MEDICINOS DARBUOTOJŲ VERTINIMAS PAGAL RIZIKOS VEIKSNIUS KOGNITYVINIŲ FUNKCIJŲ SUTRIKIMUI IŠSIVYSTYTI

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS FAKULTETAS

PSICHIATRIJOS KLINIKA

EGLĖ BAGDONAITĖ

MEDICINOS DARBUOTOJŲ VERTINIMAS PAGAL RIZIKOS

VEIKSNIUS KOGNITYVINIŲ FUNKCIJŲ SUTRIKIMUI

IŠSIVYSTYTI

Medicinos studijų programos baigiamasis magistro darbas

Darbo mokslinė vadovė: Dr. V. Steiblienė

2

Turinys

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ...5

6. SANTRUMPOS ...6

7. SĄVOKOS ...7

8. ĮVADAS ...8

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...9

9.1 Darbo tikslas ...9

9.2 Darbo uždaviniai ...9

10. LITERATŪROS APŽVALGA ...10

10.2 Demencijos išsivystymo riziką didinantys veiksniai ...10

10.2 Demencijos išsivystymo riziką mažinantys veiksniai ...16

10.3 Medicinos darbuotojų gyvensenos vertinimas ...18

11. TYRIMO METODIKA ...19

11.1 Tiriamųjų kontingentas ...19

11.2 Tyrimo metodika ...19

11.3 Demencijos išsivystymo rizikos skaičiavimas ...20

11.4 Statistinė analizė ...21

12. REZULTATAI ...22

12.1 Kognityvinio sutrikimo/demencijos išsivystymo riziką didinančių veiksnių dažniai tarp medicinos darbuotojų ...22

12.2 Kognityvinio sutrikimo/demencijos išsivystymo riziką mažinančių veiksnių dažniai tarp medicinos darbuotojų ...24

12.3 Medicinos darbuotojų rizikos kognityviniam sutrikimui/demencijai išsivystyti per ateinančius 20 gyvenimo metų nustatymas ...26

13. REZULTATŲ APTARIMAS ...30

14. IŠVADOS ...32

15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...33

16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ...34

3

1. SANTRAUKA

Eglė Bagdonaitė

MEDICINOS DARBUOTOJŲ VERTINIMAS PAGAL RIZIKOS VEIKSNIUS IŠSIVYSTYTI KOGNITYVINIŲ FUNKCIJŲ SUTRIKIMUI.

Tyrimo tikslas: Įvertinti medicinos darbuotojus pagal rizikos veiksnius kognityviniam sutrikimui/demencijai išsivystyti. Tyrimo uždaviniai: Įvertinti kognityvinio sutrikimo/demencijos išsivystymo riziką didinančių ir mažinančių veiksnių dažnius tarp medicinos darbuotojų. Nustatyti medicinos darbuotojų riziką kognityviniam sutrikimui/demencijai išsivystyti per ateinančius 20 gyvenimo metų. Metodai: Tyrime naudotas autorių sudarytas klausimynas. Išskirti šeši riziką didinantys ir keturi riziką mažinantys veiksniai. Rizikos veiksnių dažniui įvertinti skaičiuotos aprašomosios statistikos. Rizikos kognityviniam sutrikimui/demencijai išsivystyti per ateinančius 20 gyvenimo metų nustatymui atlikti skaičiavimai naudojant Kardiovaskulinių rizikos veiksnių, Senėjimo ir Demencijos (angl. Cardiovascular Risk Factors, Aging and Dementia, CAIDE) skalę. Koreliacija tarp vidutinio amžiaus rizikos veiksnių ir CAIDE skalės balo buvo vertinta skaičiuojant Cramér's V koeficientą, chi kvadrato (χ2_{) požymių nepriklausomumo kriterijų. Tyrimo dalyviai: Medicinos} darbuotojai (gydytojai ir medicinos slaugytojos), 50 metų ir vyresni bei neturintys diagnozuoto kognityvinių funkcijų sutrikimo. Tyrimo rezultatai: Didžioji dalis (31,2%) tiriamųjų turėjo du riziką didinančius veiksnius. Ne daugiau dviejų rizikos veiksnių turėjo 61,3%, ne daugiau trijų rizikos veiksnių - 79,1% tiriamųjų. Dažniausiai pasitaikantis rizikos veiksnys buvo arterinė hipertenzija (37,0%), rečiausias – antro tipo cukrinis diabetas (5,1%). Visi tiriamieji turėjo vieną riziką mažinantį veiksnį (edukacijos trukmę). Didžiausia tiriamųjų dalis (42,0%) taip pat turėjo du riziką mažinančius veiksnius. Dažniausiai nustatytas riziką mažinantis veiksnys buvo užsiėmimas kognityvine veikla (70,0%), rečiausiai – mityba pagal Viduržemio jūros dietą (25,0%). Dažniausiai pasitaikantis CAIDE balą didinantis rizikos veiksnys – reguliaraus fizinio aktyvumo nebuvimas. Demencijos išsivystymo rizika per 20 metų lygi 1% buvo nustatyta 61,6%, 1,9 % rizika – 34%, 4,2 % rizika – 4,3% tiriamųjų. Tyrimo išvados: Dauguma medicinos darbuotojų turi ne daugiau trijų, kognityvinio sutrikimo/demencijos riziką didinančių, veiksnių, iš kurių dažniausias yra paveldėjimas. Dauguma medicinos darbuotojų turi du riziką mažinančius veiksnius: ilgą išsilavinimo trukmę bei užsiėmimą intensyvia kognityvine veikla ne darbo metu. Medicinos darbuotojų rizika kognityviniam sutrikimui/demencijai išsivystyti per ateinančius 20 gyvenimo metų neviršijo 4,2%, todėl vertinta kaip nereikšminga. Rekomendacijos: Medicinos darbuotojų gyvenimo būdo įpročiai gali būti pavyzdžiu, kaip išlaikyti geras kognityvines funkcijas senyvame amžiuje.

4

2. ABSTRACT

Eglė Bagdonaitė

EVALUATION OF HEALTH CARE WORKERS ACCORDING TO RISK FACTORS FOR DEVELOPING COGNITIVE IMPAIRMENT

Objective: To evaluate health care workers according to preventive and risk factors for developing cognitive impairment/dementia. Aims: To evaluate the incidence of preventive and risk factors for developing cognitive impairment/dementia among health care workers. To predict the risk for developing cognitive impairment/dementia in 20 life years. Materials and methods: Authors used self-made questionnaire. Descriptive statistics were calculated to identify the rate of four preventive and six risk factors. The risk for developing cognitive impairment/dementia in 20 years was calculated using Cardiovascular Risk Factors, Aging and Dementia (CAIDE) risk score. Correlation between midlife risk factors and CAIDE risk scores was evaluated using Cramér's V coefficient and chi-squared (χ2) test. Participants: 50 years and older and cognitively normal health care workers (physicians and nurses). Results: The majority of subjects (31.2%) had two risk factors. Not more than two risk factors had 61.3% and not more than three risk factors – 79.1% of all subjects. The most frequent risk factor was arterial hypertension (37.0%), the rarest – type 2 diabetes mellitus (5.1%). All subjects had one preventive factor – education. The majority (42.0%) also had two preventive factors. The most frequent protective factor was cognitive activity (70.0%), the rarest – adherence to Mediterranean diet (25.0%). The most frequent factor that determined high CAIDE risk scores was the absence of regular physical activity. The risk of 1% for developing cognitive impairment/dementia in 20 years was estimated for 61.6%, 1.9% risk for 34% and 4.2 % risk for 4.3% health care workers. Conclusions: The majority of health care workers has not more than three risk factors, of which heredity is the most frequent. The majority of health care workers has two preventive factors: high level of education and frequent cognitive activity. The risk for health care workers for developing dementia in 20 years is not bigger than 4.2%, so is evaluated as insignificant. Recommendations: Lifestyle behaviour of health care workers could be an example of cognitively healthy aging.

5

3. PADĖKA

Už konsultacijas ir patarimus dėkoju baigiamojo magistro darbo vadovei dr. V. Steiblienei.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autorei interesų konflikto nebuvo.

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Leidimą išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras. Leidimo Nr. BEC-MF-199. Leidimo išdavimo data: 2016-01-15.

6

6. SANTRUMPOS

Aβ β-amiloidas

AH Arterinė hipertenzija AHV Antihipertenziniai vaistai AL Alzheimerio liga

ApoE Apolipoproteinas E

ARB Angiotenzino receptorių blokatoriai

BCHK Bendro cholesterolio koncentracija serume CD Cukrinis diabetas

CHAP Čikagos sveikatos ir senėjimo projektas (angl. Chicago Health and Aging Project) HOPE Širdies ligų prevencijos įvertinimas (angl. Heart Outcomes Prevention Evaluation) KD Kraujagyslinė demencija

KFS Kognityvinių funkcijų sutrikimai KVL Kardiovaskulinės ligos

LGSST 2014 m. Lietuvos gyventojų sveikatos statistinis tyrimas LKFS Lengvas kognityvinių funkcijų sutrikimas

MoCA Monrealio kognityvinis testas (angl.Montreal Cognitive Assessment)

PROGRESS Pakartotinio insulto prevencijos su perindopriliu tyrimas (angl. Perindopril Protection

against Recurrent Stroke Study)

PSO Pasaulio sveikatos organizacija SAV Standartinis alkoholio vienetas

SYST-EUR Sistolinės hipertenzijos Europoje tyrimas (angl. Systolic Hypertension in Europe Study) VJD Viduržemio jūros dieta

WHICAP Vašingtono Heights-Inwood bendruomenės senėjimo projektas (angl. Washington

7

7. SĄVOKOS

Pakmetis (angl. pack-year, py) – kokybinis matas, apibūdinantis surūkomo tabako kiekį. Rodiklis yra naudojamas plaučių vėžio ir kitų būklių, susijusių su cigarečių rūkymu, rizikos vertinimui. Skaičiuojamas pagal formulę: (surūkomų cigarečių skaičius per dieną/20) x rūkymo trukmė (metais). Vienas pakmetis prilygsta 20 surūkytų cigarečių per dieną vienerius metus.

Standartinis alkoholio vienetas (SAV) – matas, atspindintis gryno išgeriamo alkoholio kiekį: 10 g gryno alkoholio atitinka vieną SAV. Kiekis apskaičiuojamas pagal formulę: SAV = (gėrimo tūris, ml x alkoholio stiprumas, %)/1270.

Vidutinis amžius (angl. midlife) – 40-59 metai. Vėlyvas amžius (angl. late-life) –75-90 metų.

