LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
KRISTINA RUGYTö
SOCIODEMOGRAFINIŲ VEIKSNIŲ, ĮTAKOJANČIŲ
VARTOTOJO POŽIŪRĮ Į MAISTO PRODUKTUS IR JŲ SAUGĄ,
TYRIMAS
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadov÷: doc. dr. Marija Stankevičien÷
KAUNAS 2012
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas “Sociodemografinių veiksnių, įtakojančių vartotojo požiūrį į maisto produktus ir jų saugą, tyrimas“
1. Yra atliktas mano pačios
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2012 05 14 Kristina Rugyt÷
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2012 05 14 Kristina Rugyt÷
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
2012 05 14 doc. dr. Marija Stankevičien÷
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2012 05 14 doc. dr. Marija Stankevičien÷
Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
TURINYS
SANTRUMPOS ... 4
ĮVADAS ... 5
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 7
1.1 Maisto sąvoka ... 7
1.2 Pagrindin÷s mitybos problemos ... 7
1.3 Maisto sauga ... 10
1.4 Valstybin÷ maisto produktų kontrol÷ ... 12
1.5 Vartotojų teis÷s ... 14
1.6. Vartotojų požiūris į maisto produktus ir jų saugą... 15
1.7 Vartotojų sveikatą įtakojantys veiksniai... 16
2. TYRIMO OBJEKTAS IR TYRIMO METODAI ... 19
3.TYRIMO REZULTATAI ... 20
3.1 Lyties įtaka vartotojų požiūriui į maisto produktus ir jų saugą ... 20
3.2 Gyvenamosios vietos įtaka vartotojų požiūriui į maisto produktus ir jų saugą... 30
3.3 Išsilavinimo įtaka vartotojų požiūriui į maisto produktus ir jų saugą ... 41
3.4 Amžiaus įtaka vartotojų požiūriui į maisto produktus ir jų saugą... 53
5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 65
6. IŠVADOS... 67
7. SUMMARY ... 68
8. LITERATŪRA ... 69
9. PRIEDAI ... 72
9.1 Anketa „Vartotojas ir maisto sauga“ ... 72
9.2 Publikuotas straipsnis „Sociodemografinių rodiklių įtaka vartotojų požiūriui į maisto produktus“ ... 75
9.3 Konferencijos santrauka „ Maisto produktų pasirinkimą sąlygojantys veiksniai“... 81
SANTRUMPOS
ES – Europos Sąjunga
FAO – Jungtinių tautų maisto ir žem÷s ūkio organizacija GMO – Genetiškai modifikuoti organizmai
LR – Lietuvos Respublika
NMVRVI – Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
ĮVADAS
Nei vienas gyvas organizmas pasaulyje neišgyventų be maisto ir vandens. Kad žmogaus organizmas būtų aprūpintas visomis reikiamomis medžiagomis, mitybos specialistai rekomenduoja vartoti kuo įvairesnius maisto produktus. Visavert÷ mityba pad÷tų išvengti daugelio sveikatos sutrikimų, nes nustatyta, jog maistas turi tiesiogin÷s įtakos sveikatai ir bendrai organizmo būklei (Barzda ir kt., 2009).
Vystantis maisto pramonei gaminami vis nauji maisto produktai siekiant patenkinti kylantį vartotojų poreikį. Vartotojai renkasi tokius maisto produktus, kurie būtų jiems priimtini tiek juslin÷mis, tiek maistin÷mis savyb÷mis ir, kad nesukeltų sveikatos sutrikimų (Sharma, 2010).
Mitybos įpročiai parodo žmogaus pasaul÷žiūrą, socialinę ir ekonominę pad÷tis, požiūrį į maistą bei lemia jo savijautą ir nuotaiką, tod÷l itin svarbu pasirinkti kokybišką maistą. Maisto produktų pasirinkimas yra susijęs ir su individualiais žmogaus įpročiais, kurie priklauso nuo daugyb÷s vidinių ir išorinių sąlygų. Maisto produktų pasirinkimą gali lemti maisto produkto savyb÷s (fizin÷s ir juslin÷s), vartotojų individualios savyb÷s ir supanti aplinka (Babicz – Zielinska, 2001). Nustatyta, kad labiausiai vartotojams maisto produktų pasirinkimą sąlygoja maisto produkto sud÷tis, skonis, kokyb÷, saugumas bei atliekamos funkcijos (Alenčikien÷, Mieliauskien÷, 2009).
Vartotojai pripažįsta, jog produktų pasirinkimas bei jų kokyb÷ yra geresni nei anksčiau, tačiau gaus÷jant perdirbimo, pakavimo bei komercializavimo procesams, jiems darosi vis sunkiau pažinti produkto savybes. Produktų gausa turi ir kitų neigiamų aspektų: vartotojams didelę įtaką daro reklamin÷s priemon÷s, skatinančios pirkti produktus. kurių kokyb÷ bei mitybin÷s savyb÷s yra labai abejotinos, etiket÷se pateikiama informacija yra sunkiai įskaitoma ir neaiški (Stranks, 2007).
Augant ir bręstant, did÷jant žinių bagažui bei įgytai gyvenimiškai ir profesinei patirčiai, taip pat priklausomai nuo pasirinkto gyvenimo būdo, susiformuoja supratimas ir aiški nuomon÷ vienu ar kitu klausimu. Apie lyčių skirtumus ir ypatumus prirašyta daug įvairių studijų, tod÷l tik÷tina, kad jų nuomon÷ apie maisto produktus taip pat nevienoda. Taip pat tik÷tina, kad, renkantis maisto produktus skirsis jauno, nepatyrusio jaunuolio ir brandaus, gyvenimiškos patirties turinčio bei išsilavinusio, žmogaus požiūriai (Westenhoefer, 2005).
Lietuvos vartotojų instituto atlikto tyrimo duomenimis didžioji dalis Lietuvos gyventojų maisto produktus perka didžiųjų prekybos tinklų parduotuv÷se, o rečiausiai tiesiai iš ūkininkų, nors ūkininkų turgeliai tampa vis populiaresni. Renkantis prekę, vartotojams ypatingai svarbi yra maisto produkto kokyb÷, tačiau daugiau nei pus÷ visų apklaustųjų dažniausiai d÷mesį kreipia į maisto produkto kainą ir ši tendencija pastebima tarp vyresnio amžiaus apklaustųjų. Maisto produkto kilm÷s šalis mažiausiai svarbi vyresnio amžiaus respondentams, o labiausiai svarbi – vidutinio mažiaus, su aukštuoju išsilavinimu respondentams. Lietuvoje did÷jant ekologiškų maisto produktų
pasiūlai ir paklausai, kitų autorių atlikto tyrimo duomenimis, juos perka ar nor÷tų pirkti apie 73% respondentų, turinčių aukštesnį išsilavinimą ir didesnes nei vidutines pajamas, bet daugelį atbaido didel÷ šios rūšies maisto produktų kaina (Rutkovien÷, 2007).
Darbo tikslas – nustatyti kaip sociodemografiniai rodikliai veikia vartotojų nuomonę apie maisto produktus ir jų saugą.
Uždaviniai:
Nustatyti lyties įtaką renkantis maisto produktus
Išanalizuoti kaip gyvenamoji vieta įtakoja respondentus, renkantis maisto produktus Išanalizuoti amžiaus ir išsilavinimo įtaką renkantis maisto produktus
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Maisto sąvoka
Maistas yra būtina sąlyga gyvybei palaikyti. Maitindamasis žmogus aprūpina savo organizmą maistin÷mis medžiagomis (baltymais, riebalais, angliavandeniais), biologiškai aktyviomis medžiagomis (vitaminais ir mineralais) bei energija. Su maistu į organizmą patenka sud÷tingi cheminiai junginiai, kurie fiziškai ir chemiškai kinta ir taip sud÷tingos medžiagos suskyla į paprastesnius junginius. Vykstant medžiagų apykaitai, su maistu gauta dalis chemin÷s energijos yra skiriama gyvybiniams procesams palaikyti, dalis virsta šilumine ir mechanine energija, o likusi - kaupiama atsargai. Esant energijos pertekliui, jis virsta riebalais ir žmogus pradeda tukti. (Sveikos mitybos principai ir pagrindin÷s taisykl÷s. Rimantas Stukas.
http://www.shaping.lt/RimasStukas/Apie%20mityba.htm. Prieiga per internetą 2012 03 10).
Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 178/2002, kuriame nustatomi maisto įstatymo bendrieji principai ir reikalavimai bei nustatomos su maisto saugos klausimais susijusios procedūros, maistas apibr÷žiamas kaip medžiaga arba produktas, perdirbtas, perdirbtas iš dalies arba neperdirbtas, kurį žmogus nurys arba pagrįstai nurys. Maistu laikomas ir g÷rimas, kramtomoji guma arba kita medžiaga, įskaitant vandenį, apgalvotai įd÷ta į maistą jį gaminant, ruošiant ar apdorojant. Reglamente nurodoma kas nelaikoma maistu – tai pašarai, gyvi gyvūnai ir augalai prieš nuimant derlių, vaistai, kosmetika, tabakas ir jo produktai, narkotin÷s ir psichotropin÷s medžiagos ir likučiai bei teršalai (EB) Nr. 178/2002). LR “Maisto įstatyme” “maisto” sąvoka aiškinama kaip kiekviena medžiaga ar produktas, apdorotas, pusiau apdorotas, ar žaliava, skirti žmogaus mitybai (Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (Žin., 2000, Nr. 32-893; 2002, Nr. 64-2574)).
Maisto produktai klasifikuojami pagal šiuos požymius: kilmę, cheminę sud÷tį, vartojimą. Pagal kilmę maisto produktus galima suskirstyti į gyvūninius maisto produktus (m÷sa, pienas, kiaušiniai) ir augalinius (vaisiai, daržov÷s, uogos, grybai). Taip pat maisto produktus galima suskirstyti pagal svarbiausią žaliavą, iš kurios yra pagaminti maisto produktai: pienas ir pieno produktai, duonos ir pyrago gaminiai, m÷sa, žuvis, vaisiai ir daržov÷s, konditerijos gaminiai ir t.t. (Sabien÷, 2007).
