LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Rimantė Butkutė
Kačių astmos etiologija, diagnostika ir gydymas
The etiology, diagnostic and treatment of feline asthma
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Doc. dr. Gintaras Zamokas
DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kačių astmos etiologija, diagnostika ir gydymas“
1.1 Yra atlikta mano pačios: Rimantės Butkutės
1.2 Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ar užsienyje
1.3 Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2014 01 16 Rimantė Butkutė (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2014 01 16 Rimantė Butkutė (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
2014 01 16 Doc .dr. Gintaras Zamokas (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
(aprobacijos data) Prof. dr. Audrius Kučinskas (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimų komisijos įvertinimas
(data) (gynimo komisijos sekretorės(-riaus) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
TURINYS
SANTRAUKA………. 5
SUMMARY... 6
ĮVADAS... 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA... 9
1.1. Kačių kvėpavimo sistemos anatomija... 9
1.2. Kačių astmos apibrėžimas... 10
1.3. Patofiziologija... 11 1.4. Etiologija... 12 1.5. Simptomai... 13 1.6. Diagnostika... 13 1.6.1. Klinikinis tyrimas... 14 1.6.2. Kraujo tyrimas... 14 1.6.3. Koprologinis tyrimas... 15 1.6.4. Rentgenologinis tyrimas... 15 1.6.5. Farmakologinė diagnostika... 16 1.6.6. Bronchoskopija... 16 1.6.7. Bronchoalveolinis lavažas... 16
1.6.8. Endotrachėjinis (tracheobronchinis praplovimas)... 17
1.6.9. Plaučių funkcinis testas... 18
1.6.10. Echokardiografija ir elektrokardiografija………... 18 1.6.11. Papildomi tyrimai... 19 1.6.12. Diferencinė diagnostika... 20 1.7. Gydymas... 20 1.8. Profilaktika... 24 2. MEDŽIAGOS IR METODAI... 25
2.1. Tyrimo objektas ir jo charakteristika... 25
2.2. Tyrimo metodika ir organizavimas... 25
2.3. Duomenų statistinė analizė... 27
3. TYRIMO REZULTATAI... 28
3.1. Astma sergančių individų pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir veislę... 28
3.2. Kačių astmą įtakojantys veiksniai... 29
3.3. Klinikinių požymių pasireiškimas... 34
3.4. Hematologinio tyrimo nauda astmos diagnostikoje... 35
3.5. Rentgenologinis tyrimas astmos diagnostikoje... 36
3.6. Svarbiausi astmos gydymo metodai, taikyti tyrimo metu... 39
4. REZULTATŲ APTARIMAS... 41 IŠVADOS... 43 PASIŪLYMAI... 44 PADĖKOS... 45 LITERATŪROS SĄRAŠAS... 46 PRIEDAS 1 PRIEDAS 2
SANTRAUKA
Magistro baigiamojo darbo pavadinimas: Kačių astmos etiologija, diagnostika ir gydymas. Baigiamojo darbo apimtis: 51 psl.
Lentelių skaičius: 4. Paveikslų skaičius: 14.
Naudotų literatūros šaltinių kiekis: 32.
Baigiamojo darbo tikslas: išanalizuoti kačių astmos pasireiškimo dažnumą, ligos atsiradimo priežastis, dažniausiai taikomas diagnostines priemones ir gydymą.
Apibūdinimas: kačių astma – tai galimai alerginės kilmės susirgimas, kurio metu atsiranda kvėpavimo takų uždegimas, padidėjusi gleivių sekrecija, spontaniška bronchokonstrikcija ir kvėpavimo takų remodeliacijos. Šie pokyčiai sukelia kosulį, dusulį, švokštimą ir kvėpavimo nepakankamumą. Dažniausiai praktikoje susiduriama su diagnostikos problematika.
Baigiamojo darbo metodikos: tyrimas buvo atliekamas 2013 metais, jame dalyvavo 9 astma sergančios katės ir 5 sveikos katės. Buvo atlikta kačių, įtariamų sergant astma, šeimininkų apklausa, kurios metu vertinami galimai astmos pasireiškimui turėję įtakos veiksniai. Tuomet atliekamos kitos diagnostinės procedūros, kurių metu gaunama diagnozė, patvirtinanti kačių astmą ir skiriamas tolimesnis gydymas.
Pagrindiniai tiriamojo darbo rezultatai ir išvados: kačių astma nėra dažnai pasitaikanti kvėpavimo takų liga. Tarp astma sergančių kačių nėra ženklių lyties skirtumų, 56 % sirgusiųjų sudarė patelės, o patinai – 44 %. Astma dažniau pasireiškė katėms, kurių amžius svyravo nuo 1 iki 5 metų (45 %) ir toms, kurios buvo negrynaveislės (45 %). Apklausos metu nustatyti pagrindiniai potencialūs astmą sukeliantys veiksniai, t.y. šeimininkų rūkymas (12 %), parfumuotų valiklių (12 %), oro gaiviklių bei dezodorantų (12 %) naudojimas katės gyvenamojoje aplinkoje. Astmos diagnostikoje takyti tokie metodai, kaip klinikinė apžiūra, kraujo tyrimai, rentgenologinis tyrimas bei farmakologinė diagnostika. Išanalizavus kraujo tyrimus, buvo nustatytas padidėjęs eozinofilų kiekis. Katėms buvo taikoma deguonies terapija, bronchodilatatorių, kortikosteroidų terapija, inhaliacinė terapija.
SUMMARY
Theme: The etiology, diagnostic and treatment of feline asthma Work consists of: 51 pages, 14 images, 4 tables, 32 used literature.
The aim: to analyze the manifestation frequency of feline asthma, diagnostic methods, treatment and identify the factors, which have influence in manifestation of this disease.
Description: feline asthma has an allergic etiology. The hallmark features include airway inflammation, mucus hypersecretion, spontaneous bronchoconstriction and airway remodeling. These changes lead to clinical signs of cough, dyspnea, wheeze and respiratory distress. The diagnosis of asthma can be complicated, because there are no single test for diagnose feline asthma.
Methodology: the study was carried out in a small animal clinic X in 2013 year. 9 asthmatic cats and 5 healthy cats were included in this study. There was composed questionnaire form for the owners, whose cats were possibly asthmatic. All the received material was used for statistic analysis about the factors, which had more impact in causing asthma. The other diagnostic manipulations were performed to get this certain diagnosis and find the best treatment options. There were reviewed epidemiology, clinical manifestations, patogenesis and factors, which influence asthma, blood results, diagnosis and treatment of feline asthma.
Results and conclusions: feline asthma is not common respiratory disease in cats. The study revealed that there is no clear sex predilection (females – 56 % and males – 44 %). Middle-aged cats (1 to 5 years) were seen more affected (45 %). 45 % of the cats were mixed breed. The main asthma predisposing factors were possibly smoking house-holds (12 %), perfumed cleaners (12 %) and air fresheners (12 %), which were as triggers in the environment. The main diagnostic tests include physical examination, blood tests, thoracic radiography and trial treatment. Haematology test revealed an eosinophilia in all the asthmatic cats. The oxygen therapy, bronchodilators, steroids and inhaliation therapy were the priorities for effective management of an asthmatic cat.
ĮVADAS
Astma yra vienas iš rimčiausių apatinių kvėpavimo takų sutrikimų, kurį charakterizuojantys požymiai būdingi ne tik žmonėms, bet ir katėms (Pernas, 2010; Reneiro, 2013). Žmonių astmos diagnozės nustatymui, gydymui yra skiriama daug dėmesio, tuo tarpu kačių astmos tyrimai dar tik įsibėgėja (Reneiro, 2013). Nors kačių astmos susirgimas pirmą kartą buvo paminėtas dar 1906 m., detalesni ir tolimesni tyrimai nebuvo dažnai atliekami ir publikuojami (Pernas, 2010; Byers, Dhupa, 2005).
Per pastarąjį dešimtmetį situacija pasikeitė ir šiuo metu vis daugiau dėmesio yra skiriama kačių astmai. Vis dažniau yra analizuojami ir tiriami panašumai bei skirtumai tarp žmonių bei kačių astmos (Hirt, 2005; Byers, Dhupa, 2005; Pernas, 2010; Reneiro, 2013). Visgi epidemiologinė šios ligos situacija dar nėra pilnai įvertinta, nors kai kurių autorių teigimu, yra paveiktas 1% kačių populiacijos (Reneiro, 2013; Carey, 2012).
Kačių astmos etiologija nėra pilnai išaiškinta (Tilley, Smith, 2008). Manoma, kad tai gali būti alerginės kilmės susirgimas (Reinero, 2013). Patekę alergenai sukelia I tipo padidėjusio jautrumo imuninę reakciją, kurios metu atsiranda kvėpavimo takų uždegimas, spontaniška bronchokonstrikcija ir remodeliacijos: erozijos epitelyje, lygiųjų raumenų hipertrofija ar fibrozė (Reneiro, 2009; Reinero, 2013). Šie pokyčiai sukelia įvairius klinikinius simptomus: kosulį, švokštimą ar kvėpavimo nepakankamumą (Reinero, 2013). Reikia pastebėti, kad panašiai vystosi ir žmonėms būdinga astma.
Kai kurie autoriai pastebi, kad astmai būdingas sezoniškumas, ji dažniau išsivysto vasaros sezono metu, kuomet yra didesnis galimų alergenų kiekis bei pasireiškia toms katėms, kurios yra išleidžiamos į lauką (Allen et al., 2010).
Daugiausiai problemų kyla diagnozuojant ligą. Dažniausiai kačių astma diagnozuojama remiantis anamnezės duomenimis, gyvūno klinikiniais simptomais, atlikus kraujo tyrimus bei krūtinės rentgenologinį tyrimą, tačiau norint tiksliai ir patikimai diagnozuoti, reikalinga atlikti kur kas daugiau tyrimų, tačiau tam reikalinga tinkama diagnostinė įranga (Carey, 2012). Taip pat, svarbu šią ligą diferencijuoti nuo kitų susirgimų, kuriems būdingi panašūs klinikiniai požymiai (Harvey, 2004). Kai kurių autorių duomenimis, vertingos informacijos suteikia klinikinė apžiūra (girdima aritmija ar širdies ūžesiai nėra būdingi astmai, bet tai yra pagrindiniai požymiai sergant širdies ligomis) (Hirt, 2005). Taigi, didžiausia problema kačių astmos diagnostikoje yra ta, kad nėra vieno klinikinio tyrimo, kurį atlikus būtų galima diagnozuoti astmos susirgimą.
