LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKA

Julija Kazinec

Elektrolitų ir laktatų pokyčiai kinkinių šunų organizme prieš ir po fizinio aktyvumo Electrolytes and lactates changes in dogs organism before and after physical activity

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė: vet. gydytoja Indrė Žamžickienė

2

DARBAS ATLIKTAS “X” SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Elektrolitų ir laktatų pokyčiai kinkinių šunų organizme prieš ir po fizinio aktyvumo“:

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

SANTRUMPOS ... 4

SANTRAUKA ... 5

SUMMARY ... Error! Bookmark not defined. ĮVADAS ... 7

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

1.1. Bendroji elektrolitų fiziologija ... 9

1.2 Natrio biologinė vertė ir jo kitimas šunų kraujyje ... 9

1.3. K biologinė vertė ir jo kitimas šunų organizme ... 11

1.4. Cl biologinė vertė ir jo kitimas šunų kraujyje ... 15

1.5. Kalcio biologinė vertė ir jo kitimas šunų kraujyje ... 17

1.6. Fosforo biologinė vertė ir jo kitimas šunų kraujyje ... 18

1.7. Kitos mineralinės medžiagos ... 18

2. Laktatų biologinė vertė ir jo kitimas šunų organizme. ... 19

3. Elektrolitų pusiausvyros pokyčiai, fizinio aktyvumo metu. ... 19

4. Elektrolitų pusiausvyros palaikymas sportuojančių šunų organizme ... 20

TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 22

TYRIMO REZULTATAI... 23

REZULTATŲ APTARIMAS ... 30

IŠVADOS ... 32

PASIŪLYMAI/REKOMENDACIJOS ... 33 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... Error! Bookmark not defined.

4

SANTRUMPOS ATP – adenozintrifosfatas

ADP - adenozindifosfatas PTH – parathormonas

AKTH – adrenoortikotropino hormonas GABA – gama-amino sviesto rūgštis GFR – glomerulų filtracijos greitis DCT – distaliniai susisukę kanaleliai

5

ELEKTROLITŲ IR LAKTATŲ POKYČIAI KINKINIŲ ŠUNŲ ORGANIZME PRIEŠ IR PO FIZINIO AKTYVUMO

Julija Kazinec

Magistro baigiamasis darbas SANTRAUKA

Darbo tikslas buvo išanalizuoti elektrolitų ir laktatų pokyčius kinkinių šunų organizme prieš ir po fizinio aktyvumo. Buvo surinkti 10 kraujo mėginių. Tyrime buvo analizuojami elektrolitų pokyčiai kinkinių šunų kraujyje po fizinio krūvio. Visi tiriamieji šunys buvo euro dogų veislės, kurie yra veisiami kinkinių šunų sportui. Gyvūnų amžius svyravo nuo 2 iki 4 metų. Šunys bėgo 800 metrų atstumą. Tiriamoji medžiaga - šunų kraujas, kuris buvo paimtas gavus klubo savininko sutikimą.

Gauti rezultatai rodo, kad po fizinio krūvio elektrolitų pusiausvyra kinkinių šunų organizme kinta. Iš visų tiriamųjų, 70 proc. (n=7) kinkinių šunų po fizinio krūvio natrio koncentracija kraujyje padidėjo, tačiau išliko normos ribose, nors likusiems 30 proc. (n=3) šunų natrio koncentracija viršijo normos ribas (>180mmol/L). Vidutiniškai natrio koncentracija tiriamųjų šunų kraujyje prieš fizinį aktyvumą buvo 145,6 mmol/L (vidurkio paklaida ± 2,01 mmol/L). Tačiau kalio, chloro, kalcio ir fosforo koncentracija po fizinio krūvio šunų kraujyje sumažėjo.

Iš visų tiriamųjų, 100 proc. (n=10) šunų po fizinio krūvio laktato koncentracija kraujyje pakilo virš normos ribų. Prieš fizinį krūvį, vidutiniškai visų šunų kraujyje, laktato kiekis buvo 2,38 mmol/L (vidurkio paklaida ± 0,07 mmol/L), tačiau tyrimo rezultatai parodė, jog laktato koncentracija šunų kraujyje po fizinio krūvio ženkliai padidėjo ir buvo 9,63 mmol/L (vidurkio paklaida ± 0,75 mmol/L). Laktato koncentracijos padidėjimą šuns kraujyje lemia intensyvaus fizinio krūvio meturaumenyse išsiskirianti pieno rūgštis.

Remiantis tyrimo rezultatais, elektrolitų pusiausvyros kitimui įtaką daro aukšta aplinkos oro temperatūra, intensyvus fizinis darbas ir tai, jog šunys prieš fizinį krūvio nebuvo girdyti bei šerti.

Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, rekomenduojama, kad sportuojantys šunys kelias valandas prieš fizinį krūvį gautų elektrolitų turinčių papildų. Kinkiniai šunys per dieną turi išgerti iki 5 litrų vandens. Taip pat būtina užtikrinti gerai subalansuotą sportuojančių šunų mitybos racioną, kuris yra praturtintas baltymais.

6

CHANGES IN ELECTROLYTES AND LACTATES IN SLEDDING DOGS BEFORE AND AFTER PHYSICAL ACTIVITY

Julia Kazinec Master Thesis SUMMARY

The aim of this work was to analyse the changes in electrolytes and lactates in sledding dogs before and after their physical activity. 10 blood samples were collected. The study analysed the changes in electrolytes in the blood of sledding dogs after physical exercise. All the test dogs were of European Dog breeds, which are bred for the sports of dogsledding. The age of the animals ranged from 2 to 4 years. The dogs ran a distance of 800 metres. The test substance, dog blood, was taken with the consent of the club owner.

The results obtained show that the electrolyte balance changes in the body of dogs after exercise. Of all the subjects, 70 percent of the dogs (n = 7) had increased levels of sodium in blood after exercise, which remained within the normal range, although the remaining 30 % (n = 3) of the dogs had levels of sodium in blood that exceeded the normal range (> 180mmol / L). The mean concentration of sodium in the test dogs prior to physical exercise was 145.6 mmol / L (error of the mean ± 2.01 mmol / L). However, the levels of potassium, chlorine, calcium and phosphorus decreased in blood of the dogs after exercise.

Of all the subjects, 100% of the dogs (n = 10) had increased lactate levels in blood above the normal levels after exercise. The average lactate level in blood of all dogs before exercise constituted 2.38 mmol / L (mean error ± 0.07 mmol / L), but the results of the study showed a significant increase in lactate levels in blood of the dogs after exercise up to 9.63 mmol / L. L (error of the mean ± 0.75 mmol / L). The increase in lactate levels in a dog’s blood is due to the release of lactic acid in the muscles during intense exercise.

According to the results of the study, changes in electrolyte balance are influenced by high ambient air temperature, intense physical work and the fact that the dogs did not receive any drinks and foods before exercise.

Based on the results of the study, it is recommended that athletic dogs receive electrolyte supplementation several hours before exercise. Sledding dogs should drink up to 5 litres of water per day. It is also necessary to ensure that sports dogs have a well-balanced diet rich in protein.

7

ĮVADAS

Mikroelementai vaidina labai svarbų vaidmenį energijos apykaitoje raumenų veiklos procese. Fizinis aktyvumas, kaip stresinė situacija, daro didelę įtaką organizme vykstantiems biocheminiams procesams, o tai atsispindi keičiantis griežtoms vidinės aplinkos konstantoms - kraujo elektrolitams. Tinkamas elektrolitų kiekis leidžia raumenų ląstelėms (ir visoms kitoms kūno ląstelėms) išlaikyti reikiamą vandens kiekį. Šunų organizme yra įvairių mineralinių druskų, tokių kaip natris, kalis, kalcis, chloras, fosforas, siera, magnis (1). Kalcio ir magnio jonai, atsakingi už raumenų susitraukimą (2). Elektrolitai yra reikalingi vandens - druskos metabolizmui ir rūgščių - šarmų pusiausvyrai reguliuoti, nervų ir raumenų impulsams perduoti, taip pat visaverčiam maistinių medžiagų transportavimui. Taip pat įeina į kaulų sudėtį, yra svarbūs deguonies pernešimui (3). Nepakankamas elektrolitų kiekis gali sukelti dehidrataciją, raumenų mėšlungį arba šilumos smūgį (2). Pagrindiniai organizmo katijonai yra natris, kalis, kalcis ir magnis; anijonai - chloridai, bikarbonatai, fosfatai ir organinės rūgštys (4). Pagrindinė elektrolitų fiziologijos samprata yra supratimas, kaip elektrolitai veikia skysčių judėjimą per membranas, audinius, ir ląsteles (1). Gyvūnas tam tikrą skysčių ir elektrolitų kiekį praranda kvėpavimo, šlapinimosi, tuštinimosi metu. Taip pat tam tikras kiekis vandens iš šuns organizmo pasišalina pro letenų pagalvėles. Ryškus elektrolitų kiekio pasikeitimas būna tada, kai fizinis darbas yra intensyvus ir ilgai trunkantis. Per mažas elektrolitų kiekis kraujyje gali sukelti širdies aritmijas. Navikiniai procesai, inkstų funkcijos sutrikimai gali padidinti kalcio, fosforo ir kitų elektrolitų kiekį šunų kraujyje (5).Elektrolitų kiekio padidėjimas kraujyje priklauso nuo oro temperatūros - kuo oro temperatūra aukštesnė, tuo elektrolitų kitimas yra ryškesnis (6). Nors elektrolitai patys neturi energijos, jie yra būtini susidaryti elektriniams impulsams, kurie sklinda kūno nervais ir taip stimuliuoja raumenų veiklą. Raumenų susitraukimams reikia pakankamo kiekio natrio, kalio ir kalcio, tačiau esant šių elektrolitų stygiui, gali atsirasti raumenų silpnumas ar mėšlungis.

