GENETINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA KARVIŲ MELŽIMO SAVYBöMS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

BIOLOGINIŲ SISTEMŲ IR GENETINIŲ TYRIMŲ INSTITUTAS

RITA KAIRYTö

GENETINIŲ VEIKSNIŲ ĮTAKA KARVIŲ MELŽIMO

SAVYBöMS

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadov÷: dr. Lina Baltr÷nait÷

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas

Genetinių veiksnių įtaka karvių melžimosi savyb÷ms 1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2012– 02 – 29 Rita Kairyt÷

(parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ, UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ, ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2012 – 02 – 29 Rita Kairyt÷

(parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO 2012 – 02 – 29 Dr. Lina Baltr÷nait÷

(parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE 2012 – 02 – 29 Dr. Lina Baltr÷nait÷

(parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

TURINYS SANTRUMPŲ SĄRAŠAS 4 SUMMARY 5 ĮVADAS 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA 9 1.1 Melžimo savyb÷s 9

1.2 Melžimo savybių poveikis karvių produktyvumui ir sveikatingumui 10

1.3 Aplinkos veiksnių įtaka melžimo savyb÷ms 12

1.4 Laktacija ir tešmens morfologijos įtaka melžimo savyb÷ms 13

1.5 Melžimo savybių paveld÷jimas 15

1.6 Melžimo savybių tyrimas ir vertinimas 16

1.7 Genai, veikiantys melžimo savybes 17

2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS 19

2.1 Tyrimų medžiaga 19

2.2 Tyrimų metodai 19

2.2.1 DNR išskyrimas iš kraujo ląstelių. Chloroforminis – fenolinis metodas 19

2.2.2 DNR švarumo ir koncentracijos nustatymas 20

2.2.3 Statistin÷ duomenų analiz÷ 20

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS 21

IŠVADOS 34

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS DJ – Danijos juodmarg÷s

DŽ – Danijos žalosios H – Holšteinai

LJ – Lietuvos juodmarg÷s

SG-LJ – Senojo genotipo-Lietuvos juodmarg÷s ŠJ – Švedijos juodmarg÷s

SLS – somatinių ląstelių skaičius

DNR – dezoksiribonukleinin÷ rūgštis RNR – ribonukleinin÷ rūgštis

OD – optinis tankis

SUMMARY

Master Rita Kairyt÷

Topic of Master thesis Genetic factors influencing milking characteristics

Tutor of M. Sc. thesis dr. Lina Baltr÷nait÷

Lithuanian Health Science University, Veterinary Academy, Institute of Biology Systems and Genetics

Master‘s work accomplished in the year 2010 – 2012 , volume of Master work 40 page original, 9 tables and 7 pictures.

Object and tasks of work. Object – to investigate the genetic factors influencing milking characteristics.

Tasks – to collect and analyze the literature on the characteristics of milking cows; to collect the data and to form cow milk yield, fat, protein and milking databases in herd X; to assess the genetic factors on the characteristics of milking; to investigate the correlation between productivity and milkability characteristics; to create a gene bank of DNA samples of investigated cows that influence milking characteristics.

Research methodology. The investigation was undertaken in AC "Atžalynas" in a group of 163 selected cows. The group of cows consisted of Danish Black and White, Danish Red, Holstein, Lithuanian Black and White, Old genotype of Lithuanian Black and White and Swedish Black and White. Milking data was collected from Windows ALPRO system which automatically records milking data during the milking process. Data was collected and created the folowing databases: milk yield per day (kg), fat yield per day (kg), the average milk yield of 7 days (kg), the maximum milk flow (kg/min.), milking speed (kg/min.), milking time (min.). Productivity data was taken from VĮ "Žem÷s ūkio informacija ir kaimo verslo centras". The productivity database consisted of the following data: day of milking, milk yield (kg), percentage of fat, fat (kg), percentage of protein, protein (kg). Blood samples were taken from the jugular vein using vacuum tubes from K2EDTA (Venoject, Belgium).

Results and conclusions. The results show that in the study of the milking of cows the milk flow was on average 4,08 kg/min., milking speed was on average 2,36 kg/min., milking time was on average 6,36 min. The maximum milk flow was from the Danish Black and White breed of cattle at 4,60 kg/min., the largest milking speed was from Lithuanian Black and White at 2,63 kg/min., and the shortest milking duration of 5,42 minutes was from the Old genotype Black and White breed. The breed of cow statistically affected the production of milk (p<0,001). There was a 10,9 % yield (kg) variation, 23 % variation of the amount of milk produced per day, 19,7 % milk fat and 13 % indicators of a variation in milk protein. Milking characteristics were not significantly effected by the breed. The variation in milk quantity was the greatest differnce between breeds of cow (p<0,001). There was a 13,1 % variation of the maximum milk flow rate, 22 % variation of the milking speed and 13,3 % milking time variation. There is a strong positive correlation between milk yield (kg) and the highest milk flow (kg/min.) (0,37; p<0,001), milk yield (kg) and milking speed (kg/min.) (0,5; p<0,001), milk yield (kg) and milking time (min.) (0,32; p<0,001). It was found that increasing the yield, increases the maximum milk flow, milking rate and milking time. The maximum milk flow (6,150 kg/min.) and the fastest milking speed (3,775 kg/min.) was from the most productive cows (over 13,000 kg). The longest milking time (8,44 min.) was from the 11,000 to 12,000 kg of milk yield group.

ĮVADAS

Įvairiose pasaulio šalyse, kur taikomi naujausi veislininkyst÷s ir gyvulių genetikos mokslo laim÷jimai, karvių selekcija ir genetinis įvertinimas jau yra atliekamas pagal melžimo savybes – melžimo trukmę, melžimo greitį bei didžiausią pieno tek÷jimo srovę. Šie rodikliai yra svarbūs, siekiant išsiaiškinti svarbiausias melžimo eigos savybes ir principus (Bruckmaier, Blum, 1998), nuo kurių priklauso ir karvių produktyvumo bei sveikatingumo savyb÷s. Glaudžius ryšius tarp pieno kiekio ir melžimo savybių nustat÷ nemažai mokslininkų (Luttinen, Juga, 1997; Boettcher et al., 1998; Rupp, Boichard 1999, Samoré, Groen 2003).

Gyvulių savyb÷s, tokios kaip: melžimo trukm÷, melžimo greitis ir didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ bei jų formavimasis, įvairavimas ir ekspresija priklauso nuo paveldimumo ir aplinkos sąlygų. Abu šie veiksniai turi nevienodą įtaką skirtingiems požymiams (Van Raden, Wiggans, 2001), tad kurio požymio gerinimas selekcionuojant bus efektyvesnis, padeda nuspręsti paveldimumo koeficientai (Van Doormaal et al., 2001; Van Doormaal, 2001). Mažai paveldimi požymiai gali būti s÷kmingai taikomi selekcionuojant netiesiogiai, o daugiau paveldimi požymiai garantuoja spartesnį genetinį progresą bei palankesnes tendencijas gerinant bandą (Kinghorn, 2004).

Daugelis mokslininkų nurodo, kad greitesniam melžimo technologijos pažangos vystymuisi (Mačuhova et al., 2003), geresniam pieno išmelžimui (Wellnitz et al., 1999; Ipema, Hogewerf, 2002; Weiss et al., 2004), ir tešmens sveikatingumui (Naumann, Fahr, 2000; Tančin et al., 2002; Kohler, Kaufmann, 2003) svarbu registruoti ne tik tešmens pieno tek÷jimo srovę, bet ir kiekvieno ketvirčio pieno tek÷jimą bei kitus melžimo savyb÷s rodiklius, tokius kaip melžimo trukmę ir melžimo greitį.

Karvių melžimo savyb÷s yra vertinamos daugelio veislių gerinimo programose (Mijić et al., 2003). Genetinis vertinimas atliekamas pagal melžimo savybes – melžimo trukmę, melžimo greitį ir didžiausią pieno tek÷jimo srovę. Taip pat yra atliekami tyrimai pieninių galvijų genetiniam vertinimui ir sveikatingumo gerinimui (Bruckmaier et al., 1998; Nauman et al., 1998; Tančin et al., 2003), tod÷l šių programų įtaka pieno ūkių pelningumui yra labai ženkli (Bagnato et al., 2003).

Sparčiai besivystant genetikos mokslui jo pasiekimai taikomi ir veislininkyst÷je, vienas iš jų – selekcija genetinių žymenų pagalba. Jau yra atrasti genai, veikiantys melžimo greitį.

Pažangios pienin÷je galvijininkyst÷je šalys jau vykdo telyčių ir buliukų atranką pagal melžimo savybes, tirdami melžimo greičio geną molekuliniais metodais.

Darbo tikslas – ištirti genetinių veiksnių įtaką karvių melžimo savyb÷ms.

Darbo uždaviniai:

• Surinkti ir išanalizuoti mokslinę literatūrą apie karvių melžimo savybes.

• Surinkti duomenis ir sudaryti karvių pieno primilžio, riebumo ir baltymingumo duomenų bazę X karvių bandoje.

• Surinkti duomenis ir sudaryti karvių melžimo savybių duomenų bazę X karvių bandoje. • Įvertinti genetinių veiksnių įtaką melžimo savyb÷ms.

• Ištirti koreliacinius ryšius tarp melžimo ir produktyvumo savybių.

• Sudaryti tiriamų karvių DNR m÷ginių banką genų, veikiančių melžimo savybes, tyrimams.

Praktinis pritaikymas – įvertinti genetiniai veiksniai, veikiantys melžimo savybes, sudaryta melžimo savybių duomenų baz÷ bei surinktas karvių, kurių įvertintos melžimo savyb÷s, DNR bankas, – visa tai sudaro galimybes ištirti genus, veikiančius melžimo savybes, o tyrimus panaudoti ankstyvai karvių bei bulių selekcijai pagal melžimo savybes.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Melžimo trukm÷, melžimo greitis, didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ – tai pagrindin÷s karvių melžimo savyb÷s – rodikliai, kurie atspindi svarbią, naudingą ir reikšmingą informaciją apie melžimo eigą.

Melžimo trukm÷. Melžimo trukm÷ – tai laikas, per kurį yra pamelžiama karv÷, tai yra nuo melžiklių užd÷jimo ant spenių ir jų nu÷mimo nuo jų. Pasak Boettcher ir kitų mokslininkų grup÷s (1998) karvių melžimo trukm÷ yra itin svarbus ekonominis rodiklis, susijęs su gyvulio produktyvumu ir sveikatingumu. Nustatyta, kad melžimo savyb÷s, tokios kaip melžimo greitis bei aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ tiesiogiai veikia melžimo trukmę – trumpesnį melžimo laiką sąlygoja stipresn÷ pieno tek÷jimo srov÷ (Tančin et al., 2003).

