LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Vaida Klimaitė
SKIRTINGŲ MEDAUS RŪŠIŲ KOKYBĖS RODIKLIŲ VERTINIMAS LIETUVOS GYVENTOJŲ TARPE
ASSESMENT OF QUALITY INDICATORS OF DIFFERENT KINDS OF HONEY AMONG LITHUANIA CITIZENS
Veterinarinės maisto saugos nuolatinių studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. dr. Vaidas Oberauskas
2 DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Skirtingų medaus rūšių kokybės rodiklių vertinimas Lietuvos gyventojų tarpe“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2014-04-30 Vaida Klimaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2014-04-30 Vaida Klimaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2014-04-30 Prof. dr. Vaidas Oberauskas
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE
2014-04-30
(aprobacijos data) (katedros/instituto vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3
TURINYS
SANTRAUKA
... 4SUMMARY
... 5ĮVADAS
... 61. LITERATŪROS APŽVALGA
... 81.1. Medaus rūšių apibūdinimas ... 8
1.2. Medaus klasifikacija ... 10
1.3. Medaus savybės ... 11
1.4. Medaus sudėtis ... 12
1.5. Medaus kokybė ... 15
1.6. Medaus poveikis sveikatai... 17
2. DARBO METODIKA
... 193. TYRIMO REZULTATAI
... 224. TYRIMO APTARIMAS
... 37IŠVADOS
... 39LITERATŪROS SĄRAŠAS
... 40PRIEDAI
... 424
SANTRAUKA
Vaida Klimaitė
SKIRTINGŲ MEDAUS RŪŠIŲ KOKYBĖS RODIKLIŲ VERTINIMAS LIETUVOS GYVENTOJŲ TARPE
Baigiamasis magistrinis darbas Darbo vadovas: Prof. dr. Vaidas Oberauskas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Veterinarijos akademija
Anatomijos ir fiziologijos katedra 2014 04 30
Darbo struktūra: darbo apimtis 44 puslapiai, literatūros sąraše 30 šaltinių. Darbe yra 17 lentelių, 12 paveikslų ir priedas.
Darbo tikslas: įvertinti Lietuvos gyventojų nuomonę apie skirtingų medaus rūšių kokybę. Darbo uždaviniai:atlikti vartotojų apklausą, apie medaus pasirinkimą Lietuvos gyventojų tarpe; Įvertinti vartotojų žinias apie medaus kokybę; Įvertinti medaus kokybės įtaką sveikatai; Nustatyti reikšmingus ryšius tarp tirtų rodiklių.
Darbe analizuojama pagrindinės Lietuviško medaus rūšys, sudėtis, kokybė, įtaka sveikatai. Gauti rezultatai: atlikus apklausą nustatyta, kad medaus vartojimas statistiškai reikšmingai skiriasi tik tarp socialinės padėties grupės vartotojų. Vertinant respondentų pasiskirstymą renkantis medaus rūšis, mėgstamiausia laikoma liepų ir pievų medus. Statistiškai dažniausiai vartotojai pirmenybę teikia natūraliam medui, kurį būtinybę vartoti laiko daugiau nei trečdalis respondentų. Medų respondentai statistiškai reikšmingai vartoja kaip vaistą.
Atliktos apklausos rezultatai parodė, kad vartotojai didelį dėmesį skiria medaus kokybei. Statistiškai reikšminga respondentai laiko pirkimo vietą, patikimiausia išlieka bitininko namai. Svarbiausiu veiksniu renkantis produktą, vartotojai nurodo kokybę, kuri turi teigiamą poveikį sveikatai. Respondentų nuomone, medaus kokybę lemia tokie veiksniai, kaip vietovė, bitės, meteorologinės sąlygos.
5
SUMMARY
Vaida Klimaitė
ASSESMENT OF QUALITY INDICATORS OF DIFFERENT KINDS OF HONEY AMONG LITHUANIA CITIZENS
Final master‘s dissertation
Supervisor: Prof. dr. Vaidas Oberauskas Veterinary Academy
Department of Anatomy and Physiology 2014 04 30
Structure: the volume is 46 pages,. The work contains 17 tables, 12 figures and appendix. The objective of this work.: evaluate the opinion of the Lithuanian population about different types of honey quality.
The tasks of this work: conducting a survey of consumers of honey Lithuania choice among the population; Assess consumers' knowledge about the quality of honey; To evaluate the quality of the product on health; Identify significant relationships between the studied parameters.
Results: The survey found that honey consumption significantly differed only between the social status of the group of users. Assessing the distribution of respondents in choosing the type of honey, lime and meadow was considered as favorites. Moreover, statistical analysis shoved that consumers prefer natural honey and one third of the respondents feel the need to consume it. Often respondents consume honey as medicine
The result showed that consumers pay a lot of attention to honey quality. Purchase place was statistically significant, were the most reliable is beekeeper house. The most important factor in choosing a product is quality, which has a positive effect on health. According to the respondents, the quality of honey is determined by such factors as location, bees, meteorological conditions.
6
ĮVADAS
Šiandieninėje rinkoje labai didelis medaus produktų pasirinkimas, todėl vis sunkiau ir sunkiau, vartotojui pasirinkti, kuris produktas atitinka geros kokybės charakteristikas (Grujic, Komic, 2012).
Medus nuo seniausių laikų buvo maistas, saldumynas ir vaistas. Ir šiandien dauguma žmonių mano, kad medus yra švariausias, sveikiausias ir natūraliausias iš visų maisto produktų. Deja, didėjant aplinkos taršai, tokia nuomonė ne visada yra teisinga. Medų gali teršti du šaltiniai: aplinka, kur bitės renka medų, ir bitininkavimo būdas. Pesticidai, sunkieji metalai, bakterijos, radioaktyviosios medžiagos per augalus, orą ir vandenį patenka į nektarą, žiedadulkes, pikį ir bičių parnešamos į avilį. Bitininkas, naudodamas akaricidus nuo varoatozės, antibiotikus nuo amerikinio ir europinio puvinių, pesticidus nuo vaškinės kandies, repelentus bitėms nuo korių nuvyti, taip pat gali užteršti medų. Kadangi medus dažniausiai vartojamas kaip vaistas arba sveikatinantis maisto priedas, jame turi būti kuo mažiau pašalinių, sveikatai pavojingų medžiagų. Pastaruoju metu daugelyje šalių didelis dėmesys skiriamas medaus taršos tyrimams sunkiaisiais metalais. Atliekant bitininkavimo darbus labai svarbu naudoti tinkamus, higieniškus įrankius bei talpyklas medui laikyti. Netinkamais bitininkavimo įrankiais (kaltu, atakiavimo šakutėmis ir peiliais) ir medaus laikymo indai (padengtais cinku ar aprūdijusiais) gali sugadinti gerą, kokybišką medų (Juodišius, Šimonėlienė, 2009).
Medus yra natūralus, saldus produktas, pagamintas bičių iš nektaro ar žiedų arba augalų išskyrų, kurias bitės surenka, perdirba papildydamos sekretu ir sujungia su konkrečiomis medžiagomis ir brandina. Nepaisant naudingų savybių žmonių organizmui, medaus sudėtyje yra ir tam tikrų mikroorganizmų (Olaitan, 2007).
Medus visame pasaulyje yra pripažintas kaip natūralus maistas, kuris turi aukštą maistinę vertę ir naudingą skatinamą poveikį sveikatai. Pagrindinis rūpestis medaus vartotojams yra kokybė, nepriklausomai nuo medaus kilmės šalies. Šis ryšys yra labai svarbus maisto perdirbimo pramonėje, ypač tose pramonės šakose, kuriose naudojamas medus, kaip ingredientas maisto produktams (Chua, Adnan, 2014).
Medus – labai maistingas bioproduktas, pasižymintis baktericidinėmis, organizmą stimuliuojančiomis savybėmis. Jo vertė priklauso nuo rūšies, vietovės, aplinkos, surinkimo laiko, klimato sąlygų. Natūraliame meduje yra iki 75% angliavandenių (daugiausia fruktozės ir gliukozės), organinių rūgščių (oksalo, pieno, obuolių, vyno, citrinos), aminorūgščių (prolino, fenilalanino), hidroksiaminų, vitaminų B1, B2, B3, B6, C, H, K, E, A, PP, hormonų, fermentų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų (Kubilienė, 2004).
7 Medus, kaip ir visi kiti maisto produktai, turi atitikti tam tikrus norminių dokumentų reikalavimus. Patvirtintame ŽŪM ministro įsakyme „Išskirtinės kokybės bičių produktai ir jų mišiniai“ išdėstyti dar griežtesni reikalavimai (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymas Nr. 3D-308).
Kasmet pasaulyje medaus produkcija siekia apie 1,2 milijonų tonų ir sudaro iki 1 % bendro viso suvartojamo cukraus kiekio. Daugiausiai medaus vartojama ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Europos Sąjungoje jo suvartojamas kiekis asmeniui per metus skirtingas. Italijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje suvartojama po 0,4 kg, tuo tarpu Vokietijoje, Austrijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Lietuvoje suvartojama po 1–1,8 kg (Kretavičius, Kurtinaitienė ir kt. 2010). Kiekvienas iš mūsų stengiasi į savo mitybos racioną įtraukti ir medaus produktą. O labiau ryškėjant jo naudingumui, pastaruoju metu, vartotojai reikalauja kokybiškesnio medaus.
Darbo aktualumas. Lietuvoje vis dažniau vartotojui iškyla klausimas – ką rinktis? Ar produktas atitinka etiketėje nurodytą informaciją? Geros kokybės produkcija didina paklausą vartotojų tarpe. Įsigijus geros kokybės medaus produkciją, vartotojai siekia pagerinti sveikatos būklę.
Darbo tikslas. Įvertinti Lietuvos gyventojų nuomonę apie skirtingų medaus rūšių kokybę. Darbo uždaviniai.
1. Atlikti vartotojų apklausą, apie medaus pasirinkimą Lietuvos gyventojų tarpe; 2. Įvertinti vartotojų žinias apie medaus kokybę;
3. Įvertinti medaus kokybės įtaką sveikatai; 4. Nustatyti reikšmingus ryšius tarp tirtų rodiklių.
