LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVŪNŲ VEISIMO KATEDRA
Edita Mažylyt÷
MELSVADUMBLIO SPIRULINA PLATENSIS ĮTAKA JUODMARGIŲ
KARVIŲ PRODUKTYVUMUI IR PIENO SUDöČIAI
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „MELSVADUMBLIO SPIRULINA
PLATENSIS ĮTAKA JUODMARGIŲ KARVIŲ PRODUKTYVUMUI IR PIENO
SUDöČIAI“
1. Yra atliktas mano pačios
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/jos vardas, pavard÷) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s(-riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
SANTRAUKA
Autorius: Edita Mažylyt÷
Darbo pavadinimas: Melsvadumblio Spirulina platensis įtaka juodmargių karvių produktyvumui ir pieno sud÷čiai
Magistro darbas
Darbo vadov÷: Prof. dr. Vida Juozaitien÷
Universitetas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos Akademija, Gyvulininkyst÷s technologijos fakultetas, Gyvūnų veisimo katedra
Magistro darbo apimtis – 37 puslapiai, 11 lentelių, 8 paveikslai
Šiuolaikin÷je gyvulių selekcijoje produktyvumas yra suprantamas kaip gyvulių genetinio produktyvumo potencialo ir negenetinių veiksnių įtakos ir sąveikos rezultatas. Svarbiausias negenetinis veiksnys yra gyvūnų mityba. Moksliniai tyrimai įrod÷ teigiamą melsvadumblio Spirulina platensis poveikį gyvūnų produktyvumui ir sveikatai.
Darbo tikslas buvo ištirti melsvadumblio Spirulina platensis įtaką melžiamų juodmargių karvių produktyvumui ir pieno sud÷čiai.
Darbo uždaviniai
• Ištirti melsvadumblio Spirulina platensis įtaką juodmargių karvių produktyvumui • Nustatyti Spirulina platensis įtaką karvių pieno sud÷čiai;
• Įvertinti preparato įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene.
• Nustatyti karvių produktyvumo, pieno sud÷ties ir somatinių ląstelių skaičiaus koreliaciją karvių grup÷se.
• Įvertinti bulių linijų įtaką karvių produktyvumui, pieno sud÷čiai ir somatinių ląstelių skaičiui piene tiriamojoje ir kontrolin÷je karvių grup÷se.
Nustat÷me, kad į Lietuvos juodmargių veisl÷s melžiamų karvių pašarus kiekvieną š÷rimo dieną įmaišius po 30 g Spirulina platensis per 60 dienų iš karv÷s papildomai gauta 58,2kg arba 4,02proc. pieno.
Lietuvos juodmargių karvių pieno sud÷čiai melsvadumblis Spirulina platensis statistiškai reikšmingos įtakos netur÷jo.
Spirulina platensis teigiamai veik÷ somatinių ląstelių skaičių piene. Tiriamosios grup÷s
karvių piene somatinių ląstelių skaičius buvo 32,78 proc. mažiau, negu kontrolin÷s grup÷s.
Tarp pieno kiekio ir jo riebumo tiriamojoje karvių grup÷je gautas didelis teigiamas statistiškai patikimas koreliacijos koeficientas (r=0,731; p=0,05) - net 2,1 karto didesnis nei kontrolin÷je grup÷je, dalinai gali būti paaiškintas teigiama melsvadumblio įtaka karvių pieningumui ir jo fenotipiniam ryšiui su pieno riebumu, kaip ir koreliacija tarp pieningumo ir pieno
4 baltymingumo, kuri tiriamoje grup÷je buvo palanki selekcijai - vidutin÷ teigiama, kai tuo tarpu kontrolin÷je grup÷je buvo nustatyta nepalanki neigiama koreliacija.
Išnagrin÷jus bulių linijų įtaką karvių produktyvumui ir pieno sud÷čiai statistiškai reikšmingų skirtumų nenustat÷me. Produktyviausios tiriamojoje grup÷je buvo Elevation 1491007 giminingos grup÷s karv÷s, o kontrolin÷je grup÷je - W.A.Burke Lad 697789 palikuon÷s.
SUMMARY
Author: Edita Mažylyt÷
Topic Title: Microweed Spirulina Platensis influence on black-and-white cows productivity and milk composition
Master of Arts Paper
Supervisor: Assoc. dr. Juozaitien÷ Vida
Educational Institution: Lithuanian University of Health Sciences, faculty of Animal Husbandry Technology, Department of Animal Breeding
Master of Arts Paper is 37 total pages,11 tables, 8 pictures
In modern animals selection productivity is seen as the effect of an animals genetic production potencial and nongenetic factors and the result interaction. The most important non-genetic factor is the animal nutrition. Research has shown positive blue - green algae Spirulina
platensis effects on animal productivity and health.
The Aim: To explore microweed Spirulina Platensis influence on black-and-white cows productivity and milk composition.
The tasks:
• To explore microweed Spirulina Platensis influence on black-and-white cows productivity; • To identify the influence of Spirulina Platensis to milk composition of cows;
• To evaluate the influence of preparation to the number of somatic cells in the milk;
• To identify cows productivity, milk composition and the number of somatic cells correlation in the groups of cows;
• To evaluate the influence of the types of the bulls to cows productivity, milk composition and the number of somatic cells in the milk in exploratory and controlled groups of cows. We identified that by adding 30 grams Spirulina platensis to Lithuanian black-and-white milch cows’ fodder every feeding day, in 60 days period 58,2 kilograms or 4,02 % milk was received additionally from each cow.
Microweed Spirulina platensis statistically did not have significant influence on Lithuanian black-and –white cows’ milk composition.
The number of somatic cells in the milk Spirulina platensis affected positively. In the milk of exploratory group of cows the number of somatic cells was 32, 78 % less than in the milk of controlled group.
Between the amount of milk and its fatness in the exploratory group of cows a large, affirmative, statistically reliable coefficient of correlation was gotten (r=0.731; p=0.05) – even 2,1 times higher than in the controlled group – that can be partly explained for the positive influence of
6 microweed on efficiency of cows and its phenotypic connection with the fatness of milk as
correlation between the efficiency and amount of proteins in the milk which was favourable to selection in the exploratory group – medium positive while in the controlled group was identified unfavourable negative correlation.
Analysis of types of the bulls’ influence on cows’ productivity and milk composition did not identify any significant differences. The most productive cows in the exploratory group were those related to Elevation 1491007 group and in the controlled group – descendants of W.A.Burke Lad 697789.
TURINYS
SANTRAUKA ... 3 SUMMARY ... 5 TURINYS... 7 ĮVADAS ... 8 DARBO TIKSLAS... 9 DARBO UŽDAVINIAI ... 9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1. Lietuvos juodmargių galvijų veisl÷ ... 10
1.1.1. Lietuvos juodmargių galvijų veisl÷s sukūrimas ... 10
1.1.2. Lietuvos juodmargių galvijų veisl÷s gerinimas ir produktyvumo didinimas ... 10
1.2. Lietuvos juodmargių galvijų genealogin÷ struktūra ir bulių linijos ... 13
1.4 . Melsvadumblių tipo dumblis Spirulina platensis... 17
1.4.3. Melsvadumblių poveikio galvijams tyrimai ... 21
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 24
2.1. Tyrimų laikas, vieta ir metodai... 24
2.2. Statistin÷ duomenų analiz÷ ... 25
3.TYRIMŲ REZULTATAI ... 26
3.1. Spirulina platensis įtaka karvių produktyvumui, pieno sud÷čiai ir somatin÷ms ląstel÷ms ... 26
3.2.Karvių produktyvumo, pieno sud÷ties ir somatinių ląstelių skaičiaus koreliacin÷ analiz÷ ... 29
3.3. Bulių linijos įtakos karvių produktyvumui, pieno sud÷čiai ir somatinių ląstelių skaičiui įvertinimas ... 31
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32
5. IŠVADOS... 34
8
ĮVADAS
Galvijininkyst÷ yra tradicin÷ mūsų krašto gyvulininkyst÷s šaka. Tai lemia ne tik gamtin÷s sąlygos, palankios apsirūpinti žoliniais pašarais, bet ir Lietuvos žemdirbio patyrimas auginti šiuos gyvulius.
Pienininkyst÷ Lietuvoje yra viena svarbiausių žem÷s ūkio šakų. Pienas ūkininkų žem÷s ūkio produkcijos struktūroje užima beveik ketvirtadalį, o pieno produktų eksportas sudaro apie penktadalį šalies žem÷s ūkio ir maisto produktų eksporto. Specializuotiems pienininkyst÷s ūkiams prekinių ūkių struktūroje tenka 17 proc. Lietuvos ūkio apskaitos duomenų tinkle šios specializacijos respondentiniai ūkiai per pastaruosius metus už÷m÷ nemažą dalį ir iš jų duomenų galima daryti išvadas apie struktūrinius ir ekonominius pokyčius šio ūkininkavimo tipo ūkiuose. Lietuvos ūkininkų pienininkyst÷s ūkiai yra truputį mažesni nei vidutiniai. 2003 – 2005 m. jų skaičius padid÷jo 83 proc., jie stamb÷jo, o jų veiklos rezultatai ger÷jo, nes did÷jo pieno kaina, primilžis iš karv÷s, gyvulių laikymo sąlygos (Kuodys, Kučas, 2007).
2009 metais Lietuvoje pieno gamyba sudar÷ 19 proc. visos žem÷s ūkio produkcijos, pieno produktų eksportas – 13 proc. visos žem÷s ūkio ir maisto produktų eksporto vert÷s. Buvo primelžta 1,27 mln. tonų pieno (8 proc. mažiau nei 2008 m.). 2009 m. vidutinis statistinis pieno primilžis iš karv÷s siek÷ 4811 kg pieno ( padid÷jo 0,7 proc. lyginant su 2008 m.).
2010 rugpjūčio 1 d. Lietuvoje 95,9 tūkst. ūkių buvo laikoma 356,8 tūkst. karvių. Nors ir ūkių, laikančių karves, ir karvių skaičius, palyginti su 2009 m. rugpjūčio 1 d., sumaž÷jo atitinkamai 7,9 proc. ir 4,2 proc., pieno gamintojai per 2010 m. sausį – birželį už parduotą pieną gavo 462,8 mln. Lt pajamų, tai yra 34 proc. daugiau, palyginant su 2009 m. atitinkamu laikotarpiu (345,3 mln. Lt) (http://www.stat.gov.lt).
