LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDRA
Dovilė Kačinskaitė - Žuvaitienė
HOLŠTEINO VEISLĖS ĮTAKA LIETUVOS JUODMARGIŲ
KARVIŲ PRODUKTYVUMUI IR PIENO SUDĖČIAI
Magistro darbas
Darbo vadovė:
E.prof.p. dr. Vida Juozaitienė
2 Magistro darbas atliktas 2005 – 2007 metais Lietuvos veterinarijos akademijos,Gyvūnų veisimo ir genetikos katedroje, Gyvūnų veislinės vertės nustatymo ir selekcijos laboratorijoje, LVA praktinio mokymo ir bandymų centre.
Magistro darbą paruošė: Dovilė Kačinskaitė - Žuvaitienė
(parašas)
Magistro darbo vadovė: E. prof. p. dr. Vida Juozaitienė
LVA Gyvūnų veisimo ir genetikos katedra
(parašas)
Recenzentas:
3
TURINYS
1. ĮVADAS ...4
2. LITERATŪROS APŽVALGA...5
2.1
L
IETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ VEISLĖS CHRAKTERISTIKA...5
2.2
L
IETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ POPULIACIJOS SELEKCIJOS TIKSLAI...7
2.3
H
OLŠTEINO GALVIJŲ VEISLĖ...9
2.4
P
IENINIŲ GALVIJŲ GERINIMASL
IETUVOJE...12
2.4.1 Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija ...12
2.4.2 Kontroliuojamų karvių produktyvumas ...13
2.5 Lietuvos juodmargių galvijų veislinių ir produktyviųjų savybių
gerinimas holšteino veislės galvijais ...16
3. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA...19
4. TYRIMŲ REZULTATAI ...20
4.1
K
ARVIŲ HOLŠTEINIZACIJOS LAIPSNIS BANDOJE...20
4.2
K
ARVIŲ PRODUKTYVUMAS PER LAKTACIJĄ...22
4.3
S
KIRTINGŲ LAKTACIJŲ KARVIŲ PRODUKTYVUMAS IR PIENO SUDĖTIS...26
4.4
K
ARVIŲ KONTROLINIŲ MELŽIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ PAGAL HOLŠTEINIZACIJOS LAIPSNĮ...28
4.5
H
OŠTEINIZACIJOS LAIPSNIO IR KARVIŲ PRODUKTYVUMO BEI PIENO SUDĖTIES KORELIACINĖ ANALIZĖ...38
5. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI...39
6. SUMMARY ...41
4
1. ĮVADAS
Lietuvoje pieno ūkis yra viena iš prioritetinių žemės ūkio šakų, o galvijininkystė - pagrindinė ir svarbiausia gyvulininkystės šaka. Tinkamos gamtinės sąlygos ir gyvulių auginimo tradicijos – pagrindinės prielaidos galvijininkystei plėtoti. Jau tarpukario Lietuvoje žemdirbiai augino virš milijono galvijų. Ilgą laiką Lietuvoje ši šaka buvo plėtojama kaip pieninė arba pieninė-mėsinė.
(http://www.zum.lt/min/Informacija/dsp_news.cfm?NewsID=2327&langparam=LT&Title=&Fr om=&To=&Page=2&list=10&spausdinti=1).
Pagal gamybos išlaidas pienas yra konkurencingiausias produktas. Jo gamybos išlaidos Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, mažesnės dėl mažiau apmokamo darbo, pigesnio kapitalo ir pašarų.
Lietuvoje pagamintas pienas sudaro 0,3 proc. pasaulinės pieno gamybos, o lietuviškų pieno produktų eksportas – 0,8 proc. pasaulinio pieno produktų eksporto.
Pieno ūkis turi ne tik ekonominę, bet ir socialinę reikšmę. Pieno produktų eksportas į ES šalis didesnis už importą 5 kartus. Jis sudaro per 30 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į šias šalis. Pagrindinis bendrosios pieno politikos tikslas – didinti ES pieno ir pieno produktų konkurencingumą palaikant pieno gamintojų pajamas. Iki 2009 m. Lietuva galės vidaus rinkoje naudoti vartojamą įvairesnio nei ES asortimento pieną. (http://images.katalogas.lt/maleidykla/Zem61p/Zem_pried_092_099.pdf)
Šio darbo tikslas – įvertinti Lietuvos juodmargių karvių produktyvumą ir pieno sudėtį, atsižvelgiant į holšteino veislės „kraujo kiekį“.
Darbo uždaviniai :
1. Nustatyti LVA praktinio mokymo ir bandymų ūkio karvių bandos holšteinizacijos laipsnį.
2. Įvertinti ūkio karvių produktyvumą ir pieno sudėtį per laktaciją, priklausomai nuo holšteino veislės “kraujo kiekio”.
3. Įvertinti ūkio karvių produktyvumo ir pieno sudėties kitimą laktacijos mėnesiais.
5
2. LITERATŪROS APŽVALGA
Pagal produktyvumą galvijai skirstomi į:
• pieninius (pvz., Olandijos juodmargiai, Lietuvos žalieji, Anglijos fryzai, holšteinai, Lietuvos juodmargiai)
• mėsinius (pvz., aberdynų-angusai, šorthornai, herefordai, šarole, limuzinai) • pieninius - mėsinius, (pvz., simentaliai, švicai)
• mėsinius - pieninius (pvz., men-anžu, Belgų žydrieji) (http://lt.wikipedia.org/wiki/Galvijai)
Lietuvos pieninių galvijų genetinius išteklius sudaro Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų galvijų veislės, Lietuvos šėmosios ir baltnugarės karvės.
2.1 Lietuvos juodmargių galvijų veislės chrakteristika
2.1 pav. Lietuvos juodmargė karvė
(http://www.zum.lt/agroweb/galvjuodmargiai.htm)
Lietuvos juodmargiai galvijai sukurti kryžminant vietinius galvijus iš pradžių su įvairių veislių, o vėliau su Olandijos juodmargiais, ostfryzais bei Švedijos juodmargiais galvijais ir vėliau veisiant mišrūnus tarpusavyje. Pavienių Olandijos juodmargių veislės galvijų Lietuvoje buvo jau XVI-XVII amžiuje. 1901 m. įsteigtas komitetas Olandijos juodmargiams galvijams veisti pradėjo registruoti šios veislės galvijus į kilmės knygą. Komitetas organizavo galvijų vertinimą bei parodas. Kauno gubernijoje 1909 m. buvo įsteigtas pirmasis karvių produktyvumo kontrolės ratelis, o 1911 m. Kauno žemės ūkio draugija pradėjo pirkti veislinius bulius kergimo punktams.
6 Iki Pirmojo pasaulinio karo didžiausią poveikį vietiniams pietvakarių ir kai kurių vidurio Lietuvos rajonų galvijams padarė Olandijos juodmargiai galvijai. Po karo į šiuos rajonus buvo įvežami daugiausia ostfryzų ir Švedijos juodmargių veislės galvijai. Nuo 1930 m. Olandijos juodmargių kilmės mišrūnai buvo masiškai veisiami tarpusavyje. Lietuvos juodmargių formavimuisi didelę reikšmę turėjo gyvulių produktyvumo kontrolė, jų atranka pagal pieningumą ir pieno riebumą, pagal eksterjerą ir masę, įrašymas į kilmės knygas, gyvulių konkursai ir parodos.
Per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos gyvulininkystei buvo padaryta didelių nuostolių: sunaikinta daug veislinių gyvulių, dingo jų apskaitos dokumentai.
Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo naujas Lietuvos juodmargių gerinimo etapas. Veislininkystę pradėjo tvarkyti valstybinės institucijos. Lietuvos juodmargiams gerinti 1958—1979 m. iš Olandijos buvo įvežta 1229 telyčios ir 145 buliai.
Sukūrus vieningą gyvulių veislininkystės sistemą, atsižvelgiant į galvijų ūkio plėtojimo kryptis ir tendencijas, pradėta Lietuvos juodmargių selekcija ir pagal kitus ūkiškai bei ekonomiškai svarbius požymius: tinkamumą mechanizuotai melžti, pieno baltymingumą, penėjimosi, mėsines ir kitas savybes. Selekcinio darbo efektyvumui didinti parengti ilgalaikiai veislininkystės darbo planai atskiriems ūkiams ir veislei. Karvės ir telyčios pradėtos sėklinti skystame azote užšaldyta buliaus sperma. Be to, Lietuvos juodmargiai buvo masiškai gerinami Olandijos juodmargiais. Visos šios priemonės padėjo susiformuoti šiuolaikinėms produktyvumo bei veislinėms Lietuvos juodmargių savybėms.
Savarankiška veisle Lietuvos juodmargiai pripažinti 1951 m. Tuo metu juodmargiai galvijai buvo dar nepakankamai produktyvūs, liesapieniai, turėjo daug eksterjero trūkumų. Šitiems trūkumams pašalinti 6-to dešimtmečio antroje pusėje vėl įvežti giminingi Olandijos juodmargiai. 1961 m. vadovaujant R. Žebenkai, buvo parengtas Lietuvos juodmargių galvijų veislės linijų kūrimo planas. Intensyvios selekcijos pagrindu, panaudojant Olandijos juodmargius, buvo suformuotas naujas juodmargių galvijų genotipas.
Šiuolaikiniai Lietuvos juodmargiai yra stiprios konstitucijos, proporcingo, bet neretai per daug kompaktiško kūno sudėjimo. Dėl trumpų kojų, gilios ir plačios krūtinės, plačios keteros, nugaros, juosmens, ilgo ir plataus užpakalio bei gerai išsivysčiusių raumenų jie dažnai panašesni į pieninius-mėsinius galvijus.
