LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDRA
Jūrat÷ Šlapkauskait÷
KARVIŲ MELŽIMO SAVYBIŲ KORELIACIJŲ SU
PRODUKTYVUMU IR SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIUMI
PIENE TYRIMAI
Magistro darbas
Darbo vadov÷:
Prof. dr. Vida Juozaitien÷
1 Magistro darbas atliktas 2008 – 2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo ir genetikos katedroje
Magistro darbą paruoš÷: Jūrat÷ Šlapkauskait÷
Magistro darbo vadovas: Prof. dr. Vida Juozaitien÷ (LVA, Gyvūnų veisimo ir genetikos katedra)
Recenzentas:
2
TURINYS
1. ĮVADAS...4 1.1 DARBO TIKSLAS...5 1.2 DARBO UŽDAVINIAI...5 2. LITERATŪROS APŽVALGA...62.1 JUODMARGIŲ GALVIJŲ POPULIACIJA...6
2.1.1 Lietuvos juodmargių galvijų veisl÷s charakteristika...6
2.1.2 Holšteinų galvijų veisl÷s charakteristika...7
2.2 LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ POPULIACIJOS GERINIMAS...9
2.3 KARVIŲ MELŽIMO SAVYBIŲ VERTINIMAS...10
2.3.1 Melžimo savybių vertinimas naudojant „Lactocorder®“ aparatą...16
2.4. KARVIŲ MELŽIMO SAVYBIŲ KORELIACIJOS...18
3. DARBO METODIKA...21
3.1 Tyrimų laikas ir vieta...21
3.2 Tyrimų metodai...21
3.2.1 Karvių produktyvumo ir melžimo savybių tyrimai...21
3.2.2 Statistin÷ duomenų analiz÷...23
4. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS...24
4.1 Karvių produktyvumo, pieno sud÷ties, elektrinio laidumo ir somatinių ląstelių skaičiaus tyrimai...24
4.2 Karvių melžimo savyb÷s...29
4.3 Fenotipinių koreliacijų tyrimai...32
5. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI...36
6. SUMMARY...37
3
SUTRUMPINIMŲ PAAIŠKINIMAS
ELAD - vidutinis elektrinis laidumas stabilizavimo faz÷je;
ELAP - vidutinis elektrinis laidumas melžimo pradžioje;
ELMAX - vidutinis elektrinis laidumas pagrindineje faz÷je;
ELMNG - vidutinis elektrinis laidumas maž÷jimo faz÷je;
ELND - vidutinis elektros laidumo skirtumas;
ELST - vidutinio elektrinio laidumo slenkstis (intervalas);
HMF - aukščiausias melžimo greitis;
MGG - pieno kiekis;
SLS - somatinių ląstelių skaičius;
tAB - maž÷jimo faz÷;
tAN - did÷jimo faz÷;
tHMF - aukščiausia melžimo trukm÷;
tMBG - permelžimo faz÷;
tMHG - pagrindinio melžimo faz÷;
tMNG - mažojo melžimo faz÷;
tPL - stabilizavimo faz÷;
4
1. ĮVADAS
Pieno pramon÷ yra didelis ir dinamiškas daugelio šalių žem÷s ūkio ekonominis segmentas. Pieno produktų sunaudojimas ir toliau did÷ja visame pasaulyje (Ruegg, 2001). Pieno pramon÷ sparčiai vystosi, pieno ūkiai stamb÷ja, pagaminama daugiau produkcijos. Vartotojai vis labiau reikalauja aukštesn÷s kokyb÷s ir saugių produktų. Šie pasikeitimai reikalauja techninio progreso melžimo sistemose, kad karv÷s būtų melžiamos kvalifikuotai, tinkamu būdu, kad būtų gauta aukšta produktų kokyb÷ ir išsaugota gyvulių sveikata (Reid ir kt., 2001; R.Japertien÷, 2007).
Europos Sąjungoje ir kitose išsivysčiusiose pienin÷s galvijinkyst÷s šalyse karvių selekcija ir genetinis įvertinimas atliekamas pagal melžimo savybes – melžimo trukmę, pieno atleidimo greitį, didžiausią pieno tek÷jimo srovę. Šie rodikliai yra naudinga ir svarbi informacija apie melžimo eigą (Bruckmaier, Blum, 1998) ir karvių tešmens sveikatingumą (Tancin ir kt., 2002).
Did÷jant pieno atleidimo greičiui maž÷ja melžimo trukm÷. Tai turi teigiamą poveikį pieno savikainai, tačiau didelis pieno atleidimo greitis yra susijęs su tešmens liga – mastitu (Boettcher et al., 1998).
Padid÷jęs somatinių ląstelių skaičius piene yra vienas iš svarbiausių tešmens uždegimo (mastito) parametrų. Remiantis įvairiose šalyse atliktais mastitų tyrimais, nustatyta tiesiogin÷ linijin÷ genetin÷ koreliacija tarp polinkio mastitui ir somatinių ląstelių skaičiaus tarp aukšto produktyvumo specializuotų pieninių galvijų veislių (Poso and Mantysaari, 1996; Dopp u.a., 1998; Rogers et al., 1999; Philipsson et al., 2000).
Tyrimais nustatytas somatinių ląstelių skaičiaus piene ir karvių melžimo ryšys, taip pat melžimo savybių įtaka karvių produktyvumui ir ilgaamžiškumui (Boettcher et al., 1998; Ilahi, Kadarmideen, 2004).
Taip pat nustatyta teigiama koreliacija tarp pieno atleidimo greičio ir somatinių ląstelių skaičiaus (Bahr et al., 1995).
Karvių melžimo greitis ir melžimo trukm÷ svarbūs ekonominiai rodikliai, taip pat susiję su gyvulio produktyvumu ir sveikatingumu (Boettcher et al., 1998). Daugelis tyr÷jų nurodo, kad greitesnei melžimo technologijos pažangai (Mačuhova et al., 2003), geresniam pieno išmelžimui (Wellnitz et al., 1999; Ipema, Hogewerf 2002) ir tešmens sveikumui (Tancin et al., 2002; 2003) svarbu registruoti ne tik pieno tek÷jimo iš viso tešmens greitį, bet ir pieno tek÷jimo greitį iš kiekvieno ketvirčio. Mokslininkai (Merril W. G. et al., 1987) įrod÷, kad
5 melžti karves kas dvylika valandų yra optimaliausia, kai jos melžiamos du kartus per parą. SLS piene daug priklauso nuo taisyklingos melžimo darbotvark÷s, kuri apima skirtingas melžimo operacijas (tešmens ir spenių paruošimas melžimui, spenių dirginimas, pirmųjų pieno čiurkšlių numelžimas, melžiklių užmovimas ant spenių, melžiklių numovimas pamelžus ir efektyvi spenių antiseptika po melžimo) ir nuo šių operacijų trukm÷s.
1.1 DARBO TIKSLAS
Ištirti juodmargių galvijų populiacijos karvių melžimo savybių koreliacijas su produktyvumu, pieno sud÷timi, somatinių ląstelių skaičiumi ir elektriniu laidumu.
1.2 DARBO UŽDAVINIAI
• Ištirti juodmargių karvių melžimo savybes prietaisu „Lactocorder®“; • Įvertinti karvių melžimo savybių tarpusavio koreliacijos koeficientus;
• Įvertinti karvių produktyvumo, pieno sud÷ties ir elektrinio laidumo bei somatinių ląstelių skaičiaus piene koreliacijas.
6
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1 JUODMARGIŲ GALVIJŲ POPULIACIJA
2.1.1 Lietuvos juodmargių galvijų veisl÷s charakteristika
Savarankiška veisle pripažinti 1951 m. (žr. 1 paveikslą). Ši veisl÷ sukurta vietinius galvijus iš pradžių kryžminant su įvairių veislių, o v÷liau – su Olandijos juodmargiais, Ostfryzais bei Švedijos juodmargiais galvijais. Lietuvos juodmargių veislei didžiausią įtaką
padar÷ Olandijos juodmargiai, kurių Lietuvoje buvo jau XVI-XVII a.
(http://www.vic.lt/failai/16.lietuvos_juodmargiai.pdf).
1901 m. suorganizuotas Panev÷žio komitetas Olandijos juodmargiams galvijams veisti prad÷jo registruoti šios veisl÷s galvijus į kilm÷s knygą.
1 pav. Lietuvos juodmarg÷ karv÷.
Lietuvos juodmargių formavimuisi didelę reikšmę tur÷jo gyvulių produktyvumo kontrol÷, jų atranka pagal pieningumą ir pieno riebumą, eksterjerą ir masę, įrašymas į kilm÷s knygas, gyvulių konkursai ir parodos.
Po Antrojo pasaulinio karo prasid÷jo naujas Lietuvos juodmargių gerinimo etapas. Veislininkystę prad÷jo tvarkyti valstybin÷s institucijos. Lietuvos juodmargiams gerinti 1958 – 1979 m. iš Olandijos buvo įvežta 1229 telyčios ir 145 buliai.
Sukūrus vientisą veislinkyst÷s sistemą, atsižvelgiant į galvijų ūkio pl÷tojimo kryptis ir tendenciją, prad÷ta Lietuvos juodmargių selekcija ir pagal kitus ūkiškai bei ekonomiškai
7 naudingus požymius. Karv÷s ir telyčios prad÷tos s÷klinti skystame azote užšaldyta buliaus sperma. Buvo ir toliau gerinami su Olandijos juodmargiais. Šios priemon÷s pad÷jo susiformuoti šiuolaikin÷ms produktyvumo ir veislin÷ms Lietuvos juodmargių savyb÷ms.
Savarankiška veisle Lietuvos juodmargiai pripažinti 1951 m.
Šiuolaikiniai Lietuvos juodmargiai yra stiprios konstitucijos, proporcingo, bet neretai per daug kompaktiško kūno sud÷jimo. D÷l trumpų kojų, gilios ir plačios krūtin÷s, plačios keteros, nugaros, juosmens, ilgo ir plataus užpakalio bei gerai išsivysčiusių raumenų jie
dažnai panašesni į pieninius-m÷sinius galvijus (prieiga per internetą
http://www.zum.lt/agroweb/galvjuodmargiai.htm). Vidutiniškai iš karv÷s primelžiama 5284
kg, 4,31% riebumo ir 3,37% balymingumo pieno (prieiga per internetą
http://www.vetinfo.lt/24/sub-2.html).
