1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS ODOS IR VENERINIŲ LIGŲ KLINIKA
Gintarė Jonikaitė 6 kursas, 26 grupė
KONTAKTINIO ĮSIJAUTRINIMO DAŽNUMAS GLIUKOKORTIKOIDAMS TARP PACIENTŲ SERGANČIŲ LĖTINIU DERMATITU
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas.
Darbo mokslinis vadovas:
Prof. dr. Skaidra Valiukevičienė
Kaunas, 2019 m.
2 TURINYS
1. SANTRAUKA...3
2. SUMMARY...5
3. PADĖKA...7
4. INTERESŲ KONFLIKTAS...7
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS...7
6. SANTRUMPOS...8
7. SĄVOKOS...9
8. ĮVADAS...10
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...11
10. LITERATŪROS APŽVALGA...12
10. 1. Gliukokortikoidų klasifikacija...12
10. 2. Įsijautrinimo gliukokortikoidams patogenezė...13
10. 3. Kontaktinių gliukokortikoidų vartojimo būdai ir įsijautrinimo klinika...13
10. 4. Kontaktinio įsijautrinimo gliukokortikoidams sukelto LD diagnostika...15
11. TYRIMO METODIKA...17
11. 1. Tyrimo organizavimas...17
11. 2. Tyrimo objektas ir metodai...17
11. 3. Duomenų statistinės analizės metodai...17
12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...19
12. 1. Kontaktinės alergijos gliukokortikoidams dažnumas tarp pacientų, sergančių LD...19
12. 2 Dažniausi kontaktiniai alergenai 2017 m. – 2018 m. tarp pacientų sergančių LD...20
12. 3. Rečiausi kontaktiniai alergenai 2017 m. – 2018 m. tarp pacientų sergančių LD ...21
13. IŠVADOS...25
14. REKOMENDACIJOS...26
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS...27
16. PRIEDAI...30
3
1. SANTRAUKA
Gintarė Jonikaitė KONTAKTINIO ĮSIJAUTRINIMO DAŽNUMAS GLIUKOKORTIKOIDAMS TARP PACIENTŲ SERGANČIŲ LĖTINIU DERMATITU.
Tyrimo tikslas. Įvertinti įsijautrinimo kontaktiniams gliukokortikoidams dažnumą tarp LSMUL Kauno klinikų pacientų sergančių lėtiniu dermatitu.
Uždaviniai. 1. Nustatyti kontaktinės alergijos gliukokortikoidams dažnumą tarp sergančių lėtiniu dermatitu pacientų. 2. Nustatyti dažniausius kontaktinius alergenus sergantiems lėtiniu dermatitu pacientams per 2017 – 2018 m. laikotarpį. 3. Įvertinti rečiausiai nustatomus kontaktinius alergenus tarp lėtiniu dermatitu sergančių pacientų.
Metodai. Atliktas retrospektyvinis tyrimas, kurio metu išanalizuoti 2017 m. – 2018 m. LSMUL KK Odos ir venerinių ligų klinikoje atliktų gliukokortikoidų (n= 30) ir Europos standartinio rinkinio alergenų lopo mėginių (ALM) rezultatai pacientams sergantiems lėtiniu dermatitu (n = 374 tiriamųjų – 2017 m. ir n = 438 tiriamųjų – 2018 m.). Darbas atliktas dalyvaujant tarptautiniame ESSCA projekte, kuris vykdomas pagal bendrąjį tyrimo protokolą. Statistinė duomenų analizė atlikta su SPSS 23.0 statistine programa.
Tyrimo rezultatai. Įsijautrinimas kontaktiniams gliukokortikoidams nustatytas 5/30 tiriamųjų. Iš jų, stebima tendencija, kad dažniausiai kontaktinė alergija pasireiškia budezonidui (4/30). Atliekant Europos standartinį alergenų lopo testą nustatytas įsijautrinimas kontaktiniams alergenams 2017 m. – 52,2 % atitinkamai 2018 m. – 51 % tiriamųjų. Dažniausi KA 2017 m. – nikelio sulfatas (22,49 %), kobalto chloridas (14,14%) ir kalio dichromatas (11,94%), o 2018 m. – nikelio sulfatas (14,67%), kalio dichromatas (9,89%) ir kobalto chloridas (6,69%). Kontaktinė alergija 2017 m. nebuvo nustatyta bronopoliui, parabenų mišiniui ir kliokvinoliui, o 2018 m. - bronopoliui, diazolidinilo šlapalui ir paratertbutilfenolio formaldehido dervai.
Išvados. Tarp lėtiniu dermatitu sergančių pacientų įsijautrinimas gliukokortikoidams nustatytas 16,67%
tiriamųjų, iš kurių dažniausiai kontaktinė alergija pasireiškė inhaliuojamos formos budezonidui.
Analizuojant Europos standartinio rinkinio alergenų lopo mėginių rezultatus, lėtiniu dermatitu sergantiems pacientams per 2017 m. – 2018 m. dažniausi kontaktiniai alergenai yra nikelio sulfatas, kobalto chloridas ir kalio dichromatas. Šiame tyrime nustatyti rečiausi 2017 m. – 2018 m. kontaktiniai alergenai tarp pacientų sergančių lėtiniu dermatitu yra kliokvinolis, paratertbutilfenolio formaldehido derva ir
4 bronopolis. Atsižvelgiant į tai, tikslinga Europos standartinio alergenų rinkinio sudėtyje atsisakyti šių alergenų tiriant pacientus Lietuvoje.
Rekomendacijos. Tęsti dermatitu sergančių pacientų kontaktinės alergijos gliukokortikoidams tyrimus, reguliariai peržiūrėti Europos standartinio rinkinio alergenų lopo mėginių rezultatus. Lėtiniu dermatitu sergantiems įvertinti vietinių ir sisteminių gliukokortikoidų vartojimą ir esant įsijautrinimui atlikti ne tik standartinį, bet ir papildomą alergenų lopo testą su GKK rinkiniu.
5
2. SUMMARY
Gintarė Jonikaitė THE PREVALENCE OF CONTACT SENSITIZATION TO CORTICOSTEROIDS IN PATIENTS WITH CHRONIC DERMATITIS.
Aim. To evaluate the prevalence of contact sensitization to corticosteroids in patients with chronic dermatitis in LSMUL Kauno klinikos.
Objectives. 1. To determine the prevalence of contact sensitization to corticosteroids in patients with chronic dermatitis. 2. To determine the rates of most common contact allergens in 2017 and 2018. 3. To evaluate the least common contact allergens among patients with chronic dermatitis.
Methods. A retrospective study was performed where the patch test results of corticosteroids done in 2017 – 2018 (n = 30) and European baseline series (n = 374 in 2017 and n = 438 in 2018) for patients with contact dermatitis, were analysed. The study was carried out while participating in the international ESSCA project and it‘s standard protocol. Statistical analysis was made with SPSS 23.0 statistic program.
