LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA
IEVA MONIKA ŽIAUKAITĖ
JONAVOS MIESTO SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ MEDICINOS
DARBUOTOJŲ INFORMUOTUMO APIE GRIPO VAKCINACIJĄ IR
ELGSENOS SUSIJUSIOS SU SKIEPIJIMUSI SĄSAJŲ VERTINIMAS
Medicinos vientisųjų studijų magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė: Lekt. Dr. J. Kirvaitienė
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4
2. SUMMARY ... 5
4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 6
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6
6. SANTRUMPOS ... 7
7. SĄVOKOS ... 8
8. ĮVADAS ... 9
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
10.1. Gripo infekcija ... 12
10.2. Sergamumas gripu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ... 12
10.3. Gripo profilaktika prevencija ... 14
10.3.1. Gripo vakcina ... 14
10.3.2. Gripo vakcinos šalutiniai poveikiai... 14
10.3.3. Gripo vakcinacijos organizavimas Lietuvoje ir PSO rekomendacijos ... 15
10.3.4. Skiepijimosi nuo gripo apimtys Lietuvoje ... 15
10.4. Gripo vakcinacija sveikatos priežiūros įstaigose ... 15
10.4.1. Gripas sveikatos priežiūros įstaigose ... 15
10.4.2. Gripo vakcinos nauda ir efektyvumas sveikatos priežiūros darbuotojams ... 16
10.4.3. Medicinos darbuotojų nesiskiepijimo nuo gripo priežastys ... 17
11. TYRIMO METODIKA... 19
12. REZULTATAI ... 22
12.1. Bendra tiriamųjų charakteristika ... 22
12.2. Respondentų informuotumas apie gripo infekciją ir gripo vakcinaciją ... 22
12.3. Respondentų elgsena, susijusi su skiepijimusi gripo vakcina ... 26
12.4. Respondentų informuotumo apie gripo vakcinaciją ir elgsenos susijusios su skiepijimusi sąsajos ... 32
14. IŠVADOS ... 39
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 40
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 41
1. SANTRAUKA
Autorė: Ieva Monika Žiaukaitė.Pavadinimas: „Jonavos miesto sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojų informuotumo apie gripo vakcinaciją ir elgsenos susijusios su skiepijimusi sąsajų vertinimas“.
Tikslas: Įvertinti Jonavos miesto sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojų informuotumo apie gripo vakcinaciją ir elgsenos susijusios su skiepijimusi sąsajas.
Uždaviniai: 1. Išanalizuoti sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojų informuotumą apie gripo vakcinaciją. 2. Išanalizuoti sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojų elgseną susijusią su skiepijimusi gripo vakcina. 3. Nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojų informuotumo apie gripo vakcinaciją ir elgsenos susijusios su skiepijimusi sąsajas.
Tyrimo dalyviai: VšĮ Jonavos ligoninės ir Jonavos priminės sveikatos priežiūros centro medicinos darbuotojai.
Tyrimo medžiaga ir metodai: Kiekybinis tyrimo tipas. Atlikta anoniminė anketinė apklausa. Anketą sudaro 30 klausimai. Iš 160 anketų buvo gražinta 140 (atsako dažnis 87,5 proc.). Duomenys analizuoti kompiuterine programa IBM SPSS Statistics 26.0 for Mac.
Tyrimo rezultatai: 88,6 proc. sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų žino, kad gripo vakcinacija darbuotojams kasmet organizuojama įstaigose. Gydytojai ir slaugytojai šia tema yra geriau informuojami nei kitų profesijų atstovai (gydytojai – 92,5 proc., slaugytojai – 92,5 proc., kitos profesijos – 73,5 proc.). Šiemet gripo vakcina pasiskiepijo 37 proc. darbuotojų: dažniau vyresni nei jaunesni, daugiau moterų nei vyrų ir daugiau gydytojų nei kitų darbuotojų. Pagrindinė pasiskiepijimo priežastis – apsaugoti save nuo ligos. Pagrindinė nesiskiepijimo priežastis – retai sergu arba nesergu gripu. Dvigubai daugiau gydytojų nei slaugytojų rekomenduoja pasiskiepyti gripo vakcina šeimos nariams ir pacientams. Sąsajos nustatytos tarp informuotumo ir elgsenos: Darbuotojų, kurie žino apie įstaigose organizuojamą gripo vakcinaciją, pasiskiepijo tris kartus daugiau lyginant su nežinančiais. 18,6 proc. nesiskiepijusių nepakanka įrodymais pagrįstos medicinos informacijos, patvirtinančios gripo vakcinos efektyvumą, kai niekas iš pasiskiepijusių tam nepritaria. Beveik visi pasiskiepiję gydytojai rekomenduoja skiepytis šeimos nariams ir pacientams, kai tai rekomenduoja tik pusę pasiskiepijusių slaugytojų.
Išvados: Jonavos miesto sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojų skiepijimosi elgesys priklauso nuo informuotumo apie gripo infekciją ir vakciną bei skiriasi tarp skirtingų profesijų. Pagrindinė nesiskiepijimo priežastis – retai serga arba neserga gripu.
2. SUMMARY
Author: Ieva Monika Žiaukaitė.Title: „Evaluation of Coherence between the Awareness of Influenza Vaccination and Behavior associated with Vaccination among Healthcare Workers in Jonava Health Facilities“.
Aim of the study. To evaluate coherence between the awareness of influenza vaccination and behavior associated with vaccination among healthcare workers in Jonava health facilities.
Objectives. 1. To analyze the awareness of healthcare workers about influenza vaccination. 2. To analyze the behavior of healthcare workers associated with influenza vaccination. 3. To determine the coherence between the awareness of health care workers about influenza vaccination and the behavior associated with vaccination.
Study Participants. Healthcare workers (HCW) of Jonava hospital and Jonava primary healthcare center.
Materials and methods. Quantitative type of study. Healthcare workers had to fill out an anonymous questionnaire. The questionnaire consists of 30 questions. Out of 160 questionnaires, 140 were returned (response rate 87.5%). Data were analyzed using IBM SPSS statistics 26.0 for Mac.
Results. 88,6% of HCW know seasonal influenza vaccination is organized in their health care institution. Physicians and nurses are better informed on this topic than representatives of other professions (physicians – 92.5%, nurses – 92.5%, other professions – 73.5%). This year, 37% of HCW have been vaccinated with influenza vaccine: more older than younger HCW, more women than men and more physicians than other HCW. The main reason for getting vaccinated is to protect yourself. The main reason for not getting vaccinated is rarely having or not having the flu. Twice as many doctors than nurses recommend influenza vaccine for family members and patients. Coherence was found between awareness and behavior: Workers who are aware of seasonal influenza vaccination for HCW have been vaccinated three times more often than those who do not. 18.6% non-vaccinated individuals believe evidence-based information is insufficient to prove the efficacy of influenza vaccine when none of the vaccinated HWC agree. Almost all vaccinated physicians recommend vaccination to family members and patients when only half of the vaccinated nurses recommend it. Conclusions. Behavior associated with influenza vaccination among healthcare workers depends on awareness of influenza infection and vaccine and differs between different professions. The main reason for not getting vaccinated is rarely having or not having the flu.
Recommendations. Heads of Jonava hospital and primary healthcare center should improve the organization of seasonal influenza vaccination and organize trainings aimed at raise healthcare workers awareness of the influenza and vaccination.
3. PADĖKA
Didžiausią ačiū norėčiau tarti savo darbo vadovei dr. Jolitai Kirvaitienei, kuri visapusiškai, net ir sunkiomis karantino sąlygomis, mane konsultavo įvairiais klausimais konsultavo ir padėjo spręsti visas iškilusias problemas. Taip pat labai dėkoju savo studijų draugei Laurai Tvarijonavičiūtei, kuri man „vokietei“ padėjo sudėlioti visas nosines ir kablelius nelengvame lietuviškame tekste.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konfliktų nebuvo.5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Tyrimui atlikti išduotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimas. Leidimo Nr. BEC-MF-84.
6. SANTRUMPOS
PSPC – pirminės sveikatos priežiūros centrasPSO – Pasaulinė sveikaots organizacija
ŪVKTI – ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ULAC – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
SAM – Sveikatos apsaugos ministerija proc. – procentai m. – metai sp – statistiškai reikšminga sn – statistiškai nereikšminga p – reikšmingumo lygmuo pav. – paveikslas proc. – procentai
7. SĄVOKOS
Gripas – tai Influenza viruso sukelta ūmi kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu.
Epidemija – tai yra greitas ligos plitimas dideliam skaičiui žmonių tam tikroje populiacijoje per trumpą laiką, atitinkantis stiprią sezoninio gripo bangą.
Pandemija – tai ligos išplitimas visoje šalyje ir visame žemyne. Priešingai nei epidemija, pandemija nėra lokaliai ribojama.
COVID – 19 – Koronaviruso liga 2019 (COVID-19) yra kvėpavimo takų infekcinė liga pasireiškianti karščiavimu, sausu kosuliu ar dusuliu. 2020 metais buvo paskelbta COVID – 19 pandemija.
Antigenu driftas – tai yra tam tikra virusų genetinė variacija, atsirandanti dėl genų mutacijų. Šie genai koduoja viruso paviršiaus baltymus ir atpažįsta žmogaus antikūnus.
8. ĮVADAS
Infekcinės ligos yra viena pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje bei didžiausias sveikatos priežiūros iššūkis XXI amžiuje. Pastaraisiais dešimtmečiais dėka medicinos pažangos ir pasikeitusių higienos normų, šių ligų protrūkiai yra gerai suvaldyti, ypatingai – išsivysčiusiose šalyse [1]. Tačiau, dėl padidėjusio sukėlėjų atsparumo vaistams, atsirandančių vis naujų patogeninių formų bei didėjant žmonių judėjimui po visą pasaulį, susiduriame su naujomis globaliomis problemomis, kurias yra svarbu spręsti [2].
