LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
AKUŠERIJOS IR GINEKOLOGIJOS KLINIKA
Beatričė Bugenytė
Kauno klinikose 2010-2019 metais gimusių negyvų naujagimių žūties priežasčių analizė
Medicinos vientisųjų studijų BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS
Darbo vadovė: Lekt. dr. Lina Adomaitienė
TURINYS
1. SANTRAUKA 3
2. SUMMARY 5
3. PADĖKA 7
4. INTERESŲ KONFLIKTAS 7
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS 7
6. SANTRUMPOS 8
7. SĄVOKOS 9
8. ĮVADAS 10
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 11
10. LITERATŪROS APŽVALGA 12
10.1. Vaisiaus žūties priežastys 12
10.1.1. Vaisiaus žūties priežastys, susijusios su placenta ir virkštele 12
10.1.2. Vaisiaus žūties priežastys, susijusios su vaisiumi 13
10.1.3. Vaisiaus žūties priežastys, susijusios su motina 14
10.1.4. Neaiškios vaisiaus žūties priežastys 15
10.1.5. Vaisiaus žūties rizikos veiksniai 15
11. TYRIMO METODAI IR METODIKA 17
12. REZULTATAI 19
12.1. Negyvų naujagimių dažnis 2010-2019 metais 19
12.2. Intrauterinės vaisiaus žūties priežastys 19
12.3. Vaisių žūčių skaičiaus ir priežasčių pasiskirstymas skirtingais nėštumo laikotarpiais 20 12.4. Nėščiųjų sociodemografiniai veiksniai, sietini su didesne vaisiaus žūties rizika 21 12.5. Nėščiųjų būklės ir nėštumo patologijos, susijusios su didesne vaisiaus žūties rizika 22 12.6. Negyvų naujagimių gimdymų dalies pasiskirstymas pagal buvusių gimdymų skaičių 24 12.7. Vaisiaus veiksniai, didinantys riziką žūti nėštumo metu 24
13. REZULTATŲ APTARIMAS 26
14. IŠVADOS 28
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 29
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS 30
1. SANTRAUKA
Beatričė Bugenytė
Kauno klinikose 2010-2019 metais gimusių negyvų naujagimių žūties priežasčių analizė
Tyrimo tikslas: Išanalizuoti negyvų gimusių naujagimių žūties dažnį, priežastis ir aplinkybes.
Uždaviniai: 1. Apskaičiuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir joms priklausančių regionų negyvų gimusių naujagimių dažnį ir jo tendencijas 2010-2019m. 2. Nustatyti negyvų gimusių naujagimių dažniausiai pasitaikančių mirties priežasčių grupes. 3. Įvertinti vaisiaus žūčių skaičiaus ir priežasčių pasiskirstymą skirtingais nėštumo laikotarpiais. 4. Nustatyti nėščiųjų sociodemografinius veiksnius, būkles ir nėštumo sukeltas patologijas, susijusias su didesne vaisiaus žūties rizika. 5. Išskirti su vaisiumi sietinus intrauterinės vaisiaus žūties rizikos veiksnius.
Metodika: Atliktas retrospektyvinis tyrimas, analizuojantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2010-2019 metais gydytų gimdyvių ir negyvų gimusių naujagimių demografinius ir klinikinius dokumentacijos duomenis. Iš negyvų naujagimių registracijos knygų rinkta informacija apie motinos amžių, gyvenamąją vietą (miesto/kaimo tikslumu), akušerinę anamnezę, nėštumo dydį ir patologiją bei apie vaisiaus lytį, svorį, apsigimimus, įgimtą infekciją ar kitas su žūtimi ir gimimu susijusias ligas ir aplinkybes, patologinių morfologinių tyrimų rezultatus. Siekiant palyginti gyvų ir negyvų gimusių naujagimių duomenis, iš Higienos instituto pateiktų gimimų medicininių duomenų rinkta informacija apie 2010-2019 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose gimusių naujagimių skaičių, lytį, gimimo svorį, gimdžiusių moterų amžių, gimdymų ir vaisių skaičių bei ankstesnių gimdymų skaičių. Tiriamų požymių pasiskirstymo imtyje įvertinimui taikyta aprašomoji duomenų statistika. Požymių priklausomybei nustatyti taikytas chi – kvadrato kriterijus. Skirtumas tarp tiriamųjų grupių laikytas statistiškai reikšmingu, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05.
Tyrimo objektas: Visi 2010-2019 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno
nėštumo savaitėmis. Mirties priežastis dažniausiai lieka neaiški išnešiotiems naujagimiams (21,2 proc.).
Nepriklausomai nuo gestacinio amžiaus grupės, dažniausiai vaisiaus žūtį lemia placentos patologija (28,8-40 proc.) bei virkštelės patologija (15,2-29,8 proc.). Didžiausia tikimybė susilaukti negyvo naujagimio tenka moterims iki 20 metų amžiaus (1,83 proc. nuo visų gimdyvių, 5,7 proc. nuo visų negyvų naujagimių mamų) ir moterims, sulaukusioms 40 metų ir daugiau (1,67 proc. nuo visų gimdyvių, 6 proc. nuo visų negyvų naujagimių mamų). Didžiausia tikimybė susilaukti negyvo naujagimio tenka trečią ir vėlesnius kartus gimdančioms moterims (2,09 proc. nuo visų gimdymų). Didesnė dalis žuvusių vaisių gimdymų įvyksta esant daugiavaisiam nėštumui (2,02 proc.). Tarp negyvų naujagimių dažniau pasitaiko mergaitės (54,75 proc.) nei berniukai (45,25 proc.). Didžiausia dalis negyvų naujagimių gimsta
<500 gramų svorio (56,67 proc.).
Išvados: 1. 2010-2019 metų laikotarpiu Kauno klinikose negyvų naujagimių skaičius svyravo nuo 8,83 (2012 m.) iki 14,92 (2011 m.) atvejų 1000-čiui gimusių naujagimių. 2. Dažniausiai pasitaikančios negyvų naujagimių mirties priežasčių grupės tiriamuoju laikotarpiu buvo placentos ir virkštelės patologijos, o apytikriai vienam iš šešių atvejų nepavyko nustatyti aiškios vaisiaus žūties priežasties. 3.
Dažniausiai vaisius žūsta 28-36 nėštumo savaitėmis, o rečiausiai – esant išnešiotam nėštumui. Iki 27 nėštumo savaičių vaisiaus žūtį dažniausiai lemia placentos patologija ir vaisiaus displazija, o vėliau – virkštelės ar placentos patologija. 4. Motinos veiksniai, sietini su didesne vaisiaus žūties rizika yra jaunas ir vyresnis nėščiosios amžius, nutukimas, hipertenzinės būklės, oligo- bei polihidramnionas, nėščiųjų anemija, nėščiųjų diabetas ir trečias ar vėlesnis gimdymas. 5. Tokie vaisiaus veiksniai kaip moteriška lytis ir daugiavaisiškumas nėštumo ar gimdymo metu reikšmingai didina jo žūties riziką.
2. SUMMARY
Beatričė Bugenytė
Causes and Risk Factors for Stillbirth in Kaunas Clinics: 2010-2019 Analysis
Aim: To analyse the frequency, causes and circumstances for stillbirth.
Objectives: 1. To calculate the frequency of stillbirths in The Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas clinics and their regions and its tendencies in 2010-2019. 2. To identify the groups of the most common causes of death in stillbirths. 3. To evaluate the number of intrauterine fetal deaths and the distribution of causes in different periods of pregnancy. 4. To identify sociodemographic factors, conditions and pregnancy-related pathologies associated with an increased risk of fetal death in pregnant women. 5. To single out the risk factors for intrauterine fetal death associated with the fetus.
