MEDICINOS AKADEMIJA Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra
Akvilė Laukė
LIETUVOS PLAUKIMO VETERANŲ MITYBOS
IR POŽIŪRIO Į MITYBĄ VERTINIMAS
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata: mityba)
Mokslinė vadovė: dr. Vilma Kriaučionienė 2012 m. gegužės mėn. Kaunas 2012
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
LIETUVOS PLAUKIMO VETERANŲ MITYBOS IR POŽIŪRIO Į MITYBĄ VERTINIMAS
Akvilė Laukė
Mokslinė vadovė: dr. Vilma Kriaučionienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2012. 73 p.
Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos plaukimo veteranų mitybą ir jų požiūrį į mitybą.
Uždaviniai: Išanalizuoti Lietuvos plaukimo veteranų mitybos įpročius; įvertinti plaukikų
subjektyvią sveikatą, kūno svorį, žalingus įpročius ir požiūrį į mitybą; palyginti Lietuvos plaukimo veteranų ir fiziškai neaktyvių Lietuvos gyventojų gyvensenos veiksnius, KMI ir subjektyvią sveikatą.
Tyrimo metodika: Tyrimas atliktas 2011 m. Šiauliuose Atvirose Šiaulių miesto plaukimo
veteranų varžybose ir Lietuvos plaukimo veteranų klubuose registruotiems klubų nariams išdalinus tyrimui parengtus klausimynus. Tyrimo metu išdalintos 197 anketos, užpildyta - 150. Atsako dažnis – 76,14 proc. Klausimyną sudarė klausimai apie respondentų demografinę padėtį, mitybos įpročius, požiūrį į mitybą, gyvensenos veiksnius (rūkymą, alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą), savo sveikatos bei mitybos vertinimą, sveikatos nusiskundimus. Plaukikų gyvensenos duomenys buvo lyginami su fiziškai neaktyviais Lietuvos gyventojais, kurie buvo atrinkti iš Suaugusių Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimo, 2010 m. duomenų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programos versiją. Vertinant kokybinių požymių statistinį ryšį, taikytas χ2 ir z kriterijus. Statistiškai reikšmingu laikytinas rezultatas, kai paklaidos tikimybė p<0,05. Kiekybiniams požymiams vertinti skaičiuotas aritmetinis vidurkis ir standartinė paklaida.
Rezultatai: Dauguma plaukikų (70 proc. vyrų ir 59,7 proc. moterų) savo mitybos įpročius
įvertino gerai ar labai gerai. Tačiau ne visi mitybos įpročiai atitiko sveikos mitybos rekomendacijas: 67 proc. sportuojančių tepė ant duonos sviestą, trečdalis vyrų (31,6 proc. ) ir 16,4 proc. moterų gėrė riebų pieną, daugiau nei 60 proc. vyrų valgė mėsą ir mėsos produktus bent 3 kartus per savaitę, žiemą šviežias daržoves kasdien valgė tik 14,3 proc. tirtųjų, šviežius vaisius – 25 proc. plaukikų. Sportuojančioms moterims būdingi sveikesni mitybos įpročiai nei vyrams: jos dažniau gėrė liesą pieną, kasdien vartojo šviežias daržoves ir vaisius, rečiau
valgė mėsą, mėsos produktus ir šaldytus pusgaminius. Dauguma plaukikų (81,4 proc.) savo subjektyvią sveikatą vertino gerai ir labai gerai. Sveikatos būklės vertinimas prastėjo, didėjant KMI. Dauguma tirtųjų savo kūno svorį vertino tinkamai. Moterys dažniau negu vyrai manė, kad jų svoris yra per didelis, vyrai – kad per mažas. Daugumai plaukikų idealus kūno svoris asocijavosi su gera savijauta, sveikata, sportiškumu. Bendras vyrų fizinis aktyvumas (plaukimas ir kita fizinė veikla) buvo 9,9 val., moterų – 7,7 val. per savaitę. Rūkymas nebuvo paplitęs tarp sportuojančių: nerūkančių vyrų buvo 76,3 proc., moterų - 83,1 proc. Dauguma sportuojančių (80 proc.) nurodė, kad jiems yra svarbu sveikai maitintis, pusė tirtųjų domėjosi maisto produktų ženklinimo informacija (moterys dažniau nei vyrai). Plaukikių moterų mityba buvo sveikesnė nei nesportuojančių moterų, plaukikai rečiau rūkė, vyrai rečiau vartojo stiprius alkoholinius gėrimus ir alų bent kartą per savaitę nei fiziškai neaktyvūs vyrai. Plaukikai geriau vertino savo sveikatą, fizinį pajėgumą ir gyvenimo kokybę, vyrai rečiau buvo nutukę, o moterys rečiau turėjo viršsvorį nei fiziškai neaktyvūs tirtieji.
Išvados: Lietuvos plaukimo veteranų gyvensena ir mitybos įpročiai buvo sveikesni nei
nesportuojančių Lietuvos žmonių, jų mitybos įpročiai labiau atitiko sveikos mitybos rekomendacijas.
Raktiniai žodžiai: plaukimo veteranai, mitybos įpročiai, gyvensenos veiksniai, subjektyvi
SUMMARY
Public health (Public health and nutrition)
NUTRITION HABITS AND ATTITUDES TOWARDS HEALTHY NUTRITION OF LITHUANIAN MASTER SWIMMERS
Akvilė Laukė
Academic supervisor dr. Vilma Kriaučionienė
Department of Preventive Medicine, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Heatlh Sciences. Kaunas; 2012. 73 p.
Aim of the study: to evaluate the nutrition habits and attitudes towards healthy nutrition of
Lithuanian master swimmers.
Objectives: to evaluate the nutrition habits of Lithuanian master swimmers; to evaluate the
subjective health, body weight, addictions and attitudes towards healthy nutrition; to compare the nutrition habits, BMI and subjective health between master swimmers and physically inactive Lithaunian adult population.
Methods. The study material was collected by questionnaires on the 30th of April, 2011, at Šiauliai Open Master swimming competition and at Lithuanian Master swimmers clubs. Alltogether there were 199 registered swimming club members. During the survey 197 questionnaires were given, 150 questionnaires were filled and returned. The response rate - 76,14 %. The survey questionnaire of 49 question included questions about demographics of the respondents, nutrition habits, attitudes towards healthy nutrition, lifestyle factors (smoking, alcohol consumption, physical activity), evaluation of their own health condition, medical problems. In order to evaluate the nutrition habits, the results of this survey were compared to the physically inactive Lithuanian adult population (the data was taken from Health Behaviour Survey among Lithuanian adult population, 2010). Statistical analyses were performed using statistical software package ― SPSS 15.0 for Windows. Qualitative evaluation of the statistical evidence were assessed by Z test and χ2 criterion. The results considered to be statistically significant when p<0,05. To evaluate quantitative results the arithmetic mean and standard error were calculated.
Results. The majority of all swimmers (70 percent of men and 59,7 percent of women)
evaluated their attitudes towards healthy nutrition very good or quite good. Therefore not all nutrition habits fitted recomendations of healthy nutrition: 67 percent of swimmers used butter on bread, one third of men and 16,4 percent of women consumed a whole milk, more
than 60 percent of men consumed meat and variety of meat at least 3 times a week, only 14,3 percent of swimmers consumed fresh vegetables daily in winter season, fresh fruits – only 25 percent. Women swimmers had better nutrition habits: they consumed skimmed milk, fresh vegetables and fruits, wholegrain bread more often in comparison to men swimmers. Women consumed variety of meat and semimanufactures more rarely than men. Most of the swimmers (81,4 percent) evaluated their health condition very good and assessed their body weight properly. The evaluation of own health condition was getting worse according to BMI increase. Overestimation of weight status were more likely among women than men; underestimation was more common among men. Most of the swimmers related a perfect weight to good self-being, good health and sportiness. The total time of physical activity (swimming and other activities) was 9,9 h (men) and 7,7 h (women) per week. There were 76,3 percent of non-smoker men and 83,1 percent of non-smoker women. To eat healthy was important for 80 percent of master swimmers; half of them were interested in reading product labels (women more often than men).The nutrition of women swimmers was more healthy in comparison to physically inactive women, the swimmers consumed alcohol drinks and beer at least ones a week more rarely in comparison to physically inactive men. The evaluation of health condition, physical fitness and quality of life was better than nonphysical active adults.
Conclusions. A lifestyle and nutrition habits of Lithuanian master swimmers are healthier
than physically inactive Lithuanian population: their nutritional habits were more alike towards healthy nutrition recommendations.
TURINYS
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA... 11
1.1. Sveikatos samprata ir sveika gyvensena ... 11
1.1.1 Sveikos mitybos principai ir rekomendacijos ... 11
1.1.2 Mitybos poveikis sveikatai. Sportuojančiųjų mityba ... 14
1.1.3 Suaugusiųjų mitybos įpročiai ir ryšys su gyvensenos veiksniais: rūkymu, alkoholio vartojimu, fiziniu aktyvumu ... 18
1.1.4. Fizinis aktyvumas, jo įtaka sveikatai ... 20
1.2 Suaugusiųjų požiūris į mitybą, fizinį aktyvumą bei kūno svorį ... 25
2. TYRIMO KONTINGENTAS IR METODAI ... 28
2.1 Tiriamasis kontingentas ... 28
2.2 Tyrimo metodai ... 29
2.3 Statistinė duomenų analizė ... 31
3. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 32
3.1 Lietuvos plaukimo veteranų mitybos įpročiai ... 32
3.2 Lietuvos plaukimo veteranų subjektyvi sveikata, kūno svoris, žalingi įpročiai ir požiūris į mitybą ... 41
3.3 Lietuvos plaukimo veteranų ir fiziškai neaktyvių Lietuvos gyventojų gyvensenos veiksnių, KMI ir subjektyvios sveikatos palyginimas ... 51
IŠVADOS ... 66
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 67
LITERATŪRA ... 68
SANTRUMPOS
FA – fizinis aktyvumas KMI – kūno masės indeksas LNL – lėtinės neinfekcinės ligos PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
2 _
ĮVADAS
Sveika gyvensena – kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, gerinti savo sveikatą. Svarbiausiais sveikos gyvensenos veiksniais yra laikoma racionali mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ar alkoholinių gėrimų vartojimo atsisakymas ir pan. [48;66].