2020 metų pradžioje žmonija susiduria su kvėpavimo takų viruso COVID-19 pandemija. Tai vienas sunkiausių iššūkių nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Visame pasaulyje tūkstančiai užsikrečia ir miršta nuo klastingo viruso sukeltų komplikacijų. Deja, šios pandemijos padariniai dar ilgai bus jaučiami, ypatingai ekonomikos srityje. Siekiant pažaboti naująjį nematomą priešą, mokslininkai stengiasi greičiau sukurti efektyvią vakciną bei taip stengiasi užkirsti kelią viruso plitimui [3,4].
Tačiau be COVID-19 viruso, kiekvienais metais, dažniausiai šaltuoju sezono metu, žmonija susiduria su kita pavojinga virusine infekcija – gripu. Gripo virusas sukelia ūmią kvėpavimo takų ligą, kuri gali komplikuotis ar net būti pavojinga gyvybei. Dėl viruso gebėjimo mutuoti, imunitetas šiai infekcijai yra trumpalaikis, todėl gripu sergama pakartotinai. Verta paminėti, kad gripo epidemija per paskutinius 5 metus atskirose Lietuvos savivaldybėse buvo skelbiama kasmet [8]. Gripas yra aktuali tema ir sveikatos priežiūros įstaigose, nes medicinos ir slaugos darbuotojams kasdien tenka susidurti su daug pacientų bei jų artimųjų, todėl rizika medicinos personalui užsikrėsti gripo virusu smarkiai išauga.
Gripo epidemijos metu, pradėjus sirgti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, stipriai nukenčia medicininė priežiūra. Be to, patys darbuotojai gali užkrėsti sunkiai sergančius pacientus ir taip padidinti jų mirtingumą. Geriausiu efektyvumu ir patikimumu pasižyminti profilaktikos priemonė yra gripo vakcina. Gripas yra vienintelis viršutinių kvėpavimo takų virusas, kurio galima išvengti pasiskiepijus [5]. Siekiant užkirsti infekcijos plitimą sveikatos priežiūros įstaigose, didelis dėmesys yra skiriamas darbuotojų vakcinacijai nuo gripo. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepytis gripo vakcina rekomenduoja tiek darbuotojams, tiek pacientams [6]. Lietuvoje sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai skiepijami nuo gripo nemokamai, tačiau dėl įvairių priežasčių pasiskiepijusių skaičius Lietuvoje ir visame pasaulyje išlieka žemas [7,8]. Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų dažniausiai nurodytos nesiskiepijimo priežastys – saugosi nuo gripo patys stiprindami savo imunitetą, neserga gripu, įgyjamas natūralus imunitetas ir todėl skiepijimas nebūtinas [9].
sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojų informuotumo apie gripo vakcinaciją ir elgsenos susijusios su skiepijimusi sąsajas.
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas – įvertinti Jonavos miesto sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojų informuotumo apie gripo vakcinaciją ir elgsenos susijusios su skiepijimusi sąsajas.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojų informuotumą apie gripo vakcinaciją.
2. Išanalizuoti sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojų elgseną susijusią su skiepijimusi gripo vakcina.
3. Nustatyti sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojų informuotumo apie gripo vakcinaciją ir elgsenos susijusios su skiepijimusi sąsajas.
10.
LITERATŪROS APŽVALGA
10.1. Gripo infekcija
Gripas – tai virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia RNR turintys Influenzavirus A, B, C ir D, priklausantys Orthomyxoviridae šeimai. Virusas plinta oro –lašeliniu būdu, o užkrato šaltinis – gripu sergantis žmogus [10]. Inkubacinis periodas trunka 1 – 4 dienas. Verta pažymėti, kad šalti orai palengvina viruso plitimą, todėl gripu dažniausiai sergama rudenį ir žiemą. Virusas gali sukelti epidemijas ir pandemijas, dėl ko šis susirgimas tampa dar pavojingesnis. Gripo virusas, patekęs į organizmą, prisijungia prie ląstelių receptorių, esančių kvėpavimo takuose. Jose virusas greitai dauginasi, sukelia destrukciją. Esant ląstelių pažeidimui, naujai susiformavę virusai plinta į aplinkinius audinius, juos užkrečia, prasideda kvėpavimo takų uždegiminė reakcija [11,12].
Viruso sukeltos infekcijos simptomai atsiranda staiga, neretai primena peršalimą, tačiau būna stipriau išreikšti. Būdinga bloga savijauta, kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmai, aukšta kūno temperatūra (>38oC) su šaltkrėčiu, kuri gali trukti kelias dienas. Dauguma sergančių pasveiksta be
rimtesnių komplikacijų ar liekamųjų reiškinių po maždaug vienos savaitės [13]. Vis dėlto, dėmesys turėtų būti atkreiptas į gripo komplikacijas, kurios gali baigtis mirtimi. Viena dažniausiai pasitaikančių – pneumonija. Plaučių uždegimas išsivysto pacientams, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi: vyresnio amžiaus (> 65 m.), lėtinėmis ligomis sergantys ar imunosupresinius vaistus vartojantys asmenys. Paprastai jie priskiriami didelės rizikos grupėms [14]. Prie retesnių gripo komplikacijų priskiriama širdies pažaida: miokardo infarktas, miokarditas ar perikarditas [15]. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti centrinės nervų sistemos (CNS) pažeidimai, tokie kaip encefalopatija, encefalitas, meningitas, mielitas arba Guillain-Barré sindromas [16].
Taigi, gripas yra labai užkrečiama, Influenza viruso sukelta, ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kuri gali sukelti epidemijas ir pandemijas. Ligos eiga gali būti lengva, tačiau sunkai sergant ir išsivysčius komplikacijomis, gripas gali baigtis mirtimi.
10.2. Sergamumas gripu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis
Sveikatos apsaugos ministerija ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) koordinuoja epidemiologinę priežiūrą, kuri vykdoma sveikatos priežiūros įstaigų. Gripo epidemijos metu suserga apie 5 – 15 proc. pasaulio gyventojų, užregistruojami apie 3 – 5 milijonai sunkių ligos atvejų ir 290 000 – 650 000 mirčių per metus.
1 ir 2 lentelės puikiai iliustruoja gripo viruso paplitimą ir problemos aktualumą Lietuvoje praeitais metais. Remiantis ULAC epidemiologiniais duomenimis, 2018 metais sergamumas gripu padidėjo beveik 2 kartus lyginant su 2017 metais (žr. lentelę 1, 2).
1 lentelė. Gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumas 2017 ir 2018 metais Lietuvoje (absoliutūs skaičiai) [17]
Ligos
pavadinimas
Užregistruotų atvejų skaičius Rodiklis 10000 gyv. 2018 m.
Vidutinis rodiklis 10000 gyv. per paskutinius 5 m. Iš viso 2017 m. Iš viso 2018 m.
Gripas 30 089 59 792 213 74
ŪVKTI 84 1897 88 4020 3 156 2 443
2 lentelė. Gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius gripo sezono metu Lietuvoje (absoliutūs skaičiai) [17]
Gripo sezonas
Liga 2015/2016 m. 2016/2017 m. 2017/2018 m. 2018/2019 m.
Gripas 32 003 30 958 57 759 49 661
ŪVKTI 565 329 634 168 696 648 641 694
2018 – 2019 metų gripo sezono metu buvo hospitalizuoti 2 143 asmenys ir registruota 12 mirties atvejų. Paskutinius 5 metus savivaldybėse kasmet buvo paskelbtos gripo epidemijos [18].
Pažymėtina, kad epidemija skelbiama, kai sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) siekia 100 atvejų /10 tūkstančių gyventojų per savaitę, o gripas sudaro apie 30 proc. visų registruotų atvejų [19]. 2018 – 2019 metų gripo sezono metu epidemija buvo paskelbta daugiau nei pusėje Lietuvos savivaldybių [18].
Pandemija apibrėžiamas reiškinys, kai infekcinė liga plinta tarp šalių ir žemynų. Greitą ligos išplitimą lemia didelis viruso padermės virulentiškumas [20]. Gripo pandemijos pasikartoja kas keletą dešimtmečių. Sunkiausia gripo pandemija per pastarąjį amžių registruota 1918 – 1919 metais, kurios metu mirė apie 40 milijonų žmonių per 6 mėnesius [21,22].
Apibendrinant, galima teigti, kad per paskutinius 5 metus Lietuvoje sergamumas gripu ir ŪVKTI padidėjo, epidemijos buvo paskelbtos kasmet. Paskutinė gripo pandemija nusinešė labai daug žmonių gyvybių.
10.3. Gripo profilaktika prevencija
10.3.1. Gripo vakcinaLigų profilaktika – tai priemonės, kurios padeda gerinti ir apsaugoti sveikatą, išvengti ligų. Ji skirstoma į pirminę, antrinę ir tretinę.
Svarbu paminėti, kad kiekvienais metais yra kuriama nauja gripo vakcina, kadangi viruso struktūra yra linkusi greitai keistis. Gripo viruso replikacijos metu RNR grandyje nuolat vyksta genų mutacijos, dėl kurių greitai keičiasi paviršiaus baltymai (antigenų dreifas). Šiuos antigenus atpažįsta žmogaus organizmo ląstelės ir sukelia imuninį atsaką. Organizme gaminami atitinkami antigenui antikūnai, kurie kovoja su infekcija [10,23]. Būtent dėl tokių sparčių antigenų pokyčių reikia kurti vis naują vakcinos biologinę medžiagą, kuri apsaugotų nuo tos viruso padermės, kuri vyraus ateinančio sezono metu [24].
Skiepytis turėtų visi asmenys, kurie turi glaudų kontaktą su sergančiaisiais darbe ar kitose kolektyvinėse vietose, kur patalpos yra mažos, prastai vėdinamos ar lankosi daug žmonių [6,25].
