• Non ci sono risultati.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "4. INTERESŲ KONFLIKTAS "

Copied!
36
0
0

Testo completo

(1)

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS

CHIRURGIJOS KLINIKA

ANŽELIKA LUKAŠEVIČ

DAUGIAŽIDININIS KRŪTIES VĖŽYS: SERGAMUMAS, DIAGNOSTINIŲ TYRIMŲ IR CHIRURGINIO GYDYMO REZULTATAI

Medicinos vientisųjų studijų programos Baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovė:

Dr. Daiva Čepulienė

Kaunas, 2020

(2)

2

TURINYS

1. SANTRAUKA...3

2. SUMMARY...5

3. PADĖKA...7

4. INTERESŲ KONFLIKTAS...7

5. BIOETIKOS KOMITETO PRITARIMAS...7

6. SANTRUMPOS...8

7. SĄVOKOS...9

8. ĮVADAS...10

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...11

10. LITERATŪROS APŽVALGA...12

10.1 Krūties vėžio epidemiologija...12

10.2 Daugiažidininis krūties vėžys...12

10.3Klinikinis krūties vėžio ištyrimas...13

10.4 Krūties vėžio radiologiniai tyrimai...13

10.5 Histopatologinis daugiažidininio krūties vėžio tyrimas...14

10.6 Daugiažidininio krūties vėžio chirurginis gydymas...15

10.7 Onkoplastinė krūties chirurgija...16

10.8 Chirurginis krūties vėžio gydymas – krūties šalinimo opracijos...17

11. TYRIMO METODAI...18

11.1 Tyrimo planavimas...18

11.2 Tyrimo objektas...18

11.3 Tiriamųjų atranka...18

11.4 Tyrimo metodai...19

11.5 Duomenų analizės metodai...20

12. REZULTATAI...21

12.1 Tirtų moterų bendra charakteristika ir sergamumas...21

12.2 Klinikinio, radiologinių ir patologinio tyrimų rezultatai...22

12.3 Chirurginio gydymo rezultatai...26

13. REZULTATŲ APTARIMAS...29

14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...32

15. IŠVADOS...33

16. LITERATŪROS SĄRAŠAS...34

(3)

3

1. SANTRAUKA

Anželika Lukaševič. Daugiažidininis krūties vėžys: sergamumas, diagnostinių tyrimų ir chirurginio gydymo rezultatai, magistro baigiamasis darbas (medicina) / darbo vadovė dr. Daiva Čepulienė.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Kaunas, 2020.

Tyrimo tikslas: įvertinti moterų sergamumą daugiažidininiu krūties vėžiu, klinikines ir radiologines jo ypatybes bei artimuosius chirurginio gydymo rezultatus.

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti moterų sergamumą daugiažidininiu krūties vėžiu.

2. Palyginti daugiažidininio krūties vėžio klinikinio ir patologinio tyrimų rezultatus.

3. Palyginti daugiažidininio krūties vėžio radiologinių ir patologinio tyrimų rezultatus.

4. Nustatyti daugiažidininio krūties vėžio gydyme taikytus chirurginius metodus bei artimuosius gydymo rezultatus.

Tyrimo metodai: atliktas retrospektyvinis tyrimas. Duomenų bazė statistinei analizei sukaupta naudojant Microsoft Office Excel 2013 programą. Duomenys surinkti iš ambulatorinių kortelių ir ligos istorijų, kuriose buvo nagrinėjamos daugiažidininio krūties vėžio klinikinės ir radiologinės ypatybės.

Gauti rezultatai palyginti su atliktais patologinio tyrimo rezultatais. Tyrime buvo nagrinėjami daugiažidininio krūties vėžio gydyme taikyti chirurginiai gydymo metodai bei įvertinti artimieji gydymo rezultatai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS 22.0 Statistics. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.

Tyrimo dalyviai: buvo tirta 300 pacienčių, kurios nuo 2017 metų sausio iki 2019 metų balandžio mėnesio buvo gydytos LSMUL KK Krūties chirurgijos skyriuje dėl daugiažidininio krūties vėžio ir kurios atitiko nustatytus atrankos kriterijus.

Tyrimo rezultatai: į tyrimą buvo įtraukta 300 pacienčių, atitinkančių atrankos kriterijus, nuo 2017 metų sausio mėn. iki 2019 metų balandžio mėn. gydytų LSMUL KK Krūties chirurgijos skyriuje dėl įtariamo daugiažidininio krūties vėžio. Kliniškai daugiažidininis krūties vėžys įtartas 49 (16) moterims, mamografiškai – 83 (27,7) moterims, UG – 123 (41) moterims, MRT – 158 (71,8) moterims.

Patologiniu tyrimu daugiažidininis krūties vėžys buvo nustatytas 243 (81) moterims. Palyginus klinikinio ir radiologinių tyrimų rezultatus, statistiškai reikšmingai dažniau daugiažidininis krūties vėžys įtartas MRT metu. Įvertinę radiologinių tyrimų jautrumą, nustatėme, kad mamografinio tyrimo jautrumas, diagnozuojant daugiažidininį krūties vėžį sudarė 27,9%, ultragarsinio tyrimo – 37,4%, MRT tyrimo – 70,1%. Dažniausiai - 108 (77) atvejais - buvo atliekamos I tipo onkoplastinės operacijos, rekonstruojant krūtį savais audiniais ir išsaugant limfmazgius. 29 (36) atvejais buvo atlikta paprasta mastektomija su limfonodektomija.

(4)

4 Išvados:

1. Sergamumas daugiažidininiu krūties vėžiu 2017 metais buvo 16,4, 2018 metais – 27,9%, 2019 metais sausio – balandžio mėnesiais – 15,5%.

2. Klinikinio tyrimo metu daugybiniai dariniai dažnai lieka nepastebėti ir dažniausiai yra patvirtinami patologiniu tyrimu.

3. Daugiažidininio krūties vėžio diagnozė patologiniu tyrimu nustatoma dažniau, lyginant su radiologiniais tyrimais, tačiau MRT tyrimo jautrumas yra didžiausias - 70,1%, lyginant su mamografiniu (27,9%) ir ultragarsiniu (37,4%) tyrimais.

4. Chirurginiu būdu gydant daugiažidininį krūties vėžį, krūtį išsauganti operacija su rekonstrukcija buvo pasirenkama statistiškai reikšmingai dažniau, negu mastektomija (p < 0,05).

(5)

5

2. SUMMARY

Anželika Lukaševič. Multifocal (multicentric) Breast Cancer: Morbidity, Results of Diagnostic Tests and Surgical Treatment, master's thesis (medicine) / supervisor dr. Daiva Čepulienė. Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas, 2020.

Aim of the study: to evaluate women morbidity, clinical and radiological features of multifocal breast cancer and results of surgical treatment.

Objectives:

1. To determine the incidence of multifocal breast cancer in women.

2. To compare clinical and pathologicalfindings of multifocal breast cancer.

3. To compare radiological and pathological findings of multifocal breast cancer.

4. To analyze surgical methods used to treat multifocal breast cancer and their postoperative outcomes.

Methods: a retrospective study of women diagnosed with multifocal breast cancer and treated at the LUHS KK Department of Breast surgery was performed. The data for statistical analysis was collected using Microsoft Office Excel 2013. The data of clinical and radiological findings of multifocal (multicentric) breast cancer was obtained from medical records and results were compared with pathological findings. In this study surgical methods used to treat multifocal (multicentric) breast cancer were analyzed and postoperative outcomes were assessed. Statistical data analysis was performed using IBM SPSS 22.0 Statistics. Results were considered as statistically significant when p < 0,05.

Participants of the study: 300 women who were diagnosed with multifocal (multicentric) breast cancer and who were treated at the LUHS KK Department of Breast cancer surgery from January 2017 to April 2019.

Results: 300 women who were treated for suspected multifocal (multicentric) breast cancer at the LUHS KK Department of Breast surgery from January 2017 to April 2019 and who met the inclusion criteria were included in this study. Clinically multifocal (multicentric) breast cancer was suspected in 49 (16) women, on mammography in 83 (27,7) women, on ultrasound breast scan in 123 (41) women and on MRI - 158 (71,8) women. Pathological examination revealed multifocal (multicentric) breast cancer in 243 (81) women. Comparing results of the clinical and radiological findings, statistically significantly more often multifocal breast cancer was suspected on MRI. In our study we determined that sensitivity of mammography in the diagnosis of multifocal (multicentric) breast cancer was 27,9%, of ultrasound - 37,4% and of MRI - 70,1%. In 108 (77) cases type I oncoplastic operations with the breast reconstruction using its own tissues and preservation of the lymph nodes were performed. In 29 (36) cases simple mastectomy with lymphonodectomy was performed.

(6)

6 Conclusions:

1. Morbidity of multifocal (multicentric) breast cancer in 2017 it was 16,4, in 2018 - 27,9% and in 2019 from January to April - 15,5%.

2. Most of the breast cancer foci are impalpable during clinical examination but usually they are detected by pathological examination

3. Comparing radiological and pathological tests multifocal (multicentric) breast cancer is most often diagnosed by pathological examination, but of all radiological tests MRI has the highest sensitivity - 70,1% than mammography (27,9%) and ultrasound (37,4%) tests.

4. For surgical treatment of multifocal (multicentric) breast cancer breast conserving surgery with reconstruction was performed statistically significantly more often than mastectomy (p < 0,05).

(7)

7

3. PADĖKA

Dėkoju baigiamojo magistro darbo vadovei dr. D. Čepulienei už pagalbą, rengiant baigiamąjį magistrinį darbą.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autorei interesų konflikto nebuvo.

5. BIOETIKOS KOMITETO PRITARIMAS

Pritarimą vykdyti mokslinį tiriamąjį darbą išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras 2019-01-31. Pritarimo Nr. BEC-MF-260.

(8)

8

6. SANTRUMPOS

LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

UG – ultragarsinis tyrimas.

MRT – magnetinio rezonanso tyrimas.

MC – multicentrinis.

MF – multifokalinis.

