SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOJE ĮVERTINIMAS Magistro darbas

SLAUGOS FAKULTETAS

KINEZIOLOGIJOS IR SPORTO MEDICINOS KATEDRA

DIANA PLEČKAITIENĖ

KINEZITERAPEUTŲ NUOMONĖS APIE PROFESINĮ PASIRENGIMĄ IR DARBO SĄLYGAS BEI SPECIALYBĖS PERSPEKTYVŲ LIETUVOS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOJE ĮVERTINIMAS Magistro darbas

Darbo vadovas

Doc. Dr. L. Šiupšinskas

KAUNAS, 2009

SLAUGOS FAKULTETAS

KINEZIOLOGIJOS IR SPORTO MEDICINOS KATEDRA

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanė Prof. Jūratė Macijauskienė 2009 m. mėn. d.

KINEZITERAPEUTŲ NUOMONĖS APIE PROFESINĮ PASIRENGIMĄ IR DARBO SĄLYGAS BEI SPECIALYBĖS PERSPEKTYVŲ LIETUVOS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOJE ĮVERTINIMAS Magistro darbas

Darbo vadovas

Doc. Dr. Laimonas Šiupšinskas 2009 m. mėn. d.

Konsultantas

____________________

2009 m. mėn. d.

Recenzentas Darbą atliko studentė

____________________ Diana Plečkaitienė

____________________ 2009 m. mėn. d.

2009 m. mėn. d.

KAUNAS, 2009

Diana Plečkaitienė. KINEZITERAPEUTŲ NUOMONĖS APIE PROFESINĮ PASIRENGIMĄ IR DARBO

SĄLYGAS BEI SPECIALYBĖS PERSPEKTYVŲ LIETUVOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOJE

ĮVERTINIMAS. Magistro baigiamasis darbas / Mokslinis vadovas doc. dr. L. Šiupšinskas. Kauno medicinos universitetas, Slaugos fakultetas, Kineziologijos ir sporto medicinos katedra. – Kaunas, 2009. – 64 psl.

Tyrimo tikslas – įvertinti kineziterapeutų nuomonę apie profesinį pasirengimą, darbo sąlygas ir specialybės perspektyvas Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje.

Tyrimo metodai. Naudojant anoniminę anketą, buvo apklausta 170 respondentų, baigusių kineziterapijos studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Rezultatai. Studijų metu įgytų žinių, profesinės kvalifikacijos bei pasirengimo praktiniam darbui įvertinimas dažniausiai buvo „geras“ arba „vidutinis“. Šis įvertinimas kito priklausomai nuo aukštosios mokyklos, kurioje baigtos kineziterapijos studijos (p < 0,05). Studijų metu respondentams labiausiai trūko praktinių užsiėmimų (69,4 proc.), dalykų, susijusių su būsima profesija (52,9 proc.) ir kvalifikuotų dėstytojų (32,9 proc.). 61,8 proc.

respondentų trūko profesinės literatūros, 65,3 proc. respondentų pabaigus studijas reikėjo lankyti papildomus kursus.

65 proc. respondentų buvo patenkinti savo darbu. Dažniausios nepasitenkinimo darbu priežastys buvo mažas atlyginimas (40,6 proc.) bei didelis fizinis darbo krūvis (21,2 proc.). Pasitenkinimui darbu turėjo įtakos darbo vietoje esanti kineziterapijos įranga ir priemonės bei pasitenkinimas studijomis (p<0,05). Didžioji dauguma kineziterapeutų dirba ligoninėse (32,4 proc.), sanatorijose (20,6 proc.) ir poliklinikose (11,8 proc.). Darbe respondentams dažniausiai trūko tokių galimybių kaip atlyginimo augimas (61,0 proc.), gydytojų požiūrio į kineziterapiją keitimas (38,3) bei karjeros siekimas (37,0 proc.).

Užsiimant privačia kineziterapijos veikla, dažniausiai įvardyta kliūtis buvo nelankstūs įstatymai (47,4 proc.).

54,1 proc. apklaustųjų nežino, kas yra Lietuvos medicinos norma MN 124:2004 ir 22,4 proc. ja nesivadovauja.

Respondentų nuomone Lietuvoje labiausiai kineziterapeutams trūksta finansavimo (71,8 proc.), gydytojų požiūrio į kineziterapiją keitimo (54,1 proc.), specialistų tobulinimo programų dirbant (49,4 proc.) bei darbo vietos pasirinkimo įvairovės (43,5 proc.). 57,6 proc. pagalvoja apie galimybę gyventi ir dirbti užsienyje.

