Darbuotojų požiūrio į komandinį darbą ir pacientų saugą vertinimas LSMUL Neonatologijos klinikoje

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Gintarė Piškinaitė

Darbuotojų požiūrio į komandinį darbą ir pacientų saugą vertinimas

LSMUL Neonatologijos klinikoje

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)

Studentas Mokslinis vadovas Gintarė Piškinaitė Dr. Loreta Marmienė 2019-05-15 2019-05-15

2

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

DARBUOTOJŲ POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ IR PACIENTŲ SAUGĄ VERTINIMAS LSMUL NEONATOLOGIJOS KLINIKOJE

Gintarė Piškinaitė

Mokslinis vadovas dr. Loreta Marmienė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2019. 61 psl.

Darbo tikslas. Įvertinti darbuotojų požiūrį į komandinį darbą ir pacientų saugą LSMUL Neonatologijos klinikoje.

Uždaviniai:

1. Įvertinti darbuotojų požiūrį į komandinį darbą. 2. Įvertinti darbuotojų požiūrį į pacientų saugą.

3. Nustatyti darbuotojų požiūrio į komandinį darbą ir pacientų saugą sąsajas.

Metodika. Tyrimas buvo vykdomas LSMUL Neonatologijos klinikoje. Buvo atliktas kiekybinis tyrimas naudojant vienmomentinį anoniminės anketinės apklausos metodą, kuriuo buvo apklausiamas visas klinikoje dirbantis personalas. Tokiu būdu 2018 metų lapkričio – gruodžio mėnesiais buvo surinkti duomenys. Gautos 133 tvarkingai užpildytos anketos (atsako dažnis 70,4 proc.). Kokybinis tyrimas buvo atliktas 2019 metais kovo mėnesį. Tyrimui atlikti naudotas pusiau struktūruotas interviu. Kiekybinio tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant statistinių duomenų kaupimo ir analizės SPSS 20.0 programų paketą, taip pat buvo naudota MS Excel 2007 programa. Kokybinio tyrimo turinio analizė atlikta sistemišku žingsnių vykdymu: daug kartų skaitomu tekstu; kategorijų išskyrimu pagal raktinius žodžius; išskirtų kategorijų interpretavimu.

Rezultatai: Vertindami komandinio darbo teiginius dauguma klinikos darbuotojų sutiko su teiginiais: esant neatidėliotinai situacijai dirbame kaip vieninga komanda (84,2 proc.); profesionaliai dirbama; asmeninės problemos darbe pamirštamos (82 proc.); žinau visų kolegų vardus ir pavardes (88,7 proc.). Daugiau nei pusė darbuotojų sutiko, jog dažnai būna sunku paprieštarauti gydytojų nuomonei (56,3 proc.), beveik pusė (48,9 proc.) darbuotojų sutiko, jog teigiama atmosfera padeda tobulinti darbą skyriuje, tačiau tik du šeštadaliai sutiko, jog darbuotojai vienas kitą gerbia (31,6 proc.). Rečiau sutikdavo su šiais teiginiais: sprendimai priimami atsižvelgiant į susijusių darbuotojų nuomonę (27,8 proc.); lengva kalbėti apie nesklandumus, susijusius su pacientų priežiūra (32,3 proc.). Vertindami pacientų saugą dauguma klinikos darbuotojų sutiko su teiginiais: visi skyriaus darbuotojai jaučia atsakomybę už pacientų saugumą (83,5 proc.); keičiantis pamainoms, išsamiai aptariami svarbūs klausimai (87,2 proc.); skyriuje laikomasi klinikinių algoritmų ir įrodymais paremtų metodikų (86,4 proc.); pamainų keitimasis

3 pacientams nesukelia problemų (87,2 proc.). Rečiau sutiko su tuo, jog dirbama „krizės režimu“, nuolat darydami per daug ir per greitai (43,6 proc.); skyriuje yra problemų, susijusių su pacientų sauga (30,8 proc.); dėl nuovargio prastėja darbo kokybė ir su tuo, jog yra pastebėję kolegas darant klaidas, kurios galėjo pakenkti pacientams (28,6 proc.). Tyrimo duomenų analizė atskleidė sąsajas tarp komandinio darbo ir pacientų saugos. Taip pat vertinant teiginius nustatyti (Cramer‘s V) ryšio stiprumo koeficientas - silpni ryšiai nuo 0,227 iki 0,269, o vertinant teiginį, jog būdamas pacientu šiame skyriuje jausčiausi saugiai, vidutinis ryšys (Cramer‘s V=0,428).

Išvados. Darbuotojai, vertindami komandinį darbą ir pacientų saugą, teigiamai vertino komandinį darbą, pacientų saugą, tačiau vertindami vidinius procesus, susijusius su tinkamu sprendimų priėmimu, galimybe išreikšti nuomonę, tinkamu klaidų sprendimu buvo linkę sutikti rečiau. Taip pat darbuotojai, kurie mano, jog skyriuje visi darbuotojai jaučia atsakomybę už pacientų saugą, reikšmingai dažniau teigiamai vertino pacientų saugą ir komandinį darbą.

4

SUMMARY

Management of Public Health

EVALUATION OF EMPLOYEES 'ATTITUDE TO TEAM WORK AND PATIENT SAFETY IN LSMUL NEONATOLOGY CLINIC

Gintarė Piškinaitė

Scientific Manager Dr. Loreta Marmienė

Medical Academy of the Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Health Management. Kaunas, 2019 (61 pages).

Aim of the study. To evaluate employees' attitudes towards teamwork and patient safety at LSMUL Clinic of Neonatology.

Objectives.

1. To evaluate employees’ attitudes towards teamwork. 2. To evaluate employees’ attitudes towards patient safety.

3. To identify the links between staff attitudes towards teamwork and patient safety.

Methods. The study was conducted at the LSMUL Clinic of Neonatology. A quantitative study was carried out using a one-minute anonymous questionnaire method that interviewed all staff working in the clinic. In this way, data was collected between November and December 2018. 133 orderly questionnaires were received (response rate 70.4%). A qualitative study was conducted in March 2019. A semi-structured interview was used for the study. A quantitative research data analysis was performed using SPSS 20.0 compilation and analysis software, MS Excel 2007 program was also used. The analysis of qualitative research content was carried out by systematic steps: multiple text reading; category exclusion by keywords; interpreting categories.

Results. When evaluating teamwork statements, many the clinic's staff agreed with the statements: in an emergency situation we work as a unified team (84.2 percent); working professionally; personal problems are forgotten at work (82%); I know the names of all colleagues (88.7%). More than a half employees agreed that it is often difficult to oppose the opinion of doctors (56.3%), almost half (48.9%) of workers agreed that a positive atmosphere helps to improve work in the department, but only two-sixths agreed that employees respect each other (31.6%). Less frequently agreed with the following statements: decisions are made taking into account the opinion of the concerned employees (27.8%); it is easy to talk about problems related to patient care (32.3%), and Evaluating the claims for patient safety many clinic's staff agreed with the following statements: all staff in the department feel responsible for patient safety (83.5%); when shifting, important issues are discussed in detail (87.2%); the section follows clinical algorithms and evidence-based methodologies (86.4%); changing shifts does not cause any problems for patients (87.2%). Less

5 often respondents agreed with the statements: they work in a "crisis mode", constantly doing too much and too quickly (43.6%); there are problems with patient safety (30.8%); fatigue reduces the quality of work and they noticed colleagues’ mistakes that could have harmed patients (28.6%). The analysis of the survey data revealed the correlation between evaluating teamwork and patient safety. Evaluating claims the (Cramer's V) relationship strength coefficient - weak links from 0.227 to 0.269 - was set, the average relationship coefficient (Cramer's V = 0.428) was set when assessing the patient's sense of safety in this section.

Conclusions. Employees evaluating teamwork and patient safety were more likely to be positive about teamwork itself, patient safety, however, when evaluating internal processes related to proper decision-making, the possibility to express an opinion or find the right solution for errors, the respondents were less likely to agree. In addition, employees who believe that all employees in the section feel responsible for patient safety significantly more often positively evaluated patient safety and teamwork.

6

TURINYS

1.1. Komandinio darbo samprata ... 12

1.2. Komandinis darbas sveikatos priežiūroje ... 14

1.3. Pacientų saugos samprata ... 18

1.4. Komandinis darbas ir pacientų sauga ... 22

2. TYRIMO METODIKA ... 25

2.1. Kiekybinis tyrimas ... 25

2.2. Kokybinis tyrimas ... 26

3. REZULTATAI ... 28

3.1. Tyrimo dalyvių socialinės demografinės charakteristikos ... 28

3.2. Klinikoje dirbančių specialistų požiūris į komandinį darbą ... 30

3.3. Klinikoje dirbančių darbuotojų požiūris į pacientų saugą ... 37

3.4. Klinikos darbuotojų požiūrio į komandinį darbą ir pacientų saugą sąsajos ... 45

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 52

IŠVADOS ... 55

REKOMENDACIJOS ... 56

LITERATŪRA ... 57

7

SANTRUMPOS

ES – Europos Sąjunga

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos MN – medicinos norma

N – respondentų skaičius

NĮRSP –Nepageidaujamų įvykių registravimo, stebėsenos ir prevencijos sistema LSMUL – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė

p – statistinis reikšmingumas

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SAM – Sveikatos apsaugos ministerija VšĮ – viešoji įstaiga

8

SĄVOKOS

Gydytojas – medicinos gydytojas, gydytojas rezidentas, šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas (1).

Bendrosios praktikos slaugytojas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją (2).

Slauga – asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą(2).

Nepageidaujamas įvykis – įvykis, įvykęs dėl veikos, galėjusios sukelti ar sukėlusios nepageidaujamą išeitį (rezultatą) pacientui daugiau dėl medicininės pagalbos teikimo ir organizavimo negu dėl paties paciento ligos ar būklės. Nepageidaujamą įvykį paprastai sukelia ne vienas veiksnys, bet daugybės aplinkybių ir įvykių tarpusavio sąveika (3).