Darbo metodai: Mokslinės literatūros sisteminė analizė, internetinių šaltinių analizė, dokumentų susijusių su medaus tyrimais analizė, anketa, anketos duomenų apdorojimas SPSS programa.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Medaus rūšių apibūdinimas
Medus – svarbiausias ir populiariausias bičių produktas. Medus, kuris surenkamas iš įvairiausių augalų žiedų – poliflorinis medus. Medus, kuris surinktas iš vienos rūšies augalų – monoflorinis. Pagal Lietuvos medaus duomenis, vyrauja poliflorinis medus. Visai gryno vienos rūšies augalų medaus beveik nebūna, nes bitės primaišo bent dalį ir kitų tuo metu žydinčių augalų nektaro. Medaus spalva būna nuo beveik bespalvės iki tamsiai rudos, o skonis nuo labai saldaus ir švelnaus iki stipraus aromato, ar net aštraus (Klusas, 2011).
Lietuvoje medus gaunamas iš skirtingų regionų, įskaitant nacionalinius parkus, kurie apima platų spektrą teritorijų. Šiuo metu didelis dėmesys skiriamas regionams, specifinėms teritorijoms, konkrečioms augalų rūšims ir botaninei kilmei. Lietuvos bitininkai, gyvenantys ir gaunantys medų iš nacionalinių parkų, rezervatų ir kitų saugomų kraštovaizdžio sričių, turi teisę savo produkciją žymėti ženklu "Kokybė" (Lietuvos kokybė), kuris nurodo, kad medus yra ypatingas savo sudėtimi. Kokybės sertifikatus, ištirtam medui, išduoda akredituota laboratorija Lietuvoje. Tačiau Lietuvoje nėra akredituotos laboratorijos, kuri nustatytų medaus botaninę kilmę (Čeksterytė ir kt., 2013).
Lietuvoje žinomas: liepų, aviečių, kiaulpienių, dobilų, viržių, grikių, pievų ir lipčiaus medus (Mikalauskas, 2005).
Liepų medus – vienas iš geriausių. Šis medus gali būti skaidrus, bespalvis arba šviesiai geltonas, švarios gintarinės spalvos, kartais – gelsvai žalsvas (šviežiame meduje ryškus tamsiai žalias atspalvis), gana tirštas, kvepia liepų žiedais. Vartojamas peršalimo ligoms (sloga, angina, faringitas, laringitas, bronchitas), kepenų bei inkstų ligoms, pūliuojančioms žaizdoms gydyti. Taip pat padeda stiprinti ir raminti žmogaus organizmą (Mikalauskas, 2005).
Aviečių medus – šviesiai geltonas su žalsvu atspalviu ar net permatomas tarsi vanduo. Susikristalizavęs tampa baltas su kremo atspalviu. Šiam medui būdingas ryškus aviečių kvapas ir skonis. Aromatas stiprus, bet malonus. Jis priskiriamas aukščiausiai klasei. Naudojamas kaip lokalinė priemonė, kuri efektyviai gydo stomatitus ir gleivinių uždegimus bei peršalimo ligas (Baltuškevičius, 2003).
Kiaulpienių medus – aukso geltonumo ar net oranžinės spalvos, labai kvapnus ir medus. Greitai kristalizuojasi. Išsuktas iš korių, po dešimt dienų jis tampa klampia mase. Labai vertingas. Juo gydomas kvėpavimo takų uždegimas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, slopinamas skausmas (Baltuškevičius, 2003).
9 Dobilų medus – šviesiai gelsvas, beveik baltas, švelnaus malonaus skonio. Medus kristalizuojasi smulkiomis kruopelėmis, tampa kietas ir beveik visai baltas. Vartojamas sumažinto skrandžio sulčių rūgštingumui didinti, kepenų ligoms gydyti (Mikalauskas, 2005).
Viržių medus – tamsiai geltonas su rusvu atspalviu, stipraus, bet malonaus viržių žiedų kvapo, kartoko skonio. Labai tirštas, lėtai kristalizuojasi ir tampa minkštu, geltonu arba rusvu. Turi palyginti daug baltymų. Viržių medų gali siūlyti bitininkai tik iš tų regionų, kuriuose daug pušynų, nes viržiai dažniausiai auga pušynuose. Naudojamas inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligoms gydyti (Baltuškevičius, 2003).
Grikių medus – tamsus, rausvas arba beveik rudas, aštraus skonio bei kvapo. Šis medus kristalizuojasi stambiais kristalais ir esti labai minkštas. Jis turi daugiau geležies ir baltymų, todėl vartojamas mažakraujystei gydyti, švelnina vaikų brendimo metu atsirandančius augimo skausmus, ramina nervų sistemą, stiprina organizmą. Dėl kartoko skonio jį mažai kas perka (Mikalauskas, 2005).
Pievų medus yra poliflorinis, t.y. surinktas iš daugelio augalų žiedų malonaus skonio, geltonas arba gelsvai rusvos spalvos. Meduje yra daug aromatinių medžiagų, nemažai C ir B grupės vitaminų. Jis vartojamas nusilpusiai imuninei sistemai atstatyti ir peršalimo ligoms gydyti.
Rapsų medus – baltas arba šviesiai gelsvas, švelnaus kvapo, kartoko skonio. Labai greitai kristalizuojasi. Jame mažiau mineralinių medžiagų, todėl menkiau vertinamas. Kadangi Lietuvoje rapsų auginama vis mažiau, šios rūšies medaus mažėja. Vartojamas padidėjusiam skrandžio rūgštingumui mažinti, kepenų ligoms gydyti (Baltuškevičius, 2003).
Lipčiaus medus yra surinktas iš amarų išskyrų, skiriasi nuo žiedų medaus. Jame daugiau dekstrinų, mineralinių medžiagų, sacharozės, mažiau invertuoto cukraus, negu nektaro meduje. Lipčiuje yra ypač daug šarminių metalų – kalio ir natrio druskų. Kadangi lipčiaus meduje mažiau vandens ir daugiau baltymų, dekstrinų, medus 2-3 kartus tirštesnis už žiedų medų. Šis medus yra žalingas bičių žiemos maistui, tačiau žmogui labai naudingas. Lipčiuje yra ožkarožių, gudobelių, blindžių, karklų (gluosnių), šermukšnių, žemuogių, mėlynių, raudonėlių, čiobrelių, pakalnučių, rugiagėlių, dašių ir kitų miško augalų nektarų.
Didesnėse šalyse, tokiose kaip JAV, aptinkama daugiau nei 300 medaus rūšių, kurių kiekviena pasižymi išskirtine spalva bei aromatu. Spalvos įvairuoja nuo skaidrios bespalvės iki tamsiai rudos, o skonis nuo švelnus iki kartaus. Paprastai kuo šviesesnis medus, tuo jo skonis švelnesnis (Briggs, 2007).
Lietuvoje galima rasti keletą medaus rūšių. Pasak A. Amšiejaus, ir kitų bendraautorių (2011, p. 4) atlikta Lietuvos ir Lenkijos gyventojų apklausa apie medų parodė, kad paklausesnis yra aukso spalvos (46 proc.) ir skystas (84 proc.) medus. Vartotojai geriausiai žinojo apie liepų (98,7 proc.) ir
10 poliflorinį (94,7 proc.) medų, tik nedaugelis – apie dobilų (2,6 proc.) bei aviečių (17,1 proc.) medų. Tyrimas parodė, kad Lietuvos ir Lenkijos vartotojams priimtiniausias liepų (43,4 proc.) ir poliflorinis (34,2 proc.) medus.
1.2. Medaus klasifikacija
Medus yra skirstomas į natūralų ir dirbtinį medų. Natūralus bičių medus – tai bičių surinktas ir perdirbtas augalų nektaras bei lipčius. Bitės renka nektarą ir lipčių, juos perdirba ir kartu primaišo specifinių bitinių medžiagų. Taigi medus yra gyvūninės ir augalinės kilmės produktas. Pagrindinė medaus žaliava yra žydinčių augalų žiedų nektaras. Dirbtinis medus yra gaminamas iš cukraus pridedant natūralaus medaus ir medaus esencijos. Dirbtinis medus yra gaminamas vadovaujantis Lietuvos standartu LST 705 „Dirbtinis medus. Bendrieji reikalavimai“. Natūralus medus pagal botaninę kilmę skirstomas į žiedų medų, lipčiaus medų ir mišrų medų (VMVT).
Žiedų medus – tai medus, pagamintas iš žiedų nektaro, kurį bitės surenka nuo medžių ir gėlių žiedų. Žiedų meduje yra nemažai mineralinių medžiagų. Žiedų medus skirstomas į monoflorinį ir poliflorinį. Monoflorinis, vienarūšis medus, kurį bitės suneša iš vienos rūšies augalų žiedų nektaro (pvz.: liepų, grikių, dobilų ir kt. medus). Poliflorinis - daugiarūšis, kurį bitės suneša iš įvairių pievoje žydinčių augalų, miško ir vaismedžių žiedų nektaro (Lachler, 2003).
Lipčiaus medus – medus gautas iš augalais mintančių vabzdžių (Hemiptera) išskyrų, likusių ant augalų dalių. Lipčius yra saldus skystis, kuris sausu ir karštu oru išsiskiria ant lapų arba kitų žalių augalo dalių lašų pavidalu. Šias išskyras palieka ant augalų gyvenantys vabzdžiai. Kitaip šis medus dar vadinamas miško medumi, kurį bitės gamina iš saldžiųjų išskyrų, surinktų nuo lapų, spyglių, lapuočių ir spygliuočių medžių žievės. Miško medus turi daugiau mineralinių medžiagų, be to, jis yra aitresnio skonio ir aromatingesnis už žiedų medų. Jį nesunku atpažinti iš gerokai tamsesnės spalvos. Lipčiaus medus gali būti nuo rusvos iki tamsiai rudos, beveik juodos spalvos (Lachler, 2003).
Natūralus medus pagal gamybos ir pateikimo būdą skirstomas į korių, išlašintą, išsuktą, varvintą, išspaustą, filtruotą ir konditerinį medų (Medaus techninis reglamentas, 2003).