Melžimo greitis. Tai karv÷s reakcija į melžimo procesą, kuris yra nusakomas pieno kiekiu, išmelžiamu per tam tikrą laiko tarpą (kg/min.) (Jukna, 1998). Povinelli su kolegomis (2003) teigia, kad melžimo greitis – tai laikas, reikalingas pamelžti karvę arba laiko tarpas nuo melžiklių užmovimo ant spenių iki jų nu÷mimo. Literatūroje minima, kad šis rodiklis priklauso nuo individualių gyvulio savybių ir yra paveldimas. Galvijų melžimo greitis yra vienas iš svarbiausių ekonominių rodiklių, susijusių ne tik su gyvulio produktyvumu, bet ir sveikatingumu (Boettcher et al., 1998), tod÷l jis įtraukiamas į veislininkyst÷s programas (Boettcher, Dekkers, 1997). Būtent d÷l to yra nustatytos genetin÷s koreliacijos, kad pieno tek÷jimo greičio rodiklis yra susijęs su somatinių ląstelių skaičiumi, o melžimo greičio intensyvumas – su maž÷jančiu darbo laiku, kuris aikivaizdžiai mažina elektros energijos sąnaudas, melžimo kaštus, melžimo įrangos amortizaciją. Žinoma, didesnis karvių melžimo greitis reikalauja mažesnių darbo sąnaudų, tačiau per greitas melžimas nepageidautinas tešmens sveikatos požiūriu (Göft et al., 1994; Gary, 1997; Boettcher et al., 1998; Mein, 1998; Gäde et al., 2005; ICAR, 2008;).

Didžiausia pieno tek÷jimo srov÷. Aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ yra nepastovi ir priklauso nuo pieno kiekio, kuris gaunamas per melžimą. Karvių aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ yra vertinama palankiai, kai ji pradeda did÷ti užmovus paskutinį melžiklį ant paskutinio spenio, kol pasiekiamas didžiausias greitis. Intensyv÷jant pieno tek÷jimui did÷ja melžimo greitis, o tai lemia žymiai trumpesnį melžimo laiką ir didesnį pieno kiekį (Tančin et al., 2003).

Didelę įtaka aukščiausiai pieno tek÷jimo srovei turi pieno melžimo trukm÷ ir atleidimo greitis. Nuo karv÷s produktyvumo priklauso geriausia ir didžiausia pieno tek÷jimo srov÷, kuri

tur÷tų būti paskutines 60 – 120 sekundžių. Melžimo pabaigoje, kuomet baigiasi didžiausias pieno tek÷jimo etapas, tur÷tų staigiai nukristi ir labai sumaž÷ti (Reid, Stewart, 2001; Hogeveen, Outweltjes, 2003).

1.2 Melžimo savybių poveikis karvių produktyvumui ir sveikatingumui Glaudžius ryšius tarp pieno kiekio ir melžimo savybių nustat÷ nemažai mokslininkų: Luttinen ir Juga (1997), Boettcher ir kt. (1998), Rupp ir Boichard (1999), Samoré ir Groen (2003). Tyrimais patvirtinta, kad did÷jant pieno atleidimo greičiui pieno kiekis taip pat did÷ja (Tilki, 2005). Atliktų tyrimų, tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse, duomenimis, koreliacijos koeficientas tarp pieno kiekio ir melžimo greičio buvo vidutinis teigiamas (Gäde et al., 2005; Juozaitien÷ ir kt., 2006).

Tyrimais nustatyta, kad did÷jantis karvių produktyvumas tiesiogiai proporcingas did÷jančiam jų sergamumui mastitu. D÷l šių faktorių pieno ūkiai patiria itin daug nuostolių. Literatūroje minima, kad melžimo savyb÷s veikia karvių produktyvumą ir ilgaamžiškumą (Boettcher et al., 1998; Ilahi, Kadarmideen 2004).

Karvių sergamumą slaptuoju tešmens uždegimu galima nustatyti tiesioginiu ir netiesioginiu būdais. Netiesiogiai jis gali būti nustatomas pagal melžimo savybes (ICAR, 2008).

1 lentel÷. Skirtingu greičiu melžiamų karvių somatinių ląstelių skaičius piene (Juozaitien÷ ir kt., 2006)

Somatinių ląstelių skaičius *10³/ml

Visų laktacijų I laktacijos II laktacijos III ir v÷lesnių laktacijų n=574 n=248 n=150 n=176 Balai Melžimas X±mx X±mx X±mx X±mx 1 Labai l÷tas 432** (±28,50) 505** (±60,57) 320** (±42,00) 449** (±40,90) 2 L÷tas 337** (±40,68) 279** (±39,61) 295** (±55,53) 619** (±190,80) 3 Vidutinis 216** (±38,55) 159** (±43.92) 298** (±137,6 5) 255** (±67,92)

4 Greitas 297** (±82,91) 153** (±25,17) 143** (±34,09) 617** (±199,3 2) 5 Labai greitas 191** (±57,25) 152** (±44,31) – – Vidutiniškai 381 (±21,10) 363 (±32,94) 307 (±31,59) 471 (±42,36)

V.Juozaitien÷s su grupe bendradarbių (2006) atlikti tyrimai rodo, kad didžiausias somatinių ląstelių skaičius piene (432 *10³/ml) nustatytas, kai melžimo greitis buvo labai l÷tas. L÷to melžimo metu užfiksuotas 337 *10³/ml somatinių ląstelių skaičius, tuo tarpu greito melžimo metu šis rodiklis buvo 22 proc. mažesnis, lyginant su vidutiniu somatinių ląstelių kiekiu. 1 lentel÷je pateikti duomenys įrodo, kad nuo melžimo greičio priklauso somatinių ląstelių kiekis piene. Dvigubai mažesnis min÷tų ląstelių kiekis, lyginant su labai l÷to melžimo rodikliais, nustatytas karvių tarpe, kurių melžimo greitis yra vidutinis, o dvigubai mažesnis somatinių ląstelių skaičius (191*10³/ml) nustatytas labai greito melžimo metu, lyginant su vidutiniais gautais duomenimis.

2 lentel÷. Koreliacijos koeficientai tarp karvių melžimo savybių, pieno kiekio ir somatinių ląstelių skaičiaus (Juozaitien÷ ir kt., 2006)

Rodikliai somatinių ląstelių skaičius *10³/ml melžimo trukm÷, min. didžiausia pieno tek÷jimo srov÷, kg/min. melžimo greitis, kg/min. pieno kiekis, kg 0,037 0,169** 0,491** 0,670**

somatinių ląstelių skaičius,

*10³/ml -0,032 -0,071* -0,145**

melžimo trukm÷, min. 0,019 -0,295**

didžiausia pieno tek÷jimo srov÷,

kg/min. 0,788**

Literatūroje minima, kad l÷tesnis melžimo greitis turi įtakos somatinių ląstelių skaičiaus maž÷jimą (Bahr et al., 1995), tuo tarpu didesnį somatinių ląstelių skaičiaus padid÷jimą lemia labai greitas melžimas (Samoré et al., 2003). Bahr su grupe mokslininkų (1992b, 1995a,) bei Mijić su bendradarbiais atliktų fenotipin÷s koreliacijos tarp melžimo greičio ir somatinių ląstelių skaičiaus tyrimai įrodo, kad somatinių ląstelių daug÷ja, kai melžimo trukm÷ trump÷ja ir melžimo

greitis did÷ja. Bakterin÷s kilm÷s tešmens susirgimai daugiausia diagnozuoti toms karv÷ms, kurių melžimo greitis buvo mažesnis negu 2,0 kg/min, ir didesnis nei 4,0 kg/min. (Roth et al., 1998).

1.3 Aplinkos veiksnių įtaka melžimo savyb÷ms

Literatūroje minimi veiksniai, netiesiogiai sąlygojantys karvių melžimo sąvybes. Prie aplinkos veiksnių priskiriami:

• Melžimo dienotvark÷. Literatūroje minima, kad anksčiau ar v÷liau prad÷jus melžimą nei įprasta, yra sutrikdomi karv÷s organizme vykstantys fiziologiniai procesai, tod÷l iki 17,8 proc. primelžiama mažiau pieno (Calhoun, 1995). D÷l to gali pakisti ir pieno tek÷jimo trukm÷, melžimo greitis bei aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷.

• Melžimo higiena. Tešmens sanitarinio apdorojimo kokyb÷ veikia ir melžimo savybes, tod÷l daug d÷mesio būtina skirti tešmens priežiūrai prieš melžimą ir po melžimo.

• Melžimo įranga. Karvių melžimo savyb÷ms įtakos turi ir melžimo įrangos neigiami padariniai – tinkamai neparuošiamas tešmuo prieš melžimą, blogai ekploatuojama melžimo technika, netinkamas vakuumo lygis, netinkamas pulsatoriaus darbas, sutrūkusios ar susid÷v÷jusios melžiklių gumos, melžiklių perlaikymas, prastai išplaunami ir definfekuojami melžimo aparatai. Šie padariniai ne tik sąlygoja karvių sveikatingumą, bet ir glaudžiai siejasi su gyvulio produktyvumu bei nagrin÷jamais rodikliais.

• Š÷rimas – tiesiogiai veikia karvių produktyvumą, pieno sud÷tį bei susirgimą mastitais. Karvei sergant mastitu – sumaž÷ja pieno kiekis. Visa tai netiesiogiai sąlygoja ir karvių melžimo savybes: melžimo greitį, trukmę bei aukščiausią pieno tek÷jimo srovę. Nusilpus karvių organizmui prast÷ja ir min÷tosios karvių melžimo savyb÷s bei rodikliai.

• Laikymo sąlygos. Gyvulio laikymo sąlygos – neatsiejamas rodiklis nuo produkytvumo, mastito. Prast÷jant laikymo sąlygoms bei nesilaikant zoohigienos reikalavimų – gali sumaž÷ti ne tik pieno, riebalų bei baltymų kiekis, bet ir susilpn÷ti melžimo greitis, pailg÷ti melžimo trukm÷ bei sumaž÷ti aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷.

Visi min÷ti aplinkos veiksniai netiesiogiai sąlygoja melžimo savybes: melžimo greitį, aukščiausią pieno tek÷jimo srovę, melžimo trukmę. Vieni ar kiti neigiami aspektai, įtakojantys karvių sveikatingumą bei produktyvumą, mažiau ar daugiau nulemia ir anksčiau min÷tų rodiklių pokyčius.

1.4 Laktacijos ir tešmens morfologijos įtaka melžimo savyb÷ms

Laktacija. Mijić su bendradarbiais (2002) įrod÷, jog nuo I iki III ir v÷lesnių laktacijų Holšteinų veisl÷s karvių melžimo greitis did÷ja, tuo tarpu Žalmargių – didesnis II laktaciją (2,74 kg/min.), bet ne III ir v÷lesnes (2,98 kg/min.). Mokslin÷je literatūroje nurodoma, kad I laktacijos karvių melžimo greitis buvo didžiausias ir siek÷ 1,31 kg/min., o melžimo trukm÷ – 6,50 min., II laktacijos karvių melžimo greitis buvo 1,38 kg/min., o melžimo trukm÷ – 6,50 min., III ir v÷lesnių laktacijų karvių melžimo greitis buvo 1,35 kg/min., o melžimo trukm÷ – 6,41 min.