7 Suaugusios karvės sveria 550 kg ir daugiau. Jų aukštis ties ketera siekia 129 cm, krūtinės gylis – 69-70 cm, jos plotis – 48-50 cm, apimtis – 197-199 cm, klubų plotis – 54-55 cm, įstrižas liemens ilgis – 155 cm. Suaugę buliai sveria 950-1000 kg. Tik atvesti veršeliai sveria 32-36 kg. Vėliau prieauglis sparčiai auga ir greitai bręsta. Gerai šeriami ir prižiūrimi buliukai per mėnesį priauga po 20-24 kg ir 18 mėnesių amžiaus sveria 420-460 kg, o to paties amžiaus telyčios – 370-400 kg.
Gerai šeriamos Lietuvos juodmargės per metus duoda 4500-5000 kg ir daugiau pieno. Vidutinis šios veislės karvių pieno riebumas – 3,567 %, baltymingumas – apie 3,30 %.
Lietuvos juodmargiai galvijai yra identifikuojami, registruojami, vykdoma jų produktyvumo kontrolė, leidžiamos kilmės knygos. Yra parengta nacionalinė Lietuvos juodmargių galvijų selekcijos programa, kuri buvo suderinta su Valstybine gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bei aprobuota Lietuvos galvijų gerintojų asociacijoje, kuri atsako už programos vykdymą. Kasmet ruošiami rinktinių karvių poravimo planai, kurie, esant reikalui, metų eigoje koreguojami.
Lietuvos juodmargiai galvijai ir toliau turėtų būti gerinami produktyvių giminingų veislių buliais. Tačiau būtina išsaugoti ir senojo genotipo Lietuvos juodmargių galvijų bandas, siekiant neprarasti daug vertingų savybių. Ši veislė jau dabar gali būti žymiai produktyvesnė, pagerinus prieauglio išauginimą, karvių šėrimą, laikymą ir jų melžimą. (http://www.zum.lt/agroweb/galvjuodmargiai.htm).
2.2 Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos selekcijos tikslai
Lietuvos juodmargių galvijų populiacija yra atvirojo tipo, veisiama laikantis grynojo veisimo principų ir išsaugant paveldimųjų savybių stabilumą. Ji kryptingai gerinama naudojant geriausių pasaulio pieninių galvijų genetinį potencialą.
Lietuvos juodmargių galvijų selekcijos tikslai yra didinti genetiškai sąlygotą jų pieningumą, pieno baltymingumą ir riebumą ir kartu siekti, kad galvijai pakankamai sparčiai augtų, gerai virškintų pašarus, pakankamai ilgai būtų tinkami ūkiškai naudoti, vaisingi ir atsparūs ligoms, gero eksterjero, tvirtos konstitucijos, pakankamai geros būtų morfologinės jų tešmens ir melžimo savybės, tvirtos nagos. Lietuvos juodmargių karvių genetinis pieno
8 produktyvumo potencialas didinamas veisiant galvijus linijomis bei mažesnio produktyvumo linijas nuosekliai keičiant produktyvesnėmis, kartu siekiant išvesti naujas, produktyvesnių ir geresnėmis veislinėmis savybėmis gyvulių linijas.
Planingai formuoti Lietuvos juodmargių galvijų genealoginę struktūrą ir veisti juos linijomis pradėta nuo 1960 m. (Paleckaitis, Masiulienė 2002).
Lietuvos juodmargiai galvijai sudaro 73,2 proc. visų Lietuvoje veisiamų galvijų, o juodmargių galvijų tarpe - 97,9 proc.
2.2 1pav. Kontroliuojamų karvių bandų struktūra (http://www.visalietuva.lt/marijampolesveislininkyste/start4.htm)
Iš 145246 Lietuvoje kontroliuojamų įvairių veislių juodmargių karvių - 142229 yra Lietuvos juodmargės (arba 97,9 proc.)
2.2 2 pav. Kontroliuojamų karvių bandų juodmargių populiacijos struktūra
9
2.3 Holšteino galvijų veislė
Holšteino veislė veislė susiformavo 1861 m. Manoma, kad pirmieji Olandijos juodmargiai galvijai buvo įvežti į Ameriką 1621 m. Jie panaudoti holšteinų veislei kurti. Daugiausia Olandijos juodmargių į Jungtines Amerikos Valstijas ir Kanadą buvo įvežta XIX a. pabaigoje.
Kanados ir JAV holšteinai panašūs, nes gerinant šią veislę atranka ir paranka buvo daroma pagal pieningumą ir pieno riebumą. (Jukna, 1998).
Veislės susiformavimui didelės įtakos turėjo 1871 m. susikūrusi šios veislės galvijų auginimo draugija, kuri 1885 m. perorganizuota į asociaciją. Dabar holšteino veislės galvijų asociacija yra stambiausia pasaulyje. Pirmoji kilmės knyga išleista 1871 m. Pirmaisiais veislės kūrimo etapais buvo stengiamasi padidinti pieningumą ir pagerinti kūno sudėjimą. Todėl karvių produktyvumas sparčiai didėjo. Dabar holšteino veislės karvėms priklauso visi pieno produkcijos rekordai. (http://www.holstein.com/)
Dabartiniai holšteino galvijai, palyginti su Olandijos juodmargiais, ryškesnio pieninio tipo, aukštesni, stambesni, jų didesnė krūtinės apimtis ir geriau išsivystęs bei taisyklingesnės formos tešmuo. Šie galvijai efektyviau naudoja pašarus, puikiai prisitaiko prie pramoninės technologijos. Prieauglis intensyviai auga.
Holšteinų veislės karvės sveria 680 – 700 kg, buliai – 1000 – 1200 kg, aukštis ties ketera – atitinkamai142 ir 152 cm. Ką tik atvesti veršeliai sveria apie 40 kg.
Karvės labai pieningos. Geriausiose bandose primelžiama po 9000 – 11000 kg pieno. Kontroliuojamų karvių pieningumas 8300 – 8500 kg pieno, pieno riebumas 3,7 – 3,8 proc., baltymingumas 3,2 proc. Kadangi karvių tešmuo labai gerai išsivystęs ir talpus, jas pakanka melžti du kartus per parą.
10 2.3 1 pav. Holšteino veislės karvė
(http://www.holstein.ca/English/Breed/ch-production.asp)
Holšteino veislės galvijai Jungtinėse Amerikos Valstijose sudaro apie 92 proc. visų pieninių galvijų. Kad karvės būtų pieningesnės, jos gausiai šeriamos koncentruotais pašarais ir kukurūzų silosu, šienu. Šeriant koncentruotais pašarais ne tik labai padidėja karvių pieningumas, bet ir tampa spartesnė bandos apyvarta.
Ūkiuose, kuriuose taikoma pramoninė gamybos technologija, karvių amžius – apie 3 laktacijos. Kasmet išbrokuojama 25 – 30 proc. karvių iš jų apie 30 proc. dėl mažo pieningumo. (Jukna, 1998).
Holšteinai labai gerai prisitaiko prie įvairių klimato sąlygų, gerai tinka pramoninei pieno gamybos technologijai, gerai pasisavina pašarus. Tai pieningiausia ir populiariausia pieninių galvijų veislė pasaulyje.
Holšteinų populiarumo priežastys: ¾ Mažesnės pašarų sąnaudos
¾ Prisitaikymas prie įvairių aplinkos sąlygų ¾ Aukštas produktyvumas
Holšteinų veislės galvijai auginami beveik kiekvienoje šalyje. Šios veislės galvijų bulių sperma eksportuojama daugiau kaip į 50 šalių. (http://www.holstein.com/).
11 JAV ir Kanados holšteinai dėl didelio produktyvumo, pašarų apsimokamumo, tinkamumo naudoti pramoninėse pienininkystės bandose daug kur, kartu ir Lietuvoje, naudojami juodmargiams galvijams gerinti. Kai kuriose šalyse holšteinai vietinių juodmargių galvijų veislėms gerinti naudoti taip, jog net norima atsisakyti tradicinio juodmargių veislės pavadinimo. Daug kur veislinių buliukų motinos (rinktinės karvės) yra holšteinų veislės arba turinčios didelę dalį šios veislės kraujo. (Jukna ir kt., 1994).
Lietuvoje tos pačios paskirties karvės yra Lietuvos juodmargės, pagerintos Olandijos ir kitų juodmargių veislių galvijais, Per pastaruosius 20 metų, naudojant holšteinų veislės bulius ir kitų veislių juodmargius, turinčius didelę dalį holšteinų kraujo, gauta daug vertingų veislinių gyvulių, turinčių įvairią dalį holšteinų kraujo .( Pauliukas, Urbonavičius, 1998).
12
2.4 Pieninių galvijų gerinimas Lietuvoje
Pieninių veislių galvijų slekcijos programas vykdo pieninių galvijų gerintojų asociacijos. Galvijų veislių gerintojų asociacijos – tai pelno nesiekiančios organizacijos. Jų tikslas gerinti galvijų veisles, vesti jų kilmės knygas atstovauti tos veislės galvijų augintojų interesams. (Jukna ir kt., 1994).
2.4.1 Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija
Juodmargių galvijų populiacijos kilmės knygas veda ir selekcijos programas Lietuvoje vykdo dvi asociacijos: Lietuvos galvijų veisėjų ir Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija (LJGGA).
