SLAUGYTOJŲ ANESTEZISTŲ POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ VERTINIMAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

GRETA KAIRYTĖ

SLAUGYTOJŲ ANESTEZISTŲ POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ

DARBĄ VERTINIMAS

Magistro studijų programos „Išplėstinė slaugos praktika“(valst. kodas 6211GX008) baigiamasis darbas

Darbo vadovė Prof. dr. Jūratė Gudaitytė

TURINYS

1.1 Komandinio darbo samprata ... 10

1.2 Komandinio darbo nauda ... 11

1.3 Neigiamas komandinio darbo poveikis ... 12

1.4 Komandinio darbo kliūtys sveikatos priežiūroje ... 14

1.5 Slaugytojo vaidmuo komandoje ... 16

1.6 Gydytojo vaidmuo komandoje ... 18

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 20

3. REZULTATAI ... 29

3.1 Tiriamųjų charakteristikos ... 29

3.2 Slaugytojo ir gydytojo vaidmens komandoje vertinimas... 31

3.3 Gydytojų ir slaugytojų bendradarbiavimo barjerų vertinimas ... 35

3.4 Skirtingo išsilavinimo slaugytojų požiūrio į komandinį darbą vertinimas ... 39

3.5 Skirtingą darbo stažą turinčių slaugytojų požiūrio į komandinį darbą vertinimas .... 47

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 56

IŠVADOS ... 59

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 60

MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 61

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 62 PRIEDAI... ERROR! BOOKMARK NOT DEFINED.

3

SANTRAUKA

Greta Kairytė. Slaugytojų anestezistų požiūrio į komandinį darbą vertinimas. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. dr. Jūratė Gudaitytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Anesteziologijos klinika. Kaunas, 2020; 60 p.

Darbo tikslas: Išanalizuoti slaugytojų anestezistų požiūrį į bendradarbiavimą tarp gydytojo ir slaugytojo anesteziologijoje.

Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti slaugytojų požiūrį apie gydytojo ir slaugytojo vaidmenį komandoje; 2.Nustatyti slaugytojų požiūrį apie gydytojų ir slaugytojų bendradarbiavimo barjerus 3. Palyginti skirtingo išsilavinimo slaugytojų požiūrį į komandinį darbą; 4.Palyginti skirtingą darbo patirtį turinčių slaugytojų požiūrį į komandinį darbą.

Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas trijose Kauno miesto ligoninėse. Tyrimui atlikti naudotas vienkartinės anoniminės apklausos metodas. Tyrimo instrumentas sudarytas iš dviejų atskirų skalių: „Gydytojų ir slaugytojų vaidmuo komandoje“ (Thomas Jefferson University ,,Jefferson scale of attitudes toward physician-nurse collaboration“) ir ,,Gydytojų ir slaugytojų bendradarbiavimo barjerų vertinimas“ (sudaryta šio tyrimo autorių). Anketos teiginiai vertinami 1-4 balų intervale pagal Likerto skalę, laikant vertinimą palankiu, kai mediana >2,5 balų. Rezultatai analizuojami SPSS Statistics 23.0 programa, dispersine analize, koreliacijos koeficientu, aprašomąja statistika. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05.

Tyrimo dalyviai. Tyrimo metu dalyvavo 138 slaugytojai, turintys 2 mėnesių - 47 metų darbo stažą bei skirtingą išsilavinimą: aukštesnįjį, aukštąjį neuniversitetinį, bakalauro arba magistro laipsnį. Darbo išvados. 1. Slaugytojai sutinka, kad gydytojas yra komandos lyderis, bet jo absoliutų dominavimą komandoje pripažįsta mažiausiai. Slaugytojai mano, kad jie gali būti savarankiški ir yra lygiaverčiai komandos nariai kaip ir gydytojai. 2. Slaugytojai mano, kad slaugytojo – gydytojo bendradarbiavimui trukdo tiek slaugytojų, tiek gydytojų asmeninės savybės. Didžiausią įtaką daro bendradarbiavimo barjerai, kylantys dėl aplinkos veiksnių. 3. Išsilavinimas lemia komandinio darbo vertinimą, nors bendradarbiavimo barjerus panašiai vertina visi slaugytojai. Rūpinimąsi pacientu ir slaugytojų savarankiškumą svarbesniais laiko aukštesnį išsilavinimą turintys slaugytojai, o gydytojų dominavimą geriau vertina žemesnį išsilavinimą turintys slaugytojai. 4. Darbo patirtis lemia komandinio darbo vertinimą, nors bendradarbiavimo barjerus panašiai vertina visi slaugytojai. Rūpinimąsi pacientu ir slaugytojų savarankiškumą svarbesniais laiko mažesnę darbo patirtį turintys slaugytojai, o gydytojų dominavimą geriau vertina didesnę darbo patirtį turintys slaugytojai.

4

ABSTRACT

Greta Kairytė: The assessment of anesthesia nurses’ attitude to teamwork. Master‘s thesis. Supervisor - prof. dr. Jūratė Gudaitytė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Clinic of Anesthesiology. Kaunas, 2020; 60 p.

The Aim: To analyze the attitude of anesthesia nurses to collaboration between physician and nurse in anesthesia.

Tasks: 1. To analyze the attitude of the nurses to physicians and nurses role in the team. 2. To find out nurses’ opinion about the barriers in nurses and physicians collaboration. 3. To compare the attitude of different educational level nurses towards teamwork. 4. To compare the attitude of nurses who has different work experience toward teamwork.

Methodology: The research was performed in three hospitals in Kaunas. A one-time anonymous survey was used for this study. The instrument of the research is formed from two different scales: “The role of physicians and nursed in the team” (Thomas Jefferson University ,,Jefferson scale of attitudes toward physician-nurse collaboration“) and „The assessment of barriers in physicians and nurses teamwork“ (generated by the authors of this research). The statements of the questionnaire were rated using Likert scale (from 1 to 4). It is accepted that the attitude is positive when the assessment is more than median (>2.5). The results are processed by SPSS Statistics 23.0 pack: analysis of variance, correlation coefficient, descriptive statistics. Selected significance level for this research is p<0,05.

Participants: 138 nurses participated in this research. The nurses have from 2 months to 47 years work experience and different education: post-secondary, higher (non-university), bachelor and master degree.

Conclusions: 1. The nurses agree that physician is the leader in team, but have a negative attitude to absolute dominance of the physician. The nurses claim that they can work independently and their contribution is equal to physicians’. 2. The nurses think that nurses‘ and physicians‘ personal qualities disturbs their collaboration. It is mostly affected by environmental barriers. 3. Despite the fact that all nurses evaluate collaboration barriers similarly, teamwork depends on education. The higher is the education of the nurse, the higher is the assessment of caring and nurses‘ autonomy. On the other hand, the dominance of the physician is assessed better by nurses with lower education. 4. Inspite of similar collaboration barriers assessment, teamwork depends on work experience. Caring and nurses‘ autonomy is considered as more important by nurses, who has fewer work experience. On the other hand, nurses with more work experience have more positive attitude to the dominance of physician.

5

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo baigiamojo darbo vadovei gerb. prof. dr. Jūratei Gudaitytei už tikslingas pastabas, pagalbą ir palaikymą rašant šį magistro darbą.

Nuoširdus ačiū ir Kauno Klinikinės ligoninės, Kauno Respublikinės ligoninės ir LSMUL Kauno klinikų vyresniesiems slaugytojams-slaugos administratoriams, padėjusiems vydyti tyrimą. Taip pat visiems slaugytojams anestezistams, kurie atsakinėjo į anketos klausimus.

6

SANTRUMPOS

Proc. – procentai Sk. - skyrius

AITS – anestezijos intensyvios terapijos skyrius v – aritmetinis vidurkis

SN – standartinis nuokrypis PI – pasikliautinasis intervalas p - standartinis paklaidos dydis

ANOVA – (ang. Analysis of Variance) – dispersijos analizė M – mediana

F – ANOVA kriterijaus reikšmė v1-v2 - vidurkių skirtumas r – koreliacijos koeficientas

LSMUL – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Ab. sk. – absoliutus skaičius

7

ŽODYNĖLIS

Komandinis darbas – tai procesas, kai grupė žmonių pasiskirsto užduotis ir pareigas tarpusavyje bendradarbiauja, siekiant bendro tikslo.

Slaugytojas anestezistas – slaugytojas dirbantis operacinėje ir savo veiklą vykdantis pagal Lietuvos medicinos normą MN 60:2019 „Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas“.

Gydytojas anesteziologas – gydytoja dirbantis operacinėje ir savo veiklą vykdantis pagal Lietuvos medicinos norma MN25:2019 „Gydytojas anesteziologas reanimatologas“.

Bendradarbiavimo barjerai – vidinės asmens ir išorinės aplinkos kliūtys, trukdančios komandai dalintis ir priimti informaciją bei veikti dėl bendro tikslo.

8

ĮVADAS

Šiuolaikinė medicina neįsivaizduojama be komandinio darbo. Siekiant efektyvių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, specialistai turi integruotis, tad išauga bendradarbiavimo poreikis [1,2]. Visose sveikatos priežiūros srityse medikams svarbu dalintis informacija apie esamą ir besikeičiančią paciento sveiktos būklę, bet didesnis to poreikis jaučiamas ekstrinėse, nevaldomose situacijose, kai sprendimus dėl paciento būklės reikia priimti nedelsiant. Viena iš tokių vietų yra operacinė. Tiek visai operacinės, tiek atskirai anestezijos komandai labai svarbu mokėti dalintis kuo tikslesne informacija, negana to, pradėti tuoj pat imtis veiksmų [3].

Kiekvienas komandos narys turi žinoti savo pareigas ir atsakomybes, sekti, ką daro kiti komandos nariai. Įvairių specializacijų atstovams dirbant drauge dėl to pačio tikslo, tenka ir bendra atsakomybė [1]. Dirbant komandoje kyla įvairiausių problemų nuo lyderystės stokos iki nesugebėjimo prisitaikyti [4]. Tačiau išsprendus kliūtis ir nuolat tobulinant komandinius įgūdžius, galima pasiekti geresnių rezultatų nei dirbant individualiai [5].