Results. The sensitization to corticosteroids was found in 5 of 30 patients. There is a tendency that budesonide is the most common contact corticosteroid (4/30). In 2017 the sensitization to contact allergens was found in 52,% and in 2018 – 51%. The most prelevant in 2017 was nickel sulphate (22,49
%), cobalt chloride (14,14%), potassium dichromate (11,94%) and in 2018 – nickel sulphate (14,67%), potassium dicromate (9,89%), cobalt chloride (6,69%). Contact allergy was not found for bronopol, paraben mix, clioquinol in 2017 and bronopol, diazolidinyl urea, para-tert-butylphenol formaldehyde resin in 2018.
Conclusions. Among the patients with chronic dermatitis, skin sensitisation to corticosteroids was diagnosed to 16,67 % patients and the most common corticosteroid was inhaled budesonide. Analyzing the results of the European baseline series results of allergen patch samples, in patients with chronic dermatitis in 2017 – 2018 the most common contact allergens are nickel sulphate, cobalt chloride and potassium dichromate. In this study identified the least common 2017 - 2018 contact allergens among patients with chronic dermatitis are clioquinol, para-tert-butylphenol formaldehyde resin, and bronopol. It is appropriate to exclude these allergens from the European baseline series for patients in Lithuania.
Recommendations. To continue further contact allergy to corticosteroids research, regulary review and adjust European baseline series results of patch tests. To evaluate local and systemic corticosteroids
6 consumption in patients with chronic dermatitis and to do patch test not only with European baseline series but also an additional patch test with corticosteroids series if the sensitization was found.
7
3. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju LSMUL KK Odos ir venerinių ligų klinikos vadovei, šio baigiamojo magistro darbo vadovei prof. Skaidrai Valiukevičienei už skirtą laiką, suteiktas žinias, naudingus pasiūlymus ir patarimus.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nėra. Tyrimas atliktas dalyvaujant Europos kontaktinės alergijos stebėsenos tyrime (angl. European Surveillance System on Contact Allergies, ESSCA).
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (LSMU BEC) leidimas Nr.
BEC-MF-09, išduotas 2018 – 11 – 12.
8
6. SANTRUMPOS
ESSCA – Europos kontaktinės alergijos stebėsenos tyrimas (angl. European Surveillance System on Contact Allergies)
GKK – gliukokortikoidai KA – kontaktiniai alergenai LD – lėtinis dermatitas
LSMUL – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė n – tiriamųjų skaičius
OLM – odos lopo mėginys
OVLK – Odos ir venerinių ligų klinika PI – pasikliautinasis intervalas
9
7. SĄVOKOS
Alergija – nenormali organizmo reakcija į tam tikrą medžiagą, kuri pakartotinai veikia organizmą.
Alerginis kontaktinis dermatitas – uždegiminė odos liga, pasireiškianti dėl lėtosios padidėjusio jautrumo reakcijos cheminėms medžiagoms po kartotinio šių medžiagų sąlyčio su oda.
Dermatitas – tai neinfekcinis epidermio ir viršutinio dermos (tikrosios odos) sluoksnio uždegimas.
Odos dūrio mėginys – testas, kurio metu į odą suleidžiamas mažas kiekis alergeno ir po 15 – 20min stebima ir vertinama odos reakcija.
Įsijautrinimas – sensibilizacija įvairiems aplinkos alergenams.
Kontaktinis alergenas – medžiaga, kuri sukelia alerginį įsijautrinimą, pakartotinio sąlyčio metu, sąlyčio vietoje.
Kryžminė alerginė reakcija – jautrumas panašios cheminės struktūros medžiagoms, kurį lemia sutampančios struktūros (epitopai) alergenų molekulėse.
Lėtinis dermatitas – besitęsiantis daugiau nei tris mėnesius iš eilės arba ne mažiau kaip du kartus per metus pasikartojantis dermatitas.
Retas įsijautrinimas kontaktiniams alergenams – tai toks įsijautrinimas, kai įsijautrinimo dažnumas įvertinus pasikliautinąjį intervalą (PI) nesiekia 1proc.
Odos lopo mėginys – tai cheminės medžiagos aplikacija ant sveikos odos, skirta nustatyti, ar tiriamoji medžiaga sukelia lėtąją padidėjusio jautrumo reakciją tiriamam asmeniui.
10
8. ĮVADAS
Alerginis kontaktinis dermatitas (AKD) - uždegiminė odos liga, kuri pasireiškia alergeno kontakto vietoje dėl lėtosios (IV tipo) alerginės reakcijos [1]. Gliukokortikoidai dėl savo priešuždegiminių ir imunomoduliacinių savybių yra plačiai vartojami įvarių uždegiminių ligų, tarp jų ir alerginio kontaktinio dermatito, gydymui [2]. Dermatologijoje dažnai vartojami vietinio poveikio gliukokortikoidai gali ne tik palengvinti ligos simptomus, tačiau ir sukelti lėtąsias padidėjusio jautrumo reakcijas [3]. Pagrindinis AKD kontrolės uždavinys yra nustatyti kontaktinį alergeną (KA) ir jį pašalinti, o patikimiausias ir saugiausias tyrimo metodas KA nustatymui yra alergenų lopo mėginiai (ALM) [4].
2017m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMUL) Odos ir venerinių ligų klinikoje (OVLK) specifiniam įsijautrinimui gliukokortikoidams nustatyti pradėti taikyti kortikosteroidų serijos alergenų lopo mėginiai. Pasaulyje atliktų studijų duomenimis kontaktinės alergijos gliukokortikoidams dažnis siekia nuo 0,5% iki 5% [5]. Lietuvoje šia tema nėra atlikta mokslinių darbų. Šio tiriamojo magistro darbo metu išanalizuoti pirmieji kortikosteroidų ALM rezultatai, kurie padės nustatyti įsijautrinimo dažnumą ir bus naudingi planuojant praktines rekomendacijas pacientams, sergantiems lėtiniu dermatitu.
11
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Įvertinti įsijautrinimo kontaktiniams gliukokortikoidams dažnumą tarp LSMUL Kauno klinikų pacientų, sergančių lėtiniu dermatitu.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti kontaktinės alergijos gliukokortikoidams dažnumą tarp pacientų sergančių lėtiniu dermatitu.
2. Nustatyti dažniausius kontaktinius alergenus sergantiems lėtiniu dermatitu pacientams per 2017 m. – 2018 m. laikotarpį.
3. Įvertinti rečiausiai nustatomus kontaktinius alergenus tarp lėtiniu dermatitu sergančių pacientų.
12
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10. 1 . Gliukokortikoidų klasifikacija.
Gliukokortikoidų molekulė sudaryta iš trijų žiedų, kurie turi po šešis anglies atomus, ir vieno, kurio sandaroje penki anglies atomai. Šie žiedai pavadinti A, B, C, D raidėmis [6]. Dvigubų jungčių, metilo grupių, acetonido jungčių ir halogeninimo pokyčiai GKK struktūroje keičia ir jo savybes [7].