Lietuvos kineziterapeutų draugijos nariais yra 55,3 proc. apklaustų kineziterapeutų. Draugijos veikla tenkina tik 17,9 proc. jos narių, netenkina 29,1 proc., trūksta informacijos apie vykdomą veiklą 52,3 proc. respondentų.

Išvados.

1. Kineziterapeutų nuomonė apie profesinį pasirengimą baigus studijas Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose priklausė nuo juos ruošusios aukštosios mokyklos (p<0,05). Daugiausiai aukščiausių įvertinimų gavo Kauno ir Utenos kolegijos (p<0,05), kitų aukštųjų mokyklų įvertinimai kito priklausomai nuo vertinto dalyko. Studijų metu respondentams labiausiai trūko praktinių užsiėmimų, dalykų, susijusių su būsima profesija ir kvalifikuotų dėstytojų.

2. Vertinant kineziterapeutų nuomonę apie specialybės darbo sąlygas Lietuvoje nustatyta, jog didžioji dalis respondentų yra patenkinti savo darbu. Dažniausios nepasitenkinimo darbu priežastys yra mažas atlyginimas bei didelis fizinis darbo krūvis. Taip pat apklaustieji, buvę labiau patenkinti studijomis, yra labiau patenkinti darbu (p<0,05). Didžioji dauguma kineziterapeutų dirba pagal specialybę valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose, kur nustatytas ir didžiausias kineziterapeutų darbo krūvis bei labiausiai reikalingas gydytojų požiūrio į kineziterapiją keitimas.

3. Vertinant kineziterapijos perspektyvos Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje nustatyta, kad

44,1 proc. kineziterapeutų mano, jog jų specialybė yra neaiškios paskirties, 40,6 proc. jog

prestižinė ir 15,3 proc. jog neprestižinė. Kuriant privatų kineziterapijos sektorių dažniausiai

įvardyta kliūtis yra nelankstūs įstatymai. Lietuvoje kineziterapeutų veiklą reglamentuoja

vienintelis dokumentas – Lietuvos medicinos norma MN 124:2004, kuriame dar yra nemažai

netikslumų.

Diana Plečkaitienė. The Assessment of Physical Therapists‘ Opinion about Professional Education, Work Conditions and Perspectives in Lithuanian Health Care System. The Master Thesis/Supervisor Ph D. L.

Šiupšinskas. Department of Kinesiology and Sports Medicine, Faculty of Nursing, Kaunas University of Medicine. – Kaunas, 2009. – p. 64.

Aim of the study was to assess the physical therapists‘ opinion about professional education, work conditions and perspectives in Lithuanian health care system.

Methods. The anonymous questionnaire was used for persons who graduated Physical Therapy studies in Lithuanian universities and colleges. 170 questionnaires with answers were analyzed.

Results. Knowledge, skill and practice obtained during the studies had evaluation point “good” or “moderate”.

These evaluation points depend on graduated university or college (p<0.05). Practice (69.4 %), professional subjects (52.9 %) and qualified teachers (32.9 %) were failed for respondents during the studies. 61.8 % of respondents needed proficiency literature and 65.3 % of them had additional courses after studies to improve them skill. 65 % of respondents were satisfied of their job. The reasons of the dissatisfaction were poor salary (40.6 %) and large physical work load (21.2 %). It was relation between job satisfaction and physical therapy equipment and satisfaction of the studies (p<0.05). Most of respondents work in the hospitals (32.4 %), sanatoriums (20.6 %) and health centers (11.8 %). Such possibilities like enlargement of salary (61.0 %), changes of physicians’ professional image of physical therapists (38.3 %) and career (37.0) were failed at the work. Inflexible laws were the biggest obstacle in the private practice (47.4 %). 54.1 % of respondents don’t know what is the MN 124:2004 and 22.4 % don’t use it in their practice. By the opinion of respondents, financing (71.8 %), changes of physicians’ professional image of physical therapists (54.1 %), enhancement programs for physical therapists (49.4 %) and variety of the work place (43.5 %) are failed. 57.6 % of physical therapists think about a possibility to work abroad. 55.3 % of Lithuanian physical therapists are the members of Lithuanian Physical Therapist Association, but the work of this association satisfy just 17.9 % of members. 29.1

% are not satisfied, and for 52.3 % need more information about it.