SLB – sarginio limfmazgio biopsija.

(9)

9

7. SĄVOKOS

Duktalinė karcinoma in situ – tai neinvazinio krūties vėžio, išsivysčiusio pieno latakėlių sieneles išklojančiose epitelio ląstelėse, forma.

Mastektomija – vienos ar abiejų krūtų pašalinimas.

Multicentrinis krūties vėžys – vėžio tipas, kai keli vėžio židiniai yra lokalizuoti skirtinguose krūties kvadrantuose.

Multifokalinis krūties vėžys – vėžio tipas, kai keli vėžio židiniai yra lokalizuoti tame pačiame krūties kvadrante.

Sergamumas – per metus nustatytų naujų ligos atvejų (ūmių ir pirmą kartą gyvenime išaiškintų lėtinių ligų) ir tų metų vidutinio gyventojų skaičiaus santykis.

(10)

10

8. ĮVADAS

Krūties vėžys yra viena aktualiausių moterų sveikatos problemų pasaulyje. Tai dažniausiai pasitaikantis piktybinis navikas tarp moterų, o mirštamumas nuo šios piktybinės ligos nuolat didėja [1].

2013 m. atliktame EORTC 10981-22023 AMAROS ir kt. tyrimuose daugiažidininis navikas randamas nuo 5 iki 44 visų krūties vėžio atvejų [2].

Užsienio literatūroje aprašyti patologiniai tyrimai rodo, kad daugiažidininis krūties vėžys, priklausomai nuo jo lokalizacijos, gali būti skirstomas į multifokalinį (MF) ir multicentrinį (MC) [2, 3].

Ši nomenklatūra yra plačiai naudojama, siekiant apibūdinti daugybinius krūties naviko židinius, diagnozuotus klinikinio ištyrimo metu ir radiologinių (mamografijos, ultragarsinio ar magnetinio rezonanso) tyrimų metu. Tačiau, diagnozuojant daugiažidininį krūties vėžį ir renkantis tinkamiausią gydymo būdą, pasikliauti vien klinikinio ištyrimo ir radiologinių tyrimų duomenimis negalime, kadangi jie ne visada sutampa su patologinio tyrimo duomenimis. Daugiažidininis krūties vėžys gali turėti skirtingus histologinius vėžio tipus ir/ar laipsnius (vėžio heterogeniškumas). Tai yra susiję su blogesniu moterų išgyvenamumu ir gali turėti įtakos gydymo parinkimui [4].

Ilgą laiką daugiažidininio krūties vėžio gydymui buvo taikoma mastektomija. Praėjusio amžiaus tyrimai rodo, kad sergant daugiažidininiu krūties vėžiu ir taikant krūtį išsaugantį operacinį gydymą, ligos atsinaujinimo dažnis siekė daugiau negu 40. Tai buvo laikoma pagrindiniu argumentu pacientėms su daugiažidininiu krūties vėžiu atlikti mastektomiją [5].

Platus krūtį tausojančių ir onkoplastinių chirurginių metodų pasirinkimas suteikia galimybę išsaugoti krūtį bei užtikrinti aplinkinių audinių kraštų švarumą. Tokiu būdu galima pasiekti patenkinamą kosmetinį rezultatą ir sumažinti su liga susijusių komplikacijų atsiradimo riziką [5]. MF ir MC krūties vėžys yra laikomas santykine kontraindikacija krūtį tausojančiam operaciniam gydymui tuo atveju, jei nepavyksta užtikrinti radikalaus naviko pašalinimo ir priimtino kosmetinio rezultato [6]. Esant MF ar MC krūties vėžiui, sritinių limfmazgių pažeidimas nustatomas dažniau nei esant vienam vėžio židiniui krūtyje ir tai gali sąlygoti pažastų limfonodektomiją. Tačiau jos galima išvengti, jeigu taikomas sisteminis neoadjuvantinis gydymas ir, esant klinikiniam ir radiologiniam atsakui, galima atlikti sarginio limfmazgio biopsiją. Neradus ligos požymių limfmazgiuose, jie išsaugomi. Pacientės, sergančios krūties vėžiu, turi būti aptariamos multidisciplininiame gydytojų konsiliume, kurio metu joms bus parinktas optimalus gydymas pagal šiuolaikines tarptautines gydymo rekomendacijas [5].

Lietuvoje atliktų tyrimų daugiažidininio krūties vėžio chirurginio gydymo tema nėra, todėl šiuo moksliniu darbu siekiama nustatyti LSMUL KK Krūties chirurgijos skyriuje gydytų moterų sergamumą daugiažidininiu krūties vėžiu, įvertinti jo klinikines ir radiologines ypatybes bei taikyto chirurginio gydymo rezultatus.

(11)

11

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: įvertinti moterų, gydytų dėl daugiažidininio krūties vėžio, sergamumą, klinikines ir radiologines jo ypatybes bei artimuosius chirurginio gydymo rezultatus.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti moterų sergamumą daugiažidininiu krūties vėžiu.

2. Palyginti daugiažidininio krūties vėžio klinikinio ir patologinio tyrimų rezultatus.

3. Palyginti daugiažidininio krūties vėžio radiologinių ir patologinio tyrimų rezultatus.

4. Nustatyti daugiažidininio krūties vėžio gydyme taikytus chirurginius metodus bei artimuosius gydymo rezultatus.

(12)

12

10. LITERATŪROS APŽVALGA

10.1 Krūties vėžio epidemiologija

2018 metais Europoje iš viso buvo nustatyta apie 4 milijonus naujų vėžio atvejų. Dažniausiai nustatytas onkologinis susirgimas buvo krūties vėžys, kuris sudarė 523 tūkstančius (13,4) naujai diagnozuotų visų vėžio atvejų. Moterims ši liga pasireiškė 28,2 visų vėžio atvejų, o sergamumas siekė 100,9 atvejų 100 000 gyventojų [7].

Statistikos duomenimis, dažniausia moterų mirties priežastis yra krūties vėžys. 2018 metais Europoje nuo šios ligos mirė 138 000 moterų. Tai sudarė 16,2 visų mirčių nuo onkologinių susirgimų.

Mirštamumas sudarė 21,8 atvejo 100 000 gyventojų [7].

Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, krūties vėžys yra dažniausias onkologinis susirgimas tarp moterų.

Higienos instituto duomenimis 2018 metais Lietuvoje buvo diagnozuota 13,5 tūkstančių krūties vėžio susirgimo atvejų [8]. Sergamumas šia liga sudarė 80,6 atvejo 100 000 gyventojų, o mirštamumas - 22,7 atvejo 100 000 gyventojų [7].

Moterų sergamumas krūties vėžiu kinta priklausomai nuo moters amžiaus. Didžiausias moterų sergamumas krūties vėžiu yra apie 55-74 gyvenimo metus ir dažniausiai krūties vėžys moterims nustatomas apie 40-50 gyvenimo metus [1, 9].

10.2 Daugiažidininis krūties vėžys

Yra žinoma, kad krūties vėžys gali turėti ne vieną, bet kelis židinius vienoje krūtyje, todėl yra vadinamas daugiažidininiu [3]. Toks krūties vėžys, priklausomai nuo židinių lokalizacijos, literatūroje yra skirstomas į multifokalinį (daugiau negu vienas vėžio židinys lokalizuotas tame pačiame krūties kvadrante) ir multicentrinį (vėžio židiniai yra lokalizuoti skirtinguose krūties kvadrantuose) [2, 3, 10, 11]. Daugiažidininis krūties vėžys gali būti diagnozuojamas prieš operaciją, atliekant specialius diagnostinius radiologinius tyrimus, arba nustatant patologinio tyrimo metu iš pašalintų krūties audinių [2, 12].

Daugiažidininio krūties vėžio kilmė labai įvairi. Vienu atveju MF/MC karcinoma gali atsirasti išplitus vienam naviko židiniui visame krūties plote. Kitu atveju teigiama, kad krūtyje tuo pat metu gali susiformuoti vienas nuo kito nepriklausomi vėžio židiniai arba daugybiniai vėžio židiniai išsivysto ir išplinta krūties audiniuose iš susiformavusios duktalinės karcinomos in situ [13]. Tokio MF/MC krūties vėžio paplitimas varijuoja nuo 5% iki 44%, priklausomai nuo literatūroje aprašomų atvejų, naudojamų vaizdinių tyrimo metodų jautrumo ir histologinio tyrimo duomenų, tiriant pašalintą krūties audinį [2].

(13)

13 Kaip teigia šaltiniai, daugybiniai vėžio židiniai, lyginant su vieno navikinio židinio buvimu krūtyje, yra susiję su didesne ligos išplitimo rizika į pažasties sritinius limfmazgius [4, 5, 9]. Dėl to dažnai pažeistus limfmazgius tenka šalinti, pats navikas būna kur kas didesnis, o paciento pooperacinio gydymo rezultatai potencialiai blogesni [9, 14].

10.3Klinikinis krūties vėžio ištyrimas

Krūties vėžio diagnostikai, nepriklausomai nuo to, ar tai daugiažidininis krūties vėžys, ar ne, yra svarbus klinikinis ištyrimas. Pacientės paprastai skundžiasi atsiradusiu dariniu krūtyje, krūties skausmu.

Objektyvaus tyrimo metu gali būti matoma krūtų asimetrija, krūties deformacija, spenelio pokyčiai, oda ties dariniu gali būti paraudusi ir skausminga, gali būti išopėjimų. Krūtyje gali būti apčiuopiamas liaukos sukietėjimas ar sustandėjimas. Taip pat galima čiuopti kelis patologinius darinius, kuriuos svarbu patikslinti kitais tyrimais – atlikti darinio biopsiją, ultragarsinį (UG) tyrimą. Sergant krūties vėžiu gali atsirasti pakitusių išskyrų iš spenelio, o pažastyje gali būti apčiuopiami pakitę limfmazgiai [9, 15].

