MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
AKVILĖ PETKELYTĖ
ĮVAIRIŲ FARMACINIŲ FORMŲ ĮTAKA TIMOLIO KIEKIO EKSTRAKCIJAI
IŠ VAISTINIŲ ČIOBRELIŲ ŽOLĖS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė:
prof. Jurga BernatonienėLIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas
ĮVAIRIŲ FARMACINIŲ FORMŲ ĮTAKA TIMOLIO KIEKIO EKSTRAKCIJAI IŠ VAISTINIŲ ČIOBRELIŲ ŽOLĖS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
prof. Jurga Bernatonienė Data
Recenzentas Darbą atliko
Vardas, pavardė, parašas Magistrantas (-ė) Akvilė Petkelytė Data (metai, mėnuo, diena) Data
TURINYS
TURINYS ... 3 SANTRUMPOS ... 5 SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 8 1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 111.1 Vaistinių čiobrelių (lot. Thymus vulgaris) bendroji charakteristika ... 11
1.2 T. vulgaris vaistinė augalinė žaliava, kaupiamos veikliosios medžiagos ... 12
1.3 T. vulgaris biologinis poveikis ... 15
1.4 Farmacijos produktai, sudėtyje turintys čiobrelių žaliavos ... 17
1.5 Užpilai, nuovirai, tinktūros, ekstraktai, jų technologija ... 19
1.5.1 Tinktūrų gamybos metodai ... 19
1.5.2 Ekstraktų gamybos metodai ... 20
2.TYRIMO METODIKA IR METODAI... 22
2.1 Tyrimo objektas ... 22
2.2 Tyrimuose naudotos medžiagos ... 22
2.3 Tyrimuose naudota aparatūra ... 22
2.4 Tyrimo metodai ... 23
2.4.1 T. vulgaris žolės vandeninių ištraukų gamyba ... 23
2.4.2 T. vulgaris nevandeninių ištraukų gamyba ... 24
2.4.2.1 T. vulgaris nevandeninių ištraukų gamyba ultragarso aplinkoje ... 26
2.4.3 Timolio kiekio nustatymas T. vulgaris vandeninėse ir nevandeninėse ištraukose taikant ultraefektyviąją skysčių chromatografiją (UESC) ... 27
2.4.4. T. vulgaris žolės sausojo ekstrakto gamyba ... 27
2.4.4.1 Nuodžiūvio nustatymas ... 28
2.4.4.2 Birumo indekso nustatymas ... 28
2.4.4.3 Carro indeksas ir Hausnerio koeficiento nustatymas ... 29
2.5 Statistinė analizė ... 30
3. TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS ... 31
3.1. Vaistinių čiobrelių (lot. Thymus vulgaris L.) vandeninių ištraukų įtaka timolio ekstrakcijai ... 31
3.2 Vaistinių čiobrelių (lot. Thymus vulgaris) nevandeninių ištraukų įtaka timolio ekstrakcijai ... 32
3.2.1.Ekstrahento įtaka timolio išeigai nevandeninėse T. vulgaris ištraukose ... 32
3.2.2 Ekstrakcijos laiko įtaka timolio išeigai T. vulgaris nevandeniniuose tirpaluose ekstrahuojant ultragarso aplinkoje ... 33
3.2.3 Temperatūros įtaka timolio ekstrakcijai T. vulgaris nevandeniniuose tirpaluose ekstrahuojant ultragarso aplinkoje ... 34
3.2.4 Ekstrahavimo metodo įtaka timolio kiekiui iš T. vulgaris skystųjų ekstraktų ... 35
3.3 Timolio kiekio nustatymas T. vulgaris sausuosiuose ekstraktuose ... 36
3.3.1 T. vulgaris sausųjų ekstraktų kokybės vertinimas ... 36
3.3.1.1 T. vulgaris sausųjų ekstraktų miltelių nuodžiūvis ... 37
3.3.1.2 T. vulgaris sausųjų ekstraktų miltelių birumas ... 37
3.3.1.3 T. vulgaris sausųjų ekstraktų miltelių Carro indeksas ir Hausnerio koeficientas ... 38
IŠVADOS ... 40
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 41
SANTRUMPOS
HSV-1 – Herpes simplex 1 tipo virusasHSV-2 – Herpes simplex 2 tipo virusas lot. – lotyniškai
n – imties dydis
p – reikšmingumo lygmuo pav. – paveikslėlis
Ph. Eur. – Europos farmakopėja proc. – procentai
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija R² - regresijos koeficientas
UAB – uždaroji akcinė bendrovė
UESC – ultraefektyvioji skysčių chromatografija VAŽ – vaistinė augalinė žaliava
SANTRAUKA
Akvilė Petkelytė. Įvairių farmacinių formų įtaka timolio ekstrakcijai iš vaistinių čiobrelių žolės. Magistro baigiamasis darbas. Mokslinė vadovė prof. Jurga Bernatonienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir Socialinės farmacijos katedra, Kaunas, 2016.
Tyrimo tikslas - įvertinti įvairių farmacinių formų įtaką timolio ekstrakcijai iš vaistinių čiobrelių žolės.
Tyrimo objektas - vaistinių čiobrelių (lot. Thymus vulgaris) žolės skirtingos farmacinės formos: arbata, užpilas, tinktūros, skystieji ekstraktai, sausieji ekstraktai. Vaistinė augalinė žaliava buvo įsigyta iš UAB A. Karvelio įmonės, Lietuva.
Tyrimo uždaviniai - pagaminti arbatą ir įvertinti timolio kiekį vaistinių čiobrelių žolėje, pagaminti užpilą ir įvertinti timolio kiekį vaistinių čiobrelių žolėje; pagaminti tinktūrą ir nustatyti etanolio koncentracijos įtaką timolio kiekiui iš vaistinių čiobrelių žolės; nustatyti ekstrahavimo metodo, ekstrakcijos laiko ir temperatūros įtaką timolio ekstrakcijai iš vaistinių čiobrelių žolės skystųjų ekstraktų; įvertinti gamybos salygų įtaką vaistinių čiobrelių sausųjų ekstraktų kokybei.
Tyrimo metodika – vaistinių čiobrelių vandeninių ir nevandeninių ištraukų technologija: vandeninė ištrauka – arbata - gaminta buitiniu metodu, užpilas gamintas masės – tūrio metodu, nevandeninės ištraukos – tinktūros – gamintos klasikinės maceracijos metodu, skystieji ekstraktai – klasikinės maceracijos metodu, ekstrahuojant ultragarsu. Timolio kokybinis ir kiekybinis nustatymas atliktas ultraefektyviosios skysčių chromatografijos metodu. Sausųjų ekstraktų miltelių birumas, nuodžiūvio nustatymas, Carro indeksas ir Hausnerio koeficientas.
Rezultatai ir išvados - timolio vandeninėje vaistinių čiobrelių žolės ištraukoje – arbatoje – nerasta; timolio vandeninėje vaistinių čiobrelių žolės ištraukoje – užpile – nerasta; atlikta skirtingos koncentracijos vandens – etanolio mišinio, kaip tirpiklio, įtaka timolio išeigai. Nustatyta, kad didžiausias kiekis iš vaistinių čiobrelių žolės ekstrahuojamas 80 proc. (v/v) etanoliu (50,16 ± 0,03 µg /g p<0,05), mažiausias (22,54 ± 0,02 µg /g, p<0,05) - 40 proc. (v/v) etanoliu; atlikta klasikinės maceracijos, ultragarso bei ekstrakcijos laiko ir temperatūros įtaka timolio išeigai. Nustatyta, kad didžiausias timolio kiekis iš vaistinių čiobrelių žolės ekstrahuojamas ekstrakciją atliekant ultragarso
aplinkoje 45 oC, 60 minučių (125.22 ± 0,1 µg /g, p<0,05). Sausuosiuose ektraktuose didžiausias (20,45
± 0,4 µg /g) timolio kiekis nustatytas vaistinių čiobrelių sausajame ekstrakte. Nustatyta, jog sausieji
SUMMARY
Akvilė Petkelytė. Master degree of pharmacy. Influence of various pharmaceutical forms on the extraction of thymol from the herbal of cammon thyme. Scientific supervisor prof. J. Bernatonienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Deparment of Drug Technology and Social Pharmacy, Kaunas, 2016.
The aim of the research – to evaluate the influence of different pharmaceutical forms for thymol extraction from T. vulgaris herba.
Research object - different pharmaceutical forms of T.vulgaris herba: tea, infusions, tinctures, liquid extracts, dry extracts.
Aims of the study – to make a tea of T. vulgaris herba and assess quantity of thymol; make an infusion of T. vulgaris herba and assess quantity of thymol; make a tincture of T. vulgaris herba and set the influence of ethanol concentration for thymol content from common thyme herba, to set the influence of extraction method, extraction time and temperature for thymol extraction from herba of common thyme, to assess the influence of manufacture conditions for quality of common thyme dry extracts.
Research methods – the total content of thymol was determined by the ultra high-performance liquid chromatography, established pourability of the dried extract powder, loss of drying, Carr Index and Hausner through coefficient.
The results and conclusions - It was found that there is no thymol in the aqueous extract of common thyme herb; carried out at different concentrations of water - ethanol mixture as solvent, the influence of thymol yield. It was established that the maximum content of thymol from T. vulgaris was extracted with 80 % v/v ethanol (50,16 ± 0,03 µg /g, p <0,05) and the lowest content (22,54 ± 0,02 µg /g, p <0,05) - 40 % v/v ethanol; it was performed influence of maceration, ultrasound, time and temperature for extraction of thymol content. It was determined that the maximum amount of thymol from T.
vulgaris herb is extracted in the ultrasound environment 45 ° C, 60 minutes (125,22 ± 0,1 µg /g, p
<0,05). In the dry extract highest content (20,45 ± 0,4 µg /g) of thymol set in the poor dry extract. It was found that dry extracts of T. vulgaris herba satisfied the European Pharmacopoeia requirement of moisture and has poor pourability.
