LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Eglė Jakšienė
KĖDAINIŲ MIESTO IR RAJONO TĖVŲ ŽINIŲ APIE ANTIBIOTIKUS IR ELGSENOS GYDANT VAIKUS NUO ŪMINIŲ VIRŠUTINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJŲ
SĄSAJŲ VERTINIMAS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikata: Sveikatos ekologija)
Studentė Mokslinė vadovė
Eglė Jakšienė Lekt. dr. Jolita Kirvaitienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)KĖDAINIŲ MIESTO IR RAJONO TĖVŲ ŽINIŲ APIE ANTIBIOTIKUS IR ELGSENOS GYDANT VAIKUS NUO ŪMINIŲ VIRŠUTINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJŲ SĄSAJŲ VERTINIMAS
Eglė Jakšienė
Mokslinė vadovė lekt. dr. Jolita Kirvaitienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2016. 72 p.
Darbo tikslas. Įvertinti Kėdainių miesto ir rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigoje
besilankančių tėvų žinių apie antibiotikus, ir elgsenos gydant vaikus nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sąsajas.
Tyrimo metodika. Tyrimo populiacija – Kėdainių mieste ir rajone gyvenantys tėvai, prisirašę prie
Kėdainių pirminio sveikatos priežiūros centro. Tyrimas vykdytas 2015 m. Kėdainių pirminiame sveikatos priežiūros centre. Tėvų apklausai naudotos anoniminės anketos, sudarytos vadovaujantis Higienos instituto visuomenės sveikatos technologų centro 2013 m. inicijuoto tyrimo: „Lietuvos
gyventojų savigydos antibakteriniais vaistais ir žinių apie juos įvertinimas“ protokolu. Apklausoje
dalyvavo 363 respodentai, turintys vaikų (atsako dažnis 73,3 proc.). Darbe buvo analizuojami du pagrindiniai kintamieji: Tėvų žinios ir elgsena. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinį duomenų apdorojimo paketą „SPSS for Windows 20.0“.
Rezultatai. Tėvai turintys aukštąjį išsilavinimą 1,3 karto reikšmingai dažniau turėjo geras žinias
apie antibiotikus lyginant su žemiausią (pradinis/pagrindinis/vidurinis) išsilavinimo lygį turinčiais tėvais (p<0,05). Taip pat tėvų, kurių išsilavinimo lygis aukštasis 1,3 karto dažniau žinojo, kad antibiotikai naikina bakterijas (p<0,05) bei 3,2 karto dažniau žinojo, kad antibiotikai gali sukelti šalutinį poveikį lyginant su žemiausią išsilavinimą turinčiais tėvais (p<0,05). Trečdalis tėvų gydo savo vaikus antibiotikais savarankiškai, nepasitardami su gydytoju. Tėvai, kurie duotų antibiotikų savo vaikui nepasitarus su gydytoju beveik 6 kartus dažniau turėjo prastas žinias apie antibiotikus, lyginant su tėvais, kurie turėjo geras žinias (p<0,05). Antibiotikų likučius namuse laiko šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis apklaustų tėvų (p<0,05). Be recepto įsigyti antibiotikų savo vaikui bandė 13,2 proc. tėvų, kurie savarankiškai gydo savo vaikus antibiotikais (p<0,05).
Išvada Tėvų žinios apie antibiotikus ir elgsena gydant vaikus nuo ūminių viršutinių kvėpavimo
mieste gyvenantys, vyresnio amžiaus, tėvai su aukštuoju išsilavinimu, turėjo geresnes žinias apie antibiotikus, susirgus vaikui gydė jį tik su gydytojo žinia bei nelaikė antibiotikų atsargų namuose.
Raktažodžiai. Ūminės viršutinės kvėpavimo takų infekcijos, tėvų žinios apie antibiotkus, tėvų
SUMMARY
Faculty of Public Health (Health Ecology)
EVALUATION OF THE RELATION BETWEEN KĖDAINIAI CITY AND REGION PARENTAL KNOWLEDGE ABOUT ANTIBIOTICS AND BEHAVIOUR ASSOCIATED WITH TREATMENT OF CHILDREN ACUTE UPPER RESPIRATORY TRACT INFECTIONS
Eglė Jakšienė
Supervisor Dr. Jolita Kirvaitienė
Departament of Enviromental and Occupational Medicine, Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2016. 72 p.
Aim of the study. To assess the relation between knowledge about antibiotics and behaviour
associated with treatment of children acute upper respiratory tract infections of the parents attending Kėdainiai city and region healthcare facility.
Methods. Population of the survey – parents residing at Kėdainiai city and region, who are
attending Kėdainiai primary healthcare facility. The survey took place in Kėdainiai primary healthcare facility in year 2015. Anonymous questionnaires were used for the survey of the parents, which were designed in accordance with the protocol of the analysis initiated by Public Health Technology Centre of the Institute of Hygiene with the topic: “Assessment of self-medication with
antibiotics and knowledge about antibiotics in Lithuanian population”. 363 respondents who have
children participated in the survey (response rate 73.3%). Two main variables were analysed in this paper: knowledge and behaviour of the parents. Statistical data analysis was made with “SPSS for Windows 20.0” statistical software package.
Results. Parents with the higher education have the significantly better knowledge about antibiotics
1.3 time more frequent in compare with parents of lower (primary/basic/secondary) education (p<0.05). Parents with higher education have also knew that antibiotics kill the bacteria 1.3 time more frequent (p<0.05) and they knew that antibiotics cause side effects 3.2 times more frequent in compare with parents of lowest education (p<0.05). One third of surveyed parents use antibiotics for their children treatment independently, without consultation of medical doctor. Parents, who are tend to give antibiotics for their child without consultation of medical doctor, have the poor knowledge about antibiotics almost 6 times more frequent in compare with parents who have good knowledge (p<0.05). A little more than one fourth of surveyed parents have reserves of antibiotics at home (p<0.05). 13.2% of parents who use antibiotics for their child treatment independently, have tried to buy antibiotics without prescription of medical doctor (p<0.05).
Conclusions. Parental knowledge about antibiotics is related with treatment of acute upper
respiratory tract infections of their children, which depends on the social and demographic factors. It was identified that parents residing in Kėdainiai city of older age, higher educated and more frequently tend havent reserves of antibiotics at home, have the better knowledge about antibiotics. Also do consider physician of family medicine to be the authority for them, are more tend to use antibiotics for treatment of their children independently, with prescription of medical doctor.
Keywords: acute upper respiratory tract infections, parental knowledge about antibiotics, parental
TURINYS
SANTRUMPOS ... 7
SĄVOKOS ... 8
LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ... 9
ĮVADAS ... 12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 14
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15
1.1 Vaikų sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ... 15
1.2 Vaikų, sergančių ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, antibiotikų skyrimo ir suvartojimo problema ... 17
1.3 Tėvų žinios apie antibiotikus ir elgsena gydant savo vaikus nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ... 21
2. TYRIMO METODIKA ... 28
2.1 Tyrimo dalyvių atranka ir duomenų rinkimas ... 28
2.2 Tiriamųjų kontingentas ... 29
2.3 Tyrimo instrumentas ir kintamieji ... 29
2.3 Statistinė duomenų analizė ... 33
3. REZULTATAI ... 34
3.1 Tėvų žinių apie antibiotikus gydant savo vaikus nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų vertinimas ... 34
3.2 Tėvų elgsenos gydant savo vaikus antibiotikais nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų vertinimas ... 41
3.3 Tėvų žinių apie antibiotikus ir elgsenos gydant savo vaikus nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sąsajų vertinimas ... 53
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 62
IŠVADOS ... 66
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 67
SANTRUMPOS
ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga
ATC – anatominė – terapinė – cheminė klasifikacija CRB – C – reaktyvus baltymas
ES – Europos sąjunga
ECDC – (angl. „European Centre for Disease Prevention and Control“) Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
PASPĮ – pirminė asmens sveikatos priežiūros įstaiga PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
PSDF – privalomas sveikatos draudimo fondas PSPC – pirminis sveikatos priežiūros centras UK – Jungtinė Karalystė
ŪVKTI – ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos UL – užkrečiamos ligos
ULAC – Užkrečiamų ligų ir AIDS centras VLK – Valstybinė ligonių kasa
SĄVOKOS
Antibiotikai (gr. anti – prieš, biotikos – gyvybinis) – vaistinės medžiagos, kurios slopina bakterijų
augimą arba jas užmuša. Antibiotikais pastaruoju metu yra vadinamos ne tik natūraliu būdu iš mikroorganizmų, gyvulių ar augalų gautos, bet ir sintetiniu būdu pagamintos antibakterinės medžiagos. Šiame darbe nagrinėjami pagal anatominę, terapinę, cheminę (ATC) klasifikaciją J01 grupės antibakteriniai vaistai (sisteminiam vartojimui), kurie darbe vadinti antibiotikais [1].
Antimikrobinis atsparumas (angl. antimicrobial resistance) – tai natūralus biologinis fenomenas, kai
mikroorganizmai prisitaiko prie jas žudančio vaistų poveikio ir įvairiais būdais geba sumažinti arba panaikinti vaistų efektyvumą gydant ligas [1].