Methods: A retrospective study was performed to analyze the demographic and clinical documentation of stillbirths and mothers treated at the Kaunas clinics in 2010-2019. Information on maternal age, place of residence (urban / rural accuracy), obstetric history, pregnancy size and pathology, on the sex, weight of fetus, birth defects, congenital infection or other diseases and circumstances associated with death and birth, pathological results of morphological examinations was collected from the registration records of stillbirths. In order to compare the data of live births and stillbirths, information on the sex, birth weight, age of mother, number of births and fetuses and the number of previous births in Kaunas clinics in 2010-2019 was collected from the medical data of births provided by the Institute of Hygiene.
Descriptive data statistics were used to assess the distribution of the studied traits in the sample. The chi - square test was used to determine the dependence of the traits. The difference between the study groups was considered statistically significant when the significance level was p <0.05.
Research Participants: All registered stillbirths in The Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas clinics in 2010-2019 (400 stillbirths).
(28.8–40%) and umbilical cord pathology (15.2–29.8%). Women under the age of 20 (1.83% of all mothers, 5.7% of all mothers of stillbirths) and women aged 40 and over (1.67% of all mothers, 6% of all mothers of stillbirths) are most likely to have a stillbirth. Women who give birth for the third and subsequent time are most likely to have a stillbirth (2.09% of all births). The majority of stillbirths occur in multiple pregnancies (2.02%). Among stillbirths, girls are more likely to die (54.75%) than boys (45.25%). The majority of stillbirths are born weighing less than 500 grams (56.67%).
Conclusions: 1. In the period of 2010-2019, the number of stillbirths in Kaunas clinics ranged from 8.83 (2012) to 14.92 (2011) cases per 1000 births. 2. The most common cause of death in stillbirths during the study period was placental and umbilical cord pathology, and approximately one in six cases failed to establish a clear cause of fetal death. 3. The fetus usually dies in 28-36 weeks of gestation, and rarely in at 37 weeks of gestation and beyond. Fetal death up to 27 weeks of gestation is usually due to placental pathology and fetal dysplasia, followed by umbilical cord or placental pathology. 4. Maternal factors associated with an increased risk of fetal death include young and older maternal age, obesity, hypertensive conditions, oligo- and polyhydramnios, gestational anemia, gestational diabetes, and third or subsequent childbirth. 5. Fetal factors such as female gender and multiple fertility significantly increase the risk of fetal death during pregnancy or childbirth.
3. PADĖKA
Esu nuoširdžiai dėkinga darbo vadovei dr. Linai Adomaitienei už skirtą laiką, įkvėpimą, nuolatinę pagalbą, palaikymą, profesionalumą, kantrybę ir naudingus patarimus rengiant baigiamąjį magistro darbą.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorei interesų konflikto nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras 2020 m. birželio 11 d. suteikė leidimą atlikti mokslinį – tiriamąjį darbą (leidimo Nr. BEC-MF-395).
6. SANTRUMPOS
IVŽ – intrauterinė vaisiaus žūtis PSO – Pasaulio sveikatos organizacija NN – negyvas naujagimis
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno Klinikos VAS – vaisiaus augimo sulėtėjimas
AH – arterinė hipertenzija CD – cukrinis diabetas LIL – lėtinė inkstų liga
SRV – sisteminė raudonoji vilkligė
HELLP – (angl. haemolysis, elevated liver enzymes and low platelet count syndrome) hemolizės, padidėjusio kepenų fermentų kiekio kraujo serume ir trombocitopenijos sindromas
KMI – kūno masės indeksas (svoris (kg) / ūgis (m2))
7. SĄVOKOS
Negyvas naujagimis – tai naujagimis, kuris gimsta be gyvybės ženklų (nėra širdies veiklos, kvėpavimo, valingos raumenų veiklos) po 22 nėštumo savaitės arba, esant neaiškiai nėštumo trukmei, naujagimio svoris yra 500 gramų ar daugiau.
8. ĮVADAS
Intrauterinė vaisiaus žūtis (IVŽ) yra psichologiškai traumuojantis įvykis ir tėvams, ir sveikatos priežiūros specialistams [1]. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, jog 2015 m. pasaulyje užregistruota apie 2,6 milijono IVŽ atvejų (kai nėštumo trukmė yra 28 savaitės ar daugiau) [2], o jų dažnis svyruoja nuo 3,4 mirčių 1000-čiui gimusių naujagimių išsivysčiusiose šalyse iki 34,2 mirčių 1000-čiui gimusiųjų besivystančiose šalyse [3]. Lietuvoje 2019 m. registruota 4,6 IVŽ atvejai 1000- čiui gimusių naujagimių [4,5].
Išsivysčiusiose šalyse negyvi naujagimiai (NN) sudaro didžiausią dalį perinatalinių mirčių [6,7]. Panašios tendencijos būdingos ir Lietuvai – iš visų perinatalinių mirčių Lietuvoje apie 75% atvejų sudaro NN [4]. NN dažnis yra svarbus rodiklis, leidžiantis įvertinti nėštumo ir gimdymo priežiūros paslaugų kokybę [8]. Pasaulyje šalys skirtingai pasirenka nėštumo laiką (16 – 28 savaičių), nuo kada žuvęs vaisius apibrėžiamas kaip NN ir yra įtraukiamas į perinatalinių mirčių apskaitą [9]. Dėl skirtingo NN apibrėžimo iškyla sunkumų palyginti įvairių populiacijų rodiklius ir tiksliai įvertinti problemos mastą. Tiksliems NN tyrimams ir jų palyginimams iššūkių kelia ir tai, jog dažnai yra sunku nustatyti pagrindinę mirties priežastį, kurią gali lemti motinos, vaisiaus, placentos ir virkštelės patologijos. Dažnai šios patologijos yra susijusios, todėl nustatant etiologiją paliekama erdvė subjektyviai interpretacijai.
Literatūroje yra pateikiama apie 80 skirtingų NN klasifikavimo sistemų [10].
Šio tyrimo metu nustatytas ir įvertintas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikose (LSMUL KK) 2010-2019 metais gimusių NN dažnis, tendencijos, žūties rizikos veiksniai ir priežastys bei pastarųjų ryšys su sociodemografiniais nėščiųjų rodikliais.
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - išanalizuoti negyvų gimusių naujagimių žūties dažnį, priežastis ir aplinkybes.
Darbo uždaviniai:
1. Apskaičiuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir joms priklausančių regionų negyvų gimusių naujagimių dažnį ir jo tendencijas 2010-2019 m.
2. Nustatyti negyvų gimusių naujagimių dažniausiai pasitaikančių mirties priežasčių grupes.
3. Įvertinti vaisiaus žūčių skaičiaus ir priežasčių pasiskirstymą skirtingais nėštumo laikotarpiais.
4. Nustatyti nėščiųjų sociodemografinius veiksnius, būkles ir nėštumo sukeltas patologijas, susijusias su didesne vaisiaus žūties rizika.