ĮVADAS
Vaistinius augalus savo reikmėms žmonės naudoja jau nuo neatmenamų laikų. Šiuo metu visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje pastebima grįžimo prie gydymosi augalinės kilmės vaistais tendencija [15]. Pastebimas vaistinių augalų tyrinėjimų suintensyvėjimas, vaistinės augalinės žaliavos vartojimas farmacijoje, stomatologijoje, maisto ir kosmetikos pramonėje [12]. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis 35- 70 tūkstančių augalų rūšių vartojamos kaip vaistiniai augalai, tai 14- 28 proc. Visų augalų rūšių skaičiaus. Gydomieji preparatai pagaminti iš vaistinių augalų sudaro 35- 40 proc. [4, 12,15].
Manoma, kad augaliniai vaistai pranašesni už sintetinius. Augalinės kilmės vaistai pasižymi lėtesniu, silpnesniu veikimu, tačiau jie gali būti naudojami profilaktikai, nes sukelia mažiau šalutinių poveikį. Augalų gydomosios savybės priklauso nuo augalo kaupiamų veikliųjų medžiagų [15].
Atliekant vaistinių augalų tyrimus atrandama vis naujų savybių, junginių, kurie ateityje gali būti naudojami vaistams gaminti [12].
Vaistinis čiobrelis - vaistinis augalas priklausantis notrelinių (lot. Lamiaceae) šeimai [58]. Tai vienas iš populiariausių vaistinių ir prieskoninių augalų [22]. Augalinė žaliava – vaistinių čiobrelių žolė [5]. Svarbiausia veiklioji medžiaga – eteriniai aliejai, kurių žaliavoje būna nuo 1,0 - 2,5 proc. [70, 71]. Pagrindiniu vaistinių čiobrelių eterinio aliejaus komponentu laikomas timolis. Jis ir nulemia daugelį vaistinių čiobrelių poveikių: antiseptinį, antibakterinį, priešgrybelinį, antioksidacinį [57].
Tam, kad būtų atskleistos vaistinių čiobrelių terapinės savybės, būtina parinkti tinkamą vaisto formą. Remiantis mokslinėmis publikacijomis, kaip viena iš formų gali būti pasirenkamos skystos vaistinių čiobrelių formos, tokios kaip tinktūros, ekstraktai, užpilai, sirupai. Tikslinga atlikti tyrimus, kurie padėtų išsiaiškinti, kurios farmacinės formos tinkamesnės vartoti.
Temos aktualumas. Moksliniu požiūriu aktualu tai, jog vaistiniai čiobreliai pasižymi antibakteriniu, antioksidaciniu, priešgrybeliniu, spazmolitiniu, atsikosėjimą skatinančiu, priešvirusiniu poveikiu, kurie lemia čiobrelio panaudojimą įvairių ligų gydyme ir prevencijoje. Tikslinga atlikti tyrimus, kuriais būtų galima įvertinti šių vaistažolių kokybę.
Aktualu įvertinti ekstrahento įtaką vaistinių čiobrelių kokybei, taip pat ištraukų paruošimo technologijas, kurios garantuotų optimalų veikliųjų junginių išsiekstrahavimą.
Tyrimo objektas: vaistinių čiobrelių (lot. Thymus vulgaris) žolės skirtingos farmacinės formos: arbata, užpilas, tinktūros, skystieji ekstraktai, sausieji ekstraktai. Vaistinė augalinė žaliava buvo įsigyta iš UAB A. Karvelio įmonės, Lietuva.
Tyrimo metodika: vaistinių čiobrelių vandeninių ir nevandeninių ištraukų technologija: vandeninė ištrauka – arbata - gaminta buitiniu metodu, užpilas gamintas masės – tūrio metodu, nevandeninės ištraukos – tinktūros – gamintos klasikinės maceracijos metodu, skystieji ekstraktai – klasikinės maceracijos metodu, ekstrahuojant ultragarsu. Timolio kokybinis ir kiekybinis nustatymas atliktas ultraefektyviosios skysčių chromatografijos metodu. Sausųjų ekstraktų miltelių birumas, nuodžiūvio nustatymas, Carro indeksas ir Hausnerio koeficientas.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: įvertinti įvairių farmacinių formų įtaką timolio ekstrakcijai iš vaistinių čiobrelių žolės. Darbo uždaviniai:
1. Pasigaminti vaistinių čiobrelių žolės arbatą ir įvertinti timolio kiekį joje. 2. Pasigaminti vaistinių čiobrelių žolės užpilą ir įvertinti timolio kiekį joje.
3. Pagaminti tinktūrą ir nustatyti etanolio koncentracijos įtaką timolio išeigai iš vaistinių čiobrelių žolės.
4. Nustatyti ekstrahavimo metodo, ekstrakcijos laiko ir temperatūros įtaką timolio ekstrakcijai iš vaistinių čiobrelių žolės skystųjų ekstraktų.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Vaistinių čiobrelių (lot. Thymus vulgaris) bendroji charakteristika
Vaistinis čiobrelis (lot. Thymus vulgaris) priklauso notrelininių/ lūpažiedžių (lot. Lamiaceae/
Labiateae) šeimai, čiobrelių (lot. Thymus spp.) genčiai [6, 13, 16, 17, 54, 65, 67, 71]. Šiai genčiai
priklauso 350 rūšių [9, 44]. Genties pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio "thymon", reiškiančio jėgą, drąsa [13]. Skirtingomis kalbomis parašytuose moksliniuose straipsniuose vaistinis čiobrelis (turint omenyje ne lotyniškąjį augalo pavadinimą) vadinamas skirtingai. Skaitytoje vokiečių kalba parašytoje mokslinėje literatūroje vadinamas Thymian, echter Thymian, rusų kalboje- тимьян обыкновенный, anglų – cammon thyme, garden thyme.
Čiobrelių kilmės regionu laikomos Viduržemio jūros kalnuotos sritys [14]. Iberijos pusiasalyje yra didžiausia čiobrelio rūšių įvairovė. Mūsų platumose įprastas čiobrelis paprastai žiemą ištveria tik apsaugotose vietovėse. Čiobrelis mūsų platumose lengvai kultivuojamas ir gali būti išaugintas vazone ant palangės arba kaip laukų kultūra po atviru dangumi [20, 56]. Čiobreliai gerai auga atviroje saulėtoje vietoje, puveningoje priemolio ar priesmėlio dirvoje [14].
1 pav. Čiobrelio kilmė ir paplitimas. Didžiausia rūšių įvairovė susitelkusi Iberijos pusiasalyje (raudonas apskritimas) [48]
Lietuvoje savaime auga paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum), keturbriaunis čiobrelis (Thymus pulegioides), bei jų tarprūšinis hibridas Thymus × oblongifolius Opiz. [6, 9, 20]. Botanikos soduose, darželiuose auginami maršalo čiobrelis (Thymus marschallianus), vaistinis čiobrelis (Thymus
Vaistinis čiobrelis (lot. Thymus vulgaris) labai paplitęs žemaūgis daugiametis puskrūmis. Šaknis sumedėjusi, stipri, išsišakojusi, ruda. Stiebas 15- 30 cm aukščio, stačias arba kylantis, gausiai šakotas, sumedėjęs. Lapai linijiški, pažastyse yra neišsivysčiusios šakelės su lapų kuokšteliais. Čiobrelio šakelės suplotos, keturbriaunės, rausvos spalvos, apaugusios plaukeliais. Žiedai menturiuose, susibūrę šakelių viršūnėse į galvutes arba trumpas varpas. Žiedai rausvai violetinės, rausvos spalvos. Vaisius – tamsiai rudos spalvos riešutėlis [16, 14, 16].
2 pav. Vaistinis čiobrelis (lot. Thymus vulgaris) [68]
1.2 T. vulgaris vaistinė augalinė žaliava, kaupiamos veikliosios medžiagos
Čiobrelių vaistinė augalinė žaliava (VAŽ) - antžeminė augalo dalis (žolė) (Thymi herba) [13]. Vaistinei žaliavai ruošti tinka keturbriaunio (Thymus pulegioides), vaistinio (Thymus vulgaris) čiobrelių žolė. Žolė pjaunama augalams žydint (birželį – liepą), neleidžiant brandinti sėklų, nes šiuo laiku augalas būna biologiškai maksimaliai gyvybingas, jame susikaupia daugiausia veikliųjų medžiagų [5, 17]. Keturbriaunio čiobrelio žolė pakartotinai gali būti pjaunama rugpjūtį [13]. Vaistinio čiobrelio žaliava džiovinama paskleidus plonu sluoksniu, gerai vėdinamoje ir nuo saulės šviesos
apsaugotoje vietoje. Džiovykloje džiovinama 35-40 oC temperatūroje. Išdžiovinta ir paruošta čiobrelių
Vaistinių čiobrelių žaliavoje yra eterinio aliejaus, kuris yra monoterpenų mišinys. Taip pat aptinkami flavanoidai (timoninas, cirsilineolis, 8-metoksi-cirsilineolis), fenolinės rūgštys, rauginės medžiagos, kartumynai, vitaminas C, mineralinės medžiagos [31].
1.2.1 T. vulgaris eterinis aliejus
Augalų eteriniai aliejai tai įvairios cheminės sudėties, struktūros, stipraus kvapo, aliejų primenančios lakiosios medžiagos [10]. Netirpūs vandenyje, maišosi su etanoliu, aliejais, organiniais tirpikliais. Pagal cheminę struktūrą dauguma eterinių aliejų yra terpenai arba terpenoidai. Terpenoidai yra deguoniniai terpenų dariniai. Visi terpenai ir terpenodai susideda iš pasikartojančių C5 izopreno vienetų ir skirstomi į šeimas pagal izoprenoidų radikalų skaičių: monoterpenai (C10), seksviterpenai (C15), triterpenai (C30), tetraterpenai (C40) [26, 32]. Dažniausiai pasitaikančios junginių grupės eteriniuose aliejuose - terpeniniai angliavandeniliai (3 pav.), deguonies turintys terpenų dariniai (4 pav.), seksviterpeniniai angliavandeniliai (5 pav. ), deguonies turintys seksviterpniniai dariniai (6 pav.) [67].