Pacientų sauga – sveikatos priežiūros struktūros ir procesai, kurių taikymas sumažina nepageidaujamų įvykių, atsirandančių dėl sveikatos priežiūros sistemos poveikio, tikėtinumą (3).

Komandinis darbas –koordinuojamos pastangos dirbti, siekti vienos vizijos sutelkus individualius gebėjimus, žinias, patirtis, kuriomis yra pasiekiamas didesnis nei individualių asmenų rezultatas (4).

9

ĮVADAS

Kiekvienos sveikatos priežiūros įstaigos pagrindą sudaro aukštos kvalifikacijos savo pareigas išmanantys darbuotojai, tačiau, net ir turėdamos gerus specialistus, ne visos sugeba pasiekti savo tikslus (4).

Sveikatos priežiūros sistemoje vienas iš pagrindinių tikslų yra pacientų sveikata, kuria rūpinantis reikia užtikrinti pacientų saugą. Šiam tikslui pasiekti sveikatos priežiūros įstaigos turi remtis komandinio darbo principais, nes pacientams vis dažniau reikalinga įvairių specialistų pagalba, norint suteikti šią pagalbą, reikalinga gerai koordinuota specialistų komanda. Ši komanda turi užtikrinti ne tik visų suteikiamų paslaugų, procedūrų kokybę, bet ir garantuoti pacientų saugumą.

Komandinio darbo ypatumus nagrinėjantys mokslininkai akcentuoja, jog komandinis darbas turi kur kas daugiau privalumų nei individualus darbas. Komandinio darbo privalumai: kokybiškesni ir efektyvesni darbo rezultatai, mažesniais resursais pasiekiamas geresnis rezultatas, komandos nariai gali labiau atsiskleisti, išryškėja jų gabumai, ugdomas lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie greitai kintančių situacijų. Komandinis darbas sveikatos priežiūroje skatina įvairių sričių specialistus daugiau pastangų skirti darbui, taip pat skatina jų bendravimą ir bendradarbiavimą, o tai užtikrina tinkamesnę sveikatos priežiūrą, suteikiant gydymo paslaugas (5). Įvairūs literatūros šaltiniai teigia, kad komandinis darbas yra labai svarbus elementas siekiant užtikrinti saugią pacientų priežiūrą (6). Pacientų sauga, kaip ir komandinis darbas, pastarąjį dvidešimtmetį išlieka aktuali tema sveikatos priežiūroje. Visuomenė vis labiau tikisi saugių sveikatos priežiūros paslaugų. Atlikti tyrimai rodo, kad Europos Sąjungos (ES) šalių ligoninėse 8 – 12 proc. pacientų patiria nepageidaujamus įvykius, susijusius su infekcijomis, vaistais, medicinos prietaisų gedimais, klaidingai nustatytomis diagnozėmis. Pastarąjį dešimtmetį ligoninėse pacientų saugos gerinimo iniciatyvomis tapo įprasta praktika (7).

Mokslinis naujumas. Šis tyrimas yra vienas iš nedaugelio, nagrinėjančių komandinį darbą ir pacientų saugą stacionarinėje sveikatos priežiūroje Lietuvoje analizuojant šiuos du aspektus (komandinį darbą ir pacientų saugą) kaip atskiras dalis bet ieškant, kas jungia šias dvi sritis. Šis tyrimas analizuoja klinikos darbuotojų nuomonę apie komandini darbą, pacientų saugą pagal socialinius demografinius rodiklius siekiant suprasti, ar komandinis darbas turi įtakos pacientų saugai. Tyrimas atliktas LSMUL Neonatologijos klinikoje, kurioje yra gydomi patys mažiausi pacientai, todėl pacientų sauga šioje klinikoje yra ypatingai svarbi, taip pat dirbant klinikos darbuotojams tenka dažnai reaguoti į kritines situacijas, kuriose yra didelė klaidų galimybė, todėl

10 ypatingai svarbus komandinis darbas. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti sritis, kurias būtų galima tobulinti.

Praktinė vertė. Darbe išanalizuotas darbuotojų požiūris į komandinį darbą ir pacientų saugą LSMUL Neonatologijos klinikoje. Išanalizavus gautus duomenis ir parengus išvadas jie bus pristatyti Neonatologijos klinikos administracijai, pagal gautus duomenis parengtos praktinės rekomendacijos. Remiantis jomis bus galima skyriuje stiprinti komandinio darbo principus ir užtikrinti darbuotojų žinias apie komandinį darbą ir pacientų saugą klinikoje.

Autorės indėlis. Autorė išanalizavo atliktus tyrimus apie komandinį darbą ir pacientų saugą, remdamasi jais ir kita literatūra perengė darbuotojų požiūrio apie komandinį darbą ir pacientų saugą klausimyną, atliko apklausą LSMUL Neonatologijos klinikoje; suvedė gautus duomenis į elektronines laikmenas, atliko statistinę duomenų analizę ir interpretavo tyrimo rezultatus, parengė praktines rekomendacijas.

11

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas.

Įvertinti darbuotojų požiūrį į komandinį darbą ir pacientų saugą LSMUL Neonatologijos klinikoje.

Uždaviniai:

1. Įvertinti darbuotojų požiūrį į komandinį darbą. 2. Įvertinti darbuotojų požiūrį į pacientų saugą.

12

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Komandinio darbo samprata

Komandinis darbas - tai koordinuojamos pastangos dirbti, siekti vienos vizijos sutelkus individualius gebėjimus, žinias, patirtis, kuriomis yra pasiekiamas geresnis, nei individualių asmenų, darbo rezultatas (4). Komandinio darbo sudedamoji dalis yra komanda, kurią sudaro specifiniais gebėjimais pasižymintis žmonės; juos vienija bendras tikslas ir nusiteikimas įgyti naujų žinių bei įgūdžių mokantis iš kitų komandos narių patirties (8).

Įvairūs mokslininkai, nagrinėjantys komandinio darbo ypatumus, teigia, jog komandinis darbas turi daugiau privalumų nei individualus. Komandinio darbo pliusai - komandų nariai yra linkę dalintis savo žiniomis ir patirtimi su kitais komandos nariais, vyksta intensyvus vidinis mokymasis, sparčiau įgyvendinamos naujos idėjos (9). Komandinis darbas geriau nei individualus, kai reikia įvykdyti užduotis, kurioms reikia įvairių įgūdžių, nuomonių ir patirčių. Siekdamos geresnių rezultatų, organizacijos renkasi komandinį darbą kaip būdą panaudoti darbuotojų gebėjimus. Pastebėta, kad komandos yra lankstesnės, geriau reaguoja į pokyčius, nes gali greitai suvienyti darbuotojus bendram tikslui, kuriam sutelkiamas visas dėmesys ir vėl grįžti prie individualaus darbo (4). Todėl organizacijos siekiančios efektyvesnių ir kokybiškesnių veiklos rezultatų komandiniam darbui skiria vieną svarbiausių vaidmenų (10). Vadovaujantis komandinio darbo principais darbuotojams suteikiama daugiau naujų galimybių profesiniam tobulėjimui, jie labiau įsitraukia į bendrą sprendimų priėmimą, todėl didėja darbuotojų pasitenkinimas darbu (11). Toks darbo metodas dar naudingas ir tuo, kad tinkamai jį įgyvendinus pagerėja darbo efektyvumas (informacijos perdavimas, darbo kokybė, psichologinis ir emocinis klimatas bei vadovų ir darbuotojų tarpusavio santykiai). Šis darbo metodas sudaro sąlygas didesniam darbuotojų skaičiui dalyvauti sprendimų priėmimo procese, uždavinių įgyvendinime. Dirbdami kartu kaip komanda, darbuotojai yra suinteresuoti ne tik savo darbo, bet ir visos organizacijos veiklos rezultatais (12).

Pagrindiniai komandinio darbo bruožai:

 Lyderio atsakomybę pasiskirsto visi komandos nariai;

 Bendras tikslas yra bendras visai komandai tarsi komandos vizija. Komandos, siekiančios sėkmingo darbo tikslo, bendrąjį tikslą pasidalina į konkrečius, aiškiai pamatuojamus tam tikros veiklos tikslus. Smulkieji tikslai padeda aiškiai bendradarbiauti ir sutelkti dėmesį;

 Kiekvienas komandos narys turi savo užduotis, padedančias siekti bendro komandos tikslo;

13  Vertinimas ir atlyginimas komandos darbas, bet tuo pačiu metu vertinamos ir

individualios pastangos atliekant bendras užduotis;  Komanda diskutuoja dėl iškilusių sunkumų;

 Komandos narių santykiai grindžiami bendradarbiavimu, pagalba, pasitikėjimu ir pripažinimu;

 Komanda turi savo vidinę struktūrą ir elgesio taisykles;

 Sprendimai priimami dalyvaujant visiems komandos nariams (13).

Komandinį darbą tinkamai panaudoti gebančios organizacijos gali veiksmingiau su mažesniais resursais pasiekti didesnių ir geresnių rezultatų ir pagerinti savo veiklos efektyvinimą nepanaudojant didelių finansinių investicijų (14). Tam įtakos turi pagrindiniai komandinio darbo veiksniai:

 Panaudojami skirtingų žmonių įgūdžiai ir patyrimai;

 Skatinimo procesas naudojamas, kaip problemų sprendimas, komunikacija ir vidinė iniciatyva;

 Vystomas bendradarbiavimo reiškinys. Komandos nariai turi įveikti kliūtis, siekdami to paties tikslo, sukurdami tarpusavio pasitikėjimą;

 Komandinis darbas sukelia didesnį pasitenkinimą darbu nei individualus, nes vyksta bendradarbiavimas ir mokymasis vieniems iš kitų.

 Komandos nariai, pažinodami vienas kitą, gali jaustis patogiau ir ramiau, o tai padeda komandos nariams įveikti stresą sprendžiant iškylančias problemas (15).