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1.1.1 lentelė. Lietuvos vaikų sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis 2010-2014 m. ... 16
1.1.2 lentelė. Nigerijos tėvų žinių ir požiūrio į gerklės uždegimo gydymą antibiotikais, pasiskirstymas (proc.) ... 26
2.1.1 lentelė. Kėdainių rajono savivaldybės gyventojų sudėties ir Kėdainių pirminiame sveikatos priežiūros centre prisirašiųsių pacientų 2014-2015 m. duomenys ... 28
2.2.1 lentelė. Respondentų sociodemografinių rodiklių pasiskirstymas (proc.) ... 29
3.1.1 lentelė. Tėvų atsakymų apie antibiotikus, pasiskirstymas (proc.) pagal išsilavinimą ... 35
3.1.2 lentelė. Tėvų atsakymų apie antibiotkus, pasiskirstymas (proc.) pagal amžiaus grupes ... 36
3.1.3 lentelė. Tėvų atsakymų apie antibiotikus, pasiskirstymas (proc.) pagal gyvenamąją vietą ... 36
3.1.4 lentelė. Tėvų, atsakiųsių į klausimą ar per 12 mėn. gavo informacijos apie teisingą antibiotikų vartojimą, pasiskirstymas (proc.) pagal išsilavinimą ... 37
3.1.5 lentelė. Tėvų, atsakiųsių į klausimą iš kur daugiausia per 12 mėn. gavo informacijos apie teisingą antibiotikų vartojimą, pasiskirstymas (proc.) pagal amžiaus grupes ... 38
3.1.6 lentelė. Tėvų atsakymų pasiskirstymas (proc.) apie patikimiausią informacijos šaltinį, kai reikia informacijos apie teisingą antibiotikų vartojimą, pagal amžiaus grupes ... 38
3.1.7 lentelė. Respondentų atsakymų pasiskirstymas (proc.) apie patikimiausią informacijos šaltinį, kai reikia informacijos apie teisingą antibiotikų vartojimą, pagal gyvenamąją vietą ... 39
3.1.8 lentelė. Tėvų žinių vertinimas pagal išsilavinimą ... 40
3.2.1 lentelė. Tėvų gydančių savo vaikus antibiotikais savarankiškai ir su gydytojo paskyrimu, pasiskirstymas (proc.), pagal amžiaus grupes ... 41
3.2.2 lentelė. Tėvų atsakymų pasiskirstymas (proc.) į klausimą ar laiko antibiotikų atsargas namuose, pagal amžiaus grupes ... 43
3.2.3 lentelė. Tėvų žinių apie antibiotikus vertinimas atsižvelgiant į elgseną ... 52
3.3.1 lentelė. Mieste ir miesto rajone gyvenančių tėvų, pritariančių ir nepritarančių teiginiams apie antibiotikus atsakymų pasiskirstymas (proc.) atsižvelgiant į elgseną gydant savo vaikus antibiotikais savarankiškai nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų... 53
3.3.2 lentelė. Mieste ir miesto rajone gyvenančių tėvų, pritariančių ir nepritarančių teiginiams apie antibiotikus atsakymų pasiskirstymas (proc.) atsižvelgiant į elgseną laikant antibiotikų likučius namuose ... 54
3.3.3 lentelė. Atitinkamai išsilavinimo grupei priklausančių tėvų, pritariančių ir nepritarančių teiginiams apie antibiotikus atsakymų pasiskirstymas (proc.) atsižvelgiant į elgseną laikant antibiotikų likučius namuose ... 55
3.3.4 lentelė. Atitinkamai amžiaus grupėms priklausančių tėvų, pritariančių ir nepritarančių
teiginiams apie antibiotikus atsakymų pasiskirstymas (proc.) atsižvelgiant į elgseną laikant antibiotikų likučius namuose ... 56
3.3.5 lentelė. Tėvų, pritariančių ir nepratariančių teiginiui: patikimiausias informacijos šaltinis –
šeimos gydytojas atsižvelgiant elgseną gydant savo vaikus antibiotikais savarankiškai pasiskirstymas (proc.) pagal sociodemografinius veiksnius ... 57
3.3.6 lentelė. Tėvų, pritariančių ir nepratariančių teiginiui: patikimiausias informacijos šaltinis –
šeimos gydytojas atsižvelgiant elgseną laikant antibiotikų likučius namuose pasiskirstymas (proc.) pagal sociodemografinius veiksnius ... 59
3.3.7 lentelė. Tėvų žinių ir elgsenos laikant antibiotikų likučius namuose vertinimas atsižvelgiant į
sociodemografinius veiksnius ... 60
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1.2.1 pav. Vaikų, kuriems buvo išrašyti kompensuojamųjų antibiotikų (ATC J01) receptai, skaičius
tenkantis 100 vaikų, prirašytų prie PASPĮ Kauno TLK veiklos zonos savivaldybėse 2015 m...18
1.2.2 pav. Lietuvos vaikų ir suaugusių nuo kvėpavimo infekcijų, gydytų antibiotikais,
pasiskirstymas (proc.) ... 19
1.3.1 pav. Graikijos tėvų žinių apie antibiotikus gydant savo vaikus nuo ūminių viršutinių
kvėpavimo takų infekcijų, pasiskirstymas (proc.) ... 23
1.3.2 pav. Palestinos Tėvų nuomonės pasiskirstymas (proc.) atsižvelgiant į tai, koks turi būti
skiriamas gydymas vaikui sergant ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ... 25
3.1.1 pav. Tėvų žinių, pasiskirstymas (proc.) į klausimą kokiomis viršutinių kvėpavimo takų
infekcijomis, dažniausiai sirgo jų vaikai ... 34
3.1.2 pav. Tėvų atsakymų, į klausimą ar šeimos gydytojas prieš skirdamas antibiotikų atlieka
reikiamus tyrimus, pasiskirstymas (proc.) pagal gyvenamąją vietą ... 40
3.2.1 pav. Tėvų gydančių savo vaikus antibiotikais savarankiškai ir su gydytojo paskyrimu
atsakymų pasiskirstymas (proc.) į klausimą ar tėvai laiko antibiotikų likučius namuose ... 42
3.2.2 pav. Tėvų gydančių savo vaikus antibiotikais savarankiškai ir su gydytojo paskyrimu
atsakymų pasiskirstymas (proc.) į klausimą ar tėvai duotų savo vaikui antibiotikų nepasitarus su gydytoju ... 44
3.2.3 pav. Tėvų gydančių savo vaikus antibiotikais savarankiškai ir su gydytojo paskyrimu
atsakymų pasiskirstymas (proc.) į klausimą ar tėvai pirko ar nepirko antibiotikų be recepto savo vaikui ... 45
3.2.4 pav. Tėvų gydančių savo vaikus antibiotikais savarankiškai ir su gydytojo paskyrimu
atsakymų pasiskirstymas (proc.) į klausimą ar šeimos gydytojas yra patikimiausias informacijos šaltinis, kai reikia informacijos apie antibiotikus ... 46
3.2.5 pav. Mieste ir miesto rajone gyvenančių tėvų atsakymų pasiskirstymas (proc.) į klausimą ar
gydote savo vaikus antibiotikais be gydytojo paskyrimo ... 47
3.2.6 pav. Mieste ir miesto rajone gyvenančių tėvų atsakymų pasiskirstymas (proc.) į klausimą
kada nusprendžiate duoti antibiotikų savo vaikui ... 47
3.2.7 pav. Tėvų pasiskirstymas (proc.) į klausimą ar duotumėte antibiotikų savo vaikui antibiotikų
be gydytojo žinios, pagal išsilavinimą ... 48
3.2.8 pav. Mieste ir miesto rajone gyvenančių tėvų atsakymų pasiskirstymas (proc.) į klausimą kaip
elgiatės, kai vaikui atsiranda pirmieji ligos simptomai ... 49
3.2.9 pav. Tėvų atsakymų pasiskirstymas (proc.) į klausimą dėl kokių priežasčių gydytumėte savo
vaiką antibiotikais pagal amžiaus grupes ... 50
3.2.10 pav. Tėvų atsakymų pasiskirstymas (proc.) į klausimą ar bandėte nusipirkti antibiotikų be
ĮVADAS
Šiandien bakterijų atsparumas antibiotikams įvardijamas, kaip viena opiausių globalinių visuomenės sveikatos problemų. Viena pagrindinių to priežasčių - nepagrįstas antibiotikų vartojimas, gyventojų savigyda, ne visada pagrįstai skiriami antibiotikai pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Antibiotikai tampa vienu iš pagrindinių gydomuoju vaistu sergant peršalimo ligomis. Įvairių pasaulio regionų atliktais moksliniais tyrimais nustatyta, kad empiriškai skiriamų antibiotikų vartojimas, yra esminė priežastis, dėl kurios didėja bakterijų atsparumas [2].
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovai skelbia, kad bakterijų atsparumo antibiotikams problema pasiekė globalų lygmenį, kuris paspartino, kasmet, didėjantį mirtingumą nuo infekcijų [3]. Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) 2012 m. duomenimis Europoje kasmet miršta 25 000 žmonių nuo antibiotikams atsparių bakterinės kilmės infekcijų [4]. Atsižvelgiant į šią problemą PSO 2001 m. patvirtino antimikrobinio atsparumo stabdymo strategiją, kurios pasekoje Europos komisijos siūlymu, tais pačiais metais, buvo priimtos Europos tarybos rekomendacijos „Dėl teisingo antimikrobinių medžiagų vartojimo žmonių medicinoje“ [5]. Europos taryba 2011 m. patvirtino planą, kuriuo skatina Europos šalis aktyviai vykdyti veiksmų planą, nurodydama esmines veiklos sritis, kurias turi tobulinti Europos šalys, mažindamos atsparių bakterijų plitimą. Viena svarbiausių veiklos sričių – tinkamo ir racionalaus antibiotikų vartojimo skatinimas, didinant visuomenės informuotumą [6].
Vaikai dažniau nei suaugę serga užkrečiamomis ligomis, iš jų daugiausia serga ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Lietuvoje vaikų sergamumas ŪVKTI 2014 m. siekė 553,5/1000 gyv. [7]. Nuo šių infekcijų yra skiriamas didžiausias kiekis antibiotikų vaikams iki 5 metų daugumoje Europos šalių [8, 9]. Įvairių šalių moksliniais tyrimais nustatyta, kad antibiotikai vaikams, pirminėje grandyje skiriami per dažnai bei neatlikus diagnostinių tyrimų [10, 11]. Tam įtakos turi ir tėvų lūkesčiai, atvykus pas šeimos gydytoją gauti antibiotikų savo vaikui. Didelė dalis tėvų neturi teisingų žinių apie antibiotikus ir gydymąsi jais. Nemaža dalis tėvų nurodo, kad patys gydo savo vaikus antibiotikais, tikėdami, kad antibiotikai gali sutrumpinti sirgimo ŪVKTI trukmę [12, 13].