10.3.2. Gripo vakcinos šalutiniai poveikiai
Gripo vakcina sudaryti iš inaktyvuotų gripo virusų, kuri suleidžiama švirkštu į raumenį. Taip pat gaminami purškalai į nosį, kuriose yra gyvybingi virusai, tačiau mažai patogeniški ir negalintys sukelti ligos. Vakcina apsaugo nuo trijų ar keturių gripo viruso padermių. Nepageidaujami poveikiai po vakcinacijos dažniausiai būna labai lengvi, retais atvejais jie gali būti sunkūs. Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai pasireiškia 1 – 2 proc. pasiskiepijusių asmenims visose amžiaus grupėse. Gali atsirasti lokalūs pokyčiai vakcinos infekcijos vietoje – nedidelis skausmingumas, odos paraudimas, patinimas ir vietinis temperatūros pakilimas. Nusiskundimai tęsiasi iki dviejų parų po vakcinacijos ir pilnai išnyksta. Gali pasireikšti galvos ir viso kūno raumenų skausmai, svaigimas. Retai pasireiškia kūno temperatūros pakilimas daugiau 38 laipsnių Celsijaus, dažnai ji pakyla mažai ir normalizuojasi po dviejų dienų [26]. Sunkius vakcinos šalutinius poveikius apima aukšta kūno temperatūra virš 38 laipsnių su šaltkrečiu, alerginė reakcija į vakciną ir Guillian-Barre sindromas, kuris pasireiškia greitai progresuojančiu kūno paralyžiumi [27,28]. Asmenys turintys alergiją kiaušiniams gali išvystyti alerginę reakciją į gripo vakciną, nes jos gamyboje naudojami kiaušiniai. Tačiau Amerikos Centers of Disease Control and Prevention (CDC) tvirtina, kad alergiški kiaušiniams asmenys gali saugiai skiepytis gripo vakcina. Tai priklauso nuo alerginės reakcijos į kiaušinius sunkumo [29].
10.3.3. Gripo vakcinacijos organizavimas Lietuvoje ir PSO rekomendacijos
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2019 m. sausio 29 d. Nr. V-115 įsakymas „Dėl Nacionalinės imunoprofilaktikos 2019 – 2023 metų programos patvirtinimo” reglamentuoja užkrečiamų ligų imunoprofilaktiką. Nuo 2007 – 2008 metų gripo vakcina yra apmokama asmenims, priklausantiems rizikos grupei, iš Privalomojo Sveikatos Draudimo Fondo (PSDF). Nuo 2011 – 2012 metų Lietuvoje gripo vakcinacija yra nemokama nėščiosioms [7].
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) gripo rizikos grupei priklausantys asmenys yra [6, 25]:
- 65 metų ir vyresni asmenys, - nėščios moterys,
- gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose,
- bet kokio amžiaus vaikai ir suaugusieji, sergantieji lėtinėmis ligomis, ar turintys nusilpusį imunitetą,
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
10.3.4. Skiepijimosi nuo gripo apimtys Lietuvoje
2018 – 2019 metų gripo sezono metu savo ar darbdavio lėšomis pasiskiepijo 29 138 Lietuvos gyventojų ir 120 097 rizikos grupei priklausančių žmonių, iš jų – 60,4 proc. > 65 m. asmenų, 26,6 proc. < 65 m., sergančių lėtinėmis ligomis, 9 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų, 3,5 proc. asmenų̨ < 65 m., gyvenančių̨ socialinėse globos ir slaugos įstaigose, ir 0,6 proc. nėščiųjų. Palyginus su 2017 – 2018 metų sezonu, savo ar darbdavio lėšomis pasiskiepijusių asmenų skaičius sumažėjo 4 proc., o rizikos grupei priklausančių asmenų skaičius padidėjo 5,2 proc. [18].
Vadinasi, gripo vakcina yra efektyvi gripo infekcijos profilaktikos priemonė. Vakcinacija gripu turi būti kartojama kiekvienais metais. Nepageidaujami poveikiai į vakciną pasitaiko retai bei dažniausiai būna lengvi. Lietuvoje nemokamai gali pasiskiepyti gripo rizikos grupei priklausantys asmenys.
10.4. Gripo vakcinacija sveikatos priežiūros įstaigose
10.4.1. Gripas sveikatos priežiūros įstaigoseKiekvieną dieną sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai rūpinasi pacientais, kurie turi didesnę riziką sirgti sunkiomis ligomis, kurios gali sąlygoti atitinkamų komplikacijų atsiradimą, sveikatos sutrikdymą [30]. Dažniausiai tai būna žmonės, kurie yra silpnesnės imuninės sistemos (naujagimiai,
vaistus, sukeliančius imunosupresiją. Dėl minėtų veiksnių jų organizmas sunkiai kovoja su įvairiomis ligomis.
Gripo sezono metu suserga apie 10 – 20 proc. suaugusiųjų, bet susirgusiųjų procentas gali išaugti kelis kartus esant gripo protrūkiams ligoninėse ir ilgalaikės sveikatos priežiūros įstaigose [37]. Gripo protrūkius ligoninėje sąlygoja žemas pasiskiepijusių įstaigos darbuotojų skaičius [31].
S.P. Klust, P.S. Shah ir kiti teigia, kad sveikatos įstaigų darbuotojai turi padidintą riziką susirgti gripu palyginti su darbuotojais, kurie nedirba sveikatos priežiūros įstaigose [32]. Pasak H. Maltezou 2010 m. publikuotame tyrime nurodoma, kad nors daugelyje šalių steigiamasi įvykdyti vakcinacijos programą, gripo protrūkiai išlieka iššūkiu gydomose įstaigose [33]. 2018 – 2019 metų gripo sezono Lietuvoje iš rizikos grupių paskiepyta 9,0 proc. sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų (n = 11 561). Nors gripo vakcina yra nemokama sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, pasiskiepusių asmenų skaičius išlieka žemas [34].
10.4.2. Gripo vakcinos nauda ir efektyvumas sveikatos priežiūros darbuotojams
Sveikatos priežiūros darbuotojų skiepijimas yra vienas iš svarbiausių faktorių, leidžiančių sumažinti gripo plitimą tarp pacientų, priklausančių rizikos grupėms ir sveikatos priežiūros įstaigose [35].
Pažymėtina, kad gripo vakcinos efektyvumą lemia keletas veiksnių: paciento amžius, jo sveikata, tuo metu cirkuliuojančio viruso tipas ir potipis bei pagaminta vakcina (ar ji apsaugo nuo tuo metu cirkuliuojančio gripo viruso tipo).
3 lentelė. Nuo sezoninio gripo pasiskiepijusių sveikatos priežiūros darbuotojų skaičius gripo sezonų metu Lietuvoje (proc.) [8].
Gripo sezonas
2016/2017 m. 2017/2018 m. 2018/2019 m. Pasiskiepijusių sveikatos priežiūros
darbuotojų skaičius (proc.) 26,7 29,1 29,3
Lietuvoje 2017 – 2018 metų gripo sezono metu pasiskiepijo 29,1 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų (žr. 3 lentelę). Vidutinis šio sezono metu nuo gripo pasiskiepijusių darbuotojų skaičius visose Europos šalyse buvo 30,2 proc.. Didžiausi pasiskiepijusių skaičiai buvo registruoti Jungtinėje Karalystėje: Anglijoje (63,2 proc.) ir Velse (51,5 proc.) [8]. Tikimasi, kad sveikatos priežiūros darbuotojų vakcinacija nuo gripo sumažina ne tik sergamumą, bet ir laikiną nedarbingumą dėl ligos.
nuo gripo vakcinuotų skaičių iki 10 proc., sumažėja darbuotojų nedarbingumo laikas dėl ligos [36]. A.N.M Ng, C.K.Y. Lai 2011 m. atliktame tyrime buvo palygintas laikino nedarbingumo laikas tarp vakcinuotų ir nevakcinuotų darbuotojų, įrodyta, kad abiejų tiriamųjų grupių darbuotojų nedarbingumo laikas skiriasi labai nežymiai (0,4 dienomis). Dėl to vakcinacija nebūtinai mažina darbuotojų nedarbingumą [37].
10.4.3. Medicinos darbuotojų nesiskiepijimo nuo gripo priežastys
Priežastys dėl kurių sveiktos priežiūros įstaigų darbuotojai nesiskiepija yra baimė adatoms, baimė vakcinacijos pašalinių reiškinių, įsitikinimas, kad vakcinos nėra efektyvios,. Galvojama, kad gripas yra nepavojinga liga ir sveikatos priežiūros darbuotojai nepriklauso rizikos grupei sirgti gripu [38,39].
Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų dažniausiai nurodytos nesiskiepijimo priežastys – saugosi nuo gripo patys stiprindami savo imunitetą, neserga gripu, įgyjamas natūralus imunitetas ir todėl skiepijimas nebūtinas [9].
Svarbus veiksnys lemiantis atsisakyti vakcinacijos yra informuotumo apie gripą stoka. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams trūksta žinių apie gripą. C.E. Hopman ir kitų 2009 m. Olandijoje atliktame tyrime, pasak respondentų, reikia geriau informuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus apie gripą ir jos vakcinacijos naudą. Dauguma respondentų palankiai vertintų informacijos pateikimą laišku. Kitos galimybės būtų plakatai ar brošiūros, arba gauti informacijos iš savo šeimos gydytojų. Skirtingos darbuotojų profesijos ir išsilavinimas taip pat daro įtaką požiūriui [40]. Gydytojų požiūris į personalo vakcinaciją nuo gripo dažniausiai yra teisingesnis nei slaugytojų [41]. Tai siejama su mažesniu informuotumu apie gripo vakcinaciją [39]. Taigi, norint padidinti pasiskiepijusių nuo gripo apimtis, svarbu mokyti darbuotojus, kad būtų galima pakeisti klaidingą požiūrį į vakcinos veiksmingumą ir saugumą, tuo pačiu išaiškinti skiepijimosi naudą siekiant apsaugoti save ir savo šeimą [42].