3 pav. Terpeniniai angliavandeniliai [67]
5 pav. Seksviterpeniniai angliavandeniliai [67]
6 pav. Deguonies turints seksviterpeniniai dariniai [67]
Patricia Davis knygoje „Aromaterapija nuo A iki Ž“eterinių aliejų cheminėms medžiagoms apibrėžti vartoja terminą cheminis tipas. Pasak jos, tokį terminą galima rasti eterinių aliejų aprašuose. Apibrėžimas vartojamas, kai nurodoma skirtinga cheminė aliejų, išgautų iš identiškų augalų, sudėtis (2004, 68).
Mokslinėje literatūroje išskiriami šeši vaistinio čiobrelio chemotipai [53].
Čiobrelių žolė savo sudėtyje turi apie 2,5 proc., bet nemažiau kaip 1 proc. eterinio aliejaus [69, 71]. Europos farmakopėjoje nurodoma tokia čiobrelių eterinio aliejaus sudėtis:
timolis 36- 55 proc., karvakrolis 1- 4 proc., linalolis 4- 6,5 proc., p-cinemas 15- 28 proc., β-mircenas 1- 3 proc., γ-terpinenas 5- 10 proc.,
terpinen - 4 - olis 0,2- 2,5 proc. [53].
Pagrindiniai čiobrelių eterinio aliejaus komponentai terpenoidas – timolis [28, 41].
Nuo eterinių aliejų kiekio priklauso čiobrelių, kaip vaistinių ir prieskoninių augalų vertė [22].
7 pav. Timolio formulė [56]
Timolis (5-metil-2-izopropil-fenolis) (IUPAC) - pagrindinis sudedamasis eterinių aliejų, išskirtų iš čiobrelių (lot. Thymus spp.) genties augalų, komponentas [28, 36, 39, 41, 57, 66]. Vienas labiausiai ištirtų eterinio aliejaus komponentų. Tai baltos spalvos kristalai, stipraus malonaus kvapo, kuris primena čiobrelį. Lengvai tirpstantys etanolyje, labai sunkiai - vandenyje. Taip pat tirpsta eteryje, aliejuose [57, 66].
Dar 1994 metais buvo išsiaiškintas junginio antibakterinis poveikis, stabdo gram teigiamų ir gram neigiamų bakterijų dauginimąsi [46]. Timolis taip pat pasižymi antiseptiniu, antioksidaciniu, priešgrybeliniu poveikiu [57].
1.3 T. vulgaris biologinis poveikis
Vaistinių čiobrelių žolė pasižymi šiais poveikiais:
Bakterijas naikinančiomis savybėmis [27, 52, 54, 71]. Čiobreliuose esantis timolis suteikia stiprų antimikrobinį poveikį prieš gram teigiamas ir gram neigiamas bakterijas [58]. Jis apsaugo nuo ėduonies, naikina periodonto patologiją sukeliančią mikroflorą, lėtina ATF sintezę Porphyromonas
gingivalis ir Streptococcus sobrinus. Karvakrolis, esantis čiobrelių eteriniame aliejuje turi antibakterinį
poveikį žarnyno puvimo bakterijoms taip pat auksiniam stafilokokui. Dėl šio poveikio čiobrelių eterinis aliejus naudojamas dantų pastų gamybai, pvz. "R.O.C.S. Bionica" [24]. Taip pat gali būti skalavimo skysčių sudėtyje, pvz. "Listerine" [23]. Mokslininkai atliko antimikrobinį timolio bei eterinio aliejaus (kuriame yra timolio, karvakrolio) tyrimą. Buvo stebima kaip ir kokiu skirtumu jie veiks gram teigiamas, gram neigiamas Staphylococcus aureus, Escherichia coli, Pseudomonas
aeruginosa bakterijas. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog didžiausias antibaterinis poveikis preparato,
kuriame timolis kartu su karvokroliu [65]. Vaistinis čiobrelis pasižymi poveikiu prieš Helicobakter
pilori bakteriją [64]. Nustatyta, kad vandeninis T. vulgaris ekstraktas stipriai slopina H. pylori,
Čiobrelių antibakterinės savybės naudojamos kaip natūralios konservavimo priemonės maisto pramonėje [71].
Fungicidiniu, grybelius naikinančiu poveikiu [27, 59, 71]. Čiobrelių eteriniame aliejuje esantis timolis pažeidžia grybelių ląstelių membranų išorinį elektros krūvį, sutrikdo ergosterolio sintezę ir membranos vientisumą [51]. Atliktų in vitro tyrimų metu buvo įrodyta, kad čiobrelis turi priešgrybelinį poveikį [50]. Vaistinių čiobrelių eterinis aliejus ir timolis veikia šiuos grybelius;
Candida albicans, Aspergillus flavus, A. parasiticus, A. ochraceus, Fusarium moniliforme, Trichophyton mentagrophytes, T. rubrum, T. tonsurans [59, 60].
Antioksidaciniu poveikiu [50, 54]. Atliktas tyrimas su augalų rūšimis: E. bridgesiana, C.
martinii, T. vulgaris, L. anagallis, P. fragrans. Šių augalų eteriniai aliejai analizuoti dujų
chromatografijos - masių spektometrijos (GC-MS) metodu. Nustatyta, kad visų augalų eteriniai aliejai pasižymi antioksidaciniu veikimu 2, 2- difenil-1-pikrilhidrazilo (DPPH) radikalus, azoto oksido raikalus, β-karoteno/ linolinę rūgštį. Didžiausias antioksidacinis poveikis nustatytas vaistinių čiobrelių eteriniame aliejuje [49].
Spazmolitiniu poveikiu [27, 54, 71]. Antispazminį čiobrelio poveikį nulemia timolis ir karvakrolis, esantys čiobrelių eteriniame aliejuje [4]
Antihelmentinis veikimas [53, 61]. Čiobrelių eterinis aliejus pasižymi antiparazitiniu veikimu prieš tripanasomą Trypanosoma cruzi, priklausančią žiuželinių pirmuonių būriui [53].
Atsikosėjimą lengvinančiu poveikiu [8, 11, 27, 70]. Preparatai, kurių sudėtyje yra čiobrelių, lengvina atsikosėjimą, veikia bronchospazmolitiškai, sekratolitiškai, antiflogistiškai. Čiobreliai vietiškai veikia plaučius, dezinfekuoja kvėpavimo takus, lengvina atsikosėjimą, skatina bronchų sekreciją [11]. Eksperimentiniais tyrimais pagrįstas čiobrelių eterinio aliejaus sekreciją skatinantis poveikis [70]. Čiobrelis aktyvuoja beta 2 receptorius, esančius bronchų lygiuosiuose raumenyse ir ant alveolių ląstelių. Dėl to įvyksta bronchodilatacija, skatinama surfaktanto gamyba. Tokiu būdu klampus sekretas suskystinamas ir tampa lengviau pašalinamas [8].
Antivirusiniu poveikiu [56, 62]. T. vulgaris ekstraktai turi antivirusinį poveikį prieš H.
simplex 1 (HSV-1) ir 2 (HSV-2) tipo virusą [61].
Priešuždegiminiu poveikiu. Čiobrelių aliejus slopina prostaglandinų sintezę. [53]. Atlikto trigubai aklo klinikinio tyrimo rezultatai parodė, kad T. vulgaris eterinis aliejus, taip pat kaip ibuprofenas, gali būti veiksmingas mažinant stiprų pirminės dismenorėjos sukeliamą skausmą ir spazmus, lyginant su placebu [63].
Kiti poveikiai. Siekiant ištirti T. vulgaris poveikį mokymuisi ir atminties funkcijai, atliktas tyrimas su žiurkėmis, kurioms skopolaminu buvo sukeltas atminties sutrikimas. Morris vandens labirinto testu nustatytas T. vulgaris žolės etanolinio ekstrakto atmintį ir mokymosi sutrikimus gerinantys poveikiai. T. vulgaris turi teigiamą poveikį atminties ir elgesio sutrikimas sukeltiems skopolamino todėl gali turėti teigiamą poveikį Alzheimerio ligos gydymui [43].
Įvairūs tyrimai rodo, kad T. vulgaris ekstraktai turi priešvėžinių savybių. In vitro tyrimo metu etanolinis vaistinių čiobrelių žolės ekstraktas veikia kaip citostatikas prieš monocitinės leukemijos THP-1 ląstelių liniją [27].
Vaistiniai čiobreliai pasižymi kepenų funkciją gerinančiu, apetitą stimuliuojančiu poveikiu, Gali būti naudojami šlapimo takų infekcijoms, odos problemų tokių kaip riebi, spuoguota oda, dermatitas gydymui [61].
1.4 Farmacijos produktai, sudėtyje turintys čiobrelių žaliavos
Lietuvos vaistinių tinkluose „EUROVAISTINĖ“, „Camelia“, „Gintarinė vaistinė“, Norfos vaistinė“, „Benu vaistinė“, „Ramunėlės vaistinė“ ir kt. prekiaujama tokiais čiobrelių preparatais:
Arbatos.
Čiobrelių žolės arbata vartojama kaip atsikosėjimą gerinanti priemonė peršalus, sergant bronchitu, laringitu, traheitu. Čiobrelių žolės nuoviras vartojamas virškinamojo trakto sutrikimams šalinti. Aromatinėmis voniomis ir kompresais mažinami radikulito, sąnarių skausmai. Čiobrelių užpilas tinka perštinčios gerklės skalavimams.
Prekiaujama Dr. E. Šimkūnaitės čiobrelių žolės arbata, Švenčionių vaistažolės žolelių arbata čiobrelių žolė, Dr. P. Karvelio žolelių arbata čiobrelių žolė, Acorus vaistažolių arbata čiobrelių žolė.
Taip pat vaistinis čiobrelis įeina į sudėtinių arbatų sudėtį. Bronchos forte (Acorus 1,5g 20), Bronchos (Acorus 1,5 g 20), Bronchos-2 (Acorus 1,5 g 20), Bronchos nakčiai (Acorus 1,5g 20), Gripolis vaikams (Acorus 1,5g 20), Bronchoherba (ŠVF 1,5g 54), Bronchoherba Forte su saldymedžio šaknimis (ŠVF), Bronchoherba Forte su pušų pumpurais (ŠVF), Bronchokar (A. Karvelio įmonė) ir kt.
