• Non ci sono risultati.

2. INTERESŲ KONFLIKTAS...4

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "2. INTERESŲ KONFLIKTAS...4 "

Copied!
24
0
0

Testo completo

(1)

1 Turinys

1. PADĖKA...3

2. INTERESŲ KONFLIKTAS...4

3. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS...5

4. SANTRUMPOS...6

5. SĄVOKOS...7

6. ĮVADAS...8

7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...9

7.1. Tikslas 7.2. Uždaviniai 8. LITERATŪROS APŽVALGA...10

9. TYRIMO METODIKA...13

10. REZULTATAI...14

11. REZULTATŲ APTARIMAS...18

12. IŠVADOS...20

13. LITERATŪROS SĄRAŠAS...21

(2)

2 Santrauka

Marija Sabaliauskaitė

Nerimo ir depresijos simptomų sąsajos su subjektyviu gyvenimo kokybės vertinimu sergant astma.

Astma – lėtinis bronchų susirgimas, kuris sukelia priepuolinio pobūdžio dusulį, kosulį, švokštimą, spaudimą krūtinėje. Astmą, o ypač prastą jos kontolę dažnai lydi nerimas ir depresija. To rezultatas – bloga gyvenimo kokybė. Nustačius emocines problemas, blogą gyvenimo kokybę galima koreguoti astmos gydymą atsižvelgiant į jos kontrolės lygį. Tyrimo tikslas - įvertinti nerimo ir depresijos simptomų sąsajas su subjektyviu gyvenimo kokybės vertinimu sergant astma. Metodika: šeimos medicinos klinikoje (ŠMK) standartizuotos anketinės, lizdinės interviu būdu nuo 2015.05.20 iki 2015.11.20 iš 150 000 ŠMK pacientų buvo apklausti 152 astma sergantys pacientai. Taikytas sociodemografinis klausimynas, astmos kontrolei įvertinti naudotas Astmos kontrolės testas (ACT), subjektyviam gyvenimo kokybės vertinimui naudotas Astma sergančiųjų gyvenimo kokybės

klausimynas (AQLQ), depresijai ir nerimui įvertinti naudota Ligoninės nerimo ir depresijos skalė (HAD). Astma sergančiųjų tiriamąją grupę sudarė vidutiniškai 47m. amžiaus, turintys antsvorį, kiek aukštesnio nei vidurinio išsimokslinimo respondentai, kurių ligos trukmį buvo vidutiniškai 8 metai, pilnai darbingi, moterų buvo žymiai daugiau nei vyrų, o šeimyninė tiriamųjų padėtis reikšmingai nesiskyrė. Tiriamieji, kuriems nustatyti nerimo ir depresijos simptomai reikšmingai blogiau vertino bendrą savo gyvenimo kokybę (4,42±1,66 vs 5,26±1,45; p=0,008), ypač ligos simptomų pojūčio ir emocinio reagavimo į ligą srityse. Nerimo ir depresijos simptomai reikšmingai (p=0,008) susiję su blogesniu astmos kontrolės lygiu, o jų nebuvimas sąlygojo reikšmingai geresnį astmos kontrolės lygį(

61,1% vs 38,9%; 35,7% vs 64,3%). Blogesnis astmos kontrolės lygis reikšmingai susijęs su blogesniu subjektyviu gyvenimo kokybės vertinimu visose jo srityse (bendrą gyvenimo kokybę tiriamieji vertino atitinkamai 3,81±1,42 vs 5,81±1,10; p=0,000). Išvada: Tiriamieji, kuriems nustatyti nerimo ir

depresijos simptomai reikšmingai blogiau vertino bendrą savo gyvenimo kokybę, ypač ligos simptomų

pojūčio ir emocinio reagavimo į ligą srityse. Kadangi Lietuvoje panašūs tyrimai nebuvo atlikti, darbo

rezultatai ir jų aptarimas parodys kokia yra Lietuvos sergančiųjų astma situacija lyginant su kitų šalių

tyrimais.

(3)

3 Abstract

Marija Sabaliauskaitė

The association between the symptoms of anxiety and depression and the subjective assessment of life quality when afflicted with asthma.

Asthma is a chronic pulmonary disease that induces a sudden dyspnea, coughing, wheezing and feeling of dull pain in the chest. Asthma, especially when poorly controlled, greatly contributes to worsening of anxiety of depression. And the result of that is - poor life quality. When the emotional problems &

poor life quality are confirmed, the treatment process might be initiated by overviewing the

effectiveness of asthma treatment control, depending on its current control level efficiency. The goal of this study was to assess the impact of anxiety and depression symptoms on subjective assesment of quality of life in patients with asthma. Methods: in the general practice family clinic, 152 patients diagnosed with asthma have been questioned using standardized questionnaires and interviews from 2015.05.20 to 2015.11.20.

A sociodemographic questionnaire has been used, for the assessment of asthma control – ACT (asthma control test), for the subjective assessment of quality of life – AQLQ (asthma quality of life

questionnaire), for the assessment of depression and anxiety – HAD (hospital anxiety and depression scale). The research group of patients diagnosed with asthma was comprised mainly by 47y. old, overweight, slightly above average educated, capable of working, having asthma for around 8 years, with significantly more females, and no real difference in marital status. The individuals that had anxiety and depression symptoms, have been shown to rate their quality of life significantly lower (4,42±1,66 vs 5,26±1,45; p=0,008), especially in the aspects of feeling the symptoms of the disease and emotionally reacting to it. Anxiety and depression symptoms are significantly (p=0,008)

associated with worse asthma control level, while the absence of them signified a substantially better

asthma control level (61,1% vs 38,9%; 35,7% vs 64,3%). Worse asthma control level is significantly

associated with worse subjective life quality rating in all the aspects (general life quality was rated by

the researched individuals as follows 3,81±1,42 vs 5,81±1,10; p=0,000). Conclusion: Patients with

anxiety and depression symptoms evaluated their general quality of life significantly worse, especially

in the aspect of symptoms and emotional function. Since no similar researches have been undertaken

in Lithuania, the results of the work and their discussion will show the situation of patients suffering

from asthma in Lithuania and their relation to the other country results.

