LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARINöS MAISTO SAUGOS FAKULTETAS GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDRA
Mantas Jankūnas
LIETUVOS JUODMARGIŲ, LIETUVOS ŽALŲJŲ IR HOLŠTEINŲ VEISLIŲ KARVIŲ MELŽIMO SAVYBöS IR PIENO KOKYBö PAGAL
SOMATINES LĄSTELES
Magistro darbas
Darbo vadov÷:
Prof. Dr. Vida Juozaitien÷
KAUNAS, 2010
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Lietuvos juodmargių, Lietuvos žalųjų ir Holšteinų veislių karvių melžimo savyb÷s ir pieno kokyb÷ pagal somatines ląsteles“:
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudojamas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2010 12 09 Mantas Jankūnas
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe 2010 12 09 Mantas Jankūnas
(data) (autoriuas vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO ...
...
...
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretor÷s vardas, pavard÷) (parašas)
TURINYS
1. ĮVADAS ... 5
2. TIRIAMOJO DARBO LITERATŪROS APŽVALGA... 7
2.1 LIETUVOS ŽALŲJŲ GALVIJŲ POPULIACIJA ... 7
2.1.1 Lietuvos žalųjų veisl÷s charakteristika ... 7
2.2 JUODMARGIŲ GALVIJŲ POPULIACIJA ... 9
2.2.1 Lietuvos juodmargių galvijų veisl÷s charakteristika ... 9
2.3 HOLŠTEINŲ GALVIJŲ POPULIACIJA ... 11
2.3.1 Holštenų galvijų veisl÷s charakteristika ... 11
3. VEIKSNIAI ĮTAKOJANTYS ŽALIAVINIO PIENO KOKYBĘ... 12
3.1 Veiksniai, turintys įtakos pieno kiekiui sud÷čiai ir kokybei... 12
4. SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIUS KARVIŲ PIENE IR JO KINTAMUMAS ... 16
4.1 Somatinių ląstelių sąvoka ... 16
4.2 Pagrindin÷s somatinių ląstelių piene atsiradimo priežastys ... 18
5. MELŽIMO SAVYBIŲ ĮVERTINIMAS „LACTOCORDER®“ PRIETAISU ... 22
6. DARBO METODIKA... 24
6.1 Tyrimų laikas ir vieta... 24
6.2 Statistin÷ duomenų analiz÷ ... 24
7. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS ... 25
7.1 Karvių produktyvumo ir pieno kokyb÷s tyrimai ... 25
7.2 Karvių melžimo eigos tyrimai ... 26
7.3 Fenotipin÷s koreliacijos tyrimai ... 29
IŠVADOS... 33
SUMMARY ... 35
NAUDOTŲ LEIDINIŲ SĄRAŠAS... 37
SANTRUMPOS
MGG - Pieno kiekis 1 melžimo metu, kg;
T400 - Iki-melžimo faz÷s trukm÷, min.;
TAN - Melžimo greičio did÷jimo faz÷s trukm÷, min.;
TPL - Stabilizavimo faz÷s trukm÷, min.;
TAB - Maž÷jimo faz÷s trukm÷, min.;
TMBG - Nulin÷s melžimo faz÷s trukm÷, min.;
TMNG-1 - Mažojo melžimo faz÷s trukm÷, min.;
TMHG - Pagrindinio melžimo faz÷s trukm÷, min.;
TMGG - Melžimo trukm÷, min.;
HMF - Didžiausias pieno tek÷jimo greitis, kg/min.;
DMHG - Vidutinis melžimo greitis, kg/min.;
ELAP - Elektrinis laidumas melžimo pradžioje, mS/cm;
ELAD - Elektrinis laidumas stabilizavimo faz÷je, mS/cm;
ELMNG - Elektrinis laidumas maž÷jimo faz÷je, mS/cm;
ELMAX - Elektrinis laidumas pagrindinio melžimo faz÷je, mS/cm;
ELHMF - Elektrinis laidumas didžiausio pieno tek÷jimo greičio metu, mS/cm;
M - vidurkis;
SE - standartin÷ paklaida;
r - koreliacijos koeficientas;
p - koreliacijos patikimumas;
n - skaičius.
1. ĮVADAS
Pienas – vienas iš vertingiausių ir plačiausiai paplitusių vartojamų maisto produktų.
Kokybiškus pieno produktus galima pagaminti tik iš gero žaliavinio pieno. Labiausiai paplitęs ir vertingas yra karv÷s pienas.
Vartotojai vis dažniau reikalauja aukštesn÷s kokyb÷s ir saugių pieno produktų. Siekiant patenkinti vartotojų reikalavimus būtini pasikeitimai techninio progreso melžimo sistemose: karv÷s turi būti melžiamos kvalifikuotai, turi būti subalansuota jų mityba, sudarytos tinkamos sanitarin÷s sąlygos, norint gauti aukštos kokyb÷s produktus ir išsaugoti gyvulių sveikatą.
Pastaruoju metu pl÷tojant pieninę gyvulininkystę, ir kuriant selekcinį indeksą, didelis d÷mesys kreipiamas į antrinius galvijų selekcijos požymius. Moderniuose pieno ūkiuose pritaikomų naudingų požymių reikšm÷ did÷ja, tod÷l į selekcijos programas įtraukiami su melžimo savyb÷mis susiję galvijų požymiai – melžimo trukm÷, melžimo greitis, didžiausia pieno tek÷jimo srov÷.
Did÷jant pieno melžimo greičiui, maž÷ja melžimo trukm÷, tai turi didelę reikšmę pieno savikainai. Tačiau didelis pieno atleidimo greitis yra susijęs su tešmens liga - mastitu.
Mastitas (tešmens uždegimas) - viena iš brangiausių pieninio tipo karvių ligų, nes 60–70 proc.
visų nuostolių, patiriamų d÷l karvių ligų, tenka mastitui. Klinikine forma serga 2-5 % laktuojančių ir užtrūkintų karvių, o slaptuoju uždegimu – iki 50 % karvių. Ekonominių nuostolių patiriama d÷l sumaž÷jusios pieno produkcijos, gydymo, ankstyvo karvių išbrokavimo išlaidų. Tai opi problema visame pasaulyje.
Svarbus šios ligos požymis – padid÷jęs somatinių ląstelių skaičius piene.
Somatin÷s ląstel÷s piene yra vienas iš svarbiausių karvių pieno kokyb÷s rodiklių ir tešmens sveikatingumo rodiklių.
Uždegimą sukelia į pieno liauką patekę patogeniniai mikroorganizmai. Uždegimo metu sumaž÷ja pieno sintez÷s aktyvumas, pakinta pieno sud÷tis , padid÷ja somatinių ląstelių skaičius.
Uždegimo intensyvumas priklauso nuo karvių š÷rimo, taisyklingos melžimo darbotvark÷s.
Mokslininkai įrod÷, kad karves melžti kas dvyliką valandų yra optimaliausia, taisyklingai atliktomis melžimo procedūromis mes užtikrinsime visišką pieno išmelžimą iš tešmens, d÷l ko, mes gausime gerą pieno kokybę, bei užtikrinsime gyvulių gerą sveikatingumą.
Tyrimais nustatyta somatinių ląstelių skaičius piene ir karvių melžimo ryšys, tai pat melžimo
savybių įtaka pieno sud÷čiai, produktyvumui bei ilgaamžiškumui.
Nustatytos genetines koreliacijos rodo, kad pieno tek÷jimo greitis susijęs su somatinių ląstelių skaičiumi. Melžimo greičio intensyvumas susijęs su maž÷jančiu darbo laiku, ženkliai maž÷jančiais kaštais, tačiau per greitas melžimas nepageidautinas tešmens sveikatingumo požiūriu.
Melžimo savybes galima įvertinti specialiais prietaisais. Pieno tek÷jimo greitį, pieno kiekį ir melžimo trukmę galima nustatyti prietaisu Lactocorder. Gauta informacija gali būti naudojama selekcijos programoms įgyvendinti.