Conclusions

1. Opinion of physical therapists about professional education after studies depended on graduated university or college (p<0.05). Max good evaluation points got Utena College and Kaunas College (p<0.05). Evaluation of others universities or colleges varied depend on assessed subject. Practice, professional subjects and qualified teachers were failed during the studies.

2. Opinion of physical therapist about work conditions in Lithuania was assessed by satisfaction of work, possibilities at the work, work load and place, salary and difficulties to find a job. Most of respondents were satisfied of their job. The reasons of the dissatisfaction were poor salary and large physical work load.

Physical therapists which were more satisfied of graduated studies are more satisfied of their job (p < 0.05).

Most of respondents work as physical therapists in national health care institutions. There is the biggest work load and need changes of physicians’ professional image of physical therapists.

3. The perspectives of physical therapy in Lithuanian health care system were assessed by opinion of respondents about the purpose of the occupation and also were analyzed juridical documents. 44.1 % of respondents think that their occupation has unclear purpose, 15.3 % that is not prestige. Inflexible laws were the biggest obstacle in the private practice. There is just one juridical document in Lithuania, which finetune a work of physical therapist, but it has inaccuracies.

PADĖKA

Noriu padėkoti magistro darbo vadovui doc. dr. Laimonui Šiupšinskui bei Kineziologijos ir sporto medicinos katedros dėstytojams už paramą bei pagalbą rašant baigiamąjį magistro darbą.

Taip pat esu dėkinga kineziterapeutui Linui Valentukevičiui sutikusiam pasidalinti patirtimi apie privataus Kineziterapijos centro įkūrimą Lietuvoje.

Diana Plečkaitienė

TURINYS ... 3

SANTRUMPOS ... 4

ĮVADAS ... 5

TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 6

Tyrimo tikslas

 ... 6 

Tyrimo uždaviniai

 ... 6 

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 7

1.1.

 

Kineziterapeuto apibrėžimas bei kineziterapeuto profesija

 ... 7 

1.2.

 

Kineziterapijos raida Lietuvoje

 ... 11 

1.3.

 

Kineziterapeutų rengimas Lietuvoje

 ... 14 

1.3.1. Universitetinių aukštųjų mokyklų studijų programos ... 14

1.3.2. Neuniversitetinių aukštųjų mokyklų studijų programos ... 20

1.4.

 

Kineziterapeuto darbo sąlygos Lietuvoje

 ... 28 

1.4.1. Lietuvos sveikatos priežiūros sistema ... 28

1.4.2. Kineziterapijos praktikos vietos ... 28

1.4.3. Dokumentai, reglamentuojantys kineziterapeuto veiklą ... 29

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 31

3. REZULTATAI ... 32

3.1.

 

Respondentų demografinės charakteristikos.

 ... 32 

3.2.

 

Kineziterapijos studijos aukštosiose mokyklose

 ... 32 

3.3.

 

Respondentų darbo sąlygų įvertinimas

 ... 42 

3.4.

 

Respondentų nuomonės apie kineziterapijos specialybės perspektyvas Lietuvoje įvertinimas

 ... 49 

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 51

4.1.

 

Respondentų nuomonės apie profesinį pasirengimą įvertinimas

 ... 51 

4.2.

 

Respondentų nuomonės apie darbo sąlygas įvertinimas

 ... 52 

4.3.

 

Respondentų nuomonės apie kineziterapijos perspektyvas Lietuvoje įvertinimas

 ... 53 

5. IŠVADOS ... 55

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 56

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 57

8. PRIEDAI ... 61

   

SANTRUMPOS

AIKOS – atvira informavimo konsultavimo orientavimo sistema

APTA – American Physical Therapist Association – Amerikos kineziterapeutų asociacija

ENPHE – European Network of Physiotherapy in Higher Education – Europos aukštojo mokslo kineziterapijos tinklas

KAUKO – Kauno kolegija KLK – Klaipėdos kolegija

KMU – Kauno medicinos universitetas LKD – Lietuvos kineziterapeutų draugija LKKA – Lietuvos kūno kultūros akademija LNSS – Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema

LVKKI – Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas PANKO – Panevėžio kolegija