(4)

4 1. Padėka

Visų pirma, noriu nuoširdžiai padėkoti savo darbo vadovei prof. dr. Virginijai Adomaitienei už patarimus, kantrybę ir palaikymą rašant šį magistrinį darbą, o svarbiausia už įkvėpimą tobulėti kaip jaunąjai tyrėjai.

Taip pat noriu padėkoti darbo konsultantams prof. habil. dr. Raimundui Sakalauskui ir dr. Rimai

Kregždytei už įžvalgius komentarus ir paskatinimą dar labiau praplėsti akiratį su darbu susijusiomis

temomis, bei prof. Leonui Valiui už galimybę rinkti duomenis jo vadovaujamoje klinikoje.

(5)

5 2. Interesų konfliktas

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

(6)

6 3. Etikos komiteto leidimas

LSMU Bioetikos centras, BEC-MF-209, išdavimo data 2014 12 02

(7)

7 4. Santrumpos

ACT – Astmos kontrolės testas

AQLQ – Astma sergančiųjų gyvenimo kokybės klausimynas b. – balai

D – depresiją turintys astma sergantieji

ND – depresiją ir nerimą turintys astma sergantieji N – nerimas turintys astma sergantieji

NDN – nerimos ar depresijos neturintys astma sergantieji GINA – Global initiative for asthma

HADS – Ligoninės nerimo ir depresijos skalė KMI – kūno masės indeksas

SF-12 – Sutrumpintas gyvenimo kokybės klausimynas SN – standartinis nuokrypis

ŠMK – šeimos medicinos klinika

(8)

8 5. Sąvokos:

Astma - lėtinis bronchų susirgimas, kuris sukelia priepuolinio pobūdžio dusulį, kosulį, švokštimą, spaudimą krūtinėje.

Nerimas – nemaloni emocinė būsena, pasireiškianti bloga nuojauta, įtampa, neramumu.

Depresija – psichikos simptomų derinys, pasireiškiantis prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimu ir aktyvumo sumažėjimu.

Gyvenimo kokybė – sąvoka, apimanti emocinę, socialinę ir fizinę gerovę.

Ambulatorija – pirminę sveikatos priežiūrą teikianti įstaiga.

Kūno masės indeksas – žmogaus masės ir ūgio kvadrato santykis

Koreliacija – statistinis ryšys tarp kintamųjų.

(9)

9 6. Įvadas

Astma – lėtinis bronchų susirgimas, kuris sukelia priepuolinio pobūdžio dusulį, kosulį, švokštimą, spaudimą krūtinėje. Ligą dar labiau apsunkina tokios virusų ir bakterijų sukeliamos kvėpavimo takų ligos kaip sinusitas ir rinitas, antsvoris bei viršsvoris, gastroezofaginio refliukso liga, alergija

medikamentams, beta blokatorių vartojimas, aplinkos užterštumas, šaltas oras, cigarečių dūmai, kenksmingos darbo sąlygos, didelis fizinis aktyvumas. Taip pat ši liga priskiriama psichosomatinių ligų grupei. Tai reiškia jog astmą sukelti ar pasunkinti gali psichologinis ir socialinis stresas, kuris aktyvina imuninę sistemą.

Priepuoliai gali būti lengvesni ar sunkesni, kartais net pavojingi gyvybei, jei sergantįjį ištinka astminė būklė. Astmos priepuolių metu susiaurėja ir tinsta kvėpavimo takai, bei gaminama daugiau nei įprastai gleivių. Ši liga siejama su imuninės sistemos sutrikimais.

Nuo astmos kenčia apie 300mln. žmonių pasaulyje[1]. Ši liga nėra pagydoma, tačiau vaistai turi užtikrinti aukštą kontrolės lygį. Deja pagal neseniai Europoje atliktą tyrimą, daugiau nei pusė sergančiųjų šia liga kenčia nuo neadekvačios simptomų kontrolės. Tai gali sąlygoti lėšų vaistams trūkumas, prastas sergančiųjų apmokymas kaip vartoti vaistus ir stebėti astmos eigą dėl personalo trūkumo ar jo kompetencijos stokos, galimybių lankytis pas gydytoją nebuvimas, psichosomatinio komponento neigimas[2]. Astmą, o ypač prastą jos kontolę dažnai lydi nerimas ir depresija[3]. To rezultatas – bloga gyvenimo kokybė, nes ši liga gali labai apriboti kasdieninę veiklą, trukdyti nakties miegą, priversti vengti vietų, kuriose galima susidurti su potencialiais alergenais ar kvėpavimo takų dirgikliais, galinčiais iššaukti priepuolį. Tokie žmonės dėl ligos gali jausti socialinę stigmą, bijoti su savimi neturėti vaistų, nerimaudami laukti net oro kaitos[4]. Šiame darbe astmos, emocinių sutrikimų ir gyvenimo kokybės ryšys bus įrodomas naudojant anoniminį anketavimą, pasitelkiant:

1. Sociodemografinį klausimyną.

2. ACT, pasižymintį statistiškai reikšminga koreliacija su simptomais[5].

3. AQLQ, skirtą išmatuoti gyvenimo kokybei, įvertinant sveikatą ir savijautą[6].

4. HADS, pasižyminčią dideliu jautrumu ir specifiškumu identifikuojant ne psichiatrinių ligonių patiriamą emocinį stresą[7].