8

8. ĮVADAS

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (PSO) 2016 metais pasaulyje buvo 47,5 milijono žmonių, sergančių demencija [1]. Lietuvoje šis skaičius kiek didesnis nei 47 tūkstančiai [2]. Ilgėjant tikėtinai gyvenimo trukmei, daugelyje išsivysčiusių šalių mažėjant gimstamumui, pagyvenę žmonės sudaro vis didesnę populiacijos dalį, todėl tikėtina, kad didės lėtinių ligų, įskaitant ir demenciją, paplitimas. Prognozuojama, jos sergančiųjų demencija skaičius sieks daugiau nei 130 milijonų 2050 metais [3]. Nepaisant to, jog demencija sutrumpina gyvenimo trukmę vidutiniškai 8,5 metų, didžiausią įtaką ši liga daro tiek sergančiojo, tiek aplinkinių gyvenimo kokybei bei reikalauja didelių ekonominių išteklių [4]. Lietuvoje dažniausiai nustatoma demencijos forma yra kraujagyslinė demencija (KD) [5]. Pasaulyje, Alzheimerio liga (AL) yra dažniausiai pasitaikanti demencijos forma, sudaranti 60-80% visų demencijos atvejų. KD sudaro apie 10% visų demencijos atvejų bei daug mažesnę dalį sudaro kitos demencijos formos: Lewy kūnelių demencija, frontotemporalinė skiltinė degeneracija, mišri demencija, Parkinsono ligos demencija ir Creutzfeldt-Jakob liga. Klinikiniais - patologiniais tyrimais nustatyta, jog mišrios patologijos yra daug dažnesnės, nei atskiros demencijos formos (AL ir KD, AL ir Lewy kūnelių demencija) [6]. Maisto ir vaistų administracija (angl. Food and

Drug Administration) yra patvirtinusi 5 vaistus AL gydymui. Šie vaistai laikinai pagerina AL ligos

simptomus, didindami neurotransmiterių kiekį, tačiau nei vienas iš medikamentų nesulėtina ir nesustabdo ligos progresavimo [7]. Nesant efektyvaus medikamentinio gydymo, demencijos prevencija išlieka pagrindinė kryptis sergamumui demencija mažinti. Idealiu atveju, demencijos pirminė prevencija reiškia ligos pradžios atitolinimą, todėl vis aktualiau tampa išsiaiškinti galimų modifikuojamų ir nemodifikuojamų rizikos veiksnių paplitimą bei įtaką demencijos išsivystymui. Apskaičiuota, jog demencijos pradžios atitolinimas vidutiniškai 5 metais, sumažintų demencijos sergamumą visoje populiacijoje 50% [8].

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama medicinos darbuotojų sveikatai. Daugelis tyrimų yra atliekami piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, darbo aplinkoje patiriamo streso ir psichinės sveikatos vertinimui. Daug mažiau yra žinoma apie įvairių ligų prevencinių faktorių paplitimą medikų bendruomenėje, todėl nusprendėme įvertinti kognityvinio sutrikimo/demencijos riziką didinančių ir mažinančių veiksnių paplitimą tarp medicinos darbuotojų bei apskaičiuoti medicinos darbuotojų riziką kognityviniam sutrikimui/demencijai išsivystyti.

9

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

9.1 Darbo tikslas: įvertinti medicinos darbuotojus pagal rizikos veiksnius kognityviniam sutrikimui/demencijai išsivystyti.

9.2 Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti kognityvinio sutrikimo/demencijos išsivystymo riziką didinančių veiksnių dažnius tarp medicinos darbuotojų.

2. Įvertinti kognityvinio sutrikimo/demencijos išsivystymo riziką mažinančių veiksnių dažnius tarp medicinos darbuotojų.

3. Nustatyti medicinos darbuotojų riziką kognityviniam sutrikimui/demencijai išsivystyti per ateinančius 20 gyvenimo metų.

10

10. LITERATŪROS APŽVALGA

Demencija yra ne vieno priežastinio veiksnio, o daugelio tarpusavyje sąveikaujančių veiksnių rezultatas. Svarbiausias rizikos veiksnys yra amžius (>65 metai), tačiau demencija nėra normali senėjimo dalis ir amžius, kaip vienas rizikos faktorius, nėra pakankamas ligai sukelti [9]. Atskiri rizikos veiksniai yra skirtingai svarbūs tam tikrais gyvenimo periodais. Todėl viso gyvenimo stebėjimas ir atskirtų faktorių vertinimas yra reikalingas tiksliai rizikai nustatyti. Šioje literatūros apžvalgoje aptarsiu modifikuojamus ir nemodifikuojamus riziką demencijai išsivystyti didinančius ir mažinančius veiksnius.

10.1 Demencijos išsivystymo riziką didinantys veiksniai

10.1.1. Genetiniai veiksniai

Tam tikros apolipoproteino E (ApoE) geno formos siejamos su didesne rizika susirgti AL. Visi žmonės paveldi vieną iš trijų šio geno formų – ε2, ε3 arba ε4. Turint ApoE ε4 geno formą rizika AL išsivystyti yra didesnė, nei turint ApoE ε3 formą. Tačiau ApoE ε2 geno forma mažina riziką, lyginant su ApoE ε3 forma. Žmonės, paveldėję vieną ApoE ε4 geno formos kopiją, turi 3 kartus didesnę riziką AL išsivystyti, nei jos neturintys, o turintiems dvi ApoE ε4 geno formos kopijas rizika yra 8-12 kartų didesnė. Nustatyta jog 40-65% žmonių, sergančių AL, turi vieną arba dvi ApoE ε4 geno formos kopijas [10].

10.1.2. Lytis

Epidemiologiniai tyrimai rodo, jog AL paplitimas tarp lyčių ženkliai skiriasi: 2/3 visų atvejų sudaro moterys. Tiriant sergančiuosius su tikslu išsiaiškinti galimai genetiškai nulemtus protekcinius organizmo mechanizmus, būdingus išskirtinai vyrams, nustatyta, jog moterų sergamumas AL išauga po 80 metų amžiaus, todėl tai buvo susieta su ilgesne moterų gyvenimo trukme. Taip pat nustatyta, jog lengvo kognityvinių funkcijų sutrikimo (LKFS) progresavimo į AL atvejų skaičius priklausė ne nuo lyties, o nuo kitų AL riziką didinančių veiksnių [11].

11 10.1.3. Kardiovaskuliniai rizikos veiksniai

Dislipidemija, arterinė hipertenzija (AH), cukrinis diabetas (CD), nutukimas ir rūkymas yra pagrindiniai modifikuojami kardiovaskulinių ligų (KVL) rizikos veiksniai. Šie KVL rizikos veiksniai yra dažni vidutiniame amžiuje ir jų pasireiškimas didėja, didėjant žmonių amžiui. Ryšys tarp KVL rizikos veiksnių ir demencijos yra tvirtas, pirmiausia dėl to, kad dislipidemija, AH, CD, ir nutukimas predisponuoja išeminę širdies ligą ir cerebrovaskulinę ligą, įskaitant ir žievinius ir požievinius infarktus, baltosios smegenų medžiagos pažaidas [12, 13, 14].

10.1.3.1 Arterinė hipertenzija

Padidėjęs kraujo spaudimas pažeidžia kraujo – smegenų barjero kraujagyslių vientisumą, dėl to vyksta baltymų ekstravazacija į smegenų audinį. Baltyminės medžiagos pažeidžia ląsteles, susilpnėja neuronų bei sinapsių funkcija, vyksta apoptozė. Baltymų ekstravazacija skatina β–amiloido (Aβ) susikaupimą, kas tiesiogiai skatina AL ligos vystymąsi [15]. Remiantis tyrimų apžvalgomis, AH sukelia tiek totalinę, tiek regioninę smegenų audinio atrofiją - ryškiausi pakitimai matomi frontalinėse ir temporalinėse skiltyse, ypač hipokampe [16]. Metaanalizės duomenimis AH vidutiniame amžiuje sergantys asmenys turi 1,6 karto didesnę riziką KD išsivystyti, nei AH nesergantys [17]. 2015 metais buvo paskelbta 38 publikacijų analizė, kurios tikslas buvo patvirtinti arba paneigti iškeltą hipotezę, jog antihipertenzinių vaistų (AHV) vartojimas pacientams, sergantiems AH, sumažina riziką demencijai išsivystyti bei sulėtina kognityvinių funkcijų silpnėjimą. Nustatyta, jog AHV vartojimas sumažina ne tik KD išsivystymo riziką, bet ir AL. Keturi atsitiktinių imčių, kontroliuojami tyrimai parodė ryškų AHV poveikį demencijos išsivystymo rizikos mažinimui bei teigiamą poveikį geros kognityvinės funkcijos išsaugojimui: SYST-EUR I ir II studijų rezultatai nurodo 55% mažesnę demencijos išsivystymo riziką, HOPE - 41%, PROGRESS tyrimo metu nustatytas 19% mažesnis kognityvinės funkcijos blogėjimas vartojantiems AHV, nei jų nevartojantiems [18]. Pacientai, vartojantys angiotenzino receptorių blokatorių (ARB) grupės vaistus, turi vidutiniškai 2 kartus mažesnę riziką išsivystyti bet kokios etiologijos demencijai, AL ir KD [19].

10.1.3.2 Cukrinis diabetas

Antro tipo CD yra viena iš dažniausių lėtinių ligų pasaulyje. Tai yra metabolinis sutrikimas, glaudžiai susijęs su kitais demencijos išsivystymo rizikos faktoriais kaip nutukimas, hipertenzija bei aterosklerozė. PSO prognozuoja, kad 2030 m. CD sirgs per 366 milijonų pasaulio gyventojų. Didelis dėmesys į 2 tipo CD kaip rizikos faktorių yra kreipiamas ne tik dėl didelio sergamumo šia liga, bet ir dėl to, jog demencijos išsivystymo rizika priklauso ir nuo CD kontrolės [9].