Suaugusių dabartinių Lietuvos juodmargių karvių kūno matmenys tokie (cm): • aukštis ties ketera - 129;
• krūtin÷s gylis 69 - 70; • krūtin÷s plotis 48 - 50; • klubų plotis 54 - 55; • įstrižas liemens ilgis - 152; • krūtin÷s apimtis 197 - 199; • plaštakos apimtis 18 - 19.
Prieauglis pasižymi didele augimo sparta. Intensyviai penimi buliukai per parą priauga po 1000 - 1200 g, 1 kg priesvorio sunaudoja 5,8 - 6,5 pašarinio vieneto ir 15 - 18 m÷n. Sveria 470 - 500 kg ir daugiau. To paties amžiaus telyčios sveria 380 - 420 kg ir veršiuojasi 27 - 28 m÷nesį. Veislynuose pirmaveršių mas÷ 500 - 520 kg, antraveršių – 520 - 530 kg, o suaugusių - 550 kg ir daugiau. Geriausiose bandose yra daug karvių, sveriančių per 600 kg. Suaugę buliai sveria 950 - 1000 kg (Jukna., 1998).
Kontroliuojamose bandose 2007 - 2008 m. iš karv÷s primelžta po 6856 kg pieno, 4,29 proc. riebumo, 3.33 proc. baltymingumo (Apyskaita, 2009).
2.1.2 Holšteinų galvijų veisl÷s charakteristika
Tai viena labiausiai paplitusių visame pasaulyje pieninio tipo galvijų veisl÷ (žr. 2 paveikslą). Veisl÷s susiformavimui didel÷s įtakos tur÷jo Olandijos juodmargiai. Įvežtieji
8 Olandijos juodmargiai buvo veisiami tarpusavyje ir naudojami veisiamoms veisl÷ms gerinti. XIX a. pabaigoje susiformavo nauja galvijų veisl÷, pavadinta Holšteino fryzais. Pirmoji kilm÷s knyga išleista 1890 m. (Lietuvoje veisiamų gyvūnų veil÷s, 2007).
Geriausiose bandose primelžiama po 9000 - 11000 kg pieno. Kontroliuojamų karvių pieningumas 8300–8500 kg pieno, pieno riebumas - 3,7 – 3,8%, baltymingumas - 3,2%. Kar-vių tešmuo labai gerai išsivystęs ir talpus. Daug šios veisl÷s galvijų naudojama kitoms
pieni-n÷ms veisl÷ms gerinti (Van Doormaal ir kt., 2001; prieiga per internetą
http://www.vetinfo.lt/24/ ).
2 pav. Holšteinų veisl÷s karv÷.
Pradžioje visi holšteinų veisl÷s ir holšteinizuoti kitų veislių juodmargiai galvijai buvo suklasifikuoti į šešias šios veisl÷s bulių genealogines linijas. Be to, į savarankiškas giminingas grupes buvo išskirti bulių Kadugio LJ 2949 (910), Takismano LJ 3222 (941), Grandboy YCHF3299 (942) ir Majoro MCP 1795 (981) palikuonys.
Holšteino veisl÷ per pastaruosius 40 metų yra pieningiausia pasaulyje (Jukna, Pauliukas, 2001). Naudojant Holšteino veisl÷s bulius padid÷jo pieningumas, geb÷jimas efektyviau naudoti pašarus. Holšteinai pakankamai stabiliai perduoda palikuonims ūkiškai naudingus požymius. Daugelio tyr÷jų duomenimis, Holšteino veisl÷s buliai pieningumą didina 10–45 proc. (Čiurlys, Jukna, 1991; Pauliukas, 1998; Левантин, 1999; Jukna, Pauliukas, 2001).
Lietuvoje juodmargiai holšteinai gerinimui prad÷ti naudoti nuo 1973 metų. Lietuvos holšteinų procesas suaktyv÷jo ypač pastarąjį dešimtmetį.
Daugelyje šalių atliktų tyrimų duomenimis, šios veisl÷s buliai 10 - 45 % padidina bet kurios veisl÷s karvių pieningumą, o 0,01 - 0,55% sumažina pieno riebumą, o pieno baltymingumą arba padidina, arba sumažina.
9
2.2 LIETUVOS JUODMARGIŲ GALVIJŲ POPULIACIJOS
GERINIMAS
Lietuvos juodmargių karvių genetinis pieno produktyvumo potencialas didinamas veisiant linijomis bei mažesnio produktyvumo linijas nuosekliai keičiant produktyvesn÷mis.
Nuo 1960 m. juodmargiai galvijai Lietuvoje intensyviai gerinti Olandijos juodmargiais. XX a. aštuntame dešimtmetyje juodmargiams galvijams gerinti prad÷ta naudoti Danijos juodmargius, Vokietijos juodmargius, Britanijos fryzus ir holšteino veislių galvijus (Gaidžiūnien÷., 2007).
Vieni iš pirmųjų linijų pradininkai buvo geriausi Olandijos juodmargiai buliai: Annas Adema 30587, Wytsturt Annas Adema 36079, Frizo Wouter 33116, Haubois Annas Adema 44162, Diamant 33251, Haskera Governeur 44506, Hiltjes Adema 37910, Rotterd Paul 36498, Jelsumer Rudolf Jan 42884 ir Adema 25473, padarę didelę teigiamą įtaką įvairių šalių juodmargiams galvijams.
1968 m. Lietuvos juodmargių galvijų veisl÷s genealogin÷je struktūroje vyravo Olandijos juodmargių bulių linijos. Iš 396 veislininkyst÷s stotyse laikomų bulių 336 arba 87 % buvo Olandijos juodmargių kilm÷s.
Septintame dešimtmetyje Lietuvos juodmargiai galvijai buvo prad÷ti intensyviai gerinti panaudojant ir kitų Vakarų Europos valstybių – Danijos, Anglijos, Vokietijos juodmargius bei Amerikos holšteinus.
Geresnių bandų Danijos ir Vokietijos juodmargių genotipo karv÷s duoda daugiau kaip po 5000 kg 4 proc. ir riebesnio pieno. Jos yra geriau išsivysčiusios, aukštesn÷s ir ilgesn÷s už Olandijos juodmarges. Lietuvos juodmargių produktyvumą ženkliai gerina Holšteinų buliai (Juozaitis, Juozaitien÷; 1998).
Jie didina Lietuvos juodmargių pieningumą 190 - 1030 kg, pieno riebalų kiekį 17 - 40 kg, bet pieno riebumą sumažina 0,15 proc. Tačiau gerų rezultatų gaunama tik tuose ūkiuose, kuriuose galvijai auginami ir šeriami intensyviai. Holšteinų genotipo karv÷s yra gerokai aukštesn÷s, ilgesn÷s ir kaulingesn÷s, bet per krūtinę ir klubus siauresn÷s už Olandijos, Danijos ir Vokietijos juodmargių bulių palikuones. Jos pagal kūno matmenų indeksus artimesn÷s pieniniams galvijams.
Apie holšteinų panaudojimą Lietuvos juodmargių gerinimui pastaruoju metu yra paskelbta nemažai darbų. Ypač ryški šios veisl÷s bulių įtaka Lietuvos juodmargių
10
pieningumui. Per pirmosios laktacijos 305 dienas iš (F1) mišrūnų kartos primelžta 26,1 %
pieno, gauta 20,4 % pieno riebalų ir 22,7 % pieno baltymų daugiau nei iš grynaveislių, nors ir jų pienas buvo 0,2 % liesesnis ir jame 0,1 % buvo mažiau baltymų (Kuosa J., 1980; Rinder production, 1997; Pauliukas, 1998;).
F1 mišrūn÷s telyčios 18 m÷n. amžiaus sv÷r÷ vidutiniškai po 447 kg, arba 6,7 %, o tokio
paties amžiaus buliukai 4,5 % daugiau negu atitinkamos lyties grynaveislių Lietuvos juodmargių galvijų prieauglis. Pastaraisiais metais Lietuvos juodmargiams gerinti buvo naudojami ne tik grynaveisliai holšteinai, bet ir įvairių juodmargių veislių galvijai, turintys labai nevienodą holšteinų paveldimųjų savybių dalį. Pagal tiesioginę t÷vo kilmę priskirti holšteinų genotipo palikuonims (Kuosa J., 1980; Čiurlys K., ir kt., 1991; Jukna Č., ir kt., 1994).
Tobulinant Lietuvos juodmargių galvijų genealoginę struktūrą, tinkamas porų parinkimo organizavimas yra viena iš svarbiausių Lietuvos juodmargių galvijų veislininkyst÷s darbo sričių (Saikevičius, Juozaitien÷; 2004). Lietuvos juodmargiai galvijai ir toliau tur÷tų būti gerinami produktyvių giminingų veislių buliais. Tačiau būtina išsaugoti ir senojo genotipo Lietuvos juodmargių galvijų bandas, siekiant neprarasti daug vertingų savybių. Ši veisl÷ jau dabar gali būti žymiai produktyvesn÷, pagerinus prieauglio išauginimą, karvių š÷rimą, laikymą ir jų melžimą (prieiga per internetą http://www.zum.lt/agroweb/galvjuodmargiai.htm;
http://www.lva.lt/lggi/).
2.3 KARVIŲ MELŽIMO SAVYBIŲ VERTINIMAS
Moderniuose pieno ūkiuose pritaikomų naudingų požymių reikšm÷ did÷ja ir į daugelį populiacijos selekcijos programų įtraukiami požymiai susiję su melžimo savyb÷mis (Groen ir kt., 1997; Santus ir kt., 1998; Mijić ir kt., 2003).
Sivarajasingam su grupe mokslininkų nustat÷ (1984 m.), kad melžimo greitis yra trečias iš svarbiausių pieninių ūkių bendro pelno požymių po pieno kiekio ir riebalų kiekio, tad įtraukiamas į pieninių galvijų veislininkyst÷s programą (Boettcher ir kt., 1997; Japertien÷ R., 2007).
Paprastai, melžimo savyb÷s tapatinamos su melžimo greičiu, kuris gali būti apibūdinamas kaip - l÷tas, vidutinis, greitas. Gali būti matuojamas laikas (sekund÷mis) nuo
11 melžiklių užd÷jimo ant spenių iki jų nu÷mimo; gali būti vertinamas laikas, reikalingas pamelžti karvę.