Komandinis darbas nėra tas pats kas darbas grupėse. Organizacijoms, siekiančioms efektyviau išnaudoti komandinį darbą, svarbu skirti dvi sąvokas - komanda ir grupė, taip jos gali pasiekti geresnių veiklos rezultatų (4). Komanda– tai du ar daugiau tarpusavyje susiję, vienas kitam įtaką darantys žmonės, pasižymintis specifiniais gebėjimais, bendradarbiaujantys bei koordinuojantys savo darbuotojų pastangas bendram tikslui ir ugdantys atsakomybę už jų įgyvendinimą (16). Grupė yra keletas žmonių, esančių vienoje vietoje, taip pat tai asmenys, kuriuos sieja bendri tautiniai, etniniai ar religiniai interesai, ir visuma žmonių, kuriuos sieja bendras darbas (17). Kiekviena komanda būtinai turi būti grupė, bet ne kiekviena grupė bus komanda. Grupę ir komandą skiria vidiniai, o ne išoriniai veikimo parametrai. Komandoje visų asmenų bendradarbiavimas būtinas, nes siekiama įgyvendinti bendrą organizacijos tikslą ir tuo pačiu patenkinti kiekvieno grupės nario individualius poreikius (18). Įvairūs autoriai teigia, kad komanda nuo grupės skiriasi darbo principais, bendradarbiavimu, tarpusavio pagalba (19).

Taip nagrinėjant komandinį darbą svarbu suvokti, kad komandinis darbas gali turėti privalumų ir trūkumų, todėl nevisada verta organizuoti komandinį darbą, kai konkrečiu atveju

14 daugiau tiktų individualus darbas. Yra pateikiamos rekomendacijas, kada geriau tinka komandinė veikla, o kada individuali veikla.

Komandinė veikla tinka šiais atvejais:

 Tikslas reikalauja įvairių sričių skirtingos informacijos, žinių ir sugebėjimų;  Problemos sprendimo būdas, reikalauja daugiau įvairių idėjų ir papildymų;  Bendras komandos sprendimų priėmimas užtikrina tikslo įgyvendinimą.

Individuali veikla labiau tinka:

 Paprastiems, kasdieniniams sprendimams.

 Problemų sprendimui, kurių sprendimo būdas tikslus ir aiškus.  Problemoms, turinčioms logišką priežastį (20).

Apibendrinant galima teigti, jog komandinis darbas yra pagrindinis sėkmingai dirbančios, siekiančios aukščiausių rezultatų ir gebančios sėkmingai konkuruoti organizacijos darbo principas. Šis darbo metodas remiasi aiškiai išsikeltu bendru tikslu (vizija), kuris pasidalija į aiškiai pamatuojamus uždavinius, priskiriamus kiekvienam komandos nariui. Kiekvienas komandos narys atlieka tas užduotis, kurias moka geriausiai. Jei trūksta kažkokių gebėjimų ar įgūdžių atlikti užduočiai, komandos pliusas ir yra tai, jog visada galima mokytis iš kolegų, kurie pasidalija savo žiniomis ir įgūdžiais. Pagrindiniai komandinio darbo pliusai yra siejami žmonių įgūdžiai, sutaupomi resursai, greičiau ir efektyviau pasiekiamas tikslas.

1.2. Komandinis darbas sveikatos priežiūroje

Įvairiose pasaulio šalyse jau daug metų nagrinėjami komandinio darbo principai ir jų svarba sveikatos priežiūros organizacijose (21). Sveikatos sistema šiandien gyvuoja nuolatiniais pokyčiais ir vis iškylančiais naujais iššūkiais. Šių pokyčių ir iššūkių neįmanoma išvengti, todėl sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai, pagalbinis personalas ir t.t.) turi būti lyderiai, partneriai su visuomene ir tarpusavyje, gebantys užtikrinti bendradarbiavimą savo komandoje (22).

Sveikatos sistemos sektoriaus specialistų komandinio darbo supratimas atsirado neseniai, tai bandoma plėtoti ir Lietuvoje (23). Sveikatos priežiūros įstaigų vadovus ir jų specialistus, augantys paslaugų kokybės reikalavimai verčia daugiau dėmesio skirti ekonominėms ir organizacinėms įstaigų problemoms. Šie sprendimai turi didelę įtaką specialistų komandiniam darbui, atkreipiant dėmesį į tikslo siekimą, darbuotojų turimas žinias ir įgūdžius, gebėjimą juos derinti ir kiekvieno darbuotojo individualų indėlį (24). Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač svarbus specialistų tarpusavio bendradarbiavimas, bendravimas, veiksmų derinimas, gebėjimas

15 suprasti vieniems kitus, nes reikiamą pagalbą gali užtikrinti tik darniai funkcionuojanti ir derinanti savo veiksmus įvairių specialistų komanda (23).

Atlikti tyrimai teigia, kad komandinio darbo principų taikymas sveikatos priežiūroje turi teigiamą efektą pacientų gydymo eigai (25). Komandinis darbas sveikatos priežiūroje yra reikalingas ir naudingas ne tik tam, kad kiekvienam pacientui būtų suteiktos greitos ir kokybiškos paslaugos, kurias suteikia kvalifikuota tos srities specialistų komanda, bet tuo pačiu ir specialistams, dirbantiems toje organizacijoje, kad jie galėtų realizuoti savo gebėjimus. Įrodyta, kad sveikatos priežiūros komandos, kurias sudaro skirtingų profesijų atstovai (skirtingų sričių gydytojai, slaugytojos, slaugytojų padėjėjos ir kiti) artimai bendraudami, komunikuodami ir dirbdami kartu gali pagerinti savo darbą. Taip pat nustatyta, kad komandinis darbas gali žymiai sumažinti darbo krūvius, nes darbuotojai gali pasidalinti darbu su kolega, kuris turi tam tinkamų įgūdžių ar žinių. Padidėja ir darbuotojų pasitenkinimas atliekamu darbu, nes jie gali drąsiai išsakyti jiems iškylančias problemas. Taip yra užtikrinamos greitos ir kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pacientams (26).

Efektyvus bendradarbiavimas komandoje gali būti vertinamas, kai joje pasireiškia aktyvus visų narių dalyvavimas, bendras pasidalytų žinių ir tarpusavio ryšių konstravimas, problemos sprendžiamos panaudojant turimų kompetencijų visumą (27).Papildomi komandinio darbo pliusai yra tai, kad komandų nariai yra linkę dalintis savo žiniomis ir patirtimi su kitais komandos nariais, vyksta nuolatinis vidinis mokymasis, sparčiau įgyvendinamos naujos idėjos, palengvinančios darbą (9). Komandoje, kurią sudaro įvairių sričių specialistai, labai svarbi komandos narių tarpusavio parama, taip darbuotojai drąsiai gali išsakyti jiems iškylančias problemas ar klausimus, susijusius su pacientų priežiūra. Dažnesnio pacientų pasitenkinimo gali tikėtis, kai sveikatos priežiūros įstaigoje vyrauja komandinio darbo principai, pagal kuriuos yra nustatytas aiškus gydymo tikslas. Šiam tikslui pasiekti dirba visi darbuotojai, nesvarbu, kokias pareigas jie beatliktų, jie yra pasiskirstę aiškiais vaidmenimis ir žino, kokias funkcijas kas atlieka (28).

Sėkmingą komandinio darbo pagrindą sudaro lygiaverčių partnerių komanda. Ji pagrįsta bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba siekiant vieno tikslo – kuo geresnio paciento gydymo ir slaugos. Sėkmingais komandos nariais gali jaustis specialistai, kurie dalinasi informacija apie ligonį, susirinkę aptaria iškilusias problemas, numato jų sprendimo būdus, tolesnį veiksmų planą, papildo vieni kitus, suteikia vieni kitiems naujų žinių. Toks bendradarbiavimas komandiniame darbe sudaro sąlygas spręsti pacientų sveikatos problemas. Tai ir sudaro sėkmingo komandinio darbo esmę (29).

Tinkamos komandos formavimosi procesas trunka ne vienerius metus, kol jos nariai tampa vieningi, kartu siekia tikslo, turi aiškų komandinio darbo supratimą, suvokia objektą ir jo

16 svarbą. Komanda - tai specialistai, visi gydantys tą patį ligonį, tik į darbą su juo žiūrintys iš skirtingų pusių. Čia reikalingas glaudus bendradarbiavimas, atsakomybė yra bendra. Taip pat į komandą įeina ligonis ir jo artimieji (29).

Atliktuose tyrimuose pabrėžiama, jog į komandinį darbą orientuotoje slaugoje dėmesys skiriamas slaugytojo gebėjimui taikyti įvairiapuses žinias, gebėti paskirstyti vaidmenis kitiems specialistams, praktikoje taikyti socialinių (vadybinių, edukologinių, psichologinių) mokslų žinias. Vadybos srityje reikia sugebėti valdyti kompleksinį pagalbos pacientui procesą, kuris sudaro visapusę paciento gerovę. Psichologijos slaugytojas turi gebėti komunikuoti su pacientu atsižvelgdamas į jo poreikius, lūkesčius. Slaugytojas turi būti geras mokytojas, gebantis motyvuoti pacientą siekti kuo didesnės savirūpos suteikdamas žinių, kaip teikti slaugą artimajam; taip pat turi nuolat mokytis pats (28).

Slaugytojas ir gydytojas, dirbantys komandoje, papildo vienas kitą siekdami geresnių paciento gydymo rezultatų. Nustatyta, kad, jei pacientai pastebi įtemptus santykius tarp medicinos personalo, tai daro neigiamą įtaką slaugos ir gydymo kokybei (30). Tyrimais nustatyta, jog pagrindiniai sunkumai siekiant dirbti komandoje iškyla dėl menko gebėjimo bendrauti, psichologinių žinių trūkumo. Atsižvelgiant į tai personalo darbas turi būti organizuojamas sudarant kuo geresnes sąlygas įvairioms programoms bei terapijai, skatinančiai darbuotojų bendradarbiavimą, organizuoti. Geri medicinos personalo tarpusavio santykiai svarbūs, nes tada suteikiama geresnė paslauga pacientui ir didėja personalo pasitenkinimas darbu. Taip pat nustatyta, kad komandinis darbas gerina sveikatos specialistų ir pacientų gyvenimo kokybę (31).