LJGGA įkurta 1993 m. birželio 11 d. 1997 m. priimta į Europos holšteinų frizų konfederaciją. 2001 m. gegužės 31 d. pripažinta veislininkystės institucija, kuriai suteikta teisė vykdyti galvijų veislininkystės programą ir vesti kilmės knygas
Asociacijos veikloje dalyvauja 1880 narių. Asociacijos tikslai ir veikla:
• Vykdyti nacionalinę juodmargių galvijų selekcijos programą
• Sujungti visų narių žinias ir veiklą, kolegialiai spręsti juodmargių galvijų gerinimo problemas
• Atstovauti savo narių interesams valstybės valdžios ir valdymo institucijose • Plėtoti galvijų veislininkystės savivaldą
• Ieškoti būdų, kaip geriau panaudoti vertingiausius juodmargių populiacijos bulius ir veislininkystės programoms įgyvendinti skirtas lėšas
• Organizuoti seminarus, pažintines išvykas į užsienio šalis
• Konsultuoti galvijų augintojus įvairiais bandų auginimo ir gerinimo klausimais • Koordinuoti juodmargių veislinių galvijų įsigijimą bei pardavimą
• Tvarkyti juodmargių galvijų kilmės knygą ir išduoti kilmės pažymėjimus. Į kilmės knygą įrašyta 53400 galvijų
• Vertinti juodmargių karvių eksterjerą
13
2.4.2 Kontroliuojamų karvių produktyvumas
Produktyvumo kontrolė vykdoma siekiant ištirti kiekvieno gyvulio pieno sudėtį ir kokybę. Gauti duomenys sistemingai kaupiami ir naudojami kryptingam gyvulių atrankos ir parankos vykdymui, veislinės vertės nustatymui, gyvulių reprodukcijos organizavimui, pašarų racionų sudarymui.
Produktyvumo kontrolė yra būtina priemonė pieno gamybos efektyvumui didinti. Per pastaruosius penkerius metus kontroliuojamų karvių skaičius Lietuvoje išaugo nuo 25 iki 49 procentų.
Valstybės įmonės „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ duomenimis, 2005–2006 produktyvumo kontrolės metais iš kontroliuojamų karvių primelžta vidutiniškai po 5592 kg 4,36 proc. riebumo ir 3,38 proc. baltymingumo pieno. Palyginus su 2004–2005 kontrolės metais, primilžis padidėjo 197 kg.
Iš 158 509 juodmargių veislių karvių 2005 – produktyvumo kontrolės metais primelžta vidutiniškai po 5 643 kg 4,31 proc. riebumo ir 3,35 proc. baltymingumo pieno, o iš 48 199 žalųjų ir žalmargių veislių karvių – 5 434 kg 4,52 proc. riebumo ir 3,49 proc. baltymingumo pieno.
Galvijų veislynuose iš 15 348 karvių primelžta vidutiniškai po 6 653 kg 4,53 proc. riebumo ir 3,47 proc. baltymingumo pieno, tuo tarpu 2004–2005 metais iš 13 246 karvių vidutiniškai buvo primelžta po 6 428 kg 4,54 proc. riebumo ir 3,45 proc. baltymingumo pieno.
Žemės ūkio bendrovėse vidutinis primilžis iš karvės padidėjo 317 kg, tai yra iš 43 805 karvių buvo primelžta vidutiniškai po 5 832 kg, o privačiose bandose iš 171 277 karvių primelžta po 5 531 kg, 2004–2005 metais iš 39 726 karvių vidutiniškai primelžta po 5 515 kg, privačiose bandose iš 164 679 karvių – po 5 366 kg pieno.
Iš kontroliuojamos karvės 2005–2006 m. daugiausiai pieno vidutiniškai buvo primelžta Šakių rajone (kontroliuojama 62 proc. karvių) – po 6 166 kg, Skuodo rajone (kontroliuojama 58 proc. karvių) – po 6 094 kg, Pasvalio rajone (kontroliuojama 50 proc. karvių) – po 5 828 kg pieno. ( http://www.zebra.lt/naujienos/verslas/91848).
Kaip pakito Lietuvoje ir pasaulyje veisiamų karvių produktyvumas, matome iš 2.5 1 ir 2.5 2 lentelių.
14 2.4.2 1 lentelė. Kontroliuojamų karvių skaičius ir jų produktyvumo dinamika Lietuvoje
(http://www.vic.lt/leidiniai/apsk/apyskaita5.pdf).
Vidutinis produktyvumas per metus
pieno riebalų pieno baltymų
Metai Vid. Kontr. karvių skaičius
(tūkst. - 1000 s) pieno kg % kg % kg 1925 2,0 2296 3,53 82 1930 17,2 2519 3,70 93 1935 27,6 2453 3,73 91 1939-1940 51,7 2653 3,83 102 1960 82,9 2521 3,61 91 1970 424,9 3034 3,54 107 1980 542,6 2998 3,69 111 1990 538,6 3577 3,93 141 1991 501,3 3315 3,90 129 1992 263,2 2963 3,88 115 1993 185,5 2831 3,96 112 1993 - 1994 150,4 3084 3,99 123 1994 - 1995 135,4 3210 4,01 129 1995 - 1996 130,6 3316 4,12 137 1996 - 1997 127,8 3604 4,14 149 3,31 119 1997 - 1998 124,7 4125 4,25 175 3,26 134 1998 - 1999 118,6 4250 4,26 181 3,16 134 1999 - 2000 97,6 4447 4,36 194 3,26 145 2000 - 2001 90,6 4863 4,32 210 3,30 161 2001 - 2002 116,2 5015 4,24 213 3,33 167 2002 - 2003 154,6 5031 4,35 219 3,39 170 2003 - 2004 194,8 5231 4,36 228 3,40 178 2004 - 2005 204,4 5395 4,36 235 3,37 182
15 2.4.2 2 lentelė. Kontroliuojamų karvių skaičius ir jų produktyvumo dinamika užsienio
valstybėse (http://www.waap.it/enquiry/).
Vidutinis produktyvumas per metus pieno kg pieno riebalų pieno baltymų Metai Šalis Kontroliuojamų
karvių skaičius % % 2001 JAV 4391799 9 456 3,68 3,08 2002 JAV 4412866 9 621 3,69 3,07 2003 JAV 4331143 9 632 3,69 3,07 2004 JAV 4245910 9 639 3,69 3,09 2001 Kanada 274658 9 242 3,72 3,24 2002 Kanada 293634 9 511 3,72 3,25 2003 Kanada 294747 9 519 3,73 3,23 2004 Kanada 292180 9 458 3,72 3,22 2001 Vokietija 3651348 7 131 4,16 3,4 2002 Vokietija 3594394 7 231 4,16 3,4 2003 Vokietija 3592938 7 355 4,12 3,4 2004 Vokietija 3581821 7 407 4,13 3,41 2001 Anglija 42685 7 873 4,01 3,28 2002 Anglija 61893 8 333 4,02 3,29 2003 Anglija 80269 8 477 4,00 3,28 2004 Anglija 142326 8 896 4,03 3,27 2005 Anglija 142373 8 829 4,09 3,26 2001 Izraelis 68877 11 815 3,39 3,12 2002 Izraelis 69260 11 684 3,43 3,14 2003 Izraelis 64184 11 740 3,51 3,15 2004 Izraelis 63475 11 855 3,58 3,12 2005 Izraelis 64973 12 150 3,62 3,14 2001 Prancūzija 2857527 7 147 4,07 3,35 2002 Prancūzija 2835917 7 188 4,06 3,36 2003 Prancūzija 2724297 7 387 4,04 3,2 2004 Prancūzija 2672162 7 507 4,04 3,23 2005 Prancūzija 2665113 7 737 4,02 3,39 2001 Lenkija 419097 5597 4,19 3,31 2002 Lenkija 448051 5712 4,19 3,28 2003 Lenkija 470722 5851 4,23 3,28 2004 Lenkija 481334 6152 4,22 3,31 2005 Lenkija 511464 6508 4,21 3,32 2001 Estija 101636 5490 4,27 3,26 2002 Estija 100841 5642 4,26 3,25 2003 Estija 101785 5693 4,28 3,24 2004 Estija 100890 6055 4,24 3,27 2005 Estija 100405 6509 4,19 3,28 2000 Latvija 58438 4408 4,34 3,24 2001 Latvija 58279 4763 4,38 3,26 2002 Latvija 58298 4833 4,39 3,26 2003 Latvija 62143 4791 4,37 3,18 2004 Latvija 75874 4936 4,4 3,24 2005 Latvija 83326 5084 4,39 3.3
16
2.5 Lietuvos juodmargių galvijų veislinių ir produktyviųjų savybių
gerinimas holšteino veislės galvijais
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos juodmargiams galvijams gerinti naudojami įvairių giminingų juodmargių veislių galvijai. Taip išsaugomi grynojo veisimo principai ir paveldimųjų savybių stabilumas, tačiau populiacijos genealoginė struktūra, ypač kai taikoma masinė selekcija, keičiasi greitai. Neišvengiamai didėja ir stichiško giminingo poravimo pavojus, nes populiacijoje naudojama mažiau bulių. Todėl būtina nuolatos sekti genealoginės struktūros pasikeitimus ir parenkant bulius atskiroms bandoms bei karvėms atsižvelgti į jų paskirtį, laikymo ir šėrimo sąlygas ir svarbiausia – karvių bei telyčių ir su jomis numatomų poruoti bulių genealoginius ryšius, jų įvertinimo rezultatus.
Nuo 1960 m Lietuvos juodmargiai buvo intensyviai gerinami Olandijos juodmargiais. Taikant masines selekcijos priemones bei naudojant Olandijos juodmargius bulius ir jų palikuonis labai greitai pasikeitė Lietuvos juodmargių galvijų genealoginė struktūra.
Aštuntame dešimtmetyje be olandijos juodmargių, Lietuvos juodmargiams gerinti pradėta naudoti holšteinų veislė. Dauguma pastaraisiais dešimtmečiais naudotų juodmargių veislių galvijų turėjo daugiau ar mažiau holšteinų paveldimųjų savybių ( kraujo ), nuo 12 iki 100%.