SAM – Sveikatos apsaugos ministerija VIKO – Vilniaus kolegija

VU – Vilniaus universitetas

WCPT – World Confederation for Physical Therapy – Pasaulinė kineziterapeutų konfederacija m. – metai

n – respondentų skaičius pav. – paveikslas

proc. – procentai

ĮVADAS

„Kineziterapeutas gali Jums padėti atstatyti ir pagerinti judėjimo funkcines galimybes, numalšinti skausmą, greičiau pasveikti ir užsitikrinti gerą savijautą. Naudojant individualias gydymo programas, kineziterapijos metodu galima ne tik padėti Jums įveikti esamą negalavimą, bet ir suteikti prevencinę pagalbą.“ Iš pirmojo Lietuvos kineziterapeutų leidinio „Kineziterapeutų žinios“ [9].

Lietuvoje kineziterapija palyginti jauna specialybė. Jos pradžia siejama su gydomosios kūno kultūros psichofizinės treniruotės taikymu klinikinėje praktikoje ir jos pradininku Karoliu Dineika (1898–1980 m.) [8]. Ar šiandien prasmingos K. Dineikos sveikatinamosios tradicijos tęsiamos? Pasak J. Girskio „mūsų krašte dabar plinta „kičas“: propaguojamos sveikatingumo grupės įmantriais pavadinimais. Ant naujai išgalvotų pavadinimų žmonės lengvai užkimba, kaip ir žuvys ant jauko. Bet ar jie bent pasidomi, kas toms sveikatingumo grupėms vadovauja? Dažniausiai medicinos pagrindų neturintys instruktoriai <...>. O diplomuoti kineziterapeutai, baigę kolegijas ir medicinos universitetus, netrunka tapti Lietuvos darbo biržų slenksčių mynikais“ [5].

Šiuo metu kineziterapeutus ruošia trys universitetinės ir šešios neuniversitetinės aukštosios mokyklos. Vertinant aukštųjų mokyklų kineziterapijos studijų programas visgi pagrindiniu klausimu tampa galimybė išsiugdyti sugebėjimus, reikalingus kineziterapeuto darbe [27; 29; 32]. Todėl yra svarbu išsiaiškinti kineziterapeutų poreikius tiek studijų metu, tiek tolesnėje veikloje.

Nors ir sukurta įstatyminė bazė kineziterapeutų rengimui, tačiau tolesnė jų veikla reglamentuojama vieninteliu dokumentu – Lietuvos medicinos norma MN 124:2004, apibūdinančia kineziterapeuto teises, pareigas, kompetencijas ir atsakomybę [12]. Tačiau norint plėtoti kineziterapijos paslaugas, steigti privatų sektorių, šio dokumento jau nebeužtenka.

Šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl privačios veiklos, taip pat ir kineziterapeutų licencijavimo. Siekiant efektyvaus kineziterapijos vystymosi Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje, būtina įvertinti dabartines kineziterapeutų pasirengimo bei darbo sąlygas.

Šiuo tyrimu siekiama įvertinti kineziterapeutų nuomonę apie profesinį pasirengimą, darbo

sąlygas ir specialybės perspektyvas Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje.

TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas

Įvertinti kineziterapeutų nuomonę apie profesinį pasirengimą, darbo sąlygas ir specialybės perspektyvas Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje.

Tyrimo uždaviniai

1. Įvertinti kineziterapeutų nuomonę apie profesinį pasirengimą baigus studijas Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose.

2. Įvertinti kineziterapeutų nuomonę apie specialybės darbo sąlygas Lietuvoje.

3. Įvertinti kineziterapijos perspektyvas Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kineziterapeuto apibrėžimas bei kineziterapeuto profesija

Lietuvos medicinos norma MN 124:2004 „Kineziterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencijos ir atsakomybė“ kineziterapeutą apibrėžia kaip asmenį, įgijusį kineziterapeuto kvalifikaciją baigus kineziterapijos studijas Lietuvos Respublikos teisės aktais valstybės pripažintoje mokymo įstaigoje, turinčioje teisę vykdyti kineziterapijos studijų programą.

Kineziterapija apima sveikatos ir fizinės būklės grąžinimą, palaikymą, negalios kompensavimą gydant judesiu ir fizikiniais veiksniais

[12].

Tai dinamiška profesija turinti apibrėžtą teorinį ir mokslinį pagrindą, platų klinikinį pritaikymą siekiant atgauti, išlaikyti ir lavinti optimalią asmens fizinę funkciją [19].