Aktualumas. Šiame tyrime analizuojama slaugytojų anestezistų požiūrio į bendradarbiavimą tarp gydytojo ir slaugytojo anesteziologijoje problema. Tyrimas yra aktualus, nes jame atskleidžiama kaip slaugytojai vertina bendradarbiavimą jų darbo vietoje bei kokios priežastys tai daugiausiai apsunkina. Bendradarbiavimas su gydytojais yra labai svarbus ugdant slaugytojų emocinį atsidavimą bendro tikslo siekimui, taip pasiekiant geresnių rezultatų [6]. Dirbant komandoje kyla nesutarimų dėl slaugytojų autonomijos ribojimo, hierarchinės sistemos bendradarbiavimo modelio [7-10]. Taip pat ne visada aiškios komandos narių funkcijos ir pareigos. Bendradarbiavimui gali trukdyti tiek žmonių vidinės savybes, tiek aplinka, kurioje dirbama [2,11]. Svarbu išsiaiškinti kokios kliūtys kyla slaugytojams, kas trukdo sklandžiam darbui kartu su gydytoju komandoje. Moksliniai tyrimai rodo, kad sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas daro teigiamą įtaką informacijos dalijimuisi, darbo našumui, klaidų tikimybės mažinimui, darbo pasidalijimui bei pasitenkinimui darbu [12,13]. Tai skatina ieškoti būdų, kaip pašalinti kliūtis kylančias sveikatos priežiūros darbuotojams bendradarbiaujant [14].

Naujumas. Šiame darbe analizuojamas vienos specializacijos – anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų, dirbančių anestezijos srityje požiūris. Teigiama, kad operacinė - tai daugiausiai komunikavimo ir komandinio darbo reikalaujanti vieta ligoninėje [2]. Užsienio autorių darbuose dažniausiai komandinio darbo tyrimai atliekami bendrosios praktikos skyriuose [8,12,15]. Taip pat šiame darbe komandinis darbas vertinimas ne tik atsižvelgiant į slaugytojo ir gydytojo vietą komandoje, jų pareigas, bet kartu aiškinamasi ir kokios kliūtys kyla dirbant kartu su gydytojais. Tam išsiaiškinti naudoti du klausimynai, pirma skalė (,,Gydytojų ir slaugytojų vaidmuo komandoje“) pirmą kartą naudota Lietuvoje. O antra skalė (,,Gydytojų ir slaugytojų bendradarbiavimo barjerų

9

vertinimas“), yra unikali, sudaryta šio darbo autorių Nėra daug sudarytų klausimynų, kur būtų vertinamos komandiniame darbe kylančias kliūtys. Dažniausiai tai vertinama interviu metodu [2,11]. Be to, šis tyrimas yra naujas, nes slaugytojų požiūrio vertinimas lyginamas skirtingose grupėse. Neseniai reglamentavus išplėstinės slaugos praktikos slaugytojo specialybę, anestezijos slaugytojų kompetencija ir autonomija išaugo [16]. Tad naudinga ištirti ar keičiasi požiūris, priklausomai nuo turimo išsilavinimo, ar įtakos turi darbo patirtis.

Temos sąsajos su studijų programa. Slaugytojai yra svarbi anestezijos komandos dalis, todėl jų įsitraukimas į bendrą darbą svarbus tiek pacientui, tiek visai komandai [3]. Išplėstinės praktikos slaugytojo vaidmuo komandoje gali skirtis nuo slaugytojų, neturinčių šios specializacijos. Išplėstinės praktikos slaugytojas turi daugiau savarankiškumo. Svarbu suprasti, kas yra komandinis darbas ir gebėti į jį įsitraukti bei tobulinti.

Darbo praktinė reikšmė. Tyrimo rezultatai turėtų parodyti koks yra slaugytojų anestezistų požiūris į komandinį darbą. Tikimasi, nustatyti kaip slaugytojai supranta savo funkcijas komandoje, kaip mano, koks yra gydytojų vaidmuo ir galios joje. Taip pat tyrimas turėtų parodyti, ar slaugytojai norėtų daugiau dalyvauti ne tik paciento gydymo procese, bet ir darbo organizavimo, ligoninės politinių klausimų sprendime. Tyrimu siekiama akcentuoti ir pagrindines kliūtys, kurios trukdo slaugytojams sklandžiai bendrauti su gydytojais darbe. Atsižvelgiant į gautus rezultatus būtų galima atkreipti dėmesį į slaugytojų išskirtas problemines sritis ir imtis priemonių situacijai pagerinti. Priklausomai nuo to, kokie bus gauti rezultatai galima koreguoti tiek gydytojų, tiek slaugytojų mokymo programas, įtraukiant išsamesnį komandinio darbo mokymą. Taip pat rezultatai gali būti naudingi apibrėžiant komandos narių funkcijas. Galiausiai, jei būtų atsižvelgta į slaugytojų požiūrio vertinimą, tai galėtų turėti naudos jų pasitenkinimui darbu.

Darbo tikslas: „Išanalizuoti slaugytojų anestezistų požiūrį į bendradarbiavimą tarp gydytojo ir slaugytojo anesteziologijoje.“

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti slaugytojų požiūrį apie gydytojo ir slaugytojo vaidmenį komandoje. 2. Nustatyti slaugytojų požiūrį apie gydytojų ir slaugytojų bendradarbiavimo barjerus. 3. Palyginti skirtingo išsilavinimo slaugytojų požiūrį į komandinį darbą.

10

1.

LITERATŪROS ANALIZĖ

1.1 Komandinio darbo samprata

Šiuolaikinė sveikatos priežiūra reikalauja susitelkimo į paciento individualias problemas, o tam reikalinga daugiadisciplininė komanda, kuri jam galėtų padėti [17]. Visais laikais dirbti komandoje nebuvo lengva, tačiau pastaraisiais metais tai tapo dar sudėtingiau. Šiandienos komandos skiriasi nuo praeities: jose dalyvauja įvairių sričių specialistai, todėl komandos yra platesnės, vyksta greita dalyvių kaita. Nors kyla naujų kliūčių, komandos sėkmė vis dar priklauso nuo grupės bendradarbiavimo pagrindų rinkinio [18].

Komanda yra grupė žmonių, kurie turi lygias teises ir diskutuoja, siekdami išspręsti problemas [19]. Tai bendradarbiavimas siekiant dalintis informacija, tikslais integruojant skirtingas žinias. Taip pat svarbus darbo pasidalijimas bei bendra atsakomybė tarp visų komandos narių. Dar vienas bendradarbiavimo bruožas, jog komandos nariai linkę padėti vieni kitiems dėl bendro tikslo [1,13]. Nors slaugytojai ir gydytojai yra mokomi atskirai, jie turi bendrą siekiamybę - pagerinti paciento sveikatos kokybę [20]. Vadinasi, komandoje itin svarbu siekiant bendro tikslo dalintis ir bendra atsakomybe.

Sveikatos priežiūros komanda gali būti sudaryta iš įvairių sričių specialistų. Anesteziologinę komandą be gydytojo ir slaugytojo sudaro pagalbinis operacinės darbuotojas, taip pat universitetinėse ligoninėse itin dažnai komandai priklauso ir gydytojas rezidentas. Be to, prireikus į pagalbą gali ateiti ne anesteziologijos srities specialistai, tai yra, kitų specializacijų konsultuojantys gydytojai, techninės srities personalas. Komandą papildyti gali ir daugiau nei vienas gydytojas ar slaugytoja. Kuo sudėtingesnė situacija, tuo komanda gali būti didesnė, nes ekstrinei situacijai suvaldyti reikia daugiau specialistų [3]. Kiekvienas asmuo komandoje ne tik turi savo pareigas, už kurias yra atsakingas, bet katu turi ir kokybiškai perduoti informaciją apie pacientą ir jo gydymą kitiems nariams, o kuo narių daugiau, tuo sudėtingesnis tampa bendradarbiavimas. Taigi siekiant efektyvių paslaugų suteikimo sveikatos priežiūros klientui didėja integruotų komandų poreikis ligoninėse kartu atsiranda ir kliūčių sėkmingam jų veikimui [1].

Analizuojant slaugytojų anestezistų požiūrį į komandinį darbą, svarbu atkreipti dėmesį į bendradarbiavimą operacinėje. Operacinėje dirbantys slaugytojai ir gydytojai komandinį darbą vertina vidutiniškai. Visgi gydytojai komandinį darbą vertina palankiau nei slaugytojai [21]. Taigi komandinis darbas sudėtingas, bet reikalingas procesas, norint pasiekti maksimalią naudą pacientų priežiūroje. Ne visada bendradarbiavimas su kitais specialistais vyksta sklandžiai, tam reikalingi

11

specifiniai įgūdžiai ir patirtis. Tad reikia tobulinti komandinio darbo įgūdžius, taip siekiant didesnės naudos ir pacientui, ir personalui.

1.2 Komandinio darbo nauda

Komandinis darbas daro teigiamą įtaką bendram darbų rezultatui. Tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių autoriai išskiria komandinio darbo privalumus. Renkant sveikatos priežiūros komandas iš skirtingų sričių specialistų teigiamas poveikis atnešamas tiek patiems specialistams, tiek pacientams. Remiantis moksliniais tyrimais, išskiriami slaugytojų ir gydytojų bendradarbiavimo privalumai:

 efektyvumas;

 paciento saugumas;

 darbo pasidalijimas;

 asmeninis tobulėjimas.