Pradžioje visi holšteinų veislės bei holšteinizuoti kitų veislių juodmargiai galvijai buvo suklasifikuoti į šešias holšteinų veislės bulių genealogines linijas. Be to, į savarankiškas grupes buvo pradėta skirti buliaus Kadugio LJ 2949 (910), Talismano LJ 3222 (941), Grandboy YCHIF 3299 (942) ir Majoro MCP 1795 (981) palikuonis.
Visų giminingų juodmargių veislių galvijai, kad būtų galima išvengti neplaninio giminingo poravimo gerinant Lietuvos juodmargius, pagal tiesioginę tėvinę kilmės pusę priskiriami atitinkamos veislės (genotipo) bulių genealoginėms (kraujo) linijoms.
Lietuvos juodmargiams gerinti intensyviai naudojant holšteino bei holšteinizuotų juodmargių veislių bulius pradėjo sparčiai didėti jų ir mažėti Olandijos bei kitų šalių neholšteinizuotų juodmargių bulių palikuonių skaičius. (Lietuvoje veisiamų juodmargių galvijų genealogija, 1998).
17 Holšteino veislė per pastaruosius 40 metų yra pieningiausia pasaulyje. Šios veislės galvijais daugelyje šalių gerinami pieniniai galvijai. Globalinė Lietuvoje veisiamų juodmargių galvijų holšteinizacija prasidėjo 1982 metais, kai į respubliką buvo pradėti importuoti holšteinizuoti Vokietijos juodmargiai buliai. Naudojant holšteino veislės bulius padidėjo pieningumas, gebėjimas efektyviau naudoti pašarus. Holšteinai pakankamai stabiliai perduoda palikuonims ūkiškai naudingus požymius. Daugelio tyrėjų duomenimis, holšteino veislės buliai pieningumą didina 10-45 proc. Pieninių galvijų bandos pieningumą veikia bandos produktyvumas ir reprodukcija. Amžius pirmojo veršiavimosi metu, servis periodo trukmė, laikotarpis tarp veršiavimųsi, sėklinimo indeksas (sėklinimų skaičius vienam apvaisinimui) – tai svarbūs reprodukcijos požymiai, darantys įtaką bandos rentabilumui. Dėl sutrikusios reprodukcinės funkcijos patiriami ekonominiai nuostoliai, nes padidėja apvaisinimo kaina, pailgėja laikotarpis tarp veršiavimųsi, sumažėja pelnas už atvestus veršelius. Norėdami pagerinti savo bandos rentabilumą, pieno gamintojai turi suprasti kompleksinius produktyvumo, reprodukcijos, šėrimo, genetikos ir vadybos ryšius. (Petraškienė, Miceikienė 2006).
Visų kartų grynaveislių ir su įvairia holšteino veislės kraujo dalimi pirmaveršių primilžio ir pieno baltymingumo koreliacijos koeficientai neigiami ir didesni karvių, turinčių daugiausia holšteinų kraujo. Daugėjant holšteinų galvijų kraujo Lietuvos juodmargių bandoje, didėja primilžiai, pastebima pieno riebumo ir baltymingumo mažėjimo tendencija, o pieno riebalų ir baltymų gaunama daugiau negu iš grynaveislių. Taip pat didėjant holšteinų kraujo daliai, didėja primilžio per laktaciją ir pieno riebumo, primilžio ir pieno baltymingumo neigiama koreliacija. Holšteinizuotų pirmaveršių primilžio ir pieno riebumo neigiama korialiacija didesnė nei tų pačių pirmaveršių primilžio ir pieno baltymingumo. Matyt tikslinga daryti holšteinizuotų karvių atranką pagal primilžį ir pieno baltymingumą, o ne pagal primilžį ir pieno riebumą. (Pauliukas 1989).
Tyrimų duomenys rodo, kad holšteino veisle gerinti Lietuvos juodmargius efektyvu tik tada, kai galvijai vidutiniškai šeriami po 5500 pašarinių vienetų per metus, ir kai buliukai per parą priauga po 900 – 1100 g. Taip šeriamų karvių produktyvumas padidėja 16,3 – 18,7 proc. Buliukai, turintys ½ ir daugiau holšteino veislės kraujo, auga 6,2 – 11,3 proc. sparčiau. Kitų grupių buliukų augimo sparta yra panaši kaip ir grynaveislių Lietuvos juodmargių. (Pauliukas 1997).
18 Nustayta, kad holšteino veislės buliai padidino dukterų produktyvumą 305 pirmosios laktacijos dienas vidutiniškai 76,9 kg pieno ir 2,17 kg pieno riebalų. Tarp holšteinų palikuonių pieningumo ir pieno riebumo nustatyta nedidelė neigiama koreliacija (r=-0,11; p<0,01). (Kuosa ir kt., 1997).
Duomenų apie holšteino veislės įtaką Lietuvos juodmargių pieno ir mėsos produktyvumui turima nemažai. Tačiau autorių nuomonės labai skiriasi. (Pauliukas 1997).
Per pastaruosius metus daugelyje Europos ir pasaulio šalių pagerėjus galvijų selekcijai, padidėjus juodmargių, ypač JAV ir Kanados holšteino veislės galvijų skaičiui, ženkliai pagerėjo karvių pieno produktyvumas. Karvių pieno produktyvumas sparčiai didėjo ne tik dėl masinės juodmargių veislių holšteinizacjos, bet ir dėl pažangių biotechnologijų diekimo bei genetikos laimėjimų pritaikymo galvijų selekcijai. Veislėms gerinti dažniau naudojami pagal palikonis patikrinti buliai, tobulinamos galvijų šėrimo bei laikymo sistemos. Holšteino veislės ar jais pagerinti juodmargiai galvijai plačiai paplito pasaulyje. Nustatyta, kad holšteino veislės galvijai ar jų mišrūnai, turintys didesnę holšteino veislės kraujo dalį yra pieningesni, iš jų gaunama kur kas daugiau pieno riebalų ir baltymų, o su amžiumi jų pieno produkcija didėja sparčiau negu grynaveislių juodmargių. Todėl holšteino veislės galvijai ar jų mišrūnai dažniau paliekami veislei ir patelės dažniau yra veislinių buliukų motinos (rinktinės karvės)
19
3. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Darbas buvo atliktas Gyvūnų veisimo ir genetikos katedros Gyvūnų veislinės vertės tyrimų ir selekcijos laboratorijoje, Lietuvos Veterinarijos Akademijos praktinio mokymo ir bandymų centre ir VĮ „Pieno tyrimai“ 2005-2007 magistrantūros studijų metais.
Pirmame tyrimų etape buvo išanalizuoti Lietuvos Veterinarijos Akademijos praktinio mokymo ir bandymų centre Muniškių fermoje esančių juodmargių karvių kilmės duomenys ir nustatytas jų holšteinizacijos laipsnis.
Antrame tyrimų etape buvo atliktas juodmargių karvių požymių statistinis įvertinimas. Tyrimams buvo naudojami:
• juodmargių karvių veislininkystės apskaitos duomenys iš LVA Praktinio mokymo ir bandymų centro.
• Karvių pieno sudėties tyrimų duomenys iš VĮ „Pieno tyrimai“.
Duomenys statistiškai buvo išanalizuoti skaičiuokle EXCEL bei "R" ( http://www.r-project.org) statistiniu paketu LVA Gyvūnų veislinės vertės tyrimų ir selekcijos laboratorijoje. Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai (X ), vidutinis kvadratinis nuokrypis (δ ) ir paklaida (±mx), Pirsono koreliacijos koeficientas (r) ir jo statistinis patikimumas (p).
Tiriamųjų karvių duomenys buvo grupuojami pagal: • holšteinizacijos laipsnį,
• laktaciją,
• laktacijos mėnesį.
Darbe buvo panaudoti literatūrinis, analitinis, palyginamasis bei statistinis tyrimų metodai.
20
4. TYRIMŲ REZULTATAI
4.1 Karvių holšteinizacijos laipsnis bandoje
Įvertinus LVA praktinio mokymo ir bandymų ūkio karvių trijų kartų protėvių kilmės duomenis ir nustačius karvių holšteinizacijos laipsnį, tiriamųjų gyvulių imtis buvo sugrupuota į penkias holšteinizacijos laipsnio klases (4.1 lentelė)
Iš 4. 1 lentelės duomenų matome, kad karvių, kurių holšteinizacijos laipsnis nesiekė 50 proc. (1/2) buvo tik 7,1 proc. ir net 74,3 proc. karvių holšteinizacijos laipsnis buvo 75 proc. (3/4) ir daugiau.
21 4.1 1 lentelė. Karvių holšteinizacijos laipsnis bandoje
Tame skaičiuje Holšteinizacijos laipsnio klasė Holšteinizacijos laipsnis % Karvių skaičius, vnt. Karvių, proc. 1 laktacijos 2 laktacijos 3 laktacijos Vyresnių laktacijų 1 Iki 50 8 7,1 4 2 - 2 2 50,0-62,4 3 2,7 2 - - 1 3 62,5-74,0 18 15,9 1 10 4 3 4 75,0 -87,4 46 40,7 5 15 10 16 5 87,5-98,5 38 33,6 4 16 8 10 X 79,38 Σ 113 Σ 100 Σ16 Σ 43 Σ 22 Σ 32
22
4.2 Karvių produktyvumas per laktaciją
Duomenys apie karvių produktyvumą per laktaciją parodyti 4.2 1 lentelėje. 4.2 1 lentelė. Karvių (n =113) produktyvumas per laktaciją
Rodikliai Vidurkis X Vidutinis kvadratinis nuokrypis δ Paklaida x m ± Pieno kiekis, kg 7034 1155 109 Pieno riebumas , % 4,58 0,57 0,05 Riebalų kiekis, kg 319,2 75,71 7,12 Pieno baltymingumas , % 3,21 0,19 0,02 Baltymų kiekis, kg 264,8 30,0 28,2
Kaip matome iš pateiktų analizės duomenų, vidutiniškai iš tirtų karvių per laktaciją buvo primelžta po 7034 kg 4,58 proc. riebumo ir 3,21 proc. baltymingumo pieno. Pieno kiekio variacijos koeficientas buvo 16 proc., pieno riebalų ir baltymų atitinkamai 24 proc. ir 11 proc., pieno riebumo įvairavimo koeficientas sudarė 12 proc. ir pieno baltymingumo – 6 proc.