12 2016 metais Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (LSMUL KK) buvo atliktas tiriamasis darbas, kurio metu buvo ieškoma sąsajų tarp CD ir pažinimo funkcijų, naudojant Monrealio kognityvinį testą (MoCA). Ištyrus 401 vyresnių nei 65 metai asmenų, nustatyta, jog sergančių ir nesergančių CD MoCA balas statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Sunkus ir labai sunkus pažintinių funkcijų sutrikimas (PFS) nustatytas dažniau, esant CD trukmei >11 metų [20]. Cheng G. ir bendraautorių atliktos metaanalizės duomenimis, tiriamieji, sergantys 2 tipo CD, turėjo didesnę riziką išsivystyti LPFS (SR 1,21 [95% PI: 1,02–1,45]), AL (SR 1,46 [95% PI: 1,20–1,77]), KD (SR 2,48 [95% PI: 2,08–2,96]) bei bet kokios etiologijos demencijai (SR 1,51 [95% PI: 1,31–1,74]) nei CD nesergantys tiriamieji. Tyrimo rezultatai rodo, kad įvairių kognityvinių funkcijų sutrikimų (KFS) išsivystymo rizika yra didesnė tarp asmenų sergančių CD, nei bendroje populiacijoje. Tyrimo autoriai teigia, jog tinkama CD kontrolė gali sumažinti LPFS ir demencijos išsivystymo riziką [21]. Buvo nustatytas ryšys ne tik tarp CD ir demencijos, bet ir tarp CD ir LKFS. Tyrimo metu stratifikavus tiriamuosius pagal amžių, lytį ir išsilavinimą, nustatyta, jog LKFS išsivystymo riziką didėja 1,7 – 2,2 kartų, jei CD yra diagnozuotas <65 metų amžiaus, CD trukmė yra 10 metų ir daugiau, CD gydomas insulinu bei stebimos CD komplikacijos [21]. CD komplikacijų atsiradimas, bloga kraujo plazmos gliukozės koncentracijos kontrolė (didelis hiperglikeminių ar hipoglikeminių epizodų kiekis) statistiškai reikšmingai didina riziką demencijai išsivystyti [23, 24].

CD, kaip rizikos veiksnio demencijai išsivystyti, svarbą patvirtina ne tik epidemiologiniai tyrimai, bet ir neuropatologinės studijos. Vaizdiniais galvos smegenų tyrimais buvo patvirtinta, jog CD didina Aβ atsidėjimą ir sumažina jo pasišalinimą iš smegenų baltosios medžiagos [25]. Vertinant smegenų medžiagos tūrio kitimus galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimu (MRT), nustatyta, jog vidutinio amžiaus pradžios CD daro įtaką blogėjančiai vėlesnio amžiaus kognityvinių funkcijų būklei dėl CD įtakoje mažėjančio smegenų tūrio [26].

Didėjant sergamumui antro tipo CD, atsirado poreikis įvertinti demencijos išsivystymo riziką šiems pacientams. Tam buvo sukurta demencijos išsivystymo rizikos per 10 metų skalė pacientams, sergantiems antro tipo CD. Kuriant skalę, buvo nustatyta, jog tiksliausiai rizika buvo nustatoma vertinant paciento amžių, išsilavinimą, ūmius metabolinius įvykius (hiperglikemiją, hipoglikemiją, diabetinę ketoacidozę), makrokraujagyslines komplikacijas (išeminę širdies ligą, galvos smegenų kraujagyslių ligas ir periferinių kraujagyslių ligas, įskaitant diabetinę pėdą). Esant mažiausiam skalės balui, demencijos rizika yra 5,3% ir 73,3% esant didžiausiam balui [27].

CD ir AH yra du nepriklausomi demencijos rizikos faktoriai. Pacientams sergantiems CD ir AH, rizika dar labiau padidėja, tačiau gydant hipertenziją, ypač angiotenziną konvertuojančių fermentų inhibitoriais ir ARB, riziką galima sumažinti [28]. Nustatyta, jog pacientams, sergantiems tik CD, šių AHV skyrimas mažomis dozėmis gali sulėtinti kognityvinių funkcijų silpnėjimą [29].

13 Pirmo tipo CD yra diagnozuojamas daug ankstesniame amžiuje nei antro tipo, todėl CD trukmė yra ilgesnė, pacientai nepertraukiamai vartoja insuliną, jiems pasireiškia sunkesni hipoglikeminiai epizodai, tačiau jie turi mažiau rizikos veiksnių KVL išsivystyti nei antro tipo CD sergantys. Vis dėlto nustatyta, kad sergantys pirmo tipo CD turi 1,8 karto didesnę riziką susirgti demencija, nei šio tipo CD nesergantys [30].

Kognityvinių funkcijų silpnėjimo profilaktika pacientams, sergantiems tiek pirmo tipo, tiek antro tipo CD, gali būti vykdoma gerai kontroliuojant CD bei vengiant kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių [31].

10.1.3.3 Dislipidemija ir statinų vartojimas

Ryšys tarp vidutiniame amžiuje padidėjusio bendro cholesterolio koncentracijos serume (BCHK) ir padidėjusios rizikos bet kokio tipo demencijai senyvame amžiuje atsirasti buvo nustatytas metaanalizės metu. Tačiau šis ryšys nebuvo stebėtas esant padidėjusiai BCHK senyvame amžiuje [32]. Vėliau paskelbto tyrimo rezultatai patvirtino ankstesnės metaanalizės išvadas. Nustatyta, jog aukšta BCHK buvo susijusi su didesne rizika tiek AL, tiek KD išsivystyti. Svarbu paminėti, jog BCHK buvo vertinama vidutinio amžiaus tiriamiesiems. Nustatyta, jog kai BCHK buvo aukščiau normos ribos rizika buvo nuo 1,2 iki 1,6 karto didesnė, priklausomai nuo BCHK [33]. Daugelis tyrimų nustatė, jog mažėjant BCHK, vertinant tiriamuosius nuo vidutinio iki senyvo amžiaus, rizika demencijai išsivystyti didėja [34, 35, 36].

Buvo iškelta hipotezė, jog statinų vartojimas yra galima KFS profilaktikos priemonė. Atlikus metaanalizę buvo nustatyta, jog statinus vartojantiems rizika susirgti visų tipų demencija ir AL buvo iki 30% mažesnė, nei statinų nevartojantiems [37]. Placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas PROSPER, vertinantis parvastatino poveikį kognityvinėms funkcijoms nustatė, jog nėra statistiškai reikšmingų kognityvinių funkcijų būklės skirtumų tarp parvastatiną vartojančios ir placebo grupės. Svarbu pabrėžti, jog tiriamųjų amžius tyrimo pradžioje buvo ne mažesnis nei 70 metų [38]. „Three-city“ prospektyvinio kohortinio tyrimo rezultatai taip pat rodo, jog statinų vartojimas senyvame amžiuje neišsaugo kognityvinių funkcijų ir nesumažina demencijos pasireiškimo rizikos [39]. Priešingus rezultatus pateikia 2015 metais paskelbtas tyrimas, kuriame dalyvavo 65 metų ir vyresni tiriamieji. Demencijos pasireiškimo rizika buvo statistiškai reikšmingai mažesnė vartojant statinus, nei jų nevartojant. Rizika mažėjo, didėjant paros dozei bei didėjant akumuliacinei statinų dozei [40].

Tyrimų, nagrinėjančių cholesterolio koncentracijos serume ir demencijos ryšį, išvados yra prieštaringos. Pastebėta, jog tyrimų išvados priklauso nuo to, kokiame amžiuje cholesterolio kiekis buvo matuojamas, bei koks yra pacientų stebėjimo tyrime laikas. Dažniau buvo nustatoma didesnė

14 rizika demencijai išsivystyti, jei vidutiniame amžiuje cholesterolio kiekis buvo aukštas, bei didesnė rizika, jei cholesterolio kiekis mažėjo vertinant nuo vidutinio amžiaus iki senyvo amžiaus.

10.1.3.4 Nutukimas

Nutukimas vidutiniame amžiuje yra susijęs su įvairiais KFS senyvame amžiuje [41, 42, 43]. Metaanalizės, apimančios 13 tyrimų, išvados patvirtina, jog viršsvoris ir nutukimas vidutiniame amžiuje didina riziką bet kokios etiologijos demencijai išsivystyti senyvame amžiuje: esant viršsvoriui (KMI 25-30 kg/m2) rizika yra 1,34 karto didesnė, o esant nutukimui (KMI >30 kg/m2) rizika yra beveik dvigubai didesnė [44]. Tiek centrinis, tiek bendras viso kūno nutukimas (vertinant pagal kūno masės indeksą, KMI), didesni nei normalūs liemens apimtis ir liemens-klubų matmuo siejami su didesne rizika demencijai išsivystyti [45]. Žemas kūno svoris (KMI <19 kg/m2_{) vidutiniame amžiuje} taip pat siejamas su didesne rizika AL išsivystyti (RR 1.96 [95% PI 1,32 - 2,92]) [46]. KMI sumažėjimas, stebint tiriamuosius nuo vidutinio iki senyvo amžiaus, buvo susijęs su išliekančia didesne rizika tiek bet kokios etiologijos demencijai, tiek AL išsivystyti [47].

10.1.3.5 Rūkymas

Cigarečių rūkymas yra priežastiniu ryšiu susijęs su daugeliu ligų, įskaitant ir įvairios etiologijos demenciją. Rūkymas skatina amiloido prekursoriaus baltymo (angl. amyloid precursor

protein) gamybą, mažina Aβ mikroglijoje išsivalymą, sukelia mikroglijos prouždegiminį atsaką bei

sinapsės neurodegeneracinius pokyčius [48]. Cigarečių dūmuose yra daug įvairių medžiagų ir nors kai kurios iš jų yra susijusios su neurodegeneraciniais mechanizmais, nikotinas galimai turi cholinerginį protekcinį poveikį, kuris galėtų sumažinti AL pasireiškimo dažnį ir simptomus. Nikotinas turi antiamiloidogeninių savybių, galinčių apsaugoti neuronus nuo žūties. Neuropatologinė studija nustatė, jog viso gyvenimo rūkymas sumažina Lewy kūnelių patologijos (Parkinsono ligos, Lewy-kūnelių demencijos) dažnį. Šis vienas teigiamas nikotino poveikis greičiausiai yra pervertintas, lyginant su bendra rūkymo sukeliama žala, tačiau specifiniai nikotino farmakoterapijos metodai ateityje galėtų būti naudojami kognityvinių sutrikimų prevencijai bei gydymui [49]. Cigarečių gamybos kompanijos pasinaudodamos šia informacija paskelbė tyrimų, teigiančių, jog rūkymas mažina visų tipų demencijos išsivystymo riziką. Cataldo ir bendraautoriai išnagrinėjo rūkymo ir AL ryšį, pritaikydami tyrimų rezultatus pagal tyrimo tipą, kokybiškumą ir autorių priklausomumą nuo tabako kompanijų. Vienas ketvirtadalis (11/43) visų tyrimų, buvo susijęs su tabako industrija. Aštuoni atlikti tyrimai, susiję su tabako kompanijomis teigia, jog rūkymas statistiškai reikšmingai riziką susirgti AL mažina 14%.