Efektyviausiai darbas vyksta komandoje. Sudarant komandas iš skirtingų specialistų, kyla darbo našumas bei mažėja klaidų ir efektyviau paskirstomas laikas [23]. Mokslinėje literatūroje analizuojant komandinio darbo naudą, pabrėžiamas ir informacijos dalijimasis tarp specialistų, tokiu būdu įgyjant naujų įgūdžių [12,13]. Analizuojant savarankiškumą komandoje, nustatyta, kad yra teigiama koreliacija tarp komandinio darbo ir autonomijos. Vadinasi, dirbant komandoje jos nariai yra savarankiškesni, nei dirbant atskirai, o savarankiškumas yra vienas iš pasitenkinimo darbu veiksnių [8]. Asmeninis tobulėjimas, darbinė patirtis, galimybė mokyti sveikatos priežiūros srityje, žinių dalijimasis yra pagrindiniai privalumai dirbant komandoje. Darbe remiantis šiais principais ir gydytojams, ir slaugytojams lengviau žinias pritaikyti praktikoje, pasitarti tarpusavyje ir priimti geriausią sprendimą paciento atžvilgiu [21, 24].

Komandinis darbas nurodomas kaip vienas iš pagrindinių elementų, siekiant užtikrinti paciento saugumą [13]. O‘Leary su bendraautoriais [12] tiriant komandinį darbą ligoninėse nustatė, kad šalutinio gydymo poveikio galimybė yra sumažinama, o pacientai tampa saugesni būtent dirbant ne individualiai, o kartu su kolegomis. Toks poveikis juntamas, nes skirtingų sričių specialistai analizuoja bendrą atvejį, pritaikydami specifines žinias. Taip pat dirbant komandoje į situaciją žvelgiama iš skirtingų aspektų, tad praleidžiama mažiau reikšmingų smulkmenų paciento medicinos istorijoje. Apklausiant pacientus taip pat daroma išvada, jog esant komandiniam darbui pacientai greitai ir objektyviai gauna reikalingą pagalbą [20].

Dirbant į situaciją žiūrima iš daugiau perspektyvų ir efektyviau pasidalijama funkcijomis [1]. Vienam komandos nariui nespėjus pabaigti užduotie, ji perimama dėl bendro tikslo. Van

Veen-12

Berkx ir bendraautoriai [22] mato ir kitą darbo pasidalijimo reikšmę. Kai kiekvienas komandos narys aiškiai žino savo funkcijas, taupomas laikas ir funkcijos atliekamos kokybiškiau. Pavyzdžiui, atliekant specifines operacijas, operacinės slaugytojas yra atsakingas už paciento pervežimą, o anestezijos slaugytojas už priemonių paruošimą. Nemaišant slaugytojoms savo funkcijų, darbas vyksta sparčiau. Tyrimai rodo, kad darbo pasidalijimas yra vienas pagrindinių komandos privalumų [12,13].

Vadinasi dirbant komandoje ne tik auga bendri darbuotojų rezultatai, bet nepaneigiamai didėja ir nauda pacientui. Be to, patys darbuotojai jaučiasi saugiau ir patikimiau, kai šalia yra kolegos, kuriais gali pasitikėti ir pasitarti ar pasidalinti pareigomis. Kartu vyksta ir darbuotojų tobulėjimas mokantis vieniems iš kitų praktikoje.

1.3 Neigiamas komandinio darbo poveikis

Nors komandinis darbas gali atnešti naudą, kartais bendradarbiaujant didesnei žmonių grupei, kyla sunkumų. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose anesteziologinę komandą sudaro gydytojas, slaugytojas ir asistentas [24]. Tačiau atliekant operacijas į komandinį darbą įtraukiama dar daugiau specialistų, todėl tampa sunku bendrauti. Nepašalinus atsiradusių bendradarbiavimo barjerų, kyla stresinių situacijų. Remiantis moksliniai šaltiniais, apibendrintai išskiriami pagrindiniai neigiami komandinio darbo aspektai:

 slaugytojų nuvertinimas;

 funkcijų painiojimas;

 stresas.

Analizuojant gydytojo – slaugytojo santykius, nustatyta, kad Lietuvoje vis dar aktualus hierarchinis modelis ir gydytojas suprantamas kaip vadovas, o slaugytojas tik jo nurodymų vykdytojas [13]. 2017 metais Lietuvoje atliktame tyrime, nustatyta, kad nors komandinis darbas, šiuo atveju, teikiant reabilitacines paslaugas yra efektyvus, bet vis dar akcentuojama gydytojų valdžia, o ne lygiateisiškumas [19]. Slaugytojo autonomija yra ribojama. Tai vienas dažniausiai įvardijamų kriterijų analizuojant slaugytojų pasitenkinimą darbu [8-10]. Slaugytojų nuomonė priimant sprendimus turėtų būti vertinama taip pat, kaip ir gydytojo gydytojų pasiūlymai. Nepaisant to, į slaugytojo sprendimą atsižvelgiama tik tada, kai atvejis yra nesudėtingas. Nors dažnai taip sutaupomas laikas, bet nuvertinama slaugytojo kompetencija. Nustatyta, kad slaugytojai įtraukiami į sprendimų priėmimą priklausomai nuo atvejo sudėtingumo: didžiausią sprendimų laisvę turi bendrosios praktikos slaugytojai, mažiausiai – dirbantys su chirurgija [9]. Dažnai slaugytojo nuomonė yra ignoruojama, o galutinis sprendimas priklauso tik nuo gydytojo. Tai yra neteisinga, nes

13

slaugytojas, priklausomai nuo specializacijos, kai kuriais atvejais bendrauja su pacientu ir turi daugiau informacijos apie konkretų atvejį [7]. Dažnai hierarchinio tipo santykiais nepatenkinti yra slaugytojai, nes jiems nepatinka būti laikomais antraeiliais komandos nariais, tuo tarpu gydytojai tokios problemos bendradarbiavime su slaugytojais nepastebi. Apskritai, gydytojai savo komandinį darbą vertina geriau nei slaugytojai, nors, slaugytojų požiūriu, gydytojai sunkiau įsitraukia į komandinį darbą, nei kiti sveikatos priežiūros specialistai [12,13,25].

Dažnai lieka neaiški linija tarp atliekamų funkcijų komandoje. Nors požiūris į slaugytojo profesiją keičiasi, didėja išsilavinusių, mokslinį laipsnį turinčių slaugytojų poreikis, bet visuomenėje dar trūksta žinių apie slaugytojų daromą įtaką sprendimams, dirbant komandoje su gydytojais [26]. Lee su bendraautoriais [27] teigia, kad nors anesteziologijos slaugytojų funkcijos reglamentuotos, niekas negarantuoja jų laikymosi. Kadangi vis daugėja specializacijų, kai kuriais atvejais pareigos ir atsakomybės lieka neapibrėžtos [28]. Dažnai painiojamos anesteziologijos slaugytojų ir operacinės slaugytojų funkcijos, o tai didina riziką ir žalą pacientui [29]. Taip pat dėl ligoninėse egzistuojančios hierarchijos, sprendimų laisvė yra paliekama gydytojui, nors visi sveikatos priežiūros dalyviai nori ir turi žinoti apie specifinius atvejus bei dalintis patirtimi [13,30,31]. Kai kuriais atvejais gydytojai perduoda savo funkcijas slaugytojams, nors pagal kompetenciją tokios užduotys jiems nepriklauso. Slaugytojos pasitiki savimi, o gydytojai savo užduotis perduoda tik patyrusiems slaugytojams, kuriais pasitiki [32]. Taigi, dirbant komandoje, trūksta aiškumo apibrėžiant slaugytojo funkcijas ir dėl to gali kilti nepasitenkinimas ir mažėti darbo našumas.

Slaugytojas operacijos metu susiduria su daugybe streso dirgiklių. Vienas jų – slaugytojo padėtis ir baimė netinkamai pasirodyti prieš gydytoją [33]. Specialistai jaučia stresą ir bijo išreikšti nuomonę aukščiau hierarchijos sistemoje esantiems kolegoms ir renkasi nutylėti savo svarstymus arba konsultuotis su kolegomis, esančiais tame pačiame lygyje kaip ir jie. Tokie atvejai dažnesni tarp sveikatos priežiūros specialistų, kurie jau yra patyrę pažeminimą prieš kolegas [34]. Gydytojas turi daugiau laisvės, nei slaugytojas paciento priežiūroje ir kai kuriais atvejais demonstruodamas savo valdžią, gydytojas gali kelti stresą kitiems komandos nariams [35]. Slaugytojai kartais jaučiasi nevertinami, žeminami, jaučia įtampą, todėl bijo reikšti savo nuomonę, ir tartis su gydytojais, vadovais [36,37]. Taip pat dalis slaugytojų jaučia stresą, nes iš jų tikimąsi darbą atlikti greičiau, gydytojai skubina slaugytojus [37]. Stresas operacinėje apsunkina darbą ir gali padidinti klaidų skaičių [2]. Dažnai slaugytojai patiria baimės jausmą, kai jiems skiriamos užduotys, kurios neįeina į jų pareigas, slaugytojai bijo suklysti, atsakomybės už klaidas, todėl sunkiai priima naujoves, kurios gali padėti tobulėti profesinėje srityje [32]. Kanadoje tiriant plastikos chirurgų ir stažuotojų darbą, nustatyta, kad dažnai aukštesnio rango specialistai gėdina naujus darbuotojus dėl neteisingų atsakymų. Toks elgesys skatina nepasitikėjimą ir neigiamą požiūrį į kritikuojantį asmenį [39].

14

Grupei žmonių siekiant bendro tikslo, neišvengiamai iškyla kliūčių. Tiek patirties trūkumas, tiek asmeninės savybės ar nusistovėjusios vietos tradicijos lemia nesusikalbėjimą, atsirandančius bendravimo trikdžius. Slaugytojo profesija lyginant su gydytojo yra nuvertinama, dažnai slaugytojas suprantamas tik kaip nurodymų vykdytojas. Dėl to patys slaugytojai patiria nemažai diskomforto ir nesugeba tinkamai įsitraukti į komandą. Dar daugiau, dažnai nežino savo aiškių funkcijų, nebando įsitraukti į bendrą sprendimų priėmimą. Taip bendradarbiavimo santykiuose įsivyrauja uždaras ciklas, kur slaugytojas lieka antrame komandos plane.