LVA pktinio mokymo ir bandymų ūkio tirtų karvių bandoje tarp išmilžio ir pieno riebumo buvo nustatyta nedidelė teigiama (r=0,074) ir statistiškai nepatikima koreliacija. Pageidautina teigiamas kiek ženklesnis ryšys nustatytas tarp pieno riebumo ir pieno baltymingumo (r=0,232, p<0,01), rodantis, kad ūkio karvių bandoje selekcija pagal pieno riebumą teigiamai veiks ir pieno baltymingumą. Koreliacinė analizė taip pat parodė, kad tarp karvių pieno kiekio ir pieno baltymingumo yra nepageidautinas neigiamas statistiškai patikimas ryšys (r=-0,346, p<0,001). Todėl selekcija pagal primilžius gali neigiamai atsiliepti pieno baltymingumui. Nustatyti koreliacijos koeficientai tarp pieno kiekio ir kitų pieno
23 produkcijos rodiklių buvo dideli, teigiami ir statistiškai patikimi (p<0,001). Koreliacinės analizės rezultatai parodyti 4.2 2 lentelėje.
4.2 2 lentelė. Koreliacijos koeficientai (r) ir jų statatistinis patikimumas (p) Požymiai r/p Pienas, kg Riebalai, % Riebalai, kg Baltymai, % r 0,074 Riebalai, % p 0,435 r 0,747 0,497 Riebalai, kg p 0,001 0,001 r -0,346 0,232 -0,157 Baltymai, % p 0,001 0,013 0,097 r 0,449 0,098 0,158 0,109 Baltymai, kg p 0,001 0,299 0,094 0,252
Duomenys apie visų tirtų karvių produktyvumą ir pieno sudėtį, priklausomai nuo jų holšteinizacijos laipsnio parodyti 4.2 3 lentelėje. Kaip matome iš pateiktos lentelės duomenų daugiausiai bandoje yra 4-tos (75,0 – 87,4%) holšteinizacijos laipsnio klasės karvių. Daugiausia pieno kg primelžta iš 5-tos (87,5 – 98,5%) holšteinizacijos laipsnio klasės karvių ( X =7342 kg). Mažiausi primilžiai buvo 1-os (iki 50%) holšteinizacijos laipsnio klasės karvių (X =.6183 kg). Didžiausias pieno riebumas proc. nustatytas 3-ios (62,5 – 74,0%) holšteinizacijos laipsnio karvių (X =4,73 proc.). Mažiausias pieno riebumas proc. buvo 2-os (50,0 – 62,4%) holšteinizacijos laipsnio karvių ( X =3,86 proc. ). Didžiausias pieno baltymų proc. nustatytas 1-os (iki 50%) holšteinizacijos laipsnio klasės karvių (X =3,26 proc.). Mažiausias pieno baltymų kiekis proc. yra 2-os (50,0 – 62,4%) holšteinizacijos laipsnio karvių (X =3,08 proc. ).
24 4.2 3 lentelė. Visų laktacijų karvių produktyvumas ir pieno sudėtis pagal holšteinizacijos
laipsnio klases
Rodikliai Holšteinizacijos laipsnio klasė Karvių skaičius Vidurkis X Vidutinis kvadratinis nuokrypis δ Paklaida x m ± 1 8 6183 892 315 2 3 6813 2221 1282 3 18 7080 1236 291 4 46 6924 1037 153 Pieno kiekis, kg 5 38 7342 1157 188 1 8 4,39 0,25 0,09 2 3 3,86 0,53 0,31 3 18 4,73 0,57 0,13 4 46 4,63 0,54 0,08 Riebalų kiekis, % 5 38 4,56 0,61 0,09 1 8 259,7 32,9 11,6 2 3 266,4 113,4 65,4 3 18 338,9 67,3 15,9 4 46 310,9 72,2 10,6 Riebalų kiekis, kg 5 38 336,5 80,4 13,0 1 8 3,26 0,11 0,04 2 3 3,08 0,03 0,02 3 18 3,23 0,20 0,05 4 46 3,22 0,21 0,03 Baltymų kiekis, % 5 38 3,18 0,16 0,02 1 8 207,8 35,2 12,4 2 3 209,5 67,7 39,1 3 18 226,5 34,5 8,14 4 46 271,7 340,8 50,3 Baltymų kiekis, kg 5 38 290,9 357,4 58,0
4.2 1 paveiksle išanalizuotas karvių pieno kitimas pagal holšteinizacijos laipsnio klasę. Iš pateiktų duomenų matome, kad mažiausias produktyvumas yra 1-os (iki 50%) holšteinizacijos laipsnio klasės karvių. Produktyvumas kyla iki 3-ios (62,5 – 74,0%) klasės. Iš 4-os (75,0 – 87,4%) holšteinizacijos klasės karvių primelžta 156 kg mažiau pieno negu iš 3-ios klasės karvių. Produktyviaus3-ios yra 5-os (87,5 – 98,5%) holšteinizacijos laipsnio klasės karvės.
25 4.2 1 pav.Pieno kiekio kitimo kreivė pagal holšteinizacijos laipsnį
Pieno riebumo ir baltymingumo kitimas pagal holšteinizacijos laipsnio klases parodytas 4.2 2 paveiksle. Riebiausias yra 3-ios (62,5 – 74,0%), o baltymingiausias 1-os (iki 50%) holšteinizacijos laipsnio klasės karvių pienas.
26
4.3 Skirtingų laktacijų karvių produktyvumas ir pieno sudėtis
Skirtingų laktacijų karvių produktyvumo ir pieno sudėties duomenys parodyti 4.3 1 lentelėje. Kaip matome iš pateiktų duomenų daugiausiai pieno kg primelžta iš 6-os laktacijos karvių ( X =8378 kg). Mažiausiai pieno kg primelžta iš 1-os laktacijos karvių ( X =6151 kg). Didžiausias riebalų kiekis kg yra 6-os laktacijos karvių ( X =415,1 kg). Mažiausias riebalų kiekis kg yra 1-os laktacijos karvių ( X =259,6 kg). Didžiausias baltymų kiekis kg yra 3-ios laktacijos karvių (X =34 kg). Mažiausias baltymų kiekis kg yra 1-os laktacijos karvių ( X =194, kg).
4.3 1 lentelė. Karvių produktyvumas ir pieno sudėtis pagal laktaciją
Rodikliai Laktacijos Nr. Gyvulių skaičius Vidurkis X Vidutinis kvadratinis nuokrypis δ Paklaida x m ± 1 16 6151 876 219 2 43 6845 1090 166 3 22 7525 1104 235 4 15 7500 873 225 5 8 7203 1508 533 6 3 8378 1321 763 7 4 7073 1096 548 8 1 6632 - - Pieno kiekis, kg 11 1 6370 - - 1 16 4,23 0,51 0,13 2 43 4,70 0,61 0,09 3 22 4,62 0,59 0,13 4 15 4,56 0,51 0,13 5 8 4,50 0,45 0,16 6 3 4,92 0,35 0,2 7 4 4,59 0,26 0,13 8 1 4,56 - - Riebalų kiekis, % 11 1 4,47 - - 1 16 259,6 47,3 11,8 2 43 311,9 79,4 12,1 3 22 348,0 70,1 14,9 4 15 339,5 52,3 13,5 5 8 327,2 93,0 32,9 6 3 415,1 91,5 52,8 7 4 325,6 62,2 31,1 8 1 301,9 - - Riebalų kiekis, kg 11 1 284,8 - - 4.3 1 lentelės tęsinys kitame puslapyje
27 4.3 1 lentelės tęsinys 1 16 3,18 0,16 0,04 2 43 3,24 0,19 0,03 3 22 3,21 0,19 0,04 4 15 3,14 0,17 0,05 5 8 3,22 0,17 0,06 6 3 3,18 0,2 0,12 7 4 3,24 0,26 0,13 8 1 3,14 - - Baltymų kiekis, % 11 1 3,27 - - 1 16 194,9 27,89 6,97 2 43 272,8 337,3 51,4 3 22 344 488 104 4 15 235,2 26,23 6,77 5 8 231,3 45,4 16,1 6 3 264,4 27,6 15,9 7 4 230,1 47,4 23,7 8 1 207,7 - - Baltymų kiekis, kg 11 1 208,2 - -
4.3 1 pav. Pieno kiekio kitimo kreivė pagal laktacijos numerį
Iš 4.3 1 paveikslo matome, kad mažiausio produktyvumo yra 1-os laktacijos karvės (6151 kg). Produktyviausios yra 6-os laktacijos karvės (8378 kg). Nuo 6-os laktacijos produktyvumas palaipsniui mažėja.
