontrolinės grupės rezultato pagerėjimo mediana 3 (1-6; 39,13) pakartojimai, tiriamosios grupės
5 rezultato pagerėjimo mediana 2 (0-6; 20,55) pakartojimai, p<0,001) rezultatus. Nustatyta statistiškai reikšminga atvirkštinė koreliacija tarp Edmontono skalės balų ir 10 m. ėjimo testo (rs= -0,481, p<0,001) ir
„Stotis-sėstis per 30 sekundžių“ testo (rs= -0,573, p<0,001) I ir II rezultatų skirtumų. Vertinant pagal PSO
(5), po reabilitacijos buvo stebimas didesnis psichologinės savijautos pagerėjimas tiriamojoje grupėje (pagerėjimo mediana 16 (0-64; 32,41) balų) nei kontrolinėje grupėje (pagerėjimo mediana 12 (0-40; 27,67) balų), skirtumas tarp grupių nebuvo statistiškai reikšmingas, p=0,285.
Išvados: 1. Senatvinio silpnumo sindromo dažnis tarp 65 metų ir vyresnių IŠL segančių pacientų, nukreiptų II reabilitacijos etapui Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje siekė 49,2 proc. (pažeidžiami 37,3 proc., šiek tiek silpni 6,8 proc., vidutiniškai silpni 5,1 proc.) 2. Kardiologinė reabilitacija buvo statistiškai reikšmingai efektyvi SSS turinčių ir SSS neturinčių pacientų grupėse. 3. Kardiologinė reabilitacija, vertinant pagal fizinio pajėgumo rezultatus, buvo statistiškai reikšmingai efektyvesnė SSS neturinčių pacientų grupėje. 4. Po reabilitacijos buvo stebimas didesnis psichologinės savijautos pagerėjimas SSS turinčių pacientų grupėje, lyginant su SSS neturinčiais pacientais, tačiau skirtumas tarp grupių nebuvo statistiškai reikšmingas.
6
2. SUMMARY
Author: Rugilė Dubickaitė
Title: The impact of Frailty on the Effectiveness of Cardiac rehabilitation in Coronary Artery Disease Patients.
The Head of the thesis: prof. Raimondas Kubilius
Aim: To evaluate the impact of frailty on the effectiveness of phase II cardiac rehabilitation among coronary artery disease patients in Kulautuvos Hospital of rehabilitation.
Objectives: 1. To measure the prevalence of frailty among ≥ 65 years old CAD patients in Kulautuvos rehabilitation hospital; 2. To evaluate the effectiveness of cardiac rehabilitation among frail and non-frail CAD patients; 3. To compare the effect of cardiac rehabilitation on physical performance between frail and non-frail CAD patients; 4. To compare the effect of cardiac rehabilitation on psychological wellbeing between frail and non-frail CAD patients
Methods: A prospective study was conducted in Kulautuvos Hospital of Rehabilitation, the affiliated hospital of Kauno klinikos. ≥ 65 years old CAD patients were included in the study. Edmonton’s Frail Scale (EFS) was used to evaluate frailty. 6-minute walk test (6 MWT), 10-meter walk test (10MWT), 30 sec. sit-to-stand test (30s-STS), grip strength measured using a handgrip dynamometer, and WHO (5) questionnaire were used to evaluate the effectiveness of rehabilitation.
Results: 59 (34 men (57.6%), 25 (42.4 %) women) with a mean age of 74.95 (SD=6.4) years were enrolled in the study. Frailty prevalence was following: 30 (50.8 %) patients were non-frail (70% men, 30% women), 29 (49.2%) had some level of frailty (44.8% men, 55.2% women). 22 (37.3 %) patients were vulnerable, 4 (6.8 %) mild frail, 3 (5.1%) moderately frail. A statistically significant association was found between frailty and age (p=0.003), BMI (p=0.048), NYHA functional status (p=0.048), and glaucoma (p=0.011). There was no statistically significant difference between frailty and control groups in the duration of rehabilitation. The cardiac rehabilitation was statistically significantly effective in both frailty (p<0.001) and control groups (p<0.001). The effectiveness of cardiac rehabilitation evaluated by results of 10MWT (the median result of control group 0.25 (0.064-0.667; 36.98) m/s, the median result of frailty group 0.166 (0-0.342; 22.78) m/s, p=0.001), and 30s-STS (the median of the control group 3 (1-6; 39,13) repetitions, the median result of frailty group 2 (0-6; 20.55) repetitions, p<0.001) was statistically significantly greater in the control group compared to the frailty group. Statistically significant negative correlation between EFS score and results of 10MWT (rs=-0,481, p<0,001), 30s-STS (rs=-0,573, p<0,001) was observed.
7 Psychological wellbeing, evaluated by WHO (5) improved more in the frailty group (median score 16 (0-64; 32.41) compared to the control group (12 (0-40; 27.67), the difference between groups was not statistically significant (p=0.285).
Conclusions: 1. The prevalence of frailty among ≥ 65 years old coronary artery disease patients in Kulautuvos hospital of rehabilitation was 49,2% (37.3% were vulnerable, 6,8 % were mild frail, 5,1% were moderately frail). 2. Cardiac rehabilitation was statistically significantly effective in both frailty and non-frail groups. 3. The effect of cardiac rehabilitation on physical performance was statistically significantly greater in the non-frail group compared to the frailty group. 4. Greater improvement in psychological wellbeing after cardiac rehabilitation was observed in the frailty group compared to the non-frail group, although the difference between groups was not statistically significant.
8
3. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovui profesoriui Raimondui Kubiliui už pagalbą ir patarimus rengiant šį magistrinį darbą. Taip pat dėkoju Kulautuvos reabilitacijos ligoninės komandai už pagalbą atliekant tyrimą.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Interesų konflikto nebuvo.5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Etikos komiteto pavadinimas: Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centras.
Leidimo numeris: BEC-MF-392
9
6. SANTRUMPOS
SSS- Senatvinio silpnumo sindromas IŠL- Išeminė širdies liga
CAD- angl. Coronary artery disease EFS- ang. Edmonton Frail Scale PSO- Pasaulio Sveikatos organizacija
PTVAA- Perkutaninė transliuminalinė vainikinių arterijų angioplastika KR- Kardiologinė reabilitacija
AVJO- Arterioveninės jungties operacija LOPL- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga GERL- Gastroezofaginio refliukso liga BAB- Beta adrenoblokatoriai
AAB- Alfa adrenoblokatoriai NŠA- Niujorko Širdies asociacija
NYHA- angl. New York Heart Association
LSMUL KK- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ES- Europos Sąjunga
10
7. ĮVADAS
Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje stebimas spartus populiacijos senėjimas, manoma, kad artimiausius 30 metų vyresnio amžiaus žmonių vis daugės.[1] Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenimis, 2019 metais daugiau nei penktadalį (20,3 proc.) ES populiacijos sudarė 65 metų ir vyresni asmenys.[2] Šis demografinis reiškinys yra reikšmingai susijęs su augančiu senatvinio silpnumo sindromo (SSS) paplitimu visuomenėje. Senatvinio silpnumo sindromas yra apibūdinamas kaip su amžiumi susijusi būklė, lemianti padidėjusį asmens pažeidžiamumą endogeniniams ir egzogeniniams stresoriams.[3] Toks pažeidžiamumas yra neišvengiamai susijęs su didesne sveikatos problemų atsiradimo rizika. Viena dažniausių priežasčių, sąlygojančių vyresnio amžiaus asmenų hospitalizacią ir mirtingumą pasaulyje yra išeminė širdies liga (IŠL). [4] Higienos instituto duomenimis, 2019 metais Lietuvoje IŠL buvo pagrindinė mirties priežastis 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje.[5] Siekiant pagerinti išgyvenimo prognozę ir gyvenimo kokybę, po persirgto miokardo infarkto, nestabilios krūtinės anginos epizodo, sergantiems stabiliąja krūtinės angina pacientams skiriama kardiologinė reabilitacija (KR). Taikant kompleksines reabilitacijos priemones, gerinamas fizinis pajėgumas, psichologinė būklė, modifikuojami rizikos veiksniai, tokiu būdu mažinama ligos pasikartojimo tikimybė. [6] Literatūros duomenimis, daugiau nei pusę KR pacientų sudaro vyresni nei 65 metų asmenys. [7] Įrodyta, kad SSS būdingas 25-50 proc. išemine širdies liga sergančių pacientų, o SSS turintys pacientai dažniau serga IŠL. [8] Taigi galima teigti, kad SSS būdingas reikšmingai daliai pacientų, nukreipiamų kardiologinei reabilitacijai, tačiau tikslus SSS paplitimas tarp kardiologinės reabilitacijos pacientų nėra aiškus.[9] Dėl sumažėjusios jėgos, mobilumo ir pablogėjusios pusiausvyros vyresnio amžiaus silpni pacientai yra linkę blogiau toleruoti įprastą fizinį treniravimą KR programose. [10] Todėl SSS gali daryti įtaką reabilitacijos efektyvumui. Naujausiose prevencinės kardiologijos gairėse yra pabrėžiama SSS vertinimo ir koregavimo svarba kardiologinėje reabilitacijoje bei siūloma tobulinti reabilitacijos programas, atsižvelgiant į šią problemą.[9] Lietuvoje dar nėra atlikta tyrimų apie senatvinio silpnumo sindromo įtaka IŠL sergančių pacientų reabilitacijos efektyvumui, todėl šio tyrimo tikslas yra nustatyti, kaip senatvinio silpnumo sindromas veikia fizinio pajėgumo ir psichologinės savijautos pokyčius kardiologinės reabilitacijos metu. Tikimasi įrodyti, kad SSS neigiamai veikia kardiologinės reabilitacijos efektyvumą vyresnio amžiaus IŠL sergančių pacientų grupėje.
11
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
8.1 Darbo tikslas
Įvertinti senatvinio silpnumo sindromo įtaką reabilitacijos efektyvumui IŠL sergantiems 65 metų ir vyresniems pacientams, nukreiptiems II reabilitacijos etapui Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje.