Atliktais Ilahi ir Kadarmideen (2004) tyrimais buvo įrodyta, kad I laktacijos Švicų veisl÷s karvių melžimo greitis buvo 2,76 kg/min., II laktacijos – 2,63 kg/min., III laktacijos ir v÷lesnių laktacijų – 2,68 kg/min. Simentalio veisl÷s karvių melžimo greitis I laktacijos buvo 2,68 kg/min., II laktacijos – 2,59 kg/min., III laktacijos ir v÷lesnių laktacijų – 2,58 kg/min. Holšteino veisl÷s karvių melžimo greitis I laktacijos – 3,12 kg/min. Panašius rezultatus pateik÷ ir Mijić su grupe tyr÷jų (2002) bei Boettcher su kolegomis (1998).

V.Juozaitien÷s su kolegomis (2006) atlikti karvių melžimo savybių skirtingų laktacijų metu tyrimai (3 lentel÷) rodo, kad melžimas tiesiogiai sąlygoja sekančius melžimo rodiklius – melžimo trukmę (min.), didžiausią pieno tek÷jimo srovę (kg/min.) bei melžimo greitį (kg/min.). Ilgiausia melžimo trukm÷ nustatyta labai l÷to melžimo metu – 6,56 min., o trumpiausia – labai greito melžimo metu – 4,60 min. Lygiai taip pat įrodyta ir didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s (kg/min.) priklausomyb÷ nuo melžimo. Didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s rodiklis – 4,13 kg/min. nustatytas labai greito melžimo metu, tuo tarpu mažiausios – labai l÷to melžimo metu – 2,19 kg/min. Analogiška rodiklių seka pasteb÷ta ir melžimo greičio (kg/min.) rezultatų tarpe: didžiausias melžimo greitis nustatytas labai greito (1,10 kg/min.) bei mažiausias – 2,48 kg/min. – labai l÷to melžimo metu.

3 lentel÷. Karvių melžimo savyb÷s skirtingų laktacijų metu (Juozaitien÷ ir kt., 2006) melžimo trukm÷, min. didžiausia pieno tek÷jimo srov÷, kg/min. melžimo greitis, kg/min. Balai Melžimas X±mx X±mx X±mx Visų laktacijų (n=574) 1 Labai l÷tas 6,56 (±0,110) 2,19 (±0,037) 1,10 (±0,015) 2 L÷tas 5,65 (±0,099) 2,96 (±0,044) 1,67 (±0,013) 3 Vidutinis 5,30 (±0,167) 3,38 (±0,116) 2,09 (±0,020) 4 Greitas 5,04 (±0,151) 4,04 (±0,180) 2,25 (±0,034) 5 Labai greitas 4,60 (±0,317) 4,13 (±0,227) 2,48 (±0,115) I laktacijos (n=248) 1 Labai l÷tas 6,37 (±0,201) 1,99 (±0,056) 0,94 (±0,022) 2 L÷tas 5,57 (±0,141) 2,83 (±0,057) 1,51 (±0,013) 3 Vidutinis 5,26 (±0,257) 3,16 (±0,152) 1,87 (±0,015) 4 Greitas 5,14 (±0,196) 3,62 (±0,163) 2,05 (±0,020) 5 Labai greitas 4,38 (±0,241) 4,28 (±0,183) 2,49 (±0,060) II laktacijos (n=150) 1 Labai l÷tas 6,63 (±0,231) 2,25 (±0,067) 1,06 (±0,031) 2 L÷tas 5,70 (±0,175) 3,12 (±0,087) 1,69 (±0,022) 3 Vidutinis 4,84 (±0,292) 3,58 (±0,228) 2,09 (±0,026) 4 Greitas 4,86 (±0,640) 3,74 (±0,484) 2,33 (±0,069) 5 Labai greitas – – –

III ir v÷lesnių laktacijų (n=176)

1 Labai l÷tas 6,69 (±0,152) 2,33 (±0,063) 1,06 (±0,024)

2 L÷tas 5,87 (±0,223) 3,15 (±0,097) 1,66 (±0,032)

3 Vidutinis 5,70 (±0,315) 3,63 (±0,262) 2,06 (±0,022)

4 Greitas 5,26 (±0,370) 4,56 (±0,400) 2,17 (±0,150)

5 Labai greitas – – –

Tešmens morfologija. Pieno liauka sudaryta iš sekrecinio, jungiamojo, raumeninio ir riebalinio audinių. Pieną sintetina sekrecin÷s ląstel÷s, kurios išsid÷sčiusios atskirais sluoksniais, vadinamos alveol÷mis. Pienas gaminamas viename ketvirtyje, negali pereiti į kitus, tod÷l melžimo metu jis yra išskiriamas atskirai iš kiekvieno ketvirčio. Sekrecinių ląstelių kiekis ir sekrecinio audinio kiekis yra veiksnys, turintis įtakos pieno gamybai. Pienas nuolat sintetinamas alveol÷se, o kaupiasi ne tik jose, bet ir pieno latak÷liuose, tešmens cisternose (Aslam et al., 1994; Samuelsson et al., 1996). Latak÷lį sudaro nuo 10 iki 100 alveolių (Stelwagen et al., 1997). Nustatyta, kad alveol÷se kaupiasi 60 – 80 proc., o cisternose – 20 – 40 proc. pieno. Karvių

tešmens sveikatingumas, pieno produkcija taip pat ir melžimo savyb÷s priklauso nuo tešmens morfologinių ir fiziologinių rodiklių (White, Vinson, 1975; Amin et al., 2002). Tiriant pieninių galvijų bandas nustatyta, kad karvių sergamumas tešmens uždegimu tiesiogiai priklauso nuo produktyvumo kiekio padid÷jimo. Literatūroje minima, kad siekiant įvertinti tešmens sveikatingumo genetinę vertę, užsienio šalyse naudojami šie požymiai: melžimo greitis, somatinių ląstelių skaičius, tešmens gylis (De Jong, Lansberg, 1996; Klaas et al., 2005; Nielsen et al., 2000; Samoré, Groen, 2006).

1.5 Melžimo savybių paveld÷jimas

Nuo paveldimumo priklauso gyvulių savybių formavimasis, įvairavimas ir ekspresija. Kurio požymio gerinimas bus efektyvesnis selekcionuojant – padeda nuspręsti paveldimumo koeficientai. Mažai paveldimi požymiai gali būti s÷kmingai taikomi selekcionuojant netiesiogiai. Gerai paveldimi požymiai garantuoja spartesnį genetinį progresą gerinant bandą (Kinghorn, 2004).

Šiuo metu pagal BLUP metodą yra nustatoma galvijų genetin÷ vert÷, o pieninių galvijų populiacijoms intensyviai kuriami karvių tešmens sveikumo rodiklių paveldimumo įvertinimo modeliai (Mark et al., 2000; Nielsen et al., 2000; Powell et al., 2002; Kiiman et al., 2005; Klaas et al., 2005; Mark et al., 2005; Miglior et al., 2005). Remiantis tarptautin÷s bulių vertinimo tarnybos duomenimis (http://www.interbull.org/Workability/framesida-work.htm), BLUP metodu vertinant skirtingų veislių karvių melžimo greitį, paveldimumo koeficientas svyravo nuo 0,144 iki 0,350. Moksliniuose straipsniuose minimi įvairūs karvių melžimo greičio paveldimumo koeficientai – 0,14 (Stoop et al., 2007), 0,37 (Aydin et al., 2008), 0,42 (Gäde et al., 2007), 0,46 – 0,48 (Ilahi et al., 2004). V.Juozaitien÷s ir R.Japertien÷s (2010) atliktais tyrimais melžimo greičio paveldimumo koeficientai svyruoja nuo 0,118, didžiausio pieno tek÷jimo srov÷s – nuo 0,188 bei didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s ir melžimo greičio vidurkių skirtumo – nuo 0,232 (p<0,001).

Apžvelgiant melžimo greičio koreliacijos ryšius su somatinių ląstelių skaičiumi, tyrimų duomenimis įrodyta, kad melžimo greitis neigiamai koreliuoja su SLS (Larroque et al., 2005). Kiti mokslininkai nustat÷ karvių genetin÷s koreliacijos koeficentus tarp SLS ir melžimo greičio bei tarp SLS ir didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s, kurie atitinkamai buvo 0,35 ir 0,38 (Gäde et

al., 2007). Mijić su grupe (2002) nustat÷, kad koreliacija tarp melžimo greičio ir SLS įrodo, jog trump÷jant melžimo trukmei ir intensyv÷jant melžimo greičui – did÷ja somatinių ląstelių skaičius. Taip pat nustatyta, kad itin greitas melžimas sąlygoja didesnį SLS (Samoré, Groen, 2003).

Daugelis mokslininkų nurodo, kad greitesniam melžimo technologijos pažangos vystymuisi (Mačuhova et al., 2003), geresniam pieno išmelžimui (Wellnitz et al., 1999; Ipema, Hogewerf, 2002; Weis et al., 2004), ir tešmens sveikatingumui (Naumann, Fahr, 2000; Tančin et al., 2002; Kohler, Kaufmann, 2003) svarbu registruoti ne tik tešmens pieno tek÷jimo srovę, bet ir kiekvieno ketvirčio pieno tek÷jimą.

1.6 Melžimo savybių tyrimas ir vertinimas

Įprastai melžimo savyb÷s dažniausiai siejamos su melžimo greičiu, kuris gali būti apibūdinamas sekančiai:

- l÷tas, vidutinis ar greitas;

- gali būti matuojamas laikas (sekund÷mis) nuo melžiklių užd÷jimo ant spenių iki jų nu÷mimo;

- gali būti vertinamas laikas, reikalingas pamelžti karvę.

Remiantis Valstybin÷s gyvulių veislininkyst÷s priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko įsakymu Nr. 34 parengtomis taisykl÷mis bei vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 84/419, 86/130, 87/328, 94/515 ir Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR) taisyklių nuostatomis nurodoma, kad melžimo greitis (kg/min.) vertinamas 5 balų sistema: 1 – labai l÷tas melžimas (po pirmo veršiavimosi – 1,2 ir < kg/min.; po dviejų ir daugiau – 1,4 ir < kg/min.), 2 – l÷tas (po pirmo veršiavimosi – 1,3 – 1,7 kg/min.; po dviejų ir daugiau – 1,5 – 1,9 kg/min.), 3 – vidutinis (po pirmo veršiavimosi – 1,8 – 1,9 kg/min.; po dviejų ir daugiau – 2,0 – 2,1 kg/min.), 4 – greitas (po pirmo veršiavimosi – 2,0 – 2,2 arba < 2,5 kg/min.; po dviejų ir daugiau – 1,5 – 1,9 arba > 3,0 kg/min.), 5 – labai greitas (po pirmo veršiavimosi – 2,2 – 2,5 kg/min.; po dviejų ir daugiau – 2,5 – 3,0 kg/min.) melžimas.