15 Priešingai, 14 kohortinių tyrimų, nesusijusių su tabako industrija teigia, jog rūkymas yra statistiškai reikšmingai susijęs su didesne reliatyvia rizika susirgti AL (SR 1,45 [95% PI 1,16 – 1,80]) [50].

„The Hisayama“ tyrimo metu nustatyta, jog rūkymo ir demencijos ryšys priklauso nuo surūkomų pakmečių skaičiaus. Rūkymas <25 pakmečių buvo susijęs su vidutiniškai 1,5 karto didesne bet kokios etiologijos demencijos išsivystymo rizika, lyginant su niekad nerūkiusiais asmenimis. Rūkymas 25-50 pakmečių didino riziką vidutiniškai 1,4 karto, o rūkymas >50 pakmečių siejamas su nežymiai mažesne rizika bet kokios etiologijos demencijai išsivystyti [51].

10.1.4 Alkoholio vartojimas

Duomenys apie alkoholio vartojimą ir kognityvinių funkcijų sutrikimo/demencijos ryšį yra kontraversiški, tačiau labiausiai paplitusi yra J-formos priklausomybė kai vidutiniais kiekiais alkoholį vartojantys žmonės yra mažesnės rizikos demencijai išsivystyti grupėje, nei abstinentai ir gausiai vartojantys alkoholį. Nepaisant prieštaringų duomenų, tyrėjai yra pateikę biologinius mechanizmus tiek protekciniam, tiek žalojančiam efektui paaiškinti [9].

Kelių studijų autoriai teigia, jog vidutinis alkoholinių gėrimų vartojimas (<15 g gryno alkoholio per dieną arba vienas SAV per dieną) senyvame amžiuje buvo susijęs su geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis ir mažesne rizika kognityvinių funkcijų sutrikimui/demencijai išsivystyti. Apsauginis alkoholio efektas gali būti nulemtas ir lyties, ApoE geno formos bei skirtingų, genetiškai nulemtų savybių metabolizuoti alkoholį [52].

Kiti tyrimų autoriai nurodo, jog vyno vartojimas 250-500 ml/d., lyginant su mažesniu ar didesniu vartojamu kiekiu, yra susijęs su mažesne išsivystymo rizika bet kokios etiologijos demencijos (SR 0,56 [95% PI 0,36 - 0,95]) ir AL (SR 0,53 [95% PI 0,30 - 0,95]) [53]. Nooyens ir bendraautorių tyrimo metu buvo nustatyta, jog skirtingų tipų alkoholiniai gėrimai turi skirtingo stiprumo apsauginį poveikį, kuris priklauso ne nuo gryno alkoholio, o nuo nealkoholinių medžiagų (tokių kaip polifenoliai) kiekio gėrime [54]. Vis dėlto, gausus alkoholio vartojimas ( >36 g gryno alkoholio per dieną) yra susijęs spartesniu visų kognityvinių funkcijų blogėjimu, rodantis jog apsauginis efektas išnyksta alkoholį vartojant dideliais kiekiais [55].

16 10.2 Demencijos išsivystymo riziką mažinantys veiksniai

10.2.1. Edukacija

Edukacija yra vienas iš svarbiausių demencijos išsivystymo riziką mažinančių veiksnių. Yra iškelta daug hipotezių bandančių paaiškinti šį edukacijos poveikį kognityvinių funkcijų būklei. Dvi iš dažniausių teorijų yra „smegenų rezervo“ (angl. brain reserve) ir „kognityvinio rezervo“ (angl.

cognitive reserve) teorijos. Pirmoji teigia, jog dėl ilgai trunkančio išsilavinimo susiformuoja santykinai

didesnis smegenų audinio tūris ir todėl klinikinių demencijos simptomų pasireiškimo pradžia yra vėlesnė, net ir esant gausiai tipinei neuropatologijai. Taip yra dėl didesnio susiformavusio neuronų ir sinapsių kiekio. Antroji, kognityvinio rezervo teorija teigia, jog demencijos protekcijai padidinti daug svarbesnė yra smegenų funkcinė geba, o ne jų tūris. Dėl ilgesnės edukacijos trukmės, neuronų ryšių yra ir daugiau, ir jie veikia efektyviau, todėl jie kompensuoja esančią tipinę neuropatologiją ir klinikinių simptomų pradžia yra atitolinama [9]. Naujausios metaanalizės autoriai teigia, jog nepriklausomai nuo edukacijos trukmės, kiekvieni papildomi edukacijos metai sumažino demencijos riziką 7% [56]. Pabrėžiant aukštojo išsilavinimo svarbą, nustatyta jog išsilavinimas, kurio trukmė ilgesnė nei 15 metų sumažino AL išsivystymo riziką 2 kartais [57].

10.2.2. Kognityvinė veikla

Užsiėmimas kognityvine veikla paremia tiek smegenų rezervo, tiek kognityvinio rezervo teorijas [58]. „Washington Heights Study“ metu nustatyta mažesnė rizika bet kokios etiologijos demencijai išsivystyti, jei asmuo užsiima intensyvia kognityvine veikla (SR 0,62 [95% PI 0,46 – 0,83]). Kognityvinės veiklos intensyvumas buvo vertinamas klausimynu: mažesnė rizika stebima, jei tiriamieji atsakė, jog per pastarąjį mėnesį užsiėmė 6 ir daugiau veiklų iš 13 galimų [59]. Kognityvine veikla neužsiimantis asmuo turi 2,6 kartus didesnę riziką AL išsivystyti nei ja užsiimantis [60]. Didelis kognityvinis aktyvumas yra siejamas su lėčiau blogėjančiomis pažintinėmis ir vykdomosiomis funkcijomis bei kalba [61]. Daugelis tyrimų patvirtina, jog užsiėmimas kognityvine veikla įvairiais gyvenimo tarpsniais mažina demencijos riziką senyvame amžiuje [62, 63, 64].

10.2.3. Fizinis aktyvumas

Sveikatos sutrikimai, įskaitant ir neurodegeneracines ligas, sumažina žmonių fizines galimybes ir atvirkščiai, mažas fizinis aktyvumas siejamas su didesne rizika demencijai vystytis. Rolland ir kolegos apibendrino teigiamus fizinio aktyvumo aspektus, paremtus epidemiologinių tyrimų

17 įrodymais. Kraujagysliniu ir metaboliniu keliais fizinis aktyvumas mažina arterinį kraujo spaudimą, gerina gliukozės toleranciją, mažiną rezistenciją insulinui, teigiamai veikia visą lipidų profilį, mažina kūno svorį, pagerina smegenų kraujotaką, turi priešuždegiminį ir antioksidantinį efektus, taip netiesiogiai sumažindamas ir demencijos riziką. Regularius fizinis aktyvumas taip pat pagerina dendritų, mikroglijos ir kraujagyslių struktūrą, skatina neurogenezę, mažiną hipokampo srities neuronų nykimą, gerina sinapsių funkciją ir neurotransmiterių perdavimą ir svarbiausia mažina Aβ atsidėjimą smegenų baltojoje medžiagoje, sukeldamas teigiamą poveikį neurodegeneracijos profilaktikai [65].

Po 1 metų Hamer ir bendraautoriai atliko 16 tyrimų metaanalizę vertindami fizinio aktyvumo įtaką, kognityvinių funkcijų sutrikimo neturintiems vyrams ir moterims, rizikai demencijai išsivystyti. Tyrimo rezultatai aiškiai parodė, jog fizinis aktyvumas yra susijęs su mažesne rizika bet kokios etiologijos demencijai ir AL išsivystyti [66]. Tolppanen ir bendraautoriai teigia, jog vidutinio amžiaus žmonių vidutinio aktyvumo ir mažo aktyvumo fizinė veikla buvo susijusi su 1,4-1,5 karto didesne rizika demencijai išsivystyti, lyginant su didelio aktyvumo fizine veikla. Ryškesnis teigiamas fizinės veiklos poveikis kognityvinėms funkcijoms buvo stebimas vyrams, viršsvorį turintiems tiriamiesiems ir APOE ε4 alelio formos neturintiems asmenims [67]. Energinga fizinė veikla (aerobika, bėgiojimas, važiavimas dviračiu ar sunkūs namų ruošos darbai) pastaruosius 3-7 metus, buvo susijusi su 21% mažesne rizika demencijai išsivystyti [68]. Daugelis vėliau atliktų tyrimų patvirtino anksčiau minėtų tyrimų rezultatus, jog reguliarus fizinis aktyvumas yra atvirkštiniu ryšiu susijęs su AL, KD ir kitų demencijos tipų pasireiškimo dažniu sveikiems vyrams ir moterims. Reguliarus fizinis aktyvumas mažina kognityvinių funkcijų blogėjimą ir demencijos išsivystymo riziką bet kuriame amžiuje [69, 70, 71].

10.2.4. Dieta

Daugelis tyrimų patvirtino, jog Viduržemio jūros dieta (VJD) yra susijusi su mažesniu mirtingumu nuo KVL, kai kurių vėžio tipų, antro tipo CD bei su mažesniu bendru mirtingumu [72, 73]. Metaanalizė, apimanti 22 tyrimus, parodė, jog maitinimasis VJD, riziką kognityvinių funkcijų sutrikimams išsivystyti sumažino 40% [74]. Oksidacinis stresas yra vienas iš potencialinių mechanizmų, paaiškinančių ryšį tarp VJD ir demencijos. Kai kurie šios dietos komponentai (daržovės, alyvuogių aliejus, vaisiai) yra turtingi antioksidantų, kas pagrindžia šios dietos teigiamą poveikį kognityvinei būklei [75]. VJD protekcinį poveikį patvirtino ir galvos smegenų MRT tyrimai. Stebėta kognityvinių funkcijų sutrikimų neturinčių tiriamųjų ir nesimaitinančių šia dieta didesnė smegenų žievės atrofija tose pačiose vietose, kaip ir AL sergančiųjų, lyginant su sveikais tiriamaisiais, besimaitinančiais VJD [76]. Griežtesnis VJD laikymasis, vertintas taikant „MedDiet“ klausimyną, buvo susijęs su mažesniu KFS dažniu CHAP ir WHICAP tyrimuose [77, 78]. Kognityvinių funkcijų

18 sutrikimų neturintiems žmonėms aukščiausio trečdalio „MedDiet“ skalės balai buvo susiję su mažesne rizika išsivystyti LPFS ir AL [79]. Vertinant sveikus tiriamuosius, LPFS turinčius ir AL sergančius asmenis buvo nustatyta, jog kiekvienas papildomas „MedDiet“ skalės balas 13-19% sumažino riziką atsidurti LPFS turinčiųjų tiriamųjų grupėje ir 19-26% riziką atsidurti AL sergančiųjų grupėje [80]. “Predimed-Navarra”tyrimo rezultatai parodė, jog dalyviai maitinęsi VJD ir alyvuogių aliejumi, turėjo daug geresnes kognityvines funkcijas bei toje grupėje LKFS pasireiškimo dažnis buvo beveik 3 kartus mažesnis lyginant su kontroline grupe (mityba mažai riebalų turinčia dieta) [81].