8.2 Darbo uždaviniai
1. Įvertinti senatvinio silpnumo sindromo paplitimą tarp 65 metų ir vyresnių IŠL sergančių pacientų, nukreiptų II etapo reabilitacijai Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje;
2. Įvertini reabilitacijos efektyvumą senatvinio silpnumo sindromą turintiems ir neturintiems IŠL sergantiems pacientams;
3. Palyginti senatvinio silpnumo sindromą turinčių IŠL sergančių pacientų reabilitacijos efektyvumą su senatvinio silpnumo sindromo neturinčiais pacientais, vertinant fizinio pajėgumo pokyčius; 4. Palyginti senatvinio silpnumo sindromą turinčių IŠL sergančių pacientų reabilitacijos efektyvumą
su senatvinio silpnumo sindromo neturinčiais pacientais, vertinant psichologinės savijautos pokyčius.
12
9. LITERATŪROS APŽVALGA
9.1 Senatvinio silpnumo sindromo apibrėžimas ir patogenezė
Senatvinio silpnumo sindromas (SSS, angl. Frailty)- tai polietiologinis geriatrinis sindromas, kuriam būdinga fiziologinių organizmo resursų išsekimo nulemta sumažėjusi ištvermė, jėga bei prastėjančios adaptacinės galimybės.[3] SSS būdingi simptomai yra svorio mažėjimas, išsekimas, bendras silpnumas, sulėtėjęs ėjimas ir mažas fizinis aktyvumas.[11] Esant šiai būklei, padidėja asmens pažeidžiamumas įvairiems aplinkos veiksniams- fiziniams, psichologiniams, socialiniams stresoriams,
išauga komplikacijų rizika, didėja neįgalumo bei letalių baigčių tikimybė. [3,12] SSS yra dinamiška būklė,
ilgainiui galinti pagerėti arba pablogėti.[13]
Senatvinio silpnumo sindromo samprata skiriasi nuo senėjimo, neįgalumo ir poliligotumo, nors yra susijusi su minėtomis būklėmis. Bendras SSS paplitimas tarp 65 metų ir vyresnių asmenų yra apie 10 proc.[14] Didėjant amžiui, SSS paplitimas didėja: 4 proc. 56-69 metų amžiaus grupėje, 7 proc. 70-74 metų amžiaus grupėje, 9 proc. 75-79 metų amžiaus grupėje, 16 proc. 80-84 metų amžiaus grupėje ir 26 proc. 85 metų ir vyresnių asmenų grupėje.[15] Nepaisant dažnesnio SSS paplitimo tarp vyresnių žmonių, ši būklė nėra priklausoma nuo chronologinio amžiaus.[16] Lėtinės ligos greitina senėjimo procesus, sutrikdo tinkamą organizmo atsaką į nepalankius veiksnius, taip sumažindamos gebėjimą adaptuotis. Vyresniame amžiuje daugelis subklinikinių ir amžiumi susijusių gretutinių ligų kartu su nepalankiais veiksniais (pvz., sužalojimas, psichologinis stresas) gali apsunkinti funkcinį fiziologinių rezervų išsekimą, o tai sukelia homeostazės disbalansą ir senatvinio silpnumo sindromą.[17]
Patofiziologiniai mechanizmai lemiantys SSS išsivystymą arba jau esančio sindromo progresavimą susideda iš daugelio faktorių bei yra susiję su uždegiminiais procesais, pogumburio-hipofizės ašimi, anabolinių ir katabolinių procesų humoralinio reguliavimo sutrikimais. Nepriklausomai nuo chronologinio amžiaus, sumažėjus fiziologiniam rezervui, asmuo tampa pažeidžiamas aplinkos veiksniams.[18] Senstant žmogaus organizme daugėja uždegiminių citokinų, šie pokyčiai pastebimi net ir sveikų vyresnio amžiaus asmenų grupėje. Neinfekcinės kilmės uždegiminiai procesai ilgainiui sąlygoja riebalinio audinio, skeleto raumenų ir kardiomiocitų irimą.[19] Pastebėta, kad SSS turintiems pacientams būdingi labiau padidėję oksidacinio streso biožymenys, uždegiminiai citokinai bei sumažėjęs endogeninių antioksidantų kiekis. Šie požymiai rodo, kad oksidacinis stresas ir sisteminis uždegimas gali būti svarbūs SSS patogenezei. Tačiau minėtos priežastys yra hipotetinės, o tikslus silpnumo išsivystymo mechanizmas išlieka neaiškus. [4] Manoma, kad vitaminas D taip pat svarbus SSS patogenezėje- jo trūkumas yra siejamas su trimis galimais būklės išsivystymo mechanizmais. Svarbiausias iš jų yra kalcio jonų pernašos, mineralinių medžiagų
13 homeostazės ir baltymų apykaitos sutrikimai raumeniniame audinyje, dėl kurių mažėja raumenų masė, jėga ir kontraktiliškumas. Antrasis mechanizmas aiškinamas vitamino D ir antrinio hiperparatiroidizmo ryšiu, nes pastebėta, kad esant padidėjusiai parathormono koncentracijai kraujyje, blogėja raumenų funkcija. Be to, vitamino D metabolitai slopina uždegiminius žymenis, todėl jis yra siejamas su priešuždegiminiu poveikiu, o jo stoka su SSS patogeneze. [20]
9.2 Fiziniai ir psichosocialiniai SSS etiologijos aspektai
Fiziniai SSS etiologijos aspektai apima raumenų masės, jėgos, mobilumo, fizinio pajėgumo sumažėjimą, bendrą nuovargį ir pusiausvyros sutrikimus.[21] Su amžiumi susiję kiekybiniai ir kokybiniai raumenų struktūros pokyčiai yra dažniausia raumenų atrofijos priežastis. Struktūriniai ir elektrofiziologiniai raumenų pokyčiai dažnai aptinkami jau 60 metų amžiaus asmenų grupėje, senstant šie pokyčiai tampa vis ryškesni. [22] Silpnumas kyla dėl skeleto raumenų pakenkimo, kurio išraiška yra sutrikusi valingo judesio funkcija, kitaip tariant, mažėjanti raumenų masė riboja raumens gebėjimą sukurti jėgą. [23] Be to, skeleto raumenys svarbūs ir viso organizmo metabolizmui, o jų masės sumažėjimas yra susijęs su didesne gretutinių ligų išsivystymo rizika. Dėl amžinių pokyčių mažėjant raumenų masei, mažėja organizmo gliukozės panaudojimas, kartu mažėja energijos sąnaudos, todėl didėja insulino rezistentiškumas, gali išsivystyti antro tipo cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, dislipidemija ir nutukimas. Raumenų jėga yra atvirkščiai susijusi su metabolinio sindromo paplitimu nepriklausomai nuo aerobinio fizinio aktyvumo. [24]. Raumenų masės mažėjimas taip pat yra susijęs su didesne griuvimų rizika, nejudriu gyvenimo būdu ir su psichosocialiniu pažeidžiamumu- negebėjimu savimi pasirūpinti ir atlikti kasdienius buities darbus, socialine atskirtimi ir depresija.[23,25]
Daugumoje literatūros šaltinių, kuriuose nagrinėjama SSS problema, atsižvelgiama į fizinius šios būklės išsivystymo aspektus, tačiau psichikos sveikata, pažintinė funkcija, miegas, socialiniai ryšiai yra taip pat reikšmingi, kaip ir būklės, susijusios su fiziniais sutrikimais ir ligomis. [26] Su SSS susiję pažintinių funkcijų sutrikimai apima 4 sferas: ilgalaikę atmintį, trumpalaikę atmintį, informacijos apdorojimo greitį ir erdvinį suvokimą. Vyresnio amžiaus silpni asmenys turi didesnę kognityvinių funkcijų pablogėjimo riziką, kita vertus pažintinių funkcijų pablogėjimas didina SSS atsiradimo tikimybę, todėl šios būklės veikia viena kitą.[27] Maždaug pusė vyresnio amžiaus žmonių skundžiasi miego sutrikimais. [28] Meta-analizės, į kurią buvo įtraukti 2009-2019 m. atliktų tyrimų rezultatai, duomenimis, ilga miego trukmė (daugiau nei 8 val.) ir trumpa miego trukmė (mažiau nei 6 val.) yra susijusios su padidėjusia SSS atsiradimo rizika. [29] Socialinės ir šeimos paramos stoka yra vyresnio amžiaus žmonių ligotumo ir mirtingumo rizikos veiksnys. Nustatyta, kad senyvo amžiaus našliams būdingas didesnis mirtingumas ir ligotumas nei tokio paties amžiaus
14 žmonėms, gyvenantiems su sutuoktiniu. Toks skirtumas yra grindžiamas našlių patiriama socialine atskirtimi arba gedulo laikotarpiu patiriamu stresu. [30]
Nefizinius SSS išsivystymo veiksnius, kartu psichosocialiniais aspektais, sudaro menkas sveikatos raštingumas bei didelis gretutinių ligų kiekis ir polifarmacija. [21] Sveikatos raštingumą PSO apibūdina kaip kognityvinius ir socialinius įgudžius, nusakančius asmens motyvaciją ir gebėjimą pasiekti, suprasti ir naudotis informacija, skirta stiprinti ir palaikyti gerą sveikatą [31]. Menkas sveikatos raštingumas yra susijęs su nepakankamu savo klinikinės būklės suvokimu, gebėjimo pasirūpinti savimi stoka, pavėluotu kreipimusi į gydymo įstaigą, pasireiškus ligos simptomams bei nedalyvavimu prevencinėse programose. Dėl šių priežasčių menkas sveikatos raštingumas neigiamai veikia ligų gydymą ir lėtinėmis ligomis sergančių pacientų klinikines išeitis. [32,33] Atliktų tyrimų duomenimis, sveikatos raštingumas yra netiesioginis SSS prognostinis veiksnys, nes jo poveikis SSS yra susijęs su nepakankama socialine parama ir depresija. [34] Polifarmacijos ir SSS priežastinis ryšys nėra aiškus, tačiau manoma, kad yra dvikryptis. SSS gali paveikti vaistų farmakokinetiką ir farmakodinamiką, toksiškumą bei terapinį efektyvumą. Kita vertus, šie veiksniai gali daryti įtaką silpnumo išsivystymui. [35]