Veiksniai skatinantys darbuotojus pasiskiepyti: supratimas, kad vakcina apsaugo nuo susirgimo gripu, kad vakcina sumažina nedarbingumą ir produktyvumo praradimą, kad sergantys pacientai gali užsikrėsti nuo darbuotojų, kad darbuotojai apsaugo save ir savo artimuosius, mažina hospitalizuotų asmenų skaičių ir gripo komplikacijų skaičių [38].
Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad skiepijant darbuotojus įvairiose įstaigose, natūraliai padidėja ir bendras vakcinacijos dažnis. Vis dėlto, darbdaviai susiduria su iššūkiu, siekdami įrodyti darbuotojams gripo vakcinos naudą. A. Nutman ir N. Yoeli 2016 metais atliktas tyrimas įrodo, kad darbuotojų vakcinacija nuo gripo siejama su geresnėmis pacientų klinikinėmis išeitimis. Atsižvelgiant į tokius pozityvius rezultatus, svarstoma dėl privalomos vakcinacijos taikymo sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams [31]. Institucijos turi stengtis įgyvendinti privalomą vakcinavimo politiką,
kuomet gerbiamos darbuotojų teisės ir kartu reikalaujama įgyvendinti pagrindinius visuomenės sveikatos saugos tikslus. Neskiepytas personalas kelia pavojų sau ir sergantiesiems ligoniams [43].
Taigi, nuo gripo nepasiskiepiję sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai glaudžiai kontaktuodami su pacientais gali juos užkrėsti. Žemas pasiskiepijusių darbuotojų skaičius gali sąlygoti ligos protrūkius įstaigose. Nors medicinos darbuotojai gali skiepytis nemokamai, visoje Europoje pasiskiepijusių skaičius išlieka žemas. Tai sąlygoja ir žinių apie gripą bei jo profilaktiką stoka. Darbdaviai turi suteikti jiems daugiau informacijos šią svarbią temą. Siekiant padidinti pasiskiepijusių apimtį, įstaigose svarstoma įvesti privalomą vakcinaciją darbuotojams, bet tai įgyvendinti trukdo teisinės ir etinės problemos.
11.
TYRIMO METODIKA
Tyrimo planavimas. Prieš pradedant tyrimą, buvo sudarytas baigiamojo darbo vykdymo planas. Atlikta mokslinės literatūros paieška ir analizė. Buvo iškelti tyrimo tikslas ir sudaryti uždaviniai, buvo sukurtas klausimynas anketiniai apklausai. Gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro komiteto ir sveikatos priežiūros įstaigų vadovų leidimas. Buvo aptarta duomenų rinkimo organizacija. Duomenų rinkimas atliktas 2019 gruodžio – 2020 sausio mėnesiais Jonavos sveikatos priežiūros įstaigose, vėliau buvo susisteminti ir analizuojami rezultatai.
Tyrimo objektas. Viešos įstaigos Jonavos ligoninės ir Jonavos priminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) medicinos darbuotojai.
Tiriamųjų atranka. Tyrimo generaline aibe sudarė 600 medicinos darbuotojai, reprezentatyvi imtis – 86 tiriamieji (apskaičiuota imties dydžio skaičiuokle „Sample Size Calculator“). Kiekybiniame tyrime sutiko dalyvauti 140 iš 160 darbuotojų (atsako dažnis 87,5 proc.). Keblumų kėlė gydytojų ir slaugytojų laiko stoka darbo metu. Anketas dažnai pildė nenoriai. PSPC ši problema buvo išspręsta įstaigos vadovės pagalba. Anketos buvo išdalintos per visuotinius susirinkimus.
Tyrimo metodai. Pasirinktas kiekybinis tyrimo tipas, naudotas anketinės apklausos būdas. Tiriamieji savarankiškai užpildė pateiktą klausimyną (žr. 1 priedas). Anketoje buvo pateikti 30 klausimų su galimais pasirinkimo variantais juos pagrindžiant literatūros šaltiniais.
Anketos pirmoje dalyje buvo pateikti klausimai apie sociodemografinius rodiklius (lytis, amžius, profesija, išsilavinimas, gyvenamoji vieta). Antroje dalyje pateikti klausimai, siekiant išsiaiškinti ar respondentai pasiskiepijo sezonine gripo vakcina ir ar skiepijosi kada nors anksčiau. Toliau respondentai galėjo rinktis tarp atsakymo variantų, kurie labiausiai nurodo jų skiepijimosi ar nesiskiepijimo priežastis. Pateikti atsakymų variantai buvo parinkti iš dažniausiai minimų šaltiniuose [9,41,44].
Trečioje dalyje buvo siekiama išsiaiškinti respondentų informuotumą apie medicinos darbuotojų vakcinaciją nuo gripo. Buvo siekiama sužinoti ar respondentai žino, kad sveikatos priežiūros įstaiga privalo organizuoti darbuotojų vakcinaciją nuo gripo ir kad vakcina yra apmokama valstybės biudžeto lėšomis [7]. Po to, buvo klausiama ar darbuotojų vakcinacija organizuojama darbovietėje ir kokiais būdais darbdavys pateikia informaciją šia tema.
Sekančioje dalyje buvo norima išsiaiškinti sergamumą ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis bei gripu per pastaruosius 5 metus. Taip pat reikėjo patikslinti ar gripo diagnozė buvo nustatyta gydytojo, nes dažnai sergantieji klaidingai patys save diagnozuoja [45]. Siekiant išsiaiškinti
Toliau buvo pateikti 7 teiginiai, su kuriais respondentai galėjo sutikti arba ne. Tokiu būdu buvo siekiama išsiaiškinti jų žinias ir požiūrį į gripo infekciją ir vakciną [39,41,44].
Tyrimo dalyviams buvo užduotas klausimas – kas jų manymu turėtų skiepytis nuo gripo. Atsakymų variantuose buvo pateiktos rizikos grupės, į kurias patenkantys žmonės, pagal PSO rekomendacijas, turėtų būti skiepijami kiekvienais metais [6].
Paskutinėje dalyje respondentams buvo pateikti klausimai apie elgseną susijusią su vakcina. Buvo klausiama, ar jie rekomenduoja skiepytis nuo gripo šeimos nariams ar pacientams bei kokiu būdu pacientai gauna informaciją apie skiepo reikalingumą. Anketos pabaigoje buvo siekiama išsiaiškinti, ką respondentų manymu reikėtų daryti, kad kasmet pasiskiepytų daugiau medicinos darbuotojų ir pacientų [40].
Siekiant mažesnio duomenų išsibarstymo tiriamųjų demografiniai ir socialiniai duomenys buvo grupuojami (žr. 4 lentelę).
4 lentelė. Respondentų demografinės ir socialinės charakteristikos
Kadangi atsakymą „Nežinau“ respondentai pasirinko itin retai, šie atsakymai buvo skaičiuojami kartu su atsakymo variantu „Ne“.
Duomenų analizės metodai. Anketinės apklausos surinkti duomenys analizuoti kompiuterine programa IBM SPSS Statistics 26.0. Tikrinant statistinį reikšmingumą, skaičiuojamas chi kvadrato
Nr. Demografinė ir socialinė charakteristika N=140 abs.sk. proc.
1. Lytis: Vyrai Moterys 34 106 24,3 75,7 2. Amžiaus grupė: 18 – 34 m. 35 – 54 m. > 55 m. 30 55 55 21,4 39,3 39,3 3. Profesija: Gydytojas Slaugytojas Kita 53 53 34 37,9 37,9 24,3 4. Išsilavinimas Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis 21 55 64 15,0 39,3 45,7 5. Įstaiga VšĮ Jonavos ligoninė Jonavos PSPC 95 45 67,9 32,1
požymių ryšį. Z kriterijus naudojamas, siekiant patikrinti hipotezės apie dviejų požymių nepriklausomumą. Statistinių hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo lygmuo p=0,05, siekiant 95,0 proc. patikimumo. Nulinė hipotezė atmetama, nes gauti atvejai vertinami kaip statistiškai nereikšmingi (sn). Skirtumas laikytas reikšmingu, kai p<0,05. Statiškai reikšmingi rezultatai žymimi trumpiniu sp.
12.
REZULTATAI
12.1. Bendra tiriamųjų charakteristika
Apklausoje dalyvavo 140 Jonavos miesto sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojų. 32,1 proc. respondentų atsakymai gauti iš Jonavos PSPC ir 69,7 proc. iš VšĮ Jonavos ligoninės. Tiriamąją grupę sudaro 75,7 proc. moterų ir 24,3 proc. vyrų. Suskirsčius tyrimo dalyvius pagal profesijas, nustatyta, kad didžiausią apklaustųjų dalį sudaro gydytojai ir slaugytojai (37,9 proc. ir 37,9 proc.), o likusią dalį – kitų profesijų atstovai (24,3 proc.): akušerės, kineziterapeutai, pagalbiniai darbuotojai ir kiti. Pusė tiriamųjų turi aukštąjį išsilavinimą, 39,3 proc. aukštesnįjį ir 15 proc. vidurinį išsilavinimą. Suskirsčius darbuotojus pagal amžiaus grupes, 21,4 proc. buvo 18 – 34 m., 39,3 proc. 35 – 54 m. ir 39,3 proc. vyresni nei 55 m. amžiaus.
12.2. Respondentų informuotumas apie gripo infekciją ir gripo vakcinaciją
Siekiant išsiaiškinti respondentų žinias apie darbuotojų vakcinaciją nuo gripo, buvo užduoti klausimai apie vakcinacijos organizavimą sveikatos priežiūros įstaigose.Didžioji dauguma respondentų žino ir teisingai atsakė į klausimus, kad darbuotojų vakcinacija nuo gripo turi būti organizuojama sveikatos priežiūros įstaigos (87,1 proc.) bei finansuojama valstybės lėšomis (92,1 proc.). 88,6 proc. tyrimo dalyvių teigia, kad darbovietėje kiekvienais metais organizuojama darbuotojų vakcinacija. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp amžiaus grupių, išsilavinimo, profesijų ir įstaigų nenustatyta (12.2.1 lentelė).
