LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS Medicinos studijų programa
Pirminės sveikatos priežiūros specialistų požiūris į tarpprofesinį bendradarbiavimą
Autorius: Greta Jankutė
Mokslinis vadovas: Lekt.dr.Aušrinė Kontrimienė
Kaunas, 2020
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. SUMMARY ... 4
3. PADĖKA ... 5
4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
5. BIOETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
6. SANTRUMPOS ... 6
7. SĄVOKOS ... 7
8. ĮVADAS ... 8
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
10.1.KOMANDINIO DARBO SAMPRATA IR AKTUALUMAS ... 10
10.2.KOMANDINIS DARBAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROJE ... 10
10.2.1. Komandinio darbo sveikatos priežiūroje samprata ... 10
10.2.2. Komandinio darbo sveikatos priežiūroje nauda ... 12
10.2.3. Komandinio darbo sveikatos priežiūroje problemos ... 13
10.3.PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOMANDINIS DARBAS ... 13
11.TYRIMO METODIKA ... 16
12. REZULTATAI ... 18
12.1.TYRIMO DALYVIAI ... 18
12.2.DARBO KOMANDOJE VERTINIMAS ... 19
12.3.SOCIODEMOGRAFINIŲ RODIKLIŲ IR KOMANDINIO DARBO VERTINIMO RYŠYS ... 20
12.4POŽIŪRIS Į KOMANDINĮ DARBĄ ... 22
12.5.POŽIŪRIO Į KOMANDINĮ DARBĄ IR SOCIODEMOGRAFINIŲ RODIKLIŲ SĄSAJOS ... 26
12.6.POŽIŪRIS Į PSP KOMANDOS NARIŲ VAIDMENIS ... 29
13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32
14. IŠVADOS ... 34
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 35
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 36
17. PRIEDAI ... 40
1. SANTRAUKA
Autorius: Greta Jankutė
Darbo pavadinimas: Pirminės sveikatos priežiūros specialistų požiūris į tarpprofesinį bendradarbiavimą
Tyrimo tikslas: Ištirti pirminės sveikatos priežiūros (PSP) specialistų požiūrį į komandinį darbą (KD) ir požiūrį į kitus PSP komandos narius Klaipėdos mieste.
Tyrimo uždaviniai:1) PSP specialistų požiūrį į KD. 2) Ištirti PSP specialistų požiūrį į kitų PSP komandos narių vaidmenis. 3) Ištirti sąsajas tarp PSP specialistų požiūrio į KD, požiūrio į vieni kitų vaidmenis ir sociodemografinių rodiklių.
Metodai: Atliktas anketinis vienmomentinis kokybinis tyrimas, kuriam naudotas klausimynas sudarytas iš 202 klausimų apie požiūrį į darbą komadoje („Bendradarbiavimo tarp gydytojų ir slaugytojų pirminėse sveikatos priežiūros komandose klausimynas“, ,,Požiūrio į komandinį darbą klausimynas“) , bei požiūrį į PSP komandos narių vaidmenis (,,Darbuotojų supratimo apie vieni kitų vaidmenis anketa“). Tyrimas vykdytas penkiuose Klaipėdos miesto PSP centruose. Tyrime dalyvavo 94 PSP specialistai.
Analizuojant duomenis kiekybiškai įvertintas PSP specialistų darbo aplinkos organizacijoje vertinimas, požiūris į komandinį darbą, tarpusavio vaidmenų vertinimas ir nustatytos šių rodiklių sąsajos su sociodemografiniais veiksniais. Skirtumas laikytas reikšmingu, kai p < 0,05.
Rezultatai: Tyrimo dalyviai turėjo pozityvų požiūrį į KD: COPAN klausimyno vidutinis balas buvo 3,9 (SN 0,5), o bendras ,,T-TAQ” klausimyno vidutinis balas 4,0 (SN 0,3). PSP specialistai, dirbantys privačiose įstaigose, mažiau pacientų konsultuojantys įstaigoje bei daugiau pacientų konsultuojantys namuose statistiškai reikšmingai KD vertino palankiau (p<0,05). Respondentų supratimas apie vieni kitų vaidmenis buvo tik dalinai aiškus: daugiau nei penktadaliui apklaustųjų (22,7 proc.) socialinio darbuotojo vaidmuo atrodė neaiškus kitiems PSP specialistams, taip pat nustatyta, kad daugiau negu trečdalis apklaustųjų sutiko, jog gydytojas psichiatras (36,4 proc.) ir socialinis darbuotojas (31,5 proc.) efektyviau dirba savarankiškai, negu bendrai komandoje. Nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp skirtingų profesijų atstovų, vertinant požiūrį į KD bei komandos narių vaidmenis (p>0,05).
Išvados: 1. PSP specialistai pozityviai vertino KD savo įstaigose ir turėjo palankų požiūrį į darbą komandoje. 2. Kitų komandos narių funkcijos PSP specialistams buvo aiškios tik dalinai, o gydytojo psichiatro bei socialinio darbuotojo integracija į komandą PSP specialistams atrodė nepakankama. 3.
Respondentai, dirbantys privačiose įstaigose, konsultuojantys mažiau pacientų įstaigoje bei daugiau pacientų konsultuojantys namuose, KD vertino palankiau, tačiau požiūris į KD ir kito PSP komandos nario vaidmens suvokimas nuo specialisto specialybės nepriklausė.
Raktažodžiai: pirminė sveikatos priežiūra, komandinis darbas, profesiniai vaidmenys.
2. SUMMARY
Author: Greta Jankutė
Research title: The attitude of primary health care workers to interprofessional collaboration in primary health care
The aim: To investigate the attitude of primary health care (PHC) professionals towards teamwork and the attitude towards other members of the PHC team in Klaipėda.
Objectives: 1) To explore the attitudes of PHC professionals towards teamwork. 2) To explore the attitudes of PHC professionals towards the roles of other PHC team members. 3) To explore the links between PHC professionals’ attitude to teamwork, each other’s roles, and sociodemographic indicators.
Methods: A qualitative one-time questionnaire survey was conducted, consisting of 202 questions on attitudes towards teamwork (“Collaboration between Physicians and Nurses in Primary Health Care Teams”, “TeamSTEEPS Teamwork Attitude Questionnaire”) and attitudes towards the roles of PHC team members ("Role Perception Questionnaire"). The research was carried out in five PHC centers of Klaipeda city. The study involved 94 PHC professionals. The analysis of the data quantified the evaluation of the work environment of PHC specialists in the organization, the approach to teamwork, the evaluation of mutual roles and the correlations of these indicators with sociodemographic factors.
The difference was considered significant when p <0.05.
Results: The study participants had a positive attitude towards teamwork: the COPAN questionnaire had a mean score of 3.9 (SD 0.5), and the overall T-TAQ questionnaire had a mean score of 4.0 (SD 0.3). PHC specialists working in private institutions, fewer patients consulting in the institution and more patients consulting at home statistically significantly appreciated teamwork (p <0.05). Respondents' understanding of each other's roles was only partially clear: more than a fifth of the respondents (22.7%) found the role of social worker unclear to other PHC specialists, and more than a third of respondents agreed that a psychiatrist (36.4%) and a social worker (31.5%) work more effectively independently than in a team. No statistically significant differences were found between the representatives of different professions when assessing the attitude towards teamwork and the roles of team members (p> 0.05).
Conclusions: 1. PHC professionals had a positive attitude towards teamwork in their institutions and had a favourable attitude towards interprofessional collaboration. 2. The roles of other team members were only partially clear to PHC professionals, and the integration of the medical psychiatrist and social worker into the team seemed insufficient for PHC professionals. 3. Respondents working in private institutions, consulting fewer patients in an institution, and consulting more patients at home rated teamwork more favourably, but the attitude towards teamwork and the perception of the role of another PHC team member does not depend on the specialist's profession.
Keywords: primary health care, teamwork, professional roles
3. PADĖKA
Norėčiau nuoširdžiai padėkoti savo baigiamojo magistrinio darbo vadovei dr. Aušrinei Kontrimienei už vertingus patarimus, nuoširdų vadovavimą ir pagalbą vykdant baigiamojo darbo tiriamąją dalį bei rašto darbo dalį.
Padėkoti norėčiau ir Kauno Klinikų Šeimos Medicinos Klinikos statistikei Violetai Šimatonienei už profesionalias konsultacijas duomenų analizės klausimais.
Taip pat norėčiau padėkoti Klaipėdos PSP įstaigų, kuriose buvo vykdytas tyrimas, vadovams bei visiems tiriamiesiems, kurie sutiko dalyvauti tyrime.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
5. BIOETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
2020-01-10 gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas tyrimui Nr. BEC-MF-187.