1.2 Pagrindin÷s mitybos problemos
Respublikinis mitybos centras, 2007 metais atlikęs Lietuvos suaugusių gyventojų faktin÷s mitybos, mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimą, padar÷ išvadą, kad suaugusiųjų mityba mūsų šalyje yra netinkama ir nesubalansuota, o ši situacija liko mažai pasikeitusi ir šiomis dienomis. Gyventojai
vartoja per daug riebalų, o ypatingai sočiųjų riebalų, cholesterolio, cukraus. Pažym÷tina, kad moterys nepakankamai vartoja vitaminų D, B1, B12, PP, o vyrai – vitamino B12. Taip pat nustatyta,
kad visi gyventojai vartoja per daug natrio, bet per mažai kalcio ir jodo (Barzda ir kt., 2009). Lietuvos gyventojai nepakankamai dažnai vartoja šviežias daržoves ir vaisius bei grūdinius produktus, tod÷l jų racione yra per mažas skaidulinių medžiagų kiekis, o šios yra gera apsauga nuo virškinamojo trakto ligų. Netinkama ir nesubalansuota mityba yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių įvairiems susirgimams, tokiems kaip širdies ir kraujagyslių ligos, virškinamojo trakto ligos, onkologin÷s ligos ir kt. (Sveikos gyvensenos rekomendacijos. Metodin÷s rekomendacijos. Mokomoji knyga. 2011).
Šiais, išsivysčiusiais laikais, daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, viena iš didžiausių gyventojų sveikatos problemų yra l÷tin÷s neinfekcin÷s ligos: kraujotakos ligos, insultai, onkologin÷s ligos, arterin÷ hipertenzija, nutukimas, kurių išsivystymui didel÷s įtakos turi suvartojamas maistas (Europos Komisijos Baltoji knyga, 2007). Statistikos departamento duomenimis, pagrindin÷ mirčių priežastis jau daugelį mūsų šalyje yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos: 2010 metais nuo širdies ir kraujagyslių ligų mir÷ 23627 gyventojai (Mirusieji. http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010603&PLanguage= 0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=7370&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3= &rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14 =. Prieiga per internetą 2012 04 14). Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pagrindine širdies ir kraujagyslių ligų priežastimi gali būti gausus sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas (Sveikos gyvensenos rekomendacijos. Metodin÷s rekomendacijos. Mokomoji knyga, 2011). Sočiųjų riebalų rūgščių gausu riebiuose pieno ir m÷sos produktuose, taip pat palmių ir kokoso aliejuose, o remiantis statistikos departamento duomenimis, lietuviai daugiausiai suvartoja būtent pieno produktų (2010
m. 262 kg/metus) (Maisto produktų
suvartojimas.http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M5010205 &PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=17040&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=& rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&r var13=&rvar14=. Prieiga per internetą 2012 04 16). Įrodyta, kad išsivysčiusiose šalyse sergamumas ir mirtingumas nuo piktybinių navikų 20 – 50% priklauso nuo mitybos ypatumų (Sveikos gyvensenos rekomendacijos. Metodin÷s rekomendacijos. Mokomoji knyga, 2011), o mūsų šalyje 2011 metais nuo piktybinių navikų mir÷ net virš 8000 gyventojų (http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010603&PLanguage =0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=7370&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3 =&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar1 4=. Prieiga per internetą 2012 03 20). Per didelis natrio vartojimas, būdingas lietuviams (moterys
4,3 ± 2,3 g ir 2,8 ± 1,5 g, kai rekomenduojama mažiau nei 2 g.), didina hipertonin÷s ligos riziką (Barzda, 2007).
Siekiant išsaugoti sveikatą, būtina gyventojų mitybą keisti, skatinti visuomenę ugdyti sveikos gyvensenos ir tinkamos mitybos įpročius (Sveikos gyvensenos rekomendacijos. Metodin÷s rekomendacijos. Mokomoji knyga, 2011). Sveikai maitintis gali visi, reikia pasiryžimo ir pagrindinių sveikos mitybos principų laikymosi, kurie yra saikingumas, įvairumas ir subalansuotumas (Sveikos mitybos principai ir pagrindin÷s taisykl÷s /
http://www.shaping.lt/RimasStukas/Apie%20mityba.htm. Prieiga per internetą 2012 03 24). Žmogus
per dieną turi gauti apie 40 pavadinimų maisto medžiagų, tačiau nei vienas maisto produktas savo sud÷tyje neturi visų reikiamo medžiagų kiekio (Sveikos gyvensenos rekomendacijos. Metodin÷s rekomendacijos. Mokomoji knyga, 2011), d÷l tos priežasties maisto racionas turi būti kuo įvairesnis. Maisto racionas paprastai yra sudaromas vadovaujantis sveikos mitybos piramid÷s taisykl÷mis (1 pav.). Maisto piramid÷s pagrindą sudaro augalin÷s kilm÷s produktai ir vanduo. Piramid÷s viršūn÷je esančius produktus rekomenduojama vartoti kaip įmanoma rečiau ir mažiau, pvz. saldumynus, gaiviuosius g÷rimus ir kt. Taip pat reikia nepamiršti fizinio aktyvumo, kuris kasdien tur÷tų būti bent jau po 30 min. (Sveikos gyvensenos rekomendacijos. Metodin÷s rekomendacijos. Mokomoji knyga, 2011).
Kaip teigia doc. Rimantas Stukas, jei mityba bus racionali, suderinta pagal sveikos mitybos piramid÷s rekomendacijas ir atitiks žmogaus organizmo fiziologinius poreikius, maistas bus ne tik sveikas, bet ir sveikatinantis (Sveikos mitybos principai ir pagrindin÷s taisykl÷s /
http://www.shaping.lt/RimasStukas/Apie%20mityba.htm. Prieiga per internetą 2012 04 12).
1.3 Maisto sauga
Visame pasaulyje kasmet milijonai žmonių suserga ligomis, plintančiomis per maistą. Pastebima, kad su maistu susijusios infekcijos yra svarbi problema daugelyje šalių. Mažai išsivysčiusiose šalyje žmon÷s maistu plintančiomis ligomis užsikrečia nesilaikant higieninių sąlygų maisto ruošos metu, neturint elementarių higienos žinių, d÷l užteršto vandens, netinkamų maisto produktų laikymo sąlygų, nešvaros ir sausros. Tačiau tai n÷ra išskirtinai būdinga tik neišsivysčiusioms šalims (Sanlier, 2009). PSO apskaičiavo, kad d÷l per maistą plintančių ligų kasmet miršta 2,2 milijonai žmonių, o iš jų didžioji dalis – 1,9 milijonai vaikų (PSO. http://www.who.int/foodsafety/en/index.html. Prieiga per internetą 2012 04 20). Jungtin÷se Valstijose per maistą plintančios ligos gali būti 76 milijonų ligų, 325 tūkstančių hospitalizacijų ir 5 tūkstančių mirčių atvejų priežastis kiekvienais metais (Badrie ir kt., 2006). Maisto tarša taip pat yra plačiai paplitusi ir Europos regione, net ir labiausiai išsivysčiusiose šalyse, o kai kuriose iš jų per maistą plintančios ligos pasiek÷ ir epidemijos lygį (PSO. Food safety. http://www.euro.who.int/en/what-we-do/health-topics/disease-prevention/food-safety. Prieiga per internetą 2012 04 12). Vienas paskutinių per maistą plintančių ligų protrūkis – pra÷jusių metų gruodį Didžiojoje Britanijoje registruotas salmonelioz÷s protrūkis, siejamas su arbūzais, užkr÷stais salmonel÷mis pjaustant vaisius arba transportavimo metu. Didžiosios Britanijos Sveikatos apsaugos agentūros duomenimis, bakterijomis užsikr÷t÷ ir susirgo 35 asmenys, iš jų 70 % moterys ir vienas žmogus mir÷ (NMVRVI. http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/394/. Prieiga per internetą 2012 04 16). Maisto saugos sąvoka yra labai plati ir apima įvairius klausimus. LR „Maisto įstatymas“ nurodo tokį maisto saugos apibr÷žimą: „Maisto sauga - maisto ir jo tvarkymo reikalavimų visuma, užtikrinanti, kad vartojant maistą įprastomis, gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nebus jokios rizikos vartotojų sveikatai ar gyvybei arba ji bus ne didesn÷ negu ta, kuri teis÷s aktuose nustatyta kaip leidžiama bei laikoma atitinkančia aukštą vartotojų apsaugos lygį“ (Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (Žin., 2000, Nr. 32-893; 2002, Nr. 64-2574). Maisto kokyb÷s standarte ISO 22000:2005 maisto sauga aiškinama kaip sąvoka, reiškianti, kad maistas nepadarys jokios žalos vartotojui, jei bus ruošiamas ir (arba) valgomas pagal numatytą paskirtį. Taip pat nurodoma, jog maisto sauga siejama su rizikos veiksnių atsiradimu ir neapima kitų su žmogaus sveikata susijusių aspektų, pvz. prastos mitybos (ISO 22000:2005).
Kalbant apie maisto saugą skiriami du reiškiniai – maisto apsauga ir maisto sauga. Maisto apsauga suprantama kaip bet kurio Žem÷je gyvenančio žmogaus prigimtin÷ teis÷ įsigyti užtektiną kiekį saugių maisto produktų. Tuo tarpu maisto sauga apima maisto gamybos, tvarkymo, kokyb÷s ir įtakos vartotojo sveikatai aspektus (Baniukaitis M. Maisto sauga socialiniu – ekonominiu ir
kokyb÷s požiūriais.
http://www.lzuu.lt/jaunasis_mokslininkas/smk_2007/ekonomika/Baniukaitis_Mantas.pdf. Prieiga
per internetą 2012 04 20). Viena maisto saugos pus÷ yra tai, kad šiais laikais išsivysčiusiose šalyse žmon÷s yra pripratę prie gausyb÷s prekių, aukštų jiems keliamų kokyb÷s reikalavimų bei galimyb÷s rinktis produktus pagal savo poreikius ir išgales, tačiau did÷jant gamybos, prekybos ir suvartojimo mastams, kartu did÷ja ir tam tikrų per maistą plintančių ligų atsiradimo rizika (VMVT. Kontrol÷ „nuo lauko iki stalo. http://www.jumsinfo.lt/lt/straipsniai/,rid.797,sid.469. Prieiga per internetą 2012 04 20). Kita pus÷ - pasaulyje yra šalių, kuriose gyvenantiems žmon÷ms tokia maisto įvairov÷ ir gausa bei pasirinkimo galimyb÷ yra nesuvokiama, nes vyrauja badas. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija pateikia šiurpinančius skaičius: kasdien d÷l skurdo ir bado miršta daugiau nei 16 tūkstančių vaikų iki penkerių metų amžiaus – po vieną kas penkias sekundes, nuolatos alksta 852 milijonai žmonių ir kas trečio pasaulio gyventojo mirtį ir ligas lemia nevisavert÷ mityba (http://www.urm.lt/index.php?-828131252. prieiga per internetą 2012 04 16).