Statistiškai reikšmingai didesnė dalis gydytojų, lyginant su kitų profesijų atstovais, sužino iš darbdavio apie darbuotojų vakcinaciją nuo gripo (kitos profesijos – 73,5 proc. ir gydytojai – 92,5 proc., p<0,05) (12.2.1 lentelė).
Darbuotojams, kurie gauna iš darbdavio informacijos apie vakcinaciją nuo gripo, dažniausiai apie tai pranešama per visuotinius susirinkimus (gydytojai – 73,1 proc., slaugytojai – 57,7 proc., kitos profesijos – 52,9 proc.), rečiausiai – elektroniniu paštu (gydytojai – 11 proc., slaugytojai – 3,8 proc.). Statistiškai reikšmingai daugiau slaugytojų nei kitų profesijų atstovų gauna informaciją iš informacinių skelbimų (slaugytojai – 65 proc., kitos profesijos – 7 proc., p<0,05) (12.2.1 pav.).
12.2.1 lentelė. Respondentų atsakymų į klausimus apie vakcinacijos nuo gripo organizavimą pasiskirstymas pagal profesiją (proc.) n=140
Klausimas Atsakymas Profesija
Reikšmin-gumas
Gydytojai Slaugytojai Kita
Ar sveikatos priežiūros įstaiga privalo organizuoti darbuotojų vakcinaciją nuo
gripo?
Taip 92,5 81,1 88,2
sn
Ne/nežinau 7,5 18,9 11,8
Ar įstaigos darbuotojų skiepijimas nuo gripo apmokamas valstybės biudžeto
lėšomis?
Taip 92,5 92,5 91,2
sn
Ne/nežinau 7,5 7,5 8,8
Ar sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje dirbate, kasmet organizuojama medicinos darbuotojų vakcinacija nuo
gripo?
Taip 96,2 84,9 82,4
sn
Ne/nežinau 3,8 15,1 17,6
Ar gaunate informacijos apie darbuotojų vakcinaciją nuo gripo iš
darbdavio? Taip 92,5 92,5 73,5* χ2=8,641; lls=2; p=0,013 (sp) Ne/nežinau 7,5 7,5 21,1 * - p < 0,05, lyginant su gydytojais
* - p < 0,05, lyginant su kitomis profesijomis χ2=10,847, lls=2, p=0,04
12.2.1 pav. Respondentų atsakymai į klausimą, kokiu būdu gaunate informaciją apie darbuotojų 5.9 32.1* 13.5 23.5 28.3 32.7 52.9 57.7 73.1 3.8 11 94.1 67.9 86.5 76.5 71.7 67.3 47.1 42.3 26.9 100 96.2 88.5 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Kitos Slaugytojai Gydytojai Kitos Slaugytojai Gydytojai Kitos Slaugytojai Gydytojai Kitos Slaugytojai Gydytojai Iš ka bos inf or m ac ijos ske lbi m ų le nt oj e Iš k it ų da rbuo toj ų Pe r (v is uot ini us ) sus ir inki m us E le kt roni ni u pa št u Taip Ne
Siekiant išsiaiškinti darbuotojų informuotumą apie gripo infekciją ir vakciną, buvo pateikti teiginiai, su kuriais respondentai galėjo sutikti arba ne.
Pastebėta, kad visi gydytojai nepritaria, jog gripo vakcina sukelia daugiau sveikatos problemų, nei nuo jų apsaugo, tačiau su tuo sutinka 8,0 proc. slaugytojų (p>0,05). Visi gydytojai nepritaria, kad sirgti gripu yra saugiau, nei vakcinuotis nuo jo, tačiau su tuo sutinka 14,0 proc. slaugytojų (p>0,05). Statistiškai reikšmingai daugiau gydytojų nei slaugytojų sutinka, kad gripo vakcina duoda žymiai daugiau naudos negu žalos (gydytojai – 71,7 proc. ir slaugytojai – 2,1 proc., p>0,05) (12.2.2 lentelė).
12.2.2 lentelė. Respondentų atsakymų apie gripo infekciją ir vakciną pasiskirstymas pagal profesiją (proc.) n=140
Teiginys Atsakymas
Profesija
Reikšmin- gumas
Gydytojai Slaugytojai Kita
Sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojai yra vienas iš gripo infekcijos šaltinių pacientams ir
kitiems darbuotojams
Sutinka 60,4 45,1 50,0
sn
Nesutinka 39,6 54,9 50,0
Pacientas yra vienas iš gripo infekcijos šaltinių sveikatos priežiūros įstaigų
medicinos darbuotojams
Sutinka 83,0 74,0 82,4
sn
Nesutinka 17,0 26,0 17,6
Gripo vakcina nepakankamai pagrįsta moksliniais įrodymais
Sutinka 5,9 16,0 14,7
sn
Nesutinka 94,1 84,0 85,3
Gripo vakcina sukelia daugiau sveikatos problemų, nei nuo jų apsaugo
Sutinka 0,0 8,0 0,0 χ2=7,088; lls=2;
p=0,029 (sp)
Nesutinka 100,0* 92,0 100,0
Komplikacijas po skiepo dažniau sukelia vakcina nei liga
Sutinka 7,7 8,0 2,9
sn
Nesutinka 92,3 92,0 97,1
Sirgti gripu yra saugiau, nei vakcinuotis nuo jo Sutinka 0,0* 14,0 5,9 χ2=8,251; lls=2; p=0,016 (sp) Nesutinka 100,0 86,0 94,1
Gripo vakcina duoda žymiai daugiau naudos negu žalos
Sutinka 71,7* 42,1 44,1 χ2=10,488;
lls=2; p=0,005
(sp)
Nesutinka 28,3 56,9 55,9
Vakcina nuo gripo yra svarbi priemonė apsaugoti pacientus ir darbuotojus su
kuriais turiu sąlytį
Sutinka 86,8 60,4 70,6
sn
Nesutinka 13,2 39,6 29,4
Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams buvo užduotas klausimas, kas jų manymu turėtų skiepytis nuo gripo. Atsakymų variantuose buvo pateiktos rizikos grupės, į kurias patenkantys žmonės, pagal PSO rekomendacijas, turėtų būti skiepijami kiekvienais metais. Lietuvoje žmonėms, kurie patenka į rizikos grupę, gripo vakcinacija yra finansuojama valstybės lėšomis.
Įvertinus rezultatus, respondentai mažiausiai pritaria, kad kasmet skiepytis reikia 6 mėn. – 4 m. amžiaus vaikams (gydytojai – 30,2 proc., slaugytojai – 15,1 proc., kitos profesijos – 11,8 proc.). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingų profesijų atstovų atsakymų nenustatyta. Statistiškai reikšmingai daugiau gydytojų nei kitų profesijų atstovų pritaria, kad skiepytis turi > 65 metų amžiaus asmenys (84,9 proc. ir 44,1 proc., p<0,05), slaugos namų gyventojai (81,1 proc. ir 29,4 proc., p<0,05) ir nėščiosios arba moterys, kurios gripo sezono metu bus nėščios (56,6 proc. ir 26,5 proc., p<0,05). Statistiškai reikšmingai daugiau gydytojų nei slaugytojų pritaria, kad skiepytis turi bet kokio amžiaus vaikai ir suaugusieji, sergantieji lėtinėmis ligomis, ar turintys nusilpusį imunitetą (88,7 proc. ir 64,2 proc., p<0,05) (12.2.3 lentelė)
12.2.3 Lentelė. Respondentų atsakymų į klausimą, kas turėtų pasiskiepyti nuo gripo kasmet, pasiskirstymas pagal profesiją (proc.) n=140
Teiginys Atsakymas
Išsilavinimas
Reikšmin- gumas
Gydytojai Slaugytojai Kita
Nuo 6 mėn. – 4 metų amžiaus vaikai
Taip 30,2 15,1 11,8
sn
Ne 69,8 84,9 88,2
> nei 65 metų amžiaus asmenys
Taip 84,9* 58,5 44,1 χ2=16,735;
lls=2; p=0,0001 (sp)
Ne 15,1 41,5 55,9
Slaugos namų gyventojai
Taip 81,1* 45,3 29,4 χ2=25,640;
lls=2; p=0,0001 (sp)
Ne 18,9 54,7 70,6
Bet kokio amžiaus vaikai ir suaugusieji sergantieji lėtinėmis
ligomis ar turintys nusilpusį imunitetą
Taip 88,7** 64,2 67,6 χ2=9,382;
lls=2; p=0,009 (sp)
Ne 11,3 35,8 32,4
Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai
Taip 71,7 62,3 58,8
sn
Ne 28,3 37,7 41,2
Nėščiosios arba moterys, kurios gripo sezono metu bus nėščios
Taip 56,6* 39,6 26,5 χ2=8,044;
lls=2; p=0,018 (sp)
Ne 43,4 60,4 73,5
12.3. Respondentų elgsena, susijusi su skiepijimusi gripo vakcina
Pagal PSO rekomendacijas, sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai priklauso padidintos rizikos grupei susirgti gripu. Tačiau šiemet pasiskiepijusių nuo gripo dažnis yra tik 37,9 proc. Statistiškai reikšmingai daugiau moterų nei vyrų skiepijasi nuo gripo (42,5 proc. ir 23,5 proc., p<0,05). Atsižvelgus į skiepijimo dažnį pagal amžių, nustatyta, kad jaunesni respondentai (18 – 34 m.) skiepijosi nuo gripo statistiškai reikšmingai rečiau nei vyresnio amžiaus žmonės (35 – 54 m.) (16,7 proc. ir 41,8 proc., p<0,05) (12.3.1 lentelė). Atsižvelgiant į profesiją, daugiau gydytojų skiepijasi nuo gripo, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta tarp profesijų.