Pasaulinė kineziterapeutų konfederacija (Europos regionas) (The Europe Region of WCPT –

World Confederation for Physical Therapy) kineziterapeutus apibrėžia kaip „specialistus, ugdančius ir

palaikančius žmogaus gebėjimą judėti ir savarankiškai funkcionuoti. Suprasdami judėjimo biomechaniką ir priežastis, užtikrinančias tinkamą ir kokybišką judesį, kineziterapeutai užtikrina sveikatingumą, mobilumą ir nepriklausomumą, gydydami ir užkirsdami kelią daugeliui judėjimo problemų, sukeltų skausmo ligos, neįgalumo, sporto ar darbo metu atsiradusių pažeidimų, senstant bei esant ilgiems nejudrumo periodams“ [67].

Amerikos kineziterapeutų asociacija (APTA – American Physical Therapy Association) (1998 m.) kineziterapeutą apibrėžė kaip „sveikatos priežiūros specialistą, kuris įvertina ir gydo žmones, turinčius sveikatos problemų po sužeidimo ar ligos. Kineziterapeutas vertina judesių amplitudę, raumenų jėgą ir ištvermę, širdies ir kvėpavimo sistemos funkciją bei mobilumą ir judrumą, reikalingą kasdieniam savęs apsitarnavimui [64].

Kineziterapeuto tikslas – teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas gydant, reabilituojant, palaikant bei stiprinant sveikatą judesiu bei fiziniais veiksniais [2].

Kineziterapeuto rengimo standartas (2004 m.) nustato šiuos svarbiausius kineziterapeuto bendruosius gebėjimus:

1. Komunikabilumas;

2. Gebėjimas savarankiškai priimti sprendimus;

3. Gebėjimas analizuoti;

4. Kūrybiškumas;

5. Atsakomybė;

6. Kritinis mąstymas;

7. Organizaciniai gebėjimai;

8. Etiškumas;

9. Tolerantiškumas;

10. Novatoriškumas [2].

Kineziterapeuto profesija ir jo veikla apima visus keturis medicinos uždavinius:

1. Sveikatos stiprinimą;

2. Prevenciją;

3. Gydymą;

4. Reabilitaciją [67].

Kineziterapeutas gali dirbti savarankiškai arba reabilitacijos specialistų komandoje [12].

Kineziterapijos paslaugas gali teikti tik kineziterapeutas, arba jos gali būti teikiamos su kineziterapeuto priežiūra [67].

Kineziterapeuto profesinė kompetencija

Kineziterapeuto profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs kineziterapeuto profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją ir atsižvelgdamas į nuolatinę medicinos mokslo ir praktikos pažangą [12].

Pagal Lietuvos medicinos normą, kineziterapeuto profesinė kompetencija apima:

- žinojimą:

1. Morfologijos, fiziologijos, patologijos pagrindų, įvairaus amžiaus žmonių organizmo ypatumų;

2. Fizinių pratimų, masažo poveikį sveikam ir sergančiam organizmui;

3. Žmogaus fizinių ypatybių grąžinimo ir lavinimo principus;

4. Reabilitacijos principus;

5. Pagrindinius kineziterapijos tikslus ir uždavinius;

6. Fizinių faktorių poveikį žmogaus organizmui;

- išmanymą:

1. Žmogaus anatomijos, bendrosios ir specialiosios fiziologijos, patologijos, biomechanikos, kineziologijos;

2. Funkcijų sutrikimų šalinimo ir kompensavimo principus;

3. Gydymo judesiu, masažo, fizikinės terapijos ir fizioprofilaktikos metodus ir priemones;

- mokėjimą:

1. Įvertinti paciento fizinį išsivystymą, fizines ypatybes;

2. Nustatyti įvairaus amžiaus pacientų toleranciją fiziniam krūviui;

3. Sudaryti ir taikyti kineziterapijos programą;

4. Įvertinti kineziterapijos programos efektyvumą ir tikslinti jos eigą;

5. Savarankiškai vadovauti grupinėms ir individualioms kineziterapijos procedūroms;

6. Pateikti pacientams ir jų artimiesiems metodinius nurodymus, sudaryti individualias kineziterapijos programas, supažindinti su savikontrolės metodika;

7. Suteikti pirmąją medicinos pagalbą;

- gebėjimą:

1. Įvertinti paciento fizinį aktyvumą;