6. SANTRUMPOS
BPS – Bendrosios praktikos slaugytojas
,,COPAN“ - ,,Collaboration between Physicians and Nurses in Primary Health Care Teams“
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos KD – Komandinis darbas
LSMU (LUHC) – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (angl. Lithuanian university of health sciences)
PSP (PHC) - Pirminė sveikatos priežiūra (angl. Primary health care) ,,RPQ“ - ,,Role Perception Questionnaire“
SN (SD) - Standartinis nuokrypis (angl. standart deviation) ŠG – Šeimos gydytojas
„T-TAQ“ - ,,TeamSTEEPS Teamwork Attitude Questionnaire“
UAB – Uždaroji akcinė bendrovė
VšĮ – viešoji įstaiga
7. SĄVOKOS
,,COPAN” - „Bendradarbiavimo tarp gydytojų ir slaugytojų pirminėse sveikatos priežiūros komandose klausimynas“ (angl. Collaboration between Physicians and Nurses in Primary Health Care Teams).
,,RPQ“ - ,,Darbuotojų supratimo apie vieni kitų vaidmenis anketa“ (angl. Role perception Questionnaire).
PIRMINĖ SVEIKATOS PRIEŽIŪRA (PSP) - priežiūra, apimanti šeimos gydytojo (arba vidaus ligų gydytojo, vaikų ligų gydytojo, akušerio ginekologo ir chirurgo kartu) komandos teikiamas paslaugas bei pirminę ambulatorinę psichikos sveikatos priežiūrą ir pirminę ambulatorinę odontologinę asmens sveikatos priežiūrą [47].
PSP SPECIALISTAS – Asmuo, teikiantis PSP paslaugas (bendrosios praktikos slaugytojos (BPS), šeimos gydytojai (ŠG), slaugytojų padėjėjai, bendruomenės bei išplėstinės praktikos slaugytojos, akušerės, gyvensenos medicinos specialistai, kineziterapeutai, socialiniai darbuotojai, pirminės psichikos ir odontologijos, slaugos, ambulatorines specializuotas paslaugas teikiantys bei greitosios medicinos pagalbos specialistai) [8, 50, 51].
,,T-TAQ“ - ,,Požiūrio į komandinį darbą klausimynas“ (angl. TeamSTEEPS Teamwork Attitude Questionnaire).
8. ĮVADAS
Pasaulio šalių sveikatos apsaugos sistemos susiduria su iššūkiais užtikrinant pakankamą sveikatos priežiūros finansavimą, ligų profilaktiką, subalansuotos ilgalaikės globos bei slaugos ir gydymo plėtrą senėjančioms visuomenėms [1]. Siekiama, kad kokybiškos paslaugos būtų lengvai prieinamos visiems pacientams, skatinamas saugumo bei savarankiškumo išlaikymas pacientams [1]. Siekti šių tikslų skatinama integruojant KD į sveikatos priežiūros sistemas - moksliniais tyrimais nustatyta, kad efektyvus bendradarbiavimas sveikatos priežiūroje gali pagerinti gydymo rezultatus, sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, lėtinių ligų kontrolę, profilaktinių programų kokybę ir paciento lūkesčių tenkinimą [2]. Todėl tarpprofesinis KD vis dažniau sutinkamas sveikatos priežiūroje ir socialiniame darbe [3]. Vis dėlto, netinkamas sveikatos priežiūros specialistų darbas komandoje gali lemti ir sveikatos priežiūros sistemos nesėkmes [4]. Komandos narių vaidmenų aiškumas yra būtinas siekiant geresnės pacientų sveikatos priežiūros ir plėtoti efektyvius darbo santykius [5]. Kokybiškas ir efektyvus KD yra svarbus elementas didinant pacientų saugumą [6].
PSP komanda yra vis dar besivystanti: plečiama komandos sudėtis, suteikiamos naujos funkcijos jos nariams bei įtraukiama vis daugiau profesijų (pavyzdžiui, išplėstinės praktikos slaugytoja, gyvensenos medicinos specialistai) [7, 8]. Į PSP komandą įtraukiami skirtingi sveikatos priežiūros specialistai, pavyzdžiui, socialiniai darbuotojai, siekiama didinti ir pagalbinio nemedicininio personalo skaičių, suteikti kitiems komandos nariams platesnes kompetencijas [7].
KD sveikatos priežiūroje plačiai nagrinėjamas pasaulio kontekste, tačiau rečiau Lietuvos mokslininkų - mūsų šalyje trūksta mokslinių tyrimų apie PSP narių bendradarbiavimą, darbo organizavimą, tarpsektorinį bendradarbiavimą. Lietuvoje atliktos kelios studijos, vertinančios PSP komandos narių (šeimos gydytojų ir slaugytojų) požiūrį į KD, bei vieni kitų vaidmenis [2, 7, 9, 10].
Tyrimai atlikti Kauno miete, o Klaipėdoje - trečiame pagal dydį Lietuvos mieste - panašių tyrimų atlikta nebuvo. Taip pat buvusiuose tyrimuose į tiriamųjų imtį nebuvo įtraukti gydytojai psichiatrai, psichikos slaugytojai ir socialiniai darbuotojai. Todėl šio tyrimo tikslas yra ištirti PSP specialistų (šeimos gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų, gydytojų psichiatrų, psichikos slaugytojų ir socialinių darbuotojų) požiūrį į KD ir požiūrį į kitus PSP komandos narius Klaipėdos mieste.
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas: Ištirti pirminės sveikatos priežiūros (PSP) specialistų požiūrį į komandinį darbą (KD) ir požiūrį į kitus PSP komandos narius Klaipėdos mieste.
Tyrimo uždaviniai:
1) Ištirti PSP specialistų požiūrį į KD.
2) Ištirti PSP specialistų požiūrį į kitų PSP komandos narių vaidmenis.
3) Ištirti sąsajas tarp PSP specialistų požiūrio į KD, vieni kitų vaidmenis ir sociodemografinius rodiklius.
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1. Komandinio darbo samprata ir aktualumas
Pastaraisiais dešimtmečiais sveikatos priežiūros įstaigos vis dažniau susiduria su situacijomis, kurioms suvaldyti tradicinės sveikatos priežiūros sistemos organizacinės struktūros neužtenka - formuojamos sveikatos priežiūros komandos, kurios veikia kryptingai ir nuosekliai siekia organizacijos tikslų, teikiant efektyvias ir kokybiškas paslaugas pacientams [11]. KD jau daug metų taikomas ir tyrinėjamas daugybėje sričių, tokių kaip aviacijos, karo, sporto, verslo, kosmoso, bei akademinėnės bendruomenės ir sveikatos priežiūros srityse [12].
Vis dėlto kalbant apie KD, pirmiausia reikėtų apibrėžti, kas yra vadinama komanda. Mokslinėje literatūroje ,,komanda” apibūdinama įvairiai, bet apibrėžimai iš esmės nesiskiria [10]. Tarptautinių žodžių žodyne komanda apibrėžiama kaip nedidelis (trys – dešimt žmonių) darinys, kuris yra suformuotas laikinai, ir yra skirtas tam tikrai užduočiai atlikti [4]. L. Šalkauskienė ir J. Vveihardt apibendrino, kad komandos sąvoka reikšminga situacijose, kuomet reikalingas žmonių sutelktumas orientuojantis į užduoties realizavimą [13].
Darbas komandoje leidžia didesniam darbuotojų kiekiui įsitraukti į organizacijos tikslų įgyvendinimą, sprendimų priėmimą, taip pat dirbant komandoje, darbuotojai yra suinteresuoti pasiekti visos organizacijos veiklos rezultatus, o ne tik savus – individualius pasiekimus [14]. Organizuojant KD, darbuotojai neprivalo gebėti visus darbus atlikti savarankiškai [15]. Komandoje žmonės priima bendrą sprendimą bei renkasi problemos išsprendimo būdą, taip tapdami atsakingi už sprendimo įgyvendinimą, nepalikdami atsakomybės vienam komandos nariui ar tik vadovui [16].
Organizacijose komandiniu darbu siekiama geriau panaudoti darbuotojų gebėjimus bei tikimasi geresnių darbo rezultatų [17]. Vis dėlto, norint kolektyve suformuoti komandą, labai svarbu vadovautis komandine filosofija: bendradarbiavimas gali padėti harmoningai dirbti su kitais, tačiau jis priklauso nuo komandos narių požiūrio pokyčio iš esmės pereinant iš ,,aš” į ,,mus”, t.y. iš tradicinės hierarchijos į komandas [12]. Tinkamai sudaryta komanda apima darbuotojus, turinčius reikalingas žinias ir įgūdžius, bei galinčius efektyviai integruoti savo pastangas siekiant komandos tikslo [15].