9.3 SSS diagnostikos metodai
SSS gali būti vertinamas bendrojoje populiacijoje ir klinikinėje praktikoje. Dažniausiai cituojami silpnumo įvertinimo metodai yra Fraido fenotipinis modelis (angl. Fried‘s phenotype) , Silpnumo indeksas (angl. Frailty index), Klinikinė silpnumo skalė (angl. Clinical Frail Scale). [36] Literatūros apžvalgoje, į kurią įtrauktos 96 studijos, atliktos 1997-2018 metais, buvo aprašytas 51 SSS diagnostikos metodas. Nustatyta, kad vertinant klinikinius duomenis dažniausiai naudojamos skalės yra the FRAGIRE, FRAIL
Scale, Edmontono silpnumo skalė (angl. Edmonton Frail Scale) ir IVCF-20. [37]
Fraido fenotipinis modelis buvo sukurtas 2001 metais. Jį sudaro 5 kriterijai, kiekvienas iš jų yra vertinamas 1 (teigiama) arba 0 (neigiama). Kriterijus sudaro fizinio aktyvumo nebuvimas, maža raumenų jėga (<21 kg vyrams ir <14 kg moterims), mažas ėjimo greitis (mažesnis nei 0,8 m/s), nuovargis, svorio mažėjimas (≥4,5 kg per metus, netaikant priemonių svoriui mažinti). Jei balų suma yra 0-1 balas- silpnumo nesama, 1-2 balai- vertinama kaip būklė prieš silpnumą (angl. prefrail), 3 balai ir daugiau nurodo, kad senatvinio silpnumo sindromo esama.[11]
Klinikinė silpnumo skalė yra nesudėtingas ir patikimas metodas, skirtas įvertini senatvinio silpnumo lygį, nenaudojant klausimyno ir atsižvelgiant į paciento fizinio pajėgumo lygį, gretutines ligas ir pažintinę funkciją. Paciento pajėgumas arba silpnumas vertinamas nuo 1 iki 9 balų. 1 balas atitinka fiziškai
15 pajėgų, motyvuotą asmenį, kuris reguliariai mankštinasi. 9 balai atitinka sunkiai sergantį, nuo kitų žmonių priklausomą asmenį bei pacientus kurių tikėtina gyvenimo trukmė nesiekia 6 mėnesių. Jei pacientas atitinka 1-3 balų kriterijus, vertinama, kad silpnumo nesama, jei 4- pažeidžiamas, 5- šiek tiek silpnas, 6- vidutiniškai silpnas, 7- didelis silpnumas, 8- visiškai priklausomas nuo kitų žmonių. [38]
Silpnumo indeksas yra kitas dažnai naudojamas SSS įvertinimo metodas, paremtas kaupiamuoju deficito modeliu, kurį sudaro ligos, simptomai, klinikiniai požymiai, negalia, laboratorinių, radiologinių ar elektrokardiografinių tyrimų pokyčiai. SSS lygis nustatomas pagal sveikatos sutrikimų ar tyrimų pokyčių, nustatomų pacientui, kiekį. Iš viso vertinama 40 požymių. Silpnumo indeksas yra pateikiamas kaip santykis ir apskaičiuojamas, padalinant pacientui būdingus požymius iš visų vertinamų požymių skaičiaus. Gaunamas rezultatas nuo 0 iki 1. Didesnis silpnumo indeksas žymi didesnį SSS lygį. Pavyzdžiui, jei pacientui būdinga 10 iš skalėje išvardytų kriterijų, tuomet 10 padalinama iš 40 ir gaunamas silpnumo indeksas yra 0,25. [39]
Edmontono silpnumo skalė- yra trumpas, nesudėtingas ir patikimas SSS vertinimo metodas, kurį gali naudoti ne tik geriatrijos specialistai. Testą sudaro 9 klausimai ir 2 praktinės užduotys, padedančios įvertinti paciento kognityvinius gebėjimus, bendrąją sveikatos būklę, savarankiškumą, socialinę rūpybą, mitybą, šlapimo nelaikymą ir fizinį pajėgumą. Klausimai ir praktinės užduotys vertinami nuo 0 iki 2 balų, maksimali balų suma yra 17 balų, minimali-0. Priklausomai nuo surinktų balų kiekio vertinamas senatvinio silpnumo sindromo lygis: nuo 0 iki 5- silpnumo nesama, nuo 6 iki 7- pažeidžiami, nuo 8 iki 9 šiek tiek silpni, nuo 10 iki 11 vidutiniškai silpni, nuo 12 iki 17- didelis silpnumas. [40]
FRAIL skalė yra hibridinis vertinimo metodas, kuriame yra sujungti Fraido fenotipinio modelio ir Silpnumo indekso komponentai ir yra paremtas tik paciento apklausa, netaikant objektyvaus ištyrimo priemonių. Vertinamas paciento nuovargis, raumenų silpnumas, ištvermė, poliligotumas ir svorio mažėjimas. Skalė susideda iš 5 klausimų, turinčių teigiamą arba neigiamą atsakymą. Už kiekvieną teigiamą atsakymą yra skiriama po vieną tašką. Gaunamas rezultatas nuo 0 iki 5 taškų. Surinkus ne mažiau kaip 3 taškus nustatomas SSS, 1-2 taškai žymi būklę prieš silpnumą (angl. prefrailty), 0 taškų surinkęs tiriamasis vertinamas kaip sveikas. [41]
9.4 SSS ir širdies ir kraujagyslių ligos
Širdies ir kraujagyslių ligos yra dažna vyresnio amžiaus žmonių problema. Pastebėta, kad kairiojo skilvelio hipertrofija, prieširdžių virpėjimas ir vainikinių arterijų aterosklerozė (išeminė širdies liga, IŠL) yra pagrindinės širdies ir kraujagyslių ligos, kurių rizika reikšmingai padidėja senstant. Taip pat senstant
16 didėja ir miokardo infarkto dažnis, po kurio vėlesniais metais gali išsivystyti širdies nepakankamumas (ŠN). [42]
Didesnis IŠL paplitimas tarp vyresnio amžiaus žmonių yra siejamas su dislipidemija. Nustatyta, kad plazmos cholesterolio koncentracija didėja senstant- IŠL patogenezei ypač reikšmingas trigliceridų ir mažo tankio lipoproteinų koncentracijos padidėjimas.[43] Kitas didesnį IŠL paplitimą tarp vyresnio amžiaus žmonių lemiantis veiksnys yra arterinė hipertenzija. Atlikto tyrimo duomenimis, vyresni nei 65 metų asmenys, kurių sistolinis kraujo spaudimas buvo didesnis nei 180 mmHg turėjo 4-5 kartus didesnę riziką susirgti IŠL, lyginant su pacientais, kurių sistolinis kraujo spaudimas buvo mažesnis nei 120 mmHg. Šis tyrimas taip pat parodė, kad vyresnio amžiaus vyrų ir moterų, turinčių didelį kraujo spaudimą, rizika susirgti IŠL yra du kartus didesnė nei jaunesnių žmonių, kurių kraujo spaudimas taip pat padidėjęs. [44] 65 metų ir vyresnių moterų didesnis sergamumas IŠL taip pat siejamas su menopauze ir estrogeno koncentracijos kraujyje sumažėjimu. [45] Tačiau IŠL neturėtų būti laikoma nuo senėjimo neatsiejama būkle. Pastebėta atvejų, kai net ir labai senyvo amžiaus asmenų autopsijų išrašuose aprašomi normalūs skilveliai, širdies matmenys bei aterosklerotinių plokštelių nepažeistos vainikinės arterijos. [4]
Pailgėjusi gyvenimo trukmė ir vis greičiau senstanti visuomenė lėmė didėjantį vyresnio amžiaus IŠL sergančių pacientų skaičių, kuriems reikalingos sudėtingos širdies ir kraujagyslių procedūros, tokios kaip arterioveninės jungties operacija (AVJO), perkutaninė transliuminalinė vainikinių arterijų angioplastika (PTVAA). Vyresnio amžiaus pacientai yra labiau linkę turėti daugiau gretutinių ligų ir sirgti išemine širdies liga su dauginiu vainikinių arterijų pažeidimu. Dėl šių priežasčių, vyresnis amžius yra siejamas su blogesnėmis revasuliarizacijos procedūrų išeitimis.[46] Hospitalizuoti vyresnio amžiaus pacientai daugiau laiko praleidžia lovoje, o tai gali lemti senatvinio silpnumo sindromo progresavimą ir bendros būklės pablogėjimą po stacionarinio gydymo. [47] Be standartinių rizikos apskaičiavimo metodų, SSS vertinimas yra vis dažniau pripažįstamas, kaip dar vienas svarbus rodiklis, leidžiantis prognozuoti kardiochirurgijos intervencijų išeitis.[48]
Publikacijoje, kurioje buvo apžvelgiami 8 studijų, vertinusių SSS paplitimą tarp vyresnio amžiaus pacientų, sergančių ūmiu vainikinių arterijų sindromu arba pacientų, kuriems atlikta PTVAA, SSS įvertinimui buvo naudota keletas instrumentų, tokių kaip fenotipinis modelis , klinikinė silpnumo skalė arba Edmontono silpnumo skalė (EFS). SSS paplitimas tarp ištirtų pacientų svyravo nuo 10 iki 48 proc., o didesnis silpnumo lygis buvo susijęs su blogesnėmis klinikinėmis išeitimis. Tai pagrindžia SSS vertinimo prognostinę vertę, ir nors siekiant patobulinti rizikos vertinimo modelius, reikalingos didesnės studijos, manoma, kad sveikatos priežiūros specialistai turėtų įtraukti SSS vertinimą į klinikinę praktiką.[49] Kitų
17 tyrimų duomenimis, tiriant 65 metų ir vyresnius asmenis, sergančius IŠL, SSS nustatomas 20-70 proc. pacientų. [50,51] Taip pat pastebėta, kad IŠL dažniau serga asmenys, turintys SSS: 62 proc. vyrų, turinčių SSS ir 28 proc. vyrų neturinčių SSS. [52] Atlikus meta-analizę, kurioje iš viso aprašyti 31 343 pacientų duomenys, nustatyta, kad SSS didina riziką sirgti IŠL. [53] Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad tai dvi tarpusavyje susijusios būklės, todėl tikėtina, kad senatvinio silpnumo mažinimas, taikant fizinės reabilitacijos priemones bei užtikrinant pakankamą mitybą, gali gerinti IŠL prognozę [8].