Literatūros duomenys rodo, kad komandinis darbas sveikatos priežiūros gydymo įstaigose yra būtinas, nes komandos jausmas skatina specialistus daugiau pastangų skirti darbui, taip pat yra gerinamas jų bendravimas, informacijos atranka, lyderystės įgūdžiai, didinama motyvacija. Komandinio darbo dėka pacientas yra dėmesio centre, o pats komandinis darbas efektyvesnis (32). Įvairių pasaulio šalių autoriai atliko daug tyrimų, kurie analizuoja komandinio darbo naudą sveikatos priežiūros srityje. Atliktas tyrimas, kuriame buvo analizuojamas gydytojų ir slaugytojų, dirbančių kartu chirurginėse komandose, požiūris į komandinį darbą. Šio tyrimo išvadose teigiama, kad gydytojų požiūris į komandinį darbą skyrėsi nuo slaugytojų požiūrio. Gydytojai dažniau nesilaikydavo komandoje nustatytų taisyklių, tačiau laikėsi tų taisyklių, kurios užtikrino priimtiną elgesį medicinos profesijos atstovams, o slaugytojų požiūriu instrukcijų laikymasis komandoje yra profesionalumo ženklas. Taip pat yra išskiriamos tyrime nustatytos bendros vertybės, reikalingos efektyviam komandos narių darbui suderinti su pagrindinėmis kompetencijomis ir aukštu komandos darbo efektyvumu. Tai yra atvirumas, taisyklių laikymasis, išradingumas, nuolankumas, smalsumas (33).

17 Pritaikius visus komandinio darbo principus sveikatos priežiūroje ir užtikrinus jo veikimą, dėl sėkmingo komandinio darbo naudos sveikatos priežiūros įstaigose gali gauti pati organizacija, pati komanda, pacientai ir atskiri komandos nariai (1.2.1.lentelė.) (34).

1.2.1.lentelė. Efektyvaus komandinio darbo nauda sveikatos priežiūrai Nauda organizacijai Nauda komandai Nauda pacientams Nauda komandos

nariams Sumažėjusi hospitalizacijos kaina Geresnis bendradarbiavimas Padidėjęs pasitenkinimas priežiūra Didesnis pasitenkinimas darbu Priemonių sunaudojimo sumažėjimas Efektyvus sveikatos priežiūros paslaugų naudojimas Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Aiškiai numatytas vaidmuo komandoje Paslaugos lengviau prieinamos pacientams Bendradarbiavimas ir profesinė įvairovė Pasiekiami geresni gydymo rezultatai, išvengiama medicininių klaidų Geresnė gerovė

Komandinis darbas svarbiausia vaidmenį atlieka skubiose situacijose. Šių situacijų metu komanda privalo greitai susitelkti, aiškiai bendrauti ir bendradarbiauti atlikdama įvairius veiksmus (35). Efektyvus komandos darbas parodo komandos narių pasiryžimą dirbti kartu siekiant bendro tikslo, pavyzdžiui, gerinti pacientų saugos kultūrą ir sukurti aplinką, kurioje nėra medicininių klaidų. Veiksmingas komandinis darbas priklauso nuo efektyvaus bendravimo su komanda ir tinkamų organizacinių išteklių. Komandinis darbas reikalauja pripažinti kiekvieno komandos nario vaidmenį ir sugebėjimus joje dirbti (36). Organizacijos, kurios yra orientuotos į komandinį darbą ir į plėtrą, geriau užtikrina sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir jos gerinimą, taip pat geriau užtikrina saugų klimatą pacientams (37). Komandos efektyviam darbui svarbus darbo pasidalinimas tarp komandos narių: kompetencija, greita reakcija, tolerancija, darbo išmanymas, susibendravimas, taip pat svarbus komandos lyderio, kuris esant kritinei situacijai galėtų priimti efektyvius sprendimus, vaidmuo (38).

Apibendrinant komandinio darbo pagrindinius principus sveikatos priežiūroje galima sakyti, kad geriausios komandos yra tos, kurios jungia įvairių sričių specialistus, suprantančius komandinio darbo principus ir esmę. Komandas turėtų sudaryti įvairūs specialistai, gebantys pritaikyti įvairių mokslinių sričių žinias (vadybą, psichologiją, edukologiją). Dirbdami komandose, kuriose gali pasidalinti iškylančiomis problemomis ir klausimais, specialistai jaučiasi geriau, taip pat tai užtikrina geresnę pacientų priežiūrą. Išskiriama tai, jog dirbant komandoje yra sutaupomas laikas, darbuotojai jaučia didesnį pasitenkinimą darbu, sutaupomi sveikatos priežiūros resursai.

18

1.3. Pacientų saugos samprata

Pacientų sauga - tai sveikatos priežiūros struktūrų ir procesų visuma, kurių taikymas sumažina nepageidaujamų įvykių tikimybę (3). Tai taip pat pacientų teisė apsisaugoti nuo galimos žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugomis (39). Pacientų sauga taip pat gali būti apibūdinama kaip siekis taikant atitinkamas intervencijas sudaryti sąlygas užtikrinti trokštamą sveikatos priežiūros paslaugų saugumą. (40). Pacientų saugos apibrėžimų yra labai daug, tačiau jie visi panašūs. Visi jie remiasi pagrindiniu medicinos personalo principu iš Hipokrato postulato „Primum non nocere“ („Pirmiausiai nepakenkti“) (41). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus, pacientų sauga apima sveikatos priežiūros struktūras ir procesus, kurių įgyvendinimas mažina neigiamą poveikį įvykiams, atsirandantiems dėl sveikatos priežiūros sistemos teikiamų paslaugų (3). Įvairūs literatūros šaltiniai pateikia skirtingus pacientų saugos apibrėžimus, tačiau jiems bendra yra tai, kad pacientų sauga apibūdinama kaip sveikatos priežiūros sistemos kokybę užtikrinanti dalis, siekianti suteikti kuo kokybiškesnes paslaugas.

Siekiant suprasti pacientų saugą reikia prisiminti, kad apie ją pirmą kartą pradėjo kalbėti Amerikos medicinos institutas (angl. „American Medicine Institute“) 1999 m. publikacijoje „Klysti yra žmogiška: saugesnė sveikatos priežiūra“. Šiuo straipsniu jie siekė parodyti, kad dėl medikų klaidų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) kasmet miršta nuo 40 000 iki 98 000 žmonių. Šio straipsnio autoriai teigia: „Klaidos yra organizacinių-sisteminių veiksnių ir prielaidų, o ne individualaus neprofesionalumo ar aplaidumo pasekmė“. Nuo to laiko ši problema tapo viena aktualiausių sveikatos priežiūros problemų pasaulyje (42). Nors pacientų saugos tema ypač aktuali ir svarbi tapo nuo praeito dešimtmečio, tačiau tai vis dar daug klausimų kelianti tema, kuri reikalauja tolimesnių tyrimų. Šis klausimas yra aktualus visoms pasaulio šalims visuose sveikatos priežiūros lygiuose. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia pacientų saugos svarbą ir su ja susijusius klausimus, taip pat siekia atkreipia dėmesį, kad reikia žinoti pagrindinius problemos sukėlimo faktorius ir galimus sprendimo būdus (43). Spartus sveikatos priežiūros paslaugų tobulėjimas skatina daugiau dėmesio skirti pacientų saugai, kuri yra būtina veiksmingam ir kompetentingam kokybiškos sveikatos priežiūros teikimui (39).

Šiek tiek anksčiau nei apie pacientų saugą pradėta kalbėti apie pacientų saugos kultūrą. Pirmasis pacientų saugos kultūros apibrėžimas panaudotas 1993 m. Didžiojoje Britanijoje. Jame atkreipiamas dėmesys, jog pacientų saugos kultūra apima individualių asmenų ir grupių vertybių, požiūrių, kompetencijų, elgesio modelių, darbo įgūdžių, įsipareigojimų sveikatos priežiūros įstaigose valdymą (44). Nors pacientų saugos kultūrą nėra sudėtinga išreikšti žodžiais, tačiau suprasti šio proceso veikimą ir jo pasekmes sveikatos priežiūros sistemai nėra taip paprasta (45).

19 Pacientų saugos kultūra - tai žymiai platesnė sąvoka nei pacientų sauga; ji apima ne tik vadybą, saugos sistemas ASPĮ, bet ir darbuotojų suvokimą apie pacientų saugos kultūrą, jos vertybes, nuostatas, jų požiūrį, kompetenciją ir elgesį. Saugos kultūra – tai individualių asmenų ir grupinių vertybių, požiūrių, supratimo, kompetencijų ir elgesio modelių visuma, kuri nustato organizacijos pacientų saugos valdymo ypatumus ir skatina jų laikytis. Tai procesai, įsitikinimai, vertybės normos, elgesio medelio visuma, kai žmonės elgiasi ir dirba taip, kad išvengtų nepageidaujamų įvykių (46).Tai kultūra, kai darbuotojai dirbdami žino, kad gali suklysti. Tai atvira ir teisinga kultūra, kuri skatina žmones kalbėti apie klaidas. Šią kultūrą puoselėjančiose organizacijose darbuotojai netik žino, kad gali pasitaikyti klaidų, bet ir žino jų sprendimų būdus (47). Pacientų kultūra leidžia plačiau suprasti pacientų saugą, nes tai yra visa sistema, siekianti užtikrinti klaidų ir nepageidaujamų įvykių nebuvimą.