10.3. Medicinos darbuotojų gyvensenos vertinimas

Yra atlikta tyrimų, vertinančių atskirų demencijos rizikos veiksnių paplitimą medicinos darbuotojų tarpe, tačiau tyrimų, vertinančių medicinos darbuotojų riziką demencijai išsivystyti rasta nebuvo. Neseniai, buvo paskelbti gydytojų mitybos, fizinio aktyvumo, miego bei rūpinimosi savimi ypatumai. Atliktos apžvalgos autoriai teigia, jog gydytojų fizinis aktyvumas yra žemesnis nei bendros populiacijos, o mityba ir išgeriamo vandens kiekis yra vertinami kaip nepakankami. Nustatyta, jog rezultatai buvo susiję su gydytojų darbo režimo ypatumais [82]. Japonijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog vidutiniškai 60% vyrų ir 73% moterų vidutiniame amžiuje reguliariai nesportavo, 31% vyrų ir 12% moterų alkoholį vartodavo beveik kasdien. Tačiau tik 16% vyrų ir 5% moterų reguliariai rūkė [83].

19

11. TYRIMO METODIKA

11.1 Tiriamųjų kontingentas

Gavus leidimus, Kauno Klinikinėje ligoninėje, VšĮ Kėdainių ligoninėje ir VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre buvo atlikta anoniminė anketinė medicinos darbuotojų apklausa. Tiriamųjų įtraukimo kriterijai:

1) Sutikimas dalyvauti tyrime ir pasirašyta informuoto sutikimo forma. 2) Medicinos darbuotojas: gydytojas arba medicinos slaugytoja. 3) Amžius - 50 metų ir vyresni.

4) Neturintys diagnozuoto kognityvinių funkcijų sutrikimo.

Tiriamieji, sutikę dalyvauti tyrime bei pasirašę informuoto asmens sutikimo formą, užpildė anketinę apklausą.

11.2 Tyrimo metodika

Tyrime naudotas autorių sudarytas klausimynas. Atlikus literatūros analizę, buvo pasirinkti kognityvino sutrikimo/demencijos riziką didinantys ir mažinantys veiksniai ir pagal juos buvo suformuota anketinė apklausa. Anketoje buvo vertinami apklaustųjų sociodemografiniai (lytis, amžius, išsilavinimas, ūgis, svoris, laisvalaikio veikla), asmens sveikatos (ar serga cukriniu diabetu, arterine hipertenzija), rizikos sveikatai turinčių veiksnių (mityba, rūkymas ir alkoholio vartojimas) duomenys. Įvertinus tyrimui parinktų ligoninėje dirbančių darbuotojų skaičių (N=300), pagal Paniotto metodiką, nustatytas galimas imties dydis (n=172). Buvo išdalinta 30 anketų ir pagal gautus duomenis, vertintas anketos patikimumas Cronbach‘o α kriterijumi. Buvo gauta kriterijaus reikšmė 0,609. Vėliau buvo išdalintos papildomos 170 anketų. Galutiniams tyrimo rezultatams skaičiuoti buvo naudojamos gražintos ir tinkamai užpildytos anketos (n=138) ir tai sudarė 80,2% visų išdalintų anketų. Rizikos veiksniai buvo suskirstyti į dvi grupes: demencijos išsivystymo riziką didinantys veiksniai ir demencijos išsivystymo riziką mažinantys veiksniai.

Riziką didinančiais veiksniais buvo laikomi:

1. Viršsvoris ir nutukimas. Skaičiuotas KMI; priskirti tiriamieji, kurių KMI >25 kg/m². 2. Arterinė hipertenzija. Priskirti tiriamieji, sergantys arterine hipertenzija.

3. Antro tipo CD. Priskirti tiriamieji, sergantys antro tipo CD.

4. Rūkymas. Priskirti šiuo metu rūkantys tiriamieji. Rūkymas vertintas skaičiuojant pakmečius, pagal formulę: (surūkomų cigarečių skaičius per dieną/20) x rūkymo trukmė, metais.

20 5. Alkoholio vartojimas. Priskirti vartojantys >=14 SAV/savaitę ir alkoholio nevartojantys. 6. Paveldimumas. Priskirti tiriamieji, kurių pirmos ar antros eilės giminės turėjo kognityvinių

funkcijų sutrikimų.

Riziką mažinančiais veiksniais buvo laikomi:

1. Išsilavinimas, kurio trukmė 15 metų ir daugiau. Prie šios grupės buvo priskirti visi tiriamieji. 2. Intensyvi kognityvinė veikla. Priskirti 6 ir daugiau veiklų iš 13 galimų pasirinkę tiriamieji. 3. Reguliarius fizinis aktyvumas. Priskirti paskutinius metus reguliariai sportuojantys.

4. Mityba pagal Viduržemio jūros dietą. Pagal atsakymus į klausimus buvo skaičiuojami balai pagal „MedDiet“ klausimyną. Priskirti surinkę 7 ir daugiau balų.

11.3 Demencijos išsivystymo rizikos skaičiavimas.

Medicinos darbuotojų rizikos kognityviniam sutrikimui/demencijai išsivystyti per ateinančius 20 gyvenimo metų nustatymui atlikti skaičiavimai naudojant modifikuotą Kardiovaskulinių rizikos veiksnių, Senėjimo ir Demencijos (angl. Cardiovascular Risk Factors, Aging

and Dementia, CAIDE) skalę. Rizika pagal šią skalę buvo vertinama skaičiuojant balus už kiekvieną

vidutiniame amžiuje esantį rizikos veiksnį, žr. 1 lentelę. Originali CAIDE skalė yra pateikta skyriuje „Priedai“, Priedas nr.1. Du originalios skalės kriterijai (bendro cholesterolio koncentracija kraujo serume ir ApoE alelio statusas) nebuvo vertinami šiame tyrime, nesant galimybės juos nustatyti.

1 lentelė. Kardiovaskulinių rizikos veiksnių, Senėjimo ir Demencijos (angl. Cardiovascular Risk

Factors, Aging and Dementia)modifikuota skalė

Rizikos veiksnys Balai

Amžius, metai < 53 3

>= 53 4

Išsilavinimo trukmė, metai >= 10 0

Sistolinis arterinis kraujo spaudimas, mmHg

< 140 0

>= 140 2

Kūno masės indeksas, kg/m² < 30 0

>= 30 2

Reguliarus fizinis aktyvumas Taip 0

21 Demencijos išsivystymo per 20 gyvenimo metų tikimybė, pagal Kardiovaskulinių rizikos veiksnių, Senėjimo ir Demencijos (angl. Cardiovascular Risk Factors, Aging and Dementia, CAIDE) skalės balus pateikta 2 lentelėje.

2 lentelė. Demencijos išsivystymo rizika pagal Kardiovaskulinių rizikos veiksnių, Senėjimo ir

Demencijos (angl. Cardiovascular Risk Factors, Aging and Dementia, CAIDE) skalės balus Balų skaičius Rizika (95% PI), %

0-5 1,0 (0,0 – 2,0) 6-7 1,9 (0,2 – 3,5) 8-9 4,2 (1,9 – 6,4) 10-11 7,4 (4,1 – 10,6) 12-15 16,4 (9,7 – 23,1) 11.4 Statistinė analizė

Atliktas pilotinis vienmomentinis tyrimas. Gauti duomenys buvo analizuojami Microsoft Office Excel 2007 ir IMB SPSS Statistics 22.0 programa. Buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos, koreliacijos koeficientai – Cramér's V koeficientas, chi kvadrato (χ2) požymių nepriklausomumo kriterijus. Rezultatuose pateikta koreliacijos koeficiento reikšmė ir p-reikšmė. Rezultatai laikomi patikimais kai p<=0,05. Duomenys pateikti skaitine, procentine išraiška ir grafiniu pavidalu.

22

12. REZULTATAI

Vertinti 138 tiriamųjų duomenys. Vyrai sudarė 10,1% (n=14) imties, moterys – 89,9% (n=124). Mažiausias tiriamųjų amžius buvo 50 metų, didžiausias – 80 metų. Bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis 57,46 (s=5,429) metai.

12.1. Kognityvinio sutrikimo/demencijos išsivystymo riziką didinančių veiksnių dažniai tarp medicinos darbuotojų.

Kognityvinio sutrikimo/demencijos išsivystymo riziką didinančių veiksnių dažniai tarp medicinos darbuotojų yra nurodyti 3 lentelėje. Didžiausia dalis tiriamųjų buvo normalaus svorio (KMI 18,4 – 24,9 kg/m²). Mažiausias KMI tiriamojoje imtyje buvo 17,51 kg/m², didžiausias – 34,60 kg/m². Bendras tiriamųjų KMI vidurkis buvo 25,24 (s=3,4384) kg/m². Į didesnės rizikos grupę pagal KMI patenka 52,2% tiriamųjų. Didžioji dalis tiriamųjų nurodė, jog AH ir CD neserga. Todėl į didesnės rizikos grupę pagal AH ir CD patenka atitinkamai 63,0% ir 94,9% apklaustųjų. Niekada nerūkė 77,5% apklaustųjų. Kad anksčiau rūkė, bet dabar nerūko nurodė 12,3%, o kad rūko dabar - 10,1% tiriamųjų. Vertinant tiriamųjų pasiskirstymą pagal surūkomų pakmečių skaičių nustatyta jog visi, rūkantys dabar tiriamieji, surūko iki 25 pakmečių. Vidutinis surūkomų pakmečių skaičius šioje imtyje yra 9,300 (s=7,752) pakmečiai. Daugiau nei pusė tiriamųjų nurodė, jog alkoholio visiškai nevartoja. Vertinant vartojančius alkoholį tiriamuosius buvo nustatyta, jog dažniausiai tiriamieji alkoholį vartoja 1 dieną per savaitę. Nei vienas tiriamasis nenurodė, jog alkoholį vartoja dažniau nei 3 kartus per savaitę. Vidutinis dienų skaičius, kai tiriamieji vartoja alkoholį, šioje imtyje yra 1,172 (s=0,4821) dienų per savaitę. Dažniausiai yra vartojamas 13% stiprumo alkoholis ir alkoholio vartojimo dieną išgeriamas alkoholio tūris yra 100 ml. Vidutinis išgeriamas alkoholio tūris alkoholio gėrimo dieną imtyje buvo 204,10 (s=237,398) ml. Vertinant tiriamųjų pasiskirstymą pagal SAV suvartojimą per savaitę buvo įtraukiami ir tiriamieji, kurie alkoholio nevartoja, todėl buvo gauta, jog didžiausia dalis tiriamųjų suvartoja <0 SAV/savaitę (55,8%), 39,1% - nuo 0 iki 7 SAV/savaitę ir tik 5,1% tiriamųjų suvartoja daugiau nei 7 SAV/savaitę. Vidutinis alkoholio suvartojimas 0-7 SAV/savaitę grupėje buvo 1,725 (s=1,032) SAV/savaitę. Vidutinis suvartojamų SAV kiekis per savaitę tirtoje imtyje yra 1,1764 (s=2,34598) SAV/savaitę. Daugiau nei trečdalis visų tiriamųjų turėjo 1 eilės arba 2 eilės giminių, turėjusių/turinčių kognityvinių funkcijų sutrikimų.