Šunys, skirtingai nei žmonės, prakaituodami druskų nepraranda,tačiau intesyviai kvėpuodami praranda daug vandens. Norint atstatyti šunų organizme elektrolitų pusiausvyrą negalima naudoti žmonėms skirtų gėrimų todėl, kad šie mišiniai gali sukelti apsinuodijimą natrio jonais, ypač mažų veislių šunims. Taip pat gėrimuose esantis cukrus, dėl savo hipertoninių savybių sukelia diurezę, dėl to gali pasireikšti dehidratacija (7).

L-laktatas yra anaerobinės glikolizės produktas. Laktato gamyba yra apsauginė organizmo reakcija, kuri leidžia tęsti ląstelių energijos gamybą, kai audinių deguonis nėra pakankamas aerobiniam metabolizmui (8). Pagrindiniai laktato šaltiniai kraujyje yra griaučių raumenys, smegenų ląstelės ir raudonieji kraujo kūneliai. Laktatas sintetinamas kasdien fizinio krūvio metu, taip pat patologinių procesų metu (9). Pieno rūgštis iš gyvūno organizmo pašalinama per kepenis ir inkstus (10).

8

Laktato lygis kraujyje yra glaudžiai susijęs su fiziniu aktyvumu. Kuo greičiau šuo bėga, tuo greičiau jo organizmas gamina laktatą. Šuo atlikdamas intensyvius fizinius pratimus pradeda intensyviau kvėpuoti, tokiu būdu gyvūnas aprūpina raumenis deguonimi (33). Organizmas didžiąją dalį savo energijos pagamina aerobiniu būdu. Tačiau kartais reikalinga greitesnė energijos gamyba ir aprūpinamo deguonies nepakanka. Tokias atvejais dirbantys raumenys generuoja energiją anaerobiniu būdu (11). Energija gaunama iš gliukozės per procesą, vadinamą glikolize, kurios metu gliukozė suskaidoma arba metabolizuojama į medžiagą, vadinamą piruvatu. Kai organizme yra daug deguonies, piruvatas nukreipiamas į aerobinį procesą, kad jis būtų toliau suskaidomas, ir iš to būtų gaunama energija. Tačiau kai deguonies kiekis yra mažas, organizmas laikinai paverčia piruvatą į laktatą, kuris leidžia tęsti gliukozės skaidymąsi ir tokiu būdu gaunama energija. Šalutinis laktato poveikis yra padidėjęs rūgštingumas raumenų ląstelėse (12).

Darbo tikslas:

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti elektrolitų ir laktatų kitimo priežastis fizinio krūvio metu.

2. Įvertinti elektrolitų kiekį kinkinių šunų organizme prieš fizinį aktyvumą. Išanalizuoti kaip elektrolitų kiekis kinta kinkinių šunų organizme po fizinio aktyvumo.

3. Įvertinti laktatų kiekį kinkinių šunų organizme prieš fizinį krūvį. Išanalizuoti kaip laktatai keičiasi kinkinių šunų organizme po fizionio aktyvumo.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Bendroji elektrolitų fiziologija

Elektrolitai yra nepaprastai svarbūs, nes jie skatina širdies darbo ir neurologinių impulsų perdavimą, reguliuoja vandens balansą, stimuliuoja raumenų susitraukimus, reguliuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, kraujo spaudimą, palaiko onkotinę pusiausvyrą (albuminą), palaiko koncentracijos gradientus ir reguliuoja glomerulų filtraciją inkstuose (1). Elektrolitų kiekis gyvūnų kraujyje dažnai sutrinka esant nesubalansuotai mitybai arba organizme vykstant patologiniams procesams. Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas organizme gali atsirasti jeigu gyvūnas neėda pašaro nuo 7 iki 10 dienų. Na/K siurblio sutrikimas ląstelės sienelėje sukelia skysčių kaupimąsi citoplazmoje, todėl ląstelės žūsta. Esant elektrolitų disbalansui sutrinka vidaus organų veikla, vystosi įvairios patologijos (3). Elektrolitų kiekio svyravimams jautriausi yra jauni ir senyvo amžiaus gyvūnai. Įvairūs elektrolitų jonai atsakingi už detoksikacijos procesus ir palaiko limfinės sistemos būklę (13).

Esant elektrolitų disbalansui sportuojančių šunų kraujyje sutrinka neurologinės funkcijos. Kai kuriais atvejais smegenys gali signalizuoti raumenims apie susitraukimą, tačiau signalai nėra perduodami pakankamai gerai, kad raumenys galėtų juos gerai priimti ar į juos reaguoti, todėl atsiranda lėti refleksai ar silpnumas. Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas taip pat gali pakenkti šuns psichikai ir daryti įtaką nuovargio atsiradimui. Kai šunų kraujyje trūksta elektrolitų, gali atsirasti traukuliai ar net širdies nepakankamumas. Taigi, norint palaikyti tinkamą sportuojančių šunų sveikatą, būtina užtikrinti gerą skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą (14).

1.2 Natrio biologinė vertė ir jo kitimas šunų kraujyje

Natris yra nepaprastai svarbus organizmo elektrolitas ir matuojamas atliekant pradinius tyrimus bei nuolat stebint sergančius pacientus (13). Šuns organizme normalus natrio kiekis yra nuo 144 iki 160 mmol / L (3). Kaip pagrindinis kūno tarpląstelinis katijonas (teigiamai įkrautas jonas), natris atlieka keletą pagrindinių funkcijų:

 palaiko vandens homeostazę, įskaitant vandens tūrį ir pasiskirstymą kūne;  prisideda prie impulsų perdavimo nervų ir raumenų skaidulose;

 palaiko ląstelių elektroneutralumą;  dalyvauja termoreguliacijoje;  palaiko pH pusiausvyrą;  reguliuoja troškulio pojūtį (1).

Natrio kiekio organizme svyravimai gali būti gana dažni sergantiems gyvūnams, o dideli nuokrypiai gali sukelti neurologinių problemų vystymąsi (3). Organizmas turi keletą sudėtingų grįžtamojo ryšio mechanizmų, o tai leidžia griežtai kontroliuoti natrio ir vandens kiekį organizme (1).

10

Natrio balansas yra glaudžiai susijęs su vandens homeostaze. Natrio absorbcija vyksta plonajame žarnyne, naudojant aktyvius transportavimo mechanizmus. Esant hipotenzijai, natris pasisavinamas storajame žarnyne. Proksimaliniuose inkstų kanalėliuose natris yra absorbuojamas kartu su gliukoze, fosfatais, aminorūgštimis ir bikarbonatu, tuo tarpu natrio reabsorbcija distaliniame skyriuje vyksta kartu su chloru. Natris taip pat aktyviai rezorbuojamas storoje kylančioje Henlės kilpos srityje (15).

Išmatavus natrio kiekį kraujo plazmoje, galime įvertinti kiek natrio yra ląstelės išorinėje dalyje. Organizme likusio natrio nedideliais kiekiais randama ląstelių viduje arba kauluose netirpių druskų pavidalu (1). Literatūros duomenimis teigiama, jog fizinis krūvis turi įtakos natrio kiekio koncentracijos padidėjimui. Atliekant intensyvius ir ilgai trunkančius fizinius pratimus esant aukštai oro temperatūrai, natrio kiekio koncentracija kraujyje padidėja (16). Atvirkštinis procesas - natrio kiekio koncentracijos sumažėjimas po fizinio krūvio, galimas dėl per daug suvartoto vandens (17).

Natrio apykaitos sutrikimai vadinami hiponatremija ir hipernatremija. Klinikiniai hiponatremijos požymiai priklauso nuo jos pobūdžio ir atsiradimo greičio. Hiponatremijos klinikiniai požymiai yra mieguistumas, silpnumas, vėmimas ir dezorientacija erdvėj. Dėl greitai besivystančios ar sunkios hiponatremijos gali pasireikšti neurologinės disfunkcijos būsenos, įskaitant mėšlungį, jautrumo sumažėjimą ir komą (13).

Hiponatremijos priežastys:  Inkstų nepakankamumas;  Nefrozinis sindromas;

 Virškinimo trakto sutrikimai;  Lėtinis širdies nepakankamumas;  Kepenų cirozė;

 Gydymas diuretikais;  Hipoadrenokorticizmas (1).

Hiponatremija gali pasireikšti esant intensyviam fiziniam darbui arba kai yra atliekami ilgai trunkantys pratimai. Tad yra labai svarbu atliekant fizinį darbą, nepamiršti gyvūno girdyti, kad neišsivystytų hiponatremija (16). Kadangi natris sukelia vandens susilaikymą organizme. Natris turi būti vartojamas kartu su kitais elektrolitais, kad būtų užtikrinta tinkama elektrolitų pusiausvyra. Vartojant tik natrį, gali neutralizuotis hormoninė sistema ir sutrikti kūno reguliavimo procesai (18). Hipernatremija gali atsirasti vartojant mažai vandens, sergant cukriniu diabetu, netekus daug skysčių. Klinikiniai hipernatremijos požymiai gali būti padidėjęs troškulys, silpnumas, depresija, raumenų fascikuliacija, mėšlungis ir koma, priklausomai nuo hiponatremijos sunkumo (13).

Natris ir su juo susiję anijonai reguliuoja tarpląstelinio skysčio tūrį, nes iš esmės, dėka jų yra palaikomas pastovus osmoliariškumas. Osmoliarumas yra osmosiškai aktyvių dalelių koncentracija

11

tirpale ir viena iš pagrindinių gyvūno kūno konstantų. Sumažėjus natrio koncentracijai, kinta tarpląstelinio skysčio tūris. Fizinio darbo metu šie procesai vyksta vienu metu, o tai lemia efektyvaus kraujo tūrio sumažėjimą, mažinant kraujospūdį ir darbingumą (3).