5. Išskirti su vaisiumi sietinus intrauterinės vaisiau žūties rizikos veiksnius.
10. LITERATŪROS APŽVALGA
Lietuvoje negyvu naujagimiu (NN) apibūdinamas naujagimis, kuris gimsta be gyvybės ženklų (nėra širdies veiklos, kvėpavimo, valingos raumenų veiklos) po 22 nėštumo savaitės arba, esant neaiškiai nėštumo trukmei, NN svoris yra 500 gramų ar daugiau [11]. Vaisius gali žūti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu iki gimdymo (antenataliai) arba gimdymo metu (intranataliai). Pagal nėštumo trukmę intrauterinė vaisiaus žūtis (IVŽ) yra klasifikuojama į ankstyvąją (iki 27 nėštumo savaitės imtinai), vėlyvąją (28-36 nėštumo savaitę) arba išnešioto vaisiaus žūtį (37 nėštumo savaitę ir vėliau) [12].
Nėštumo ar gimdymo metu IVŽ gali lemti paties vaisiaus, motinos, placentos ar virkštelės patologijos.
Siekiant nustatyti IVŽ priežastis, atliekama NN autopsija, kartu tiriama placenta, dangalai, virkštelė ir, prireikus, atliekami bakteriologiniai, genetiniai ar kiti sudėtingesni tyrimai. IVŽ priežasčių tyrimas turi reikšmę ne tik žūties priežastims nustatyti, bet ir atkreipia dėmesį į įvairių patologijų diagnostikos ir gydymo kokybę [13]. Nepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų, net 25-60 proc. IVŽ priežasčių lieka neišaiškintos [14].
Toliau atskiromis dalimis pateikiama NN žūties priežasčių ir rizikos veiksnių apžvalga.
10.1. Vaisiaus žūties priežastys
IVŽ priežastys gali būti skirstomos į keturias grupes: susijusias su placenta ir/arba virkštele, su vaisiumi, su motina bei neaiškios priežastys [11]. Kai kuriais atvejais galimos kelios IVŽ nulemiančios priežastys, arba priežastiniai veiksniai būna tarpusavyje susiję, tad konkrečios etiologijos nustatymas gali būti subjektyvus [15]. 20-50 proc. tikslios IVŽ lėmusios priežasties nustatymas būna nesėkmingas, tad priežastis lieka neišaiškinta [11].
10.1.1. Vaisiaus žūties priežastys, susijusios su placenta ir virkštele
Placentos patologijos, sąlygojančios IVŽ, yra priešlaikinė placentos atšoka, placentos funkcijos nepakankamumas, placentos infarktai, placentos, dangalų, virkštelės infekcija, virkštelės kraujagyslių pirmeiga ir struktūrinės placentos ar jos kraujagyslių anomalijos [11,14]. Priešlaikinė placentos atšoka yra nustatoma 1 proc. nėštumų ir tai lemia 10-20 proc. visų IVŽ priežasčių [16]. Didžiausias pavojus vaisiaus gyvybei kyla, kai placentos atšoka apima 50% ar didesnį placentos plotą, arba, kai atšoka
gali sukelti IVŽ. Dėl galimo pavojaus vaisiaus gyvybei, placentos ištyrimas turi didelę reikšmę nustatant NN mirties priežastį [14].
Virkštelės kraujagyslių pirmeiga ir virkštelės komplikacijos (virkštelės apsisukimas apie vaisiaus kūno dalis ar apie savo ašį, tikrojo mazgo užsiveržimas, virkštelės kilpos iškritimas, kraujagyslių trombozė, viena vaisiaus arterija, trumpa virkštelė) nulemia 19 proc. IVŽ atvejų [11,17].
Nors virkštelės apsisukimas apie kaklą pasitaiko gana dažnai (15-34 proc. visų nėštumų), tačiau kraujagyslių suspaudimas, lemiantis vaisiaus žūtį, įvyksta retai. Virkštelės apsisukimo apie kaklą nustatymas, kai diagnozuojama IVŽ, gali palengvinti žūties priežasties išaiškinimą, tačiau, tokiu atveju labai svarbu detaliai ištirti vaisių, placentą ir virkštelę, o tuomet pokyčius susieti su įtariama diagnoze [14].
10.1.2. Vaisiaus žūties priežastys, susijusios su vaisiumi
Vaisiaus patologijos, sukeliančios IVŽ, gali būti šios: raidos patologija, infekcijos, VAS, didelis neišnešiotumas, chromosomų patologija, vaisiaus kraujavimas į motinos kraujotaką, imuninė ir neimuninė vaisiaus vandenė bei vaisiaus aritmijos [11,14].
Viena dažniausių su vaisiumi susijusių IVŽ priežasčių yra apsigimimai. Jei pagal epidemiologinius tyrimus apsigimimai yra reti tarp gyvų naujagimių arba naujagimiai, turintys tam tikrus apsigimimus, dažnai anksti miršta, IVŽ siejama su apsigimimu [18]. Apsigimimai, siejami su didesne IVŽ rizika yra galvos struktūriniai pokyčiai (anencefalija – 51 proc., encefalocelė – 15 proc., holoprosencefalija/archinencefalija – 12 proc., hidrocefalija – 9 proc.), širdies defektai (kairiosios ar dešiniosios širdies dalies hipoplazija – 9 proc., vienas širdies skilvelis – 9 proc., bendras arterinis latakas – 9 proc.), nervinio vamzdelio defektai (spina bifida – 6 proc.), pilvo sienos defektai (gastrošizė ar omfalocelė – 6 proc.), diafragmos išvarža – 3 proc. [19].
VAS yra antra dažniausiai nustatoma su vaisiumi susijusi IVŽ priežastis [16]. NN dažnis didėja sunkėjant VAS [20]. Vidutinė nėštumo trukmė, kai VAS patiriantis vaisius žūsta, yra 28 savaitės [21].
Dažnai VAS priežastis yra placentos disfunkcija, kuri siejama su motinos vaskulopatijomis ir placencos sutrikimais [14].
Dauguma genetinių pokyčių yra IVŽ priežastis. Kai kurios aneuploidijos (pvz. 21, 18 ir 13
aprašomos sąsajos su priešlaikine placentos atšoka, virkštelės kraujagyslių pirmeiga, chorioangioma, choriokarcinoma, motinos trauma ir amniocenteze [11].
Kitos priežastys, galinčios nulemti IVŽ, yra imuninė ir neimuninė vaisiaus vandenė bei vaisiaus aritmijos (pvz. ilgo QT sindromas) [14].
10.1.3. Vaisiaus žūties priežastys, susijusios su motina
Motinos patologijos, sukeliančios IVŽ, gali būti šios: lėtinė arterinė hipertenzija (AH), nėštumo sukelta hipertenzija, preekampsija, eklampsija, endokrininiai sutrikimai (CD, skydliaukės funkcijos sutrikimai), motinos infekcija, lėtinė inkstų liga (LIL), intrahepatinė cholestazė, Rezus izoimunizacija, antifosfolipidinis sindromas, autoimuniniai sutrikimai (sisteminė raudonoji vilkligė (SRV)) ir intrahepatinė cholestazė [11,14].
Nėščiųjų hipertenzinės būklės yra nustatomos 10-16% nėštumų, o apie 9% iš šių nėštumų gali komplikuotis IVŽ [23]. Tikimybė gimti NN didėja priklausomai nuo nėščiųjų hipertenzinės būklės sunkumo – kuo sunkesnė ligos eiga, tuo didesnė tikimybė [24]. IVŽ rizika ypač išauga sergant sunkia preeklampsija ir eklampsija (21 mirtis 1000-čiui gimusių naujagimių), hemolizės, padidėjusio kepenų fermentų kiekio kraujo serume ir trombocitopenijos (HELLP) sindromu (70 mirčių 1000-čiui gimusių naujagimių) [25].