2004 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) priėmė Pasaulinę mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategiją. Joje nurodomas sveikatos priežiūros sistemų, maisto, žemės ūkio, vartotojų mokymo vaidmuo skatinant gyventojų sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą dėl geresnės visuomenės sveikatos [64].
Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sveikatą, yra žmogaus mityba. Tinkamas maitinimasis yra pagrindinė ilgaamžiškumo, darbingumo, sveikatos ir žvalumo sąlyga [48]. Mitybos ir sveikatos ryšys pagrįstas daugybe mokslinių tyrimų. Dėl nesveikos mitybos atsiranda lėtinės neinfekcinės ligos (LNL): išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija, piktybiniai navikai, cukrinis diabetas, nutukimas ir kt. [63]. Tyrimai parodė, jog daugelis ligų pasireiškia vyresniame amžiuje, taigi jaunystėje išsiugdyti mitybos įpročiai ir jų laikymasis padeda sulaukti kokybiškos senatvės, o sveiką mitybą derinant su fiziniu aktyvumu, jaunatviška savijauta išlieka kur kas ilgiau. Kadangi imuninės sistemos pajėgumas senatvėje susilpnėjęs, labai svarbu reikiamas aprūpinimas visomis maisto medžiagomis bei pakankamas fizinis aktyvumas [39].
Nesveika mityba dažnai būna susijusi su rūkymu, alkoholinių gėrimų vartojimu bei fiziniu pasyvumu [37]. Žalingi įpročiai – tai bene daugiausia dėmesio pasaulyje sulaukianti sveikos gyvensenos problema. Vyresniojo amžiaus žmonėms ypač aktualus tampa mitybos ir žalingų įpročių ryšys, kadangi įvairios ligos, įtakojamos gyvensenos veiksnių, dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje. Nepakankamo fizinio aktyvumo pasekmės – įvairūs susirgimai, sąlygojami fizinio pasyvumo, bei lėtinės ligos, kurių tikimybė su amžiumi didėja. Senėjimo procesas sulėtėja ir turi grįžtamąjį pobūdį, jeigu svarbiausieji elgsenos rizikos veiksniai (gausus ir riebus maistas, alkoholinių gėrimų vartojimas, rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas) yra pašalinami iš gyvensenos [27].
Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo (2010 m.) duomenimis, fiziškai aktyvūs bent keturis kartus per savaitę buvo 29 proc. vyrų ir 28 proc. moterų [22].
Lietuvos žmonių gyvensena nėra sveika [22]. Nors gyvensenos įpročiai kinta sveikatai palankia linkme, tačiau Lietuvos gyventojų rizika sirgti lėtinėmis ligomis išlieka didelė dėl didelio rūkymo, mažo fizinio aktyvumo, antsvorio ir nutukimo paplitimo [22].
Kadangi fizinis pajėgumas ir savijauta priklauso nuo gyvensenos, tikėtina, jog sportuojančiųjų gyvensena yra sveikesnė nei fiziškai neaktyvių žmonių. Literatūros duomenimis, sportuojantieji turi mažiau žalingų įpročių, sveikiau maitinasi, rūpinasi savo kūno svoriu ir žino, kad FA yra būtinas sveikos gyvensenos elementas [44].
Lietuvoje nebuvo atlikta tyrimų apie plaukimą praktikuojančių suaugusių Lietuvos gyventojų subjektyvią sveikatą ir gyvenseną, todėl šis darbas turėtų būti naudingas, siekiant išsiaiškinti sportuojančių suaugusių žmonių gyvensenos ypatumus, apimant mitybos, žalingų įpročių, subjektyvios sveikatos ypatumus.
Atlikus vyresnių sportuojančių Lietuvos gyventojų (Lietuvos plaukimo veteranų) gyvensenos vertinimą ir palyginus su fiziškai neaktyvių Lietuvos gyventojų gyvensenos vertinimo rezultatais (Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2010 m.), bus galima įsitikinti ar tam tikras požiūris į mitybą bei aktyvus gyvenimo būdas skirtingai veikia žmonių sveikatą. Ši informacija bus svarbi pagrindžiant fizinio aktyvumo naudą geresnei savijautai, gyvenimo kokybei.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - įvertinti Lietuvos plaukimo veteranų mitybą ir jų požiūrį į mitybą.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti Lietuvos plaukimo veteranų mitybos įpročius
2. Įvertinti plaukikų subjektyvią sveikatą, kūno svorį, žalingus įpročius ir požiūrį į mitybą
3. Palyginti Lietuvos plaukimo veteranų ir fiziškai neaktyvių Lietuvos gyventojų subjektyvią sveikatą, antsvorio paplitimą ir gyvensenos veiksnius.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sveikatos samprata ir sveika gyvensena
Sveikata – tai visiškos fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės būsena, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas, - taip sveikatos sampratą įvardijo Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO). PSO pabrėžia, kad sveikata yra ne gyvenimas be ligų, bet būklė, suteikianti galimybę kasdien tenkinti asmens buitines ir laisvalaikio reikmes. Todėl sveikata susijusi su pilnaverčio gyvenimo galimybėmis. Tyrinėjant įvairių autorių mokslinę literatūrą galima pastebėti, kad pagrindiniai sveikatą lemiantys veiksniai yra genai, gyvenimo būdas ir aplinka. PSO duomenimis, žmogaus sveikata 20 % priklauso nuo aplinkos veiksnių, 18 % – nuo genetikos, 9 % – medicinos pagalbos ir net 53 % nuo žmogaus gyvenimo būdo. PSO ekspertai skelbia prognozes, kad jau 2020 metais dėl daugiau nei 70% visų susirgimų reikės kaltinti žmogaus gyvenimo būdą, o labiausiai – nepakankamą fizinį aktyvumą [3]. Įvairių autorių nuomone, svarbiausiais sveikos gyvensenos elementais yra laikoma racionali mityba, fizinis aktyvumas ir kiti gyvensenos veiksniai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ir kt. Gyvenseną sudarančių elgsenos veiksnių įtaka sveikatai yra moksliškai įrodyta – moksliniuose darbuose dažniausiai nagrinėjama rūkymo, alkoholio vartojimo, nesveiko maitinimosi ir fizinio pasyvumo įtaka žmonių sveikatai [66].
Prieš kelis dešimtmečius medicinoje pradėta vartoti rizikos faktoriaus sąvoka. Daugelio ligų rizikos faktoriais yra laikomi šie: nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris, rūkymas, per didelis riebalų vartojimas [52]. Sveika mityba padeda saugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti daugelio ligų. Kaip jau minėta anksčiau, mūsų sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių: paveldimumo, amžiaus, fizinio aktyvumo, žalingų įpročių bei gyvenimo būdo, socialinės aplinkos. Tačiau vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių sveikatą, yra žmogaus mityba. Tinkamas maitinimasis yra pagrindinė ilgaamžiškumo, darbingumo, sveikatos ir žvalumo sąlyga [48].
1.1.1 Sveikos mitybos principai ir rekomendacijos
Šiandien jau niekas neabejoja, kad mityba – sveikatos pagrindas. Mitybos poveikis sveikatai žinomas jau seniai – ne veltui jau XVIII amžiaus pabaigoje buvo išrirta maisto produktų sudėtis, pagrindinės maisto medžiagos, XIX amžiaus pradžioje – jų biologinė vertė, o pabaigoje – vitaminai. 1978 metais Tarptautinėse endokrinologijos dienose Marselyje buvo
aiškiai pabrėžta, jog pakeitus mitybos įpročius, būtų galima išvengti daugelio ligų [32]. Visuomenė vis daugiau domisi mityba, jos poveikiu sveikatai. Sveika mityba padeda saugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti daugelio ligų. Žinoma, vien sveikas maistas neužtikrina, kad sveikata bus gera, tačiau neabejotinai suteikia galimybę ją saugoti ir stiprinti. Sveikata ir darbingumas labai priklauso nuo paties žmogaus pastangų. O sveika ir visavertė mityba daro poveikį fiziniam ir protiniam žmogaus vystymuisi, darbingumui ir ilgaamžiškumui. Sveika mityba yra sveikatos pagrindas. Jei žmogaus mityba atitiks organizmo fiziologinius poreikius, remsis sveikos mitybos principais ir pagrindinėmis taisyklėmis, jei bus laikomasi mitybos režimo – ji bus ne tik sveika, bet ir sveikatinanti, padės ne tik išsaugoti sveikatą, bet ir ją įtvirtinti bei stiprinti [33].
Specialistai pataria, jog tam, kad išlaikytume gerą sveikatos būklę, reikėtų laikytis sveikos mitybos principų ir taisyklių, pasirinkti kuo kokybiškesnį ir įvairesnį maistą, išlaikyti mitybos režimą [6;57].
Sveika mityba – tai tokia mityba, kurioje yra subalansuotas riebalų, angliavandenių ir baltymų santykis, gaunama reikalinga paros energinė vertė, laikomasi tinkamo mitybos režimo.Mitybos režimas – vienas iš sveikų mitybos principų, pabrėžiantis reguliarios mitybos naudą (ne rečiau kaip 4-5 kartus per dieną). Akcentuotina tai, kad didžioji maisto davinio dalis turi būti suvalgoma pirmoje dienos pusėje per pusryčius ir per pietus, vakare organizmo neapkraunant didesniu kiekiu maisto.