Korių medus. Tokio medaus galima įsigyti iš bitininko arba sveiko maisto parduotuvėse. Jis parduodamas koriuose, kurių sandariai uždarytose akelėse yra medaus. Namuose koriai pakabinami ir atidaromi. Medus iš jų gali lėtai išvarvėti. Tai labai švelnus medaus gavybos būdas, kuris padeda išsaugoti visas vertingiausias medžiagas. Korių medus labiausiai tinka vaistams.
Išlašintas medus. “Nutarime dėl medaus kokybės” taip vadinamas bitininkų parduodamas medus, išgautas ankščiau aprašytu metodu ir supilstytas į stiklainius. Toks medus yra labai brangus,
11 nes jo gavimas užima daug laiko ir yra netaupus. Išlašintas medus kokybe beveik nenusileidžia korių medui. Jis taip pat tinka vaistams.
Varvintas medus. Medus gautas varvinat be perų atakuotus korius.
Išsuktas medus. Iš korių jis išsuktas centrifuga. Šis medus taip pat vertingas. Meduje esančios vertingos medžiagos centrifuguojant nesuyra.
Išspaustas medus. Medus gautas presuojant korius be perų, naudojant nuosaikų kaitinimą, neviršijantį 45°C, arba be kaitinimo. Medus iš korių išimamas spaudžiant šaltai arba kiek pašildžius. Šis medaus gavybos būdas yra sudėtingesnis už lašinamą iš korių ar centrifugavimą, todėl suyra nemažai vertingų medžiagų.
Filtruotas medus. Medus, gautas filtru pašalinus neorganines priemaišas tokiu būdu, kad pasišalintų ir didelė dalis žiedadulkių.
Konditerinis medus. Medus, kuris tinka pramoniniam naudojimui arba yra kaip sudedamoji dalis kituose maisto produktuose. Jis gali turėti pašalinį skonį ar kvapą, arba gali būti pradėjęs fermentuotis arba būti perkaitintas (Medaus techninis reglamentas, 2003).
1.3. Medaus savybės
Medus yra saldus aromatingas sirupo pavidalo skystis arba susikristalizavusi masė. Dideli švelnūs kristalai greičiau susidaro tada, kai meduje yra daug gliukozės. Iš korių išsuktas medus kristalizuotis pradeda po kelių dienų ar net mėnesių. Šis procesas priklauso nuo medaus rūšies, jo laikymo sąlygų, taip pat nuo oro, kai nektaras buvo renkamas. Greičiausiai stingti pradeda iš kryžmažiedžių augalų surinktas medus. Jis gali sustingti net per kelias dienas. Lipčius ilgai nesikristalizuoja, o akacijų medus beveik nesikristalizuoja. Jis net iki dvejų metų išlieka skystas.
Kaip nurodo R. Brewer išsuktas medus būna trijų spalvų: šviesus, gintaro ir tamsus. Tamsus medus yra maistingesnis, turtingesnis mineralinėmis medžiagomis, nors malonesnio skonio – šviesus medus. Tamsiame meduje, skirtingai negu šviesiame, geležies yra keturis kartus, vario – du, o mangano – net keturiolika kartų daugiau. Grikių medus turi 25 kartus daugiau mineralinių medžiagų negu liucernų medus (Urbonavičiūtė, Slivinskas, 2012).
Medaus spalva priklauso nuo kietųjų – geležies, vario, mangano bei kitų makroelementų ir mikroelementų, bei dažančių – karotinoidų, flavonoidų, chlorofilų ir kitų medžiagų esančių jame. Baltųjų, rausvųjų dobilų, rapsų, barkūnų meduje yra mažiau dažančių medžiagų, tačiau jis vertingas kitomis savybėmis. Šis medus tinkamas vartoti alergiškiems žmonėms, mažiems vaikams, kurie yra paprastai jautrūs maistui (Urbonavičiūtė, Slivinskas, 2012). Medaus kvapas priklauso nuo lakiųjų (kvepiančiųjų) medžiagų, gaunamų iš nektaro ir susidarančių meduje medžiagų, taip pat iš
12 organinių medžiagų veikiant fermentams. Kvapas silpsta, ilgai laikant, kaitinant, esant aukštai aplinkos oro temperatūrai. Lipčiaus medus kvapo neturi (Puišys, 2004).
Bičių medus gali būti (Puišys, 2004):
Aiškiai saldus (grikių, baltųjų akacijų);
Saldus (daugumos augalų);
Saikingai saldus (medvilnės, lipčiaus). Medaus prieskonis gali būti malonus ir minkštas (aviečių, dobilų), malonus, bet neaštrus (grikių, liepų), taip pat nemalonus ir net kartus (kaštonų, tabako).
Kaip teigia J. Puišys (2004) pastebimas medaus imunobiologinis, stimuliuojantis, priešalerginis, farmakologinis, priešradiacinis, konservuojantis, antibiotinis veikimas. Taip pat nustatytas anestezuojamasis (nukausminimo) medaus veikimas. Medus skatina granuliacinio audinio augimą, dėl to greičiau gyja žaizdos. Medus aktyviai veikia prieš tokius mikroorganizmus kaip bakterijos ir bacilos. Pastebima, jog medus neutralizuoja nuodus, gerai veikia gydant įvairias ligas ir vartojamas konservavimui.
Šviežias medus yra tirštas, tąsus, skaidrus, tačiau laikui bėgant sustandėja – kristalizuojasi gliukozė ir sacharozė, o fruktozė lieka skysta. Kuo daugiau meduje fruktozės, tuo ilgiau jis liks tąsus. Dideli švelnūs kristalai greičiau susidaro tada, kai meduje yra daug gliukozės. Kristalų dydis apie medaus kokybę nieko nesako – visiškai vienodas medus gali susikristalizuoti skirtingai. Dėl kietėjimo medaus maistinė vertė nesumenkėja. Kristalizacija pagreitėja, kai medus laikomas vėsioje (14-20 °C) patalpoje, šiltesnėje patalpoje jis ilgiau išlieka skystas, o šiltoje (per 30 °C) – gali išlikti skystas net iki naujo medaus (Urbonavičiūtė, Slivinskas, 2012).
1.4. Medaus sudėtis
Medaus pagrindiniai komponentai yra cukrus, gliukozė ir fruktozė. Didžiausias komponentas yra vanduo. Taip pat medaus sudėtyje yra keletas vitaminų ir mineralų, įskaitant B grupės vitaminus. Kitos sudedamosios medaus dalys yra aminorūgštys, baltymai, fenoliai, antioksidantai ir mikroelementai (Abdulrhman ir kt., 2012).
Meduje randami vitaminai įskaitant ir askorbo rūgštį, pantoteno rūgštį, niaciną ir riboflaviną. Meduje randama ir mineralų tokie kaip kalcis, varis, cinkas, magnis, manganas, fosforas. Vitaminų, mineralų ir mikroelementų kiekiai meduje pateikti 2 lentelėje. Šios medžiagos yra labai svarbios mitybai ir sveikatai.
Į medaus sudėtį įeina apie 400 skirtingų komponentų, tačiau tai priklauso nuo augalų (iš kurių renkamas nektaras), dirvos, kurioje jie auga, orų ir klimato sąlygų, laiko, praėjusio nuo nektaro
13 surinkimo ir medaus išėmimo iš korių bei medaus saugojimo laiko. Meduje randamos pagrindinės medžiagų grupės: gliukozė, fruktozė, sacharozė. Gliukozė ir fruktozė – monosacharidai, sudarantys maždaug 90 proc. medaus cukraus. Šių monosacharidų savybės nulemia pagrindines medaus savybes: lygumą, maistinę vertę, kristalizavimosi laipsnį, higroskopiškumą (savybę sugerti drėgmę iš oro).
Meduje yra apie 19 proc. vandens ir 81 proc. sausų medžiagų. Didžiausią angliavandenių dalį sudaro gliukozė, jos meduje yra apie 34 proc., ir fruktozė (apie 40 proc.). Meduje yra 1,5-5 proc. sacharozės, 5-10 proc. melitozės ir apie 20 proc. kitų sudėtingų cukrų. Meduje invertuoto cukraus t.y. gliukozės ir fruktozės kiekis priklauso nuo to, iš kokių augalų surinktas medus. Pavyzdžiui, grikių meduje invertuoto cukraus yra apie 71,4 proc., viržių - 73,8 proc., liepų - 74,7 proc. Cukraus kiekiui įtakos turi dirva ir klimato sąlygos bei žiedų amžius. Į žydėjimo pabaigą cukraus kiekis žieduose mažėja. Nustatyta, kad svarbiausius medaus angliavandenius – gliukozę ir fruktozę – žmogaus organizmas daug geriau pasisavina negu sacharozę ir kitus cukrus. Gliukozė iš virškinamojo trakto patenka tiesiai į kraują, o fruktozė virsta gliukoze. Šie angliavandeniai, patekę į žmogaus organizmo audinius, tampa pagrindiniu energijos šaltiniu (Baltruškevičius, 2003).
Anot J. Puišio (2004) bičių medus apibūdinamas tankiu, klampumu, higroskopiškumu, kristalizacija, elektros laidumu, radioaktyvumu ir kitomis savybėmis (žr. 1 lentelė). Medaus klampumas ir tankumas priklauso nuo vandens kiekio, sausųjų medžiagų kilmės ir temperatūros. Kuo daugiau meduje stambiamolekulinių junginių (baltyminių medžiagų, oligosacharidų), tuo didesnis jo klampumas. Vanduo mažina klampumą. Kaitinant medaus klampumas mažėja, o tankumas – didėja. Lipčiaus medaus takumas 2-4 kartus didesnis už nektarinio medaus. Medaus elektros laidumas priklauso nuo cheminių junginių (rūgščių, druskų), kurių molekulės skyla į paprastesnes, disocijuojasi.
Vienas svarbiausių medaus kokybės rodiklių – drėgnumas. Jis apibūdina medaus brandą ir išsilaikymo savybes. Mokslininkų nustatyta, kad drėgmės meduje turi būti ne daugiau kaip 20 proc. Dar vienas svarbus kokybės rodiklis, charakterizuojantis medaus natūralumą – fermento diastazės aktyvumas. Laikant medų šiltai, diastazės aktyvumas turėtų sumažėti.