Pasak I. G. Kuprijanov, valstybinės ligonių kasos vaistų kompensavimo skyriaus vyriausiosios specialistės, kompensuojamų antibiotikų skyrimo tendencijas Lietuvos apskrityse, nors Kauno apskrityje kompensuojamųjų antibiotikų suvartojimas yra kone mažiausias Lietuvoje, tačiau kai kurios Kauno apskrities teritorijos, tame tarpe Kėdainių, Raseinių ir Prienų rajonai, vaikams, kuriems skiriamas gydymas antibiotikais, taip pat išsiskiria aukštu antibiotikų vartojimo lygiu [14].
Lietuvos gyventojai vieni daugiausiai Europoje įsigyjantys antibiotikų nepasitarę su šeimos gydytoju, bei vartojantys antibiotikų likučius laikomus namuose. Mažiausiai tinkamų žinių apie
antibiotikų vartojimą turi 18-30 m. amžiaus grupės asmenys [15]. Šioje amžiaus grupėje daugiausia tėvų turinčių mažamečių vaikų, todėl svarbu sužinoti, kaip elgiasi tėvai, gydydami savo vaikus, ar jiems užtenka žinių apie teisingą antibiotikų vartojimą vaikams susirgus ŪVKTI, kad galėtų užtikrinti saugų savo vaiko gydymą. Atliktu tyrimu nustatysime ar tėvai gydo savo vaikus antibiotikais savarankiškai, nepasitarę su šeimos gydytoju, ar turimos netinkamos žinios sąlygoja ne tik vaikų gydymą ŪVKTI antibiotikais, bet ir supratimą apie tėvų elgseną ligos atveju. Nėra plačiai analizuota tema apie vaikų gydymo tikslumui įvertinti atliekamus tyrimus pirminėje sveikatos priežiūros grandyje (PSP), gydant nuo ŪVKTI. Atliktas tyrimas padės sužinoti kokia situacija vyrauja Kėdainių mieste ir rajone. Gautus tyrimo rezultatus apie tėvų žinias ir elgseną gydant vaikus nuo ŪVKTI palyginsime su Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse aktiktų moklsinių tyrimų duomenimis.
Gauti tyrimo rezultatai ir pateiktos praktinės rekomendacijos bus pristatytos Kauno regioninėje antimikrobinio atsparumo valdymo grupės posėdyje.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas – įvertinti Kėdainių miesto ir rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigoje besilankančių tėvų
žinių apie antibiotikus ir elgsenos, gydant vaikus nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, sąsajas.
Uždaviniai:
1. Įvertinti Kėdainių miesto ir rajono tėvų žinias apie antibiotikus.
2. Įvertinti Kėdainių miesto ir rajono tėvų elgseną gydant vaikus nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų.
3. Nustatyti Kėdainių miesto ir rajono tėvų žinių ir elgsenos sąsajas, gydant vaikus nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Vaikų sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis
Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) — tai ūmus kvėpavimo takų uždegimas, kuris gali pažeisti ne tik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir atskiras jo dalis. Dažniausiai šią infekciją sukelia įvairių tipų virusai. Pažeidžiamiausios viršutinių kvėpavimo takų dalys – nosis, prienosiniai ančiai, ryklė, gerklos [16, 17]. ŪVKTI dažniausiai pasireiškia bendrais negalavimo simptomais: slogavimu, karščiavimu, gerklės ir galvos skausmu, kosėjimu, čiaudėjimu. Šiomis infekcijomis galima užsikrėsti nuo žmogaus, turinčio šiuos bendruosius negalavimus. ŪVKTI daugiausiai sergama pavasario, bei rudens sezono metu. Sergančiųjų ypatingai padaugėja esant staigiems klimatiniams temperatūrų pokyčiams [18].
ŪVKTI tai viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių pacientai kreipiasi pas savo šeimos gydytojus. Pažeidžiamiausia grupė — vaikai iki 18 m. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2013 m. didžiausią dalį (94,26 proc.), nuo visų vaikų (0-17m.), užkrečiamos ligos (UL) sudarė viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir gripas [19]. Higienos instituto sveikatos informacijos centras 2010 metų metodinėse rekomendacijose „Viršutinių kvėpavimo takų infekcijų gydymas ir diagnostika antibiotikais“ išskiria pagrindines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, kuriomis serga vaikai – nazofaringitas, faringitas/tonzilitas, adenoititas, laringitas, epiglotitas [20].
Užkrečiamų ligų ir AIDS centras (ULAC) „Sergamumo užkrečiamomis ligomis Lietuvoje“ 2014 m. apžvalgos duomenimis, Lietuvoje kasmet vidutiniškai ŪVKTI serga per 400 000 tūkst. žmonių. 2014/2015 metų laikotarpyje užfiksuotas didesnis, dėl gripo, hospitalizuotų asmenų skaičius (903 asmenys) nei 2013/2014 metų laikotarpyje (612 asmenų), o iš jų didžiausią dalį sudarė vaikai iki 18 m. (603 asmenys) [21].
Higienos instituto sveikatos informacijos centro 2014 m. sergamumo rodiklių analizės duomenimis asmens sveikatos priežiūros įstaigose daugiausia vaikų susirgimų užfiksuota nuo kvėpavimo sistemos ligų. Vaikų sergamumo rodikliai kvėpavimo sistemos ligomis siekia 1324/1000 gyv. Ir t.y. 4,5 karto didesni nei su suaugusių (290,7/1000 gyv.). Iš kvėpavimo sistemos ligų vaikai dažniausiai serga ŪVKTI. Kasmet Lietuvoje vaikų sergamumo rodikliai nuo ŪVKTI ženkliai svyruoja, tačiau išlieka aukšti. Penkerių metų laikotarpyje mažiausias ŪVKTI paplitimas užfiksuotas 2010 m. (488,1/1000 gyv.), didžiausias 2013 m. (579,5/1000 gyv.). Kitomis kvėpavimo sistemos ligomis vaikai serga kur kas rečiau (1.1.1 lentelė).
1.1.1 lentelė. Lietuvos vaikų sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis 2010-2014 m. 1000-čiui gyventojų (0-17 vaikai) [22]
Metai Kvėpavimo sistemos ligos
2010 2011 2012 2013 2014
Ūminės viršutinių kvėpavimo takų
infekcijos (J00 – J06) 488,1 545,8 496,3 579,5 553,5
Gripas (J10-J11) 3,2 35,3 3,2 37,1 4,8
Pneumonijos (J12-J18) 31,1 32,7 30,5 34,7 31,9
Alerginis rinitas (J30.1-J30.4) 25 30,6 35,7 42,6 47,6
Vaikų sergamumas Kėdainių mieste 2014 m. siekė 604,8/100 gyv. Lyginant su bendru Lietuvos vaikų sergamumo ŪVKTI rodikliu (553,5/1000 gyv.) nustatyta, kad Kėdainių vaikų sergamumo rodikliai 1,1 karto didesni nei Lietuvos [23].
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus vaikų profilaktinių sveikatos patikrinimų 2014/2015 m. analizės duomenimis nustatyta, kad sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis didėja su vaiko amžiumi. Mažiausi sergamumo rodikliai užfiksuoti lopšelio grupės vaikams, didžiausi priešmokyklinėse grupėse [24].
Pasaulyje, kvėpavimo sistemos infekcijos sudaro 3,5 proc. visų ligų. Šios infekcijos sudaro iki 70 proc. visų ligų, kuriomis serga vaikai iki 5 m. Didesnis vaikų sergamumas nustatytas besivystančiose šalyse. Besivystančiose šalyse, kasmet, kiekvienas vaikas šiomis infekcijomis suserga vidutiniškai 5 kartus per metus. Tai sudaro 30-50 proc. visų ambulatorinių vizitų pas gydytoją [25]. B. Prajapati ir kt. 2011 m. atliktu tyrimu nustatyta, kad kvėpavimo sistemos infekcijomis dažniau serga kaimo vietovėse gyvenantys vaikai lyginant su mieste gyvenančiais. To priežastys įvardinamos, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) stoka ir neprieinamumas, žemesnė socialinė padėtis bei tėvų žinių trūkumas [26].
Pusės visų vaikų vizitų pas gydytoją Europoje priežastimi įvardijamos ŪVKTI, kurios labiausiai paplitę priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėje. Vaikų imunitetas yra pažeidžiamas, todėl ŪVKTI labai greitai plinta [27]. Sergamumas ŪVKTI ir gripu yra didelis ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Kasmet 20-30 proc. visų sergančiųjų gripu Europoje sudaro vaikai. Sergamumas gripu priklauso nuo sezoniškumo [28, 29].
Apibendrinant analizuotus straipsnius galime teigti, kad iš kvėpavimo sistemos infekcijų, dažniausiai vaikai serga ŪVKTI. Lietuvoje vaiku sergamumas ŪVKTI yra nepastovus ir kintantis. Kasmet, vaikų sergamumas ŪVKTI vidutiniškai siekia 529/1000 gyv. Europoje šios infekcijos sudaro vidutiniškai 50 proc. vaikų ambulatorinių vizitų pas gydytoją. Daugiausiai ŪVKTI serga vaikai iki 5 m. Didžiausi vaikų sirgimo mastai kvėpavimo sistemos infekcijomis fiksuojami besivystančiose šalyse.
1.2. Vaikų, sergančių ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, antibiotikų skyrimo ir suvartojimo problema
Antibiotikai yra vienas didžiausių medicinos išradimų. Šie veiksmingi vaistai, kovoja su bakterinės kilmės sukeltomis infekcijomis. Anot dr. A. Balčytės - Gravrogkienės antibiotikai yra vaistai, kurie pakeitė bakterinių ligų, tokių kaip, plaučių uždegimo, širdies vožtuvo supūliavimo, smegenų plėvės uždegimo ir venerinių ligų pasekmes [30]. Taip pat antibiotikai padėjo išgelbėti daug gyvybių sergant tuberkulioze, tačiau dr. R. Valintėlienės teigimu, ilgainiui išryškėjo bakterijų atsparumas antibiotikams, prasidėjo jų mutacija. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad bakterijų atsparumą didina neracionalus antibiotikų vartojimas. Tai kelia didžiulę grėsmę visuomenės sveikatai [31].