23

3 lentelė. Riziką didinančių veiksnių dažnis tiriamojoje imtyje

Rizikos veiksnys Atvejų skaičius

(%) Kūno masės indeksas,

kg/m²

<18,4 1 (0,7)

18,5-24,9 65 (47,1)

25-29,9 60 (43,5)

>=30 12 (8,7)

Arterinė hipertenzija Taip 51 (37,0)

Ne 87 (63,0)

II tipo cukrinis diabetas Taip 7 (5,1)

Ne 131 (94,9)

Rūkymas Taip, rūko dabar 14 (10,1)

Taip, rūkė ankščiau, bet dabar nerūko 17 (12,3) Ne, niekada nerūkė ir nerūko dabar 107 (77,5)

Alkoholio vartojimas Ne 77 (55,8)

Taip 61 (44,2)

Dienų skaičius kai vartoja alkoholį/savaitę 1 54 (88,5) 2-3 7 (11,5) Alkoholio stiprumas, % 5 7 (11,5) 13 47 (77,0) 40 7 (11,5) Alkoholio tūris, ml 100 40 (65,6) 100-500 19 (31,1) 500-1000 0 (0) 1000-1500 1 (1,6) >1500 1 (1,6) SAV/savaitę <0 77 (55,8) 0-7 54 (39,1) 7> 7 (5,1)

Paveldimumas 1 eilės giminės taip 48 (34,8)

ne 90 (65,2)

2 eilės giminės taip 43 (31,2)

24 Tiriamieji taip pat buvo įvertinti pagal turimų riziką didinančių veiksnių skaičių. Duomenys yra pateikti 4 lentelėje.

4 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal riziką didinančių veiksnių kiekį

Rizikos veiksnių skaičius Atvejų skaičius (%)

0 12 (8,7) 1 36 (26,1) 2 43 (31,2) 3 33 (23,9) 4 10 (7,2) 5 2 (1,4) 6 2 (1,4)

Iš visų tiriamųjų, tik 8,7% neturėjo nei vieno rizikos veiksnio. Visus šešis rizikos veiksnius turėjo tik 1,4% tiriamųjų. Didžiausia dalis tiriamųjų turėjo 2 rizikos veiksnius. Vidutinis tiriamųjų riziką didinančių veiksnių skaičius buvo 2,25 (s=1,100) skaičius. Vertinant tiriamuosius turinčius bent vieną rizikos veiksnį nustatyta, jog 61,3% tiriamųjų turėjo ne daugiau dviejų rizikos veiksnių, 79,1% - ne daugiau trijų rizikos veiksnių. Dažniausiai pasitaikantis rizikos veiksnys buvo AH. Šis veiksnys vienas arba kartu su kitais rizikos veiksniais buvo nustatytas 51 (37%) tiriamajam. Rečiausias nustatytas rizikos veiksnys buvo CD - 7 atvejai (5,1%).

12.2 Kognityvinio sutrikimo/demencijos išsivystymo riziką mažinančių veiksnių dažniai tarp medicinos darbuotojų.

Kognityvinio sutrikimo/demencijos išsivystymo riziką mažinančių veiksnių dažniai tarp medicinos darbuotojų yra nurodyti 5 lentelėje. Visi tiriamieji turėjo vieną riziką mažinantį veiksnį – išsilavinimo trukmę >15 metų. Antras dažniausias riziką mažinantys veiksnys tiriamojoje imtyje buvo užsiėmimas intensyvia kognityvine veikla ne darbo metu. Šiai grupei priklausė 69,9% tiriamųjų. Didesnė dalis apklaustųjų reguliaria fizine veikla neužsiima. Pagal VJD maitinosi tik 26,6% tiriamųjų. Šis kognityvinio sutrikimo/demencijos riziką mažinantis veiksnys buvo nustatytas rečiausiai.

25

5 lentelė. Riziką mažinančių veiksnių dažnis tiriamojoje imtyje

Rizikos veiksnys Atvejų skaičius (%)

Fizinis aktyvumas Taip 57 (41,3)

Ne 81 (58,7)

Kognityvinė veikla taip 96 (69,9)

ne 42 (30,4)

Išsilavinimas, metai >15 138 (100)

<15 0 (0)

Mityba pagal Viduržemio jūros dietą

>7 34 (26,6)

<6 104 (75,4)

Tiriamieji taip pat buvo įvertinti pagal turimų riziką mažinančių veiksnių skaičių. Duomenys yra pateikti 6 lentelėje.

6 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal riziką mažinančių veiksnių kiekį

Rizikos veiksnių skaičius Atvejų skaičius (%)

0 20 (14,5)

1 58 (42,0)

2 50 (36,2)

3 10 (7,2)

Kadangi visi tiriamieji buvo vertinami kaip turintys vieną riziką mažinantį veiksnį (edukacijos trukmę), vertinant tiriamųjų pasiskirstymą pagal riziką mažinančių veiksnių dažnį, šis veiksnys buvo neįtrauktas. Nei vieno riziką mažinančio veiksnio iš 3 vertinamų neturėjo 14,5% tiriamųjų. Visus tris riziką mažinančius veiksnius turėjo mažiausia dalis tiriamųjų. Didžiausia tiriamųjų dalis turėjo vieną riziką mažinantį veiksnį. Vidutinis tiriamųjų riziką mažinančių veiksnių skaičius buvo 1,59 (s=0,644) skaičius. Dažniausiai nustatytas riziką mažinantis veiksnys buvo užsiėmimas kognityvine veikla - 96 atvejai (70,0%), rečiausiai – mityba pagal VJD – 34 atvejai (25,0%).

26 12.3 Medicinos darbuotojų rizikos kognityviniam sutrikimui/demencijai išsivystyti per

ateinančius 20 gyvenimo metų nustatymas.

Medicinos darbuotojų rizika demencijai išsivystyti per ateinančius 20 gyvenimo metų buvo skaičiuojama pagal CAIDĘ skalę. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal CAIDE skalės balus yra pateiktas 1 paveiksle.

1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal CAIDE skalės balus

Visų tiriamųjų edukacijos trukmė buvo įvertinta 0 balų. Nebuvo nustatyta nei vieno tiriamojo surinkusio mažiau nei 3 skalės balus. Tai galima paaiškinti tuo, jog tiriamieji priklausomai nuo amžiaus buvo įvertinti ne mažiau 3 arba 4 balais. Vertinant KMI, 12 tiriamųjų buvo įvertinti 2 balais, 126 tiriamieji – 0 balų. Vertinant fizinį aktyvumą, 81 tiriamasis buvo įvertintas 1 balu, 57 tiriamieji – 0 balų. Vertinant amžių, 27 tiriamieji buvo įvertinti 3 balais, 111 tiriamųjų – 4 balais. Vertinant sistolinį arterinį kraujo spaudimą (sAKS), 87 tiriamieji buvo įvertinti 0 balų, 51 tiriamasis – 2 balais.

Daugiau nei pusė tiriamųjų (55,1%) surinko 4 ir 5 CAIDE skalės balus. Vidutinis CAIDE balų skaičius tirtoje imtyje yra 5,29 (s=1,431) balai. Demencijos išsivystymo rizika per 20 metų lygi 1% buvo nustatyta 85 tiriamiesiems (61,6%), 1,9% rizika - 47 tiriamiesiems (34%), 4,2% rizika nustatyta 6 tiriamiesiems (4,3%). Nei vienas iš tiriamųjų nesurinko daugiau nei 10 skalės balų ir todėl nebuvo nustatyta 7,4% ir didesnė demencijos išsivystymo rizika. Vidutinė demencijos išsivystymo rizika tirtoje imtyje pagal CAIDE yra 1,446 (s=0,7255)%. Bandant išsiaiškinti kurie veiksniai

0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 3 4 5 6 7 8 9 6,5% 29,0% 26,1% 13,0% 21,0% 1,4% 2,9% A tve jų d až n is , %

27 dažniausiai nulėmė didesnį CAIDE balų skaičių imtyje, buvo apskaičiuoti atvejų dažniai, kai tiriamieji buvo įvertinti didesniais balais pagal kiekvieną rizikos veiksnį. Duomenys yra pateikti 7 lentelėje.

7 lentelė. Didelių CAIDE balų pasiskirstymas pagal rizikos veiksnio dažnį tiriamojoje imtyje

Rizikos veiksnys CAIDE balas Atvejų skaičius (%)

Fizinis aktyvumas 1 81 (58,7)

Kūno masės indeksas 2 12 (8,7)

Arterinė hipertenzija 2 51 (40,0)

Edukacijos trukmė 0 0 (0,0)

Amžius 3 27 (19,6)

4 111 (80,4)

Dažniausiai didesnis CAIDE balas buvo gaunamas už nemodifikuojamą rizikos veiksnį – amžių virš 53 metų, rečiausiai - už amžių iki 53 metų. Dažniausiai didesnis CAIDE balas buvo gaunamas už modifikuojamą rizikos veiksnį - reguliaraus fizinio aktyvumo nebuvimą. Didesnį CAIDE balą už sAKS >140 mmHg gavo 51 tiriamasis, už KMI >=30 kg/m² - 12 tiriamųjų.

CAIDE balų skaičiaus priklausomybės nuo atskirų rizikos veiksnių: KMI, fizinio aktyvumo, amžiaus ir AH, yra pateiktos 8-11 lentelėse.