28
4.4 Karvių kontrolinių melžimų duomenų analizė pagal holšteinizacijos
laipsnį
Karvių kontrolinių melžimų duomenys apie produktyvumą ir pieno sudėtį parodyti 4.4 1 lentelėje. Karvės buvo tiriamos laktacijos mėnesiais. Buvo analizuojamas produktyvumo ir pieno sudėties kitimas, o taip pat buvo paskaičiuoti vidutiniai paros rodikliai laktacijoje. Išanalizavus lentelę nustatyta, kad daugiausiai pieno kg, kontrolinių melžimų duomenimis, buvo primelžta iš 5-os (87,5 – 98,5%) holšteinizacijos laipsnio klasės karvių. Šių karvių kontrolinių melžimų vidurkis buvo 22,14 kg. pieno.
Riebiausias pienas yra tų karvių,kurios priklauso 3 –iai (62,5 – 74,0%) holšteinizacijos laipsnio klasei. Šių karvių vidutinis pieno riebumas – 4,76%.
Didžiausias baltymų kiekis proc. piene yra tų karvių, kurios priskirtos 1-ai (iki 50%) holšteinizacijos laipsnio klasei. Jų vidurkis – 3,49%.
4.4 1 lentelė. Karvių kontrolinių melžimų pieno kg, riebalų % ir baltymų % analizė
Vidutinis kvadratinis
nuokrypis Rodikliai Holšteinizacijos laipsnio
klasė Gyvulių skaičius Vidurkis X δ Paklaida x m ± Pienas, kg 1 - 2 11 24,1 3,93 1,6 1 laktacijos mėn. 3 18 29,09 6,17 1,71 4 46 27,23 5,28 0,93 5 38 28,37 4,75 0,95 Riebalai, % 1 - 2 11 4,82 1,21 0,5 1 laktacijos mėn. 3 18 5,23 1,21 0,34 4 46 5,14 1,06 0,19 5 38 4,66 0,96 0,19 Baltymai, % 1 - 2 11 2,98 0,15 0,06 1 laktacijos mėn. 3 18 3,13 0,29 0,09 4 46 3,24 0,42 0,07 5 38 3,19 0,34 0,07 Pienas, kg 1 - 2 11 25,43 3,95 1,61 2 laktacijos mėn. 3 18 29,59 5,87 1,63
29 4.4 1 lentelės tęsinys 4 46 27,65 5,22 0,92 5 38 28,75 6,3 1,26 Riebalai, % 1 - 2 11 4,07 0,58 0,24 2 laktacijos mėn. 3 18 4,51 0,72 0,2 4 46 4,5 0,79 0,14 5 38 4,55 0,81 0,16 Baltymai, % 1 - 2 11 3,09 0,21 0,09 2 laktacijos mėn. 3 18 3,03 0,2 0,06 4 46 3,11 0,29 0,05 5 38 2,98 0,19 0,04 Pienas, kg 1 - 2 11 22,41 5,27 1,99 3 laktacijos mėn. 3 18 28,28 6,77 1,88 4 46 24,99 5,67 1 5 38 27,93 6,24 1,22 Riebalai, % 1 - 2 11 4,4 0,45 0,17 3 laktacijos mėn. 3 18 4,45 0,65 0,18 4 46 4,64 1,01 0,18 5 38 4,51 0,76 0,15 Baltymai, % 1 - 2 11 3,23 0,37 0,14 3 laktacijos mėn. 3 18 3,02 0,15 0,05 4 46 3,22 0,33 0,05 5 38 3,01 0,14 0,03 Pienas, kg 1 - 2 11 21,49 5,57 2,11 4 laktacijos mėn. 3 18 26,21 6,17 1,71 4 46 22,33 4,59 0,81 5 38 25,93 6,42 1,26 Riebalai, % 1 - 2 11 4,56 0,56 0,21 4 laktacijos mėn. 3 18 4,42 0,76 0,21 4 46 4,59 0,75 0,13 5 38 4,39 0,97 0,19
4.4 1 lentelės tęsinys kitame puslapyje
30 4.4 1 lentelės tęsinys Baltymai, % 1 - 2 11 3,28 0,34 0,13 4 laktacijos mėn. 3 18 3,19 0,14 0,04 4 46 3,27 0,32 0,05 5 38 3,17 0,21 0,04 Pienas, kg 1 - 2 11 20,23 3,95 1,49 5 laktacijos mėn. 3 18 23,08 4,89 1,36 4 46 20,77 4,28 0,76 5 38 24,46 5,24 1,03 Riebalai, % 1 - 2 11 4,83 1,12 0,42 5 laktacijos mėn. 3 18 4,44 0,612 0,17 4 46 4,51 0,76 0,13 5 38 4,5 0,66 0,13 Baltymai, % 1 - 2 11 3,33 0,24 0,09 5 laktacijos mėn. 3 18 3,22 0,22 0,07 4 46 3,3 0,32 0,06 5 38 3,19 0,22 0,04 Pienas, kg 1 - 2 11 19,27 4,12 1,56 6 laktacijos mėn. 3 18 20,89 4,83 1,34 4 46 19,25 4,37 0,77 5 38 23,26 4,94 0,97 Riebalai, % 1 - 2 11 4,58 0,3 0,11 6 laktacijos mėn. 3 18 4,83 0,69 0,19 4 46 4,7 0,74 0,13 5 38 4,48 0,65 0,13 Baltymai, % 1 - 2 11 3,42 0,21 0,08 6 laktacijos mėn. 3 18 3,31 0,25 0,07 4 46 3,39 0,31 0,06 5 38 3,24 0,24 0,05 Pienas, kg 1 - 2 11 17,47 4 1,51 7 laktacijos mėn. 3 18 20,62 4,73 1,31 4 46 18,58 3,45 0,61 5 38 20,87 4,84 0,95
31 4.4 1 lentelės tęsinys Riebalai, % 1 - 2 11 4,53 0,29 0,11 7 laktacijos mėn. 3 18 4,9 1,02 0,28 4 46 4,5 0,62 0,11 5 38 4,57 0,72 0,14 Baltymai, % 1 - 2 11 3,4 0,36 0,14 7 laktacijos mėn. 3 18 3,35 0,25 0,07 4 46 3,48 0,26 0,04 5 38 3,31 0,26 0,05 Pienas, kg 1 - 2 11 14,66 3,45 1,31 8 laktacijos mėn. 3 18 18,13 4,41 1,22 4 46 16,45 4,33 0,77 5 38 18,3 5,25 1,05 Riebalai, % 1 - 2 11 4,9 0,78 0,29 8 laktacijos mėn. 3 18 4,82 0,66 0,18 4 46 5,67 5,84 1,05 5 38 4,53 0,58 0,12 Baltymai, % 1 - 2 11 3,47 0,41 0,15 8 laktacijos mėn. 3 18 3,48 0,21 0,06 4 46 3,66 0,3 0,05 5 38 3,42 0,34 0,07 Pienas, kg 1 - 2 11 14,67 4,9 2 9 laktacijos mėn. 3 18 15,42 4,43 1,28 4 46 15,99 3,27 0,61 5 38 17,64 5,11 1,09 Riebalai, % 1 - 2 11 4,63 0,66 0,27 9 laktacijos mėn. 3 18 4,78 0,79 0,23 4 46 4,89 0,71 0,13 5 38 4,78 0,68 0,14 Baltymai, % 1 - 2 11 3,71 0,34 0,14 9 laktacijos mėn. 3 18 3,65 0,34 0,09 4 46 3,66 0,33 0,06 5 38 3,49 0,31 0,07
32 4.4 1 lentelės tęsinys Pienas, kg 1 - 2 11 14,6 2,58 1,29 10 laktacijos mėn. 3 18 14,85 4,83 1,46 4 46 14,32 3,47 0,72 5 38 16,85 4,32 1,02 Riebalai, % 1 - 2 11 4,56 0,57 0,25 10 laktacijos mėn. 3 18 4,68 0,48 0,15 4 46 4,96 0,62 0,13 5 38 4,42 0,81 0,19 1 - 2 11 3,84 0,57 0,25 Baltymai, % 3 18 3,68 0,35 0,11 4 46 3,8 0,4 0,08 10 laktacijos mėn. 5 38 3,59 0,24 0,06 Pienas, kg 1 - 2 11 12,95 3,68 1,84 11 laktacijos mėn. 3 18 15,08 3,78 1,34 4 46 13,69 2,37 0,58 5 38 16,69 2,54 0,68 Riebalai, % 1 - 2 11 4,82 0,69 0,34 11 laktacijos mėn. 3 18 5,11 0,88 0,31 4 46 4,77 0,64 0,15 5 38 4,62 0,89 0,24 Baltymai, % 1 - 2 11 4,06 0,54 0,27 11 laktacijos mėn. 3 18 3,73 0,35 0,13 4 46 3,79 0,31 0,07 5 38 3,69 0,3 0,08 Pienas, kg 1 - 2 11 9,6 5,09 3,6 12 laktacijos mėn. 3 18 14,37 5,39 2,2 4 46 14,67 3,15 0,95 5 38 16,52 3,15 1,11 Riebalai, % 1 - 2 11 4,56 0,62 0,44 12 laktacijos mėn. 3 18 4,95 0,86 0,32 4 46 5,14 0,73 0,22 5 38 4,81 0,96 0,34
33 4.4 1 lentelės tęsinys Baltymai, % 1 - 2 11 4,11 1,01 0,72 12 laktacijos mėn. 3 18 3,79 0,3 0,11 4 46 3,83 0,29 0,09 5 38 3,84 0,26 0,09
Kontrolinių melžimų duomenys apie somatinių ląstelių skaičių piene – pateikti 4.4 2 lentelėje. Susumavus visų mėnesių duomenis nustatyta, kad daugiausiai somatinių ląstelių yra 1 – 2 –os (iki 50 ir 50,0 – 62,4%) holšteinizacijos laipnio klasių karvių piene, vidutiniškai 532,7 tūkst./ml. Mažiausias somatinių ląstelių skaičius yra 3-ios (62,5 – 74,0) holšteinizacijos laipsnio klasės karvių piene, vidutiniškai - 337,2 tūkst./ml. Pieno kokybės pagal somatines ląsteles duomenys rodo, kad bandoje didelė problema yra karvių sergamumas mastitu.