Kadangi dauguma astma sergančių pacientų gydosi ambulatoriškai, anketavimas buvo vykdomas

poliklinikose, apklausiant asmenis, sulaukusius pilnametystės. Ateityje šį mokslinį darbą galima būtų

plėtoti siekiant įvesti rutininį astma sergančiųjų tikrinimą dėl depresijos ir nerimo, kas yra įprasta

praktika užsienio šalyse sekant nuo LOPL, cukrinio diabeto ir išeminės širdies ligos kenčiančių

pacientų savijautą[8]. Kadangi Lietuvoje panašūs tyrimai nebuvo atlikti, darbo rezultatai ir jų

aptarimas parodys kokia yra Lietuvos sergančiųjų astma situacija lyginant su kitų šalių tyrimais.

(10)

10 7. Darbo tikslas ir uždaviniai

7.1. Tikslas

Įvertinti nerimo ir depresijos simptomų sąsajas su subjektyviu gyvenimo kokybės vertinimu sergant astma.

7.2. Uždaviniai

1. Įvertinti astma sergančių pacientų sociodemografines charakteristikas.

2. Nustatyti nerimo ir depresijos simptomų sąsajas su subjektyviu gyvenimo kokybės vertinimu.

3. Nustatyti nerimo ir depresijos sąsajas su astmos kontrolės lygiu.

4. Įvertinti sąsajas tarp astmos kontrolės lygio ir subjektyvaus gyvenimo kokybės vertinimo.

(11)

11 8. Literatūros apžvalga

Astma – viena iš dažniausiai sutinkamų chroninių ligų. Jos ryšys su psichologiniais sutrikimais minėtas dar 19 amžiaus rašytiniuose šaltiniuose [9]. Deja dar ir šiais laikais dažnas klinicistas nesieja šių patologijų kaip komorbidiškų. Nors astma, depresija ir nerimas yra gana dažnos problemos ir gali pasitaikyti kartu nepriklausomai viena nuo kitos, šiuo metu egzistuojantys darbai čia tema rodo, jog astma sergantys žmonės dažniau kenčia nuo nerimo ir depresijos nei žmonės bendroje populiacijoje [10,11]. Kadangi, depresijos ir nerimo sąsajos su astma tyrinėjamos ne vienus metus, ruošiantis darbui

„Depresijos ir nermo simptomų raiška ir sąsajos su gyvenimo kokybe sergant astma“ buvo atlikta plati literatūros apžvalga.

Artimiausias šiam darbui savo metodologija tyrimas atlikas Coban ir Aydemir [12]. Tirti 174 pacientai taikant AQLQ (asthma quality of life questionnaire), kuris skirtas vertinti pacientų gyvenimo kokybei, ACT (asthma control test) rodantis astmos kontrolės lygį ir HADS (hospital anxiety and depression scale) - naudotas depresiškumo ir nerimo vertinimui. Nustatyta, jog nuo depresijos ir nerimo kenčiantys pacientai turėjo blogesnius astmos kontrolės ir gyvenimo kokybės rodiklius, o turintys prasčiau kontroliuojamą astmą pažymėjo blogesnę gyvenimo kokybę bei surinko daugiau taškų HAD skalėje.

Kitas artimas savo metodologija darbas buvo atliktas 2012 Ispanijoje [13]. Buvo nudojamos AQLQ, HADS ir ACQ (asthma control questionnaire) anketos. Taip pat buvo naudoti sociodemografiniai klausimai apie lytį, amžių, ligos trukmę ir tt. Buvo nustatyta neigiama koreliacija tarp gyvenimo kokybės ir depresijos bei nerimo, bei teigiama koreliacija tarp pastarųjų ir astmos kontrolės. Taip pat pastebėtas jog ligos kontrolė blogesnė pas moteriškos lyties tiriamuosius. Diskusijoje minėta, kad pagrindiniai įrankiai vertinant astmos kontrolę yra ACQ (asthma control questionnaire) ir ACT

(asthma control test), o juos lyginančios analizės rodė gana skirtingus rezultatus. Tad aiškaus veiksnio lėmusio ACQ pasirinkimą autoriai nenurodė.

Anksčiau nei baigtas rašyti pastarasis darbas GINA atliko tyrimą palyginantį ACQ ir ACT [14].

Perskaičius darbą nelieka abejonių, jog teisingesnis pasirinkimas yra ACT, nes šis metodas lenkia ACQ tiek jautrumo, tiek specifiškumo srityse.

GINA rekomendacijomis pasinaudojo „Close correlation between anxiety, depression and asthma

control“ darbą atlikę Italijos pulmonologai.[15] Tirti 315 pacientai taikant ACT ir HAD skalę. Darbo

rezultatai patvirtino, jog bloga astmos kontrolė teigiamai koreliuoja su nerimu bei, kiek mažiau, su

depresija. Kaip ir seniau aptartame darbe, nustatyta jog moteriška lytis, rūkymas bei viršsvoris dažniau

buvo susiję su prasta astmos kontrole.

(12)

12 Kitame darbe, kuriame tirti 414 subjektų (73% moterys), nerasta jokios koreliacijos tarp didesnio ar lygaus 30kg/m

2

kūno masės indekso ir astmos kontrolės[16].