CD pasireiškia 2-5% nėštumų ir yra susijęs su 4% NN. Kai glikemijos kontrolė yra prasta, CD sergančių moterų vaisiai dažnai žūsta dėl įgimtų apsigimimų, placentos funkcijos nepakankamumo ir/ar VAS, makrosomijos ir polihidramniono [23].
Besivystančiose šalyse infekcijos lemia apie 50% IVŽ, o išsivysčiusiose šalyse šis skaičius siekia 10-25% [26]. IVŽ galima dėl sunkios motinos infekcijos (pvz. pneumonijos), placentos funkcijos sutrikimų, atsirandančių placentos infekcijos fone arba vaisiaus infekcijos. Hematogeniniu keliu placentą dažniausiai pasiekia virusiniai patogenai, nors ir bakterijos, ir grybai ir pirmuonys taip pat gali sukelti infekciją. Escherichia coli, B grupės β hemolizinio streptokoko, citomegalo viruso , enterokokų, toksoplazmos, listerijų ir Herper simplex viruso sukeltos infekcijos gali lemti IVŽ [27]. Infekcijos dažniausiai sukelia IVŽ esant neišnešiotam vaisiui [16].
Hipertireozė yra reta (0,05-0,2%) nėštumo metu nustatoma patologija. Pati dažniausia hipertirozės priežastis yra Greivso liga. Motinos ligos metu susiformavę skydliaukę stimuliuojantys imunoglobulinai gali pereiti placentos barjerą ir sukelti vaisiaus tirotoksikozę, kuri gali lemti VAS ar vaisiaus tachikardiją, vėliau besikomplikuojančią į neimuninę vaisiaus vandenę. Kita vertus, hipotireozė
didesnę riziką susilaukti NN, o moterims, sergančioms sunkios stadijos LIL, ši rizika padidėja iki 36 proc. [30]. Be to, LIL, kartu sergant ir AH, dar labiau pablogina vaisiaus išgyvenamumo prognozę, nes IVŽ rizika padidėja 10 kartų [29]. Preeklampsija pasireiškia 50% moterų, sergančių LIL ir 80% moterų, kurioms anksčiau buvo diagnozuota lėtinė AH [30].
10.1.4. Neaiškios vaisiaus žūties priežastys
Jeigu esant dabartiniam diagnostinių galimybių lygiui IVŽ priežasties negalima priskirti motinos, vaisiaus, placentos ar virkštelės patologijai, IVŽ priežastis lieka neišaiškinta. Neaiškių (ar nežinomų, neklasifikuojamų) IVŽ priežasčių proporcija atspindi NN ištyrimo (išsamios motinos, NN, placentos, virkštelės, atvejo analizės) ir klasifikavimo sistemos (priklausomai nuo to, ar įtraukiami rizikos veiksniai kaip galimos priežastys) kokybę. Priklausomai nuo klasifikavimo sistemos, nenustatytų mirties priežasčių dalis svyruoja nuo 0,39 proc. (Nord-Baltic klasifikacija) iki 46 proc. (Keeling Sistema) [31]. Dažniau IVŽ priežastys lieka nenustatytos, kai nėštumas yra išnešiotas, lyginant su ankstesniais nėštumo laikotarpiais. Be to, du trečdaliai neaiškios etiologijos IVŽ įvyksta po 35 nėštumo savaitės [32].
10.1.5. Vaisiaus žūties rizikos veiksniai
VŽ lemiantys rizikos veiksniai gali būti susiję su motina arba su vaisiumi. Su motina susiję IVŽ rizikos veiksniai gali būti vyresnis motinos amžius, didesnis ankstesnių gimdymų skaičius, neigiami socialiniai veiksniai, buvęs priešlaikinis gimdymas ar NN, užsitęsęs nėštumas, motinos lėtinės ligos ir žalingi įpročiai. Su vaisiumi susiję rizikos veiksniai gali būti daugiavaisis nėštumas ir vyriška lytis [33].
Mažiausias NN dažnis yra nustatomas 25-34 metų moterims, o didžiausias yra tarp paauglių bei 35 metų amžiaus ar vyresnių moterų [12]. Taip pat, didesnę riziką susilaukti NN lemia didesnis ankstesnių gimdymų skaičius (3 ir daugiau) lyginant su pirmą kartą gimdančiomis moterimis [34].
Tiriant NN susilaukusias moteris pastebėta asociacijų tarp didesnio IVŽ dažnio bei nepritekliaus, patiriamo streso ir smurto šeimoje. Visgi, neigiamų socialinių ir elgesio veiksnių patiriančių moterų grupėje dažnesnis vizitų sveikatos priežiūros įstaigose skaičius gali lemti IVŽ sumažėjimą [35].
Moterys, kurios pirmojo nėštumo metu susilaukia NN, turi tris kartus didesnę riziką susilaukti NN antrojo nėštumo metu, lyginant su gyvą naujagimį pagimdžiusiomis pirmakartėmis [36]. Taip pat,
6 mirčių 1000-čiui gimusių naujagimių (glikemijas kontroliuojant tik dieta), iki 35 mirčių 1000-čiui gimusių naujagimių (glikemijas kontroliuojant insulinu). Be to, moterų sergamumas AH, lengva ar sunkia preeklampsija, SRV, LIL, skydliaukės funkcijos sutrikimais irgi yra susijęs su padidėjusia IVŽ rizika [20]. Taip pat, žalingi motinos įpročiai sietini su IVŽ, nes moterys, kurios surūko 10 ir daugiau cigarečių per dieną, turi iki trijų kartų didesnę riziką susilaukti NN [39]. Kai moteris susilaukia pagalbinio apvaisinimo būdu, rizika susilaukti NN padidėja iki trijų kartų [20]. Vaisių skaičius proporcingai siejamas su NN dažniu – intrauterinės dvynių žūties rizika yra 2,5 karto didesnė nei vieno vaisiaus, o trynių net 5 kartus [12,40]. NN dažnis yra šiek tiek didesnis tarp vyriškos lyties vaisių [41].
11. TYRIMO METODAI IR METODIKA
Atliktas retrospektyvinis tyrimas, analizuojantis LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2010-2019 metais gydytų gimdyvių ir negyvų gimusių naujagimių demografinius ir klinikinius dokumentacijos duomenis. Į tyrimą įtraukti visi analizuojamuoju laikotarpiu LSMUL KK registruoti NN. Nagrinėti LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje NN registracijos knygoje pateikti duomenys bei Higienos instituto parengti gimimų medicininiai duomenys.
Iš NN registracijos knygų rinkta informacija apie motinos amžių, žalingus įpročius, gyvenamąją vietą (miesto/kaimo tikslumu), akušerinę anamnezę, nėštumo dydį ir patologiją bei apie vaisiaus lytį, svorį, apsigimimus, įgimtą infekciją ar kitas su žūtimi ir gimimu susijusias ligas ir aplinkybes, patologinių morfologinių tyrimų rezultatus. Iš Higienos instituto pateiktų gimimų medicininių duomenų rinkta informacija apie 2010-2019 metais LSMUL KK gimusių naujagimių skaičių, lytį, gimimo svorį, gimdžiusių moterų amžių, gimdymų ir vaisių skaičių bei ankstesnių gimdymų skaičių.