Higroskopiškumas priklauso nuo medaus fizinio būvio, tarp kitų savybių – kristalizacijos ir klampumo. Nesusikristalizavęs medus labiau higroskopiškas (Puišys, 2004).
Kitas kokybės rodiklis, apibendrinantis medaus kokybę – hidroksimetilfurfurolas (HMF), susidaro skylant medaus heksozėms gliukozei ir fruktozei. HMF susidarymo metu atsiranda trys vandens molekulės, todėl meduje gali padidėti drėgmės kiekis. HMF atsiradimą meduje sąlygoja trys pagrindinės priežastys – medaus šildymas, ilgalaikis medaus laikymas ir invertuoto sirupo priemaišos (Amšiejus ir kt., 2011).
14 1 lentelė. Medaus sudėties rodikliai
Medaus sudėties kriterijai Cukraus kiekis
(gliukozė, fruktozė)
Žiedų meduje ne mažiau 60g/100g Lipčiaus meduje ne mažiau 45g/100g Sacharozės kiekis Bendras kiekis meduje ne daugiau 5g/100g
Drėgmės kiekis Bendras kiekis meduje ne daugiau kaip 20 % Vandenyje netirpių
medžiagų kiekis
Bendras kiekis meduje ne daugiau kaip 0,1g/100g Išspaustame meduje ne daugiau kaip 0,5g/100g Elektrinis laidumas Meduje ir jo mišiniuose nedaugiau kaip 0,8mS/cm
Laisvosios rūgštys
Bendras kiekis meduje ne daugiau kaip 50mek/kg (miliekvivalentų kilograme)
Konditeriniame meduje ne daugiau kaip 80mek/kg (miliekvivalentų kilograme)
Diastazės aktyvumas Bendras kiekis meduje ne mažiau kaip 8 vienetai Hidroksimetilfurfurolas
(HMF)
Bendras kiekis meduje ne daugiau kaip 40mg/kg Meduje ir jo mišiniuose ne daugiau kaip 80mg/kg
Medus yra natūralus, labai maistingas bioproduktas, pasižymintis baktericidinėmis, organizmą stimuliuojančiomis savybėmis. Tai mikroelementų šaltinis, kurių trūkumas, perteklius ar disbalansas gali sukelti žmonių sveikatos sutrikimus. Normaliai organizmo gyvybinei veiklai užtikrinti reikia apie 30 mikroelementų, kurių dauguma yra metalai (Fe, Cu, Mg, Zn, Mn, Co, Mo ir kt.) ir tik keli metaloidai (J, Br, As, F, Se). Mikroelementai biologiškai yra labai aktyvūs. Jie užtikrina normalią fiziologinių reakcijų ir apykaitos procesų eigą, dalyvauja mineralinių medžiagų apykaitoje ir, kaip įvairių biocheminių reakcijų katalizatoriai, daro įtaką bendrai organizmo medžiagų apykaitai. Žalingųjų mikroelementų žmogaus organizmui grupė, kuriai priklauso Pb, Cd, Hg, Al, Zn (Smalinskienė ir kt., 2001).
2 lentelė. Cheminių elementų sudėtis meduje
Mineralai
Kiekis
(mg/100g) Vitaminai
Kiekis (mg/100g)
Natris (Na) 1,6-17 Tiaminas (B1) 0,00-o,01
Kalcis (Ca) 3-31 Riboflavinas (B2) 0,01-0,02
Kalis (K) 40-3500 Niacinas (B3) 0,10-0,20
Magnis (Mg) 0,7-13 Pantoteno rūgštis (B5) 0,02-0,11
Fosforas (P) 2-15 Piridoksinas (B6) 0,01-0,32
Selenas (Se) 0,002-0,01 Folio rūgštis(B9) 0,002-0,01
Varis (Cu) 0,02-0,6 Askorbino rūgštis (C) 2,2-2,5
Geležis (Fe) 0,03-4 Vitaminas K 0,025
Manganas (Mn) 0,02-2
Chromas (Cr) 0,01-0,3
15 Mikroelementų, tarp jų ir sunkiųjų metalų, kiekį pagrindiniuose mitybos produktuose reglamentuoja leistinos jų koncentracijos, kurių perteklius gali kelti toksiškumo pavojų. Cheminių elementų didžiausios leistinos koncentracijos (DLK) nustatomos remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (WHO), Jungtinės maisto kodekso komisijos (FAO) rekomendacijomis, LR maisto įstatymu ir realia šalies situacija. Pagrindinius maisto produktų saugos parametrus reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 54:200. Pagal šį dokumentą visuose maisto produktuose ribojamas Pb ir Cd, o kai kuriuose – Cu, Zn, Sn (alavo), Hg. Medaus kokybę papildomai reglamentuoja LST ISO 1208:2003 ir sveikatos apsaugos institucijos patvirtina rekomenduojamas gyventojų mitybos normas, kuriose, be pagrindinių maisto komponentų, nurodomas biologiškai būtinas ir ribojamas mikroelementų kiekis per parą (Staniškienė ir kt., 2005).
Pasak Staniškienės ir bendraautorių lietuviškame meduje gausu biologiškai svarbių mikroelementų, o jų kiekis neviršija ES patvirtintų normų. Visų sunkiųjų metalų lietuviškame meduje yra mažiau nei kitų ES šalių. Lietuviškas medus ekologiškai yra švaresnis nei kitų ES šalių ir gali sėkmingai konkuruoti rinkoje (Staniškienė ir kt., 2005).
1.5. Medaus kokybė
Vartotojams šiandiena jau nebepakanka informacijos apie maisto produktų galiojimo laiką. Jiems aktuali jo kokybė, kuri apibrėžiama kaip standartų ir specifikacijų reikalavimų atitiktis, tinkamumo naudoti, klientų poreikių patenkinimo laipsnis. Kokybę galima vertinti pagal tai, kokį vartotojo poreikių aspektą tenkina produktas. Šiuo požiūriu įmanoma vertinti gaminių funkcionalumą, patikimumą, ar jie atitinka socialinius, ergonominius, estetinius, aplinkosaugos ir ekonominius reikalavimams (Ruževičius, 2005). Gamintojai, siekdami patenkinti išaugusius vartotojų poreikius ir konkuruoti yra priversti diegti inovacijas, gerinti produktų kokybę ar ieškoti produktų išskirtinumo suteikiant garantijas vartotojams (Grujic, Komic, 2012).
Žemės ūkio ministerija, įvertindama šiuos pokyčius ir suprasdama maisto gamintojų poreikį išlikti rinkoje, inicijuoja maisto gamintojų, perdirbėjų, prekybos įmonių, vartotojų bei mokslo institucijų atstovų susitikimus, kurių metu aptariamos, suformuojamos ir vėliau įteisinamos išskirtinės kokybės produktų koncepcijos ir gamybos reikalavimai. Žemės ūkio ministerija įteisino išskirtinės kokybės bičių produktų ir jų mišinių specifikaciją, kuri buvo patvirtinta Žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 308. Specifikacija reglamentuoja minimalius bityno vietos, bičių ganyklos, bičių produktų (medaus, žiedadulkių, bičių duonos, bičių pienelio) ir bičių produktų mišinių gamybos, jų laikymo, fasavimo, tiekimo rinkai reikalavimus. Šie reikalavimai
16 padeda išlaikyti Lietuvos bitininkystės konkurencingumą ir suteikti garantiją vartotojams, kurie nori įsigyti natūralius, pačios aukščiausios kokybės, bičių produktus ir jų mišinius.
Lietuvos Sąjungos bitininkų leidinyje (2011) minima, kad išskirtinės kokybės bičių produktų gamybos procesas yra atskirtas laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu gaminamų bičių produktų. Visi gamybos etapai (nuo augalų, iš kurių bitės renka žaliavą bičių produktams, iki galutinio produkto) turi vykti tame pačiame regione ir būti pagaminti iš vietinių žaliavų. Gamintojas privalo tai įrodyti dokumentais.
Medaus, žiedadulkių ir bičių duonos laikymo tara privalo būti pagaminta iš nerūdijančio plieno ir sandariai uždaroma, o fasavimo indai – nauji, pagaminti iš stiklo bei sandariai uždaromi. Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotą žaliavą. Bitynas turi būti laikomas ne arčiau kaip 5 km nuo genetiškai modifikuotų augalų pasėlių. Draudžiama medų apdoroti termiškai.
Bičių produktuose turi būti ne mažiau kaip 99 proc. žiedadulkių tų augalų rūšių, kurios auga Lietuvoje skaičiuojant nuo bendro produkte esančio žiedadulkių kiekio. Išskirtinės kokybės medaus tinkamumo vartoti terminas yra ne mažiau kaip 1/5 trumpesnis, nei rinkoje esančių panašių produktų. Šie bičių produktai sertifikuojami ir paženklinami ženklu „Kokybė“.
Namų sąlygomis medus turi būti laikomas stiklinėje sandariai uždarytoje taroje, tamsioje, švarioje, gerai ventiliuojamoje patalpoje, apsaugotoje nuo nuodingų, dulkančių ir kvapus skleidžiančių medžiagų. Medų galima laikyti ir liepų medienos statinėje. Negalima medaus laikyti metaliniuose, ypač cinkuotuose ir moliniuose glazūruotuose induose (glazūroje yra švino). Oro drėgmė turi būti ne didesnė kaip 60-70 proc., o optimali laikymo temperatūra yra nuo 5 iki 10°C (Baltuškevičius, 2003).
Kokybiškame meduje negali būti rūgimo požymių, medaus paviršius turi būti švarus. Jei medaus paviršiuje atsiranda tamsus sluoksnis, medus praranda aromatą, baktericidiškumą, padidėja rūgštingumas. Medaus kokybės rodiklius laboratorijos nustato pagal standartą LST 1466:1997 (Baltuškevičius, 2003).