Kiekvienoje išsivysčiusioje valstyb÷je keliamas ir sprendžiamas maisto saugos klausimas, siekiant apsaugoti visuomenę nuo galimo pavojaus, kurį gali sukelti nesaugūs ir nekokybiški maisto produktai (Maisto sauga. ec.europa.eu/health_ eu/my_environment/food_safety/index_lt.htm. Prieiga per internetą 2012 03 12).
Siekiant sustiprinti visuomen÷s pasitik÷jimą maisto sauga, Europos Bendrija tur÷jo iš esm÷s pakeisti maisto saugos politiką. 2000 metais PSO valstyb÷s nar÷s pri÷m÷ rezoliuciją, kuria maisto saugą pripažino kaip vieną iš esminių visuomen÷s sveikatą užtikrinančią priemonių. Pripažinta, kad maisto sauga apima visus veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti, kad visas maistas būtų tiek saugus, kiek įmanoma, o maisto saugos politika bei veiksmai turi apimti visą maisto grandinę nuo gamybos iki galutinio suvartojimo (PSO. http://www.who.int/foodsafety/en/index.html. Prieiga per internetą 2012 04 20). Pra÷jus dviems metams Europos Komisija pareng÷ ir pri÷m÷ vieną pagrindinių maisto saugos dokumentų - Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 178:2002 “Pagrindin÷ maisto teis÷” (Kleter ir kt., 2009), kuris nustato maistui skirtų teis÷s aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą (EFSA) ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras. EFSA teikia mokslinę informaciją ir paramą rengiant teis÷s aktus ir vykdant politiką visose srityse, kuriose gali būti tiesioginis arba netiesioginis poveikis maisto ir pašarų saugai. Tarnyba taip pat tiekia nepriklausomą informaciją visais kylančiais klausimais apie maisto saugą, atlieka rizikos valdymą ir praneša apie galimą riziką. Reglamentas yra privalomas visoms Europos Sąjungos šalims ir privalo būti taikomas visais maisto bei pašarų gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapais (EB) Nr. 178/2002). 2010 metais PSO patvirtino naują rezoliuciją d÷l maisto saugos, kuria buvo atnaujinta iki tol taikyta ir nuo 2002 metų galiojusi maisto saugos strategija (PSO. http://www.who.int/foodsafety/en/index.html. Prieiga per internetą 2012 04 20).
Nors strategijos ir kito, tačiau esm÷ išliko ta pati – svarbiausiu maisto saugos politikos uždaviniu yra laikomas vartotojų sveikatos ir interesų apsaugojimas. ES šalyse šiuo metu vykdoma išsami maisto saugos strategija „nuo ūkio iki stalo“. Ši strategija užtikrina maisto produktų atsekamumą nuo ūkio ar lauko iki pat jo pateikimo ant stalo ir suvartojimo. Reikalavimai taikomi visiems ES gaminamiems ir į ją importuojamiems maisto produktams. „Nuo lauko iki stalo“ strategija apima visus maisto grandin÷s etapus: pašarų gamybą, augalų ir gyvūnų sveikatą, gyvūnų gerovę, pirminę gamybą, maisto perdirbimą, saugojimą, vežimą, mažmeninę prekybą, importą bei eksportą. Strategiją apima trys dalys: maisto ir pašarų saugos teis÷s aktai, mokslin÷s rekomendacijos bei teis÷s vykdymo užtikrinimas ir kontrol÷ (Maisto sauga. http://europa.eu/pol/food/index_lt.htm. Prieiga per internetą 2012 04 23).
1.4 Valstybin÷ maisto produktų kontrol÷
Valstybin÷ maisto kontrol÷ apibr÷žiama kaip tikrinimas, kurį atlieka atitinkama institucija, siekdama nustatyti, ar maistas, maisto priedai, vitaminai, mineralin÷s medžiagos, mikroelementai bei kitokie priedai, skirti parduoti, taip pat medžiagos ir prek÷s, kurios liečiasi su maisto produktais, atitinka nuostatas, skirtas užkirsti pavojų visuomen÷s sveikatai, užtikrinti sąžiningus verslo sandorius ar saugoti vartotojų interesus, įskaitant vartotojų informavimą. (Maisto sauga ir kokyb÷. http://vmvt.lt/lt/maisto.sauga.ir.kokybe/. Prieiga per internetą 2012 04 22).
Pagrindinis dokumentas, pateikiantis bendras taisykles, pagal kurias yra atliekama oficiali kontrol÷, siekiant nustatyti ar yra laikomasi nustatytų teis÷s aktų, gyvūnų sveikatos ir gerov÷s taisyklių yra Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 „d÷l oficialios kontrol÷s“. Visos Europos valstyb÷s nar÷s privalo užtikrinti, kad jų šalyje atliekama valstybin÷ kontrol÷ butų atliekama reguliariai, pakankamai dažnai ir rizikos pagrindu, kad būtų nustatomi pavojai, susiję su gyvūnais, pašarais ar maistu, maisto ir pašarų įmon÷mis, veiklos operacijomis, kurios gali tur÷ti poveikį maisto ar pašarų saugai, gyvūnų sveikatai ir gerovei. Reglamente nurodoma, kad oficiali kontrol÷ yra atliekama iš anksto neįsp÷jus, išskyrus atvejus, kai būtina iš anksto pateikti pranešimą maisto ar pašarų operatoriui ((EB) Nr. 882/2004).
LR „Maisto įstatyme“ nurodyta, kad valstybinę maisto kontrolę Lietuvoje atlieka įstatymų ir kitų teis÷s aktų nustatyta tvarka Vyriausyb÷s įsteigta maisto kontrol÷s institucija – VMVT (Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (Žin. 2000, Nr. 32-893; 2002, Nr. 64-2574)). Pagrindin÷ VMVT misija – užtikrinti Lietuvos rinkoje esančių maisto produktų saugą ir kokybę, gyvūnų sveikatą ir gerovę, bei vartotojų interesų apsaugą. Kontrol÷ yra atliekama vadovaujantis bendraisiais kontrol÷s principais pagal VMVT direktoriaus 2003 m. gruodžio 22 d įsakymo Nr. B1-976 „D÷l Valstybin÷s maisto kontrol÷s principų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 8-217) nuostatas.
VMVT tikrina, kad maistas būtų saugus, teisingai paženklintas, nepažeistų vartotojų interesų ir atitiktų LR „Maisto įstatymo“ bei kitų teis÷s aktų reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai valstybinei maisto kontrolei mūsų šalyje atlikti nurodyti LR „Maisto įstatymo“ 4 skyriaus, 11 straipsnyje. Nurodoma, kad Valstybin÷ maisto kontrol÷ apima visus maisto tvarkymo etapus nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo iki maisto teikimo vartotojams, įskaitant rinką. Taip pat numatyta, kad kontroliuojanti institucija, VMVT, turi teisę tikrinti maisto tvarkymo vietos higienos būklę ir maisto tvarkymo procesus, asmenų, kurie dirba su maistu, higienos reikalavimų laikymąsi, maistą, gaminius, besiliečiančius su maistu, maisto produktų ženklinimą, patalpų valymo priemones ir įrengimus. Nustačius šio įstatymo ar kitų teis÷s aktų pažeidimus, VMVT taiko teikimo į rinką ribojimo priemones bei nuolat informuoja vartotojus apie nustatytus maisto tvarkymo subjektų pažeidimus (Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (Žin., 2000, Nr. 32-893; 2002, Nr. 64-2574)).
Valstybin÷ maisto kontrol÷ yra atliekama reguliariai arba įtarus, kad yra teis÷s aktų reikalavimų pažeidimų, be išankstinio įsp÷jimo. Kontrol÷s metu VMVT inspektoriai gali imti m÷ginius laboratoriniams tyrimams atlikti, o pagal LR Vyriausyb÷s 2002 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. 1092 „D÷l laboratorijų, atliekančių valstybinei maisto kontrolei atrinktų bandinių tyrimus “ (Žin., 2002, Nr. 72 – 3040), atrinktų m÷ginių laboratorinius tyrimus atlieka VMVT įgaliotos akredituotos laboratorijos (Maisto sauga ir kokyb÷. http://vmvt.lt/lt/maisto.sauga.ir.kokybe/. Prieiga per internetą 2012 04 22).
VMVT duomenimis, 2011 metais VMVT pareigūnai atliko beveik 27 tūkstančius patikrinimų negyvūninio maisto tvarkymo subjektuose, o jų metu buvo nustatyta virš 15 tūkstančių teis÷s aktų reikalavimų pažeidimų. Daugiausiai pažeidimų nustatyta prekybos įmon÷se. Lyginant su ankstesniais metais, pažeidimų pobūdis išliko toks pats ir daugiausiai pažeidimų buvo d÷l maisto produktų ženklinimo, saugos, tinkamumo vartoti ir kokyb÷s pažeidimų (Negyvūninio maisto kontrol÷. http://vmvt.lt/lt/maisto.sauga.ir.kokybe/negyvuninio.maisto.kontrole. prieiga per internetą 2012 04 23).
Tarnyba nuolat skelbia nesąžiningų įmonių sąrašus, siekdama apsaugoti vartotojus nuo nesaugių maisto produktų. Nesąžiningos įmon÷s – tos, kurios sąmoningai nevykdo VMVT nurodymų ir nesilaiko maisto saugos, kokyb÷s ir veterinarijos reikalavimų, d÷l ko šiose įmon÷se kontrol÷ vykdoma dažniau (Nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašas http://vmvt.lt/lt/as/verslininkas/nesaziningu.maisto.tvarkymo.imoniu.sarasas/. Prieiga per internetą 2012 04 23). Įmon÷s į nesąžiningų įmonių sąrašą įtraukiamos, kai vykdo sąmoningą ir neteis÷tą veiklą, neturint VMVT leidimų, pateikia į rinką nesaugius maisto produktus, taip pat nustačius pasikartojančius pažeidimus, sąmoningą vartotojų klaidinimą d÷l maisto produktų kilm÷s, rūšies, savybių, tinkamumo vartoti termino ir kt. Šiuo metu į šį sąrašą patenka 18 įmonių: 6 – viešojo maitinimo, 9 – prekybos, 2 – negyvūninio maisto gamybos, 1 – gyvūninio maisto gamybos
(Nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašas. http://vmvt.lt/lt/as/verslininkas/nesaziningu.maisto.tvarkymo.imoniu.sarasas/ . Prieiga per internetą 2012 04 25).