8 lentelė. CAIDE balai priklausomai nuo tiriamųjų amžiaus

Amžius, metai

CAIDE balų skaičius Bendras

atvejų skaičius (%) 3 4 5 6 7 8 9 Atvejų skaičius (%) <53 9 (6,5) 10 (7,4) 3 (2,1) 5 (3,6) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 27 (19,6) >=53 0 (0,0) 30 (21,8) 33 (23,9) 13 (9,4) 29 (21,0) 2 (1,5) 4 (2,8) 111 (80,4) Cramér's V koeficientas 0,601, p<0,001

Dažniausiai pasitaikantys CAIDE balai pagal amžių buvo 5 (n=33) ir 4 (n=30). Jaunesni nei 53 metų buvo 19,6% tiriamųjų, o 53 metų ir vyresni – 80,4% tiriamųjų. Nebuvo nustatyta nei vieno atvejo, kai CAIDE balas yra 7, 8 arba 9, kai amžius buvo iki 53 metų. Taip pat nebuvo nustatyta nei vieno atvejo kai CAIDE balas yra 3, kai amžius buvo 53 metai ir daugiau. Tiriamieji, kurių amžius buvo 53 metai ir daugiau, statistiškai reikšmingai turi didesnę CAIDE balų sumą (Cramér's V koeficientas 0,601, p<0,001).

28

9 lentelė. CAIDE balai priklausomai nuo sistolinio arterinio kraujo spaudimo dydžio

Sistolinis arterinis

kraujo spaudimas,

mmHg

CAIDE balų skaičius Bendras

atvejų skaičius (%) 3 4 5 6 7 8 9 Atvejų skaičius (%) <140 9 (6,5) 40 (28,9) 33 (23,9) 2 (1,5) 3 (2,1) 0 (0,0) 0 (0,0) 87 (63,0) >=140 0 (0,0) 0 (0,0) 3 (2,1) 16 (11,6) 26 (19,0) 2 (1,5) 4 (2,8) 51 (37,0) Cramér's V koeficientas 0,881, p<0,001

Dažniausiai pasitaikantys CAIDE balai priklausomai nuo sAKS dydžio buvo 4 ir 5. Nebuvo nustatyta nei vieno atvejo, kai CAIDE balas yra 8 arba 9, kai tiriamųjų sAKS buvo <140 mmHg. Taip pat nebuvo nustatyta nei vieno atvejo, kai CAIDE balas yra 3 arba 4, kai tiriamųjų sAKS buvo >=140 mmHg. Tiriamieji, kurių sAKS buvo >=140 mmHg, statistiškai reikšmingai turėjo didesnius suminius CAIDE balus (Cramér's V koeficientas 0,881, p<0,001).

10 lentelė. CAIDE balai priklausomai nuo kūno masės indekso

Kūno masės indeksas,

kg/m²

CAIDE balų skaičius Bendras

atvejų skaičius (%) 3 4 5 6 7 8 9 Atvejų skaičius (%) <30 9 (6,5) 40 (28,9) 36 (26,1) 16 (11,6) 25 (18,3) 0 (0,0) 0 (0,0) 126 (91,4) >=30 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 2 (1,5) 4 (2,8) 2 (1,5) 4 (2,8) 12 (8,6) Cramér's V koeficientas 0,723, p<0,001

Dažniausiai pasitaikantys CAIDE balai priklausomai nuo KMI yra 4 ir 5. Nebuvo nustatyta nei vieno atvejo, kai CAIDE balas yra 8 arba 9, kai KMI <30 kg/m². Taip pat nebuvo nustatyta nei vieno atvejo, kai CAIDE balas yra 3, 4 arba 5, kai KMI >=30 kg/m². Tiriamieji, kurių KMI <30 kg/m², statistikai reikšmingai turi mažesnį CAIDE balų skaičių (Cramér's V koeficientas 0,723, p<0,001).

29

11 lentelė. CAIDE balo pasiskirstymas fizinio aktyvumo grupėse

Reguliarius fizinis aktyvumas

CAIDE balų skaičius Bendras

atvejų skaičius (%) 3 4 5 6 7 8 9 Atvejų skaičius (%) Ne 0 (0,0) 10 (7,4) 33 (23,9) 5 (3,6) 29 (21,0) 0 (0,0) 4 (2,8) 81 (58,7) Taip 9 (6,5) 30 (21,8) 3 (2,1) 13 (9,4) 0 (0,0) 2 (1,5) 0 (0,0) 57 (41,3)

Cramér's V koeficientas 0,892, p<0,001;χ² reikšmė 107, 022, p<0,05;

Dažniausiai pasitaikantys CAIDE balai pagal reguliarų fizinį aktyvumą buvo 5 ir 4. Nebuvo nustatyta nei vieno atvejo, kai CAIDE balas yra 3 arba 8, kai tiriamieji reguliaria fizine veikla neužsiėmė. Taip pat nebuvo nustatyta nei vieno atvejo, kai CAIDE balas buvo 7 arba 9, kai tiriamieji reguliaria fizine veikla užsiėmė. Tiriamojoje imtyje CAIDE balų skaičius buvo statistiškai reikšmingai didesnis, kai tiriamieji nurodė jog neužsiima reguliaria fizine veikla (Cramér's V koeficientas 0,892, p<0,001; χ² reikšmė 107,022, p<0,05).

30

13. REZULTATŲ APTARIMAS

Vidutinis medicinos darbuotojas, vyresnis nei 50 metų amžiaus, yra normalaus kūno svorio, neserga arterine hipertenzija bei cukriniu diabetu, niekada nerūkė ir nerūko dabar. Tik 44,2% medicinos darbuotojų vartoja alkoholinius gėrimus, didžioji dalis -1 dieną per savaitę, 13% stiprumo alkoholį ir išgeria 100 ml alkoholio jo gėrimo dieną. Tik 5,1 % medicinos darbuotojų suvartoja daugiau nei 7 SAV per savaitę. Tačiau, trečdalis medicinos darbuotojų, turi/turėjo pirmos arba antros eilės giminių, turinčių/turėjusių pažinimo funkcijų sutrikimų. Didžiausia dalis tiriamųjų (31,2%) turėjo du kognityvinio sutrikimo/demencijos riziką didinančius veiksnius, o 79,1% tiriamųjų turėjo ne daugiau trijų rizikos veiksnių (t.y. neturėjo nei vieno, turėjo vieną, du arba tris).

Visi tiriamieji turėjo vieną kognityvinio sutrikimo/demencijos riziką mažinantį veiksnį – išsilavinimo trukmę >15 metų. Didžioji dalis tiriamųjų laisvalaikiu užsiėmė kognityvine veikla, tačiau nebuvo fiziškai aktyvūs ir nesimaitino pagal Viduržemio jūros dietos principus. Didžiausia dalis tiriamųjų (42,0%) turėjo vieną kognityvinio sutrikimo/demencijos riziką mažinantį veiksnį, neįskaitant ilgos išsilavinimo trukmės.

Kadangi tyrimų, vertinančių medicinos darbuotojų riziką kognityviniam sutrikimui/demencijai išsivystyti, neradome, mūsų atlikto tyrimo apklaustųjų rizikos veiksnių dažniai buvo palyginti su Lietuvos bendros populiacijos duomenimis. Buvo remiamasi 2014 m. Lietuvos gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatais (LGSST) [84]. Cukrinio diabeto atvejų dažnis bendroje Lietuvos populiacijoje yra 2 kartus didesnis nei medicinos darbuotojų tarpe (atitinkamai 11% ir 5,1%). Žmonių, turinčių antsvorį ar nutukusių, dažnis bendroje populiacijoje yra didesnis nei tarp medicinos darbuotojų (atitinkamai 74-76% ir 56%). Sergančiųjų arterine hipertenzija taip pat yra daugiau bendroje populiacijoje (bendroje populiacijoje – 67%, medicinos darbuotojų – 5,1%). Kasdien rūko 11-23% 55-74 metų amžiaus grupėje esančių žmonių. Kasdien rūkančių medicinos darbuotojų dažnis yra panašus į dažnį bendroje populiacijoje - 10,1%. Alkoholio vartojimo dažnis tarp medicinos darbuotojų yra mažesnis nei bendroje populiacijoje (44,2% ir 62-81%).

Mūsų tyrimo duomenimis 41,3% medicinos darbuotojų yra fiziškai aktyvūs. Šis skaičius yra ženkliai mažesnis bendroje populiacijoje: tik 7% gyventojų, esančių 55-74 metų amžiaus, nurodė jog reguliariai atlieka konkrečius veiksmus skirtus raumenims stiprinti. Tik 26,6% medicinos darbuotojų maitinasi pagal VJD principus. Nors vaisių ir daržovių vartojimas yra tik viena iš VJD sudedamųjų dalių, LGSST duomenimis, 50-59% 55-74 metų amžiaus žmonių suvartoja reikiamą vaisių ir daržovių kiekį per dieną. Netinkamos mitybos problema yra aktuali tiek tarp medicinos darbuotojų, tiek bendroje populiacijoje.

31 Nei vienas tiriamasis nesurinko mažiau nei 3 CAIDE skalės balų ir daugiau nei 10 balų. Dažniausiai pasitaikantys balai buvo 4 ir 5. Dažniausiai pasitaikantis CAIDE balą didinantis rizikos veiksnys – reguliaraus fizinio aktyvumo nebuvimas. Demencijos išsivystymo rizika per 20 metų lygi 1% buvo nustatyta 61,6%, 1,9% rizika - 34%, 4,2% rizika – 4,3% tiriamųjų. Galima teigti, jog medicinos darbuotojų rizika demencijai išsivystyti per 20 gyvenimo metų yra maža. Tiriamieji yra statistiškai patikimai įvertinti didesne CAIDE balų suma ir todėl turi didesnę riziką demencijai išsivystyti per 20 gyvenimo metų, jei yra 53 metų amžiaus ir vyresni, nutukę, nėra fiziškai aktyvūs ir jų sistolinis arterinis kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mmHg.

Gydytojo kompetencija didėja, ilgėjant darbo stažui ir augant patirčiai, todėl ypač šiai visuomenės grupei svarbu atkreipti dėmesį į kognityvinio sutrikimo/demencijos riziką didinančius bei mažinančius veiksnius, taip kuo ilgiau išlaikant nepakitusias kognityvines funkcijas.

32

14. IŠVADOS

1. Dauguma medicinos darbuotojų turi ne daugiau trijų kognityvinio sutrikimo/demencijos riziką didinančių veiksnių, iš kurių dažniausias yra paveldėjimas.