Pagrindiniai sveikos mitybos principai:
• Įvairumas (per parą reikia gauti apie 40 įvairių maisto medžiagų iš šių pagrindinių maisto grupių: duonos, grūdų, bulvių ir jų produktų, daržovių, vaisių, pieno produktų, mėsos produktų, žuvies.
• Nuosaikumas (nepersivalgyti, nes per daug medžiagų žalinga sveikatai). Rekomenduojamas paros raciono kaloringumas – moterims 1000-1200 kcal, vyrams – 1200-1500 kcal. Mažesnis paros raciono kaloringumas pavojingas, nes tuomet bus netenkama ne riebalų, bet organizmo skysčių ir raumenų.
• Subalansuotumas (reikiamas kiekis medžiagų – baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis turi būti 1:1:4) [23;53;57].
Sveikos mitybos rekomendacijų tikslas – padėti žmonėms išvengti ligų, būti darbingiems ir gerai jaustis. Lietuvos gyventojų mityba vis dar palanki LNL atsiradimui, todėl būtina ją keisti, ugdyti sveikus mitybos įpročius. Labai svarbu, kad būtų laikomasi ne vienos ar kelių taisyklių, bet būtų atsižvelgiama į jas visas [6].
Sveikatos apsaugos ministerijai pritarus sveikos mitybos rekomendacijoms, parengtoms įgyvendinant Nacionalinės aplinkos sveikatinimo veiksmų 2003-2006 metų programos įgyvendinimo krypčių ir numatomų lėšų poreikio nuostatas, sveikos mitybos rekomendacijos tapo pagrindinėmis gairėmis laikantis sveikos mitybos principų ar keičiant neracionalią mitybą.
Sveikos mitybos rekomendacijos [6].
1. Valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą. 2. Kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių.
3. Kelis kartus per dieną valgyti įvairių, dažniau šviežių vietinių daržovių ir vaisių (nors 400 g per dieną).
4. Išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas 20-25). Kasdien aktyviai judėti. 5. Mažinti riebalų vartojimą: gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais ir minkštais margarinais, turinčiais nesočiųjų riebalų rūgščių.
6. Riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa.
7. Vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį).
8. Rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus. Rečiau vartoti rafinuotą cukrų, saldžius gėrimus, saldumynus.
9. Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais, duona, neturi būti didesnis kaip 5 g. Vartoti joduotą druską.
10. Riboti alkoholio vartojimą. 11. Skatinti žindymą.
12. Valgyti reguliariai.
Sveikos gyvensenos pagrindiniai požymiai – kūno masės indeksas (KMI), mažesnis nei 25, vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas (bent 30 minučių kiekvieną dieną), mažai riebalų ir cukraus turinti mityba ir žalingų įpročių neturėjimas.
Pagrindinių maisto medžiagų normos žmogui yra gerai ištirtos, tačiau jos priklauso nuo kintančių gyvenimo sąlygų, be to, kiekvienas žmogus yra savitas individas. Maisto davinys turi atitikti žmogaus eikvojamos energijos kiekį (jei kūno masė normali) ir būti įvairus [39]. Sportuojančiam žmogui, be abejo, kai kurių medžaigų ir, žinoma, energijos,
gaunamos su maistu, reikia daugiau.Vyresnio amžiaus žmogaus mityba taipogi skiriasi nuo jauno žmogaus, taigi galima sakyti, kiekvienam žmogui yra reikalingas savitas mitybos režimas, o bendrosios mitybos taisyklės ir rekomendacijos yra tik gairės, kuriomis kiekvienas turėtų vadovautis.
Angliavandeniai yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Angliavandeniai
aprūpina energija atliekant vidutinio ir didelio intensyvumo fizinius krūvius. Angliavandeniai sudaro vyresnio amžiaus žmonių mitybos pagrindą. Jie suteikia 60 – 70 proc. visos gaunamos su maistu energijos. Baltymų atsargos organizme labai menkos, todėl labai svarbu nuolat jų gauti su maistu. Sportuojantiems žmonėms baltymų pirmiausia reikia atkurti raumenų struktūrai. Baltymai nenaudojami energijos gamybai fizinių krūvių metu, nebent jei maiste trūksta angliavandenių. Pagal PSO ir Lietuvos sveikos mitybos rekomendacijas, 2005 metais išleistas Respublikinio mitybos centro, baltymai turi sudaryti apie 15 proc. bendro maisto koloringumo. Riebalai aprūpina energija esant mažo intensyvumo ilgai trunkančioms treniruotėms. Kaip teigia PSO, riebalai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 15 – 30 proc. bendro maisto koloringumo. Ypač vyresniame amžiuje patartina riboti riebalus, nes vyresnių žmonių fizinis aktyvumas (FA) yra sumažėjęs, o riebalai duoda didelį kalorijų kiekį. Yra žinoma, kad šie veiksniai gali būti aterosklerozės, vėžio ir kitų ligų priežastis. Skaidulinės maisto
medžiagos – lėtina angliavandenių virškinimą ir rezorbciją, lengvina maisto judėjimą
virškinamuoju kanalu, skatina žarnyno peristaltiką, todėl yra labai svarbios įvairiame amžiuje. PSO rekomenduoja, kad žmogui per parą jų reikėtų gauti apie 25-30 gramų.
Norint užtikrinti gerą organizmo būklę, normalią medžiagų apykaitą ir gyvybinius procesus, reikalingi vitaminai ir mineralinės medžiagos. Priklausomai nuo amžiaus ir fizinio aktyvumo, žmogui jų reikia labai individualiai. Pavyzdžiui, vyresniame amžiuje, mažėjant kaulinei masei, ypatingai svarbu papildomai vartoti kalcio, magnio, kadangi vyresniame amžiuje padidėja tikimybė atsirasti osteoporozei. Todėl, kaip jau minėta, taisyklinga mityba, kurios dėka gaunamos reikiamos medžiagos, vyresniame amžiuje, ypač fiziškai aktyviems žmonėms, turėtų būti itin subalansuota, kadangi su amžiumi žmogaus organizmas tampa reiklesnis.
1.1.2 Mitybos poveikis sveikatai. Sportuojančiųjų mityba
Mitybos ir sveikatos ryšys pagrįstas daugybe mokslinių tyrimų. Dėl nesveikos mitybos atsiranda lėtinės neinfekcinės ligos (LNL): išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija, piktybiniai navikai, cukrinis diabetas, nutukimas ir kt. [63]. Lietuvos gyventojų mirtingumo
struktūroje taip pat vyrauja LNL. Kalbant apie vyresnio amžiaus žmonių mitybą bei apskritai sveikatą, ligų, kurių atsiradimą gali įtakoti neracionali mityba, klausimai tampa ypač aktualūs. Tyrimai parodė, jog daugelis ligų pasireiškia vyresniame amžiuje, taigi jaunystėje išsiugdyti mitybos įpročiai ir jų laikymasis padeda sulaukti kokybiškos senatvės, o sveiką mitybą derinant su fiziniu aktyvumu, jaunatviška savijauta išlieka kur kas ilgiau.
Jau eilę metų mokslininkai bei visuomenė neabejoja mitybos įtaka sveikatai. Diskutuojama tik dėl šios įtakos pobūdžio ir dydžio. JAV mokslininkai jau XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje įrodė, kad nesveika gyvensena ir netaisyklinga mityba nulemia beveik 50 procentų mirčių. Tinkama mityba gali padėti kovoti su pasaulyje taip plintančiu nutukimu. Nustatytas ryšys tarp sveikatos, nutukimo ir priešlaikinio mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei kai kurių vėžio rūšių [17]. Nesveika mityba taip pat lemia tokius sveikatos sutrikimus kaip diabetas, kepenų, inkstų, tulžies ir kasos veiklos bei kvėpavimo sutrikimai, dantų ėduonies atsiradimas ir pan. Pilnavertė mityba lemia ne tik fizinį, bet ir protinį vystymąsi ir stabilumą, darbingumą bei ilgaamžiškumą.
PSO bei ES dokumentai akcentuoja maisto saugos ir gyventojų mitybos gerinimo programų svarbą visuomenės sveikatai. Lietuvoje buvo parengta Valstybinė maisto ir mitybos strategija ir jos įgyvendinimo priemonių 2003-2010 metų planas, kurį 2003 metų spalio 23 dieną patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ši strategija buvo pratęsta iki 2011 metų. Strategija numatė gerinti visų Lietuvos gyventojų grupių mitybą, siekiant išvengti ligų, susijusių su mityba, tarp jų ir LNL. Rengiant sveikos mitybos ugdymo programas, būtina žinoti skirtingų gyventojų grupių mitybos įpročius [30].
Pastaruoju metu Lietuvoje labai pasikeitė socialinės sąlygos, maisto produktų asortimentas, jo kokybė. Gyventojai dažnai renkasi pigesnius, biologiškai mažiau vertingus, greitai paruošiamus maisto produktus, o tai daro neigiamą įtaką jų sveikatai. Tinkama mityba aprūpina žmogų energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis bei užtikrina normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą, teikia veikliąsias medžiagas [6]. Kadangi daugelyje šalių ekonominė situacija gerėja, iš dalies gana didelį suvartojamo maisto kiekį sąlygoja būtent geresne linkme besikeičianti ekonominė situacija, rinkoje atsirandantys nauji produktai, kurie dažnai neitin tinka sveikai žmogaus mitybai.
Mityba yra ypač svarbus faktorius kūno sudėties pokyčiams, priklausantiems nuo amžiaus. Tyrimais nustatyta, kad vyresnio amžiaus žmonių maisto medžiagų poreikis turi atitikti fiziologinius organizmo pokyčius. Kadangi imuninės sistemos pajėgumas senatvėje susilpnėjęs, labai svarbu reikiamas aprūpinimas visomis maisto medžiagomis bei pakankamas
fizinis aktyvumas [39]. Vyresnio amžiaus žmonių medžiagų apykaita yra lėtesnė negu jaunų, todėl ir energinė maisto vertė turėtų būti mažesnė. Tai paaiškinama kiekviename organe aktyvių ląstelių kiekio mažėjimu dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos. Nustatyta, kad 51 – 70 metų asmenims energijos reikia 200 kcal, o vyresniems nei 75 metų – 400 kcal per dieną mažiau. Tačiau jei žmogus aktyviai sportuoja, intensyviai dirba fizinį ar protinį darbą, energetinė maisto vertė turėtų būti didesnė. Maisto kaloringumas mažinamas vartojant mažiau riebalų [34;40].