10.2. Komandinis darbas sveikatos priežiūroje
10.2.1. Komandinio darbo sveikatos priežiūroje samprata
Dėl populiacijos senėjimo, tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje, sveikatos apsauga susiduria su iššūkiais: svarbu pasirūpinti sveikatos apsaugos finansavimu, ligų gydymu bei profilaktika, užtikrinti ilgalaikę globą bei slaugos plėtrą - siekiama teikti visapusiškas ir holistiniu požiūriu grįstas sveikatos
priežiūros paslaugas [1]. Šiems tikslams pasiekti sveikatos priežiūroje telkiamos komandos, įskaitant pirminės sveikatos priežiūros, skubios pagalbos, hospiso komandas, todėl tarpprofesinis KD tampa vis įprastesniu sveikatos priežiūroje bei socialiniame darbe [3].
Pagal Pasaulinės Sveikatos Organizcijos apibrėžimą, sveikatos priežiūros KD yra dinamiškas procesas, kuriame veiklą, būtiną užduočiau atlikti, vykdo du ar daugiau žmonių [18]. O Naylor MD, Coburn KD, Kurtzman ET ir kiti (2010) komanda grįstą sveikatos priežiūrą įvardijo kaip sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas individams, šeimoms ir/ar jų bendruomenėms, kuriame bendradarbiauja mažiausiai du sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjai ir pacientai ar jų globėjai - tiek kiek pageidauja kiekvienas pacientas – kad būtų įgyvendinti bendri tikslai tiekiant koordinuotą ir kokybišką sveikatos priežiūrą [19]. Medicinos Institutas 2012 metais paskelbė, kad KD yra esminė priemonė, siekiant sukurti į pacientą orientuotą, koordinuotą bei efektyvią sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemą [20].
Kadangi didžioji dalis pacientų gydymo ir priežiūros dalis vyksta tarpprofesinių komandų grupėse, komandinio darbo kokybė yra raktas į pacientų saugumą [6]. Visgi, komandos valdymas tampa sudėtingesnis ir kelia daugiau iššūkių didėjant komandos narių skaičiui, kai į komandą įtraukiami gydytojai, slaugytojos, slaugytojų padėjėjai, gydytojų padėjėjai, socialiniai darbuotojai, psichologai, farmacininkai, fizinės terapijos specialistai, ergoterapeutai, dietologai ir kt., bei stengiantis į sveikatos priežiūros sprendimus integruoti ir pacientą bei paciento šeimą ir artimuosius [18].
Kad žmonių grupė taptų komanda – svarbu aiškiai pasisikirstyti vaidmenis komandoje - remiantis kitose šalyse atliktais tyrimais profesinių funkcijų aiškumas yra ypatingai svarbus sėkmingam komandiniam darbui [21, 22]. Sveikatos priežiūros komandoje dirba žmonės, kurie turi skirtingą išsilavinimą, specifines žinias bei įgudžius - dėl šių priežasčių sveikatos priežiūros specialistų lūkesčiai dėl komandos narių vaidmenų bei specialisto veiklos rezultatų gali skirtis ir trukdyti veikti komandai [23]. Vaidmenų ir atsakomybės nesutarimas yra pagrindinis tarpprofesinio bendradarbiavimo trukdis [24]. Taip pat sveikatos priežiūros komandos nariai nevisada laiko save lygiaverčiais, ir teigia, kad komandoje laikomasi hierarchijos, kuri slopina komunikaciją ir bendradarbiavimą. [25]. Todėl svarbu, kad sveikatos priežiūroje dirbantys specialistai gerai suprastų savo ir kitų narių funkcijas, gerbtų jas bei prisiimtų atsakomybę už atliekamą vaidmenį siekiant bendro komandos tikslo [18]. Taip pat svarbu, kad pacientas ir jo globėjai būtu supažindinti su komandos narių vaidmenimis teikiant sveikatos priežiūros paslaugas [18].
Tyrimu Kanadoje nustatyta, kad pacientai gydytoją laiko komandos vadovu, kuris yra atsakingas už klinikinių sprendimų priėmimą, o kiti sveikatos priežiūros specialistai atlieka palaikomąjį vaidmenį [5]. Visgi, efektyvioms komandoms reikalingas aiškus lyderis, nulemtas komandos poreikių, o ne profesinės hierarchijos [26], tačiau gydytojai nėra linkę pasidalyti lyderio vaidmenimis su kitais komandos nariais: gydytojų požiūrio į tarpprofesinį KD tyrimas nustatė, kad šeimos gydytojai taip pat laiko save komandos vadovais [27]. Kiti sveikatos priežiūros specialistai turi skirtingus vadovavimo
komandai lūkesčius, o tai gali sukelti įtampą profesiniuose santykiuose [28]. Vis dėl to Amerikos Šeimos Gydytojų Akademija teigia, kad jei komandos tikslas yra pateikti sudėtingas diferencines diagnozes, parengti gydymo planą bei užsakyti tyrimus ir interpretuoti jų rezultatus, tai pirminėje asmens sveikatos priežiūroje dirbantis gydytojas yra tinkiamiausias vadovauti komandai [29]. Tačiau jei komandos tikslas yra gydymo plano tęsimas ar lėtinių popliacijoje paplitusių ligų priežiūra, slaugytojas turėtų būti komandos vadovas [29].
10.2.2. Komandinio darbo sveikatos priežiūroje nauda
KD turi teigiamos įtakos pacientų sveikatos priežiūrai, o pacientai labiau patenkinti sveikatos priežiūra, kai gydytojai dirba komandoje, taip pat darbas komandoje lemia geresnį finansinių bei žmogiškųjų išteklių panaudojimą [30, 31].
Geresni pacientų sveikatos priežiūros rezultatai. Dirbant komandoje kiekvieno darbuotojo darbo rezultatai susiję su kito komandos nario atliktu darbu, todėl specialistai skatina vienas kitą savo darbą atlikti kuo kruopščiau ir suteikia vieni kitiems tarpusavio palaikymą [32]. Nustatyta, kad KD grįsta sveikatos priežiūra pagerina priežiūros tęstinumą, didina pacientų saugumą, efektyviau naudoja menkus sveikatos išteklius [33, 34] ir gerina klinikinius pacientų gydymo rezultatus [9, 35-37]. KD dėka gerėja ligų kontrolės rodikliai, pavyzdžiui, gerėja glikemijos kontrolė sergantiesiems diabetu [38], taip pat gerėja arterinio kraujospūdžio kontrolė [39], lėtinio širdies nepakankamumo [38], depresijos [40], ir lėtinės obstrukcinės ligos priežiūros rodikliai [41], mažėja senyvo amžiaus žmonių griuvimai ir susijusios traumos [42].
Mažesnės sveikatos priežiūros išlaidos. Moksliniai tyrimai rodo, kad sveikatos priežiūrą teikiant sveikatos priežiūros komandai, gerėja ligų prevencija, gerėja pacientų švietimas ir mažėja sveikatos priežiūros išlaidos [43]. Ypač pastebimas skubių vizitų ir hospitalizacijų sumažėjimas, kas daro didelę įtaką sveikatos priežiūros išlaidų mažėjimui. [44] Kanadoje nustatyta, kad KD grįsta priežiūra lemia mažesnes valstybės išlaidas diabetu ir širdies nepakankamumu sergantiems asmenims [38]. Šio tyrimo metu dėmesys buvo kreipiamas į hospitalizacijos dažnį, vaistų suvartojimą, komplikacijas bei jų gydymo kainą ir pacientų mirtingumą [38].
Sveikatos priežiūros specialistai jaučia didesnį pasitenkinimas darbu. Dirbant komandoje gali sumažėti darbuotojų perdegimo sindromo dažnis, darbuotojai labiau patenkinti savo veikla, yra mažiau linkę keisti darbo vietą ar profesiją [45]. Atlikus tyrimą Niujorke nustatyta, kad ŠG ir BPS sieja didesnį pasitenkinimą darbu su darbu komandoje. [46] Teigiamai vertinami tarpusavio santykiai lemia didesnį pasitenkinimą darbu ir apklausus ką tik baigusius studijas slaugytojus [47]. O atlikus tyrimą Šveicarijoje nustatytas tiesioginis ryšys tarp prasto komandinio darbo ir didesnio perdegimo sindromo [48]. Taip pat
įrodyta, kad paskirstant užduotis sveikatos priežiūros komandai žymiai sumažėja gydytojų darbo krūvis [46]. Pavyzdžiui, tarpprofesinis KD šeimos gydytojams leidžia pacientų mokymą patikėti slaugytojams ir diabeto pedagogams, diabeto vaistų stebėjimą ir derinimą farmacininkams [49].