Fizinio krūvio metu kinkiniai šunys intensyviai lekuoja, todėl praranda nemažą kiekį skysčių ir elektrolitų. Paprastame geriamajame vandenyje nėra reikiamo padidinto kiekio natrio, todėl kartais dėl šios priežasties, netekus elektrolitų fizinio krūvio metu ir jų kiekio neatstačius su vandeniu, išsivysto hiponatremija Taip pat geriant vandenį yra rizika, jog organizme sumažės elektrolitų koncentracija, dėl atsiradusio praskiedimo. Todėl yra naudinga šuniui prieš fizinį krūvį ir po jo sugirdyti elektrolitų tirpalus todėl, kad tai sumažina raumenų mėšlungį ir mažina gyvūno nuovargį (14).

1.3. K biologinė vertė ir jo kitimas šunų organizme

Kalio kiekio norma sveiko šuns organizme yra: 3,5 - 5,8 mmol/L (1). Kalis atlieka daugybę funkcijų:

 kontroliuoja raumenų susitraukimą;  nervinio signalo perdavimą;

 reguliuoja skysčių balansą;  ląstelių augimą (15).

Kalis yra pagrindinis elektrolitas, kuris yra organizmo tarpląsteliniame skystyje ir raumenų skaidulose. Elektrolitas kartu su glikogenu vaidina svarbų vaidmenį, nes padeda transportuoti gliukozę į raumenų ląsteles. Fizinio krūvio metu organizme glikogenas suyra, todėl raumenų ląstelėse pradeda trūkti kalio. Kalis taip pat sąveikauja su natriu ir chloru, siekdamas kontroliuoti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą ir dalyvauja nervinių impulsų perdavime. Dėl to yra labai svarbu po fizinio aktyvumo atstatyti kalio trukūmą, nes hipokalemija sutrikdo nervinių impulsų perdavimą ir gali išaukti gyvūno mirtį (34). Organizmas turi išlaikyti kalio koncentraciją kraujyje labai siaurame normos diapazone. Toks išlaikymas užtikrina nervinių ir raumeninių ląstelių normalų atsaką į išorinį dirgiklį. Kalis absorbuojamas žarnyne ir jo kiekis reguliuojamas inkstuose (19). Kalio matavimas yra labai svarbus vertinant gyvūnų būklę ir tokius simptomus kaip anoreksija, vėmimas, viduriavimas, nervų ir raumenų silpnumas, taip pat širdies ritmo sutrikimai (bradikardija ar aritmija) (13).

Kalio reikšmė organizme:  Ląstelių augimas;  Skysčių pusiausvyra;  Elektrolitų pusiausvyra;

12

 Raumenų susitraukimas;  Nervų signalo perdavimas;  Glikogeno ir baltymų sintezė;  Kraujospūdžio pusiausvyra (3).

Didžiausia dalis kalio kiekio išsiskiria per inkstus (90–95%), o likusioji dalis pašalinama per storąją žarną (5–10%). Inkstuose kalis yra rezorbuojamas proksimaliniuose susisukusiuose kanalėliuose (PCT; ~ 60–70%) ir storoje kylančioje Henlės kilpos galinėje dalyje (LoH; ~ 20%). Likę 10–15% filtruoto kalio pasiekia distalinius susisukusius kanalėlius (DCT). Jei yra hiperkalemija, aldosteronas paskatina storąją žarną išskirti kalį. Hipokalemijos atvejais, storosios žarnos taip pat gali prisitaikyti - sumažindamos kalio sekreciją išmatose. Kalio išsiskyrimą taip pat reguliuoja kūno pH. Alkalozė sukelia kalio išsiskyrimą, išlaikant vandenilio jonus. Acidozė turi priešingą efektą - rezorbuoja kalį, o vandenilio jonus išskiria bikarbonato (HCO3–) pavidalu (20).

Natrio-kalio adenozino trifosfatazės siurblys (Na + / K + -ATPazė) vaidina svarbų vaidmenį palaikant kalio balansą organizme. Normali šio proceso funkcija yra gyvybiškai svarbi homeostazei. Hormonai, tokie kaip insulinas, epinefrinas, norepinefrinas ir tiroksinas, gali stimuliuoti Na + / K + -ATPase siurblio aktyvumą. Šio proceso metu keičiamasi natriu ir kaliu, o ATP yra ląstelės energijos šaltinis. Šis procesas apima trijų natrio jonų mainus dviem kalio jonais iš ląstelės vidaus į ląstelės išorę (4.1 paveikslas). Trys natrio jonai prisijungia prie siurblio vidaus iš ląstelės, o ATP - į išorę. Tada ATP hidrolizuojasi sudarydamas ADP (adenozindifosfatą) ir išlaisvindamas ląstelės energiją, nes vienas iš fosfato jonų nutrūksta ir lieka prijungtas prie siurblio. Tada kanalas keičia formą, atsiveria tarpląstelinei erdvei. Trys natrio jonai išsiskiria į tarpląstelinę erdvę, o du kalio jonai jungiasi su pompos vidumi. Tuomet iš siurblio išleidžiamas likęs fosfato jonas, dėl kurio jis grįžta į pradinę formą, kai kalio jonai išsiskiria į ląstelės vidų, o ATP prisijungia prie siurblio, iš naujo paleidžiančio procesą (15).

Hipokalemija gali atsirasti dėl ilgalaikės anoreksijos, infuzinės terapijos, diuretikų, hiperaldosteronizmo, virškinimo trakto nepakankamumo ir poliurijos. Hipokalemija gali sukelti raumenų silpnumą (13).

Hipokalemijos priežastys:  Per mažas kalio vartojimas;

 Padidėjusi tarpląstelinė translokacija;

 Praradimas virškinimo metu, virškinimo trakte;  Per dažnas šlapinimasis;

 Hipotiroidizmas;  Hipotermija;

13

 Metabolinė alkalozė;  Medikamentų vartojimas;

 Kušingo liga (Hiperadrenokorticizmas);  Aukšta oro temperatūra (1).

Hipokalemijos priežastys yra susijusios su inkstų disfunkcija arba glikogeno praradimu. Kalis išsiskiria per inkstus, todėl jeigu gyvūnas daug šlapinasi, atsiranda rizika, jog kalis pasišalins su šlapimu ir tai gali būti hipokalemijos priežastis. Dėl per didelio vandens suvartojimo padidėja šlapimo gamyba, o tai reiškia, jog kalis išsiskiria su šlapimu. Esant šlapimo takų nepraeinamumui, kalio koncentracija šlapime padidėja. Tačiau pašalinus obstrukciją ir gyvūnui suleidus skysčių į veną, diurezė gali sumažinti kalio koncentraciją žemiau normos ribų, vadinamą obstrukcine hipokalemija. Pacientams, kuriems taikoma skysčių terapija gali išsivystyti hipokalemija, jeigu aplikuojamuose skysčiuose nėra tinkamos kalio koncentracijos (13).

Insulinas suaktyvina Na+/K+ siurblio veikimą, kurio metu ląstelės yra aprūpinamos kaliu ir tai gali sukelti neįprastai mažą kalio koncentraciją kraujo serume. Dėl badavimo arba netinkamo maitinimo insulino koncentracija sumažėja, o gliukagono - padidėja. Organizmas išsaugodamas raumenų veiklą ir baltymų skaidymąsi, pakeičia riebalų apykaitos procesą į ketonų gaminamą energijos šaltinį. Dėl nepakankamo maisto suvartojimo ląstelėse trūksta fosforo, kalio, magnio, bet kraujo plazmoje koncentracija gali išlikti normos ribose. Kai organizmas vėl gauna maisto, insulinas išsiskiria gliukozės dėka. Tada insulinas varo magnį, fosforą, gliukozę ir kalį atgal į išeikvotas ląsteles, todėl koncentracija plazmoje gali pavojingai sumažėti (15).

Dėl kai kurių vaistų vartojimo gali sumažėti kalio koncentracija:

 Furozemidas ar tiazidiniai diuretikai, tokie kaip hidrochlorotiazidas, gali skatinti kalio išsiskyrimą ir sukelti hipokalemiją;

 Albuterolis, kuris yra bronchus plečiantis vaistas, veikiantis beta adrenoreceptorių agonizmą, suaktyvina Na+/K+ siurblį, sukeldamas kalio praradimą.

 Nefrotoksiniai vaistai, tokie kaip priešgrybelinis vaistas amfotericinas B, gali sukelti hipokalemiją, sulėtindami inksto glomerulų filtracijos greitį (GFR). Dėl lėtesnio GFR mažiau kalio patenka į distalinius vingiuotus kanalėlius, kuriuose vyksta išsiskyrimas ar rezorbcija (3).