Vidutinis pieno primilžis iš vienos karv÷s Lietuvoje kasmet did÷ja, tačiau vis tiek išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Lietuvoje karvių produktyvumas artimas Lenkijos ir Latvijos karvių produktyvumui, tačiau nuo kitų Europos Sąjungos šalių karvių produktyvumas atsilieka 15 – 20 proc. Žemą karvių produktyvumą lemia labai smulkių ūkių buvimas, nepakankamo genetinio potencialo karvių bandos ir kiti faktoriai.
Pastaraisiais metais Lietuvoje didinamas pieninių galvijų genetinis potencialas, kuriamos tobulesn÷s gyvulių laikymo, pašarų ruošimo ir š÷rimo technologijos. (Saikevičius ir Juozaitien÷, 2004; Gaidžiūnien÷ ir kt., 2006).
Pasaulyje atliekami moksliniai tyrimai parod÷, kad Spirulina platensis pasižymi unikaliomis savyb÷mis: naikina daugelį virusų; kompensuoja vitaminų ir mineralinių medžiagų nepakankamumą; mažina riebalų kiekį kraujyje, skatina ląstelių atsinaujinimą; pasižymi enzimatiniu aktyvumu; didina atsparumą prieš radiacinį apšvitinimą; normalizuoja medžiagų
apykaitos procesus, stiprina imuninę sistemą ir organizmo atsparumą; pasižymi antialerginiu ir priešv÷žiniu veikimu; iš organizmo šalina sunkiuosius metalus, toksinus, radionuklidus. Nustatyta, kad melsvadumblis didina karvių pieningumą ir gerina pieno kokybę, pasižymi efektyviu gydomuoju–profilaktiniu veikimu prieš daugelį organizmo sutrikimų, didina gyvūnų gyvybingumą ir aktyvumą, pasižymi probiotiniu veikimu. (Spirulina in Human Nutrition and Health Edited by M.E Gershwin and Amha Belay, 2008)
Spirulinos biomas÷je yra absoliučiai visos maisto medžiagos, būtinos gyvulių normaliems gyvybiniams procesams palaikyti. Lietuvoje tyrimų su melsvadumblio Spirulina
platensis priedais n÷ra pakankamai, tod÷l tyrimai su šiuo preparatu yra aktualūs moksliniu ir
praktiniu požiūriu. (http://vetzoo.lva.lt/data/vols/2007/38/pdf/simkus.pdf)
DARBO TIKSLAS
Ištirti melsvadumblio Spirulina platensis įtaką melžiamų juodmargių karvių produktyvumui ir pieno sud÷čiai.
DARBO UŽDAVINIAI
• Ištirti melsvadumblio Spirulina platensis įtaką juodmargių karvių produktyvumui; • Nustatyti Spirulina platensis įtaką karvių pieno sud÷čiai;
• Įvertinti preparato įtaką somatinių ląstelių skaičiui piene;
• Nustatyti karvių produktyvumo, pieno sud÷ties ir somatinių ląstelių skaičiaus koreliaciją karvių grup÷se;
• Įvertinti bulių linijų įtaką karvių produktyvumui, pieno sud÷čiai ir somatinių ląstelių skaičiui piene tiriamojoje ir kontrolin÷je karvių grup÷se.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 . Lietuvos juodmargių galvijų veisl÷
1.1.1. Lietuvos juodmargių galvijų veisl÷s sukūrimas
Lietuvos juodmargiai galvijai sukurti kryžminant vietinius galvijus iš pradžių su įvairių veislių, o v÷liau su Olandijos juodmargiais, Ostfryzais bei Švedijos juodmargiais galvijais ir v÷liau veisiant mišrūnus tarpusavyje. Pavienių Olandijos juodmargių veisl÷s galvijų Lietuvoje buvo jau XVI-XVII amžiuje. 1901 m. įsteigtas komitetas Olandijos juodmargiams galvijams veisti, prad÷jo registruoti šios veisl÷s galvijus į kilm÷s knygą. Komitetas organizavo galvijų vertinimą, bei parodas. Kauno gubernijoje 1909 m. buvo įsteigtas pirmasis karvių produktyvumo kontrol÷s ratelis, o 1911 m. Kauno žem÷s ūkio draugija prad÷jo pirkti veislinius bulius kergimo punktams (Miceikien÷, 2007).
Savarankiška veisle Lietuvos juodmargiai pripažinti 1951 m. Tuo metu juodmargiai galvijai buvo dar nepakankamai produktyvūs, liesapieniai, tur÷jo daug eksterjero trūkumų. Šitiems trūkumams pašalinti 6-tojo dešimtmečio antroje pus÷je v÷l įvežti giminingi Olandijos juodmargiai (Miceikien÷, 2007).
1958 m. Lietuvoje buvo sukurta vieninga veislininkyst÷s darbo sistema, sudariusi prielaidas masiniam galvijų gerinimui. Atsižvelgiant į galvijų ūkio pl÷tojimo kryptis ir tendencijas, prad÷ta Lietuvos juodmargių selekcija pagal kitus ūkiškai bei ekonomiškai svarbius požymius – tinkamumą mechanizuotai melžti, pieno baltymingumą, pen÷jimo, m÷sines ir kitas savybes. Sukūrus vieningą veislininkyst÷s sistemą, atsižvelgiant į galvijų ūkio pl÷tojimo kryptis ir tendencijas, prad÷ta Lietuvos juodmargių selekcija ir pagal kitus ūkiškai bei ekonomiškai svarbius požymius. Karv÷s ir telyčios prad÷tos s÷klinti skystame azote užšaldyta bulių sperma. Be to, Lietuvos juodmargiai buvo masiškai gerinami Olandijos juodmargiais. Visos šios priemon÷s pad÷jo susiformuoti Lietuvos juodmargių produktyvumo bei veislin÷ms savyb÷ms (Miceikien÷, 2007).
1.1.2. Lietuvos juodmargių galvijų veisl÷s gerinimas ir produktyvumo didinimas
Lietuvos juodmargių galvijų veisl÷ sukurta panaudojant geriausių pasaulio gyvūnų genetinį potencialą.
Mūsų šalyje 2009 – 2010 kontrol÷s metais juodmargių kontroliuojamų karvių buvo 110057, jų produktyvumas 6267 kg pieno, 4,31 proc. pieno riebalų ir 3,30 proc. pieno baltymų (Apyskaita 73).
Vidutinis karvių skaičius 0 50000 100000 150000 J u o d m a rg ia i L ie tu v o s ž a lie ji ir ž a lm a rg ia i Karvių skaičius Pienas, kg 5950 6000 6050 6100 6150 6200 6250 6300 Juodmargiai Lietuvos žalieji ir žalmargiai Pienas, kg
1 pav. Lietuvos kontroliuojamų karvių vidutinis skaičius ir produktyvumas Kaip matome iš šio 1 paveikslo, ši galvijų veisl÷ sudaro didžiąją dalį iš visų
kontroliuojamų karvių skaičiaus šalyje. Juodmargių galvijų veisl÷ yra svarbi Lietuvos žem÷s ūkiui ir kaimo žmon÷ms.
Lietuvos juodmargių galvijų populiacija yra atvirojo tipo, veisiama laikantis grynojo veisimo principų ir išsaugant paveldimųjų savybių stabilumą. Ji kryptingai gerinama naudojant geriausiųjų pasaulio pieninių galvijų veislių genetinius potencialus. Lietuvos juodmargių galvijų selekcijos tikslai yra didinti genetiškai sąlygotą jų pieningumą, pieno baltymingumą ir riebumą taip pat kartu siekti, kad galvijai pakankamai sparčiai augtų, gerai įsisavintų pašarus, pakankamai ilgai būtų tinkami ūkiškai naudoti, vaisingi ir atsparūs ligoms, gero eksterjero, tvirtos konstitucijos, pakankamai geros butų morfologin÷s jų tešmens ir melžimo savyb÷s (Juozaitien÷, 2002).
Karvių produktyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių, bet svarbiausi iš jų šie: • genetin÷s karvių savyb÷s;
• bulių – reproduktorių kokyb÷;
• aukšto produktyvumo telyčių užauginimas karvių pakaitai bei bandos pl÷trai; • mitybos ir laikymo sąlygos (Lietuvos žem÷s ūkio konsultavimo tarnyba, 2002).
Kaip matome iš 1 lentel÷s duomenų, iš šalyje veisiamų juodmargių veislių, pieningiausios 2009-2010 metais buvo Švedijos juodmarg÷s, jų pienas buvo taip pat didžiausio riebumo, o baltymingiausias pienas buvo Olandijos juodmargių veisl÷s karvių (Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2009 – 2010 metų apyskaita 73).
1 lentel÷. Atskirų juodmargių veislių karvių skaičius ir jų vidutinis produktyvumas 2009 - 2010 metais
Pieno riebalų Pieno baltymų Veisl÷ Vidutinis karvių skaičius Pieno kg % kg % kg Juodmargių 110057 6267 4,31 270 3,30 207
12 1 lentel÷s tęsinys Lietuvos Vokietijos Britanijos Olandijos Holšteinų Danijos Švedijos 103739 1119 92 161 4085 519 341 6222 6546 5643 7118 7095 6723 8265 4,31 4,36 4,28 4,24 4,33 4,36 4,37 268 285 242 302 307 293 361 3,30 3,32 3,21 3,41 3,37 3,36 3,29 205 217 181 243 239 226 272 Kaip matome iš analiz÷s, pateiktos 2 paveiksle, juodmarg÷s karv÷s yra pieningesn÷s, nei žalųjų ir žalmargių populiacijos karv÷s.