DARBO TIKSLAS:
Palyginti Lietuvos juodmargių, Lietuvos žalųjų ir Holšteinų veislių karvių melžimo savybes ir pieno kokybę pagal somatines ląsteles.
DARBO UŽDAVINIAI:
1. Ištirti karvių melžimo savybes prietaisu Lactocorder.
2. Įvertinti skirtingų veislių karvių somatinių ląstelių skaičių piene.
3. Ištirti melžimo parametrų (vidutinio melžimo greičio, melžimo greičio kreiv÷s, pieno elektrinio laidumo ir kt.) ryšį su somatinių ląstelių skaičiumi piene bei karvių pieno produkcijos ir sud÷ties rodikliais.
4. Įvertinti veisl÷s įtaką karvių melžimo parametrams ir somatinių ląstelių skaičiui piene.
2. TIRIAMOJO DARBO LITERATŪROS APŽVALGA 2.1 LIETUVOS ŽALŲJŲ GALVIJŲ POPULIACIJA
2.1.1 Lietuvos žalųjų veisl÷s charakteristika
Lietuvos žalųjų galvijų veisl÷ išvesta kryžminant vietinius galvijus su Danijos žalaisiais, kai kur buvo panaudoti Anglerai ir kai kur taikytas įterpiamasis kryžminimas su Švicais, Latvijos dvylaisiais, Švedijos žalmargiais ir net Simentaliais. Tačiau daugiausia įtakos besiformuojančiai Lietuvos žalųjų galvijų veislei tur÷jo Danijos žalieji galvijai. (Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacija,2007).
1892 m. iš Danijos į Ginkūnų dvarą (Šiaulių apskritis) buvo importuota 40 Danijos žalųjų veršingų telyčių ir 2 buliai. Iš šio dvaro Danijos žalieji galvijai paplito po šiaurinius Lietuvos rajonus ir pagerino vietinius galvijus. V÷liau, iki pat Pirmojo pasaulinio karo, buvo periodiškai įvežama po keletą bulių ir telyčių. Kadangi veisl÷s nebuvo rajonuojamos, tai galvijai buvo įvežami neatsižvelgiant į vienos ar kitos galvijų veisl÷s išplitimą. Tik v÷liau Lietuvos šiaur÷s ir rytų rajonuose prad÷jo formuotis žalųjų galvijų masyvas. (Banys, 1988; Petraitis, 1963; Jukna 1998).
Veisl÷s formavimuisi teigiamos įtakos tur÷jo 1907 m. įkurtas pirmasis galvijų kontrol÷s ratelis Vabalninke ir 1924 m. įkurta Lietuvos žalųjų galvijų draugija bei prad÷tos rašyti kilm÷s knygos.
1941 m., įsteigti pirmieji Lietuvos žalųjų galvijų veislininkyst÷s ūkiai, prad÷tas galvijų bonitavimas ir atkurti kooperatiniai bei valstybiniai kergimo punktai. Antrojo pasaulinio karo metu buvo sunaikinta daug gyvulių. Tod÷l pokario metais iš naujo teko atkurti veislinę galvijininkystę.
Lietuvos žaliesiems galvijams gerinti buvo įvežta Latvijos dvylųjų ir Estijos žalųjų veisl÷s bulių.
(Lietuvos žaliesiems galvijams 100 metų, 1992).
1951 m. Lietuvos žalieji galvijai pripažinti savarankiška veisle.
Naujas Lietuvos žalųjų galvijų gerinimo etapas prasid÷jo 1956 m., įsteigus pirmąsias gyvulių s÷klinimo stotis ir prad÷jus masiškai s÷klinti karves bei importuoti Danijos žaluosius galvijus.
Danijos žalieji buliai pagerino Lietuvos žalųjų galvijų pieningumą, masę, kūno matmenis, paspartino brendimą, tačiau veisl÷s pieno riebumo nepadidino. (Lietuvos žalųjų galvijų selekcijos mokslin÷ programa 1997-2005 metams, 1997).
Lietuvos žalieji galvijai yra identifikuojami, registruojami, vykdoma jų produktyvumo kontrol÷, leidžiamos kilm÷s knygos. Yra paruošta Lietuvos žalųjų gerinimo programa, kuri buvo suderinta su Valstybine gyvulių veislininkyst÷s priežiūros tarnyba prie Žem÷s ūkio ministerijos, bei aprobuota Lietuvos žalųjų galvijų augintojų asociacijoje, kuri atsako už programos vykdymą.
Kasmet ruošiami rinktinių karvių poravimo planai, kurie, esant reikalui, metų eigoje koreguojami.
Lietuvos žalųjų galvijų derintojų asociacija numat÷ pagrindinius Lietuvos žalųjų galvijų
veisimo tikslus: didinti pieningumą ir pieno baltymingumą, išlaikant 4% pieno riebumą, didinti prieauglio augimo spartą, išsaugant m÷sines savybes, gerinti tešmens savybes, eksterjerą bei vaisos rodiklius(Darbutas ir Dulevičien÷,2003m.; Darbutas ir Oberauskas,2004).
Lietuvos žalieji yra pieninio tipo. Jų galva nedidel÷. Kaklas ilgas, neplatus, mažai raumeningas, be pagurklio, liemuo ilgas gilus. Krūtin÷ ilga, gili didel÷s apimties. Užkirtimas už menčių pasitaiko retai. Nugaros linija ne visada tiesi - pasitaiko karvių su įlinkusia arba kuprota nugara, įlinkusiu juosmeniu. Kojos vidutinio ilgio; stov÷sena taisyklinga; oda plona, elastinga;
tešmuo vidutinio dydžio, gilus nenukaręs; speniai cilindriški rečiau kūgiški.
Šios veisl÷s galvijai žali, įvairaus atspalvio - nuo prinokusio vyšnios iki dvylos spalvos.
Pasitaiko galvijų šviesesne nugara, šviesesniu žiedu aplink burną, baltu tešmeniu, o kartais ir balta papilve. (Jukna,1998m.).
1 pav. Lietuvos žalųjų veisl÷s karv÷
Suaugusių dabartinių Lietuvos žalųjų kūno matmenys tokie(cm.):
aukštis ties ketera -129;
krūtin÷s gylis 69-70;
krūtin÷s plotis 46;
klubų plotis -52;
įstrižas liemens ilgis -160;
krūtin÷s apimtis -194;
plaštakos apimtis 18-19.
Suaugusių karvių mas÷ 520-520 kg., bulių 823 – 900kg.Ką tik atvestas veršelis sveria 32 – 36
kg. (Jukna,1998m.).
Šalyje laikoma 40,3 tūkst. Lietuvos žalųjų karvių, iš kurių primelžiama 5 677 kg 4,39 proc.
riebumo ir 3,47 proc. baltymingumo pieno. Šiuo metu Skaistgirio žem÷s ūkio bendrov÷je yra išlikęs 431 senojo genotipo Lietuvos žalasis galvijas, karvių produktyvumas – 5 662 kg 4,73 proc.
riebumo, 3,51 proc. baltymingumo pieno. (http://www.vic.lt).
Svarbiausios veisl÷s gerinimo gair÷s – tolesnis pieningumo ir pieno didinimas, tešmens savybių gerinimas, bus kuriamos labai produktyvios linijos ir šeimos, didinamas pieno baltymingumas. Kartu bus siekiama, kad nepablog÷tų Lietuvos žalųjų m÷sin÷s savyb÷s.
(Jukna,1998m.).
2.2 JUODMARGIŲ GALVIJŲ POPULIACIJA
2.2.1 Lietuvos juodmargių galvijų veisl÷s charakteristika
Lietuvos juodmargiai galvijai – pieninių galvijų veisl÷, išvesta kryžminant vietinius galvijus iš pradžių su įvairių veislių galvijais, o v÷liau su Olandijos juodmargiais, ostfryzais bei Švedijos juodmargiais ir veisiant mišrūnus tarpusavyje. (Juozaitien÷ ir kt., 2004).