12.3.1 lentelė. Respondentų atsakymų į klausimą, ar skiepijosi nuo gripo šiemet, pasiskirstymas pagal lytį, amžių, profesiją ir išsilavinimą (proc.)
* - p < 0,05, lyginant su 35 – 54 m. amžiaus grupę
Analizuojant darbuotojų pasiskiepijimo priežastis, dažniausias jų pasirinktas atsakymas – apsaugoti save nuo ligos (gydytojai – 100,0 proc., slaugytojai – 81,3 proc., kitos profesijos – 90,0 proc.), o rečiausias – rekomenduoja darbdavys (gydytojai – 7,7 proc., slaugytojai – 6,3 proc., kitos profesijos – 10,0 proc.). Palyginus atsakymus pagal profesijas ir įstaigas, statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (12.3.1 pav.).
Demografinės ir socialinės charakteristikos
Dažnis (proc.) (N=140)
Reikšmingumas Skiepijosi nuo gripo šiemet
Taip Ne Lytis Moteris 42,5 57,5 χ2=3,918 lls=1; p=0,048 (sp) Vyras 23,5 76,5 Amžius 18 – 34 m. 16,7* 83,3 χ2=7,442 lls=2; p=0,024 (sp) 35 – 54 m. 45,5 54,5 > 55 m. 41,8 58,2
12.3.1 pav. Respondentų atsakymų į klausimą, kodėl skiepijasi gripo vakcina, pasiskirstymas pagal profesiją proc.) n=52
Analizuojant darbuotojų nesiskiepijimo priežastis, dažniausias jų pasirinktas atsakymas – retai sergu arba nesergu gripu (gydytojai – 51,2 proc., slaugytojai – 29,7 proc., kitos profesijos – 51,9 proc.), o rečiausias – neturiu priežasčių (gydytojai – 3,7 proc., slaugytojai – 16,2 proc., kitos profesijos – 8,3 proc.). Statistiškai reikšmingai daugiau gydytojų nei kitų profesijų atstovų teigė, kad nesiskiepijo dėl laiko stokos (gydytojai – 26,6 proc. ir kitos profesijos – 4,2 proc., p>0,05) (12.3.2 pav.)
7.7 6.3 10 31 13 26.9 37.5 20 42.3 37.5 10 34.6 25 10 100 81.3 90 92.3 93.8 90 69 87 100 73.1 62.5 80 57.7 62.5 90 65.4 75 90 18.8 10 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Gydytojai Slaugytojai Kitos Gydytojai Slaugytojai Kitos Gydytojai Slaugytojai Kitos Gydytojai Slaugytojai Kitos Gydytojai Slaugytojai Kitos Gydytojai Slaugytojai Kitos R ek om end uoj a da rbd avys St eng iuo si rodyt i pa vyz dį ki tie m s L ai ka us i P SO re kom enda ci jų A ps augo ti ar tim uos iu s nuo ligo s A ps augo ti pa ci ent us nu o ligo s A ps augo ti sa ve nuo li gos Taip Ne
* - p < 0,05, lyginant su kitomis profesijomis χ2=7,339, lls=2, p=0,025
12.3.2 Pav. Respondentų atsakymų į klausimą, kodėl neskiepija gripo vakcina, pasiskirstymas pagal profesiją (proc.) n=88
Respondentams buvo pateikiami klausimai siekiant išsiaiškinti darbuotojų sergamumą gripu ir viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Klausimai buvo išskirstyti, atsižvelgiant, ar gripo diagnozė buvo patvirtinta gydytojo, ar pačių respondentų.
Tik 11,6 proc. visų tyrimo dalyvių teigia, kad sirgo gripu, kai diagnozė buvo patvirtinta ir 17,6 proc., kad sirgo gripu, kai diagnozė nebuvo patvirtinta gydytojo. Lyginant tarp profesijų, per pastaruosius 5 metus bent kartą gripu sirgo (diagnozę patvirtinta gydytojo) 19,2 proc. slaugytojų, kai nei vienam kitos profesijos atstovui ši liga nebuvo diagnozuota (p<0,05). Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp amžiaus grupių nenustatytas. Tačiau kitų profesijų atstovai statistiškai reikšmingai
3.7 16.2 8.3 51.9 29.7 54.2 29.6 * 10.8 4.2 7.4 29.7 16.7 7.4 24.3 20.8 7.4 13.5 20.8 96.3 83.8 91.7 48.1 70.3 45.8 70.4 89.2 95.8 92.6 70.3 83.3 92.6 75.7 79.2 92.6 86.5 79.2 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Gydytojai Slaugytojai Kitos Gydytojai Slaugytojai Kitos Gydytojai Slaugytojai Kitos Gydytojai Slaugytojai Kitos Gydytojai Slaugytojai Kitos Gydytojai Slaugytojai Kitos N et ur iu pr ie ža sč ių Re ta i se rg u/ ne se rg u gr ip u N et ur ėj au la iko D ėl g al im o ša lu tini o va kc inos pov ei ki o Va kc in a ne aps augo n uo gr ip o N et ik iu , ka d už si kr ės iu gr ip u Taip Ne
profesijos – 33,3 proc. ir gydytojai – 11 proc., p>0,05). Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp amžiaus grupių nenustatytas.
11,3 proc. darbuotojų tvirtina, kad sirgdami eina į darbą. Statistiškai reikšmingo skirtumo negauta lyginant grupes pagal lytį, amžių ir profesiją.
Respondentams buvo pateikti klausimai, ar vakcinuotis nuo gripo rekomenduoja savo šeimos nariams ir pacientams. Statistiškai reikšmingai daugiau gydytojų nei kitų profesijų atstovų rekomenduoja šeimos nariams skiepytis nuo gripo (gydytojai – 66,0 proc. ir kitos profesijos – 35,3 proc., p>0,05) (12.3.7 lentelė).
12.3.7 Lentelė. Respondentų atsakymų į klausimą, ar rekomenduoja skiepytis nuo gripo šeimos nariams, pasiskirstymas pagal lytį, amžių, profesiją ir išsilavinimą. (proc.)
Demografinės ir socialinės charakteristikos Dažnis (proc.) (N=140) Reikšmingumas Rekomenduoja Nerekomenduoja Lytis Moteris 44,8 55,2 sn Vyras 55,9 44,1 Amžius 18 – 34 m. 50,0 50,0 sn 35 – 54 m. 42,6 57,4 > 55 m. 50,9 49,1 Profesija Gydytojai 66,0* 34,0 χ2=11,841; lls=2; p=0,003 (sp) Slaugytojai 36,5 63,5 Kitos 35,3 64,7 Išsilavinimas Vidurinis 35,0 65,0 sn Aukštesnysis 41,8 58,2 Aukštasis 56,3 43,8 * - p < 0,05, lyginant su slaugytojais
Tyrimo duomenimis, pacientams apie gripo vakcinacijos reikalingumą dažniausiai pranešama vizito metu (gydytojai – 83,0 proc., slaugytojai – 62,9 proc., kitos profesijos – 47,1 proc.), rečiausiai – išdalinami lankstinukai su reikalinga informacija pacientams (gydytojai – 12,8 proc., slaugytojai – 22,9 proc., kitos profesijos – 5,6 proc.). Lyginant grupes pagal profesijas, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (12.3.3 pav).
12.3.3 pav. Respondentų atsakymų į klausimą, kokiu būdu pacientai informuojami apie skiepo reikalingumą, pasiskirstymą pagal profesiją (proc.)
Siekiant didinti pasiskiepijusių darbuotojų nuo gripo skaičių, respondentai teigia, kad skiepijimas darbuotojams turi būti suteikiama daugiau informacijos apie gripą ir vakcinaciją (gydytojai – 52,8 proc., slaugytojai – 60,4 proc., kitos profesijos – 50 proc.), rečiausiai pasirinktas atsakymas – nieko daryti nereikia (gydytojai – 24,5 proc., slaugytojai – 22,6 proc., kitos profesijos – 23,5 proc.) (12.3.4 pav). Lyginant atsakymus pagal profesijas, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta.
38.3 25.7 12.8 22.9 5.6 36.2 51.4 33.3 83 62.9 47.1 61.7 74.2 100 87.2 77.1 94.4 63.8 48.6 66.7 17 37.1 52.9 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Gydytojai Slaugytojai Kitos Gydytojai Slaugytojai Kitos Gydytojai Slaugytojai Kitos Gydytojai Slaugytojai Kitos K vi eč ia m a te le fo nu ar k t. Iš da lina m i la nks tinu ka i Pe r i ška ba s inf or m ac ijos sk el bi m ų le nt oj e Pr ane ša m a vi zi to me tu Taip Ne
12.3.4 pav. Respondentų atsakymų į klausimą, ką reikėtų daryti, kad daugiau sveikatos priežiūros darbuotojų pasiskiepytų nuo gripo, pasiskirstymas pagal profesiją (proc.) n=140
Siekiant didinti pacientų vakcinaciją nuo gripo, respondentai teigia, kad reikia mokyti visuomenę apie skiepijimosi naudą (gydytojai – 52,8 proc., slaugytojai – 60,4 proc., kitos profesijos – 50 proc.). Statistiškai reikšmingai daugiau slaugytojų nei kitų profesijų atstovų galvoja, kad gripo vakcinacija turi būti finansuojama valstybės lėšomis ir pacientams (slaugytojai – 71,1 proc. ir kitos profesijos – 41,2 proc., p>0,05) (12.3.5 pav.). 24.5 22.6 23.5 50.9 19.3 32.4 45.3 50.9 38.2 52.8 60.4 50 75.5 77.4 76.5 49.1 18.6 67.6 54.7 49.1 61.8 47.2 39.6 50 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Gydytojai Slaugytojai Kitos Gydytojai Slaugytojai Kitos Gydytojai Slaugytojai Kitos Gydytojai Slaugytojai Kitos N ie ko da ryt i ne re iki a D ar bda vys tur i sk at int i da rb uot oj us sk ie pyt is . Ski ep iji m as da rbu ot oj am s tur i bū ti ne m oka m as D ar buo toj am s tur i bū ti sut ei ki am a da ugi au in fo rm ac ijos ši a te m a Taip Ne
* - p < 0,05, lyginant su gydytojais χ2=8,57, lls=2, p=0,014 (sp)
12.3.5 pav. Respondentų atsakymų į klausimą, ką reikėtų daryti, kad daugiau pacientų pasiskiepytų nuo gripo, pasiskirstymas pagal profesiją (proc.) n=140
12.4. Respondentų informuotumo apie gripo vakcinaciją ir elgsenos susijusios su
skiepijimusi sąsajos
Analizuojant gautus tyrimo duomenis, sąsajos nustatytos tarp informuotumo ir elgsenos, susijusios su skiepijimusi gripo vakcina. Statistiškai reikšmingai mažesnė dalis nepasiskiepijusių respondentų, lyginant su pasiskiepijusias, atsakė, kad darbovietėje kiekvienais metais organizuojama darbuotojų vakcinacija (neskiepyti – 83,8 proc. ir skiepyti – 96,2 proc., p<0,05). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp gaunančių ar negaunančių informacijos apie darbuotojų vakcinaciją iš darbdavio ir skiepijimusi nėra nustatyta. (12.4.1 pav.).