Literatūroje išskiriami septyni pagrindiniai pacientų saugos kultūros aspektai: lyderystė, komandinis darbas, įrodymais pagrista praktika, komunikacija, mokymasis iš klaidų, teisingumas, orientavimasis į pacientą. Kiekvienai iš šių dalių priskiriamos atskiros svarbiausios savybės.

 Lyderystė. Lyderiai supranta, jog sveikatos priežiūros aplinka yra didelės rizikos aplinka. Jie siekia suderinti darbuotojų kompetenciją, turimus resursus, siekiamus tikslus ir misijas į vieną bendrą viziją. Tai yra komandinio darbo pamatas.

 Komandinis darbas. Tai sėkmingai dirbančio sveikatos priežiūros įstaigos dalis, kurioje siekiama bendradarbiavimo tarp vadovų ir darbuotojų nepriklausomai nuo užimamų pareigų. Atviri, pagarbūs, lankstūs santykiai tarp kolektyvo yra siekiamas tikslas.

 Įrodymais pagrįsta praktika. Pacientų priežiūros praktika yra pagrįsta moksliniais įrodymais. Standartizacija - vienas iš geriausių būdų siekiant sumažinti skirtumus tarp procesų sveikatos priežiūros įstaigose.

 Komunikacija. Darbuotojas, nesvarbu, kokios jo pareigos, turi teisę ir galimybę kalbėti paciento vardu.

 Mokymasis iš klaidų. Sveikatos priežiūros įstaigos mokosi iš savo klaidų ir siekia gerinti veiklos rezultatus. Mokymasis vertinamas viso medicinos personalo.  Teisingumas. Tai darbo kultūra, kuri klaidas pripažįsta kaip bendros sistemos, o ne atskirų darbuotojų klaidas. Tai padaro visus darbuotojus atsakingus siekiant išvengti klaidų.

 Orientavimasis į pacientą. Pacientų priežiūra yra orientuota į pacientą ir jo šeimą. Pacientas aktyviai dalyvauja savo sveikatos priežiūroje (45).

20 Todėl tampa aišku, kada pacientų saugos kultūra yra pacientų saugos dalis, apimanti visą sveikatos priežiūrą. Sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų saugumo problema sprendžiama tarptautiniu ir nacionaliniu lygiu. Nepageidaujamų įvykių išvengimas ir mažinimas svarbus pacientams ir visiems, dirbantiems sveikatos priežiūros sektoriuje (48).

Viena iš pagrindinių pacientų teisių yra teisė gauti saugias sveikatos priežiūros paslaugas. Tuo tarpu sveikatos priežiūros specialistas turi pareigą teikti saugias paslaugas pacientui. Tačiau paskutinį dešimtmetį pasaulyje pasirodžiusios publikacijos rodo, kad nepageidaujami įvykiai sveikatos priežiūroje yra pakankamai dažni ir sukelia didelius ekonominius, socialinius, psichologinius, moralinius nuostolius (3). Todėl svarbu juos suprasti analizuojant pacientų saugą.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą nepageidaujamas įvykis yra įvykis, reakcija, reiškinys, aplinkybė, veika, galėjusi sukelti ar sukėlusi nepageidaujamą išeitį (rezultatą) pacientui (49). Nors literatūros šaltiniuose pateikiama daug NĮ apibrėžimų, tačiau jiems visiems būdinga natūrali kilmė, kuri padaro žalą sveikatos priežiūros sistemai; dalyvauja pacientas (žala padaroma pacientui); nustatyta aiški priežastis (yra aiškių požymių, kad tai sveikatos priežiūros sistemos dalis) (50).Nepageidaujami įvykiai sumažina pacientų saugumo lygį.

LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl privalomų registruoti NĮ sąrašo ir jų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ sveikatos priežiūros įstaigos privalo teikti informaciją apie NĮ, nurodytus šiame įsakyme. Šis teisės aktas taip pat reglamentuoja NĮ registravimo tvarką, pagal kurią įstaigos privalo rinkti ir teikti informaciją apie NĮ bei užtikrinti NĮ registravimo procedūrų kontrolę. Šiame įsakyme nustatyta, kad privalomai registruojami tokie nepageidaujami įvykiai: susiję su medicinos prietaisų naudojimu, kraujo ir jo komponentų ruošimu ar transfuzija, vaistinių preparatų vartojimu, hospitalinėmis infekcijomis, radiacine sauga bei radiologinėmis avarijomis, audinių, ląstelių ir organų įsigijimu (paėmimu), ištyrimu, apdorojimu, laikymu, paskirstymu (transportavimu) ir transplantacija (49). Taip pat kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga pagal teikiamą paslaugų spektrą ir specifiką gali nuspręsti registruoti ir kitus specifinius nepageidaujamus įvykius, pvz., susijusius su chirurginėmis, diagnostinėmis bei gydomosiomis invazinėmis procedūromis, susijusius su pacientų priežiūra; susijusius su įstaigos aplinka (arba įvykusius gydymo įstaigos aplinkoje) (39).

Duomenų apie NĮ registravimo dalyviai - sveikatos priežiūros personalas, ASPĮ už NĮ registravimą atsakingi asmenys, įstaigos, surenkančios duomenis apie užregistruotus NĮ pagal kompetencijos sritis, VASPVT, surenkanti duomenis apie visus užregistruotus NĮ (50). Lietuvoje veikia privalomas decentralizuotas duomenų apie NĮ rinkimo būdas, kuomet į stacionare gydomo asmens statistine kortelę gydomo stacionare ar gaunančio gydymo paslaugas dienos chirurgijos stacionaruose galima pažymėti skiltį „Nepageidaujamas įvykis“. Šie duomenys teikiami teritorinei

21 ligonių kasai (51). Remiantis dabartine NĮ registravimo tvarka ir sistemoje pastebima dalyviu gausa aišku, kad NĮ - ilgas procesas, reikalaujantis kelių organizacijų bendradarbiavimo.

Išvengti nepageidaujamų įvykių medicinos personalui ne visada pavyksta dėl individualių paciento organizmo reakcijų į vaistą, tyrimą, intervenciją ar į kitus medicininius veiksmus, taip pat dėl medicinos prietaisų veikimo mechanizmų (39). NĮ dažnumas tiesiogiai priklauso nuo įstaigos dydžio, klinikinio tipo, darbuotojų patirties, teikiamų paslaugų spektro, nuo naudojamų technologijų sudėtingumo ir naujumo (52).

Lietuvoje nepageidaujamų įvykių problema dažniausiai sprendžiama mažai veiksmingais būdais. Nustatomas klaidą padaręs asmuo ir jis yra nubaudžiamas tiesiogiai, kaip kaltas asmuo. Pacientui dažniausiai atlyginama žala ir nesigilinama į tikrąsias tokių įvykių priežastis, nors tyrimai rodo, kad nepageidaujami įvykiai dažniausiai atsitinka dėl daugelio juos nulėmusių (vadybinių, organizacinių, klinikinių, sisteminių) priežasčių.

Lietuvoje kai kuriose įstaigose jau sukurtos funkcionuojančios vieningos nepageidaujamų įvykių sveikatos priežiūroje valdymo (registravimo, kaupimo, analizės ir prevencijos) sistemos (3).

NĮ nustatymas, registravimas ir mokymasis iš padarytų klaidų turi bendrus tikslus: NĮ prevencija ir siekis ugdyti pacientų saugos kultūrą, bendradarbiaujant, mokantis ir remiantis kitų šalių ar įstaigų turima sistemine praktika (52).

Rasta duomenų, jog buvo atlikta ES šalių nepageidaujamų įvykių registravimo, stebėsenos ir prevencijos sistemų (NĮRSP) apžvalga. Ši apžvalga siekė surinkti informaciją apie kitose ES šalyse veikiančias NĮRSP sistemas, susijusias su NĮ duomenų rinkimu ir siekiu gerinti pacientų saugą. Apžvalga buvo atlikta šešiose šalyse (Danijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje). Nustatyta, kad visose šalyse veikia elektroniniu būdu teikiamų duomenų apie NĮ registravimo sistemos, todėl informacija pateikiama greitai, patogiai ir efektyviai. Visos sistemos užtikrina duomenų teikėjų anonimiškumą (46).

Apibendrinat galima teigti, kad pacientų sauga - priemonių visuma, kuri siekia suteikti pacientui kuo kokybiškesnes sveikatos priežiūros paslaugas išvengiant nepageidaujamų įvykių ar klaidų. Pacientų sauga yra viena iš svarbiausiu sveikatos priežiūros sistemos dalių, kurią papildo pacientų saugos kultūra. Pacientų saugos kultūra - tai visos organizacijos bendras supratimas, veiksmai, planai ir tikslai, padedantys išvengti nepageidaujamų įvykių. Nepageidaujamas įvykis - tai koks nors procesas, sukėlęs nepageidaujamą rezultatą ir turintis įtakos pacientų saugos kultūrai ir pačiai saugai.

22

1.4. Komandinis darbas ir pacientų sauga

Įvairūs mokslinės literatūros šaltiniai teigia, kad komandinis darbas yra labai svarbus elementas siekiant užtikrinti saugią pacientų priežiūrą. Šių šaltinių apžvalgose išskiriami trys pagrindiniai įrodymai, rodantys ryšį tarp komandinio darbo ir pacientų saugos: 1. Tyrimai, tiriantys kritinius incidentus ir nepageidaujamus reiškinius, parodė, kad komandinis darbas atlieka svarbų vaidmenį nepageidaujamų reiškinių prevencijoje. 2. Darbuotojų požiūris į komandinį darbą yra teigiamai susijęs su darbuotojų požiūriu į sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir pacientų saugą. 3. Klinikiniai tyrimai parodė, kad klinikinis efektyvumas priklauso nuo komunikacijos, koordinavimo, vadovavimo modelių, kurie skatina komandinį darbą (6).