Cannon su Forster-van Hijfte (2006) akcentuoja, kad labai svarbu klinikinius požymius diferencijuoti ir priskirti tam tikrai ligos formai. Nuo to priklauso tolimesnis gydymas ir katės gyvenimo gerovė. Autorių teigimu, jeigu simptomai yra lengvos formos, jie, paprastai, neįtakoja gyvūno kasdienės rutinos. Jeigu pasireiškia poūmei ligos formai būdingi požymiai, tuomet katės būna apatiškos, atsiranda kosėjimas naktį, o tai turi neigiamos įtakos gyvūno gerbūviui. Visgi, labiausiai diskomfortą jaučia tos katės, kurioms pasireiškia sunki ligos forma. Tokia būklė dar vadinama „status
asthmaticus“. Pastarajai esant, katei kasdien pasireiškia vis sunkesni klinikiniai požymiai ir dėl to labai
nukenčia gyvūno gyvenimo kokybė (Cannon, Horster-van Hijfte, 2006). Negydoma arba neteisingai gydoma astma palaipsniui sunkėja, jos klinikiniai simptomai tampa nebekontroliuojami (Carey, 2012).
Paprastai, gydymas duoda puikius rezultatus, tačiau įvykus astmos priepuoliui liga gali baigtis gyvūno gaišimu. Visgi, kol kas kačių astma nėra išgydoma, tačiau ji gali būti kontroliuojama (Harvey, 2004). Anot kai kurių autorių, tikimasi, jog ateityje ji bus išgydoma (Reneiro, 2013).
Šiuo metu, veterinarinėje praktikoje kačių astma sukelia vis daugiau problemų ir slepia dar daug neatsakytų klausimų: kokia iš tiesų yra šios ligos epidemiologija? Ar galime turėti vieną klinikinį tyrimą, kurį atlikus būtų galima diagnozuoti šią ligą? Šių ir kitų klausimų atsakymams yra reikalingi detalesni tyrimai. Tačiau sudėtinga yra tai, kad, dažniausiai dėl finansinių priežasčių, žmonės nenori atlikti reikalingų diagnostinių tyrimų ir esant sunkiai ligos formai, sutinka gyvūną eutanazuoti.
Tikimasi, kad šis darbas, turimų žinių apie kačių astmos etiologijos ir diagnostikos problematiką apibendrinimas, leis tiksliau ir laiku diagnozuoti ligą bei parinkti tinkamiausią gydymą. Darbo tikslas:
išanalizuoti kačių astmos pasireiškimo dažnumą, ligos atsiradimo priežastis, dažniausiai taikomas diagnostines priemones ir gydymą.
Darbo uždaviniai:
surinkti, išnagrinėti ir apžvelgti literatūros šaltinius, susijusius su darbo tema; įsisavinti pagrindinius astmos diagnostikos metodus ir jų taikymo eiliškumą; nustatyti kokios veislės, lyties ir amžiaus katės dažniausiai serga astma; išsiaiškinti astmą galimai predisponuojančius veiksnius;
išsiaiškinti pagrindinius gydymo metodus, taikomus praktikoje; aptarti kitus sutrikimus, nuo kurių astma turi būti diferencijuojama.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kačių kvėpavimo sistemos anatomija
Kačių kvėpavimo sistema yra sudaryta iš nosies ertmės, ryklės, gerklų (balso aparato), trachėjos ir plaučių. Plaučius sudaro bronchinis medis, alveolės bei kapiliarai. Įkvėpiamas oras per šnerves keliauja į nosies ertmę, vėliau link trachėjos ir tuomet per pagrindinius bronchus į plaučius (kairįjį ir dešinįjį) (Eldredge et al., 2008). Bronchinis medis sudarytas iš bronchų, kurie šakojasi į smulkesnes bronchioles. Jos baigiasi alveolėmis (Byers, Dhupa, 2005). Alveolių sienelės yra plonos, dėl to lengviau praeina dujos. Sienelės apraizgytos kapiliarais. Per alveolės sienelę iš įkvėpto oro deguonis pereina į kraują, o anglies dvideginis pasišalina ir iškvepiamas į išorę. Plaučiuose nuolat vyksta dujų apykaita (Eldredge et al., 2008) (1 pav.).
1 pav. Kačių kvėpavimo sistemos anatomija
1.2. Kačių astmos apibrėžimas
Kačių astma – staigus (ūmus) arba ilgai trunkantis (lėtinis) apatinių kvėpavimo takų uždegimas, kuriam būdingas padidėjęs reaktyvumas į įvairius dirgiklius (alergenus) (Tilley, Smith, 2008). Šis susirgimas dažnai apibūdinamas kaip sindromas (FAS). Yra nustatyti du skirtingi kačių astmos sindromo tipai: pirmoje grupėje katėms pasireiškia bronchokonstrikcija, kosėjimas, tačiau nėra ryškaus eozinofilų dominavimo, o antroje grupėje esančioms katėms, bronchokonstrikcija yra lydima įvairaus laipsnio plaučių (kvėpavimo takų) infiltracijos eozinofilais (Martin, Corcoran, 1997).
Kačių astma dar vadinama lėtiniu bronchitu arba tiesiog apatinių kvėpavimo takų liga. Tačiau, remiantis literatūros duomenimis, astma yra atskiras susirgimas, kurį privalu skirti nuo lėtinio bronchito dėl tam tikrų priežasčių: ji yra apatinių kvėpavimo takų sutrikimas, kuris sukelia patekusio oro srauto apribojimą. Sutrikimas gali išsispręsti savaime arba taikant gydymą. Astma išsivysto kaip I tipo hiperjautrumo reakcija į įkvepiamus alergenus. Tai charakterizuojama eozinofilišku kvėpavimo takų uždegimu, spontaniška bronchokonstrikcija ir kvėpavimo takų remodeliacija. Tuo tarpu, lėtinis bronchitas apibūdinamas kaip apatinių kvėpavimo takų uždegiminis sutrikimas, kuris sukelia kosulį. Jis nėra alerginės kilmės ar susijęs su ūmia bronchokonstrikcija (Hibbert, 2010). Taip pat, esant lėtiniam bronchitui, katės paprastai kosti kasdien, o astmai būdingi asimptominiai periodai tarp kosulio epizodų (Lappin, 2001). Kituose šaltiniuose astma apibūdinama kaip ūmus alerginis bronchitas, imuninė kvėpavimo takų liga. Įvairūs autoriai vis dar ginčijasi dėl tikslaus pavadinimo (Byers, Dhupa, 2005).
Atsiradus uždegiminiam procesui, išsivysto įvairaus laipsnio kvėpavimo takų obstrukcija, kliniškai pasireiškianti švokštimu, dusuliu ir kosulio priepuoliais. Kačių, sergančių astma, kraujyje aptinkamas padidėjęs eozinofilų, limfocitų bei mastocitų skaičius (Tilley, Smith, 2008).
Siamo veislės katės turi genetinį polinkį sirgti astma (Gough, Thomas, 2004). Šį polinkį turi 5% Siamo veislės kačių (Pernas, 2010). Buvo pastebėta, kad tiek grynaveislėms Siamo katėms, tiek Siamo kačių mišrūnėms pagrindiniai astmos požymiai, tokie, kaip dusulys ir kosulys, pasireiškia itin ankstyvame amžiuje (Mardell, 2007). Taip pat astma būdinga Orientalų veislės katėms (Graves, 2009). Dažniau serga vidutinio amžiaus (2-8 metų) patelės nei patinai (Tilley, Smith, 2008).
1.3. Patofiziologija
Kačių astmos patofiziologija dar nėra pilnai išaiškinta (Pernas, 2010). Astmos vystymuisi didžiausią įtaką turi genetiniai ir aplinkos veiksniai (Reinero, 2013).
Naujausi eksperimentiniai tyrimai padėjo geriau apibūdinti šią būklę sukeliančius mechanizmus. Yra trys pagrindiniai patogeniniai reiškiniai, susiję su kačių astma: imuninio atsako alteracija, adrenerginės – cholinerginės sistemos pusiausvyros sutrikimas ir padidėjusi gleivių gamyba (Pernas, 2010).
I tipo padidėjusio jautrumo imuninė reakcija yra pagrindinė kačių astmos patogenezės grandis. Ore esantys alergenai įprastai nėra žalingi katėms, tačiau sergančioms astma jie stimuliuoja specifinių antikūnų imunoglobulinų E gamybą (IgE). Po kontakto su alergenu, dendritinės ląstelės jį paima (antigeną) ir pateikia kitoms ląstelėms, aktyvuojami T1 helperiai (TH 1) limfocitai. Sąveika tarp TH 1 (T1 helperių) ir TH 2 (T2 helperių) ląstelių sukelia B limfocitų diferenciaciją ir produkuojami specifiniai IgE prieš antigeną. Tuomet specifiniai IgE antikūnai susimaišo su putliosiomis ląstelėmis ir bazofilais bei ateityje tampa jautresni to paties antigeno buvimui. Įvykus sąlyčiui su tuo pačiu alergenu, imunoglobulinui E jungiantis su antigenu putliųjų ląstelių paviršiuje, aktyvinama putlioji ląstelė, kuri atpalaiduoja mediatorius. Pagrindiniai mediatoriai yra histaminas ir seratoninas. Histaminas yra vazoaktyvus aminas, kuris prisijungęs prie kitų mediatorių prisideda prie gleivių sekrecijos, padidina kapiliarų pralaidumą ir paskatina granuliocitų chemotaksį. Seratoninas yra pirminis mediatorius kačių putliosiose ląstelėse, kuris prisideda prie lygiųjų raumenų kontrakcijos. Šis mediatorius nėra randamas žmonių, arklių ar šunų kvėpavimo takuose. Ūmaus astmos epizodo metu iš putliųjų ląstelių atsipalaidavęs seratoninas sužadina bronchų lygiųjų raumenų staigią kontrakciją. Ilgą laiką buvo manyta, kad atsipalaidavęs histaminas sukelia staigią bronchokonstrikciją. Ši prielaida buvo atmesta, nustačius, kad histaminas visgi neturi jokio efekto ar įtakos bronchokonstrikcijos sukėlimui. Aktyvuotos putliosios ląstelės taip pat atpalaiduoja ir kitus mediatorius: eozinofilų chemotaksio faktorių, interleukinus 1, 2, 3, 4, 5, granuliocitų ir makrofagų kolonijas stimuliuojančius faktorius, interferoną γ, navikų nekrozės faktorių (TNFα), prostaglandiną, tromboksaną A2 ir leukotrienus (Pernas, 2010).