Kiang 2015m. atliktame darbe anketavimo būdu tirti gydymui rezistentiška astma sergantys pacientai [17]. Jaučiantieji nerimą bei patiriantys hiperventiliaciją dažniau turėjo nekontroliuojamą astmą. Tarp depresijos ir astmos kontrolės ryšys nenustatytas.

Depresijos ir nerimo reikšmę astma sergančiųjų būklei įrodė ir Wang (2011) atliktas tyrimas, kuriame nustatyta, jog DN grupė turėjo prastesnę astmos kontrolę, lyginant juos su D, N ar NDN

grupėmis[18].

JAV atliktame tyrime buvo lygintos D, N ir NDN grupės ir nustatyta, kad D grupėje buvo reikšmingai blogesni gyvenimo kokybės rezultatai, kurie buvo vertinti naudojant SF-12 klausimyną [19].

Deshmukh (2008) atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog depresija susijus su blogesniais gyvenimo kokybės rodikliais, o nerimas – su ryškesniais hiperventiliacijos simptomais astmos priepuolių metu [20].

HADS ir AQLQ neigiama koreliacija gauta ir Japonijoje 2007m. atliktame tyrime. Jame taip pat nustatyta, jog, išliekant stabiliai astmai, pacientų psichologinė būsena penkių metų laikotarpyje nekito [21].

Altintop tyrime AQLQ rezultatai neigiamai koreliavo su HADS rezultatais. Be to, lyginant pacientus, kuriems depresiją nustatė gydytojas su tais, kurių depresiją rodė HADS, gydytojo diagnozuoti

pacientai surinko reikšmingai mažesnius AQLQ rezultatus, kas reiškė blogesnę gyvenimo kokybę [22].

Tyrime, vertinančiame kūno masės indekso (KMI) įtaką astmos kontrolei ir gyvenimo kokybei nustatyta, jog KMI neįtakojo astmos kontrolės bei HADS rezultatų, tačiau atrasta teigiama koreliacija tarp KMI ir amžiaus, kuriame susirgta astma, bei neigiama koreliacija tarp KMI ir AQLQ rezultatų [23].

Pabrėžiant astmos kontrolės reikšmę labai svarbu įvertinti jos ir gyvenimo kokybės sąsajas. Astmos

kontrolė net keliuose tyrimuose koreliavo su gyvenimo kokybe [16; 24-26]. Pagal 2012m. atlikto

darbo rezultatus ryšys tarp ACT ir AQLQ buvo statistiškai reikšmingas (p<0,001), o ACT rezultatų

padidėjimas vienu tašku buvo susijęs su AQLQ rezultatų padidėjimu 0,129 tašku [27]. Tiesa, Korėjos

mokslininkų atliktas darbas, kuriame buvo naudoti tie patys metodai parodė, jog koreliacija skyrėsi ir

skirtingų vizitų metu [28]. Jau minėtame Coban [12] tyrime nustatyta, jog kartu esant blogiems ACT ir

AQLQ rezultatams HADS rodikliai buvo aukštesni nei kuomet žemi įvertinimai buvo tik viename iš

jų.

(13)

13

Allegra tyrime buvo lyginti ACT ir sociodemografinio klausimyno rezultatai[29]. Tyrime dalyvavo

daugiau moterų nei vyrų. Tirtieji astma sirgo vidutiniškai 16 metų. Tyrime dalyvavo daugiausi

normalų KMI turintys respondentai.

(14)

14 9. Tyrimo metodika

ŠMK standartizuotos anketinės, lizdinės interviu būdu nuo 2015.05.20 iki 2015.11.20 iš 150 000 ŠMK pacientų buvo apklausti 152 astma sergantys pacientai, t.y. 0,1 proc. visų klinikoje prisirašiusių pacientų ir 10 proc. klinikoje prisirašiusių astma sergančių (1500) pacientų – apklaustas kas 10 astma sergantysis: 2 iš apklaustųjų atsisakė pasirašyti asmens sutikimo formą, 40 buvo neįtraukti dėl

gretutinių ligų, kurios klaidingai įtakotų rezultatus. Viso tyrime dalyvavo 110 astma sergančių pacientų.

Taikytas sociodemografinis klausimynas (autorius - sudarytojas), klausta: lytis, amžius, ūgis, svoris, šeimyninė padėtis, netektas darbingumo procentas, išsimokslinimas, sirgimo astma trukmė.

Astmos kontrolės lygiui įvertinti naudotas ACT. Jo kirterijai: blogas ar dalinis kontrolės lygis – 5- 19b., geras kontrolės lygis – 20-25b.

Subjektyviam gyvenimo kokybės vertinimui naudotas AQLQ, kuriame buvo išskirtos keturios sritys:

simptomų poveikis, veiklos ribojimas, emocinis priėmimas ir aplinkos dirgiklis, bei bendras rezultatas.

Atskirose srityse ir bendrai buvo vertintas balų vidurkis, kuris galėjo būti nuo 1 iki 7.

Depresijai ir nerimui įvertinti naudota HADS. Skalę sudaro14 klausimų, kurių kiekvienas turi keturis atsakymo variantus, atitinkamai vertinamus nuo 0 iki 3 balų (b.). Neturintys depresijos ir nerimo simptomų pacientai iš depresijos ir nerimo simptomų surinko 0-7b. Respondentai surinkę 8-21b. buvo priskirti turintiems nerimo, depresijos ar abiejų sutrikimų simptomus.

Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 20.0. Skaičiuota aprašomoji statistika: kiekybiniams duomenims - vidurkis, standartinis nuokrypis, kokybiniams duomenims – dažnis (procentais).