Senatvinio silpnumo sindromas yra dažna būklė tarp pacientų, sergančių ŠN. SSS paplitimas tarp ŠN sergančių pacientų literatūroje skiriasi priklausomai nuo SSS vertinimo metodo ir tiriamos populiacijos (pvz., ambulatoriniai arba hospitalizuoti pacientai). Vertinant SSS pagal Fraido fenotipinį modelį, jo paplitimo dažnis tarp ŠN sergančių pacientų siekia 19-52 proc. [54] Atlikus meta-analizę, į kurią buvo įtrauktos 26 studijos ir 6896 pacientai, nustatyta, kad 44,5 proc. pacientų sergančių širdies nepakankamumu yra nustatomas SSS. Į šią meta-analizę įtrauktose studijose SSS buvo vertintas, naudojant skirtingus instrumentus- Fraido fenotipinį modelį, SPPB (angl. Short Physical Performance Battery), silpnumo indeksą ir kitus. [55] Didelis senatvinio silpnumo sindromo paplitimas tarp vyresnio amžiaus pacientų, sergančių ŠN, galimai yra susijęs su daugelį sistemų apimančia širdies nepakankamumo etiologija, įskaitant sisteminį uždegimą, didelį gretutinių ligų skaičių, vyresnį amžių ir lėtinius raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus. Lėtinis ŠN pagreitina su senėjimu susijusį raumenų masės mažėjimą ir riebalinio audinio kaupimąsi, taip dažniau sukeldamas sarkopeninį nutukimą nei senėjimas nesant ŠN.[56]
9.5 SSS ir kardiologinė reabilitacija
Kardiologinė reabilitacija (KR) yra priemonių, gerinančių širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų klinikines išeitis, gyvenimo kokybę, fizinį pajėgumą ir funkciją visuma. Dalyvavimas KR yra rekomenduojamas pacientams, patyrusiems miokardo infarktą, vainikinių kraujagyslių revaskuliarizacijos operacijas (PTVAA ir AVJO), pacientams sergantiems stabilia krūtinės angina, širdies funkcijos nepakankamumu (išstūmimo frakcijai esant ne daugiau kaip 35 proc.) arba po širdies vožtuvų operacijos. [9,57,58]
Literatūroje yra išskiriami trys KR etapai: pirmasis etapas apima ankstyvą paciento mobilizavimą stacionare, ligos priežasčių, rizikos veiksnių, gydymo bei tolimesnio plano paaiškinimą pacientui. Antrasis etapas susideda iš specialistų prižiūrimos reabilitacijos programos sudarymo ir jos vykdymo ambulatorinėmis sąlygomis. Trečiasis etapas- tai visą gyvenimą trunkanti palaikymo fazė, kurios tikslas yra vengti ligos pasikartojimo, koreguojant gyvenimo būdą ir mankštinantis savarankiškai.[59,60] Tuo tarpu Lietuvoje KR etapų apibūdinimas šiek tiek skiriasi- antruoju etapu teikiamos stacionarinės paslaugos, o
18 trečiasis etapas apima ambulatorinės reabilitacijos paslaugas ir yra vykdomas, kai liga atsinaujina po antrojo reabilitacijos etapo.[61] Taikant kardiologinę reabilitaciją yra sudaroma daugiadisciplinė, individuali
programa, susidedanti iš aerobinio treniravimo, jėgos pratimų, gyvenimo būdo konsultavimo, rizikos veiksnių modifikavimo (pvz., pagalba metantiems rūkyti) ir psichologo konsultacijų. [57]
Įrodyta, kad kardiologinė reabilitacija yra efektyvi priemonė, padedanti sumažinti mirtingumą, pagerinti fizinį pajėgumą ir gyvenimo kokybę net ir senyvo amžiaus pacientų grupėje.[6] Tyrimų duomenimis nustatyta, kad vyresnio amžiaus asmenų (vyresnių nei 65 metai), sergančių išemine širdies liga ir dalyvavusių kardiologinės reabilitacijos programoje, mirtingumas buvo 21-34 proc. mažesnis nei vyresnio amžiaus IŠL sergančių pacientų, nedalyvavusių reabilitacijos programoje.[62]Vyresnio amžiaus asmenys sudaro reikšmingą dalį pacientų, kuriems reikalinga kardiologinė reabilitacija- Italijoje atlikto tyrimo duomenimis 59 proc. KR pacientų buvo vyresni nei 65 metai, o 25 proc. vyresni nei 75 metai.[7] Atsižvelgiant į vyresnio amžiaus sąsajas su SSS, galima daryti prielaidą, kad didelei daliai KR pacientų yra būdinga ši būklė. [49] SSS paplitimas, klinikinė ir prognostinė reikšmė kardiologinėje reabilitacijoje nėra pakankamai aprašyti literatūroje, nors daugelis autorių aprašo SSS vertinimą, tiriant pacientus, sergančius ūmiu vainikinių arterijų sindromu ir gydomus intensyvios terapijos ar kardiologijos skyriuose.[49,63,64]
Teigiamas kardiologinės reabilitacijos poveikis yra visiškai priešingas SSS būdingiems aspektams (raumenų masės mažėjimui, jėgos susilpnėjimui, pusiausvyros blogėjimui ir kt.), taigi KR gali būti naudinga SSS simptomų mažinimui. [65] Daugelis fizinių ir psichosocialinių SSS aspektų gali būti modifikuojami KR programomis, kurios yra paremtos fiziniu treniravimu, tinkamo mitybos plano sudarymu, psichologine pagalba, įtraukimu į socialines veiklas ir pacientų sveikatos raštingumo gerinimu. [21] Įrodyta, kad fizinis treniravimas teigiamai veikia vyresnio amžiaus asmenų fizinę ir psichosocialinę būklę, padidina jėgą, gerina pusiausvyrą, palengvina depresijos simptomus, gerina kognityvinius gebėjimus ir bendrą gyvenimo kokybę.[66] Siekiat įvertinti KR įtaką vyresnio amžiaus (64 metų ir vyresnių) pacientų depresijos simptomams, atlikta meta-analizė, į kurią buvo įtraukta 18 atsitiktinių imčių tyrimų. Nustatyta, kad fiziniai pratimai kartu su psichosocialinėmis intervencijomis efektyviau lengvina depresijos simptomus nei įprastinė priežiūra. [67] Emocinė ir socialinė parama, suteikiama KR metu teigiamai veikia psichikos sveikatą ir vyresnio amžiaus žmonių socialinę atskirtį, o tai skatina teigiamus, ilgai išliekančius elgesio pokyčius. [65] Fizinis treniravimas taip pat mažina griuvimų riziką ir baimę nukristi [68]. Su padidėjusia griuvimo rizika yra susijęs raumenų silpnumas, pusiausvyros pablogėjimas ir baimė kristi. Tyrimų duomenimis, fizinis treniravimas modifikuoja griuvimo rizikos veiksnius ir ilgainiui sumažina griuvimo riziką maždaug ketvirtadaliu (23 proc.) ir taip pat sumažina kritimų dažnį maždaug šeštadaliu (15 proc.)[69]
19 Silpni vyresnio amžiaus asmenys dėl fizinio ir nefizinio pajėgumo sumažėjimo turi didesnius kardiologinės reabilitacijos poreikius lyginant su jaunesniais ir tvirtesniais širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiais pacientais.[21] Taikant SPPB (angl. Short Physical Performance Battery)- metodą, skirtą įvertini fizinį pajėgumą, atpažinti fizinių galimybių apribojimus ir senatvinį silpnumą, nustatyta, kad vyresnio amžiaus žmonės, kurių SPPB rezultatas buvo mažas (≤9), turi didesnę fizinės negalios atsiradimo riziką bei didesnę tikimybę gydytis slaugos namuose per artimuosius 4 metus. [70] Viena svarbiausių problemų, su kuria susiduria KR specialistai, taikydami reabilitacijos programas SSS pacientams, yra sumažėjusi aerobinio treniravimo tolerancija, nulemta įvairiapusio fizinių funkcijų sutrikimo. [10] Be to, SSS apsunkina vyresnio amžiaus pacientų gydymą, nes gali paveikti diagnostinių procedūrų atlikimo laiką ir tipą, farmakologines ir nefarmakologines gydymo galimybes. Bazinis fizinio pajėgumo vertinimas turėtų būti pritaikomas prie paciento fizinės būklės, o reabilitacijos programa turėtų būti individualizuota, atsižvelgiant į sumažėjusius paciento fiziologinius rezervus ir pajėgumą.[71] Farmakologinis gydymas turėtų būti gerai apsvarstytas ir modifikuojamas, atsižvelgiant į gydymo indikacijas ir atsargiai įvertinus vaisto skyrimo būtinybę, nes gretutinės ligos didina jatrogeninių komplikacijų riziką. [49]
Nors kardiologinė reabilitacija atrodo puikiai tinkama priemonė vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, vyresnis amžius ir SSS literatūroje aprašomi kaip kliūtys, trukdančios patekimą ir dalyvavimą kardiologinės reabilitacijos programose. Be to, SSS yra retai įvertinamas pradedant reabilitaciją ir jos pabaigoje.[49] Todėl nėra pakankamai empirinių duomenų, nepaisant reikšmingo SSS paplitimo ir modifikavimo reikšmės dabartinėse kardiologinės reabilitacijos programose. [65]
Kardiologinės reabilitacijos tikslai vyresnio amžiaus pacientams yra kitokie nei jaunesniems pacientams. Papildomi vyresnio amžiaus pacientų tikslai yra senatvinio silpnumo sindromo prevencija arba jau esančio silpnumo sumažinimas, mobilumo pagerinimas, kurie taip pat reikšmingai veikia pacientų gyvenimo kokybę ir gerina dalyvavimą reabilitacijos programose. Dėl to svarbu peržvelgti ir atnaujinti dabartines kardiologinės reabilitacijos programas, pritaikant jas su amžiumi susijusių fiziologinių būklių ir senatvinio silpnumo sindromo gerinimui.[9,70,72]
20
10. TYRIMO METODIKA IR METODAI
10.1 Tiriamasis objektas
65 metų amžiaus ir vyresni IŠL sergantys pacientai, nukreipti II reabilitacijos etapui Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje.