1.4 Komandinio darbo kliūtys sveikatos priežiūroje

Tam, kad komandoje sklandžiai vyktų darbų ir atsakomybių pasidalijimas, reikia nemažo komandos narių įdirbio. Atliekant tyrimą Etiopijoje, nustatyta, kad nei slaugytojai, nei gydytojai nėra patenkinti bendradarbiavimu ligoninėje. Slaugytojai dažnai priešinasi gydytojų dominavimui, o taip atsiranda nesutarimų ir komanda skyla į dvi puses [40]. Siekiant užtikrinti sėkmingą komandos darbą ir vengiant nemalonių situacijų ar net nelaimingų atsitikimų, pacientų atžvilgiu, būtina dėmesį atkreipi į tam tikrus aspektus. Autoriai išskiria skirtingus sėkmingo komandinio darbo aspektus (1 paveikslas).

1 paveikslas. Sėkmingo komandinio darbo aspektai

Dirbant komandoje labai svarbu aiškiai suprasti vieniems kitus. Teik gydytojai, tiek slaugytojai privalo dalintis turima informacija, nes žinant visas detales bus priimama tiksliausia diagnozė [15, 20, 31]. Informacijos dalijimasis sunkiai suvokiamas be abipusės pagarbos. Gerbiamas turi būti ne tik gydytojas, bet ir slaugytojas. Kiekvieno darbuotojo pasiūlymai turi būti vertinami atitinkamai nuo turimos kvalifikacijos ir patirties [20, 30, 31]. Komandos vieningumą padeda pasiekti kylančių problemų aptarimas bei bendrų vertybių ir prioritetų nustatymas [21]. Taip pat sklandų darbą

Sėkmingo komandinio darbo aspektai Darbų pasidalijimas _Teisingas informacijos perdavimas Pagarba vienas kitam Sąžiningumas Organizuotumas Vienodos vertybės ir prioritetai Komandos narių kompetencija

15

lemia jo organizavimas. Tas pats tikslas įpareigoja besąlygiškai stengtis, nesiekiant asmeninės naudos [1,13,19,41]. Istomina su bendraautoriais [37] nurodo, kad siekiant bendro tikslo operacinėje svarbiausia darbo pasidalijimas, kompetencija, greita reakcija, tolerancija, darbo išmanymas ir susibendravimas. Galiausiai, kiekvienas komandos narys turi būti sąžiningas: neturi nuslėpti informacijos ar siekti asmeninės naudos.

Darbinėje aplinkoje nuolat kyla nenumatytų kliūčių. Ypač problemos dažnos stresinėse situacijose, kurios sveikatos priežiūroje yra sunkiai išvengiamos. Weller su bendraautoriais [41] nurodo tris barjerų kategorijas: išsilavinimo, psichologinius ir organizavimo. Teigiama, kad dėl skirtingo išsilavinimo, susikoncentravimo į skirtingus aspektus, slaugytojai ir gydytojai skirtingai mato problemą [42]. Organizavimas – kita dažna problema. Ne visada sudaromos galimybės visiems su pacientu susijusiems specialistams aptarti viską kartu, todėl dalis informacijos lieka nežinoma [1]. Psichologiniai barjerai yra ne mažiau svarbūs. Dėl skirtingo specialistų mokymo, skiriasi požiūriai ir kitaip suvokiamas gydymo procesas. Taip pat įsivyravusi hierarchija lemia slaugytojo sprendimų nuvertinimą. Tačiau įdedant darbo komandos stiprinimui, visi šie barjerai gali būti įveikiami naudojant simuliacinį mokymą ir įgaunant praktikos dirbant komandose [13,30,31].

Dirbant komandose kyla problemų dalinantis informacija. Gydytojai ne visada mano, kad slaugytojų nuomonė svarbi ar ką nors keičianti, todėl priimant galutinį sprendimą su jais nepasidalina turima informacija [15]. Mokslinėje literatūroje taip pat minimi komandinio darbo trikdžiai siejami su informacijos sklaidos stoka, komplikuotu bendravimu, nelygiaverčiais komandos narių santykiais, įgūdžių dirbti komandoje stoka [13]. Dirbant drauge su kolegomis taip pat svarbus yra komandos narių nuovargis. Nuovargis daro poveikį darbo kokybei, o ypač specialistų, dirbančių intensyviojoje slaugoje [21,42].

Foronda su bendraautoriais [36] taip pat tiria slaugytojų ir gydytojų komunikavimo barjerus. Nustatytos daugiausiai problemų keliančios sritys bendradarbiaujant. Gydytojams nepatinka, kaip slaugytojai priima informaciją, nelogiškai dėlioja mintis, teigia, kad slaugytojams trūksta pasiruošimo atsakinėjant į klausimus, sunku suprasti esmę, pateikia nereikalingą informaciją, nereaguoja į naujus nurodymus. Apskritai, pasak gydytojų, slaugytojų bendravimo stilius skiriasi nuo jų. Tuo tarpu slaugytojams gydytojai atrodo nedėmesingi jų pastaboms, nelinkę diskutuoti, nesuteikiantys savarankiškumo arba jo suteikiantys per mažai. Taip pat slaugytojai jaučiasi neužtikrinti, žeminami. Be to, jiems trūksta užduočių standartizavimo. Tad šiame tyrime atsiskleidžia panašios problemos kaip ir kitų autorių darbuose.

Konektikute atliktame tyrime taip pat išskiriami pagrindiniai komandinio darbo barjerai. Patys svarbiausi ir daugiausiai žalos darantys barjerai yra gydytojų daromas spaudimas slaugytojams greičiau atlikti darbą ir nenoras diskutuoti. Taip pat minimas tarpusavio supratimo trūkumas, nusivylimas ir pažeminimas bei logistines kliūtis. Komandinį darbą trukdo ir slaugytojų

16

nepasirengimas, tam tikrų kompetencijų trūkumas. Nors mažiausiai problemų, bet kyla ir dėl nesusikalbėjimo, pavyzdžiui skirtingos terminologijos [38]. Taigi bendradarbiavimo barjerų kyla tiek iš gydytojų, tiek iš slaugytojų perspektyvų, tad gydytojai turi būti supratingesni ir labiau vertinti slaugytojus, o slaugytojai turi rodyti iniciatyvą įsitraukiant į bendro tikslo siekimą.

Randma su bendraautoriais [43] analizuoja paciento perdavimo poanestezinei priežiūrai procesą. Nustatyta, kad skiriasi anestezijos gydytojo, anestezijos slaugytojo ir poanestezinės priežiūros slaugytojo požiūriai. Pirmiausia nustatyta, kad visi trys specialistai koncentruojasi į skirtingus laikotarpius: anestezijos slaugytojas svarbiausiais laiko praeities įvykius, poanestezinės priežiūros – ateities, o anestezijos gydytojas – visą laikotarpį. Dėl to didėja rizika neperduoti reikalingos informacijos. Poanestezinės priežiūros slaugytojas turi gauti tikslią ir išsamią informaciją, bet taip ne visada įvyksta. Dėl to gali kilti konfliktų, kyla ir pavojus pacientui. Taigi komandiniame darbe vienas pagrindinių barjerų kyla dėl gaunamos informacijos, nes ne visi sveikatos priežiūros specialistai dalyvauja visame procese nuo pradžios iki pabaigos, ir ne visada yra užtikrinamas konkrečios informacijos perdavimas.

Rutherford su bendraautoriais [44] savo tyrime analizuoja anestezijos asistentų komandinį darbą su kitais specialistais. Tyrimas parodė, kad operacinėje anestezijos asistentai naudoja komandinio darbo įgūdžius palaikydami vieni kitus, sprendžiant konfliktus, keisdamiesi informacija ir koordinuodami veiklą. Kita vertus, nustatyta, kad anestezijos asistentai yra nepakankamai pasitikintys savimi, kad galėtų laisvai diskutuoti su gydytojais ar atsakinėti į jų klausimus. Teigiama, kad dėl stiprios hierarchijos anestezijos asistentai bijo įsitraukti ir tai ypač pasitvirtina su jaunais, nedaug praktikos turinčiais specialistais.

Taigi komandiniame darbe gali kilti daug kliūčių. Kuo daugiau komandos narių, tuo daugiau interesų konfliktų gali kilti. Skiriasi asmeninės savybės, darbo įgūdžiai tad reikia labiau taikytis vieniems prie kitų, sunkiau dalintis informacija. Kita vertus, vyksta darbų pasidalijimas, saugiau jaučiamasi ir svarbiausia pasiekiama didesnė gerovė paciento sveikatai.

1.5 Slaugytojo vaidmuo komandoje

Dar XIX amžiuje susiformavo nuomonė, kad slaugytojas rūpinasi pacientu, o gydytojas gydo. Tuo laikotarpiu slaugytojams būdavo priskiriami tik kasdieniai ruošos darbai daugiausiai susiję su pacientų higiena, valgymu, patogia padėtimi [45]. Remiantis šiuo požiūriu, slaugytojas nesigilina į ligos simptomus, o stengiasi sumažinti jų pasireiškimą bei padaryti paciento padėtį kuo malonesnę. Tad slaugytojų kasdieninėje veikloje buvo akcentuojama ligonių priežiūra [46]. Tačiau požiūris į slaugytojo profesiją keitėsi ir slaugytojai savo praktikoje pradėjo įsitraukti ir į gydymo procesą [45].

17

Slaugytojai gauna vis daugiau pareigų ir teisių, tačiau požiūris, jog slaugytojas ne gydo, o rūpinasi, vis dar išlieka. Atliekant interviu su studentais Norvegijoje, teigiama, kad slaugoje yra labai daug priežiūros, todėl siekiant gydyti, reikia rinktis kitas profesijas [47]. Taigi šiandien slaugytojai dalyvauja visame paciento priežiūros procese, tačiau jų funkcijos yra susijusios su slaugos problemomis, o ne ligų diagnozavimu ar jų gydymo paskyrimu.