Nustatyta, jog užtikrinus komandinį darbą ir pacientų saugą pagerėja darbo rezultatai. Tai įrodo G. M. Diabdo ir kitų atliktas tyrimas „Slaugytojų požiūrio į komandinį darbą ligoninėje, įtaka pacientu saugos klimatui“. Teigiama, kad komandinis darbas ir pacientų sauga yra du tarpusavyje susiję veiksmai, kurie turi įtakos slaugytojų ir pacientų bendradarbiavimui. Šis tyrimas yra svarbus, nes pagrindinis dėmesys skiriamas slaugos personalo komandiniam darbui ir pacientų saugumui. Juo siekiama įrodyti, jog užtikrinus šiuos du veiksmus sumažės nepageidaujamų įvykių, išlaidų jiems spręsti, padidės darbo našumas ir bus užtikrinta efektyvesnė sveikatos priežiūra. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad 92,2 proc. slaugos specialistų tvirtina, jog aukšti pacientų saugos rodikliai priklauso nuo komandos narių elgesio (53).

Atliktuose tyrimuose taip pat akcentuojama, kad komandinis darbas yra labai svarbus siekiant užtikrinti optimalią ir saugią pacientų priežiūrą, ypač specializuotuose skyriuose. Vienas iš paaiškinimų gali būti siejamas su tuo, kad stiprios, daugiau funkcijų gebančios atlikti komandos skyriuose yra svarbios siekiant pagerinti pacientų saugumą, kai šiuose skyriuose medicinos personalas yra labiau patyręs ir sumanus, gebantis mąstyti kritiškai ir priimti sprendimus, susijusius su pacientų saugia aplinka. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad aukštesni komandinio darbo rezultatai buvo Universiteto ligoninėje nei paprastoje ligoninėje (54). Pagal tai galima teigti, jog komandinio darbo vertinimui, o tuo pačiu ir pacientų saugai įtakos turi aplinka- geografinė ar socialinė padėtis, kurioje dirbama. Taip pat tai papildo ir atlikti tyrimai, kuriuose nustatyta, kad pacientų saugos užtikrinimas koreliuoja su komandinio darbo ypatumais, bendravimo struktūra ir vadovavimo būdu (55).

Įvairūs autoriai išskiria šešias pacientų saugos kultūrą padedančias užtikrinti dalis:  Komandinį darbą: žmonių gebėjimą dirbti kartu, bendrauti, pasitikėti, suteikti ir

23  Saugos klimatą. Tai darbuotojų ir vadovų suvokimas ir elgesys įvertinant riziką

ligoninėje;

 Pasitenkinimas darbu. Kaip darbuotojai vertina savo darbą bei nematerialius dalykus, susijusius su juo;

 Stresas darbe. Darbuotojų streso bei nuovargio supratimas ir jų gebėjimas pripažinti, kad patiriant stresą suprastėja darbo kokybė;

 Vadovų požiūris į saugą ir darbo sąlygos. Kaip vadovai aprūpina darbuotojus bei ligoninę atitinkamais reikalingais ištekliais norėdami sukurti teigiamą saugos kultūrą (56).

Šios šešios išskirtos sritys patvirtina, jog komandinis darbas yra viena svarbiausiu pacientų saugą užtikrinančių dimensijų.

Irane atliktas tyrimas (naujagimių intensyvios terapijos skyriuje) vertino pacientų saugos kultūros aspektus. Aukščiausiais rezultatais buvo įvertinti komandinis darbas padaliniuose (98,5 proc.), organizacinis mokymasis ir nuolatinis tobulinimasis (87,8 proc.), grįžtamasis ryšys ir komunikacija apie įvykusias klaidas (80,3 proc.) ir pranešimai apie įvykusius įvykius (78,8 proc.), žemiausiais rezultatais - pacientų perkėlimas (15,3 proc.), netinkamas klaidų vertinimas (21,5 proc.) ir personalas (37,1 proc.). Remiantis tyrimo rezultatais buvo teigiama, kad, kai trūksta tinkamo bendradarbiavimo ir bendravimo tarp įvairių sveikatos priežiūros sektorių ir darbuotojų, taip pat kai yra nepakankamas darbuotojų skaičius, padidėja pavojus naujagimių sveikatai, ypač transportuojant pacientus ir perkeliant juos iš vieno skyriaus į kitą (57). Mokslininkai taip pat nustatė, jog neonatologijos intensyvios terapijos skyrių darbuotojai pacientų saugos kultūrą, saugos lygį ir pranešamus apie įvykusius įvykius vertino skirtingai priklausomai nuo išdirbto darbo laiko skyriuje ir dirbamų pareigų. Buvo nustatytas reikšmingas ryšys tarp trumpesnio ir ilgesnio darbo stažo ligoninėje. Didesnę profesinę patirtį turintys darbuotojai vertino saugos kultūrą geriau, o pranešimus apie įvykusius įvykius prasčiau. Gydytojai ir slaugos specialistai pacientų saugos kultūrą vertino palankiau (58). Šie tyrimas patvirtina tai, jog komandinis darbas yra svarbi pacientų saugos kultūros dalis ir tai, kad jų vertinimui įtakos turi socialiniai demografiniai rodikliai.

Tyrinėjant pacientų saugą svarbu nustatyti veiksnius, lemiančius darbuotojų nuomonę. Egipto universitetinėje ligoninėje buvo atliktas tyrimas, vertinantis slaugytojų požiūrį į pacientų saugą; jame buvo pastebėtas reikšmingas ryšys tarp socialinių ir demografinių charakteristikų ir visų saugos kultūros aspektų (59). Australijoje atliktas tyrimas parodė skirtingas pareigas užimančių darbuotojų nuomonių pasiskirstymą. Nors didžiausi įvertinimai buvo komandinio darbo klimatui ir mažiausi dėl ligoninės valdymo ir darbo sąlygoms, tačiau vertinant pagal atskiras grupes nuomonės išsiskyrė. Gydytojai geriau, nei slaugytojos, vertino pasitenkinimą darbu, komandinio darbo klimatą, saugos klimatą ir darbo sąlygas (60).

24 Apibendrinant galima teigti, jog komandinis darbas ir pacientų saugos užtikrinimas yra efektyviausi darbo metodai, leidžiantys pasiekti geriausių pacientų saugos rezultatų. Komandinis darbas padeda užtikrinti efektyvų darbą, darbuotojų pasitenkinimą darbu, o tai leidžia pacientui atsidurti dėmesio centre.

25

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Kiekybinis tyrimas

Tyrimui LSMUL Neonatologijos klinikoje atlikti buvo pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas. Kiekybinis tyrimas pasirinktas kaip vienas plačiausiai vadybiniuose tyrimuose naudojamų metodų. Vienas iš šio metodo privalumų - galimybė apklausti didelį respondentų skaičių (61).

Tyrimą šioje klinikoje nuspręsta atlikti pasitarus su klinikos vadove, vedėja ir slaugos vadove; pristačius joms tyrimo temą, tikslus, uždavinius ir gautų duomenų panaudojimą, buvo gautas jų leidimas atlikti tyrimą. Tyrimas pradėtas vykdyti 2018 metais lapkričio mėnesį gavus LSMU Bioetikos centro leidimą vykdyti tyrimą. Lapkričio – gruodžio mėnesiais darbuotojams, davusiems žodinį informuotą sutikimą, asmeniškai kasdienių pasitarimų pabaigoje buvo dalinami klausimynai. Imties sudarymui pasirinktas tikslinis atrankos metodas (62). Į tyrimą buvo įtraukti klinikoje dirbantys darbuotojai: administracijos darbuotojai, gydytojai, gydytojai rezidentai, slaugytojos, slaugytojų padėjėjos, pagalbinis personalas, socialiniai darbuotojai, psichologai, sutikę dalyvauti tyrime ir tyrimo vykdymo laikotarpiu buvę darbe. Į tyrimą neįtraukti praktiką atliekantys studentai, savanoriai. Informacija apie LSMUL Neonatologijos klinikoje dirbančių darbuotojų skaičių buvo gauta iš klinikos slaugos administratorės. Iš viso buvo išdalintos 189 anketos, grąžintos (tinkamos naudoti tyrimui) 133 anketos (atsako dažnis 70,4 proc.). Tiriamųjų populiaciją sudarė 189 LSMUL Neonatologijos klinikos darbuotojai (30 gydytojų, 107 slaugytojos, 47 slaugytojų padėjėjai, 5 kiti darbuotojai). Respondentams buvo pristatyta tyrimo tema, tikslas. Pranešta, kad anketa yra anoniminė ir gauti duomenys bus naudojami studijų tikslais.

Tyrimui buvo naudota vienmomentinė anoniminė anketinė apklausa. Siekiant ištirti LSMUL Neonatologijos klinikos personalo požiūrį į komandinį darbą ir pacientų saugą klinikoje, atlikus mokslinės literatūros apžvalgą, tyrimui nuspręstą naudotis Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikiamais duomenimis apie pacientų saugą. Susisiekus su tarnybos atstovais buvo gautas leidimas naudotis jų pateikiamais duomenimis apie pacientų saugą (priedas 1). Tyrimui buvo panaudoti pilotinių pacientų saugos kultūros tyrimų klausimynai, parengti vadovaujantis JAV Teksaso universiteto Pacientų saugos tyrimų centro metodika (Safety Attitudes questionnaire - SAQ). Juos pakoregavus ir pritaikius Neonatologijos klinikai buvo sudarytas tyrimo klausimynas (priedas 2), klausimyną sudarė 58 teiginiai ir 9 uždaro tipo klausimai. Pirmoje klausimyno dalyje 1-47 teiginiai buvo skirti įvertinti komandinio darbo ir pacientų saugos aspektus darbo vietoje (klinikoje). Antrąja dalimi (1-6 teiginiais) siekiama išsiaiškinti bendravimo ir bendradarbiavimo ypatumus darbo vietoje (klinikoje). Trečiosios dalies 1-5 teiginiais siekta išsiaiškinti, kaip respondentai vertina ligoninės

26 padalinių bendradarbiavimą, užtikrinantį pacientų saugą. Tiriamieji kiekvieną teiginį vertino nuo „visiškai nesutinku“ iki „visiškai sutinku“. Atlikus aprašomąją statistiką, dėl tikslesnio duomenų įvertinimo nuspręsta atsakymus sugrupuoti į tris grupes. Sugrupavus atsakymus, vertinti atsakymai nesutinku, šiam atsakymo variantui buvo sujungti visiškai nesutinku ir nesutinku atsakymų variantai, neturiu nuomonės/neutralu, sutinku, šiam atsakymui buvo sujungti sutinku ir visiškai sutinku atsakymų variantai. Siekiant nustatyti tyrimo dalyvių demografines, socialines bei su darbu susijusias charakteristikas, buvo klausiama: lytis, amžius, pareigos, darbo patirtis, šioje klinikoje išdirbtas laikas, dirbama pamaina, darbo krūvis ir ar dirbant yra tiesioginis kontaktas su pacientais.