1.5 Vartotojų teis÷s
Stipr÷janti konkurencija tarp maisto produktų gamintojų verčia gamintojus siekti vartotojų palankumo ir pasitik÷jimo. Didžiausias palankumas pasiekiamas siūlant geros kokyb÷s bei saugią produkciją. Neretai atsitinka, kad gamintojai, siekdami pagerinti savo pelną, neteis÷tais veiksmais stengiasi parduoti kuo daugiau savo siūlomos produkcijos ir tuo pažeidžia vartotojų interesus. Kad taip nenutiktų, vartotojų teises gina teis÷s aktai, kurie nustato vartotojų teises ir vartotojų bei maisto produktų gamintojų ir pardav÷jų tarpusavio santykius. Svarbiausias reikalavimas gamintojams yra, kad vartotojas produkto etiket÷je rastų išsamią informaciją, kuri atitiktų tikrovę ir neklaidintų vartotojų ir jie pagal ją gal÷tų pasirinkti maisto produktus pagal savo poreikius (Nuo lauko iki stalo:
maisto produktų kokyb÷s svarba vartotojams ir gamintojams.
http://www.zum.lt/min/Informacija/dsp_news.cfm?NewsID=2680&langparam=LT&Title=&From= &To=&Page=19&list=50. Prieiga per internetą 2012 04 24).
Perkant bet kokį maisto produktą, pirmiausia jį reikia apžiūr÷ti, perskaityti ženklinimo ir kainų etiketes. Atidžiau išnagrin÷jus informaciją ant pakuočių ar etikečių, tikimyb÷ nusipirkti netinkamą produktą bus mažesn÷. Būtina atkreipti d÷mesį į produktų laikymo sąlygas, vartojimo trukmę, jų sud÷tį. Vartotojai turi teisę įsigyti tinkamos kokyb÷s, saugius produktus ar paslaugas, taip pat gauti teisingą informaciją apie juos bei žinoti savo teisių įgyvendinimo ar gynimo tvarką.
2007 metų kovo 1 d. įsigaliojo naujasis Vartotojų teisių apsaugos įstatymas. Šiame įstatyme nustatytos vartotojų teisių apsaugos sritys, valstybin÷ vartotojų teisių apsaugos sistema bei vartotojų teisių apsaugos institucijų kompetencija. Koordinuoti šių institucijų veiklą priskirta Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (Žin., 2007, Nr. 12–488). Įstatyme taip pat įtvirtinta nauja procedūra – vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Europos Sąjungos šalių patirtis patvirtino, kad nemokamas, viešas, taikus ginčų sprendimas, dalyvaujant neutraliai trečiajai šaliai, pad÷jo žymiai sumažinti civilinių bylų skaičių teismuose.
Svarbiausios ir pagrindin÷s vartotojų teis÷s: saugumo teis÷ – apsauga nuo prekių, kurios gali būti pavojingos sveikatai ir gyvenimui. Teis÷ gauti informaciją – apsauga nuo klaidingos ir iškreiptos informacijos, reklamos, įpakavimo. Suteikimas tokios informacijos, kuri leistų tinkamai pasirinkti. Pasirinkimo teis÷ – suteikti galimybę vartotojams naudotis produktų ir paslaugų įvairove, konkuruojančiomis kainomis, o tose srityse, kuriose konkurencija neveikia ir pakeičiama valdžios reguliavimu, užtikrinti paslaugų ir prekių patenkinamą kokybę ir teisingas kainas. Teis÷ būti išgirstam – užtikrinti, kad vartotojo interesai būtų visiškai palaikomi valdžios politikoje bei
sąžiningai ir greitai būtų sprendžiama administracijos. Teis÷ į švietimą vartojimo srityje. Tai viena iš pagrindinių vartotojų teisių. Vartotojų švietimas – tai procesas, kurio metu vartotojams sudaromos galimyb÷s ugdyti žinių ir geb÷jimų, reikalingų įsigyjant ir naudojant prekes ir paslaugas savo poreikiams. Vartotojų teisių apsaugos politika Lietuvoje vykdoma tokiomis pagrindin÷mis kryptimis:
• Maisto produktų sauga ir kokyb÷;
• Ne maisto prekių ir paslaugų sauga ir kokyb÷; • Ekonominių interesų gynimas.
Dar vienas reikšmingas vartotojų apsaugai teis÷s aktas – Nesąžiningos komercin÷s veiklos vartotojams draudimo įstatymas – įsigaliojo 2008 m. vasario 1 d. Šis teis÷s aktas priimtas įgyvendinant visoms ES valstyb÷ms nar÷ms privalomą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB d÷l nesąžiningos įmonių komercin÷s veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje. Nesąžiningos komercin÷s veiklos vartotojams draudimo įstatymas užtikrina aukštesnio lygio ir efektyvesnę vartotojų interesų apsaugą, draudžia nesąžiningas komercin÷s veiklos rūšis, kurios iki šiol nebuvo reglamentuojamos įstatymais. Įstatyme įtvirtintos bendros visoje Europos Sąjungoje galiojančios taisykl÷s ir principai užtikrina vartotojams vienodą apsaugą nuo nesąžiningos komercin÷s veiklos ir nesąžiningų prekybininkų (Žin., 2008, Nr. 6–212).
1.6. Vartotojų požiūris į maisto produktus ir jų saugą
Vartotojų nuomon÷s tyrimai apie maisto produktus, jų kokybę, saugą, kainą ir kitas savybes yra vieni svarbiausių rinkos tyrimų. Jų d÷ka paaišk÷ja vartotojų požiūris į maisto produktus bei suteikiama informacija maisto gamintojams apie tai, kokios produkto savyb÷s turi lemiamos reikšm÷s vartotojo apsisprendimui įsigyti produktą. Vartotojo poreikiai maisto produktams ir jiems keliamų reikalavimų lygis pasikeit÷ lyginant su ankstesniais laikais. Didelis d÷mesys skiriamas maisto produktų kokybei. Maisto produkto kokyb÷ suprantama kaip maisto savybių visuma (sud÷tis, jusliniai rodikliai, atitiktis deklaruojamiems rodikliams), leidžianti tenkinti išreikštus ir
numanomus vartotojų poreikius
(http://www.zum.lt/min/Informacija/dsp_news.cfm?NewsID=2680&langparam=LT&Title=&From
=&To=&Page=19&list=50. Prieiga prie interneto 2012 04 24).
Šiuolaikinis vartotojų požiūris į maistą ir jo saugą susiformavo palyginti neseniai. Kiekvienam išsilavinusiam žmogui yra būtina žinoti, kokie maisto produktai yra naudingi organizmui, o kurie – ne, iš kokių medžiagų yra sudarytas maisto produktas, ar tų medžiagų pakanka organizmo poreikiams patenkinti, galų gale – ar tas maisto produktas yra saugus vartoti ir netur÷s neigiamo poveikio sveikatai. B÷gant metams keit÷si ne tik vartotojų požiūris, bet ir vartotojų poreikiai: vartotojai dabar pirmenybę teikia šviežiems, natūraliems maisto produktams,
did÷ja ekologiškų maisto produktų paklausa (http://www.lzuu.lt/nm/l-projektas/aug_mp_kokybe_s/2.htm. Prieiga per internetą 2012 04 25).
Vartotojams maisto produktų pasirinkimą labiausiai įtakoja maisto produkto skonis, kokyb÷, atliekamos funkcijos ir sauga (Alenčikien÷, Mieliauskien÷, 2009). Didesnis d÷mesys skiriamas maisto produktų kokybei, maisto produktų įtakai sveikatai, aplinkos tausojimui. Did÷ja ekologiškų maisto produktų paklausa, tačiau ne visi gyventojai išgali juos įsigyti d÷l itin aukštų šių produktų kainų. Pasteb÷tas didesnis vartotojų nepasitenkinimas įprastiniais žem÷s ūkio produktais, kurių gamybos metu buvo naudotos chemin÷s trąšos (Rutkovien÷, Garliauskien÷, 2007)
Sparčiai vystantis maisto pramonei, rinkoje ne tik jau yra begal÷ įvairių maisto produktų, bet kuriami ir nauji produktai, siekiant tenkinti vartotojų poreikius. Pasteb÷ta, kad vartotojai naujus produktus priima sunkiai, didel÷ dalis naujų produktų metų laikotarpyje nustojami gaminti, kadangi nesulaukia vartotojų susidom÷jimo jais. Dažnas šiandieninis reiškinys – naujų produktų baim÷ – tai yra vartotojų asmeninis nusiteikimas nevalgyti naujų ir nežinomų maisto produktų (Flight ir kt., 2003). Taip pat pasteb÷ta, kad nemaža dalis vartotojų bijo ne tik naujų maisto produktų, bet vengia ir naujų, modernių maisto gamybos technologijų (Alenčikien÷, Mieliauskien÷, 2009). Prieštaringos nuomon÷s sulaukiama kalbant apie maisto produktus, kuriuose gausu sintetinių maisto priedų, žymimų raid÷mis „E“ bei apie produktus, kuriuose yra genetiškai modifikuotų organizmų. Atliktų apklausų metu nustatyta, kad apskritai vartotojai teigiamai žiūri į modernias biotechnologijas, tačiau, jeigu jos naudojamos maistui jų nuomon÷ keičiasi iš esm÷s ir vartotojų požiūris d÷l genetiškai modifikuotų organizmų maiste yra neigiamas. Europos Sąjungoje genetiškai modifikuotų organizmų panaudojimas yra griežtai kontroliuojamas, Lietuvoje galioja LR „Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas“, kuriame numatoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę gauti informaciją apie genetiškai modifikuotus organizmus ir jų naudojimą (Žin., 1995, Nr. 56-1976). Maisto produkto vienoje sudedamojoje dalyje esant daugiau, negu 0,9% medžiagos, kuri kilo iš genetiškai modifikuoto organizmo, gamintojas produkto etiket÷je apie tai privalo pranešti vartotojams (Genetiškai modifikuotas maistas. http://www.vartotojai.lt/lt/13/pbl126.html. Prieiga prie interneto 2012 04 25.).
Atlikta nemažai įvairaus pobūdžio vartotojų nuomon÷s apie maisto saugą tyrimų įvairiose pasaulio šalyse. Nustatyta, kad dauguma vartotojų mano, kad už maisto saugą yra atsakingi valstyb÷ ir maisto produktų gamintojai, tačiau pamiršta, kad maisto sauga didele dalimi priklauso ir nuo jų pačių, kuomet pamirštama arba nežinoma elementarių higienos taisyklių maistą ruošiant namuose (Badrie ir kt. 2006). Pastebima, kad žmon÷s vis dar daro daugybę klaidų gaminant, vartojant ir sand÷liuojant maisto produktus, kurios padaro tuos maisto produktus nesaugiais (Sanlier, 2009).