Sukūrus vieningą veislininkyst÷s sistemą, atsižvelgiant į galvijų ūkio pl÷tojimo kryptis ir tendencijas, prad÷ta Lietuvos juodmargių selekcija ir pagal kitus ūkiškai bei ekonomiškai svarbius požymius. Karv÷s ir telyčios prad÷tos s÷klinti skystame azote užšaldyta buliaus sperma. Be to, Lietuvos juodmargiai buvo masiškai gerinami Olandijos juodmargiais. (Šveistien÷, 2005; Šalies ataskaita FAO organizacijai, 2003).
Kaip savarankiška veisl÷ Lietuvos juodmargiai pripažinti 1951 metais. Dabar jie sudaro apie 60 % Lietuvoje veisiamų galvijų. (Jukna, 1998).
Olandijos juodmargiai ženkliai padidino Lietuvos juodmargių galvijų produktyvumą, riebumą, pagerino eksterjerą, tešmens morfologines savybes. (Saikevičius., Juozaitien÷; 2004).
D÷l Olandijos juodmargių įtakos truputį sumaž÷jo Lietuvos juodmargių aukštis ir šiek tiek padid÷jo krūtin÷s ir užpakalio matmenys, pager÷jo tešmens morfologin÷s ir fiziologin÷s savyb÷s.
Suaugusių karvių aukštis ties ketera apie 130 cm. Gyvuliai stiprūs, proporcingo kūno sud÷jimo.
Geresn÷se bandose karv÷s sveria apie 550 kg, buliai — 950—1000 kg. Pastaraisiais metais plačiai panaudojus holšteinų veisl÷s bulius, geriausiose bandose karvių mas÷ padid÷jo iki 600 kg.
Kontroliuojamose bandose iš karv÷s vidutiniškai primelžiama po 6500—6856 kg 3,8—4,29 %
riebumo, 3,2—3,3 % baltymingumo pieno. Geresn÷se bandose iš šios veisl÷s karvių per metus
primelžiama po 7000 kg. Daugumos karvių tešmenys tinka mechanizuotai melžti: per minutę išsiskiria 1,5—1,9 kg, o priekiniuose ketvirčiuose telpa 42—43 % pieno.
Šiuolaikiniai Lietuvos juodmargiai yra stiprios konstitucijos, proporcingo kompaktiško kūno sud÷jimo. D÷l trumpų kojų, gilios ir plačios krūtin÷s, plačios keteros, nugaros, juosmens ilgio ir plataus užpakalio bei gerai išsivystytų raumenų jie dažnai panašesni į pieninius – m÷sinius galvijus.
(Jukna, 1998).
2 pav. Lietuvos juodmargių veisl÷s karv÷
Suaugusių dabartinių Lietuvos juodmargių kūno matmenys tokie(cm.):
aukštis ties ketera -129;
krūtin÷s gylis 69-70;
krūtin÷s plotis 48-50;
klubų plotis 54-55;
įstrižas liemens ilgis -152;
krūtin÷s apimtis 197-199;
plaštakos apimtis 18-19.
Prieauglis greitai auga. Intensyviai šeriami buliukai per parą priauga po 1000—1200 g, kilogramui priesvorio suvartodami 5,8—6,5 pašarinio vieneto, ir 15—18 m÷n. sveria 470—500 kg.
To paties amžiaus telyčios sveria 380—420 kg. Prieauglio skerdienos išeiga — 51—52 %, normalaus įmitimo karvių — apie 50 % (http://www.vetinfo.lt).
Lietuvos juodmargiai galvijai yra identifikuojami, registruojami, vykdoma jų produktyvumo
kontrol÷, leidžiamos kilm÷s knygos. Yra parengta nacionalin÷ Lietuvos juodmargių galvijų
selekcijos programa, kuri buvo suderinta su Valstybine gyvulių veislininkyst÷s priežiūros tarnyba
prie Žem÷s ūkio ministerijos, bei aprobuota Lietuvos galvijų gerintojų asociacijoje, kuri atsako už programos vykdymą. Kasmet ruošiami rinktinių karvių poravimo planai, kurie, esant reikalui, metų eigoje koreguojami.
Lietuvos juodmargiai galvijai ir toliau tur÷tų būti gerinami produktyvių giminingų veislių buliais. Tačiau būtina išsaugoti ir senojo genotipo Lietuvos juodmargių galvijų bandas, siekiant neprarasti daug vertingų savybių. Ši veisl÷ jau dabar gali būti žymiai produktyvesn÷, pagerinus prieauglio išauginimą, karvių š÷rimą, laikymą ir jų melžimą. (Jukna, 1998).
Valstybin÷s gyvulių veislininkyst÷s prie ŽŪM statistikos duomenimis vidutinis juodmargių veislių produktyvumas - 6 267 kg, o Lietuvos juodmargių - 6 222 kg., 4,38 proc. riebumo, 3,40 proc. baltymingumo pieno. (http://www.vic.lt).
Lietuvoje šiuo metu yra kontroliuojama 111 835 juodmargių veisl÷s karvių ir 86 173 telyčių, tuo tarpu grynų holšteinų iš jų yra tik 15 tūkst. Taigi Lietuvos juodmarg÷ms pagal jų populiacijos skaičių n÷ra jokios gr÷sm÷s. (http://www.zum.lt).
2.3 HOLŠTEINŲ GALVIJŲ POPULIACIJA
2.3.1 Holštenų galvijų veisl÷s charakteristika
3 pav. Holšteinų veisl÷s karv÷
Holšteinai – pieninių galvijų veisl÷ susiformavusi Jungtin÷se Amerikos Valstijose ir Kanadoje
iš įvežtų Olandijos juodmargių galvijų. Manoma, kad pirmieji Olandijos juodmargiai į Amerikos
žemyną pateko 1621 m. Čia selekcininkai intensyviai dirbo pieningumo didinimo ir karvių
stambinimo kryptimi. Holšteinai, palyginti su Olandijos juodmargiais, ryškesnio pieninio tipo,
aukštesni, stambesni, jų didesn÷ krūtin÷s apimtis ir geriau išsivystęs bei taisyklingesn÷s formos tešmuo. Prieauglis sparčiai auga ir pagal gaunamą liesos m÷sos kiekį lenkia daugelį specializuotų m÷sinių veislių galvijų. (Lietuvoje veisiamų gyvūnų veisl÷s, 2007).
Dabar pasaulyje skaičiuojama apie 200 mln. Holšteinų veisl÷s galvijų, tai yra dominuojanti veisl÷ pasaulyje.
Holšteinų veisl÷s karv÷ sveria 680—700 kg, buliai — 1000—1200 kg, jų aukštis ties ketera — atitinkamai 142 cm ir 152 cm. Ką tik atvesti veršeliai sveria apie 40 kg. Vidutinis primilžis iš šios veisl÷s karvių — 7000—8500 kg pieno, 3,9 % riebumas, baltymingumas 3,2% . Geresn÷se bandose iš karv÷s per metus primelžiama po 9—11 tūkst. kg pieno.
Holšteinų veisl÷s telyčios gali būti s÷klinamos 13-15 m÷n. amžiaus įvertinant kūno masę, kuri turi būti apie 360 kilogramų arba siekti 70 % suaugusios karv÷s kūno mas÷s. Telyčios veršiuojasi 24-34 m÷n. amžiaus. Kai kurios karv÷s yra tikrai ilgaamž÷s ir išgyvena iki 12 metų. Vidutinis produktyvus amžius – 6 metai. Europ÷s šalyse per metus pakeičiama nuo 30 iki 40 % bandoje esančių laktuojančių karvių. (Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos genealogija, 2007).