Adrenerginė sistema veikia kvėpavimo takus per β2 adrenerginius receptorius, kurių stimuliacija padidina ciklinio adenozino monofosfato (cAMP) produkciją ir sukelia bronchodilataciją bei gleivių gamybos sumažėjimą. Cholinerginė stimuliacija veikia priešingai, ji didina ciklinio guanozino
monofosfato (cGMP) gamybą, kuri sukelia kvėpavimo takų lygiųjų raumenų kontrakciją (bronchokonstrikciją), didina gleivių gamybą ir provokuoja vazodilataciją. TH 2 ląstelių ir eozinofilų aktyvumas prisideda prie adrenerginės – cholinerginės sistemos pusiausvyros sutrikimo (Pernas, 2010).
Padidėjusi gleivių gamyba yra pagrindinis veiksnys astmos vystymęsi. Būtent tai padidina sergamumo bei mirtingumo procentą. Taurinės bei pogleivio liaukų ląstelės yra atsakingos už gleivių gamybą kvėpavimo takuose. Mucinas yra pagrindinis kvėpavimo takuose esančių gleivių ingredientas (gliukoproteinas), kurio esminės savybės yra elastingumas bei lipnumas (Pernas, 2010).
Bet kuriuo atveju, turi būti aišku, jog kačių astmą sukelia padidėjusi imuninė reakcija į įkvėptą alergeną, kuris generuoja specifinius cheminius ir struktūrinius pokyčius tracheobronchiniame medyje (Pernas, 2010).
1.4. Etiologija
Tikslios priežastys, sukeliančios kačių astmą, nėra nustatytos (Tilley, Smith, 2008). Visgi, manoma, jog astma yra alerginės kilmės susirgimas (Reinero, 2013). Dažnai tai yra sezoninė problema, t.y. vasaros metu vienas iš dažniausiai pasitaikančių alergenų yra žiedadulkės, tuo tarpu žiemos sezono metu, kuomet langai būna uždaryti, o patalpos šildomos, gali padidėti jautrumas namuose esančių dulkių erkutėms (Mardell, 2007).
Pagrindiniai įtakojantys faktoriai:
Cigarečių ar židinio dūmai, Plaukų purškalai,
Oro gaivikliai, Smilkalai,
Dulkantis kačių kraikas (Tilley, Smith, 2008). Parfumuotas kraikas,
Dulkės, Žiedadulkės, Kvepalai,
Parfumuoti namų apyvokos reikmenys (valikliai) (King, 2004). HEPA oro filtrai (Reinero, 2013).
Piktžolės (Reinero, 2009).
Klinikinius požymius dar labiau apsunkina stresas bei aktyvus judėjimas. Gali būti stebimas svorio netekimas, tačiau dažniausiai dėl sumažėjusio aktyvumo gyvūnai nutunka (King, 2004).
Žmonių pleiskanos ir namuose esančių dulkių erkutės (ypač randamos šeimininko lovoje) yra vieni svarbiausių alergenų. Katės turėtų būti neįleidžiamos į šeimininko miegamajį kambarį, kadangi ten yra vienas didžiausių alergenų šaltinių (Martin, Corcoran, 1997).
1.5. Simptomai
Dažniausiai pasitaikantys kačių astmos simptomai yra : Kosulys (80%),
Čiaudėjimas (60%),
Pasunkėjęs kvėpavimas (švokštimas) (40%) (Tilley, Smith, 2008).
Taip pat, būdingas dusulys, ypač iškvėpimo metu, ortopnėja (dusulys, atsirandantis gulint), tachipnėja (padažnėjęs kvėpavimas) (Pernas, 2010).
Kosulys, būdingas astmai, dažnai painiojamas su tokiu kosuliu, kurio metu yra atkosimi plaukų gumulėliai, būtent tai dažnai klaidina katės savininkus (Reinero, 2013). 10-15% kačių iškart po pasireiškusių priepuolių vemia (Reinero et al., 2009).
Katėms gali pasireikšti švelnios formos kosėjimo / švokštimo epizodai, kurie trunka kelias minutes (Lappin, 2001). Katėms yra sunkesnis iškvėpimas, kadangi joms reikia daugiau pastangų išstumti orą iš susiaurėjusių kvėpavimo takų (King, 2004).
Retais atvejais pasitaiko tingumas, letargija bei apetito stoka. Kai kurioms katėms būdingas kvėpavimas atvira burna, odoje, gleivinėse atsirandantys spalvos pokyčiai dėl nepakankamo deguonies kiekio eritrocituose (cianozė) (Tilley, Smith, 2008). Pakilusi kūno temperatūra liudija apie galimą antrinę bakterinę infekciją (Martin, Corcoran, 1997).
1.6. Diagnostika
Nėra vieno konkretaus tyrimo, kurį atlikus būtų įmanoma nedelsiant diagnozuoti astmą (Reinero, 2013). Visų pirma reikia įvertinti katės klinikinę istoriją ir pasireiškusius klinikinius požymius (Reinero, 2013). Svarbu tinkamai surinkta anamnezė apie gyvūno būklę (Byers, Dhupa, 2005).
Dusulio priepuolio metu katėms būdinga tipiška kūno padėtis. Paprastai, katės guli ant grindų, sternalinėje padėtyje, galva ir kaklas ištiesti į priekį, burna pravira ir girdimas šniokščiantis kvėpavimas. Jei bronchokonstrikcija tęsiasi ilgesnį laiką, katei gali prasidėti cianozė ir krūtinė įgauti statinės formą dėl viduje susikaupusio oro. Dusulio intensyvumas įvertinamas, remiantis šnervių ar burnos kampučių įtraukimo intensyvumu (Pernas, 2010).
Atlikus pulso oksimetriją, nustatomas kraujo įsotinimas deguonimi (minimali deguonies saturacija turi būti 92 %) (Byers, Dhupa, 2005).
1.6.1. Klinikinis tyrimas
Daug astma sergančių kačių klinikinės apžiūros metu nerodo jokių ligai būdingų klinikinių požymių (Pernas, 2010). Nors tipiškiausi požymiai yra kosėjimas ir pailgėjęs iškvėpimo laikas. Paprastai yra būdinga normali kūno temperatūra (Sharp, Rozanski, 2013).
Visų pirma katės būklė turi būti įvertinama tiesiog apžiūrint, t.y. stebint gyvūną per atstumą. Vėliau atliekama palpacija. Jos metu lengvai palpuojant trachėjos sritį yra sukeliamas kosulys (Reinero, 2013). Dar atliekama perkusija (Mardell, 2007). Auskultuojant krūtinės sritį girdimi nelygūs, trumpi traškėjimo, švilpimo, girgždėjimo garsai. Retais atvejais negirdimi jokie pakitimai (Tilley, Smith, 2008).
Širdies dažnis, paprastai, būna normalus, tačiau dėl patiriamo streso galima tachikardija (Tilley, Smith, 2008).
Įvertinus katės ligos istoriją, fizinės apžiūros metu nustatytus simptomus, identifikuojama pirminė priežastis, sukėlusi kosulį ir dusulį (Lappin, 2001).
1.6.2. Kraujo tyrimas
Maždaug 20% kačių, sergančių astma, būdinga periferinė eozinofilija (Pernas, 2010). Eozinofilija gali išsivystyti esant uždegiminiams procesams, ypač tų organų, kuriuose gausu putliųjų ląstelių (oda, plaučiai, gimda, žarnos). Taip pat, eozinofilija būdinga katėms, kurioms nustatomas padidėjęs imunoglobulino E (IgE) kiekis, t.y. atsiradęs padidėjęs alerginis jautrumas blusų įkandimams (Harvey, 2001).
Atlikus kraujo tyrimą, gali būti matoma stresinė leukograma, tačiau tai nėra specifiška. Kraujo biocheminis tyrimas retai parodo svarbią informaciją, susijusią su plaučių ligomis, tačiau yra tam tikri testai, kurių pagalba astma lengviau diferencijuojama. Gali būti atliekamas kraujo serumo testas
Toxoplasma gondii ištyrimui, o endeminėse vietovėse, kuriose pasireiškia Dirofilaria immitis,
reikalinga atlikti kraujo serumo tyrimus antigeno aptikimui ar širdies kirminų antikūnų nustatymui (Pernas, 2010). Nors D. immitis dažniau pasitaiko šunims, kadangi katės atsparesnės šiai infekcijai, tačiau buvo pastebėta, kad tam tikrose vietovėse dirofiliariozė vyrauja būtent kačių tarpe (García-Guasch et al., 2013).
1.6.3. Koprologinis tyrimas
Aelurostrongylus abstrusus, Paragonimus kellicotti ar Capillaria aerophila infekcijos gali
sukelti kosulį ar kvėpavimo nepakankamumą (Pernas, 2010). Aelurostrongylus abstrusus būdinga jaunoms katėms, dažnai tai būna pagrindinė kosulio priežastis (Mardell, 2007). Tam tikrose endeminėse vietovėse yra privalomas šių parazitų nustatymo tyrimas. Jie nustatomi flotacijos be ar su centrifugavimu, jei norima surasti Paragonimus ir Capillaria kiaušinėlius, ar Baermann`o sedimentacijos metodu (norint aptikti Aelurostrongylus pirmos stadijos lervas) (Pernas, 2010). Baermann`o metodas reikalingas galutinei plaučių kirmėlių diagnozės patvirtinimui, kadangi lervos yra protarpiais atkosimos ir tada vėl praryjamos, tuomet gali būti randamos išmatose (Reinero, 2013).