Pacientai patiriantys metabolinę alkalozę gali tapti hipokalemiški. Kūnas nuolat bando pasiekti ir išlaikyti homeostazę. Alkalozės būsenoje, kai padidėja pH, vandenilio jonai iš tarpląstelinės erdvės pasislenka į tarpląstelinę erdvę mainais į kalio jonus, stengdamiesi sumažinti plazmos pH. Metabolinės alkalozės metu padidėja HCO3– (bikarbonato) koncentracija. Inkstai pašalina bikarbonato perteklių kartu su kalio jonais (be to, plaučiai mažina anglies dioksido išsiskyrimą), kad

14

padėtų sumažinti pH lygį. Hiperadrenokorticizmas (Kušingo liga) sukelia adrenokortikotropinio hormono (AKTH) perteklių, dėl kurio antinksčiai gamina per daug kortizolio ir kortikosteroidų (15). Kortizolis paskatina gliukoneogenezę, kuri padidina gliukozės kiekį kraujyje, o tai savo ruožtu paskatina didesnį insulino kiekio išsiskyrimą (3). Kaip minėta anksčiau, insulinas padeda pritraukti gliukozę ir kalį į ląsteles. Padidėjęs aldosteronas taip pat gali sukelti hipokalemiją. Vienas iš aldosterono vaidmenų yra skatinti natrio susilaikymą ir kalio išsiskyrimą. Pacientams, kurių aldosterono perteklius yra didesnis, sumažėja kalio ir padidėja natrio koncentracija plazmoje. Šis scenarijus sukelia skysčio perėjimą iš išorinės ląstelės dalies į ląstelės vidų, kad sumažėtų natrio koncentracija, sukeldamas hipertenziją ir hipokalemiją (15).

Hipokalemija sergantiems pacientams gali išsivystyti įvairios klinikinės komplikacijos, akivaizdžiausias yra skeleto raumenų silpnumas. Taip pat galima pastebėti kojų plantarinės dalies poziciją pacientui stovint, kai jo kulkšnys remiasi į žemę. Kalio trūkumas sukelia sutrikimą neuromuskulinėje jungtyje dėl sutrikusio elektros krūvio laidumo ląstelių membranos lygyje (1). Dėl skeleto raumenų silpnumo gali sumažėti raumenų masė ir sumažėti svoris (2). Pacientams, kurių kalio koncentracija serume yra mažesnė nei 2,0 mEq / L, gali išsivystyti rabdomiolizė, kurios metu suyra raumenų audiniai.

Hiperkalemija atsiranda, kai kalio yra daugiau suvartojama, bet mažai pašalinama iš organizmo. Dalis šios būklės pastebima sumažėjus kalio išsiskyrimui su šlapimu, pavyzdžiui, esant šlaplės obstrukcijai, šlapimo nutekėjimui į pilvo ertmę, anuriniam ar oliguriniam inkstų nepakankamumui. Jeigu kalio koncentracija yra didelė, reikia patikrinti ar nėra trombocitozės ir/ar leukocitozės (1).

Kalis yra ląstelės komponentas, kurio kiekis eritrocituose yra maždaug 25 kartus didesnis nei kraujo plazmoje. Jis prisideda prie kapiliarų tinklo išsiplėtimo pagerindamas darbinių raumenų kraujotaką. Kalio kiekį kraujyje reguliuoja nervų ir endokrininės sistemos. Ląstelėje kalio kiekis priklauso nuo medžiagų apykaitos procesų aktyvumo, rūgščių - šarmų pusiausvyros būklės (21). Kalio sumažėjimas gali atsirasti dėl suintesyvėjusios kraujotakos raumenyse arbe dėl padidėjusios tarpląstelinės acidozės. Hiperkalemija gali sukelti nervų ir raumenų silpnumą, bradikardiją ir elektrokardiografines anomalijas (1). Kinkinių šunų kraujyje dažniausiai pastebimi kalio ir natrio pasikeitimai. Kalis leidžia skysčiams ir maistinėms medžiagoms judėti per ląstelių membranas, tokiu būdu leidžiant joms vykdyti metabolinę veiklą, pavyzdžiui, susisiekti su raumenimis. Neturėdamos pakankamai kalio, raumenų ląstelės negali generuoti reikiamų nervinių impulsų, kurie kontroliuoja raumenų susitraukimą. Dėl šios priežasties gali pasireikšti mėšlungis, o tai yra signalas, jog elektrolitų kiekio koncentracija yra per maža. Esant intensyvioms treniruotėms kinkiniai šunys patiria „stresinę“ diarėją, kurios metu praranda didelį kalio ir magnio kiekį.

15

1.4. Cl biologinė vertė ir jo kitimas šunų kraujyje

Chloro jonai sudaro maždaug du trečdalius anijonų plazmoje, o likusioji - ląstelių išorėje. Tai taip pat yra pagrindinis anijonas, filtruojamas glomerulų ir reabsorbuojamas inkstų kanalėliuose. Chloro jonai yra svarbūs ne tik palaikant osmolalumą, bet ir aktyviai dalyvauja rūgščių - šarmų reguliavime. Jo koncentracija kraujo plazmoje yra maždaug 110 - 120mEq /L (3). Pavyzdžiui, chloro jonų koncentracija raumenų ląstelėse yra 2–4mEq/L, o raudonosiose kraujo ląstelėse - 60mEq/L (1). Kadangi gamta nori išlaikyti elektronų neutralumą, chloro jonai paprastai randami kartu su teigiamai įkrautu anijonu. Du pagrindiniai teigiamai įkrauti jonai kūno skysčiuose yra natris (Na +) ir kalis (K +) (19). Teigiami natrio ir kalio krūviai sukuria pusiausvyrą su neigiamu chlorido krūviu, kad palaikytų serumo osmoliariškumą ir atliktų elektrinius impulsus kūne. Chlorido homeostazę organizme palaiko jonų pernešėjai, kurie kanalais aktyviai perneša chloridą per ląstelės membraną. Šie chlorido kanalai padeda sureguliuoti griaučių, lygiųjų ir širdies raumenų veiklą, druskos pernešimą transepitelyje, ląstelių ciklą, reguliuoti neuronų pažadinimą ir parūgština tarpląstelinius skysčius (3).

Skrandyje chloridas susijungia su vandeniliu (H +), sudarydamas druskos rūgštį. Vandenilio chlorido rūgštis kartu su pepsinogenais pradeda skaidyti maistą, todėl jis gali būti virškinamas ir organizmas pasisavina atskiras maistines medžiagas. Inkstai vaidina svarbų vaidmenį reguliuodami chloridą organizme. Chloridas yra vyraujantis anijonas glomerulų filtrate. Inkstų kanalėliuose chloridas filtruojamas ir absorbuojamas pasyviomis ir aktyviomis transportavimo sistemomis.

Įrodyta, kad chloridų pernešėjų funkcijos sutrikimas sukelia smegenų edemos antrinį poveikį po trauminio ir išeminio smegenų sužalojimo. Gama - amino sviesto rūgšties (GABA) sukelto neurotransmisijos stiprumas ir poliškumas priklauso nuo tarpląstelinio chlorido koncentracijos (1). Chloridas yra susijęs su homeostazės palaikymu, organinių tirpiųjų medžiagų transportavimu ir vaidina svarbų vaidmenį rūgščių - šarmų pusiausvyroje reguliuojant pH. Organizme yra atvirkštinis ryšys tarp chlorido ir bikarbonato (HCO3–) - kai sumažėja chlorido kiekis, santykinai padidėja bikarbonato kiekis (3).

Chlorido koncentracija ląstelės išorėje priklauso nuo ląstelių ramybės membranos potencialo:  Raumenų ląstelės: 2–4 mEq / L;

 Epitelio ląstelės: 20 mEq / L;

 Raudonieji kraujo kūneliai: 60 mEq / L (1).

Chloridas yra labiausiai paplitęs anijonas skrandžio sultyse. Chlorido koncentracija yra didesnė nei natrio ir kalio koncentracija, kai skrandžio sulčių pH yra < 4,0. Didžiausia chlorido koncentracija randama klubinėje žarnoje, o storosios žarnos skysčiuose chlorido koncentracija yra mažiausia. Chloro jonų apykaitos sutrikimai vadinami hipochloremija ir hiperchloremija. Pagrindinė

16

hiperchloremijos priežastis yra kai organizmas praranda daug skysčių, vandens. Tačiau hiperchloremija gali būti susijusi su bikarbonato lygio sumažėjimu kraujyje. Dėl virškinimo trakto sutrikimų (viduriuojant, vemiant) galimas bikarbonatų netekimas. Bikarbonato praradimas per inkstus atsiranda esant proksimalinei ar distalinei kanalėlių acidozėms. Esant kvėpavimo organų alkalozei, susilpnėja bikarbonato išsaugojimo inkstuose mechanizmas, dėl kurio atsiranda chloro susilaikymas, todėl vystosi hiperchloremija.

Pacientams, sergantiems metaboline acidoze, dažnai padidėja chlorido kiekis. Hiperchloremija gali būti artefaktinė dėl ligų, jatrogeninių ar dietinių priežasčių (15).

Klinikiniai hiperchloremijos požymiai yra tokie patys kaip ir pacientams, sergantiems metaboline acidoze ir priklauso nuo pagrindinės paciento ligos būklės. Jei pacientai sergantys sunkia metaboline acidoze negydomi, gali pasireikšti širdies ritmo sutrikimai, dėl kurių gali sutrikti širdies veikla (22). Taikant skysčių terapiją, atstatant skysčių trūkumą, dėl fiziologinio tirpalo ir KCl vartojimo gali atsirasti jatrogeninė hiperchloremija. Pacientams, kuriems pasireiškė sunki hipovolemija, reanimacijos metu reikia atsargiai skirti skysčius, kuriuose yra chlorido arba naudoti hipertoninį druskos tirpalą, nes padidėjus natrio kiekiui kraujyje padidės ir chlorido kiekis kraujyje. Jatrogeninė hiperchloremija taip pat gali būti pastebima pacientams, sergantiems osmosine diureze. Kai kurių vaistų vartojimas taip pat gali skatinti chlorido kaupimąsi ir bikarbonato praradimą. Kalį organizme sulaikantys diuretikai, tokie kaip spironolaktonas, slopina natrio reabsorbciją, o chloridas pasilieka (15).