Sportuojančiųjų žmonių mityba skiriasi nuo nesportuojančiųjų mitybos bet kokiame amžiuje ir visuomet yra specifinė. Tinkama sportuojančių žmonių mityba turi aprūpinti organizmą subalansuotomis ir visavertėmis maisto medžiagomis. Sportuojančio žmogaus ištvermė fizinio krūvio metu, atsigavimas ir gera savijauta po krūvio priklauso nuo mitybos pobūdžio. Valgant subalansuotą maistą, treniravimasis yra efektyvesnis, stiprėja imuninė sistema, didėja ištvermė, pasiekiama geresnių sportinių rezultatų [25]. Tikėtina, jog geri mitybos įgūdžiai bei žinios išlieka ir ateityje, kadangi sportininkas veteranas dažniausiai tokius įgūdžius būna išsiugdęs jaunystėje ir jų laikosi visą gyvenimą.
Sporto profesionalų ir veteranų varžybos ir didelis fizinis aktyvumas reikalauja didelės sportininko ištvermės, todėl labai svarbu, kad sportininkas gautų visas jam reikalingas medžiagas, teikiančias energiją. Kai kuriems sportininkams reikalinga naudoti atitinkamus maisto papildus, kad būtų kompensuotos trūkstamos maisto medžiagos. Įvairūs tyrimai rodo, kad apie 40-60 proc. sportininkų vartoja pačius įvairiausius maisto papildus, ir šis skaičius auga. Mitybos specialistų nuomone, maisto papildai turėtų būti vartojami tuomet, kai sportininkas atsiduria specifinėse sąlygose ar pasikliauti maistu yra neįmanoma dėl, pavyzdžiui, pakitusių klimato sąlygų, pasikeitusio įprasto maisto ar pan. [38]. Tačiau pasak Atul Singh, „Coca-Cola India“ prezidento, vasaros ir žiemos olimpinių žaidynių partnerio, mityba yra pagrindinė sąlyga, siekiant sportinių aukštumų [1]. Sportininkų mityba turi susidėti iš būtinų ir tiesiog nepakeičiamų maisto medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių, o taip pat vitaminų bei mineralų [5]. Biologinės maisto vertės padidinimas kasdieniame valgiaraštyje gali būti pasiekiamas valgant daugiau žuvies, kepenų, rauginto pieno produktų, augalinio aliejaus, daržovių, ypač melionų ir moliūgų, šviežių ir džiovintų vaisių. Kartais subalansuotas mitybos modelis visgi gali būti pasiektas tik papildomai vartojant tam tikrų vitaminų bei mineralų, tokių kaip vitaminas B, C, kalcis, selenas, chromas, cinkas ir kt., atsižvelgiant į poreikį [60]. Be galo svarbu ne tik treniravimasis, bet ir nuoseklus mitybos planavimas, ko dažnai net ir sportininkai nesureikšmina. Sportininko mityba turi būti sudaroma pagal daugybę įvairių principų, kurių pagrindinis yra atsižvelgti į sveikos mitybos
piramidės principus. Taip pat svarbu tai, kad 60 procentų kalorijų sportininkas turi gauti iš angliavandenių, o baltymų suvartojimas turėtų siekti 1,2-2g/kg per dieną.
Per pasiruošimo varžyboms etapą, pačias varžybas ir povaržybiniu etapu, mityba sportininkams dažnai būna antraeilis dalykas, kadangi visa koncentracija būna sutelkta į gerus varžybinius pasiekimus ir atsistatymą po varžybų. Tačiau nereikia pamiršti, kad mityba didele dalimi tai ir lemia. Kaip jau minėta, sveikos mitybos piramidė yra pagrindinės gairės, apibrėžiančios sveikos mitybos charakteristikas ir pateikiančios rekomendacijas, kaip matintis, norint gauti visas reikalingas medžiagas [19]. Sportuojančio žmogaus ištvermė fizinio krūvio metu, atsigavimas ir gera savijauta po krūvio priklauso nuo mitybos pobūdžio. Valgymas prieš krūvį nepadeda pakelti didesnio krūvio intensyvumo, tačiau tai lemia, kad po krūvio nejaučiamas išsiblaškymas ir alkis. Dirbančių raumenų energijos šaltinis yra maistas, suvalgytas dieną prieš treniruotę. Valgymas po treniruotės yra svarbiausias atsigavimui ir pasiruošimui kitos dienos krūviui. Norint turėti pakankamai energijos, reikia valgyti 1-4 val. prieš krūvį. Kadangi gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis fizinio krūvio metu, prieš krūvį reikia valgyti košės, makaronų, baltos duonos, vaisių, gerti energinių kokteilių. Planuoti yra labai svarbu, jei sportuojama ilgai, pavyzdžiui, bėgimo rungtys, orientacinis sportas, lengvoji atletika ar kt. Reikia iš anksto suplanuoti ir paruošti maistą bei užkandžius, žinant, kas sportininkui geriausia. Rekomenduojama sočiai pavalgyti 4 val. prieš krūvį, o lengvus užkandžius bei energinius gėrimus – 2-3 val. prieš krūvį, o skysčių pakaitalus bei vaisius – 1 val. prieš krūvį [25].
Kardiologijos klinikos gydytojos Linos Jasiukevičienės pateiktos mitybos rekomendacijos sportuojantiems prieš, per ir po fizinio krūvio, nurodomos 1.1.2.1 lentelėje.
1.1.2.1 lentelė. Mitybos rekomendacijos sportuojantiems prieš, per ir po fizinio
krūvio [25].
30 min – 1 val. prieš krūvį: 2-3 val. prieš krūvį: 3-4 val. prieš krūvį:
Vaisių ir daržovių sultys (pomidorų, apelsinų), vaisiai (obuoliai, apelsinai, vynuogės), energiniai kokteiliai ( iki 1 puodelio sportinių energinių gėrimų).
Vaisiai, daržovės, vaisių ir daržovių sultys, duona, riestainiai, neriebus jogurtas, sportiniai energiniai gėrimai.
Vaisiai, daržovės, vaisių ir daržovių sultys, duona, riestainiai, makaronai su pomidorų padažu, košės su neriebiu pienu, neriebus jogurtas, neriebus sūris, riešutų sviestas, liesa mėsa, žuvis, energiniai kokteiliai, sportiniai energiniai gėrimai.
1.1.3 Suaugusiųjų mitybos įpročiai ir ryšys su gyvensenos veiksniais: rūkymu, alkoholio vartojimu, fiziniu aktyvumu
Nuo 1994 metų Lietuva kartu su kitomis šalimis (Suomija, Estija ir Latvija) dalyvauja tarptautiniame suaugusiųjų žmonių gyvensenos tyrime FINBALT HEALTH MONITOR. Šio tyrimo duomenimis, per praėjusius šešiolika metų Lietuvos gyventojų mitybos ir kitų gyvensenos aspektų įpročiai ženkliai pasikeitė. Dėl globalizacijos procesų išaugo tiek sveikatai naudingų, tiek žalingų maisto produktų pasiūla, stiprėjo reklamos poveikis, keitėsi gyventojų perkamoji galia [21]. Analizuojant ir lyginant šio tyrimo skirtingais metais atliktus rezultatus, galime aiškiai matyti tam tikrus pokyčius tiek suaugusių žmonių mitybos įpročiuose, tiek apskritai jų gyvensenoje. Pavyzdžiui, vertinant augalinio aliejaus vartojimą, pastebima, jog tiek vyrų, tiek moterų, vartojančių augalinį aliejų, nuo tyrimo pradžios (1994), jau padidėjo daugiau nei perpus. Kaip žinome, augaliniuose aliejuose esančios polinesočiosios riebalų rūgštys (PNRR) yra naudingos cholesterolio koncentracijos mažinimo profilaktikai ir mažina išeminės širdies ligos riziką. Tai rodo, jog žmonių supratimas ir žinios kinta į teigiamą pusę. Taipogi keičiasi ir suaugusiųjų daržovių vartojimas. Pavyzdžiui, 1996 metais bent tris kartus per savaitę šviežių daržovių vartojo 18 proc. vyrų ir 25 proc. moterų, o 2008 metais atitinkamai 63 proc. ir 68 proc. Tačiau 2010 metų tyrimo rezultatai rodo, kad daržovių vartojimas buvo nepakankamas: tik 24 proc. moterų ir 17 proc. vyrų atsakė, kad per praėjusią savaitę valgė šviežias daržoves 6-7 dienas per savaitę [22]. Visais metais vykdytuose tyrimuose pastebimas didesnis šviežių daržovių vartojimas visų išsilavinimo grupių gyventojų tarpe, tačiau faktas, kad aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės jas vartoja dažniau nei žemesnį išsilavinimą turintys žmonės, deja, išlieka. Remiantis tyrimų, atliktų penkiolikoje Europos valstybių, duomenis, nustatyta, kad vaisių bei daržovių vartojimas yra susijęs su išsilavinimu: daugumoje šalių, esant aukštesniam išsilavinimui, dažnėjo ir vaisių bei daržovių vartojimas [10;54]. Šiandieninėje rinkoje padidėjus tepių sviesto ir augalinio aliejaus mišinių pasiūlai, pieno riebalų vartojimas vėl ėmė didėja. 2010 m. sviestą ar tepų sviesto ir augalinių aliejų mišinį ant duonos tepė 59 proc. apklaustųjų, riebų pieną gėrė 43 proc. vyrų ir 34 proc. moterų [22]. Analizuojant įvairiais metais atliktų Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo rezultatus, galima pastebėti, kad Lietuvos gyventojų gyvensenos įpročiai kinta sveikatai palankia linkme, tačiau daržovių, vaisių ir rupaus malimo grūdinių produktų vartojama nepakankamai.