IVŽ priežastys suskirstytos į 7 grupes: placentos patologija, virkštelės patologija, vaisiaus displazija, infekcija, nėštumo patologija, kitos ir neaiškios priežastys. NN suskirstyti pagal gestacinį amžių: 22-27 sav., 28-36 sav., 37 ir daugiau sav.; gimimo svorį: <500g, 500-999g, 1000-1499g, 1500g ir daugiau; motinos amžių: <20 m., 20-24 m., 25-29 m., 30-34 m., 35-39 m., 40 m. ir daugiau; motinos buvusių gimdymų skaičių: 0, 1, 2 ir daugiau.
Siekiant palyginti IVŽ dažnį, priklausomai nuo motinos amžiaus, ankstesnių gimdymų skaičiaus ir vaisių skaičiaus, buvo skaičiuojama NN gimdymų dalis nuo visų gimusiųjų lyginamoje grupėje. Vertinant, kokia gimdymų, kai gimsta NN, dalis tarp visų 2010-2019 metais buvusių gimdymų Kauno klinikose tenka skirtingoms tiriamosioms grupėms, iš Higienos instituto pateiktų gimimų medicininių duomenų buvo surinkta informacija apie kiekvienos lyginamosios grupės gimdymų skaičių ir apskaičiuojama NN dalis (proc.) tiriamojoje grupėje. Analogiškai buvo skaičiuojama ir vertinama NN dalis nuo visų 2010-2019 metais gimusių naujagimių kiekvienoje svorio grupėje atskirai.
Tyrimui gautas LSMU Bioetikos centro leidimas/pritarimas Nr. BEC-MF-395.
Statistinė duomenų analizė
kriterijų. Rezultatai aprašyti, pateikiant kokybinio požymio reikšmių dažnį lyginamosiose imtyse.
Priklausomybės bei skirtumai tarp tiriamųjų grupių požymių laikytos statistiškai reikšmingi, kai apskaičiuotasis reikšmingumo lygmuo (p – reikšmė) buvo mažesnis nei pasirinktasis reikšmingumo lygmuo (α=0,05). Rezultatai pateikiami paveiksluose ir lentelėse.
12. REZULTATAI
12.1. Negyvų naujagimių dažnis 2010-2019 metais
Remiantis Higienos instituto pateiktais gimimų medicininiais duomenimis, 2010-2019 metų laikotarpiu LSMUL KK iš viso gimė 33663 naujagimiai, iš kurių LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikos NN registracijos knygoje buvo registruota 400 NN. Nustatyta, jog NN skaičius svyravo nuo 8,83 iki 14,92 atvejų 1000-čiui gimusių naujagimių ir tiriamuoju laikotarpiu neturi ryškios tendencijos kisti viena kryptimi, nepaisant matomų svyravimų. Didžiausias mirtingumas nustatytas 2011 m. – 14,92/1000-čiui, o mažiausias 2012 m. – 8,83/1000-čiui gimusiųjų (1 pav.).
1 pav. Negyvų naujagimių skaičius 1000-čiui LSMUL KK gimusiųjų 2010-2019 metų laikotarpiu
12.2. Intrauterinės vaisiaus žūties priežastys
Nustatyta, kad dažniausiai IVŽ tiriamuoju laikotarpiu Kauno klinikose lėmė placentos (33,8 proc.) ir virkštelės (20,5 proc.) patologija, 17,3 proc. atvejų nepavyko nustatyti aiškios vaisiaus žūties priežasties (2 pav.).
12.69
9.47 9.78 11.22
11.5 10.72
14.2
8.83 14.92
14.81
7 9 11 13 15
2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Mirčių sk. 1000-čiui gimusiųjų
Metai
33.8
25 20.5 30 35 40
12.3. Vaisių žūčių skaičiaus ir priežasčių pasiskirstymas skirtingais nėštumo laikotarpiais
Analizavome IVŽ atvejų pasiskirstymą skirtingais nėštumo laikotarpiais. Nustatyta, jog 2010- 2019 metų laikotarpiu LSMUL KK dažniausiai (42,5 proc.) vaisiai žūsta 28-36 nėštumo savaitėmis, o rečiausiai (26,25 proc.), esant 37 ir daugiau savaičių (3 pav.).
3 pav. 2010 – 2019 metais LSMUL KK gimusių negyvų naujagimių pasiskirstymas pagal nėštumo laikotarpius
Apskaičiavome, kokiomis dalimis pasiskirsto NN, priklausomai nuo žuvimo ryšio su gimdymu ir vieta. Nustatyta, jog antenataliai vaisius žūva 86,8 proc. atvejų, iš kurių 84,5 proc. IVŽ įvyksta iki atvykstant į stacionarą ir 15,5 proc. stacionare iki gimdymo. Gimdymo metu žūsta 14,2 proc. visų NN (4 pav.).
31.25
42.5
26.25
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
22-27 28-36 37 ir daugiau
Proc.
Savaitės Negyvi naujagimiai
72.5%
13.3%
14.2%
Analizuojant 2010-2019 metais NN žūties priežasčių pasiskirstymą pagal gestacinį amžių, nustatyta, jog IVŽ priežasčių pasiskirstymas statistiškai reikšmingai skiriasi priklausomai nuo nėštumo laikotarpio (p=0,001). Atlikus porinius palyginimus nustatyta, jog 22-27 nėštumo savaitėmis gimusių NN žūtį dažniausiai lemią placentos patologija (29,6 proc.), vaisiaus displazija (16,8 proc.) ir virkštelės patologija (15,2 proc.). NN gimus 28-36 savaitėmis, pagrindinės ligos, sukėlusios vaisiaus žūtį yra placentos patologija (40 proc.), virkštelės patologija (18,8 proc.) ir neaiškios priežastys (17,1 proc.).
Esant 37 ir daugiau savaičių nėštumui, dažniausiai IVŽ lemia virkštelės patologija (29,8 proc.), placentos patologija (28,8 proc.) ir neaiškios priežastys (21,2 proc.) (5 pav.).
5 pav. Vaisiaus žūties priežasčių pasiskirstymas priklausomai nuo nėštumo savaitės
12.4. Nėščiųjų sociodemografiniai veiksniai, sietini su didesne vaisiaus žūties rizika
Apskaičiavome, kokia gimdymų, kai gimsta NN, dalis tarp visų 2010-2019 metais buvusių gimdymų Kauno klinikose tenka skirtingoms motinų amžiaus grupėms. Nustatyta, jog didžiausia
14.4 17.1
21.2
16.8 15.3
10.6
29.6 40 28.8
12.8 5.3 4.8
15.2 18.8 29.8
8.8 2.9 1
2.4 0.6 3.8
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
22-27 sav.
28-36 sav.
37 ir daugiau sav.
Proc.
Neaiški Displazija Placentos patologija Infekcija Virkštelės patologija Nėštumo patologija Kita
6 pav. 2010 – 2019 metais LSMUL KK visiems grupės gimdymams tenkanti negyvų naujagimių gimdymų dalis skirtingose motinos amžiaus grupėse
Apskaičiavome 2010 – 2019 metais LSMUL KK NN motinų gyvenamosios vietos pasiskirstymą. Nustatyta, kad dažniau NN motinos gyveno mieste (59 proc.) nei kaimo vietovėje (41 proc.) (7 pav.).
7 pav. Negyvų naujagimių pasiskirstymas pagal motinos gyvenamąją vietą
1.83
1.25
1 0.96
1.24
1.67
0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 1.8 2
<20 m. 20-24 m. 25-29 m. 30-34 m. 35-39 m. 40 m. ir daugiau
Proc.