Didesenis pacientų pasitenkinimas sveikatos priežiūra. Szafran tyrė pacientų požiūrį į KD ir tyrimo rezultatuose išskirti keturi dažniausiai nurodomi sveikatos priežiūros specialistų komandos teikiamos priežiūros privalumai pacientų akimis: 1) geresnis prieinamumas prie skirtingų sveikatos priežiūros specialistų; 2) geresnis supratimas apie savo sveikatos būklę; (3) gerėja paciento sugebėjimas valdyti savo būklę; 4) vizito metu yra laiko užduoti daugiau klausimų [5]. Įrodyta, kad sveikatos priežiūros komandai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas sukuriamas geresnis atsakas į ligonių poreikius, pagerėja sergančiųjų gyvenimo kokybė, bei pagerėja pacientų bendravimas su specialistais [42, 50, 51].
Taip pat pacientai nurodo kad jų prieinamumas prie pirminės sveikatos priežiūros gerėja: palengvėja vizitų planavimas ir sutrumpėja laikas iki laukiamo vizito [44]. Patys pacientai pastebi, kad dėl komandinės priežiūros retėja jų apsilankymai skubios pagalbos skyriuje ir hospitalizacija. [5].
10.2.3. Komandinio darbo sveikatos priežiūroje problemos
Nemažai mokslininkų tiria ne tik darbo komandoje naudą bet ir trūkumus bei veiksnius, turinčius įtakos komandos darbo efektyvumui sveikatos priežiūroje bei komandos narių požiūrį į darbą komandoje [31]. Sveikatos priežiūros specialistų nesugebėjimas dirbti kartu komandoje yra viena iš sistemos nesėkmių, dėl kurių nukenčia pacientų saugumas [4, 51-53]. KD sveikatos priežiūroje susiduria su specifiniais iššūkiais, tokiais kaip skirtingas sveikatos priežiūros specialistų suvokimas ir lūkesčiai dėl vaidenų komandoje pasiskirstymo bei specialistų bendradarbiavimo. [54, 55]. Tyrimuose pastebėta, kad jaunesni specialistai turi daugiau žinių apie KD, tai gali būti siejama su žinių apie KD aktualumu šiandien ir komandinio darbo mokymu dabartinių studijų metų [2].
10.3. Pirminės sveikatos priežiūros komandinis darbas
Pagrindiniai šeimos gydytojo komandos Lietuvoje nariai yra ŠG, BPS, tačiau PSP paslaugas pasirinktinai papildomai gali teikti akušerės, bendruomenės slaugytojos, slaugytojų padėjėjai, išplėstinės praktikos slaugytojos, kineziterapeutai, socialiniai darbuotojai bei gyvensenos medicinos specialistai [56]. Pirminės Sveikatos Priežiūros 2017-2025 metų plėtros veiksmų plane numatomas šeimos gydytojo komandos plėtojimas, PSP sistemos orientacija į ŠG komandą, ŠG bendradabiavimo su pirminės psichikos ir odontologijos, greitosios medicinos pagalbos, slaugos, specializuotas ambulatorines paslaugas teikiančiais specialistais, bei PSP ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjų
bendradarbiavimo gerinimas [8]. O Įsakyme dėl Šeimos Medicinos plėtros 2016-2025 metų veiksmų plane plėtros kryptys apima šeimos gydytojų, slaugytojų, esant poreikiui – akušerių – bendradarbiavimą su kitomis šeimos gydytojų komandomis bei į komandą siekiama įtraukti socialinį darbuotoją [57].
Lietuvos pirminės sveikatos priežiūros komandos apima ŠG (arba vaikų ligų, vidaus ligų gydytojo, akušerio ginekologo ir chirurgo kartu) paslaugas, bei pirminę ambulatorinę odontologinę bei ambulatorinę psichikos sveikatos priežiūrą [58]. Pirminės sveikatos priežiūros komandomis siekiama suteikti holistinę pagalbą pacientui, gerinti jo sveikatos priežiūros kokybę, užtikrinti geresnį PSP paslaugų prieinamumą [59]. A.Kontrimienė savo mokslinėje disertacijoje įžvelgia, kad PSP KD yra besivystančioje stadijoje ir reikalinga tobulinti šią sveikatos priežiūros sritį [7]. Rekomenduojama plėsti kitų komandos narių funkcijas, pavyzdžiui, didinti bendruomenės ir bendrosios praktikos slaugytojų kompetencijas ir savarankiškumą, į komandą įtraukti daugiau pagalbinio personalo [7].
Nagrinėjant literatūrą, sunku atrasti vieningą išvadą apie optimaliausią komandos narių skaičių ir profesijų pobūdį. L. Šalkauskienė savo mokslinėje disertacijoje apibendrina, kad komandas gali sudaryti skirtingas kiekis narių, tai priklauso nuo siekiamo tikslo, veiklos apimties ir turimo laiko užduočiai atlikti [23]. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad į pacientą orientuota priežiūra yra pagrindinis šeimos medicinos principas ir, atsižvelgiant į paciento požiūrį į priežiūrą (ypač sergant lėtinėmis ligomis), pacientai turėtų būti neatsiejama sveikatos priežiūros komandos dalis [5].
Šeimos gydytojas ir bendruomenės slaugytoja yra privalomi PASP komandos nariai ir tai ne tik aprašoma teisės aktuose, bet ir įrodyta Lietuvoje atlikto tyrimo (2019 m.) metu, tiriant PASP įstaigų darbuotojus [12]. Szafrano su bendraautoriais Kanadoje atliktame tyrime pacientai išreiškė nuomonę apie KD šeimos medicinoje ir nustatyta, kad gydant ligą, pacientų pirmo pasirinkimo sveikatos priežiūros specialistas yra gydytojas (93,7 proc.), o sveikatos edukaciją pacientai pageidauja gauti tiek iš gydytojų (35,7 proc.), tiek iš slaugytojų (38,8 proc.), daugiau kaip pusė (59,3 proc.) pacientų norėtų, kad kraujospūdį matuotų slaugytoja; 44,2 proc. pageidavo kreiptis į gydytoją dėl elgesio ar psichinės sveikatos problemų, o 40,0 proc., norėjo kreiptis į elgesio priežiūros konsultantą [5]. Vaistų skyrimui du trečdaliai (66,9 proc.) pacientų pageidavo kreiptis į gydytoją, o 19,5 proc. pirmenybę teikė farmacininkui [5].
Nors KD plačiai nagrinėjamas pasaulio mokslininkų, tačiau daugiausiai tyrimų apie KD sveikatos priežiūroje atliekama operacinių, intensyvios terapijos ir skubios pagalbos komandose [6], ir tik nedidelė dalis jų nagrinėja komaninio darbo organizavimą pirminėje asmens sveikatos priežiūroje.
Lietuvos kontekste duomenų apie komandinio darbo pirminėje sveikatos priežiūroje vertinimą taip pat trūksta - atlikta tik kelios studijos, vertinančios PSP komandos narių (BPS ir ŠG ) požiūrį į KD, bei vieni kitų vaidmenis [2, 7, 9, 10]. Tyrimai atlikti Kauno miete, o Klaipėdoje - trečiame pagal dydį Lietuvos mieste – tokių tyrimų atlikta nebuvo. Taip pat buvusiuose tyrimuose į tiriamųjų imtį nebuvo įtraukti gydytojai psichiatrai, psichikos slaugytojai ir socialiniai darbuotojai. Todėl šio tyrimo tikslas yra ištirti
PSP specialistų (BPS, ŠG, gydytojų psichiatrų, psichikos slaugytojų ir socialinių darbuotojų) požiūrį į KD ir PSP komandos narius Klaipėdoje.
11.TYRIMO METODIKA
Tyrimas atliktas viešosiose ir privačiose Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros klinikose 2020 m. pradžioje. Tyrime dalyvavo 3 privatūs PASP centrai (UAB ,,Birutės Šeimos Medicinos Praktika"; UAB ,,Brožynų Sveikatos Centras”; UAB „Mano Šeimos Gydytojas“ (Žardės filialas, Dragūnų filialas, N. Uosto padalinys, Mogiliovo filialas), ir 2 viešosios PASP įstaigos – VšĮ Jūrininkų Sveikatos Priežiūros Centras ir VšĮ Klaipedos Psichikos Sveikatos Centras.