2. Parinkti metodikas atsižvelgiant į pažeidimo sindromus ir bendrą paciento sveikatos būklę;

3. Informuoti pacientus apie pasiektus ir laukiamus rezultatus;

4. Konsultuoti kineziterapijos klausimais medicinos ir kitų sričių specialistus;

5. Teikti metodinę pagalbą ir vadovauti kineziterapeuto padėjėjams;

6. Konsultuoti hipodinamijos profilaktikos klausimais;

7. Kompleksiškai taikyti aktyvias ir pasyvias kineziterapijos, masažo, fizioterapijos priemones bei natūralius gamtinius veiksnius;

8. Supažindinti pacientus su reikiamomis techninės pagalbos priemonėmis ir jų naudojimu [12].

Baigę kineziterapijos studijų programą, asmenys įgyja profesines kompetencijas teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savarankiškai atlikti asmeninės atsakomybės reikalaujantį darbą šiose veiklos srityse:

1. Asmens funkcinės būklės ir fizinio pajėgumo tyrimas ir vertinimas:

Kompetencijos:

a. Organizuoti ir atlikti asmens funkcinės būklės ir fizinio pajėgumo ištyrimą.

b. Analizuoti ir apibendrinti funkcinės būklės ir fizinio pajėgumo tyrimo rezultatus.

2. Kineziterapijos programos rengimas ir vykdymas:

Kompetencijos:

a. Rengti individualią kineziterapijos programą ir vertinti jos efektyvumą.

b. Savarankiškai atlikti kineziterapijos procedūras ir pratybas.

c. Užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir saugumą.

3. Bendravimas ir bendradarbiavimas:

Kompetencijos:

a. Dirbti komandoje.

b. Konsultuoti medicinos ir kitų sričių specialistus, mokyti pacientus bei jų artimuosius.

4. Kineziterapeuto praktinės veiklos plėtra:

Kompetencijos:

a. Vykdyti prevencinę veiklą.

b. Tobulinti profesinę kvalifikaciją [2].

Amerikos kineziterapeutų asociacija (APTA) 2005 m. parengė minimalių kineziterapeutų įgūdžių ir kvalifikacijos reikalavimus, reikalingus gauti licencijai, pabaigus kineziterapijos studijas [24]:

Kineziterapeuto kvalifikacija apima šiuos įgūdžius:

1. Patikrinimas/apžiūra (screening) – kineziterapeutas turi mokėti atlikti paciento/kliento apžiūrą ir nustatyti kineziterapijos procedūros reikalingumą. Apžiūros metu vertinama:

a. Bendroji sveikata (nuovargis, negalia, karščiavimas/peršalimas, galvos svaigimas, nepaaiškinamas svorio kitimas, silpnumas ir kt.).

b. Širdies ir kraujagyslių sistema (smarkus plakimas, skausmas, prakaitavimas, periferinės edemos, kosulys ir kt.).

c. Kvėpavimo sistema (kosulio priepuoliai, kosulio pasikeitimai ir kt.).

2. Ištyrimo/pakartotinio ištyrimo (examination, re-) metu kineziterapeutas turi mokėti:

a. Surinkti anamnezę (paciento/kliento ligos istorija, demografinė padėtis, bendrosios sveikatos būklė, pagrindiniai nusiskundimai, vartojami vaistai, gyvensenos įpročiai, gyvenamoji aplinka, darbo pobūdis ir kt.).

b. Parinkti tinkamus testus.

c. Įvertinti laikyseną, eiseną, pusiausvyrą, judėjimą bei persikėlimą.

d. Įvertinti savęs apsitarnavimą, saugų darbo atlikimą, reikalingas kompensacines priemones.

e. Įvertinti ir apibrėžti skausmo pobūdį bei lokalizaciją.

f. Įvertinti organizmo sistemų būklę: širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, jungiamojo audinio, griaučių raumenų, nervų sistemos.

3. Įvertinimas, duomenų analizė. Ją sudaro kineziterapinė diagnozė, prognozė bei gydymo planas. Kineziterapinei diagnozei suformuluoti dažniausiai naudojami funkcinės užduoties atlikimo analizės rezultatai (atsižvelgiant į ligos požymius, simptomus, sindromus). Prognozė nustatoma remiantis patologija, ištyrimo rezultatais, žiniomis, patirtimi, paciento socialine, emocine būkle bei motyvacija. Kineziterapijos planas sudaromas atsižvelgiant į paciento poreikius ir tikslus. Į kineziterapijos planą įtraukiamas paciento/kliento konsultavimas, mokymas ir gydymas, kuris gali apimti profilaktiką, funkcijos atstatymą ar kompensavimą bei aplinkos pritaikymą [24].