Dėl galimo įsijautrinimo keliems gliukokortikoidams 1989 metais Coopman ir kt. suklasifikavo juos pagalcheminę struktūrą į 4 grupes, kurios pavadintos taip pat kaip gliukokortikoido sudėtyje esantys žiedai. Po kurio laiko Matura ir Goossens D grupęs uskirstė į D1 ir D2 pogrupius [8]. Kiekvienos grupės struktūros savitumai nurodyti 1 lentelėje.
Klasifikacija naudojama padedant diagnozuoti kryžmines įsijautrinimo reakcijas, kurios
dažniausiai pasireiškia tarp grupėje esančių vaistų, tačiau pastebimas ir dažnas įsijautrinimas tarp A ir D2 grupių atstovų bei tarp budezonido S izomero ir A arba D2 grupių [9]. Kryžminei reakcijai būdinga, kad nustačius jautrumą bent vienam grupės atstovui bus pastebimas ir įsijautrinimas likusiems šios grupės gliukokortikoidams [10].
13 1 lentelė. Gliukokortikoidų klasifikacija pagal Coopman ir kt., 1989m. Modifikuota autorės [8].
Eil.
Nr.
Grupė Gliukokortikoidai Struktūra
1. A Hidrokortizonas
Prednizolonas
Tiksokortolio pivalatas
C21 – trumpos grandinės esteris arba tioesteris
2. B Amcinonidas
Budezonidas
Triamcinolonoacetonidas
C16, C17 –cis acetalis arba diolis
3. C Betametazonas
Deksametazono dinatrio fosfatas Dezoksimetazonas
C16 – metilo grupė Halogeno pakaitalas
4. D1 Alklometazono dipropionatas Betametazono – 17, 21 - dipropionatas
Betametazono – 17 - valeratas Klobetazolio – 17 - propionatas Mometazono furoatas
C16 – metilo grupė Halogeno pakaitalas
C17 – ilgos grandinės esteris C21 – galima šoninė grandinė
5. D2 Hidrokortizono – 17 – butiratas Metilprednizolonoaceponatas Prednikarbatas
Nėra C16 metilo grupės Nėra halogeno pakaitalo C17 – ilgos grandinės esteris C21 – galima šoninė grandinė
10. 2. Įsijautrinimo gliukokortikoidams patogenezė.
Alerginis kontaktinis dermatitas prasideda tada, kai organizmas, kuriame jau yra susidarę specifiniai antikūnai prieš tam tikrą antigeną, kartotinai susiduria su tuo pačiu antigenu [11]. Dar vadinamas lėtąja (IV tipo) padidėjusio jautrumo arba uždelstąja reakcija, kuri susideda iš dviejų fazių:
įsijautrinimo ir efektorinės [12].
Įsijautrinimo, kitaip indukcijos, fazė atsiranda pirmą kartą haptenui kontaktuojant su oda [13].
Gliukokortikoidų molekulės dėl savo mažos molekulinės masės ir tirpumo riebaluose lengvai
prasiskverbia pro epidermio raginį sluoksnį [14]. Vykstant jų metabolizmui susidaro haptenai - prie 21
14 anglies atomo prisijungia oksido arba aldehido grupė [14]. Haptenai yra nevisaverčiai alergenai, kurie vieni patys nesukelia alerginės reakcijos, o jiems susijungus su baltymais antigeną pristatančios molekulės MHC I ir MHC II šiuos kompleksus nuneša į limfmazgius T limfocitams, kurie proliferuoja ir
diferencijuojasi į specifinius CD8+ ir CD4+ T limfocitus [15]. Vėliau pastarieji migruoja iš limfmazgių į kraują ir ten cirkuliuoja [16].
Efektorinė fazė prasideda, kai tas pats haptenas pakartotinai kontaktuoja su oda. Alergenui specifiniai T limfocitai, susijungę su alergenu, gamina ir išskiria didelius kiekius citokinų, sukeliančių uždegimą [17].
Pastebėtas dažnesnis įsijautrinimas tiems gliukokortikoidams, kurie savo struktūroje neturi halogeno ir metilo grupių (hidrokortizonas, budezonidas) [18]. Tai siejama su greičiau įvykstančia
hidrolize ir lengvesniu susijungimu su amino rūgštimi, ypatingai argininu, ko pasekoje susidaro imuniniai kompleksai ir sukeliama įsijautrinimo reakcija [18].
10. 3. Kontaktinių gliukokortikoidų vartojimo būdai ir įsijautrinimo klinika.
Veiksniai, nulemiantys gliukokortikoido pasirinkimą: anatominė vaisto vartojimo sritis, ligos sunkumas, paciento amžius, kūno pažeidimo plotas, gliukokortikoido molekulės veikimo stiprumas ir vaisto vartojimo formos tinkamumas pacientui [6]. Dažniausiai įsijautrinimą sukelia vietiniai
gliukokortikoidai vartojami ant odos. Literatūroje aprašyti pavieniai įsijautrinimo atvejai
inhaliuojamaisiais, akių lašų ir žvakučių pavidalo gliukokortikoidais [19, 20, 21]. 2 lentelėje pateikiamos alerginės reakcijos, kurios pasireiškia priklausomai nuo gliukokortikoidų vartojimo būdo.
15 2 lentelė. Kontaktinio įsijautrinimo gliukokortikoidams klinikinis pasireiškimas, priklausomai nuo
vartojimo būdo [22].
Eil. Nr. Vartojimo būdas Klinika
1. Paviršinis vartojimas ant odos. Alerginis kontaktinis dermatitas; iritacinis dermatitas; perinazalinis ir perioralinis dermatitas; egzema; rožinė; hemoragijos; į daugiafomę raudonę panašus kontaktinis dermatitas; edema.
2. Inhaliuojamieji gliukokortikoidai.
Į nosį. Nosies niežėjimas, sausumas ar deginimas;
nosies užsikimšimas, kraujavimas; nosies ir sinusų ertmių uždegimas; lėtinis rinitas;
nosies pertvaros perforacija; kvėpavimo pasunkėjimas; bronchų obstrukcijos pablogėjimas; sunki astmos ataka; FEV1 sumažėjimas; bronchospazmas,
bronchokonstrikcija; išplitęs makulopapulinis bėrimas; angioedema.
Į burną. Skruostų gleivinės edema ir eritema;
kontaktinis alerginis stomatitas; sausas kosulys; odinofagija/disfagija.
3. Akių lašai. Konjuktyvitas; akių niežėjimas, sausumas ar
deginimas; akių vokų dermatitas ar edema.
4. Žvakutė į tiesiąją žarną. Diarėja, vietinis dirginimas.
10.4. Kontaktinio įsijautrinimo gliukokortikoidams sukelto lėtinio dermatito diagnostika.
Gliukokortikoidų sukelto alerginio kontaktinio dermatito įtarimo kriterijai [25]:
1. Vaisto vartojimo vietoje persistuojantis lėtinis dermatitas.
2. Bėrimas intensyvesnis pažeidimo kraštuose nei centre.
16 3. Nepaisant tinkamo gydymo gliukokortikoidais nestebimas būklės gerėjimas.