10.4 Krūties vėžio radiologiniai tyrimai

Daugiažidininiam krūties vėžiui nustatyti yra svarbūs radiologiniai tyrimai. Atrankinė mamografija yra atliekama moterims, kurios neturi jokių skundų ir klinikinių simptomų. Šio tyrimo pagrindinis tikslas - ankstyvoje stadijoje nustatyti krūties vėžį ir sumažinti moterų sergamumą ir mirštamumą. Tačiau, nors ankstyva ligos diagnostika neužtikrina visiško išgijimo, atrankinė mamografija leidžia pakankamai anksti nustatyti krūties vėžį ir laiku pradėti pacienčių gydymą [15]. Šio tyrimo jautrumas siekia 83 – 95%, o specifiškumas 94%, priklausomai nuo krūties audinio tankio [16].

Atliekant mamografijos tyrimą, buvo pastebėta, kad 84% jaunesnio amžiaus moterų krūties audinys yra tankesnis nei vyresnio amžiaus moterų (54% atvejų). Šis audinių tankio skirtumas apsunkina naviko ir normalaus krūties audinio diferenciaciją [17].

Diagnostinė mamografija atliekama pacientėms, kurioms pasireiškia specifiniai krūties vėžio simptomai arba klinikiniai požymiai, pavyzdžiui, apčiuopiamas liaukos sustandėjimas, yra krūties spenelio įtraukimo požymių ar lokalus skausmas bei toms, kurioms atrankinėse mamogramose matomi patologiniai pakitimai [15].

Kadangi dėl krūties audinio tankio mamografinis tyrimas, nustatant krūties vėžį, būna ribotas, skaitmeninė krūties tomosintezė yra laikoma geresniu diagnostiniu tyrimo metodu. Šis tyrimas plačiai naudojamas tiek krūties vėžiu sergančių pacienčių atrankai, tiek diagnostikai [18, 19]. Skaitmeninės tomosintezės metu atliekami ploni krūties audinio pjūviai. Tokiu būdu galima daug tiksliau nustatyti daugybinių navikinių židinių lokalizaciją krūtyje, vertinti pažeidimo kraštus, kurie mamogramose gali

(14)

14 būti nematomi. Juo labiau, šis tyrimo metodas yra tinkamas visoms pacientėms, kadangi tyrimo rezultatai nepriklauso nuo krūties audinio tankumo [19].

Kitas tyrimo metodas, diagnozuojant krūties vėžį – ultragarsinis tyrimas. Šio tyrimo duomenys papildo mamografijos tyrimą ir, vertinant abiejų atliktų tyrimų rezultatus, jų jautrumas siekia 92%, o specifiškumas 96% [16]. Krūtų echoskopija dažniausiai rekomenduojama klinikinės apžiūros ar mamografijos metu rastiems pakitimams patikslinti. Šis tyrimas gali padėti atskirti solidinius gerybinius darinius nuo piktybinių darinių [20]. Piktybiniai pakitimai aprašomi, kaip netaisyklingos formos, šakotų kontūrų dariniai arba kaip matoma hipoechogeniška zona. Šio tyrimo privalumas, lyginant su mamografija, yra tas, kad UG rezultatams krūties audinio tankumas neturi įtakos, tyrimas neturi apšvitos, todėl yra saugus, pigus ir greitas. UG tyrimo metu galima įvertinti kaklo ir pažasties limfmazgius, nustatyti galimus pakitimus juose [21].

Dar vienas radiologinis tyrimas, naudojamas krūties vėžio diagnostikoje, yra magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Dėl savo didelio jautrumo jis yra labai vertinamas ir taikomas priešoperacinėje krūties vėžio diagnostikoje, nustatant krūties pažeidimo apimtį [10]. Literatūroje nurodoma, kad atliekant MRT galima tiksliau nustatyti kelis vėžio židinius krūtyje, kurie kituose vaizdiniuose ar klinikiniuose tyrimuose gali būti nematomi [10, 22]. Būdingi krūties vėžio požymiai MRT yra aprašomi kaip dariniai ar infiltracija skirtinguose ar tuose pačiuose krūties kvadrantuose tam tikru atstumu nutolę nuo spenelio su patologiniu kontrastinės medžiagos kaupimu. Navikiniai židiniai matomi MRT gali būti netaisyklingos formos, neryškių kontūrų, intensyviai žiedu kontrastinę medžiagą kaupiantys dariniai arba gali būti matomas linijinis kontrastinės medžiagos kaupimas, dėl ko galima įtarti piktybinį procesą [16]. Tačiau pasitaiko atvejų, kai šis tyrimas gali sąlygoti didelį klaidingai teigiamų rezultatų skaičių ir nulemti netinkamą gydymo pasirinkimą. Todėl MRT kaip pirmo pasirinkimo tyrimą, diagnozuojant daugiažidininį krūties vėžį, taikyti nerekomenduojama [22].

Priešoperacinė radiologinė daugiažidininio krūties vėžio diagnostika svarbi tuo, kad iš anksto nustatyti daugybiniai vėžio židiniai skirtinguose ar tuose pačiuose krūties kvadrantuose gali apspręsti operacijos tipo pasirinkimą ir jos apimtį [2, 22, 23]. Auksiniu krūties vėžio diagnostikos standartu yra laikomi mamografija ir UG tyrimas [24]. Būtent šiais vaizdiniais tyrimais galima ne tik diagnozuoti vėžinį susirgimą, bet ir nustatyti krūties pažeidimo dydį bei navikinių židinių lokalizaciją [10].

10.5 Histopatologinis daugiažidininio krūties vėžio tyrimas

Histopatologinis tyrimo metodas, diagnozuojant daugiažidininį krūties vėžį, yra svarbiausias iš visų tyrimų ir klinikinėje praktikoje jis taikomas nuolatos [4].

Dauguma daugiažidininio vėžio židinių tarpusavyje yra histologiškai susiję. Tai reiškia, kad nauji vėžio židiniai krūtyje galėjo susiformuoti navikinėms ląstelėms metastazuojant latakais, todėl jie gali

(15)

15 būti agresyvesnio fenotipo. Taip pat buvo pastebėta, kad tokie navikai dažnai būna analogiškos histologinės struktūros, todėl galima tiksliai nuspręsti, kokį tolimesnį vėžio gydymą skirti. Tačiau vis dar išlieka abejonių dėl daugiažidininio krūties vėžio heterogeniškumo ir pasikliauti tik vieno didžiausio židinio ištyrimu negalima [4, 13].

Esant MF ar MC krūties vėžiui, sritinių limfmazgių pažeidimas nustatomas dažniau nei esant vienam vėžio židiniui krūtyje ir tai gali sąlygoti pažastų limfmazgių šalinimą [5]. Tačiau skiriant sisteminį neoadjuvantinį gydymą galima pasiekti teigiamą klinikinį ir radiologinį gydymo atsaką.

Atlikus sarginio limfmazgio biopsiją ir neradus jame metastazių, limfmazgius galima išsaugoti [5].

Tyrimais yra įrodyta, kad histologiškai nustatytas krūties vėžio laipsnis turi įtakos moterų išgyvenamumui. Taip pat, šis tyrimas yra reikšmingas rodiklis, kuriuo remiantis galima ne tik parinkti tinkamiausią adjuvantinio gydymo metodą, bet ir numatyti vėžio atsaką į sisteminį gydymą [25].

10.6 Daugiažidininio krūties vėžio chirurginis gydymas

Ankstyvose krūties vėžio stadijose, kai liga dar nėra pažengusi, o navikinis židinys krūtyje yra vienas, naviko šalinimas su aplinkiniais audiniais, išsaugant krūtį, ir adjuvantinė radioterapija yra standartinė krūties vėžio gydymo taktika. Tačiau trečdalis krūties vėžiu sergančių moterų vis dar nepagrįstai reikalauja mastektomijos [13]. Daugiažidininis vėžys gali lemti didesnės operacijos apimties pasirinkimą [2].

MF ir MC vėžys krūtį tausojančiam operaciniam gydymui yra laikomas santykine kontraindikacija ir daroma prielaida, kad esant keliems invaziniams navikiniams židiniams krūtyje, pooperacinis spindulinis gydymas gali būti mažiau efektyvus [2, 13]. Taip pat krūties išsaugojimas, esant daugiažidininiam krūties vėžiui, yra siejamas su padidėjusia rizika ligos atsinaujinimui bei dažnesniu ligos išplitimu į atokiuosius organus, kas gali sumažinti moterų išgyvenamumą [26]. Kita vertus, stengiantis išsaugoti krūtį, atliekant plačią navikinių židinių eksciziją, geras kosmetinis rezultatas yra mažai tikėtinas. Todėl didžiajai daliai pacienčių, kurioms yra kliniškai ir/ar radiologiškai patvirtintas daugiažidininis krūties vėžys, vis dar rekomenduojama radikali mastektomija [13]. Tačiau, Gentilini O.

su bendraautoriais, išanalizavęs didelę pacienčių imtį, paskelbė atlikto tyrimo išvadą, kurioje teigė, kad per 5 metus po atliktų krūtį tausojančių operacijų, esant MF/MC krūties vėžiui, ligos atkrytis siekė tik 5,1, kas, jų nuomone, yra priimtina ir, lyginant su gydymo rezultatais, gautais gydant krūties vėžį su vienu navikiniu židiniu, jie tarpusavyje yra panašūs [27, 28]. 2012 – 2013 m. užsienyje atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad po atliktos krūtį tausojančios operacijos, esant daugiažidininiam krūties vėžiui, lokalus ligos atkryčio dažnis pasitaiko nuo 1,95 iki 5 atvejų [2]. Taigi, galima teigti, kad krūtį tausojanti operacija, esant daugiažidininiam krūties vėžiui, pacientėms yra saugi.

(16)

16 Taikant onkoplastinius operacijos metodus ir visiškai pašalinant navikinius židinius, yra užtikrinama tinkama vietinė ligos kontrolė ir kosmetiniai rezultatai [3, 27]. Todėl užtikrinant operacijos radikalumą ir krūties audinių kraštų švarumą, prieš pasirenkant tinkamiausią operacijos apimtį, svarbu kuo tiksliau nustatyti navikinių židinių lokalizaciją [2, 22].