Daugiausia antibiotikų suvartojama sergant ŪVKTI, kuriomis dažniausiai serga vaikai. Dėl šios priežasties antibiotikai tampa vienu iš pagrindinių gydomuoju vaistu. R. Ūsaitės 2013 m. ataskaitos duomenimis, 2008-2012 m. dažniausiai gydymo kursas antibiotikais buvo skiriamas vaikams iki 18 m. sergantiems bronchitu, tonzilitu, nazofaringitu. Išrašytų antibiotikų receptų skaičius, vaikams iki 18 m. 2012 m. siekė 403,1/1000 gyv., buvo sąlyginai mažesnis lyginant su 2011m. ir 2010 m. (atitinkamai 470,6 ir 479,1/1000 gyv.). Dažniausiai 2012 m. gydymui buvo skiriamas plataus veikimo antibiotikas – Amoxiciklinum [32].
Analizuojant Kauno teritorinės ligonių kasos (TLK) kontrolės skyriaus 2015 m. duomenis nustatyta, kad vaikams, kuriems buvo išrašyti kompensuojamųjų antibiotikų receptai, skaičius tenkantis 100 vaikų, prirašytų prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (PASPĮ) TLK veiklos zonos savivaldybėse 2015 m. maksimalią 40 proc. ribą viršija Kalvarijos sav. (49,5 proc.) ir Kėdainių rajono sav. (43,04). Duomenys apie vaikų, kuriems buvo išrašyti kompensuojamųjų antibiotikų (ATC J01) receptai, skaičius tenkantis 100 vaikų, prirašytų prie PASPĮ Kauno TLK veiklos zonos savivaldybėse 2015 pateikti 1.2.1 paveiksle.
Kėdainių rajono sav. pirminiame sveikatos priežiūros centre (PSPC) 2015 m. viso buvo prirašyta 9150 vaikų, iš kurių tais metais kompensuojamų antibiotikų buvo paskirta 3938-iems vaikams [33].
Analizuojant 1.2.1 paveiksle pateiktus duomenis, nustatyta, kad Lietuvoje antibiotikų suvartojimo mastai gydant vaikus, nuo ŪVKTI dideli. Daugiau nei 40 proc. vaikų, kasmet, gydomi kompensuojamais antibiotikais [34].
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė informaciją, kurioje teigė, kad antibiotikų poveikis sergant ŪVKTI yra minimalus ir sveikimo laikas trunka iki savaitės, nepriklausomai ar buvo vartojami antibiotikai [35].
Proc.
1.2.1 pav. Vaikų, kuriems buvo išrašyti kompensuojamųjų antibiotikų (ATC J01) receptai, skaičius tenkantis 100 vaikų, prirašytų prie PASPĮ Kauno TLK veiklos zonos savivaldybėse 2015
m. [33]
Analizuojant Lietuvoje atliktų mokslinių tyrimų duomenis, pastebimas nepakankamai akcentuojamas šeimos gydytojų vaidmuo, racionaliai skiriant vaikams antibiotikus nuo ŪVKTI bei diskutuojama apie antibiotikų skyrimą paremtą efektyvia sukėlėjo diagnostika. 2014 m. duomenimis, tik 8,8 proc. vartojančiųjų buvo gydoma pirmo pasirinkimo vaistu, visi kiti – plataus spektro antibiotikai, o Skandinavijoje 80 proc. pacientų gydoma tik pirmo pasirinkimo vaistu, o plataus spektro vaistai skiriami esant būtinybei [34, 35].
G. Urbonas, 2009 m. publikuotoje disertacijoje, analizavo antibiotikų nuo ŪVKTI skyrimo tendencijas vaikams ir suaugusiems. Kauno apskrityje. Buvo nustatyta, kad PSP dirbantys gydytojai „paprastam peršalimo“ gydymui suaugusiems antibiotikų skyrė reikšmingai dažniau, nei vaikams
(36,4 proc. ir 29,3 proc. p<0,05). Kliniškai nustatyto gripo atvejais, PSP gydytojai, vaikams, antibiotikų skyrė dvigubai dažniau nei suaugusiems (atitinkamai 30,8 proc. ir 17,3 proc. p<0,05). Pagrindinės ligos, kurių gydymui buvo skiriami antibiotikai: bronchitas (74,1 proc.), tonzilitas (76,5 proc.) ir sinusitas (54,5 proc.) [36].
V. Usonis, V. Gurkšnienė, analizavę antibiotikų skyrimo priežastis, nustatė, kad daugiausiai antibiotikų skiriama bakterinės kilmės apatinių kvėpavimo takų infekcijų gydymui (19 proc.), chirurginių infekcijų profilaktikai (13,4 proc.), bei ŪVKTI (10 proc.). ŪVKTI dažniausiai buvo gydomi II kartos cefalosforinais, rečiau plataus veikimo spektro antibiotikais. Tyrimu buvo nustatyta, kad 74 proc. atvejų antibiotikai buvo skiriami empiriškai [37].
A. Berženskytė, nagrinėdama antibiotikų vartojimo ypatumus Lietuvoje, atliktu tyrimu nustatė, kad 75,1 proc. vaikų buvo paskirtas antibakterinis gydymas, neatlikus pacientui jokių diagnostinių tyrimų. Autorės teigimu, dažniausiai antibiotikai skiriami pagal klinikinius požymius, todėl ambulatoriniame sektoriuje skiriama vaikams tiek daug antibiotikų ŪVKTI gydymui, nors didžiąją dalį infekcijų sukelia virusai. Dažniausiai antibiotikai buvo skiriami plataus veikimo spektro – aminopenicilinai. Tyrimas atskleidė, kad ŪVKTI nebuvo dažniausios infekcijos, kurios buvo gydomos antibiotikais, tačiau joms gydyti buvo skirtas nemažas proc. antibiotikų (1.2.2 pav.)
1.2.2 pav. Lietuvos vaikų ir suaugusių nuo kvėpavimo infekcijų, gydytų antibiotikais, pasiskirstymas (proc.) [38]
A. Ternhag ir kt. 2010 m. atlikto mokslinio tyrimo duomenimis nustatyta, kad Švedijoje antibiotikų daugiausia skiriama vyresniems nei 65 m. Analizuojant vaikams skiriamų antibiotikų tendencijas nustatyta, kad daugiausiai antibiotikų skiriama vaikams 0-3 m. amžiaus grupėje, o mažiausiai vaikams nuo 10 m. iki 14 m. (atitinkamai 462/1000 ir 252/1000 atvejų). Dažniausias skiriamas antibiotikas – Beta-lactamase – sensitive penicillins. Pagrindinės antibiotikų skyrimo priežastys – kvėpavimo sistemos infekcijos, tačiau autoriai neišskyrė jų detaliau [39]. J. Lass ir kt.
bendraautoriai, atliko tyrimą Estijoje ir Švedijoje, kur palygino antibiotikų skyrimo vaikams tendencijas. Estijoje vaikams, kasmet PSP grandyje, vidutiniškai išrašoma 616/1000 gyv. receptų, Švedijoje-353/1000 gyv. Didžiausias išrašytų antibiotikų receptų skaičius, abejose šalyse, vyrauja 2-6 m. vaikų amžiaus grupėje (Estija – 1184/1000 gyv., Švedija – 528/1000 gyv.). Daugiausia antibiotikų išrašoma gydyti bronchitą (20 proc.), tonzilitą (12 proc.), laringitą (8,3 proc.). Estijoje 63 proc. išrašytų receptų sudaro penicilinai (ampicilinai, amoksiciklinai ir kt.), Švedijoje 67 proc. beta – laktamazėms jautrūs penicilinai [40].
U. Dumpis ir kt. Latvijoje atliktu tyrimu nustatė, kad vaikams iki 18 m. dažniausiai antibiotikai skiriami gydant nuo ŪVKTI. Vaikai iki 5 m. daugiausiai antibiotikais buvo gydomi nuo bronchito (42,4 proc.), vyresni nei 5 metų, nuo faringito (41,9 proc.), plataus veikimo spektro antibiotikais [41]. G. Kourlaba ir kt. Graikijoje atlikto mokslinio tyrimo duomenimis nustatė, kad šalyje daugiausiai antibiotikų skiriama vaikams jaunesniems nei 10 m. Net 80 proc. antibiotikų išrašoma gydyti ŪVKTI (otitui 22,3 proc., tonzilitui 19,5 proc., bronchitui 13,9 proc.). Dauguma išrašomų antibiotikų yra plataus veikimo spektro (94,4 proc.) [42]. Taip pat A. Toska ir kt. 2015 m. analizuojant neracionalaus antibiotikų vartojimo problemą, nustatė, kad Graikijoje gyvenantys tėvai neracionalų antibiotikų išrašymą įvardino, kaip vieną svarbiausių priežasčių, dėl kurių didėja bakterijų atsparumas antibiotikams. Didesnė pusė apklaustų tėvų (55,4 proc.) teigia, kad daugiausiai įtakos neracionaliam antibiotikų skyrimui turi diagnostikos neužtikrinimas [43].
J. Holstiege ir kt. 2014 m. nustatė, kad daugiausiai antibiotikų receptų, kvėpavimo takų infekcijoms gydyti, per metus, išrašoma Italijoje gyvenantiems vaikams (957,2 /1000 gyv.), Vokietijoje (560/1000 gyv.), Didžiojoje Britanijoje (555,2/1000 gyv.) ir Danijoje (481,0/1000 gyv.). Tyrimas atskleidė, kad daugiausiai antibiotikų skiriama vaikams iki 4 m. bei dominuoja plataus veikimo spektro antibiotikų skyrimas [44]. M. L. Moro ir kt. 2009 m. Italijoje apklausė pediatrus ir nustatė, kad beveik pusė pediatrų nelaukia tyrimo rezultatų atsakymų, ir skiria antibiotikus empiriškai, dėl diagnostinių tyrimų nepatikimumo [45].
M. Murphy ir kiti bendraautoriai, 2012 m. Airijoje nustatė, kad daugiausiai ŪVKTI simptomams gydyti, antibiotikų, kaip ir daugumoje Europos šalių, skiriama vaikams 0-14 m. (52 proc.). Tyrimo duomenimis beveik 40 proc. išrašytų receptų skirta konsultacijos metu, neatlikus diagnostinių tyrimų [46].