4. Gydymas. Gydymo metu gali būti taikomi aerobinės ištvermės lavinimo pratimai,

pusiausvyros, koordinacijos, judrumo lavinimas, kūno mechanikos ir laikysenos korekcija,

lankstumo pratimai, eisenos ir persikėlimo treniravimas, atsipalaidavimo pratimai, raumenų jėgos

ir ištvermės treniravimas, įtraukiant ir dubens dugno bei kvėpavimo raumenis, funkciniai pratimai,

susiję su darbu bei savęs apsitarnavimu, sužeidimų prevencija, manualinės terapijos technikos

(pasyvi kineziterapija, masažas, mobilizacija/manipuliacija), kompensacinių priemonių ir įrangos parinkimas ir pritaikymas, elektroterapija, fizikinės priemonės ir mechanoterapija.

5. Gydymo rezultatų įvertinimas. Kineziterapeutas turi mokėti įvertinti pasirinkto gydymo efektyvumą bei pritaikyti ir koreguoti gydymo planą priklausomai nuo paciento/kliento sveikatos būklės kitimo.

6. Tolesnis paciento/kliento ir jo artimųjų mokymas. Kineziterapeutas, baigęs gydymą, turi apmokyti pacientą/klientą ir/ar jo artimuosius tolesnių veiksmų, konsultuoti prevencijos, profilaktikos bei sveikos gyvensenos klausimais [24].

1.2. Kineziterapijos raida Lietuvoje

Kineziterapijos pradžia Lietuvoje siejama su gydomosios kūno kultūros psichofizinės treniruotės taikymu klinikinėje praktikoje ir jos pradininku Karoliu Dineika (1898–1980 m.) [8].

Psichofizinė treniruotė yra moksliškai pagrįstų gydomosios kūno kultūros metodų ir psichoterapijos su kai kuriais jogų pratimais bei taškiniu masažu sintezė. Bendrai apibūdinant, psichofizinė treniruotė yra organizmo saviveiklos metodika, pasitelkiant raumenų tonuso kaitą, reguliuojamą kvėpavimą, vaizdinius, žodinį sutvirtinimą psichofizinio potencialo didinimui, kad būtų galima valdyti emocijas vieningoje funkcinės sistemos dominantėje [3].

K. Dineikos taikytos psichofizinės treniruotės svarbiausi elementai yra minties jėga, raumenų tonuso ir kvėpavimo kaitos koordinavimas, ideomotoriniai pratimai, aktyvaus dėmesio, valios ir atminties ugdymas, savitvardos ir adekvačių reakcijų į neįprastus dirgiklius įgūdžių formavimas, optimizmo, raumenų džiaugsmo ir kūrybinio aktyvumo stimuliavimas [3].

Gydomosios kūno kultūros specialistus pirmasis pradėjo ruošti Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (LVKKI). Čia 1945 m. įkurta Gydomosios kūno kultūros katedra [7]. Nuo 1945 m.

iki 1967 m. LVKKI buvo vykdoma viena studijų programa „Kūno kultūra ir sportas“. Pirmoji šios studijų programos specialistų laida institute išleista 1948 m. ir į jų diplomus įrašyta: „baigė LVKKI

kūno kultūros specialybę, pripažinus fizinio auklėjimo pedagogo kvalifikaciją“. Nuo 1968 m.

vykdomos dvi studijų programos: „Kūno kultūra ir sportas“ ir „Fizinis lavinimas“ [46]. Baigusieji šias programas turėjo fizinio lavinimo dėstytojo trenerio kvalifikaciją. Pasak Kriščiūno, LVKKI nuo 1962 m. LVKKI pradėjo rengti gydomosios kūno kultūros specialistus ir iki 1995 m. LVKKI parengė 281 šios srities specialistą [7].

1951 m. Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje atidarytas Gydomosios kūno kultūros

kabinetas, kurio vedėju buvo gydytojas terapeutas Eduardas Gutmanas. Vėliau šiam kabinetui

vadovavo gydytojas Romualdas Ivaškevičius. Tokie kabinetai įsteigti ir kitose Lietuvos ligoninėse [8].