Motinos amžius
59%
41%
Miestas Kaimas
patologijas, kurios buvo nustatytos NN susilaukusioms nėščiosioms. Nustatyta, kad dažniausiai IVŽ patyrusioms nėščiosioms buvo diagnozuotas oligohidramnionas (9 proc.), polihidramnionas (8,5 proc.), nėščiųjų anemija (8,75 proc.) ir gestacinis diabetas (6 proc.) (2 lentelė). Tarp NN susilaukusių moterų 16 proc. anksčiau anamnezėje buvo turėjusios cezario pjūvio operaciją, 12,25 proc. nėštumo nutraukimą, 10 proc. spontaninį persileidimą (3 lentelė).
1 lentelė. Nėščiosios ligų dažnis tarp negyvų naujagimių susilaukusių moterų
Nėščiosios ligos Atvejų skaičius Proc.
Nutukimas 25 6,25
AH 14 3,5
2 lentelė. Nėštumo patologijų dažnis tarp negyvų naujagimių susilaukusių moterų
Nėštumo patologija Atvejų skaičius Proc.
Oligohidramnionas 36 9
Polihidramnionas 34 8,5
Nėščiųjų hipertenzija 13 3,25
Preeklampsija 12 3
Eklampsija 10 2,5
HELLP sindromas 7 1,75
Gestacinis diabetas 24 6
Nėščiųjų anemija 35 8,75
3 lentelė. Nepalankios akušerinės anamnezės dažnis tarp negyvų naujagimių susilaukusių moterų
Nepalanki akušerinė anamnezė Atvejų skaičius Proc.
Nėštumo nutraukimas 49 12,25
Cezario pjūvio operacija 64 16
Spontaninis persileidimas 40 10
Priešlaikinis gimdymas 23 5,75
Negimdinis nėštumas 7 1,75
12.6. Negyvų naujagimių gimdymų dalies pasiskirstymas pagal buvusių gimdymų skaičių
Apskaičiavome, kaip pasiskirsto gimdymų dalis, kai gimsta NN, tarp visų 2010-2019 metais buvusių gimdymų Kauno klinikose, priklausomai nuo ankstesnių gimdymų skaičiaus. Nustatyta, jog didžiausia tikimybė susilaukti NN tenka trečią ir vėlesnius kartus gimdančioms moterims (2,09 proc.), o mažiausia NN gimdymų dalis iš visų gimdymų teko antrą kartą gimdančioms moterims (0,87 proc.) (8 pav.).
8 pav. 2010 – 2019 metais LSMUL KK visiems grupės gimdymams tenkanti negyvų naujagimių gimdymų dalis priklausomai nuo buvusių gimdymų skaičiaus
12.7. Vaisiaus veiksniai, didinantys riziką žūti nėštumo metu
Apskaičiavome, kaip pasiskirsto gimdymų dalis, kai gimsta NN, tarp visų 2010-2019 metais buvusių gimdymų Kauno klinikose, priklausomai nuo vaisių skaičiaus. Nustatyta, jog didesnė dalis NN gimdymų įvyksta esant daugiavaisiam nėštumui (2,02 proc.), o mažesnė vienvaisiam (1,16 proc.) (9 pav.).
1.16%
2.02%
0.50%
1.00%
1.50%
2.00%
2.50%
1.22
0.87
1.84
0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 1.8 2
0 1 2
Proc.
Buvusių gimdymų skaičius
2010 – 2019 metais LSMUL KK gyvų gimusių naujagimių pasiskirstymas pagal lytį yra panašus – gimė 16091 (48,38 proc.) mergaitė ir 17170 (51,62 proc.) berniukų. Pastebėta, kad tarp NN statistiškai reikšmingai dažniau pasitaiko mergaitės (219 (54,75 proc.)), nei berniukai (180 (45,25 proc.)), (p=0,011) (10 pav.).
10 pav. 2010 – 2019 metais LSMUL KK gimusių naujagimių pasiskirstymas pagal lytį
Apskaičiavome, kokia NN dalis tarp visų 2010-2019 metais buvusių gimdymų Kauno klinikose tenka skirtingoms naujagimių svorių grupėms. Nustatyta, jog didžiausia dalis NN gimsta <500 gramų svorio (56,67 proc.), o mažiausia NN dalis iš visų gimdymų tenka 1500 gramų ir daugiau sveriančių naujagimių grupėje (0,62 proc.) (11 pav.).
51.62 45.25
48.38 54.75
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Gyvi naujagimiai Negyvi naujagimiai
Proc.
Berniukai Mergaitės
56.67
21.96
9.24
0.62 10
20 30 40 50 60
Proc.
13. REZULTATŲ APTARIMAS
Negyvų naujagimių dažnis 2010-2019 metais
Šio tyrimo metu nustatyta, jog 2010-2019 metų laikotarpiu LSMUL KK iš viso gimė 400 NN ir jų skaičius svyravo nuo 8,83 (2012 m.) iki 14,92 atvejų (2011 m.) 1000-čiui gimusiųjų. 2017 metais publikuotame tyrime, kuriame analizuota 30 išsivysčiusių šalių, 22 nėštumo savaitę ar vėliau gimusių NN skaičius svyravo tarp 5,7-15,7 mirčių 1000-čiui gimusiųjų [44].
Intrauterinės vaisiaus žūties priežastys
Literatūros duomenimis dažniausiai nustatomos IVŽ priežastys yra placentos (21,7-50,4 proc.) ir virkštelės patologija (8-15,6 proc.), o 19,4-32,8 proc. atvejų mirties priežastis lieka neaiški [7,45,46].
Mūsų tyrime dažniausių priežasčių pasiskirstymas yra panašus, nes tiriamuoju laikotarpiu Kauno klinikose dažniausiai IVŽ lėmė placentos (33,8 proc.) ir virkštelės (20,5 proc.) patologija, o 17,3 proc.
atvejų nepavyko nustatyti aiškios IVŽ priežasties.
Vaisiaus žūčių skaičiaus ir priežasčių pasiskirstymas skirtingais nėštumo laikotarpiais
Šio tyrimo metu nustatyta, jog 2010-2019 metų laikotarpiu LSMUL KK dažniausiai (42,5 proc.) vaisius žūsta 28-36 nėštumo savaitėmis, o rečiausiai (26,25 proc.), esant 37 ir daugiau savaičių.
Haruyama ir bendraautorių tyrime nustatytas panašus pasiskirtstymas: 28-36 sav. 43,4 proc. NN, o 37 ir daugiau sav. 18,1 proc. [45].
Taip pat mūsų tyrime nustatyta, jog mirties priežastis dažniausiai lieka neaiški būtent išnešiotiems naujagimiams (21,2 proc.) ir skirtingose gestacinio amžiaus grupėse svyruoja tarp 14,4- 21,2 proc. Lyginant su kitų šalių rodikliais NN mirties priežastis Kauno klinikų gydytojams pavyksta išsiaiškinti reikšmingai dažniau, tuo tarpu Haruyama ir bendraautorių tyrime mirties priežasties nepavyko nustatyti net 27-39 proc. atvejų [45]. 2010-2019 metais Kauno klinikose nepriklausomai nuo gestacinio amžiaus grupės dažniausiai IVŽ lėmė placentos patologija (28,8-40 proc.) bei virkštelės patologija (15,2-29,8 proc.). Lyginant duomenis su Haruyama gautais rezultatais, išsidėstymas skirtinguose nėštumo trečdaliuose yra tolygus – dažniausiai IVŽ lemia placentos patologija (13,5-28
Nėščiųjų būklės ir nėštumo sukeltos patologijos, susijusios su didesne vaisiaus žūties rizika
2011 metais publikuotoje meta analizėje teigiama, jog skirtingose šalyse NN susilaukusių nutukusių motinų dažnis svyruoja tarp 7,1-24,2 proc. visų NN, o AH sergančių moterų – 4,6-9,8 proc.