Tyrimo dalyviai buvo viešosiose ir privačiose Klaipėdos miesto PSP įstaigose dirbantys ŠG, BPS bei gydytojai psichiatrai, psichikos slaugytojai ir socialiniai darbuotojai. Imties tūrio formule apskaičiuotas mažiausias tyrimo imties dydis. Atlikus pilotažinį tyrimą buvo gauti visų klausimyno ,,Požiūris į komandinį darbą“ skalių įverčių vidurkiai ir dispersijos. Pasirinkus didžiausią dispersiją s2
= 0,3, ir vidurkio vertinimo tikslumą Δ = 0,1, buvo apskaičiuotas minimali tyrimo dalyvių imtis (n = 93). Tam, kad tyrimo imtis atspindėtų tiriamąją visumą, reikėjo apklausti mažiausiai 93 PSP specialistus Klaipėdos mieste.
LSMU Bioetikos centro komisijos leidimas buvo gautas tyrimui atlikti (Nr. BEC-MF-187).
Tyrimui naudotas klausimynas sudarytas iš 4 dalių ir 202 klausimų:
• Sociodemografiniai klausimai: respondentų amžius, lytis, pacientų apylinkės dydis, darbo krūvis ir stažas (13 klausimų) (Priedas Nr.1).
• PSP specialistų nuomonei apie darbą komandoje, kurioje dirba, įvertinti naudotas
„Bendradarbiavimo tarp gydytojų ir slaugytojų pirminėse sveikatos priežiūros komandose klausimynas“ (angl. Collaboration between Physicians and Nurses in Primary Health Care Teams (COPAN) (27 klausimai)) (Priedas Nr.2) [7]. Tyrimo dalyviai turėjo vertinti pateiktus teiginius Likert 5 balų skalėje, pasirinkdami vieną iš atsakymo variantų: „Visiškai nesutinku“, „Nesutinku“,
„Nei sutinku, nei nesutinku“, „Sutinku“, „Visiškai sutinku“.
• PSP specialistų požiūriui į pagrindines komandinio darbo sveikatos priežiūroje sritis vertinti naudotas ,,Požiūrio į komandinį darbą klausimynas“ (angl. TeamSTEEPS Teamwork Attitude Questionnaire (T-TAQ) (30 klausimų, suskirstytų į 5 kategorijas: Komandos struktūra, Lyderystė, Situacijos stebėsena, Tarpusavio parama, Bendraavimas) (Priedas Nr.3) [60]. Tyrimo dalyviai turėjo vertinti pateiktus teiginius Likert 5 balų skalėje, pasirinkdami vieną iš atsakymo variantų: „Visiškai nesutinku“, „Nesutinku“, „Nei sutinku, nei nesutinku“, „Sutinku“, „Visiškai sutinku“.
• PSP specialistų nuomonei apie PSP komandos narių funkcijas vertinti naudota ,,Darbuotojų supratimo apie vieni kitų vaidmenis anketa“ (angl. Role perception Questionnaire
(RPQ)) (110 klausimų: po 22 klausimus atskirai apie BPS, ŠG, gydytojo psichiatro, psichikos sveiktatos slaugytojo bei socialinio darbuotojo vaidmenį PSP komandoje) (Priedas Nr.4) [61]. Pagal specialią klausimyno autorių sudarytą 10 balų skalę specifinę kiekvienam teiginiui, tyrimo dalyviai turėjo vertinti teiginius, pasirinkdami vieną iš dešimties balų: sutikimas su kairiu teiginiu laikytas, tiriamajam pasirinkus nuo 1 iki 4 balų, sutikimas su dešiniu teiginiu laikytas, tiriamajam pasirinkus nuo 7 iki 10 balų, o pasirinkus balus: 5 ir 6 – laikyta, kad tiriamasis šiuo klausimu nuomonės neturi.
• Analizuojant duomenis kiekybiškai įvertintas PSP specialistų darbo aplinkos organizacijoje vertinimas, požiūris į komandinį darbą, tarpusavio vaidmenų vertinimas ir nustatytos šių rodiklių sąsajos su sociodemografiniais veiksniais. Palyginimams taikyti parametriniai testai (t- testas ir dispersinė analizė). Duomenų analizei naudota Microsoft Excel ir SPSS 25 programinės įrangos versija.
12. REZULTATAI
12.1. Tyrimo dalyviai
Tyrime dalyvavo 94 Klaipėdos mieste dirbantys PSP darbuotojai, iš jų: 42 BPS, 38 ŠG, 3 gydytojai psichiatrai, 7 psichikos slaugytojai, 4 socialiniai darbuotojai. Didžioji dalis tyrime dalyvavusiųjų buvo moterys (93,6 proc.). Respondentų amžiaus vidurkis - 49 metai (standartinis nuokrypis (SN) 14,0).
Viešosiose PASP įstaigose dirbo pusė tyrimo dalyvių (51,1 proc.). Vidutinis tiriamųjų darbo stažas - 25,5 metai (SN 14,7). Vidutinis apylinkės, su kuria PSP specialistas dirba buvo 1270,8 (SN 448,7) pacientų. Konsultacijų per dieną kabinete skaičiaus vidurkis - 23,5 (SN 10,0), o konsultacijų namuose per savaitę skaičiaus vidurkis - 7,1 (SN 10,1). Didelė dalis (n=70; 80,5 proc.) respondentų atsakė, kad konsultuoja pacientus savarankiškai. Vidutinis savarankiškų konsultacijų per dieną įstaigoje kiekis - 15,8 (SN 11,7). Vidutinis savarankiškų konsultacijų namuose per savaitę skaičius 5,6 (SN 7,3).
Tyrimo dalyvių sociodemografinės charakteristikos pateiktos 4.1.1.1.lentelėje.
12.1.1. lentelė. Sociodemografiniai tyrimo dalyvių rodikliai
Požymis Tiriamųjų skaičius (n)
Tiriamųjų skaičius (proc.)
Lytis Vyrai
Moterys 6
88 6,4
93,6
Profesija ŠG
BPS
Gydytojai psichiatrai Psichikos slaugytojai Socialiniai darbuotojai
38 42 3 7 4
40,4 44,7 3,2 7,4 4,3 Išsilavinimas Universitetinis
Neuniversitetinis 49
45 52,1
47,9
Amžius <=50 m.
>50 m. 46
48 48,9
51,1 Įstaigos, kurioje dirba, tipas Privati
Viešoji Privati ir viešoji
39 48 7
41,5 51,1 7,4 Darbo stažas (metai) <= 25 m.
> 25 m.
45 49
47,9 52,1
Darbo krūvis (etatas) <1
1
>1
11 61 22
11,7 64,9 23,4 Apylinkės dydis (pacientų
skaičius) <1300
>=1300 42
46 47,7
52,3 Konsultacijų kabinete per
dieną skaičius <25
>=25 39
50 43,8
56,2 Konsultacijų namuose per
savaitę skaičius <5
>=5 47
43 52,2
47,8 Savarankiškų konsultacijų
įstaigoje per dieną skaičius
<=10
>10
36 34
51,4 48,6 Savarankiškų konsultacijų
namuose per savaitę skaičius <=3
>3 44
43 50,6
49,4
12.2. Darbo komandoje vertinimas
Duomenų analizės metu nagrinėta PSP komandos narių nuomonė apie darbą komandoje.
Įvertintas klausimyno ,,COPAN“ vidinis patikimumas, gautas Cronbach’s Alpha rodiklis 0,885.
Klausimyno vidutinis balas 3,9 (SN 0,5). PSP komandos narių nuomonei apie KD vertinti analizuoti klausimai, priklausantys 3-faktorių (orientuota komandos sinergija, organizacinis komponentas komandoje ir kompetencijų ugdymas organizacijoje) aptimizuotam COPAN-3 klausimynui.
Į tikslą orientuota komandos sinergija
Daugiausiai (92,6 proc.) apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad jų komandoje kiekvienas komandos narys žino savo atsakomybės ribas, o mažiausiai apklaustųjų (71,3 proc.) sutiko su teiginiu, kad visi komandos nariai jaučia motyvaciją dirbti. Visų teigiamų atsakymų į klausimus apie komandos sinergiją dažnis pavaizduotas 12.2.1. pav.
12.2.1. pav. Teigiamų atsakymų (kartu skaičiuoti dalyvių atsakymai: „visiškai sutinku“ ir
„sutinku“) į klausimus apie į tikslą orientuotą komandos sinergiją dažnis (proc.) Organizacinis komponentas
Klausiant apie organizacinius komandinio darbo komponentus įstaigoje, respondentai vieningiausiai sutiko (72,3 proc.) su teiginiu, kad jų įstaigoje diegiamos inovacijos, palankiai veikiančios darbą komandoje. Tačiau tik mažiau nei pusė apklaustųjų (47,9 proc.) sutiko su teiginiu, kad komados nariai turi pakankamai laiko kokybiškai atlikti procedūras. Visų teigiamų atsakymų į klausimus apie organizacinį komponentą įstaigoje dažnis pavaizduotas 12.2.2. pav.