1.6.4. Rentgenologinis tyrimas
Rentgenologinis krūtinės tyrimas gali padėti išaiškinti širdies, plaučių parenchimos ar pleuros ligas, aptikti esančius svetimkūnius, plaučių kirmėles, migruojančias askarides ir širdies kirminus, kurie susiję su kvėpavimo sutrikimu (HARD). Šios ligos gali sukelti kosulį ar kvėpavimo nepakankamumą. Plaučių arterijos išsiplėtimas yra būdingas katėms, turinčioms širdies kirminų (Lee, Atkins, 2010), tačiau tai nėra būdinga astmos susirgimui (Reinero, 2013).
Klasikinis rentgenografinis kačių astmos vaizdas yra bronchų piešinys, t.y. bronchų sienelių sustorėjimas ir mineralizacija, dar vadinamas „doughnuts“ ir „railway lines“. Taip pat gali būti matomas bronchointersticinis piešinys dėl kvėpavimo takų obstrukcijos (Hibbert, 2010). Rentgenografinis vaizdas atskleidžia padidėjusį plaučių prašviesėjimą, suplokštėjusią ir kaudaliai pasislinkusią diafragmą dėl sukaupto oro bei plaučių hiperinfliaciją (Pernas, 2010). Matoma
subliuškusi dešinioji vidurinioji plaučių skiltis (vidurinioji skiltis pasislinkusi link dešiniosios), nes bronchai gali būti užkimšti gleivėmis (King, 2004). Retais kvėpavimo, esant kvėpavimo sutrikimams, stiprus kosulys ar dusulys gali turėti įtakos šonkaulių lūžiams (Mardell, 2007).
Rentgeno nuotraukoje gali būti matomos dujos stemplėje ir virškinamajame trakte dėl aerofagijos. Pneumotoraksas yra palyginus reta komplikacija, tačiau taip pat aptinkamas atliekant rentgenologinį tyrimą (Hibbert, 2010).
1.6.5. Farmakologinė diagnostika
Jei katei yra nustatomi klinikiniai požymiai, kurie būdingi astmai, gali būti taikoma farmakologinė diagnostika (diagnostinė terapija), t.y. skiriami bronchodilatatoriai. Naudojant bronchodilatatorius (terbutalinas 0.01 mg/kg, IV, IM or SC; albuterolis 100 μg – inhaliuojamas), kosulio ir švokštimo simptomai pranyksta po 10 min. Praėjus 5-7 dienoms, yra matomas teigiamas atsakas į gydymą, kurio metu dar naudojamos didelės dozės kortikosteroidų. Visgi, jei terapija neduoda lauktų rezultatų, astmos diagnozė turėtų būti peržiūrėta (Pernas, 2010).
1.6.6. Bronchoskopija
Bronchoskopija nėra dažnai taikoma kačių astmos diagnostikoje. Katei, kuriai būdingas dažnas kosulys ar kvėpavimo sutrikimas, bronchoskopija gali būti net šiek tiek rizikinga (Pernas, 2010). Dėl to, kad katė turi būti anestezuota, bronchoskopija atliekama tik stabilizavus gyvūno būklę (Hibbert, 2010). Tačiau ji gali būti taikoma diferencijuojant kitas patologijas. Bronchoskopijos metu paprastai aptinkama eritema, gleivinės edema, sumažėjęs kvėpavimo takų diametras (Pernas, 2010). Jei bronchoskopija yra negalima, tuomet dažniausiai atliekamas bronchoalveolinis lavažas (BAL) (Hibbert, 2010).
1.6.7. Bronchoalveolinis lavažas
Bronchoalveolinio lavažo (BAL) metu yra paimami mėginiai ir atliekamas citologinis tyrimas bei tiriama kultūra (dėl galimai esančių bakterijų ir Mycoplasma spp.). Dažniausiai atliekama bronchoskopijos metu (Hibbert, 2010) (2 pav.).
2 pav. Katei atliekama bronchoskopija ir bronchoalveolinis lavažas. Į endotrachėjinį tubusą įvestas plonas bronchoskopas (Mardell, 2007).
Mėginiai gali būti imami keliais būdais: naudojant labai ploną kateterį, kuris naudojamas kartu su bronchoskopu arba srove įleidus šilto fiziologinio tirpalo per bronchoskopo vamzdelį, kuris vėliau grįžta tuo pačiu vamzdeliu, naudojant automatinį ar rankinį siurbimo aparatą. BAL yra truputį rizikingas, kadangi gali sukelti ūmius bronchospazmus. Tokiu atveju derėtų suleisti i/v bronchodilatatorių (pvz.: terbutaliną) (Mardell, 2007).
1.6.8. Endotrachėjinis (tracheobronchinis) praplovimas
Katės nenoriai toleruoja endotrachėjinį plovimą, todėl tai atliekama naudojant bendrąją anesteziją (Mardell, 2007). Trachėjos plovimas gali sukelti kvėpavimo takų sudirgimą (King, 2004).
Endotrachėjinio ar bronchoalveolinio plovimo procedūros metu yra paimami citologiniai mėginiai. Kačių, sergančių astma, pagrindinis kvėpavimo takų uždegimo požymis yra padidėjęs eozinofilų kiekis, kuris randamas bronchų sekretuose. Mokslinių tyrimų metu atlikus tracheobronchinį plovimą sveikoms katėms, buvo rasta net 20-25% eozinofilų (visų ląstelių). Todėl eozinofilų nustatymas bronchų sekretų mėginiuose neturėtų būti pagrindinis metodas, norint diferencijuoti kačių astmą (Pernas, 2010).
Kuomet mėginiai yra paimami praplovimo metu, privalo būti atliekami kolonijų kultūros ar antimikrobiniai jautrumo testai, norint nustatyti aerobines bakterijas ar Mycoplasma spp. Remiantis
literatūriniais šaltiniais, Klebsiella ar Pseudomonas spp. patogenai gali būti randami ir pas sveikas kates. Visgi, rasti Mycoplasma spp. mikroorganizmai yra išimtis, kadangi jie gali būti išskiriami tik iš kačių, sergančių kvėpavimo takų ligomis. Tikslus Mycoplasma spp. mikroorganizmų vaidmuo kačių kvėpavimo takuose nėra žinomas, bet manoma, jog šis mikroorganizmas gali prisidėti prie bronchokonstrikcijos ir plaučių edemos. Labai svarbu žinoti, jog Mycoplasma spp. išskyrimas yra sudėtingas, todėl mėginių paėmimas privalo būti atliekamas labai kruopščiai ir teisingai (Pernas, 2010).
1.6.9. Plaučių funkcinis testas
Plaučių funkcinis testas dažnai atliekamas žmonių medicinoje (King, 2004). Taip pat naudojamas arklių plaučių ligų nustatymui (Byers, Dhupa, 2005). Tokie parametrai, kaip gyvybinė plaučių talpa, bendra plaučių talpa, priverstinis iškvėpimo tūris yra matuojami tam, kad nustatyti kvėpavimo sistemos sutrikimus ir įvertinti atsaką į terapiją. Tai sudėtinga atlikti gyvūnams, tačiau literatūroje aprašyti atvejai, kuomet tai buvo pritaikyta anestezuotoms bei neanestezuotoms katėms (King, 2004).
Neseniai buvo atlikti tyrimai, kurių metu norėta išsiaiškinti kačių iškvepiamo oro kondensato naudą. Kondensatas surenkamas patalpinus katę į hermetiškai uždarytą kamerą, kurioje ji intensyviai kvėpuoja. Kameroje yra nutekėjimo anga, kurioje iškvepiamas oras atvėsinamas ir kaupiamas. Iškvėpiamo oro kondensatas įvertinamas naudojant branduolinio magnetinio rezonanso (NMR) spektroskopiją, jos metu tikrinamos unikalios baltyminės dalelės, kurios gali sietis su astmos diagnoze ar uždegimo paūmėjimu (Reinero, 2013).
Arterinio kraujo dujų matavimas yra dar vienas iš plaučių funkcijos nustatymo metodų (Mardell, 2007).
1.6.10. Echokardiografija ir elektrokardiografija
Elektrokardiografijos metu gali būti nustatoma širdies hipertrofija ar skilvelių/prieširdžių kamerų išsiplėtimas. Aptikus žymių širdies pakitimų, atliekama echokardiografija (Byers, Dhupa, 2005).
Echokardiografija taip pat gali padėti atskirti tam tikras širdies ligas. Smegenų tipo nat- riuretinio propeptido (NT-proBNP) plazmos koncentracijos tyrimai neseniai buvo nustatyti kaip vieni geriausių
diagnostinių tyrimų, norint atskirti širdies bei kvėpavimo ligoms būdingą dusulį (Ettinger, Fieldman, 2010).
1.6.11. Papildomi tyrimai
Astma yra alerginės kilmės susirgimas, todėl gali būti atliekamas alergenams specifinis IgE tyrimas, t.y. atliekamas intraderminis odos alerginis tyrimas (IDST) (3 pav.), kurio metu įvertinamas IgE prisitvirtinimas prie putliųjų ląstelių odoje arba serumo alerginis tyrimas, kurio metu nustatomas cirkuliuojantis IgE. Buvo nustatyta, jog atliekant intraderminį tyrimą, gliukokortikoidai mažina odos atsaką į alergeną, todėl gali būti gaunami netikslūs rezultatai. Tačiau nutraukus jų naudojimą, po dviejų savaičių jau būna atsistatęs odos reaktyvumas. Serumo alerginio tyrimo metu gliukokortikoidai neturi jokio poveikio. Didžiausia šių tyrimų vertė yra ta, jog nustatoma, kokie alergenai dalyvavo astmos pasireiškime. Šiuo metu alergenams specifinė imunoterapija naudojama šunų bei kačių odos alerginių susirgimų gydyme (Lee-Fowler et al., 2009), tačiau ateityje, ši imunoterapija gali tapti puiki perspektyva kačių, sergančių astma, alergenams nustatyti (Reinero, 2013).
Turi būti atliekami šlapimo tyrimai (nustatytos bakterinės kultūros, jautrumas), nes šlapimo sistemos infekcijos gali atsirasti kaip antrinis susirgimas, sumažinantis galimybę vystytis normaliam imuniniam atsakui (imunosupresijai). Privalu stebėti, ar nėra padidėjęs išskiriamo šlapimo kiekis (poliurija), atsiradusi polidipsija, kadangi šie simptomai gali indikuoti cukrinį diabetą arba inkstų ligas (Tilley, Smith, 2008).