[47]. Mūsų tyrime apskaičiuotas motinų ligų dažnis yra šiek tiek mažesnis – 6,5 proc. nutukimo atvejų ir 3,5 proc. AH atvejų tarp visų NN.
Taip pat 2011m. publikuotoje meta analizėje nustatyta, kad nėščiųjų hipertenzija pasireiškia 6,3 proc., preeklampsija 1,6 proc. ir eklampsija 0,1 proc. tarp visų NN motinų [47]. Mūsų atliktame tyrime nėščiųjų hipertenzija (3,25 proc.) pasireiškė dvigubai rečiau, o preeklampsija (3 proc.) ir eklampsija (2,5 proc.) – dažniau.
Negyvų naujagimių ir gimdymų skaičiaus anamnezėje ryšys
Šiame tyrime analizuota, kaip ankstesnių gimdymų skaičius yra susiję su IVŽ rizika ir nustatyta, kad didžiausia tikimybė susilaukti NN tenka trečią ir vėlesnius kartus gimdančioms moterims (2,09 proc.), o antroje vietoje pirmakartėms (1,22 proc.). Kitų autorių tyrimuose nustatyta panaši tendencija, nors pirmakartės (1,4-2,4 proc.) moterys turi didesnę riziką susilaukti NN, tačiau didžiausia rizika tenka trečią ir vėlesnius kartus gimdančioms moterims (1,4-2,9 proc.) [34,47].
Nėščiųjų sociodemografiniai veiksniai, sietini su didesne vaisiaus žūties rizika
Tyrimo metu nustatyta, kokia gimdymų, kai gimsta NN, dalis tarp visų 2010-2019 metais buvusių gimdymų Kauno klinikose tenka skirtingoms motinų amžiaus grupėms ir gauti rezultatai parodė, kad didžiausia tikimybė susilaukti NN tenka moterims iki 20 metų amžiaus (1,83 proc.) ir moterims, sulaukusioms 40 metų ir daugiau (1,67 proc.). Kitų autorių tyrimuose NN pasiskirstymas priklausomai nuo motinos amžiaus yra panašus: NN dažniausiai (0,9-1,9 proc.) susilaukia <20 m.
amžiaus grupės moterys bei vyresnės nei 35 m. (0,9-1,6 proc.) [34].
Vaisiaus veiksniai, didinantys riziką žūti nėštumo metu
14. IŠVADOS
1. 2010-2019 metų laikotarpiu Kauno klinikose negyvų naujagimių skaičius svyravo nuo 8,83 (2012 m.) iki 14,92 (2011 m.) atvejų 1000-čiui gimusių naujagimių.
2. Dažniausiai pasitaikančios negyvų naujagimių mirties priežasčių grupės tiriamuoju laikotarpiu buvo placentos ir virkštelės patologijos, o apytikriai vienam iš šešių atvejų nepavyko nustatyti aiškios vaisiaus žūties priežasties.
3. Dažniausiai vaisius žūsta 28-36 nėštumo savaitėmis, o rečiausiai – esant išnešiotam nėštumui.
Iki 27 nėštumo savaičių vaisiaus žūtį dažniausiai lemia placentos patologija ir vaisiaus displazija, o vėliau – virkštelės ar placentos patologija.
4. Motinos veiksniai, sietini su didesne vaisiaus žūties rizika yra jaunas ir vyresnis nėščiosios amžius, nutukimas, hipertenzinės būklės, oligo- bei polihidramnionas, nėščiųjų anemija, nėščiųjų diabetas ir trečias ar vėlesnis gimdymas.
5. Tokie vaisiaus veiksniai kaip moteriška lytis ir daugiavaisiškumas nėštumo ar gimdymo metu reikšmingai didina jo žūties riziką.
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Siekiant sumažinti riziką susilaukti negyvo naujagimio, moteris, planuojančias nėštumą ir pastojus rekomenduojama skatinti atsisakyti žalingų įpročių, palaikyti normalų kūno svorį ar jį mažinti esant nutukimui, reguliariai lankytis gydymo įstaigoje nėštumo metu ir kontroliuoti moters lėtines ligas.
2. Tikslingesnei statistinei analizei ir imčių palyginimui tolimesnius mokslinius tyrimus, vertinančius vaisiaus žūties rizikos veiksnius, rekomenduojama atlikti įtraukiant kontrolinę grupę su gyvus naujagimius gimdžiusiomis moterimis.
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Heazell AEP, Siassakos D, Blencowe H, Burden C, Bhutta ZA, Cacciatore J, et al. Stillbirths:
economic and psychosocial consequences. The Lancet. 2016 Feb;387(10018).
2. WHO | Stillbirths. WHO [Internet]. 2016 [cited 2021 May 8]; Available from:
https://www.who.int/maternal_child_adolescent/epidemiology/stillbirth/en/#.YJbOK73V6tY.m endeley
3. Blencowe H, Cousens S, Jassir FB, Say L, Chou D, Mathers C, et al. National, regional, and worldwide estimates of stillbirth rates in 2015, with trends from 2000: a systematic analysis. The Lancet Global Health. 2016 Feb;4(2).
4. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Mirties priežastys 2019 [Internet]. 2020.
Available from: www.hi.lt
5. Basys V., Drazdienė N., Ramašauskaitė D., Vezbergienė N., Isakova J. Gimimų medicininiai duomenys 2019 m. [Internet]. 2020. Available from: http://www.hi.lt/lt/gimimu-medicininiai- duomenys.html.
6. Flenady V, Wojcieszek AM, Middleton P, Ellwood D, Erwich JJ, Coory M, et al. Stillbirths: recall to action in high-income countries. The Lancet. 2016 Feb;387(10019).
7. Flenady V, Middleton P, Smith GC, Duke W, Erwich JJ, Khong TY, et al. Stillbirths: the way forward in high-income countries. The Lancet. 2011 May;377(9778).
8. Say L, Donner A, Gülmezoglu AM, Taljaard M, Piaggio G. The prevalence of stillbirths: a systematic review. Reproductive Health. 2006 Dec 10;3(1).
9. Joseph KS, Kinniburgh B, Hutcheon JA, Mehrabadi A, Dahlgren L, Basso M, et al. Rationalizing Definitions and Procedures for Optimizing Clinical Care and Public Health in Fetal Death and Stillbirth. Obstetrics & Gynecology. 2015 Apr;125(4).
10. Leisher SH, Teoh Z, Reinebrant H, Allanson E, Blencowe H, Erwich JJ, et al. Classification systems for causes of stillbirth and neonatal death, 2009–2014: an assessment of alignment with characteristics for an effective global system. BMC Pregnancy and Childbirth. 2016 Dec 15;16(1).