Žmogaus sveikata yra glaudžiai susijusi su įvairiais gyvensenos veiksniais, kurie gali būti nekontroliuojami, pavyzdžiui, lytis, paveldimumas ir amžius, iš dalies kontroliuojami
arba visiškai kontroliuojami veiksniai, tokie kaip gyvensena: FA ar žalingi įpročiai. Galima sakyti, jog daugelio žmonių gyvensena nėra sveika. Studijuojant įvairių autorių mokslinius straipsnius galima teigti, jog šiuos veiksnius galima sumažinti arba pašalinti vadovaujantis sveikos mitybos rekomendacijomis ir būnant fiziškai aktyviems.
Be mitybos lėtinėms ligoms įtakos turi ir kiti gyvensenos veiksniai. Sveikos gyvensenos įpročių stoka yra tapusi aktualia problema daugelyje pasaulio šalių. Kaip teigia Europos komisija, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, per didelis kūno masės indeksas (KMI), per mažas FA – vieni pagrindinių veiksnių, įtakojančių LNL [16]. Žalingi įpročiai – tai bene daugiausia dėmesio pasaulyje sulaukianti sveikos gyvensenos problema. Esant keliems žalingiems įpročiams, lėtinių ligų rizika labai padidėja [35]. Tyrimų duomenimis, nesveika mityba dažnai būna susijusi su rūkymu, alkoholinių gėrimų vartojimu bei fiziniu pasyvumu [37]. Rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, pernelyg didelis alkoholio vartojimas bei neteisinga mityba turi neigiamą poveikį sveikatos būklei, ilgaamžiškumui bei gerovės jausmui senatvėje. Stebimas tamprus ryšys tarp vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo būdo ir sveikatos būklės [14]. Senėjimo procesas sulėtėja ir turi grįžtamąjį pobūdį, jeigu svarbiausieji elgsenos rizikos veiksniai (gausus ir riebus maistas, alkoholinių gėrimų vartojimas, rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas) yra pašalinami iš gyvensenos [27]. Pavyzdžiui, rūkantys žmonės rečiau valgo daržovių [8;43]. Vartojantys alkoholinius gėrimus gyventojai dažniau renkasi riebų maistą [29]. Fiziškai pasyvių žmonių maisto davinyje būna mažiau daržovių, daugiau didelės energinės vertės produktų nei fiziškai aktyvių žmonių mityboje [45;50]. Tyrimais įrodyta, kad alkoholio vartojimas taipogi susijęs su nesveikais mitybos įpročiais. Straipsnių autorių duomenimis, vartojantys alkoholinius gėrimus, rečiau valgė pieno produktus, šviežius vaisius ir daržoves, o mėsą bei fermentinį sūrį valgė dažniau nei alkoholio nevartojantys žmonės [4;29].
Netaisyklingą mitybą bei žalingus įpročius, galima sakyti, nepalankiai veikia šiuolaikinis gyvenimo ritmas: valgymas ne namuose, socializacija, globalizacija – pavyzdžiui, vėlyvas valgymas, ypač Vakarų šalyse, tarsi tampa savotiška bendravimo priemone. Neretai toks valgymas yra alkoholio ar kitų žalingų įpročių palydovas, taipogi skatinantis ir mažiau judrų gyvenimo būdą.
Visuomenės sveikatos ugdymo centras (2002) atkreipia dėmesį į tai, jog dėl netaisyklingos mitybos atsiradusios sveikatos problemos padidėja, vartojant daug alkoholio, rūkant ir mažai mankštinantis. Kone didžiausią pavojų sveikatai kelia rūkymas – jis skatina kvėpavimo organų, širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio atsiradimą. Nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas – vienas labiausiai paplitusių lėtinių neinfekcinių ligų ir kai kurių
lokalizacijų piktybinių navikų rizikos veiksnys. Tačiau remiantis daugelio epidemiologinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad saikingai vartojančių alkoholinius gėrimus asmenų sergamumas bei mirtingumas nuo išeminės širdies ligos, išeminio galvos smegenų insulto, taip pat bendras mirtingumas yra mažesni, palyginti su visiškai alkoholinių gėrimų nevartojančių ir piktnaudžiaujančių jais žmonių sergamumu ir mirtingumu [24]. Ko gero, teisinga būtų manyti, kad žmogaus gyvenime visur reikalingas saikas. Besaikis alkoholio vartojimas slopina protinius sugebėjimus, asmens galimybes mokytis, atsiminti informaciją, sukelia gyvybiškai svarbių organų (smegenų, kepenų) veiklos sutrikimus, gali privesti prie priklausomybės, depresijos ir mirties [52].
Vyresniojo amžiaus žmonėms ypač aktualus tampa mitybos, žalingų įpročių bei įvairių susirgimų ryšys, kadangi įvairios ligos, įtakojamos gyvensenos veiksnių, dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje. 4680 žmonių, kurių amžius buvo nuo 40 iki 59 metų, buvo pakviesti dalyvauti tyrime, kurį organizavo ir atliko Londono Imperial College mokslininkų komanda. Tyrimo rezultatai įrodė, kad daržovių dieta mažina kraujo spaudimą. Nustatyta, jog egzistuoja linijinė priklausomybė tarp suvartojamo alkoholio kiekio, AKS dydžio ir AH dažnio populiacijoje, o ilgalaikis alkoholio vartojimas didina riziką susirgti ŠKL [18].
Pagal Suaugusių Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimo (2010 m.) rezultatus, 2010 metais Lietuvoje kasdien rūkė 34,2 proc. vyrų ir 15 proc. moterų. 2010 metais vyrai per savaitę vidutiniškai suvartojo 13,5 standartinių alkoholio vienetų (SAV), moterys – 6,1 SAV. Nuo 1994 m. vyrų per savaitę suvartotų SAV kiekis nepasikeitė, o moterys 2010 m. suvartojo du kartus daugiau SAV nei 1994 m. Per šešiolika metų bent kartą per savaitę gėrusių stiprius alkoholinius gėrimus vyrų dalis šiek tiek sumažėjo, o tarp moterų nustatytos stiprių alkoholinių gėrimų dažno vartojimo didėjimo tendencijos [22].
1.1.4. Fizinis aktyvumas, jo įtaka sveikatai
Kalbant apie sveiką gyvenseną, ypatinga vieta tenka FA. Aktyvi fizinė veikla ir laisvalaikis yra žinomi kaip gerą savijautą, ilgaamžiškumą ir fizinį pajėgumą gerinantys veiksniai. Nuo FA tiesiogiai priklauso gyvenimo trukmė. Nustatyta, kad fiziškai aktyvesni žmonės gyvena ilgiau. Be to, yra nustatyta, kad mažai judantiems žmonėms tapus fiziškai aktyvesniems, pagerėja jų fizinė ir psichologinė savijauta bei gyvenimo kokybė. Tyrimai rodo, jog 40–60 procentų ES žmonių gyvensena yra nejudri [13]. PSO duomenimis, dėl FA stokos kasmet pasaulyje miršta apie 2 mln. žmonių. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo (2010 m.) duomenimis, keturis kartus per savaitę Lietuvoje sportuoja 29 proc. vyrų ir
28 proc. moterų. Per tyrimo laikotarpį (1994-2010) antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 proc. iki 60 proc., o nutukimo – nuo 10 proc. iki 19 proc. Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp moterų nepasikeitė. 2010 m. antsvoris nustatytas pusei, o nutukimas – penktadaliui moterų [22].
PSO rekomendacijos fiziniam aktyvumui:
• Judėti reguliariai (kasdien ar bent 5 dienas per savaitę); • Minimali trukmė – bent 30 minučių, pageidautina 60 min;
• Fizinis aktyvumas turi būti vidutinio intensyvumo, sukeliantis kvėpavimo padažnėjimą ir prakaitavimą;
• Rekomenduojama 30-60 min. trukmė gali būti padalinta į trumpesnius intervalus (iki 10 min.);
• Didesnio intensyvumo ir ilgesnės trukmės fizinis krūvis turi papildomos naudos sveikatai.
FA rodo vidutinį energijos suvartojimą per tam tikrą laiką (dažniausiai per parą, savaitę). Jis nustatomas metomis (MET). Meta - medžiagų apykaitos vienetas, lygus energijos kiekiui, išeikvojamam sąlyginės ramybės būsenoje (sėdėdint ar gulint). Pavyzdžiui, lėtas plaukimas (25 m/min.) lygus 4,5 MET, greitas (60–80 m/min.) – 12 MET. Padauginus MET iš kūno svorio ir sportavimo trukmės, galime sužinoti, kiek Kcal išeikvojama treniruotės ar tam tikros FA rūšies metu. Zamparo ir bendraautorių moksliniame straipsnyje teigiama, jog energijos sunaudojimas plaukime su amžiumi neabejotinai didėja [65]. Daugiausia energijos suvartojama, kai fizinėje veikloje dalyvauja pagrindinės didžiųjų raumenų grupės (pvz., bėgant, plaukiant, irkluojant, važiuojant dviračiu ir pan.). Kiekvieno žmogaus reakcija į fizinį aktyvumą yra individuali. Biologinę jo reakciją lemia energijos suvartojimo dydis, kuris priklauso nuo FA rūšies (pvz., plaukimas, bėgimas, ėjimas ir kt.), intensyvumo (lengvas, sunkus, lėtas, greitas, vidutinis ir pan.), trukmės (30 min., 1 val. ir t.t.), dažnumo (kasdien, 2 k./sav. ir t.t.). Kuo mažesnis FA, tuo mažesnė organizmo reakcija į jį arba jos net nėra. Manoma, kad FA yra pats svarbiausias sveikatą stiprinantis veiksnys. FA daugiausia priklauso nuo žmogaus požiūrio, jo vertybinių orientacijų, todėl galima sakyti, kad įvairios FA formos – tai išmoktas socialinis elgesys [51].