Įvairiose šalyse melžimo greitis vertinamas skirtingai. Kai kuriose šalyse naudojama nuo 1 iki 3 balų (1 – l÷tai, 2 – vidutiniškai, 3 – greitai), kitose nuo 1 iki 8 arba nuo 1 iki 9 balų vertinimo sistema, tačiau populiariausia nuo 1 iki 5 balų (1 – labai l÷tai, 2 – l÷tai, 3 –

vidutiniškai, 4 – greitai, 5 – labai greitai) vertinimo sistema. Daugumos mokslininkų nuomone, pageidautinas melžimo lengvumas tur÷tų atitikti 3 – 4 balus 5 balų vertinimo sistemoje, t. y. tur÷tų būti vidutinis arba greitas. Kiekviena karv÷ yra vertinama (labai l÷tai, l÷tai, vidutiniškai, greitai ar labai greitai, atitinkamai nuo viso melžimo laiko ir nepriklausomai nuo pieningumo) pagal vieną iš šių požymių.

Karvių melžimo savyb÷s yra vertinamos daugelio veislių gerinimo programose (Mijić et al., 2003). Genetinis vertinimas atliekamas pagal melžimo savybes – melžimo trukmę, melžimo greitį ir didžiausią pieno tek÷jimo srovę (Bruckmaier, Blum, 1998; Nauman et al., 1998; Tančin et al., 2003). Šių programų įtaka pieno ūkių pelnui yra labai ženkli (Bagnato et al., 2003).

1.7 Genai, veikiantys melžimo savybes

Kaip ir visus organizmo požymius taip ir melžimo savybes veikia tiek aplinkos, tiek paveldimi veiksniai. Kadangi melžimo savyb÷s – melžimo greitis, melžimo trukm÷ yra kiekybiniai požymiai, kurie varijuoja tam tikrose ribose, dažniausia juos lemia ne vienas genas, o genų grup÷. Iki šiol, nors atlikta daug mokslinių tyrimų, pavyko atrasti tik kelis genus, veikiančius melžimo savybes.

Šveicarijos mokslininkai ieškojo genų, veikiančių primilžį, melžimo greitį, sausųjų medžiagų pasisavinimą ir kūno masę. Jiems nepavyko identifikuoti atskiro geno ar genų grup÷s, susijusios su melžimo greičio požymio įvairavimu (Karacaören et al., 2006). Manoma, kad galvijų 29 chromosomoje gali būti kiekybinių požymių lokusas, kuris veikia melžimo greitį (Lee, Chaudhary, 2006).

Mokslininkas Roets (1986) nustat÷ pirmaverš÷ms karv÷ms ryšį tarp adrenoreceptorių koncentracijos ir pieningumo. V÷liau Roets (1989) praneš÷, jog aptiko pirmaveršių karvių spenių audinyje, kraujyje ir piene alpha2- ir beta2-adrenoceptorius bei išanalizavo bulių kraujyje aptiktus alpha2- ir beta2-adrenoceptorius ir jo palikuonių pieningumą (Roets, 1995). Inderwies su grupe mokslininkų (2008) teigia, kad α ir β galvijų pieno liaukų adrenerginių receptorių stimuliacija veikia melžimo savybes. Paimti baltymai ir RNR leido nustatyti α 1, α 2 ir β 2 adrenerginių receptorių jungimosi vietas ir RNR raiškos lygį atvirkštin÷s transkripcijos polimeraz÷s reakcijoje [RL-ATPR] realiu laiku. Maksimalus pieno srautas be papildomų adrenerginių receptorių stimuliavimo, neigiamai koreliavo su α2 adrenerginiu receptoriumi. α

adrenerginių receptorių stimuliavimo metu nustatyta teigiama koreliacija tarp maksimalus pieno srautas ir α2 adrenerginių receptorių mRNR, tuo tarpu β adrenerginių receptorių stimuliavimo metu – nenustatyta jokių koreliacijų. Reikšmingi pokyčiai pasteb÷ti pieno kiekio ir didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s rodikliuose, kuomet jie kilo po α – adrenerginių receptorių agonistų taikymo (Inderwies, 2008).

2007 metais buvo atrastas beta2-adrenoreceptoriaus (ADRB2) geno polimorfizmas (adenino nukleotidas vietoje citozino nukleotido 11 pozicijoje, tod÷l adrenoreceptoriaus baltymo molekul÷je histidinas pakeit÷ prolino amino rūgštį 4 pozicijoje), nuo kurio priklauso melžimo greitis. Šio geno polimorfizmas tiriamas PGR metodu. Tiek karv÷s tiek buliaus genotipe galima identifikuoti pageidaujamą geną, kuris sąlygoja didesnį melžimo greitį, atrinkti gyvūnus su pageidaujamu genotipu ir pasilikti juos tolimesniam veisimui (Collier et al., 2007).

2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

Tyrimai buvo atliekami ŽŪB “Atžalynas“ 163 atrankinių karvių grup÷je. Karv÷s buvo Danijos juodmargių (DJ), Danijos žalųjų (DŽ), Holšteinų (H), Lietuvos juodmargių (LJ), Seno genotipo Lietuvos juodmargių (SG-LJ), Švedijos juodmargiai (ŠJ) veislių.

Melžimo duomenys buvo surinkti iš ALPRO Windows sistemos (De Laval), kuri melžimo metu automatiškai registruoja melžimo duomenis. Buvo surinkti sekantys duomenys bei sudaryta jų duomenų baz÷ – pieno primilžis per parą kg, baltymų kiekis per parą kg, riebalų kiekis per parą kg, 7 dienų vidutinis primilžis kg, didžiausia pieno tek÷jimo srov÷, kg/min., melžimo greitis, kg/min., melžimo trukm÷, min.

Produktyvumo duomenys gauti iš VĮ „Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“. Produktyvumo duomenų baz÷ sudaryta iš sekančių duomenų – melžimo dienos, primilžis kg, riebumas proc., riebalų kg, baltymingumas proc., baltymų kg.

Kraujo m÷giniai iš Jungo venos imti į vienkartinius vakuminius m÷gintuv÷lius su K2EDTA (Venoject, Belgia).

2.2 Tyrimų metodai

2.2.1 DNR skyrimas iš kraujo ląstelių. Chloroforminis – fenolinis metodas

Į m÷gintuv÷lius įpilama po 10 ml kraujo ir po 30 ml buferio lizavimo buferio. M÷gintuv÷lių turinys sumaišomas vartant. M÷gintuv÷liai 30 min. inkubuojami ledo vonioje. Kas 5 – 10 min. m÷gintuv÷lių turinys sumaišomas vartant. Centrifuguojama 10 min. 4°C temperatūroje 3000 aps./min. greičiu. Nupilamas skystis ir paliekamos tik nuos÷dos. Ant nuos÷dų užpilama 10 ml lizavimo buferio ir gerai išmaišoma pipete. Centrifuguojama 10 min. 4°C temperatūroje 3000 aps./min. greičiu. Nupilamas paviršiuje esantis skystis. Ant nuos÷dų užpilama 10 ml 0,15M KCl ir gerai išmaišoma pipete. Centrifuguojama 10 min. 4°C temperatūroje 3000 aps./min. greičiu. Nupilamas paviršiuje esantis skystis. Ant nuos÷dų užpilama 10 ml 0,15M KCI ir gerai išmaišoma pipete. Centrifuguojama 10 min. 4°C temperatūroje 3000 aps./min. greičiu. Nupilamas paviršiuje esantis skystis. Ant nuos÷dų užpilama 5 ml buferio, 500 ml 10% SDS, 15

ml proteinaz÷s K ir gerai išmaišoma pipete. Inkubuojama per naktį 37°C (arba 2 val. 55°C) temperatūroje.

Po inkubacijos užpilama 1,4 ml 6M NaCl ir m÷giniai 15 s maišomi maišykl÷s „Vortex“ pagalba arba stipriai supurtomi rankiniu būdu. Į m÷gintuv÷lius pilama 4 ml chloroformo ir m÷giniai v÷l maišomi, kol susidaro balta vienalyt÷ mas÷. Centrifuguojama 20 min. 22°C temperatūroje 4000 aps./min. greičiu. Iš centrifugos m÷giniai išimami atsargiai, kad nesusimaišytų susidarę sluoksniai. Pipete atsargiai nusiurbiamas viršutinis sluoksnis, (kuriame yra DNR), perpilamas į kitus m÷gintuv÷lius, ir užpilamas tokiu pat kiekiu 99 proc. etilo spirito. M÷gintuv÷liai sandariai uždengiami ir turinys išmaišomas vartant. M÷ginius galima palikti nakčiai – 20°C temperatūroje. Iškritusi DNR išimama kilpel÷s pagalba, perplaunama 70 proc. spirite ir perkeliama į m÷gintuv÷lius, kuriose yra po 100 ml dejonizuoto H2O. M÷gintuv÷liai paliekami nakčiai šaldytuve arba purtykl÷je, kad DNR visiškai ištirptų (Miceikien÷ ir kt., 2002).

2.2.2 DNR švarumo ir koncentracijos nustatymas

Genomin÷s DNR kiekis ir grynumas buvo nustatomas spektrofotometro pagalba. Tam tikslui paruošiamas l00 µl skiestos DNR tirpalas: imama l0 µl koncentruotos DNR ir skiedžiama 90 µl distiliuotu vandeniu. DNR kiekis nustatomas išmatuojant skiesto tirpalo optinį tankį (OD) prie 260 nm bangos ilgio. Kai OD = 1, tai l ml tirpalo yra 50 ug dvigrand÷s DNR. DNR kokyb÷ įvertinama išmatavus skiesto tirpalo optinius tankius prie 260 ir 280 nm bangos ilgių. Švarumą rodo santykis OD260/OD280. Švarių DNR tirpalų santykis yra 1,8 – 2,0. Jei tirpale yra baltymų ar fenolio priemaišų, šis santykis bus mažesnis nei nurodyta. Baltymų koncentracija neturi viršyti 0,5 µg/ml ribos. Jei tirpale priemaišų yra daugiau, reikia atlikti pakartotinį genomin÷s DNR valymą (Miceikien÷ ir kt., 2002).

2.2.3 Statistin÷ duomenų analiz÷

Duomenys buvo skaičiuojami SPSS 13.0 FO WINDOWS statistiniu paketu, bei skaičiuokle Microsoft Excel. Galutinių duomenų skirtumai buvo vertinami LSD Fišerio kriterijumi bei vidurkiai skaičiuojami pagal regresijos modelį.