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinių duomenų kaupimo ir analizės SPSS 20.0 programų paketą, taip pat buvo naudota MS Excel 2007 programa. Buvo taikoma aprašomoji statistinė analizė. Kintamųjų skirstinių normalumas tikrintas Kolmogorovo-Smirnovo (angl. Kolmogorov-Smirnov) testu. Nustačius, kad kintamieji yra ranginio pobūdžio ir jų skirstiniai neatitinka normalumo kriterijų, duomenų analizei buvo taikomi neparametriniai kriterijai. Kokybinių požymių tarpusavio priklausomybėms vertinti naudotas Chi kriterijus (χ²), laisvės laipsnių skaičius (lls), Kramerio V koeficientas (Cramer‘s V). Lyginant daugiau nei dvi grupes, palyginimui taikytas z-kriterijus. Reikšmingumo lygmuo laikytas α=0,05, rezultatai buvo vertinami kaip statistiškai reikšmingi, kai p≤0,05. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose.

Taip pat buvo užtikrintas konfidencialumas, nes anketa anoniminė, nebuvo klausiama vardų, pavardžių, adresų, anketos grąžintos pačiai tyrėjai. Tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti. Tyrimui atlikti gautas Bioetikos leidimas (priedas 3).

2.2. Kokybinis tyrimas

Siekiant išsamiau išnagrinėti darbuotojų nuomonę apie komandinį darbą ir pacientų saugą, pasirinkta kiekybinį tyrimą papildyti kokybiniu tyrimu. Kokybinis tyrimas pasirinktas dėl jo galimybių labiau įsigilinti į respondentų nuomonę jų natūralioje aplinkoje ir gauti esminį supratimą apie tiriamąją temą. Juo siekiama pagrįsti gautus kiekybinio tyrimo rezultatus, tiksliau ir išsamiau išanalizuoti komandinio darbo ir pacientų saugos suvokimą klinikoje. Šių dviejų metodų derinimas vis dažniau naudojamas sveikatos priežiūros tyrimuose (63).

Kokybinio tyrimo imčiai nėra keliamą griežtų reikalavimų. 2019m. kovo mėnesį gavus papildytą LSMU Bioetikos centro leidimą (priedas 3) buvo atliktas kokybinis tyrimas. Toliau tyrimo dalyviai bus įvardijami kaip ekspertai, nes jie geriausiai atspindi tiriamųjų grupės narių nuomonę. Jais pasirinkti specialistai, galintys suteikti informacijos apie komandinį darbą ir pacientų saugą klinikoje. Ekspertais buvo pasirinkti vadovai ir vadovaujančias pareigas užimantys

27 specialistai. Visi specialistai dirba ne tik vadovaujantį darbą, bet ir gydytojais, slaugytojomis. Iš viso buvo apklausti trys ekspertai. Siekiant užtikrinti jų konfidencialumą, jų tiesioginės darbo pareigos nėra atskleidžiamos.

Tyrimui atlikti naudotas pusiau struktūruotas interviu. Interviu klausimų formulavimas paremtas išanalizuota moksline literatūra ir atlikto kiekybinio tyrimo rezultatais. Šiuo tyrimu buvo siekiama akcentuoti darbuotojų nuomonę apie komandinį darbą ir pacientų saugą, iškylančias problemas, jų sprendimo būdus ir šių dviejų veiksnių ryšį. Interviu buvo parengti 3 pagrindiniai klausimai, siekiantys išsiaiškinti darbuotojų nuomonę apie komandinį darbą, pacientų saugą ir nepageidaujamus įvykius. Šie klausimai interviu metu buvo papildomi kitais klausimais, padedančiais išsamiau išsiaiškinti situaciją. Ekspertų buvo klausiama, kaip komandinis darbas pasireiškia jų darbe, paprašyta pateikti pavyzdžių, taip pat klausta, kaip komandos narių kaita veikia komandinį darbą, kaip komandinis darbas daro įtaką pacientų saugai, kaip elgiamasi įvykus nepageidaujamam įvykiui, kaip elgiasi, jei pastebi, kad jis įvyko kolegai, kaip yra sprendžiami nepageidaujami įvykiai. Interviu metu klausimų eiliškumas buvo keičiamas pagal situaciją. Ekspertams, nenorintiems atsakyti į kurį nors klausimą, leista neatsakyti.

Tyrimo ekspertais pasirinkti tyrime sutikę dalyvauti ir įrašyti pokalbį sutikę asmenys. Ekspertai interviu pradžioje buvo informuoti apie tyrimo temą, tikslą, konfidencialumo užtikrinimą ir galimybę bet kada nutraukti interviu. Taip pat buvo paklausta, ar pokalbį galima įrašinėti diktofonu, dalis informacijos pasižymėta užrašuose. Interviu vyko eksperto darbo vietoje, jo trukmė iki 20 min.

Interviu metu gauti duomenys buvo transkribuoti iš garso įrašo į rašytinį tekstą. Atlikta kokybinio turinio analizė, kuria siekta išgryninti pagrindines temas - komandinį darbą, pacientų saugą ir nepageidaujamus įvykius. Kokybinė turinio analizė atlikta sistemišku žingsnių vykdymu: daug kartų skaitomas tekstas; kategorijų išskyrimas pagal raktinius žodžius; išskirtų kategorijų interpretavimas (64).

Duomenys pagal temas suskirstyti į lenteles, kuriose išskirtos kategorijos, kurios nagrinėjamos apibūdinančiais ekspertų pasisakymų pavyzdžiais. Rezultatai pateikti aptarime, jie paremti ekspertų vartojamais žodžiais. Cituojant ekspertų mintis, kalba netaisyta vengiant iškraipymų, bei siekiant atspindėti tikrąsias ekspertų mintis. Prie pateikiamų citatų nurodytas respondento numeris (E1, E2, E3). Ženklas (...) reiškia, jog cituojant praleidžiama respondento minties dalis.

28

3. REZULTATAI

3.1. Tyrimo dalyvių socialinės demografinės charakteristikos

Tyrime dalyvavo 133 klinikos darbuotojai, iš kurių daugiau nei pusę 54 proc. (n=72) tyrime dalyvavusių darbuotojų sudarė slaugytojai, beveik penktadalį 18 proc. (n=24) tiriamųjų sudarė slaugytojų padėjėjai. Likusi respondentų dalis pasiskirstė taip: 16 proc. (n=21) gydytojai, 6 proc. (n=8) gydytojai rezidentai, ir po 3 proc. (n=4) administracijos darbuotojai ir kiti (tiriamųjų buvo nurodyta: pagalbinis personalas, socialinis darbuotojas, sekretorės) (3.1.1 pav.).

3.1.1. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal užimamas pareigas (proc.)

Tyrime dalyvavo 97 proc. buvo (n=129) moterys ir 3 proc. (n=4) vyrai. Dėl mažo vyrų respondentų skaičiaus duomenys pagal lytį toliau analizuojami nebus (3.1.1.lentelė.).Daugiau nei pusės 57,9 proc. (n=77) tiriamųjų amžius buvo daugiau nei 45 metai, šeštadalio 15 proc. (n=20) tiriamųjų amžius buvo nuo 40-44 metų. Analizuojant duomenis tiriamųjų amžius buvo analizuojamas sujungus į dvi respondentų grupes. Pirmąją grupę sudarys tiriamieji iki 30 metų, 30-34 metų, 35-39 metų, 40-44 metų; antrojoje grupėje bus tiriamieji nuo 45 metų amžiaus; tai daroma tam, kad lyginamosios grupės būtų tolygesnės (3.1.1.lentelė).

Išsiaiškinta, kiek laiko tiriamieji dirba LSMUL Neonatologijos klinikoje. Beveik pusė 49,5 proc. (n=66) tiriamųjų dirba šioje klinikoje daugiau kaip 21 metus. Likusios pusės 50,5 proc. (n=67) darbo laiko klinikose amplitudė – nuo „trumpiau nei metus“ iki „20 metų“ šioje klinikoje. Šie respondentų atsakymai taip pat buvo sujungti į dvi grupes. Pirmąją grupę sudarė dirbantys >1 metus, 1-5 metų, 6-10 metų, 11-15 metų, 16-20 metų dirbantys Neonatologijos klinikoje. Antrąją grupę sudarė dirbantys daugiau nei 21 metus. (3.1.1.lentelė.)

3,0 15,8 6,1 54,1 18,0 3,0

Administracijos darbuotojai Gydytojai Gydytojai rezidentai Slaugytojai Slaugytojų padėjėjai Kita

29 Nustatyta, jog daugiau nei pusė 51,9 proc. (n=69) tyrime dalyvavusių respondentų dirba vieno etato darbo krūviu. Analizuojant duomenis pagal darbo krūvį respondentų atsakymai suskirstyti į tris grupes: dirbantys iki 1etato, tai sudarė 0,25, 0,5 ir 0,75 etato dirbantys darbuotojai; 1 etatu dirbantys ir trečioji grupė - daugiau nei 1 etatu dirbantys, tai 1,25, 1,5 ir daugiau nei 1,5 etato dirbantys darbuotojai. (3.1.1.lentelė.)