4. Gydant gliukokortikoidais odos ligos būklės blogėjimas.
5. Profesinis dermatitas ( ligoninės ir farmacijos darbuotojams).
Galimi in vivo tyrimo metodai įsijautrinimui gliukokortikoidams nustatyti yra alergenų lopo testai ir odos dūrio mėginys, o specializuotuose centruose atliekami in vitro limfocitų transformacijos testai [26].
Įsijautrinimo gliukokortikoidams diagnostikos ,,auksinis standartas‘‘ yra kortikosteroidų serijos odos lopo mėginiai ( forma pateikta 1 priede) [27]. Vertinant kontaktinės alergijos gliukokortikoidams požymius, gali būti sunku juos pastebėti dėl priešuždegiminio gliukokortikoidų poveikio, todėl norint išvengti klaidingai neigiamos reakcijos rekomenduojama testą vertinti po 6 dienų ar net vėliau [28]. ALM požymiai, kurie yra būdingi įsijautrinimui tik gliukokortikoidams [29]:
1. ,,Krašto efektas‘‘ – žiedo formos eritema be centrinės infiltacijos, kuri pasireiškia testuojamo alergeno srityje.
2. Išbalusi oda – kontakto su gliukokortikoidu vietoje atsirandantis odos prašviesėjimas dėl vazokonstrikcijos (galima klaidingai neigiama reakcija), kuris atsiranda po vazodilatacijos su ryškia eritema ( galima klaidingai teigiama reakcija).
Palyginus įsijautrinimo gliukokortikoidams diagnostikos metodus, buvo nustatyta, kad odos dūrio mėginys yra reikšmingas tyrimas alerginių reakcijų nustatyme, nes išvengiama klaidingai neigiamų reakcijų įvertinimo, tačiau rutiniškai nenaudojami dėl didelės odos atrofijos rizikos. Tik ypatingais atvejais įtariant įsijautrinimą gliukokortikoidams ir gavus neigiamą alergenų lopo testo atsakymą rekomenduojama atlikti odos dūrio mėginį [30].
17
11. TYRIMO METODIKA
11. 1. Tyrimo organizavimas.
Darbas atliktas dalyvaujant tarptautiniame Europos kontaktinės alergijos stebėsenos tyrime (angl.
European Surveillance System on Contact Allergies, ESSCA), kuris vykdomas pagal bendrąjį protokolą.
Gauti 2017 m. – 2018 m. tyrimų duomenys, be pacientų asmeninių duomenų, suvesti į skaitmeninę ESSCA duomenų bazę „WinnAlldat/ESSCA“.
11. 2. Tyrimo objektas ir metodai.
Retrospektyviai analizuoti 2017 m. – 2018 m. LSMUL OVK pacientų, sergančių lėtiniu dermatitu, medicinos įrašai apie alergenų lopo mėginių rezultatus. Išanalizuoti pacientų protokolai, kuriems atlikti kortikosteroidų ALM (n = 30) ir Europos standartinio ALM rezultatai (tiriamųjų skaičius pagal lytį ir amžių pateiktas 3 lentelėje).
3 lentelė. Tiriamųjų, kuriems atliktas Europos standartinio ALM skirstinys pagal lytį ir amžių 2017 m., n (proc.) 2018 m., n (proc.)
Moterys 286 (76,5) 330 (75,3)
Vyrai 88 (23,5) 108 (24,7)
Amžius (m.):
(0, 10] 0 0
(10, 20] 14 (3,7) 20 (4,6)
(20, 30] 50 (13,4) 60 (13,7)
(30, 40] 57 (15,2) 56 (12,8)
(40, 50] 67 (17,9) 68 (15,5)
(50,60] 77 (20,6) 98 (22,4)
(60,70] 60 (16) 82 (18,7)
(70,80] 43 (11,5) 41 (9,4)
(80,90] 5 (1,3) 13 (3)
(90,100] 1 (0,3) 0
18 Kortikosteroidų alergenų lopo mėginiai atliekami su 11 alergenų ( jų sąrašas pateiktas 4 lentelėje).
Odos įsijautrinimas kontaktiniams alergenams įvertintas gydytojo dermatovenerologo po 48 ir 72 valandų.
OLM laikomas teigiamu, jei kontakto vietoje pasirodo silpnai (+), stipriai (++) arba labai stipriai (+++) teigiama odos reakcija, kurią įvertinti padeda matoma eritema, infiltracija, papulės, pūslelės. Rezultatas laikomas neigiamu, jei nustatyta abejotina (?+), neigiama (-) ar iritacinė (IR) odos reakcija.
11. 3. Duomenų statistinės analizės metodai.
Naudojant Microsoft Office Excel 2013 programą sudaryta koduotų tyrimo duomenų bazė.
Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 23.0 statistine programa.
Teigiamų lopo mėginių dažnumo populiacinėms charakteristikoms įvertinti skaičiuoti dažnumo 95proc. pasikliautinieji intervalai (PI). Retas įsijautrinimas kontaktiniams alergenams nustatytas, kai PI
<1proc.
4 lentelė. Kortikosteroidų alergenų lopo teste naudojamų medžiagų sąrašas.
Eil. Nr. Kortikosteroidų alergenai Koncentracija ir tirpiklis
1. Budezonidas 0,01 % vaz.
2. Betametazono-17-valeratas 1,0 % vaz.
3. Triamcinolono acetonidas 1,0 % vaz.
4. Tiksokortolio-21-pivalatas 0,1 % vaz.
5. Alklometazono-17,21-dipropionatas 1,0 % vaz.
6. Klobetazolio-17-propionatas 1,0 % vaz.
7. Deksametazono-21-dinatrio fostatas 1,0 % vaz.
8. Hidrokortizono-17-butiratas 1,0 % aq.
9. Dezoksimetazonas 1,0 % vaz.
10. Betametazono 17,21-dipropionatas 1,0 % vaz.
11. Metilprednizolono aceponatas 1,0 % vaz.
19
12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
5 lentelė. 2017 m. – 2018 m. įsijautrinimo gliukokortikoidams tyrimo duomenys
12. 1. Kontaktinės alergijos gliukokortikoidams dažnumas tarp pacientų, sergančių lėtiniu dermatitu.
Tarp tirtų pacientų nustatyta 18 teigiamų kortikosteroidų alergenų lopo mėginio reakcijų. Jų pasiskirstymas pavaizduotas 6 lentelėje.
Bent viena teigiama OLM reakcija pastebėta 5 (16, 67 %) pacientams iš kurių visos moterys.
Tarp lėtiniu dermatitu sergančių pacientų stebima tendencija, jog įsijautrinimas budezonidui pasireiškia dažniausiai nei kitiems gliukokortikoidams.
n %
Vyr. 3 10
Mot. 27 90
Budezonidas 4 13,3
Metilprednizolonoaceponatas 3 10,0
Betametazono-17-valeratas 2 6,7
Klobetazolio-17-propionatas 2 6,7
Betametazono 17,21-dipropionatas 2 6,7
Hidrokortizono-17-butiratas 2 6,7
Deksametazono-21-dinatrio fostatas 1 3,3
Alklometazono-17,21-dipropionatas 1 3,3
Dezoksimetazonas 1 3,3
Triamcinolonoacetonidas 0 0
Tiksokortolio-21-pivalatas 0 0
Iš viso: 30
20 6 lentelė. Kontaktinės alergijos gliukokortikoidams dažnumas tarp pacientų, sergančių LD.