Požiūris į slaugytoją pasikeitė atsiradus slaugytojų mokymo programos, ligoninių organizuojamiems mokymams ir besiformuojant profesinėms jų sąjungoms [48]. Šiandien slaugytojo profesija vis dažniau suvokiama kaip unikali bei lygiavertė kitoms sveikatos priežiūros profesijoms. Anksčiau slaugytojai buvo laikomi gydytojų nurodymų vykdytojais, bet dabar atitinkamai nuo turimų kompetencijų jie gali perimti nemažą dalį gydytojų pareigų, atsiranda daugiau sprendimų laisvės ir be abejo atsakomybių [49]. Šiuo metu yra siekiama, jog slaugytojai pasitelktų naujas technologijas ir taikytų naujausią praktiką, remtųsi mokslų grįstais įrodymais pacientų priežiūroje. Nepaisant to, ligoninėse vis dar vyrauja senasis požiūris į slaugytojo profesiją [25,30,31,34]

Svarbu, kad kiekvienas savo profesijos atstovas turėtų aiškias savo pareigas ir žinotų už ką yra atsakingas. Gydytojų ir slaugytojų darbo specifika skiriasi, kita vertus, yra nemažai sutampančių sričių paciento priežiūroje. Funkcijų painiojimas veda prie stereotipų ir nesusišnekėjimo darbo vietoje. Anot autorių, gydytojus ir slaugytojus skiria du pagrindiniai dalykai: išsilavinimas ir funkcijos. Išskiriamos tokios pagrindinės slaugytojo funkcijos [48]:

 užsiimti praktika, nepažeidžiant įstatymų;

 laikytis profesinės etikos principų;

 nuolat kelti savo kvalifikaciją;

 planuoti slaugos paslaugas;

 atlikti sistemingą slaugos veiksmų vertinimą;

 bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros specialistais;

 taikyti saugius ir veiksmingus ir įrodymais pagrįstus slaugos veiksmus.

Slaugytojams suteikiama vis daugiau atsakomybės. Danijoje buvo analizuojamas atvejis skubios pagalbos skyriuje. Skubios pagalbos skyriai modernėja, vyksta jų perorganizavimas. Daugėja atvejų, kai pacientas po apžiūros ne paguldomas į ligoninę, o jam suteikiama pagalba ir jis išleidžiamas toliau sveikti namuose. Pacientus su nesudėtingais atvejais priima atitinkamos kvalifikacijos slaugytojas. Taigi slaugytojas, šiuo atveju ir diagnozuoja ir skiria gydymą [50]. Aišku, tam reikia atitinkamo išsilavinimo ir įgūdžių. Slaugytojo praktika pastaruoju metu buvo praplėsta, suteikiant slaugytojams daugiau savarankiškumo. Teigiamą naudą mato ir gydytojai ir pacientai [50]. Apie besikeičiantį požiūrį liudija ir slaugos praktikos ribų praplėtimas kitose šalyse, leidžiant slaugytojams konsultuoti, diagnozuoti bei skirti vaistus [51-53]. Ne visos slaugos specializacijos yra vienodos. Vienoms suteikiama daugiau savarankiškos praktikos, kitoms mažiau. Priklausomai ir nuo

18

skyriaus, kuriame dirbama profilio vieniems slaugytojams tenka daugiau su gydymu susijusios procedūros ir konsultacijos, o kitų darbo specifika reikalauja daugiau techninių slaugos procedūrų ir mažesnės kvalifikacijos. Tačiau bet kokiu atveju, teigiama, kad paciento gydymas neįmanomas be jo priežiūros [47].

1.6 Gydytojo vaidmuo komandoje

Gydytojas dažniausiai suprantamas, kaip didžiausią valdžią turintis asmuo sveikatos priežiūroje [13,25,30,34]. Toks supratimas dažnai yra kritikuojamas [31,34]. Personalas, tarp jų ir slaugytojai, bijo kreiptis į aukštesnio lygio specialistus, kyla bendravimo problemų, atsiranda sunkumų dirbant komandoje [31,34]. Analizuojant situaciją operacinėje nustatyta, kad nors pagal hierarchinę sprendimų priėmimo tvarką gydytojas yra sprendimų priėmimo viršūnėje, operacinėje ši hierarchija yra neryški, nes sprendimai dėl pacientų priežiūros yra sudėtingi, o kiekvienas komandos narys gali veikti kaip galutinis autoritetas sudėtingose situacijose [2].

Pasak kai kurių autorių, visai operacinės komandai vadovaujančiu asmeniu įvardijamas pagrindinis operuojantis chirurgas [54,55]. Teigiama, kad tinkamas chirurgo vadovavimas gali lemti visos komandos darbo sėkmingumą ir paciento saugumą. Taip pat jis gali paskatinti komandą dalintis informacija [54]. Kita vertus, kyla situacijų, kai dėl hierarchijos slaugytojai bijo kreiptis į chirurgus ir vengia klausti ar sakyti savo nuomonę [34]. Chirurgai turi daugiausia laisvės, o personalas dažnai juos mato kaip manipuliuojančius ir besinaudojančius savo padėtimi Teigiama, kad chirurgo dominavimas gali sukelti stresą, dėl ko padaroma daugiau klaidų paciento priežiūroje [35]. Taigi kaip ir bet kuris vadovaujamąją poziciją užimantis asmuo, chirurgas operacinės komandą gali ne tik suvienyti, bet ir tam tikrais atvejais suskaidyti.

Kaip ir slaugytojams, gydytojams taip pat svarbu žinoti aiškias savo funkcijas komandoje. Tai ne tik padeda gerai atlikti savo pareigas, bet ir netrikdyti kitų komandos narių darbo. Išskiriamos tokios gydytojų funkcijos [48]:

 sukurti ir išlaikyti ryši su pacientais;

 diagnozuoti ir prognozuoti paciento būklę;

 priimti sudėtingus sprendimus;

 prisiimti pilną atsakomybę už pacientą visą jo gydymo laikotarpį;

 organizuoti ir tarpininkauti paciento priežiūroje;

19

Taigi, gydytojas yra asmuo, kuris prisiima visą atsakomybę tiek už pacientą, tiek už veiklos organizavimą bei mokymą. Slaugytojas tampa priklausomas nuo gydytojo, nes jo savarankiškumas ribojamas. Tai yra vienas iš veiksnių hierarchiniams santykiams vystytis.

Attri ir bendraautoriai [2] analizuoja konfliktus operacinėje. Teigiama, kad atmosfera operacinėje, yra viena sudėtingiausių ligoninėje. Anot autorių atsakomybės pasidalijimas tarp dviejų specializacijų gydytojų yra pagrindinė to priežastis. Chirurgo ir anesteziologo požiūriai, vertybės patirtis ir turima informacija skiriasi, todėl dirbant įtampoje gali kilti konfliktų, nors abu gydytoja ir turi daugiau teisių už bet kurį slaugytoją. Teigiama, kad dalis konfliktų kyla, dėl chirurgų nepasitenkinimo. Jiems sunku pripažinti anesteziologo kaip lygiaverčio vadovo vaidmenį, nes gydytojo anesteziologo specializacija per palyginti trumpą laiką iš asistentų išsivystė į atskirą specialybę. Gydytojas anesteziologas gali mokyti personalą, savarankiškai vertinti paciento būklę, konsultuotis ir diagnozuoti. Vertinant paciento būklę iš anesteziologijos pusės, gydytojo nuomonė gali ne visada sutapti su chirurgo sprendimu, anesteziologo sprendimai gali pakeisti operacijos eigą, chirurgo planuotus atlikti veiksmus. Apibendrinant, gydytojas anesteziologas turi pilną atsakomybę ir gali koordinuoti kitų komandos narių veiklą [55]. Tiek gydytojai, tiek slaugytojai pritaria, kad anestezijos gydytojas turi visą reikiamą kvalifikaciją ir gali dirbti tiek komandoje, tiek vadovauti visai operacinei [56].

Ashengo ir bendraautoriai [57] tiria nekvalifikuotų specialistų įtraukimą į operacinėje vykstantį darbą Azijos ir Afrikos vietovėse, kur chirurgų ir anesteziologų skaičius yra nepakankamas. Nustatyta jog gydytojai priešinasi nekvalifikuotų specialistų dalyvavimui chirurgijos ir anestezijos praktikoje, nes mažėja pacientų saugumas ir suteikiamų paslaugų kokybė bei pažeidžiama etika. Nors gydytojai chirurgai ir anesteziologai pripažįsta, kad neturintys visų reikiamų kvalifikacijų asmenys gali būti sėkmingai apmokyti atlikti operacijas, teigiama, kad jie neturi reikiamų klinikinių žinių, kad atitiktų specialistų įgūdžius. Gydytojų teigimu, tai yra kliūtis priimant pagrįstus sprendimus dėl operacijos atlikimo ir gebėjimų tinkamai reaguoti į greitai kintančias klinikines situacijas. Kvalifikuoti specialistai nenori įtraukti nekvalifikuotų specialistų dar ir todėl, nes jaučia grėsmę savo lyderiavimui, tad pasak autorių, į šią pažangą žiūrima kaip į grėsmę. Taip pat gydytojai įvardija kylančią etinę problemą: įgalinant ne specialistus ir siekiant pigesnio paslaugų suteikimo, sukuriamos nekokybiškos paslaugos, nes poreikis plėsti paslaugų apimtis yra svarbesnis už priežiūros kokybę ir saugumą.

Taigi gydytojai yra hierarchinės piramidės viršuje ir dažnai yra linkę prisiimti vadovaujantį vaidmenį komandoje. Gydytojams tenka prisiimti daugiau atsakomybės lyginant su slaugytojais, jie tam yra ruošiami ir turi atitinkamų žinių ir įgūdžių. Gydytojas ne tik atsakingas už ligonio sveikatą visu gydymo laikotarpiu, bet ir už organizavimą ir personalo koordinavimą.