11.3 5.7 11.8 58.5 49.1 38.2 52.8 71.7* 41.2 77.4 71.7 67.6 88.7 94.3 88.2 41.5 50.9 61.8 47.2 28.3 58.8 22.6 28.3 32.4 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Gydytojai Slaugytojai Kitos Gydytojai Slaugytojai Kitos Gydytojai Slaugytojai Kitos Gydytojai Slaugytojai Kitos N ie ko da ryt i ne re iki a. G ydy toj as tur i ak tyv ia i s ka tint i pa ci ent ui pa si ski epy ti. Ski ep as tur i b ūt i ne m oka m as pa ci ent am s. Švi es ti vi suom en ę ap ie s ki epo na ud ą Taip Ne
χ2=4,937, lls=1, p=0,026 (sp)
12.4.1 pav. Respondentų atsakymų apie gripo vakcinacijos organizavimą pasiskirstymas pagal tai, ar skiepijosi šiemet (proc.) n=140
Išanalizavus duomenis, nustatyta, kad skiepijosi ne visi respondentai, nes 18,6 proc. jų galvoja, jog gripo vakcina nepakankamai pagrįsta moksliniais įrodymais (p<0,05) ir 10,3 proc., jog sirgti gripu yra saugiau, nei vakcinuotis nuo jo (p<0,05).
Statistiškai reikšmingai daugiau pasiskiepijusių nei nepasiskiepijusių atsakė, kad gripo vakcina duoda žymiai daugiau naudos negu žalos (skiepyti – 80,4 proc. ir neskiepyti – 39,1 proc., p<0,05). ir kad tai yra svarbi priemonė apsaugoti pacientus ir darbuotojus su kuriais turi sąlytį (skiepyti – 94,2 proc. ir neskiepyti – 59,8 proc., p<0,05) (12.4.1 lentelė).
83.9 96.2 16.1 3.8 75% 80% 85% 90% 95% 100% Nesiskiepijo Skiepijosi
Ar sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje dirbate, kasmet organizuojama medicinos darbuotojų vakcinacija nuo gripo?
12.4.1 lentelė. Respondentų atsakymų į teiginius pasiskirstymas pagal tai, ar skiepijasi (proc.) n=140
Teiginys Atsakymas
Skiepijosi nuo gripo
Reikšmingumas
Taip Ne
Gripo vakcina nepakankamai pagrįsta moksliniais įrodymais
Sutinka 0,0* 18,6 χ2=10,543;
lls=1; p=0,001 (sp)
Nesutinka 100,0 81,4
Sirgti gripu yra saugiau, nei vakcinuotis nuo jo
Sutinka 0,0* 10,3 χ2=22,116;
lls=1; p=0,0019(sp)
Nesutinka 100,0 89,7
Gripo vakcina duoda žymiai daugiau naudos negu žalos
Sutinka 80,4* 39,1 χ2=22,116;
lls=1; p=0,0001(sp)
Nesutinka 19,6 60,9
Vakcina nuo gripo yra svarbi priemonė apsaugoti pacientus ir darbuotojus su kuriais turiu sąlytį
Sutinka 94,2* 59,8 χ2=19,903;
lls=1; p=0,0001 (sp)
Nesutinka 5,7 40,2
* - p < 0,05, lyginant su nepaskiepijusiais
75,5 proc. tyrimo dalyvių, kurie pasiskiepijo nuo gripo šiemet, buvo pasiskiepiję gripo vakcina ir ankstesniais metais. Tuo tarpu respondentai, kurie šiemet nesiskiepijo, vos 22,1 proc. buvo pasiskiepiję ankstesniais metais. Šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p>0,05). 24,5 proc. respondentų šiemet pasiskiepijo nuo gripo primą kartą (12.3.2 pav.).
χ2=38,246, lls=1,p=0,001 (sp)
12.3.2 pav. Respondentų atsakymų į klausimą, ar skiepijosi nuo gripo šiemet, pasiskirstymas pagal skiepijimąsi ankstesniais metais (proc.) N=140
22.1 75.5 77.9 24.5 0% 20% 40% 60% 80% 100% Neskiepyti Skiepyti
Iš šiemet pasiskiepijusių gydytojų, 92,3 proc. rekomenduoja skiepytis šeimos nariams, kai tai daryti rekomenduoja tik 52,9 proc. slaugytojų, p<0,05 (11.4.3 pav.). Statistiškai reikšmingo atsakymų pasiskirstymo skirtumo pagal profesiją tarp šiemet nesiskiepijusių respondentų nenustatyta.
Dauguma šiemet pasiskiepijusių darbuotojų rekomenduoja gripo vakcinaciją pacientams. Visi gydytojai rekomenduoja skiepytis nuo gripo ir savo pacientams, kai tai daro tik 75 proc. slaugytojų (p<0,05)(12.4.4 pav.).
* - p < 0,05, lyginant su slaugytojais χ2=8,804, lls=2, p=0,021 (sp)
12.4.3 pav. Respondentų atsakymų į klausimą, ar šiemet paskiepyti darbuotojai rekomenduoja skiepytis šeimos nariams, pasiskirstymas pagal profesiją (proc.) N=140
* - p < 0,05, lyginant su slaugytojais χ2=7,115, lls=2, p=0,029 (sp)
12.4.4 pav. Respondentų atsakymų į klausimą, ar šiemet paskiepyti nuo gripo darbuotojai rekomenduoja skiepytis pacientams, pasiskirstymas pagal profesiją (proc.) N=140
70 52.9 92.3* 30 47.1 7.7 0% 20% 40% 60% 80% 100% Kitos Slaugytojai Gydytojai P as is ki epyt i da rbuot oj ai Rekomenduoja Nerekomenduoja 77.8 75 100* 22.2 25 0% 20% 40% 60% 80% 100% Kitos Slaugytojai Gydytojai P as is ki epyt i da rbuot oj ai Rekomenduoja Nerekomenduoja
13.
REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo rezultatais nustatyta, kad Jonavos miesto sveikatos priežiūros įstaigose darbuotojai yra gerai informuoti apie darbuotojų vakcinaciją nuo gripo. 87,1 proc. teisingai atsakė, kad darbuotojų vakcinacija turi būti organizuojama įstaigos ir 92,1 proc., kad apmokama valstybės biudžeto lėšomis. 88,6 proc. darbuotojų tvirtina, kad darbovietėje vakcinacija yra organizuojama kiekvienais metais. Lyginant informuotumą apie gripo vakcinacijos organizavimą darbovietėje, gydytojai ir slaugytojai yra geriau informuojami nei kitų profesijų atstovai (gydytojai – 92,5 proc., slaugytojai – 92,5 proc., kitos profesijos – 73,5 proc.).
Jonavos priežiūros įstaigų darbuotojams buvo užduotas klausimas, kas, jų manymu, turėtų skiepytis nuo gripo.Atsakymų variantuose buvo pateiktos rizikos grupės, į kurias patenkantys žmonės, pagal PSO rekomendacijas, turėtų būti skiepijami kiekvienais metais [6]. Tyrimo dalyviai mažiausiai pritaria 6 mėn. – 4 m. amžiaus vaikų vakcinacijai (gydytojai – 30,2 proc., slaugytojai – 15,1 proc., kitos profesijos – 11,8 proc.). Lyginant profesijas tarpusavyje, kitų profesijų atstovai mažiausiai pritaria, kad gripo vakcinacija turėtų būti taikoma turi vyresniems nei 65 metų amžiaus asmenims, slaugos namų gyventojams ir nėščiomis moterims, p>0,05.
Pastebėta, kad visi gydytojai nepritaria, kad sirgti gripu yra saugiau, nei vakcinuotis nuo jo, tačiau su tuo sutinka 14,0 proc. slaugytojų (p>0,05). Visi gydytojai nepritaria, jog gripo vakcina sukelia daugiau sveikatos problemų, nei nuo jų apsaugo, tačiau su tuo sutinka 8,0 proc. slaugytojų (p>0,05). Statistiškai reikšmingai daugiau gydytojų nei slaugytojų sutinka, kad gripo vakcina duoda žymiai daugiau naudos negu žalos (gydytojai – 71,7 proc. ir slaugytojai – 2,1 proc., p>0,05).