Medžiagos pavadinimas Teigiami lopo
mėginiai, n
Įsijautrinimo dažnumas,
%
Budezonidas 4 13,3
Metilprednizolonoaceponatas 3 10,0
Betametazono-17-valeratas 2 6,7
Klobetazolio-17-propionatas 2 6,7
Betametazono 17,21-dipropionatas 2 6,7
Hidrokortizono-17-butiratas 2 6,7
Deksametazono-21-dinatrio fostatas 1 3,3
Alklometazono-17,21-dipropionatas 1 3,3
Dezoksimetazonas 1 3,3
Įvertinti tikslią epidemiologinę įsijautrinimo kontaktiniams gliukokortikoidams situaciją yra sudėtinga. Atlikta mažai sisteminių apžvalgų, kurios padėtų atskleisti ligos paplitimo situaciją bendroje populiacijoje.
Šiaurės Amerikos kontaktinio dermatito grupė ( angl. the North American Contact Dermatitis Research Group, NACDG) 2007 m. – 2014 m. išanalizavo 17,978 gliukokortikoidų alergenų lopo testų ir gavo 4,12 % teigiamų odos reakcijų [29]. Vertinant Europos tyrimų duomenis, Belgijoje 1990 m. – 2008 m. atlikta studija, kurioje iš 11596 tiriamųjų įsijautrinimas gliukokortikoidams nustatytas 2,7% [8].
Ispanijoje – 1,46 % (2017 m.); Danijoje – 0,8 % (2008 m.). 1993 m. – 1994 m. atlikta multicentrinė studija 14 – oje Europos šalių, kurios metu nustatyta kontaktinė alergija 2,6 % Europos populiacijos [31].
Daugelio autorių duomenimis, pasaulyje nustatyta kontaktinė alergija gliukokortikoidams yra retesnė negu mūsų tyrime. Mūsų ir kitų autorių rezultatų skirtumus galėjo sąlygoti maža tiriamųjų imtis bei tai, kad atliekant retrospektyvinį tyrimą medicininėje dokumentacijoje nebuvo informacijos apie nustatyto alergeno (GKK) klinikinį reikšmingumą, tai yra apie tai, ar kokias GKK skyrimo formas pacientas naudojo (paviršinius ant odos, inhaliuojamuosius į nosį ar burną, akių lašus ar žvakutes į tiesiąją žarną).
Analizuojant įsijautrinimą GKK matoma tendencija, kad daugelyje atliktų tyrimų vyrauja įsijautrinimas budezonidui, tiksokortolio – 21 – pivalatui ir hidrokortizono – 17 – butiratui. Jungtinėse Valstijose nustatytas dažniausias įsijautrinimą sukeliantis gliukokortikoidas yra tiksokortolio – 21 –
21 pivalatas 2,26 %, rečiau budezonidas 0,9 % ir hidrokortizono – 17 – butiratas 0,4 % [29]. Tuo tarpu
Europoje vyrauja įsijautinimas budezonidui, kuris siekia 1,6 %, kiek rečiau tiksokortolio – 21 – pivalatui – 1,1 % ir hidrokortizono – 17 – butiratui 0,8 % [8]. Pirmieji du dėl gana dažnai sukeliamos alerginės
reakcijos yra įtraukti į Europos standartinį alergenų lopo rinkinį. Mūsų tyrime taip pat pastebėta, kad vyrauja įsijautrinimas budezonidui. Įvairių autorių duomenimis, moterys įsijautrinusios 3 kartus dažniau nei vyrai [8;29;31], skirtingai nei mūsų tyrime, galimai dėl mažos tiriamųjų imties.
12. 2. Dažniausi kontaktiniai alergenai 2017 m. – 2018 m. tarp pacientų sergančių lėtiniu dermatitu.
7 lentelė. Kontaktinės alergijos dažnumas 2017 m. – 2018 m. tarp pacientų sergančių lėtiniu dermatitu.
Eil.
Nr.
Alergeno pavadinimas 2017 m. 2018 m.
(%) PI 95 % (%) PI 95 %
1. Kalio dichromatas 11,94 8,16 – 15,73 9,89 6,54 – 13,24
2. Neomicino sulfatas 0,56 0 – 1,41 0,71 0 – 1,43
3. Tiuramų mišinys 0,74 0 – 1,76 0,85 0,08 – 1,63
4. Aromatų mišinys II 0,32 0 – 0,77 2,2 0,68 – 3,73
5. Kobalto chloridas 14,14 10,04-18,23 6,69 4,03 – 9,35
6. Parafenilendiaminas 1,49 0,32 – 2,65 3,3 1,34 – 5,26
7. Benzokainas 1,9 0,28 – 3,52 1 0,17 –1,82
8. Formaldehidas 4,16 1,91-6,42 2,5 0,92 – 4, 08
9. Kanifolija 5,04 2,56-7,53 5,98 3,48 – 8,48
10. Kliokvinolis 0 0 – 0,81 0,15 0 – 0, 43
11. Peru balzamas 7,15 4,3-10 5,58 3,18 – 7,97
12. N-izopropil-N’-fenil-parafenilendia- minas
0,9 0 – 2,16 1 0,17 – 1,82
13. Vilnos alkoholiai (lanolinas) 0,16 0 – 0,48 1,06 0 – 2,24
22 Įsijautrinimo dažnumas kontaktiniams alergenams pateiktas 7 lentelėje. 2017 m. atlikta 374 odos lopo testų, iš kurių 193 (52,2%) nustatyta bent viena teigiama reakcija. Matyti, kad 2017 m. vyrauja kontaktinė alergija metalams – dažniausias įsijautrinimas nustatytas nikelio sulfatui 22,49%, kobalto
14. Epoksidinė derva 0,5 0 – 1,23 0,8 0 – 1, 66
15. Merkapto mišinys 0,16 0 – 0,48 0,36 0 – 1, 07
16. Budesonidas 2,94 1,22 – 4,66 6,06 3,41-8,72
17. Parabenų mišinys 0 0 – 0,81 2,07 0,37 – 3,77
18. Paratertbutilfenolio formaldehido derva 0,16 0 – 0,48 0 0 – 0,72
19. Aromatų mišinys 1,54 0,4 – 2,68 1,91 0,5 – 3,32
20. Kvaterniumas-15 0,16 0 – 0,48 0,65 0 – 1,47
21. Nikelio sulfatas 22,49 18,11-26,87 14,67 11,05 – 18,29
22. (Chlor)-metilzotiazolinai MCI/MI 3,56 1, 36 – 5, 76 3,95 2 – 5,9
23. Merkaptobenzotiazolas MBT 0,16 0 – 0,48 1,01 0 – 2,25
24. Seskviterpenlaktonų mišinys 0,66 0 – 1,46 0,98 0,09 – 1,86
25. Tiksokortolio pivalatas 0,16 0 – 0,48 0,51 0 – 1,27
26. Metildibromoglutaronitrilas 3,76 1,65-5,88 4,58 2,64 – 6,52 27. Hydroksimetilpentilcikloheksenkarbok
saldehidas
0,65 0,02 – 1,28 0,15 0 – 0,43
28. Priminas 0,5 0 – 1,48 0,56 0 – 1,22
29. Diazolidinilo šlapalas 0,34 0 - 1 0 0 – 0,72
30. Imidazolidinilo šlapalas 0,34 0 - 1 0,78 0 – 1,7
31. Metilizotiazolinas 4,54 2,17-6,92 3,37 1,65 – 5,09
32. Bronopolis 0 0 – 0,81 0 0 – 0,72
33. Propolis 1,83 0,28 – 3,39 0,29 0 – 0,69
34. Paladžio chloridas 11,3 7,75-14,85 5,35 2,92 – 7,79
35. Sandalmedžio aliejus 0,8 0 – 1,91 1,21 0 – 2,42
36. Cananga odorata aliejus 0,49 0 – 1,04 1,3 0 – 2,6
37. Jazminų aliejus 0,16 0 – 0,48 0,65 0 – 1, 67
38. Oksiduotas limonenas 5,18 2,78-7,58 0,29 0 – 0,69
23 chloridui 14,14 % ir kalio dichromatui 11,94 %. Gana dažnai tiriamieji buvo įsijautrinę ir paladžio
chloridui – 11,3 %. Iš aromatinių medžiagų dažniausias kontaktinis alergenas – Peru balzamas 7,15 %.