Vidutinis karvių produktyvumas pagal pieno kiekį
0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 2009 -201 0 2008 -200 9 2007 -200 8 2006 -200 7 2005 -200 6 2004 -200 5 2003 -200 4 metai p ie n a s , k g Juodmargių karvių vidutinis produktyvumas pagal pieno kiekį Žalųjų ir žalmargių karvių vidutinis produktyvumas pagal pieno kiekį
2 pav. Juodmargių bei žalųjų ir žalmargių galvijų veislių
vidutinis pieno produktyvumo (kg) palyginimas Lietuvoje 2003 – 2010 m.
Pagal 3 paveiksle pateiktus duomenis matome, kad žalųjų ir žalmargių karvių vidutinis pieno riebumas yra didesnis už juodmargių karvių.
3 pav. Juodmargių bei žalųjų ir žalmargių galvijų veislių vidutinis pieno riebalų, proc. palyginimas Lietuvoje 2003 – 2010 m.
Vidutinis karvių produktyvumas pagal pieno riebalus, proc. 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 2 0 0 9 -2 0 1 0 2 0 0 8 -2 0 0 9 2 0 0 7 -2 0 0 8 2 0 0 6 -2 0 0 7 2 0 0 5 -2 0 0 6 2 0 0 4 -2 0 0 5 2 0 0 3 -2 0 0 4 metai ri eb a la i, % Juodmargių karvių vidutinis produktyvumas pagal pieno riebalus proc.
Žalųjų ir žalmargių karvių vidutinis produktyvumas pagal pieno riebalus, proc.
Taip pat matome (4 pav.), kad ir pieno baltymingumas juodmargių karvių, lyginant su žalųjų ir žalmargių n÷ra toks didelis. Didžiausias juodmargių karvių vidutinis pieno baltymų proc. per analizuojamą laikotarpį buvo 2003 – 2004 metais.
Vidutinis karviu produktyvumas pagal pieno baltymus
3,2 3,253,3 3,353,4 3,453,5 3,55 2009 -201 0 2008 -200 9 2007 -200 8 2006 -200 7 2005 -200 6 2004 -200 5 2003 -200 4 metai b a lt y m a i, % Juodmargių karvių vidutinis produktyvumas pagal pieno baltymus proc. Žalųjų ir žalmargių karvių vidutinis produktyvumas pagal pieno baltymus proc.
4pav. Juodmargių bei žalųjų ir žalmargių galvijų veislių vidutinis pieno baltymų, proc. palyginimas Lietuvoje 2003 – 2010 m.
1.2. Lietuvos juodmargių galvijų genealogin÷ struktūra ir bulių linijos
Lietuvos juodmargių karvių genetinis pieno produktyvumo potencialas didinamas veisiant linijomis bei mažesnio produktyvumo linijas nuosekliai keičiant produktyvesn÷mis (Jukna, 1998).
Viena svarbiausių karvių bandų produktyvumo ir veislinių savybių genetinio gerinimo priemonių - aukštos veislin÷s vert÷s, gerai savo savybes perduodantys buliai reproduktoriai. Įprastin÷s selekcijos priemon÷mis genetinis veisl÷s ar bandos pager÷jimas būna nespartus, o taikant saikingą, tikslinį giminingą poravimą galima pasiekti greičiau norimas ūkines gyvulių savybes (http://www.lmt.lt).
Svarbus Lietuvos juodmargių genealogin÷s struktūros kūrimo ir veisimo linijomis etapas prasid÷jo, kai veislei gerinti masiškai prad÷ti naudoti Olandijos juodmargiai. Lietuvos juodmargių galvijų genealogin÷je struktūroje šiuo metu dominuoja šios bulių linijos ir giminingos grup÷s: Elevation 1491007 (931), A. Chief 1427381 (982), O. Ivanhoe 1189870 (960), ABC R Sovereign 198998 (980-983), Rockman 240752 (983) ir kt. (Lietuvos juodmargių galvijų genealogin÷s struktūros tobulinimo programa, 2004).
Nuo 1960 metų buvo prad÷tas vykdyti planingas Lietuvos juodmargių galvijų genealogin÷s struktūros formavimas ir veisimas linijomis. Linijų pradininkai buvo geriausi Olandijos juodmargiai buliai: Annas Adema 30587, Wytsturt Annas Adema 36079, Frizo Wouter
14 33116, Haubois Annas Adema 44162, Diamant 33251, Haskera Governeur 44506, Hiltjes Adema 37910, Rotterd Paul 36498, Jelsumer Rudolf Jan 42884 ir Adema 25473, padarę didelę teigiamą įtaką įvairių šalių juodmargiams galvijams.
1968 m. Lietuvos juodmargių galvijų veisl÷s genealogin÷je struktūroje vyravo Olandijos juodmargių bulių linijos. Iš 396 veislininkyst÷s stotyse laikomų bulių 336 arba 87 proc. buvo Olandijos juodmargių kilm÷s. Olandijos juodmargiai ženkliai padidino Lietuvos juodmargių galvijų produktyvumą, ypač pieno riebumą, pagerino eksterjerą, tešmens morfologines ir melžimo savybes. Buvo suformuotas olandizuotas Lietuvos juodmargių tipas, kurio gyvuliai panašesni į pieninius – m÷sinius galvijus, greitesnio brendimo, pasižym÷jo geresn÷mis produktyvumo ir m÷sin÷mis savyb÷mis (Juozaitien÷ ir kt., 2002; Juozaitien÷ ir kt., 2004).
1988 metais Olandijos juodmargių bulių palikuonių kontroliuojamų juodmargių karvių genealogin÷je struktūroje buvo 69 proc., holšteinų – 19 proc., Danijos juodmargių – 4 proc., veislininkyst÷s įmon÷se buvę 201 bulius pagal kilmę pasiskirst÷ taip : 91 proc. - holšteinų, 7 proc. - Olandijos juodmargių, 2 proc. - Britanijos fryzų veisl÷s.
1993 metais holštein÷s jau sudar÷ daugiau kaip pusę - 52,5 proc., o Olandijos juodmargių bulių linijų palikuon÷s - 32,9 proc. kontroliuojamų juodmargių karvių . Paskutinį dešimtmetį juodmargių galvijų genealogin÷je struktūroje pastebima ženkli holšteino veisl÷s bulių linijų palikuonių did÷jimo tendencija.
Kaip matome iš 5 pav. ir 2 lentel÷s, šiuo metu Lietuvos juodmargių struktūroje dominuoja holšteino genotipo bulių linijos.
190 900 920 921 930 931 932 940 952 980 982 983 922 951 960 102
2 lentel÷. Juodmargių karvių genealogin÷ struktūra
2009 – 2010 m. Struktūrinių
vienetų pavadinimai
ir kodai Karvių skaičius % Telyčių skaičius %
Langerio LJ 2523 gimininga grup÷ (102) 352 0,3 174 0,3 Olandijos juodmargių bulių linijos ir giminingos grup÷s (190) 2781 2,5 981 1,7
Iš viso Olandijos juodmargių bulių palikuonių 3133 2,8 1155 2,0 Britanijos frizų bulių palikuonys (750,751) 14 0,01 - - Holšteinų veisl÷s bulių linijos ir giminingos grup÷s (900) 235 0,2 90 1,6
W.A. Burke Lad 697789 linija
(920-922)
8067 7,2 1619 2,8
Kiti W.A.Burke Lad 697789 palikuonys (920) 8043 7,2 1619 2,8 Merkurijaus LJ 3194 gimininga grup÷ (921) 17 0,02 - - C.Cutlas 340909 gimininga grup÷ (922) 7 - - -
16 2 lentel÷s tęsinys Wis Ideal 933122 linija (930-932) 36077 32,3 20013 34,7 Kiti W. Ideal 933122 palikuonys (930) 13 0,01 - - Elevation 1491007 gimininga grup÷ (931) 35937 32,2 19790 34,3 Astronaut 1458744 gimininga grup÷ (932) 127 0,1 223 0,4 P.Bootmaker1450228 linija (940) 356 0,3 - - F. Hope 1243697 gimininga grup÷ (951) 772 0,7 51 0,1 G. Criscross 1378594 gimininga grup÷ (952) 312 0,3 1 - O. Ivanhoe 1189870 linija (960) 17990 16,1 8004 13,9 ABC R Sovereign 198998 linija (980-983) 27100 24,3 12297 21,3 Kiti ABC R.Sovereign 198998 palikuonys (980) 1611 1,4 580 1,0 P.F.A. Chief 1427381 gimininga grup÷ (982) 24911 22,3 11707 20,3 S. Rockman 240752 (983) 578 0,5 10 0,02
2 lentel÷s tęsinys Kitos linijos ir giminingos grup÷s (099) 1453 1,3 3512 6,1 Nežinomos kilm÷s galvijai (000) 16166 14,5 10974 19,0 Iš viso 111675 100 57716 100
Saikevičius ir Juozaitien÷ (2004) nustat÷, kad daugelyje bulių linijų, ypač gausesnių, veislinių verčių variacija gana didel÷. Jose yra ir labai aukštos veislin÷s vert÷s bulių ir prastesnių. Iš duomenų pagal karvių pieningumo veislin÷s vert÷s indeksą geriausios linijos yra: buliaus
W.A.Burke Lad 697789 palikuonys (920), P.F.A.Chief 1427381 gimininga grup÷ (982), buliaus O.Ivanhoe 1189870 linija (960), buliaus P.Bootmaker 1450228 linija (940). Pagal karvių pieno riebumo veislin÷s vert÷s indeksą geriausios linijos yra: buliaus W.A.Burke Lad 697789 palikuonys (920), P.F.A.Chief 1427381 gimininga grup÷ (982), buliaus P.Bootmaker 1450228 linija(940), buliaus O.Ivanhoe 1189870 linija (960). Didžiausi karvių pieno baltymingumo veislin÷s vert÷s indeksai buvo šiose linijose: W.A.Burke Lad 697789 palikuonys (920), P.F.A.Chief 1427381 gimininga grup÷ (982), buliaus O.Ivanhoe 1189870 linija (960), buliaus Elevation 1491007 gimininga grup÷ (931).
Tobulinant Lietuvos juodmargių galvijų genealoginę struktūrą, tinkamas porų parinkimo organizavimas yra viena iš svarbiausių Lietuvos juodmargių galvijų veislininkyst÷s darbo sričių (Juozaitien÷ ir kt., 2004).