Pagal PSO rekomendacijas, sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai priklauso padidintos rizikos grupei susirgti gripu [6]. Jonavos įstaigose pasiskiepijusių nuo gripo dažnis šį gripo sezoną buvo tik 37,9 proc., tačiau šis skaičius viršija 2017 – 2018 metų gripo sezono metu visų Europos šalių pasiskiepijusių darbuotojų skaičiaus vidurkį (30,2 proc.) [8]. Verta paminėti, kad šį sezoną Jonavoje didesnę dalį pasiskiepijusių nuo gripo sudarė moterys, tačiau dar šiai metais Šveicarijoje atliktame tyrime nustatyta, kad didžioji dalis pasiskiepijusių buvo vyrai [46]. Tyrimo rezultatai rodo, kad jaunesni respondentai (16,8 proc.) skiepijosi mažiau nei vyresnio amžiaus žmonės (41,8 proc.). 2017 metais Olandijoje atliktame tyrime C.E. Hopman ir kiti nustatė, kad nuo gripo skiepijosi 69,8 proc. gydytojų ir tik 29,2 proc. slaugytojų [40]. Jonavos sveikatos priežiūros įstaigose statistiškai reikšmingo skirtumo tarp profesijų nebuvo nustatyta (gydytojai 49,1 proc., slaugytojai 32,1 proc.).
Pagrindinė pasiskiepijimo priežastis – apsaugoti save nuo ligos (gydytojai – 100 proc., slaugytojai – 81,3 proc., kitų profesijų atstovai – 81,3 proc.). Pagrindinė nesiskiepijimo priežastis –
54,2 proc.). Šie rezultatai sutampa su dažniausiai nurodomomis priežastimis tarp Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų [9]. Pažymėtina, kad anksčiau minėtame Šveicarijos tyrime, dažniausia nesiskiepijimo priežastis buvo įvardinta baimė dėl nepageidaujamų skiepo reakcijų bei manymas, kad gripo vakcinos nauda yra nepakankama [46]. Daugiau gydytojų nei kitų profesijų atstovų teigė, kad nesiskiepijo dėl laiko stokos (gydytojai – 26,6 proc. ir kitos profesijos – 4,2 proc.). Šią problemą galėtų išspręsti geresnė organizacija sveikatos priežiūros įstaigose. Darbuotojų nuomone, siekiant didinti darbuotojų vakcinaciją nuo gripo, turi būti suteikiama daugiau informacijos apie gripą ir vakcinaciją (gydytojai – 52,8 proc., slaugytojai – 60,4 proc., kitos profesijos – 50 proc.). 2017 metais Olandijoje atliktoje sisteminėje literatūros analizėje apie darbuotojų vakcinaciją nuo gripo teigiama, kad dabartiniai mokymai apie gripą ir jo vakciną nepateisina medicininio personalo lūkesčių. Darbuotojų manymu, minėta informacijos sklaida apie vakcinaciją ir jos naudą turėtų būti labiau orientuota į juos nei į visuomenę [39].
Analizuojant gautus tyrimo duomenis, sąsajos nustatytos tarp informuotumo ir elgsenos, susijusios su pasiskiepijimu gripo vakcina. Mažesnė dalis nepasiskiepijusių respondentų, lyginant su pasiskiepijusiais, atsakė, kad darbovietėje kiekvienais metais organizuojama darbuotojų vakcinacija (pasiskiepija – 96,2 proc. ir nepasiskiepija – 83,9 proc.), p<0,05. Anksčiau minėtame Olandijos tyrime reikšmingo skirtumo tarp pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių darbuotojų nebuvo nustatyta (pasiskiepija – 99,3 proc. ir nepasiskiepija – 99,3 proc.) [40]. 92,3 proc. šiemet pasiskiepijusių gydytojų rekomenduoja skiepytis šeimos nariams, kai tai daryti rekomenduoja tik 52,9 proc. slaugytojų. Visi gydytojai rekomenduoja skiepytis nuo gripo ir savo pacientams, kai tai daro tik 75 proc. slaugytojų, p<0,05. Šiuos rezultatus galima sieti su skirtingu slaugytojų požiūriu į gripo vakcinos saugumą ir naudą. Daugiau nesiskiepijusių nei pasiskiepijusių atsakė, kad nepakanka įrodymais pagrįstos medicinos informacijos, patvirtinančios gripo vakcinos efektyvumą, p<0,05. Šių respondentų nuomone, persirgti gripu yra saugiau nei skiepytis nuo jo, p<0,05. Tuo tarpu daugiau pasiskiepijusių nei nesiskiepijusių atsakė, kad gripo vakcina duoda žymiai daugiau naudos negu žalos (pasiskiepija – 80,4 proc., nepasiskiepija – 39,1 proc.) ir tai yra svarbi priemonė apsaugoti pacientus ir kitus darbuotojus, p<0,05. Panašus rezultatai buvo gauti 2018 metais Belgijoje atliktame tyrime. 40 proc. nepasiskiepijusių darbuotojų buvo įsitikinę, kad gripo vakcina nauda nepakankama [44].
Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad Jonavos ligoninės ir PSPC sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gerai žino apie darbuotojų gripo vakcinacijos tvarką Lietuvoje. Pažymėtina, kad beveik visi darbuotojai gauna informacijos apie vakcinaciją iš įstaigos vadovo. Šio gripo sezono metu pasiskiepijusių gripo vakcina procentas viršija Europos vidurkį. Didžioji dalis darbuotojų nesiskiepija, nes, jų nuomone, retai serga arba neserga gripu. Siekiant padidinti
galimybę jiems pasiskiepyti darbo metu. Užtikrinti tinkamą vakcinacijos organizavimą, kuri leistų pasiskiepyti didesniam procentui darbuotojų.
14.
IŠVADOS
1. Jonavos miesto sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojai yra gerai susipažinę su darbuotojų vakcinacijos nuo gripo tvarka. Beveik visi darbuotojų patvirtina, kad jų vakcinacija kasmet organizuojama įstaigoje. Daugiau nei pusė darbuotojų žino, kad gripo infekcijos šaltiniu gali būti pats darbuotojas pacientui ir atvirkščiai. Nustatyta, kad žinios apie gripo vakciną skiriasi tarp skirtingų profesijų. Pusė slaugytojų mano, kad gripo vakcina duoda daugiau žalos negu naudos. Dešimtadalis slaugytojų mano, kad vakcina sukelia daugiau sveikatos problemų nei nuo jų apsaugo ir kad sirgti gripu yra saugiau nei vakcinuotis nuo jo.
2. Jonavos miesto sveikatos priežiūros įstaigų medicinos darbuotojų elgsena, susijusi su pasiskiepijimu gripo vakcina yra pakankamai gera: šiemet dažniau skiepijosi vyresni nei jaunesni, daugiau moterų nei vyrų ir daugiau gydytojų nei kitų darbuotojų. Pagrindinė skiepijimo priežastis – apsaugoti save nuo ligos, o nesiskiepijimo priežastis – retai serga arba neserga gripu. Du kartus daugiau gydytojų nei slaugytojų rekomenduoja pasiskiepyti gripo vakcina šeimos nariams ir pacientams. Nepaisant to, kad susirgę darbuotojai gali užkrėsti pacientus ar kitus asmenis darbovietėje, dešimtadalis darbuotojų sirgdami eina į darbą. Darbuotojų nuomone, suteikus jiems daugiau informacijos apie gripą ir vakcinaciją, pasiskiepijusių skaičius padidėtų.
3. Nustatytos sąsajos tarp Jonavos miesto sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų informuotumo apie vakcinaciją nuo gripo ir elgsenos, susijusios su skiepijimusi. Darbuotojai, kurie žino apie įstaigose organizuojamą vakcinaciją nuo gripo, skiepijosi tris kartus dažniau lyginant su nežinančiais. Daugiau nei pusė nesiskiepijusių darbuotojų mano, kad gripo vakcina nepakankamai pagrįsta moksliniais įrodymais ir sirgti gripu yra saugiau. Tuo tarpu daugiau nei pusė pasiskiepijusių darbuotojų mano, kad gripo vakcina yra naudinga ir svarbi priemonė apsaugoti pacientus bei bendradarbius nuo infekcijos. Gydytojų ir slaugytojų požiūris į gripą ir vakcinaciją skiriasi. Beveik visi šiemet pasiskiepiję gydytojai rekomenduoja skiepytis šeimos nariams ir pacientams, kai tai rekomenduoja tik pusę pasiskiepijusių slaugytojų.
15.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Atsižvelgiant į gautus rezultatus:Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija galėtų suteikti sveikatos priežiūros įstaigoms finansinę paramą už padidėjusią pasiskiepijusių nuo gripo darbuotojų apimtį bei organizuojamus mokymus, kurie būtų orientuoti į žmonių informuotumą apie gripo vakciną. Minėta parama galėtų būti panaudota gydytojų kvalifikacijos kėlimui (t.y. padengiamas konferencijų dalyvio mokestis, lėktuvo bilietai, apgyvendinimas) ir kitų medicinos personalo praktikinių įgūdžių lavinimui. Tokiu būdu vadovai būtų suinteresuoti gerinti darbuotojų vakcinacijos organizaciją ir skatinti juos skiepytis.
Jonavos ligoninės ir PSPC vadovai turėtų tobulinti kasmetinės darbuotojų vakcinacijos nuo gripo organizavimą. Suteikti daugiau informacijos apie tai didesniam skaičiui kitų profesijų atstovams. Gydytojams itin svarbu skirti laiko pasiskiepyti darbo metu. Reiktų reguliariai rengti mokymus visiems įstaigų darbuotojams, bet ir pacientams apie gripo infekciją, vakcinos saugumą bei efektyvumą, tam kad pasikeistų susiformavęs neigimas požiūris į vakcinaciją nuo gripo.
Jonavos sveikatos priežiūros darbuotojai turi tobulinti žinias apie gripo vakcinaciją, elgtis atsakingai ir skiepytis nuo gripo siekiant neužkrėsti pacientus ar šeimos narius. Daugiau darbuotojų turėtų stengtis informuoti pacientus ir šeimos narius apie jiems gripo vakcinos reikalingumą.