2018 m. tyrime dalyvavo 438 pacientai, iš kurių teigiama alergenų lopo mėginio reakcija nustatyta 223 pacientams ( 51%). Dažniausias kontaktinis alergenas išlieka nikelio sulfatas – 14,67 %. Mažiau pacientai įsijautrinę metalams: kalio dichromatui 9,89 % ir kobalto chloridui 6,69 %. Analizuojant įsijautrinimą medikamentams, kontaktinė alergija dažniausiai buvo nustatyta gliukokortikoidui budezonidui – 6,06 %.
Kanifolija taip pat išlieka vienas dažniausių alergenų – įsijautrinimas jai siekia 5,98 %.
Lyginant su įsijautrinimu kontaktiniams alergenams, kurie nustatomi atliekant Europos standartinį alergenų lopo testą, bendroje Europos populiacijoje jis siekia 27 %, o ilgą laiką dažniausias kontaktinis alergenas yra nikelio sulfatas – 14,5 % [32]. Kontaktą su nikelio sulfatu žmonės patiria dėvėdami metalo dirbinius, naudodami daiktus, sudėtyje turinčius nikelio ar net vartodami maisto produktus: žaliąsias paprikas, citrinas, svogūnus, bulves, morkas, granatus, pupeles. Europoje parengus nikelio ribojimo bei specialaus žymėjimo direktyvą, tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse stebima mažėjanti odos
įsijautrinimo nikeliui tendencija [33]. Kiti dažniausi kontaktiniai alergenai pasiskirstę taip: tiomersalis 5%, kobalto chloridas 2,2%, aromatų mišinys II 1,9%, aromatų mišinys I 1,8%. Šiame tyrime nustatyta
kontaktinė alergija 2017 m. – 52,2 %; 2018 m. – 51 %, o įsijautrinimas nikelio sulfatui 2017 m. – 22,49
%; 2018 m. – 14,67 %.
8 lentelė. Tiriamųjų apibūdinimas pagal MOAHLFA* indeksą
Eil.
Nr.
Veiksniai 2017 m. 2018 m.
n % n %
1. Vyrai 88 23,5 108 24,7
2. Profesiniai veiksniai 65 17,4 90 20,5
3. Amžius ≥ 40 metų 257 68,7 307 70,1
4. Pirminė dermatito sritis
Ranka 17 4,5 49 11,2
5. Koja 38 10,2 38 8,7
6. Veidas 100 26,7 111 25,3
7. Atopinis dermatitas 33 8,8 19 4,3
*M – angl. Male, vyriškoji lytis; O – angl. Occupational causation of dermatitis, profesinių veiksnių sukeltas arba pablogintas dermatitas, A – angl. Age 40 and above, amžiaus – 40 metų ir daugiau, H – angl. Hand, pirminė dermatito sritis – ranka, L – angl. Leg, pirminė dermatito sritis – koja, F – angl. Face, pirminė dermatito sritis – veidas, A – angl. Atopic dermatitis, atopinis dermatitas.
Įsijautrinimo kontaktiniams alergenams dažnumą įtakojantys veiksniai įvertinti IVDK (angl.
Information Network of Departments of Dermatology) studijos metu 18 – oje Europos šalių. Nustatytas MOAHLFA indeksas: vyrai 37,8%, profesiniai veiksniai 16%, amžius ≥ 40 metų 65,9%, pirminė
24 dermatito sritis – ranka 28,3%, pirminė dermatito sritis – koja 11,1%, pirminė dermatito sritis – veidas 13,7%, atopinis dermatitas 17% [34]. Tiriamųjų proporcijos pagal MOAHLFA indeksą padeda apibrėžti pacientų įtraukimo į alergenų lopo mėginių tyrimą kriterijus. Tokiu būdu siekiama išvengti skirtinguose centruose, regionuose ar, vykdant tęstinį tyrimą tame pačiame centre kitu laikotarpiu, tiriamųjų
demografinių, klinikinių ir įsijautrinimo kontaktiniams alergenams dažnumo rodiklių skirtumo.
12. 3. Rečiausi kontaktiniai alergenai 2017 m. – 2018 m. tarp pacientų sergančių lėtiniu dermatitu.
Tarp lėtiniu dermatitu sergančių pacientų 2017 m. nustatyti rečiausi kontaktiniai alergenai yra jazminų aliejus, tiksokortolio pivalatas, merkaptobenzotiazolas, kvaterniumas-15, paratertbutilfenolio formaldehido derva, merkapto mišinys, vilnos alkoholiai (lanolinas) – įsijautrinimas jiems siekia 0,16 %, aromatų mišiniui – 0,32%, o bronopoliui, parabenų mišiniui ir kliokvinoliui kontaktinė alergija
nenustatyta. Rečiausiai nustatyti kontaktiniai alergenai sergant dermatitu 2018 m. yra kliokvinolis – įsijautrinimas nustatytas 0,15% tiriamųjų, hydroksimetilpentilcikloheksenkarboksaldehidas – 0,15%, propolis - 0,29%, oksiduotas limonenas 0,29%, o bronopoliu, diazolidinilo šlapalu ir paratertbutilfenolio formaldehido derva įsijautrinusių nebuvo.