1.4 . Melsvadumblių tipo dumblis Spirulina platensis
Pastaraisiais metais mitybos specialistus sudomino melsvadumblių tipo dumblis
Spirulina platensis (6 pav.). Jis paplitęs ten, kur vanduo yra šarmin÷s reakcijos, pakanka šviesos ir šilumos. Spirulina platensis randamas Pietų Amerikos, Azijos ir Afrikos vandens telkiniuose. Dumblis ypač paplitęs Tekskoko ežere Meksikoje, Čado ir kituose Centrin÷s Afrikos ežeruose.
18 1940 m. prancūzų mokslininkas Dangeard, tyrin÷jantis dumblius, paskelb÷ straipsnį apie pietin÷s Afrikos dalies vietos gyventojų naudojamą maisto produktą „dihe“, gaminamą iš džiovinto melsvai žalio dumblio, augančio nedideliuose tvenkiniuose, esančiuose aplink Čado ežerą.
Mokslininkas nustat÷, kad tokie patys dumbliai auga ir rytin÷je Amerikos dalyje esančiuose ežeruose, ir gyventojai juos taip pat naudoja maistui. Šis pranešimas spaudoje tuo metu liko visiškai nepasteb÷tas. Pra÷jus 25 metams, 1965 m. belgų mokslininkų ekspedicija nustat÷ dumblių, augančių Čado ežere, tipą ir kad vietos turguose pardavin÷jami paplot÷liai yra gaminami iš išdžiovintos
Spirulina platensis biomas÷s.
Beveik tuo pačiu metu, kai Spirulina platensis buvo atrasta Afrikoje, Fransais du Petrole institute buvo užregistruota užklausa iš „Sosa Texcoco“ kompanijos Meksikoje, prašanti ištirti jų sodos gamybos telkinius užplūdusius dumblius. Tod÷l buvo atliktas pirmas sisteminis ir detalus tyrimas apie Spirulina platensis augimo sąlygas ir fiziologiją bei nustatyta jo maistin÷ vert÷ (Vonshak, 1997).
1973 m. po šių tyrimų, „Sosa Texcoco“ kompanija paleido bandomąją Spirulinos platensis miltų gamybos liniją, o po 10 metų pelnas, gaunamas už jų pardavimą, sudar÷ trečdalį pelno, gaunamo už sodą – pagrindinį kompanijos produktą (http://www.cbio.ru/modules/news/print.php?storyid=398).
Spirulinos pavadinimas yra kilęs nuo lotyniško žodžio šaknies „helix“ (liet.„spirališkas“), ir iš tikrųjų šis mikroskopinis dumblis savo forma panašus į plonytę spiralę.
Melsvai žaliems dumbliams Spirulina platensis priskiriama d÷l jo sud÷tyje esančio žalios spalvos pigmento – chlorofilo, ir m÷lyno pigmento – fikocianino, svarbaus antikancerogeninio komponento, giminingo žmogaus kraujo pigmentui – bilirubinui.
Spirulina platensis pasižymi unikaliomis adaptacin÷mis savyb÷mis: pvz., išdžiūvus vandens telkiniui, ji nežūsta, o pereina į vadinamąją „miego“ būseną. Aukštos temperatūros poveikyje
Spirulinos platensis baltymai virsta polisacharidais, kas suteikia produktui saldoką prieskonį (http://www.healthway.com.ua/articles/spir_i_hlorella/).
Ilgalaikiai melsvadumblio Spirulinos platenis toksiškumo tyrimai parod÷, kad vadovaujantis visais tarptautiniais pašarų kokyb÷s ir saugumo standartais, dumblis yra netoksiškas ir saugus, tod÷l jis ir buvo užregistruotas Pasaulin÷s sveikatos apsaugos organizacijos ir daugelio pasaulio šalių sveikatos apsaugos ministerijų kaip maistinis gydomasis preparatas.
Maskvos Lomonosovo VU mokslininkų nuomone, Spirulinos platensis paklausa priklauso nuo jos unikalios sud÷ties, didelio derlingumo, energetinio efektyvumo ir reikalingo nedidelio ploto šio dumblio auginimui (Лямин и др., 2001).
Belgų mokslininkai Leonar ir Komper tyrin÷dami Spirulina platensis nustat÷, kad ji kur kas vertingesn÷ už mieles ir astronautų maistui naudotą Chlorelą. Spirulinos ląstelių sienel÷s yra gana
plonos, tod÷l ji yra kur kas lengviau virškinama nei miel÷s ir Chlorela
(http://www.cbio.ru/modules/news/print.php?storyid=398).
Pagal Henrickson (1989) duomenis, sausoje Spirulina platensis biomas÷je baltymų yra daugiau nei kiaušinio baltyme, sūryje, piene, m÷soje, sojoje bei chloreloje (40–50 proc.). Spirulina platensis baltymai turi daugiau limituojančių amino rūgščių, palyginti su kitų žaliavų baltymais. Melsvadumblio Spirulina platensis sud÷tyje yra medžiagų: baltymų, kitų azoto junginių, vitaminų, mineralų, polisacharidų, galinčių sudaryti kompleksus su metalais. Iš biologiškai aktyvių medžiagų labai svarbūs yra izoprenoidai, kurie teigiamai veikia įvairių fermentų aktyvumą, nukleino rūgščių sintezę bei fotosintezę. Spirulina platensis sud÷tyje yra fitohormonų, fermentų, lemiančių dumblio antioksidacines savybes. Jos melsvasis pigmentas fikocianinas stimuliuoja nervų ir imuninę sistemas.
L. V. Kravčenka (2006) su bendraautoriais teigia, kad dumblis Spirulina platensis pasižymi didele baltymų koncentracija (62 proc.), kurie savo sud÷timi artimi „idealiam“ baltymui. Šio mikrodumblio antioksidacin÷s savyb÷s siejamos su fikocianinu, kurio aktyvumas nustatytas daugkartiniuose tyrimuose in vitro (Romay et al., 2003).
Spirulina platensis chemin÷s sud÷ties tyrimų duomenys yra parodyti 3 lentel÷je (Henrickson, 1989).
3 lentel÷. Spirulina platensis, Chlorella vulgaris, miežių ir kviečių grūdų chemin÷s sud÷ties palyginimas
Komponentai Spirulina platensis
Chlorella
vulgaris Miežiai Kviečiai
Baltymai, proc. 65 58 25–48 25 Angliavandeniai, proc. 18 23 23–40 54 Riebalai, proc. 5 9 2–5 4 Dr÷gnumas, proc. 5 5 5 5 Vitaminai, 10 g žaliavos Beta karotinas, TV 23000 5550 5200 6608 E, TV 1 0,1 – 3 C, mg 0,5 1 33 31 B1, mg 0,31 0,17 0,13 0,10 B2, mg 0,35 0,43 0,28 0,20 B3, mg 1,46 2,38 1,06 0,75 B6, µg 80 140 30 128 B12, µg 32 13 - 4,3
20 3 lentel÷s tęsinys B9, µg 1 2,7 64 108 B5, µg 10 130 250 240 H, µg 0,5 19 4,8 11 Mineralai, 10 g žaliavos Kalcis, mg 100 22 111 52 Natris, mg 60 0 78 143 Fosforas, mg 90 90 60 52 Kalis, mg 120 90 89 143 Geležis, mg 15 13 1,6 5,7 Cinkas, mg 0,3 7 0,7 0,5 Varis, mg 120 10 140 140 Pigmentai, 10 g žaliavos Fikocianas, mg 1500 – – – Chlorofilas, mg 115 280 149 55
Spirulina platensis sud÷tyje gausu:
• visaverčių, subalansuotų, pagal nepakeičiamas aminorūgštis, baltymų;
• Spirulina platensis – tai koncentruotas beta karotino ir kitų karotinoidų šaltinis; • B grup÷s vitaminų, vitamino E, biotino, folin÷s rūgšties, pantoteno rūgšties, min÷ti karotinoidai nulemia jos veikimą kaip faktoriaus, didinančio gyvo organizmo atsparumą neigiamiems aplinkos veiksniams;
• Spirulina platensis ypač daug vitamino В12;
• mikroelementai Spirulina platensis yra lengvai pasisavinami, netoksiški organinių druskų pavidalu;
• didelis geležies kiekis leidžia Spirulina platensis naudoti anemijos profilaktikai.
Spirulina platensis sud÷tyje:
• vyrauja struktūriniai polisacharidai;
• tai, kad ląstelių sienel÷se n÷ra celiulioz÷s, sąlygoja gerą jos virškinamumą ir pasisavinimą;
• riebalų kiekis yra nedidelis, daug polinesočių riebalų rūgščių.
Spirulina platensis pigmentai – tai fikocianinas, chlorofilai, karotinoidai, t. y. junginiai, pasižymintys antioksidaciniu veikimu. Melsvadumblis Spirulina platensis ne tik yra turtingas vitaminų ir mikroelementų šaltinis, bet dar ir padidina jų pasisavinimą iš pašarų. Tokiu būdu į
organizmą patenka papildomai vitaminų ir mikroelementų bei sumaž÷ja nepasisavinto pašaro kiekis (http://www.vitasite.ru/articles/biod-article/spirulina-sochy.html).
Tyrin÷tojų nuomone (Goksan et al., 2007), Spirulina platensis profilaktiškai tikslinga vartoti žmonių ir gyvūnų mityboje, naudingų maisto medžiagų papildymui bei metabolizmui pagerinti. D÷l unikalios chemin÷s sud÷ties, biologiškai vertingų baltymų, tinkamo nepakeičiamų aminorūgščių santykio, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų kiekio, biologiškai aktyvių medžiagų, enterosorbuojančių ir kitų savybių, Spirulina platensis gali būti s÷kmingai naudojama ir gyvūnų mityboje (Šimkus ir kt., 2006).
Mikrodumblis Spirulina platensis domina mokslininkus kaip gamtinis biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis, kuris teigiamai veikia organizmą. E. N. Trušina ir grup÷ bendraautorių (2007), atlikę tyrimus su žiurk÷mis, nustat÷, kad, Spirulina platensis priedas žiurkių racione (10 mg / 1 kg) suaktyvino jų imuninę sistemą.