10.7 Onkoplastinė krūties chirurgija

Onkoplastinės krūties chirurgijos tikslas - krūties išsaugojimas, stengiantis parinkti tokią randų padėtį, kad jie būtų mažiau pastebimi, o perskirstant krūties audinius ar panaudojant gretimų sričių audinius siekiama atlikti krūties tūrio atstatymą. Kartais vienmomentiškai atliekant ir kitos krūties rekonstrukcinę operaciją, siekiama užtikrinti kuo palankesnį kosmetinį efektą ir sumažinti krūtų asimetriją [29].

Šiuo metu krūties onkoplastinėje chirurgijoje egzistuoja dviejų tipų krūties atstatymo operacijos.

Pirmo tipo operacijos - tai tokios, kurių metu yra pašalinama ne daugiau kaip 20 krūties audinio tūrio, kuriame gali būti vienas arba keli nedideli navikai, o defektas užpildomas savais audiniais, perkeliant spenelį į naują vietą, kad būtų išlaikyta simetrija su sveikąją krūtimi [29, 30, 31].Tokia operacija laikoma auksiniu standartu krūtų chirurgijoje, kadangi kiekvienai pacientei yra individualiai parenkama krūties forma, užtikrinamas natūralus krūties audinio senėjimas bei savi audiniai gali būti panaudojami pažeistiems ir randiniams audiniams atkurti [32]. Antro tipo onkoplastinės operacijos - tai tokios operacijos, kai pašalinus 20 – 50% krūties tūrio, susidaro platūs defektai ir krūtų tūrio asimetrija, o žaizdos kraštų suartinti negalima. Tuomet reikia perkelti ar pasukti aplinkinių audinių lopus arba atlikti kitos krūties rekonstrukciją, keičiant jos tūrį ir formą pagal pažeistos krūties formą [31]. II tipo onkoplastinėms operacijoms priskiriamos pasukamojo popažastinio lopo operacijos, redukcinė mamoplastika, rekonstrukcija nugaros plačiojo raumens lopu ir „J“ plastika [31].

Pasukamasis popažastinis lopas – vienas iš onkoplastinių operacijų metodų, kai navikiniai židiniai yra lokalizuoti sunkiai prieinamoje vietoje, pavyzdžiui, krūties vidiniame viršutiniame kvadrante. Šį operacinį metodą patogu naudoti tada, kai krūties apimtis su naviku yra nedidelė, o jos tūrį ir formą galima lengvai atstatyti į pradinę. Tačiau atliekant šią operaciją yra padaromas platus randas [31].

Esant didelėms krūtims, kai reikia pašalinti daugiau kaip 25 krūties audinio su navikiniais židiniais ir norima užtikrinti gerą kosmetinį efektą, yra atliekama abipusė redukcinė mamoplastika.

Operacijos metu krūties audinio segmentas su navikiniais židiniais yra pašalinamas, krūties forma ir tūris atstatomi audiniais iš šoninių ir apatinių krūties dalių, o spenelio ir areolės kompleksas yra sugrąžinamas.

Pašalinus navikus ir suformavus krūtį, sveikoji krūtis yra sumažinama simetriškai, kad būtų panaši į operuotą krūtį [31].

(17)

17 Kita vertus, kai defektas sudaro daugiau negu 50% krūties tūrio, šiam defektui užpildyti gali būti panaudojamas nugaros plačiojo raumens lopas. Paprastai šis raumuo naudojamas užpildyti šoninius, centrinius, apatinius ir kartais vidinius krūties audinio defektus [29]. Atidalintas raumens lopas, o kartu ir jo maitinančioji kojytė yra pasukami ir, perkėlus per pažasies duobę, patalpinami į defekto vietą [29, 31].

Kitas būdas, kad būtų išvengta krūties ir spenelio – areolės komplekso šoninio pasislinkimo, krūties rekonstrukcija atliekama naudojant „J“ tipo mamoplastiką. Navikiniai židiniai, kurie atsiranda išoriniame apatiniame krūties kvadrante, yra pašalinami, o rekonstruojant krūtį „J“ tipo metodu naudojamos šoninė ir centrinė liaukinio audinio dalys, kurios yra pasukamos link defekto. Tokiu būdu, perskirstant aplinkinius audinius, yra suformuojama krūtis ir atstatomas spenelio – areolės kompleksas [29].

Taip pat krūties rekonstrukcijai gali būti panaudojami krūtų implantai, kurie gali būti dedami po didžiuoju krūtinės raumeniu arba virš jo [30].

Siekiant išvengti ligos recidyvo ir pagerinti išgyvenamumo rodiklius, pacientėms po krūtį tausojančios operacijos turi būti parinktas tinkamas tolimesnis gydymas. Todėl, nustačius krūties vėžį ir jį pašalinus, pacientė turi būti aptarta multidisciplininiame gydytojų konsiliume, kurio metu jai bus parinktas kitas sisteminis pooperacinis vėžio gydymas [5]. Buvo pastebėta, kad po krūtį tausojančio operacinio gydymo, po kurio taikomas spindulinis ir sisteminis krūties vėžio gydymas, krūties vėžio recidyvo rizika ženkliai sumažėja kaip ir taikant mastektomiją [33].

10.8 Chirurginis krūties vėžio gydymas – krūties šalinimo operacijos

Krūties šalinimo operacijos yra atliekamos tada, kai negalima radikaliai pašalinti navikinių židinių ir užtikrinti priimtino kosmetinio rezultato, kai pacientei negalima skirti spindulinio gydymo arba pacientė pageidauja krūties šalinimo operacijos. Krūties vėžio chirurginiame gydyme, esant daugiažidininiam krūties vėžiui, taikomos ir mastektomijos, kurios būna kelių tipų.

Atliekant radikalią modifikuotą mastektomiją ir šalinant daugybinius navikinius židinius krūtyje, yra pašalinama visa liauka kartu su pažasties limfmazgiais. Operacijos metu krūtinės raumenys, nervai ir kraujagyslės yra išsaugomi, o liauka, kartu su raumens fascija, yra pašalinama. Pagal mažąjį krūtinės raumens kraštą padarytą pjūvį yra patenkama į pažasties duobę ir pašalinami visi limfmamzgiai [31].

Paprastos mastektomijos esmė – užtikrinti radikalų navikinių židinių pašalinimą. Per elipsės pavidalo formos pjūvį krūtis kartu su m. pectoralis major fascija yra pašalinama, pažasties limfmazgiai išsaugomi, žaizda susiuvama ir sutvarkoma [31].

Poodinės spenelį išsaugančios mastektomijos metu krūties liaukinis audinys pašalinamas, atliekama limfonodektomija, o oda su spenelio – areolės kompleksu išsaugoma [31].

(18)

18

11. TYRIMO METODAI

11.1 Tyrimo planavimas

Suplanuotas ir atliktas retrospektyvinis tyrimas LSMUL KK Krūties chirurgijos skyriuje. Gautas pritarimas iš LSMU Bioetikos centro 2019-01-31. Pritarimo Nr. BEC-MF-260. Buvo suplanuota atlikti pacienčių medicininės dokumentacijos analizę. Nustatyti pacienčių įtraukimo į tyrimą kriterijai, sukaupti duomenys. Atlikta gautų duomenų statistinė analizė ir padarytos išvados.

11.2 Tyrimo objektas

Pacientės, kurios nuo 2017 metų sausio mėnesio iki 2019 balandžio mėnesio buvo gydytos LSMUL KK Krūties chirurgijos skyriuje ir kurioms, atlikus klinikinį ištyrimą, radiologinius tyrimus bei histopatologinį tyrimą, buvo diagnozuotas daugiažidininis krūties vėžys.

11.3 Tiriamųjų atranka

Į tyrimą buvo įtrauktos visos pacientės, kurios tiriamuoju laikotarpiu buvo gydytos dėl krūties vėžio, patvirtinto stulpelinės biopsijos ar histologinio tyrimo metu, ir atitiko bent vieną iš šių kriterijų:

 Kliniškai įtartas daugiažidininis krūties vėžys.

 Mamografinio, ultragarsinio, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimais nustatytas daugiau negu vienas židinys krūtyje.

 Patologiniais tyrimais patvirtintas daugiažidininis krūties vėžys.

Pacienčių neįtraukimo į tyrimą kriterijai:

 Nėščiosios pacientės, sergančios krūties vėžiu.

 Pacientės, sergančios sunkiomis gretutinėmis ir psichinėmis ligomis.

 Pacientės, sergančios uždegimine krūties vėžio forma.

 Pacientės, kurioms buvo taikytas neoadjuvantinis chemoterapinis gydymas.

(19)

19 11.4 Tyrimo metodai

Buvo atlikta retrospektyvinė pacienčių, kurios 2017 metų sausio mėn. - 2019 metų balandžio mėn. buvo gydytos LSMUL KK Krūties chirurgijos skyriuje dėl daugiažidininio krūties vėžio, medicininės dokumentacijos analizė. Šiam retrospektyviam tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-MF-260, 2019-01-31.

Iš viso buvo peržiūrėtos 1124 pacienčių ligos istorijos, kurios tiriamuoju laikotarpiu sirgo krūties vėžiu ir buvo dėl jo operuotos. Į galutinę duomenų analizę, atsižvelgiant į įtraukimo ir neįtraukimo į tyrimą kriterijus, buvo įtraukta 300 moterų. Joms kliniškai ir/ar radiologiškai, ir histologiškai buvo nustatytas daugiažidininis krūties vėžys.

Tyrime buvo vertinami iš ligos istorijų surinkti duomenys apie pacienčių amžių, analizuoti klinikinių, radiologinių (mamografijos, UG, MRT) ir patologinių tyrimų rezultatai bei jų išvados. Taip pat buvo renkami duomenys apie taikytų operacijų pobūdį, atliktų sarginio limfmazgio biopsijų ir pažasties limfmazgių šalinimo operacijų skaičių.