Sirupai.
Iš vaistinių čiobrelių žolės yra pagaminti Pertusinas ir Pertusinas forte. Naudojami kaip atsikosėjimą gerinanti priemonė. Skirtas suaugusiems ir vyresniems kaip 12 metų. Pertusine/Pertusine veiklioji medžiaga- čiobrelių skystasis ekstraktas. 1 ml tirpalo yra 162,5/ 307,5 mg Thymus vulgaris ir/ar Thymus zygis skystojo ekstrakto (1:1), ekstrahentas – 30 proc. (V/V) etanolis [25]
Taip pat iš vaistinio čiobrelio gaminanas Stoptussin Fyto sirupas. Naudojamas atsikosėjimui lengvinti. Sirupo Stoptussin Fyto veiklioji medžiaga – vaistinių ir paprastųjų čiobrelių žolė bei gysločių žolės skystasis ekstraktas. 1 ml sirupo yra 41,666 mg Thymus vulgaris ar Thymus zygis žolės skystojo (1:1.16); Plantago lanceolata žolės skystojo ekstrakto (1:1.1). Ekstrakcijos tirpikliai: Thymus spp. žolės 96 proc. (V/V) etanolis/vanduo (26:74), Plantago spp. žolės 96 proc. (V/V) etanolis/vanduo (36:65) [25].
Bronchicum sirupas. Tai tradicinis augalinis preparatas skirtas peršalus atsikosėjimui palengvinti. Tinkamas vartoti vaikams nuo vienerių metų. Veiklioji medžiaga- čiobrelių skystasis ekstraktas. 1ml sirupo yra 150 mg Thymu vulgaris ir/srThymus zygis skystojo ekstrakto (1:2-2,5). Ekstrakcijos tirpiklis 10 % (m/m) amoniako tirpalas / 85 % glicerolis / 90 % (V/V) etanolis / vanduo (1/20/70/109) [25].
Maisto papildas Čiobrelių sirupas su vitaminu C. 100 ml sirupo yra 135 mg vitamino C, 5 g skystojo čiobrelių ekstrakto. Maisto papildo sudėtyje yra 1,5 proc. etanolio.
Tabletės.
Iš vaistinio čiobrelio gaminamos Bronchipret TP plėvele dengtos tabletės. Jos naudojamos ūminio bronchito sukeltam kosuliui, atsikosėjimui gerinti. Skirtas suaugusiems ir vyresniems kaip 12 metų vaikams. Kaip veiklioji medžiaga šiose tabletėse –vaistinių čiobrelių žolės/ raktažolių šaknų sausasis ekstraktas. Vienoje Bronchipret tabletėje yra 160 mg Thymus vulgaris ir/ar Thymus zygis žolės sausojo ekstrakto (4- 8:1), 60 mg Primula veris ir Primula elatior šaknų sausojo ekstrakto (5,3- 7,8:1). Ekstrakcijos tirpiklis Thymus spp. žolės – 70 proc. (V/V) etanolis, Primula spp. šaknų – 47,4 proc. (V/V) etanolis [25].
Kietosios pastilės.
Bronchicum kietosios pastilės. Vartojamos nuo 6 metų amžiaus peršalimo atveju atsikosėjimui palengvinti. Veiklioji medžiaga - čiobrelių skystasis ekstraktas. Vienoje kietoje pastilėje yra 1,25 mg Thymus vulgaris L. ir/ ar Thymus zygis L., herba (čiobrelių žolės) sausojo ekstrakto (2,5-5:1), atitinkančio 100 mg skystojo čiobrelių ekstrakto (1:2-2,5), kurio ekstrakcijos tirpiklis: amoniako tirpalas 10 % (m/m) : glicerolis 85 % : etanolis 90 % (V/V) : vanduo (1:20:70:109) [25].
Geriamasis tirpalas
Bronchipret TI geriamasis tirpalas- lengvina atsikosėjimą sergant ūminiu bronchitu, mažina drėgną kosulį. Vartojamas nuo 1 metų. Veiklioji medžiaga čiobrelių ir gebenės skystasis ekstraktas. 1 g geriamojo tirpalo (atitinka 0, 89 ml) yra: 150 mg Thymus vulgaris L. ir (ar) Thymus zygis L., herba (vaistinių čiobrelių žolės) skystojo ekstrakto (1:2–2,5). Ekstrakcijos tirpiklis: 10 % (m/m) amoniako tirpalas, 85 % (m/m) glicerolis, 90 % (V/V) etanolis, vanduo (1/20/70/109). 15 mg Hedera
helix L., folium (gebenių lapų) skystojo ekstrakto (1:1). Ekstrakcijos tirpiklis: 70 % (V/V) etanolis [25].
Kapsulės
Maisto papildas SinuStop. Vartojamas nuo 7 metų. SinuStop sudėtinės dalys (eteriniai aliejai) suteikia produktui savitų mitybinių savybių. Jame esančios veikliosios medžiagos padeda palaikyti viršutinių kvėpavimo takų funkciją, kvėpavimo takų funkciją, imuninės sistemos funkciją. 3- iose minkštose kapsulėse yra: rutulinių eukaliptų eterinis aliejus (Eucalyptus globulus oil) 270 mg, saldžiųjų apelsinų eterinis aliejus (Citrus sinensis oil) 180 mg, paprastųjų raudonėlių eterinis aliejus (Origanum vulgare oil) 60 mg, čiobrelių eterinis aliejus (Thymi oil) 45 mg, tikrųjų mirtų eterinis aliejus (Myrtus communis oil) 30 mg.
Maisto papildas SINUNORM. Gali padėti pagerinti nosies ertmės drenažą, lengvinti kvėpavimą pro nosį ir atsigauti po įvairių ūminių kvėpavimo takų infekcijų. 1 – oje kapsulėje yra 8.0 mg sausojo pavasarinių raktažolių ekstrakto, 8.0 mg sausojo pušų žievės ekstrakto, 16.00 mg sausojo čiobrelių ekstrakto, 10,00 mg sausojo apynių ekstrakto, 8.0 mg sausojo šeivamedžių ekstrakto.
Vaistinėse taip pat prekiaujama eteriniu čiobrelių aliejumi. Aliejus gali būti naudojamas vonioms, masažui, įtrinimams, inhaliacijoms, aromatiniai lempai.
Vaistinis čiobrelis naudojamas kosmetikoje [71].
1.5 Užpilai, nuovirai, tinktūros, ekstraktai, jų technologija
Vaistažolių arbatos (lot. Plantae ad ptisanam) - viena ar kelios vaistinės augalinės žaliavos, skirtos ruošti vandeninius preparatus - nuovirus (lot. Infusum), užpilus (lot. Decoctumu). Ruošiamos prieš vartojimą. Vaistažolių arbatos, pagal Ph. Eu. (1997, 5.1.4 - 4 kategorija) gali būti ruošiamos naudojant verdantį ar neverdantį vandenį [21]. Gaminant augalines ištraukas karštuoju būdu, svarbi kaitinimo ir aušinimo trukmė. Užpilai kaitinami 15 min., aušinami - 45 min., nuovirai kaitinami 30 min., aušinami 10 min [29].
1.5.1 Tinktūrų gamybos metodai
Tinktūros (lot. Tincturae) - skysti preparatai, gaunami iš džiovintų (sausų) augalinės, gyvulinės kilmės žaliavų. Ruošiamos maceravimo, perkoliavimo ar kitu tinkamu įteisintu būdu, naudojant tam tikros koncentracijos etanolį. Dažniausiai taikomas maceracijos metodas. Tai procesas, kurio metu
paruošta žaliava yra patalpinama į atitinkamą indą ir užpilama pasirinktu tirpikliu. Indas uždengiamas ir paliekamas nuo 3 iki 14 dienų vėsioje vietoje, periodiškai pamaišant, kol ištirpsta visos pasirinktame tirpiklyje tirpios medžiagos. Vėliau gauta tinktūra filtruojama, o likučiai ant filtro praplaunami
nedideliu kiekiu pasirinkto tirpiklio.Tinktūros paprastai gaunamos naudojant 1 dalį augalinės žaliavos
ir 10 ekstrakcinio tirpiklio arba 1 dalį augalinės žaliavos ir 5 dalis ekstrakcinio tirpiklio. Pagamintos tinktūros būna skaidrios, tačiau laikymo metu gali susidaryti nedidelis kiekis nuosėdų, nepakeičiančių tinktūrų sudėties [21, 29].
Kitas tinktūrų gamybos metodas - perkoliacija. Šio metodo principas – ekstrahentas tam tikru greičiu košiamas pro žaliavą ir tuo metu iš žaliavos į tirpiklį difunduoja ištirpusios ekstrakcinės medžiagos [79]. Šiuo metodu gaminant tinktūras susmulkinta, nusijota ir išbrinkinta augalinė žaliava pakraunama į perkoliatorių. Ji suspaudžiama ir užpilama ekstrahentu. Žaliava paliekama maceruotis 24–48 valandas iki perkoliavimo. Parinktas perkoliacijos greitis turi garantuoti veiksmingą augalinės žaliavos ekstrakciją. Perkoliacija laikoma atlikta taisyklingai, jei gavus reikiamą kiekį tinktūros, biologiškai aktyvios medžiagos būna visiškai ekstrahuotos iš augalinės žaliavos [69].
1.5.2 Ekstraktų gamybos metodai
Ekstraktai (lot. Extracta) kietos, skystos, tirštos konsistencijos preparatai, dažniausiai gaunami iš išdžiovintos (sausos) augalinės medžiagos [19, 21]. Pagal tai, kiek skystos fazės yra pašalinama iš augalinės ištraukos ekstrakto gamybos metu, ekstraktai skirstomi į skystuosius (lot. Extracta fluida), tirštuosius (lot. Extracta spisa) ir sausuosius (lot. Extracta sicca) [19, 29].