Kiekybinių duomenų skirstinio atitikimas normaliajam skirstiniui tikrintas Kolmogorovo-Smirnovo kriterijumi. Kiekybinių duomenų, kurių skirstinys nebuvo normalusis, palyginimui taikytas

neparametrinis Mann-Whitney U arba Kruskal-Wallis kriterijus. Tiesinis ryšys tarp kiekybinių

kintamųjų vertintas Pearson koreliacijos koeficientu. Skirtumai ir ryšiai tarp kokybinių požymių

analizuoti, taikant χ² kriterijų. Skirtumai ir ryšiai laikyti statistiškai reikšmingais, kai reikšmingumas

p<0,05.

(15)

15 10. Rezultatai

Tiriamųjų amžiaus vidurkis - 47,52±13,89 m. [mažiausia reikšmė 19m. - didžiausia reikšmė 69m.]. 1 lentelė.

Astmos trukmė vidutiniškai siekė 7,85±9,53m. [mažiausia reikšmė 1m. – didžiausia reikšmė 46m.]. 1 lentelė.

Nustatytas vidutinis išsimokslinimo lygis metais - 13,27±2,96m. [mažiausia reikšmė 4m. – didžiausia reikšmė 24m.]. 1 lentelė.

Tiriamųjų vidutinis KMI – 27,99±5,89 [mažiausia reikšmė 17,15 – didžiausia reikšmė 41,03]. 1 lentelė.

Tyrime dalyvavo 110 tiriamųjų, moterų buvo 87, vyrų 23. 2 lentelė.

Pilną – 100 proc. darbingumą turėjo 73,6 proc. (n=81) tiriamųjų, o netekę darbingumo buvo 26,4 proc.

(n=32). 2 lentelė.

Santuokoje gyveno 50,9 proc. (n=56) tiriamųjų, o 49,1 proc. (n=54) gyveno ne santuokoje arba vieniši.

2 lentelė.

Vidurkis (±SN) [Mažiausia reikšmė – Didžiausia reikšmė]

Amžius metai 47,52 (±3,89) [19 - 69]

Astmos trukmė, metai

7,85 (±9,53) [1- 46]

Išsimokslinimas, metai

13,27 (±2,96) [4 - 24]

KMI 27,99 (±9,53) [17,15-41,03]

1 lentelė.

N (%)

Lytis Vyrai 23 (20,9)

Moterys 87 (79,1)

Likutinis darbingumas 100 proc. 81 (73,6)

<100 proc. 32 (26,4)

Šeimyninė padėtis Susituokę 56 (50,9)

Nesusituokę 54 (49,1)

2 lentelė.

(16)

16 Nerimo ir depresijos simptomai nustatyti 49,1 proc. (n=54), nenustatyti - 50,9 proc. (n=56) tirtųjų. 3 lentelė.

Tiriamieji, kuriems nustatyti nerimo ir depresijos simptomai bendrai subjektyviai gyvenimo kokybę vertino reikšmingai blogiau, nei tiriamieji, kuriems jie nenustatyti. 3 lentelė.

Tiriamieji, kuriems nustatyti nerimo ir depresijos simptomai savo ligos simptomų pojūtį vertino reikšmingai blogiau nei tiriamieji, kuriems jie nenustatyti. 3 lentelė.

Tiriamieji, kuriems nustatyti nerimo ir depresijos simptomai emocinį reagavimą į ligą vertino reikšmingai blogiau nei tiriamieji, kuriems jie nenustatyti. 3 lentelė.

Visų tiriamųjų, nepriklausomai nuo nerimo ir depresijos buvimo, fizinio aktyvumo ribojimo vertinimas nesiskyrė. 3 lentelė.

Visų tiriamųjų, nepriklausomai nuo nerimo ir depresijos buvimo, aplinkos poveikio vertinimas nesiskyrė. 3 lentelė.

Nerimo ir depresijos simptomai

P

Nustatyti Nenustatyti

Vidurkis ±SN Vidurkis ±SN

AQLQ

Ligos simptomų pojūtis

4,22 ±1,85 5,33 ±1,60 0,002

Fizinio aktyvumo ribojimas

4,10 ±2,29 4,95 ±2,04 0,057

Emocinis reagavimas

5,26 ±1,54 6,12 ±1,24 0,001

Aplinkos poveikis

4,86 ±2,14 4,87 ±2,12 0,942

Bendras AQLQ 4,42 ±1,66 5,26 ±1,45 0,008

3 lentelė.

(17)

17 Blogą arba dalinį astmos kontrolės lygį turėjo 48,2 proc. tirtųjų (n=53), gerą – 51,8 proc. (n=57). 4 lentelė.

Nerimo ir depresijos simptomų buvimas reikšmingai susijęs su blogesniu astmos kontrolės lygiu - gerą astmos kontrolę šioje simptomų grupėje turėjo mažiau tiriamųjų nei blogą ar dalinį. 4 lentelė.

Nerimo ir depresijos simptomų nebuvimas reikšmingai susijęs su geresniu astmos kontrolės lygiu – gerą astmos kontrolės lygį šioje simptomų grupėje turėjo daugiau tiriamųjų nei blogą ar dalinį. 4 lentelė.

Nerimo ir depresijos simptomai

Nustatyti Nenustatyti P

Astmos kontrolės lygis

Dalinis ar blogas

61,1 proc. 35,7 proc. 0,008

Geras 38,9 proc. 64,3 proc.

4 lentelė.

Tiriamieji, kuriems nustatytas blogas ar dalinis astmos kontrolės lygis, savo ligos simptomų pojūtį vertino reikšmingai blogiau nei tiriamieji, kuriems nustatytas geras astmos kontrolės lygis. 5 lentelė.