3 pav. Atliekamas intraderminis odos alerginis tyrimas (IDST), kurio metu nustatoma, kokie alergenai galimai dalyvavo astmos pasireiškime (http://aadconline.com/content/skin-testing)
Jei namuose auginama daugiau nei viena katė ar katės išleidžiamos į lauką, turi būti atliekami kačių imunodeficito (FIV) ir kačių leukemijos (FeLV) viruso testai (Sharp, 2013).
Kompiuterinė tomografija (CT) gali suteikti daug informacijos apie padidėjusį kvėpavimo takų jautrumą (Reinero, 2013). Atlikus kompiuterinę tomografiją, matomos sustorėjusios bronchų sienelės, sumažėjęs bronchų spindis bei gleivėmis pripildyti bronchai (Ettinger, Fieldman, 2010).
Paskutinių atliktų mokslinių tyrimų metu norėta išaiškinti ligos biožymenis arba kitaip biomarkerius, kurie naudingi diagnostikoje. Jie naudojami norint nustatyti, į kokį gydymą geriau reaguoja organizmas (Reinero, 2013).
1.6.12. Diferencinė diagnostika
Kačių astmos metu pasireiškiantys klinikiniai požymiai gali pasitaikyti ir kitomis ligomis sergančioms katėms. Todėl labai svarbu tinkamai diagnozuoti ir atskirti šį susirgimą, kadangi tik tokiu atveju galima tikslingai gydyti astmą (Reinero, 2013). Progresuojant, gali išsivystyti lėtinis bronchitas ar plaučių fibrozė (Mardell, 2007).
Astmą privalu diferencijuoti nuo kitų kosulį ar kvėpavimo nepakankamumą sukeliančių ligų: uždegiminių, infekcinių, virusinių, bakterinių, parazitinių, grybelinių. Taip pat nuo širdies ligų, chilotorakso, piotorakso, pneumotorakso, hemotorakso, neoplastinės kilmės susirgimų (timomos, bronchogeninės karcinomos), viršutinių kvėpavimo takų ligų, kvėpavimo takuose užstrigusių svetimkūnių, plaučių tromboembolizmo (Schulman, 2008).
Svarbu atskirti kvėpavimo ligas nuo kongestinio širdies nepakankamumo (CHF). Tačiau priešingai astmai, esant CHF, katėms būdinga padidėjusi kūno temperatūra (Sharp, 2013).
1.7. Gydymas
Šiuo metu kačių astma nėra išgydoma (Reinero, 2013).
Visų pirma, svarbu pašalinti alergenus, kurie galėjo turėti įtakos ligos pasireiškimui (Tilley, Smith, 2008). Tai atlikti sudėtinga, kadangi alergenų yra visur, taip pat jie nėra visada tiksliai identifikuojami. Todėl reikėtų tiesiog nežymiai pakeisti katės gyvenamąją aplinką (Reinero, 2013).
Turi būti vykdoma katės hospitalizacija (Tilley, Smith, 2008). Ūmaus astmos priepuolio metu būtina minimalizuoti katės streso lygį, elgtis apdairiai, rūpestingai ir atidėti (kiek įmanoma) reikalingas
diagnostikos procedūras bei malšinti atsiradusius simptomus. Astmos priepuolio metu siūloma gydymo schema pateikiama 2 priede. Labai svarbu taikyti deguonies terapiją (4 pav.), t.y. galima naudoti deguonimi prisotintą kamerą, kurioje FiO2 (deguonies frakcija įkvepiamame ore) yra mažiausiai 40%. Tai yra mažiausiai streso sukeliantis ir vienas iš dažniausiai naudojamų metodų, kuris užtikrina tinkamą deguonies tiekimą katei (Pernas, 2010). Deguonis dar gali būti tiekiamas per pagamintą gobtuvą (naudojamas apsauginis antkaklis, o deguonis teka pro vamzdelį, esantį po antkakliu iš galinės pusės. Tekėjimo greitis turėtų būti 5-10 l/min, svarbu stengtis išvengti hipertermijos, kuri gali pasunkinti dusulį. Kai kurios katės gerai toleruoja kateterius, kurie įvedami į nosį, bet jų turėtų būti vengiama, jei katė labai priešinasi (Hibbert, 2010).
Iš pradžių skiriami bronchodilatatoriai tam, kad būtų neutralizuota ūmi bronchokonstrikcija. Pirmas pasirinkimas – β2 – adrenerginiai angonistai (terbutalinas ir albuterolis). Pastarieji stimuliuoja β receptorius ir atpalaiduoja kvėpavimo takų lygiuosius raumenis (Pernas, 2010). Jie taikomi (naudingesni) streso apimtam gyvūnui (Tilley, Smith, 2008). Tačiau katėms, kurios sirgo širdies ligomis ir joms buvo taikytas gydymas, β2 – adrenerginių agonistų naudojimas turėtų būti vengtinas. Jie gali sukelti tachikardiją, drebulį, CNS sutrikimus, hipertenziją, vėmimą, midriazę ar svaigulį. Remiantis literatūros duomenimis, būtent metilksantino klasės bronchodilatatoriai plačiausiai naudojami kačių astmos gydyme. Aminofilinas ir teofilinas sukelia bronchodilataciją. Tačiau būtent metilksantinas turi būti naudojamas atsargiai, jei katė serga širdies ligomis. Šie medikamentai taip pat didina skrandžio rūgšties sekreciją, skatina vėmimą (Byers, Dhupa, 2005).
Jei po 15 - 30min nėra matomo būklės pagerėjimo, tuomet kartojama bronchodilatatorių dozė kartu su trumpai veikiančiais kortikosteroidais (deksametazonas) (Pernas, 2010). Dar gali būti naudojamas prednizolono natrio sukcinatas (Solu-Delta-Cortef®) (Tilley, Smith, 2008). Alternatyvių kortikosteroidų poveikis (budenosidas, beklometazonas) dar nėra pilnai įvertintas (Hibbert, 2010). Bronchodilatatoriai ir kortikosteroidai turėtų būti inhaliuojami arba naudojamos intraveninės injekcijos (jei katei buvo sėkmingai įvestas veninis kateteris). Tačiau iškilus problemoms, turi būti taikomi alternatyvūs būdai vaistams injekuoti (intramuskulinis arba subkutaninis būdai) (Byers, Dhupa, 2005).
Tik stabilizavus katės būklę vykdoma tolimesnė diagnostika (Byers, Dhupa, 2005). Vėliau naudojami ilgai veikiantys preparatai, kurie slopina uždegimą. Pirmenybė teikiama steroidų naudojimui oraliniu būdu, kadangi taip tiksliau gali būti nustatomos dozės. Kai kurioms katėms steroidai naudojami priklausomai nuo sezono. Ilgai veikiantys injekciniai steroidai (Vetalog, Depo-medrol) naudojami atsižvelgiant į situaciją ir į tai, jei šeimininkai nepajėgia nuolat skirti medikamentų oraliniu
būdu. Inhaliuojami steroidai yra naujai taikoma terapijos rūšis. Tam reikalingas inhaliatorius (AeroKat arba NebulAir) (Tilley, Smith, 2008). Taip pat yra naudojami Opti Chamber bei Aero Chamber inhaliatoriai (Byers, Dhupa, 2005). Dažniausiai naudojami inhaliaciniai steroidai yra flutikazono propionatas (Flovent). Tai ilgai veikiantis steroidinis preparatas, kurio efektas pasiekiamas praėjus 10 - 14 dienų (Tilley, Smith, 2008). Flutikazono propionatas neturi šalutinių sisteminiams gliukokortikosteroidams būdingų požymių. Katei, sergančiai astma, inhaliatoriumi skiriama 110 - 220 μg du kartus per dieną (Špakauskas, Matusevičius, 2006). Tuo pat metu turi būti naudojami ir oralinės formos steroidai (Tilley, Smith, 2008). Naudojant inhaliatorių ilgesnį laiką gali atsirasti alopecijos požymiai ar pakisti plaukų spalva ties snukio sritimi (Hubbert, 2010).
Sedatyvinės medžiagos, kurios slopina kvėpavimą, gali iššaukti hipoventiliaciją ar hipoksemiją. Net ir viena atropino injekcija gali laikinai palengvinti bronchų spazmus, bet negalima atropino naudoti ilgą laiką, nes jis didina kvėpavimo takuose esančių gleivių klampumą (Lappin, 2001).
Mukolitikai (pvz.: bromheksinas) naudojami norint sumažinti padidėjusią gleivių sekreciją (Hibbert, 2010). Bromheksinas gali būti naudojamas su maistu (Harvey, 2004).
Antihelmintikai yra rekomenduojami katėms, kurioms pasireiškia bronchopulmonarinės ligos simptomai ar mikroskopavimo metu rastas didelis kiekis eozinofilų. Parazitinį bronchitą sudėtinga diagnozuoti, todėl nustatoma atsižvelgiant į klinikinius požymius ir geografinę zoną. Tik tuomet taikomas gydymas (pvz.: fenbendazoliu, ivermektinu ar prazikvanteliu) (Tilley, Smith, 2008). Katėms, kurios išleidžiamos į lauką, reikėtų suduoti fenbendazolo kursą siekiant išvengti Aelostrongylus
abstrusus infekcijos (Hibbert, 2010).
Antibiotikai naudojami priklausomai nuo išaugusios bakterijų kultūros, atlikus antibiotikų jautrumo testą. Jei naudojami kortikosteroidai ir per 3 – 5 dienas nėra gaunamas teigiamas terapinis atsakas, gydoma nuo galimos Mycoplasma spp. infekcijos. Gali būti naudojamas doksaciklinas (3 savaičių kursas) (Harvey, 2004).
Ciproheptadinas turi antihistamininį poveikį, jis slopina lygiųjų kvėpavimo raumenų susitraukimus ir naudojamas tokiu atveju, kuomet jokia kita terapija nepadeda (Tilley, Smith, 2008).