20

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

Tyrimo organizavimas. Atliktas kiekybinis tyrimas. Buvo atlikta anketinė apklausa Kauno miesto ligoninėse. Tikslinės atrankos metodu pasirinkti skyriai, kuriuose dirba slaugytojai anestezistai. Anketos buvo pradėtos dalinti 2019 metų spalio mėnesio pabaigoje, o paskutinės surinktos 2020 metų sausio mėnesio pabaigoje. Anketos buvo perduotos vyresniesiems skyrių slaugytojams-slaugos administratoriams, kurie jas atitinkamai išdalino slaugytojams anestezistams. Kartu su anketa išdalintos tiriamojo asmens informavimo ir sutikimo formos. Tyrimo anketos išdalintos trijose didžiausiose Kauno miesto ligoninėse:

 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (Širdies chirurgijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuje (sk.), Akušerijos - ginekologijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos sk., Neurochirurgijos anesteziologijos sk., ir Centriniame anesteziologijos sk.);

 Respublikinėje Kauno ligoninėje (Chirurgijos sk.);

 Kauno klinikinėje ligoninėje (Anesteziologijos I sk. ir Anesteziologijos II sk.). Tyrimo eigą sudaro keturi pagrindiniai etapai, kurie detaliau vaizduojami 2 paveiksle: I etapas: mokslinės literatūros paieška ir analizė. Ieškota literatūros komandinio darbo, darbo organizavimo operacinėje, anestezijos komandoje, slaugytojų savarankiškumo, slaugytojo ir gydytojo vaidmenis, paciento priežiūroje temomis.

II etapas: anketos sudarymas ir tyrimo vykdymas. Dalį tyrimo instrumento sudarė Thomas Jefferson University sudaryta anketa, kurios naudojimui gautas leidimas (8 priedas) [58]. Kita anketos dalis sudaryta remiantis moksliniais straipsniais tarpprofesinio bendravimo, informacijos perdavimo ir jame atsirandančių kliūčių temomis [36,59].

III etapas: tyrimo duomenų statistinė analizė. Duomenys analizuoti naudojant Microsoft Office Excel 2013 ir IBM SPSS 17.0 paketą.

IV etapas: rezultatų aptarimas. Lyginami tyrimo metu gauti rezultatai bei jais remiantis formuluojamos išvados bei pateikiamos praktinės rekomendacijos.

21

2pav. Darbo rengimo schema

Tyrimo etika. Tyrimui atlikti, pirmiausia, gauti ligoninių ir skyrių vadovų sutikimai. Po to gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas 2019-10-04 Nr. BEC-ISP(M)-12 (7 priedas). Tiriamieji anketos teiginius vertino savanoriškai. Sutikęs dalyvauti tyrime slaugytojas patyrė laiko praradimo žalą pildant klausimyną, tačiau jokia intervencija nebuvo taikoma. Tyrimo metu neklausta respondentų vardų ir pavardžių, tikslios darbo vietos, taip išlaikant anonimiškumą. Tyrimo rezultatai naudojami tik mokslo tikslais, skelbiami tik apibendrinti. Taigi tyrimo metu buvo laikytasi trijų pagrindinių tyrimų atlikimo principų: nepakenkimo, sutikimo ir pagarbos tiriamajam [60].

Tiriamųjų atranka. Tiriamiesiems atrinkti taikomas tikslinės atrankos metodas, tyrimo imtis patogioji atsitiktinė. Įtraukimo į tyrimą kriterijai: tiriamasis turi dirbti vienoje arba keliose įstaigose, kur atliekamas tyrimas, dirbti operacinėje, komandoje su gydytoju anesteziologu-reanimatologu ir turi sutikti dalyvauti tyrime. Anketa laikoma sugadinta ir tolimesnei analizei nebetinkama, jei nėra atsakyta į 3 (,,Jūsų įgytas išsilavinimas“), 5 (,,Koks Jūsų darbo anestezijos srityje stažas“) klausimus bei yra daugiau nei 80 procentų (proc.) neatsakytų 2 ir/ar 3 dalies klausimų.

Atliekant tyrimą, iš viso išdalinta 199 anketos (17 Respublikinėje Kauno ligoninėje, 30 Klinikinėje Kauno ligoninėje ir 152 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose). Taikyta formulė tyrimo imties dydžiui apskaičiuoti [6].

𝑛 =

1

∆

_{+ 1 ÷ 𝑁}

Simbolių reikšmės: n – imties dydis;

 – paklaidos dydis (=0,05);

22

Tyrimo metu anketos išdalintos 199 slaugytojams. Taikant standartinės paklaidos dydį (p= 0,05) rekomenduojamas imties dydis yra lygus 133 tiriamieji.

Tyrimo metu išdalinta 199 anketos, grąžinta 145, sugadintų anketų 7, atsako dažnis 72,86 proc. Analizei naudojamos 138 anketos (3 paveikslas). Dalis slaugytojų anketų neužpildė, nes buvo kasmetinėse ar motinystės atostogose, turėjo nedarbingumą. Taip pat keli slaugytojai dirbo daugiau nei vienoje ligoninėje ir anketą pildė tik vieną kartą. Dalis iš viso atsisakė dalyvauti tyrime.

3 pav. Išdalintų ir grįžusių anketų skaičius

Tiriamųjų charakteristikos. Atliekant tyrimą analizuojamos 138 respondentų anketos. Pagal tyrimo rezultatus, visos tiriamosios buvo moterys. Apklausti respondentai nuo 22 iki 67 metų (amžiaus vidurkis 43 ± 12,48 metai). Tiriamieji buvo įgiję skirtingą išsilavinimą (aukštesnįjį 52 slaugytojos, aukštąjį neuniversitetinį 34 slaugytojos, aukštąjį universitetinį - bakalauro laipsnį 39 slaugytojos ir aukštąjį universitetinį – magistro laipsnį 13 slaugytojų). Taip pat skiriasi apklaustų slaugytojų darbo stažas. Tiriamieji sukaupę nuo 2 mėnesių iki 47 metų (stažo vidurkis 17 ± 13,73 metai) darbo stažo anestezijos srityje.

Tyrimo metodai ir priemonės. Tyrimas atliekamas naudojant literatūros analizę ir statistinių duomenų analizę. Teorinėje darbo dalyje analizuojami kitų autorių darbai komandinio darbo, slaugytojų autonomijos ir savarankiškumo, gydytojų dominavimo dirbant komandoje, komandinio darbo trikdžių temomis. Praktinėje darbo dalyje vertinami anketos rezultatai. Tyrimas atliekamas naudojant statistinius testus, rodiklius, grafinę analizę.

Tyrimo metodas - vienkartinė anoniminė anketinė apklausa. Anketa sudaryta iš trijų pagrindinių dalių: pirmoji – socialiniai - demografiniai klausimai, antroji - gydytojų ir slaugytojų vaidmuo komandoje, trečioji - gydytojų ir slaugytojų bendradarbiavimo barjerai (9 priedas). Antrajai anketos daliai naudojama Thomas Jefferson University ,,Jefferson scale of attitudes toward

23

physician-nurse collaboration“ anketa, jai naudoti gautas sutikimas (8 priedas). Originali anketos kalba yra anglų. Naudojant dvigubo vertimo metodą ji išversta į lietuvių kalbą. Antroji anketa remiantis Thomas Jefferson University rekomendacijomis, suskirstyta dar į keturias subskales. Trečioji anketos dalis sudaryta remiantis Forondos ir bendraautorių [36] bei Riesenberg ir bendraautorių [59] atliktais tyrimais, išskiriant dažniausiai kylančius barjerus komandiniame darbe. Pagal klausimų prasmę paskutinė anketos dalis taip pat suskirstyta į tris subskales. Viso anketą sudarė 42 klausimai. Instrumento struktūra detaliau vaizduojama 1 lentelėje.

1 lentelė. Tyrimo anketos struktūra

Anketos dalis Dalies apibūdinimas Klausimo numeris

I. Socialiniai – demografiniai klausimai

Aiškinamasi tiriamųjų lytis, amžius, išsilavinimas, įgyta specializacija, darbo

patirtis anestezijos srityje, ar tiriamasis studijuoja šiuo metu, ir kurioje(-iose)

ligoninėje(-ėse) dirba. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 II. Gydytojų ir slaugytojų vaidmuo komandoje 1) Dalijimasis žiniomis ir bendradarbiavimas

Slaugytojai vertina kaip gydytojai ir slaugytojai turėtų gerinti komandinius

įgūdžius

1, 3, 6, 9, 12, 14, 15

2) Rūpinimasis pacientu

Slaugytojai vertina ar jie yra pakankamai kompetentingi visapusiškoje paciento

priežiūroje

2, 4, 7

3) Slaugytojų savarankiškumas

Slaugytojai vertina ar jie turėtų būti

įtraukiami į sprendimų priėmimą 5, 11, 13 4) Gydytojų

dominavimas

Slaugytojai vertina ar gydytojai turėtų

24

Vidiniam anketos patikimumui nustatyti naudojamas Cronbacho alfa koeficientas. Kuo koeficientas arčiau vieneto, tuo patikimesnė anketa. Pageidautina, kad šis koeficientas būtų ne mažesnis, nei 0,7, o anot kai kurių autorių didesnė nei 0,6. Kuo daugiau yra anketą sudarančių klausimų, tuo didesnis jos patikimumas [61]. Kaip pateikiama 2 lentelėje, bendras visos anketos patikimumas yra 0,8. Remiantis šiuo koeficientu, galima teigti, jog anketos skalės homogeniškumas yra aukštas. Subskalės ,,Gydytojų ir slaugytojų vaidmuo komandoje“ vidinis patikimumas 0,7, o subskalės ,,Gydytojų ir slaugytojų bendradarbiavimo barjerų vertinimas“ lygus 0,6, tad patikimumas yra pakankamas. Atskirų anketos dalių koeficientai taip pat pakankami, išskyrus, subskalės ,,Gydytojų dominavimas“. Šią dalį sudaro tik 2 klausimai. Kadangi ši anketos dalis sudaryta Thomas Jefferson University, anketa nekoreguota.