Melžimo greičio did÷jimas susijęs su maž÷jančiu darbo laiku, kuris žymiai sumažina melžimo kainą, elektros energijos ir melžimo įrangos naudojimą (Ilahi ir kt., 2004). Didesnis karvių melžimo greitis reikalauja mažesnių darbo sąnaudų gaminant pieną (Boettcher ir kt., 1998; Querengässer ir kt., 1999; Querengässer ir kt., 2002), tačiau per greitas melžimas nepageidaujamas tešmens sveikumo požiūriu (Göft ir kt., 1994; Gary, 1997; Mein, 1998; Gäde ir kt., 2005). Puikios melžimo savyb÷s yra tokios, kai pienas teka tokiu greičiu, kad užmovus paskutinį melžiklį ant karv÷s spenio, pieno tek÷jimas sparčiai did÷ja tol, kol pasiekiamas didžiausias greitis.
Įvairiose šalyse melžimo greitis vertinamas skirtingai (Santus ir kt., 2005). Vienose šalyse naudojama nuo 1 iki 3 balų (1 – l÷tai, 2 – vidutiniškai, 3 – greitai), kitose nuo 1 iki 8 arba nuo 1 iki 9 balų vertinimo sistema, tačiau populiariausia nuo 1 iki 5 balų (1 – labai l÷tai, 2 – l÷tai, 3 – vidutiniškai, 4 – greitai, 5 – labai greitai) vertinimo sistema. Daugelis mokslininkų teigia, kad pageidautinas melžimo lengvumas tur÷tų atitikti 3 - 4 balus 5 balų vertinimo sistemoje, t.y. tur÷tų būti vidutinis arba greitas.
Kiekviena karv÷ yra vertinama (labai l÷tai, l÷tai, vidutiniškai, greitai ir labai greitai, atitinkamai nuo viso melžimo laiko ir nepriklausomai nuo pieningumo) pagal vieną iš šių požymių (Asheber ir kt., 2001; Rensing ir kt., 2005; Wiggans ir kt., 2006; Japertien÷ R., Japertas, 2007).
Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro 2002 12 11 įsakymu Nr. 349 patvirtintos karvių eksterjero vertinomo taisykl÷s, parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų
77/504, 86/130, 87/328, 94/515 ir kaitos komitero (ICAR) taisyklių nuostatomis. Karv÷s
įvertinamos po pirmos ne trumpesn÷s kaip 240 d. laktacijos, o po kitų baigtų laktacijų įvertinimas patikslinimas pagal vidutinius (visų laktacijų) produktyvumo ir vaisos rodiklius. Vertinama 100 balų sistemą (žr. 1 lentelę) pagal požymius: veislingumą, t÷vų veislinę vertę, produktyvumą, eksterjerą, melžimo lengvumą, temperamentą ir vaisos savybes. Melžimo savyb÷s vertinamos 5 balais (pagal lengvumą), o morfologiškai tešmens savyb÷s vertinamos kaip sud÷tin÷ karv÷s eksterjero dalis.
12 1 lentel÷. Karvių įvertinimo balai.
POŽYMIAI BALAI Veislingumas 5 T÷vų veislin÷ vert÷ 10 Produktyvumas 40 Eksterjeras 30 Melžimo lengvumas 5 Temperamentas 3 Vaisos savyb÷s 7
Eksterjero vertinimas linijiniu metodu subjektyvus, bet daug priklausantis nuo vertintojų patirties, gyvulio amžiaus, laikotarpio po apiveršiavimo, įmitimo ir daugelio kitų veiksnių. Eksterjero įvertinimo balai dauginami iš koeficiento 0,3 ir gautas rezultatas sumuojamas į
kompleksinį įvertinimą.
Melžimo lengvumas vertinamas, pagal per minutę primelžiamo pieno kiekį, kg (žr. 2 lentelę).
2 lentel÷. Melžimo lengvumo vertinimas
BALAI
RODIKLIAI
1 2 3 4 5
Melžimo greitis, kg/min:
po pirmo apsiveršiavimo 1,2 ir < 1,3–1,7 1,8–1,9 2,0–2,1 arba > 2,5 2,2–2,5 po dviejų ir daugiau apsiveršiavimų 1,4 ir < 1,5–1,9 2,0–2,1 2,2–2,4 arba > 3,0 2,5–3,0
Vertinant karvių eksterjerą, analizuojama 19 požymių, apibūdinančių gyvulio konstituciją, tipingumą veislei, pieningumą, veisimosi ir kitas savybes. Šie požymiai anatominiu ir funkciniu atžvilgiu skirstomi į 3 grupes:
• požymiai, apibūdinantys bendrą kūno išsivystymą: aukštis, stambumas, kūno gylis, krūtin÷s plotis, kūno tipas, užpakalio plotis, užpakalio kampas;
13 • galūn÷s: užpakalinių kojų pastatymo kampas, užpakalinių kojų forma, kulno sąnarys, nagos aukštis, nagų ir čiurnos kampas;
• tešmuo: tešmens priekin÷s dalies prisitvirtinimas, tešmens užpakalin÷s dalies aukštis, tešmens raiščio tvirtumas, tešmens gylis, spenių išd÷stymas, spenių ilgis ir storis.
Karv÷s vertinamos 1–6 m÷n. po apsiveršiavimo 9 taškų skale pagal karvių eksterjero linijinio vertinimo metodą. Didžiausi biologiniai požymių nuokrypiai vertinami 1–9 taškais.
Pageidaujamas karvių tešmens požymių įvertinimas taškais ir santykiniai vert÷s koeficientai pateikti 3 lentel÷je.
3 lentel÷. Pageidaujamas karvių tešmens požymių optimalus įvertinimas ir santykiniai vert÷s koeficientai
Eil. Nr. Požymis Optimalus
įvertinimas
Santykiniai vert÷s koeficientai
1. Tešmens priekin÷s dalies prisitvirtinimas 9 6
2. Tešmens užpakalin÷s dalies aukštis 9 5
3. Tešmens raiščio tvirtumas 9 4
4. Tešmens gylis 9 5
5. Spenių išsid÷stymas 6 5
6. Spenių ilgis 6 5
7. Spenių storis 5 5
Tešmens priekin÷s dalies prisitvirtinimas (3 pav.) vertinamas pagal tešmens pirmųjų ketvirčių pritvirtinimo prie papilv÷s tvirtumą. Nustatoma žiūrint iš šono ir apčiuopiant ranka tarp papilv÷s ir tešmens.
1 3 5 7 9
Labai silpnas Silpnai
pritvirtintas
Vidutinis Tvirtas Labai tvirtas
14 Užpakalin÷s tešmens dalies aukštis (4 pav.) vertinamas žiūrint iš užpakalio pus÷s pagal atstumą tarp lytinių organų (vulvos) pabaigos ir tešmens liaukinio audinio pradžios.
1 3 5 7 9
Labai žemas Žemas Vidutinis (18 cm) Aukštas Labai aukštas
4 pav. Karvių tešmens užpakalin÷s tešmens dalies aukščio vertinamas.
Tešmens raištis (5 pav.) vertinamas iš užpakalio, pagal vidurin÷s tešmens linijos ryškumą ir įsmaugimo tarp ketvirčių ties tešmens dugnu gilumą ir kampą.
1 3 5 7 9
Labai silpnas Silpnas, linija
n÷ra ryški
Vidutinis Stiprus, linija
apima 3/4 tešmens
Labai tvirtas, linija tarsi dalija tešmenį į dvi dalis
5 pav. Karvių tešmens raiščio vertinamas.
Tešmens gylis (6 pav.) vertinamas pagal tešmens dugno lygį kulno sąnario atžvilgiu. Turi įtakos karv÷s aukštis ir produktyvumas.
15
1 3 5 7 9
Labai gilus Gilus Vidutinis (tešmens
dugnas 4–5 cm virš kulno sąnario)
Negilus Labai negilus
6 pav. Karvių tešmens gylio vertinamas.
Spenių išsid÷stymas (7 pav.) vertinamas žiūrint iš užpakalio ir sprendžiama pagal atstumą tarp priekinių spenių.
1 3 5 7 9
Labai plačiai, speniai išd÷styti tešmens
ketvirčių dugno pakraščiuose
Didelis tarpas
Vidutinis tarpas Nedidelis
tarpas
Išd÷styti arti vienas kito, tarpas mažas
7 pav. Karvių spenių išsid÷stymo vertinamas.
Karvių įvertinimo duomenys registruojami karvių eksterjero vertinimo žiniaraštyje ir pateikiami VĮ Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui. Vertinamos karv÷s eksterjero trūkumų kodai įrašomi į karv÷s eksterjero įvertinimo lentel÷s trūkumų skiltį. Kiti eksterjero trūkumai ir veislei nebūdinga spalva pažymimi pastabų skiltyje.
Karvių eksterjeras vertinamas 100 balų sistema, panaudojant linijinio įvertinimo pirminius duomenis pagal tokią formulę:
16 np=19
E= ∑(9 - di .VPi)-∑( Trj +1 .VTrj)
i = 1 9 j = 1
2 kur: E – karv÷s eksterjero įvertinimas balais,
np – vertinamų požymių skaičius,
|di| – kiekvieno eksterjero požymio įvertinimo taškais ir optimalaus įvertinimo
skirtumo absoliutus (be + ar - ženklų) skaičius,
VPi – kiekvieno požymio santykiniai vert÷s koeficientai,
Trj – kiekvieno eksterjero trūkumo pasireiškimo laipsnis,
VTrj – kiekvieno trūkumo svertiniai koeficientai.
Taip skaičiuojant, idealaus eksterjero karvei gali būti skiriama:
• 40 balų už požymius, apibūdinančius bendrą kūno išsivystymą; • 35 balai už tešmens požymius;
• 25 balai už galūnes.
Galvijų selekcijos specialistų pasiūlymu ir veislininkyst÷s organizacijoms pritarus, balų struktūra pagal atskiras požymių grupes gali būti keičiama.
Vertinant karvių eksterjerą, jos skirstomos pagal surinktą balų skaičių į grupes: 1 – labai geros karv÷s (81–100 balų);
2 – geros karv÷s (80–71 balas); 3 – vidutin÷s karv÷s (70–61 balas);
4 – prastesn÷s už vidutines karves (60 ir mažiau balų). .
2.3.1 Melžimo savybių vertinimas naudojant „Lactocorder®“ aparatą
Lactocorder® (žr. 8 pav.) prietaisas, kuris kiekvienam pieno ūkiui gali pad÷ti padidinti pieno kokybę ir gamybą. Juo matuojamas pieno tek÷jimo greitis, pieno kiekis ir melžimo trukm÷ (Wallace ir kt., 2003; Maroney ir kt., 2004).