Ciklosporinas A yra imunosupresinis vaistas, kuris sumažina imuninį atsaką ir naudojamas, kuomet nepadeda gydymas steroidais ar bronchodilatatoriais (Tilley, Smith, 2008). Tačiau ciklosporinai turi daug šalutinių poveikių, jie nėra naudojami kasdieniniam astmos gydymui, o tik esant sunkiai išgydomiems atvejams (Reinero, 2013).
Dar viena iš terapijos rūšių yra alergenams specifinė imunoterapija („allergy shots“). Ji dažniausiai taikoma žmonių alerginio rinito gydymui, tačiau pastaruoju metu naudojama ir astmos gydymui (Reinero, 2013).
Žmonių medicinoje astmos priepuolių metu yra naudojamas intraveninis magnis, kuris efektyviai pagerina kvėpavimo takų funkciją, tačiau dar nėra nustatytas jo poveikis katėms (Byers, Dhupa, 2005).
Ateityje, kačių astmos gydyme, daug žadanti terapija yra naudojant leukotrienų modifikatorius, du iš veiksmingiausių antileukotrienų yra zafirlukastas ir montelukastas. Tačiau jie nėra naudojami esant ūmiems astmos priepuoliams. Studijų metu atlikti tyrimai parodė, kad jie gali sumažinti naudojamų steroidų dozę ir būti naudingi esant švelnios formos astmai (Byers, Dhupa, 2005).
4 pav. Metodai, kuriais gali būti tiekiamas deguonis: a), b) – deguonies dėžė / kamera; c) – deguonies gobtuvas; d) – į nosį įvestas kateteris
(http://www.trudellmed.com/sites/trudellmed.com/files/pdf/animalhealth/kat_article08.pdf)
Būtina vykdyti monitoringą, sekti kosulio, čiaudėjimo, švokštimo tolimesnę eigą. Medikametų kiekiai mažinami atsižvelgus į klinikinius požymius. Vėliau pakartotinai atliekamas rentgenologinis
tyrimas (ypač pirmomis savaitėmis), stebimas būklės pagerėjimas/pablogėjimas. Naudojant ilgai veikiančius steroidus, reikalinga tikrinti gliukozės kiekį kraujyje kas 3 - 6 mėn., norint išvengti cukrinio diabeto rizikos (diabetes mellitus) (Tilley, Smith, 2008). Katėms, sergančioms cukriniu diabetu (CD), priešuždegiminių kortikosteroidų vartojimas yra kontraindikuotinas. Tačiau pati astma nesukelia cukrinio diabeto, kaip ir cukrinis diabetas – astmos. Tam turi įtakos įvairūs vykstantys procesai bei medikamentinės medžiagos, kurios sąveikauja tarpusavyje (Graves, 2007).
Pagrindinis astmos nustatymo metodas žmonėms yra spirometrija, tačiau ji nėra atliekama katėms, nes jos nėra išmokytos pilnai įkvėpti ir viską iškvėpti į prietaiso daviklį. Tačiau remiantis moksliniais duomenimis, gali būti atliekama kūno pletizmografija, kuomet įvertinamas plaučių veikimo mechanizmas, matuojamas kvėpavimo takų reaktyvumas (Reinero et al., 2009). Tai yra naudinga norint nustatyti kačių kvėpavimo takų reaktyvumą (Pernas, 2010).
1.8. Profilaktika
Nors kačių astma nėra išgydoma, tačiau svarbu taikyti prevencines priemones. Reikėtų pašalinti aplinkoje esančius alergenus bei dirgiklius, reguliariai keisti oro kondicionierių filtrus (Tilley, Smith, 2008).
Daugelis autorių teigia, kad eksperimentinio tyrimo metu astma sergančioms katėms buvo taikomas profilaktinis gydymas ir skiriamos polinesočiosios Omega-3 riebalų rūgštys ir luteolinas (antioksidantas flavonoidas) (Reinero, 2013). Po 4 savaičių naudojimo, žymus kačių būklės pagerėjimas nebuvo pastebėtas, tačiau sumažėjo kvėpavimo takų reaktyvumas. Visgi tai neturėtų būti naudojama kaip pagrindinė terapija (Reinero, 2013).
2. MEDŽIAGOS IR METODAI
2.1. Tyrimo objektas ir jo charakteristika
Pagrindinis tyrimo objektas – astma sergančios katės. Iš viso tyrimo metu buvo ištirtos 9 sergančios katės, kurių amžius svyruoja nuo 1 iki 13 metų (1 lentelė). Tiriamų kačių lytis bei veislė yra pateikiamos 1 lentelėje. Į tyrimą taip pat buvo įtrauktos ir 5 sveikos katės (2 lentelė).
1 lentelė. Tiriamų kačių amžius, lytis ir veislė. Katė Amžius
(metais) Lytis Veislė
1 13 Patelė Siamo 2 1 Patinas Mišrūnas 3 5 Patelė Mišrūnė 4 7 Patinas Persų 5 6 Patinas Mišrūnas 6 7 Patinas Siamo 7 3 Patelė Mišrūnas 8 8 Patelė Rusų melsvoji 9 4 Patelė Siamo
2 lentelė. Sveikų kačių amžius, lytis ir veislė. Katė Amžius (metais) Lytis Veislė 1 7 Patinas Mišrūnas 2 9 Patelė Mišrūnė 3 6 Patelė Siamo 4 4 Patelė Mišrūnė 5 3 Patinas Himalajų
Pastarųjų kraujo tyrimų rezultatų vidurkiai buvo naudojami kaip kontrolinė grupė, lyginant ją su sergančių kačių kraujo tyrimų rezultatų rodikliais. Visi tyrimai buvo atlikti 2013 metais smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje X, Anglijoje.
2.2. Tyrimo metodika ir organizavimas
Vykdant tyrimą, konsultacijų metu buvo surenkami ir įvertinami gyvūno anamnezės duomenys. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas kosulio ar dusulio dažnumui, pirmųjų simptomų pasireiškimo
laikui, taip pat, ką katė veikė / kur buvo simptomų pasireiškimo metu, ar buvo gydyta kitais medikamentais, ar gyvūnas skiepytas / dehelmintizuotas.
Konsultacijų metu, taip pat, buvo vykdoma ir šeimininkų apklausa. Iš viso apklausta 50 respondentų, kurių katėms pasireiškė įvairūs klinikiniai požymiai, būdingi kvėpavimo takų susirgimams, pavyzdžiui, kosulys, dusulys, švokštimas ir kiti. Remiantis mokslinės literatūros duomenimis, apklausoje buvo pateikiama 10 klausimų apie respondentų kačių gyvenamąją aplinką, gyvenimo būdą, kontaktus su žalingais veiksniais: tabako dūmais, parfumuotais namų apyvokos reikmenimis ir t.t. Taip pat, pateikiami klausimai apie naudojamą katės kraiko rūšį, gyvūno poilsio vietą namuose. Klausimai buvo sudaryti taip, kad atsakymai atspindėtų rizikos veiksnių paplitimą ir veikimą respondentų namų aplinkoje. Remiantis teorinėmis žiniomis bei mokslinėje literatūroje aptartais aspektais apie kačių astmą sąlygojančius veiksnius, apklausai naudoti klausimai buvo sudaryti tyrėjos ir parengti anglų kalba. Apklausos forma yra pateikiama 1 priede.
Klinikinės apžiūros metu, taikant auskultacijos, palpacijos bei perkusijos metodus, buvo įvertinama bendra gyvūno būklė. Taip pat, buvo matuojama kūno temperatūra, pulsas, kvėpavimo dažnis bei širdies darbas.
Jeigu, įvertinus gyvūno būklę, nustačius pagrindinius klinikinius požymius, apžiūros metu atmetus galimas diagnozes, pasikonsultavus su X klinikos specialistais, buvo manoma, kad katė galimai serga astma, jai buvo atliekamos kitos diagnostinės manipuliacijos bei išsamūs tolimesni tyrimai, kurių metu nustatyta tiksli astmos diagnozė.
2.2.1. Diagnostiniai metodai, naudojami kačių astmos patvirtinimui
Katėms, kurioms buvo įtariama astma, buvo taikomi ne tik bendrieji bet ir specialieji ligos nustatymo metodai. Pastarųjų metu buvo naudojama speciali diagnostinė įranga.
Vienas pagrindinių taikytų metodų buvo hematologinis (morfologinis) kraujo tyrimas. Taip pat buvo atliekamas ir biocheminis kraujo tyrimas, tačiau jis naudotas tik kaip metodas, norint diferencijuoti vieną ligą nuo kitos. Morfologiniai kraujo rodikliai buvo nustatomi laboratorijoje su kraujo analizatoriumi. Kraujas buvo imamas iš Jungo venos (V. jugularis), prieš tai, kraujo ėmimo vieta buvo nuskutama ir dezinfekuojama. Naudojami mėgintuvėliai su EDTA (etilendiamintetraacetato) antikoaguliantu. Svarbu mėgintuvėlį pavartyti, kad kraujas susimaišytų su antikoaguliantu. Tirti kraujo rodikliai pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė. Tirti kraujo rodikliai. Rodikliai
Santrumpa Santrumpos paaiškinimas
RBC Eritrocitai
HCT Hematokritas
HGB Hemoglobinas
MCV Vidutinis eritrocitų tūris
MCH Vidutinis eritrocitų hemoglobinas MCHC Vidutinė eritrocito hemoglobino koncentracija
WBC Leukocitai LYM Limfocitai MONO Monocitai EOS Eozinofilai BASO Bazofilai NEU Neutrofilai
PLT Bendras trombocitų kiekis
Koprologinis tyrimas katėms nebuvo atliekamas. Visgi tiems gyvūnams, kuriems nebuvo atlikta profilaktinė dehelmintizacija, taikytas gydymas fenbendazolu (50mg/kg per os 1xd., 10 dienų). Reikia pastebėti, kad fenbendazolas itin veiksmingas gydant kates nuo plaučių kirmėlių.