Klinikinio tyrimo metu buvo vertinta:

 Čiuopiamų darinių krūtyje kiekis;

 Čiuopiamų darinių krūtyje dydis;

 Čiuopiamų darinių krūtyje lokalizacija;

 Limfmazgių būklė – įtartini ar ne.

Radiologiniuose tyrimuose bei jų išvadose nagrinėjome navikiniams židiniams būdingus požymius.

Mamogramose:

 Daugybiniai šakotų kontūrų ar neaiškių ribų navikiniai dariniai su piešinio deformacija;

 Mikrokalcinatų buvimas;

 Įtartinų navikinių darinių skaičius (vienas, du ar daugiau negu du);

 Įtartinų navikinių darinių lokalizacija;

 Pažasties limfmazgių būklė – įtartini ar ne.

UG tyrime:

 Hipoechogeniški, nehomogeniški, netaisyklingos formos su registruojama patologine kraujotaka dariniai;

 Įtartinų navikinių židinių skaičius (vienas, du ar daugiau negu du);

 Įtartinų navikinių darinių lokalizacija – kvadranto ribose, ar multicentrinis.

 Pažasties limfmazgių būklė – įtartini ar ne.

MRT tyrime:

 Netaisyklingos formos, netolygiai, žiedu kontrastinę medžiagą kaupiantys dariniai su papildomu židininiu – linijiniu kontrastinės medžiagos kaupimu;

(20)

20

 Įtartinų navikinių židinių skaičius (vienas, du ar daugiau negu du);

 Įtartinų navikinių darinių lokalizacija - kvadranto ribose, ar multicentrinis

 Pažasties limfmazgių būklė – įtartini ar ne.

Jeigu buvo pastebėtas daugiau negu vienas darinys krūtyje, turintis daugiažidininiam krūties vėžiui būdingų požymių, tos pacientės buvo įtraukiamos į tyrimą.

Po chirurginio gydymo operacinė medžiaga buvo tirta histologiškai. Patologinio tyrimo metu tumoro histologija buvo apibrėžta tarptautine onkologinių ligų klasifikacija, pagal Amerikos jungtinio vėžio komiteto 7 leidimą. Galutiniai patohistologinio tyrimo rezultatai, patologinė TNM klasifikacija, estrogenų, progesteronų receptorių ir HER2 receptorių būklė bei diferenciacijos laipsnis buvo nustatomi remiantis išsamiu navikų ir limfmazgių histologiniu ištyrimu. Gauti klinikinio ir radiologinių tyrimų rezultatai buvo palyginti su galutinio histologinio tyrimo rezultatais.

Pacientėms, kurios buvo įtrauktos į tyrimą ir operuotos dėl įtariamo daugiažidininio krūties vėžio, buvo vertinami taikyti chirurginio gydymo metodai: operacijos tipas (krūtį tausojanti operacija ar mestektomija), sarginių limfmazgių biopsijų ir limfonodektomijų skaičius, krūties rekonstrukcijos pobūdis. Tyrime analizavome artimuosius chirurginio gydymo rezultatus: limfostazės požymius operuotos pusės rankoje vertinome pagal gydymo aprašus (yra limfostazė ar ne), pooperacines komplikacijas – kraujavimus, odos nekrozę, pakartotinų operacijų kiekį.

11.5 Duomenų analizės metodai

Tiriamųjų duomenys buvo renkami ir saugomi naudojant Microsoft Excel 2013 programą.

Statistinė jų analizė atlikta naudojant SPSS (angl. Statistical Package for the Social Sciences) Statistics 22.0 programinį paketą. Kiekybiniai dydžiai pateikti vidurkiu su standartiniu nuokrypiu, o kokybinių dydžių rezultatai pateikti natūraliaisiais skaičiais ir procentais. Kokybiniai požymiai tarpusavyje buvo palyginti taikant chi kvadrato (2) kriterijų. Skirtumai tarp požymių laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.

Radiologinių tyrimo metodų diagnostinės galimybės buvo lyginamos pagal jautrumą, kuris apskaičiuotas pagal formulę:

Jautrumas = 𝑎

𝑎+𝑐 , kur a – tikrai teigiamų atvejų skaičius, c – klaidingai neigiamų atvejų skaičius.

Sergamumas apskaičiuotas pagal formulę:

S = NAS/P x 10n, kur S – sergamumas, NAS – sergančiųjų atvejų skaičius per tam tikrą laikotarpį, P – gyventojų skaičius tam tikru laiko momentu.

(21)

21

12. REZULTATAI

12.1 Tirtų moterų bendra charakteristika ir sergamumas

Tiriamąją imtį sudarė 300 moterų, kurios nuo 2017 metų sausio mėn. iki 2019 metų balandžio mėn.

buvo gydytos LSMUL KK Krūties chirurgijos skyriuje, dėl viename iš tyrimų rasto daugiažidininio krūties vėžio, patvirtinto histologiškai. Pacienčių amžiaus vidurkis buvo 59,8  12,6 metai. Jauniausiai pacientei buvo 29 metai, vyriausiai – 86 metai (į tyrimą įtrauktų pacienčių bendra charakteristika pateikta 1 lentelėje).

Išanalizavus moterų sergamumą krūties vėžiu nuo 2017 metų sausio iki 2019 metų balandžio mėnesio, nustatyta, kad 2017 metais LSMUL KK Krūtų chirurgijos skyriuje dėl krūties vėžio buvo gydytos 446 moterys. 96 (21,5) pacientėms buvo įtartas daugiažidininis krūties vėžys ir iš jų 73 (76) moterims po atliktų patologinių tyrimų jis buvo patvirtintas. 2018 metais dėl krūties vėžio gydytos 523 moterys. 175 (33,5%) pacientėms įtarus daugiažidininį krūties vėžį ir atlikus patologinį tyrimą, 146 (83,4%) moterims jis buvo patvirtintas. 2019 metais sausio – balandžio mėnesiais dėl krūties vėžio chirurginio gydymo buvo stacionarizuotos 155 moterys. Daugiažidininis krūties vėžys buvo įtartas 29 (19%) pacientėms ir atlikus patologinį tyrimą 24 (83%) moterims jis buvo patvirtintas. Moterų, gydytų LSMUL KK Krūties chirurgijos skyriuje dėl naujai diagnozuoto ir histologiškai patvirtinto daugiažidininio krūties vėžio, sergamumas 2017 metais buvo 16,4, 2018 metais – 27,9%, 2019 sausio – balandžio mėnesiais – 15,5%. Gauta, kad 2018 m. daugiažidininis krūties vėžys buvo nustatytas statistiškai reikšmingai dažniau, negu 2017 m. (p=0,03).

1 lentelė. Į tyrimą įtrauktų pacienčių bendra charakteristika

Požymis Reikšmė (nSN) arba n()

Amžiaus vidurkis 59,812

Klinikinis T (n=300):

cT1 145 (48%)

cT2 114 (38%)

cT3 41 (14%)

Klinikinis N (n=300):

N0 154 (51%)

N1 146 (49%)

(22)

22 12.2 Klinikinio, radiologinių ir patologinio tyrimų rezultatai

Visos nuo 2017 – 2019 metų balandžio mėn. tyrimui atrinktos pacientės (n=300) buvo tirtos kliniškai. Pagal klinikinius tyrimo rezultatus, 49 (16) pacientėms krūtyje buvo apčiuoptas daugiau negu vienas patologinis darinys. Pakitimų krūtyje – išskyrų iš spenelio, išopėjimų, kraujavimo šioms pacientėms nebuvo. Įtartini limfmazgiai pažastyje buvo čiuopti 146 (49%) pacientėms, o 154 (51%) pacientėms apčiuopos metu patologinių pakitimų pažastyse nečiuopta (2 lentelė). Atlikus pašalintos krūties audinio patologinį tyrimą, daugiažidininis krūties vėžys iš 49 įtariamu daugiažidininiu krūties vėžiu sergančių pacienčių rastas 37 (75,5) pacientėms. Iš 251 moters, 206 (82,1) moterims, po atlikto patologinio tyrimo, krūtyje buvo rastas daugiau negu vienas navikinis židinys ir patvirtinta daugiažidininio krūties vėžio diagnozė (4 lentelė). Palyginę pacientes, kurioms daugiažidininis krūties vėžys buvo nustatytas klinikiniu ir patologiniu tyrimais, gavome, kad statistiškai reikšmingai dažniau daugiažidininis krūties vėžys nustatytas patologiniu tyrimu (p < 0,05).

2 lentelė. Klinikinio tyrimo bendra charakteristika

Požymis Reikšmė n()

Klinkinio tyrimo metu apčiuopta darinių (n=300):

Neapčiuota 50 (17%)

1 201 (67%)

2 33 (11%)

>2 16 (5%)

Limfmazgių būklė (n=300):

Nepakitusios struktūros 154 (51%)

Įtartini 146 (49%)

Visoms 300 tyrime dalyvavusioms pacientėms buvo atlikta mamografija (bendra charakteristika pateikta 3 lentelėje). Daugiau negu vienas navikinis židinys mamogramose buvo nustatytas 83 (27,7) pacientėms ir 68 (81,9) iš jų po chirurginio gydymo histologiškai buvo patvirtintas daugiažidininis krūties vėžys, o 15 (18,1%) pacienčių nustatytas vienas židinys. Iš 217 (72,3) tiriamųjų, kurioms mamografiškai nebuvo rasta daugybinių navikinių židinių, atlikus patologinį tyrimą 175 (80,6) pacientėms pašalintame krūties audinyje buvo rasti keli navikiniai židiniai (4 lentelė). Lyginant mamografijos ir patologinio tyrimų rezultatus, daugiažidininis krūties vėžys statistiškai reikšmingai daužniau nustatytas patologiniu tyrimu (p < 0,05).