Žmogaus gyvenimo kokyb÷ priklauso nuo to, kokia yra jo sveikata ir kaip jis jaučiasi. Skiriami kelis sveikatos apibr÷žimai. PSO nurodo, kad sveikata – tai fizin÷, dvasin÷ ir socialin÷ gerov÷, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas (Sveikatos stiprinimo samprata/Javtokas Z. http://www.sdtsc.lt/get.php?f.120. Prieiga per internetą 2012 04 25)
Įvairūs veiksniai turi nevienodą įtaką sveikatai: vieni iš jų sveikatą veikia teigiamai (fizinis aktyvumas, racionali mityba), o kiti – neigiamai (neteisinga mityba, aplinkos sąlygos, kenksmingų medžiagų vartojimas). Sveikata priklauso nuo individualių biologinių žmogaus savybių bei nuo išorinių veiksnių: fizin÷ aplinka ir socialin÷ – ekonomin÷ aplinka, gyvenimo sąlygos, kultūriniai ir politiniai veiksniai (Gudžinskien÷ ir kt. 2007).
1 schema. Sveikatą įtakojantys veiksniai
Nustatyta, kad žmonių sveikatą lemia genetinis paveldimumas, suvartotojas maistas ir geriamas vanduo, oras, aplinkos užterštumas ir medicinos įstaigų suteikta medicinin÷ pagalba (1 schema). Iš šių pamin÷tų veiksnių, maistas ir geriamasis vanduo net 60-70% lemia žmogaus sveikatos būklę, kai tuo tarpu kiti veiksniai įtakoja žymiai mažiau. Manoma, kad didžiausios sveikatos problemos Europoje (kv÷pavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligos, v÷žys, astma ir alergijos ir t.t) kyla d÷l oro užterštumo, prastos vandens kokyb÷s, blogos sanitarijos ir pavojingų cheminių medžiagų (Apie aplinką ir sveikatą. http://www.eea.europa.eu/lt/themes/human/about-environment-and-health. Prieiga per internetą 2012 05 01).
Per pastaruosius keletą metų aplinką teršiančių išmetamų teršalų kiekis sumaž÷jo, bet nustatyta, kad kietųjų dalelių ir ozono koncentracija ore praktiškai nepasikeit÷ ir daugelis Europos
SVEIKATA Maistas, geriamas vanduo (60 – 70%) Paveldimumas (20%) Oras (10 - 20%) Aplinkos tarša (10 – 20%) Medicinin÷ pagalba (10%)
gyventojų gyvena mietuose, kuriuose viršijamos ES oro kokyb÷s ribos, nustatytos žmonių sveikatai apsaugoti (Oro tarša. http://www.eea.europa.eu/lt/themes/air. Prieiga per internatą 2012 05 01). Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas (apie 65%), pramon÷ (20-25%) ir energetika (10-15%). Mokslininkai pasteb÷jo, kad esant šiandieniniam užterštumo lygiui, vidutin÷ gyvenimo trukm÷ sumaž÷ja maždaug metais.
Šiuo metu maisto produktų gamybos metu į maisto produktus dedama daug maisto priedų, kurie lengvina gamybos procesą, padeda užtikrinti ilgesnį produkto tinkamumo vartoti terminą ar suteikia skonį ir aromatą. Tačiau taip kasdien su maistu į organizmą patenka chemin÷s medžiagos, kurių kiekiai kaupiasi ir gali tur÷ti neigiamos įtakos sveikatai, o tai labai jaudina ir baugina vartotojus (Apie aplinką ir sveikatą. http://www.eea.europa.eu/lt/temes/human/about-environment-and-health/index_lt.htm. Prieiga per internetą 2012 05 01.). VMVT specialistai patikina, kad maisto priedų naudojimas yra reglamentuotas Europos Sąjungos teis÷s aktais, o visi maisto priedų kiekiai yra paskaičiuojami taip, kad nekenktų žmonių sveikatai, maisto produktą su priedu vartojant kasdien. Europoje veikianti Europos mokslininkų grup÷ tiria maisto priedų, įvairių pagardų, medžiagų ir gaminių, kurie liečiasi su maistu galimą poveikį žmogaus sveikatai, taip pat atlieka įvairius biocheminius, kancerogeninius, toksikologinius ir kitokius tyrimus. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) atlieka maisto priedų vertinimą, o jei atsiranda naujų duomenų apie neigiamą maisto priedų poveikį, maisto priedas yra vertinamas iš naujo. Teis÷s aktai nustato, kad maisto priedai yra nenaudojami maisto produktuose, skirtuose kūdikiams ir mažiems vaikams, išskyrus konkrečius nurodytus atvejus (http://vmvt.lt/lt/maisto.sauga.ir.kokybe/viskas.apie.e.maisto.priedus/. Prieiga per internetą 2012 05 01).
Paveldimų ligų ar genetinių susirgimų pats žmogus negali kontroliuoti, kurios net 20% lemia žmogaus sveikatą. Tačiau kitų sveikatą įtakojančių veiksnių poveikį galima kontroliuoti. Pasirinkus tinkamą gyvenimo būdą, vartojant saugų ir kokybišką maistą, galima apsaugoti savo organizmą nuo neigiamų sveikatai veiksnių poveikio. Mokslininkai teigia, kad daugiau kaip 50% žmogaus sveikatos priklauso būtent nuo jo gyvensenos (Gudžinskien÷ ir kt. 2007).
2. TYRIMO OBJEKTAS IR TYRIMO METODAI
Duomenys rinkti anketin÷s apklausos metodu nuo 2009.06.10 iki 2009.09.01. Apklausai naudota standartizuota anketa, kuri buvo platinama tiesiogiai atsitiktinai sutiktiems žmon÷ms įvairiose maisto produktų pirkimo vietose, universitetuose ar kitose viešose vietose Lietuvoje. Taip pat anketa buvo patalpinta internetiniame puslapyje www.publika.lt. Iš viso į anketos klausimus atsak÷ 434 įvairiose Lietuvos vietose gyvenantys, skirtingo amžiaus, lyties bei išsilavinimo žmon÷s. Bakalaurinio darbo „Vartotojo požiūrio į maisto produktus ir jų saugą tyrimas“ metu buvo nustatyta kur vartotojai perka maisto produktus, kokios produkto savyb÷s lemia jų pasirinkimą, koks vartotojų požiūris į maisto sud÷tines dalis bei maisto saugą. Tęsiant prad÷tus darbus ir gilinantis toliau į gautus rezultatus, išnagrin÷ta kaip lytis ir amžius, bei aplinka, kuri supa respondentus, įtakoja jų požiūrį ir supratimą į maisto produktus bei jų saugą Lietuvoje.
Tyrimo rezultatai apdoroti Microsoft Excel programa. Duomenys statistiškai reikšmingi kai p < 0,05.
3.TYRIMO REZULTATAI
Žmonių supratimas ir požiūris į juos supančius dalykus nevienodas ir kintantis. Veiksniai turintys jiems įtakos gali būti: skirtinga lytis, amžius, gyvenamoji vieta bei įgytos žinios. Augant ir bręstant, did÷jant žinių bagažui bei įgytai gyvenimiškai ir profesinei patirčiai, taip pat priklausomai nuo pasirinkto gyvenimo būdo, susiformuoja supratimas ir aiški nuomon÷ vienu ar kitu klausimu. Apie lyčių skirtumus ir ypatumus prirašyta daug įvairių studijų, tod÷l aišku, kad jų nuomon÷ apie maisto produktus taip pat nevienoda. Taip pat tik÷tina, kad skirsis jauno, nepatyrusio jaunuolio ir brandaus, gyvenimiškos patirties turinčio bei išsilavinusio, žmogaus požiūriai. Gyvenamoji vieta ir aplinka taip pat turi įtakos kalbant apie vartotojų nuomonę maisto klausimu. Apklausos metu iš viso anketas užpild÷ 434 respondentai, iš jų 149 jas užpild÷ raštu, o likusieji 285 – apsilank÷ interneto svetain÷je www. publika.lt.
3.1 Lyties įtaka vartotojų požiūriui į maisto produktus ir jų saugą
Atsitiktinai sutapo, kad tyrimo metu savo nuomonę pareišk÷ 3 kartus daugiau moterų nei vyrų: į anketos klausimus atsak÷ 325 moterys (75%) ir 109 vyrai (25%). Atliekant apklausą, žmon÷s buvo pasirenkami atsitiktinai, tod÷l nebuvo numatyta apklausti vienodą skaičių moterų ir vyrų. Moterims maisto tema yra aktualesn÷ nei vyrams, kadangi būtent jos daugiausiai laiko praleidžia gamindamos maistą ir besirūpindamos savo šeimos mityba, tačiau reikia nepamiršti, kad gausu kulinarų vyrų, kurie savo kulinariniais sugeb÷jimais bei maisto produktų išmanymu nenusileidžia ir galbūt net nurungia moteris. Analizuojant kaip skirtinga lytis veikia vartotojų nuomonę apie maisto produktus, pasteb÷ta, kad apklausti vyrai ir moterys daugeliu klausimų turi vienodą nuomonę.
Nagrin÷jant maisto prekybos vietas, kurias renkasi apklaustieji, galima teigti, kad esminių skirtumų tarp lyčių šiuo klausimu n÷ra (3.1.1 ir 3.1.2 pav.). Didžiuosiuose prekybos centruose tiek vyrai, tiek moterys maisto produktus perka visada (19,4%; 26,3%) arba dažniausiai (63,9%; 64,1%) (p< 0,05). Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp lyčių nepasteb÷ta, analizuojant maisto produktų pirkimą turguje, mažose ir specializuotose maisto produktų parduotuv÷se: kartais turguje perka 67,0% vyrų ir 68,2% moterų, kartais mažose parduotuv÷se perka 68,1% vyrų ir 69,4% moterų, kartais specializuotose maisto parduotuv÷se perka 67,4% vyrų ir 69,0% moterų (p>0,05). Nors šiuo metu mūsų šalyje ypatingai padid÷jo natūralių ir ekologiškų produktų paklausa bei paplito ūkininkų turgeliai, galima teigti, kad tiek vyrai (56,8%), tiek moterys (50,4%) dažnai maisto produktų tiesiai iš ūkininkų neperka (p< 0,05). Bet galima pasidžiaugti, kad vis daugiau moterų domisi natūraliais ir ekologiškais maisto produktais ir 40,9% tyrime dalyvavusių moterų kartais maisto produktus perka tiesiai iš ūkininkų. Taigi galima teigti, kad pagrindin÷ vyrų ir moterų maisto produktų pirkimo vieta yra prekybos centrai, kurie yra patogi vieta vienu metu įsigyti visus reikiamus pirkinius.