Skystieji ekstraktai gali būti gaminami maceracijos, perkoliacijos bei reperkoliacijos metodais [38]. Dažniausiai taikomas perkoliacijos metodas. Tai procesas, kurio metu žaliava yra užpilama nedideliu kiekiu pasirinkto tirpiklio iki vienodo sudrėkinimo. Taip paruošta žaliava paliekama 15 min., po to perkeliama į perkoliatorių. Tada žaliava prisotinama likusiu tirpikliu. Kada tirpiklis pradeda lašėti pro perkoliatorių, jis yra uždaromas. Žaliava paliekama maceruotis 24 valandoms arba ilgesniam laikui. Gautas ekstraktas yra renkamas, pridedant reikiamą kiekį tirpiklio taip, kad ekstrahuojama žaliava visada būtų prisotinta ekstrahentu. Jei surinkto ekstrakto nepakanka, perkoliatas toliau yra plaunamas pasirinktu tirpikliu ir surinkta ekstrakto porcija yra sumaišoma su prieš tai gauto ekstrakto dalimi [29].
Reperkoliacijos metodo esmė – vaistinė augalinė žaliava dalijama į kelias dalis. Pirmoji žaliavos dalis ekstrahuojama grynuoju ekstrahentu, kitos žaliavos dalys ekstrahuojamos prieš tai surinktos dalies ištrauka.
Sausieji ekstraktai – išdžiovintos vaistinės augalinės žaliavos ištraukos, turinčios birią konsistenciją. Jie gaunami pašalinus tirpiklį iš skystųjų ištraukų keliais gamybos būdais. Ištraukos
tirštinamos iki reikiamo klampumo konsistencijos vakuuminiais garinimo aparatais 50 -60 0 C
temperatūroje po to džiovinamos vakuuminėse valcinėse džiovyklose. Sausieji ekstraktai gali būti gaunami naudojant purkštuvines džiovyklas, kuriose ištraukos išpurškiamos suspaustu oru ir tuoj pat išgarinamos įkaitinto oro srove. Sausasis ekstraktas susirenka į surinkimo talpą. Džiovinant purkštuvinėmis džiovyklomis ištraukos netirštinamos, medžiaga ir taip greitai išdžiūsta. Sausieji ekstraktai gaunami miltelių pavidalu, drėgmės lieka ne daugiau kaip 5 proc. [45, 69].
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1 Tyrimo objektas
Tyrimo objektas – vaistinių čiobrelių (lot. Thymus vulgaris) žolės skirtingos farmacinės formos: arbata, užpilas, tinktūros, skystieji ekstraktai, sausieji ekstraktai. Ištraukų ir sausųjų ekstraktų gamybai buvo naudota džiovinta smulkinta vaistinių čiobrelių žolė. VAŽ buvo įsigyta iš UAB A. Karvelio įmonės, Lietuva.
2.2 Tyrimuose naudotos medžiagos
Tiriamajame darbe buvo naudojamos šios medžiagos: 1. Čiobrelių žolė (A. Karvelio įmonė, 50 g, Lietuva); 2. Metanolis Carl Roth GmbH (Karlsruhe, Germany); 3. Gliukozės monohidratas (Sigma-Aldrich, Vokietija); 4. Laktozės monohidratas (JSC Bioeksma, Ispanija); 5. Etanolis, 96% ( Vilniaus degtinė, Vilnius, Lietuva); 6. Timolis (> 99%) (Roth GmbH (Karlsruhe, Germany); 7. Išgrynintasis vanduo (Millipore, USA ).
2.3 Tyrimuose naudota aparatūra
Tyrimams atlikti naudota aparatūra:1. Ultragarso vonelė (Memmert WNB7 waterbath, Memmert GmbH & Co. KG, Schwabach, Germany);
2. Išpurškiamoji džiovyklė (B-291 Buchi Mini Spray Dryer (Flawil, Switzerland);
3. Ultra efektyvus skysčių chromatografas (Waters Acquity UPLC (Waters Corporation, Milford, MA, USA);
4. Magnetinė maišyklė (Heidolph MR, Germany);
5. Elektroninės svarstyklės JEWERLY BALANCE (A&D Company, JAV) ; 6. Elektroninis drėgmės analizatorius KERN MLS (KERN, Vokietija); 7. Tankinimo prietaisas Copley (Copley Scientific, Jungtinė Karalystė); 8. Aparatas birumo nustatymui ERWEKA AG (ERWEKA GmbH, Vokietija).
2.4 Tyrimo metodai
2.4.1 T. vulgaris žolės vandeninių ištraukų gamyba
Tyrimams atlikti pasirinktos šios vandeninės ištraukos: arbata, užpilas. Vaistinių čiobrelių žolės vandeninių ištraukų gamybos metodai:
Buitinis vaistinių čiobrelių arbatos paruošimo metodas.
Vandeninė ištrauka ruošiama atsižvelgiant į gamintojo nurodymus ant pakuotės. Gamybos technologija: smulkinti arbatos lapeliai (kurių diametras ne didesnis nei 5 mm, pagal straipsnį
FS-B22:2002 ir Eur.Ph.01/2002,2.1.4.) užpilami verdančiu 100 laipsnių temperatū ros vandeniu. Uždengus
palaikyta 20 min. Filtruojama pro filtravimo popierių.
Užpilo gamyba.
Pagal straipsnį FS-B23:2002 užpilas gamintas masės – tūrio metodu, santykiu 1:10. Vaistinės augalinės žaliavos 10 ml užpilo gamybai imtas 1,0 g žaliavos. Vaistinių čiobrelių žolės užpilui pagaminti reikalingas išgryninto vandens kiekis paskaičiuotas vartojant sugerties koficientą. Čiobrelių žolės sugerties koficientas (Ks) – 2. Išgryninto vandens kiekis apskaičiuotas remiantis formule:
X= V + M × Ks; kur
X – vandens kiekis reikalingas užpilui gaminti ml, M – augalinės žaliavos masė g,
V - norimas pagaminti užpilo kiekis (ml) Ks – sugerties (absorbcijos) koeficientas. X=10 ml +(1,0 × 2) = 12ml
1,0 g vaistinių čiobrelių žolė dėta į pašildytą infundirinį indą, užpilta 12 ml išgryninto vandens. Naudota sandariai uždaryta infundirė siekiant sumažinti eterinių aliejų, esančių vaistinėje augalinėje žaliavoje nuostolius. Uždengtas indas kaitintas ekstrahavimo aparate 15 minučių. Aušintas 45 min. Čiobrelių žolė kaupia eterinius aliejus, kurie yra lakūs junginiai, todėl užpilas košiamas tik visiškai atvėsęs (košiama pro dvigubą marlės sluoksnį) [71].
2.4.2 T. vulgaris nevandeninių ištraukų gamyba
Tyrimams atlikti pasirinktos šios nevandeninės ištraukos: tinktūros ir skystieji ekstraktai.
Tinktūros
Vaistinių čiobrelių žolės tinktūros buvo gaminamos klasikinės maceracijos metodu, kai žaliavos ir ekstrahento santykis 1:5. Technologinės maceracijos metodo stadijos pateiktos 1 lentelėje [55]:
1 lentelė. Technologinės maceracijos metodo stadijos 1. Žaliavos į maceratorių dėjimas, ekstrahento pripylimas 2. Maceravimas (5-7 paras)
3. Ištraukos nupylimas ir slėgimas
4. Kartotinis ekstrahento pripylimas ir slėgimas 5. Sujungtų ištraukų nusistovėjimas (5-7 paras) 6. Dekantavimas ir filtravimas
7. Analizė ir standartizavimas Ekstrahento gamyba:
Eksperimentiniams tyrimams buvo naudojamas 96 proc. etanolis, iš kurio pagaminta po 100 ml 40 proc.(v/v), 60 proc. (v/v) ir 80 proc (v/v) koncentracijos vandens - etanolio mišiniai. Etanolis turi atitikti Ph. Eu. 01/2002:1317 straipsnio reikalavimus. Reikalingas 96 proc. koncentracijos etanolio kiekis apskaičiuotas, naudojantis proporciją:
96 t. d. – 100 t. d.
A t. d. – x t. d. 96 proc. etanolio
X= 𝐴 ×100
96 kur;
A – norima etanolio koncentracija; x – reikalingas 96 proc. etanolio kiekis.
Vandens kiekis kiekvienai etanolio koncentracijai yra lygus 100 ml – x ml 96 proc. etanolio arba tiksliau - vandens iki 100 ml.
Tinktūros buvo gaminamos klasikinės maceracijos būdu, kai žaliavos ir ekstrahento santykis 1:5. Gaminta po 20 ml vaistinių čiobrelių žolės tinktūros. Joms gaminti imta po 2,0 g vaistinių čiobrelių žolės. Žaliava buvo užpilama 24 ml 40 proc. (v/v), 60 proc. (v/v) ir 80 proc. (v/v) etanoliu, kurio kiekis paskaičiuotas atsižvelgiant į sugerties koficientą:
c= V + a × k; kur
c – bendras etanolio kiekis (ml);
V – norimas pagaminti tinktūros kiekis (ml); a – žaliavos kiekis (g);
k – augalo dalių sugerties koeficientas (šiuo atveju – 2). Filtravimas
Ekstrakcijos metu čiobrelių žolės tinktūros buvo laikomos uždarame inde, tamsioje, vėsioje vietoje 7 dienas, kartas nuo karto pamaišant. Po 7 dienų tinktūros filtruotos per filtravimo popierėlį.
Skystieji ekstraktai
Vaistinių čiobrelių skystieji ekstraktai buvo gaminami klasikinės maceracijos metodu, kai žaliavos ir ekstrahento santykis 1:10. Ekstraktų technologijos schema pateikta 2 lentelėje [55].
2 lentelė. Ekstraktų technologijos schema 1. Ektrahento gamyba 2. Žaliavos brinkinimas 3. Perkoliavimas 4. Koncentravimas 5. Koncentrato filtravimas 6. Ženklinimas 7. Kokybės kontrolė
Eksperimentiniams tyrimams buvo naudojamas 96 proc. koncentracijos etanolis, iš kurio buvo pagaminta 100 ml koncentracijos 80 proc.(v/v) etanolis. Etanolis turi atitikti Ph. Eu. 01/2002:1317 straipsnio reikavimus. Reikalingas 96 proc. koncentracijos etanolio kiekis apskaičiuotas naudojantis proporcija:
96 t.d. – 100 t.d.