1.4.3. Melsvadumblių poveikio galvijams tyrimai
Pieno ūkio pelningumas labiausiai priklauso nuo karvių bandos produktyvumo, kuris pastaraisiais metais did÷ja daugelyje šalies ūkių. Tam teigiamos įtakos turi karvių genetin÷s savyb÷s, ger÷jančios mitybos ir laikymo sąlygos bei pieno ūkių savininkų patirtis.
Did÷jant karvių produktyvumui, keičiasi ir maisto medžiagų poreikis, priklausantis nuo gyvulio amžiaus, fiziologin÷s būkl÷s bei laktacijos periodo. Tinkamai subalansuoti racioną aukšto produktyvumo karv÷ms n÷ra paprasta. Kad jie būtų tinkamai subalansuoti, naudojami įvairūs pašarų papildai, priedai, premiksai, biologiškai aktyvūs preparatai ir kt. Šiuo metu daugiausiai d÷mesio skiriama natūraliam ir saugiam preparatui – Spirulina platensis.
Pastaraisiais metais atliekama daug tyrimų kaip veikia Spirulina platensis priedas įterptas karvių racione. Tyrimų metu aiškinamasi kiek padid÷ja karvių produktyvumas, kaip kinta pieno sud÷tis – baltymai ir riebalai, taip pat kokią įtaką turi somatinių ląstelių skaičiui piene. Keleto mokslininkų atliktų tyrimų su priedu Spirulina platensis rezultatai:
1)Bandymas atliktas - Lietuvos veterinarijos akademijos Praktinio mokymo ir bandymų centre
Lietuvos veterinarijos akademijos Praktinio mokymo ir bandymų centre atlikto tyrimo duomenimis (Šimkus ir kt., 2006), Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių, gavusių Spirulina platensis
priedo, primilžiai padid÷jo 7,6 proc. Bandymus su šiuo priedu atliko ir Lietuvos žem÷s ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkyst÷s specialistai. Per 3 m÷nesius trukusį tyrimą buvo nustatyta pašarų priedo Spirulina platensis įtaka karvių sveikatai, pieno primilžiams ir kokybei (Paulauskas ir kt., 2007).
22 Šiam bandymui buvo sudarytos dvi analogiškos ankstyvosios laktacijos periodo karvių grup÷s po 10 gyvulių. Analogiškai buvo šeriamos vienodu racionu, tačiau bandomosios grup÷s karv÷s papildomai per parą gavo po 200 g Spirulina platensis papildo, sumaišyto su kombinuotaisiais pašarais. Pastarųjų pašarų buvo skiriama pagal pieno primilžį. Bandomosios grup÷s karvių primilžiai tiriamuoju laikotarpiu buvo didesni negu kontrolinių. Per pirmąjį bandymo m÷nesį iš bandomosios grup÷s karvių primelžta vidutiniškai po 4 kg pieno daugiau nei iš kontrolinių. Per antrąjį ir trečiąjį tyrimo m÷nesius iš šios grup÷s karvių buvo primelžta atitinkamai po 6 ir 7 kg pieno daugiau negu iš kontrolinių. Iš viso iš bandomosios grup÷s karvių buvo primelžta vidutiniškai po 3 060 kg, arba po 540 kg pieno daugiau negu iš kontrolin÷s grup÷s.
Tiriamuoju laikotarpiu pieno sud÷ties ir kokyb÷s rodikliai abiejų grupių karvių piene buvo panašūs, tačiau bandomosios grup÷s karvių pieno baltymingumo rodiklis buvo pastovesnis ir didesnis negu kontrolin÷s grup÷s karvių pieno. Kadangi iš šios grup÷s buvo primelžta daugiau pieno, tod÷l ir baltymų iš bandomosios grup÷s karvių pieno gauta daugiau.
Remiantis tyrimų rezultatais, pašarų priedas iš Spirulina platensis mikrodumblių dar÷ teigiamą įtaką pieno primilžiams.
Apskaičiavus ekonominius rodiklius nustatyta, kad papildą šerti karv÷ms ekonomiškai efektyvu. Už bandomosios grup÷s vienos karv÷s pieną tiriamuoju laikotarpiu buvo gauta vidutiniškai po 378 Lt. pajamų daugiau negu iš kontrolinių. Vienai karvei per laikotarpį sušerto papildo kaina siek÷ tik 45 Lt., o išleidus 1 Lt. papildui buvo gauta 8,4 Lt. pajamų. Tokiu būdu d÷l unikalios chemin÷s sud÷ties, biologiškai vertingų baltymų, tinkamo nepakeičiamųjų aminorūgščių santykio, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų kiekio, biologiškai aktyvių medžiagų, enterosorbuojančių ir kitų savybių melsvadumblių pašarų priedą profilaktiškai tikslinga vartoti šeriant visus gyvūnus, nes užsienyje ir Lietuvoje atliktais tyrimais nustatyta, kad jie:
1) skatina primilžio padid÷jimą (nuo 2 iki 6 l/d. neperskaičiuoto pieno kiekio); 2) teigiamai veikia pieno kokybę, mažina somatinių ląstelių skaičių (iki 26 proc.);
3) gerina raciono maisto medžiagų virškinamumą (iki 5,2 proc.), tenkina kai kurių mikroelementų poreikį (Se, Cu, I);
4) didina atsparumą ligoms, slopina uždegiminius procesus (pavyzdžiui, mastitą);
5) aktyvina gyvybinius procesus, dalyvauja hemopoez÷je (daug÷ja eritrocitų, hemoglobino), ger÷ja hematokrito santykis (kraujo plazmos santykis su bendru kraujo ląstelių kiekiu);
6) didina karvių aps÷klinimo galimybes, lytinių organų atsistatymą po apsiveršiavimo;
7) veršeliai gimsta gyvybingesni ir sveikesni, sparčiau auga bei vystosi (Paulauskas ir kt., 2007). 2) Bandymas atliktas - Zigmo Andriuškevičiaus ūkyje (Jurbarko rajone)
Atlikto bandymo tikslas - nustatyti Spirulina platensis melsvadumblių pašarinių priedų zootechninį efektyvumą laktuojančioms karv÷ms. Bandymas truko 90 dienų (nuo 2011 m.
balandžio 13 d. iki liepos 11 d.). Sudarytos dvi analogiškos ankstyvosios laktacijos periodo karvių grup÷s: kontrolin÷ ir bandomoji (n=10). Bandymo metu bandomosios grup÷s karv÷s buvo sveikesn÷s, apetitas didesnis, jos buvo geriau įmitusios ir produktyvesn÷s negu kontrolin÷s. Be to, tiriamuoju laikotarpiu bandomosios grup÷s karvių ruja buvo ryškesn÷, jos geriau apsivaisino. Mikrodumbliai bandomosios grup÷s karv÷ms duoti su koncentruotais pašarais. Prie šio priedo karv÷s pratintos savaitę. Pradžioje jos prarado apetitą ir su÷d÷ mažiau pašarų. Nuo bandymo pradžios pra÷jus savaitei, bandomosios grup÷s karvių apetitas pager÷jo. Taigi prad÷jo did÷ti šios grup÷s karvių primilžiai, kurie buvo didesni viso bandymo metu.
Tyrimo metu iš bandomosios grup÷s karvių primelžta vidutiniškai 0,58 kg pieno per parą daugiau, nei iš kontrolinių (p>0,05). Tiriamuoju laikotarpiu (90 d.) iš kontrolin÷s grup÷s karvių primelžta vidutiniškai po 22,58 kg, o iš bandomosios grup÷s atitinkamai po 23,16 kg (3 proc.), arba po 0,58 kg pieno per parą daugiau nei iš kontrolinių. Bandymo metu iš kontrolin÷s grup÷s karvių per 90 d. primelžta vidutiniškai po 2 032,2 kg, o iš bandomosios grup÷s atitinkamai po 2084,4 kg pieno. Per tyrimą iš bandomosios grup÷s karvių (n=10) per laikotarpį primelžta 20 844 kg, arba 522 kg pieno daugiau nei iš kontrolin÷s grup÷s karvių (n=10). Mikrodumbliai Spirulina platesnis
tiriamuoju laikotarpiu dar÷ teigiamą poveikį bandomosios grup÷s karvių primilžiams.
Riebalų koncentracija abiejų grupių karvių piene buvo didesn÷ nei nustatyta bazin÷. Kontrolin÷s grup÷s karvių piene riebalų buvo daugiau nei bandomųjų (genetin÷s ir kitos priežastys). Riebalų kiekis abiejų grupių karvių piene per laikotarpį kito skirtingai. Mikrodumblių pašarinis priedas riebalų koncentracijai bandomosios grup÷s karvių piene įtakos netur÷jo.
Baltymų koncentracija abiejų grupių karvių piene buvo panaši ir tyrimo metu kito skirtingai. Bandymo metu mikrodumblių priedas baltymų koncentracijai bandomosios grup÷s karvių piene įtakos netur÷jo.
Tiriamuoju laikotarpiu somatinių ląstelių skaičius kontrolin÷s grup÷s karvių piene viršijo nustatytą normą. Tuo tarpu bandomosios grup÷s buvo pagal normą.
Bandymo metu bandomosios grup÷s karvių gamybiniai ir ekonominiai rodikliai buvo panašūs. Už bandomosios grup÷s pieną per bandymo laikotarpį pajamų gauta vidutiniškai 41,76 Lt., arba 3 proc. daugiau nei už kontrolin÷s grup÷s karvių pieną. (http://www.agroakademija.lt/gyvulininkyste/bandymai/?SId=519)
24
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1. Tyrimų laikas, vieta ir metodai
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 („Valstyb÷s žinios“, 1997 11 28, Nr. 108) bei poįstatyminių aktų – LR valstybin÷s veterinarin÷s tarnybos įsakymų „D÷l laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4-361) ir „D÷l laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999 01 18, Nr. 4-16 ).
Tiriamasis darbas buvo atliktas 2011 m. ūkininko ūkyje Radviliškio rajone. Karv÷s ūkyje melžiamos DeLaval firmos įranga karvių stov÷jimo vietoje. Karv÷s laikomos pririštos. Viso ūkyje yra 98 melžiamos karv÷s. Tyrimams atrinkome 26 Lietuvos juodmarges karves 3-5 metų amžiaus.