Analizuojant 2017 m. ir 2018 m. rečiausių kontaktinių alergenų kitimus, stebimas aromatų mišinio II ir parabenų mišinio sukeltos kontaktinės alergijos dažnėjimas – atitinkamai nuo 0,32% (PI 95proc. 0 – 0,77) iki 2,2% (PI 95proc. 0,68 – 3,73) ir nuo 0% (PI 95proc. 0 – 0,81) iki 2,07% (PI 95proc. 0,37 – 3,77).
Įsijautrinimo dažnumas kliokvinoliu (2017 m. – 0%, 2018 m. – 0,15%), paratertbutilfenolio formaldehido derva (2017 m. – 0,16%, 2018 m. – 0%) ir bronopoliu ( 2017 m. ir 2018 m. – 0%) įvertinus 95proc.
pasikliautinuosius intervalus nesiekia 1proc. Atsižvelgiant į tai, tikslinga koreguoti Europos standartinio alergenų lopo rinkinio sąrašą, atsisakant retai nustatytų alergenų kaip neaktualių.
25
13. IŠVADOS
1. Tarp lėtiniu dermatitu sergančių LSMUL KK pacientų įsijautrinimas gliukokortikoidams nustatytas 16,67% tiriamųjų.
2. Analizuojant Europos standartinio rinkinio alergenų lopo mėginių rezultatus, lėtiniu dermatitu sergantiems pacientams per 2017 m. – 2018 m. dažniausi kontaktiniai alergenai yra nikelio sulfatas, kobalto chloridas ir kalio dichromatas.
3. Šiame tyrime nustatyti rečiausi 2017 m. – 2018 m. kontaktiniai alergenai tarp pacientų sergančių lėtiniu dermatitu yra kliokvinolis, paratertbutilfenolio formaldehido derva ir bronopolis. Atsižvelgiant į tai, tikslinga Europos standartinio alergenų rinkinio sudėtyje atsisakyti šių alergenų tiriant pacientus Lietuvoje.
26
14. REKOMENDACIJOS
Būtina tęsti dermatitu sergančių pacientų kontaktinės alergijos gliukokortikoidams tyrimus, kurie padeda įvertinti įsijautrinimą kontaktiniams alergenams ir tikslingai planuoti profilaktikos priemones bei efektyviai jas taikyti. Rekomenduojama reguliariai peržiūrėti Europos standartinio rinkinio alergenų lopo mėginių rezultatus. Lėtiniu dermatitu sergantiems įvertinti vietinių ir sisteminių gliukokortikoidų
vartojimą ir esant įsijautrinimui atlikti ne tik standartinį, bet ir papildomą alergenų lopo testą su GKK rinkiniu.
27
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Dubakienė R. Alerginis kontaktinis dermatitas. Klinikinė alergologija. Vilniaus universiteto leidykla;
2011. p. 160-166.
2. Baker A, Empson M, The R, Fitzharris P. Skin testing for immediate hypersensitivity to corticosteroids:
a case series and literature review. Clinical & Experimental Allergy. 2015;45(3):669-676.
3. Uter W, de Pádua C, Pfahlberg A, Nink K, Schnuch A, Lessmann H. Contact allergy to topical corticosteroids - results from the IVDK and epidemiological risk assessment. Journal der Deutschen Dermatologischen Gesellschaft. 2009;7(1):34-41.
4. Bieliauskienė A. Dermatitu sergančių pacientų įsijautrinimo kontaktiniams alergenams ir su juo susijusių veiksnių tyrimas [disertacija]. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2012.
5. Otani I, Banerji A. Immediate and Delayed Hypersensitivity Reactions to Corticosteroids: Evaluation and Management. Current Allergy and Asthma Reports. 2016;16(3).
6. Mehta AB, Nadkarni NJ, Patil SP, Godse KV, Gautam M, Agarwal S. Topical corticosteroids in dermatology. Indian J Dermatol Venereol Leprol 2016;82:371-8.
7. Baker A,Empson M, The R, Fitzharris P. Skin testing for immediate hypersensitivity to corticosteroids:
a case series and literature review. Clin Exp Allergy. 2015;45:669–76.
8. Baeck M, Chemelle JA, Terreux R, et al. Delayed hypersensitivity to corticosteroids in a series of 315 patients: clinical data and patch test results. Contact Dermatitis 2009;61(3):163Y175.
9. Torres M, Canto G. Hypersensitivity reactions to corticosteroids. Current Opinion in Allergy and Clinical Immunology. 2010;10(4):273-279.
10. Ramirez R, Brancaccio RR. Allergic cutaneous reactions to systemic corticosteroids. An Bras Dermatol. 2007;82(2):169-76.
11. Fonacier L, Noor I. Contact dermatitis and patch testing for the allergist. Annals of Allergy, Asthma &
Immunology. 2018;120(6):592-598.
12. Vocanson M, Hennino A, Rozieres A, Poyet G, Nicolas J. Effector and regulatory mechanisms in allergic contact dermatitis. Allergy 2009;64(12):1699–714.
13. Aquino, M., Fonacier L. The Role of Contact Dermatitis in Patients with Atopic Dermatitis. J Allergy Clin Immunol Pract. 2014 Jul-Aug;2(4):382-7. 278
14.Brar K, Leung D. Eczema complicated by allergic contact dermatitis to topical medications and excipients. Annals of Allergy, Asthma & Immunology. 2018;120(6):599-602.
15. Zaba LC, Krueger JG, Lowes MA. Resident and “Inflammatory” Dendritic Cells in Human Skin.
Journal of Investigative Dermatology 2009;129(2):302–8.
28 16. Mowad C, Anderson B, Scheinman P, Pootongkam S, Nedorost S, Brod B. Allergic contact dermatitis.
Journal of the American Academy of Dermatology. 2016;74(6):1029-1040.
17. Gamerdinger K, Moulon C, Karp, van Bergen J, Koning F, Wild D et al. A new type of metal recognition by human T cells: contact residues for peptide-independent bridging of T cell receptor and major histocompatibility complex by nickel. The Journal of experimental medicine
2003;197(10):1345–53.
18. Baeck M, Chemelle JA, Goossens A, Nicolas JF, Terreux R. Corticosteroid cross-reactivity: clinical and molecular modeling tools. Allergy. 2011 Oct;66(10):1367- 315 1374. 316
19. Baeck M, De Potter P, Goossens A. Allergic Contact Dermatitis Following Ocular Use of Corticosteroids. Journal of Ocular Pharmacology and Therapeutics. 2011;27(1):83-92.
20. Malik M, Tobin A, Shanahan F, O’Morain C, Kirby B, Bourke J. Steroid allergy in patients with inflammatory bowel disease. British Journal of Dermatology. 2007;157(5):967-969.
21. Baeck M, Pilette C, Drieghe J, Goossens A. Allergic contact dermatitis to inhalation corticosteroids.
Eur J Dermatol 2010: 20:102–108.
22. Baeck M, Nicolas JF, Pilette C, Tennstedt D, Goossens A. Allergic hypersensitivity to topical and systemic corticosteroids: a review.Allergy. 2009;64:978–94.