A t.d. – X t.d. 96 proc. etanolio X= 𝐴 ×100
96 kur;
A – norima etanolio koncentracija;
X – reikalingas 96 proc. koncentracijos etanolio kiekis.
Vandens kiekis kiekvienai etanolio koncentracijai lygus 100 ml- X ml 96 proc. etanolio (vandens iki 100 ml).
Vaistinių čiobrelių ekstraktų technologija klasikinės maceracijos metodu:
Vaistinių čiobrelių žolės skystieji ekstraktai buvo gaminami maceracijos metodu, kai žaliavos ir ekstrahento santykis 1:10. Gaminta po 10 ml vaistinių čiobrelių skystąjį ekstraktą. Skystiesiems ekstraktams gaminti imta po 1,0 g vaistinių čiobrelių žolės. Žaliava užpilama 12 ml 80 proc. (v/v) etanolio, kurio kiekis paskaičiuotas atsižvelgiant į sugerties koficientą:
c= V + a × k; kur
c – bendras etanolio kiekis (ml);
V – norimas pagaminti tinktūros kiekis (ml); a – žaliavos kiekis (g);
k – augalo dalių sugerties koeficientas (šiuo atveju – 2).
2.4.2.1 T. vulgaris nevandeninių ištraukų gamyba ultragarso aplinkoje
Eksperimentinis tyrimas atliekamas tam, kad būtų galima įvertinti, kaip fizikinis faktorius (ultragarsas) įtakoje timolio ekstrakciją iš čiobrelių žolės. Taip pat kokią įtaką daro timolio kiekio išsiskyrimui iš čiobrelių žolės ekstrakcijos ultragarsu laiko ir temperatūros parinkimas. Eksperimentiniams tyrimams atlikti naudoti pasigaminti skystieji ekstraktai (1:10), ekstrahentas 80 proc. (v/v) etanolis. Ekstrakcijos efektyvumo palyginamiesiems tyrimams buvo pasirinkta ekstrakcija ultragarso vonelėje (Memmert WNB7 waterbath, Memmert GmbH & Co. KG, Schwabach, Germany)
skirtingais laiko intervalais (15, 30, 45, 60 ir 70 min) ir naudojant skirtingą temperaturą (25, 45, 60 0
2.4.3 Timolio kiekio nustatymas T. vulgaris vandeninėse ir nevandeninėse
ištraukose taikant ultraefektyviąją skysčių chromatografiją (UESC)
Kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai buvo atliekami ultraefektyviosios skysčių chromatografijos (UESC) sistema Waters Acquity UPLC (Waters, Milford MA), veikliųjų junginių identifikavimui naudotas fotodiodinės matricos (PDA) detektorius, darbinis detektoriaus intervalas (200-500 nm), aktyvių junginių išskirstymui pasirinkta kolonėlė Acquity UPLC BEH C18, 1.7 µm, 50 × 2.1 mm, kuri buvo laikoma termostate 25, injekcijos tūris 1 µL. Judrioji fazė sudaryta iš metanolio ir vandens mišinio 55/45 v/v, naudotas izokratinės eliuavimo sąlygos, eliuentų tėkmės greitis - 0.45 mL/min. Timolio detekcija buvo atlikta prie 275 nm šviesos bangos ilgio. Gautų rezultatų apdorojimas atliktas
Empower 2 programinės įrangos pagalba.
Kiekybiniam timolio įvertinimui, buvo sudaryta kalibracinė kreivė iš timolio standarto, kuris buvo tirpinamas metanolyje. Koncentracijos ribos 3,5 - 450 µg/ml, kalibracinės kreivės lygtis Y=1,76*10⁶x + 3,55*10⁴, koreliacijos koficientas (R²) - 0,9999.
2.4.4. T. vulgaris žolės sausojo ekstrakto gamyba
Sausieji ekstraktai (lot. Extracta spissa, Ph Eur. 01/2005:0765) – ištraukos iš džiovintos vaistinės augalinės žaliavos, turinčios birios masės konsistenciją. Jos gaunamos pašalinus tirpiklį iš skystųjų ištraukų [18, 30]. Tyrimams atlikti buvo pagaminti du vaistinių čiobrelių žolės sausieji ekstraktai – vaistinių čiobrelių žolės sausasis ekstraktas ir vaistinių čiobrelių žolės su laktoze sausasis ekstraktas. Čiobrelių žolės su gliukoze skystojo ekstrakto nepavyko išpurkšti.
Vaistinių čiobrelių žolės skystojo ekstrakto gamyba
Remiantis gautais rezultatais, pasirinkta ekstrakcija ultragarso vonelėje 450 C temperatūroje 60
min. Žaliavos ir ekstrahento santykis 1:10, ekstrahentas 80 proc.(v/v) etanolis. Pagalbinių medžiagų tirpalų gaminimas
Sausųjų ekstraktų gamybai buvo naudojamos pagalbinės medžiagos: gliukozės monohidratas, laktozės monohidratas. Pagaminti šių medžiagų vandeniniai tirpalai (10 proc. gliukozės ir 10 proc. laktozės). Tirpalai ruošti naudojant distiliuotą vandenį. Maišoma naudojant magnetinę maišyklę (Heidolph MR, Germany) vieną valandą kambario temperatūroje.
Pagalbinių medžiagų tirpalai sumaišyti su skystaisiais ekstraktais santykiu 1:1.
Homogenizuota ant magnetinės maišyklės (Heidolph MR, Germany) vieną valandą 250 C
temperatūroje.
Sausojo ekstrakto gamybos sąlygų parinkimas
Gaminant sausuosius čiobrelių ekstraktus naudota purkštuvinė džiovyklė B-291 Buchi Mini Spray Dryer (Flawil, Switzerland). Purkštuvinės džiovyklos veikimo principas pagrįstas tuo, kad skystis suspaustu oru išpurškiamas ir įkaitinto oro srove tuoj pat išgarinamas. Džiovinant purkštuvinėmis džiovyklomis netirštinama [34]. Sąlygos naudotos išpurkšti skystajį ekstraktą, parinktos atsižvelgiant į mokslinę literatūrą: vidinė temperatūra – 150oC, slėgis – 6 mBar, tekėjimo greitis – 30min x ml-1.
2.4.4.1 Nuodžiūvio nustatymas
Nuodžiūviui nustatyti naudotas drėgnamotis KERN MLS, Vokietija, 1,0 g (0,001 g tikslumu)
tiriamojo mėginio džiovinama 100-105 0 C temperatūroje iki pastovios masės. Nuodžiūvis nurodomas
procentais. Remiantis Ph. Eur. 07/2008:2023 straipsniu drėgmė sausuosuose ekstraktuose turi būti nedidesnė kaip 5 proc.
2.4.4.2 Birumo indekso nustatymas
Remiantis Ph. Eur. 01/2008:20916 straipsniu, atliktas testas, birumui nustatyti. Naudojamas tam tikras miltelių kiekis (30,0), kuris turi išbyrėti per tam tikrą laiką ir sudaryti miltelių kūgio kampą. Naudotas ERWEKA AG prietaisas birumui nustatyti.
Pasveriama miltelių 0,001 tikslumu, viskas atsargiai suberiama į vibracinio aparato piltuvėlį, stengiantis nepurtyti. Prietaisas įjungiamas ir pradedamas skaičiuoti laikas. Praėjus 20 s. nuo purtymo pradžios, atidaroma piltuvėlio užsklanda ir stebima, per kiek laiko milteliai išbyra iš vibracinio aparato piltuvėlio į surinkimo indą. Bandymas kartotas 3 kartus. Birumas turi būti ne mažesnis nei 4 – 5 g/s. Birumas apskaičiuojamas taikant formulę:
B=
𝑚𝑡−20kur:
m – pasvertų miltelių masė; t – visas bandymo laikas, s.; 20 – purtymo laikas, s.
Birumo testo rezultatų vidurkis apskaičiuojamas pagal formulę:
Bc – birumas, g/s;
n – bandymų skaičius (3);
Vc – kelių atliktų bandymų birumo vidurkis.
2.4.4.3 Carro indeksas ir Hausnerio koeficiento nustatymas
Carro indeksas (CI) arba suspaudžiamumo indeksas ir Hausnerio koeficienas (Hausner ratio) nustatomi miltelių birumui apibūdinti. Tyrimas atliktas remiantis Ph. Eur. 01/2010:20936 straipsniu, naudojant tankinimo prietaisą Copley (Copley Scientific, Jungtinė Karalystė) Carro indeksas, Hausnerio koeficienas ir subėrimo kampo reikšmės nustatytos. Šio prietaiso pakilimo aukštis 3 mm, tankinimo dažnumas – 150 tank./min. Taruotas 250 ml matavimo cilindras buvo pripildytas tiriamosios medžiagos iki 100 ml. nustatomas medžiagos užpildomas tūris ir svoris. Sutankinta suberiamoji masė nustatyta po 1250 sutankinimų. Nustačius laisvąją ir sutankintą suberiamąsias mases apskaičiuojamas CI (proc) ir HK.
Carro indeksas apskaičiuotas remiantis šia formule: CI=100 × 𝑞 𝑠𝑢𝑡𝑎𝑛𝑘𝑖𝑛𝑡𝑜𝑗𝑖 ×𝑞 𝑙𝑎𝑖𝑠𝑣𝑜𝑗𝑖 𝑞 𝑠𝑢𝑡𝑎𝑛𝑘𝑖𝑛𝑡𝑜𝑗𝑖
Hausnerio koeficientas apskaičiuotas remiantis šia formule:
HK= 𝑞 𝑙𝑎𝑖𝑠𝑣𝑜𝑗𝑖 𝑞 𝑠𝑢𝑡𝑎𝑛𝑘𝑖𝑛𝑡𝑜𝑗𝑖
3 lentelė. Carro indekso (CI), Hausnerio koeficiento ir subėrimo kampo reikšmė remiantis Ph. Eur. 2.9.36.