B. C. Friedman ir kt. 2011 m. Kanadoje nustatė, kad didžioji dauguma pediatrų jaučia spaudimą iš tėvų, skirti vaikams gydymą antibiotikais nuo kvėpavimo infekcijų. Atlikti diagnostinius tyrimus užtrunka, todėl tėvai, matydami sergančius savo vaikus, nelinkę laukti ir norėdami išvengti komplikacijų prašo kuo greičiau pradėti gydymą antibiotikais. Trečdalis pediatrų teigė, kad išrašė antibiotikų tėvų pageidavimu, konsultacijos metu, tačiau pabrėžė, kad labai svarbu šviesti tėvus apie antibiotikų vartojimą ir, kad tėvai suvoktų kada tikslingiausia gydyti savo vaikus antibiotikais.
Gydytojai teigė, kad jie konsultacijos metu, neturi laiko ir galimybių išaiškinti tėvams, kada svarbu gydytis antibiotikais, kad dauguma kvėpavimo takų infekcijų yra virusinės kilmės ir antibiotikais gydytis nerekomenduojama [47].
J. P. Donnelly ir kitų bendraautorių 2010 m. JAV atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai antibiotikų dėl ŪVKTI suvartoja taip pat vaikai iki 18 m., o daugiausia antibiotikų išrašyta vaikams iki 5 m. Šiam amžiaus tarpsniui nuo ŪVKTI gydyti dažniausiai buvo skiriami penicilinai (53,2 proc.), cefalosforinai (24,7 proc.), ir makrolidai (16,9 proc.) [48]. A. L. Hersh ir kt. 2011 m. atliktu tyrimu patvirtina, kad JAV daugiausiai pas pediatrus kreipiamasi dėl kvėpavimo takų infekcijų iš kurių 21 proc. taikomas gydymas antibiotikais [49]. Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) 2013 metų duomenimis, jaunesniems nei 20 m. kasmet antibiotikų išrašoma 812/1000 gyv. ir patvirtina kitų autorius teigimus, kad daugiausiai skiriami plataus veikimo antibiotikai [50].
T. P. Boeckel ir kt. 2014 m. JAV atlikto tyrimo duomenimis nustatė, kad didžiausi antibiotikų suvartojimo mastai, 2000-2010 m. laikotarpyje, vyrauja besivystančiose šalyse, kuriose antibiotikų suvartojimas siekia iki 74 proc. Europos šalyse antibiotikų suvartojimo mastai siekia iki 36 proc. Daugiausiai antibiotikų suvartoja Pietų Europos šalys[51].
Analizuoti moksliniai tyrimai atskleidė, kad vaikams skiriami dideli kiekiai antibiotikų, gydant nuo ŪVKTI ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Analizuojant mokslinių tyrimų duomenis nustatyta, kad daugiausiai antibiotikų receptų išrašoma vaikams jaunesniems nei 5 m. Dažniausiai vaikams skiriami plataus veikimo antibiotikai. Graikijos, Italijos, Airijos mokslinių tyrimų duomenys atskleidė, kad pediatrai ir šeimos gydytojai, gydant vaikus nuo ŪVKTI, skiria empiriškai.
Lietuvoje nepakanka mokslinių tyrimų duomenų, kuriuose minimas šeimos gydytojų vaidmuo, skiriant vaikams antibiotikus nuo ŪVKTI nepagrįstai, tačiau nepaisant to atliktų mokslinių tyrimų duomenys atskleidė, kad Lietuvoje, vaikams, taip pat antibiotikai skiriami per dažnai pirminėje asmens sveikatos priežiūros grandyje. Siekiant racionalaus antibiotikų vartojimo ir sumažinti nepagrįstai skiriamų antibiotikų mastus, nuo 2016 m. kompensuojamas privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) greitasis streptokoko antigeno testas, kuris padės nustatyti ar infekcija yra virusinės ar bakterinės kilmės. Tikimasi, kad šis testas padės gydytojui skirti tinkamą gydymą.
Vaikų gydymui antibiotikais turi reikšmės tėvų žinios bei požiūris. Mokslinėse publikacijose buvo paminėtas tėvų noras skirti gydymą antibiotikais savo vaikui, norint sumažinti ligos trukmę, išvengti komplikacijų, nepaisant antibiotikų skyrimo reikalingumo.
1.3. Tėvų žinios apie antibiotikus ir elgsena gydant savo vaikus nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų
Analizuojant Lietuvoje atliktų mokslinių tyrimų duomenis, nustatyta, kad visuomenei trūksta žinių apie teisingą antibiotikų vartojimą: 37 proc. gyventojų mano, kad antibiotikai gali išgydyti gripą. Daugiau nei ketvirtadalis gyventojų laiko antibiotikų likučius namuose. Tik 20 proc. apklaustųjų žino, kad antibiotikai nenaikina virusų [52, 53]. Lietuvos gyventojai vieni daugiausiai iš Šiaurės Europos šalių įsigyjantys antibiotikų nepasitarę su šeimos gydytoju, bei vartojantys antibiotikų likučius. Skandinavijos šalių gyventojai, atsakingiau žiūri į antibiotikų vartojimą. Tik 1-2 proc. Švedijos, Suomijos gyventojų vartoja antibiotikus be gydytojo žinios. Didesnė neracionalaus antibiotikų vartojimo problema vyrauja Balkanų šalyse: Rumunija, Makedonija, Graikija, Kipras, pasižymi didžiausiais antibiotikų suvartojimo kiekiais, taip pat antibiotikų likučių laikymu namuose, bei antibiotikų įsigijimu be recepto. Neracionalaus antibiotikų vartojimo mastai vyrauja ir kitose pasaulio šalyse: Kinijoje, JAV, Saudo Arabijoje, Indijoje, Pietų Afrikoje, Egipte, Palestinoje, Malaizijoje ir kt. Šiose šalyse, kasmet, daugiausiai suvartojama antibiotikų [15, 54].
Mažiausiai teisingų žinių apie antibiotikų vartojimą turi 18-30 m. amžiaus grupės asmenys. Šioje amžiaus grupėje daugiausia tėvų turinčių mažamečių vaikų, todėl svarbu sužinoti, kaip elgiasi tėvai, gydydami savo vaikus nuo ŪVKTI, ar jiems užtenka žinių apie teisingą antibiotikų vartojimą, kad galėtų užtikrinti saugų savo vaiko gydymą.
Higienos instituto visuomenės sveikatos technologų centro 2014 m. atlikto kokybinio tyrimo metu buvo apklausti tėvai, auginantys vaikus ikimokykliniame amžiuje. Tyrimas vykdytas Higienos institute. Buvo siekiama sužinoti žinias bei požiūrį į antibiotikus, gydant savo vaikus nuo ŪKVTI. Kokybinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad tėvai žinojo apie tai, kada reikia vartoti antibiotikus, kokį šalutinį poveikį gali sukelti. Antibiotikų be recepto savo vaikui neįsigijo nė viena apklausta mama, taip pat nebuvo prašiusios savo šeimos gydytojo išrašyti antibiotikų savo vaikui. Buvo nustatyta tendencija, kad apklausoje dalyvavusios mamos buvo nusivylusios savo šeimos gydytojais, kad jie dažniau išrašo antibiotikų ir netaiko gydymo vaikams kitais medikamentais. Respondentės išreiškė nepasitikėjimą gydytojais, manydamos, kad gydytojai išrašo antibiotikų norėdami „apsidrausti“ [53].
G. Urbonas, 2009 m. atlikęs tyrimą Kauno apskrityje, nustatė, kad tėvai savarankiškai gydydami antibiotikais, savo vaikus, nuo ŪVKTI tikėjosi, kad vaikai greičiau pasveiks ir grįš į ikimokyklinę/mokymo įstaigą. Daugiau nei trečdalis (34,7 proc.) tėvų, eidami į gydymo įstaigą tikėjosi gauti antibiotikų savo vaikui peršalimui gydyti. Pagrindiniai ŪVKTI simptomai, dėl kurių tėvai kreipėsi pas šeimos gydytoją, kosulys, gerklės skausmas. Statistiškai reikšmingai daugiau tėvų, savarankiškai gydę vaikus nuo ŪVKTI, sutiko su teiginiu, kad antibiotikų dėka bus išvengta peršalimo komplikacijų, lyginant su tais kurie savarankiškai antibiotikų nevartojo [36].
Nemažai atlikta mokslinių tyrimų, apie tėvų žinias ir elgseną gydant savo vaikus nuo ŪKVTI kitose pasaulio šalyse.
S. G. Panagakou ir kitų bendraautorių 2011 m. Graikijoje vykdyto tyrimo duomenimis, tėvai yra pakankamai informuoti apie antibiotikus, jų naudą ir žalą. Dauguma (79,4 proc.) apklaustų tėvų nesutinka su teiginiu, kad visi vaikai, kurie karščiuoja turi būti gydomi antibiotikais, taip pat žino, kad dauguma ŪVKTI yra virusinės kilmės infekcijos. Tėvų požiūriu nereikėtų gydyti antibiotikais vaikų, kaskart atsiradus peršalimo simptomams (1.3.1 pav. ).
1.3.1 pav. Graikijos tėvų žinių apie antibiotikus gydant savo vaikus nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, pasiskirstymas (proc.) [55]
Apklausos metu tėvai atskleidė, kad jie yra patenkinti savo vaikų pediatrais, bei pasitiki jų sprendimu skirti arba neskirti antibiotikų, net jeigu nuomonės apie gydymą nesutampa. Tačiau yra tėvų (14,2 proc.), kurie duotų savo vaikui antibiotikų nepasikonsultavę su gydytoju. Mažuma tėvų (7 proc.) pakeistų pediatrą jeigu vaikui sergant ŪVKTI, šis neišrašytų antibiotikų. Dažniausiai tėvai, atėję pas pediatrą tikisi savo vaikui gauti antibiotikų sergant ausies uždegimu.