Hiperchloremija pasireiškia esant:  Lėtinei kvėpavimo takų alkalozei;  Cukriniam diabetui;

 Inkstų nepakankamumui;  Inkstų kanalėlių acidozei.

Dėl kai kurių vaistų vartojimo gali atsirasti hiperchloremija:

 Acetazolamidas, vartojamas glaukomai, epilepsijai, širdies nepakankamumui gydyti;  Kalį organizme sulaikantys diuretikai (amiloridas, spirinolaktonas);

 Intraveniniai skysčiai (NaCl 0.9%, hipertoninis fiziologinis tirpalas, kalio chloridas, magnio chloridas);

 Parenterinis maitinimas (3).

Hipochloremija gali būti stebima pacientams, kurie vemia, vartoja diuretikus, serga Kušingo liga ar praeityje vartojo steroidinius vaistus.

17

Klinikiniai požymai priklauso nuo ligos eigos ir nuo organizmo rūgšties - šarmo būklės. Gali būti pastebimas raumenų silpnumas, tetanija, trūkčiojimas ir raumenų mėšlungis. Pacientams, kuriems yra hipokalemija, gali būti širdies ritmo sutrikimų (1).

Raumenyse chloro kiekis yra nedidelis, tačiau jis lokalizuojasi intersticiniame audinyje. Chloro apykaita organizme yra susijusi su angliavandenių apykaita ir jos reguliavimu. Tačiau chloro svyravimai kraujyje priklauso nuo gliukozės kiekio ir nuo rūgščių - šarmų pusiausvyros (21).

1.5. Kalcio biologinė vertė ir jo kitimas šunų kraujyje

Kalcis yra vienas iš svarbiausių makroelementų gyvūnų organizme, jis yra ląstelės struktūrinių komponentų sudėtinė dalis. Procentine išraiška kalcio yra daugiausia - jis sudaro beveik du procentus viso kūno svorio. Kalcis svarbus kraujo krešėjime, nervų ir raumenų veikloje. Jis aprūpina ląsteles energija, todėl homeostazė yra būtina. Kalcio homeostazę gyvūno organizme palaiko trys organai: žarnynas (atsakingas už absorbciją ir išsiskyrimą), inkstai (atsakingi už išsiskyrimą) ir kaulai (reaguoja į staigius kalcio lygio pokyčius organizme) (22). Kalcio apykaitą organizme reguliuoja hormonai: parathormonas (PTH), kalcitoninas, aktyvi vitamino D hormoninė forma – kalcitriolis ir kalcitoninas. Nuo šių hormonų priklauso kalcio kiekis serume. Taip pat kalcio koncentracija priklauso nuo įsiurbimo greičio žarnyne, rezorbcijos, metabolizmo kauluose ir išskyrimo inkstuose. Gliukozė taip pat turi įtakos kalcio apykaitai. Gyvūnai nesugeba susintetinti vitamino D odoje, todėl yra svarbu pasirūpinti, kad šio vitamino būtų gyvūnų maiste ir jis absorbuotųsi žarnyne, o vėliau metalizuotųsi į aktyvius metabolitus, kurie padeda reguliuoti kalcį gyvūno organizme. Taigi yra labai svarbu kiek gyvūnas suvartos D vitamino, nes nuo to priklauso koks kalcio kiekis pateks į gyvūno organizmą (3). Kalcis organizme išskiriamas su šlapimu ir ekskrementais. Beveik 99 proc. viso gyvūno organizme esančio kalcio randama skelete. Kalcis, esantis ne kaulų audinyje, vaidina svarbų vaidmenį perduodant elektrinį impulsą raumenų (širdies raumens) skaiduloms (15).

Būklė, kuomet gyvūnų organizme trūksta kalcio, vadinama hipokalcemija, tačiau kai organizme pasidaro jo per daug - hiperkalcemija. Kai kraujyje kalio kiekis mažėja, pakyla kalcio kiekis. Hiperkalcemija šunims reiškia, kai kalcio kiekis šunų kraujyje yra neįprastai didelis. Didelis kalcio kiekis gali būti antrinis simptomas, susijęs su tokiomis sunkiomis ligomis kaip Adisono liga, inkstų nepakankamumas, prieskydinės liaukos navikai ir vėžys (3).

Hiperkalcemija pasireiškia kai gyvūnas yra dehidratuotas, jaučia troškulį, dažnai šlapinasi, esant šlapimo pūslės akmenims, vidurių užkietėjimui.

Remiantis literatūros duomenimis, fizinis darbas skatina kaulų masės padidėjimą. Tai neišvengiamai keičia kalcio jonų koncentraciją gyvūno kraujyje. Paratiroidinis hormonas (PTH) yra pagrindinis kaulų metabolizmo reguliatorius, kuris palaiko kalcio jonų koncentraciją ląstelėse neviršydamas fiziologinės ribos (12).

18

1.6. Fosforo biologinė vertė ir jo kitimas šunų kraujyje

Fosforas yra elementas, o fosfatas yra molekulinis anijonas, tačiau šie terminai dažnai vartojami pakaitomis. Fosforas yra tarpląstelinis jonas, kuris organizme egzistuoja organinėse, tiek ir neorganinėse formose. Jis yra svarbus atliekant įvairius metabolinius procesus, tokius kaip raumenų susitraukimas ir nervų dirglumo didinimas (3). Elektrolito jonai daro įtaką rūgščių ir šarmų pusiausvyrai kraujo serume ir reguliuoja rūgščių išsiskyrimą su šlapimu. Apie 10–20 proc. neorganinio fosfato serume yra prisijungęs prie baltymų, o likusioji dalis cirkuliuoja kaip laisvas anijonas arba yra prisijungęs prie natrio, magnio arba kalcio (1). Fosforo koncentracijos norma serume svyruoja nuo 2,5 iki 6,0 mg / dL, tačiau, jaunesniems nei 12 mėnesių šunims gali būti didesnė, tačiau palaipsniui koncentracija sumažėja. Jaunesniems nei aštuonių savaičių amžiaus šuniukams fosforo koncentracija yra iki 10,8 mg / dL ir tai yra norma (23). Literatūros duomenimis fosforo kiekis pas jaunus šuniukus gali kilti, dėl padidėjusio fosforo įsisavinimo žarnyne ir sumažėjusio fosforo išsiskyrimo inkstuose. Toks procesas vyksta siekiant palengvinti kaulų mineralizaciją (24).

Fosforo koncetracijos sumažėjimui aro įtaką fosforo judejimas iš intraceliuliarinių tarpų į ekstraceliuliarinius tarpus. Hipofosfatemija gali įvykti kai gyvūnas daug šlapinasi, vemia ir yra sutrikusi žarnų rezorbcija. Taip pat fosforo kiekio sumažėjimas gali priklausyti nuo insulino kiekio. Pavyzdžiui, jeigu naudojami insulino preparatai cukriniam diabetui gydyti arba naudojamos gliukozės intraveninės infuzijos. Fosforo koncentracijos svyravimui turi įtakos šunims taikomos dietos, kurių sudėtyje yra daug angliavandenių (3). Padidėjęs fosforo kiekis yra vadinamas, hiperfosfatemija. Fosforo kiekis šunų organizme gali padidėti dėl inkstų veiklos sutrikimų, hipervitaminozės, hipoparatiroidizmo. Padidėjus fosforo kiekiui organizme, gali išsivystyti hipokalcemija, todėl gali pasireikšti raumenų traukuliai (24). Raumenyse fosforo junginiai yra adenozinotrifosforo rūgšties ir kreatino fosfato komponentai. Fizinio krūvio metu organizme kreatino fosfato kiekis padidėja. Padidėjęs fosforo kiekis kraujyje po fizinio krūvio gali būti susijęs su tuo, kad nutrūksta fosforo jungtys ir sumažėja adenozinotrifosforo rūgšties atstatymo greitis.

1.7. Kitos mineralinės medžiagos

Apie 60 proc. magnio randama kauluose, 20 proc. yra skeleto raumenyse, o likusi dalis yra kituose audiniuose (širdyje ir kepenyse). Ir tik apie 1 proc. magnio yra serume ir intersticiniame kūno skystyje. Magnis palaiko natrio ir kalio gradientą visose membranose. Taip pat jis reguliuoja tarpląstelinį kalcio kiekį. Magnis dalyvauja daugelio fermentų veikloje bei angliavandenių, lipidų, energijos apykaitoje, termoreguliacijos procese, baltymų sintezėje, nervų sistemos veikloje. Magnis labai svarbus medžiagų apykaitai ir yra reikalingas aktyvuoti apie 300 fermentų. Nuo jo priklauso glikolizė ir oksidacija (25). Vartojant daug kalcio, magnio poreikis padidėja. Magnis silpnina

19

raumenų susitraukimą ir kraujagyslių tonusą, padeda išvengti širdies aritmijų (26). Be to, naujausi duomenys rodo, kad magnis daro didelę įtaką limfocitų aktyvacijai ir citokinų gamybai.

Magnio trūkumas gali sukelti įvairius nespecifinius neuromuskulinius požymius, kuriuos gali dar labiau sustiprinti kartu vykstanti hipokalcemija ir hipokalemija. Klinikiniai magnio trūkumo pasireiškimai yra griaučių raumenų silpnumas, raumenų susitraukinėjimas, traukuliai ir ataksija. Dėl stemplės ar kvėpavimo raumenų silpnumo gali atsirasti disfagija ar dusulys.

Pagal literatūros duomenis, nustatyta, jog po intesyvaus ir ilgai trunkančio fizinio krūvio, magnio kiekio koncentracija sumažėja. Tai galima paaiškinti tuo, kad įvyksta trumpalaikis magnio poslinkis į eritrocitus arba į kitas ląsteles (27).