Daugiau nei pusė 57,9 proc. (n=77) tiriamųjų dirba mišrioje darbo pamainoje, tai reiškia, kad dirba ir dieną, ir naktį. Trečdalis 31,6 proc. (n=42) tiriamųjų dirba tik dienomis ir dešimtadalis 10,5 proc. (n=14) dirba tik naktimis (3.1.1.lentelė.).Didžioji dalis 81,2 proc. (n=108) tiriamųjų nurodė, kad bendrauja/kontaktuoja tiesiogiai su pacientais ir 18,8proc. (n=25) tiriamųjų nurodė, kad jie savo darbe tiesiogiai nebendrauja/nekontaktuoja su pacientais. (3.1.1.lentelė.)

3.1.1.lentelė. Tyrimo dalyvių bendrosios charakteristikos Socialiniai-demografiniai rodikliai

Lytis Moterys proc./n Vyrai proc./n

Iš viso proc./n 97/129 3/4 Tiriamųjų amžius >30 m. proc./n 30-34 m. proc./n 35-39m. proc./n 40-44m. proc./n >45m proc./n. 100/133 13,6/18 2,3/3 10,6/14 15,2/20 58,3/77 41,7/55 58,3/77 Išdirbtas laikas Neonatologijos klinikoje >1 m. proc./n 1-5m. proc./n 6-10m. proc./n 11-15m. proc./n 16-20m. proc./n >21m. proc./n 11,3/15 8,3/11 3,8/5 11,3/15 15,7/21 49,6/66 50,4/67 49,6/66 Dirbamas etatas 0,25 proc./n 0,5 proc./n 0,75 proc./n 1,0 proc./n 1,25 proc./n 1,5 proc./n >1,5 proc./n 7,5/10 2,3/3 3/4 51,9/69 24,1/32 9,7/13 1,5/2 12,8/17 51,9/69 35,3/47 Dirbamos pamainos

Dieninė proc./n Mišri proc./n Naktinė proc./n

31,6/42 57,9/77 10,5/14

Dirbama su tiesiogiai su pacientais ar ne

Taip proc./n Ne proc./n

30 Apibendrinant šio skyriaus rezultatus galima teigti, kad didžiąją dalį (97 proc.) tyrime dalyvavusių respondentų sudarė moterys. Daugiau nei pusė apklaustųjų buvo slaugytojos. Daugiausia respondentų yra vyresni nei 45 metų amžiaus. Pusė respondentų šioje klinikoje dirba ilgiau nei 21 metus. Pagal šiuos rezultatus matome, kad personalas turi didelę darbo patirtį.

3.2. Klinikoje dirbančių specialistų požiūris į komandinį darbą

Vertindami komandinio darbo teiginius dauguma klinikos darbuotojų sutiko su teiginiais: esant neatidėliotinai situacijai dirbame kaip vieninga komanda; profesionaliai dirbama; asmeninės problemos darbe pamirštamos; žinau visų kolegų vardus ir pavardes. Vertinant teiginius apie darbuotojų nuomonės išreikšimą, ligoninės vadovybės veiklą, daugiau nei pusė sutiko, jog dažnai būna sunku paprieštarauti gydytojų nuomonei (56,3 proc.); jog ligoninės padalinių bendradarbiavimas yra gerai koordinuotas (54,9 proc.), o rečiau sutikdavo su šiais teiginiais: sprendimai priimami atsižvelgiant į susijusių darbuotojų nuomonę (27,8 proc.); lengva kalbėti apie nesklandumus, susijusius su pacientų priežiūra (32,3 proc.), penktadalis darbuotojų sutiko, jog klinikoje konstruktyviai bendraujama su problemiškais darbuotojais (20,3 proc.) ir tai, jog ligoninė skatina darbuotojų kasdienes pastangas (23,3 proc.) ir tik trečdalis darbuotojų sutiko, kad jų darbas tinkamai įvertintas (33,8 proc.). Vertinant darbo atmosferą: beveik pusė (48,9 proc.) darbuotojų sutiko, jog teigiama atmosfera padeda tobulinti darbą skyriuje, tačiau tik trečdalis sutiko, jog darbuotojai vienas kitą gerbia (31,6 proc.). (3.2.1.lentele).

3.2.1.lentelė. Respondentų pasiskirstymas vertinant teiginius apie komandinį darbą

Teiginiai apie komandinį darbą

Nuomonės išreiškimas Nesutinku proc./n Neturiu nuomonės proc./n Sutinku proc./n Iš viso proc./n 1. 1. Šiame skyriuje pakanka darbuotojų 33,8/45 6/8 60,2/80

100/ 133 2. 2. Kai atsiranda neatidėliotini darbai, visi

dirbame kaip vieninga komanda 14,3/19 1,5/2 84,2/112

3. 3. Šiame skyriuje darbuotojai vienas kitą

gerbia 48,1/64 15,8/21 31,6/48

4. 4. Ligoninės vadovybė tinkamai atlieka savo

pareiga 27,8/37 33,1/44 39,1/52

5. 5. Ligoninės vadovybė skatina mano

kasdienes pastangas 46,6/62 30,1/40 23,3/31

6. 6. Mano darbas tinkamai įvertinamas 48,1/64 18,1/24 33,8/45 7. 7. Man patinka dirbti šioje ligoninėje 6/8 17,3/23 76,7/102

31 3.2.1.lentelės tęsinys

Teiginiai apie komandinį darbą

Nuomonės išreiškimas Nesutinku proc./n Neturiu nuomonės proc./n Sutinku proc./n Iš viso proc./n 8. 8.

Sprendimai šiame skyriuje priimami atsižvelgiant į susijusių darbuotojų nuomonę

48,9/65 23,3/31 27,8/35

100/ 133 9. 9. Teigiama atmosfera šiame skyriuje padeda

tobulinti darbą 33,8/45 17,3/23 48,9/65

10. Šioje ligoninėje konstruktyviai

bendraujama su problemiškais darbuotojais 33,8/45 45,9/61 20,3/27 11.

Šiame skyriuje lengva kalbėti apie nesklandumus, susijusius su pacientų priežiūra

49,6/66 18,1/24 32,3/43 12. Šio skyriaus darbuotojai suteikia man

reikiamą pagalbą rūpinantis pacientais 10,5/14 10,5/14 79/105 13. Šiame skyriuje nesunku užduoti klausimus,

iškilus kokiems nors neaiškumams 25,6/34 12/16 62,4/83 14. Kritinėse situacijose galiu numatyti, kokių

veiksmų imsis kiti darbuotojai 10,5/14 17,3/23 72,2/96 15. Gydytojai ir slaugytojos dirba kaip gerai

koordinuota komanda 16,5/22 7,5/10 76/111

16. Dažnai būna sunku, šiame skyriuje,

paprieštarauti gydytojų nuomonei 22,6/30 21,1/28 56,3/75 17. Profesionaliai dirbama tada, kai asmeninės

problemos darbe pamirštamos 5,3/7 12,8/17 82/109

18. Žinau vardus ir pavardes visų darbuotojų, _{su kuriais dirbau paskutinėje pamainoje} 7,5/10 3,8/5 88,7/118 19.

Darbuotojai laisvai išsako savo nuomonę, jeigu pastebi, tai kas galėtų pakenkti teikiamų paslaugų kokybei

33,1/44 20,3/27 46,6/62 20. Šio skyriaus darbuotojai nebijo užduoti _{klausimų dėl pastebėtų problemų} 34,6/46 19,5/26 45,9/61 21. Ligoninės padalinių/skyrių tarpusavio

bendradarbiavimas gerai koordinuotas 17,3/23 27,8/37 54,9/73

Atlikto tyrimo duomenų analizė atskleidė sąsajas tarp respondentų socialinių, demografinių ir su darbu susijusių charakteristikų bei jų požiūrio į komandinį darbą. Daugiausiai reikšmingų skirtumų nustatyta vertinant teiginius pagal darbo patirtį ir pagal tai, ar dirba tiesiogiai su pacientais, ar ne.

Tiriamųjų amžius turėjo įtakos vertinant, ar tiriamiesiems klinikos darbuotojai suteikiama reikiama pagalba rūpinantis pacientais (χ²=7,191, lls=2, p=0,027). Klinikos darbuotojai

32 nuo 45 m. statistiškai reikšmingai dažniau sutiko su šiuo teiginiu, nei jaunesni darbuotojai (3.2.1.pav.).

*p < 0,05 palyginti su jaunesniais nei 45 m.

3.2.1. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių vertinant, ar klinikoje jie sulaukia pagalbos rūpindamiesi pacientais

Taip pat galima daryti prielaidą, kad tiriamųjų amžius turėjo įtakos vertinant teiginius apie darbuotojų pagarbą vienas kitam, galimybę kritinėse situacijose numatyti kitų darbuotojų veiksmus, ar sunku paprieštarauti gydytojų nuomonei šioje klinikoje, taip pat, kad asmeninės problemos darbe pamirštamos ir dirbama geriau, nes darbuotojai nuo 45 metų dažniau sutikdavo su šias teiginiais, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas (p>0,05) (3.2.2.pav.).

3.2.2.pav.Respondentų teigiamų įvertinimų komandinio darbo srityje dalis

atsižvelgiant į amžių 12,7 18,2 69,1 7,8 5,2 87,0* 0 20 40 60 80 100 Nesutinku Neturiu nuomonės Sutinku Proc. nuo 45 iki 44 43,6 65,5 45,5 76,4 51,9 77,9 64,9 85,7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Šioje klinikoje darbuotojai vienas kitą gerbia

Kritinėse situacijose galiu numatyti, kokių veiksmų imsis kiti darbuotojai

Dažnai būna sunku, šiame skyriuje, paprieštarauti gydytojų nuomonei Profesionaliai dirbama tada, kai asmeninės

problemos darbe pamirštamos

Proc. nuo 45m. iki 44m.