10.2 Tiriamųjų atranka
Tyrime dalyvavo 59 pacientai, sergantys IŠL ir nukreipti II reabilitacijos etapui Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje. Tiriamosios grupės atranka- tikslinė.
Įtraukimo į tyrimą kriterijai:
• Ne jaunesni kaip 65 metų amžiaus; • Sergantys išemine širdies liga;
• Įvykdę pirmojo reabilitacijos etapo programą;
• Nukreipti II reabilitacijos etapui Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje; • Sutinkantys dalyvauti tyrime.
Neįtraukimo į tyrimą kriterijai:
• Turintys kalbos, klausos, regėjimo negalią; • Turintys vaikščiojimo negalią;
• Turintys galūnių ar stuburo traumų; • Į reabilitacijos kliniką atvykę ne dėl IŠL; • 6 MĖT rezultatas prieš reabilitaciją <150 m; • Nesutinkantys dalyvauti tyrime.
10.3 Tyrimo organizavimas
Tyrimas buvo atliktas LSMUL Kauno Klinikų filiale Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje. Tyrimas vyko nuo 2020 metų liepos mėn. 1 d. iki 2020 metų spalio mėn. 15 d.
Į tyrimą buvo įtraukti 65 metų ir vyresni IŠL sergantys pacientai, gydomi Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje. Pacientams atvykus į ligoninę, reabilitacijos pradžioje, buvo pasiūloma dalyvauti tyrime, supažindinant su tyrimo eiga ir pateikiant „Tiriamo asmens informavimo formą“ (priedas Nr. 2). Pacientai, sutinkantys dalyvauti tyrime, turėjo pasirašyti „Tiriamo asmens sutikimo formą“ (priedas Nr. 3). Gavus informuotą tiriamojo sutikimą (priedas Nr. 3), buvo pateikta anketa, skirta anamnezės duomenims surinkti (priedas Nr. 4), pacientams pageidaujant, anketos klausimai buvo perskaitomi. Tuomet buvo pateikiamas
21 PSO (5) geros savijautos (WHO (5)) klausimynas (priedas Nr. 5), skirtas įvertinti pacientų psichologinę savijautą. Vėliau buvo vertinama Edmontono Silpnumo skalė (angl. Edmonton Frail Scale), skirta įvertinti senatvinio silpnumo sindromą balais. Visiems pacientams, nesant kontraindikacijų, reabilitacijos pradžioje buvo atliktas 6 min. ėjimo testas (6 MĖT) bei įvertinta Morse griuvimų skalė (angl. Morse Fall Scale). Sutinkantiems dalyvauti tyrime pacientams papildomai buvo atliekami „Stotis-sėstis per 30 sekundžių“, 10 m. ėjimo testai bei dinamometru vertinama abiejų plaštakų raumenų jėga. Pacientai savo noru galėjo nutraukti tyrimą bet kuriame tyrimo etape. Taip pat buvo vertinami tiriamųjų antropometriniai duomenys- svoris, ūgis, KMI, liemens apimtis, ligos istorijų duomenys- diagnozė, amžius, skiriamas medikamentinis gydymas. Atliktų testų duomenys ir klausimynų rezultatai buvo koduojami ir saugomi. Senatvinio silpnumo sindromą turintys ir sindromo neturintys pacientai gavo visas įprastas reabilitacijos priemones. Per 10 darbo dienų tiriamiesiems buvo skiriama 20 kineziterapijos procedūrų, 7 masažo procedūros, 6 fizioterapijos procedūros, 5 psichologo konsultacijos, 2 socialinio darbuotojo konsultacijos ir 2 ergoterapijos procedūros. Esant diagnozėms I21-I22 reabilitacijos trukmė buvo 20 dienų, I20.0, I20.8 – 16 dienų. Reabilitacijos pabaigoje, prieš pacientui išvykstant, buvo kartojamas 6 min. ėjimo mėginys, „Stotis-sėstis per 30 sekundžių“ testas, 10 m. ėjimo testas, abiejų plaštakų jėgos vertinimas dinamometru, antrą kartą pateikiamas PSO (5) geros savijautos klausimynas.
10.4 Tyrimo metodai
Edmontono senatvinio silpnumo skalė (angl. Edmonton Frail Scale)
Senatvinio silpnumo sindromo sunkumui įvertinti buvo naudojama Edmontono senatvinio silpnumo skalė (EFS). Testą sudaro 9 klausimai ir 2 praktinės užduotys, padedančios įvertinti paciento kognityvinius gebėjimus, bendrąją sveikatos būklę, savarankiškumą, socialinę rūpybą, mitybą, šlapimo nelaikymą ir fizinį pajėgumą. Klausimai ir praktinės užduotys vertinami nuo 0 iki 2 balų, maksimali balų suma yra 17 balų, minimali-0. Priklausomai nuo surinktų balų kiekio vertinamas senatvinio silpnumo sindromo laipsnis: nuo 0 iki 5- silpnumo nesama, nuo 6 iki 7- pažeidžiami, nuo 8 iki 9 šiek tiek silpni, nuo 10 iki 11 vidutiniškai silpni, nuo 12 iki 17- didelis silpnumas.
Morse griuvimų skalė (angl. Morse Fall Scale)
Morse griuvimų skalė yra skirta įvertinti paciento griuvimų riziką. Skalė susideda iš 6 pagrindinių klausimų: griuvimai praeityje (skiriama 0 arba 25 balai); gretutinės ligos (skiriama 0 arba 15 balų); reikalinga pagalba vaikštant (skiriama nuo 0, 15 arba 30 balų); intraveninė terapija (skiriama 0 arba 20 balų); eisena (skiriama 0, 10 arba 20 balų); psichikos būklė (skiriama 0 arba 15 balų). Balai sudedami ir gaunama
22 suma nuo 0 iki 125. Griuvimo rizika priklauso nuo balų sumos: 0-24- nėra rizikos; 25-50- maža rizika; 51-125 – didelė rizika. [73]
Autorių sudaryta anketa
Anketa (priedas Nr.4) buvo sudaryta, remiantis literatūra, siekiant įvertinti SSS rizikos veiksnius. Tiriamųjų buvo klausiama apie lytį, amžių, gretutines ligas ir vartojamus vaistus.[74,75] Vertinant rūkymą buvo atsižvelgiama, ar tiriamasis rūko, ar rūkė anksčiau. [76] Fizinio aktyvumo intensyvumas prieš susergant buvo vertinamas, atsižvelgiant į ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės treniruočių dažnį per savaitę, prieš pacientui susergant.[77,78] Tiriamojo taip pat buvo prašoma nurodyti, kiek standartinių alkoholio vienetų šis suvartoja per savaitę, siekiant įvertinti alkoholio vartojimo lygį. [79]
PSO (5) geros savijautos rodiklis
PSO (5) geros savijautos klausimynas (priedas Nr.5) buvo naudojamas, siekiant įvertinti pacientų psichologinės gerovės lygį. Klausimynas sudarytas iš 5 teiginių apie tiriamojo savijautą per pastarąsias 2 savaites. Kiekvienas teiginys vertinamas nuo 0 iki 5 balų. Balai sudedami ir padauginami iš 4. Gaunama balų suma nuo 0 iki 100, didesnė balų suma žymi geresnę savijautą.
6 minučių ėjimo testas (6 MĖT)
6 minučių ėjimo testas yra objektyvus fizinio krūvio tolerancijos vertinimo metodas. Testą nesudėtinga atlikti, jis nebrangus, bei priimtinas pacientams, nes testo metu gaunamo fizinio krūvio intensyvumas yra panašus į pacientams įprastas fizines veiklas. [80]. Testas yra atliekamas, siekiant įvertinti reabilitacijos efektyvumą ir įprastai atliekamas reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje. Testo metu yra matuojamas atstumas, kurį pacientas nueina lygiu paviršiumi per 6 minutes, rezultatas pateikiamas sveikais skaičiais ir matuojamas metrais. Prieš atliekant 6 minučių ėjimo mėginį pamatuojamas paciento kraujo spaudimas ir pulsas. Tiriamųjų prašoma eiti įprastu tempu, lygiu ir tiesiu koridoriumi.
„Stotis-sėstis per 30 sekundžių“ testas
„Stotis-sėstis per 30 sekundžių“ testas- nesudėtingas, greitas, ir dažnai naudojamas fizinio pajėgumo vertinimo metodas, skirtas įvertinti apatinių galūnių raumenų jėgą. Paciento paprašoma atsisėsti ant kėdės ir laikyti rankas sukryžiavus ant krūtinės, tuomet pilnai atsistoti ir vėl atsisėsti. Vertinama, kiek kartų pacientas pilnai atsistoja per 30 sekundžių. [81] Testo rezultatas yra pateikiamas pakartojimais per 30 sekundžių.
23 Plaštakos raumenų suspaudimo jėga buvo vertinama hidrauliniu dinamometru. Tyrimo metu buvo vertinama kairės ir dešinės plaštakų suspaudimo jėga. Tiriamojo buvo prašoma atsisėsti, ranką pritraukti prie kūno, sulenkti per alkūnės sąnarį 90 laipsnių kampu, paimti dinamometrą į plaštaką ir maksimalia jėga suspausti dinamometro rankeną. Atliekami 3 suspaudimai su trumpomis (30 s) pertraukomis, fiksuojamas geriausias rezultatas. Tuomet prašoma šį veiksmą kartoti, naudojant kitą ranką. Rezultatas pateikiamas kilogramais (kg).
10 metrų ėjimo testas
10 m ėjimo testas yra dažnai naudojamas fizinio pajėgumo vertinimo metodas, skirtas įvertinti tiriamojo ėjimo greitį. Testas atliekamas tiriamajam einant tiesiu, lygiu 20 metrų ilgio paviršiumi. 5 metrai pradžioje yra skirti greitėjimui, 5 metrai pabaigoje lėtėjimui. Laikas pradedamas skaičiuoti tiriamajam pasiekus 5 metrų žymą ir baigiamas skaičiuoti pasiekus 15 metrų žymą.[82] Rezultatas pateikiamas metrais per sekundę (m/s).