17
8 pav. Lactocorder®
Pieno tek÷jimas susideda iš 3- jų pagrindinių fazių (9 pav.):
I faz÷ – trumpas periodas, kurio metu greitai did÷ja pieno tek÷jimas; II faz÷ – stabilumo periodas, kurio metu pienas teka vienodu greičiu; III faz÷ – pieno tek÷jimo maž÷jimo periodas.
9 pav. Pieno tek÷jimo faz÷s.
Vertinant karvių melžimo eigą Lactocorder® prietaisu melžimo faz÷s dar labiau detalizuojamos ir melžimo eiga suskirstoma į 7 melžimo faz÷s – iki melžimo, pieno tek÷jimo, stabilizavimo, pagrindinio melžimo, mažejimo faz÷, nulinio melžimo, mažojo melžimo faz÷.
18 Iki melžimo faz÷ – tai trukm÷ nuo melžiklių užd÷jimo iki pieno tek÷jimo pradžios. Gerai melžimui paruoštų karvių iki – melžimo faz÷s trukm÷ tur÷tų būti iki 0,4 min (Worstorff ir kt., 2000).
Pieno tek÷jimo faz÷ prasideda nuo pieno tek÷jimo pradžios ir tęsiasi, kol pieno tek÷jimo greičio kitimas tampa nežymus. Pageidautina, kad šios faz÷s metu kreiv÷ kiltų greitai ir tolygiai. Kreiv÷s linkiai rodo, kad tešmuo melžimui paruoštas netinkamai arba kad pieno t÷km÷ nuo cisterninio tek÷jimo prie alveolinio per÷jo netolygiai.
Stabilizavimo faze laikomas pieno tek÷jimo greičio kitimo sumaž÷jimas iki mažiausio lygmens. Trumpesn÷ stabilizavimo faz÷ lemia geresnes melžimo savybes, tačiau karv÷s slaptuoju mastitu serga rečiau ir jų produktyvumas didesnis, kai ši faz÷ trunka ilgiau kaip 3 minutes.
Pagrindin÷ melžimo faz÷ – tai laikotarpis, kai pieno tek÷jimas pasiekia 0,5 kg/min. greitį ir baigiasi, kai pieno tek÷jimas sumaž÷ja iki 0,2 kg/min. (Worstorff ir kt., 2000).
Pieno tek÷jimo mažejimo faz÷ – prasideda tada, kai pieno tek÷jimo greitis pradeda maž÷ti.
Nulinio melžimo faz÷ užregistruojama tada, kai pienas nustoja tek÷ti, o melžikliai laiku nenuimami (uždelstas melžiklių nu÷mimas).
Mažojo melžimo faz÷ parodo per ilgą karvių melžimą (permelžimą).
1999 m. liepos m÷nesį Lactocorder® prietaisas buvo įdiegtas visuose Vokietijoje 15 Bavarijos žem÷s pieno gamintojų asociacijos rajonuose, o 2000 m. sausio m÷nesį jau buvo kontroliuojama apie 60 % Bavarijos pieno ūkių. 2003 metais Lactocorder® naudojamas 74,9 % pieno ūkių arba 77,7 % karvių. Nuo 2002 m. lapkričio m÷n. Bavarijoje pieninių galvijų selekcijos programoje buvo prad÷ti naudoti du papildomi požymiai - somatinių ląstelių skaičius piene ir vidutinis melžimo greitis. Šie požymiai prad÷ti naudoti ir galvijų veislin÷s vert÷s nustatyme BLUP metodu ir selekciniame indekse (Dodenhoff, 2004; Japertien÷, 2007).
2.4 KARVIŲ PRODUKTYVUMO, SOMATINIŲ LĄSTELIŲ SKAIČIAUS
PIENE IR MELŽIMO SAVYBIŲ RODIKLIŲ TARPUSAVIO RYŠIAI
Europos Sąjungoje ir kitose išsivysčiusiose pienin÷s galvijininkyst÷s šalyse karvių selekcija ir genetinis įvertinimas atliekamas pagal melžimo savybes – melžimo trukmę,
19 melžimo greitį ir kt. Šie rodikliai yra naudinga ir svarbi informacija apie melžimo eigą (Bruckmaier, Blum, 1998) ir karvių tešmens sveikatingumą (Tancin et al., 2002).
Paskutiniu metu, pl÷tojant galvijų veislininkystę, didesnis d÷mesys kreipiamas į antrinius galvijų selekcijos požymius, moderniuose ūkininkų ūkiuose šie požymiai ekonomiškai svarbūs.
Karvių pieno produktyvumui apie 45 proc. įtakos turi gamybos technologija, 27 proc. – genetinis potencialas, kuris yra natūralus ir stabilus faktorius, apsprendžiantis produktyvumo lygį, kuris yra vienas iš svarbiausių selekcijos tikslų.
Genetinis vertinimas pagal somatinių ląstelių skaičių piene yra atliekamas daugelyje valstybių (Schutz, 1994; Reents and Dekkers, 1995; Mrode and Swanson, 1996; Boichard and Rupp, 1999) ir koordinuojamas Tarptautin÷s bulių vertinimo tarnybos (INTERBULL).
Tyrimais nustatytas somatinių ląstelių skaičiaus piene ir karvių melžimo savybių ryšys, taip
pat melžimo savybių įtaka karvių produktyvumui ir ilgaamžiškumui (Boettcher et al.,1998; Ilahi, Kadarmideen, 2004).
Ryšį tarp melžimo savybių ir somatinių ląstelių skaičiaus karvių piene nustat÷ daugelis mokslininkų (Boettcher et al., 1998; Haile-Mariam et al., 2004), tačiau, priklausomai nuo populiacijos genetinių savybių bei selekcijos intensyvumo, šių požymių koreliacijos koeficientai skiriasi.
Mokslininkų E. Carlen ir kt. (2004) bei J. Ikonen ir kt. (2004) tyrimų duomenimis, somatinių ląstelių skaičius ir pieno kiekis koreliuoja neigiamai. Somatinių ląstelių kiekio svyravimas piene rodo kintančias karvių imunines savybes (Jánosi, Baltay, 2004), tod÷l pastaruoju metu šis rodiklis tyrin÷jamas ir analizuojamas pagal galvijų veislių selekcijos programas (Philipsons et al., 1995; Boettcher et al., 1998). Paprastai karv÷s melžiamos 3–4 min. Tačiau melžimo trukm÷ ir pieno atidavimo greitis priklauso nuo primilžio, nuo individualių karv÷s savybių, nuo tešmens paruošimo melžimui bei melžtuvų konstrukcijos ir jų technin÷s būkl÷s.
Gausesn÷ pieno tek÷jimo srov÷ sąlygoja trumpesnę melžimo trukmę ir didesnį pieno kiekį (Tancin ir kt., 2003). Zwald ir ir grup÷s mokslininkų (2005) tirtų karvių melžimo trukm÷ vidutiniškai buvo 4,5 min.
Mijić ir kolegos (2003) nustat÷, kad 67 % Holšteinų fryzų veisl÷s karvių bendras pieno tek÷jimas svyruoja nuo 1,61 iki 3,60 kg/min., tuo tarpu 72,2 % simentalių veisl÷s karvių bendras pieno tek÷jimas 2,40 kg/min.
20 Did÷jant pieno atleidimo greičiui maž÷ja melžimo trukm÷. Tai turi teigiamą poveikį pieno savikainai, tačiau didelis pieno atleidimo greitis yra susijęs su tešmens liga – mastitu (Boettcher et al., 1998).
S.Gäde, W. Stamer, E. Junge, E. Klam. šių Vokietijos mokslininkų duomenimis, vidutin÷ Holšteino veisl÷s karvių melžimo trukm÷ buvo - 5,7 min., didžiausia pieno tek÷jimo srov÷ – 3,8 kg/min., pieno atleidimo greitis – 2,5 kg/min. Mastito profilaktikai pastaruoju metu daugelio veislių selekcin÷se programose naudojamas somatinių ląstelių skaičiaus piene rodiklis, pasižymintis aukšta genetine koreliacija su mastitu ir didesniu paveldimumu (Philipsson et al., 1995; Reents, Dopp, 1997; Weigel and Rekaya, 2000).
Pasak atliktų Juozaitien÷s V. ir Japertien÷s R., (2005) tyrimų, aukščiausia melžimo savybių tarpusavio koreliacija nustatyta tarp pieno atleidimo greičio ir didžiausios pieno tek÷jimo srov÷s. Šių požymių tarpusavio sąveikos koreliacijos koeficientas – + 0,82 (p<0,01) – įrodo, kad greitesnio melžimo metu pienas teka stipresne srove.
21
3. DARBO METODIKA
3.1 TYRIMŲ LAIKAS IR VIETA
Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2008 – 2010 metais Lietuvos Veterinarijos Akademijos Gyvūnų veisimo ir genetikos katedroje bei Lietuvos Žem÷s ūkio universiteto mokomajame ūkyje.
Buvo ištirtos juodmargių veisl÷s karv÷s.
Tyrimo metu buvo analizuojami Lietuvos juodmargių pieninių veislių kontroliuojamų karvių kilm÷s, produktyvumo kontrol÷s, karvių melžimosi savybių ir somatinių ląstelių skaičius piene duomenys.
Karvių kilm÷s, produktyvumo duomenys gauti iš VĮ „Kaimo verslo pl÷tros ir informacijos centras“. Karvių pieno sud÷ties rodikliai įvertinti pagal VĮ „Pieno tyrimai“ duomenis.
Karvių melžimo savybių duomenys gauti ekspedicinių tyrimų metu LŽŪU mokomajame ūkyje.
Tiriamajame ūkyje įrengta Delaval firmos Tandemo tipo 2 X 4 melžimo aikštel÷, kurioje taikomas automatizuotas karvių melžimas. Lactocorder® prietaisu buvo įvertintos 54 karvių melžimo savyb÷s.
3.2 TYRIMŲ METODAI
3.2.1. KARVIŲ PRODUKTYVUMO IR MELŽIMOSI SAVYBIŲ TYRIMAI
Tyrimai vykdyti kontrolinių melžimų metu. Melžimo savybių matavimai atlikti vakarinio melžimo metu. Buvo atrinktos 54 sveikos, II – VI laktacijos m÷nesio karv÷s.
Karvių melžimo savyb÷s buvo įvertintos naudojant prietaisą Lactocorder®.