J. A. Finkelstein ir kt. 2011 m. Anglijoje atliktu kokybiniu tyrimu nustatė, kad tėvai patys jaučiasi neturintys teisingos informacijos apie antibiotikus ir gydymąsi jais. Dalis tėvų, teigė, kad niekas nepaaiškina kaip formuojasi bakterijos atsparios antibiotikams ir kokie suvartojami kiekiai antibiotikų gali sukelti jų atsparumą. Didesnė dalis tėvų, taiko simptominį gydymą savo vaikams namuose ir pas gydytoją kreipiasi ligos simptomams užsitęsus. Respondentai sutiko su teiginiu, kad antibiotikai vaikams turi būti skiriami tik tada, kai jų reikalingumas įrodytas [56].
Nagrinėdama, tėvų požiūrį ir elgseną, gydant savo vaikus nuo ŪVKTI, S. K. Freimuth ir kt. 2013 m. Vokietijoje atliko tyrimą (N= 138), kuriuo nustatė, kad tėvai gydydami savo vaiką nuo otito pasirinktų analgetikus/antipiretikus (71 proc.), nosies lašus (68,8 proc.) ir antibiotikus (52,1 proc.). Tėvai turėjo pakankamai žinių apie šią ligą, jos sukėlėją, taip pat žinojo antibiotikų galimą šalutinį poveikį [57]. 9.4 40.2 25 4.9 45 11.2 18.2 14.5 5.4 42 50.9 18.2 40.6 45 10 28.4 23.4 19.9 44.7 3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Antibiotikai turi būti skiriami visiems vaikams kurie karščiuoja
ŪVKTI dažniausiai yra virusinės kilmės ir antibiotikais neturėtų būti gydomi
Vaikai, turintys gripo simptomus, greičiau pasveiksta vartodami antibiotikus
Antibiotikai nesukelia pašalinio poveikio ir nekenkia sveikatai
Antibiotikų vartojimas gali padėti išvengti komplikacijų sergant ŪVKTI
Sutinku Nei sutinku, nei nesutinku Nesutinku Labai nesutinku
E. D. Bont ir kt. 2014 m. Olandijoje vykdyto mokslinio tyrimo duomenimis daugiau nei pusė apklaustų tėvų žinojo, kad antibiotikai naikina bakterijas, ir neveikia virusų. Didžioji dalis tėvų (72 proc.) teigė, kad ne visais atvejais, vaikui karščiuojant reikia duoti antibiotikų. Taip manančių tėvų buvo daugiau, tų, kurie turėjo įgiję aukštąjį išsilavinimą. Šiame tyrime buvo vertinama tėvų elgsena vaikui karščiuojant. Dalis tėvų (23,4 proc.) vadovaujasi savo intuicija liesdami vaiko galvą. Dauguma tėvų (91,4 proc.) vaikui karščiuojant gydytų vaiką antipiretikais, o iš jų 89,6 proc. tai darytų tik pasikonsultavę su gydytoju [58].
A. Rousounidis su kitais bendraautoriais 2011 m. aprašė Kipre vykdytą tyrimą, į kurį buvo įtraukti pediatrai ir tėvai. Buvo vertinamos žinios, požiūris ir elgsena gydant vaikus nuo ŪVKTI prieš intervenciją ir po intervencijos. Intervencijos tikslas buvo atkreipti dėmesį į pasaulyje vis didėjantį bakterijų atsparumą antibiotikams. Tyrimas padėjo tėvams daugiau sužinoti apie ŪVKTI, bei antibiotikų vartojimo ypatumus, tačiau jų požiūris į juos nepakito. Tėvų nuomone, antibiotikų skyrimas vaikams, sergant ŪVKTI, yra reikalingas, nes tai padeda sutrumpinti ligos trukmę bei išvengti komplikacijų. Pediatrų teigimu, apie 60 proc. apsilankančių tėvų, nepaisant vaiko ligos diagnozės, prašytų išrašyti antibiotikų nepagalvodami ar jų išties reikia vaiko gydymui [59].
E. A. Idrizi ir kt. 2014 m. Makedonijoje atliktu tyrimu nustatė, kad tėvai, kaip ir daugumoje šalių, turi vidutinį žinių lygį apie antibiotikus. Daugiau nei 60 proc. tėvų nežinojo, kad antibiotikai negali išgydyti virusinių infekcijų. Beveik pusė apklaustųjų žinojo, kad neteisingas ir gausus antibiotikų vartojimas skatina bakterijų atsparumą. Daugiau nei pusė apklaustųjų antibiotikų likučius laiko namuose, bei sutinka, kad duodant vaikui antibiotikų esant peršalimo simptomams, galima išvengti ligos komplikacijų ir vaikas greičiau pasveiksta [60].
G. Togoobaatar ir bendraautoriai 2010 m. Mongolijoje savo atlikto tyrimo duomenimis nustatė, kad dauguma apklaustų tėvų turi vidutinį žinių lygį apie antibiotikus. Didesnioji dalis tėvų savo namuose laiko antibiotikų likučius, kuriuos susirgus vartoja patys, bei skiria savo vaikams, kai pasireiškia ŪVKTI simptomai: kosulys (84 proc.), karščiavimas (66 proc.). Ketvirtadalis apklaustųjų gydo savo vaikus antibiotikais, kurios gauna be receptų. Iš šių respondentų 86 proc. tėvų antibiotikų be recepto įsigijo vaistinėse [61].
K. Al-Dossari 2012 m. Saudo Arabijoje vykdė tėvų apklausą, kuri atskleidė, kad beveik 2 trečdaliai tėvų pasitiki ir vertina palankiai šalies sveikatos sistemą, bei prieinamumą pas sveikatos priežiūrios specialistą. Dauguma tėvų informacijos apie teisingą antibiotikų vartojimą gauna iš sveikatos priežiūros specialistų (71 proc.), maža dalis tėvų gydo savo vaikus be gydytojo žinios, tačiau tėvų nuomone (beveik 47 proc.) gydytojai skiria antibiotikų nepagrįstai, neatlikus išsamesnių tyrimų [62].
Z. W. Hassan ir kt. 2014 m. Jordanijoje atliktu tyrimu nustatė, kad tėvų žinios ir elgsena turi sąsajų gydant savo vaikus nuo ŪVKTI. Prasčiausias žinias apie antibiotikų vartojimą turi žemesnį
išsilavinimą, kaime gyvenantys, bei jaunesnio amžiaus tėvai. Tėvų, neturinčių teisingos informacijos apie antibiotikų vartojimą, elgsena gydant savo vaikus antibiotikais vertinama nepalankiai [63]. S. M. Alkhaldi ir kt. 2011 m. Jordanijoje atliktu tyrimu nustatė, kad pusė apklaustų mamų duoda antibiotikų savo vaikui, nepasikonsultavusios su gydytoju ir 33 proc. mamų antibiotikų įsigyja be recepto. Tokia pati dalis mamų nėra girdėjusios apie bakterijų atsparumo antibiotikams problemą [64].
S. H. Zyoud ir kiti bendraautoriai 2012 m. Palestinoje atliktu tyrimu (n= 385) nustatė, kad daugiau nei pusė apklaustų tėvų (59,6 proc.) sutinka su nuomone, kad vaikus reikėtų gydyti antibiotikais esant karščiavimui, kad antibiotikai gali padėti vaikams greičiau pasveikti antibiotikais gydant gripo simptomus (karščiavimą, slogą, kosulį, ausies skausmą ir kt.), bei sumažinti komplikacijų atsiradimo galimybę, sergant ŪVKTI (75,6 proc.). Dauguma apklaustų tėvų vaikui sergant ŪVKTI, norėtų, kad šeimos gydytojas skirtų gydymą antibiotikais (1.3.2 pav.).
1.3.2 pav. Palestinos Tėvų nuomonės pasiskirstymas (proc.) atsižvelgiant į tai, koks turi būti skiriamas gydymas vaikui sergant ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis [65]
A. E. Sadoh ir kt. 2014 m. Nigerijoje vykdė tyrimą apie tėvų žinias, požiūrį ir elgseną gydant vaikus nuo gerklės skausmo. Daugiau nei pusė apklaustų tėvų, prašytų gydytojo savo vaikui išrašyti antibiotikų nuo gerklės skausmo, ir beveik 23 proc. tėvų pakeistų savo šeimos gydytoją jei šis neišrašytų antibiotikų. Dauguma tėvų mano, kad kiekvienas vaikas, jaučiantis gerklės skausmą turi būti gydomas antibiotikais (1.1.2 lentelė).
4.4 28.3 15.3 22.3 66 73.2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Kita Antivirusiniai vaistai Inhaletoriai Antihistaminai Analgetikai/antipiretikai Antibiotikai
1.1.2 lentelė. Nigerijos tėvų žinių ir požiūrio į gerklės uždegimo gydymą antibiotikais, pasiskirstymas (proc.)[66] Klausimai Sutinku (proc.) Nei sutinku, nei nesutinku (proc.) Nesutinku (proc.) 1. Kiekvienas vaikas, sergantis
gerklės uždegimu turi būti gydomas antibiotikais
69,4 13,0 17,6
2. Prašytumėte šeimos gydytojo jūsų vaikui sergant gerklės užegimu
57,2 14,1 28,6
3. Būtumėte nepatenkintas savo šeimos gydytoju, jeigu jis neišrašytu antibiotikų jūsų vaikui
41,5 16,3 42,2
4. Ieškotumėte kito gydytojo, kuris išrašytų jūsų vaikui antibiotikų
39,8 14,1 46,1
Vertinant tėvų žinias ir elgseną gydant savo vaikus antibiotikais nuo ŪVKTI, M. Yu ir kiti bendraautoriai 2012 m. atliko tyrimą, kuriame palygino Kinijos kaime ir mieste gyvenančių tėvų žinias ir elgseną. Tyrimas atskleidė, kad didelė dalis tėvų neturėjo pakankamų žinių apie antibiotikus. Net 79 proc. tėvų manė, kad antibiotikai gali išgydyti virusines infekcijas, bei tikėjo, kad šie vaistai gali sutrumpinti ŪVKTI sirgimo trukmę. Nepaisant šių rezultatų, dauguma tėvų (92 proc.) pageidavo gauti papildomos informacijos apie antibiotikus, iš sveikatos priežiūros specialisto (71 proc.) ir vaistininko (44 proc.). Mieste ir kaime gyvenančių tėvų žinios ir elgsena statistiškai reikšmingai skiriasi. Mieste gyvenantys tėvai turi daugiau teisingų žinių apie antibiotikus, lyginant su kaimo gyventojais. Kaime gyvenantys tėvai yra daugiau linkę gydyti savo vaikus antibiotikais be gydytojo žinios nei mieste gyvenantys tėvai [13].