Karv÷s atrinktos 2-6 laktacijos m÷nesių. Tyrimas truko 60 dienų (vasario – kovo m÷n.). Tyrimams buvo parinktos keturių bulių linijų ar giminingų grupių karv÷s (4lentel÷).
4 lentel÷. Bulių linijos Linijos kodas Linija ar gimininga grup÷
920 W.A.Burke Lad 697789 palikuonys 931 Elevation 1491007 gimininga grup÷
960 O. Ivanhoe 1189870 linija
982 P.F.A. Chief 1427381 gimininga grup÷
Bandymams sudarytos dvi analogiškų karvių grup÷s: kontrolin÷ ir bandomoji. Tiriamuoju laikotarpiu abiejų grupių karv÷s buvo laikomos vienodose sąlygose. Karv÷s sugrupuotos pagal produktyvumą. Pagrindiniais pašarais šeriamos iki soties, o koncentratai duodami pagal produktyvumą individualiai. Abiejų grupių karv÷s buvo šeriamos vienodo maistingumo racionu, tik bandomosios grup÷s karv÷ms papildomai buvo duodama Spirulina platensis .
Tiriamosios (bandomosios) grup÷s karv÷s (n=10) bandymo laikotarpiu gavo per dieną po 30 g Spirulina platensis miltelių (3 kartus per dieną po 10 gramų). Analogais parinktos 16 juodmargių karvių (kontrolin÷ grup÷), kurioms nebuvo duodama melsvadumblio.
Karvių kilm÷s, produktyvumo duomenys gauti iš VĮ „Kaimo verslo pl÷tros ir informacijos centras“.
Pieno sud÷ties ir kokyb÷s pagal somatines ląsteles ir mastitų tyrimai buvo atlikti VĮ „Pieno tyrimai“.
Riebalų ir baltymų kiekio tyrimas buvo atliekamas infraraudonosios spinduliuot÷s vidurin÷s srities matuokliu LactoScope (FT1.0. 2001; Delta Instruments, Olandija), kai bangos ilgis
5,7 µm. Parenkamas vienas vidutin÷s sud÷ties pieno m÷ginys ir kruopščiai, nuolat maišomas, ir iš jo tyrimui paruošiami pieno m÷giniai. M÷giniai, su tinkamu konservantu, laikomi 4oC temperatūroje. Somatinių ląstelių skaičiaus tyrimas atliktas mikroskopiniu ir fluoro optoelektroniniu metodais.
Mastito suk÷l÷jui nustatyti pieno m÷giniai buvo konservuojami VĮ „Pieno tyrimai“ paruoštu konservantu. Konservantas paruoštas boro rūgšties pagrindu (į 30 ml pieno įpilama 0,4 ml konservanto).
Prieš m÷ginio pa÷mimą švariai nuplaunami speniai ir nuvalomi servet÷le, sudr÷kinta dezinfekavimo tirpalu. Iš spenių išmelžiamos pirmosios 2–3 pieno čiurkšl÷s ir tik po to mastito suk÷l÷jų tyrimui atlikti į m÷gintuv÷lį su konservantu išmelžiamos 4–5 pieno čiurkšl÷s.
Konservuoti m÷giniai iki tyrimo gali būti laikomi 4±2 ºC temperatūroje ne ilgiau kaip 3 paras. Prieš tyrimą m÷ginys pašildomas iki kambario temperatūros. 10 µl mikrobiologine kilpele pieno m÷ginys pas÷jamas į Petri l÷kštelę ant kraujo agaro su eskulinu, gerai išsklaidoma, kad išaugtų pavien÷s kolonijos. Pas÷lis inkubuojamas 24–72 val. 37±1 ºC temperatūroje.
Išaugusios kolonijos įvertinamos vizualiai. Įvertinama kolonijų išvaizda, dydis, spalva bei hemoliz÷s zonos.
2.2. Statistin÷ duomenų analiz÷
Tyrimų duomenys įvertinti naudojant SPSS (Licencijos Nr. 9900457; versija 15, SPSS Inc., Chicago, IL) statistinį paketą LSMU Veterinarijos Akademijoje Gyvūnų veislin÷s vert÷s tyrimų ir selekcijos laboratorijoje.
Duomenų analizei atlikti įvertinome tirtų karvių (n) požymių aritmetinius vidurkius (M), jų paklaidas (SE), vidutinius kvadratinius nuokrypius (SD) ir koreliacijos koeficientus pagal Pearsoną (r).
Tirtus rodiklius suskirsčius į grupes, aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo nustatomas t-testu.
Siekiant požymio normalaus pasiskirstymo pagal Gauso kreivę ir parametrin÷s analiz÷s pritaikymo galimyb÷s, somatinių ląstelių skaičiaus rodiklis buvo transformuotas į log10 (SLSlog10).
Neparametrin÷ dažnių lentelių analiz÷, įvertinat ryšius tarp kokybinių kintamųjų, atlikta χ2 ir Fišerio testais.
26
3.TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Spirulina platensis įtaka karvių produktyvumui, pieno sud÷čiai ir
somatin÷ms ląstel÷ms
Lietuvoje, did÷jant kokybiškos ir saugios gyvulininkyst÷s produkcijos paklausai stengiamasi vartoti natūralius ir saugius pašarų priedus. Vieni iš naujausių ir sparčiai populiar÷jančių natūralių pašarų priedų yra fitobiotiniai, biologiškai aktyvūs preparatai, priešiški patogeninei mikroflorai, gerinantys virškinamojo trakto mikrobinį balansą, gyvulių sveikatingumą ir produkcijos kokybę.
Fitobiotiniams preparatams priskiriamas ir melsvadumblis Spirulina. Jo sud÷tyje yra visaverčių nepakeičiamų amino rūgščių, baltymų, beta karotino ir kitų karotinoidų, B grup÷s vitaminų, vitamino E, biotino, folio rūgšties, pantoteno rūgšties, lengvai pasisavinamų mikroelementų, didelis kiekis geležies, daug polinesočiųjų riebalų rūgščių. Spirulinos pigmentai – fikocianinas, chlorofilai, karotinoidai – pasižymi antioksidaciniu veikimu. Melsvadumblis yra netoksiškas ir saugus.
Pienas yra liaukos sekretas, susidedantis iš vandens (87,5 proc.) ir sausųjų medžiagų (riebalų, baltymų, laktoz÷s ir mineralinių medžiagų). Pieno sausosios medžiagos gaminasi tešmenyje iš kraujyje esančių pieno pirmtakų, o vanduo ir mineralin÷s medžiagos iš kraujo laisvai patenka į tešmenį. Karvių pieno sud÷tis (sausųjų medžiagų kiekis piene) labai skiriasi. Ji priklauso nuo metų laiko, aplinkos temperatūros, karvių veisl÷s, amžiaus, laktacijos laikotarpio, produktyvumo ir ypač mitybos.
Tyrimo metu vidutiniškai abiejose grup÷se iš karv÷s per parą buvo primelžiama 23,5±0,770 kg, 4,38±0,06 proc. riebumo, 3,28±0,04 proc. baltymingumo pieno (5 lentel÷).
5 lentel÷. Visų karvių (n=27) statistiniai rodikliai
Statistiniai
rodikliai Laktacija Pienas, kg
Pieno riebumas, proc. Pieno baltymingumas, proc. Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml. M 3,037 23,548 4,376 3,277 248,778 SE 0,210 0,770 0,058 0,041 56,601 SD 1,091 4,003 0,302 0,215 294,106
Pieno kokybiniams rodikliams priskiriama somatinių ląstelių skaičius. Somatinių ląstelių skaičius piene gali svyruoti nuo 10 tūkst./ml iki 10 mln/ml ir daugiau. Sveikų karvių piene
somatinių ląstelių skaičius būna iki 200 tūkst./ml. (Heald et al., 1992; Koivula et al., 2004). Jau didesnis kaip 200 tūkst./ml somatinių ląstelių skaičius yra pagrindinis indikatorius, rodantis, kad karv÷ serga slaptuoju tešmens uždegimu (mastitu). (http://tools.laba.lt/marc/getobj.php?obj=LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110620_104949-36642).
Per analizuojamą laikotarpį abiejų grupių karvių vidutinis somatinių ląstelių skaičius buvo buvo 249±56,6 tūkst./ml (5 lentel÷).
Spirulinos preparato įtakos tirtiems pieno rodikliams rezultatai pateikti 6 ir 7 lentel÷se. 6 lentel÷. Tiriamosios grup÷s karvių (n=11) statistiniai rodikliai
Statistiniai
rodikliai Laktacija Pienas, kg
Pieno riebumas, proc. Pieno baltymingumas, proc. Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml. M 3,091 24,127 4,375 3,312 193,000 SE 0,415 1,608 0,055 0,084 74,135 SD 1,375 5,332 0,184 0,278 245,876
7 lentel÷. Kontrolin÷s grup÷s karvių (n=16) statistiniai rodikliai
Statistiniai
rodikliai Laktacija Pienas, kg
Pieno riebumas, proc. Pieno baltymingumas, proc. Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml. M 3,000 23,150 4,376 3,253 287,125 SE 0,224 0,725 0,092 0,041 81,308 SD 0,894 2,901 0,368 0,164 325,234
Iš pateiktų tyrimo rezultatų (6 ir 7 lentel÷s) matyti, kad pieno kiekis tiriamojoje karvių grup÷je buvo gautas 0,977 kg arba 4,04 proc. didesnis negu kontrolin÷je grup÷je.
Pateiktame 7 paveiksle parodoma, kaip Spirulina platensis preparatas veikia karvių primilžį.
28 7 pav. Karvių primilžio per visą bandymą rezultatai
Tyrimų rezultatuose matyti, kad iš Spirulinos miltelių gavusių karvių per 60 dienų galima papildomai gauti 58,2kg arba 4,02proc. pieno daugiau negu iš karvių negavusių melsvadumblio. .
Somatinių ląstelių skaičius tiriamosios grup÷s karvių piene buvo žymiai mažesnis (net 94,12 tūkst./ml arba 32,78 proc.) lyginant su kontroline grupe (6 ir 7 lentel÷s).