Lactocorder® sudarytas iš hidraulinio elemento, kuris atlieka matavimus, ir elektroninio elemento, kuris apdoroja ir išsaugo duomenis. Tekančio pieno jud÷jimas per centrifūgos galvutę iki 60 atskirų elektrodų, kurie matuoja pieno elektrinį laidumą kas 0,7 sekundes. Per kiekvieną matavimą duomenys ir laikas, kada atliktas matavimas, įrašomi atitinkamą failą. Ši
22 sistema naudojama automatin÷ms melžimo sistemoms tiesiogiai įrašant į kompiuterinę programą pieno tek÷jimo duomenis. Naudojant prietaiso duomenis br÷žiamos pieno tek÷jimo kreiv÷s (10-11 pav.).
Karv÷s Nr.:5232 Pieno kiekis: 18,14 kg
10 pav. Prasto pieno tek÷jimo kreiv÷s pavyzdys
Prasto pieno tek÷jimo kreivei būdinga (10 pav.), trūkin÷janti did÷jimo faz÷, netolygi stabilizavimo faz÷. Maž÷jimo ir permelžimo faz÷s rodo netinkamą paruošimą melžimui, blogas karv÷s melžimo savybes.
Karv÷s Nr.:5253 Pieno kiekis: 18,11 kg
11 pav. Gero pieno tek÷jimo kreiv÷s pavyzdys
Pateikiama gera pieno tek÷jimo kreiv÷ (11 pav.) yra be nutrūkimų, didžiausias pieno tek÷jimas n÷ra nei per aukštas, nei per žemas, santykinai geras pieno srov÷s maž÷jimas, n÷ra permelžimo, trumpas melžimo periodas.
23 3.2.2 STATISTINö DUOMENŲ ANALIZö
Analiz÷ buvo atliekama naudojant statistinį paketą R.
Duomenų analizei atlikti kiekvienam vertinamam požymiui buvo paskaičiuota melžimo
savybių, produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičiaus aritmetiniai vidurkiai (
x
) ir jųpaklaidos (mx), vidutinis kvadratinis nuokrypis (σ).
Tirtus rodiklius suskirsčius į grupes, aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas buvo
nustatomas tarp atitinkamų rodiklių grupių apskaičiuojant patikimumo kriterijų td, kuris
lygintas su standartine t reikšme iš Student lentel÷s.
24
4. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS
4.1 Karvių produktyvumo, pieno sud÷ties, elektrinio pieno laidumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene tyrimai.
Kiekybiniai pieninių galvijų požymiai, tokie kaip pieno kiekis, pieno riebumas ir baltymingumas, yra ekonomiškai svarbūs.
Įrodyta, kad klinikinis mastitas ir somatinių ląstelių skaičius piene tarpusavyje labai stipriai susiję (r=0,91). Koreliacija tarp melžimo greičio, klinikinio mastito ir somatinių ląstelių skaičiaus rodo, kad yra netiesioginis ryšys tarp melžimo greičio ir klinikinio mastito (Jones et al., 1998).
Nuo karvių melžimo greičio tiesiogiai priklauso kitos melžimo savyb÷s – melžimo trukm÷ ir aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ melžimo metu. Tyrimų duomenimis (Jones et al., 1998), did÷jant melžimo greičiui, statistiškai patikimai did÷ja aukščiausia pieno tek÷jimo srov÷ ir trump÷ja karvių melžimo laikas.
Karvių produktyvumas yra viena iš svarbiausių rodiklių selekcijoje. Jis priklauso nuo daugelio veiksnių, vienas iš kurių yra karvių melžimas.
Atlikus tyrimus matome (4 lentel÷), jog vidutiniškai iš tiriamųjų karvių primelž÷me po 14,31 ± 0,54 kg pieno, kurio vidutinis riebumas 4,75 ± 0,18 %, baltymingumas 3,38 ± 0,05 %, ur÷ja 27,78 ± 1,78 mg %, laktoz÷ 4,67 ± 0,04 %, somatinių ląstelių skaičius 533 ± 137 tūkst./ml, pieno elektrinis laidumas 6,30 ± 0,09 ms/cm.
4 lentel÷. Karvių produktyvumo, pieno sud÷ties ir somatinių ląstelių skaičiaus rodikliai. Požymis
x
σ mx Pienas, kg 14,31 3,93 0,54 Riebumas, % 4,75 1,30 0,18 Baltymingumas, % 3,38 0,38 0,05 Ur÷ja, mg % 27,78 13,07 1,78 Laktoz÷, % 4,67 0,27 0,04 SLS, tūkst./ml 533 1006 13725 Mijić P. su bendraautoriais (2004), atliko tyrimus Kroatijoje ir iš tiriamųjų karvių vidutiniškai primelž÷ 10,47 kg pieno, kuriame somatinių ląstelių skaičius buvo 523 tūkst./ml.
Panašius rezultatus pateik÷ Juozaitien÷ V., Kučinskien÷ J., ir kiti (2004) - vidutinis somatinių ląstelių skaičius Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių piene 528 ± 1,7 tūkst./ml buvo statistiškai patikimai (p<0,001) mažesnis nei produktyviausių užsienio veislių karvių, auginamų Lietuvoje.
Šimkien÷ A., Juozaitien÷ V. (2007) pateik÷ duomenis apie laktoz÷s kiekį juodmargių veislių karvių piene, jie buvo panašūs su mūsų nustatytais rodikliais.
5 lentel÷. Pieno kiekis ir somatinių ląstelių skaičius priklausomai nuo pieno elektrinio laidumo. Pienas, kg SLS, tūkst./ml Elektrinis laidumas ms/cm n
x
σ mxx
σ mx iki > 6 36 13,69 3,12 0,52 374,60 529,00 88,20 virš < 6 17 11,76 5,67 1,38 894,00 1592,01 386,23Iš 5 lentel÷s duomenų matome, kad 36 karvių elektrinis pieno laidumas buvo iki 6 ms/cm. Iš jų vidutiniškai primelž÷me po 13,69 ± 0,52 kg pieno, o somatinių ląstelių skaičius piene buvo vidutiniškai 374,60 ± 88,20 tūkst./ml. Pieno elektrinis laidumas 17 karvių buvo virš 6 ms/cm. Jos vidutiniškai dav÷ po 11,76 ± 1,38 kg pieno, bet somatinių ląstelių skaičius viršijo leistiną normą ir siek÷ net 894,00 ± 386,23 tūkst./ml. Galime teigti, jog did÷jant elektriniam laidumui piene, did÷ja ir somatinių ląstelių skaičius (p<0,05).
Špakauskas V., Klimien÷ I., ir Matusevičius A., (2006), nustat÷ kad tirtų karvių elektrinis pieno laidumas svyruoja nuo 4,3 ms/cm iki 5,7 ms/cm. Tais atvejais, kai esti tešmens uždegimas elektrinis laidumas did÷ja, nuo 6,1 ms/cm iki 8,5 ms/cm. Did÷jant elektriniam laidumui (nuo 6,1 ms/cm iki 8,5 ms/cm), pieno somatinių ląstelių skaičius išauga nuo 500 tūkst./ml iki 1500 tūkst./ml.
Išanalizavus tirtų karvių vidutinį pieno elektrinį laidumą, nustatyta, kad 55 proc. tiriamųjų karvių vidutinis elektrinis pieno laidumas svyravo iki 6,5 ms/cm , o likusios dalies - 45 proc. karvių vidutinis pieno elektrinis laidumas buvo virš 6,5 ms/cm (11 pav.).
26 12 pav. Karvių skaičiaus pasiskirstymas pagal elektrinį pieno laidumą.
Noberg E., Hogeveen H., Korsgaard I.R., et al., (2004) nustat÷, kad sveikų karvių piene elektrinis laidumas svyruoja nuo 5,5 – 6,5 ms/cm. Jie teigia, kad elektrinio laidumo padid÷jimas sergančių karvių iš dalies siejamas su fizikiniais pokyčiais piene, nes toks pienas būna ne vienalyt÷s konsistencijos ir jame esantys „krešuliai“ gali sul÷tinti pieno srautą. Sveikos karv÷s piene somatinių ląstelių skaičius yra iki 200 tūkst./ml, pagal tai karv÷s buvo suskirstytos į 2 grupes: I grup÷ (n=30) – SLS iki 200 tūkst./ml, (6 lentel÷) ir II (n=24) – SLS virš 200 tūkst./ml (7 lentel÷).
Ištyrę 54 juodmarges karves pagal 6 lentel÷s duomenimis matome, jog didžioji dalis, tai yra 30 karvių - somatinių ląstelių skaičius piene neviršijo leistinos normos ir buvo vidutiniškai - 93,87 ± 45,40 tūkst/ml, pieno vidutiniškai iš šių karvių primelž÷me po 14,006 ± 3,85 kg, jo vidutinis riebumas - 4,73 ± 1,14 %, baltymingumas 3,30 ± 0,34 %, ur÷ja - 30,20 ± 13,80 mg %, laktoz÷ - 4,75 ± 0,18 %.
Atitinkamai pagal 7 lentel÷s duomenis matome, kad likusios dalies tirtų karvių – (n=24), somatinių ląstelių skaičius piene ženkliai viršijo leistiną normą ir buvo vidutiniškai net 1081 ± 271,00 tūkst./ml, vidutinis šių karvių primilžis buvo 12,14 ± 0,91 kg pieno, pieno riebumas - 4,77 ± 0,31 %, baltymingumas - 3,48 ± 0,09 %, ur÷jos kiekis piene vidutiniškai atitiko zootechnines normas (15–30 mg) ir siek÷ 24,75 ± 2,38 mg %, laktoz÷ - 4,57 ± 0,07 %.
45%
55%
elektrinis pieno laidumas iki 6,5 ms/cm elektrinis pieno laidumas virš 6,5 ms/cm
27 6 lentel÷. Karvių (n = 30) produktyvumo ir pieno sud÷ties rodikliai, kai somatinių ląstelių skaičius piene iki 200 tūkst/ml.
Požymis
x
σ mx Pienas, kg 14,01 14,14 3,85 Riebumas, % 4,73 4,87 1,14 Baltymingumas, % 3,30 3,29 0,34 Ur÷ja, mg% 30,20 30,58 13,80 Laktoz÷, % 4,75 4,76 0,18 SLS, tūkst/ml 93,87 92,77 45,40Piene kintantis ur÷jos kiekis – vienas svarbesnių indikatorių vertinant subalansuotą
karvių pašarą proteinų atžvilgiu (Neilsen et at., 2005; Žilaitis et al., 2006). Didel÷ ur÷jos
koncentracija rodo galimą baltymų perteklių racione. Kai karvių racionuose baltymų perteklius – tuomet didesnis azoto kiekis išsiskiria su pienu ur÷jos pavidalu ir piene ur÷jos randama daugiau kaip 30 mg % (Japertas S., Žakas A., 2002).