Kaip teigia P. Klusas (2011) geros kokybės meduje yra 17-18 proc. vandens. Anot V. Mikalausko (2005), medaus kokybei, jo gydomosioms savybėms įtakos turi laikymo sąlygos: temperatūra, šviesa, drėgmė, kitų produktų kaimynystė, indai. O geriausiai medaus kokybę atpažinti galima nustatant jo spalvą. Visų rūšių natūralus medus – skaidrus. Jeigu į medų įmaišyta cukraus arba krakmolo – medus tampa šiek tiek drumstas.
Analizuojant medaus kokybę įvairiose šalyse, galima paminėti Estiją. Medus gautas šioje šalyje laikomas aukščiausio lygio, nes visi bandiniai atitinka Europos teisės aktų parametrus (Kirs ir kt., 2011).
17
1.6. Medaus poveikis sveikatai
Anot K. P. Sampath Kumar, D. Bhowmik, Chiranjib, Biswajit and M.R.Chandira (2010) medus yra sveikas maistas visų amžiaus grupių žmonėms. Nors medus yra augalinis produktas, jis dažniausiai naudojamas medicinoje. Sunkų fizinį darbą dirbantiems, sportuojantiems žmonėms medus padeda įveikti nuovargį ir atgauti jėgas. Kadangi medus pasižymi baktericidinėmis savybėmis, dažniausiai šiuo preparatu gydomos infekcijos.
Svarbu pabrėžti, jog medaus užpilai padeda pašalinti negyvus audinius, pagreitina žaizdų gyjimą. Medus yra pirmoji pagalba nuo nudegimų. Apibendrinant M. Briggs (2007), P. Kluso (2011), V. Mikalausko (2005), K. P. Sampath Kumar, D. Bhowmik, Chiranjib, Biswajit and M.R.Chandira (2010) autorių darbus, pateikiama medaus naudos analizė (žr. 3 lentelė).
Medus pasižymi priešuždegiminiu, antioksidantiniu ir antimikrobiniu poveikiu (Abdulrhman ir kt., 2012).
3 lentelė. Medaus naudos žmonių sveikatai analizė
MEDAUS NAUDA
Padeda kovoti su spuogais Padeda įveikti nuovargį Padeda kovoti su infekcija Pagerina virškinimo veiklą Padeda kovoti su peršalimo ligomis Pagreitina svorio kritimą
Padeda gydyti nudegimus Stiprina imuninę sistemą
Sumažina cholesterolio kiekį Padeda sumažinti dantų skausmą Pašalina nemalonų burnos kvapą Padeda moterų nevaisingumui Padeda sumažinti galvos skausmus Pagerina miego kokybę Sumažina gerklės skausmus Suteikia energijos
Vaistas nuo vidurių užkietėjimo Gydo pavargusias ir perštinčias akis Padeda išsaugoti ilgaamžiškumą Padeda sergant šlapimo sistemos ligomis Puikiai padeda sukarščiavus, sugripavus,
persišaldžius, sergant bronchitu, sloga, angina
Padeda raminti nervus, lengvina alsavimą
Pagerina apetitą Gerina atmintį, darbingumą
Išanalizavę lentelės duomenis matome kokią naudą žmogaus organizmui suteikia medaus vartojimas. Akcentuojama nauda susijusi su sveikatos pagerėjimu, įvairių uždegimų, skausmo bei negalavimų pašalinimu. Svarbiausia medus padeda stiprinti imunitetą, jo vartojimas kartu su vaistažolių arbatomis sumažina karščiavimą, gerklės skausmą, tinka galvos skausmui malšinti. Įdomu, jog medus labai naudingas moterims, negalinčioms pastoti.
Kad medus turi profilaktinių ir gydomųjų savybių, įrodo atlikti eksperimentai su sveikais žmonėmis, kurių buvo per didelis cholesterolio kiekis arba jie sirgo antro tipo cukriniu diabetu. Medus pasirodė pats sveikiausias šaltinis. Per 15 dienų atlikto tyrimo metu, 6 pacientams, kuriems
18 buvo padidėjęs cholesterolio kiekis ir 5 pacientams, kuriems buvo padidėjęs cholesterolio kiekis ir didelis reaktyvaus baltymo C kiekis (rizikos faktorius ŠKL), 7 pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu buvo duodami tirpalai, kurių sudėtyje buvo cukrus, dirbtinis ir natūralus medus. Pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, natūralus medus, lyginant su cukrumi ar dirbtiniu medumi, sukelia žymiai mažesnį cukraus kiekio padidėjimą kraujyje. Pacientams, kuriems buvo padidėjęs cholesterolio kiekis, dirbtinis medus padidino MTL (blogojo cholesterolio lygį), tuo tarpu natūralus medus sumažino bendrojo cholesterolio kiekį 8 proc. (Gendrolis, Kubilienė, 2011). Sveikiems asmenims, gavusiems natūralų medų, bendrojo cholesterolio sumažėjo 7 proc., trigliceridų – 2 proc., reaktyviojo baltymo C – 7 proc., homocisteino – 6 proc.
Taip pat medus be galo svarbus širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti. Buvo atliktas tyrimas su įprastais ir antsvorio turinčiais asmenimis, kuriems pasireiškia didesnė širdies ir kraujagyslių ligos rizika. Šiems pacientams 30 dienų buvo duodama po 70 g. medaus. Rezultatai parodė, kad medus sukelia nežymų kūno svorio (1,3 proc.) ir riebalų (1,1 proc.) mažėjimą. Medus sumažino bendrojo cholesterolio kiekį 3 proc. Atlikto tyrimo rezultatai, parodo, kad natūralaus medaus vartojimas mažina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių atsiradimą ir kartu nedidina kūno svorio (Bogdanov, 2008).
Kitų autorių nuomone, medus pagerina atsikosėjimą, padeda nuo slogos, gerklės skausmo. Tai patvirtina ir atlikti empiriniai tyrimai. Buvo nustatyta, kad nedideli medaus kiekiai, 1-2 šaukšteliai per dieną, palankiai įtakoja vaikų atsikosėjimą. Tyrimui buvo pasirenkamas grikių medus, ir po ½ šaukštelio duodama 2-5 metų amžiaus vaikams, po 1 šaukštelį nuo 6 iki 11 metų amžiaus vaikams, 2 šaukšteliai nuo 12 iki 18 metų amžiaus tiriamiesiems. Grikių medus buvo pasirinktas dėl didelių antioksidacinių savybių. Tyrimo metu, vaikai su viršutinių kvėpavimo takų infekcija, prieš miegą vartoję nedidelį grikių medaus kiekį, žymiai mažiau kentėjo nuo naktinio kosulio. Pagerėjo jų bendra savijauta ir miegas tapo ramesniS. Tyrimas parodė, kad medus veikia efektyviau nei cheminiai sirupai nuo kosulio (Bogdanov, 2008).
Nors teigiama, kad medus yra kaloringas ir per didelis kiekis skatina nutukimą, o gausiai vartojant galima susirgti cukralige (Klusas, 2011). Egipte atlikto klinikinio tyrimo metu įrodyta, kad ilgalaikis medaus vartojimas turi teigiamą poveikį 1 – ojo tipo cukrinio diabeto pacientų medžiagų apykaitos sutrikimams (Bogdanov, 2008).
19
2. DARBO METODIKA
Magistro baigiamasis darbas atliktas 2013 – 2014 metais. Tyrimo metodika – literatūros analizė tiriamuoju aspektu, anketinė apklausa. Tyrimo objektas – lietuviško medaus rūšių kokybė bei vartotojų požiūris į medaus pasirinkimą pagal kokybinius rodiklius.
Siekiant išsiaiškinti kokybiško medaus vartojimą Lietuvos vartotojų tarpe ir vartotojų žinias šioje srityje, buvo atlikta anketinė apklausa. Anketa pateikta 1 priede. Anketa buvo patalpinta internetinėje svetainėje apklausa.lt (tiesioginė nuoroda į anketą: http://apklausa.lt/f/medaus-kokybes-tyrimas-wxrt6gx.fullpage). Anketą sudarė 18 klausimų, iš kurių siekta išsiaiškinti Lietuvos gyventojų socialinę, demografinę struktūrą pagal lytį, amžių, išsilavinimą, pajamas ir gyvenamąją vietą, gauti rezultatai yra reprezentatyvūs. Taip pat tyrimui pateikti klausimai apie medaus vartojimą ir pasirinkimą, pirkimo vietas, svarbiausius taikytinus kriterijus atspindinčius medaus kokybę, įtaką sveikatai bei medaus rūšių pasirinkimą.
Tyrimo metu, atliekamo anketinės apklausos būdu, buvo apklausta 140 respondentų, kurių socialinės–demografinės charakteristikos pateikiamos žemiau esančioje lentelėje (žr. 4 lentelė). Matyti, kad dauguma tyrime dalyvavusių asmenų buvo moterys (64 proc.), kurių amžius – iki 20 m. (43 proc.) ir 20–29 m. (37 proc.), turintys vidurinį (51 proc.) ar aukštąjį (37 proc.) išsilavinimą, dirbantys (32 proc.) ir studijuojantys (36 proc.), miestų (73 proc.) gyventojai.
4 lentelė. Respondentų socialinės–demografinės charakteristikos
Demografinė charakteristika N Proc.
Lytis Vyrai 50 35,70% Moterys 90 64,30% Amžius Iki 20 m. 60 42,90% 20-29 m. 52 37,10% 30-39 m. 12 8,60% 40-49 m. 12 8,60% 50-59 m. 4 2,90% 60 m. ir daugiau 0 0,00% Išsilavinimas Vidurinis 71 50,70% Profesinis 8 5,70% Aukštasis 52 37,10% Aukštesnysis 9 6,40% Socialinė padėtis Moksleiviai 32 22,90% Studentai 51 36,40% Bedarbiai 8 5,70% Dirbantieji 45 32,10%
20
Demografinė charakteristika N Proc.