Holšteinai yra juodmargiai ir žalmargiai. Labiausiai pasaulyje paplitę juodmargiai. Jie labai nereiklūs, gerai prisitaiko prie pramonin÷s gamybos sąlygų. Holšteinų veisl÷s karv÷s ramios, gerai pasisavina pašarus, prisitaiko prie įvairių klimato sąlygų. Tai pieningiausi galvijai pasaulyje. Tod÷l daugelyje šalių naudojami įvairių veislių galvijų pieno produkcijai didinti. Jungtin÷se Amerikos Valstijose ir Kanadoje ši veisl÷ sudaro apie 90 % visų pieno galvijų.(Čiurlys, Jukna,1991;
Pauliukas,1998; Jukna, Pauliukas,2001).
Karvių tešmuo labai gerai išsivystęs ir talpus. Daug šios veisl÷s galvijų naudojama kitoms pie- nin÷ms veisl÷ms gerinti. Lietuvoje juodmargiai holšteinai gerinimui prad÷ti naudoti 1973 metų.
Lietuvos holšteinų procesas suaktyv÷jo ypač pastarąjį dešimtmetį.
Daugelyje šalių atliktų tyrimų duomenimis, šios veisl÷s buliai 10-45 % padidina bet kurios veisl÷s karvių pieningumą, tačiau 0,001-0,55 % sumažina pieno riebumą, o pieno baltymingumą arba padidina, arba sumažina. (Saikevičius., Juozaitien÷; 2004).
3. VEIKSNIAI ĮTAKOJANTYS ŽALIAVINIO PIENO KOKYBĘ 3.1 Veiksniai, turintys įtakos pieno kiekiui sud÷čiai ir kokybei
Pieno ūkio produkcija yra pienas ir prieauglis. Pagrindiniai veiksniai lemiantys karv÷s
produktyvumą, yra paveldimumas, mityba ir karv÷s sveikata. Šiuolaikinių veislių karvių genetinis
potencialas (produktyvumo atžvilgiu) yra pakankamai tobulas. Didel÷s produktyvumo galimyb÷s nesiejamos su gera karv÷s sveikata. Tyrimais pasteb÷tas atvirkštinis reiškinys.
Veiksniai įtakojantys pieno kokybę ir sud÷tį:
1) Karv÷s amžius.
2) Karv÷s mas÷.
3) Pirmo apsiveršiavimo amžius.
4) Veršiavimosi laikas.
5) Užtrūkimo laikas.
6) Servis periodas.
7) Laktacijos laikotarpis.
8) Karvių sveikatos būkl÷.
9) Karvių melžimo technologija.
10) Somatinių ląstelių skaičius. (Patarimai pieno gamintojams, 2004).
4 pav. Veiksniai įtakojantys pieno sud÷tį, kokybę, savybes.
V ei sl ÷ P aš ar as i r š÷ ri m as L ai k y m o s ąl y g o s M el ži m o s ąl y g o s M et ų l ai k as K li m at o s ąl y g o s P ar o s la ik as
G y v u li o r ū ši s L ak ta ci jo s p er io d as L y ti n io c ik lo p er io d as A m ži u s S v ei k at a In d iv id u al io s sa v y b ÷s
Veiksniai
Fiziologiniai (biologiniai) Zootechniniai Išoriniai
Tobul÷jant laikymo ir priežiūros metodams, paveldimumo įtaka sveikatai ir pieno kokybei n÷ra pagrindinis etiologinis veiksnys. Vyrauja nuomon÷, kad karvių sveikata labiausiai priklauso nuo mitybos. Kuo karv÷ pieningesn÷, tuo sud÷tingiau ją tinkamai prižiūr÷ti ir šerti. (S.
Mikulionien÷, 2000 m).
Karvių pieningumas priklauso ir nuo jų amžiaus. Intensyvios pieno gamybos sąlygomis daugelyje ūkių karvių amžius neilgas, tod÷l tenka d÷ti visas pastangas, kad kuo daugiau pieno būtų primelžiama per pirmąsias laktacijas. Šiomis sąlygomis lemiamą vaidmenį vaidina š÷rimas. ( S.
Japertas, V. Minkevičius, 2002).
Pieningumas labai sumaž÷ja d÷l karv÷s nepilnaverčio š÷rimo joms užtrūkus ir per pirmuosius laktacijos m÷nesius. Nuo pirmos iki maksimalios laktacijos karvių pieningumas padid÷ja net 40 – 50proc. Laikui b÷gant, pieningumas kinta priklausomai nuo individualių karv÷s savybių ir š÷rimo.
Žinomi atvejai, kai daugiausiai pieno karv÷s dav÷ per VIII – X laktacijas. Apie suaugusios karv÷s pieningumą apytiksliai galima spręsti jau iš pirmų laktacijos rodiklių, padauginus juos iš pataisos koeficientų. (P. Bendikas ir kt., 1998).
Gerai šeriamos stambesn÷s karv÷s duoda daugiau pieno, nes jos paj÷gia su÷sti daugiau pašarų ir asimiliuoti maisto medžiagų. Tačiau did÷jant kūno masei pieningumas did÷ja tik tuomet, jei yra išlaikomas pieninis karv÷s tipas. Lietuvos juodmarg÷s tur÷tų sverti 550 – 650kg. Pageidautina, kad per laktaciją karv÷ duotų pieno 8 – 10kartų daugiau negu ji sveria (Jukna, 1998m.).
Daugelis karvių per pirmuosius laktacijos m÷nesius nepaj÷gios su÷sti tiek pašaro, kiek maisto medžiagų išsiskiria su pienu. Tod÷l labai svarbu karves laiku užtrūkinti ir tinkamai šerti, kad organizme susikauptų maisto medžiagų atsargos, kurios reikalingos intensyviausiam laktacijos laikotarpiui.
Labiausiai karvių pieningumas kinta per antrą veršingumo laiko pusę, kai augančiam vaisiui reikia gerokai daugiau maisto medžiagų. Tuomet karv÷s pieningumas pradeda maž÷ti, ypač tai pastebima nuo VI veršingumo m÷nesio. Tuo metu, veikiama hipofiz÷s ir placentos hormonų, pakinta endokrinin÷s sistemos veikla, tešmenyje maž÷ja liaukinio audinio ir jį vis labiau pakeičia jungiamasis bei riebalinis. Užtrūkimo pradžioje šis procesas dar labiau suintensyv÷ja, o pabaigoje labiau vystosi liaukinis audinys, riebalinis redukuojasi. Visi šie procesai priklauso nuo karv÷s amžiaus, š÷rimo ir užtrūkimo trukm÷s. (Juozaitien÷ V, Japertien÷ R., 2005).
Nustatyta, kad iš 45 – 60dienų užtrūkintų karvių per būsimą laktaciją primelžiama 20proc.
pieno daugiau negu užtrūkintų 30dienų.
Iš nepakankamai išsivysčiusios telyčios, kurios per anksti aps÷klintos, produktyvios karv÷s
nebus, kadangi vaisiaus augimo ir laktacijos laikotarpiu sul÷t÷ja pirmaverš÷s auginimas bei
vystimasis, ir kai kurie organai ne iki galo susiformuoja. (P. Bendikas ir kt., 1998).
Per daug v÷lai s÷klinti telyčias v÷lgi neapsimoka, nes tada pabrangsta pirmaverš÷s išauginimas, dalis telyčių gali neapsivaisinti, o iš karv÷s per visą jos amžių gaunama mažiau pieno ir veršelių. Pieninių veislių telyčias geriausia auginti taip, kad jos 15 – 17 m÷nesių amžiaus svertu 360 – 400kg. Pirmojo s÷klinimo laiką dažniau lemia telyčių mas÷, o ne jų amžius. S÷klinti pirmą kartą rekomenduojama, kuomet telyčia pasieka 70proc. suaugusios tos veisl÷s karvių mas÷s. (P.
Bendikas ir kt., 1998).