Ur÷jos kiekiui piene įtaką daro veisl÷, produktyvumas, pieno baltymų ir riebalų kiekis bei laktacijos stadija (Hojman et al., 2004).
Šimkien÷ A., Juozaitien÷ V. ir kiti (2009) nustat÷, kad somatinių ląstelių skaičiui did÷jant nuo 100 tūkst./ml iki 800 tūkst./ml, laktoz÷s kiekis karvių piene maž÷ja nuo 4,83 ± 0,001 proc. iki 4,48 ± 0,001 proc., tai yra sumaž÷ja 0,35 proc. (p<0,001).
Somatinių ląstelių skaičius did÷ja kartu su pagrindinių pieno komponentų – laktoz÷s, riebalų, baltymų kiekio kaita piene, bet somatinių ląstelių skaičiaus pieno baltymų kiekio kitimą pradeda veikti, kai viršija 1000 tūkst./ml (Fernandes et al., 2004; Juozaitien÷ et al., 2007).
28 7 lentel÷. Karvių (n = 24) produktyvumo ir pieno sud÷ties rodikliai, kai somatinių ląstelių skaičius piene virš 200 tūkst./ml
Požymis
x
σ mx Pienas, kg 12,14 4,45 0,91 Riebumas, % 4,77 1,51 0,31 Baltymingumas, % 3,48 0,43 0,09 Ur÷ja, mg % 24,75 11,67 2,38 Laktoz÷, % 4,57 0,33 0,07 SLS, tūkst/ml 1081,02 1329,01 271,00Atlikus somatinių ląstelių skaičiaus piene analizę, nustatyta, kad 63 proc. juodmargių karvių piene somatinių ląstelių skaičius buvo mažesnis nei 200 tūkst./ml, o 37 proc. karvių, somatinių ląstelių skaičius piene buvo virš 200 tūkst./ml (žr. 2. paveikslą).
37%
63%
somatinių ląstelių skaičius virš 200 tūkst./ml somatinių ląstelių skaičius iki 200 tūkst./ml
13 pav. Karvių skaičiaus pasiskirstymas pagal somatinių ląstelių skaičių piene.
Z. Litvinczuk ir J. Krol (2002), palyginę somatinių ląstelių skaičių skirtingų veislių karvių piene, didžiausią jų kiekį nustat÷ holšteinizuotų Lenkijos juodmargių (734,7 tūkst./ml), o mažiausią – Herefordo veisl÷s karvių (206,5 tūkst./ml).
Somatinių ląstelių kiekio svyravimas piene rodo kintančias karvių imunines savybes (Janosi, Baltay, 2004).
29 Nustatyta, kad 200 tūkst./ml pieno somatinių ląstelių skaičius praktiškai parodo bandos sveikatingumą (Heald et al., 2000; Haile-Mariam et al., 2003; Koivula et al., 2004). Somatinių ląstelių būna ir sveikų karvių piene, o nežymus jų padid÷jimas yra natūrali apsaugin÷ ląstelių funkcija prieš tešmens uždegimus (Koivula, 2005).
Daugelio autorių (Haile-Mariam et al., 2003; Koivula, 2005) nustatytos aukštos genetin÷s koreliacijos tarp mastitų ir somatinių ląstelių skaičiaus karvių piene bei tam tikras somatinių ląstelių skaičiaus piene genetinis sąlygotumas. Tod÷l šis rodiklis pastaruoju metu naudojamas daugelio veislių selekcin÷se programose.
F. Wick et al., tyr÷jai, 2003 m. atlikę Holšteinų ir Norvegijos fryzų melžiamų karvių pieno rodiklių palyginamąją analizę nustat÷, kad Holšteinų veisl÷s karvių piene somatinių ląstelių kiekis statistiškai patikimai (p<0,001) didesnis nei Norvegijos fryzų veisl÷s karvių piene.
4.2 Karvių melžimo savyb÷s
Ištyrus tiriamųjų karvių melžimo trukmę nustat÷me, kad vidutin÷ iki - melžimo faz÷s trukm÷ yra 0,22 ± 0,03 min., kai gerai paruoštų melžimui karvių ši trukm÷ tur÷tų būti iki 0,4 min.
Vidutin÷ tirtų karvių pieno tek÷jimo did÷jimo faz÷s trukm÷ buvo 0,78 ± 0,05 min. Vidutin÷ stabilizavimo faz÷s trukm÷ 2,19 ± 0,19 min.
Ilg÷jant stabilizavimo faz÷s trukmei, did÷ja karvių melžimo trukm÷ ir primilžis, o SLS piene statistiškai maž÷ja (Japertien÷ R., 2007).
Pagrindin÷s melžimo faz÷s analiz÷s trukm÷ parod÷, kad ilg÷jant šiai fazei did÷jo pieno kiekis ir melžimo trukm÷, o somatinių ląstelių skaičius maž÷jo. Ši faz÷ vidutiniškai truko 6,17± 0,36 min.
Pieno tek÷jimo maž÷jimo faz÷s vidutin÷ trukm÷ buvo 3,20 ± 0,30 min., permelžimo faz÷s vidutin÷ trukm÷ - 0,22 ± 0,07 min. (žr. 8 lentelę). Tyrimų duomenys parod÷, jog buvo karv÷ms, kurios melžtos perilgai buvo nustatyta mažojo melžimo faz÷ 1,17 ± 0,10 min.
Tonni su bendraautoriais (2002), gavo panašius rezultatus, kad pieno tek÷jimo did÷jimo etapas buvo tik 0,77 ± 0,43 min. Stabilizavimo etapas vidutiniškai truko apie 2,8 ± 1,7 min. ir mažojo melžimo faz÷ pasirod÷ labai ilga - 2,5 ± 1,3 min.
30 Japertien÷s R. (2007) tyrimų rezultatai parod÷ panašius rezultatus, vidutin÷s iki – melžimo faz÷s trukm÷ juodmargių karvių 0,234 ± 0,022 min., o žalųjų ir žalmargių karvių 0,371 ±0,182 min., vidutin÷s pieno did÷jimo faz÷ juodmargių karvių 0,700 ± 0,033 min., žalųjų ir žalmargių - 0,563 ± 0,038 min., vidutin÷s stabilizavimo faz÷ juodmargių karvių 1,843 ± 0,033 min., o žalųjų ir žalmargių – 2,264 ± 0,146 min., ir šiek tiek mažesnius vidutin÷s pagrindinio melžimo faz÷s juodmargių karvių rodiklius 4,722 ± 0,022 min., ir žalųjų ir žalmargių – 5,110 ± 0,187 min., sekančiai vidutin÷s pieno tek÷jimo maž÷jimo faz÷s juodmargių – 2,262 ± 0,085 min., žalųjų ir žalmargių – 2,379 ± 0,0115 min., vidutin÷s mažojo melžimo faz÷s juodmargių karvių 0,902 ± 0,078 min., žalųjų žalmargių – 0,974 ± 0,283 min., ir didesnius vidutin÷s permelžimo faz÷s rodiklius – 0,374 ± 0,022 min., ir 0,420 ± 0,045 min.
8 lentel÷. Melžimo fazių trukm÷, min.
Trukm÷, min.
x
σ mx1. Iki melžimo faz÷, 0,22 0,18 0,03
2. Did÷jimo faz÷ 0,78 0,39 0,05
3. Stabilizavimo faz÷ 2,19 1,36 0,19
4. Pagrindinio melžimo faz÷ 6,17 2,64 0,36
5. Maž÷jimo faz÷ 3,20 2,18 0,30
6. Permelžimo faz÷ 0,29 0,55 0,07
7. Mažojo melžimo faz÷, 1,17 0,76 0,10
Vidutinio karvių melžimo greičio kreiv÷ skirtingose melžimo faz÷se grafiškai įvertinta 14 paveiksle. Kreiv÷ prasideda nuo 0,218 kg/min., pieno tek÷jimo greičiu ir tolygiai did÷ja iki pagrindin÷s melžimo faz÷s, po to statistiškai patikimai laipsniškai maž÷ja iki permelžimo faz÷s (p<0,001).
31 0,218 0,778 2,191 6,168 3,199 0,218 1,171 0 1 2 3 4 5 6 7 t400 t AN t PL t MHG t AB t MBG t MNG Melžimo faz÷s M e lž im o g re it is , k g /m in .,
14 pav. Vidutin÷ pieno tek÷jimo srov÷ (kg/min) skirtingose melžimo faz÷se.
Atlikus elektrinio pieno laidumo analizę melžimo faz÷se, nustatyta, kad didžiausias elektrinis laidumas melžimo pradžioje, jis siek÷ 7,14 ± 0,11 ms/cm, stabilizavimo faz÷je jis buvo mažiausias - 0,82 ± 0,12 ms/cm (p<0,001). Pagrindin÷je faz÷je 6,71 ± 0,10 ms/cm ir maž÷jimo faz÷je 6,21 ± 0,15 ms/cm pieno elektrinis laidumas buvo panašus ir statistiškai patikimai nesiskyr÷ (p<0,05). Duomenys pateikti 9 lentel÷je.
9 lentel÷. Elektrinio laidumo tyrimas skirtingose melžimo faz÷se. Pieno elektrinis laidumas melžimo faz÷se,
ms/cm
x
σ mxMelžimo pradžioje 7,14 0,79 0,11
Stabilizavimo faz÷je 0,82 0,84 0,12
Pagrindinio melžimo faz÷je 6,71 0,72 0,10
32 4.3 Fenotipinių koreliacijų tyrimai
Atlikus analizę (žr. 10 lentelę) nustatyta statistiškai patikima (p<0,023) neigiama maža koreliacija karvių pieno kiekio su somatin÷mis ląstel÷mis ir vidutin÷ teigiama statistiškai reikšminga koreliacija (p<0,0001) tarp somatinių ląstelių skaičiaus piene ir elektrinio laidumo, statistiškai nereikšminga neigiama koreliacija tarp pieno kiekio ir elektrinio laidumo.
Špakauskas V., Klimien÷ I., Matusevičius A., (2006) nustat÷, kad nors ir esant aukštam elektriniam laidumui, jis ne visada koreliuoja su somatin÷mis ląstel÷mis.