300 tiriamųjų buvo atliktas UG tyrimas (bendra tyrimo charakteristika pateikta 3 lentelėje). 123 (41%) moterims buvo įtartas daugiažidininis krūties vėžys. Atlikus histologinį tyrimą, 91 (74)

(23)

23 tiriamajai buvo patvirtinta daugiažidininio krūties vėžio diagnozė, o 32 (26%) moterims daugiažidininis krūties vėžys nenustatytas. 177 (59) moterims krūties UG tyrimo metu daugybinių navikinių židinių rasta nebuvo, tačiau po patologinio pašalintos medžiagos ištyrimo 152 (85,9) pacientėms buvo rasti daugybiniai navikiniai židiniai (4 lentelė). Lyginant krūties UG ir patologinio tyrimo metu gautus rezultatus, statistiškai reikšmingai dažniau daugiažidininis krūties vėžys nustatytas patologiniu tyrimu (p < 0,05).

MRT buvo atliktas 220 (73) pacienčių (bendra tyrimo charakteristika pateikta 3 lentelėje). Iš gautų tyrimo rezultatų nustatyta, kad 158 (71,8) moterims buvo įtartas daugiažidininis krūties vėžys.

Iš jų 117 (74,1) po patologinio tyrimo jis pasitvirtino, o 41 (25,9%) pacientei buvo gauti klaidingai teigiami rezultatai. 62 (28,2) pacientėms MRT nenustačius daugybinių navikinių židinių krūtyje, 50 (80,6) iš jų patologinio tyrimo metu buvo rasti daugybiniai navikiniai židiniai (4 lentelė). Palyginus MRT ir patologinio tyrimo rezultatus, statistiškai reikšmingai dažniau daugiažidininis krūties vėžys buvo nustatytas patologiniu tyrimu (p<0,05).

3 lentelė. Radiologinių tyrimų charakteristika

Požymis Reikšmė n()

Mamogramose rastų darinių skaičius (n=300):

1 217 (72,3)

2 52 (17,3)

>2 31 (10,4)

Limfmazgių būklė (n=300):

Nepakitusios struktūros 193 (64%)

Įtartini 107 (36%)

Mikrokalcinatų buvimas (n=300):

Yra 137 (46%)

Nėra 163 (54%)

UG rastų įtartinų darinių skaičius (n=300):

1 177 (59%)

2 75 (25%)

>2 48 (16)

Limfmazgių būklė (n=300):

Nepakitusios struktūros 158 (53%)

Įtartini 142 (47%)

(24)

24 MRT rastų įtartinų darinių skaičius (n=220):

1 62 (28,2%)

2 55 (25%)

>2 103 (46,8)

Limfmazgių būklė (n=220):

Nepakitusios struktūros 114 (52%)

Įtartini 106 (48%)

Naviko dydis (vidurkis) (cm) 2,17  2,5

4 lentelė. Daugiažidininių navikų klinikinio, radiologinių ir histologinio rezultatų palyginimas

Histologiškai pasitvirtino n (%)

Histologiškai

nepasitvirtino n (%) p reikšmė Klinikinio tyrimo metu

apčiuopti daugybiniai dariniai (n=49)

37 (75,5%) 12 (24,5%)

p < 0,05 Klinikinio tyrimo metu

neapčiuopta daugybinių darinių (n=251)

206 (82,1%) 45 (17,9%)*

Mamografiniu tyrimu nustatyti daugybiniai navikiniai židiniai krūtyje (n=83)

68 (81,9%) 15 (18,1%)

p < 0,05 Mamografiniu tyrimu

daugybinių navikinių židinių krūtyje nenustatyta (n=217)

175 (80,6%) 42 (19,4%)*

UG tyrimu nustatyti daugybiniai navikiniai židiniai krūtyje (n=123)

91 (74%) 32 (26%)

p < 0,05 UG tyrimu daugybinių

navikinių židinių krūtyje nenustatyta (n=177)

152 (85,9%) 25 (14,1%)*

(25)

25 Pastaba: * - pacientės, kurioms atliktu tyrimu nebuvo įtartas daugiažidininis krūties vėžys, o po histologinio tyrimo rastas tik vienas navikinis židinys.

Nustatant daugiažidininį krūties vėžį radiologiniais tyrimo metodais, buvo gauta, kad MC krūties vėžys rastas 92 (38%) atvejais, o MF krūties vėžys radiologiniuose vaizduose buvo stebimas 151 (62%) atveju (5 lentelė). Palyginę MF ir MC krūties vėžio paplitimą tarp 29-49 amžiaus moterų, gavome, kad MF krūties vėžys buvo rastas 42 (28%) atvejais, MC krūties vėžys – 31 (34%) atveju. 50-70 metų amžiaus grupėje MF krūties vėžys buvo nustatytas 86 (57%) atvejais, o MC – 50 (54%) atveju. Vyresnių nei 70 metų amžiaus moterų grupėje MF krūties vėžys buvo įtartas 23 (15%) atvejais, o MC krūties vėžys – 11 (12%) atveju. Statistiškai reikšmingai dažniau MF/MC krūties vėžys pasireiškė 50-70 metų amžiaus grupėje (p < 0,05).

Vertindami atliktų radiologinių tyrimų rezultatus, nustatėme, kad UG daugybiniai patologiniai pakitimai krūtyje yra nustatomi statistiškai reikšmingai dažniau (123 (41%) atvejais), lyginant su mamografiniu tyrimu (83 (27,7%) atvejai) (p < 0,05). Kita vertus, toms pacientėms (n=220), kurioms buvo atliktas UG, mamografinis ir MRT tyrimas, daugybinius židininius pakitimus statistiškai reikšmingai dažniau parodydavo MRT tyrimas (158 (71,8%) atvejai) negu UG tyrimas (105 (47,7%) atvejai) ir mamografinis (71 (32,2%) atvejis) tyrimas (p < 0,05).

Daugiažidininio krūties vėžio nustatymas mamografiniu ir patologiniu tyrimu atitiko 36%, UG ir patologiniu tyrimu - 38,7%, MRT ir patologiniu tyrimu - 58,6%.

Įvertinę radiologinių tyrimų jautrumą, nustatėme, kad mamografinio tyrimo jautrumas – 27,9%, ultragarsinio tyrimo – 37,4%, MRT tyrimo – 70,1%.

5 lentelė. Histologinė daugiažidininio krūties vėžio ir vieno židinio charakteristika MF/MC krūties

vėžys (n=243)

Vienas navikinis

židinys (n=57) p reikšmė Naviko morfologinė forma

Lobulinė 45 (18,5%) 14 (25%) 0,302

Duktalinė 167 (68,7%) 36 (63%)

Kita 31 (12,8%) 7 (12%)

Patologinis naviko statusas

pT1 157 (65%) 37 (65%) 0,180

MRT nustatyti

daugybiniai navikiniai židiniai krūtyje (n=158)

117 (74,1%) 41 (25,9%)

p < 0,05 MRT daugybinių

navikinių židinių krūtyje nenustatyta (n=62)

50 (80,6%) 12 (19,4%)*

(26)

26

pT2 73 (30%) 20 (35%)

pT3 13 (5%) 0 (0%)

Limfmazgių operacijos būdas

SLB 162 (67%) 47 (82%) 0,020

Limfonodektomija 81 (33%) 10 (18%)

Patologinis limfmazgių statusas

N0 157 (65%) 40 (70%) 0,426

N1 86 (35%) 17 (30%)

Estrogenų receptoriai

ER+ 204 (84%) 43 (75%) 0,129

ER- 39 (16%) 14 (25%)

Progesteronų receptoriai

PR+ 175 (72%) 37 (65%) 0,289

PR- 68 (28%) 20 (35%)

HER2 receptoriai

Teigiami 76 (31%) 19 (33%) 0,718

Neigiami 167 (69%) 38 (67%)

Naviko diferenciacijos laipsnis

G1 4 (2%) 0 (0%) 0,457

G2 195 (80%) 49 (86%)

G3 44 (18%) 8 (14%)

Iš 300 dėl įtariamo daugiažidininio krūties vėžio operuotų pacienčių po patologinio tyrimo 243 (81%) moterims buvo diagnozuotas daugiažidininis krūties vėžys, o 57 (19) atvejais rastas vienas navikinis židinys.

Palyginus daugiažidininio ir vieno židinio histologinę navikų charakteristiką, dažniau buvo nustatyta duktalinė karcinoma, vidutinis naviko diferenciacijos laipsnis, teigiami estrogenų ir progesteronų receptoriai ir neigiami HER 2 receptoriai, bet statistiškai reikšmingo skirtumo tarp daugiažidininio ir vieno židinio vėžio negauta (p > 0,05) (abiejų grupių navikų histologiniai ypatumai pateikti 5 lentelėje).

12.3 Chirurginio gydymo rezultatai

Iš 300 tirtų moterų, 220 (73,3) pacienčių buvo atliktos onkoplastinės krūtį išsaugančios operacijos.

I tipo onkoplastinės operacijos atliktos 140 (63,6) moterų, o II tipo onkoplastinės operacijos atliktos 80 (36,4) moterų (6 lentelė).

Iš I tipo onkoplastinių operacijų su sarginio limfmazgio biopsija (SLB) buvo atlikta 108 (77) pacientėms, kitoms 32 (23) moterims kartu buvo pašalinti ir limfmazgiai. 42 (52,5%) pacientėms buvo atlikta II tipo onkoplastinė operacija - redukcinė mamoplastika. Iš jų 10 (24%) moterų buvo atlikta limfonodektomija, o 32 (76) tik SLB. Rekonstrukcija plačiuoju nugaros raumeniu atlikta 17 (21,25%) moterų, iš jų 2 (12) moterims buvo pašalinti limfmazgiai, o 15 (88) pacienčių atlikta tik SLB. 12

(27)

27 (15) pacienčių buvo atlikta rekonstrukcija „J“ arba „L“ tipo plastika, iš kurių 2 (17) pacientėms pašalino pažasties limfmazgius, o 10 (83) pacienčių juos išsaugojo. Rekonstrukcija popažastiniu lopu su SLB buvo atlikta 9 (11,25) pacientėms.