2 lentelė. Tyrimo instrumento vidinio nuoseklumo vertinimas

Subskalės Teiginių skaičius Cronbacho alpha koeficientas Dalijimasis žiniomis ir bendradarbiavimas 7 0,631 Rūpinimasis pacientu 3 0,620 Slaugytojų savarankiškumas 3 0,628 Gydytojų dominavimas 2 0,392

Bendradarbiavimo barjerai, kylantys

dėl gydytojų 8 0,814

Anketos dalis Dalies apibūdinimas Klausimo numeris III. Gydytojų ir slaugytojų bendradarbiavimo barjerų vertinimas 1) Bendradarbiavimo barjerai, kylantys dėl gydytojų poveikio

Slaugytojai vertina ar gydytojų bendravimo stilius ir būdas trukdo

sklandžiam komandiniam darbui

1, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17 2) Bendradarbiavimo barjerai, kylantys dėl slaugytojų poveikio

Slaugytojai vertina ar jų kompetencijos trūkumas, asmeninės savybės trukdo

sklandžiam komandiniam darbui

2, 3, 5, 6, 7, 8

3) Bendradarbiavimo barjerai, kylantys dėl aplinkos poveikio

Slaugytojai vertina ar komandiniam darbui trukdo aplinkos veiksniai, nusistovėjusios darbo vietos normos

4, 9, 15, 18, 19, 20

25

Subskalės Teiginių skaičius

Cronbacho alpha koeficientas Bendradarbiavimo barjerai, kylantys

dėl slaugytojų 6 0,709

Bendradarbiavimo barjerai, kylantys

dėl aplinkos 6 0,624

Gydytojų ir slaugytojų bendradarbiavimo barjerų

vertinimas

20 0,849

Visa anketa (8-42 klausimas) 35 0,822

Anketos vertinimas ir tyrimo hipotezės. Anketa ,,Gydytojų ir slaugytojų vaidmuo komandoje“ vertinama pagal Thomas Jefferson University rekomendacijas: kuo didesniu balu vertinamas teiginys anketoje, tuo tyrimo dalyvis palankiau vertino tam tikrą bendradarbiavimo aspektą. Analogiškai vertinami trečiosios anketos dalies ,,Gydytojų ir slaugytojų bendradarbiavimo barjerų vertinimas“ teiginiai. Priešingas vertinimas galioja antrai anketos daliai ,,Gydytojų ir slaugytojų vaidmuo komandoje” 8,10 klausimams: kuo aukštesnis balas, tuo blogesnis įvertinamas. Anketos teiginiai vertinami naudojant Likerto skalę balais nuo 1 iki 4. Analizuojant tiriamųjų vertinimus, laikoma, kad aspektas vertinamas palankiai, kai suminis vidurkis didesnis už medianą (M>2,50).Tyrime keliamos keturios hipotezės.

 H1: Slaugytojai mano, kad gydytojo ir slaugytojo bendradarbiavimas komandoje yra svarbus.

- H1a Slaugytojai mano, kad žinių dalijimasis ir komandinis darbas tarp gydytojo ir slaugytojo yra svarbus.

- H1b Slaugytojai savo indėlį rūpinantis pacientu laiko svarbiu.

- H1c Slaugytojai mano, kad jų savarankiškumas dirbant komandoje yra svarbus veiksnys.

- H1d Slaugytojai mano, kad gydytojai turėtų dominuoti komandiniame darbe. H1 tikrinama analizuojant antrąją anketos dalį ,,Gydytojų ir slaugytojų vaidmuo komandoje”. Keliamos ir keturios subhipotezės pagal teiginių suskirstymą į grupes (1 lentelė). Laikoma, kad H1 priimama, jeigu priimamos visos keturios subhipotezės. Jei bent viena subhipotezė nepatvirtinama, tai nepatvirtinama ir H1.

 H2: Slaugytojai mano, kad bendradarbiavimo barjerai tarp gydytojo ir slaugytojo kyla dažnai.

26

- H2a Slaugytojai mano, kad gydytojai kalti dėl bendradarbiavimo barjerų dirbant komandoje.

- H2b Slaugytojai mano, jie kalti dėl bendradarbiavimo barjerų dirbant komandoje. - H2c Slaugytojai mano, kad bendradarbiavimo barjerai kyla dėl aplinkos veiksnių. H2 tikrinama analizuojant trečiąją anketos dalį ,,Gydytojų ir slaugytojų bendradarbiavimo barjerų vertinimas”. Keliamos ir trys subhipotezės pagal teiginių suskirstymą į grupes (1 lentelė). Laikoma, kad H2 priimama, jeigu priimamos visos trys subhipotezės. Jei bent viena subhipotezė nepatvirtinama, tai nepatvirtinama ir H2.

 H3: Slaugytojų požiūris į bendradarbiavimą komandoje ir jo barjerus skiriasi pagal įgytą išsilavinimą.

Trečiajai hipotezei tikrinti analizuojamos antroji ir trečioji anketos dalys, atsižvelgiant ir į smulkesnius jų suskirstymus į teiginių grupes (1 lentelė). Taip pat atsižvelgiama į tiriamųjų įgytą išsilavinimą. Laikoma, kad H3 patvirtinama, jei nustatomas statistiškai reikšmingas skirtumas pagal išsilavinimą bent vienai arba visoms anketos dalims, o atmetama, jei statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatomas nei vienai.

 H4: Slaugytojų požiūris į bendradarbiavimą komandoje ir jo barjerus skiriasi pagal turimą darbo patirtį.

Ketvirtajai hipotezei tikrinti analizuojamos antroji ir trečioji anketos dalys atsižvelgiant ir į smulkesnius jų suskirstymus į teiginių grupes (1 lentelė). Taip pat atsižvelgiama į tiriamųjų darbo patirtį anestezijos srityje. Laikoma, kad H4 patvirtinama, jei nustatomas statistiškai reikšmingas skirtumas pagal darbo stažą bent vienai arba visoms anketos dalims, o atmetama, jei statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatomas nei vienai.

Duomenų analizės metodai. Tyrimas susideda iš keturių dalių. Pirmoje dalyje analizuojamas slaugytojo ir gydytojo vaidmens komandoje vertinimas. Antrojoje dalyje tiriamas gydytojų ir slaugytojų bendradarbiavimo barjerų vertinimas. Trečiojoje dalyje analizuojama kaip skyrėsi vertinimai atsižvelgiant į tiriamųjų slaugytojų išsilavinimą, o ketvirtoje - į darbo stažą anesteziologijoje. Tyrimo duomenų analizei bei statistinių duomenų apskaičiavimui, naudojama Microsoft Office Excel 2019 bei IBM SPSS Statistics 23.0 programinė įranga. Tyrimas atliekamas kokybinius duomenis koduojant ir paverčiant juos kiekybiniais. Kiekybiniai duomenys pateikti kaip aritmetinis vidurkis (v) ir standartinis nuokrypis (SD) – v  SD. Vertinant antrąją ir trečiąją anketos dalis, naudojama Likerto skalė nuo 1 iki 4 balų (4 - visiškai sutinku; 3 – sutinku; 2- nesutinku; 1 - visiškai nesutinku). Kai anketa nepilnai užpildyta, remiantis Thomas Jefferson University naudojamo instrumento vertinimo rekomendacijomis, jei anketoje neatsakyta nuo vieno iki trijų klausimų, tai jų įverčiu laikomas visų kitų klausimų vidurkis.

27

Vertinant atskiras dalis antroje ir trečioje anketos dalyse (pasidalijimas žiniomis ir bendradarbiavimas, rūpinimasis pacientu, slaugytojų savarankiškumas, gydytojų dominavimas, barjerai kylantys dėl gydytojų kaltės, barjerai kylantys dėl slaugytojų kaltės ir barjerai kylantys dėl aplinkos veiksnių), skaičiuojamas visos dalies klausimų vertinimo suminis vidurkis. Jis skaičiuojamas sudedant visų respondentų visus klausimų, priklausančių vienai grupei vertinimus ir dalijant iš klausimų skaičiaus. Suminis vidurkis, kaip ir atskirų klausimų vertinimai gali kisti nuo 1 iki 4 balų. Skaičiuojant suminius vidurkius, vidurkiai apvalinami iki sveikų skaičių. Laikoma, jog tam tikra klausimų grupė yra svarbi, kai vidurkis yra daugiau už medianą, kai vidurkis mažesnis už medianą, tiriamieji mano, kad veiksnys yra nereikšmingas komandiniam darbui, o atvejais, kai vidurkis lygus medianai (M), laikoma, jog respondentai nėra apsisprendę. Galimų vertinimų mediana lygi 2,50.

Naudojant statistinius kriterijus vertinamas slaugytojų požiūris į komandinį darbą ir tikrinamas statistinis reikšmingumas tarp kintamųjų. Šiame tyrime anketos rezultatų vertinimui naudojami toliau pristatomi statistiniai metodai.

Kadangi tyrime analizuojami kiekybiniai duomenys, naudojama aprašomoji statistika. Duomenys aprašomi pateikiant jų reikšmių vidurkius, standartinius nuokrypius, pasikliautinuosius intervalus, medianą, minimalią ir maksimalią reikšmes, sudaroma pasiskirstymo dažnių lentelė [61]. Naudojant šias charakteristikas analizuojama anketos dalis, kurioje pateikiami demografiniai duomenys. Taip pat, atsižvelgiant į vidurkius, medianą, minimalias ir maksimalias reikšmes, vertinamas slaugytojų požiūris į pateikiamus aspektus. Šiame tyrime laikoma, kad slaugytojui tam tikras aspektas yra svarbus, kai teiginio ar teiginių grupės vidurkis yra didesnis už medianą.