10.5. Duomenų analizės metodai
Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: pirmoji grupė- pacientai, kurie taikant Edmontono silpnumo skalę, buvo įvertinti ne daugiau kaip 5 balais (kontrolinė grupė); antroji grupė- pacientai kurie taikant Edmontono silpnumo skalę buvo įvertinti daugiau nei 5 balais (tiriamoji grupė).
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel 2016 ir IBM SPSS 26.0 programinę įrangą. Imties duomenų priklausymas normaliajam skirstiniui patikrintas naudojant Kolmogorov- Smirnov ir Shapiro-Wilk testus. Kokybinių požymių tarpusavio priklausomumui vertinti buvo taikomas Chi kvadrato (χ²) kriterijus ir Fišerio tikslusis kriterijus(Fisher‘s exact test). Kokybiniai požymiai aprašyti pateikiant jų reikšmių dažnį (n) ir santykinį dažnį (proc.). Kiekybinių rodiklių, pasiskirsčiusių pagal normalųjį skirstinį, skirtumai tarp dviejų tiriamųjų grupių vertinti, taikant Stjudento t kriterijų, aprašant pateikiamas požymių rezultatų imčių vidurkis (standartinis nuokrypis). Analizuojant kiekybinius požymius, kurie nebuvo pasiskirstę normaliai, taikytas neparametrinis Mann-Witney- U testas, aprašant rezultatus pateikiama reikšmių mediana (minimali- maksimali reikšmė; vidutinis rangas). Dviejų priklausomų imčių, kurios nepasiskirsčiusios pagal normalųjį skirstinį, palyginimui taikytas Vilkoksono kriterijus, pasiskirsčiusių pagal normalųjį skirstinį- porinis Stjudento t kriterijus. Ryšys tarp kiekybinių kintamųjų, nepasiskirsčiusių pagal normalųjį skirstinį, analizuotas taikant Spirmano (Spearman) koreliacijos koeficientą. Požymių skirtumas ir priklausomybė laikyti statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotoji p reikšmė buvo mažesnė nei 0,05.
24
11. TYRIMO REZULTATAI
11.1 Bendra tiriamųjų charakteristika
Tyrime dalyvavo 59 asmenys, sergantys išemine širdies liga ir nukreipti II reabilitacijos etapui. Daugiausiai pacientų nustatyta diagnozės I20.8 (35,6 proc.), I21.4 (23,7 proc.) ir I20.0 (16,7 proc.). Tiriamieji pagal lytį pasiskirstė taip: 34 (57,6 proc.) vyrai ir 25 (42,4 proc.) moterys. Visų tiriamųjų amžiaus vidurkis 74,95 (SN=6,4) m., vyrų amžiaus vidurkis 72,94 (SN=5,76) m., moterų amžiaus vidurkis 77,68 (SN=6,31) m., moterų amžius buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei vyrų, p=0,005. Kiti bendrieji kokybiniai ir kiekybiniai tiriamųjų duomenys pateikti lentelėje (1 lentelė).
1 lentelė. Bendrosios tiriamųjų charakteristikos ir jų palyginimas kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse.
Visi N=59 Kontrolinė grupė N=30 Tiriamoji grupė N=29 P reikšmė Vyrai (proc.) 34 (57,6) 21 (70,0) 13 (44,8) 0,05 Moterys (proc.) 25 (42,4) 9 (30,0) 16 (55,2) Amžius, m, V (SN) 74,95 (6,4) 72,60 (6,03) 77,38 (5,31) 0,003 Ūgis, m, V (SN) 1.66 (0,098) 1,69 (0,099) 1,63 (0,089) 0,021 Svoris, kg, V (SN) 79,18 (16,18) 78,6 (17,07) 79,79 (15,50) 0,780 KMI kg/m2 V (SN) 28,45 (5,05) 27,17 (4,66) 29,77 (5,17) 0,048 Liemens apimtis, cm, V (SN) 101,64 (12,15) 101,17 (12,81) 102,14 (11,64) 0,762 Gretutinių ligų skaičius, mediana (max-min; VR) 2 (1-5) 2 (1-4; 27,7) 2 (1-5; 32,38) 0,276 Vartojamų vaistų skaičius, n, V (SN) 6,4 (1,37) 6,2 (1,47) 6,6 (1,26) 0,245
Morse skalės balai, mediana (min-max; VR)
15 (15-55) 15 (15-50; 26,45) 15 (15-55; 33,67) 0,026
Pagrindinė diagnozė
25 I21.4 (proc.) 14 (23,7) 9 (30,0) 5 (17,2) I20.0 (proc.) 10 (16,9) 5 (16,7) 5 (17,2) I21.0 (proc.) 4 (6,8) 2 (6,7) 2 (6,9) I21.1 (proc.) 2 (3,4) 2 (6,7) 0 (0,0) Kita (proc.) 8 (13,6) 3 (10,0) 5 (17,2)
ŠN funkcinė klasė pagal NŠA (Niujorko Širdies asociacija)
I (proc.) 8 (13,6) 6 (20,0) 2 (6,9) 0,048 II (proc.) 38 (64,4) 19 (63,3) 19 (65,5) III (proc.) 10 (16,9) 2 (6,7) 8 (27,6) IV (proc.) 1 (1,7) 1 (3,3) 0 (0,0) Nėra ŠN (proc.) 8 (13.6) 6 (20,0) 2 (6,9) Rūkymas Rūko (proc.) 1 (1,7) 1 (3,3) 0 (0,0) 1,000 Nerūko (proc.) 35 (59,3) 18 (60,0) 17 (58,6)
Metė rūkyti (proc.) 23 (39,0) 11 (36,7) 12 (41,4)
Fizinio aktyvumo intensyvumas, prieš susergant Neaktyvus – nesportavo (proc.) 34 (57,6) 18 (60,0) 16 (55,2) 0,929 Mažas – 1-3 k/sav. (proc.) 13 (22,0) 6 (20,0) 7 (24,1) Vidutinis 3-4 k/sav. (proc.) 5 (8,5) 2 (6,7) 3 (10,3) Didelis >5 k/sav (proc.) 7 (11,9) 4 (13,3) 3 (10,3)
V- vidurkis; SN- standartinis nuokrypis; Min- mažiausia reikšmė; Max- didžiausia reikšmė; VR- vidutinis rangas.
11.2 Senatvinio silpnumo sindromo paplitimas tarp tiriamųjų
Ištyrus 59 tiriamuosius, 30 tiriamųjų (50,8 proc.) silpnumo nenustatyta, 22 tiriamieji (37,3 proc.) buvo pažeidžiami , 4 šiek tiek silpni (6,8 proc.), 3 vidutiniškai silpni (5,1 proc.). SSS lygių pasiskirstymas
26 tarp vyrų ir moterų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (3 lentelė). Tiriamųjų pasiskirstymas pagal Edmontono silpnumo skalės (EFS) balus pateiktas diagramoje (1 paveikslėlis).
1 paveikslėlis. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal EFS (Edmonton Frail Scale) balus
2 lentelė. Senatvinio silpnumo sindromo lygių pasiskirstymas lytį.
SSS lygis Visi N=59 Vyrai N=34 Moterys N=25 P reikšmė
Silpnumo nesama, n (proc.) 30 (50,8) 21 (61,8) 9 (36,0) 0,151
Pažeidžiamas, n (proc.) 22 (37,3) 10 (29,4) 12 (48,0)
Šiek tiek silpnas, n (proc.) 4 (6,8) 1 (2,9) 3 (12,0)
Vidutiniškai silpnas, n (proc.) 3 (5,1) 2 (5,9) 1 (4,0)
11.2 Tiriamosios ir kontrolinės grupių charakteristikų palyginimas
Kontrolinę grupę sudarė 30 (50,8 proc.) pacientų, tiriamąją grupę 29 (49,2 proc.) pacientai. SSS lygių pasiskirstymas tiriamojoje grupėje pateiktas diagramoje (2 paveikslėlis).
2 1 9 10 8 11 11 3 1 3 0 2 4 6 8 10 12 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Ti ri amų jų skai či u s, n EFS balai
27 Statistiškai reikšmingai skyrėsi kontrolinės ir tiriamosios grupių pasiskirstymas pagal amžiaus, ūgio, KMI vidurkius ir ŠN funkcinę klasę pagal NŠA. Kontrolinės grupės amžiaus vidurkis buvo 72,6 (SN=6,03) m., tiriamosios grupės amžiaus vidurkis 77,38 (SN=5,31) m., p=0,003. Kūno masės indekso (KMI) vidurkis tiriamojoje grupėje buvo didesnis (29,77 (SN=5,17) ) kg/m2) nei kontrolinėje grupėje (27,17
(SN=4,66) kg/m2), p=0,048. Tiriamojoje grupėje daugiau pacientų (8 (27,6 proc.)) nei kontrolinėje (2 (6,7 proc.)) buvo nustatyta III funkcinės klasės ŠN pagal NŠA, p=0,048. Imtyje buvo stebimi pasiskirstymo pagal lytį skirtumai grupėse- tiriamojoje grupėje buvo daugiau moterų, p=0,05 Kontrolinės ir tiriamosios grupių charakteristikų palyginimas pateiktas lentelėje (1 lentelė).
Tiriamosios grupės pacientai statistiškai reikšmingai dažniau sirgo glaukoma: 6 (20,7 proc.) pacientai tiriamojoje grupėje, kontrolinėje grupėje pacientai glaukoma nesirgo, p=0,011. Kitų gretutinių ligų ir vartojamų vaistų pasiskirstymas kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (3 ir 4 lentelės).