56,8 12,4 13,2 18,0 37,0 67,4 68,1 67,0 16,7 3,7 11,2 18,6 17,6 63,9 19,4 2,5 3,4 1,1 2,1 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% D id ž ių jų p re k y b o s t in k lų p a rd u o tu v ÷ s e T u rg u je M a ž o s e p a rd u o tu v ÷ s e S p e c ia liz u o to s e p a rd u o tu v ÷ s e T ie s ia i iš ū k in in k ų A p k la u s tų jų s k a ič iu s , % visada dažnai kartais neperka
3.1.1 pav. Maisto pirkimo vietos tarp vyrų
50,4 0,9 21,4 18,1 6,4 40,9 69,4 69,0 8,8 68,2 8,5 12,1 7,5 64,1 25,1 1,2 1,2 26,3 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% D id ž ių jų p re k y b o s t in k lų p a rd u o tu v ÷ s e T u rg u je M a ž o s e p a rd u o tu v ÷ s e S p e c ia liz u o to s e p a rd u o tu v ÷ s e T ie s ia i iš ū k in in k ų A p k la u s tų jų s k a ič iu s , % visada dažnai kartais neperka
3.1.2 pav. Maisto pirkimo vietos tarp moterų
Vienas svarbiausių klausimų yra į kokias išorines maisto produkto savybes vartotojai pirmiausia atkreipia d÷mesį rinkdamiesi maisto produktą. Vieniems vartotojams ypatingai svarbu maisto produkto maistin÷s ir juslin÷s savyb÷s, kitiems – gražus produkto estetinis vaizdas ir įpakavimas. Tačiau yra tokių, kuriems šios savyb÷s neaktualios, kadangi maisto produktai pasirenkami remiantis jų kaina, manant, kad ji apsprendžia produkto kokybę. Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindin÷s maisto produkto savyb÷s, lemiančios vartotojų apsisprendimą įsigyti jį ar ne, yra bendros abiems lytims ir skirtumų tarp vyrų ir moterų požiūrio praktiškai n÷ra (3.1.3 ir 3.1.4 pav.). Statistiškai reikšmingos produkto savyb÷s, į kurią pirmiausiai ir visada atkreipiamas d÷mesys yra maisto produkto tinkamumo vartoti terminas (74,2% moterų ir 55,8% vyrų) ir produkto kaina (41,7% moterų, 43,4% vyrų). Į šias savybes d÷mesys atkreipiamas visada ir pirmiausiai (p<0,05).
Galima teigti, kad vartotojai rinkdamiesi maisto produktą, pirmiausiai tikrina produkto tinkamumo vartoti terminą, nes jis tiesiogiai asocijuojasi su to produkto kokybe, bet ne ką mažiau svarbi kaina. Maisto produktams taikomos akcijos ir nuolaidos (moterys 43,8%, vyrai 40,4%) dažnai atkreipia vartotojų d÷mesį (p>0,05). Gaila, dažniau vartotojų susidom÷jimo sulaukia pigesni, tuo pačiu ir prastesn÷s kokyb÷s maisto produktai. Taip pat dažnai tiek vyrai (38,7%), tiek moterys (44,5%) atkreipia d÷mesį į produkto sud÷tį, kuri pagal teis÷s aktų reikalavimus privalo būti nurodyta produkto etiket÷je (p>0,05). Kitos savyb÷s, tokios kaip kilm÷s šalis arba gamintojas, atkreipia vartotojų d÷mesį dažnai arba kartais: moterys dažnai linkusios išsiaiškinti produkto kilm÷s šalį (33,6%) ir gamintoją (41,6%), o vyrai dažniau kilm÷s šalį nei gamintoją (atitinkamai 36,9% ir 35,6%). Šiek tiek mažiau nei pus÷ apklaustų vyrų ir moterų nurod÷, kad tik kartais atkreipia d÷mesį į tai, kaip yra įpakuotas maisto produktas (vyrai 45,5%, moterys 40,5%) (p>0,05). Vienintel÷ savyb÷, d÷l kurios išsiskyr÷ vyrų ir moterų nuomon÷, yra maisto produkto kaloringumas. 38,0% visų apklaustų moterų kartais atkreipia į jį d÷mesį, tuo tarpu daugiau nei pus÷ visų apklaustų vyrų, net 53,0% nurod÷, kad į kaloringumą apskritai nekreipia d÷mesio (p<0,05). Tai būtų galima aiškinti dažnesne moterų savybe rūpintis savo kūno linijomis, skaičiuojant suvartoto maisto kalorijas.
1,3 1,6 3,2 15,8 11,1 24,2 3,3 37,3 17,8 26,0 31,5 32,8 40,5 30,4 38,0 3,8 41,7 44,5 33,6 41,6 25,6 43,8 16,8 20,7 38,8 26,3 19,1 14,5 7,9 74,2 22,5 9,7 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Kai na Sud ÷tis Kilm ÷s š alis Gam into jas Pak uot÷ Akc ijos/ nuol aido s Kal orin gum as Tink amum o va rtoti term inas A p k la u s tų jų s k a ič iu s , % visada dažnai kartais nekreipia
5,7 5,7 9,7 8,7 20,8 4,8 53,0 2,9 33,0 25,5 31,1 35,6 45,5 38,5 34,0 12,5 38,7 43,4 36,9 33,7 19,8 40,4 5,0 28,8 25,5 22,6 22,3 22,1 13,9 16,3 8,0 55,8 0 20 40 60 80 100 120 Kain a Sud÷ tis Kilm ÷s š alis Gam into jas Paku ot÷ Akci jos/ nuol aido s Kalo ringu mas Tink amum o va rtoti term inas A p k la u s tų jų s k a ič iu s , % visada dažnai kartais nekreipia
3.1.4 pav. Maisto produkto savyb÷s, atkreipiančios vyrų d÷mesį
Ne ką mažiau svarbu nustatyti, kokios vidin÷s maisto produkto savyb÷s yra svarbiausios vartotojams (3.1.5 ir 3.1.6 pav.). Vyrai ir moterys vienodai išskyr÷, jų manymu, pagrindines maisto produkto savybes, į kurias visada ir pirmiausiai atkreipia d÷mesį renkantis maisto produktus – tai šviežumas (moterys 81,1 %, vyrai 59,3%) ir tinkamumo vartoti terminas (moterys 77,4%, vyrai 58,7%) (p<0,05). Tiek vyrai, tiek moterys dažnai atkreipia d÷mesį į skonį ir aromatą (atitinkamai 42,7% ir 45,5%) ir kartais į maisto produkto laikymo sąlygas (atitinkamai 35,9% ir 32,2%) (p>0,05). Maisto produkto savyb÷s, d÷l kurių išsiskyr÷ vyrų ir moterų nuomon÷ yra maisto produkte esančios organizmui naudingos medžiagos ir sintetiniai maisto priedai. Moterys (38,5%) dažniau nei vyrai (35,0%) domisi maisto produktuose esančiomis organizmui naudingomis medžiagomis, o vyrai (35,3%) dažniau nei moterys (34,0%) domisi sintetiniais maisto priedais, bet šie duomenys statiškai n÷ra reikšmingi (p>0,05).
0,9 2,3 6,9 8,8 1,3 8,3 1,9 9,9 30,9 25,5 3,8 32,2 16,0 45,5 38,5 34,0 17,6 30,9 81,1 42,2 23,7 31,7 77,4 28,6 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0 Šviežumas Skonis ir aromatas Organizmui naudingos medžiagos Sintetiniai maisto priedai Tinkamumo vartoti terminas Laikymo sąlygos Apklaustųjų skaičius, % nekreipia kartais dažnai visada
1,9 1,9 9,7 9,8 1,0 7,8 5,6 17,5 35,0 22,5 12,5 35,9 33,3 42,7 34,0 32,4 27,9 30,1 59,3 37,9 21,4 35,3 58,7 26,2 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0 Šviežumas Skonis ir aromatas Organizmui naudingos medžiagos Sintetiniai maisto priedai Tinkamumo vartoti terminas Laikymo sąlygos Apklaustųjų skaičius, % nekreipia kartais dažnai visada
3.1.6 pav. Savyb÷s, atkreipiančios vyrų d÷mesį
Šiuo metu daug diskusijų sukelia maisto produktų sud÷tis. Žiniasklaidoje ir televizijoje plačiai diskutuojama apie maisto priedus, kurie leidžiami naudoti maisto produktų gamyboje bei aptariama galima šių medžiagų neigiama įtaka vartotojų sveikatai. Visi maisto gamyboje naudojami maisto priedai privalo atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 d÷l maisto priedų ir Lietuvos higienos normos 53:2010 „Leidžiami naudoti maisto priedai“ griežtus reikalavimus. Paklausus ar respondentai domisi iš kokių sud÷tinių medžiagų yra pagaminti maisto produktai, moterys ir vyrai vienodai nurod÷, kad maisto produkto sud÷timi domisi dažnai (moterys 43,0% ir vyrai 37,6%), taigi šiuo klausimu skirtumų tarp lyčių požiūrio taip pat nenustatyta (3.1.7 pav.) (p>0,05). 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 nesi dom i karta is dažn iau siai visa da A p k la u s tų jų s k a ič iu s , % moterys vyrai
Maisto produkto etiket÷ – vizitin÷ kortel÷, iš kurios vartotojas gauna visa reikiamą informaciją apie tą produktą. Ženklinimas yra griežtai reglamentuotas (HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“) ir gamintojai etiket÷je privalo pateikti visą teis÷s aktuose numatytą informaciją apie gaminamą maisto produktą, nieko nenuslepiant ir neklaidinant vartotojo.
Informacijos etiket÷je yra daug, tereikia tik mok÷ti ją perskaityti. Nagrin÷jant klausimus, susijusius su maisto produkto etiket÷mis, esminių skirtumų tarp lyčių požiūrio nenustatyta. Apklausti vyrai ir moterys nurod÷ (3.1.8 pav.), kad dažnai skaito maisto produkto etiket÷je pateiktą informaciją (vyrai 46,6%, moterys 53,1%) ir tik mažiau nei 2% apklaustų visų respondentų informacijos etiket÷je neskaito. Tačiau didžioji dalis vyrų ir moterų nurod÷, kad informacija etiket÷je yra tik iš dalies jiems suprantama (vyrai 69,7%, moterys 75,8%) (p>0,05).