2. Dauguma medicinos darbuotojų turi du kognityvinio sutrikimo/demencijos riziką mažinančius veiksnius: ilgą išsilavinimo trukmę bei užsiėmimą intensyvia kognityvine veikla ne darbo metu. 3. Medicinos darbuotojų rizika kognityviniam sutrikimui/demencijai išsivystyti per ateinančius 20 gyvenimo metų neviršijo 4,2%, todėl vertinta kaip nereikšminga.

33

15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Aukštasis/aukštesnysis išsilavinimas bei užsiėmimas kognityvine veikla ne darbo metu, labiausiai lemia mažą kognityvinio sutrikimo/demencijos riziką. Aukštesnis/aukštesnysis išsilavinimas bei specifinė gydytojų ir medicinos slaugytojų darbinė aplinka galimai yra susiję su mažesniu riziką didinančių veiksnių dažniu jų tarpe. Todėl medicinos darbuotojų gyvenimo būdo įpročiai gali būti pavyzdžiu, kaip išlaikyti geras kognityvines funkcijas senyvame amžiuje.

34

16. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Dementia [Internet]. World Health Organization. 2017 [cited 6 May 2017]. Available from: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs362/en/.

2. Alzheimer Europe. Policy in practice [Internet] 2013: National policies covering the care and support of people with dementia and their carers – Lithuania. Last Updated: 25 February 2014. Available from:

http://www.alzheimer-europe.org/Policy-in-Practice2/Country- comparisons/2013-National-policies-covering-the-care-and-support-of-people-with-dementia-and-their-carers/Lithuania.

3. Alzheimer’s disease International. [Internet]. World Alzheimer’s Report 2015. Prince M.J., Jackson J, editors. 2016. London. Alzheimer’s disease international. Available from: https://www.alz.co.uk/research/worldalzheimerreport2015summary.pdf

4. Ellul J, Archer N, Foy CM, Poppe M, Boothby H, Nicholas H, et al. The effects of commonly prescribed drugs in patients with Alzheimer's disease on the rate of deterioration. J Neurol Neurosurg Psychiatry.2007 Mar;78(3):233–239. DOI: 10.1136/jnnp.2006.104034.

5. Legotaitė G, Knašienė J, Damulevičienė G. Vyresnių pacientų, pirmą kartą besikreipiančių į atminties sutrikimų kabinetą, kognityvinių funkcijų sutrikimų ypatumai. Visuomenės sveikata; 2016;26(6):30-35. DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2016.087.

6. National institute of aging [Internet]. Types of dementia. Available at: https://www.nia.nih.gov/alzheimers/publication/dementias/types-dementia.

7. Alzheimer’s disease International. [Internet]. World Alzheimer’s Report 2015 executive summary. Prince M.J., Jackson J, editors. 2015. London. Alzheimer’s disease international. Available from:https://www.alz.co.uk/sites/default/files/pdfs/world-alzheimer-report-2015-executive-summary-english.pdf.

8. Alzheimer’s Association. 2015 Alzheimer’s disease Facts and Figures. Alzheimers Dement. 2015 Mar;11(3):332-84. Available from:

https://www.alz.org/facts/downloads/facts_figures_2015.pdf.

9. Alzheimer’s disease International. [Internet]. World Alzheimer’s Report 2014. Prince M.J., Jackson J, editors. 2015. London. Alzheimer’s disease international. Available from: https://www.alz.co.uk/research/world-report-2014.

10. Alzheimer’s Association. 2014 Alzheimer’s disease Facts and Figures, Alzheimers Dement; 10(2). Available from: https://www.alz.org/downloads/facts_figures_2014.pdf.

11. Mielke MM, Vemuri P, Rocca WA. Clinical epidemiology of Alzheimer’s disease: assessing sex and gender differences. Clin Epidemiol. 2014; 6: 37–48. DOI: 10.2147/CLEP.S37929.

35 12. Strand BH, Langballe EM, HjellvikV, HandalM, NæssO, Knudsen GP, et al. Midlife vascular

risk factors and their association with dementia deaths: Results from a Norwegian prospective study followed up for 35 years. J Neurol Sci. 2013 Jan; 324(1–2):124–130.

https://doi.org/10.1016/j.jns.2012.10.018.

13. Imtiaz B, Tolppanen AM, Kivipelto M, Soininen H.. Future directions in Alzheimer's disease from risk factors to prevention. Biochem Pharmacol. 2014 Apr;88(4):661-670.

https://doi.org/10.1016/j.bcp.2014.01.003.

14. Jūratė Macijauskienė. Alzheimerio liga. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. 2008;12(10). 15. Kalaria RN. Vascular basis for brain degeneration: faltering controls and risk factors for

dementia. Nutr Rev. 2010 Dec; 68(2):S74–S87. DOI: 10.1111/j.1753-4887.2010.00352.x 16. Beauchet O, Celle S, Roche F, Bartha R, Montero-Odasso M, Allali G, et al. Blood pressure

levels and brain volume reduction: a systematic review and meta-analysis. J Hypertens. 2013 Aug;31(8):1502-16. DOI: 10.1097/HJH.0b013e32836184b5.

17. Sharp SI, Aarsland D, Day S, Sonnesyn H, Ballard C. Hypertension is a potential risk factor for vascular dementia: systematic review. Int J Geriatr Psychiatry. 2011 Jul; 26(7):661–669. DOI: 10.1002/gps.2572.

18. Rouch, L., Cestac, P., Hanon, O. et al. CNS Drugs (2015) 29: 113. DOI:10.1007/s40263-015-0230-6.

19. Chiu WC; Ho WC; Lin MH; Lee HH; Yeh YC; Wang JD, et al. Angiotension receptor blockers reduce the risk of dementia. J Hypertens. 2014 Apr; 32(4):938–947.

DOI: 10.1097/HJH.0000000000000086.

20. Bagdonaitė E, Kukienė J, Pakamanienė E, Urbonas G. Cukrinio diabeto ir pažinimo funkcijų sutrikimo sąsajos. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2017; 21(1): 20-24.

21. Cheng G, Huang C, Deng H, Wang H. Diabetes as a risk factor for dementia and mild cognitive impairment: a meta-analysis of longitudinal studies. Intern Med J. 2012 May; 42(5):484–491. DOI: 10.1111/j.1445-5994.2012.02758.x.

22. Rosebud OR, Geda YE, Knopman DS, Christianson TJ, Pankratz VS, Boeve BF, et al.

Association of duration and severity of diabetes mellitus with mild cognitive impairment. Arch Neurol. 2008 Aug; 65(8):1066-73.DOI: 10.1001/archneur.65.8.1066.

23. Lin CH, Sheu CH. Hypoglycaemic episodes and risk of dementia in diabetes mellitus: 7-year follow-up study. Intern Med J. 2013 Jan; 273(1):102–110. DOI: 10.1111/joim.12000.

24. Barbagallo M, Dominguez LJ. Diabetes and Dementia. Int J Diabetes Clin Res. 2015, 2:038. 25. Exalto LG, Whitmer RA, , Kappele LJ, Biessels GJ. An update on type 2 diabetes, vascular

dementia and Alzheimer's disease. Experimental Gerontology, 2012 Nov; 47(11): 858–864. https://doi.org/10.1016/j.exger.2012.07.014.

36 26. Roberts RO, Knopman DS, Przybelski SA, Mielke MM, Kantarci K, Preboske GM, et al.

Association of type 2 diabetes with brain atrophy and cognitive impairment. Neurology. 2014 Apr; 82(13):1132-41. DOI: http://dx.doi.org/10.1212/WNL.0000000000000269.

27. Exalto LE, Biessels GJ, Karter AJ, Huang ES, Katon WJ, Minkoff JR, et al. Risk score for prediction of 10 year dementia risk in individuals with type 2 diabetes: a cohort study. Lancet Diabetes Endocrinol.2013 Nov;1(3): 183–190.https://doi.org/10.1016/S2213-8587(13)70048-2. 28. Kuan YC, Huang KW, Yen DJ, Hu CJ, Lin CL, Kao CH. Angiotensin-converting enzyme

inhibitors and angiotensin II receptor blockers reduced dementia risk in patients with diabetes mellitus and hypertension. International Journal of Cardiology. 2016 Oct; 220:462–466. https://doi.org/10.1016/j.ijcard.2016.06.215.

29. Johnson ML, Parikh N, Kunik ME, Schulz PE, Patel JG, Chen H, et al. Antihypertensive drug use and the risk of dementia in patients with diabetes mellitus. Alzheimers Dement. 2012 Sep;8(5):437-44. DOI: 10.1016/j.jalz.2011.05.2414.

30. Whitmer RA, Biessels GJ, Quesenberry Jr. CP, Liu JY, Karter AJ, Beeri M. Type 1 diabetes and risk of dementia in late life: The kaiser diabetes & cognitive aging study. Alzheimers Dement. 2015 Jul; 11(7):179–P180. DOI: http://dx.doi.org/10.1016/j.jalz.2015.07.147. 31. Johnston H, Rory McCrimmon R, Petrie J, Arlene Astell A. Mild cognitive impairment and

type 1 diabetes. Alzheimers Dement. 2012 Jul; 8(4) Supplement:352. DOI: http://dx.doi.org/10.1016/j.jalz.2012.05.967.

32. Anstey KJ, Lipnicki DM, Low LF. Cholesterol as a risk factor for dementia and cognitive decline: a systematic review of prospective studies with meta-analysis. Am J Geriatr Psychiatry. 2008 May;16(5):343-54. DOI: 10.1097/JGP.0b013e31816b72d4.

33. Solomon A, Kivipelto M, Wolozin B, Zhou J, Whitmer RA.Midlife Serum Cholesterol and Increased Risk of Alzheimer's and Vascular Dementia Three Decades Later. Dement Geriatr Cogn Disord. 2009 Aug; 28(1):75–80. DOI: 10.1159/000231980.

34. Mielke MM, Zandi PP, Shao H, Waern M, Östling S, Guo X, et al. The 32-year relationship between cholesterol and dementia from midlife to late life. Neurology. 2010 Nov;

75(21):1888–1895. DOI: 10.1212/WNL.0b013e3181feb2bf.

35. Stewart R, White LR, Xue QL, et al.Twenty-six–year change in total cholesterol levels and incident dementia - the Honolulu-Asia aging study. Arch Neurol. 2007; 64(1):103-107. DOI:10.1001/archneur.64.1.103.

36. Solomon A, Kareholt I, Ngandu T, Winblad B , Nissinen A , Tuomilehto J , et al. Serum cholesterol changes after midlife and late-life cognition - Twenty-one-year follow-up study. Neurology. 2007 Mar; 68(10):751-6. DOI: 10.1212/01.wnl.0000256368.57375.b7.