Juozaitien÷ V., Žakas A., (2001) nustat÷, tarp karvių pieningumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene žemus neigiamus koreliacijos koeficientus.
10 lentel÷. Karvių produktyvumo, somatinių ląstelių ir pieno elektrinio laidumo
koreliacijos.
Požymiai r/p Statistinai rodikliai
r -0,309
Pienas – somatin÷s ląstel÷s p 0,023
r -0,207 Pienas – elektrinis laidumas p 0,133 r 0,477 Somatin÷s ląstel÷s – elektrinis laidumas p 0,0001
Atlikus vidutinio elektrinio pieno laidumo koreliacinę analizę su pieno elektrinio laidumo rodikliais skirtingose melžimo faz÷se (žr.11 lentelę) nustatyta, kad aukščiausias statistiškai patikimas ryšys buvo su elektriniu laidumu melžimo pradžioje (r=0,429; p<0,001) ir pagrindin÷je faz÷je (r=0,564; p<0,0001), o mažas nepatikimas statistiškai neigiamas ryšys su elektriniu laidumu maž÷jimo faz÷je (r=-0,202; p<0,143).
Elektrinis laidumas piene nustatomas, natrio, kalio, kalcio, magnio, chloro ir kitų jonų pagalba, t.y. jonų koncentracijos pokyčiai sąlygoja elektrinio laidumo padid÷jimą. Šis elektrinis pieno laidumas gali būti naudojamas mastito diagnostikai (Hamann ir GYODI, 2000; Špakauskas V., Klimien÷ A., et al., 2006).
33 11 lentel÷. Koreliacijos koeficientai tarp pieno elektrinio laidumo skirtingose melžimo faz÷se ir vidutinio pieno elektrinio laidumo.
Elektrinis pieno laidumas melžimo
faz÷se, ms/cm r p
Melžimo pradžioje 0,429 0,001
Stabilizavimo faz÷je -0,107 0,443
Pagrindinio melžimo faz÷je 0,564 0,0001
Maž÷jimo faz÷je -0,202 0,143
Atlikus melžimo trukm÷s rodiklių (žr. 12 lentelę) skirtingose faz÷se koreliacinę analizę su somatin÷mis ląstel÷mis, nustatytos statistiškai patikimos teigiamos fenotipin÷s koreliacijos stabilizavimo faz÷je (r=-0,253; p<0,065), nepatikimos - mažojo melžimo faz÷je (r=-0,242; p<0,079) ir permelžimo faz÷je (r=-0,022; p<0,877).
Atlikus melžimo trukm÷s rodiklių ryšių analizę su karvių pieno primilžiu maž÷jimo faz÷je, nustatyta teigiama patikima koreliacija (r=0,337; p<0,013) ir statistiškai nepatikima koreliacija mažojo melžimo faz÷je (r=-0,157; p<0,257). Pieno kiekio koreliacijos koeficientas statistiškai patikimai didžiausias su melžimo trukme pagrindinio melžimo ir stabilizavimo faz÷je.
Nustatytos neigiamos statistiškai nepatikimos melžimo trukm÷s skirtingose melžimo faz÷se koreliacijos su pieno elektriniu laidumu pagrindin÷je melžimo faz÷je (r=-0,220; p<0,111), stabilizavimo faz÷je (r=-0,237; p<0,084).
34 12 lentel÷. Melžimo trukm÷s skirtingose melžimo faz÷se koreliacija su karvių pieno primilžiu, somatinių ląstelių skaičiumi piene ir pieno elektriniu laidumu.
Pienas, kg Somatin÷s ląstel÷s piene, tūkst./ml Vidutinis pieno elektrinis laidumas, ms/cm Melžimo fazių trukm÷, min. r p r p r p
Iki melžimo faz÷ -0,047 0,734 0,074 0,595 -0,045 0,748
Did÷jimo faz÷ 0,045 0,747 0,125 0,367 0,105 0,449 Pagrindin÷ melžimo faz÷ 0,577 0,0001 -0,083 0,549 -0,220 0,111 Stabilizavimo faz÷ 0,563 0,0001 -0,253 0,065 -0,237 0,084 Maž÷jimo faz÷ 0,337 0,013 0,035 0,801 -0,098 0,482 Permelžimo faz÷ 0,011 0,937 -0,022 0,877 -0,232 0,092
Mažojo melžimo faz÷ -0,157 0,257 -0,242 0,079 -0,029 0,837
Ryšius tarp melžimo savybių ir pieno kiekio nustat÷ A. Luttinen ir J. Juga (1997). P. J. Boettcher ir kt. (1998), R.Ropp ir D. Boichard (1999), A. B. Samoré ir A. F, Groen (2003).
M. Tilki, M. Çolak, S.Inal ir T. Caglayan tyrimai patvirtina, kad did÷jant pieno atleidimo greičiui pieno kiekis taip pat did÷ja.
Vokietijos mokslininkų (Gäde et al., 2005) tyrimų duomenimis, koreliacijos koeficientas tarp pieno kiekio ir melžimo greičio buvo (r=0,51).
Juozaitien÷ V., su bendraautoriais (2006) nustat÷ aukštą statistiškai patikimą teigiamą koreliaciją tarp pieno kiekio, melžimo greičio (r=0,491; p<0,01), statistiškai patikimą neigiamą koreliaciją tarp vidutinio karvių melžimo greičio ir somatinių ląstelių skaičiaus piene (r=-0,145; p<0,01).
Juozaitien÷ V., su bendraautoriais (2007) nustat÷, kad tarp pieno kiekio ir melžimo greičio koreliacijos koeficiento buvo statistiškai patikima (r=0,52; p<0,01). Iš to galime daryti prielaidą, kad produktyvesn÷s karv÷s melžiamos greičiau.
Ryšį tarp melžimo savybių ir somatinių ląstelių skaičiaus karvių piene tyr÷ Haile-Mariam su bendraautoriais (2000), kurie nurodo, kad priklausomai nuo populiacijos genetinių savybių bei selekcijos intensyvumo, šių požymių koreliacijos koeficientai skiriasi.
35 H. Larroque ir kitų moksininkų teigimu (2005) tyrimų duomenys parod÷, kad melžimo greitis „neigiamai koreliuoja“ su somatinių ląstelių skaičiumi.
Japertien÷ R., Juozaitien÷ V., (2005) nustat÷ nedidelę neigiamą melžimo savybių ir somatinių ląstelių skaičiaus koreliaciją (r=-0,04-0,09; p<0,005). Mažiausi koreliacijos koeficientai buvo tarp somatinių ląstelių skaičiaus ir melžimo trukm÷s (r=-0,05). Tačiau šie rodikliai statistiškai nepatikimi.
13 lentel÷. Elektrinio laidumo koreliacija su karvių primilžiu ir somatinių ląstelių skaičiumi piene.
Atlikus pieno elektrinio laidumo rodiklių koreliacinę analizę (žr. 13 lentelę), nustatyta neigiama nepatikima koreliacija tarp elektrinio pieno laidumo ir karvių primilžio visose melžimo faz÷se (r=- 0,036-0,146).
Koreliacija tarp elektrinio pieno laidumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene svyravo nuo vidutin÷s neigiamos patikimos maž÷jimo faz÷je (r=-0,431; p<0,001) iki statistiškai patikimos neženklios teigiamos melžimo pradžioje (r=0,270; p<0,048).
Somatin÷s ląstel÷s
piene, tūkst./ml Pienas, kg
Pieno elektrinis laidumas melžimo faz÷se,
ms/cm r p r p
Melžimo pradžioje 0,270 0,048 -0,146 0,292
Stabilizavimo faz÷je 0,141 0,308 -0,036 0,795
Pagrindinio melžimo faz÷je 0,063 0,653 -0,156 0,261
Maž÷jimo faz÷je -0,431 0,001 -0,090 0,518
36
5. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
1. Ištyrus tiriamųjų karvių melžimo trukmę nustat÷me, kad vidutin÷ iki - melžimo faz÷s
trukm÷ yra 0,22 ± 0,03 min. (kai gerai paruoštų melžimui karvių ši trukm÷ tur÷tų būti iki 0,4 min.), did÷jimo faz÷s trukm÷ - 0,78 ± 0,05 min., stabilizavimo faz÷s trukm÷ - 2,19 ± 0,19 min., pagrindin÷s melžimo faz÷s analiz÷s trukm÷ - 6,17± 0,36 min., maž÷jimo faz÷s trukm÷ - 3,20 ± 0,30 min., permelžimo faz÷s trukm÷ - 0,22 ± 0,07 min., mažojo melžimo faz÷ - 1,17 ± 0,10 min.
2. Vidutinis tirtų karvių somatinių ląstelių skaičius piene buvo 533 ±137tūkst./ml., 63
proc., karvių piene somatinių ląstelių skaičius buvo mažesnis nei 200 tūkst./ml, o 37 proc., karvių - virš 200 tūkst./ml.
3. Atlikus elektrinio pieno laidumo analizę nustat÷me, kad vidutinis pieno elektrinis laidumas buvo - 6,30 ± 0,09 ms/cm, Atlikus analizę pagal melžimo faz÷ses, nustatyta, kad didžiausias elektrinis laidumas melžimo pradžioje - 7,14 ± 0,11 ms/cm, stabilizavimo faz÷je jis buvo mažiausias - 0,82 ± 0,12 ms/cm (p<0,001); pagrindin÷je faz÷je 6,71 ± 0,10 ms/cm ir maž÷jimo faz÷je 6,21 ± 0,15 ms/cm pieno elektrinis laidumas buvo panašus ir statistiškai patikimai nesiskyr÷ (p<0,05).
4. Nustatyta statistiškai patikima (p<0,023) neigiama maža koreliacija tarp karvių pieno kiekio ir somatinių ląstelių ir vidutin÷ teigiama statistiškai reikšminga koreliacija (p<0,0001) tarp somatinių ląstelių skaičiaus piene ir elektrinio laidumo, statistiškai nereikšminga neigiama koreliacija tarp pieno kiekio ir elektrinio laidumo.
5. Atliktų tyrimų rezultatai parod÷, būtina vykdyti kryptingą Lietuvoje veisiamų pieninių galvijų populiacijų karvių selekciją pagal melžimo savybes.
37
6. SUMMARY
Master‘s work
Master: Jurat÷ Slapkauskaite
Topic of Master degree thesis: Correlation Research of Cows Milking Features with the Productivity and Somatic Cells Count in Milk.