4.4 2 lentelė. Somatinių ląstelių skaičius piene
Gyvulių Vidurkis Paklaida
Somatinių ląstelių sk. tūkst./ml Holšteinizacijos laipsnio klasė skaičius X Vidutinis kvadratinis nuokrypis x m ± 1 - 2 11 233 357 146 3 18 341,4 294,3 81,6 4 46 367 526,5 93,1 1 laktacijos mėn. 5 38 371,8 508,5 99,7 1 - 2 11 953 1987 811 3 18 484 703 195 4 46 264,1 415 73,4 2 laktacijos mėn. 5 38 245,5 245,4 48,1 1 - 2 11 832 1847 698 3 18 380 506 140 4 46 402 772 136 3 laktacijos mėn. 5 38 299,7 320,1 62,8 1 - 2 11 628 1035 391 3 18 380 401 111 4 46 292,8 257,7 45,5 4 laktacijos mėn. 5 38 378 523 103
4.4 2 lentelės tęsinys kitame puslapyje
34 4.4 2 lentelės tęsinys 1 - 2 11 281 256,3 96,9 3 18 350 406 113 4 46 386,9 544,1 96,2 5 laktacijos mėn. 5 38 535 794 156 1 - 2 11 418 398 150 3 18 331,3 341,2 94,6 4 46 277,3 249,5 44,1 6 laktacijos mėn. 5 38 569 977 192 1 - 2 11 242 298 113 3 18 421 393 109 4 46 297 272,7 48,2 7 laktacijos mėn. 5 38 668 1008 198 1 - 2 11 431 549 208 3 18 319,5 316,2 87,7 4 46 712 1268 224 8 laktacijos mėn. 5 38 421,3 425,9 85,2 1 - 2 11 181,3 95,9 39,1 3 18 377 490 142 4 46 598 921 171 9 laktacijos mėn. 5 38 513 513 109 1 - 2 11 439 293 131 3 18 198,4 252,4 76,1 4 46 605 989 206 10 laktacijos mėn. 5 38 434,8 360,8 85 1 - 2 11 363 276 138 3 18 225,9 203,2 71,9 4 46 334,4 250,6 59,1 11 laktacijos mėn. 5 38 324,1 262,2 70,1 1 - 2 11 1391 356 251 3 18 237,7 178,9 67,6 4 46 343 408 123 12 laktacijos mėn. 5 38 456 542 192
Duomenys apie laktozės ir urėjos kiekį piene per laktaciją pateikti 4.4 3 lentelėje.
Išanalizavus duomenis apie pieno cukraus (laktozės) kiekį nustatyta, kad 1 – 2 –os (iki 50% ir 50,0 – 62,4%) holšteinizacijos laipsnio klasės karvių piene laktozės kiekio vidurkis per laktaciją yra 4,65%; 3 –ios (62,5 – 74,0%) klasės laktozės vidurkis - 4,68%; 4 -os (75,0 – 87,4%) klasės laktozės vidurkis - 4,61%; 5 (87,5 – 98,5%) klasės laktozės vidurkis - 4,66%.
35 Išanalizavus duomenis apie urėjos kiekį piene nustatyta, kad 1 – 2-os holšteinizacijos laipsnio klasės karvių piene urėjos kiekio vidurkis yra 28,6 mg%; 3-ios klasės urėjos vidurkis – 29,91mg %; 4-os klasės urėjos vidurkis – 27,44 mg%; 5-os klasės urėjos vidurkis – 31,47mg%. Urėjos kiekis piene rodo karvių šėrimo pilnavertiškumą ir pageidautinos šio rodiklio ribos yra 15-30 mg%.
4.4 3 lentelė. Laktozės ir urėjos kiekis piene
Rodikliai Holšteinizacijos laipsnio klasė Gyvulių skaičius Vidurkis X Vidutinis kvadratinis nuokrypis Paklaida x m ± 1 - 2 11 4,77 0,33 0,14 3 18 4,67 0,22 0,06 4 46 4,63 0,21 0,04 Laktozė, % 1 laktacijos mėn. 5 38 4,71 0,21 0,04 1 - 2 11 23,88 5,79 2,59 3 18 25,92 10,43 2,89 4 46 23,91 10,18 1,83 Urėja, mg % 1 laktacijos mėn. 5 38 27,02 9,53 1,91 1 - 2 11 4,87 0,21 0,09 3 18 4,76 0,18 0,05 4 46 4,73 0,15 0,03 Laktozė, % 2 laktacijos mėn. 5 38 4,71 0,26 0,05 1 - 2 11 4,75 0,25 0,09 3 18 4,79 0,14 0,04 4 46 4,72 0,2 0,04 Laktozė, % 3 laktacijos mėn. 5 38 4,75 0,22 0,05 1 - 2 11 26,13 7,01 2,65 3 18 33,3 6,41 1,78 4 46 27,37 9,81 1,74 Urėja, mg % 3 laktacijos mėn. 5 38 32,32 11,67 2,29 1 - 2 11 4,63 0,25 0,09 3 18 4,75 0,12 0,04 4 46 4,69 0,21 0,04 Laktozė, % 4 laktacijos mėn. 5 38 4,68 0,24 0,05
4.4 3 lentelės tęsinys kitame puslapyje
36 4.4 3 lentelės tęsinys 1 - 2 11 26,57 8,05 3,04 3 18 31,1 7,38 2,05 4 46 28,67 8,53 1,51 Urėja, mg % 4 laktacijos mėn. 5 38 32,36 8,08 1,58 1 - 2 11 4,67 0,16 0,07 3 18 4,74 0,16 0,04 4 46 4,63 0,22 0,03 Laktozė, % 5 laktacijos mėn. 5 38 4,66 0,23 0,04 1 - 2 11 33,31 15,68 5,93 3 18 28,08 7,56 2,1 4 46 30,57 9,75 1,72 Urėja, mg % 5 laktacijos mėn. 5 38 30,32 8,67 1,7 1 - 2 11 4,62 0,23 0,09 3 18 4,7 0,2 0,06 4 46 4,58 0,21 0,04 Laktozė, % 6 laktacijos mėn. 5 38 4,65 0,19 0,04 1 - 2 11 37,01 13,52 5,11 3 18 34 8,36 2,32 4 46 32,1 9,56 1,69 Urėja, mg % 6 laktacijos mėn. 5 38 33,69 9,67 1,9 1 - 2 11 4,67 0,24 0,09 3 18 4,6 0,24 0,07 4 46 4,54 0,22 0,04 Laktozė, % 7 laktacijos mėn. 5 38 4,58 0,2 0,04 1 - 2 11 35,06 10,43 3,94 3 18 32,58 12,01 3,33 4 46 31,18 11,35 2,01 Urėja, mg % 7 laktacijos mėn. 5 38 35,72 10,52 2,06 1 - 2 11 4,6 0,21 0,08 3 18 4,62 0,21 0,06 4 46 4,54 0,25 0,05 Laktozė, % 8 laktacijos mėn. 5 38 4,6 0,22 0,05 1 - 2 11 27,81 10,96 4,14 3 18 34,49 10,89 3,02 4 46 31,61 10,17 1,83 Urėja, mg % 8 laktacijos mėn. 5 38 34,74 10,76 2,15
4.4 3 lentelės tęsinys kitame puslapyje
37 4.4 3 lentelės tęsinys 1 - 2 11 4,59 0,16 0,06 3 18 4,51 0,45 0,13 4 46 4,54 0,27 0,05 Laktozė, % 9 laktacijos mėn. 5 38 4,59 0,27 0,06 1 - 2 11 31,27 8,23 3,36 3 18 32,23 13,89 4,01 4 46 26,91 11,78 2,19 Urėja, mg % 9 laktacijos mėn. 5 38 29,58 13,9 2,96 1 - 2 11 4,58 0,23 0,1 3 18 4,68 0,23 0,08 4 46 4,55 0,27 0,05 Laktozė, % 10 laktacijos mėn. 5 38 4,63 0,21 0,05 1 - 2 11 26 5,86 2,62 3 18 29,63 11,81 3,56 4 46 24 7,61 1,59 Urėja, mg % 10 laktacijos mėn. 5 38 34,25 11,18 2,64 1 - 2 11 4,51 0,21 0,1 3 18 4,62 0,21 0,08 4 46 4,59 0,19 0,05 Laktozė, % 11 laktacijos mėn. 5 38 4,65 0,21 0,06 1 - 2 11 30,43 6,88 3,44 3 18 25,37 11,36 4,02 4 46 25,13 9,24 2,18 Urėja, mg % 11 laktacijos mėn. 5 38 26,33 9,85 2,63 1 - 2 11 4,44 0,03 0,02 3 18 4,67 0,21 0,08 4 46 4,58 0,2 0,06 Laktozė, % 12 laktacijos mėn. 5 38 4,67 0,3 0,11 1 - 2 11 21,85 0,07 0,05 3 18 21,45 13,14 5,37 4 46 21,14 10,8 3,26 Urėja, mg % 12 laktacijos mėn. 5 38 32,36 16,67 5,89
38
4.5 Hošteinizacijos laipsnio ir karvių produktyvumo bei pieno sudėties
koreliacinė analizė
Duomenys apie tirtų karvių hošteinizacijos laipsnio koreliacijas su pieno produkcijos ir sudėties rodikliais per laktaciją pateikti 4.5 1 lentelėje.