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS

Pirmoje lentel÷je pateikti vidutiniai tiriamos karvių grup÷s produktyvumo ir melžimo duomenys bei duomenys pagal veisles. Tiriamoje grup÷je vidutinis karvių primilžis buvo 8528 kg, riebumas 4,10 procento, baltymingumas 3,38 procento, vidutinis primilžis per parą 30,87 kg, vidutinis 7 dienų primilžis 27,92 kg. Didžiausiu produktyvumu pasižym÷jo Danijos žalosios karv÷s, kurių vidutinis produktyvumas – 9809 kg pieno ir tai yra 31 proc. daugiau, lyginant su mažiausio produktyvumo karvių veisle tiriamojoje grup÷je – Senojo genotipo – Lietuvos juodmarg÷mis. Ženkliai skyr÷si pieno riebalų ir baltymų rodikliai atskirose galvijų veisl÷se. Didžiausi riebalų ir baltymų kiekiai nustatyti Danijos žalųjų karvių piene, kurie atitinkamai buvo 414,5 kg ir 333,9 kg. Vertinant 7 dienų vidutinio primilžio rezultatus, galima teigti, jog Švedijos juodmargių karvių šis rodiklis ženkliai išsiskyr÷ iš kitų veislių – 33,61 kg, tuo tarpu žemiausias rezultatas užfiksuotas Senojo genotipo – Lietuvos juodmargių galvijų tarpe 24,26 kg (arba 28 proc. mažiau) (1 pav.).

Tiriamoje grup÷je didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ buvo vidutiniškai 4,08 kg/min., melžimo greitis 2,36 kg/min., melžimo trukm÷ 6,36 min. Vertinant veisl÷s įtaką melžimo savyb÷ms bei analizuojant gautus duomenis, galima teigti, kad Danijos juodmargių galvijų tarpe nustatyta didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ – 4,60 kg/min., tuo tarpu mažiausia – Senojo genotipo – Lietuvos juodmargių galvijų veisl÷je – 3,54 kg/min. (2 pav.). Pastarosios veisl÷s melžimo greitis taip pat buvo prasčiausias – 2,10 kg/min. Švedijos juodmargių galvijų veisl÷je šis rodiklis buvo didžiausias – 2,63 kg/min. (3 pav.). Trumpiausia melžimo trukme pasižym÷jo Senojo genotipo – Lietuvos juodmarg÷s veisl÷s karv÷s – 5,42 min., tuo tarpu ilgiausia – Švedijos juodmarg÷s – net 7,40 min. (4 pav.) (1 lentel÷).

Mūsų gauti melžimo duomenys koreliuoja su kitų mokslininkų duomenimis. Tilki su kolegomis (2005) nustat÷, kad Švicų veisl÷s karvių vidutin÷ melžimo trukm÷ siek÷ 4,5 min. Tuo tarpu Holšteinų veisl÷s galvijų tarpe šis rodiklis buvo 1,2 min. didesnis (Gäde et al., 2005). Mes gavome ilgesnę vidutinę melžimo trukmę, t.y. 6,36 min.

Gäde su grupe mokslininkų (2005) nustat÷ didesnį nei Lietuvoje veisiamų pieninių galvijų melžimo greitį, kuris buvo – 2,36 kg/min. Remiantis ir kitų mokslininkų pateiktais duomenimis, geresni melžimo greičio rezultatai nustatyti ir kitose veisl÷se (Tančin et al., 2003). Italijos žalųjų veisl÷s karvių tarpe šis rodiklis siek÷ netgi 2,2 kg/min. (Povinelli et al., 2003),

Holšteinų – 1,52 kg/min., Norvegijos žalųjų – 1,56 kg/min. (Walsh, 2007), Švicų veisl÷s karvių populiacijoje – 1,34 kg/min. (Tilki et al., 2005), o Strapák su bendradarbiais (2009) nustat÷ 2,84 kg/min. melžimo greitį.

Remiantis mokslininkų pateiktais duomenimis, didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ nustatyta Holšteinų veisl÷s karvių populiacijoje – 3,67 kg/min., Norvegijos žalųjų – 3,81 kg/min. (Walsh et al., 2007), o Strapák su kolegomis (2009) nustat÷ 4,49 kg/min. pieno tek÷jimo trukmę. Mūsų gautais duomenimis ji buvo 4,08 kg/min.

Melžimo dienų skaičiaus rodiklis statistiškai reikšmingai skyr÷si tarp analizuojamų karvių veislių, tod÷l nor÷dami išryškinti veisl÷s įtaką, atlikome skaičiavimus eliminuojant šio rodiklio įtaką. Atlikti tyrimai įrod÷, kad veisl÷ statistiškai reikšmingai veik÷ produktyvumo rodiklius – pieno (kg), baltymų (kg), pieno riebumą bei baltymingumą (proc.) (p<0,001), riebalų (kg) bei vidutinį pieno kiekį per parą (kg) (p<0,05). Veisl÷s įtaka melžimo savyb÷ms: didžiausiai pieno tek÷jimo srovei (kg/min.) (p>0,02), melžimo greičiui (kg/min.) bei melžimo trukmei (min.) (p>0,017), nebuvo statistiškai reikšminga (2 lentel÷).

4 lentel÷. Melžimo ir produktyvumo savybių skirtumai pagal veisles Rodiklis Veisl÷ DJ DŽ H LJ SG-LJ ŠJ Viso n 39 20 13 46 9 32 159 melžimo dienos 289,8±7,95 ***ŠJ; 301,8±12,11 ***ŠJ; *SG-LJ 289,0±17 **ŠJ 282,3±7,78 ***ŠJ 251,3±21,69 *DŽ 237,7±9,97 ***DJ;DŽ; LJ **H 274,9±4,82 pieno, kg 9809,9±448,9 ***LJ **SG-LJ;ŠJ 9575,5±420, 9 **SG-LJ *LJ 7835,7±828,3 *DJ 7907,3±331,75 ***DJ *DŽ 6758,9±769,7 **DJ;DŽ 8241,8±376,6 **DJ 8528,0±207,4 riebalų, kg 374,7±15,73 **ŠJ *SG-LJ 414,5±17,68 ***ŠJ **H;LJ; SG-LJ 320,1±27,93 **DŽ 341,8±14,62 **DŽ 293,1±27,60 **DŽ *DJ 303,9±17,36 ***DŽ **DJ 344,7±8,26 baltymų, kg 319,8±13,39 **LJ;SG-LJ;ŠJ 333,9±13,77 ***SG-LJ **LJ;ŠJ *H 274,2±27,22 *DŽ 270,72±11,05 **DJ;DŽ 223±23,17 ***DŽ **DJ 266,5±12,69 **DJ;DŽ 285,7±6,67 riebumas, proc 3,91±0,09 **DŽ;LJ *SG-LJ 4,38±0,14 ***ŠJ **DJ 4,24±0,16 **ŠJ 4,3±0,09 ***ŠJ **DJ 4,46±0,22 **ŠJ *DJ 3,69±0,12 ***DŽ;LJ **H;SG-LJ 4,10±0,05 baltymingumas, proc 3,31±0,05 **H *DŽ;LJ 3,50±0,07 ***ŠJ *DJ 3,56±0,09 ***ŠJ **DJ 3,44±0,04 ***ŠJ *DJ 3,35±0,07 3,22±0,03 ***DŽ;H;LJ 3,38±0,02

per parą vid. pieno, kg 33,54±1,16 ***H;LJ 32,08±1,08 **H 26,37±1,82 ***DJ;ŠJ 28,04±0,93 ***DJ;ŠJ *DŽ 26,72±1,75 ***ŠJ 34,64±0,62 ***H;LJ;SG- 30,87±0,54

Rodiklis Veisl÷ DJ DŽ H LJ SG-LJ ŠJ Viso n 39 20 13 46 9 32 159 **SG-LJ *LJ; SG-LJ **DŽ **DJ *DŽ LJ

per parą vid. riebalų, kg 1,29±0,04 *H 1,40±0,05 **H; *LJ 1,09±0,06 **DŽ *DJ 1,21±0,04 *DŽ 1,20±0,12 1,27±0,04 1,25±0,02

per parą vid. baltymų, kg

1,10±0,03 ***LJ **H;SG-LJ 1,11±0,03 ***LJ **H;SG-LJ 0,93±0,06 **DJ;DŽ;ŠJ 0,96±0,03 ***DJ;DŽ;ŠJ 0,89±0,05 ***ŠJ **DJ;DŽ 1,12±0,02 ***LJ;SG-LJ **H 1,03±0,02

7 dienų vid. primilžis, kg 30,56±1,75

*LJ 27,51±2,09 29,64±3,77

24,57±2,12

*DJ;ŠJ 24,26±3,56

33,61±1,75

*LJ 27,92±1,01

didžiausia pieno tek÷jimo srov÷, kg/min. 4,60±0,22 *LJ;SG-LJ 4,22±0,27 3,89±0,28 3,83±0,23 *DJ 3,54±0,42 *DJ 4,09±0,45 4,08±0,12

melžimo greitis, kg/min. 2,62±0,16

*LJ 2,44±0,16 2,29±0,22

2,15±0,15

*DJ 2,10±0,28 2,63±0,25 2,36±0,08

melžimo trukm÷, min. 06:20±00:22 06:47±00:32 06:59±00:54 06:01±00:18

*ŠJ 05:42±00:34 07:40±00:44 06:36±00:16 * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

5 lentel÷. Veisl÷s įtaka melžimo ir produktyvumo savyb÷ms, eliminavus melžimo dienų skaičiaus įtaką (Fišerio kriterijus) Rodikliai DJ DŽ H LJ SG-LJ ŠJ F P n 39 20 13 46 9 32 pieno, kg 9374,9±263,1 8750,3±369,8 7425,8±453,3 7714,1±240,9 7575,8±546,9 9502,2±303,1 8,42 <0,001 riebalų, kg 358,5±11,2 383,7±15,8 304,8±19,3 334,6±10,3 323,6±23,3 350,9±12,9 2,82 <0,05 baltymų, kg 304,8±7,5 305,3±10,6 260±13 264±6,9 251,2±15,7 310±8,7 7,43 <0,001 riebumas, % 3,93±0,1 4,43±0,14 4,27±0,17 4,35±0,09 4,41±0,21 3,62±0,11 7,47 <0,001 baltymingumas, % 3,31±0,04 3,49±0,06 3,56±0,07 3,43±0,04 3,35±0,09 3,23±0,05 4,65 <0,001 per parą vid. pieno,

kg 33,4±0,95 31,8±1,34 26,2±1,64 28±0,87 27±1,98 35±1,1 2,59 <0,05

per parą vid. riebalų,

kg 1,29±0,04 1,4±0,06 1,1±0,07 1,21±0,04 1,19±0,09 1,26±0,05 2,59 <0,05

per parą vid.