Tutor: prof. dr. Vida Juozaitiene
Lithuanian Veterinary Academy Department of Animal Breeding ang Genetics, laboratory
of Genetic evaluation and selection of Animal.lection of Animal
Master work accomplished in the year. 2008-2010, volume of Master, work 45 pages original, 13 tables and 14 pictures.
Object and tasks of work. Investigare the population of cows milking performance correlations with black and white produvtivity and somatic cells count in milk.
Investigate the properties of Black and White cow milking machine "Lactocorder ®". Assess the performance of milking cows correlation coefficients. Assess the cow productivity and milk somatic cells count correlations.
Research to control milking. Milking performance measurements carried out during the evening milking. Were selected 54 healthy, II - VI of lactating cows of the month.
An analysis of test cow milking time and found that the average milking phase to a period of 0.22 ± 0.03 minutes. (where well-prepared for milking cows, this time should be up to 0.4 min.), duration of the ascending phase - 0.78 ± 0.05 min., duration of the plateau phase - 2.19 ± 0.19 min., duration of the main milking phase - 6.17 ± 0.36 minutes., duration of the descending phase - 3.20 ± 0.30 min. Duration of the dry milking phase - 0.22 ± 0.07 minutes., duration of the stripping phase - 1.17 ± 0.10 minutes.
Found statistically significant (P<0.023) negative correlation between a small amount of milk cows and somatic cells, and the average positive statistically significant correlation (P <0.0001) between somatic cells count in milk and electrical conductivity, a statistically insignificant negative correlation between milk yield and electrical conductivity .
Surveys have shown, it is necessary to carry out targeted Lithuania bred populations of dairy cattle breeding cows by milking properties, is proposed to milking cows used to study the properties or the device Lactocorder®.
38
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Asheber S., Gerrit K., Doormaal B.V. Genetic Evaluation System for Milking Temperament in Canadian Dairy Breeds. Canadian Dairy Network, April 2001.
2. Bahr, T.; Preisinger, R.; Kalm, E. Untersuchungen zur Zellzahl und Melkbarkeit beim Rind. 2. Mitteilung: Genetische Parameter der Melkbarkeit. Ziichtungskunde 67, 1995 b. P. 105-116.
3. Boettcher P.J., Dekkers J.C.M. An udder health index for sire selection based on somatic cell score, udder conformation and milking speed. Proc. of International Workshop on EU Concentred Action on Genetic Improvement of Functional Traits in Cattle (GIFT): Health. Interbull Bulletin 15. 1997. P. 98.
4. Boettcher P.J., Dekkers J.C.M., Kolstad B.W. Development of an Udder Health Index for Sire Selection Based on Somatic Cell Score, Udder Conformation, and Milking Speed. Journal of Dairy Science Vol. 81, No. 4. 1998. P. 1157-1168.
5. Boichard D., Rupp R. Genetic parameters for clinical mastitis, somatic cell score, production, udder type traits, and milking ease in first laktation Holsteins, J. Dairy Sci. 82. 1999. P 2198-2204.
6. Bruckmaier R.M., Blum J.W. Oxytocin release and milk removal in ruminants. J. Dairy Sci. 81. 1998. P.939-949.
7. Carlen E., Strandberg E., Roth A. Genetic parameters for clinical mastitis, somatic cell score, and production in the first three lactations of Swedish Holstein Cows. J. Dairy Sci. 2004. Vol. 87. P. 3062–3070.
8. Čiurlys K., Jukna Č., Holšteinų veisl÷s ir jos kraujo turinčios bulių palikuonių m÷sin÷s savyb÷s // LGMTI mokslo darbai /Gyvulininkyst÷ ir Veterinarija. Vilnius 1991 P. 12-21.
9. Dodenhoff J. Milkability - - German Experiences BLT, Bayerische Landesanstalt fur Tierzucht, Brown Swiss Bruna 7 conference, Germany. 2004. P. 179 – 183.
10. Dopp L., Reents R., Reinhardt F., Schmutz M. Beschreibung des Zuchtwertschatzverfahrens fur Eutergesundheit. DGfZ-Schriftenreite, Heft. 1998.11, 34 -40.
11. Fernandes A. M., Oliveira C. A. F., Tavolaro P. Relationship between somatic cell counts and composition of milk from individual Holstein cows. Arq. Inst. Biol., São Paulo, 2004. V. 71. N. 2. P.163–166.
39 12. Gade S., Stamer W., Junge E., Klam E. Estimates of genetic parameters for milkability from automatic milking. XI Baltic animal breeding and genetic conference. Palanga, 2005. P. 61-64.
13. Gaidžiūnien÷ N. V., Pieninių galvijų selekcija// Ogamas, Vilnius 2007. P 11-17. 14. Gary W. Genetic evaluations for mastitis and relationship between mastitis and udder type Rogers Associate Professor of Dairy and Animal Science Perm State University, University Park, PA 16802 Paper presented at the International Red Cow Conference, October 1, in Madison, WI, 1997.
15. Goft H., Duda J., Dethlefsen A., Worstorff H. Untersuchungen zur ziichterischen Verwendung der Melkbarkeit beim Rind unter Berucksichtigung von Milchflusskurven. Ziichtungskunde 66. 1994. P. 24-37.
16. Groen A.F., Steine T., Coelleau J.J., Pedersen J., Pribyl J., Reinsch N. Economic values in dairy catlle breeding, with special reference to functional traits. Report of an EAAP-working group. Livest. Prod. Sci. 49. 1997. P. 1-21.
17. Haile-Mariam M., Bowman P. J., Goddard M. E. Genetic and environmental relationship among calving interval, survival, persistency of milk yield and somatic cell count in dairy cattle. Livestock Production Science, 2003. Vol. 80. P. 189-200.
18. Haile-Mariam M., Bowman P.J., Goddard M.E. Genetic parameters of fertility traits and their correlation with production, type, workability, liveweight, survival index, and cell count. Australian Journal of Agricultural Research, 55. 2004. P. 77-87.
19. Hamann ir GYODI, Somatic cells and electrical conductivity in relation to milking frequency. Milchwissensch, 55. 2000. P. 303-307.
20. Heald C. W., Kim T., Sischo W. M., Cooper J. B., Wolfgang D. R. A computerised mastitis decision aid using farm-based records: an artificial neural network approach. J. Dairy Sci, 2000. Vol. 83. P. 711-720.
21. Ikonen T., Morri S., Tyriseva A. M., Ruottinen O. And Ojala M. Genetic and phenotypic correlations between milk coagulation properties, milk production traits, somatic cell count, casein content, and ph of milk. J. Dairy Sci. 2004. Vol. 87. P. 458–467.
22. Ilahi H., Kadarmideen H.N. Bayesian segregation analysis of milk flow in Swiss dairy cattle using Gibbs sampling Genet. Sel. Evol. 36. 2004. P. 563-576.
23. Ipema B., Hogewerf P.H. Detachment criteria and milking duration. In: Proceeding of the first North American Conference on Robotic milking. Plenary II, Toronto, 2002. P. 33-44.
40 24. Jánosi Sz., Baltay Zs. Correlations among the somatic cell count of individual bulk milk, result of the california mastitis test and bacteriological status of the udder in dairy cows. Acta Veterinaria Hungarica. 2004. Vol. 52 (2). P. 173–183.
25. Japertas S., Žakas A. Ur÷ja karvių piene. Mokslinis-gamybinis seminaras „Galvijų, avių ir ožkų selekcijos aktualijos“. Baisogala, 2002, p. 38-41.
26. Japertien÷ R., Karvių tešmens fiziologinių, morfologinių savybių įvertinimas, jų ryšys su produktyvumo ir tešmens sveikumo rodikliais. Daktaro disertacija. 2007. P. 4-30.
27. Japertien÷ R., Japertas S. Melžimo savyb÷s. Tai naudinga žinoti „Mano ūkis“ 2007/10. P. 58-60.
28. Jukna Č., Andrius K., Alksnis A., Pienin÷ galvijininkyst÷// JAV. Kaunas 1994 P.232 29. Jukna Č. Galvijininkyst÷ // Egalda, Vilnius 1998. P. 290-292.
30. Jukna Č., Pauliukas K., Holšteinų panaudojimas Lietuvos juodmargių galvijų genetiniam potencialui didinti // Žem÷s ūkio mokslai Nr.2, 2001 P.54-61.
31. Juozaitien÷ V., Japertien÷ R. Karvių melžimo savybių, pieno kiekio, sud÷ties ir kokyb÷s tarpusavio ryšių fenotipinis įvertinimas. Vetrinarija ir zootechnika. 2005. T 32 (54) P. 45-49.
32. Juozaitien÷ V., Japertien÷ R., Japertas S., Melžimo savybių įtaka somatinių ląstelių skaičiui žalųjų ir žalmargių karvių piene skirtingų laktacijų metu. Veterinarija ir Zootechnika. 2006. T. 35 (57). P. 62-66.
33. Juozaitien÷ V., Kučinskien÷ J., Juozaitis A., Malevičiūt÷ J. Lietuvoje veisiamų juodmargių galvijų veislių įtakos somatinių ląstelių kiekiui piene įvertinimas. Veterinarija ir Zootechnika. 2004. T. 28 (50). P. 83-86.
34. Juozaitien÷ V., Šlyžius E., Žymantien÷ J., Oberauskas V., Čukauskas V., Tušas S., Januškevičius A., Skirtingų laktacijų karvių hematologinių ir pieno sud÷ties rodiklių
fenotipinių ryšių tyrimai. Veterinarija ir Zootechnika. 2008. T.44 (66). P. 50-55.
35. Juozaitien÷ V., Tušas S., Šlyžius E., Karvių tešmens išsivystymo ir melžimo savybių įvertinimas. Veterinarija ir Zootechnika. 2007. T. 38 (60). P. 17-21.
36. Juozaitien÷ V., Žakas A. Juodmargių karvių selekcija pagal somatinių ląstelių kiekį piene. Veterinarija ir Zootechnika. 2001. T. 14 (36). P. 73-74.
37. Juozaitis A., Juozaitien÷ V. Skirtingoms bulių linijoms priklausančių Lietuvos juodmargių veisl÷s karvių reprodukcin÷s. Veterinarija ir zootechnika. 1998 T. 6 (28).
38. Koivula M., Mäntysaari E. A., Negussie E., Serenius T. Genetic and Phenotypic Relationships Among Milk Yield and Somatic Cell Count Before and After Clinical mastitis. J. Dairy Sci, 2005. Vol. 88. P. 827-833.