Atlikus išsamius kraujo tyrimus ir atsižvelgus į gyvūno būklę, buvo atliekamas rentgenologinis tyrimas skaitmeniniu rentgeno aparatu (Konica Minolta). Jo metu buvo stengiamasi kuo mažiau gyvūną tramdyti, todėl, tyrimas atliktas gyvūnui esant sąmoningam, t.y. nebuvo naudojama sedacija ar anestezija. Rentgenologinio tyrimo metu buvo išsiaiškinama, ar nėra mediastinalinių masių, pavyzdžiui, timomos bei apžiūrimos dorsokaudalinės plaučių skiltys, kadangi taip dažnai nustatoma bronchogeninė karcinoma. Tyrimas buvo atliekamas paguldžius katę lateralioje (ant kairiojo ar dešiniojo šono) bei dorsoventralinėje padėtyje (DV). DV rentgeno nuotraukos labai informatyvios, nes gali būti matoma suplokštėjusi diafragma, subliuškusi dešinioji vidurinė plaučių skiltis bei nustatomas plaučių piešinys.
Be jau minėtų metodų, buvo vykdoma ir farmakologinė diagnostika, kurios metu naudojamas bronchus plečiantis medikamentas terbutalinas. Buvo stebima, ar gyvūno būklė gerėja prieš atliekant kitus tyrimus, kuriems bus galimai taikoma bendroji anestezija.
Ultragarsinis tyrimo metodas buvo taikomas tik tada, kuomet nustačius klinikinius požymius, buvo įtarta, jog gyvūnas serga širdies ligomis. Tik tada (ne visais atvejais) buvo atliekama bronchoskopija, kurios metu įvertinami kvėpavimo takuose matomi pakitimai, paimami mėginiai išsamesniam tyrimui. Tai atliekama specialiu lanksčiu bronchoskopu, kuris įvedamas į kvėpavimo takus. Atliekant bronchoskopiją buvo taikoma bendroji anestezija. Šie metodai buvo taikomi diferencijuojant kitus susirgimus.
Visi tyrimai buvo atliekami prisilaikant gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių reikalavimų.
2.3. Duomenų statistinė analizė
Tyrimų metu gauti duomenys buvo apdorojami kompiuterinių programų pagalba. Buvo panaudotos dvi programinės įrangos, Past ir Microsoft Excel.
Lyginant duomenis ir pritaikant juos matematiniams skaičiavimams, labai svarbios yra skaitinės duomenų charakteristikos. Daugiausiai darbe buvo naudojamasi aprašomąja ir, dėl mažos imties, neparametrine statistika, kuri nagrinėja kintamųjų grupavimo požymius, grupavimo intervalus, grupavimų rūšis, įvertina duomenų variaciją ir koncentraciją, pavaizduoja statistikos duomenis grafikais ir lentelėmis. Pagrindinis darbe naudotas aprašomosios statistikos objektas buvo vidurkis. Vidurkis (angl. Mean, average) – tai vidutinė požymio reikšmė, nustatyta tiriant skirtingus objektus. Jis apskaičiuojamas sudedant reikšmes ir sumą padalijant iš tų reikšmių skaičiaus (Kasiulevičius,2008).
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Astma sergančių individų pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir veislę
Atlikus tyrimą ir apibendrinus astma sergančių individų pasiskirstymą pagal lytį, amžių bei veislę, nustatyta, kad didelių skirtumų, tarp sergančių individų lyties nėra (5 pav.). Kiek daugiau buvo sergančių patelių, kurios sudarė 56 %.
Manoma, kad lytis neturi didelės įtakos kačių astmos pasireiškimui. Kita vertus, gali būti, kad patelės yra šiek tiek jautresnės įvairiems aplinkos sukeltiems veiksniams bei dirgikliams nei patinai. Būtent tai ir galėjo turėti įtakos tyrimų metu gautiems rezultatams.
5 pav. Astma sergančių kačių procentinis pasiskirstymas pagal lytį.
Tyrime dalyvavusių kačių amžius svyravo nuo 1 iki 13 metų. Iš pateiktų duomenų (6 pav.) matome, kad 45 % astma sergančių kačių buvo 1 – 5 metų amžiaus, 44 % individų sudarė vyresnės nei 5 metų amžiaus katės. Reikia pastebėti, kad šie skirtumai nėra dideli. Tuo tarpu sergančių vyresnio amžiaus kačių buvo ženkliai mažiau (11 %).
Taigi, galima būtų teigti, kad vidutinio amžiaus katėms dažniau pasireiškia astmai būdingi simptomai, o vyresnio amžiaus katės serga rečiau.
Patelės 56% Patinai
6 pav. Astma sergančių kačių procentinis pasiskirstymas pagal amžiaus grupes.
Išanalizavus duomenis apie tirtų kačių veisles, nustatyta, kad daugiausiai astma sergančių kačių buvo mišrūnės (7 pav.) Jos sudarė 45 % visų sergančių kačių skaičiaus. Kiek mažiau (33 %) sudarė Siamo veislės katės, o mažiausiai sergančių buvo Rusų melsvųjų (11 %) ir Persų (11 %) veislių kačių.
7 pav. Astma sergančių kačių procentinis pasiskirstymas pagal veislę.
1 - 5 metų 45% > 5 metai 44% > 10 metų 11% Siamo 33% Mišrūnai 45% Persų 11% Rusų melsvosios 11%
Manoma, kad toks procentų pasiskirstymas pagal veislę (7 pav.) galėjo būti dėl to, kad mišrūnės katės buvo išvestos iš kačių, kurių genetika galimai predisponuoja šį susirgimą. Kita priežastis, kuri galėjo nulemti tokią procentinę išraišką, yra negrynaveislių kačių populiarumas Anglijoje. Būtent jos sudaro didžiąją dalį Anglijos kačių populiacijos, todėl būtent jos dažniausiai ir yra atnešamos į veterinarijos kliniką.
Siamo veislės katės taip pat yra linkusios sirgti astma, tam galimai įtakos turi paveldimumas.
3.2. Kačių astmą įtakojantys veiksniai
Išanalizavus 9 respondentų, kurių katėms vėliau diagnozuota astma, atsakymų duomenis bei susumavus rezultatus, buvo nustatyti galimai astmą sukeliantys ar jos eigą bei vystymąsi įtakojantys veiksniai.
Žemiau esančiame 8 paveiksle pateikiamos diagramos, kurios atspindi galimų astmos rizikos veiksnių paplitimą ir veikimą namų aplinkoje.
A B
E F
G H
I J
8 pav. Apklausos rezultatų procentinė išraiška (skaičiuota astma sergančioms katėms nuo visų apklausoje dalyvavusių anketų kiekio (50)). A – katės gyvenamoji vieta; B – katės laisvė patekti į lauką; C – šeimininko rūkymas katės gyvenamojoje aplinkoje; D – oro gaiviklių
naudojimas katės gyvenamojoje aplinkoje; E – parfumuotų valiklių naudojimas katės gyvenamojoje aplinkoje; F – kvepalų ir dezodorantų naudojimas katės gyvenamojoje aplinkoje; G – šeimininkų gyvenamosios aplinkos tvarkymas; H – žvakių ir smilkalų naudojimas katės gyvenamojoje aplinkoje; I – katės poilsio vieta; J – naudojamas kraikas.
Iš pateikto 8 pav. (A) matyti, kad didesnioji dalis astma sergančių kačių gyvena mieste. Užmiestyje gyvenančių kačių buvo kiek mažiau, tačiau šie skirtumai nėra dideli (8 pav. A). Pažvelgus į 8 pav. (B) matyti, kad kačių, kurioms buvo suteikiama neribota laisvė, jos galėjo išeiti į lauką, sergamumas buvo didesnis (10 %) nei kačių, kurioms laisvė buvo ribojama ir jos gyveno tik namuose (8 %). Gana aiškios tendencijos matomos 8 pav. C, D, E diagramose. Didesnė dalis kačių sirgo tuose namuose, kur buvo rūkoma (12 %) ir kur buvo naudojami oro gaivikliai (12 %) bei kiti įvairūs parfumuoti valikliai (12 %). Taip pat, galimai astmos pasireiškimui turėjo įtakos ir smilkalų, žvakių bei įvairių dezodorantų naudojimas katės gyvenamojoje aplinkoje, nes šiais veiksniais veikiamuose namuose sirgo daugiau kačių (8 pav. F, H). Didesnė dalis kačių sirgo tuose namuose, kurie buvo tvarkomi 1 arba 2 kartus per savaitę (atitinkamai 8 % ir 6 %) (8 pav. G). Tikėtina, kad tokia tendencija yra dėl tvarkymuisi naudojamų įvairių parfumuotų valiklių, kurie yra potencialūs alergenai. 8 pav. (I) diagramoje matome, kad tos katės, kurios miegojo šeimininko lovoje, ženkliai daugiau sirgo astma (10 %). Manoma, kad taip yra todėl, kad žmogaus miegamajame kambaryje, ypatingai, patalynėje yra daug gyvūnui kenksmingų mikroorganizmų ir kitų alergenų. Beje, lovoje daugiau ir žmonių pleiskanų, kurios, kaip įtariama, turi įtakos astmos pasireiškimui. Taip pat, didesnė dalis sirgusių kačių buvo tų, kurios tuštinosi ne namuose (dėžutėje su vienokiu ar kitokiu kraiku), bet buvo išleidžiamos tuštintis į lauką (8 pav. J). Šis veiksnys yra susijęs su neribota katės laisve, kuomet, kaip manoma, katės taip pat dažniau serga astma. Tikėtina, kad lauke yra ženkliai daugiau įvairių alergenų ar kitų potencialių astmos sukėlėjų.
Reikia paminėti, kad visi aprašyti, kaip manoma, astmą įtakojantys veiksniai nėra absoliutūs. Tai yra tik tendencija, kokie gali būti astmą sukeliantys ar jos pasireiškimą įtakojantys veiksniai. Tačiau norint tiksliai juos nustatyti reikia didesnio astma sergančių kačių skaičiaus, o taip pat reikėtų atlikti detalesnius tyrimus.
3.3. Klinikinių požymių pasireiškimas
Atlikto tyrimo metu buvo nustatyti pagrindiniai klinikiniai požymiai, kurie yra būdingi astma sergančioms katėms (9 pav.).
9 pav. Diagramoje pateikiami pagrindiniai simptomai (%), kurie buvo nustatyti katėms, sergančioms astma.