Apskritis Vilniaus 22 15,70% Kauno 27 19,30% Klaipėdos 8 5,70% Panevėžio 5 3,60% Alytaus 3 2,10% Šiaulių 61 43,60% Tauragės 3 2,10% Telšių 4 2,90% Utenos 4 2,90% Marijampolės 3 2,10% Gyvenamoji vieta Miestas 102 72,90% Kaimas 22 15,70% Priemiestis 8 5,70% Vienkiemis 2 1,40% Kita 6 4,30%
Siekdami geriau palyginti tyrimo rezultatus ir jų skirtumus tarp skirtingų demografinių charakteristikų respondentų, respondentų grupės, kuriose yra santykinai mažas (7 ir mažiau) respondentų skaičius, prijungiamos prie kitų respondentų grupių pagal šią tvarką:
1. 40-49, 50-59 ir vyresnius nei 60 m. amžiaus respondentus sujungiame į vieną grupę; 2. Pagal išsilavinimą respondentus suskirstome į dvi grupes (turinčius aukštesnį ar aukštąjį bei turinčius vidurinį ar profesinį išsilavinimą);
3. Kadangi visi respondentai, pasirinkę kitą socialinę padėtį, nurodė, kad yra dirbantys studentai, todėl „kitų“ grupę prijungiame prie studentų grupės;
4. Kaimo, priemiesčio, vienkiemio ir kitą gyvenamąją vietą sujungiame į vieną grupę.
Po pergrupavimo gautos respondentų socialinės–demografinės charakteristikos pateikiamos žemiau esančioje lentelėje (žr. 5 lentelė).
5 lentelė. Respondentų socialinės–demografinės charakteristikos po duomenų pergrupavimo
Demografinė charakteristika N Proc.
Lytis Vyrai 50 35,70% Moterys 90 64,30% Amžius Iki 20 m. 60 42,90% 20-29 m. 52 37,10% 30-39 m. 12 8,60% Virš 40 m. 16 11,40%
21
Demografinė charakteristika N Proc.
Išsilavinimas Vidurinis, profesinis 79 56,40% Aukštesnysis, aukštasis 61 43,60% Socialinė padėtis Moksleiviai 32 22,90% Studentai 55 39,30% Bedarbiai 8 5,70% Dirbantieji 45 32,10%
Gyvenamoji vieta Miestas 102 72,90%
Kaimas, priemiestis 38 27,10%
Tyrimo metu gauti rezultatai buvo lyginami, kaip jie skiriasi tarp atskirų demografinių grupių respondentų. Nuomonių skirtumų reikšmingumui nustatyti naudojame Pearsono suderinamumo χ2
kriterijų („Chi–kvadratą“), kadangi duomenys išreikšti nominaline ir rangine skale. Statistiškai reikšmingu laikome ryšį, kurio patikimumas didesnis nei 95 proc. (t. y. jei p < 0,05).
22
3. TYRIMO REZULTATAI
Visų pirma, siekiama išsiaiškinti tyrime dalyvavusių respondentų poreikį vartojant medų. Pateiktame paveiksle (žr. 1 pav.) matyti, kad medų vartoja daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių respondentų (71 proc.), o dar kiek daugiau nei penktadalis nurodė, kad jį vartoja kartais. Ir tik 6,4 proc. respondentų nurodė, kad medaus nevartoja.
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal medaus vartojimą
Įvertinus 6 lentelėje pateiktus duomenis nustatyta, kad medaus vartojimas statistiškai reikšmingai (p<0,001) skiriasi tik tarp skirtingos socialinės padėties asmenų. Tai leidžia teigti, kad moksleiviai medų vartoja rečiau nei studentai, dirbantieji ar bedarbiai (p<0,001). Respondentų lyties, amžiaus, išsilavinimas ir gyvenamoji vieta neturi statistiškai reikšmingos įtakos medaus vartojimo ypatumams (p>0,05).
6 lentelė. Skirtingų demografinių charakteristikų respondentų pasiskirstymas pagal medaus vartojimą
Demografinė charakteristika
Medaus vartojimas
χ2
p
Vartojantys Nevartojantys Kartais vartojantys Lytis Vyrai 78,0% 8,0% 14,0% 3,098 0,212 Moterys 67,8% 5,6% 26,7% Amžius Iki 20 m. 58,3% 6,7% 35,0% 12,244 0,057 20-29 m. 76,9% 7,7% 15,4% 30-39 m. 91,7% 0,0% 8,3% Virš 40 m. 87,5% 6,3% 6,3% Išsilavinimas Vidurinis, profesinis 64,6% 7,6% 27,8% 4,248 0,120 Aukštesnysis, Aukštasis 80,3% 4,9% 14,8%
23
Demografinė charakteristika
Medaus vartojimas
χ2
p
Vartojantys Nevartojantys Kartais vartojantys Socialinė padėtis Moksleiviai 40,6% 9,4% 50,0% 25,379 <0,001 Studentai 80,0% 1,8% 18,2% Bedarbiai 87,5% 0,0% 12,5% Dirbantieji 80,0% 11,1% 8,9% Gyvenamoji vieta Miestas 67,6% 7,8% 24,5% 2,873 0,238 Kaimas, priemiestis 81,6% 2,6% 15,8%
Didžioji dalis (82 proc.) respondentų (žr. 2 pav.) renkasi tik natūralų medų, o dirbtinį ir natūralų medų mėgsta 17 proc. apklausoje dalyvavusiųjų. Tuo tarpu tik dirbtinį medų mėgsta 0,8 proc.
2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal dažniausiai renkamasi medaus rūšį Žemiau pateiktoje 7 lentelėje matoma, kad statistiškai reikšmingo ryšio tarp demografinių charakteristikų ir mėgstamo medaus rūšies nebuvo (p>0,05). Tai rodo, kad skirtingos lyties, amžiaus, išsilavinimo, socialinės padėties ir gyvenamosios vietos respondentai statistiškai dažniausiai mėgsta tą patį, natūralų medų.
24 7 lentelė. Skirtingų demografinių charakteristikų respondentų pasiskirstymas pagal
dažniausiai renkamasi medaus rūšį
Demografinė charakteristika
Medus, kurį renkamasi
χ2
p
Tik dirbtinis
Tik
natūralus Dirbtinis ir natūralus Kitas
Lytis Vyrai 0,0% 89,4% 8,5% 2,1% 5,871 0,118 Moterys 1,2% 77,4% 21,4% 0,0% Amžius Iki 20 m. 0,0% 76,8% 23,2% 0,0% 7,658 0,569 20-29 m. 2,0% 81,6% 14,3% 2,0% 30-39 m. 0,0% 100,0% 0,0% 0,0% Virš 40 m. 0,0% 85,7% 14,3% 0,0%
Išsilavinimas Vidurinis, profesinis 0,0% 78,1% 21,9% 0,0% 5,356 0,148 Aukštesnysis, aukštasis 1,7% 86,2% 10,3% 1,7% Socialinė padėtis Moksleiviai 0,0% 69,0% 31,0% 0,0% 10,948 0,279 Studentai 0,0% 85,2% 14,8% 0,0% Bedarbiai 0,0% 100,0% 0,0% 0,0% Dirbantieji 2,5% 82,5% 12,5% 2,5% Gyvenamoji vieta Miestas 1,1% 80,9% 17,0% 1,1% 0,825 0,843 Kaimas, priemiestis 0,0% 83,8% 16,2% 0,0%
Respondentų medaus vartojimo paskirtys nurodytos žemiau esančiame 3 paveiksle. Didžioji dalis (67 proc.) nurodė, kad medus vartojamas kaip vaistas ir vietoje cukraus (37 proc.), tuo tarpu kaip saldumyną medų vartoja trečdalis apklaustųjų. Tarp kitų medaus vartojimo paskirčių dažniausiai buvo paminėta konditerijos gaminių gamyba ir vartojimas dėl natūralumo ar tradicijų.
3 pav. Respondentų nurodytos medaus vartojimo paskirtys
Žemiau esančioje lentelėje (žr. 8 lentelė) nurodyta skirtingų demografinių charakteristikų respondentų medaus vartojimo paskirtis. Nustatyta, kad vietoje cukraus medų statistiškai reikšmingai dažniau (p<0,05) vartoja vidurinį ir profesinį išsilavinimą turintys asmenys, o kaip vaistą – bedarbiai. Tuo tarpu kitoms paskirtims medų statistiškai reikšmingai dažniau naudoja 30-39 m., turintys aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą ir gyvenantys miestuose respondentai (p<0,05).
25 8 lentelė. Skirtingų demografinių charakteristikų respondentų nurodytos medaus vartojimo paskirtys
Demografinė charakteristika
Kaip vaistą Kaip saldumyną Vietoje cukraus Kita
Proc. χ2(p) Proc. χ2(p) Proc. χ2(p) Proc. χ2(p) Lytis Vyrai 60,0% 1,799 (0,180) 38,0% 1,559 (0,212) 38,0% 0,024 (0,876) 10,0% 0,957 (0,328) Moterys 71,1% 27,8% 36,7% 5,6% Amžius Iki 20 m. 66,7% 5,148 (0,161) 26,7% 3,104 (0,376) 40,0% 1,409 (0,703) 0,0% 26,222 <0,001 20-29 m. 75,0% 34,6% 34,6% 7,7% 30-39 m. 41,7% 50,0% 25,0% 41,7% Virš 40 m. 62,5% 25,0% 43,8% 6,3% Išsilavinimas Vidurinis, profesinis 64,6% 0,550 (0,458) 31,6% 0,004 (0,950) 44,3% 3,982 (0,046) 2,5% 5,813 (0,016) Aukštesnysis, aukštasis 70,5% 31,1% 27,9% 13,1% Socialinė padėtis Moksleiviai 62,5% 8,743 (0,033) 25,0% 2,989 (0,393) 43,8% 1,997 (0,573) 0,0% 8,115 (0,044) Studentai 78,2% 36,4% 40,0% 5,5% Bedarbiai 87,5% 50,0% 25,0% 0,0% Dirbantieji 53,3% 26,7% 31,1% 15,6% Gyvenamoji vieta Miestas 63,7% 1,989 (0,158) 30,4% 0,187 (0,665) 39,2% 0,692 (0,406) 5,9% 0,900 (0,343) Kaimas, priemiestis 76,3% 34,2% 31,6% 10,5%
Siekiant išsiaiškinti ar medus vartotojams yra svarbi maisto raciono dalis. Respondentų buvo prašoma nurodyti, ar medus jiems yra būtinybė. Matyti (žr. 4 pav.), kad būtinybę vartoti medų jaučia tik trečdalis atsakiusiųjų, o 69 proc. medus nėra būtinybė.