Viso bandymo metu tirtų požymių vidurkių skirtumo statistinis įvertinimas apskaičiuotas 8 lentel÷je.
8 lentel÷. Tiriamosios ir kontrolin÷s grup÷s tirtų požymių vidurkių skirtumo statistinis įvertinimas Rodiklis Laktacija Pienas, kg Pieno riebumas, proc. Pieno baltymingumas, proc. Somatinių ląstelių skaičius, tūkst./ml. Vidurkių skirtumas 0,091 0,977 -0,001 0,059 -94,125 p 0,849 0,588 0,588 0,994 0,538
Nors tirtų požymių vidurkių skirtumas pieningumo ir ypač somatinių ląstelių piene skaičiaus atžvilgiu įrodo teigiamą melsvadumblio poveikį, bet d÷l didel÷s vidugrupin÷s variacijos, nedidelio karvių skaičiaus imtyje vidurkių skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas.
Neparametrinę analizę pagal Fišerio testą (9 lentel÷) atlikome sugrupavę karvių duomenis pagal somatines ląsteles į dvi klases:
1)iki 200 tūkst./ml.;
2) 200 tūkst./ml. ir daugiau.
Pieno, kg vidutiniškai per visą bandymą
1340 1360 1380 1400 1420 1440 1460 Kontrolin÷ karvių grup÷ Tiriamoji karvių grup÷ Pieno, kg vidutiniškai per visą bandymą
9 lentel÷. Somatinių ląstelių skaičiaus ir karvių grup÷s priklausomyb÷s tyrimai
Karvių grup÷ Iki 200 tūkst./ml. 200 tūkst./ml. ir daugiau
Tiriamoji grup÷ 9 2
Kontrolin÷ grup÷ 10 6
p = 0, 405
Nustat÷me, kad 81,8 proc. tiriamosios ir 62,5 proc. kontrolin÷s grup÷s karvių priklaus÷ pirmai klasei, t. y jų piene buvo rasta vidutiniškai iki 200 tūkst./ml. somatinių ląstelių, tačiau somatinių ląstelių klas÷s ir karvių grup÷s statistin÷ priklausomyb÷ nebuvo statistikai reikšminga (p = 0, 405).
3.2. Karvių produktyvumo, pieno sud÷ties ir somatinių ląstelių skaičiaus
koreliacin÷ analiz÷
Tirtų abiejų grupių karvių produktyvumo, pieno sud÷ties ir somatinių ląstelių skaičiaus priklausomyb÷s analiz÷ parodyta 10 lentel÷je.
10 lentel÷. Tirtos karvių bandos požymių koreliacija
Požymiai r p
Pienas - pieno riebumas 0,406 0,035
Pienas - pieno baltymingumas 0,121 0,546
Pieno baltymingumas - pieno riebumas 0,097 0,631
Pienas - somatinių ląstelių skaičius -0,108 0,593
Pieno riebumas- somatinių ląstelių skaičius -0,371 0,050
Pieno baltymingumas - somatinių ląstelių
skaičius 0,235 0,238
Pastaba: patikimi koreliacijos koeficientai pajuodinti
Nustat÷me, kad pieno kiekio ir pieno riebumo koreliacijos koeficientas yra vidutinis teigiamas ir statistiškai patikimas (r =0,406; p=0,035). Kiek mažesni teigiami statistiškai nepatikimi koreliacijos koeficientai gauti tarp požymių: pienas – pieno baltymingumas (r - 0,121; p=0,546); pieno baltymingumas – pieno riebumas (r=0,097; p=0,631) ir pieno baltymingumas – somatinių ląstelių skaičius (r=0,235; p=0,238). Neigiamas vidutiniškai statistiškai patikimas koreliacijos koeficientas gautas tarp pieno riebumo ir somatinių ląstelių skaičiaus (r= -0,37; p=0,050), taip pat
30 neigiamas tik statistiškai nepatikimas koreliacijos koeficientas gautas tarp pieno kieko ir somatinių ląstelių skaičius (r= -0,108; p=0,593).
Vertinant atskirai abiejų - tiriamosios ir kontrolin÷s grupių tirtų požymių koreliaciją (8 pav.) nustatyta, kad tiriamojoje grup÷je gauti didesni koreliacijos koeficientai.
8 pav.. Tiriamosios ir kontrolin÷s grupių tirtų požymių koreliacijos koeficientai
Kaip matome iš 8 paveikslo, tarp pieno kiekio ir jo riebumo tiriamojoje karvių grup÷je gautas didelis teigiamas statistiškai patikimas koreliacijos koeficientas ( r=0,731; p=0,05) - net 2,1 karto didesnis nei kontrolin÷je grup÷je. Tai labai palanki koreliacija ir dalinai ją galima paaiškinti teigiama melsvadumblio įtaka karvių pieningumui ir jo fenotipiniam ryšiui su pieno riebumu.
Koreliacija tarp pieningumo ir pieno baltymingumo tiriamoje grup÷je palanki selekcijai - vidutin÷ teigiama, o kontrolin÷je buvo nustatytas nepalankus selekcijai vidutinis neigiamas koreliacijos koeficientas. Min÷ti koreliacijos koeficientai nebuvo statistiškai reikšmingi.
Tarp pieno baltymingumo ir somatinių ląstelių skaičiaus koreliacijos koeficientas tiriamoje grup÷je 1,25 karto didesnis nei kontrolin÷je.
Analizuojant kitų tirtų požymių koreliacijos koeficientus kontrolin÷je grup÷je jie buvo neigiami ir statistiškai nepatikimi.
-0,6
-0,4
-0,2
0
0,2
0,4
0,6
0,8
P
ie
n
as
-ri
eb
u
m
as
P
ie
n
as
-b
al
ty
m
in
g
u
m
as
B
al
ty
m
in
g
u
m
as
-
ri
eb
u
m
as
P
ie
n
as
–
S
L
S
R
ie
b
u
m
as
-
S
L
S
B
al
ty
m
in
g
u
m
as
-
S
L
S
Požymiai
K
o
re
li
a
ci
jo
s
k
o
ef
ic
ie
n
ta
i
1 grup÷
2 grup÷
3.3. Bulių linijos įtakos karvių produktyvumui, pieno sud÷čiai ir somatinių
ląstelių skaičiui įvertinimas
Iš atliktų tyrimų (11 lentel÷) matome, kad iš visų karvių grupių pieno produktyvumas didžiausias buvo Elevation 1491007 (931) gimininga grup÷ bulių linijoje.
Palyginus tirtus požymius atskirai tiriamojoje ir kontrolin÷je grup÷se taip pat gauti geri rezultatai tiriamojoje grup÷je Elevation 1491007 gimininga grup÷ (931) bulių linijoje.
Kontrolin÷je grup÷je daugiausia pieno gauta iš W.A.Burke Lad 697789 (920) palikuonys bulių linijos karvių, tačiau kiek didesnis nei šioje linijoje pieno baltymingumas buvo O. Ivanhoe 1189870 linija (960) bulių linijos palikuonių.
Tirtų požymių vidurkių skirtumai tarp bulių linijų nebuvo statistiškai reikšmingi. 11 lentel÷. Bulių linijų palyginimas pagal tirtus požymius
Bulių linija Pienas, kg Pieno riebumas, proc. Pieno baltymingumas, proc. Somatinių ląstelių skaičius log10 Visų karvių 920 (n=11) 23,76 ±1,57 4,257±0,116 3,2700±0,0843 226,6±72,8 931(n=12) 23,700±0,968 4,4933±0,0628 3,2908±0,0466 243,4±94,7 960(n=3) 23,27±1,27 4,3633±0,0784 3,3367±0,0841 415±244 982(n=1) 20,200 4,3100 3,0100 57,000 Tiriamosios grup÷s 920(n=6) 22,97±2,70 4,2883±0,0580 3,318±0,143 138,5±36,9 931(n=3) 27,20±1,33 4,6033±0,0601 3,3567±0,0876 111,7±36,0 960(n=1) 25,800 4,2800 3,4400 900,00 982(n=1) 20,200 4,3100 3,0100 57,000 Kontrolin÷s grup÷s 920(n=5) 24,72±1,48 4,220±0,262 3,2120±0,0838 332±148 931(n=9) 22,533±0,942 4,4567±0,0791 3,2689±0,0557 287±124 960(n=2) 22,000±0,000 4,405±0,115 3,285±0,115 173,0±43,0
Lietuvos juodmargių galvijų veisl÷s struktūra turi būti tobulinama intensyviai panaudojant geriausios veislin÷s vert÷s bulius, kruopščiai sudarant porų parinkimo planus juodmargių galvijų bandoms. Taip būtų gerinamas melžiamų juodmargių karvių produktyvumas ir sveikatingumas.
32
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Šiuolaikin÷je gyvulių selekcijoje produktyvumas yra suprantamas kaip gyvulių genetinio produktyvumo potencialo ir negenetinių veiksnių įtakos ir sąveikos rezultatas. Svarbiausias negenetinis veiksnys yra gyvūnų mityba. Aukštos veislin÷s vert÷s gyvuliams turi būti sudarytos tinkamos sąlygos jų genetin÷ms savyb÷ms realizuotis.
Moksliniai tyrimai įrod÷ teigiamą melsvadumblio Spirulina platensis poveikį gyvūnų produktyvumui ir sveikatai (Spirulina in Human Nutrition and Health Edited by M.E Gershwin and Amha Belay, 2008) .
Lietuvoje tyrimų apie melsvadumblio Spirulina platensis panaudojimą gyvulininkyst÷je n÷ra pakankamai, tod÷l jie yra aktualūs moksliniu ir praktiniu požiūriu. (http://vetzoo.lva.lt/data/vols/2007/38/pdf/simkus.pdf)
Lietuvoje 2007 m. atliktame bandyme nustatyta, kad Spirulina platensis preparatas efektyviai gali būti panaudojamas karvių pieno produktyvumo didinimui
(http://vetzoo.lva.lt/data/vols/2007/38/pdf/simkus.pdf).