Daugumos autorių nuomone, gerai šeriamų ir tinkamai laikomų bei prižiūrimų karvių pieningumui apsiveršiavimo sezonas neturi reikšm÷s. Tačiau kada antroji laktacijos pus÷ sutampa su ganykliniu laikotarpiu primelžiama 10 – 20proc. daugiau pieno. Daugiausia pieno primelžiama, kai karv÷s veršiuojasi vasario – balandžio m÷nesiais, nes tada intensyviausios laktacijos laikas sutampa su ganyklinio laikotarpio pradžia. Mažiausiai primelžiama, kada karv÷s veršiuojasi birželį – rugpjūtį. Jei didel÷se fermose su panašiomis š÷rimo ir laikymo sąlygomis visais metų laikais karv÷s veršiuotųsi tolygiai, darbuotojams tektų tolygesnis darbo krūvis, taip pat būtų tolygesn÷ ir pieno gamyba. (Juozaitien÷ V, Japertien÷ R., 2005).
Servis periodas – tai laikas nuo apsiveršiavimo iki apvaisinimo. Juo anksčiau po apsiveršiavimo karv÷ bus apvaisinta, tuo trumpesn÷ bus jos laktacija. (Jukna, Bakutis ir kt.,2004).
Vystantis vaisiui kinta organizmo fiziologin÷s funkcijos ir nuo 5 veršingumo m÷nesio pieningumas sumaž÷ja 15 – 20 % . Jeigu servis periodas būna ilgas, iš karv÷s per jos amžių primelžiama mažiau pieno ir gaunama mažiau veršelių. Manoma, kad optimali servis periodo trukm÷ – nuo 60 iki 80 dienų. Mažo produktyvumo karvių šis laikas gali būti trumpesnis, o labiau produktyvių – ilgesnis.
(Voll, 1989).
Geros kokyb÷s pieną duoda tik sveikos karv÷s. Sutrikus organizmo fiziologin÷ms funkcijoms sutrinka ir pieno sekrecija, tod÷l sumaž÷ja pieno kiekis, pakinta jo sud÷tis ir savyb÷s. Karvei sunkiai susirgus pieno sekrecija labai sumaž÷ja, yra tikimyb÷, kad ir visiškai nutrūks.
Sergančių galvijų piene dažniausiai sumaž÷ja kazeino, riebalų ir laktoz÷s, tod÷l pablog÷ja pieno maistin÷, energetin÷, biologin÷ vert÷. Svarbus uždegiminių procesų galvijų organizme ar pieno liaukoje rodiklis yra somatinių ląstelių kiekis piene. (V. Skimundris, 1993).
Kadangi mano tiriamasis darbas daugiau akcentuotas į skirtingų veislių karvių somatinių
ląstelių skaičių piene, jam išskyriau atskirą darbo dalį.
4. SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIUS KARVIŲ PIENE IR JO KINTAMUMAS 4.1 Somatinių ląstelių sąvoka
Europos sąjungoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse pienin÷s galvijininkyst÷s šalyse karvių selekcija ir genetinis įvertinimas atliekamas pagal melžimo savybes – melžimo trukmę, pieno atleidimo greitį didžiausią pieno tek÷jimo srovę. Šie rodikliai yra naudinga ir svarbi informacija apie melžimo eigą ir karvių tešmens sveikatingumą (Tancin et al, 2002).
Piene be riebalų, baltymų, laktoz÷s, mineralinių medžiagų aptinkama somatinių ląstelių. Tai kraujo forminiai elementai- daugiausia leukocitai (jie sudaro 80 – 85% bendro somatinių ląstelių kiekio) ir iš tešmens audinio atskilusios ląstel÷s. (Kenedy et al., 1982).
Somatinių ląstelių skaičius priklauso nuo sveikatos būkl÷s, laktacijos periodo, gyvulio amžiaus, veisl÷s metu laiko, š÷rimo, laikymo sąlygų.
Somatinių ląstelių kiekio piene rodiklis yra vienas iš svarbiausių pastaruoju metu naudojamų daugelio veislių selekcin÷se programose. Pirmą kartą somatin÷ ląstel÷ aprašyta 1838 metais (Turner,1952). V÷liau įvairiais tyrimais įrodyta ląstelių svarba gyvulio sveikatai, pieno kokybei bei jo perdirbamosioms savyb÷ms. Jei šių ląstelių yra per daug, pakinta pieno chemin÷ sud÷tis – sumaž÷ja kazeino, laktoz÷s, kalcio, magnio, fosforo, d÷l to sunkiau pieną perdirbti, o pieno produktai yra blogesn÷s kokyb÷s (Juozaitien÷ ir kt., 2004).
5 pav. Somatinių ląstelių kitimas (http://www.vic.lt/)
Svarbiausias veiksnys turintis somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) padid÷jimui – tai į pieno liauką patekusi uždegimą sukelianti infekcija, kuomet į pieno liauką patenka patogeniniai organizmai. Uždegimo metu sumaž÷ja pakinta pieno sud÷tis, padid÷ja SLS. Mastito intensyvumas priklauso nuo karvių š÷rimo ir kitų biologinių veiksnių.
Aukštą somatinių ląstelių skaičių piene ir sergamumą mastitu įtakoja gamybos technologija ir genetika. Genetin÷ įtaka yra selekcijos pagrindas. Daugelyje pasaulio valstybių tyrimais įrodytas SLS piene ir karvių melžimo savybių ryšys(Ilahi, Kadarmideen, 2004). Lietuvos juodmargių veisl÷s įtaka SLS nežymi, o Holšteinų - daro didelę įtaką SLS piene svyravimai (Baran, 1997).
Mastitas (tešmens uždegimas) - vienas iš brangiausių pieninio tipo karvių susirgimo. D÷l jo patiriama 60-70 % nuostolių: pieno produkcijos sumaž÷jimas; gydymo išlaidos, karvių išbrokavimas. D÷l pieno produkcijos sumaž÷jimo per laktaciją patiriama apie 400 litų nuostolio vienai karvei (Japertas S., Minkevičius V. 2002).
Įvairių galvijų veislių somatinių ląstelių kiekio piene tyrimų statistiniai duomenys įrodo pieno kokyb÷s priklausomybę nuo veisl÷s. (Juozaitien÷ ir kt., 2004).
Klinikinį mastitą diagnozuoti gana paprasta, sunkiau atpažįstamas slaptasis mastitas. (Juozas Steponavičius, LŽŪKT 2007m). Jei nepasteb÷jus į bendrą pieno talpą patenka nors 5-10 % pieno, primelžto iš slaptuoju mastitu sergančių karvių, jis netinkamas pieno produktams ir sūriams gaminti (B.Staniškien÷, S.Tušas 2007m).
Kai karve serga tešmens uždegimu – mastitu, pieno chemin÷ sud÷tis pakinta smarkiai:
sumaž÷ja riebalų, kalių, fosforo, magnio, kalcio, padaug÷ja natrio, chloro, pieno serume – baltymų.
Sergančių karvių pieno ir iš jo pagamintų produktų juslinių savybių pokyčių maistas. Chemin÷
sud÷tis ir fizikin÷s savyb÷s labai priklauso nuo ligos formos ir eigos. Ūmaus mastito atveju sumaž÷ja pieno termostabilumas ir jautrumas šliužo fermentai. Tokių karvių piene ženkliai padaug÷ja somatinių ląstelių skaičius, daugiau ar mažiau padid÷ja fermentų (katalaz÷s, peroksidaz÷s, lipaz÷s, amilaz÷s, proteaz÷s ir kt.) aktyvumas. Maž÷ja tokio pieno tankis, o rūgštingumas gali sumaž÷ti iki 10 ºT ir mažiau. Mastitu sergančių karvių piene sumaž÷ja amino rūgščių (metionino, leucino, tirozino ir kt.), padid÷ja pieno elektrinis laidumas. Mastitu sergančių karvių piene randama daug ketoninių kūnų (acetilacto rūgšties, acetono), iki 40 – 45mg/% ir daugiau, tuo tarpu sveikų karvių piene ketoninių kūnų yra apie 3mg/%.