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal medaus vartojimo būtinybė
Kaip nurodo 9 lentelės duomenys, būtinybę vartoti medų statistiškai reikšmingai (p<0,005) išsiskyrė respondentų grupė pagal amžių. Tuo tarpu statistiškai reikšmingai dažniau būtinybę vartoti medų linkę socialinės padėties grupės respondentai (p<0,018). Skirtingos lyties, išsilavinimo ir gyvenamosios vietos asmenys jaučia statistiškai panašią medaus vartojimo būtinybę (p>0,05).
26 9 lentelė. Skirtingų demografinių charakteristikų respondentų pasiskirstymas pagal medaus vartojimo būtinybę
Demografinė charakteristika
Medaus būtinumas χ2
p
Būtinybė Nėra būtinybės
Lytis Vyrai 36,6% 35,6% 0,013 0,909 Moterys 63,4% 64,4% Amžius Iki 20 m. 29,3% 48,9% 13,056 0,005 20-29 m. 36,6% 37,8% 30-39 m. 9,8% 8,9% Virš 40 m. 24,4% 4,4%
Išsilavinimas Vidurinis, profesinis Aukštesnysis, 51,2% 57,8% 0,491 0,483
aukštasis 48,8% 42,2% Socialinė padėtis Moksleiviai 19,5% 23,3% 10,076 0,018 Studentai 29,3% 46,7% Bedarbiai 2,4% 7,8% Dirbantieji 48,8% 22,2% Gyvenamoji vieta Miestas 75,6% 70,0% 0,437 0,508 Kaimas, priemiestis 24,4% 30,0%
Vienas iš svarbiausių medaus kokybės rodiklių yra medaus įsigijimo vieta. Kaip matyti 5 paveiksle, dažniausią medaus įsigijimo vietą respondentai nurodo, bitininko namus (75 proc.), kiek rečiau – turgų (28 proc.), o rečiausiai – prekybos centrą (10 proc.). 7,1 proc. respondentų, pasirinkusių kitą variantą, nurodė, kad medų dažniausiai perka iš pažįstamų bitininkų ar bites laiko patys.
5 pav. Respondentų nurodytos vietos, kuriose perka medų
Įvertinus žemiau esančioje lentelėje (žr. 10 lentelė) pateiktus duomenis nustatyta, kad iš turgaus statistiškai reikšmingai (p<0,05) dažniau medų linkę pirkti miestų gyventojai, tuo tarpu iš bitininko namų – kaimo, priemiesčių gyventojai. Tuo tarpu vietos, kur dažniausiai perkamas medus, statistiškai reikšmingai nuo lyties, amžiaus, išsilavinimo ir socialinės padėties nepriklauso (p>0,05).
27 10 lentelė. Skirtingų demografinių charakteristikų respondentų nurodytos medaus pirkimo vietos
Demografinė charakteristika Iš turgaus Iš prekybos centro
Iš bitininko
namų Kita
Proc. χ2(p) Proc. χ2(p) Proc. χ2(p) Proc. χ2(p)
Lytis Vyrai 24,0% 0,576 (0,448) 4,0% 3,111 (0,078) 82,0% 2,033 (0,154) 8,0% 0,086 (0,769) Moterys 30,0% 13,3% 71,1% 6,7% Amžius Iki 20 m. 33,3% 1,919 (0,589) 6,7% 1,581 (0,664) 76,7% 0,969 (0,809) 3,3% 3,670 (0,299) 20-29 m. 25,0% 13,5% 73,1% 7,7% 30-39 m. 16,7% 8,3% 83,3% 16,7% Virš 40 m. 25,0% 12,5% 68,8% 12,5% Išsilavinimas Vidurinis, profesinis 32,9% 2,305 (0,129) 10,1% 0,003 (0,955) 75,9% 0,809 (0,768) 3,8% 3,059 (0,080) Aukštesnysis, aukštasis 21,3% 9,8% 73,8% 11,5% Socialinė padėtis Moksleiviai 37,5% 2,233 (0,525) 9,4% 0,182 (0,980) 65,6% 3,893 (0,273) 3,1% 2,464 (0,482) Studentai 27,3% 10,9% 81,8% 7,3% Bedarbiai 25,0% 12,5% 87,5% ,0% Dirbantieji 22,2% 8,9% 71,1% 11,1% Gyvenamoji vieta Miestas 33,3% 5,608 (0,018) 10,8% 0,257 (0,612) 69,6% 5,827 (0,016) 6,9% 0,044 (0,833) Kaimas, priemiestis 13,2% 7,9% 89,5% 7,9%
Respondentų buvo prašoma nurodyti svarbiausius veiksnius renkantis medų (žr. 6 pav.). Nustatyta, kad beveik 90 proc. atvejų renkantis medų, svarbi yra kokybė, tuo tarpu kaina, išvaizda ir pirkimo vieta mažiau svarbi nei penktadaliui atsakiusiųjų, o pakuotė – mažiau nei kas dešimtam asmeniui. 3,6 proc. asmenų, nurodžiusių ir kitą variantą, teigė, kad jiems svarbu ir patikimumas.
6 pav. Respondentų nurodyti veiksniai, svarbiausi renkantis medų
Žemiau esančioje lentelėje (žr. 11 lentelė) pateikiami skirtingų demografinių charakteristikų respondentų nurodyti veiksniai, kuriuos jie laiko svarbiais renkantis medų. Nustatyta, kad pirkimo
28 vieta statistiškai reikšminga (p<0,05) asmenims, turintiems aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą bei socialinės padėties grupei, o kitos savybės statistiškai labiau reikšmingos vyrams bei 30-39 m. amžiaus asmenims, turintiems aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą.
11 lentelė. Skirtingų demografinių charakteristikų respondentų nurodyti veiksniai, svarbiausi renkantis medų
Demografinė charakteristika Kaina Išvaizda
Pakuotė (talpa)
Pirkimo
vieta Kokybė Kita
Proc. Proc. Proc. Proc. Proc. Proc.
Lytis Vyrai 24,0% 12,0% 2,0% 12,0% 92,0% 8,0% Moterys 15,6% 18,9% 7,8% 15,6% 87,8% 1,1% χ2 (p) 1,516 (0,218) 1,111 (0,292) 1,992 (0,158) 0,332 (0,565) 0,599 (0,439) 4,429 (0,035) Amžius Iki 20 m. 10,0% 11,7% 1,7% 10,0% 93,3% 0,0% 20-29 m. 25,0% 19,2% 11,5% 19,2% 86,5% 1,9% 30-39 m. 25,0% 25,0% 0,0% 8,3% 91,7% 33,3% Virš 40 m. 25,0% 18,8% 6,3% 18,8% 81,3% 0,0% χ2 (p) 5,101 (0,165) 1,993 (0,574) 5,834 (0,120) 2,546 (0,467) 2,589 (0,459) 34,089 (<0,001) Išsilavinimas Vidurinis, profesinis 15,2% 15,2% 6,3% 7,6% 92,4% 0,0% Aukštesnysis, aukštasis 23,0% 18,0% 4,9% 23,0% 85,2% 8,2% χ2 (p) 1,371 (0,242) 0,203 (0,653) 0,127 (0,721) 6,629 (0,010) 1,844 (0,174) 6,715 (0,010) Socialinė padėtis Moksleiviai 6,3% 15,6% 3,1% 6,3% 90,6% ,0% Studentai 21,8% 18,2% 7,3% 12,7% 94,5% 1,8% Bedarbiai 37,5% 12,5% ,0% 50,0% 87,5% 0,0% Dirbantieji 20,0% 15,6% 6,7% 15,6% 82,2% 8,9% χ2 (p) 5,552 (0,136) 0,253 (0,969) 1,207 (0,751) 10,189 (0,017) 4,024 (0,259) 5,667 (0,129) Gyvenamoji vieta Miestas 19,6% 14,7% 5,9% 14,7% 86,3% 2,0% Kaimas, priemiestis 15,8% 21,1% 5,3% 13,2% 97,4% 7,9% χ2 (p) 0,267 (0,605) 0,812 (0,367) 0,020 (0,888) 0,054 (0,816) 3,562 (0,059) 2,831 (0,092)
Žemiau esantis paveikslas (žr. 7 pav.) rodo respondentų pasiskirstymą pagal medaus įsigijimo dažnumą. Matyti, kad dauguma apklaustųjų (43 proc.) medų perka tik 2-3 kartus per metus, o apie penktadalis – tik kartą per metus. Tuo tarpu 4-5 kartus per metus medų perka mažiau nei penktadalis asmenų, o 6 ir daugiau kartų – tik 12 proc. respondentų.
29 7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal medaus įsigijimo dažnumą
Įvertinus žemiau esančioje lentelėje (žr. 12 lentelė) pateiktus duomenis nustatyta, kad statistiškai reikšminga dažniau pirkti medų yra linkę vyrai (p<0,05), taip pat pagal gyvenamąją vietą, kaimo ir priemiesčio gyventojai (p<0,05). Tuo tarpu skirtingo amžiaus, išsilavinimo ir socialinės padėties asmenys medų linkę pirkti statistiškai panašiu dažnumu (p>0,05).