Tiriamieji, kuriems nustatytas blogas ar dalinis astmos kontrolės lygis, fizinio aktyvumo ribojimą vertino reikšmingai blogiau nei tiriamieji, kuriems nustatytas geras astmos kontrolės lygis. 5 lentelė.

Tiriamieji, kuriems nustatytas blogas ar dalinis astmos kontrolės lygis, emocinį reagavimą į ligą vertino reikšmingai blogiau nei tiriamieji, kuriems nustatytas geras astmos kontrolės lygis. 5 lentelė.

Tiriamieji, kuriems nustatytas blogas ar dalinis astmos kontrolės lygis, aplinkos alergenų poveikį vertino reikšmingai blogiau nei tiriamieji, kuriems nustatytas geras astmos kontrolės lygis. 5 lentelė.

Tiriamieji, kuriems nustatytas blogas ar dalinis astmos kontrolės lygis bendrai subjektyviai savo

gyvenimo kokybę vertino reikšmingai blogiau nei tiriamieji, kuriems nustatytas geras astmos kontrolės

lygis. 5 lentelė.

(18)

18 Astmos kontrolės lygis

Dalinis ar blogas Geras P

Vidurkis ±SN Vidurkis ±SN

AQLQ

Ligos simptomų pojūtis

3,38 ±1,40 6,09 ±0,99 <0,001

Fizinio aktyvumo ribojimas

3,66 ±2,19 5,34 ±1,90 <0,001

Emocinis reagavimas

4,94 ±1,65 6,40 ±0,74 <0,001

Aplinkos poveikis

4,12 ±2,27 5,55 ±1,73 <0,001

Bendras AQLQ 3,81 ±1,42 5,81 ±1,10 <0,001

5 lentelė.

(19)

19 11. Rezultatų aptarimas

Lyginant tiriamuosius pagal amžių Allegra tyrime respondentų amžiaus vidurkis buvo labai panašus į gautą mūsų tyrime– 46(SN16) [29], Di Marco – 51 (SN 17) [15]. Minėtuose tyrimuose didesnį

standartinį nuokrypį galėjo lemti didesnės tyrimų apimtys – Allegra tyrime dalyvavo 2853, Di Marco - 294 tiriamieji. Urrutia tyrime astmos trukmė vidutiniškai buvo 10m [13]. Allegra - 16,9m., tačiau jame buvo tirti visi astma sergantieji, neekskliuduojant jų dėl gretutinių ligų. Respondentų išsilavinimą lyginti su kitais darbai sunku, kadangi sociodemografiniame klausimyne klausėme „Koks jūsų

išsimokslinimas metais“. Visgi Urrutia tyrime aukštesnį nei Lietuvoje vidurinį išsilavinimą atitinkantį išsimokslinimą turinčių žmonių buvo tik 17proc.,o 8 klases atitinkantį - 46 proc. Iš to galima spręsti, jog mūsų tyrime dalyvavusiųjų išsilavinimas buvo gerokai didesnis. Marco, kaip ir mūsų atliktame tyrime KMI vidurkis 25,9 rodė antsvorį,tačiau buvo mažesnis. Tame pačiame darbe nustatyta, kad gerą astmos kontrolę turintys tiriamieji turėjo mažesnį KMI ir jų atliktame tyrime gerą astmos kontrolę turėjo 71 proc tirtųjų, kuomet mūsų – tik 51,8proc. Tai galėjo būti priežastimi to, kad mūsų tyrime vidutinis tiriamųjų KMI buvo didesnis. Coban tyrime vidutiniškai KMI buvo 27,49 [12]. Lyginant tiriamųjų sociodemografines charakteristikas su seniau atliktuose tyrimuose tirtais respondentais išryškėjo, jog dažname jų pagal lytį respondentų pasiskirstymas taip pat buvo nevienodas. Urrutia tyrime vyrų dalyvavo 46 proc., moterų 54 proc., Allergra tyrime vyrų dalyvavo 38 proc., moterų 62 proc., Di Marco – atitinkamai 33 ir 67 proc., Coban vyrų ir moterų santykis buvo 40 ir 134.

Urrutia tyrime respondentai, kuriems nebuvo nerimo ir depresijos simptomų, reikšmingai geriau vertino savo gyvenimo kokybę visose AQLQ srityse. Mūsų darbe reikšmingų sąsajų nenustatyta fizinio aktyvumo ribojimo ir aplinkos poveikio srityse. Taip galėjo atsitikti dėl mažesnės mūsų tyrimo apimties, kadangi Urrutia tyrime dalyvavo 354 respondentai. Urrutia pagal HADS rezultatus išskyrė keturias tiriamųjų grupes – respondentų kuriems nenustatyta nerimo ir depresijos simtomų, turintieji nerimo simptomus, turintieji depresijos simtomus ir turintieji nerimo ir depresijos simptomus. Tačiau turinčiųjų depresijos simptomus grupėje buvo tik 6 tiriamieji (2proc. visų tiriamųjų). Panašus kiekis turinčiųjų depresiją buvo ir mūsų tyrime. Dėl to nusprendėme pagal HADS tiriamuosius skirstyti į dvi grupes.

Kaip ir mūsų, Di Marco tyrime neturintieji nerimo ir depresijos simptomų geriausiai kontroliavo astmą

lyginant su kitomis grupėmis. Neturinčiųjų depresijos ir nerimo grupė buvo didesnė nei visos likusios

kartu sudėjus, tačiau buvo pasirinkta tiriamuosius kaip ir Urrutia darbe išskirti į respondentų kuriems

nenustatyta nerimo ir depresijos simtomų, turinčių nerimo simptomus, turinčių depresijos simptomus ir

turinčių nerimo ir depresijos simptomus grupes.