baltymų, kg 1,09±0,03 1,1±0,04 0,92±0,05 0,95±0,02 0,9±0,06 1,13±0,03 7,97 <0,001 7 dienų vid. primilžis, kg 30,24±1,96 27,07±2,45 29,21±3,29 24,59±1,74 24,96±3,87 35,02±3,26 2,18 0,06 didžiausia pieno tek÷jimo srov÷, kg/min. 4,58±0,24 4,2±0,3 3,87±0,4 3,83±0,21 3,57±0,47 4,15±0,4 1,48 0,2 melžimo greitis, kg/min. 2,59±0,15 2,39±0,19 2,25±0,26 2,15±0,13 2,16±0,3 2,76±0,25 1,57 0,17 melžimo trukm÷, min. 06:17±00:24 06:43±00:30 06:55±00:40 06:01±00:21 05:48±00:47 07:52±00:40 1,58 0,17

7 d ie n ų v id . p ri m il ži s, k g 0 5 10 15 20 25 30 35 40 DJ DZ H LJ SG-LJ SJ Veisl÷s

1 pav. 7 dienų vidutinio primilžio kg priklausomyb÷ nuo veisl÷s

D id ži a u si a p ie n o te k ÷j im o s ro v ÷, k g /m in . 0 1 2 3 4 5 DJ DZ H LJ SG-LJ SJ Veisl÷s

M el ži m o g re it is , k g /m in . 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 DJ DZ H LJ SG-LJ SJ Veisl÷s

3 pav. Melžimo greičio kg/min. priklausomyb÷ nuo veisl÷s

M el ži m o t ru k m ÷, m in . 0:00 1:12 2:24 3:36 4:48 6:00 7:12 8:24 DJ DZ H LJ SG-LJ SJ Veisl÷s

6 lentel÷. Veisl÷s ir laktacijos trukm÷s įtaka (η2, %) produktyvumo požymiams Rodiklis pieno, kg riebalų, kg riebumas, proc. baltymų, kg baltymingu-mas, proc. per parą vid. pieno, kg per parą vid. riebalų, kg per parą vid. baltymų, kg Veisl÷ 10,9*** 4,2* 19,7*** 7,7*** 13,0*** 23,0*** 7,8* 20,6*** Melžimo dienų skaičius 46,8*** 41,2*** 1,4 54,3*** 0,1 0,6 0,2 1,7 * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

7 lentel÷. Veisl÷s, laktacijos trukm÷s ir pieningumo įtaka (η2, %) melžimo savyb÷ms

Rodiklis didžiausia pieno

tek÷jimo srov÷, kg/min. melžimo greitis, kg/min. melžimo trukm÷, min.

Veisl÷ 1,8* 1,9* 6,3*

Pieno, kg 13,1*** 22,0*** 13,3**

Melžimo dienų skaičius 4,7* 4,1* 3,3*

8 lentel÷. Koreliacijos tarp karvių produktyvumo ir melžimo savybių Rodikliai pieno, kg riebalų, kg riebu-mas, proc. bal-tymų, kg baltymin-gumas, proc. per parą vid. pieno, kg per parą vid. riebalų, kg per parą vid. baltymų, kg 7 dienų vid. primilžis, kg didžiausia pieno tek÷jimo srov÷, kg/min. melžimo greitis, kg/min. melžimo trukm÷, min. melžimo dienos 0,70 *** 0,71*** -0,05 0,78 *** 0,14 0,02 -0,02 0,10 0,12 0,08 0,17 0,08 pieno, kg 0,84*** -0,33*** 0,96 *** -0,31*** 0,7*** 0,44*** 0,72*** 0,6*** 0,37*** 0,5*** 0,32*** riebalų, kg 0,20* 0,87 *** -0,09 0,49 *** 0,66*** 0,57*** 0,5*** 0,36*** 0,44*** 0,25** riebumas, proc. -0,23** 0,44*** -0,4*** 0,38*** -0,29*** -0,27** -0,07 -0,17 -0,18 baltymų, kg -0,06 0,58 *** 0,4*** 0,69*** 0,53*** 0,33*** 0,44*** 0,29** baltymin - gumas, proc. -0,59 *** -0,27*** -0,28*** -0,42*** -0,25** -0,35*** -0,16 per parą vid.

pieno, kg 0,68*** 0,93*** 0,73*** 0,43*** 0,55*** 0,36***

per parą vid.

riebalų, kg 0,7*** 0,54*** 0,38*** 0,42*** 0,25**

per parą vid.

baltymų, kg 0,69*** 0,41*** 0,5*** 0,37*** 7 dienų vid. primilžis, kg 0,49*** 0,69*** 0,49*** didžiausia pieno tek÷jimo srov÷, kg/min. 0,83*** -0,26** melžimo greitis, kg/min. -0,16 * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

Veisl÷ statistiškai reikšmingai (p<0,001) veik÷ visus analizuojamus produktyvumo požymius. Ji veik÷ 10,9 procento primilžio (kg) rodiklio įvairavimo, 23 procentus vidutinio pieno kiekio (kg) per parą, 19,7 procento pieno riebumo ir 13 procentų pieno baltymingumo rodiklių įvairavimo. Nuo melžimo dienų skaičiaus statistiškai reikšmingai (p<0,001) priklaus÷, baltymų ir riebalų (kg) kiekio įvairavimas (3 lentel÷).

Didžiausią (p<0,001) įtaką melžimo savyb÷ms tur÷jo pieno (kg) kiekio įvairavimas. Jis įtakojo 13,1 procentą didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s (kg/min.) rodiklio įvairov÷s, 22 procentus melžimo greičio (kg/min.) įvairov÷s ir 13,3 melžimo trukm÷s (min.) rodiklio kitimo. Laktacijos trukm÷ veik÷ apie keturis procentus visų trijų melžimo rodiklių įvairov÷s (p<0,05). Veisl÷ sąlygojo 6,3 procento melžimo trukm÷s (min.) rodiklio bei apie du procentus kitų melžimo rodiklių įvairov÷s (4 lentel÷).

Atlikus tyrimus ir apskaičiavus bei įvertinus koreliacijas tarp karvių produktyvumo ir melžimo savybių nustatyta statistiškai reikšminga ir stipri teigiama koreliacija tarp pieno kiekio (kg) ir didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s (kg/min.) (0,37; p<0,001), pieno kiekio (kg) ir melžimo greičio (kg/min.) (0,5; p<0,001) bei pieno kiekio (kg) ir melžimo trukm÷s (min.) (0,32; p<0,001) rodiklių. Tyrimų rezultatai ir skaičiavimai įrod÷, kad stiprų teigiamą ryšį tarp vidutinio pieno kiekio per parą (kg) ir didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s (kg/min.) (0,43), melžimo greičio (kg/min.) (0,55), melžimo trukm÷s (min.) (0,36), kai p<0,001. Vertinant kitų rodiklių tarpusavio ryšį taip pat nustatyta stipri koreliacija tarp 7 dienų vidutinio primilžio (kg) bei melžimo savybių rodiklių: melžimo trukm÷s (min.) bei didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s (kg/min.) – 0,49 (p<0,001), ir melžimo greičio (kg/min.) – 0,69 (p<0,001) (5 lentel÷).

Mūsų gauti tyrimų duomenys koreliuoja su kitų mokslininkų gautais tyrimų rezultatais. Gäde su grupe mokslininkų (2005) atliktais tyrimais nustat÷ koreliacijos koeficientus tarp pieno kiekio ir melžimo greičio, kurie buvo 0,51, o tarp pieno kiekio ir didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s – 0,44. Tačiau buvo nustatyta didesn÷ karvių fenotipin÷ koreliacija tarp melžimo greičio ir pieno kiekio – 0,69 (p<0,001). Min÷ta grup÷ mokslininkų tyrimais taip pat įrod÷, kad pieno kiekis did÷ja tuomet, kai did÷ja melžimo greitis (Tilki et al., 2005), o Aydin su grupe kolegų (2008) nustat÷ teigiamą genetinę koreliaciją tarp melžimo greičio ir pieno kiekio.

Atliktais tyrimais įrodyta teigiama koreliacija tarp melžimo greičio (kg/min.) ir didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s (kg/min.) – 0,83 (p<0,001) bei mažiau patikima neigiama koreliacija tarp melžimo trukm÷s (min.) ir didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s (kg/min.) – -0,26 (p<0,01). Remiantis kitais moksliniais straipsniais, taip pat nustatyta didel÷ teigiama koreliacija tarp melžimo greičio ir didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s – 0,98 (Gäde et al., 2005). Didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ glaudžiai teigiamai koreliuoja su melžimo greičiu ir didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s bei melžimo

greičio vidurkio skirtumu. Šiais tyrimais įrodyta, kad labiausiai pieno kiekis koreliavo su melžimo greičiu (rp = 0,442), kiek mažiau – su didžiausia pieno tek÷jimo srove (rp = 0,353) ir silpniausiai – su didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s ir melžimo greičio vidurkio skirtumu (rp = 0,179), tačiau karvių pieningumas neigiamai koreliavo su pieno riebumu ir baltymingumu (Juozaitien÷ ir kt., 2010).

9 lentel÷. Melžimo savybių rodikliai pagal pieningumo grupes

Rodikliai

Karvių skaičius

melžimo trukm÷ didžiausia pieno tek÷jimo srov÷,

kg/min.

melžimo greitis, kg/min. Pieno, kg vid. sek. vid. sek. vid. sek. iki 4000 6 05:42 00:40 3,917 0,493 1,800 0,307 4000-5000 6 05:11 00:45 3,333 0,493 1,850 0,120 5000-6000 5 05:53 01:17 2,880 0,540 1,340 0,294 6000-7000 12 05:43 00:31 2,933 0,349 1,583 0,200 7000-8000 12 05:28 00:26 4,092 0,349 2,220 0,235 8000-9000 25 06:34 00:31 4,228 0,242 2,468 0,151 9000-10000 19 06:05 00:22 4,211 0,277 2,537 0,152 10000-11000 10 06:00 00:27 5,000 0,382 2,980 0,235 11000-12000 13 08:44 00:35 3,977 0,335 2,515 0,202 12000-13000 10 07:56 00:54 4,580 0,382 2,760 0,342 virš 13000 4 06:16 00:26 6,150 0,604 3,775 0,149

Kadangi buvo nustatyta statistiškai reikšminga pieno kiekio įtaka melžimo savyb÷ms išanalizavome melžimo savybes, suskirstę tiriamų karvių grupę į produktyvumo grupes. Pagal lentel÷s duomenis matome, kad did÷jant primilžiui, did÷ja ir melžimo trukm÷. Ilgiausia melžimo trukm÷ (8,44 min.) nustatyta 11000 – 12000 kg pieningumo grup÷je, o trumpiausia – 5,11 min. – 4000 – 5000 kg pieno produkuojančių karvių tarpe (5 pav.). Didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ (6,150 kg/min.) buvo tarp produktyviausių karvių (virš 13000 kg), tuo tarpu mažiausia 2,880 kg/min. – 5000 – 6000 kg pieno duodančių galvijų grup÷je (6 pav.). Did÷jant primilžiui, did÷ja ir melžimo greitis. Mažiausias melžimo greitis (1,340 kg/min.) nustatytas 5000 – 6000 kg produktyvumo grup÷je, o didžiausias – virš 13000 kg produkuojančių galvijų tarpe (3,775 kg/min.) (7 pav.), (6 lentel÷).

y = 0,0001x + 0,0035 04:00 05:00 06:00 07:00 08:00 09:00 10:00 ik i 4 0 0 0 4 0 0 0 -5 0 0 0 5 0 0 0 -6 0 0 0 6 0 0 0 -7 0 0 0 7 0 0 0 -8 0 0 0 8 0 0 0 -9 0 0 0 9 0 0 0 -1 0 0 0 0 1 0 0 0 0 -1 1 0 0 0 1 1 0 0 0 -1 2 0 0 0 1 2 0 0 0 -1 3 0 0 0 v ir š 1 3 0 0 0 Pieno, kg M e lž im o t ru k m ÷ , m in :s e k .