Pagal mūsų tyrime gautus rezultatus karv÷s, kurioms 60 dienų buvo duota Spirulinos
miltelių, dav÷ papildomai 58,2 kg arba 4,02 proc. pieno daugiau, negu karv÷s, negavusios šio melsvadumblio.
Baltymų kiekis piene priklauso nuo karvių veisl÷s, genetinių savybių, riebalų koncentracijos piene ir nuo mitybos. Bandymo metu mikrodumblių priedas baltymų koncentracijai bandomosios grup÷s karvių piene įtakos netur÷jo (http://www.agroakademija.lt).
Statistiškai reikšmingos Spirulina platensis įtakos karvių pieno sud÷čiai šiame bandyme nebuvo nustatyta.
Amerikiečių atlikti tyrimai (R.J.Eberhardas ir kt) rodo, kad didelę įtaką karvių sergamumui tešmens uždegimu turi š÷rimas. Somatinių ląstelių skaičius piene gali padid÷ti d÷l virškinamojo trakto sutrikimų, atsiradusių d÷l prastos kokyb÷s pašarų ar blogai subalansuotų racionų.
Mūsų atliktame bandyme Spirulina platensis teigiamai veik÷ somatinių ląstelių skaičių piene, jis buvo 94,12 tūkst/ml arba 32,78 proc. mažesnis negu karvių piene, kurios negavo šio priedo.
Daugelio autorių yra nustatyta neigiama koreliacija tarp pieningumo ir pieno baltymingumo. Vykdant karvių selekciją pagal pieningumą, pieno baltymingumas tuomet nedid÷ja , o vienpus÷ selekcija pagal pieno baltymingumą žymiai sumažina pieningumą. Vykdant selekciją pagal pieno baltymingumą, galima padidinti ir karvių pieno riebumą, nes tarp šių požymių yra teigiama koreliacija. Tyrimais nustatyta, kad pieno riebumo padid÷jimas ne visada vienodai susijęs
su pieno baltymingumo padid÷jimu. Vienodo riebumo piene baltymų procentas gali būti įvairus. Tos pačios veisl÷s karvių, bei jų grupių baltymų kiekio ir jo ryšio su pieno riebumu skirtumas nulemia genetin÷s savyb÷s (Saikevičius ir Juozaitien÷., 2004).
Šio tyrimo metu tarp pieno ir pieno baltymingumo gauta tiriamojoje karvių grup÷je teigiamas statistiškai nepatikimas koreliacijos koeficientas, o kontrolin÷je – neigiamas nepatikimas koreliacijos koeficientas. Abiejų tirtų karvių grupių pieno ir pieno riebumo požymių gauta teigiama vidutiniška statistiškai patikima koreliacija (p=0,035), ir taip pat tik neigiamas vidutiniškas statistiškai patikimas koreliacijos koeficientas gautas tarp pieno riebumo ir somatinių ląstelių skaičiaus (p=0,050).
Neigiama koreliacija tyrimuose buvo nustatyta tarp pieno kieko ir somatinių ląstelių skaičiaus. Tokius pat rezultatus gavo ir Nauman (1998) ir Rogers (1993) bei Rupp su bendraautoriais.
Lietuvos juodmargių karvių genetinis pieno produktyvumo potencialas didinamas veisiant linijomis bei mažesnio produktyvumo linijas nuosekliai keičiant produktyvesn÷mis.
Moksliniais tyrimais yra nustatyta (Saikevičius ir Juozaitien÷., 2004), kad pagal karvių pieningumą geriausios linijos yra: buliaus W.A.Burke Lad 697789 palikuonys (920), P.F.A.Chief 1427381 gimininga grup÷ (982), buliaus O.Ivanhoe 1189870 linija (960), buliaus P.Bootmaker 1450228 linija (940). Pagal karvių pieno riebumą geriausios linijos yra: buliaus W.A.Burke Lad 697789 palikuonys (920), P.F.A.Chief 1427381 gimininga grup÷ (982), buliaus P.Bootmaker 1450228 linija(940), buliaus O.Ivanhoe 1189870 linija (960). Didžiausias karvių pieno baltymingumas buvo šiose linijose: W.A.Burke Lad 697789 palikuonys (920), P.F.A.Chief 1427381 gimininga grup÷ (982), buliaus O.Ivanhoe 1189870 linija (960), buliaus Elevation 1491007 gimininga grup÷ (931).
Šiame tyrime abiejų karvių grupių didžiausias pieno produktyvumas buvo Elevation 1491007 gimininga grup÷ (931) bulių linijoje - 23,7 kg, riebumas 4,4933 proc., baltymingumas 3,2908 proc.
Apžvelgiant atskirai abi grupes tiriamojoje grup÷je Elevation 1491007 gimininga grup÷ (931) bulių linijoje, pieno produkavo 27,20kg, 4,4567 proc. riebumo, 3,3567 proc. baltymingumo, o kontrolin÷je grup÷je daugiausia pieno gauta W.A.Burke Lad 697789 palikuonys (920) bulių linijoje tai 24,72 kg, tačiau kiek didesnis nei šioje linijoje pieno baltymingumas 3,285 proc. buvo O.Ivanhoe 1189870 linija (960) bulių linijoje.
5. IŠVADOS
Remiantis atlikto bandymo rezultatais galima daryti išvadas, kad:
1. Į Lietuvos juodmargių veisl÷s melžiamų karvių pašarus kiekvieną š÷rimo dieną įmaišius po 30 g Spirulina platensis per 60 dienų iš karv÷s papildomai gauta 58,2kg arba 4,02proc. pieno.
2. Lietuvos juodmargių karvių pieno sud÷čiai melsvadumblis Spirulina platensis statistiškai reikšmingos įtakos netur÷jo.
3. Spirulina platensis teigiamai veik÷ somatinių ląstelių skaičių piene. Tiriamosios grup÷s karvių piene somatinių ląstelių skaičius buvo 32,78 proc. mažiau, negu kontrolin÷s grup÷s. 4. Tarp pieno kiekio ir jo riebumo tiriamojoje karvių grup÷je gautas didelis teigiamas
statistiškai patikimas koreliacijos koeficientas (r=0,731; p=0,05) - net 2,1 karto didesnis nei kontrolin÷je grup÷je, dalinai gali būti paaiškintas teigiama melsvadumblio įtaka karvių pieningumui ir jo fenotipiniam ryšiui su pieno riebumu, kaip ir koreliacija tarp pieningumo ir pieno baltymingumo, kuri tiriamoje grup÷je buvo palanki selekcijai - vidutin÷ teigiama, kai tuo tarpu kontrolin÷je grup÷je buvo nustatyta nepalanki neigiama koreliacija.
5. Išnagrin÷jus bulių linijų įtaką karvių produktyvumui ir pieno sud÷čiai statistiškai reikšmingų skirtumų nenustat÷me. Produktyviausios tiriamojoje grup÷je buvo Elevation 1491007 giminingos grup÷s karv÷s, o kontrolin÷je grup÷je - W.A.Burke Lad 697789 palikuon÷s.
6. LITERATŪRA
1. Darbutas J., Ulevičien÷ V. Lietuvos žalųjų galvijų produktyvumo didinimas. Pieninių galvijų selekcija sąryšyje su pašarų kokybe ir š÷rimu. Kaunas, 2003. 19- 20p.
2. Goksan T., Zekeriyaoglu A., Ak I. The Growth of Spirulina platensis in Different Culture Systems Under Greenhouse Condition. Turkey Journal of Biology. 2007. P. 47–52.
3. Heald M. T. S., Waltner-Toews D., Jacobs R. M., McNab W. B. The prevalence of anti-bovine leukemija virus antibodies in dairy cows and associations with farma management practices, production and culling in Ontario. Prev. Vet. Med. 1992. Vol. 14. P. 45–55. 4. Henrickson R. Earth Food Spirulina. Laguna Beach, California, Renore Enterprises Inc,
1989. P. 23–42. 5. http://biotex.ibss.org.ua/tech/8/, žiūr÷ta 2011–06–20. 6. http://tools.laba.lt/marc/getobj.php?obj=LT-eLABa001:E.02~2011~D_20110620_104949-36642, , žiūr÷ta 2011–01–20. 7. http://vetzoo.lva.lt/data/vols/2007/38/pdf/simkus.pdf, žiūr÷ta 2011–02–28 8. http://vetzoo.lva.lt/data/vols/2009/46/pdf/kulpys.pdf, žiūr÷ta 2011–01–30 9. http://www.agroakademija.lt/gyvulininkyste/bandymai/?SId=519), žiūr÷ta 2011–03–24 10.http://www.cbio.ru/modules/news/print.php?storyid=398 , žiūr÷ta 2011–04–06. 11.http://www.healthway.com.ua/articles/spir_i_hlorella/, žiūr÷ta 2011–05–21. 12.http://www.lmt.lt, žiūr÷ta 2011–05–22 13.http://www.pieno-tyrimai.lt/index.php?gr=4&id=4416, žiūr÷ta 2012–01–20 14.http://www.stat.gov.lt, žiūr÷ta 2012–02–03 15.http://www.vitasite.ru/articles/biod-article/spirulina-sochy.html, žiūr÷ta 2012–01–15 16.Jukna Č., Galvijininkyst÷. V.: Egalda, 1998. 341p.
17.Juozaitien÷ V., Gaidžiūnien÷ N., Kardišauskas A. Lietuvos juodmargiai galvijai. Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija. Marijampol÷, 2004. P. 2-3 .
18.Juozaitien÷ V.,Vyšniauskien÷ O., Japertien÷ R. ir kt. Lietuvos juodmargių genealogija. Marijampol÷, 2002. P. 4-5.
19.Koivula M., Negussie E., Mäntysaari E. A. Genetic Parameters for Test-day Somatic Cell Count at Different Lactation Stages of Finnish Dairy Cattle. Livestock Production Science. 2004. Vol. 90. P. 145–157.
20. Kuodys A., Kučas V. Struktūriniai ir ekonominiai pokyčiai ūkininkų pienininkyst÷s ūkiuose. Žem÷s ūkio mokslai. T. 14. 2007. P. 91–98.
21.Lietuvos juodmargių galvijų genealogin÷s struktūros tobulinimo programa. Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija. Marijampol÷.