6 lentelė. Krūtį tausojančių operacijų bei onkoplastinių metodų ir limfmazgių operacijų variantai (n=220)

SLB n(%) Limfonodektomija n(%)

I tipo onkoplastinė operacija Plastika vietiniais audiniais, centralizuojant areolą (n=140)

108 (77) 32 (23)

II tipo onkoplastinės operacijos Rekonstrukcija „J“ arba „L“

tipo plastika (n=12)

10 (83) 2 (17)

Redukcinė mamoplastika (n=42) 32 (76) 10 (24)

Rekonstrukcija popažastiniu

lopu (n=9) 9 (100) 0 (0)

Rekonstrukcija plačiuoju

nugaros raumeniu (n=17) 15 (88) 2 (12)

Tarp multifokaliniu/multicentriniu krūties vėžiu sergančių moterų SLB buvo atliekama statistiškai reikšmingai dažniau nei limfonodektomija (atitinkamai 174 (79%) atvejai ir 46 (21%) atvejai) (p < 0,05).

80 (26,7) pacienčių buvo atlikta mastektomija. Paprasta mastektomija buvo atlikta 49 (61) pacientėms. 29 (36) moterims buvo atlikta limfonodektomija, 20 (25) pacienčių atlikta tik sarginio limfmazgio biopsija. Poodinė mastektomija buvo atlikta 25 (31) pacientėms – 10 (12) pacienčių su limfonodektomija ir 15 (19) pacienčių su SLB. Radikali modifikuota mastektomija su limfonodektomija atlikta 6 (8) pacientėms (krūties šalinimo operacijų ir limfmazgių operacijos pateiktos 1 pav.).

(28)

28 1 pav. Krūties šalinimo operacijų ir limfmazgių operacijų išraiška procentais

Po poodinės mastektomijos 10 (40) pacienčių vienmomentiškai buvo atlikta krūties rekonstrukcija implantu, 8 (32) pacientėms buvo atlikta rekonstrukcija plačiuoju nugaros raumens lopu. 7 (28%) pacientėms krūties rekonstrukcija nebuvo atlikta.

Pooperaciniu laikotarpiu nei vienai pacientei galūnės kraujotakos ir inervacijos sutrikimo požymių nebuvo. Dėl kraujavimo pooperaciniu laikotarpiu 2 (0,7) pacientės, kurioms buvo atlikta rekonstrukcija plačiuoju nugaros raumeniu, buvo pakartotinai operuojamos. 7 (2) pacientėms operacinės žaizdos vietoje buvo kraujosruvų. 122 (41) pacientės po operacijos skundėsi tempimo jausmu operuotos pusės galūnėje. 47 (51,6) pacientėms, kurioms buvo atlikta limfonodektomija, po operacijos pasireiškė limfostazės požymiai.

Pacientėms krūtį išsauganti onkoplastinė operacija buvo pasirenkama statistiškai reikšmingai dažniau, negu mastektomija (p < 0,05).

12%

19%

36%

25%

8%

Poodinė mastektomija su limfonodektomija Poodinė mastektomija su SLB

Paprasta mastektomija su limfonodektomija Paprasta mastektomija su SLB

Radikali modifikuota mastektomija su limfonodektomija

(29)

29

13. REZULTATŲ APTARIMAS

Krūties vėžys yra viena aktualiausių moterų sveikatos problemų pasaulyje, nuo kurios mirštamumas nuolat didėja [1]. Kaip teigiama Smailytės ir Akram bei jų bendraautorių publikacijose, didžiausias sergamumas krūties vėžiu yra apie 55-74 gyvenimo metus [1, 9]. Mūsų tirtų pacienčių amžiaus vidurkis buvo 59,8  12,6 metai. Gauti rezultatai rodo, kad daugiažidininis krūties vėžys 2018 metais buvo nustatytas dažniau, negu 2017 metais ir 2019 metų sausio – balandžio mėnesiais. Tokius rezultatus galėjo lemti tai, kad dėl krūties vėžio chirurginio gydymo į LSMUL KK Krūties chirurgijos skyrių 2018 metais kreipėsi daugiau moterų (523 moterys), negu 2017 metais (446 moterys), ar 2019 metais sausio – balandžio mėnesiais (155 moterys). Ištyrę tuo laikotarpiu gydytas moteris, nustatėme, kad sergamumas 2017 metais buvo 16,4, 2018 metais – 27,9%, 2019 metais sausio – balandžio mėnesiais – 15,5%. Tačiau drąsiai teigti, kad sergamumas daugiažidininiu krūties vėžiu didėja negalime, kadangi ne visos pacientės kreipiasi į vieną iš didesnių krūties vėžio chirurginio gydymo centrų Kaune.

Kiekvienais metais sergančiųjų krūties vėžiu ir dėl jo gydymo besikreipiančių moterų skaičius būna skirtingas, o sergamumas daugiažidininiu krūties vėžiu nėra registruojamas. Literatūroje nurodoma, kad daugiažidininio krūties vėžio paplitimas varijuoja nuo 5% iki 44%, priklausomai nuo naudojamų vaizdinių tyrimo metodų jautrumo ir histologinio tyrimo duomenų, tiriant pašalintą krūties audinį [2].

Klinikinis ištyrimas, diagnozuojant krūties vėžį, yra svarbus, nes tai yra pirmas etapas, kuriuo galima įtarti vėžinį procesą. Krūtų apčiuopos metu galima nustatyti didžiausius patologinius darinius, jų lokalizaciją, apytikslį dydį, tačiau pasikliauti vien šiuo tyrimu negalima, nes mažesni dariniai arba ankstyvos stadijos krūties vėžys liaukiniame audinyje gali būti neapčiuopiami. Tačiau ligą galima įtarti iš tokių požymių, kaip krūties edema, liaukinio audinio sukietėjimas. Todėl labai svarbu, įtarus menkiausią pakitimą, jį tikslinti kitais tyrimais [14].

Daugiažidininio krūties vėžio diagnostikai didelę reikšmę turi radiologiniai tyrimai. Tai, ko negalime apčiuopti klinikinio ištyrimo metu, galime pamatyti radiologiniuose vaizduose. Šie tyrimai turi didelę reikšmę nustatant krūties pažeidimo apimtį ir navikinių židinių lokalizaciją, kadangi remiantis radiologiniais tyrimais yra pasirenkama tinkamiausia operacijos apimtis, kuri užtikrintų radikalų vėžio pašalinimą. Literatūroje yra aprašomi du daugiažidininio krūties vėžio tipai – multifokalinis ir multicentrinis [2, 3, 10, 11]. Layfield ir kitų bendraautorių tyrime buvo tirtos 208 moterys. 50 (24%) buvo nustatytas MC krūties vėžys, o 158 (76%) moterims buvo nustatytas MF krūties vėžys [34]. Kitoje Neri ir bendraautorių studijoje pacientėms MF krūties vėžys taip pat buvo nustatytas dažniau (11,3%

atvejų), negu MC (5,2%) krūties vėžys [3]. Mūsų tiriamųjų imtį sudarė 300 moterų, kurioms klinikiniu ir/ar radiologiniu tyrimu buvo įtartas daugiažidininis krūties vėžys. Gauti rezultatai yra panašūs į minėtus

(30)

30 tyrimus, kadangi tiriamoms moterims, taikant radiologinius tyrimo metodus, MF krūties vėžys buvo nustatytas dažniau (151 (62%) atvejis), negu MC krūties vėžys (92 (38%) atvejai).

Bendifallah ir kitų autorių studijoje teigiama, kad mamografinis tyrimas yra tinkamas atrankinei krūties vėžio diagnostikai, kadangi gali nustatyti 68 – 88% navikų, o jautrumas, nustatant daugiažidininį krūties vėžį yra 15 – 45% [22]. Mūsų darbe nustatytas mamografinio tyrimo jautrumas buvo 27,9% ir tai atitinka paskelbtų tyrimų rezultatus. Tyrimuose aprašoma, kad derinant mamografiją su UG galima tiksliau nustatyti papildomus darinius krūtyje [15, 22]. Tsina ir kiti bendraautoriai taip pat nurodo, kad mamografija derinyje su UG tyrimu, diagnozuojant daugiažidininį krūties vėžį, turi didesnį jautrumą, kuris siekia 92% [16]. Mūsų atliktame tyrime pacientėms, kurioms buvo atlikta mamografija, daugiažidininis krūties vėžys buvo aptiktas 83 (27,7) moterims, tuo tarpu ultragarsiniu tyrimu daugiau negu vienas navikinis židinys krūtyje buvo įtartas 123 (41%) pacientėms. Palyginę šiuos du tyrimus tarpusavyje, gavome, kad statistiškai reikšmingai dažniau daugiažidininį krūties vėžį galima įtarti UG tyrimu, o remdamiesi literatūroje pateiktais duomenimis, galime tikėtis, kad daugiažidininį krūties vėžį tiksliau parodys šių dviejų radiologinių tyrimų derinys.

MRT yra jautrus ir labai vertinamas tyrimas krūties vėžio diagnostikoje [10]. Atliekant tyrimą, mūsų pacientėms dažnai buvo nustatomi pakitimai krūtyje, kurie kituose radiologiniuose vaizduose buvo nematomi. Kita vertus, detalesniam pacienčių ištyrimui, kai buvo taikyti visi trys radiologiniai tyrimo metodai (mamografija, UG ir MRT tyrimai), MRT vaizduose buvo tiksliau nustatyta įtariamų navikinių židinių lokalizacija. Tai padėjo lengviau numatyti tinkamą operacinio gydymo metodo pasirinkimą.

Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad MRT tyrimu nors ir patikimai dažnai nustatomas daugiažidininis krūties vėžys, jo dydis radiologiniuose vaizduose ne visada aprašomas toks, koks yra iš tikrųjų [35].