Melžimo trukm÷ trendas F=7,22;p=0,008;

5 pav. Melžimo trukm÷s (min.) priklausomyb÷ nuo pieno primilžio

y = 0,2154x + 2,8257 2 3 4 5 6 7 ik i 4 0 0 0 4 0 0 0 -5 0 0 0 5 0 0 0 -6 0 0 0 6 0 0 0 -7 0 0 0 7 0 0 0 -8 0 0 0 8 0 0 0 -9 0 0 0 9 0 0 0 -1 0 0 0 0 1 0 0 0 0 -1 1 0 0 0 1 1 0 0 0 -1 2 0 0 0 1 2 0 0 0 -1 3 0 0 0 v ir š 1 3 0 0 0 Pieno, kg P ie n o r a u to p ik a s .

pieno srauto pikas trendas F=21,3;p<0,001;

y = 0,1832x + 1,2489 1 2 3 4 ik i 4 0 0 0 4 0 0 0 -5 0 0 0 5 0 0 0 -6 0 0 0 6 0 0 0 -7 0 0 0 7 0 0 0 -8 0 0 0 8 0 0 0 -9 0 0 0 9 0 0 0 -1 0 0 0 0 1 0 0 0 0 -1 1 0 0 0 1 1 0 0 0 -1 2 0 0 0 1 2 0 0 0 -1 3 0 0 0 v ir š 1 3 0 0 0 Pieno, kg V id u ti n is p ie n o s ra u ta s .

vid pieno srautas trendas F=40,7;p<0,001;

7 pav. Melžimo greičio (kg/min.) priklausomyb÷ nuo pieno primilžio

Visos trys nagrin÷jamos melžimo savyb÷s – didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ (kg/min.), melžimo greitis (kg/min.) ir melžimo trukm÷ (min.) statistiškai reikšmingai priklauso nuo pieningumo. Grafike (5 pav.) pateikta melžimo trukm÷s (min.) priklausomyb÷ nuo primilžio (y = 0,0001x + 0,0035; F = 7,22; p<0,001) kaip ir koreliacijos koeficientai, taip pat įrodo statistiškai reikšmingą ryšį tarp melžimo greičio ir pieno primilžio (kg). Didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s (kg/min.) priklausomyb÷ nuo pieno kokio pastebima ir diagramoje (6 pav.) (y = 0,2154x + 2,8257; F = 21,3; p<0,001) taip pat įrodo statistiškai reikšmingą ryšį tarp analizuojamų rodiklių. Nustatytus koreliacijos koeficientus tarp pieno kiekio ir melžimo greičio (kg/min.) patvirtina ir 7 paveikslo duomenys ( y = 0,1832x + 1,2489; F = 40,7; p<0,001).

DNR iš 113 kraujo m÷ginių buvo išskirta chloroforminiu – fenoliniu skyrimo metodu. Nustatyta išskirtos DNR vidutin÷ koncentracija buvo 90,3 µ/ml. Tarp m÷ginių DNR koncentracija svyravo nuo 47 ug/ml iki 112 ug/ml. Įvertinus DNR švarumą DNR/RNR spektrofotometru, nustatytas 0,35 mg/ml vidutinis baltymų kiekis m÷ginyje. Tarp m÷ginių baltymų koncentracija svyravo nuo 0 iki 0,47, bet neviršijo leistinos kokyb÷s normos, t.y. 0,5 mg/ml. Išskirta DNR patalpinta prie – 70°C DNR banke molekuliniams genų, atsakingų už melžimo savybes tyrimams.

IŠVADOS

1. Įvertinus karvių melžimo savybes nustatyta, kad vidutiniškai didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ buvo 4,08 kg/min., melžimo greitis – 2,36 kg/min., melžimo trukm÷ – 6,36 min.

2. Didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ nustatyta Danijos juodmargių galvijų veisl÷je 4,60 kg/min., didžiausias melžimo greitis – 2,63 kg/min. Švedijos juodmargių galvijų veisl÷je, o trumpiausia melžimo trukm÷ – 5,42 min Senojo genotipo – Lietuvos juodmargių veisl÷je. 3. Veisl÷ statistiškai reikšmingai (p<0,001) veik÷ visus produktyvumo požymius. Ji veik÷ 10,9

procento primilžio (kg) rodiklio įvairavimo, 23 procentus vidutinio pieno kiekio (kg) per parą, 19,7 procento pieno riebumo ir 13 procentų pieno baltymingumo rodiklių įvairavimo. Veisl÷ melžimo savyb÷ms statistiškai reikšmingos įtakos netur÷jo.

4. Didžiausią (p<0,001) įtaką melžimo savyb÷ms tur÷jo pieno kiekio (kg) įvairavimas. Jis sąlygojo 13,1 procentą didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s (kg/min.) rodiklio įvairov÷s, 22 procentus melžimo greičio (kg/min.) įvairov÷s ir 13,3 melžimo trukm÷s (kg/min.) rodiklio kitimo.

5. Nustatyta stipri teigiama koreliacija tarp pieno kiekio (kg) ir didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s (kg/min.) (0,37; p<0,001), pieno kiekio (kg) ir melžimo greičio (kg/min.) (0,5; p<0,001) bei pieno kiekio (kg) ir melžimo trukm÷s (min.) (0,32; p<0,001) rodiklių.

6. Nustatyta, kad did÷jant primilžiui, did÷ja didžiausia pieno tek÷jimo srov÷, melžimo greitis ir melžimo trukm÷. Didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ (6,150 kg/min.) ir melžimo greitis (3,775 kg/min.) buvo tarp produktyviausių karvių (virš 13000 kg), o ilgiausia melžimo trukm÷ (8,44 min.) nustatyta 11000 – 12000 kg pieningumo grup÷je.

LITERATŪRA

1. Aydin R., Yanar M., Guler O., Yuksel S., Ugur F., Turgut L. Study on Milkability Traits in Brown Swiss Cows Reared Eastern Region of Turkey. Journal of Animal and Veterinary Advances. 7 (10). 2008. P. 1218 – 1225.

2. Amin A.A., Gere T., Kishk W.H. Genetic and environmental relationship among udder conformation traits and mastitis incidence in Holstein Friesian into two different environments Arch. Tierz., Dummerstorf. 2002. 45. P. 129 – 138.

3. Aslam M., Jimenez – Flores R., Kim H.Y., Hurley W.L. Two dimension aelectrophoretic analysis of proteins of bovine mammary gland secretions collected during the dry period. J. Dairy Sci. 77. 1994. P. 1529 – 1536.

4. Bagnato A., Rossoni A., Maltecca C., Vigo D., Ghiroldi S. Milk emission curves in different parities in Italian Brown Swiss cattle Ital. J. Anim. Sci. 2 (47). 2003. P. 46 – 48.

5. Bahr T., Preisinger R., Kalm E. Investigations on somatic cell count and milkability of daity-cows 2nd communication – genetic parameters of milkability traits. Züchtungskunde 67. 1995. P. 105 – 116.

6. Bahr T., Preisinger R., Kalm E. Untersuchungen zur Zellzahl und Melkbarkeit beim Rind. 1. Mitteilung: Schätzung genetischer Parameter für die Zellzhal. Züchtungskunde 67. 1995 a. P. 91 – 104.

7. Bahr T., Preisinger R., Kalm E. Untersuchungen zur Zellzahl und Melkbarkeit beim Rind. 2. Mitteilung: Schätzung genetischer Parameter für die Zellzhal. Züchtungskunde 67. 1995 b. P. 105 – 116.

8. Bruckmaier R.M., Blum J.W. Oxytocin release and milk removal in ruminants. J. Dairy Sci., 81. 1998. P. 939 – 949.

9. Boettcher P.J., Dekkers J.C.M., Kolstad B.W. Development of an Udder Health Index for Sire Selection Based on Somatic Cell Score, Udder Conformation, and Milking Speed. J.Dairy Sci. 81. 1998. P. 1157 – 1168.

10. Boettcher P.J., Dekkers J.C.M. An udder health index for sire selection based on somatic cell score, udder conformation and milking speed. Proc. of international Workshop on EU Concentred Action on Genetic Improvement of Functional Traits in Cattle (GIFT): Health. Interbull Bulletin 15. 1997. P. 98.

12. Collier R.J., Lohuis M.M., Grosz M.J. Adrenergic receptor SNP for improved milking characteristics. Patent Application Publication. United States. 2007. Appl. No.:10/572,989. P. 112 – 121.

13. De Jong G., Lansberg L. Udder helth index selection for mastitis resistance. Proceedings of the international Workshop on genetic improvement of functional Traits in Cattle, Gembloux: Interbull bulletin. Uppsala. 1996. 12. P. 42 – 47.

14. Gary W. Genetic evaluations for mastitis and relationship between mastitis and udder type Rogers Associate Professor of Dairy and Animal Science Penn State University, University Park, PA 16802 Paper presented at the International Red Cow Conference, October 1, in Madison, WI, 1997. P. 45 – 49.

15. Gäde S., Stamer E., Bennewitz J., Junge W., Kalm E. Genetic parameters for serial, automatically recorded milkability and its relationships to udder health in dairy cattle. Animal, Cambridge University Press Copyrihgt © The Animal Consortium 2007. P. 787 – 796.

16. Gäde S., Stamer W., Junge E., Klam E. Estimates og genetic parameters for milkability from automatic milking. XI Baltic animal breeding and genetic conference. Palanga. 2005. P. 61 – 64.

17. Göft H., Duda J., Dethlefsen A., Worstorff H. Untersuchungen zur züchterischen Verwendung der Melkbarkeit beim Rind unter Berücksichtigung von Milchflusskurven. Züchtungskunde 66. 1994. P. 24 – 37.