S. Mansour, kaip ir Kinijos mokslininkai, 2014 m. Egipte atliktu tyrimu nustatė, kad mieste ir kaime gyvenančių mamų žinios statistiškai reikšmingai skiriasi. Mieste gyvenančios mamos žino daugiau apie antibiotikus lyginant su kaime gyvenančiomis mamomis. Autorius taip pat analizavo ir kitus sociodemografinius veiksnius. Tyrimo duomenimis, mamos turinčios aukštesnį išsilavinimą, turi ne tik geresnes žinias, bet jų elgsena gydant savo vaikus nuo ŪVKTI vertinama pozityviau. Autorius ištyrė, kad mamų žinios ir požiūris į vaikų gydymą antibiotikais nuo ŪVKTI turi sąsajų, tačiau elgsenos neįtakoja [67].
Apibendrinant tėvų žinias ir elgseną gydant vaikus antibiotikais nuo ŪVKTI galime teigti, kad daugumos nagrinėtų Amerikos, Azijos ir Europos šalių duomenimis nuo 22-70 proc. tėvų neturi žinių apie teisingą antibiotikų vartojimą ir dažnai juos naudoja sau ir savo vaikui įsigijus be recepto. Ši problema atsiskleidė būtent tose šalyse, kuriose antibiotikų suvartojimo mastai didžiausi. Iš Europos šalių neteisingomis žiniomis apie antibiotikus ir elgsena gydant savo vaikus nuo ŪVKTI labiausiai
pasižymėjo Kipre, Graikijoje bei Makedonijoje gyvenantys tėvai. Kitose nagrinėtuose Europos šalyse: Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje ir kt., gyvenančių tėvų žinios buvo žymiai geresnės ir neteisinga elgsena gydant vaikus antibiotikais pasižymėjo minimali dalis tėvų. Kur kas prastesnėmis žiniomis apie antibiotikus bei elgsena gydant savo vaikus nuo ŪVKTI pasižymėjo tėvai, gyvenantys Kinijoje, Palestinoje, Nigerijoje, Saudo Arabijoje ir kt
Atliktais tyrimais nustatyta, kad tėvų žinios ir elgsena statistiškai reikšmingai skiriasi atsižvelgiant į sociodemografinius veiksnius: mieste gyvenančių ir aukštesnį išsilavinimo lygį įgiję tėvai turi daugiau teisingų žinių apie antibiotikų vartojimą, lyginant su kaime gyvenančiais ir žemesnį išsilavinimą nei aukštasis turinčiais tėvais.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo dalyvių atranka ir duomenų rinkimas
Siekiant nustatyti Kėdainių miesto ir rajono tėvų žinių apie antibiotikus sąsajas su tėvų elgsena gydant vaikus nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atlikome vienmomentinį epidemiologinį tyrimą, kurio metu respondentai buvo apklausiami anoniminiu būdu (anketomis).
Tyrimo objektu šiame darbe yra laikomi Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre prisirašiųsių tėvų žinios apie antibiotikus ir elgsena gydant savo vaikus nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Tokia tiriamųjų grupė pasirinkta todėl, nes kai kurios Kauno apskrities teritorijos, tame tarpe Kėdainių, vaikams, kuriems skiriamas gydymas antibiotikais, taip pat išsiskiria aukštu antibiotikų vartojimo lygiu [14].
Tyrimui atlikti buvo gautas Bioetikos centro leidimas (2015 m. vasario 10 d. Nr. BEC- VS(M)-465) (priedas Nr. 1), bei Kėdainių ASPĮ administracijos sutikimas. Prieš atliekant tyrimą buvo atliktas žvalgomasis tyrimas, kuriuo siekėme išsiaiškinti ar anketa sudaryta tiksliai, ir klausimai respondentams yra aiškiai suprantami. Anketą užpildė 35 tėvai, apsilankę Kėdainių PSPC. Išanalizavus anketas netikslumų neradome, todėl anketas naudojome tolimesnėje tyrimo eigoje. Prieš vykdant apklausą, respondentai buvo informuoti apie savanorišką dalyvavimą tyrime, taip pat buvo supažindinti su tyrimo tikslu. Apklausos metu respondentai anketas pildė anonimiškai.
Tyrimas buvo vykdomas 2015 m. vasario — gegužės mėnesiais. Apklausa buvo vykdoma Kėdainių PSPC laukiamajame prie šeimos gydytojų kabinetų, dalyvaujant tyrėjui, kad galėtų atsakyti į visus iškilusius klausimus. Anketas tiriamieji pildė vietoje, laukiant su vaikais, konsultacijos pas šeimos gydytoją. Anketai pildyti buvo užtrunkama vidutiniškai 10 minučių. Pastarosios atsitiktinės imties dydis sudarytas gavus iš Kėdainių PSPC duomenis apie jų įstaigoje prisirašiusius pacientus. Duomenys pateikti 2.1.1 lentelėje.
2.1.1 lentelė. Kėdainių rajono savivaldybės gyventojų sudėties ir Kėdainių pirminiame sveikatos priežiūros centre prisirašiųsių pacientų 2014-2015 m. duomenys
Charakteristika Kėdainių rajono savivaldybė 2014 m. 2015 m.
Bendras gyventojų skaičius 53329 5241
Prisirašiųsių prie Kėdainių PSPC bendras
gyventojų skaičius 48323 47625
Prisirašiųsių prie Kėdainių PSPC miesto ir rajono suaugusių gyventojų skaičius (atitinkamai)
24244 24079 23858 23407 Prirašytų prie Kėdainių PSPC vaikų iki
Prie Kėdainių PSPC 2015 m. buvo prirašyti 8666 vaikai. Atlikus skaičiavimus „Samplexs“ programa nustatyta, kad atsitiktine tvarka reikia apklausti 368 respondentus, atitinkančius įtraukimo kriterijus bei sutikusius dalyvauti tyrime. Įtraukimo į tyrimą kriterijai: respondentai, turintys vaikų, suprantantys lietuvių kalbą, priregistruoti prie PSPC, kurioje vykdytas tyrimas. Tyrimo metu buvo išdalintos 495 anketos. Iš jų sugrįžo 363 anketos (atsako dažnis 73,3 proc.).
2.2. Tiriamųjų kontingentas
Tyrime dalyvavo 363 tiriamieji. Daugiausiai respondentų pasiskirstė 25-39 amžiaus grupėje (53,2 proc.). Daugiau nei puse tiriamųjų savo gyvenamąją vietą nurodė miestą (59,2 proc.), likusioji dalis (40,8 proc.) gyveno už Kėdainių miesto ribų (miesteliuose, vienkiemiuose, kaimo gyvenvietėse). Didesnė dalis apklaustųjų (75,5 proc.) turėjo įgiję žemesnį nei aukštasis išsilavinimą ir tik mažas dalis (24,5 proc.) buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą. Apklausos duomenimis nustatyta, kad didesnė dalis (62,3 proc.) tiriamųjų gyveno santuokoje, maža dalis (23,1 proc.) respondentų gyveno kartu, nesusituokę. Daugiausia respondentų buvo dirbantys (68,9 proc.). Duomenys pateikti 2.2.1 lentelėje.
2.2.1 lentelė. Respondentų sociodemografinių rodiklių pasiskirstymas (proc.)
Nr. Charakteristika N Proc. 1 Amžiaus grupė - 18 m. ir jaunesni - 18-24 m. - 25-39 m. - 40-54 m. - 55 m. ir vyresni 17 29 193 108 16 4,7 8,0 53,2 29,8 4,4 2 Gyvenamoji vieta - Vienkiemis - Kaimo gyvenvietė - Miestelis - Miestas 8 81 59 215 2,2 22,3 16,3 59,2 3 Išsilavinimas - Prad/pagr/vid - Aukštesnysis/nebaigtas aukštasis. - Aukštasis 187 87 89 51,5 24,0 24,5 4 Šeiminė padėtis - Nevedęs/netekėjusi - Vedęs/ištekėjusi
- Gyv. Kartu nesusituokusi - Gyv. Atskirai/ išsiskyęs(-usi) - Našlys(-ė) 46 226 39 41 11 12,7 62,3 10,7 11,3 3,0 5 Darbinė veikla - Dirbu - Esu studentas (-ė) - Turiu netektą darbingumą
/neįgalumą/nedirbu 250 25 32 56 68,9 6,9 8,8 15,4
2.3. Tyrimo instrumentas ir kintamieji
Klausimynas buvo sudarytas išanalizavus Lietuvoje atliktus ir publikuotus mokslinius tyrimus. Klausimyno pagrindą sudarė Higienos instituto visuomenės sveikatos technologų centro 2013 m. inicijuoto tiek kokybinio tiek kiekybinio tyrimo: „Lietuvos gyventojų savigydos antibakteriniais
vaistais ir žinių apie juos įvertinimas“ anketa. Kokybinio tyrimo metu tėvams buvo pateikti
klausimai atskleidžiantys tėvų žinias apie antibiotikus, požiūrį bei antibiotikų vartojimo tendencijas [53], taip pat buvo remtasi 2009 m. G. Urbono disertacija „Antibiotikų vartojimo ūminėms viršutinių
kvėpavimo takų infekcijoms gydyti dažnis ir priežastys Kauno apskrities pirminės sveikatos priežiūros įstaigose“, kurioje analizuota tėvų elgsena gydant savo vaikus nuo ŪVKTI [36]. A. Berženskytės
disertacija „Antibiotikų vartojimo ypatumai 2003-2008 m. Lietuvoje“, kuriame vienas iš nagrinėjamų aspektų buvo Lietuvos gyventojų informuotumas ir supratimas apie antibiotikus [38] ir kt., bei remiantis Europoje vykdomais tyrimais: „Special Eurobarometer 407 Antimicrobial resistance“ [15] ir „Self-medication with Antibiotics and Resistance Levels in Europe“ [69].