71,3 74,5
77,7 77,7 80,9
85,1 92,6
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Visi komandos nariai jaučia motyvaciją dirbti Komandos nariai yra vieningi Komandos nariai gerbia vienas kitą Komandos nariai efektyviai (sėkmingai, puikiai) bendrauja
tarpusavyje
Komandoje vyrauja partneryste grįsti santykiai Komandos narius vienija bendri tikslai ir bendras požiūris į
darbą
Kiekvienas komandos narys turi savo aiškias funkcijas
Į tikslą orientuota komandos sinergija
12.2.2. pav. Teigiamų atsakymų (kartu skaičiuoti dalyvių atsakymai: „visiškai sutinku“ ir
„sutinku“) į klausimus apie organizaciją dažnis (proc.) Kompetencijos
Respondentai panašiai vertino abu teiginius apie kompetencijų ugdymą įstaigose, kuriose dirba.
Vos daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų (68,1 proc.) sutiko su teiginiu, kad įstaigoje vykdomi darbo komandoje mokymai, ir tik du trečdaliai tiriamųjų (67,9 proc.) sutiko, kad su teiginiu, kad įstaigoje vykdomuose mokymuose dalyvauja visi komandos nariai (12.2.3 pav.).
12.2.3. pav. Teigiamų atsakymų (kartu skaičiuoti dalyvių atsakymai: „visiškai sutinku“ ir
„sutinku“) į klausimus apie kompetencijų ugdymą organizacijoje dažnis (proc.)
12.3. Sociodemografinių rodiklių ir komandinio darbo vertinimo ryšys
Analizuojant komandinio darbo vertinimą, nustatyti statistiškai reikšmingi ,,COPAN“ vidurkių skirtumai tarp dirbančių viešosiose, privačiose ir tiek viešosiose, tiek privačiose įstaigose dirbančių tiriamųjų (p=0,029): tik privačiose įstaigose dirbančiųjų respondentų ,,COPAN“ vidurkis didžiausias (4,0), PSP specialistų, kurie dirba tik viešosiose įstaigose - žemesnis (3,8), o žemiausias - ir viešosiose, ir privačiose įsaigose dirbančiųjų - (3,6). Konsultuojančių namuose 5 ir daugiau pacientus per savaitę tyrimo dalyvių ,,COPAN“ vidurkis statistiškai reikšmingai didesnis, nei konsultuojančių namuose mažiau nei 5 pacientus per savaitę (atitinkamai 3,8 ir 4,0; p=0,027). Tyrimo dalyviams, savarankiškai įstaigoje konsultuojantiems 10 ir mažiau pacientų per dieną, ,,COPAN“ vidurkis statistiškai reikšmingai
47,9 61,7
68,1 72,3
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Komandos nariai turi pakankamai laiko kokybiškam procedūrų atlikimui
Įstaigoje valdomi pacientų srautai Įstaiga atsižvelgia į komandos narių poreikius Įstaigoje diegiamos inovacijos, palankiai veikiančios
darbą komandoje
Organizacinis komponentas
67,0 68,1
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Įstaigoje vykdomi mokymai, kuriuose dalyvauja visi komandos nariai
Įstaigoje vykdomi darbo komandoje mokymai
Kompetencijos
nustatytas didesnis, nei savarankiškai įstaigoje konsultuojančių daugiau negu 10 pacientų per dieną (4,0 ir 3,8; p=0,047). Komandinio darbo vertinimo ir sociodemografinių rodiklių sąsajos pavaizduotos 12.3.1.
lentelėje.
12.3.1. lentelė. Komandinio darbo ir sociodemografinių rodiklių sąsajos.
Tiriamųjų grupė n COPAN vidutinis įvertis (SN)
Visi 94 3,88 (0,47)
Išsilavinimas
Universitetinis 49 3,80 (0,46)
Neuniversitetinis 45 3,98 (0,45)
p reikšmė 0,055
Įstaigos pobūdis
Viešoji 48 3,82 (0,45)
Privati 39 4,02 (0,46)
Viešoji ir privati 7 3,60 (0,46)
p reikšmė 0,029*
Apylinkės dydis (pacientų skaičius)
<1300 42 4,01 (0,43)
>=1300 46 3,82 (0,46)
p reikšmė 0,053
Konsultacijų namuose per savaitę skaičius
<5 47 3,77 (0,44)
>=5 43 3,98 (0,46)
p reikšmė 0,027*
Savarankiškai teikiamų konsultacijų per dieną skaičius
<=10 34 4,00 (0,51)
>10 35 3,77 (0,44)
p reikšmė 0,047*
Savarankiškų konsultacijų namuose per savaitę skaičius
<=3 44 3,78 (0,46)
>3 43 4,96 (0,45)
p reikšmė 0,064
* statistiškai reikšmingas skirtumas
12.4 Požiūris į komandinį darbą
PSP specialistų nuomonė apie KD vertinta ,,T-TAQ“ anketa. Analizuojant požiūrio į komandinį darbą klausimyno kategorijas tarpusavyje, aukščiausias kategorijos atsakymų vidurkis nustatytas situacijos stebėsenos kategorijoje (4,2), o mažiausias – tarpusavio paramos kategorijoje (3,7) (12.3.1.
pav.).
12.4.1. lentelė. Požiūrio į komandinį darbą klausimyno kategorijų vidutiniai vertinimai, standartiniai nuokrypiai ir kategorijų vidinio patikimumo rodikliai.
Kategorija Vidutinis įvertis SN Cronbach‘s Alpha
Komandos strukūra 4,2 0,4 0,701
Lyderystė 4,1 0,5 0,782
Situacijos stebėsena 4,2 0,4 0,787
Tarpusavio parama 3,7 0,5 0,397
Bendravimas 4,0 0,4 0,598
Bendras klausimyno vertinimas 4,0 0,3 0,842
Komandos struktūra
Didžioji dalis tiriamųjų sutiko su visais klausimais komandos struktūros kategorijoje.
Vieningiausiai (95,7 proc.) respondentai sutiko, kad yra svarbu gauti grįžtamąjį ryšį iš pacientų ir jų šeimos narių apie pacientų priežiūrą. Taip pat dauguma apklaustųjų (92,6 proc.) sutinka, kad pacientai yra svarbi priežiūros komandos dalis. Kiek rečiau (70,2 proc.) tiriamieji sutiko su teiginiu, kad aukšto lygio sveikatos priežiūros komanda turi bendrų bruožų su kitomis aukštos kvalifikacijos komandomis kitose pramonės šakose (12.3.2. pav.)
12.4.2. pav. Teigiamų atsakymų (kartu skaičiuoti atsakymų variantai „visiškai sutinku“ ir
„sutinku“, į klausimus apie komandos struktūrą dažnis (proc.) Lyderystė
Beveik visi tiriamieji (97,9 proc.) sutiko su teiginiu, kad lyderiams svarbu dalytis informacija su komandos nariais. Vos mažiau apklaustųjų (92,6 proc.) sutiko, kad efektyvūs lyderiai sąžiningas klaidas vertina kaip prasmingas mokymosi galimybes. Tiek pat apklaustųjų (92,6 proc.) sutinka, kad lyderiai turėtų sudaryti neformalias galimybes komandos nariams dalytis informacija. Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų (69,1 proc.) sutiko, kad tinkamo komandos elgesio formavimas yra lyderio atsakomybė (12.3.3. pav.).
70,2 78,7
80,9 88,3
92,6 95,7
0 20 40 60 80 100
Aukšto lygio sveikatos priežiūros komanda turi bendrų bruožų su kitomis aukštos kvalifikacijos
komandomis kitose pramonės šakose Komandos tikslas yra svarbesnis nei atskirų
komandos narių tikslai
Efektyvios komandos nariai gali numatyti kitų komandos narių poreikius
Administracijos vadyba tiesiogiai įtakoja sėkmingą komandų darbą
Pacientai yra svarbi priežiūros komandos dalis Yra svarbu gauti grįžtamąjį ryšį iš pacientų ir jų
šeimos narių apie pacientų priežiūrą
Komandos struktūra
12.4.3. pav. Teigiamų atsakymų (kartu skaičiuoti dalyvių atsakymai: „visiškai sutinku“ ir „sutinku“ į klausimus apie lyderystę komandiniame darbe dažnis (proc.)
Situacijos stebėsena
Beveik visi tiriamieji (98,9 proc.) sutiko, kad pacientų stebėsena yra svarbus indėlis į efektyvų komandos darbą. Dalis (77,7 proc.) respondentų sutiko, kad asmenys, kurie tiesiogiai nėra įtraukti į pacientų priežiūrą, taip pat turėtų būti skatinami stebėti ir pranešti apie paciento būklę (12.3.4. pav.).