18. Hogeveen H., Outweltjes W. Sensor and management support in high – technology milking. J. Anim. Sci. 81. 2003. P. 1 – 10.

19. ICAR International Agreement of Recording Practices. Guidelines approved by the General Assembly held in Niagara Falls. USA 18 June. 2008. P. 223 – 250.

20. Ilahi H., Kadarmideen H.N. Bayesian segregation analysis of milk flow in Swiss dairy cattle using Gribbs sampling. Genet. Sel. Evol. 36. 2004. 563 – 576.

21. Inderwies T., Pfaffl M.W., Bruckmaier R.M. Milking characteristics and their relation to adrenergic receptor mRNA expression and ligand binding in the mamary gland of dairy cow. Domestic Animal Endocrinology. 25. 2008. P. 275 – 286.

22. Ipema B., Hogewerf P. Detachment criteria and milking duration. Proc. 1 st North Am. Conf. Robotic milking, Toronto, Canada. Wageningen Pers. 2002. P. 33 – 44.

24. Juozaitien÷ V., Japertien÷ R., Japertas S. Melžimo savybių įtaka somatinių ląstelių skaičiui žalųjų ir žalmargių karvių piene skirtingų laktacijų metu. Veterinarija ir zootechnika. 2006. T. 35 (57). P. 62 – 66.

25. Juozaitien÷ V., Japertien÷ R. Karvių melžimo greičio paveldimumo ir fenotipin÷s bei genetin÷s koreliacijos su produktyvumu, pieno sud÷timi ir somatin÷mis ląstel÷mis tyrimai. Veterinarija ir zootechnika. Vet. Med. Zootech. 2010. T. 50 (72). P. 35 – 41.

26. Karacaören B., Kadarmideedn H. N., Janss L.L.G. Investigation of Major Gene for Milk Yield, Milking Speed, Dry Matter Intake and Body Weight in Dairy Cattle. Statistical Animal Genetics Group, Institute of Animal Sciences, Switzerland. 2006. 47(4):337 – 43. 27. Kiiman H., Pärna E., Henno M., Saveli O. About Somatic Cell Count in Dairy Production.

Vila Real, Portugal 25 – 28 July, 2005. P. 1007 – 1012.

28. Kinghorn B. Understanding Genetics Heritability. 2004. P. 456 – 478.

29. Klaas I.C., Enevoldsen C., Ersbøll A.K., Tölle U. Cow-Related Risk Factors for Milk Leakage American Dairy Science Association. J.Dairy Sci. 88. 2005. P. 128 – 136.

30. Kohler S.D., Kaufmann O. Quarter-related measurements of milking and milk parameters in an AMS herd. Milchwissenschaft. 2003. 58. P. 3 – 6.

31. Larroque H., Rupp R., Moureaux S., Boichard D., Ducrocq V. Genetic parameters for type and functional traits in the French Holstein breed. Interbull meeting, June 2 – 4, Uppsala, Sweden. 2005. P. 169 – 179.

32. Lee D.H., Chourdhary V. Study on milkability traits in holstein cows. Asian – Australasian Journal of Animal Sciences. 2006. 19. P. 309 – 314.

33. Luttinen A., Juga J. Genetic relationships between milk yield, SCS, mastitis, milkability and linkagein Finnish dairy cattle population. Interbull bulletin no. 15, Uppsala. 1997. P. 78 – 83.

34. Mačuhova J., Tančin V., Bruckmaier R.M. Oxytocin release, milk ejection and milk removal in a multi-box automatic milking system. Livest. Prod. Sci. 2003. 81. P. 139 – 147.

35. Mark T., Fikse W.F., Sigurdsson A., Philipsson J. Feasibility of international genetic evaluations of dairy sires for somatic cell count and clinical mastitis. Proceedings of the Interbull Meeting in Bled, Slovenia, May 14 – 15, Bulletin No. 25. 2000. P. 1 – 9.

36. Mark T., Jakobsen J.H., Jorjani H., Fikse W.F., Philipsson J. International Trends in recording and Genetic Evaluation of Functional traits in Dairy Cattle. Paper presented at the 56th EAAP meeting, 5 – 8 June Uppsala, Sweden, 2005. P. 12.

38. Miceikien÷ I., Paulauskas A., Grigaliūnait÷ I., Malevičiūt÷ J., Tubelyt÷ – Kirdien÷ V. DNR polimorfizmo tyrimo metodai. Genetikos praktikumas. Kaunas. 2002. P. 72.

39. Miglior F., Muir B.L., Van Doormaal B.J. Selection indices in Holstein cattle of various countries. J.Dairy Sci. 88. 2005. P. 1255 – 1263.

40. Mijić P., Knežević I., Baban M., Domaćinović M., Rimac D. Investigation of correlations and milking parameter distribution on cattle farms in eastern Croatia. Acta Agronomica Hungarica Akadémiai Kiadó. 51. No 2. 2003. P. 191 – 198.

41. Mijić P., Knežević I., Domaćinović M., Baban M., Kralik D. Distribution of milk flow in Holstein Friesian and Fleckvieh cows in Croatia. Arch. Tierz. 45, 2002. P. 341 – 348.

42. Nielsen U.S., Aamand G.P., Mark T. National genetic evaluation of udder health and other health traits in Denmark. Proceedings of the Interbull Meeting in Bled, Slovenia, May 14 – 15, Bulletin No. 25. 2000. P. 1 – 8.

43. Naumann I., Fahr R.D. Investigation of milk flow from udder quarters. Arch. Tierz. Dummerstorf. 2000. 43. P. 431 – 440.

44. Nauman I., Fahr R.D. Lengerken von G. The relationship between the somatic cell counts of milk flow curves of cows. Arch. Tierz. 41. 1998. P. 237 – 250.

45. Povinelli M., Romani C., Degano L., Cassandro R.M., Zotto D., Bittante G. Sources of variation and heritability estimates for milkig speed in Italian brown cows. Ital. J. Anim. Sci. 2. 2003. P. 70 – 72.

46. Powell R.L., Norman H.D., Sanders A.H. Progeny Testing and Selection Intensity for Holstein Bulls in Different Countries. J. Dairy Sci. 86. 2002. P. 3386 – 3393.

47. Reid D.A., Stewart S. Why unit on time is important for your dairy. Proceedings of the 5th western dairy management conference. April 4 – 6, Las Vegas, Nevada. 2001. P. 13 – 15. 48. Roets D. Relationship between milkability and adrenoceptor concentrations in teat tissue in

primiparous cows. J. Dairy Sci. 1986. 69(12):2131 – 3131.

49. Roets D. Relationship between numbers of alpha2- and beta 2-adrenoceptors in teat tissue and blood cells milkability of primiparous cows. J. Dairy Sci. 1989. 72(12):3304 – 3313. 50. Roets D. Relationship between numbers of alpha2- and beta 2-adrenoceptors on blood cells

of bulls and milkability of their daughter. J. Dairy Sci. 1995. 62. 567 – 575.

51. Roth S., Reinsch N., Nieland G. Schallenberger E. Untersuchungen über Zusammenhänge zwischen Eutergesundheit, Melkbarkeitsparametern und Milkchfluβkurven an einer Hochleistungsrinderherde. Züchtungskunde 70. 1998. P. 242 – 260.

52. Rupp R., Boichard D. Genetic parameters for clinical mastitis, somatic cell score, production, udder type traits and milking ease in first lactation Holsteins. J. Dairy Sci. 82. 1999. P. 2198-2204.

53. Samoré A.B., Groen A.F. Genetic and environmental correlation for SCS, conformation traits nad milking speed in first lactation Italian Holstein cows and proposal of an Italian udder health index. Doctoral thesis. Animal Breeding and Genetic Group. Wageningen Institute of Animal Science , Chapter 7, The Netherlands. 2003. P. 89 – 106.

54. Samoré A.B., Groen A.F. Proposal of an udder health genetic index for the Italian Holstein Friesian based on first lactation data Ital. Journal Animal Science. 2006. 5. P. 359 – 370. 55. Samuelsson B., Uvnäs-Moberg K., Gorewit R., Svennersten-Sjaunja K. Profiles of the

hormones somatostatin, gastrin, prolactin, growth hormone and cortisol. I. In dairy cows thar are milked and fed separately or milked and fed simultaneously. Livest. Prod. Sci. 46. 1996. P. 49 – 56.

56. Stelwagen K., Farr V.C., McFadden H.A. Time course of milk accumulation – induced opening of mammary tight juctions and blood clearance of milk components. Am. J. Physiol. 273. 1997. P. 379 – 386.

57. Stoop W.M., Bovenhusi H., Van Arendok J.A.M. Journal of Dairy Science Volume 90. Issue 4, April 2007. P. 1981 – 1986.

58. Strapák P., Súkeníková Z., Anatalík P. Milkability in holstein cows. Journal Central European Agriculture. 10. No.: 3. 2009. P. 207 – 210.

59. Tančin V., Ipema B., Hogewerf P., Groot Koerkamp P., Mihina S., Bruckmaier R.M. Milk flow patterns at the end of milking at the whole udder or quarter levels: Relationship to somatic cell counts. Milchwissenschaft. 2002. 57. P. 306 – 309.

60. Tančin V., Ipema A.H., Peskovicova D., Hogewerf P.H., Macuhova J. Quarter milk flow patterns in dairy cows: factors involved and repeatability. Vet.Med. 48. 2003. P. 275 – 282. 61. Tilki M., Çolak M., Inal S., Caglayan T. Effects of teat shape on milk yield and milking

traits in brown swiss cows. Turk. J. Vet. Anim. Sci. 29. 2005. P. 275 – 278.

62. Van Doormaal B.J. Genetic trends in Canadian dairy breeds. Canadian Dairy Network web site. www.cdn.ca. Prieiga per internetą 2012 01 14.

63. Van Doormaal B.J., Kistemaker G., Miglior F. Establishment of Single National Selektion Index for Canada. Proceeding of the Interbull Meeting in Budapest, Hungary, August 30 – 31, Bulletin No. 27. 2001. P. 102 – 106.

65. Walsh S., Buckley F., Berry D.P., Rath M., Pierce K., Byrne N., Dillon P. Effects of Breed, Feeding System and Parity on Udder Health and Milking Characteristics American Dairy Science Association. J. Dairy Sci. 90. 2007. P. 5767 – 5779.

66. Weiss D., Weinfurtner M., Bruckmaier R.M. Teat anatomy and its relationship with quarter and udder milk low characteristics in dairy cows. J. Dairy Sci. 2004. 87. P. 3280 – 3289. 67. Wellnitz O., Bruckmaier R.M., Blum J.W. Milk ejection and milk removal of single quarters

in high yielding dairy cows. Milchwissenschaft. 1999. 54. P. 303- 306.

68. White J.M., Vinson W.E. Relationships among udder characteristics, milk yield and nonyield traits. J. Dairy Sci. 1975. 58. P. 729 – 738.