Doc.V.Volbekienė viename mokslinių straipsnių teigia, jog vidutinio intensyvumo FA, trunkantis 30 minučių ir ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę, išeikvojant apie 200 kcal energijos per dieną (pvz., 30 minučių greito ėjimo), stiprina suaugusiųjų sveikatą. Fiziškai pasyvių kategorijai (FA yra vidutinio intensyvumo ir mažesnis nei 30 minučių kiekvieną dieną) priklauso didžioji dauguma išsivysčiusiųjų šalių, tarp jų ir Lietuvos, gyventojų. FA yra
susijęs su mažesniu nutukimo, 2 tipo diabeto, storosios žarnos vėžio, osteoporozės paplitimu. FAvyresniame amžiuje stiprina funkcinį pajėgumą, padeda neprarasti savarankiškumo [61].
Bauman su bendraautoriais viename mokslinių straipsnių 2009 metais aprašė 20-ies šalių, 18 – 65 m. amžiaus tiriamųjų FA tyrimų duomenis. Tyrime dalyvavo 52,746 tiriamųjų. Didžiausias FA nustatytas Naujoje Zelandijoje (63 proc.), Čekijoje (61,9 proc.), JAV (61 proc.), Kanadoje (59,6 proc.) ir Australijoje (58,6 proc.). Lietuva tarp šių valstybių atrodo vidutiniškai – didelio FA grupei priskirta 52,1 proc. tirtų lietuvių, 32,9 proc. – vidutinio ir 15 proc. – mažo FA lygio grupei. Iš viso šiame tyrime dalyvavo 2210 lietuvių [7]. Visiems žmonėms, o ypatingai sportuojantiems, svarbu išlaikyti stabilią kūno masę. Energijos pusiausvyros kontrolė aktuali fiziškai aktyviems ir sportuojantiems asmenims. Viena iš fizinio darbingumo mažėjimo priežasčių gali būti per mažas su maistu gaunamas energijos kiekis. Optimaliam fiziniam darbingumui ir gerai sveikatai palaikyti reikia ne tik pakankamai gauti energijos, bet ir pagrindinių maisto komponentų [36].
Vertinant vyresnių kaip 60 metų žmonių energijos eikvojimą, galima pastebėti, kad reikiamų paros kalorijų kiekis skiriasi. Pasak PSO, pagyvenę žmonės – 60-74 metų amžiaus, seni žmonės – 75-90 metų, o žmonės sulaukę 90 metų vadinami ilgaamžiais. Populiariojoje literatūroje šios sąvokos dažniausiai tapatinamos su pensijinio amžiaus žmonėmis, tačiau priimta pensijinio amžiaus riba mūsų šalyje yra besikeičianti (ilginama), taigi yra klaidinga be išlygų sutapatinti pensijinio amžiaus žmones su pagyvenusiais žmonėmis [58]. Vyresnių kaip 60 metų žmonių energijos eikvojimo vidurkiai pateikiami 1.1.4.1 lentelėje.
1.1.4.1 lentelė. Vyresnių kaip 60 metų žmonių energijos eikvojimas per dieną
kilokalorijomis (kcal) [40].
Amžius Svoris, kg Kcal
Vyrai 60-64 m. 74,0 2380 65-74 m. 71,0 2330 75 m. ir daugiau 69,0 2100 Moterys 60-64 m. 63,5 1900 65-74 m. 63,0 1900 75 m. ir daugiau 60,0 1810
Daugumai vyresnio amžiaus žmonių riebalinio audinio kiekis padidėja daugiau nei 30 procentų, sumažėja raumenų masė ir jėga. Riebalų pasiskirstymas taip pat keičiasi: vis mažiau
riebalų lieka po oda, o daugiau kaupiasi pilvo srityje. Todėl oda tampa plonesnė, raukšlėta, trūkinėja. Figūra taip pat keičiasi, nes trumpėjant stuburui, sumažėja ūgis (nuo antro iki septinto dešimtmečio netenkama iki 5 cm). Vyrai priauga svorio iki 60 metų amžiaus, vėliau svoris pradeda mažėti; moterys priauga svorio iki 70 metų amžiaus, vėliau pradeda mesti [28]. Nepakankamo FA pasekmės – įvairūs susirgimai, sąlygojami fizinio pasyvumo bei lėtinės ligos. Jų paplitimas pagal amžių yra skirtingas, taigi kuo vyresnis žmogus, tuo ligų tikimybė dėl per mažo FA yra didesnė.
FA vyresniame amžiuje neabejotinai turi įtakos kūno svorio kontrolei, stiprių kaulų, raumenų ir sąnarių išlaikymui, taip pat mažina vyresnių žmonių kritimų skaičių, palengvina artrito sukeliamus skausmus, gelbsti nuo depresijos, yra siejamas su retesniu pacientų guldymu į ligoninę, gydytojo lankymu ir vaistų vartojimu [49]. Senstant palaipsniui mažėja netgi kvėpavimo organų funkcija. Kvėpavimo sistemoje esti apie keletą šimtų skirtingų virusų. Jie sukelia, ypač vyresniame amžiuje, kvėpavimo organų ligas, kurios, nesigrūdinant ir susilpnėjus imuniniam reaktyvumui, su metais sukelia vis didesnes problemas. Senėjimas yra labai glaudžiai susijęs ir su endokrinine sistema. Raumenų ir skeleto ligos ypač dažnos senėjimo laikotarpiu. Žmogaus skeletas sudaro atraminę judamojo aparato dalį. Šios sistemos normaliai funkcijai labai svarbi ir skeleto skersaruožių raumenų dalis bei motorinė inervacija, taip pat priklausoma nuo gyvensenos ypatumų, svarbiausia - nuo fizinio aktyvumo [31]. Daugeliu mokslinių tyrimų įrodyta, kad su amžiumi daugelis organizmo funkcijų blogėja. Philippe P. Perrin ir bendraautorių moksliniame straipsnyje aprašytas įdomus tyrimas, atskleidžiantis skirtumą tarp keturių vyresnio amžiaus žmonių grupių. Viena tiriamųjų grupė buvo fiziškai aktyvūs vyresnio amžiaus žmonės, kita – neaktyvus, trečioji – nebesportuojantys, tačiau anksčiau nuolat sportavę, o ketvirtoji – sportuoti pradėję į pensiją jau išėję žmonės. Šis tyrimas įrodė, kad netgi jei žmonės ima sportuoti nuo 60-ies metų, teigiami pokyčiai žmonių sveikatos būklėje jau yra pastebimi. Taip pat, buvo įrodyta, jog tie vyresnio amžiaus žmonės, kurie praeityje buvo sportavę ar laisvalaikiu sportuoja, neabejotinai turi geresnę pusiausvyrą, o jų raumenys bei kaulai tvirtesni. Šio tyrimo rezultatai naudingi tuo, jog parodo FA svarbą ir įrodo, kad aktyvus gyvenimo būdas padeda išvengti traumų bei sumažinti osteoporozės riziką [44]. Yra duomenų, rodančių, kad fiziškai pasyvių gyventojų rizika susirgti vėžiniais susirgimais 1,2-3,6 karto didesnė nei fiziškai aktyvių [42]. Daug tyrimų, atliktų per pastaruosius dešimtmečius rodo, kad nejudrus gyvenimo būdas ir žemas FA lygis yra susijęs su aukštu kraujospūdžiu, per dideliu cholesterolio kiekiu, taip pat su padidėjusia rizika mirti nuo tam tikros vėžio rūšies, ŠKL [2;12;46;55].
Nors plaukimas yra laikomas viena populiariausių ir labiausiai praktikuojamų bei rekomenduojamų fizinio aktyvumo formų, visgi yra mažai konkrečios informacijos apie reguliaraus plaukimo įtaką ŠKL, teigia autoriaus Nualnim ir kolegų mokslinis straipsnis. Pasak straipsnio autorių, apibendrinus tyrimo, kuriame ištirti pagrindiniai kraujagyslių funkcijų matavimai, rezultatus, galima teigti, jog jokių ypatingų skirtumų tarp vyresnio amžiaus plaukikų ir bėgikų nenustatyta. Straipsnio išvados pabrėžia FA svarbą ir teigia, jog nuolatinės plaukimo pratybos yra efektyvi priemonė ŠKL profilaktikai bei ištvermei, tačiau konkretaus ryšio tarp ŠKL ir teigiamo plaukimo poveikio nėra nustatyta [41]. Dar vienas mokslinis straipsnis taipogi teigia, jog trūksta informacijos įvertinti plaukimo poveikį IŠL. Straipsnis, be abejo, pabrėžia FA svarbą, tačiau teigia, jog reikalingi išsamesni tyrimai, padėsiantys nustatyti reguliaraus plaukimo poveikį IŠL [59].
Teigiamo FA poveikis įvairiems susirgimams bei ligoms atsispindi 1.1.4.2 lentelėje.
1.1.4.2 lentelė. Gyvensenos sąlygojamos ligos ir fizinis aktyvumas [61].