(20)

20 Urrutia pagal ACT tiriamieji suskirstyti į tris grupes: turinčius gerą astmos kontrolę, dalinę ir turinčius blogą. Geras astmos kontrolės lygis, kaip ir mūsų tyrime, buvo reikšmingai susijęs su geresniu

subjektyviu gyvenimo kokybės vertinimu visose jo srityse. Visose AQLQ srityse Urrutia tyrimo dalyviai turėjo didesnį balų vidurkį. Taip galėjo atsitikti dėl to, jog Urrutia tyrime dalyvavo daugiau depresijos ir nerimo neturinčių respondentų, kas ir nulėmė geresnį subjektyvų gyvenimo kokybės vertinimą. Be to, vienas iš Urrutia tyrimo ekskliudavimo kriterijų buvo rūkymas, kuris mūsų tyrime taip pat galėjo įtakoti blogesnius AQLQ rezultatus. Coban tyrime buvo vertintas tik bendras AQLQ.

Subjektyvus gyvenimo kokybės vertinimas dalinai ar blogai kontroliuojamos astmos grupėje buvo

reikšmingai blogesnis nei gerai kontroliuojamos astmos grupėje (3,67 (SN 0,95) vs 5,01 (SN 1,13)

p<0,001). Šiame tyrime abiejose grupėse pagal ACT bendras AQLQ vidurkis buvo mažesnis nei mūsų

tyrime. Taip galėjo atsitikti dėl to, kad Urrutia tyrime dalyvavo daugiau jaunesnio amžiaus žmonių nei

mūsų tyrime.

(21)

21 12. Išvados

1. Tiramieji buvo vidutiniškai 47 metų amžiaus, sergantys astma apie 8 metus, turintys kiek aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą, antsvorį, pilnai darbingi, daugiausiai moterys.

2. Tiriamieji, kuriems nustatyti nerimo ir depresijos simptomai reikšminagai blogiau vertino bendrą savo gyvenimo kokybę, ypač ligos simptomų pojūčio ir emocinio reagavimo į ligą srityse.

3. Nerimo ir depresijos simptomai reikšmingai susiję su blogesniu astmos kontrolės lygiu, o jų nebuvimas sąlygojo reikšmingai geresnį astmos kontrolės lygį.

4. Geras astmos kontrolės lygis reikšmingai susijęs su geresniu subjektyviu gyvenimo kokybės

vertinimu visose jo srityse.

(22)

22 13. Literatūros sąrašas

1. To T, Stanojevic S, Moores G, Gershon AS, Bateman ED, Cruz AA, et al. Global asthma prevalence in adults: findings from the cross-sectional world health survey. BMC public health.

2012;12(1): 1.

2. Demoly P, Gueron B, Annunziata K, Adamek L, Walters RD. Update on asthma control in five European countries: results of a 2008 survey. European Respiratory Review. 2010;19(116):

150-157.

3. Di Marco F, Verga M, Santus P, Giovannelli F, Busatto P, et al. Close correlation between anxiety, depression, and asthma control. Respiratory medicine. 2010;104(1): 22-28.

4. Miedinger D, Lavoie KL, L'Archevêque J, Ghezzo H, Zunzunuegui MV, et al. Quality-of-life, psychological, and cost outcomes 2 years after diagnosis of occupational asthma. Journal of Occupational and Environmental Medicine. 2011;53(3): 231-238.

5. Melosini L, Dente FL., Bacci E, Bartoli ML, Cianchetti S, et al. Asthma control test (ACT):

comparison with clinical, functional, and biological markers of asthma control. Journal of Asthma. 2012;49(3): 317-323.

6. Ozgen AA, Yorgancioğlu A, Yilmaz O, Bora M, Göktalay T, et al. Validity and reliability of"

Asthma Quality of Life Questionnaire" in a sample of Turkish adult asthmatic patients.

Tuberkuloz ve toraks. 2010;59(4): 321-327.

7. Brennan C, Worrall-Davies A, McMillan D, Gilbody S, House A. The Hospital Anxiety and Depression Scale: a diagnostic meta-analysis of case-finding ability. Journal of psychosomatic research. 2010;69(4): 371-378.

8. Thomasa M, Brutonb A, Moffattc M, Clelandd J. Asthma and psychological dysfunction. Prim Care Respir J. 2011;20(3): 250-256.

9. Osler W. The Principles and Practice of Medicine. Edinburgh: Y.J. Pentland. 1892.

10. Katon W, Lozano P, Russo J, McCauley E, Richardson L, et al. The prevalence of DSM-IV anxiety and depressive disorders in youth with asthma compared with controls. The Journal of adolescent health: official publication of the Society for Adolescent Medicine. 2007;41(5):

455-463.

11. Cooper CL, Parry GD, Saul C, Morice AH, Hutchcroft BJ, et al. Anxiety and panic fear in adults with asthma: prevalence in primary care. BMC family practice. 2007;8(1): 62.

12. Coban H, Aydemir Y. The relationship between allergy and asthma control, quality of life, and emotional status in patients with asthma: a cross-sectional study. Allergy, Asthma & Clinical Immunology. 2014;10(1): 67.

13. Urrutia I, Aguirre U, Pascual S, Esteban C, Ballaz A, et al. Impact of anxiety and depression on

disease control and quality of life in asthma patients. Journal of Asthma. 2012; 49(2): 201-208.