53,1 24,4 19,0 1,9 0,6 46,6 32,0 15,5 1,9 3,9 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0 dažniausiai kartais visada neskaito skaito tik aktualią infor. A p k la u s tų jų s k a ič iu s ,% moterys vyrai
3.1.8 pav. Informacijos etiket÷je skaitymo dažnis pagal lytį
Įdomu tai, kad pasiteiravus respondentų ar jie tiki informacijos teisingumu produkto etiket÷je, tiek vyrai, tiek moterys nurod÷, jog jų manymu informacija dažnai būna teisinga, tačiau pasitaiko ir neteisingos bei vartotojus klaidinančios informacijos. Vyrų manymu, informacija apie maisto produkto sud÷tį (80,4%), maistingumą (71,7%), sveikatingumą (62,4%), biologinę vertę (71,1%) ir tinkamumo vartoti terminą (68,6%) produkto etiket÷je dažniausiai yra pateikiama teisinga. 35,6% apklaustų vyrų mano, kad dažniausiai pasitaikanti neteisinga informacija etiket÷je yra apie maisto produkto sveikatingumą. Panaši ir moterų nuomon÷: moterys mano, kad informacija apie produkto sud÷tį (75,3%), maistingumą (66,2%), biologinę vertę (57,7%) ir tinkamumo vartoti terminą (64,9%) etiket÷je dažniausiai yra nurodyti teisingai, tačiau net 50% jų mano, kad sveikatingumo teiginiai produkto etiket÷se nurodyti neteisingai (p<0,05).
Abiejų lyčių respondentai (vyrai 66,1%, moterys 63,6%) nurod÷, kad kartais rinkdamiesi maisto produktą, jo etiket÷je jie ne visada randa visapusišką informaciją apie tą produktą (p>0,05). Vyrai dažniausiai pasigenda informacijos apie maisto priedus (21,6%), produkto sud÷tį (20,3%) ir teiginių apie maisto produkto sveikatingumą (20,3%), o didžioji dalis moterų, kaip ir vyrai, pasigenda informacijos apie maisto produkte esančius maisto priedus (25,8%) ir teiginių apie maisto produkto sveikatingumą (25,6%) (3.1.9 pav.).
14,3 10,3 7,5 25,8 16,5 25,6 13,4 9,1 21,6 20,3 15,5 20,3 0 5 10 15 20 25 30 Mai stin gum o te igin iai svei katin gum o te igin iai Info rmac ija a pie mai sto prie dus A p k la u s tų jų s k a ič iu s , % moterys vyrai
3.1.9 pav. Trūkstama informacija maisto produkto etiket÷je
Kalbant apie maisto kilm÷s įtaką vartotojų pasirinkimui perkant maisto produktus, ryškių skirtumų tarp lyčių nenustatyta. Tiek moterys, tiek vyrai dažnai renkasi maisto produktus, kurie yra pagaminti iš vietinių žaliavų (moterys 40,8%, vyrai 42,9%) ir natūralius, kuo mažiau perdirbtus maisto produktus (moterys 45,3%, vyrai 34,0%). Daugiau nei po pusę visų apklaustų vyrų ir moterų nurod÷, kad renkasi ekologiškus maisto produktus (moterys 51,3%, vyrai 50,5%) (p>0,05). Galima daryti prielaidą, kad šis klausimas gali būti atsakytas nevisiškai teisingai, vartotojams prie ekologiškų produktų priskiriant namuose išaugintus produktus, kurie nuo to netampa ekologiški. Vienintelis skirtumas tarp lyčių yra kalbant apie importuotus maisto produktus: beveik pus÷ visų moterų kartais perka importinius maisto produktus (49,8%), o didžioji dalis vyrų (44,3%) nurod÷, kad apskritai neperka šių maisto produktų, tačiau tai n÷ra statistiškai reikšmingi duomenys (p>0,05).
Vieningas ir statistiškai reikšmingas yra lyčių požiūris į genetiškai modifikuotus organizmus, kurių pastaruoju metu maisto produktuose yra vis daugiau (3.1.10 pav.). Tiek moterys (45,0%), tiek vyrai (41,5%) perkant maito produktą visuomet žiūri, kad jo sud÷tyje nebūtų GMO (p<0,05).
6,2 14,9 33,9 45,0 15,1 18,9 24,5 41,5 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 40,0 45,0 50,0 visada domisi, kad nebūtų dažnai domisi kartais atkreipia d÷mesį nekreipia d÷mesio A p k la u s tų jų s k a ič iu s , % MOTERYS VYRAI
3.1.10 pav. Moterų ir vyrų požiūris į GMO
Vyrai ir moterys vienodai mano, kad didžiausi neigiami veiksniai sveikatai yra užterštas geriamasis vanduo (vyrai 88,3%, moterys 89,1%) ir nesaugus maistas (vyrai 71,0%, moterys 84,5%) (p<0,05). Kiti veiksniai, tokie kaip užterštas oras ir dirvožemis, vartotojų nuomone taip pat daro didelę žalą sveikatai. Vyrų ir moterų nuomon÷s išsiskyr÷ tik d÷l triukšmo: didžioji dalis vyrų (36,3%) mano, kad triukšmas, kaip ir kiti anksčiau pamin÷ti veiksniai, daro didelę žalą sveikatai, o moterys (45,8%) mano, kad žala yra tik vidutin÷ (p<0,05).
Nesaugus maistas sveikatai yra pavojingas. Apklausos metu nustatyta, kad vartotojams yra tekę keletą kartų įsigyti nesaugių maisto produktų (vyrai 77,1%, moterys 77,8 %) (3.1.11 pav.) Tik labai maža dalis vyrų (8,6 %) ir moterų (5,9%) nurod÷, jog niekada jų gyvenime neteko įsigyti nesaugių maisto produktų (p<0,05). Ir nors vartotojai nurodo, kad nesaugus maistas yra vienas didžiausių neigiamų veiksnių sveikatai ir didžiajai daliai jų net keletą kartų teko įsigyti tokių maisto produktų, kaip bebūtų keista, tiek vyrai (58,5%), tiek moterys (64,1%) pagalbos neieško, o nesaugų produktą tiesiog išmeta. Džiugu, kad vis daugiau vartotojų žino kitą alternatyvą – nesaugios maisto prek÷s grąžinimą į pirkimo vietą, taip įsigijus nesaugų maisto produktą elgiasi 30,5% vyrų ir 27,9% moterų (p<0,05).
11,7 2,9 11,4 77,8 4,6 5,9 77,1 8,6 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
dažnai keletą kartų pasitaik÷ 1 kartą niekada A p k la u s tų jų s k a ič iu s ,% MOTERYS VYRAI
3.1.11 pav. Nesaugių maisto produktų įsigijimo dažnis
Taip pat abiejų lyčių nuomon÷s sutapo kalbant apie maisto produktų kontrol÷s vykdymą mūsų šalyje (3.1.12 pav.). Maisto produktų saugą Lietuvoje užtikrina Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba. Tiek vyrai (62,9%), tiek moterys (56,2%) mano, kad maisto saugą mūsų šalyje atitinkamos institucijos užtikrina nepakankamai ir maisto saugos kontrolę vertina tik patenkinamai. Moterys šiuo klausimu yra skeptiškesn÷s, nes nemaža jų dalis (22,7%) mano, kad maisto sauga užtikrina visiškai blogai, kai tuo tarpu panašus skaičius vyrų (22,9%) mano priešingai – jų manymu maisto produktų sauga kontroliuojama gerai (p<0,05).
56,2 0 62,9 1,2 3,4 22,7 16,5 9,5 4,8 22,9 0 10 20 30 40 50 60 70
gerai blogai neturi
nuomon÷s puikiai patenkinamai A p k la u s tų jų s k a ič iu s , % MOTERYS VYRAI
3.1.12 pav. Nuomon÷ apie vykdomą maisto saugos kontrolę
Tiek vyrai (46,7%), tiek ir moterys (43,0%) mano, kad vartotojų skundų d÷l nesaugių maisto produktų tyrimas mūsų šalyje atliekamas tik patenkinamai, o beveik po 20% abiejų lyčių respondentų apskritai niekada negird÷jo apie tokius tyrimus (3.1.13 pav.) (p>0,05).
43,0 2,5 22,4 10,3 46,7 0,9 19,3 15,3 19,9 19,6 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 40,0 45,0 50,0
gerai blogai patenkinamai puikiai n÷ra apie tai gird÷jęs A p k la u s tų jų s k a ič iu s , % MOTERYS VYRAI
3.1.13 pav. Nuomon÷ apie vartotojų skundų tyrimo organizavimą ir vykdymą
Apibendrinant, galima teigti, kad ryški lyties įtaka vartotojų požiūriui į maisto produktus ir jų saugą nenustatyta. Abiejų lyčių atstovų požiūris praktiškai visais klausimais sutapo. Pasteb÷ti tik nežymūs skirtumai tarp vyrų ir moterų. Pagrindines maisto produkto savybes, į kurias visada ir pirmiausiai atkreipiamas d÷mesys renkantis maisto produktus – tai šviežumas (moterys 81,1 %, vyrai 59,3%) ir tinkamumo vartoti terminas (moterys 77,4%, vyrai 58,7%) (p<0,05). Maisto produkto savyb÷s, d÷l kurių išsiskyr÷ vyrų ir moterų nuomon÷ yra organizmui naudingos medžiagos ir sintetiniai maisto priedai, esantys maiste, bei kaloringumas. Moterys (38,5%) dažniau nei vyrai (35,0%) domisi maisto produktuose esančiomis organizmui naudingomis medžiagomis, o vyrai (35,3%) dažniau nei moterys (34,0%) domisi sintetiniais maisto priedais (p>0,05). 38,0% visų apklaustų moterų kartais atkreipia d÷mesį į kaloringumą, tuo tarpu daugiau nei pus÷ visų apklaustų vyrų, net 53,0% nurod÷, kad į jį apskritai nekreipia d÷mesio (p<0,05). Taip pat vyrai dažniau nei moterys pasigenda maisto produkto etiket÷je informacijos apie produkto sud÷tį (20,3%), moterys (14,3%). Beveik pus÷ visų moterų kartais perka importinius maisto produktus (49,8%), o didžioji dalis vyrų (44,3%) nurod÷, kad apskritai neperka šių maisto produktų (p>0,05). Didel÷ dalis vyrų (36,3%) mano, kad triukšmas daro didelę žalą sveikatai, o moterys (45,8%) mano, kad žala yra tik vidutin÷ (p<0,05). Taip pat šiek tiek išsiskyr÷ moterų ir vyrų nuomon÷ apie maisto saugos užtikrinimą Lietuvoje: 22,7% moterų mano, kad maisto sauga užtikrina visiškai blogai, o 22,9% vyrų mano priešingai – jų manymu maisto produktų sauga kontroliuojama gerai, tačiau bendrai tiek moterys, tiek vyrai mano, kad maisto sauga užtikrinama tik patenkinamai (p<0,05).