2 paveikslėlis. SSS lygių pasiskirstymas tiriamųjų grupėse
30 22 4 3 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
28
3 lentelė. Gretutinių ligų pasiskirstymas kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse
Visi N=59 Kontrolinė grupė N=30 Tiriamoji grupė N=29 P reikšmė Arterinė hipertenzija Serga (proc.) 57 (96,6) 29 (96,7) 28 (96,6) 1,000 Neserga (proc.) 2 (3,4) 1 (3,3) 1 (3,4) Cukrinis diabetas
Serga, I tipo (proc.) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 0,476
Serga, II tipo (proc.) 12 (20,3) 5 (16,7) 7 (24,1)
Neserga (proc.) 47 (79,7) 25 (83,3) 22 (75,9)
Lėtinė inkstų liga
Serga (proc.) 7 (11,9) 3 (10,0) 4 (13,8) 0,706 Neserga (proc.) 52 (88,1) 27 (90,0) 25 (86,2) Anemija Serga (proc.) 5 (8,5) 2 (6,7) 3 (10,3) 0,671 Neserga (proc.) 54 (91,5) 28 (93,3) 26 (89,7) Prieširdžių virpėjimas Serga (proc.) 21 (35,6) 9 (30,0) 12 (41,1) 0,422 Neserga (proc.) 38 (64,4) 21 (70,0) 17 (58,6) Glaukoma Serga (proc.) 6 (10,2) 0 (0,0) 6 (20,7) 0,011 Neserga (proc.) 53 (89,2) 30 (100,0) 23 (79,3) Hipotirozė Serga (proc.) 7 (11,9) 4 (13,3) 3 (10,3) 1,000 Neserga (proc.) 52 (88,1) 26 (86,7) 26 (89,7) Osteoporozė Serga (proc.) 2 (3,4) 1 (3,3) 1 (3,4) 1,000 Neserga (proc.) 57 (96,6) 29 (96,7) 28 (96,6) LOPL Serga (proc.) 5 (8,5) 3 (10,0) 2 (6,9) 1,000 Neserga (proc.) 54 (91,5) 27 (90,0) 27 (93,1)
29 Bronchinė astma Serga (proc.) 3 (5,1) 1 (3,3) 2 (6,9) 0.612 Neserga (proc.) 56 (94,9) 29 (96,7) 27 (93,1) GERL Serga (proc.) 3 (5,1) 2 (6,7) 1 (3,4) 1,000 Neserga (proc.) 56 (94,9) 28 (93,3) 28 (96,6) Plautinė hipertenzija Serga (proc.) 1 (1,7) 0 (0,0) 1 (3,4) 0,492 Neserga (proc.) 58 (98,3) 30 (100,0) 28 (96,6) Prostatos hiperprlazija Serga (proc.) 7 (11,9) 4 (13,3) 3 (10,3) 1,000 Neserga (proc.) 52 (88,1) 26 (86,7) 26 (89,7) Podagra Serga (proc.) 5 (8,5) 3 (10,0) 2 (6,9) 1,000 Nesera (proc.) 54 (91,5) 27 (90,0) 27 (93,1)
4 lentelė. Vartojamų vaistų farmakologinių grupių pasiskirstymas kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse .
Visi N=59 Kontrolinė grupė N=30 Tiriamoji grupė N=29 P reikšmė BAB Vartoja (proc.) 56 (94,9) 28 (93,3) 28 (96,6) 1,000 Nevartoja (proc.) 3 (5,1) 2 (6,7) 1 (3,4) AKFI/ARB Vartoja (proc.) 53 (89,8) 27 (90,0) 26 (89,7) 1,000 Nevartoja (proc.) 6 (10,2) 3 (10,0) 3 (10,3)
Kalcio kanalų blokatoriai
Vartoja (proc.) 5 (8,5) 2 (6,7) 3 (10,3) 0,671
Nevartoja (proc.) 54 (91,5) 28 (93,3) 26 (89,7)
Imidazolino receptorių agonistai
30 Nevartoja (proc.) 54 (91,5) 29 (96,7) 25 (86,2) Diuretikai Vartoja (proc.) 40 (67,8) 20 (66,7) 20 (69,0) 0,850 Nevartoja (proc.) 19 (32,2) 10 (33,3) 9 (31,0) Statinai Vartoja (proc.) 53 (89,8) 27 (90,0) 26 (89,7) 1,000 Nevartoja (proc.) 6 (10,2) 3 (10,0) 3 (10,3) Antiaritminiai vaistai Vartoja (proc.) 6 (10,2) 5 (16,7) 1 (3,4) 0,195 Nevartoja (proc.) 53 (89,8) 25 (83,3) 28 (96,6) Antikoaguliantai Vartoja (proc.) 23 (39,0) 11 (36,7) 12 (41,4) 0,711 Nevartoja (proc.) 36 (61,0) 19 (63,3) 17 (58,6) Antiagregantai Vartoja (proc.) 59 (100,0) 30 (100,0) 29 (100,0) -* Nevartoja (proc.) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) Organiniai nitratai Vartoja (proc.) 6 (10,2) 3 (10,0) 3 (10,3) 1,000 Nevartoja (proc.) 53 (89,8) 27 (90,0) 26 (89,7)
Kiti širdį veikiantys vaistai
Vartoja (proc.) 3 (5,1) 0 (0,0) 3 (10,3) 0,112
Nevartoja (proc.) 56 (94,9) 30 (100,0) 26 (89,7)
Protonų siurblio inhibitoriai
Vartoja (proc.) 25 (42,4) 13 (43,3) 12 (41,4) 0,879 Nevartoja (proc.) 34 (57,6) 17 (56,7) 17 (58,6) Antianeminiai vaistai Vartoja (proc.) 3 (5,1) 2 (6,7) 1 (3,4) 1,000 Nevartoja (proc.) 56 (94,9) 28 (93,3) 28 (96,6) AAB Vartoja (proc.) 5 (8,5) 2 (6,7) 3 (10,3) 0,671 Nevartoja (proc.) 54 (91,5) 28 (93,3) 26 (89,7)
31 Anticholinerginiai vaistai Vartoja (proc.) 4 (6,8) 1 (3,3) 3 (10,3) 0,353 Nevartoja (proc.) 55 (93,2) 29 (96,7) 26 (89,7) Biguanidai Vartoja (proc.) 6 (10,2) 4 (13,3) 2 (6,9) 0,671 Nevartoja (proc.) 53 (89,8) 26 (86,7) 27 (93,1) Insulinas Vartoja (proc.) 5 (8,5) 1 (3,3) 4 (13,8) 0,195 Nevartoja (proc.) 54 (91,5) 29 (96,7) 25 (86,2) Skydliaukės hormonai Vartoja (proc.) 6 (10,2) 3 (10,0) 3 (10,3) 1,000 Nevartoja (proc.) 53 (89,8) 27 (90,0) 26 (89,7)
Šlapimo rūgšties sintezę slopinantys vaistai
Vartoja (proc.) 3 (5,1) 2 (6,7) 1 (3,4) 1,000 Nevartoja (proc.) 56 (94,9) 28 (93,3) 28 (96,6) Anksiolitikai Vartoja (proc.) 12 (20,3) 7 (23,3) 5 (17,2) 0,561 Nevartoja (proc.) 47 (79,7) 23 (76,7) 24 (82,8) Nootropai Vartoja (proc.) 3 (5,1) 0 (0,0) 3 (10,3) 0,112 Nevartoja (proc.) 56 (94,9) 30 (100,0) 26 (89,7) Antipsichoziniai vaistai Vartoja (proc.) 1 (1,7) 0 (0,0) 1 (3,4) 0,492 Nevartoja (proc.) 58 (98,3) 30 (100,0) 28 (96,6)
*P reikšmė negalėjo būti nustatyta, nes antiagregantus vartojo visi tiriamieji.
11.3 Reabilitacijos efektyvumo vertinimas
11.3.1 Kontrolinės ir tiriamosios grupių fizinio pajėgumo rezultatų palyginimas
Vidutinė reabilitacijos trukmė kontrolinėje grupėje 14,56 (SN=2,82) dienų, tiriamojoje grupėje reabilitacijos trukmės vidurkis 15,27 (SN=2,03) dienų. Reabilitacijos trukmė grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė, p=0,274.
32 Bendras (abiejų grupių) pacientų fizinis pajėgumas, vertinant pagal 6 MĖT po reabilitacijos pagerėjo statistiškai reikšmingai, p<0,001. Rezultato pagerėjimo mediana 57 (0-196) m. Vidutinis kontrolinės grupės 6 MĖT rezultatas prieš reabilitaciją buvo 331,6 (SN=83,17) m, po reabilitacijos 400,36 (SN=80,59) m. Rezultatas kontrolinėje grupėje pagerėjo statistiškai reikšmingai (p<0,001), 6 MĖT rezultato pagerėjimo vidurkis kontrolinėje grupėje buvo 68,76 (SN=49,43) m. Vidutinis tiriamosios grupės 6 MĖT rezultatas prieš reabilitaciją buvo 311,17 (SN=97,4), po reabilitacijos 382,44 (SN=88,60). Rezultatas tiriamojoje grupėje pagerėjo statistiškai reikšmingai (p<0,001), rezultato pagerėjimo vidurkis 71,27 (SN=59,77) m. Imtyje stebėtas didesnis rezultato pagerėjimo vidurkis tiriamojoje grupėje, skirtumas tarp grupių nebuvo statistiškai reikšmingas, p=0,861. 6 MĖT rezultatų skirtumai tarp grupių pateikti lentelėje (5 lentelė).
5 lentelė. 6 MĖT I ir II rezultatų vidurkių skirtumai kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse.
Kontrolinė grupė N=30 Tiriamoji grupė N=29 P reikšmė I 6 MĖT, V (SN), m 331,6 (83,17) 311,17 (97,4) 0,389 II 6 MĖT, V (SN), m 400,36 (80,59) 382,44 (88,60) 0,420 Rezultato pagerėjimo vidurkis (SN), m 68,76 (49,43) 71,27 (59,77) 0,861
Bendras pacientų fizinis pajėgumas, vertinant pagal 10 m ėjimo testą, po reabilitacijos pagerėjo statistiškai reikšmingai (p<0,001), rezultato pagerėjimo mediana 0,202 (0,00-0,667) m/s. Kontrolinės grupės vidutinis 10 m ėjimo testo rezultatas prieš reabilitaciją buvo 0,972 (SN=0,265) m/s, po reabilitacijos 1,247 (SN=0,303) m/s, p<0,001. Kontrolinės grupės rezultato pagerėjimo mediana 0,25 (0,064-0,667) m/s. Tiriamosios grupės 10 m ėjimo testo rezultatų vidurkis prieš reabilitaciją buvo 0,810 (SN=0,2) m/s, po reabilitacijos 0,973 (SN=0,963) m/s, p<0,001. Tiriamosios grupės rezultato pagerėjimo mediana 0,166 (0- 0,342) m/s. Kontrolinėje grupėje 10 m testo rezultato pagerėjimo mediana buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei tiriamosios grupės, p=0,001. Tiriamosios ir kontrolinės grupių 10 m ėjimo testo rezultatų skirtumai pateikti lentelėje (6 lentelė).