Sergančių ginekologin÷mis (endomitridu), virškinamojo trakto (gastroenteritu) ir kitomis
ligomis karvių pieno sud÷tis ir savyb÷s taip pat keičiasi, sumaž÷ja jo maistin÷, biologin÷ ir
energetin÷ vert÷ (B.Staniškiene, S.Tušas ir kt. 2007m.).
4.2 Pagrindin÷s somatinių ląstelių piene atsiradimo priežastys
Sveikų karvių piene somatinių ląstelių būna iki 200 tūkst./ml. Jei SLS padid÷ja vadinasi yra problemų (Koivula et al.,2004). Somatinių ląstelių skaičius padaug÷ja prieš karv÷ms užtrūkstant, prad÷jus jas melžti vieną kartą per dieną, tai pat pirmomis dienomis po veršiavimosi. Tačiau pagrindin÷s priežastys, d÷l kurių padid÷ja SLS yra šios:
Nešvarios karv÷s.
Netinkamas melžimo organizavimas.
Nesureguliuota melžimo įranga.
Netinkama spenių antiseptika po melžimo.
Netinkamas karvių š÷rimas.
Sergančių karvių pieno, taip pat iš jo pagamintų produktų organaleptinių savybių pakitimo laipsnis, jų chemin÷ sud÷tis ir fizikin÷s savyb÷s labai priklauso nuo ligos eigos ir formos. Mastitu sergančių karvių piene ne tik gerokai padaug÷ja somatinių ląstelių, bet ir daugiau ar mažiau padid÷ja fermentų (katalaz÷s, šarmin÷s fosfataz÷s, peroksidaz÷s, lipaz÷s, proteaz÷s) aktyvumas.
Tokio pieno rūgštingumas gali būti 5-13 ºT (Stankūnien÷, 2002).
Tešmens sanitarinio apdorojimo kokyb÷. Pieno kokyb÷ tuo geresn÷, kuo jis mažiau užterštas.
Daug d÷mesio būtina skirti tešmens ir spenių priežiūrai: prieš melžimą ir po jo. Bakterijos patenka į pieną nuo blogai apruošto tešmens, melž÷jų rankų, nešvarios karv÷s odos. Tod÷l būtina laikytis antiseptikos taisyklių (Reneau, 1995).
Taikant spenių antiseptiką pieno liaukos uždegimų gali sumaž÷ti iki 50-75 %. Dabartiniu metu karvių tešmenų valymui prieš melžimą siūloma visa eil÷ priemonių. Nuplovus tešmenį, bakterijų kiekis tik sumažinamas, bet likusios lieka gyvybingos. Tod÷l, nuplovus tešmenį vandeniu arba specialiomis priemon÷mis reikalinga tešmenį, ir ypač spenelius dezinfekuoti vienkartin÷mis pašluost÷mis arba antiseptiniu tirpalu (Karvių melžimas ir melžimo higiena, 2001).
Did÷jant produktyvumui, tešmuo tampa jautresnis mastitams. Tod÷l reikia nuolat steb÷ti labai produktyvių karvių tešmens būklę, kadangi jos labiau yra linkusios sirgti mastitais ir kitomis ligomis (Rudejevien÷, 2007).
Taisyklingas melžimo organizavimas. Pieningumas, melžiamų karvių sveikatingumas ir jų
ilgaamžiškumas labai priklauso ir nuo taisyklingo melžimo technologijos. Ilgalaikiai ir nuolatiniai
stresai(blogas tvarto mikroklimatas, nepatogios guoliaviet÷s, netaisyklingas melžimas, netvarkinga
melžimo įranga, triukšmas ir kt.) slopina oksitocino išsiskyrimą ir tešmenyje po melžimo lieka
daugiau pieno. Pieno atidavimas gali apskritai nutrūkti d÷l įprastų dirgiklių. Karvei išsigandus,
antinksčių liauka išskiria hormoną, adrenaliną, kuris neutralizuoja oksitocino veikimą. Jeigu tešmuo
ne iki galo išmelžiamas 3-4 dienas, pieno gamyba tešmenyje sumaž÷ja. Griežtas darbotvark÷s laikymasis, tyla, švelnus elgesys su gyvuliais ir tinkamas melžimas padeda greitai ir visai išmelžti karves (Jukna, 1998).
Karvių š÷rimas.
1 lentel÷. Karvių, sergančių tešmens uždegimu, pieno sud÷ties pakitimai (Kitchen, 1981;
Ebarhart et al., 1987).
Sud÷tin÷s dalys % Sveikų karvių pienas % Sergančių slaptuoju mastitu karvių pienas
Sausosios medžiagos Riebalai Laktoz÷
Baltymai (viso) Kazeinas (viso) Išrūgų baltymai Serumo albuminai
Laktoferinas Imunoglobulinai
Natrio Chloro Fosforo Kalcio
8,9 3,5 4,9 3,61
2,8 0,8 0,02 0,02 0,1 0,057 0,091 0,173 0,12
8,8 3,2 4,4 3,56
2,3 1,3 0,07
0,1 0,6 0,105 0,147 0,157 0,04
Tam, kad gyvuliai normaliai augtų, vystytųsi ir būtų produktyvūs, reikalingas tam tikras maisto medžiagų kiekis, kurį jie turi gauti su pašarais. Tod÷l pašaruose turi būti pakankamas baltymų, riebalų, angliavandenių ir mineralinių medžiagų bei vitaminų kiekis. (Mokslinio – gamybinio seminaro medžiaga, 2003).
Norint gauti daug baltymų ir riebalų turintį pieną (atsižvelgiant į veislę), š÷rimą reikia tvarkyti laikantis tam tikrų rekomendacijų:
Parinkti pašarus geriausiai tinkančius pienin÷ms karv÷ms.
Siekti, kad karv÷ su÷stu kuo daugiau pašarų.
Tur÷ti tikslius šeriamų pašarų chemin÷s sud÷ties ir kokyb÷s duomenis.
Paruošti labai aukštos kokyb÷s žolinius pašarus ir tinkamai juos laikyti.
Sudaryti racionus turinčius reikiamą kiekį energijos, baltymų, ląstelienos, mineralinių medžiagų ir riebaluose tirpių vitaminų. (Mano ūkis, 2009).
Geros kokyb÷s pienas primelžiamas kai š÷rimo racionas yra pilnavertis: subalansuoti
baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai, mineralin÷s medžiagos (Skimundris, 1997).
Proteinai yra būtini fermentų bei hormonų susidarymui. Galvijų racione trūkstant angliavandenių ir riebalų, dalis proteinų panaudojama energijai gaminti. Nuo proteinų sudarančio amino rūgščių priklauso gyvulių augimas bei produktyvumas. baltymų poreikį piene daugiausia lemia primilžis. Didinant žalių baltymų kiekį racione did÷ja primilžis, tačiau pieno baltymai did÷ja ne visuomet. Holšteinų veisl÷s karvių piene baltymai sudaro mažiau kaip 80 % riebalų kiekio.
Riebalus karvių organizmas naudoja kaip energijos šaltinį. Riebalai reikalingi oksidacijos redukcijos procesams, reprodukcijai, pieno riebalų gamybai. Pašaruose ypač grūduose esantys riebalai n÷ra stabilūs, ypač sumalus grūdus riebalai skyla d÷l šilumos, dr÷gm÷s poveikio, tod÷l pašarai apkarsta (Bartkevičiūt÷, 2003).
Ląsteliena apsprendžia atrajojimą, seilių išsiskyrimą, fermentacijos pobūdį didžiajame prieskrandyje, taip pat riebalų ir baltymų kiekį piene. Pieningų karvių racionų SM žalios ląstelienos tur÷tų būti apie 20 % , o mažesnio produktyvumo – apie 24 %. Šeriant pašarais kuriuose ląstelienos mažai arba pašarai yra labai susmulkinti pasireiškia acidoz÷, maž÷ja piene riebalų, bet 0,2 – 0,3 % daug÷ja baltymų.