Birumas Carro indeksas (CI)
proc. Hausnerio koeficientas (HK) Subėrimo tankis Puikus 1-10 1,00-1,11 25-30 Geras 11-15 1,12-1,18 31-35 Vidutinis 16-20 1,19-1,25 36-40 Priimtinas 21-25 1,26-1,34 41-45 Blogas 26-31 1,35-1,45 46-55 Labai blogas 32-37 1,46-1,59 56-65
Labai labai blogas >38 >1,60 >66
Mažesnis Carro indeksas parodo geresnes miltelių birumo savybes. Remiantis Ph. Eur.
01/2010:20936 straipsniu, ryšys tarp miltelių birumo, Carro indekso ir Hausnerio koeficiento
nurodomas 3 lentelėje. Miltelių, kurių Hausnerio koeficienas mažesnis arba lygus 1,34 pasižymi ,,priimtinu’’ birumu, ir priešingai, jei koeficienatas didesnis nei 1,34 – miltelių birumas vertinamas ,, blogu’’ [37].
2.5 Statistinė analizė
Eksperimentiniai duomenys buvo apdorojami naudojant kompiuterinę programą Microsoft Office Excel (Microsoft, JAV) ir „SPSS Statistics 20“(IBM, JAV) statistinį paketą. Visi tyrimai pakartoti po tris kartus. Statistinis patikimumas įvertintas naudojant vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA, Tukey kriterijų), reikšmingumo lygmuo p = 0,05.
3. TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS
3.1. Vaistinių čiobrelių (lot. Thymus vulgaris L.) vandeninių ištraukų įtaka timolio
ekstrakcijai
Šiuo metu labai plačiai yra vartojamos vaistinių čiobrelių žolės arbatos. Todėl aktualu įvertinti vandens, kaip ekstrahento, įtaką pagamintų vandenininių vaistinių čiobrelių ištraukų timolio kiekiui. Vykdant eksperimentinius tyrimus buvo gaminamos vandeninės vaistinių čiobrelių žolės ištraukos: arbata ir užpilas (skyrius 2.4.1). Taikant ultraefektyviosios skysčių chromatografijos metodą atliktas kokybinis timolio kiekio nustatymas iš vaistinių čiobrelių žolės pagamintų vandeninių ištraukų. Kokybinis timolio junginių identifikavimas atliekamas, palyginant sulaikymo laikus bei absorbcijos spektrus su standartu. Analizuojant rezultatus absorbcijos spektras pasirenkamas atsižvelgiant į
standarto absorbcijos maksimumą: λ = 275 nm.
8 pav. Čiobrelių žolės arbatos tipinė chromatograma timolio kiekio nustatymui
9 pav. Čiobrelių žolės užpilo tipinė chromatograma timolio kiekio nustatymui
Iš 8 pav. ir 9 pav. pateiktų chromatogramų galima manyti, jog timolis neišsiekstrahavo iš vandeninių ištraukų. Remiantis literatūros duomenimis nustatyta, kad timolis yra labai blogai tirpus vandenyje [55], todėl galime teigti, kad vanduo kaip ekstrahentas nėra tinkamas.
3.2 Vaistinių čiobrelių (lot. Thymus vulgaris) nevandeninių ištraukų įtaka timolio
ekstrakcijai
Eksperimentiniams tyrimams atlikti pasirinktos nevandeninės ištraukos – tinktūros, skystieji ekstraktai. Ekstrahentas – etanolis.
3.2.1.Ekstrahento įtaka timolio išeigai nevandeninėse T. vulgaris ištraukose
Siekiant įvertinti ekstrahento įtaką timolio kiekiui nevandeniniuose tirpaluose, pagamintos vaistinių čiobrelių žolės tinktūros, pagal metodiką (skyrius 2.4.2.), tirpikliu naudojant 40 proc. (v/v), 60 proc. (v/v) ir 80 proc. (v/v) etanolį.
10 pav. Ekstrahento įtaka timolio kiekiui vaistinių čiobrelių žolės (lot. Thymus vugaris) tinktūrose ±standartinis nuokrypis (Δ), n=3, *p<0,05 vs 40 %
Kiekybinis timolio kiekio įvertinimas pateikiamas 10 pav. Atlikus vienfaktorinę dispersijos analizę (one-way AVOVA) kartu su Tukey kriterijumi išsiaiškinta, tarp kokių etanolio koncentracijų yra statistiškai reikšmingi skirtumai, įvertinant išgaunamo timolio kiekį naudojant skirtingas etanolio koncentracijas.
Literatūros šaltinių apie skirtingos koncentrcijos etanolio įtaką timolio išeigai rasti nepavyko. Lyginant tyrimo gautus rezultatus nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp timolio kiekio gauto naudojant 40 proc. (v/v), 60 proc. (v/v), 80 proc. (v/v) etanolį, kadangi reikšmingumo lygmuo p<0,05. Didžiausias timolio kiekis (50,16 ± 0,03 µg /g) gautas tiriant vaistinių čiobrelių nevandeninius tirpalus
22.54± 0,2 33.5 ± 0,1 50.16 ± 0,2 0 10 20 30 40 50 60 40% 60% 80%
Sum
ini
s
ti
m
o
li
o
k
iek
is
;
µ
g
/g
Etanolio koncentracija, %
– tinktūras, nustatytas naudojant 80 proc. (v/v) koncentracijos etanolį (10 pav.). Mažiausias timolio kiekis (22,54 ± 0,02 µg /g) nustatytas naudojant 40 proc. (v/v) koncentracijos etanolį. Kadangi didžiausia statistiškai reikšminga timolio išeiga buvo nustatyta naudojant 80 proc. (v/v) etanolį, tolimesniems tyrimas atlikti buvo pasirinktas būtent šios koncentracijos vandens ir etanolio mišinys.
11 pav. Vaistinių čiobrelių žolės tinktūros (1:5) (ekstrahentas 80 proc. etanolis) tipinė chromatograma timolio kiekio nustatymui, 1- timolis.
Kokybinė timolio kiekio analizė atliekama UESC metodu, kurio metu identifikuojamas timolis. Kokybinis timolio identifikavimas atliekamas, palyginus sulaikymo laikus bei absorbcijos spektrus su standartais. 11 pav. pateiktoje chromatogramoje pavaizduota čiobrelių žolės tinktūros (1:5) (80 proc. (v/v) etanolis) chromatograma. Joje identifikuotas timolis, kurio sulaikymo laikas – 2,53 min.
3.2.2 Ekstrakcijos laiko įtaka timolio išeigai T. vulgaris nevandeniniuose tirpaluose
ekstrahuojant ultragarso aplinkoje
Ekstrakcijos trukmės įtakos analizė atliekama pagal prieš tai tyrimuose nustatytas optimalias sąlygas: skystieji ekstraktai pagaminti santykiu 1:10, ekstrahentas – 80 proc. (v/v) etanolis. Aktualu įvertinti, kaip skirtingos ekstrakcijos sąlygos daro įtaką timolio išeigai iš čiobrelių skystųjų ekstraktų (nevandeninių tirpalų). Ekstrahuotas iš augalinės žaliavos timolio kiekis (µg /g) vertinamas po 15min, 30min, 45 min, 60 min, 70 min. Rezultatai pateikiami 12 pav.:
12 pav. Timolio kiekio priklausomybė nuo ekstrakcijos laiko ultragarsu ±standartinis nuokrypis (Δ), n=3, *p<0,05 vs 15 min ir 30 min
Nustatyta, kad didžiausia timolio išeiga (74.33 ± 0,4 µg /g) buvo gauta vykdant ekstrakciją ultragarso aplinkoje 60 min. Mažiausia (18.65 ± 0,3 µg /g) - 15 min. Įvertinus gautų rezultatų statistinį patikimumą skirtingais laiko intervalais nustatyta, kad statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti palyginus išekstrahuotą timolio kiekį po 15 min, 30 min, 45min ir 60 min, su kitu laiko intervalu (70 min.), nes p<0,05. Ekstrakciją ultragarso aplinkoje atlikti ilgiau nei 60 min nėra tikslinga, kadangi timolio kiekį gautą po 70 minučių ekstrakcijos lyginant su kiekiu, gautu po 60 minučių, gauta
statistiškai reikšmingai mažesnė koncentracija, p<0,05. Tolimesniam ekstrakcijos procesui optimizuoti
pasirinkta 60 min trukmė.
3.2.3 Temperatūros įtaka timolio ekstrakcijai T. vulgaris nevandeniniuose
tirpaluose ekstrahuojant ultragarso aplinkoje
Ekstrakcijos temperatūros įtakos analizė atliekama pagal prieš tai tyrimuose nustatytas sąlygas – skystieji ekstraktai, pagaminti santykiu 1:10, ekstrahentas – 80 proc. (v/v) etanolis, ekstrakcijos laikas ultragarso vonelėje 60 min. Aktualu įvertinti, kaip skirtingos ekstrakcijos sąlygos daro įtaką timolio kiekiui (µg/g) iš čiobrelių skystųjų ekstraktų (nevandeninių tirpalų). Ekstrakciją vykdant
ultragarsu pasirinkta skirtinga temperatūra: 30 oC, 45 oC, 60 oC. Rezultatai pateikiami 13 pav.:
18.65 ± 0,3 32.01 ± 0,2 57.79 ± 0,2 74.33 ± 0,5 64,33 ± 0,4 0 10 20 30 40 50 60 70 80
15 min 30 min 45 min 60 min 70 min
Sum
ini
s
ti
m
o
li
o
k
iek
is
µ
g
/g
Laikas, min
:
13 pav.Timolio kiekio priklausomybė nuo ekstrakcijos temperatūros ±standartinis nuokrypis (Δ), n=3, *p<0,05 vs 45°C
Atlikus statistinę analizę, kurios metu vertinama temperatūros įtaka ekstrakcijos procesui, nustatyta, kad temperatūra statistiškai reikšminga timolio ekstrakcijos procesui. Visų rezultatų reikšmingumo lygmuo p < 0,05. Tolimesniems optimizavimo procesams pasirinkta 45°C temperatūra,
kadangi dar labiau didinant temperatū rą išsiekstrahuoja mažesnis timolio kiekis. Manoma, kad
aukštoje temperatūroje intensyvėja jonizacijos, hidrolizės, oksidacijos procesai, mažėja timolio stabilumas [42]. Kambario temperatū roje atlikti ekstrakcjos procesą nebūtų optimalus variantas, nes dididant temperatūrą didėja difuzijos greitis, gerėja timolio tirpumas ekstrahente [40].