12.4.4. pav. Teigiamų atsakymų (kartu skaičiuoti dalyvių atsakymai: „visiškai sutinku“ ir
„sutinku“, į klausimus apie situacijos stebėseną komandiniame darbe dažnis (proc.)
69,1 76,6
89,4 92,6 92,6
97,9
0 20 40 60 80 100
Tinkamo komandos elgesio formavimas yra lyderio atsakomybė
Svarbu, kad lyderiai skirtų laiko apsvarstyti su savo komandos nariais planus kiekvienam pacientui
Lyderiai turėtų užtikrinti, kad komandos nariai padėtų vienas kitam kai to reikia Lyderiai turėtų sudaryti neformalias galimybes
komandos nariams dalytis informacija Efektyvūs lyderiai sąžiningas klaidas vertina kaip
prasmingas mokymosi galimybes
Lyderiams svarbu dalytis informacija su komandos nariais
Lyderystė
77,7 90,4 90,4 93,6
94,7 98,9
0 20 40 60 80 100
Asmenys, kurie tiesiogiai nėra įtraukti į pacientų priežiūrą, taip pat turėtų būti skatinami stebėti ir
pranešti apie paciento būklę
Asmenys (darbuotojai) gali būti mokomi, kaip įvertinti aplinkos saugumą
Svarbu stebėti kitų komandos narių emocinę ir fizinę būklę
Tikslinga, kad komandos narys pasiūlytų pagalbą kitam komandos nariui, kuris gali būti pernelyg
pavargęs arba įsitempęs atlikti užduotį Komandos nariai, kurie stebi savo emocinę ir fizinę
būklę darbe, yra efektyvesni
Pacientų stebėsena yra svarbus indėlis į efektyvų komandos darbą
Situacijos stebėsena
Tarpusavio parama
Vieningiausiai (92,6 proc.) tarpusavio paramos kategorijoje tiriamieji sutiko su teiginiu, kad visi komandos nariai turi žinoti savo kolegų funkcijas, kad KD būtų efektyvus. Mažiau nei pusė respondentų (46,8 proc.) nesutiko su teiginiu, kad pagalbos prašymas kito komandos nario rodo, kad asmuo nežino kaip efektyviai atlikti savo darbą. Ir vos du penktadaliai (41,5 proc.) apklaustųjų nesutiko su teiginiu, kad komandos narių tarpasmeniniai konfliktai nedaro įtakos pacientų saugumui (12.3.5. pav.).
12.4.5 pav.. Teigiamų atsakymų (kartu skaičiuoti dalyvių atsakymai: „visiškai sutinku“ ir
„sutinku“, *Išimtis: 20, 21, 24 klausimai - ,,nesutinku” ir ,,visiškai nesutinku” ) į klausimus apie tarpusavio paramą komandiniame darbe dažnis (proc.)
Bendravimas
Bendravimo kategorijoje tiriamieji vieningai (92,6 proc.) nesutiko kad beveik nėra įmanoma išmokyti asmenis pagerinti bendravimo įgūdžius. O du trečdaliai tiriamųjų (62,8 proc.) sutiko su teiginiu, kad komandos, kurios nesugeba efektyviai bendrauti, žymiai padidina klaidų pavojų (12.3.6.
pav.).
41,5 46,8
79,8 85,1
90,4 92,6
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
*Asmeniniai konfliktai tarp komandos narių nedaro įtakos pacientų saugumui
*Pagalbos prašymas kito komandos nario rodo, kad asmuo nežino kaip efektyviai atlikti savo darbą
*Pagalba komandos nariams yra ženklas, kad asmuo turi nepakankamai darbo
Pagalbos siūlymas atliekant individualias užduotis kitam komandos nariui yra veiksminga priemonė,
padedanti pagerinti komandos veiklą Tikslinga reikšti savo susirūpinimą apie paciento
saugumą iki tol kol įsitikinsite, kad jus išgirdo Visi komandos nariai žino savo kolegų atliekamas
funkcijas, kad komandinis darbas būtų efektyvus
Tarpusavio parama
12.4.6. pav. Teigiamų atsakymų (kartu skaičiuoti atsakymų variantai „visiškai sutinku“ ir
„sutinku“, *Išimtis - 30 klausimas - ,,nesutinku” ir ,,visiškai nesutinku” ) į klausimus apie bendravimą komandiniame darbe dažnis (proc.)
12.5. Požiūrio į komandinį darbą ir sociodemografinių rodiklių sąsajos
Daugiausia statistiškai reikšmingų skirtumų stebėta tarpusavio paramos srities klausimų vertinime (12.4.1. lentelė).:
• Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tarp skirtingų amžiaus grupių tyrimo dalyvių požiūrio į komandinį darbą tarpusavio paramos srityje: iki 50 metų respondentų tarpusavio paramos srities klausimų vidutinis įvertinimas didesnis lyginant su vyresniais nei 50 metų ( atitinkamai 3,83 ir 3,55;
p=0,003).
• Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tarp skirtingą išsilavinimą turinčių apklaustųjų tarpusavio paramos srityje: žemesnį nei universitetinį išsilavinimą turinčiųjų apklaustųjų vidutinis įvertis tarpusavio paramos srityje mažesnis nei turinčių universitetinį išsilavinimą (atitinkamai 3,6 ir 3,8; p=0,039).
• Skirtingą apylinkės dydį turinčių PSP specialistų požiūrio į komandinį darbą anketos tarpusavio paramos srities vidutinis vertinimas statistiškai reikšmingai skyrėsi: mažesnę nei 1000 pacientų
62,8 74,5
76,6 83
89,4 92,6
0 20 40 60 80 100
Komandos, kurios nesugeba efektyviai bendrauti, žymiai padidina klaidų pavojų
Nesklandus bendravimas yra dažniausia klaidų priežastis
Nepageidaujamus įvykius galima sumažinti dalinantis informacija su pacientai ir jų šeimomis
Rinkčiausi dirbti su komandos nariais, kurie užduoda klausimus apie mano pateiktą informaciją
Perduodant informacija apie pacientą svarbu turėti standartizuotą informacijos perdavimo metodą
*Beveik neįmanoma išmokyti asmenis pagerinti bendravimo įgūdžius
Bendravimas
apylinkę turinčių respondentų vidutinis tarpusavio paramą atspindinčių klausimų įvertis buvo mažesnis nei 1500 pacientų ar didesnę apylinką turinčiųjų (atitinkamai 3,5 ir 3,8; p=0,012).
• Taip pat statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tarp skirtingą darbo stažą turinčiųjų apklaustųjų tarpusavio paramos srityje: mažesnį nei 20 m darbo stažą turinčių tiriamųjų vidutinis įvertis tarpusavio paramos srityje didesnis nei turinčiųjų 20-25 m. darbo stažą (atitinkamai 4,0 ir 3,6 p=0,001, bei didesnis, lyginant su didesnį nei 35 m. darbo stažą turinčiųjų (atitinkamai 4,0 ir 3,5;
p=0,00).
• Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tarp skirtingą konsultacijų namuose kiekį per savaitę turinčiųjų apklaustųjų tarpusavio paramos srityje: respondentų, kurie konsultuoja mažiau nei 5 pacientus namuose per savaitę, vidutinis tarpusavio paramos srities klausimų įvertis didesnis nei tų, kurie konsultuoja 5 ir daugiau pacientus namuose per savaitę (atitinkamai 3,8 ir 3,5; p=0,009).
• Statistiškai reišmingas skirtumas nustatytas ir tarp skirtingą savarankiškų konsultacijų namuose kiekį per savaitę turinčiųjų apklaustųjų tarpusavio paramos srityje: respondentų, kurie savarankiškai namuose konsultuoja 3 ir mažiau pacientus per savaitę, vidutinis klausimų apie tarpusavio paramą įvertis didesnis nei tų, kurie pacientų konsultuoja daugiau (atitinkamai 3,8 ir 3,5; p=0,011).
• Statistiškai reikšmingas skirtumas stebėtas tarpusavio paramos srityje tarp skirtingą savarankiškų konsultacijų namuose per savaitę skaičių nurodžiusiųjų tiriamųjų. PSP specialistų, savarankiškai namuose konsultuojančių 1 ir mažiau pacientą per savaitę, tarpusavio paramos srities vidutinių įverčių vidurkis didesnis nei konsultuojančių 2-5 (atitinkamai 3,958 ir 3,6; p=0,012), ir konsultuojančių daugiau nei 5 ( atitinkamai 3,9 ir 3,5; p= 0,006).