2. Laktatų biologinė vertė ir jo kitimas šunų organizme.

Laktatas arba pieno rūgštis (2-hidroksipropano rūgštis) yra normalus metabolizmo produktas, kuris susidaro iš piruvo rūgšties anaerobinėmis sąlygomis skeleto raumenyse, smegenyse (25 proc.), odoje (20 proc.), eritrocituose (20 proc.), leukocituose ir plonųjų žarnų gleivinėje. Fletcher et Hopkins paskelbė straipsnį „Pieno rūgštis amfibijos raumenyse“, kuriame teigia, kad:

 pieno rūgštis raumenyse gali gamintis trūkstant deguonies;

 raumenų nuovargis siejamas su pieno rūgšties koncentracijos padidėjimu;

 hipoksija (deguonies lygio sumažėjimas) padidina pieno rūgšties susidarymą (4).

Laktato koncentracija kraujyje atspindi organizme vykstančių anaerobinių ląstelių metabolizmo lygį ir dažniausiai naudojama kaip audinių hipoperfuzijos rodiklis. Laktato kiekis padidėja anksčiau nei pastebimi širdies ritmo, kraujospūdžio ar šlapimo išsiskyrimo pokyčiai, todėl tai yra jautresnis hipoperfuzijos rodiklis. Dažniausia padidėjusios laktato koncentracijos priežastis yra intensyvus fizinis krūvis, tačiau taip pat reikėtų atsižvelgti į tokias sąlygas kaip sunki anemija ir kraujo deguonies tiekimo problemos (29). Tačiau laktatų padidėjimas ne visada priklauso nuo fizinio darbo (28). Hiperlaktatemija ir pieno rūgšties acidozė dažniausiai pasitaiko sergantiems pacientams, kuriems būdingi klinikiniai sutrikimai, tokie kaip šokas, silpna širdies veikla, ūmus kepenų nepakankamumas, sunkus sepsis, neoplazija, traukuliai, apsinuodijimai ir vaistų terapija.

Intensyvus fizinis krūvis raumenyse sukelia laktato ir vandenilio jonų gamybą. Laktato oksidacija visų pirma vyksta raumenų skaidulose, kepenyse ir širdyje. Tačiau yra keletas atliktų tyrimų, kur buvo nustatyta, kad fizinio krūvio metu nedirbantys raumenys gali kaupti laktatą (12).

3. Elektrolitų pusiausvyros pokyčiai, fizinio aktyvumo metu.

Elektrolitai yra cheminiai elementai arba mineralai, kurie sudaro jonus kūno skysčiuose. Jie yra labai svarbūs normaliai visų kūno ląstelių funkcijai. Norint palaikyti tinkamą vandens kiekį organizme, svarbu išlaikyti subalansuotą elektrolitų kiekį gyvūno kūne. Elektrolitai taip pat svarbūs norint reguliuoti nervų ir raumenų veiklą (4). Susitraukiančios raumenų ląstelės išskiria kalio jonus į

20

aplinkinius intersticinius skysčius, o kai kurie iš šių jonų savo ruožtu patenka į kraujo plazmą. Dėl to intensyvus fizinis aktyvumas gali sukelti hiperkalemiją ir potencialiai pavojingą kardiotoksiškumą (2). Fizinis aktyvumas ne tik mažina susidariusią hiperkalemiją, bet ir labai ilgų distancijų bėgimo metu gali pasireikšti hipokalemija. Kalcis, dalyvauja neuroraumeninės sąveikos reguliavime, o ne tik kaip elektrolitas (29). Kalcis suaktyvina aktino veiklą (vieną iš sudedamųjų baltymų, raumenų skaidulų) per troponino - tropomiozino kompleksus ir užtikrina raumenų susitraukimą (15). Tai reiškia, jog raumenų susitraukimui yra labai svarbu, kad organizme kalcio jonų koncentracija būtų aukšta. Kalcio jonai iš tarpląstelinio skysčio išsiurbiami į specialius rezervuarus, esančius ląstelės viduje, o raumuo atsipalaiduoja ir jo veiksmų potencialas yra atkuriamas. Ilgalaikį nenutrūkstamą susitraukimą užtikrina daugybė kalcio jonų išmetimų, veikiant pakartotiniams nerviniams impulsams (29). Energijos, kuri yra sunaudojama raumenų darbui, tam tikra dalis tenka jonų judėjimui per ląstelių membranas. Šis pavyzdys parodo elektrolitų pusiausvyros ir raumenų darbo ryšį bei šių veiksnių įtaką vienas kitam. Raumenų nuovargis gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą ir neuroraumeninius perdavimo procesus (2). O elektrolitų pusiausvyros pokyčiai turi įtakos raumenų darbo efektyvumui. Pagrindinių elektrolitų (daugiausia natrio) praradimas ir raumenų nuovargis gali sukelti spontanišką raumenų susitraukimą (mėšlungį). Kalio praradimas kartu su dideliu širdies krūviu gali padidinti aritmijų riziką, o padidėjusi kūno temperatūra ir acidozė gali paspartinti nemalonių simptomų vystymąsi (4).

Kinkinių šunų kraujo serume, dėl ištvermės pratimų vyksta daugybė biocheminių pokyčių. Tyrimai rodo, kad lenktynių metu gali išsivystyti lengva hipernatremija ir hipokalemija. Taip pat remiantis tyrimo rezulatais kinkinių šunų tiriamajame kraujyje po fizinio krūvio sumažėja bendro baltymo kiekis, albuminų ir globulinų kiekis. Manoma, kad šie pakitimai susiję su padidėjusiu baltymų katabolizmu (2).

Elektrolitų, skysčių ir rūgščių - šarmų pusiausvyros pokyčiai priklauso nuo fizinio krūvio intensyvumo, trukmės, termoreguliacijos ir oro sąlygų. Arkliai ir žmonės yra vienintelės rūšys, kurios savo kūno temperatūra reguliuoja prakaito išsiskyrimu, o šunys savo temperatūrą palaiko lekuojant (8).

4. Elektrolitų pusiausvyros palaikymas sportuojančių šunų organizme

Įprastai gyvenančiam šuniui per dieną reikia suvartoti 1500 kalorijų, tačiau kinkinių šunims per dieną būtina suvartoti kur kas daugiau - iki 12 000 kalorijų. Ankstesni tyrimai parodė, jog sportuojančiam šuniui būtina išgerti 5 litrus vandens per parą, kad išvengti dehidratacijos. Pagal atliktus tyrimus buvo nustatyta jog pagardinta vandenį vištienos sultiniu, šunys gerdavo dažniau ir noriai, negi paprasta gėla vandenį. Tinkamas kinkinių šunų racionas turi užtikrinti, kad būtų suvartota

21

daug baltymų, kurie yra būtini norint pagerinti raumenų efektyvumą, padidinti fizinę ištvermę ir prisidėti prie greitesnio atsistatymo po intensyvaus fizinio darbo (30).

Sportuojančių šunų organizme, tiek poilsio metu, tiek fizinio krūvio metu, riebalų oksidacija vyksta žymiai greičiau nei pas žmones. Varžybų metu šunys pirmiausiai energijos gauna iš lipidų,vėliau - iš glikogeno, o paskutinis energijos šaltinis - aminorūgštys. Taigi didelis riebalų kiekis maiste leidžia padidinti energijos gamybą. Turtingas baltymų kiekis padeda užkirsti kelią mankštos metu sukeltai anemijai. Tačiau yra įvairių varžybų rūšių ir svarbu sudaryti tinkamą mitybos racioną. Ilgų distancijų lenktynėse energija gaminama išnaudojant bendrą aerobinį metabolizmą.

Todėl labai svarbu šerti šunis pašarais, kurių baltymų kiekis daugiau nei 18%, tačiau būtinas gaunamas baltymų kiekis priklauso nuo intensyvumo ir treniruočių trukmės - 23% vidutinio intensyvumo fizinio krūviui ir 35% didelio intensyvumo treniruočių metu. Žalia mėsa nėra subalansuotas maistas, nes joje trūksta būtinų vitaminų ir mineralų. Dieta, kurioje yra per daug žalios mėsos ir nėra pašaro papildymo kalciu, gali sukelti hiperparatiroidizmą, blogą kaulų mineralizaciją ir padidinti lūžių riziką. Fizinio krūvio metu kinkinių šunų organizmas patiria deguonies badą, todėl yra labai svarbu įtraukti į šuns mitybos racioną ir antioksidantinių medžiagų, kurios teigiamai veikia organizmo vykstančius procesus (31).

Siekant užtikrinti tinkamą elektrolitų kiekį šunų organizme varžybų metu šunų alkinti nerekomenduojama, tačiau privalu atsižvelgti į likusį laiką iki varžybų – šerti ne vėliau nei likus 4 valandoms iki varžybų. Tai svarbu norint užtikrinti maksimalų šuns pajegumą begimo metu bei (8).

22

TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Tyrimų medžiaga. Tyrimas atliktas kinkinių šunų X klube, 2019 m. liepos mėnesį. Buvo atrinkti 10 kliniškai sveikų šunų. Visi tiriamieji šunys buvo euro dogų veislės, kurie yra veisiami kinkinių šunų sportui. Gyvūnų amžius svyravo nuo 2 iki 4 metų. Šunys bėgo 800 metrų atstumą. Tiriamoji medžiaga - šunų kraujas, buvo imta gavus klubo savininko sutikimą.