Susirgimas Teigiamas fizinio aktyvumo poveikis
Širdies ligos Stiprus širdies raumuo
• mažesnis širdies susitraukimų dažnis ramybėje
• didesnis kiekvienu širdies susitraukimu išstumiamo kraujo kiekis
• mažiau pakyla kraujospūdis dirbant submaksimalaus intensyvumo darbą Sveikos arterijos
• mažesni ateroskleroziniai pakitimai (mažiau aterosklerozinių plokštelių arterijose)
• daugiau didelio tankio lipoproteinų (optimalus cholesterolio kiekis) • geresnis sočiųjų ir nesočiųjų
riebalinių rūgščių kraujyje santykis (mažiau sočiųjų riebalinių rūgščių) • mažiau trombocitų ir fibrino • geresnė kraujotaka
Didesnis širdies darbo galingumas
• daugiau galimybių atlikti didesnio galingumo darbą
Insultas • Sveikos arterijos (žr. aukščiau)
• normalesnis kraujospūdis
Kraujagyslių ligos • Didesnis didelio tankio lipoproteinų ("gerojo") cholesterolio kiekis
• Geresnis sočiųjų ir nesočiųjų riebalinių rūgščių santykis kraujyje
Aukštas kraujospūdis • Kraujospūdžio sumažėjimas (jei jis aukštas) • Mažesnis riebalinio audinio kiekis
Cukrinis diabetas • Mažesnis riebalinio audinio kiekis
• Geresnė angliavandenių apykaita
Vėžys Mažesnė storosios žarnos vėžio rizika
Nutukimas • Didėja raumenų masė ir teigiamai kinta
aktyvios kūno masės ir riebalų santykis • Sumažėja riebalinio audinio kiekis • Mažiau riebalinio audinio pilvo srityje
Depresija Mažesnė tikimybė atsirasti ligos simptomams
Stuburo skausmai juosmens srityje • Didesnė raumenų jėga ir ištvermė • Didesnis lankstumas
• Taisyklingesnė laikysena
Osteoporozė Didėja kaulų tankis
1.2 Suaugusiųjų požiūris į mitybą, fizinį aktyvumą bei kūno svorį
Vertinant žmonių mitybą, ypatingai svarbu ne tik biomedicininiai, bet ir socialiniai bei psichologiniai asmens sveikatos aspektai. Taipogi yra svarbios žmogaus žinios apie mitybą, įgūdžius, vertybes, suvokimą, maisto gaminimo įpročius, įvairias demografines charakteristikas ir netgi sveikatos būklę.
Žmogaus savijauta ne visada sutampa su fizine sveikatos būkle – ji priklauso nuo daugelio psichologinių, socialinių ir kultūrinių veiksnių. Mokslinių tyrimų duomenimis, savo sveikatą blogai vertinančių žmonių mirtingumo, sergamumo ir kiti objektyvūs sveikatos rodikliai yra blogesni nei tų, kurie savo sveikatą vertina gerai [20]. Tai, kad asmuo savo sveikatą vertina prastai, ne visada reiškia, kad jis serga kokia nors liga, tačiau prastesnis savo sveikatos vertinimas dažniausiai atspindi emocinę įtampą, psichologinius sunkumus [24].
Vykdytame tyrime apie žmonių požiūrį sveikatą įtakojančių veiksnių tema, apklausus 810 vyrų ir 646 moterų, paaiškėjo, kad net 92 proc. tiriamųjų mano, jog labiausiai sveikatą
įtakoja gyvensena. Vyresnio amžiaus tiriamieji kaip pagrindinius sveikatos ir ilgaamžiškumo veiksnius įvardijo stabilų šeimyninį gyvenimą ir tarpusavio santykius. Vyresni tiriamieji lyginant su jaunesniais dažniau minėjo, kad sveikatą tikrinasi kasmet ir skaito literatūrą sveikatos tema. Pagal tyrimų rezultatus, vertinant tiriamųjų atsakymus, paaiškėjo, kad jų nuomone, sveika gyvensena yra pagrindinis sveiko senėjimo faktorius [11].
Įvertinus Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo (2010 m.) rezultatus, paaiškėjo, kad apie pusė Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertino gerai arba labai gerai. Per šešiolika metų teigiamai vertinančių savo sveikatą vyrų dalis padidėjo 1,2 karto, o moterų – net 1,7 karto [22]. Gyventojai turintys aukštąjį išsilavinimą, beveik dvigubai dažniau gerai vertina savo sveikatą palyginti su nebaigto vidurinio išsilavinimo žmonėmis. Kitas visiškai naujas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti vyresnio amžiaus tiriamųjų požiūrį į svarbiausias visuomenės sveikatos sritis, tokias kaip fizinis aktyvumas, mityba, gyvenimo būdas. Tyrimas buvo vykdomas dviem etapais – buvo vykdoma pagrindinė ir pakartotinė apklausos. Atlikus pakartotinę respondentų apklausą, buvo palyginti abiejų vykdytų apklausų duomenys (duomenys lyginti naudojantis Wilkoksono suderintų porų testu). Abiejose apklausose dalyvavo po 140 tiriamųjų (iš jų 71,4% sudarė moterys ir 28,6 procentų - vyrai), gyvenančių Vilniuje. Respondentų amžiaus vidurkis siekė 61 m. Siekiant įvertinti tiriamųjų asmenų požiūrį į savo sveikatą, buvo užduotas klausimas, kaip jie ją vertina. Pusė visų respondentų (50 %) savo sveikatos būklę įvertino kaip „gerą“, 41,4 % - kaip „vidutinišką“ ir tik 7,1% - ją vertino kaip „labai gerą“ (blogai savo sveikatos būklę įvertinusių buvo mažuma- tik 1,4 % respondentų). Žinant teigiamą FA poveikį sveikatai, respondentams, dalyvavusiems abejose apklausose, buvo užduodamas klausimas, ar jie yra patenkinti savo fizine būkle. Į šį klausimą teigiamai atsakė 45 % respondentų, 38,6 % atsakė, kad nei labai patenkinti, nei nepatenkinti, o 16,4 % buvo nepatenkinti savo fizine būkle. Atsižvelgiant į abiejų apklausų rezultatus nustatyta teigiama sveikatos tausojimo tendencija. Tyrimus planuojama tęsti ir 2012 metais, apimant didesnį skaičių ir įvairaus amžiaus vilniečių. Tačiau įvertinus jau šiuos duomenis, galima pasidžiaugti, kad žmonės vis labiau pradeda rūpintis savo sveikata, daugiau juda, mankštinasi bei tam skiria daugiau laiko [26].
Dar vienas tyrimas, atliktas 2007 metų pabaigoje, taipogi parodo suaugusiųjų žmonių požiūrį į jau anskčiau minėtus gyvensenos aspektus. Net 48 procentai vyresnių, nei 46 metų žmonės, atsakė, jog sportui visiškai neskiria laiko. Įdomu tai, kad vyresnio amžiaus žmonės savo sveikatą įvertino aukščiau už vidurkį, o atsakiusiųjų, kad savo sveikatą vertina 8 ir 7 balais, dalis sudarė daugiau kaip 50 procentų vyresniojo amžiaus žmonių. Kalbant apie įvairaus tipo skausmus, vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai nurodė galvos skausmą, tačiau
įvertinus visų tyrime paminėtų skausmų dažnumą paaiškėjo, kad apie 20 procentų vyresnio amžiaus žmonių į klausimą „Kaip dažnai sergate...“, atsakė „niekada“, kas rodo gana gerą vyresnio amžiaus žmonių savo sveikatos vertinimą. Deja, net 56 procentai vyresnio amžiaus žmonių nurodė, kad maitinasi nereguliariai, tačiau apie 50 procentų teigė, jog valgo bent 3 kartus per dieną. Beveik 40 procentų vyresnio amžiaus žmonių žinojo apie per didelio riebalų kiekio žalą organizmui ir teigė, kad riebaus maisto nevartoja. Šiame tyrime taipogi atskleidžiamas ir vyresnio amžiaus žmonių požiūris į žalingus įpročius. Net 89 procentai respondentų atsakė, jog rūkymas tikrai kenksmingas sveikatai. Įdomu tai, kad paskirsčius tiriamuosius pagal darbo pobūdį, paaiškėjo, jog protinį darbą dirbančių tiriamųjų, manančių, jog rūkymas labai kenkia sveikatai, dalis sudarė 99 procentus. Apibendrinus tyrimą paaiškėjo, kad vyresnio amžiaus žmonės valgo sveikesnį, mažiau riebalų ir kalorijų turintį maistą nei jaunesnio amžiaus respondentai. Kadangi vyresni žmonės yra linkę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, jų mityba yra sveikesnė nei jaunesnių žmonių [9]. Kūno svoris ir požiūris į savo išvaizdą taipogi sietinas su tam tikrais gyvensenos aspektais. Studijuojant įvairių autorių litertūrą galima pastebėti, jog moterų ir vyrų pasitenkinimas savo kūnu yra skirtingas – moterys labiau susirūpinusios savo kūno forma, svoriu ir tam tikromis kūno sritimis, jos linkusios daugiau prižiūrėti savo išvaizdą. Pastebėtina, jog požiūris į savo kūną yra susijęs su amžimi ir partnerio turėjimu. Dažnai teigiama, kad moterų nepasitenkinimas savo kūnu priklauso nuo kūno masės, t. y., didėjant kūno masei, didėja nepasitenkinimas savo kūnu, o nepatenkinti savo kūnu vyrai yra per didelio ir per mažo svorio. Tiek vyrų, tiek moterų pozityvesnis savo kūno išvaizdos ir kūno svorio vertinimas, jų manymu, yra susijęs su geresne gyvenimo kokybe [62]. Daugiau duomenų apie suaugusiųjų požiūrį į kūno svorį yra surinkta jaunesnių suaugusiųjų tarpe, tačiau įvairių autorių moksliniuose straipsniuose randamos nuomonės leidžia manyti, kad vyresnio amžiaus žmonių tarpe požiūris į kūno svorį bei išvaizdą yra labai panašus.
2. TYRIMO KONTINGENTAS IR METODAI
2.1 Tiriamasis kontingentas
Tyrime dalyvavo Lietuvos plaukimo veteranų klubuose registruoti nariai. Plaukimo veteranais yra laikomi plaukikai nuo 25 metų, baigę profesionalią karjerą [56]. Tyrimo klausimynas buvo išdalintas 2011 metų balandžio 30 dieną vykusių Atvirų Šiaulių miesto plaukimo veteranų varžybų metu. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (priedas Nr. 3).