3.2.4 Ekstrahavimo metodo įtaka timolio kiekiui iš T. vulgaris skystųjų ekstraktų
Eksperimentiniams tyrimams atlikti pasirinktas klasikinės maceracijos metodas (skyrius 2.4.2) ir augalinės žaliavos ekstrahavimas ultragarso aplinkoje (skyrius 2.4.2.1). Aktualu įvertinti, kaip šis fizikinis faktorius įtakoja veikliųjų medžiagų išsiskyrimą iš čiobrelių žaliavos. Tikslinga šį faktorių lyginti su klasikiniu metodu (maceracija), kurios metu žaliava ekstrahuojama nenaudojant nei fizikinių, nei cheminių faktorių. Gauti duomenys rodo, kad statistiškai didesnis timolio kiekis išekstrahuotas ultragarso aplinkoje. Nepavyko rasti literatūros duomenų apie timolio ekstrakcijų palyginimą, naudojant ultragarsinės ekstrakcijos metodą ir maceracijos metodą. Lyginant su karvakrolio ekstrakcijos metodų palyginimu tokių, kaip maceracija, ekstrakcija ultragarso aplinkoje, ekstrakcija vibracine maišykle, ekstrakcija grįžtamuoju šaldytuvu ir perkoliaciją nustatyta, kad didesnis karvakrolio kiekis išektrahuojamas dinaminės ekstrakcijos metodais nei maceracijos [2].94,5 ± 0,2 125.33 ±0,1 115.11 ±0,2 0 20 40 60 80 100 120 140 30° 45° 60° Su m in is timolio kiekis ; µ g/g
Temperatūra, ° C
3.3 Timolio kiekio nustatymas T. vulgaris sausuosiuose ekstraktuose
Timolio suminis kiekis nustatinėtas vaistinių čiobrelių sausajame ekstrakte ir vaistinių čiobrelių su laktoze sausajame ekstrakte, nes čiobrelių su gliukoze skystojo ekstrakto nepavyko išpurkšti. Sausųjų ekstraktų timolio kiekybinė analizė atlikta UESC metodu.
Vaistinių čiobrelių sausųjų ekstraktų miltelių paruošimas UESC analizei: imta po 0,05 g sauso ekstrakto ir tirpinta 5 ml metanolio, vykdant ultragarsinę ekstrakciją 10 min, filtruota per 0,45 membraninį filtrą. Rezultatai pateikiami 14 pav.
14 pav. Timolio kiekis vaistininių čiobrelių sausuosiuose ekstraktuose. ±standartinis nuokrypis (Δ), n=3
Nustatyta, kad didesnis timolio kiekis yra vaistinių čiobrelių sausajame ekstrakte (10,03 ±0.4 µg /g), nei čiobrelių žolės su laktoze sausajame ekstrakte (10,03 ± 0,4 µg /g).
3.3.1 T. vulgaris sausųjų ekstraktų kokybės vertinimas
Miltelių birumo savybės tiesiogiai įtakoja kietos farmacinės formos masės vienodumą [7]. Sausųjų augalinių ekstraktų technologinės savybės įvertintos remiantis birumo laiko, Hausnerio koeficiento, Carro indekso įverčiais. Tyrimams atlikti naudoti sausieji ekstraktai: vaistinių čiobrelių žolės sausasis ekstraktas, vaistinių čiobrelių su laktoze sausasis ekstraktas. Skystojo ekstrakto su pagalbine medžiaga – gliukozės monohidratu - išpurkšti nepavyko.
10.03 ± 0,4 20.45 ± 0,4 0 5 10 15 20 25
Čiobrelių žolės + laktozė sausasis ekstraktas
Grynas vaistinio čiobrelio ekstraktas
Sum
ini
s
ti
m
o
li
o
k
iek
is
;
µ
g
/g
Sausieji ekstraktai
3.3.1.1 T. vulgaris sausųjų ekstraktų miltelių nuodžiūvis
Nuodžiūvio nustatymui naudotas drėgnomatis „KERN MILS“, Vokietija. Tyrimas atliktas pagal Ph. Eur. 01/2005, 2.2.32 straipsnyje keliamus reikalavimus. Pagal Eur. Ph., augalinės žaliavos drėgmė turi būti ne didesnė kaip 5 proc. Jei drėgmė neatitinka keliamų reikalavimų, milteliai gali imti pelyti, gali atsirasti tinkamos sąlygos (drėgmė, temperatūra) veistis įvairiems mikroorganizmams. Esant per didelei drėgmei blogėja žaliavos kokybė. Tokiu atveju sutrumpėja jos vartojimo laikas. Dėl šios prietžasties atliktas tyrimas, kurio metu nustatytas drėgmės kiekis. Atlikti trys lygiagretūs miltelių
nuodžiūvio matavimai (n=3) 0,01 tikslumu. Rezultatai pateikti 4 lentelėje:
4 lentelė. Sausųjų ekstraktų nuodžiūvis (%)
Tiriamasis mišinys Nuodžiūvis, %
Vaistinių čiobrelių žolės + laktozė sausasis ekstraktas
2.48 ±0.02
Vaistinių čiobrelių žolės sausasis ekstraktas
3.41 ±0.03
±standartinis nuokrypis (Δ), n=3
Atliktais tyrimais nustatyta, kad sausieji ekstraktai atitiko Europos farmakopėjos reikalavimus – drėgmė buvo ne didesnė kaip 5 proc. Didesnis drėgmės kiekis nustatytas čiobrelių žolės sausajame ekstrakte (3.41 ±0.03 proc.), nei čiobrelių žolės su laktoze sausajame ekstrakte (2.48 ±0.02 proc.).
3.3.1.2 T. vulgaris sausųjų ekstraktų miltelių birumas
Vibraciniu prietaisu „Erweka“atliktas sausųjų ekstraktų miltelių mišinių birumo tyrimas. Atlikti trys lygiagretūs birumo matavimai (n=3) 0,01 tikslumu. Rezultatai pateikiami 5 lentelėje.
5 lentelė. Vaistinių čiobrelių sausųjų ekstraktų birumas
Tiriamasis mišinys Birumas g/s
Vaistinių čiobrelių žolės + laktozė
sausasis ekstraktas Nebyrėjo
Vaistinių čiobrelių žolės sausasis
ekstraktas Nebyrėjo
±standartinis nuokrypis (Δ), n=3
Pagal Europos farmakopėją miltelių birumas turi būti ne mažesnis nei 4-5 g/s. Vaistinių čiobrelių žolės ekstraktai buvo lipnūs, dalelės sukibusios į aglomeratus. Pateikti tyrimo rezultatai 5 lentelėje rodo, kad čiobrelių žolės su laktoze sausasis ekstraktas ir čiobrelių žolės sausasis ekstraktas nebyrėjo. Galima teigti, kad tai lemia adhezinės sąvybės. Taip pat matome, kad laktozės monohidrato (pagalbinė medžiaga) buvimas birumo nepagerino [47].
3.3.1.3 T. vulgaris sausųjų ekstraktų miltelių Carro indeksas ir Hausnerio
koeficientas
Sausųjų ekstraktų Carro indeksui ir Hausnerio koeficientui apskaičiuoti tyrimai atlikti remiantis Europos farmakopėjos straipsniu Ph. Eur. 01/2010, 2.9.36. Tyrimui buvo naudojamas tankinimo prietaisas Coplei (Copley Scientific, Jungtinė Karalystė). Rezultatai pateikiami 6 lentelėje.
6 lentelė. Vaistinių čiobrelių žolės sausųjų ekstraktų Carro indeksas, Hausnerio koeficientas
Tiriamasis mišinys Carro indeksas (CI) proc.
Hausnerio
koeficientas (HK)
Vaistinių čiobrelių žolės + laktozė sausasis ekstraktas 11% ± 0.21 1,42 ±0,031 Vaistinių čiobrelių žolės sausasis ekstraktas 11% ± 0.21 1,38 ±0,031 ±standartinis nuokrypis (Δ), n=3
Remiantis 3 lentele (Carro indekso (CI), Hausnerio koeficiento ir subėrimo kampo reikšmė): čiobrelių žolės + laktozė sausojo ekstrakto ir vaistinių čiobrelių ekstrakto miltelių birumas – blogas. Gauti tyrimų rezultatai sutampa su tyrėjų publikuotais duomenimis, kuriuose teigiama, kad sausieji augaliniai ekstraktai dažniausiai pasižymi prastomis birumo savybėmis [33].
IŠVADOS
1. Timolio vandeninėje vaistinių čiobrelių žolės ištraukoje – arbatoje – nerasta. 2. Timolio vandeninėje vaistinių čiobrelių žolės ištraukoje – užpile – nerasta.
3. Atlikta skirtingos koncentracijos vandens – etanolio mišinio, kaip tirpiklio, įtaka timolio išeigai. Nustatyta, kad didžiausias kiekis iš vaistinių čiobrelių žolės ekstrahuojamas 80 proc. v/v etanoliu (50,16 ± 0,03 µg /g, p<0,05), mažiausias (22,54 ± 0,02 µg /g, p<0,05) - 40 proc. v/v etanoliu.
4. Atlikta klasikinės maceracijos, ultragarso bei ekstrakcijos laiko ir temperatūros įtaka timolio išeigai. Nustatyta, kad didžiausias timolio kiekis iš vaistinių čiobrelių žolės ekstrahuojamas
ekstrakciją atliekant ultragarso aplinkoje 45 oC, 60 minučių (125.22 ± 0,1 µg /g, p<0,05).
5. Sausuosiuose ektraktuose didžiausias (20,45 ± 0,4 µg /g) timolio kiekis nustatytas vaistinių čiobrelių sausajame ekstrakte. Nustatyta, jog sausieji ekstraktai atitinka Europos farmakopėjos reikalavimus drėgmei ir pasižymi blogu birumu.