Daugelis atliktų tyrimų apie daugiažidininio krūties vėžio chirurginį gydymą pateikia rezultatus, kuriuose pacientėms dažnai yra atliekama mastektomija, kadangi yra užtikrinamas operacijos radikalumas ir nereikalingas spindulinis gydymas [5, 28]. Tačiau Gentilini ir bendraautorių tyrime teigiama, kad pacientėms, sergančioms daugiažidininiu krūties vėžiu, krūtį tausojanti operacija yra saugi, jeigu visi navikiniai židiniai yra radikaliai pašalinami [27]. Į mūsų tyrimą įtrauktoms pacientėms dažniau (220 (73,3%) atvejų) buvo taikytas krūtį išsaugantis operacinis gydymas. Šio gydymo pasirinkimą galėjo sąlygoti tai, kad daugumai pacienčių, atsižvelgiant į navikinių židinių lokalizaciją ir atliekant onkoplastines operacijas galima buvo dažniau užtikrinti radikalų vėžio pašalinimą ir gerą kosmetinį rezultatą. Tačiau nepaisant chirurginio metodo pasirinkimo, pacienčių, sergančių daugiažidininiu krūties vėžiu, išgyvenamumo rodikliai visada yra blogesni negu tų, kurių krūtyje yra vienas navikinis židinys [6].

Mūsų pacientėms po navikinių židinių pašalinimo dažniausiai buvo atliekama krūties rekonstrukcija defektą užpildant vietiniais audiniais. Po atliktų operacijų pacientėms nebuvo skundų dėl galūnės kraujotakos ar jutimo funkcijos sutrikimo. Dėl atsiradusių artimųjų pooperacinių komplikacijų

(31)

31 2 (0,7) pacientės, kurioms buvo atlikta rekonstrukcija plačiuoju nugaros raumeniu, buvo pakartotinai operuojamos. 7 (2) pacientėms operacinės žaizdos vietoje buvo kraujosruvų. Literatūroje taip pat yra teigiama, kad rekonstrukcija autologiniais audiniais gali sąlygoti donorinės srities pakenkimą, lopo neprigijimą ir lemti ilgesnį gijimo procesą [32]. Deigni su bendraautoriais atliktame tyrime teigiama, kad, atliekant krūties rekonstrukciją ir esant multicentriniam krūties vėžiui, komplikacijų beveik nebuvo, bet esant multifokaliniam krūties vėžiui, dažniau reikėdavo atlikti pakartotinę operaciją dėl neradikalaus naviko pašalinimo. 15.1% atvejų operacinės žaizdos gijimo laikas buvo ilgesnis, operacinės žaizdos infekcija pasireiškė 4.9% atvejų, riebalinio audinio nekrozės stebėta 6.3% atvejų [36]. Mes savo tyrime atokiųjų pooperacinių komplikacijų netyrėme.

Nijenhuis kartu su bendraautoriais teigia, kad moterims, sergančioms daugiažidininiu krūties vėžiu, daug dažniau pažeidžiami sritiniai limfmazgiai, todėl, siekiant sustabdyti vėžio plitimą į kitus organus ir ligos progresavimą, juos reikia šalinti, o pacientėms turėtų būti skirtas pooperacinis adjuvantinis gydymas [13]. Mūsų tyrime pacientėms, sergančioms daugiažidininiu krūties vėžiu, dažniau buvo atliekama krūtį tausojanti operacija, atliekant tik sarginio limfmazgio biopsiją. Neradus metastazių jame, kiti limfmazgiai buvo išsaugoti. Siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo riziką, toms pacientėms vėliau buvo paskirtas pooperacinis adjuvantinis krūties vėžio gydymas. Pacientėms, kurioms krūtis buvo šalinama, limfonodektomija buvo atliekama dažniau (45 (56%) atvejai). Taigi, atsižvelgiant į krūties pažeidimo apimtį, svarbu įvertinti galimus pakitimus pažasties limfmazgiuose, kadangi tai gali sąlygoti ligos atsinaujinimą ir išplitimą į atokesnius organus bei blogesnes ligos išeitis.

(32)

32

14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Krūties vėžio diagnostikoje rutiniškai yra taikomi klinikinis, mamografinis ir UG tyrimai, kuriais galima nustatyti pakitimus krūtyje. Tačiau ne visoms krūties vėžiu sergančioms pacientėms yra atliekamas MRT tyrimas. Jeigu pacientėms bent vieno klinikinio ir/ar radiologinio (mamografijos ir UG) tyrimo metu buvo įtartas daugiažidininis krūties vėžys, siekiant kuo tiksliau nustatyti navikinių židinių dydį, jų kiekį ir lokalizaciją bei parinkti tinkamą operacinį gydymą, rekomenduojama atlikti ir MRT tyrimą bei visų randamų židinių histologinį ištyrimą.

(33)

33

15. IŠVADOS

1. Sergamumas daugiažidininiu krūties vėžiu 2017 metais buvo 16,4, 2018 metais – 27,9%, 2019 metais sausio – balandžio mėnesiais – 15,5%.

2. Klinikinio tyrimo metu daugybiniai dariniai dažnai lieka nepastebėti ir dažniausiai yra patvirtinami patologiniu tyrimu.

3. Daugiažidininio krūties vėžio diagnozė patologiniu tyrimu nustatoma dažniau, lyginant su radiologiniais tyrimais, tačiau MRT tyrimo jautrumas yra didžiausias - 70,1%, lyginant su mamografiniu (27,9%) ir ultragarsiniu (37,4%) tyrimais.

4. Chirurginiu būdu gydant daugiažidininį krūties vėžį, krūtį išsauganti operacija su rekonstrukcija buvo pasirenkama statistiškai reikšmingai dažniau, negu mastektomija (p < 0,05).

(34)

34

16. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Smailytė G, Uleckienė S, Mickė I, Kanopienė D, Didžiapetrienė J. Krūties Vėžys : Biologijos Ypatumai, Epidemiologinė Situacija Ir Rizikos Veiksniai. Medicinos teorija ir praktika 2012:18:66–74.

2. Houvenaeghel G, Tallet A, Jalaguier-Coudray A, Cohen M, Bannier M, Jauffret-Fara C, et al.

Is breast conservative surgery a reasonable option in multifocal or multicentric tumors? World J Clin Oncol 2016:7(2):234-242.

3. Neri A, Marrelli D, Megha T, Bettarini F, Tacchini D, De Franco L, et al. Clinical significance of multifocal and multicentric breast cancers and choice of surgical treatment: a retrospective study on a series of 1158 cases. 2015:15:1.

4. Boros M, Podoleanu C, Georgescu R, Moldovan C, Molnar C, Stolnicu S.

Multifocal/Multicentric breast carcinomas showing intertumoural heterogeneity: a comparison of histological tumour type and Nottingham histological grade of primary tumour and lymph node metastasis. 2015:66(2):125-32.

5. Kokhreidze I. Oncoplastic Surgery of Multicentric (Multifocal) Breast cancer. 2017:(272):7-12.

6. Shaikh T, Tam T, Y., Li T, Hayes S, B., Goldstein L, Bleicher R, et al. Multifocal and Multicentric Breast Cancer is Associated with Incresed Local Recurrence Regardless of Surgery Type. The Breast Journal 2015:121-126.

7. Ferlay J, Colombet M, Soerjomataram I, Dyba T, Randi G. ScienceDirect Cancer incidence and mortality patterns in Europe : Estimates for 40 countries and 25 major cancers in 2018.

2018:103:356–87-https://doi.org/10.1016/j.ejca.2018.07.005.

8. Lietuvos vėžio registras. Higienos institutas. :https://stat.hi.lt.

9. Akram M, Iqbal M, Daniyal M, Khan A. Awareness and current knowledge of breast cancer.

Biol Res BioMed Central 2017:1–23.

10. Houssami N, Ciatto S, Macaskill P, Lord SJ, Warren RM, Dixon JM, et al. Accuracy and Surgical Impact of Magnetic Resonance Imaging in Breast Cancer Staging: Systematic Review and Meta-Analysis in Detection of Multifocal and Multicentric Cancer. Journal of Clinical Oncology 2008:26(19), 3248–3258-doi:10.1200/jco.2007.15.2108.

11. Lynch SP, Lei X, Hsu L, Meric-Bernstam F, Buchholz TA, Zhang H, et al. Breast Cancer Multifocality and Multicentricity and Locoregional Recurrence. The Oncologist 2013:18(11), 1167–1173-doi:10.1634/theoncologist.2013-0167.

12. Van la Parra, R. F. D., de Roos WK, Contant CME, Bavelaar-Croon CDL, Barneveld PC, Bosscha K. A prospective validation study of sentinel lymph node biopsy in multicentric breast

Riferimenti

Documenti correlati

Siekiant įvertinti ar informacijos apie genetinius tyrimus suteikimas skirtingais kiaušidžių vėžio tyrimo ir gydymo etapais turi įtakos pacienčių aktyvumui, atliekant

LSMUL KK Odos ir venerinių ligų klinikoje atliktų gliukokortikoidų (n= 30) ir Europos standartinio rinkinio alergenų lopo mėginių (ALM) rezultatai pacientams sergantiems

Pritariančių ir nepritariančių teiginiui “Mokymasis kartu su kitais sveikatos bei socialinės priežiūros studentais / specialistais padės man geriau suprasti

Tyrimo objektas - LSMUL KK Širdies chirurgijos skyriuje 2015 – 2017 m. operuotų pacientų, kuriems diagnozuotas mediastinitas po širdies operacijos, medicininė dokumentacija.

Tyrimo uždaviniai: Palyginti pacientų, gydytų surfaktanto “Curosurf” 88-150 mg/kg ir 151-200 mg/kg dozėmis dėl kvėpavimo sutrikimo sindromo, ankstyvuosius

Tirti 174 pacientai taikant AQLQ (asthma quality of life questionnaire), kuris skirtas vertinti pacientų gyvenimo kokybei, ACT (asthma control test) rodantis astmos kontrolės lygį

Norint pasiekti geriausių juosmens srities išvaržų chirurginio gydymo rezultatų, reikia surasti prognostinius veiksnius, kuriems esant chirurginis gydymas turėtų didžiausią

O Naylor MD, Coburn KD, Kurtzman ET ir kiti (2010) komanda grįstą sveikatos priežiūrą įvardijo kaip sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas individams, šeimoms