11. Abraitis V., Arlauskienė A., Bagušytė L., Barčaitė E., Bartkevičienė D., Biržietis T. Vaisiaus žūtis. Metodika [Internet]. 2014 [cited 2021 Mar 10]. Available from:
https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Akušerinė%20metodika_Vaisiaus%20žūtis_SA
13. Nadišauskienė R. Nėštumo patologija. 2008. 85–86.
14. Fretts RC, Spong C. Stillbirth: Incidence, risk factors, etiology, and prevention [Internet]. 2021 [cited 2021 Mar 3]. Available from: https://www-uptodate- com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/stillbirth-incidence-risk-factors-etiology-and-
prevention?search=fetal%20death&source=search_result&selectedTitle=2~150&usage_type=de fault&display_rank=2#H6
15. Monasta L, Giangreco M, Ancona E, Barbone F, Bet E, Boschian-Bailo P, et al. Retrospective study 2005–2015 of all cases of fetal death occurred at ≥23 gestational weeks, in Friuli Venezia Giulia, Italy. BMC Pregnancy and Childbirth. 2020 Dec 1;20(1).
16. Fretts RC, Boyd ME, Usher RH, Usher HA. The changing pattern of fetal death, 1961-1988.
Obstet Gynecol. 1992;
17. Hammad IA, Blue NR, Allshouse AA, Silver RM, Gibbins KJ, Page JM, et al. Umbilical Cord Abnormalities and Stillbirth. Obstetrics & Gynecology. 2020 Mar;135(3).
18. Reddy UM, Goldenberg R, Silver R, Smith GCS, Pauli RM, Wapner RJ, et al. Stillbirth Classification—Developing an International Consensus for Research. Obstetrics & Gynecology.
2009 Oct;114(4).
19. Groen H, Bouman K, Pierini A, Rankin J, Rissmann A, Haeusler M, et al. Stillbirth and neonatal mortality in pregnancies complicated by major congenital anomalies: Findings from a large European cohort. Prenatal Diagnosis. 2017 Nov;37(11).
20. Management of Stillbirth. Obstetrics & Gynecology. 2020 Mar;135(3).
21. Bukowski R, Hansen NI, Willinger M, Reddy UM, Parker CB, Pinar H, et al. Fetal Growth and Risk of Stillbirth: A Population-Based Case–Control Study. PLoS Medicine. 2014 Apr 22;11(4).
22. Farley D. Implementing a Protocol to Optimize Detection of Chromosome Abnormalities in Cases of Miscarriage or Stillbirth at a Midwestern Teaching Hospital. The Permanente Journal.
2018;
23. Silver RM. Causes of Death Among Stillbirths. JAMA. 2011 Dec 14;306(22).
24. Ray JG, Burrows RF, Burrows EA, Vermeulen MJ. MOS HIP: McMaster outcome study of hypertension in pregnancy. Early Human Development. 2001 Sep;64(2).
25. Martin JN, Rinehart BK, May WL, Magann EF, Terrone DA, Blake PG. The spectrum of severe
27. Williams EJ, Embleton ND, Clark JE, Bythell M, Ward Platt MP, Berrington JE. Viral Infections:
Contributions to Late Fetal Death, Stillbirth, and Infant Death. The Journal of Pediatrics. 2013 Aug;163(2).
28. Allan WC, Haddow JE, Palomaki GE, Williams JR, Mitchell ML, Hermos RJ, et al. Maternal thyroid deficiency and pregnancy complications: implications for population screening. Journal of Medical Screening. 2000 Sep 7;7(3).
29. Fischer MJ. Chronic Kidney Disease and Pregnancy: Maternal and Fetal Outcomes. Advances in Chronic Kidney Disease. 2007 Apr;14(2).
30. Vidaeff A, Yeomans E, Ramin S. Pregnancy in Women with Renal Disease. Part I: General Principles. American Journal of Perinatology. 2008 Aug 22;25(07).
31. Aminu M, Bar-Zeev S, van den Broek N. Cause of and factors associated with stillbirth: a systematic review of classification systems. Acta Obstetricia et Gynecologica Scandinavica. 2017 May;96(5).
32. Huang D. Determinants of unexplained antepartum fetal deaths. Obstetrics & Gynecology. 2000 Feb;95(2).
33. Lawn JE, Blencowe H, Waiswa P, Amouzou A, Mathers C, Hogan D, et al. Stillbirths: rates, risk factors, and acceleration towards 2030. The Lancet. 2016 Feb;387(10018).
34. Gardosi J, Madurasinghe V, Williams M, Malik A, Francis A. Maternal and fetal risk factors for stillbirth: population based study. BMJ. 2013 Jan 24;346(jan24 3).
35. Heazell A, Budd J, Smith L, Li M, Cronin R, Bradford B, et al. Associations between social and behavioural factors and the risk of late stillbirth – findings from the Midland and North of England Stillbirth case‐control study. BJOG: An International Journal of Obstetrics & Gynaecology. 2021 Mar 28;128(4).
36. Lamont K, Scott NW, Jones GT, Bhattacharya S. Risk of recurrent stillbirth: systematic review and meta-analysis. BMJ. 2015 Jun 24;350(jun23 3).
37. Malacova E, Regan A, Nassar N, Raynes-Greenow C, Leonard H, Srinivasjois R, et al. Risk of stillbirth, preterm delivery, and fetal growth restriction following exposure in a previous birth:
systematic review and meta-analysis. BJOG: An International Journal of Obstetrics &
Gynaecology. 2018 Jan;125(2).
38. Ng M, Fleming T, Robinson M, Thomson B, Graetz N, Margono C, et al. Global, regional, and national prevalence of overweight and obesity in children and adults during 1980–2013: a
39. Varner MW, Silver RM, Rowland Hogue CJ, Willinger M, Parker CB, Thorsten VR, et al.
Association Between Stillbirth and Illicit Drug Use and Smoking During Pregnancy. Obstetrics
& Gynecology. 2014 Jan;123(1).
40. Cheong-See F, Schuit E, Arroyo-Manzano D, Khalil A, Barrett J, Joseph KS, et al. Prospective risk of stillbirth and neonatal complications in twin pregnancies: systematic review and meta- analysis. BMJ. 2016 Sep 6;
41. Mondal D, Galloway TS, Bailey TC, Mathews F. Elevated risk of stillbirth in males: systematic review and meta-analysis of more than 30 million births. BMC Medicine. 2014 Dec 27;12(1).
42. Basys V., Drazdienė N., Ramašauskaitė D., Vezbergienė N., Isakova J. Gimimų medicininiai duomenys 2017 m. [Internet]. 2018. Available from: www.hi.lt.
43. Basys V., Drazdienė N., Vezbergienė N., Isakova J. Higienos instituto sveikatos informacijos centras. Gimimų medicininiai duomenys 2013 m. [Internet]. 2014. Available from: www.hi.lt.
44. Delnord M, Hindori-Mohangoo A, Smith L, Szamotulska K, Richards J, Deb-Rinker P, et al.
Variations in very preterm birth rates in 30 high-income countries: are valid international comparisons possible using routine data? BJOG: An International Journal of Obstetrics &
Gynaecology. 2017 Apr;124(5).
45. Haruyama R, Gilmour S, Ota E, Abe SK, Rahman MdM, Nomura S, et al. Causes and risk factors for singleton stillbirth in Japan: Analysis of a nationwide perinatal database, 2013–2014.
Scientific Reports. 2018 Dec 7;8(1).
46. Helgadóttir LB, Turowski G, Skjeldestad FE, Jacobsen AF, Sandset PM, Roald B, et al.
Classification of stillbirths and risk factors by cause of death - a case-control study. Acta Obstetricia et Gynecologica Scandinavica. 2013 Mar;92(3).
47. Flenady V, Koopmans L, Middleton P, Frøen JF, Smith GC, Gibbons K, et al. Major risk factors for stillbirth in high-income countries: a systematic review and meta-analysis. The Lancet. 2011 Apr;377(9774).