Iš viso Lietuvos plaukimo veteranų klubuose 2011 m. buvo 199 registruoti nariai. Tyrimo metu išdalintos 197 anketos (2 plaukikai atsisakė dalyvauti tyrime). Užpildyta ir sugrąžinta 150 anketų (106 anketos paduotos ir atsiimtos tiesiogiai varžybų metu, 41 anketa paduota pildyti plaukimo klubuose, 3 anketos išsiųstos elektroniniu paštu). Atsako dažnis – 76,1 proc.
Tiriamųjų kontingentą sudarė Lietuvos plaukimo veteranų klubų registruoti nariai, priklausantys Kauno meistrų plaukimo klubui „Takas“, Kauno rajono plaukimo klubui „Banginiai“, Kauno plaukimo veteranų klubui „Vandenynas“, Marijampolės plaukimo klubui „Torpedos“, Alytaus plaukimo klubui „Koralis“, Vilniaus plaukimo veteranų klubui „Poseidonas“, Klaipėdos plaukimo veteranų sporto klubui „Nendrė“, Kaišiadorių plaukimo veteranų sporto klubui „Ilgaplaukiai“, Šiaulių plaukimo klubui „Delfinas“.
Į klausimyną buvo įtraukti klausimai apie tiriamųjų gimimo datą, šeiminę padėtį bei išsilavinimą. Amžius buvo skaičiuotas iš gimimo datos atimant tyrimo datą. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 26 iki 84 metų ir buvo suskirstytas į 2 grupes: 26-44 m. ir 45 m. bei vyresni. Vyrų amžiaus vidurkis – 46,5 m. (SD=11,5), moterų – 48,3 m.(SD=10,8). Dalyvių pasiskirstymas pagal amžių pateiktas 2.1.1 lentelėje.
Klausimas apie plaukimo veteranų išsilavinimą turėjo penkis atsakymų variantus, iš kurių reikėjo išsirinkti vieną tinkantį: „nebaigtas vidurinis“ (pagrindinė ar profesinė mokykla be vidurinės mokyklos atestato), „vidurinis“ (vidurinė ar profesinė mokykla su vidurinės mokyklos atestatu), „aukštesnysis” (technikumas, aukštesnioji mokykla), „aukštasis“ (kolegija) ir ‚‚universitetinis“. Koduojant tiriamųjų atsakymus apie išsilavinimą, atsakymai buvo grupuojami į dvi grupes: „universitetinis“ ir „žemesnis“. Pasiskirstymas pagal išsilavinimą pateiktas 2.1.1 lentelėje.
Apibūdinant šeimyninę plaukimo veteranų padėtį, keturių kategorijų atsakymai („vedęs (ištekėjusi) arba gyvena nesusituokę“, „nevedęs (netekėjusi)“, „išsiskyręs(-usi)“ ir
našlys(-ė)“) sugrupuoti ir suskirstyti į dvi grupes („vedęs (ištekėjusi) arba gyvena nesusituokę“ ir „vieniši“), kadangi į vieną grupę patenkantys žmonės gyvena poroje (susituokę ar gyvenantys kartu), o likusių trijų – vieniši (nevedę, išsiskyrę ir našliai). Tiriamųjų pasiskirstymas pagal šeiminę padėtį pateiktas 2.1.1 lentelėje.
2.1.1 lentelė. Plaukikų pasiskirstymas pagal amžių, išsilavinimą ir šeiminę padėtį.
Vyrai Moterys
Amžius N Proc. N Proc.
26-44 m. 44 55,0 28 41,8
45 m. ir daugiau 36
45,0 39 58,2
Išsilavinimas N Proc. N Proc.
Universitetinis 48 60,8 44 65,7
Kolegija ir kt. 31 39,2 23 34,3
Šeiminė padėtis N Proc. N Proc.
Vedę/gyvenantys poroje 47 60,3 41 61,2
Vieniši 31 39,7 26 38,8
Kaip parodė tyrimas, 26-44 m. amžiaus grupėje buvo 49 proc. tiriamųjų, o vyresnių nei 45 m. - 51 proc. Lietuvos plaukimo veteranų tarpe universitetinį išsilavinimą turėjo 63 proc. tiriamųjų, žemesnį – 37 proc. Tiriamųjų tarpe gyvenančių poroje buvo apie 1,5 karto daugiau nei vienišų. Plaukimo veteranų tarpe buvo 60,7 proc. gyvenančių poroje ir 39,3 proc. vienišų. Taigi kaip matome, didžioji Lietuvos plaukimo veteranų dalis turėjo universitetinį išsilavinimą ir buvo susituokę ar gyvenantys kartu.
Plaukimo veteranų gyvensenos palyginimui su fiziškai neaktyvių žmonių gyvensena buvo suformuota fizižkai neaktyvių gyventojų imtis iš dalyvavusiųjų Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrime (2010 m.) [Knyga 2010 m.]. Fiziškai neaktyviais laikyti gyventojai, kurie laisvalaikio metu mankštinosi bent 30 min. tik kartą per savaitę ar rečiau taip, kad suprakaituotų ir padažnėtų kvėpavimas. Sudarytos atskiros vyrų ir moterų atsitiktinės imtys proporcingai plaukikų amžiaus skirstiniui. Atrinkti 345 vyrai ir 587 moterys.
2.2 Tyrimo metodai
Tyrime panaudota momentinė anoniminė anketinė apklausa. Klausimyną apie gyvenseną sudarė 49 uždaro tipo klausimai (priedas Nr.2) apie demografinę respondentų padėtį, mitybos įpročius, požiūrį į mitybą, gyvensenos veiksnius (rūkymą, alkoholio
vartojimą, fizinį aktyvumą), savo sveikatos bei mitybos vertinimą, įvairius nusiskundimus. Taip pat respondentai buvo prašomi nurodyti savo ūgį (cm), svorį (kg), juosmens apimtį (cm).
Mitybos įpročiams išsiaiškinti, respondentų buvo klausiama, kaip jie vertina savo mitybą. Savo atsakymą plaukikai galėjo pažymėti skalėje nuo „Labai gerai“ iki „Labai blogai“. Taipogi buvo klausiama tokių klausimų kaip „Ar Jūs paprastai pusryčiaujate?“, „Kiek kartų per dieną valgote?“ (atsakymai sugrupuoti į 3 dalis: „1-2 kartus“, „3 kartus” ir “4 ir daugiau”), „Kokius riebalus dažniausiai tepate ant duonos?“(atsakymai sugrupuoti į 3 dalis: „jokių“, „margariną“ ir „tepius riebalų mišinius ir sviestą“), „Kokį pieną dažniausiai geriate?“ (atsakymai sugrupuoti į 4 dalis: „natūralų“, „vidutinio riebumo“, „liesą“ ir „negeriu pieno“). Tyrime vertintas ir plaukimo veteranų juodos, baltos duonos bei batono vartojimas. Tiriamųjų atsakymai buvo suskirstyti taip: „nevalgo“, „1-2 riekelės per dieną“ ir „3 ir daugiau“. Balta forminė sumuštinių duona tyrime buvo vertinta kaip batonas. Atskirų maisto produktų vartojimas buvo tiriamas taikant dažnuminį mitybos tyrimo metodą. Plaukimo veteranų buvo klausiama apie produktų vartojimo per praėjusią savaitę dažnį. Galimi atsakymai buvo „Nė karto“, „1-2 dienas”, “3-5 dienas” ir “6-7 dienas”.
Siekiant išsiaiškinti plaukikų požiūrį į mitybą, buvo klausiama, pavyzdžiui, „Ar Jums svarbu sveikai maitintis?“. Atsakymai buvo išdėstyti skalėje nuo „Labai svarbu“ iki „Visai nesvarbu“. Grupuojant atsakymus, šie suskirstyti į dvi dalis: „Labai svarbu ir svarbu“ bei „kiti“. Taipogi buvo prašoma priskirti atsakymus pateiktiems teiginiams apie mitybos įpročius, pavydžiui: „Valgau skubėdamas“, „Valgau žiūrėdamas televizorių, skaitydamas laikraštį“, „Dažnai persivalgau“ ir kt. Galimi atsakymai buvo: „Visiškai sutinku“, „Dalinai sutinku“, „Ne visiškai sutinku“ ir „Visiškai nesutinku“. Plaukikų atsakymai sugrupuoti į tris dalis: „sutinku“, „iš dalies sutinku“ ir „nesutinku“. Taip pat buvo klausiama apie maisto produktų etiketėse pateiktą informaciją, pavyzdžiui, „Jeigu skaitote maisto produktų etiketėse pateiktą informaciją, kas Jus domina?“ Šiame klausime buvo galima žymėti daugiau nei vieną atsakymą, pavyzdžiui: „maisto medžiagos“, „maisto energinė vertė“, „kaina“ ir kt.
Tiriant plaukimo veteranų fizinį aktyvumą, buvo klausiama: „Kiek dienų per savaitę Jūs paprastai būnate fiziškai aktyvus ne mažiau kaip 30 min., kad pagreitėtų kvėpavimas ar suprakaituotumėte?“ Šiame klausime buvo prašoma atskirai atsakyti, kiek dienų per savaitę fiziškai aktyviam (daugiau nei 30 min) tenka būti plaukiant, ir kiek dienų – užsiimant kita fizinės veiklos forma. Atsakymo variantai buvo išdėstyti skalėje nuo 1 iki 7 dienų per savaitę. Sudėjus, kiek dienų per savaitę fiziškai aktyviam tenka būti plaukiant, ir kiek dienų – užsiimant kita fizinės veiklos forma, skaičiuotas vidurkis. Taip pat buvo prašoma plaukikų atsakyti, kiek valandų per savaitę skiriama plaukimui, ir kiek kitai fizinei veiklai (sportui,