12 lentelė. Skirtingų demografinių charakteristikų respondentų pasiskirstymas pagal medaus įsigijimo dažnumą
Demografinė charakteristika
Medaus pirkimo dažnumas
χ2 p 1 kartą per metus 2-3 kartus per metus 4-5 kartus per metus 6 ir daugiau Lytis Vyrai 23,4% 29,8% 25,5% 21,3% 9,463 0,024 Moterys 26,5% 50,6% 15,7% 7,2% Amžius Iki 20 m. 26,8% 39,3% 16,1% 17,9% 16,139 0,064 20-29 m. 26,5% 51,0% 16,3% 6,1% 30-39 m. 27,3% 9,1% 54,5% 9,1% Virš 40 m. 14,3% 57,1% 14,3% 14,3% Išsilavinimas Vidurinis, profesinis 24,7% 43,8% 17,8% 13,7% 0,494 0,920 Aukštesnysis, aukštasis 26,3% 42,1% 21,1% 10,5% Socialinė padėtis Moksleiviai 31,0% 44,8% 6,9% 17,2% 8,489 0,486 Studentai 20,4% 46,3% 22,2% 11,1% Bedarbiai 50,0% 37,5% 12,5% 0,0% Dirbantieji 23,1% 38,5% 25,6% 12,8% Gyvenamoji vieta Miestas 21,5% 50,5% 16,1% 11,8% 7,855 0,049 Kaimas, priemiestis 35,1% 24,3% 27,0% 13,5%
Respondentų buvo prašoma nurodyti, ar jie analizuoja visą informaciją, pateikiamą ženklinimo etiketėse, kadangi tai svarbu norint įsigyti norimos kokybės produktą. Matyti (žr. 8
30 pav.), kad tokią informaciją visada analizuoja apie trečdalis asmenų, o dar trečdalis minėtą informaciją analizuoja tik kartais. Visai informacijos neanalizuoja kiek daugiau nei ketvirtadalis asmenų.
8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal etiketėse pateikiamos informacijos analizavimo dažnumą
Analizuojamos informacijos etiketėse dažnumo duomenys pateikiami 13 lentelėje. Matoma, kad statistiškai reikšmingai analizuoti duomenis dažniau linkę aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys (p<0,05). Tuo tarpu skirtingos lyties, amžiaus, socialinės padėties ir gyvenamosios vietos asmenys informaciją etiketėse linkę analizuoti statistiškai panašiu dažnumu (p>0,05).
13 lentelė. Skirtingų demografinių charakteristikų respondentų pasiskirstymas pagal etiketėse pateikiamos informacijos analizavimo dažnumą
Demografinė charakteristika
Visos informacijos, pateikiamos ženklinimo
etiketėje, analizavimas χ2
p
Analizuoja Neanalizuoja Kartais analizuoja Lytis Vyrai 30,4% 39,1% 30,4% 4,018 0,134 Moterys 36,9% 22,6% 40,5% Amžius Iki 20 m. 25,0% 30,4% 44,6% 7,317 0,293 20-29 m. 39,6% 33,3% 27,1% 30-39 m. 50,0% 16,7% 33,3% Virš 40 m. 42,9% 14,3% 42,9%
Išsilavinimas Vidurinis, profesinis 24,7% 31,5% 43,8% 7,466 0,024 Aukštesnysis, aukštasis 47,4% 24,6% 28,1% Socialinė padėtis Moksleiviai 20,7% 34,5% 44,8% 9,371 0,154 Studentai 34,0% 32,1% 34,0% Bedarbiai 37,5% 50,0% 12,5% Dirbantieji 45,0% 15,0% 40,0% Gyvenamoji vieta Miestas 38,3% 26,6% 35,1% 2,048 0,359 Kaimas, priemiestis 25,0% 33,3% 41,7%
31 Daugelis žmonių medų vartoja siekiant pagerinti sveikatos sutrikimus, ypač sergant peršalimo ligomis. Tačiau svarbu, kad žinoma informacija būtų tiksli. Iš pateiktų duomenų (žr. 9 pav.) matyti, kad dauguma respondentų (62 proc.) teigė, kad jie turi pakankamai informacijos apie medaus įtaką sveikatai, tuo tarpu tokios informacijos trūkumą jaučia apie 38 proc. asmenų.
9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal informacijos apie medaus įtaką sveikatai žinojimas
Statistiškai reikšmingai (žr. 14 lentelė) daugiau informacijos apie medaus įtaką sveikatai turi aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, taip pat dirbantieji ir studentai (p<0,01). Tuo tarpu pagal gyvenamąją vietą, kaimo ir priemiesčio respondentai (72 proc.) žino daugiau (p<0,05) apie medaus įtaką sveikatai nei miesto gyventojai (58 proc.).
14 lentelė. Skirtingų demografinių charakteristikų respondentų pasiskirstymas pagal informacijos apie medaus įtaką sveikatai žinojimą
Demografinė charakteristika
Medaus įtakos sveikatai žinojimo pakankamumas
χ2
p
Žino pakankamai Nežino pakankamai Lytis Vyrai 63,8% 36,2% 0,073 0,788 Moterys 61,4% 38,6% Amžius Iki 20 m. 52,7% 47,3% 7,069 0,070 20-29 m. 63,3% 36,7% 30-39 m. 91,7% 8,3% Virš 40 m. 71,4% 28,6% Išsilavinimas Vidurinis, profesinis 52,1% 47,9% 7,452 0,006 Aukštesnysis, aukštasis 75,4% 24,6% Socialinė padėtis Moksleiviai 44,8% 55,2% 8,927 0,030 Studentai 66,0% 34,0% Bedarbiai 37,5% 62,5% Dirbantieji 75,0% 25,0% Gyvenamoji vieta Miestas 58,5% 41,5% 2,084 0,149 Kaimas, priemiestis 72,2% 27,8%
32 Respondentų buvo prašoma nurodyti, kokie veiksniai įtakoja jų apsisprendimą renkantis medų. Nustatyta (žr. 10 pav.), kad renkantis medų labiausiai įtakoja teigiamas jo poveikis sveikatai (69 proc.) ir kokybė (52 proc.), kiek mažiau – skonis (44 proc.). Tuo tarpu kaina įtakoja tik 14 proc. asmenų, kiti veiksniai – mažiau nei 3 proc. asmenų.
10 pav. Respondentų nurodyti veiksniai, įtakojantys medaus pasirinkimą
Įvertinus žemiau esančioje lentelėje (žr. 15 lentelė) pateiktus duomenis nustatyta, kad statistiškai reikšmingo ryšio tarp asmenų demografinių rodiklių ir veiksnių, įtakojančių medaus pasirinkimą, nebuvo (p>0,05). Tai rodo, kad skirtingos lyties, amžiaus, išsilavinimo, socialinės padėties ir gyvenamosios vietos asmenų medaus pasirinkimą lemia statistiškai tie patys veiksniai.
15 lentelė. Skirtingų demografinių charakteristikų respondentų nurodyti veiksniai, įtakojantys medaus pasirinkimą
Demografinė charakteristika
Teigiamas poveikis sveikatai
Reklama Skonis Kaina Kokybė
Organi- zuojamos
akcijos
Kita Proc. Proc. Proc. Proc. Proc. Proc. Proc.
Lytis Vyrai 66,0% 0,0% 42,0% 14,0% 54,0% 2,0% 4,0% Moterys 70,0% 1,1% 45,6% 13,3% 51,1% 1,1% 2,2% χ2 (p) 0,239 (0,625) 0,560 (0,454) 0,165 (0,685) 0,012 (0,912) 0,107 (0,743) 0,180 (0,671) 0,366 (0,545) Amžius Iki 20 m. 70,0% 1,7% 43,3% 6,7% 45,0% 0,0% 1,7% 20-29 m. 71,2% 0,0% 48,1% 19,2% 61,5% 1,9% 3,8% 30-39 m. 75,0% 0,0% 41,7% 16,7% 58,3% 0,0% 0,0% Virš 40 m. 50,0% 0,0% 37,5% 18,8% 43,8% 6,3% 6,3% χ2 (p) 3,008 (0,390) 1,343 (0,719) 0,657 (0,883) 4,322 (0,229) 3,702 (0,295) 3,775 (0,287) 1,506 (0,681)
33
Demografinė charakteristika
Teigiamas poveikis sveikatai
Reklama Skonis Kaina Kokybė
Organi- zuojamos
akcijos
Kita Proc. Proc. Proc. Proc. Proc. Proc. Proc.
Išsilavinimas Vidurinis, profesinis 65,8% 1,3% 48,1% 8,9% 46,8% 1,3% 1,3% Aukštesnysis, aukštasis 72,1% 0,0% 39,3% 19,7% 59,0% 1,6% 4,9% χ2 (p) 0,636 (0,425) 0,778 (0,378) 1,070 (0,301) 3,430 (0,064) 2,047 (0,153) 0,034 (0,853) 1,654 (0,198) Socialinė padėtis Moksleiviai 62,5% 0,0% 46,9% 6,3% 43,8% 0,0% 3,1% Studentai 80,0% 1,8% 52,7% 18,2% 56,4% 0,0% 0,0% Bedarbiai 50,0% 0,0% 50,0% 25,0% 62,5% 0,0% 0,0% Dirbantieji 62,2% 0,0% 31,1% 11,1% 51,1% 4,4% 6,7% χ2 (p) 6,003 (0,111) 1,557 (0,669) 4,947 (0,176) 3,582 (0,310) 1,659 (0,646) 4,283 (0,232) 4,214 (0,239) Gyvenamoji vieta Miestas 65,7% 1,0% 49,0% 13,7% 50,0% 1,0% 3,9% Kaimas, priemiestis 76,3% 0,0% 31,6% 13,2% 57,9% 2,6% 0,0% χ2 (p) 1,421 (0,228) 0,375 (0,540) 3,413 (0,065) 0,008 (0,931) 0,691 (0,406) 0,536 (0,464) 1,534 (0,216) Žemiau esančiame paveiksle (žr. 11 pav.) pateikiamos mėgstamiausios respondentų medaus rūšys. Nustatyta, kad mėgstamiausiu laikomas liepų medus (51 proc.), tuo tarpu pievų medų mėgstamiausiu laiko tik kas ketvirtas asmuo. Kitų rūšių medų mėgstamu laiko mažiau nei 15 proc. asmenų.
34 Žemiau esančioje lentelėje (žr. 16 lentelė) pateikiamos skirtingų demografinių charakteristikų respondentų mėgstamiausios medaus rūšys. Nustatyta, kad dobilų medų statistiškai reikšmingai (p<0,05) pagal lytį labiau mėgsta vyrai; pagal amžių 20–29 m. amžiaus asmenys labiau mėgsta liepų medų, kitos rūšies – 30–39 m. amžiaus asmenys; pagal socialinę padėtį studentai ir bedarbiai labiau mėgsta liepų medų. Tuo tarpu kitas medaus rūšis skirtingų demografinių charakteristikų asmenys mėgsta statistiškai panašiai (p>0,05).