23. Berbegal L, DeLeon FJ, Silvestre JF. Reacciones de hipersensibilidad a corticoides. Actas Dermosifiliogr.2016;107:107---115.
24. Buettiker U, Keller M, Picheler WJ, Braathen LR, YamalkarN. Oral prednisolone induced acute generalized exanthema-tous pustulosis due to corticosteroids of group A confirmed by epicutaneous testing and lymphocyte transformation tests. Der-matology. 2006;213:40---3.
25. Isaksson M, Brandao FM, Bruze M, Goossens A. Recommendationto include budesonide and tixocortol pivalate in the Europeanstandard series. Contact Dermatitis. 2000;43:41---63.
26. IsakssonM. Corticosteroid contact allergy – the importance of late readings and testing with corticosteroids used by the patients. Contact Dermatitis 2007: 56:56–57.
27. Dooms-Goossens A. Corticosteroid contact allergy: a challenge to patch testing. AmJ Contact Dermatitis 1993: 4: 120–122.
28. Soria A, Baeck M, Goossens A, Marot L, Duveille V, Derouaux A et al. Patch, prick or intradermal tests to detect delayed hypersensitivity to corticosteroids?. Contact Dermatitis. 2011;64(6):313-324.
29. Pratt M, Mufti A, Lipson J, Warshaw E, Maibach H, Taylor J et al. Patch Test Reactions to Corticosteroids. Dermatitis. 2017;28(1):58-63.
29 30. Isaksson M, Brandao F M, Bruze M, Goossens A. Recommendation to include budesonide and
tixocortol pivalate in the European standard series. Contact Dermatitis 2000: 43:41–63.
31. Dooms-Goossens A, Andersen K, Brandão F, Bruynzeel D, Burrows D, Camarasa J et al.
Corticosteroid contact allergy: an EECDRG multicentre study. Contact Dermatitis. 1996;35(1):40-44.
32. Diepgen T, Ofenloch R, Bruze M, Bertuccio P, Cazzaniga S, Coenraads P et al. Prevalence of contact allergy in the general population in different European regions. British Journal of Dermatology.
2015;174(2):319-329.
33. Uter W, Gefeller O, Giménez-Arnau A, Frosch P, Duus Johansen J, Schuttelaar ML, Rustemeyer T, Larese Filon F, Dugonik A, Bircher A, Wilkinson M. Characteristics of patients patch tested in the European Surveillance System on Contact Allergies (ESSCA) network, 2009-2012. Contact Dermatitis.
2015 Aug;(73 (2)): p. 82-90.
34. Uter W, Gefeller O, Geier J, Schnuch A. Changes of the patch test population (MOAHLFA index) in long-term participants of the Information Network of Departments of Dermatology, 1999-2006. Contact Dermatitis 2008;59:56-7.
30
16. PRIEDAI
1 priedas.
PATVIRTINTA tarpininkaujant Direktoriui medicinai ir slaugai 2017 m. __________________
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos
„Alergenų lopo mėginio atlikimas“
Darbo instrukcijos Nr. OVEN DI 06/01 12 priedas
KORTIKOSTEROIDŲ ALERGENŲ LOPO MĖGINIO REZULTATŲ DOKUMENTAVIMO FORMA
Paciento vardas, pavardė...KK...
Medžiaga Koncentracija
ir tirpiklis
Reakcijos
Kortikosteroidų alergenai 48val. 72val. 96val.
1. Budezonidas 0,01 % vaz.
2. Betametazono-17-valeratas 1,0 % vaz.
3. Triamcinolono acetonidas 1,0 % vaz.
4. Tiksokortolio-21-pivalatas 0,1 % vaz.
5. Alklometazono-17,21-dipropionatas 1,0 % vaz.
6. Klobetazolio-17-propionatas 1,0 % vaz.
7. Deksametazono-21-dinatrio fostatas 1,0 % vaz.
8. Hidrokortizono-17-butiratas 1,0 % aq.
9. Dezoksimetazonas 1,0 % vaz.
10. Betametazono 17,21-dipropionatas 1,0 % vaz.
11. Metilprednizolono aceponatas 1,0 % vaz.
Santrumpos: vaz. – vazelinas; aq. – vanduo. Simboliai: silpnai teigiama (+); stipriai teigiama (++); labai stipriai teigiama (+++); abejotina (?+); neigiama (−); iritacinė reakcija (IR).
Išvada:………...………
………...
...
...
...…………...
Gydytojas...Data...
31 2 priedas.
PATVIRTINTA tarpininkaujant Direktoriui medicinai ir slaugai 2017 m. __________________
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos
„Alergenų lopo mėginio atlikimas“
Darbo instrukcijos Nr. OVEN DI 06/01 13 priedas
PACIENTO ANAMNEZĖS DUOMENŲ DOKUMENTAVIMO FORMA Paciento vardas, pavardė...KK...
Įtariama kontaktinė alergija: anamnezės duomenys Lytis: □ moteris □ vyras
Atopija
Atopinis dermatitas □ Taip □ Ne □ Nežinoma
Atopinis rinokonjunktyvitas □ Taip □ Ne □ Nežinoma
Alerginė astma □ Taip □ Ne □ Nežinoma
Profesija, užsiėmimas
Dabartinis ...metai, ...mėnesiai
Ankstesnis ...metai, ...mėnesiai
(Dabartinis II) ...metai, ...mėnesiai
(Ankstesnis II) ...metai, ...mėnesiai
Dabartinių simptomų trukmė mėnesiai
Klinikinis vaizdas □ fotojautrumas □ kontakto vieta
□ dulkių sukeltas □ delnai, padai
Pirminė lokalizacija ...[...] (kodas pagal sąrašą) Antrinis išplitimas □ yra □ nėra
Galutinė diagnozė 1...[.... ...]
lokalizacija ...[...]
...[...]
Galutinė diagnozė 2 ...[...]
lokalizacija ...[...]
...[...]
Kitos diagnozės
Profesiniai veiksniai □ yra □ nėra □ iš dalies □ nežinomi Endogeniniai veiksniai □ yra □ nėra □ iš dalies □ nežinomi Egzogeniniai veiksniai:
□ yra, laisvalaikio pomėgiai (rankdarbiai, keramika, gėlininkystė, daržininkystė, naminiai gyvūnai)
□ yra, aplinkos faktoriai yra, nepatikslinti □ nėra □ nežinomi
Kontakto rūšis:...
[...] [...] [...]
Teigiamas alergenų lopo testas su: Ryšys su klinika, kontakto rūšis:
1.
2.
3.
Ryšys su klinika:
Neabejotinas, tikėtinas, galimas, nėra ryšio ar mažai tikėtinas
Dabartinis ryšys, buvęs ryšys, nežinomas ryšys, kryžminė r-ja, nealerginė r-ja (iritacinė), aktyvi sensibilizacija. Profesinis alergenas, neprofesinis alergenas.
32 3 Priedas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas.