Gyvybinei organizmo veiklai reikalingi ir vitaminai. Pagrindiniai vitaminai, reikalingi galvijų medžiagų apykaitai pagerinti: vitaminai A, D, E. Trūkstant pašaruose seleno ir vitamino E, padid÷ja karvių sergamumas tešmens uždegimu. Melžiamų karvių bandai vitaminas E reikalingas, kadangi sustiprina organizmo imunitetą, sumažina sergamumą reprodukcin÷mis ligomis, pagerina vaisingumą, sumažina somatinių ląstelių skaičių piene, pagerina pieno kokybę. Bandymais nustatyta, jog užtrūkimo periodu karv÷ms padidinus vitamino E ir seleno kiekius, sumaž÷ja susirgimų mastitais ir nuovalų užsilaikymo atvejų (Skimundris, 1993).
Produktyvių karvių racioną turi sudaryti stambieji ir koncentruotieji pašarai. Stambieji pašarai – raciono pagrindas, jie turi užtikrinti bendrą gyvulio sveikatingumą, o koncentruotieji pašarai skirti produktyvumui pasiekti ir jam didinti.
Raciono sudarymas visada prasideda nuo sausųjų medžiagų poreikio nustatymo. Daug sausųjų medžiagų karv÷s gali gauti iš stambiųjų pašarų, būtinas sausųjų medžiagų kiekis racione priklauso nuo bandos produktyvumo lygio, vidutinio bandos karvių svorio ir stambiųjų pašarų kokyb÷s.
Koncentruotųjų pašarų santykis racione turi didelę įtaką primilžiui ir pieno sud÷čiai. Pieningų karvių racionuose koncentruotieji pašarai sudaro 40% ir daugiau, did÷ja karvių produktyvumas ir riebalų bei baltymų kiekis piene.
Pagrindin÷s š÷rimo problemos yra baltymų ir fermentacijos energijos trūkumas pašaruose.
Karvių mitybai svarbūs ir mikro ir makro elementai. Net ir nedidelis jų trūkumas pašaruose gali
sutrikdyti melžiamų karvių medžiagų apykaitą ir galvijų produktyvumą. Dabartinis melžiamų
karvių genetinis potencialias smarkiai skiriasi nuo to kuris buvo prieš 10metų. Genetinio potencialo pokyčiai sąlygoja skirtingus melžiamų karvių mineralų poreikius (Skimundris, 1993).
2 lentel÷. Įvairių š÷rimo veiksnių įtaka pieno sud÷čiai (Mano ūkis, 2009).
Įvairių š÷rimo veiksnių įtaka pieno sud÷čiai
Š÷rimo veiksniai Pieno riebumas Pieno baltymingumas
Pašaro SM suvartojimo didinimas Did÷ja Did÷ja 0,2-0,3 %
Dažnesnis koncentratų š÷rimas Did÷ja 0,2-0,3 % Gali nežymiai did÷ti Energijos (koncentratų) perteklius racione Nežymiai did÷ja Maž÷ja 0,1-0,4 %
Cukraus, krakmolo perteklius racione
(daugiau kaip 45 % SM) Maž÷ja 1 % ir daugiau Did÷ja 0,1-0,2 % Optimalus cukraus, krakmolo kiekis racione
(25-45 % SM) Did÷ja Išlieka veislei būdingas
Ląstelienos perteklius Žymiai did÷ja Maž÷ja 0,1-0,4 %
Ląstelienos trūkumas Maž÷ja 1 % ir daugiau Did÷ja 0,2-0,3 %, pasireiškia sveikatos sutrikimų Labai susmulkinti pašarai Maž÷ja 1 % ir daugiau Did÷ja 0,2-0,3 %
Žalių baltymų perteklius N÷ra poveikio Did÷ja, jei buvo trūkumas
Žalių baltymų trūkumas N÷ra poveikio Maž÷ja
Didžiajame prieskrandyje neskaidomų
baltymų optimalus kiekis (6,0-7,2 %) N÷ra poveikio Did÷ja, jei buvo trūkumas Riebalų priedas (iki 6-7 % SM) Gali did÷ti ir maž÷ti Maž÷ja 0,1-0,2 %
Ryšį tarp melžimo savybių ir SLS karvių piene nustat÷ daugelis mokslininkų, tačiau pagal veislių genetines savybes ir selekcijos intensyvumą, šių požymių koreliacijos koeficientai skiriasi.
Aukštesnius koreliacijos koeficientus tarp melžimo savybių nustat÷ E. Junge ir kt. Paprastai karv÷s melžiamos 3-4 minutes, tačiau melžimo trukm÷ ir melžimo greitis priklauso nuo primilžio, individualių karv÷s savybių, tešmens paruošimo ir kt.
Intensyv÷jant pieno tek÷jimui did÷ja melžimo greitis, tai turi teigiamos įtakos melžimo laikui (sutrump÷ja) ir pieno kiekiui (padaug÷ja). Padid÷jus pieno kiekiui padid÷ja ir pieno savikaina, tačiau didelis pieno atleidimo greitis yra susijęs su tešmens liga mastitu (Tancin et al., 2003).
Remiantis Juozaitien÷s V. ir Japertien÷s R. tyrimais nustatyta, kad did÷jant karvių
produktyvumui intensyv÷ja melžimo greitis ir maž÷ja SLS piene, bet šių parametrų genetin÷ ir
fenotipin÷ koreliacija buvo labai nežymi ir tiesioginio ryšio tarp šių požymių nerod÷. Koreliacijos
koeficientas – +0,82 (p < 0,01).
5. MELŽIMO SAVYBIŲ ĮVERTINIMAS „LACTOCORDER®“ PRIETAISU
6 pav. Lactocorder® prietaisas.
Melžimo savybes galima įvertinti specialias prietaisais. Pieno tek÷jimo greitį, pieno kiekį ir melžimo trukme galime nustatyti prietaisu Lactocorder®. Jis tai pat gali būti naudojamas diagnozuojant melžimo eigos problemas (Wallace et al., 2003).
Lactocorder® sudarytas iš hidraulinio elemento, kuris matuoja rodiklius, ir elektroninio elemento, kuris apdoroja ir išsaugo duomenis. Pienas teka per centrifugos galvutę, sudarytą iš maždaug 60 atskirų elektrodų, matuojančių pieno elektrinį laidumą kiekvieną 0,7 sekund÷s dalį. Per kiekvieną matavimą duomenys ir laikas, kada atliktas matavimas, įrašomi į atitinkamą bylą. Tokia technologija įdiegta automatinio melžimo sistemose pieno tek÷jimo duomenims tiesiogiai į kompiuterinę programą įrašyti. Naudojant prietaiso sistemos duomenis, nubraižomos pieno tek÷jimo kreiv÷s.
Įvertinus pieno tek÷jimo kreives, gaunama naudinga informacija ir d÷l to galine pagerinti melžimo efektyvumą, tešmens sveikatingumą, pritaikyti karvių fiziologinius poreikius automatizuotam melžimui ir melžimo procesui.
Melžimo metu prietaisas Lactocorder® matuoja 7 melžimo fazes:
Iki melžimo.
Primilžio did÷jimo.
Stabilizavimo.
Pagrindinio melžimo.
Primilžio maž÷jimo.
Nulinio melžimo.
Mažojo melžimo.
Gera pieno tek÷jimo kreiv÷ yra tokia, kai joje n÷ra jokių trūkių (greitas, nepertraukiamas nuolydis nuo 0 iki stabilumo faz÷s), kai didžiausias pieno tek÷jimas n÷ra nei per aukštas, nei per žemas, kai stabilumo faz÷s trukm÷ yra optimali, kai pieno srov÷ maž÷ja santykinai greitai, d÷l darbo eigos n÷ra permelžimo, o melžimo periodas trumpas.