Iš 9 pav. Pateikiamos diagramos matome, kad katėms, kurios serga astma, dažniausiai pasireiškia kosulys (67 %) ir dusulys (67 %). Manoma, kad tam turi įtakos kvėpavimo takų obstrukcija, t.y susiaurėję kvėpavimo takai. Švelniai palpuojant gerklų bei trachėjos sritį, 56 % kačių buvo stebimas padidėjęs jautrumas, kuris pasireiškė katės krenkštimu ir kosuliu. Rečiau buvo stebima tachipnėja (44 %), atsiradusi dėl kvėpavimo nepakankamumo, ortopnėja (33 %), kurios metu katė negalėjo gulėti sternalinėje padėtyje, nes taip buvo iššaukiamas dusulys ir letargija (33 %), kuomet katės buvo išvargintos astmos priepuolių ir buvo atsiradęs bendras silpnumas. Dėl staigaus priepuolio iššaukto kvėpavimo nepakankamumo, kvėpavimas atvira burna pasireiškė 22 % kačių. Rečiausiai katėms
pasireiškė švokštimas (11 %), vėmimas (11 %) bei cianoziškos gleivinės (11 %), kuomet eritrocitai nepakankamai aprūpinami deguonimi.
3.4. Hematologinio tyrimo nauda astmos diagnostikoje
Tyrimo metu visoms katėms buvo atliktas hematologinis kraujo tyrimas, kuris yra vienas iš informatyvesnių tyrimų astmos diagnostikoje. Tyrimo rezultatai pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė. Hematologinio kraujo tyrimo palyginimas.
Rodikliai Grupė Sergančios katės (vidurkis ±standartinis nuokrypis) Kontrolė (vidurkis ±standartinis nuokrypis) Palyginimas (Mann-Whitney U test) RBC (10^12/l) 8,77±1,25 8,00±1,31 >0,05 HCT (%) 39,52±4,10 31,31±6,06 <0,05 HGB (g/dl) 12,22±2,46 11,08±1,96 >0,05 MCV (fl) 47,83±6,96 42,87±2,93 >0,05 MCH (pg) 14,61±1,66 14,90±1,99 >0,05 MCHC (g/dl) 33,20±2,99 30,95±0,88 >0,05 WBC (10^9/l) 18,16±4,69 12,52±2,32. <0,05 LYM (10^9/l) 5,12±1,82 2,29±0,87 <0,05 MON (10^9/l) 0,99±0,45 0,40±0,28 <0,05 EOS (10^9/l) 3,36±1,02 0,76±0,44 <0,05 BASO (10^9/l) 0,37±0,54 0 <0,05 NEU (10^9/l) 8,34±2,74 9,07±1,66 >0,05 PLT (10^9/l) 280,56±77,71 397,80±173,03 >0,05
Išanalizavus astma sergančių kačių kraujo tyrimų rezultatus, jie buvo vertinami ir lyginami su kontrolinės grupės kraujo rodikliais (4 lentelė).
Nustatyta, kad 6 kraujo rodikliai skyrėsi reikšmingai, o tarp likusių rodiklių reikšmingų skirtumų nustatyta nebuvo. Reikšmingai skyrėsi hematokrito rodiklis, jį didžiaja dalimi sudaro eritrocitai, leukocitai ir trombocitai. Hematokrito padidėjimas galimai susijęs su deguonies kiekio sumažėjimu, atsiradusiu dėl kvėpavimo nepakankamumo. Reikšmingai skyrėsi ir leukocitų (arba baltųjų kraujo kūnelių) kiekis. Pastarieji gali sąlygoti nedidelės infekcijos atsiradimą. Tačiau šiuo atveju jų padidėjimas atspindi reikšmingų leukocitus sudarančių elementų kiekio padidėjimą. Reikšmingi skirtumai buvo nustatyti ir tarp monocitų bei limfocitų kiekių (4 lentelė). Monocitai dalyvauja imuninėse organizmo reakcijose, o tuo tarpu limfocitai yra atsakingi už imunitetą bei apsaugą nuo svetimų patekusių medžiagų. Reikšmingai skyrėsi ir eozinofilų kiekis. Būtent eozinofilija (t.y. padidėjęs eozinofilų skaičius) rodo, kad organizme vyksta alerginė reakcija. Žinoma, jų gali padaugėti ir užsikrėtus parazitais, tačiau būtent todėl, diferencijuojant astmą, būna atliekamas koprologinis tyrimas arba tiesiog atliekama dehelmintizacija. Šis rodiklis labai reikšmingas ir informatyvus astmos diagnostikoje. Reikšmingi skirtumai nustatyti palyginus bazofilų kiekį, tačiau manoma, kad tam įtakos turėjo tie patys alerginiai procesai, vykstantys astmos metu (4 lentelė). Reikia neužmiršti, kad bazofilų gali padaugėti esant retoms ligoms, o astma, yra manoma, kad nėra dažnai sutinkamas sutrikimas.
Pasikonsultavus su X klinikoje dirbančiais gydytojais, galima būtų teigti, kad didžiausias dėmesys turi būti skiriamas eozinofilų kiekiui, kadangi kiti kraujo rodikliai gali būti padidėję ar sumažėję net ir sveikoms katėms.
Visiškai sveikų kačių, kurių kraujo rodikliai būtų normos ribose dažniausiai net nepasitaiko, nes vis tik atsiranda bent vienas parametras, kuris yra šiek tiek nukrypęs nuo normos.
3.5. Rentgenologinis tyrimas astmos diagnostikoje
Visoms astma sergančioms katėms buvo atliekamas rentgenologinis tyrimas. Ryškiausi pokyčiai, atspindintys astmatinę katės būklę, buvo matomi katės Nr. 3 rentgeno nuotraukose (10 pav. ir 11 pav.).
Rentgenologinio tyrimo metu buvo vertinama dešinės lateralinės pusės rentgeno nuotrauka (10 pav.) bei dorsoventralinis (DV) krūtinės vaizdas (11 pav.).
10 pav. Astma sergančios katės dešinės lateralinės pusės rentgeno nuotrauka (Smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinika X, Anglija).
Šiuo atveju 10 pav. matoma kaudaliai pasislinkusi ir suplokštėjusi diafragma (diafragmos kupolas yra ties 8 šonkauliu, nors turėtų būti ties 6 - 7), dėl to yra stebimas oringas (daug oro turintis) plotas tarp širdies ir diafragmos. Šie požymiai būdingi kliniškai pasireiškiančiam dusuliui.
Taip pat, pateiktoje rentgeno nuotraukoje yra matomas bendras paryškėjęs pašviesėjimas visoje plaučių srityje (plaučiai atrodo tarsi apgraužti kandžių).
Matomas paryškėjęs bronchointersticinis piešinys.
Oringas plotas
Plaučiuose matomi pašviesėjimai
DV krūtinės vaizde stebimas dešinėje kranialinėje plaučių skiltyje atsiradęs patamsėjimas, tačiau tai galėjo įtakoti ir netinkama dešinės mentės padėtis (11 pav.). Širdis ir stambiosios kraujagyslės atitinka normatyvinius reikalavimus.
11 pav. Astma sergančios katės dorsoventralinis krūtinės vaizdas (Smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinika X, Anglija).
3.6. Svarbiausi astmos gydymo metodai, taikyti tyrimo metu
Visoms tyrime dalyvavusioms astma sergančioms katėms buvo atlikti kraujo tyrimai, rentgenologinis tyrimas bei farmakologinė diagnostika.
Konsultacijos metu nustačius galimai astmos sukeltus klinikinius požymius, katės buvo hospitalizuojamos. Kadangi, katėms buvo nustatyti ryškūs kvėpavimo nepakankamumo simptomai, joms buvo taikoma deguonies terapija, gyvūnai buvo talpinami į deguonies kamerą ir jų būklė buvo stabilizuojama (12 pav.).
Vėliau buvo naudojamas bronchus plečiantis terbutalinas („Bricanyl“). Pastarasis atpalaiduoja užspazmuotus kvėpavimo takus. Buvo vykdoma farmakologinė terapija, stebimas būklės pagerėjimas. Reikia pabrėžti, kad astmos atveju, terbutalinas greitai nuslopina pasireiškusius klinikinius simptomus ir pagerina gyvūno būklę. Pagerėjus katės būklei, buvo taikoma kortikosteroidų terapija ir naudojamas ilgai veikiantis metilprednizolonas („Depo-medrol“).
Katėms, kurioms nebuvo atlikta profilaktinė dehelmintizacija, taikytas gydymas fenbendazolu (50mg/kgper os 1xd., 10 dienų).
Kelioms katėms buvo įtariama Mycoplasma infekcija, todėl buvo naudojamas doksaciklinas ar pradofloksacinas (2 - 3 savaites).
Gydymo metu visoms katėms taikyta inhaliacinė terapija inhaliatoriumi „AeroKat“ (13 pav., 14 pav.). Inhaliuojamas kortikosteroidas flutikazonas („Flixotide“). Pastarasis pasižymi priešuždegiminiu poveikiu (naudojamas 2 x d.) ir bronchus plečiantis salbutamolis („Ventolin“), pastarasis išplečia kvėpavimo takus ir palengvina kvėpavimą.
Kitoms katėms dar buvo naudojami ir kiti preparatai, t.y. diuretikai – furozemidas („Dimazon“), širdies ligoms gydyti – benazeprilis („Fortekor“), antialerginis ir priešuždegimininis preparatas – deksametazonas („Dexadreson“).
Reikia paminėti, kad visoms katėms buvo taikoma speciali dieta, kadangi astma sergančios katės linkusios priaugti antsvorio. Reikalui esant, įvedami intraveniniai kateteriai, taikoma skysčių terapija.
Kadangi astma nėra išgydoma liga, jos sukelti klinikiniai požymiai hospitalizacijos metu buvo kontroliuojami, norint pagerinti gyvūno būklę.
Dauguma kačių buvo hospitalizuojamos apie savaitę ar daugiau, tačiau išnykus simptomams, jos buvo siunčiamos namo. Tuomet gyvūnas buvo nuolat stebimas ir atliekama nuolatinė klinikinių požymių kontrolė pasitelkiant medikamentus.
12 pav. Deguonies kamera (aut. nuotrauka).
13 pav. Katei buvo taikyta inhaliacinė 14 pav. Inhaliatorius „Aerokat“ (aut. nuotrauka). terapija (aut. nuotrauka).