Klausimų skalės vidiniam nuoseklumui nustatyti skaičiuojmas Chronbacho alfa kriterijus, kuris įvertina, ar visi skalės klausimai pakankamai atspindi tiriamąjį dydį. Šis rodiklis gali būti ribose nuo 0 iki 1. Skalės homogeniškumas kai Chronbacho alfa <0,60 laikytinas pakankamu. Kuo didesnis koeficientas, tuo patikimesnė anketa [61,62].

Naudojant dispersinę analizę lyginami dviejų ir daugiau imčių vidurkiai. Nepriklausomų imčių palyginimui buvo taikytas vienfaktorinis dispersijos analizės (ANOVA) testas, o priklausomų imčių lyginimui – blokuotųjų duomenų ANOVA [61]. Šiame darbe ANOVA testai taikomi siekiant patikrinti ar egzistuoja statistiškai reikšmingi skirtumai tarp skirtingų anketos dalių vertinimų bei ar vertinimai skiriasi atsižvelgiant į respondentų išsilavinimą ir darbo stažą. Tai parodo ANOVA kriterijaus reikšmė (F). Skirtumai, kai standartinis paklaidos dydis (p) <0,05, laikyti statistiškai reikšmingais.

ANOVA testu nustatoma ar egzistuoja statistiškai reikšmingas skirtumas tarp tiriamų grupių, tačiau tai neparodo, kurios grupių poros statistiškai reikšmingai skiriasi. Tam nustatyti papildomai naudojamas daugkartinis palyginimas pagal skirtingus kriterijus. Laikoma, kad statistiškai

28

reikšmingas skirtumas egzistuoja, jei p<0,05. Šiame tyrime, siekiant išsiaiškinti, kurios anketų dalys statistiškai reikšmingai skiriasi naudojami trys daugkartinio palyginimo testai (post-hoc kriterijai): Bonferroni, Fisher LSD ir Games-Howell. Bonferroni kriterijus naudojamas tikrinant ar yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp anketos dalių vertinimų. Fisher LSD ir Games-Howell naudojami tikrinant ar statistiškai reikšmingas skirtumas egzistuoja vertinant skirtingas anketos dalis pagal išsilavinimą ir turimą darbo stažą. Taip pat vertinant daugkartinio palyginimo būdu, atsižvelgiama ne tik į tikimybės dydį, bet ir patį vidurkių skirtumą (v1-v2) kartu su pasiklaiutinuoju intervalu (95proc. PI) tarp grupių, kuris šiame darbe pateikiamas atskirose lentelėse. Vidurkių skirtumai leidžia palyginti, kuri išsilavinimo/darbo stažo grupė tam tikrą anketos dalį vertina geriau.

Šiame tyrime naudojant vienfaktorinę ANOVA analizę nepriklausomoms imtims, pažeidžiama kintamųjų normalumo bei lygių dispersijų sąlyga, kita vertus, ANOVA pakankamai atspari šioms sąlygoms kai imtys yra didelės [63]. Šio atlikto tyrimo statistinių skaičiavimų ribotumas yra mažos grupių (skirstant pagal išsilavinimą ir pagal darbo stažą) imtys. Tačiau, remiantis kitų autorių atliktais skaičiavimais, pasirinkta taikyti vienfaktorinę ANOVĄ. Šis testas taikytas tyrime, naudojant tą pačią Thomas Jefferson University ,,Jefferson scale of attitudes toward physician-nurse collaboration“ anketą [64]. Be to, panašios tematikos socialiniuose tyrimuose ANOVA taikytas mažoms imtims [29; 65]. Taip pat ir nevienodų turių imtims [27]. Arba kai nepaisoma abiejų šių sąlygų [66;67]. Taigi remiantis atliktais darbais, vertinimo priklausomybė nuo išsilavinimo ir darbo stažo tikrinama ANOVA testu.

Be to, šiame tyrime skaičiuojamas koreliacijos koeficientas.(r). Koreliacijos koeficientas parodo ryšio tarp dviejų kintamųjų stiprumą. Yra keletas jo variacijų. Šiame tyrime naudojamas kontingencijos koeficientas taikomas didesnėms nei keturlaukėms lentelėms [61]. Ryšys, kai 0,00<|r|≤0,1 laikytas nereikšmingu, 0,1<|r|≤0,39 laikytas labai silpnu, jei 0,4<|r|≤0,69 laikytas vidutinio stiprumo, 0,7<|r|≤0,89 laikytas stipriu, kai 0,9<|r|≥1 laikytas labai stipriu [68].

29

3. REZULTATAI

3.1 Tiriamųjų charakteristikos

Tyrime iš viso dalyvavo 138 respondentai. Visos pildžiusios klausimyną tiriamosios buvo moterys. Respondenčių amžius svyravo nuo 22 iki 67 metų. Daugiausiai respondenčių buvo 40 - 49 metų amžiaus, o mažiausiai 60 – 69 metų amžiaus. Vidutinis tiriamų slaugytojų amžius buvo 43

12,49 metai. Slaugytojų dalyvavusių tyrime vidutinis darbo stažas buvo 17  13,73 metai. Mažiausias darbo stažas - 2 mėnesiai, o didžiausias - 47 metai. Daugiausiai tiriamųjų turėjo nuo 0 iki 9 metų darbo patirties anestezijos srityje. Mažiausiai buvo ilgiausiai dirbančių slaugytojų šioje srityje (nuo 40 iki 49 metų) (3 lentelė).

3 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir stažą

Charakteristikos Kintamieji Respondentų skaičius ab. sk. proc. Amžius, metais 20-29 30 22 30-39 21 15 40-49 42 30 50-59 34 25 60-69 11 8 Darbo stažas 0-9 49 36 10-19 29 21 20-29 27 20 30-39 24 17 40-49 9 7 Lytis Vyrai 0 0 Moterys 138 100

Slaugytojos pildžiusios tyrimo anketą turėjo skirtingą išsilavinimą. Daugiausiai dalyvių turėjo aukštesnįjį išsilavinimą (38 proc.), mažiausiai buvo slaugytojų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinamą – magistro laipsnį (9 proc.). Beveik trečdalis slaugytojų buvo įgiję bakalauro laipsnį (28 proc.), šiek tiek mažiau (25 proc.) turėjo aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Iš viso buvo 17 iš 138 tiriamųjų (12 proc.), kurios studijavo apklausos vykdymo metu. Daugiausiai studijavo bakalauro

30

laipsnį turinčių slaugytojų (23 proc. iš turinčių bakalauro laipsnį). Mažiausiai studijuojančių buvo turinčių magistro laipsnį (15 proc. iš turinčių magistro laipsnį). Aukštesnįjį ir aukštąjį mokslinį laipsnį turinčių ir toliau studijuojančių slaugytojų buvo po 3 slaugytojas kiekvienoje grupėje (atitinkamai 6 proc. ir 9 proc.) (4 lentelė).

4 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

Išsilavinimas Respondentai Respondentai, kurie studijuoja šiuo metu Tam tikro išsilavinimo respondentų dalis, kurie studijuoja šiuo metu ab. sk. proc. ab. sk. proc. proc.

Aukštesnysis 52 38 3 2 6

Aukštasis neuniversitetinis 34 25 3 2 9

Bakalauro laipsnis 39 28 9 7 23

Magistro laipsnis 13 9 2 1 15

Iš viso: 138 100 17 12

Nors visos tyrimo dalyvės dirbo slaugytojomis anestezistėmis, bet ne visos turėjo anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo specializaciją. Tyrime dalyvavusios 5 slaugytojos (4 proc.) turėjo bendrosios praktikos slaugytojo specializaciją, t.y. jos nėra baigę mokymo programos specializacijai įgyti. Vis dėlto, didžioji dalis (133 slaugytojai) turėjo anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo specializaciją (96 proc.) (4 paveikslas).

4 pav. Slaugytojų pasiskirstymas pagal turimą specializaciją

96 proc. 4 proc. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja Bendrosios praktikos slaugytoja

31

Tyrimo dalyvės dirbo trijose didžiausiose Kauno ligoninėse. Daugiausiai, 95 iš 138 slaugytojų dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (69 proc.). O likusios pasiskirstę tarp kitų dviejų ligoninių: Kauno klinikinėje ligoninėje 30 slaugytojų (22 proc.), Respublikinėje Kauno ligoninėje 17 slaugytojų (12 proc.). Kai kurios slaugytojos dirbo ne vienoje ligoninėje. Iš tyrime dalyvavusių slaugytojų, 21 slaugytoja (15 proc.) dirbo dviejose iš trijų analizuojamų gydymo įstaigose (5 paveikslas).

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal ligoninę, kurioje dirbama

Taigi visos tyrimo dalyvės buvo moterys, vidutiniškai 43 12,49 metų amžiaus, bet amžiaus diapazonas platus kaip ir darbo stažas, prasideda nuo neseniai, iki metų anesteziologijos srityje dirbančių jaunų slaugytojų, iki 47 metų šioje srityje dirbančių tiriamųjų. Didesnė dalis tirtų slaugytojų, turėjo aukštąjį išsilavinimą, tačiau nemaža dalis, daugiau nei trečdalis, turėjo aukštesnįjį, maža dalis studijavo toliau tyrimo atlikimo metu. Dauguma slaugytojų turėjo specialų išsilavinimą reikalinga dirbti anesteziologijos srityje. Didžiausias respondenčių skaičius buvo dirbantys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikose.

3.2 Slaugytojo ir gydytojo vaidmens komandoje vertinimas

Slaugytojai savo ir gydytojų vaidmenis komandiniame darbe vertino keliais aspektais. Pirmiausia šiame poskyryje analizuojamas atskiras kiekvieno teiginio vertinimas lyginant įvertinimo vidurkius. Taip pat lyginamos keturios anketos dalys ir tikrinama, ar yra statistiškai reikšmingas skirtumas tarp tų dalių vertinimo.

30 17 95 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Kauno klinikinė ligoninė Respublikine Kauno ligonine

LSMUL Kauno klinikos

N,

ab

. s

k