3.2 Gyvenamosios vietos įtaka vartotojų požiūriui į maisto produktus ir jų saugą
Apklausos metu atsitiktinai buvo apklausti 262 (60,9%) respondentai, gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose, 58 – kaime (13,4%), 111 – kituose miestuose (25,7%), o 2 tyrime dalyvavę asmenys nenurod÷ savo gyvenamosios vietos. Tyrimo metu buvo iškeltas uždavinys nustatyti kaip gyvenamoji vieta ir supanti aplinka įtakoja vartotojų požiūrį į maisto produktus ir jų saugą.
Analizuojant maisto produktų pardavimo vietas, skirtumų tarp skirtingos gyvenamosios vietos respondentų pasirinkimo nenustatyta (3.2.1, 3.2.2 ir 3.2.3 pav.). Tiek didmiestyje (63,7%), tiek kaime (61,4%) ar kituose Lietuvos miestuose (63,1%) gyvenantys apklaustieji maisto produktus dažniausiai perka didžiuosiuose prekybos centruose esančiose parduotuv÷se (p<0,05). Turgų, mažas ir specializuotas maisto prekių parduotuves vartotojai renkasi kartais: didmiestyje gyvenantys apklaustieji atitinkamai 66,7%, 70,0%, 69,7%, kaime – 69,2%, 58,0%, 68,8%, kituose miestuose – 68,0%, 71,7%, 66,7% (p>0,05). Esminių skirtumų taip pat nenustatyta ir kalbant apie maisto produktų pirkimą tiesiai iš ūkininkų. Didžioji dalis visų apklaustųjų niekada neperka maisto produktų tiesiai iš ūkininkų: didmiesčio gyventojai 51,3%, kaimo – 57,1%, kitų miestų – 48,8%. Tačiau galima pasteb÷ti, kad šios kategorijos maisto produktų paklausa tarp vartotojų did÷ja, nes nustatyta, kad nemaža dalis visų apklaustųjų vis gi kartais perka maisto produktus tiesiai iš ūkininkų (didmiesčio gyventojai 39,7%, kaimo – 38,8%, kitų miestų – 41,9%) (p>0,05).
51,3 22,1 18,8 5,0 0,8 39,7 69,7 70,0 66,7 8,5 7,0 6,7 10,8 27,1 63,7 2,0 1,5 0,5 1,3 27,0 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0 D id ž ių jų p re k y b o s t in k lų p a rd u o tu v ÷ s e T u rg u je M a ž o s e p a rd u o tu v ÷ s e S p e c ia liz u o to s e p a rd u o tu v ÷ s e T ie s ia i i š ū k in in k ų A p k la u s tų jų s k a ič iu s , % visada dažnai kartais neperka
57,1 25,0 12,0 13,5 38,8 68,8 58,0 69,2 24,6 4,1 4,2 28,0 17,3 61,4 2,1 2,0 14,0 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0 D id ž ių jų p re k y b o s t in k lų p a rd u o tu v ÷ s e T u rg u je M a ž o s e p a rd u o tu v ÷ s e S p e c ia liz u o to s e p a rd u o tu v ÷ s e T ie s ia i i š ū k in in k ų A p k la u s tų jų s k a ič iu s , % visada dažnai kartais neperka
3.2.2 pav. Maisto pirkimo vietos tarp kaimo gyventojų
48,8 14,0 16,3 12,6 0,9 41,9 66,7 71,7 68,0 9,0 7,0 17,2 12,0 18,4 63,1 2,3 2,2 1,0 27,0 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0 D id ž ių jų p re k y b o s t in k lų p a rd u o tu v ÷ s e T u rg u je M a ž o s e p a rd u o tu v ÷ s e S p e c ia liz u o to s e p a rd u o tu v ÷ s e T ie s ia i i š ū k in in k ų A p k la u s tų jų s k a ič iu s , % visada dažnai kartais neperka
3.2.3 pav. Maisto pirkimo vietos tarp kitų miestų gyventojų
Išanalizavus maisto produktų savybes, į kurias vartotojai atkreipia d÷mesį rinkdamiesi maisto produktus, nustatyta keletas skirtumų tarp skirtingos gyvenamosios vietos vartotojų (3.2.4, 3.2.5, 3.2.6 pav.). Maisto produkto tinkamumo vartoti terminas yra esmin÷ savyb÷, į kurią visi vartotojai visada atkreipia d÷mesį pirkdami maisto produktus (didmiesčio gyventojai 68,0%, kaimo – 74,5%, kitų miestų – 70,8%) (p>0,05). Kita ne ką mažiau svarbi savyb÷ yra maisto produkto kaina, tačiau ji ne visiems apklaustiesiems yra esmin÷ renkantis maisto produktą. Nustatyta, kad didžiąją dalį didmiesčio gyventojų labai dažnai įtakoja maisto produktams taikomos akcijos ir nuolaidos (47,6) ir produktų kaina (45,9%). Kaime gyvenantiems apklaustiesiems maisto produktų pasirinkimą dažniau įtakoja maisto produkto sud÷tis (45,6%) nei kaina (37,0%), tačiau maisto produktams taikomos akcijos ir nuolaidos taip pat dažnai atkreipia jų d÷mesį (41,8%). Kituose Lietuvos miestuose gyvenantys respondentai dažnai atkreipia d÷mesį į maisto produkto sud÷tį (37,7%), gamintoją (36,6%) ir tik tada į kainą (36,2%). Taigi iš šių rezultatų galima teigti, kad maisto produktų kaina didesnę įtaką turi didmiesčio gyventojams, o tai prieštarauja išankstinei daugelio nuomonei, kad kaime ir mažuose miesteliuose gyvenantys vartotojai perka produktus,
atsižvelgdami į mažesnę jų kainą. Kaime (38,6%) ir kituose miestuose (29,4) gyvenantys respondentai dažnai atkreipia d÷mesį į maisto produkto kilm÷s šalį, o didmiesčiuose gyvenantys respondentai šia savybe domisi tik kartais (36,1%) (p<0,05). Visi apklaustieji vienodai nurod÷, kad dažnai d÷mesį atkreipia į gamintoją (didmiesčio gyventojai 40,8%, kaimo – 35,8%, kitų miestų – 36,6%) ir kartais į pakuotę (didmiesčio gyventojai 43,6%, kaimo – 46,3%, kitų miestų – 35,4%) (p>0,05). Nuomon÷s v÷l išsiskyr÷, tačiau tai n÷ra statistiškai reikšminga, kalbant apie maisto produkto kaloringumą: didmiesčio (38,9%) ir kitų miestų (47,1%) gyventojai į šią savybę nekreipia d÷mesio, o kaime gyvenantys – kartais (44,4%) (p>0,05).
Atskirai paklausus respondentus ar jiems svarbi maisto produkto sud÷tis ir ar jie ja domisi pirkdami maisto produktą, visų apklaustųjų nuomon÷ buvo vienoda: dažniausiai maisto produkto sud÷timi domisi tiek gyvenantys didmiestyje (44,6%), tiek kaime (37,9%) ar kituose miestuose (36,9%) (p>0,05). Primenama, kad ankstesniame aptartame respondentams pateiktame klausime, kokios maisto produkto savyb÷s jiems yra svarbiausios renkantis maisto produktus, tik kaime gyvenantys apklaustieji nurod÷, kad maisto produkto sud÷tis yra antra esmin÷ produkto savyb÷ po tinkamumo vartoti termino.
1,2 38,9 3,6 20,8 8,6 10,4 2,4 2,0 7,4 35,5 28,2 43,6 36,1 34,7 27,6 16,1 23,4 47,6 15,8 23,7 40,8 35,7 43,6 45,9 68,0 9,8 20,6 11,9 15,9 17,8 26,4 36,1 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0 Kainą Sud÷tį Kilm÷s šalį Gamintoją Pakuotę Akcijas/nuolaidas Kaloringumą Tinkamumo vartoti terminą Apklaustųjų skaičius, % nekreipia kartais dažnai visada visada
3,6 40,7 5,5 24,1 11,3 19,3 5,3 44,4 29,1 46,3 28,3 24,6 28,1 29,6 11,1 24,1 21,8 41,8 35,8 38,6 45,6 37,0 74,5 3,7 23,6 5,6 24,5 17,5 21,1 33,3 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0 Kain ą Sud÷ tį Kilm ÷s š alį Gam into ją Paku otę Akci jas/ nuol aida s Kalo ringu mą Tink amum o va rtoti term iną Apklaustųjų skaičius, % nekreipia kartais dažnai visada visada
3.2.5 pav. Savyb÷s, atkreipiančios kaimo gyventojų d÷mesį
5,7 6,6 19,6 15,8 28,3 2,8 1,9 47,1 24,8 29,2 24,5 33,7 35,4 44,3 5,7 36,3 25,3 36,2 37,7 29,4 36,6 33,0 21,7 10,8 70,8 5,9 19,8 11,1 13,9 26,5 26,4 33,3 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0 Kainą Sud÷tį Kilm÷s šalį Gamintoją Pakuotę Akcijas/nuolaidas Kaloringumą Tinkamumo vartoti terminą Apklaustųjų skaičius,% nekreipia kartais dažnai visada visada
3.2.6 pav. Savyb÷s, atkreipiančios kitų miestų gyventojų d÷mesį
Išanalizavus duomenis nustatyta, kad visose vietov÷se gyvenantys respondentai dažniausiai skaito informaciją, kuri yra pateikta maisto produkto etiket÷je (didmiesčio gyventojai 51,8%, kaimo – 43,9%, kitų miestų – 51,8%) (3.2.7 pav.) (p>0,05). Galima teigti, kad gyvenamoji vieta neturi reikšmingos įtakos vartotojams suprasti pateiktą informaciją etiket÷je: visi apklausoje dalyvavę respondentai nurod÷, kad informacija maisto produktų etiket÷se yra tik iš dalies jiems suprantama (didmiesčio gyventojai 71,3%, kaimo – 82,8%, kitų miestų – 76,6%) (p<0,05).