Mėginių ėmimo ir tyrimų eiga. Kraujo mėginiai buvo paimti likus 5 minutėms prieš bėgimą ir praėjus 5 minutėms po bėgimo iš priekinių galūnių poodinės venos (v. cephalica). Mėginys paimtas šunims nejaučiant streso, juos nuraminus, laikant šeimininkui. Dūrio vieta buvo dezinfekuojama antiseptiniu tirpalu, kraujas imamas su 2,0 ml švirkštu su adata. Paėmus daugiau nei vieną mililitrą kraujo, jis iškart (kad nesusidarytų krešulys) buvo supilamas į ličio heparino separatorių. Pripilama iki apatinės linijos, esančios ant separatoriaus. Visas kraujo separatorius švelniai pasukamas 5 kartus, kad sumaišyti mėginį su antikoaguliantu. Tą pačią dieną užpildyti kraujo separatoriai, šaltomis sąlygomis, buvo vežami į laboratoriją. Biocheminiai kraujo tyrimai buvo atliekami laboratorijoje esančiu IDEXX Catalyst One Chemistry Analyzer aparatu, naudojant elektrolitų (Na, Cl, K, Ca, Phos) bei laktatų reagentus.

Statistinė analizė. Buvo apskaičiuotas elektrolitų kiekio kitimas šunų kraujyje fizinio krūvio metu. Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojama kompiuterinė programa „Microsoft Excel“. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05.

23

TYRIMO REZULTATAI

Iš visų tiriamųjų, 70 poc. (n=7) šunų natrio koncentracija kraujyje po fizinio krūvio padidėjo. Didžiausias pasiektas natrio kiekio padidėjimas užfiksuotas vienam šuniui (virš normos ribų), kurio elektrolito koncentracija pakilo iki 180 mmol/L. Kitiems 30 proc. (n=3) šunų natrio koncentracija po fizinio krūvio sumažėjo, bet išliko normos ribose (p<0,001). Vidutiniškai natrio koncentracija tiriamųjų šunų kraujyje prieš fizinį aktyvumą buvo 145,6 mmol/L (vidurkio paklaida ± 2,01 mmol/L), o po fizinio aktyvumo natrio koncetracija vidutiniškai padidėjo iki 156,1mmol/L (vidurkio paklaida ± 5,03 mmol/L) (1 pav.)

1 pav. Natrio koncentracijos pokyčiai prieš ir po fizinio aktyvumo

Tyrimo rezultatai parodė, kad iš visų tiriamųjų (n=10), 20 proc. (n=2) šunų po fizinio krūvio kalio koncentracija kraujyje sumažėjo, tačiau išliko normos ribose. Likusiems 80 proc. (n=8) šunų kalio koncentracija sumažėjo ir nesiekė normos ribų (norma: 2,6 – 3 mmol/L). Vidutiniškai kalio koncetracija tiriamųjų šunų kraujyje prieš fizinį aktyvumą buvo 4,53 mmol/L (vidurkio paklaida ± 0,14 mmol/L), o po fizinio aktyvumo koncentracija sumažėjo iki 3,2 mmol/L (vidurkio paklaida ±

100 110 120 130 140 150 160 170 180 190 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

N

a

tri

o

k

iek

is

k

ra

ujy

je,

m

m

o

l/

L

Tirti šunys, vnt.

Natrio koncentracijos pokyčiai prieš ir po fizinio aktyvumo

p<0,001

Prieš

Po

24

0,14 mmol/L). Statistiškai reikšminga, kad po fizinio krūvio kalio koncentracija šunų kraujyje sumažėja (p<0,001), (2 pav.).

2 pav. Kalio koncentracijos pokyčiai prieš ir po fizinio aktyvumo

Iš visų tiriamųjų (n=10), 70 proc. (n=7) kinkinių šunų kraujyje chloro kiekis po fizinio krūvio sumažėjo, tačiau išliko normos ribose. Likusiems 30 proc. (n=3) chloro koncentracija po fizinio krūvio sumažėjo ir nesiekė normos ribų. Chloro koncentracija tiriamųjų šunų kraujyje prieš fizinį krūvį vidutiniškai buvo 121,9 mmol/L (vidurkio paklaida ± 0,94 mmol/L), o po fizinio krūvio chloro koncentracija sumažėjo iki 113,4 mmol/L (vidurkio paklaida ± 1,86 mmol/L). Statistiškai reikšminga, kad chloro kiekis šunų tiriamajame kraujyje po fizinio krūvio sumažėjo (p<0,001), (3 pav.).

0 1 2 3 4 5 6 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Kal

io

k

ei

k

is

k

ra

ujyje,

m

m

o

l/

L

Tirti šunys, vnt.

Kalio koncentracijos pokyčiai prieš ir po fizinio aktyvumo

p<0,001

Prieš

Po

25

3 pav. Chloro koncentracijos pokyčiai prieš ir po fizinio aktyvumo

Tyrimo rezultatai parodė, kad iš visų tiriamųjų (n=10), 90 proc. (n=9) šunų po fizinio krūvio kalcio koncentracija kraujyje sumažėjo, tačiau išliko normos ribose. Likusiems 10 proc. (n=1) šunų kalcio koncentracija po fizinio krūvio padidėjo, bet išliko normos ribose.

Kalcio koncentracija tiriamųjų šunų kraujyje prieš fizinį aktyvumą buvo vidutiniškai 2,37 mmol/L (vidurkio paklaida ± 0,02 mmol/L), o po fizinio aktyvumo vidutiniškai sumažėjo iki 2,24 mmol/L (vidurkio paklaida ± 0,07). Statistiškai nereikšminga, kad po fizinio krūvio kalcio koncentracija kraujyje sumažėjo (4 pav.).

100 105 110 115 120 125 130 1 3 5 7 9

C

hlo

ro

k

iek

is

k

ra

ujyje,

m

m

o

l/

L

Tirti šunys, vnt.

Chloro koncentracijos pokyčiai prieš ir po fizinio aktyvumo

p<0,001

Prieš

Po

26

4 pav. Kalcio koncentracijos pokyčiai prieš ir po fizinio aktyvumo

Iš visų tiriamujų (n=10), 90 proc. (n=9) šunų, fosforo koncentracija po fizinio krūvio sumažėjo, 20 proc. (n=2) šios koncentracijos pokytis nukrito žemiau normos ribų. 10 proc. (n=1) tiriamųjų šunų kraujyje fosforo kiekio koncentracija padidėjo, tačiau išliko normos ribose. Fosforo vidutinė koncentracija tiriamųjų šunų kraujyje prieš fizinį aktyvumą buvo 1,19 mmol/L (vidurkio paklaida ±0,11 mmol/L), o po fizinio aktyvumo fosforo koncentracija sumažėjo iki 0,94 mmol/L (vidurkio paklaida ± 0,07 mmol/L). Statistiškai reikšminga, kad po fizinio krūvio šunims fosforo koncentracija kraujyje sumažėjo (p<0,05), (5 pav.).

1.5 1.7 1.9 2.1 2.3 2.5 2.7 2.9 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Kal

ci

o

k

iek

is

k

ra

ujyje,

m

m

o

l/

L

Tirti šunys, vnt.

Kalcio koncentracijos pokyčiai prieš ir po fizinio aktyvumo

Prieš

Po

27

5 pav. Fosforo koncentracijos pokyčiai prieš ir po fizinio aktyvumo

Tyrimo rezultatai rodo, kad iš visų tiriamųjų100 proc. (n=10) šunų, laktatų kiekis padidėjo ir viršijo normos ribas. Laktatų koncentracija tiriamųjų šunų kraujyje prieš fizinį aktyvumą vidutiniškai buvo 2,38 mmol/L (vidurkio paklaida ± 0,07 mmol/L), o po fizinio aktyvumo koncentracija kraujyje buvo 9,63 mmol/L (vidurkio paklaida ± 0,75 mmol/L). Laktatų koncentracija po fizinio aktyvumo padidėjo visų šunų kraujyje, statistiškai patikima, kad fizinio krūvio metu laktatų koncentracija šunų kraujyje didėja (p<0,001) (6 pav.).

0 0.5 1 1.5 2 2.5 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

F

o

sfo

ro

k

iek

is

k

ra

ujyje,

m

m

o

l/

L

Tirti šunys, vnt.

Fosforo koncentracijos pokyčiai prieš ir po fizinio aktyvumo

p<0,05

Prieš

Po

28

6 pav. Laktatų koncentracijos pokyčiai prieš ir po fizinio aktyvumo

80 proc. elektrolitų (fosforas, kalcis, chloras ir kalis) koncentracija šunų kraujyje po fizinio krūvio tolygiai sumažėjo, tačiau vienintelio elektrolito natrio koncentracija kraujyje pakilo – prieš fizinį krūvį visų tiriamųjų šunų vidutinis natrio kiekis kraujyje siekė 145,6 mmol/L, o po fizinio krūvio net 156,1 mmol/L (7 pav.).