Koreliacinė analizė parodė, kad didėjant holšteinizacijos laipsniui bandoje, mažėja karvių pieno baltymingumas proc. (r=-0,074). Tačiau nustatytas ryšys buvo statistiškai nepatikimas.
Kitiems tirtiems požymiams neigiamos hošteinizacijos laipsnio įtakos nenustatyta. Tarp hošteinizacijos laipsnio ir karvių produktyvumo nustatytas nedidelis statistiškai patikimas ryšys (r=0,224, p<0,01) rodo, kad didėjant karvių hošteinizacijos laipsniui didėja ir jų primilžiai.
4.5 1 lentelė. Holšteinizacijos laipsnio koreliacijos su karvių produktyvumu ir
pieno sudėtimi per laktaciją.
Požymiai Rodikliai r r 0,224 Pienas, kg p 0,01 r 0,098 Riebalai, % p Nepat. r 0,209 Riebalai, kg p 0,01 r -0,074 Baltymai, % p Nepat. r 0,100 Baltymai, kg p Nepat.
39
5. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Išvados
1. Įvertinus LVA praktinio mokymo ir bandymų ūkio karvių trijų kartų protėvių kilmės
duomenis buvo nustatyta, kad vidutinis tirtų karvių holšteinizacijos laipsnis bandoje buvo 79,38 proc.
2. Nustatyta, kad tik 7,1 proc. tirtų karvių vidutinis holšteinizacijos laipsnis nesiekė 50 proc. (1/2), o 75 proc. (3/4) ir daugiau holšteino veislės kraujo turėjo net 74,3 proc. karvių.
3. Karvių produktyvumo koreliacinė analizė parodė, kad LVA praktinio mokymo ir
bandymų ūkio karvių bandojė tarp išmilžio ir pieno riebumo buvo nustatyta nedidelė teigiama (r=0,074), tačiau statistiškai nepatikima koreliacija. Pageidautinas teigiamas kiek ženklesnis ryšys nustatytas tarp pieno riebumo ir pieno baltymingumo (r=0,232, p<0,01). Tarp pieno kiekio ir pieno baltymingumo yra nepageidautinas neigiamas statistiškai patikimas ryšys (r=-0,346, p<0,001).
4. Karvių produktyvumo per užbaigtą laktaciją priklausomybės nuo holšteinizacijos
laipsnio duomenimis didžiausi išmilžiai buvo karvių, kurių holšteinizacijos laipsnis buvo 87,5-98,5 proc., geriausias pieno riebumas proc. 62,5-74,0 proc. holšteinizacijos laipsnio karvių, o geriausias pieno baltymingumas buvo karvių, kurių holšteinizacijos laipsnis buvo Iki 50 proc.
5. Didėjant holšteinizacijos laipsniui bandoje, mažėjo karvių pieno baltymingumas proc.
(r= -0,074). Tačiau nustatytas ryšys buvo statistiškai nepatikimas. Kitiems tirtiems požymiams neigiamos hošteinizacijos laipsnio įtakos nenustatyta. Tarp hošteinizacijos laipsnio ir karvių produktyvumo nustatytas nedidelis statistiškai patikimas ryšys (r=0,224, p<0,01).
6. Daugiausiai somatinių ląstelių (532,7 tūkst./ml.) buvo karvių, kurių holšteinizacijos
laipnis buvo iki 50 ir 50,0 – 62,4 proc. piene. Karvių pieno kokybės pagal somatines ląsteles duomenys rodo, kad bandoje didelė problema yra karvių sergamumas mastitu.
40
Pasiūlymai
Analizė parodė, kad
1. Tiriamoje karvių bandoje būtina vykdyti kryptingą karvių atranką ir paranką pagal
pieno baltymingumą,
2. Sudarant porų parinkimo planus atsižvelgti į poruojamų gyvulių hošteinizacijos
laipsnį.
3. Gerinti karvių pieno kokybę pagal somatines ląsteles, ir, įdiegus Lietuvoje
genetinį pieninių galvijų vertinimą BLUP metodu pagal somatinių ląstelių kiekį piene, bandos karvėms parinkti tik geriausios veislinės vertės bulius.
41
6. SUMMARY
Master – Dovilė Kačinskaitė – Žuvaitienė.
Topic of Master thesis „ INFUENCE ON HOLSTEIN BREED ON THE MILK PRODUCTION AND COMPOSITION OF BLACK AND WHITE COWS“
Consultant E.prof.p.dr. Vida Juozaitienė.
The piece of Master work has been completed from 2005 up to 2007 in the LVA Practical Education and Experimental Centre , in the Laboratory of Animals research of Breeding Worth and Selection, Animals Breeding and Genetics Chair of Lithuanian Veterinary Academy.
Master work contains 43 page original, 11 tables and 7 pictures.
The aim of Master work is to valuate Lithuanian black and white cows productivity and milk composition considering the blood dimensions of holstein breed.
All data had been made through statistical analysis by EXCEL computation as well as by statistical package „R“ (http://www.r-project.org) in the LVA Laboratory of Animals Research of Breeding Worth and Selection.
It was stated that the average of the Holsteinization grade of the researched cows in stock was 79,38 percent, and only 7,1 percent of the researched cows average of the Holsteinization grade didn’t reach 50 percent. Intermediate correlation between the milk productivity and milk protein was found an unfavourable but statistical reliable coherence (r=-0,346, p<0,001)
The highest milk productivity was by cows with Holsteinization grade of 87,5-98,5 percent, the best milk fat consistence in percent 62,5-74,0 percent of Holsteinization grade cows, and the best milk protein consistence was by cows with Holsteinization grade reaching up to 50 percent. Having developed holsteinization grade in a stock, the percent of cows productivity was set the little statistical reliable coherence (r=0,224, p<0,01).
The greatest number of somatic cells (532,7 thousand/ml.) was found in milk of cows which had the holsteinization grade to 50 and 50,0-62,4 percent.
42
7. LITERATŪRA
1. http://images.katalogas.lt/maleidykla/Zem61p/Zem_pried_092_099.pdf . Prieiga per internetą sausio 22 d.
2. http://lt.wikipedia.org/wiki/Galvijai. Prieiga per internetą 2006 m. Balandžio 16 d. 3. http://www.holstein.ca/English/Breed/ch-production.asp. Prieiga per internetą 2007 m.
sausio 17 d.
4. http://www.holstein.com/. Prieiga perinternetą 2006 m. balandžio 14 d.
5. http://www.manoukis.lt/index.php?open=zurnalai&sub=straipsnis&nav=&st_id=585&l ang=&zurnalo_id=29&ban_id=1. Prieiga per internetą 2006 m. gegužės 14 d.
6. http://www.r-project.org
7. http://www.vic.lt/leidiniai/apsk/apyskaita5.pdf. Prieiga per internetą 2007 m. sausio 13 d.
8. http://www.visalietuva.lt/marijampolesveislininkyste/start4.htm. Prieiga per intenetą 2007 m. Sausio 17 d.
9. http://www.waap.it/enquiry/ Prieiga per internetą 2007 m. sausio 13 d.
10. http://www.zebra.lt/naujienos/verslas/91848. Prieiga per interneta 2007 m. Sausio 10 d. 11. http://www.zum.lt/agroweb/galvjuodmargiai.htm. Prieiga per internetą 2006 m.
Lapkričio 17 d.
12. http://www.zum.lt/min/Informacija/dsp_news.cfm?NewsID=2327&langparam=LT&Tit le=&From=&To=&Page=2&list=10&spausdinti=1 Prieiga per internetą 2006 m.sausio 19 d.
13. Jukna Č. “Galvijininkystė” Vilnius 1998. P. 123-124.
14. Jukna Č., Andrus K., Alksninis A. “Pieninė galvijininkystė JAV” Kaunas 1994. P. 199-201, 232.
15. Kuosa J., Juozaitienė V., Paleckaitis M. Holšteinų ir britanijos frizų bulių panaudojimas LJ gerinti. // Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 1997. T. 4 (26). P. 94.
16. Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacia // Lietuvoje veisiamų juodmargių galvijų genealogija Vilnius 1998. P 3-4.
17. Paleckaitis M., Masiulienė A. Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos genealoginės struktūros dinamika //Veterinarija ir zootechnika. Kaunas 2002. T. 20 (42). P. 92. 18. Pauliukas K. Holšteinizuotų LJ galvijų pirmos, antros ir trečios kartos mišrūnų
pagrindinių produktyvumo rodiklių paveldimumas ir korialiacija. // LVA mokslo darbai, 1989; 19.
43 19. Pauliukas K. Holšteinų veislės kraujo dalies ir šėrimo įtaka LJ galvijų produktyvumui.
// Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 1997. T. 3 (25). P. 117.
20. Pauliukas K., Masiulienė A. Juodmargių ir Holšteino veislės rinktinių karvių bei jų F1, F2, F3, F4 kartos mišrūnių pieno produkcijos ir reprodukcijos rodiklių palyginimas // Veterinarija ir zootechika. Kaunas 2001. T. 14 (36). P. 78
21. Pauliukas K., Urbonavičius A. Rinktinių juodmargių karvių turinčių nevienodą holšteinų galvijų kraujo dalį, pieno produkcija. // Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 1998. T.5(27). P.113.
22. Petraškienė R., Miceikienė I. Holšteino veislės genų buliaus genotipe įtaka dukterų reprodukcinėms savybėms // Veterinarija ir zootechnika. Kaunas 2006 T. 33 (55). P. 59.