• Skirtingą konsultacijų kabinete skaičių per dieną turinčių PSP specialistų komandinio darbo vertinimas statistiškai reikšmingai skyrėsi komandos struktūros srityje. Konsultuojančių 20 ir mažiau pacientų kabinete vidutinis komandos struktūros įvertis buvo didesnis nei konsultuojantys kabinete 30 ir daugiau pacientų (atitinkamai 4,2 ir 4,0; p=0,045) (12.4.1. lentelė).
• Taip pat skyrėsi ir skirtingą konsultacijų skaičių namuose per savaitę nurodžiusiųjų požiūris į KD (12.4.1. lentelė). Komandos struktūros srities klausimų vidutinis įvertis statistiškai reikšmingai buvo didesnis konsultuojančių iki 2 pacientų nei konsultuojančių 3-6 pacientus (atitinkamai 4,3 ir 4,0;
p=0,002). Situacijos stebėsenos srities vertinimo vidurkis statistiškai reikšmingai mažesnis buvo namuose 3-6 pacientus per savaitę konsultuojančių PSP specialistų, lyginant tiek su konsultuojančiais iki 2 pacientų (atitinkamai 4,1 ir 4,3; p=0,015), tiek su konsultuojančiais daugiau, nei 6 pacientus (atitinkamai 4,1 ir 4,3 p=0,04;). O tarpusavio paramos srityje statistiškai reikšmingai
didesnis vidurkis stebėtas konsultuojančių iki 2 pacientų, lyginant su konsultuojančiais 3-6 (atitinkamai 3,9 ir 3,5; p=0,000), tiek su konsultuojančiais daugiau nei 6 (atitinkamai 3,9 ir 3,6;
p=0,005).
12.5.1. lentelė. Požiūrio į komandinį darbą įverčiai.
Tiriamųjų grupė
N
Sritys Komandos
struktūra Lyderystė Situacijos
stebėsena Tarpusavio
parama Bendra-
vimas Bendras požiūris į komandinį darbą vidurkis
(SN) vidurkis
(SN) vidurkis
(SN) vidurkis
(SN) vidurkis
(SN) vidurkis (SN) Visi 94 4,15 (0,44) 4,16 (0,53) 4,24 (0,44) 3,69 (0,47) 3,95 (0,38) 4,04 (0,32) Specialybė
Šeimos
gydytojas 38 4,16 (0,42) 4,18 (0,55) 4,24 (0,40) 3,68 (0,47) 3,91 (0,39) 4,03 (0,31) BP slaugytojas 42 4,18 (0,46) 4,23 (0,47) 4,28 (0,42) 3,69 (0,51) 4,01 (0,37) 4,08 (0,31) kitos 14 4,07 (0,49) 3,93 (0,65) 4,13 (0,60) 3,70 (0,30) 3,87 (0,35) 3,94 (0,36)
p reikšmė 0,738 0,189 0,543 0,992 0,372 0,385
Amžius
≤ 50 m. 46 4,17 (0,45) 4,15 (0,52) 4,28 (0,42) 3,83 (0,47) 3,90 (0,39) 4,07 (0,33)
> 50 m. 48 4,14 (0,44) 4,17 (0,55) 4,20 (0,45) 3,55 (0,42) 3,99 (0,37) 4,01 (0,31)
p reikšmė 0,733 0,846 0,373 0,003* 0,247 0,399
Išsilavinimas
Universitetinis 49 4,2 (0,43) 4,19 (0,56) 4,27 (0,45) 3,78 (0,49) 3,96 (0,36) 4,07 (0,32) Žemesnis 45 4,10 (0,45) 4,13 (0,50) 4,21 (0,43) 3,59 (0,42) 3,93 (0,40) 3,99 (0,31)
p reikšmė 0,291 0,606 0,581 0,039* 0,779 0,198
Stažas
<=25 m. 45 4,16 (0,45) 4,16 (0,46) 4,30 (0,43) 3,86 (0,45) 3,93 (0,40) 4,08 (0,32)
> 25 m. 49 4,15 (0,44) 4,16 (0,59) 4,19 (0,45) 3,53 (0,43) 3,97 (0,36) 4,00 (0,31)
p reikšmė 0,917 0,947 0,246 0,000* 0,644 0,216
Apylinkės dydis (pacientų skaičius)
<1000 19 4,11 (0,57) 4,13 (0,58) 4,28 (0,47) 3,48 (0,38) 3,89 (0,42) 3,98 (0,36) 1000-1499 42 4,16 (0,41) 4,23 (0,40) 4,27 (0,43) 3,65 (0,52) 3,95 (0,36) 4,05 (0,29)
>=1500 27 4,20 (0,41) 4,14 (0,57) 4,20 (0,39) 3,84 (0,40) 3,97 (0,36) 4,07 (0,30)
p reikšmė 0,765 0,684 0,744 0,038* 0,79 0,588
Konsultacijos namuose per savaitę
<5 47 4,16 (0,40) 4,14 (0,48) 4,21 (0,42) 3,79 (0,40) 3,93 (0,40) 4,05 (0,30)
>=5 43 4,12 (0,48) 4,18 (0,58) 4,26 (0,46) 3,54 (0,47) 3,95 (0,36) 4,01 (0,32)
p reikšmė 0,675 0,743 0,534 0,009* 0,765 0,615
Savarankiškos konsultacijos namuose per savaitę
<=3 44 4,19 (0,41) 4,13 (0,56) 4,24 (0,44) 3,79 (0,39) 3,94 (0,38) 4,06 (0,31)
>3 43 4,11 (0,49) 4,21 (0,50) 4,22 (0,44) 3,54 (0,48) 3,94 (0,40) 4,01 (0,32)
p reikšmė 0,423 0,459 0,852 0,011* 0,977 0,453
Konsultacijos per dieną kabinete
<=20 29 4,21 (0,47) 4,12 (0,55) 4,25 (0,52) 3,55 (0,45) 4,00 (0,40) 4,03 (0,34) 21-29 31 4,24 (0,43) 4,16 (0,53) 4,30 (0,42) 3,77 (0,43) 3,97 (0,35) 4,09 (0,32)
>=30 29 3,98 (0,39) 4,22 (0,50) 4,15 (0,38) 3,68 (0,46) 3,85 (0,40) 3,98 (0,26)
p reikšmė 0,045* 0,776 0,403 0,163 0,291 0,367
*-statistiškai reikšmingas skirtumas
12.6. Požiūris į PSP komandos narių vaidmenis
Požiūriui į PSP komandos narių vaidmenis vertinti analizuota ,,RPQ“ anketa. Socialinio darbuotojo, BPS, ŠG, gydytojo psichiatro ir psichikos sveikatos slaugytojo požiūrio į vieni kitų vaidmenis anketų vertinimo vidurkiai pateikti 12.5.1. lentelėje.
12.6.1. lentelė. PSP komandos narių vaidmenų vertinimas.
Didžioji dalis apklaustųjų sutiko, kad visų specialistų darbas reikalauja bendradarbiavimo.
Daugiausia respondentų mano, kad bendradarbiavimo, reikalauja socialinis darbuotojas (84,8 proc.), o mažiausiai – kad bendradarbiavimo reikalauja gydytojas psichiatras ir psichikos sveikatos slaugytoja (69,3 proc. ir 69,0 proc.). (12.4.2. pav.).
12.6.2. pav. PSP specialistų nuomonė apie PSP komandos narių bendradarbiavimo poreikį (proc.)
Klausiant PSP specialistų, ar jų nuomone, kiti specialistai efektyviau dirba komandoje, ar savarankiškai, atsakymai nebuvo vieningi. Nuomonės šiuo klausimu apie šeimos gydytoją, psichikos sveikatos slaugytoją ir socialinį darbuotoją neturėjo maždaug trečdalis apklaustųjų (atitinkamai 31,9 proc., 32,6 proc. ir 30,4 proc.). Vis dėlto, daugiausia respondentų (62,6 proc.) sutiko, kad bendrosios
11,5 13,6 12,1 7,7 5,4
19,5 17,0 9,9 9,9 9,8
69,0 69,3
78,0 82,4
84,8
0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 Psichikos sveikatos slaugytoja
Gydytojas psichiatras Šeimos gydytojas Bendrosios praktikos slaugytoja Socialinis darbuotojas
Reikia daug bendradarbiavimo Neturi nuomonės
Visiškai nereikalauja bendradarbiavimo
Vidutinis įvertis SN Cornbach's Alpha rodiklis
Socialinio darbuotojo vaidmuo 5,5243 1,14816 0,835
Bendrosios praktikos slaugytojos vaidmuo 4,9924 1,52293 0,92
Šeimos gydytojo vaidmuo 4,9659 1,56795 0,914
Gydytojo psichiatro vaidmuo 5,3146 1,22289 0,855
Psichikos sveikatos slaugytojo vaidmuo 5,3253 1,14929 0,851