2.45 2.55 2.43 2.46 2.42 2.54 1.98 2.53 2.01 2.47 13.65 9.04 7.29 8.9 12.04 11.21 7.03 11.02 7 9.1 0 2 4 6 8 10 12 14 16 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Lak

ta

tų

ki

ek

is

k

ra

ujyje,

m

m

ol

/L

Tirti šunys, vnt

Laktatų koncentracijos pokyčiai prieš ir po fizinio aktyvumo

p<0,001

Prieš

Po

29

7 pav. Elektrolitų vidurkių pokyčiai prieš ir po fizinio aktyvumo

145.6 4.53 121.9 2.37 1.19 156.1 3.2 113.4 2.24 0.94 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 Natris Kalis Chloras Kalcis Fosforas

Elektrolitų kiekis kraujyje , mmol/L

Elek

tr

o

li

ta

i

Elektrolitų vidurkių pokyčiai prieš ir po fizinio aktyvumo

Po

Prieš

30

REZULTATŲ APTARIMAS

Atliktame tyrime kinkinių šunų kraujyje po fizinio krūvio buvo nustatyti elektrolitų kiekio padidėjimai ir sumažėjimai. Taip pat, nustatyta laktatų padidėjimas po fizinio aktyvumo. Natrio kiekis padidėjo statistiškai reikšmingai. Iš visų tiriamųjų, 70 proc. (n=7) šunų po fizinio krūvio natrio koncentracija kraujyje padidėjo, tačiau išliko normos ribose, nors likusiems 30 proc. (n=3) šunų natrio koncentracija viršijo normos ribas (>180mmol/L). Tai galima būtų paaiškinti tuo, kad šunys prieš varžybas nebuvo girdyti, dėl to išsivystė lengvos formos hipernatremija (154 mmol/L). Literatūros duomenimis tokios formos hipernatremija būdinga dehidratuotiems ir perkaitusiems šunims (18). Tačiau jeigu natrio kiekis yra daugiau kaip 170 mmol/L, tai gali sukelti rimtus šuns sveikatos sutrikimus. Kai kuriems šunims hipernatremija būdinga kai jie negauna pakankamai skysčių ir patiriamas intensyvus fizinis krūvis. Natrio kiekio padidėjimas šunų kraujyje sukelia elektrolitų pusiausvyros sutrikimą. Esant hipernatremijai, skysčiai gali judėti iš intraceliuliarinių tarpų į ekstraceliuliarinius tarpus, todėl gali išsivystyti smegenų edema, smegenų hemoragija, neurologiniai sutrikimai, koma, mirtis (18). Panašūs duomenys gauti ir kituose atliktuose tyrimuose, kuriuose nustatytas padidėjęs natrio kiekis šunų kraujyje po agility atliekamų pratimų (7). Tačiau buvo atlikti tyrimai, jog agility sportuojančių šunų kraujyje natrio koncentracijos kitimas nebuvo statistiškai reikšmingas (29). Pagal literatūros duomenis, natrio suvartojimas yra susijęs su natrio kiekiu serume. Labai svarbu, kad sportuojantys šunys mitybos racione gautų didesnį kiekį natrio nei šunys, kurie patiria mažesnį fizinį krūvį (6). Remiantis literatūros duomenimis, šuniui suvartojus 0,9 g natrio sumažėja rizika, jog po fizinio krūvio pasireikš hiponatremija. Kituose atliktuose tyrimuose buvo nustatyta, jog po fizinio krūvio natrio kiekis padidėja, tačiau kalio kiekis sumažėja. Ir tai parodo Na/K siurblio suaktyvėjusią funkciją, kuri užtikrina elektrolitų ir vandens transmembraninį judėjimą (21).

Po fizinio aktyvumo kitų elektrolitų (K+, Ca2+, Cl+ ir P) kiekis atvirkščiai - sumažėjo. Kalio, chloro ir fosforo koncentracijos kitimas po fizinio krūvio buvo statistiškai reikšmingas, o kalcio koncentracija po fizinio krūvio nebuvo reikšminga. Panašūs duomenys buvo gauti ir kituose atliktuose tyrimuose, kuriuose buvo tirtas „agility“ sportuočių šunų kraujas (29). Gautuose rezultatuose stebima, jog kalcio ir fosforo koncentracija sumažėjo po fizinio krūvio. Po fizinio aktyvumo tiriamųjų šunų kraujyje fosforo kiekio sumažėjimas buvo ryškesnis nei kalcio kiekio sumažėjimas (29). Iš visų tiriamųjų, 20 proc. (n=2) šunų po fizinio krūvio kalio koncentracija kraujyje sumažėjo, tačiau išliko normos ribose, nors likusiems 80 proc. (n=8) šunų kalio koncentracija nesiekia normos ribų (2,6 – 3 mmol/L). Kalio kiekio sumažėjimą galima paaškinti tuo, kad prieš begimą šunys negavo pakankamai vandens. Elektrolito sumažejimui daro įtaką intensyvus kvėpavimas ir prakaitavimas pro letenų pagalvėles. Taip pat kalio sumažėjimas po fizinio krūvio, susijęs su kalio persiskirstymu tarp plazmos ir ląstelių. Kinkinių šunų tiriamajame kraujyje chloro kiekis po fizinio

31

krūvio sumažėjo, kitimas buvo statistiškai reikšmingas. Iš visų tiriamųjų, 70 proc. (n=7) kinkinių šunų kraujyje chloro kiekis sumažėjo, tačiau išliko normos ribose, bet likusiems 30 proc. (n=3) chloro koncentracija nesiekia normos ribų. Panašūs duomenys buvo gauti ir kituose atliktuose tirimuose, kuriuose nustatyta, jog chloro koncentracija sumažėjo (8). Fosforo koncentracija kiekis iš visų tiriamųjų, 70 proc. (n=7) šunų po fizinio aktyvumo sumažėjo, bet išliko normos ribose, tačiau likusiems 30 proc. (n=3) šunų fosforo koncentracija nesiekia normos ribų.

Iš visų tiriamųjų, 100 proc. (n=10) šunų po fizinio krūvio laktato koncentracija kraujyje pakilo virš normos ribų. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jog laktatų kiekio koncentracija gali pakilti sergantiems pacientams, turintiems klinikinių sutrikimų, tokių kaip šokas, sutrikęs širdies darbas, ūmus kepenų nepakankamumas, neoplazija. Todėl yra labai svarbu tirti laktatų koncentraciją gyvūnų kraujyje (32).

Ilgai trunkantis fizinis darbas keičia fermentus esančius šuns raumenyse ir sutrikdo elektrolitų pusiausvyrą (7). Elektrolitų pokytį šuns organizme galima paaiškinti tuo, kad elektrolitų pusiausvyra gali priklausyti nuo fizinio darbo intensyvumo, trukmės ir nuo maisto suvartojimo kiekio (6).

32

IŠVADOS

1. Remiantis tyrimo rezultatais elektrolitų pusiausvyros kitimui daro įtaką aukšta aplinkos oro temperatūra, intensyvus fizinis darbas ir tai jog šunys prieš fizinį krūvio nebuvo girdyti bei šerti. Laktato koncentracijos padidėjimą šuns kraujyje lemia intensyvaus fizinio krūvio metu išsiskirianti pieno rūgšties raumenyse.

2. Atsižvelgiant į gautus tyrimo duomenis kalio, chloro, kalcio ir fosforo koncentracija po fizinio krūvio šunų kraujyje sumažėjo, tačiau natrio kiekio koncentracija šunų kraujyje padidėjo – vidutinis kiekis 156,1 mmol/L.

3. Prieš fizinį krūvį vidutiniškai visų šunų kraujyje laktato kiekis buvo 2,38 mmol/L, tačiau tyrimo rezultatai parodė, jog laktato koncentracija šunų kraujyje po fizinio krūvio ženkliai padidėjo ir buvo 9,63 mmol/L.

4. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus rekomenduojama kad sportuojantys šunys kelias valandas prieš fizinį krūvį gautu elektrolitų turinčių papildų. Kinkiniai šunys per dieną turi išgerti iki 5 litrų vandens. Taip pat būtina užtikrinti gerai subalansuota sportuojančių šunų mytibos racioną, kuris yra praturtintas baltymais.

33

PASIŪLYMAI/REKOMENDACIJOS

1. Sportuojančių šunų savininkas turėtų užtikrinti, kad šuns organizme nuolat būtų tinkama elektrolitų pusiausvyra, kadangi tokie šunys patenka į elektrolitų disbalanso rizikos grupę. 2. Didelį fizinį krūvį patiriančius šunis būtina nuolat reguliariai tirti, siekant sužinoti esamą

elektrolitų kiekį kraujyje, kadangi elektrolitų koncentracijos svyravimai gali sukelti įvairius organizmo sutrikimus bei patologinę būklę.

34

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. DiBartola SP. Fluid, Electrolyte, and Acid-Base Disorders in Small Animal Practice. 4th ed.; 2012.

2. Paola Brancaccio GLNM. Biochemical markers of muscular damage. 2010.

3. Angela Randels‐Thorp DL. Acid‐Base and Electrolyte Handbook for Veterinary Technicians; 2017.

4. Arthur Guyton JEH. Guyton and Hall Textbook of Medical Physiology. 13th ed.; 2016. 5. P. L. Water and Electrolyte Requirements. 2011.

6. Valentina Ermon MYJGMJJW. Serum chemistry and electrolyte alterations in sled dogs before and after a 1600 km race: dietary sodium and hyponatraemia. 2014.

7. L. Frank SMJJCLRDCGJW. Plasma chemistry before and after two consecutive days of racing in sled dogs: associations between muscle damage and electrolyte status. 2015.

8. J. Gamble CWFCMHJWLXLMSDJJW. Serum metabolomics of Alaskan sled dogs during endurance racing. Wageningen Academic Publishers. 2018.

9. KEVIN M. KELLEY JJHCNLBG. Lactate metabolism in resting and contracting canine. 2002. 10. Dez Hughes MU. LACTATE: WHAT DOES IT REALLY TELL US?. 2005.

11. Matthew L. Goodwin JEHAHLBG. Blood Lactate Measurements and Analysis during Exercise: A Guide for Clinicians. 2007.

12. Mohammad Rashidi OSGV. The effect of high intensity anaerobic training on the blood lactate. 2013.

13. Mazzaferro EM. Small Animal Emergency and Critival Care; 2011. 14. Hara S. Electrolytes Can Charge Athletic Performance. 2010. 15. Walter F. Boron ELB. Medical Physiology; 2012.

16. Ugwuja Smauel Emenike OEIOKOROASC. Effect Of Physical Exercises On Serum Electrolyte. 2014.