Siekiant ištirti Kėdainių PSPC prisirašiųsių tėvų žinias apie antibiotikus ir elgseną (pagrindiniai tyrimo kintamieji) gydant savo vaikus nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, parengtas klausimynas, kurį sudarė 27 klausimai. Šiuos klausimus suskirstėme į 3 dalis:
1. Sociodemografiniai klausimai (amžiaus grupės, išsilavinimas, gyvenamoji vieta, šeiminė padėtis, darbinė veikla).
2. Klausimai skirti įvertinti tėvų žinias apie antibiotikus gydant savo vaikus nuo ŪVKTI. 3. Klausimai skirti sužinoti tėvų elgseną gydant savo vaikus nuo ŪVKTI.
Sociodemografiniai klausimai (1-5 klausimai). Siekiant mažesnio duomenų išsibarstymo
sociodemografiniai klausimai buvo apjungiami: amžiaus grupės: 18 m. ir jaunesni, 18-24 m., 25-39
m., 40-54 m., 55 m. ir vyresni į 3 amžiaus grupes: 18-24 m. ir jaunesni, 25-39 m., 40-55 m. ir vyresni,
gyvenamoji vieta: kaimo gyvenvietė, vienkiemis, miestelis, miestas į miestą ir miesto rajoną. Į tolimesnę analizę šeiminė padėtis, ir darbinė veikla įtraukti nebuvo.
Siekiant įvertinti tėvų žinias apie antibiotikus (6-13 klausimai) respondentams buvo pateikti
šie klausimai: „Antibiotikas – tai vaistas, kuris?“, galimi atsakymo variantai: „naikina bakterijas“, „naikina virusus virusines“, „stiprina imunitetą“, „mažina skausmą“, „veikia, kaip antipiretikas“, „Ar žinote koks galimas šalutinis antibiotikų poveikis?“, atsakymo variantai: „alerginės reakcijos“, „viduriavimas“, „poveikis kepenims“, „žarnyno mikrofloros pokyčiai“, „nesukelia šalutinio poveikio“. Siekiant nustatyti respondentų informacijos šaltinius, patikimiausius informacijos šaltinius apie antibiotikus bei sužinoti ar gaunama informacija gali sąlygoti tiriamųjų požiūrį pateikėme klausimus: „Ar per paskutinius 12 mėnesių gavote informacijos apie teisingą antibiotikų vartojimą?“ ir „Ar žinote, kad antibiotikų likučius galima atiduoti vaistinėms?“ galimi atsakymo variantai: „taip“,
„ne“, „Iš kur daugiausia per paskutinius 12 mėnesių gavote informacijos apie antibiotikus?“, „Kuris informacijos šaltinis, Jūsų nuomone, yra patikimiausias, kai reikia informacijos apie teisingą antibiotikų vartojimą?“, šių klausimų galimi atsakymo variantai: „šeimos gydytojas(-a)“, „vaistininkas(-ė)“, „visuomenės sveikatos specialistas(-ė)“, „draugai/ giminės“, „televizija/ internetas/žurnalai“, „Iš kur daugiausia per paskutinius 12 mėn. gavote informacijos apie teisingą antibiotikų vartojimą? Galimi atsakymo variantai: „iš šeimos gydytojo (-s)“, „iš vaistininko (-ės)“, „iš draugų/giminių“, „iš televizijos/interneto/žurnalų“, „negavau informacijos“, „Kaip pasikeitė Jūsų nuomonė, gavus informacijos apie antibiotikus?“ galimi atsakymo variantai: „planuoju visada tartis su gydytoju tose situacijose, kai manysiu, kad man ir mano vaikui reikalingi antibiotikai”, “stengiuosi daugiau nebevartoti antibiotikų ir neduoti jų savo vaikui be gydytojo paskyrimo”, “stengiuosi daugiau savarankiškai nebesigydyti antibiotikais pats (-i)”, “stengiuosi nebelaikyti antibiotikų likučių namuose”, “mano elgesys nepasikeitė”, „Kokiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis dažniausiai serga jūsų vaikas?“ galimi atsakymo variantai: „nosiaryklės uždegimas“, „ryklės ir gomurio uždegimas“, „ausų uždegimas“, „laringitas“, „gripas“, „plaučių uždegimas“.
Norint įvertinti tėvų žinias buvo susisteminta 12 teiginių, kurie buvo sugrupuoti: - Geros žinios laikoma tada kai atsakė teisingai į 9-12 teiginių
- Vidutinės žinios laikoma tada kai atsakė teisingai į 5-8 teiginius - Prastos žinios laikoma tada kai atsakė teisingai į 0-4 teiginių.
Teiginiai laikomi teisingais, kurių atsakymas – Taip
- Antibiotikai naikina bakterijas
- Antibiotikų galimas šalutinis poveikis – viduriavimas - Antibiotikų galimas šalutinis poveikis – poveikis kepenims
- Antibiotikų galimas šalutinis poveikis – žarnyno mikrofloros pokyčiai - Antibiotikai vartojami vartojate tik tada, kai paskiria gydytojas
- Antibiotikų likučius galima atiduoti vaistinėse.
Teiginiai laikomi teisingais, kurių atsakymas – Ne
- Antibiotikai naikina virusus
- Antibiotikai nesukelia šalutinio poveikio - Antibiotikai stiprina imunitetą
- Antibiotikai vartojami kaskart, kai pasijaučiate blogai - Antibiotikai vartojami tik tuomet, kai kiti vaistai nepadeda - Antibiotikai vartojami, kad nesusirgtumėte, kai serga aplinkiniai.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad dalis tėvų neturi pakankamai žinių apie antibiotikų veikimo principus, galimą šalutinį poveikį. Dauguma tėvų pasitaria su gydytojais apie antibiotikų vartojimą,
tačiau nurodo, kad kartais gydytojai nesuteikia išsamios informacijos ir pabrėžia, kad norėtų sužinoti daugiau [26, 27].
Siekiant įvertinti tėvų elgseną gydant savo vaikus nuo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (14-27 klausimai) tiriamiesiems pateikėme šiuos klausimus: „Kada vartojate antibiotikus?
Galimi atsakymo variantai: „kaskart, kai pasijaučiate blogai“, „tik tuomet kai kiti vaistai nepadeda“, „vartojate tik tada kai paskiria gydytojas“, „vartojate, kad nesusirgtumėte, kai serga aplinkiniai“, „kai karščiuojate“, „Ar laikote antibiotikų atsargas namuose savo vaikui?“, „Ar esate patys (-čios) prašę, kad šeimos gydytojas išrašytų Jūsų vaikui antibiotikų“, „Ar per paskutinius 12 mėn. esate bandę vaistinėje nusipirkti antibiotikų be recepto sau?“, „Ar per paskutinius 12 mėn. esate bandę vaistinėje nusipirkti antibiotikų be recepto savo vaikui?“, „Ar per paskutinius 12 mėn. pavyko vaistinėje nusipirkti antibiotikų be recepto sau?“, „Ar per paskutinius 12 mėn. pavyko vaistinėje nusipirkti antibiotikų be recepto savo vaikui?“, Ar Jūs savarankiškai (be gydytojo paskyrimo) gydėte savo vaiką antibiotikais per paskutinius 12 mėnesių?“, galimi šių klausimų atsakymo variantai:, „taip“, „ne“, „Kada nusprendžiate duoti antibiotikų savo vaikui?“ galimi atsakymo variantai: „duodate antibiotikus savo nuožiūra, kai vaikui atsiranda pirmieji ligos simptomai“, „duodate antibiotikus savo vaikui, kai skiria gydytojas a)“, „duodate antibiotikus savo vaikui pasikonsultavus su vaistininku (-e)”, “duodate antibiotikus savo vaikui kai pataria šeimos nariai/giminaičiai”, „Kai vaikui atsiranda pirmieji ligos simptomai (kosulys, gerklės skausmas, sloga, karščiavimas) kaip Jūs elgiatės?“ galimi atsakymo variantai: „susisiekiate su savo šeimos gydytoju (-a)“, „konsultuojatės su vaistininku (-e)”, “konsultuojatės su šeimos nariais/giminaičiais”, “gydote savo nuožiūra”, „Ar duotumėte vaikui antibiotikų be gydytojo (-s)/slaugytojos/ligoninės specialisto žinios?“ galimi atsakymo variantai: „taip“, „pats (-i) vartočiau, tačiau vaikui be gydytojo (-s) žinios neduočiau“, „ne“, „Ar šeimos gydytojas prieš skirdamas antibiotikų Jūsų vaikui atlieka tyrimus?“ galimi atsakymo variantai: „taip, ima pasėlį ir nustato ar liga yra virusinė ar bakterinė”, „taip, atlieka bendrą kraujo tyrimą ir CRB (-C reaktyvinis baltymas)”, „ne, jokių tyrimų neatlieka”.
Nemaža dalis tyrimų atskleidžia, kad tėvų elgsena ne visada yra teisinga gydant savo vaikus sergant ŪVKTI. Nustatyta, kad nemaža dalis tėvų kreipiasi pas šeimos gydytoją prašydami išrašyti antibiotikų jų vaikui, nepaisant antibiotikų reikalingumo [40]. Yra tėvų, kurie savo vaikus antibiotikais gydo savarankiškai, nesikonsultuodami su gydytoju. Vaikui skundžiantis tam tikrais ligos simptomais, tėvai pradeda jį gydyti antibiotikais, manydami, kad vaikas išvengs ligos komplikacijų, bei sumažės sirgimo trukmė [64,65]. Įvairių šalių mokslininkai tyrinėdami gydytojų kompetenciją išrašant antibiotikus, vaikams, pastebi, kad didelė dalis antibiotikų vaikams sergantiems ŪVKTI išrašomi empiriškai [42, 43]