33
6 lentelė. 10 m. ėjimo testo I ir II rezultatų skirtumai kontrolinėje ir SSS grupėse.
Kontrolinė grupė N=30 Tiriamoji grupė N=29 P reikšmė I 10 m. testas, V (SN), m/s 0,972 (0,265) 0,810 (0,2) 0,011 II 10 m testas, V (SN), m/s 1,247(0,303) 0,973 (0,963) <0,001
Rezultato pagerėjimo mediana, (min-max; VR), m/s
0,25 (0,064-0,667; 36,98)
0,166 (0- 0,342; 22,78) 0,001
Bendras pacientų fizinis pajėgumas, vertinant pagal „Stotis-sėstis per 30 sekundžių“ testą, pagerėjo statistiškai reikšmingai (p<0,001), rezultato pagerėjimo mediana 2 (0-6) pakartojimai. Vidutinis kontrolinės grupės „Stotis-sėstis per 30 sekundžių“ testo rezultatas prieš reabilitaciją buvo 7,56 (SN=2,69) pakartojimai, po reabilitacijos 10,66 (SN=2,53) pakartojimai, p<0,001. Tiriamosios grupės „Stotis-sėstis per 30 sekundžių“ testo rezultatų vidurkis prieš reabilitaciją buvo 7,24 (SN=2,16), po reabilitacijos 9,06 (SN=2,35), p<0,001. Kontrolinėje grupėje „Stotis-sėsti per 30 sekundžių“ testo rezultato pagerėjimo mediana (3 (1-6; 39,13) pakartojimai) buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei tiriamojoje grupėje 2 (0-6; 20,55), p<0,001. Tiriamosios ir kontrolinės grupių „Stotis-sėstis per 30 sekundžių“ testo rezultatų skirtumai pateikti lentelėje (7 lentelė.)
7 lentelė. „Stotis-sėstis per 30 sekundžių“ testo I ir II rezultatų skirtumai kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse. Kontrolinė grupė N=30 Tiriamoji grupė N=29 P reikšmė I „Stotis-sėstis per 30
sekundžių“ testo rezultatas V (SN), pakartojimai
7,56(2,69) 7,24 (2,16) 0,576
II „Stotis-sėstis per 30 sekundžių“ testo rezultatas V (SN), pakartojimai
34 „Stotis-sėstis per 30 sekundžių“
rezultato pagerėjimo mediana (min-max; VR), pakartojimai
3 (1-6; 39,13) 2 (0-6; 20,55) <0,001
Bendras pacientų fizinis pajėgumas, vertinant pagal dešinės plaštakos raumenų jėgą, po reabilitacijos pagerėjo vidutiniškai 2,15 (SN=3,41) kg, p<0,001. Kontrolinėje grupėje dešinės plaštakos jėgos vertinimo vidurkis prieš reabilitaciją buvo 30,30 (SN=12,45) kg, po reabilitacijos 32,43 (SN=12,69) kg, p<0,001. Tiriamosios grupės dešinės plaštakos jėgos vertinimo rezultatų vidurkis prieš reabilitaciją buvo 21,62 (SN=11,16) kg, po reabilitacijos 23,86 (SN=10,31) kg, p<0,001. Imtyje stebėtas didesnis rezultato pagerėjimas kontrolinėje grupėje (rezultato pokyčio mediana 1,5 (0-9; 31,58) kg) lyginant su tiriamąja grupe (rezultato pokyčio mediana 1 (0-16; 28,36) kg), p=0,450. Dešinės plaštakos jėgos vertinimo rezultatų skirtumai kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse pateikti lentelėje (8 lentelė).
8 lentelė. Dešinės plaštakos raumenų jėgos vertinimo I ir II rezultatų skirtumai kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse. Kontrolinė grupė N=30 Tiriamoji grupė N=29 P reikšmė I dešinės plaštakos vertinimo rezultatas, V (SN), kg 30,30 (12,45) 21,62 (11,16) 0,007 II dešinės plaštakos vertinimo rezultatas, V (SN), kg 32,43 (12,69) 23,86 (10,31) 0,006 Rezultato pokyčio mediana (min-max; VR), kg 1,5 (0-9; 31,58) 1 (0-16; 28,36) 0,450
Bendras pacientų fizinis pajėgumas, vertinant pagal kairės plaštakos raumenų jėgą, pagerėjo statistiškai reikšmingai (p<0,001), rezultato pagerėjimo mediana 1 (0-16) kg. Kontrolinėje grupėje kairės plaštakos jėgos vertinimo vidurkis prieš reabilitaciją buvo 27,3 (SN=13,86) kg, po reabilitacijos 31,07 (SN=13,79), p<0,001. Tiriamosios grupės kairės plaštakos jėgos vertinimo rezultatų vidurkis prieš reabilitaciją buvo 21,69 (SN=9,43), po reabilitacijos 23,45 (SN=9,28) kg, p<0,001. Kontrolinės grupės rezultato pokyčio mediana buvo 1 (0-9; 33,69) kg, tiriamosios 0 (-1-15; 25,31) kg, skirtumas tarp grupių nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,051). Tiriamosios ir kontrolinės grupių kairės plaštakos jėgos vertinimo rezultatų skirtumai pateikti lentelėje (9 lentelė.)
35
9 lentelė. Kairės plaštakos raumenų jėgos vertinimo I ir II rezultatų skirtumai kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse. Kontrolinė grupė N=30 Tiriamoji grupė N=29 P reikšmė I kairės plaštakos vertinimo rezultatas, V (SN), kg 27,3 (13,86) 21,69 (9,43) 0,074 II kairės plaštakos vertinimo rezultatas, V (SN), kg 31,07 (13,79) 23,45(9,28) 0,016 Rezultato pokyčio mediana (min-max; VR) , kg 1 (0-9; 33,69) 0 (-1-15; 25,31) 0,051
11.3.2 Kontrolinės ir tiriamosios grupių psichologinės būklės rezultatų palyginimas
Bendra pacientų psichologinė būklė, vertinant pagal PSO (5) rezultatą, po reabilitacijos pagerėjo statistiškai reikšmingai (p<0,001), rezultato pokyčio mediana 12 (0-64) balų. Kontrolinėje grupėje PSO (5) rezultatų mediana prieš reabilitaciją buvo 66 (16-100) balai, po reabilitacijos 84 (17-100) balai, p<0,001. Tiriamojoje grupėje PSO (5) rezultatų mediana prieš reabilitaciją buvo 52 (12-92) balai, po reabilitacijos 72 (28-100) balai, p<0,001. Tiriamosios grupės rezultato pagerėjimo mediana buvo 16 (0-64; 32,41), kontrolinės grupės 12 (0-40; 27,67), skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas, p=0,285.
10 lentelė. PSO (5) I ir II rezultatų medianų skirtumai kontrolinėje ir SSS grupėse.
Kontrolinė grupė N=30 Tiriamoji grupė N=29 P reikšmė I PSO (5) rezultatas, mediana (min-max:VR) balai 66 (16-100; 35,53) 52 (12-92; 24,28) 0,012 II PSO (5) rezultatas, mediana (min-max; VR) balai 84 (17-100; 35,97) 72 (28-100; 23,83) 0,006 Rezultato pokyčio mediana (min-max; VR) balai 12 (0-40; 27,67) 16 (0-64; 32,41) 0,285
36 11.3.3 Reabilitacijos efektyvumo priklausomybė nuo EFS balų
EFS balų ir reabilitacijos efektyvumo rodiklių sąsajos pateiktos lentelėje (11 lentelė). EFS balai atvirkščiai koreliavo su 6 MĖT (rs=-0,078, p=0,559), 10 metrų ėjimo testo (rs=-0,481, p<0,00), „Stotis- sėsti per 30 sekundžių“ testo (rs=-0,573, p<0,001), dešinės plaštakos jėgos vertinimo (rs=-0,088, p=0,509), kairės plaštakos jėgos vertinimo (rs=-0,242, p=0,067) , I ir II rezultatų skirtumais (3 ir 4 paveikslėliai).
11 lentelė. EFS balų ir reabilitacijos efektyvumo rodiklių sąsajos (Spirmano koreliacinė analizė).
6 MĖT I ir II rezultatų skirtumas 10 m ėjimo testo I ir II rezultatų skirtumas „Stotis-sėstis per 30 s“ testo I ir II rezultatų skirtumas PSO (5) I ir II rezultatų skirtumas Kairės plaštakos jėgos vertinimo I ir II rezultatų skirtumas Dešinės plaštakos jėgos vertinimo I ir II rezultatų skirtumas EFS balai Spearman r koreliacijos koeficientas -0,078 -0,481 -0,573 0,035 -0,242 -0,088 P reikšmė 0,559 <0,001 <0,001 0,794 0,067 0,509
37
3 paveikslėlis. EFS balų ir 10 m ėjimo testo I ir II rezultatų skirtumo koreliacija.
4 paveikslėlis. EFS balų ir „Stotis- sėstis per 30 sekundžių“ testo I ir II rezultatų skirtumo koreliacija 0,00 0,10 0,20 0,30 0,40 0,50 0,60 0,70 0,80 0 2 4 6 8 10 12 10 m ė jimo te sto re zu ltato p o kyt is , m/s EFS balai 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00 0 2 4 6 8 10 12 14 „S ės ti s-sto ti s“ re zu ltato p ag erė jimas , p akart o jimai EFS balai