Jei kreiv÷je pieno tek÷jimas prasideda nuo didesn÷s kaip 0 kg/min. žymos arba jei ilga faz÷
iki-melžimo, trūkin÷janti did÷jimo faz÷ arba jos visiškai n÷ra, netolygi stabilizavimo faz÷, labai ilga pagrindinio melžimo ir maž÷jimo faz÷, permelžimo ir mažojo melžimo faz÷s, vadinasi karv÷s netinkamai paruoštos melžimui, nesureguliuota melžimo įranga arba blogos karvių melžimo savyb÷s.
Iki melžimo faz÷ – tai trukm÷ nuo melžiklių užd÷jimo iki pieno tek÷jimo pradžios. Gerai melžimui paruoštų karvių iki melžimo faz÷s trukm÷ tur÷tų būti iki 0,4 min. (Worstorff et. al., 2000).
Pieno tek÷jimo did÷jimo faz÷ prasideda nuo pieno tek÷jimo pradžios ir tęsiasi, kol pieno tek÷jimo greičio kitimas tampa nežymus.
Stabilizavimo faz÷ - laikoma pieno tek÷jimo greičio kitimo sumaž÷jimas iki mažiausio lygmens. Trumpesn÷ stabilizavimo faz÷ lemia geresnes melžimo savybes, tačiau karv÷s slaptuoju mastitu serga rečiau ir jų produktyvumas didesnis, kai ši faz÷ trunka ilgiau kaip 3 minutes (Japertien÷ ir Japertas, 2007).
Pagrindin÷ melžimo faz÷ – tai laikotarpis, kai pieno tek÷jimas pasiekia 0,5 kg/min. greitį ir baigiasi, kai pieno tek÷jimas sumaž÷ja iki 0,2 kg/min. (Worstorff et. al., 2000; Japertien÷, 2007).
Pieno tek÷jimo maž÷jimo faz÷ – prasideda tada, kai pieno tek÷jimo greitis pradeda maž÷ti.
Nulinio melžimo faz÷ užregistruojama tada, kai pienas nustoja tek÷ti, o melžikliai laiku nenuimami nuo spenių (uždelstas melžiklių nu÷mimas).
Mažojo melžimo faz÷ parodo per ilgą karvių melžimą (permelžimą).
6. DARBO METODIKA 6.1 Tyrimų laikas ir vieta
Tiriamasis darbas buvo atliktas 2008 – 2010 metais savame pieno ūkyje, kuris randasi Radviliškio rajone Šaukoto sen. Tyrimus atlikau tvartiniu laikotarpiu, karv÷s buvo laikomos pririštos.
Melž÷me DeLaval firmos įranga karvių stov÷jimo vietoje, prie melžimo įrangos prijungiant Lactocorder® prietaisą. Ūkyje karv÷s laikomos pririštos.
Buvo ištirtos 24 Lietuvos žalosios, 61 Lietuvos juodmarg÷s ir 4 Holšteinų veisl÷ karv÷s, 2 – 5m. amžiaus.
Tyrimai buvo iškart prad÷ti po kontrolinių melžimų. Buvo fiksuojama kiekvienos melžimo operacijos trukm÷. Surinkta informacija apie primelžtą pieno kiekį, pieno riebalus ir baltymus, laktozę, ur÷ją bei somatinių ląstelių skaičių.
Karvių melžimo savyb÷s buvo įvertintos naudojant aparatą Lactocorder®.
Melžimo metu, prietaisu buvo matuojamos melžimo faz÷s: iki melžimo, pieno tek÷jimo did÷jimo, stabilizavimo, pagrindinio melžimo, maž÷jimo, nulinio melžimo, mažojo melžimo;
pieno tek÷jimo greitis, pieno kiekis, melžimo trukm÷ bei pieno elektrinį laidumas. Karvių pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodikliai buvo įvertinti VĮ „Pieno tyrimai“.
Karvių kilm÷s, produktyvumo duomenys gauti iš VĮ „Kaimo verslo pl÷tros ir informacijos centras“.
Tyrimų rezultatai ir statistiniai duomenys buvo apskaičiuoti naudojant kompiuterinę programą
„ Microsoft Excel 2003“ . Išvesti statistinių duomenų aritmetiniai vidurkiai, standartinis nuokrypis, patikimumo koeficientas, koreliacijos koeficientas.
6.2 Statistin÷ duomenų analiz÷
Tyrimų duomenys įvertinti naudojant „R“ statistinį paketą Lietuvos Veterinarijos Akademijoje, Gyvūnų veislin÷s vert÷s tyrimų ir selekcijos laboratorijoje. Duomenų analizei atlikti įvertinome tirtų karvių (n) požymių aritmetinius vidurkius (M), jų paklaidas (SE), vidutinius kvadratinius nuokrypius (σ) ir koreliacijos koeficientus pagal Pearsoną (r).
Tirtus rodiklius suskirsčius į grupes, aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo
nustatomas t-testu. Duomenys statistikai patikimi laikyti, kai p≤0,05.
7. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS
7.1 Karvių produktyvumo ir pieno kokyb÷s tyrimai
Tyrimo metu vidutiniškai iš karv÷s per parą buvo primelžiama 11,65±0,373 kg 4,7±0,084 % riebumo, 3,56±0,035% baltymingumo pieno (1 lentel÷). Vidutinis somatinių ląstelių skaičius (SLS) piene siek÷ 521±110,0 tūkst./ml, ir rod÷, kad bandoje yra tešmens uždegimu sergančių karvių.
Sveikų karvių piene SLS skaičius būna iki 200 tūkst./ml. (Heald et al., 2000; Haile-Mariam et al., 2003; Koivula et al., 2004). Palyginti mažas laktoz÷s kiekis tiriamųjų karvių piene (4,28±0,019 %) tik patvirtino bandoje esančias problemas d÷l mastito (Fernandos et al., 2004; Šimkien÷, Juozaitien÷
ir kt., 2009). Šiek tiek didesnis negu zootechnin÷ norma (15-30 mg%; Japertas ir Žakas, 2002;
Sederevičius ir kt., 2008) vidutinis ur÷jos kiekis tirtų karvių piene (38,63±0,842 mg%) rod÷ galimus medžiagų apykaitos sutrikimus.
3 lentel÷. Karvių produktyvumo ir pieno kokyb÷s rodikliai
Tyrimo metu Lietuvos žalosios ir Lietuvos juodmarg÷s karv÷s buvo panašaus produktyvumo ir produktyvesn÷s nei Holšteinų veisl÷s karv÷s (1 lentel÷). Atitinkamai iš jų per parą vidutiniškai buvo primežta 2,3 kg daugiau, 0,5 % riebesnio ir 0,3 % baltymingesnio pieno, nei ir iš Hošteinų veisl÷s karvių. Somatinių ląstelių skaičius Holšteinų ir Lietuvos žalųjų veislių karvių piene (882±831,0 tūkst./ml ir 772±291,0 tūkst./ml) buvo beveik dvigubai didesnis nei Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių piene (399±100,0 tūkst./ml). Tai gal÷jo lemti blogesnes Hošteinų ir Lietuvos žalųjų veislių karvių melžimo savybes. Tokį vertinimą patvirtina užsienio šalių mokslininkai, kurie nurodo, kad yra ryšys tarp SLS piene ir karvių melžimo savybių (Boettcher et al., 1998; Ilahi and Kadarmideen, 2004). Luttinen and Juga (1997) taip pat nustat÷ genetinę melžimo savybių koreliaciją su klinikiniu mastitu, kuri svyravo nuo -0,5 iki -0,02.
Didžiausias ur÷jos kiekis buvo Lietuvos žalųjų veisl÷s karvių piene (40,17±1,960 mg%), o mažiausias – Holšteinų (34,75±5,450 mg%). Tačiau nepriklausomai nuo pastarųjų skirtumų tarp
Visos tiriamosios karv÷s, n=89
Lietuvos žalųjų veisl÷s karv÷s, n=24
Holšteinų veisl÷s karv÷s, n=4
Lietuvos juodmargių veisl÷s
karv÷s, n=61 Rodikliai
M SE M SE M SE M SE