(23)

23 14. Korn S, Both J, Jung M, Hübner M, Taube C, et al. Prospective evaluation of current asthma

control using ACQ and ACT compared with GINA criteria. Annals of Allergy, Asthma &

Immunology. 2011;107(6): 474-479.

15. Di Marco F, Verga M, Santus P, Giovannelli F, Busatto P, et al. Close correlation between anxiety, depression, and asthma control. Respiratory medicine. 2010;104(1): 22-28.

16. Altintop A, Karakus H, Aytemur Z, Hacievliyagil S, Ermis H, et al. Effect of BMI on asthma control, asthma severity and quality of life in adult patients with asthma. European Respiratory Journal. 2011;38(55): 4928.

17. Kiang TC, Anthony Y, Adrian CKW, Sophie LT, Siyue KM. Anxiety, depression and hyperventilation symptoms in treatment-resistant severe asthma. Clinical and Translational Allergy. 2015;5(2): P7.

18. Wang G, Zhou T, Wang L, Wang L, Fu JJ, et al. Relationship between current psychological symptoms and future risk of asthma outcomes: a 12-month prospective cohort study. Journal of Asthma. 2011;48(10): 1041-1050.

19. Kullowatz A, Kanniess F, Dahme B, Magnussen H, Ritz T. Association of depression and anxiety with health care use and quality of life in asthma patients. Respiratory medicine.

2007;101(3): 638-644.

20. Deshmukh VM, Toelle BG, Usherwood T, O'Grady B, Jenkins CR. The association of

comorbid anxiety and depression with asthma‐related quality of life and symptom perception in adults. Respirology 2008;13(5): 695-702.

21. Oga T, Nishimura K, Tsukino M, Sato S, Hajiro T, et al. Analysis of longitudinal changes in the psychological status of patients with asthma. Respiratory medicine. 2007;101(10): 2133- 2138.

22. Altintop A, Karakus H, Aytemur Z, Hacievliyagil S, Ermis H, et al. Prevalence depression–

Anxiety and impact on quality of life, asthma control and asthma severity in adult patients with asthma. European Respiratory Journal. 2011;38(55): 4921.

23. Guilbert TW, Garris C, Jhingran P, Bonafede M, Tomaszewski KJ, et al. Asthma that is not well-controlled is associated with increased healthcare utilization and decreased quality of life.

Journal of Asthma. 2011;48(2): 126-132.

24. Alpaydin AO, Bora M, Yorgancioglu A, Coskun AS, Celik P. Asthma Control Test and Asthma Quality of Life Questionnaire Association in Adult Asthmatics. Iranian Journal of Allergy, Asthma and Immunology. 2012;11(4): 301-307.

25. Demoly P, Gueron B, Annunziata K, Adamek L, Walters RD. Update on asthma control in five European countries: results of a 2008 survey. European Respiratory Review. 2010;19(116):

150-157.

(24)

24 26. Williams SA, Wagner S, Kannan H, Bolge SC. The association between asthma control and

health care utilization, work productivity loss and health-related quality of life. Journal of Occupational and Environmental Medicine. 2009;51(7): 780-785.

27. Alpaydin AO, Bora M, Yorgancioglu A, Coskun AS, Celik P. Asthma Control Test and Asthma Quality of Life Questionnaire Association in Adult Asthmatics. Iranian Journal of Allergy, Asthma and Immunology. 2012;11(4): 301-307.

28. Kwon HS, Lee SH, Yang MS, Lee SM., Kim SH, et al. Correlation between the Korean version of Asthma Control Test and health-related quality of life in adult asthmatics. Journal of Korean medical science. 2008;23(4): 621-627.

29. Allegra L, Cremonesi G, Girbino G, Ingrassia E, Marsico S, et al. Real-life prospective study on asthma control in Italy: cross-sectional phase results. Respiratory medicine. 2012;106(2):

205-214.

Riferimenti

Documenti correlati

Dažniausiai pasitaikančios negyvų naujagimių mirties priežasčių grupės tiriamuoju laikotarpiu buvo placentos ir virkštelės patologijos, o apytikriai vienam iš

Siekiant įvertinti ar informacijos apie genetinius tyrimus suteikimas skirtingais kiaušidžių vėžio tyrimo ir gydymo etapais turi įtakos pacienčių aktyvumui, atliekant

LSMUL KK Odos ir venerinių ligų klinikoje atliktų gliukokortikoidų (n= 30) ir Europos standartinio rinkinio alergenų lopo mėginių (ALM) rezultatai pacientams sergantiems

Tyrimo objektas - LSMUL KK Širdies chirurgijos skyriuje 2015 – 2017 m. operuotų pacientų, kuriems diagnozuotas mediastinitas po širdies operacijos, medicininė dokumentacija.

Tyrimo uždaviniai: Palyginti pacientų, gydytų surfaktanto “Curosurf” 88-150 mg/kg ir 151-200 mg/kg dozėmis dėl kvėpavimo sutrikimo sindromo, ankstyvuosius

Norint pasiekti geriausių juosmens srities išvaržų chirurginio gydymo rezultatų, reikia surasti prognostinius veiksnius, kuriems esant chirurginis gydymas turėtų didžiausią

O Naylor MD, Coburn KD, Kurtzman ET ir kiti (2010) komanda grįstą sveikatos priežiūrą įvardijo kaip sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas individams, šeimoms

Įvertinti reabilitacijos efektyvumą pilvo sienos raumenų funkcinės būklės atsistatymui pacientams po pooperacinių pilvo sienos išvaržų operacijų.. Įvertinti pilvo