1952 m. Druskininkuose atidarytas gydomosios kūno kultūros parkas, vėliau pavadintas Karolio Dineikos vardu [7].

1991 m. priimtu Lietuvos respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymu buvo įteisintas daugiaprofilinės reabilitacijos sistemos kūrimas [13]. Kuriant reabilitacijos sistemą Lietuvoje išaugo kineziterapeutų poreikis.

1992–1994 metais Lietuvos kūno kultūros institutas pradėjo rengti specialistus pagal šešias bakalaurų studijų programas: „Kūno kultūra“, „Sporto pedagogika“, „Kineziterapija“, „Taikomoji kūno kultūra ir sportas“, „Sveikatos ugdymas“, „Turizmo ir sporto vadyba“, ir tris magistrantūros studijų programas: „Edukologija“, „Sporto fiziologija“ ir „Kineziterapija“ [46]. Nuo 1996 – 1999 m.

Lietuvoje pagal trejų metų studijų programą kineziterapeutų padėjėjus pradėjo rengti šešios medicinos mokyklos, vėliau kolegijos: Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos ir Utenos. Nuo 2003 m. studijų programa buvo patobulinta (3 metai, 120 kreditų), kurią pabaigus suteikiama kineziterapeuto profesinė kvalifikacija. Anksčiau parengtiems kineziterapeutų padėjėjams įsteigti išlyginamieji (30-50 kreditų) kursai [7].

Nuo 2001 – 2002 m. kineziterapijos bakalauro studijų programą pradėjo vykdyti Kauno medicinos universitetas (KMU) ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas [40; 22]. Kineziterapijos magistrantūros programa Kauno medicinos universitete dėstoma nuo 2005 m., Vilniaus universitete Reabilitacijos magistrantūros programa dėstoma nuo 2007 m. [40; 22, 7].

1995 m. gruodžio 14 d. Vilniaus universiteto ligoninėje „Santariškių klinikos“ įvyko steigiamoji Lietuvos kineziterapeutų draugijos (LKD) konferencija ir 1996 metais kovo 5 d. įsakymu Nr. 55-V Teisingumo ministerijoje įregistruota Lietuvos kineziterapeutų draugija.

LKD valdybą sudarė pirmininkas (Eglė Mickevičienė), pavaduotojai, sekretorė, iždininkė bei kraštų pirmininkai. Būtinybė susiburti kineziterapeutams buvo žinių stygius, noras ir poreikis dalintis žiniomis, organizuoti paskaitas, šviestis, sukurti kineziterapeuto normas, teises ir pareigas, padėti kelti kvalifikaciją, siekti profesionalumo, leisti leidinius, rašyti mokslinius darbus ir pan. [11].

Lietuvos kineziterapeutų draugija 1999 m. gegužės 21 – 23 d. Yokohamoje (Japonija)

Generalinio Pasaulio kineziterapeutų konfederacijos (WCPT) susirinkimo metu drauge su 16

kineziterapeutų draugijų (Argentinos, Kamerūno, Kroatijos, Maltos, Peru, Estijos, Ganos, Kuveito,

Latvijos, Malavijos, Rumunijos, Svazilendo, Tobago, Jugoslavijos) buvo oficialiai priimta į Pasaulio

kineziterapeutų konfederacijos narius. Lietuvos kineziterapeutų draugija gali dalyvauti visuose

Pasaulio kineziterapeutų konfederacijos renginiuose ir programose, jai teikiama informacija apie

Pasaulio kineziterapeutų konfederacijos veiklą ir projektus, turi balsavimo teisę sprendžiant globalius

kineziterapijos klausimus [10].

Lietuvos kineziterapeutų draugija nuo 1999 m. pradėjo leisti žurnalą „Kineziterapija“.

Pirmasis žurnalo numeris pristatytas 1999 m. spalio 29 d. pirmoje kineziterapeutų tarptautinėje mokslinėje konferencijoje.

Beveik iki 2005 metų kineziterapeutai dirbo tik sveikatos priežiūros įstaigose reabilitacijos komandoje. 2005 metais Vilniuje susikūrė pirmasis Lietuvoje privatus Kineziterapijos centras (įkūrėjas kineziterapeutas Linas Valentukevičius). UAB „Kineziterapijos centras“ yra akredituotas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei turi įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją kineziterapijos paslaugoms teikti. Kineziterapijos centras teikia šias kineziterapijos paslaugas: konsultacijos, raumenų disbalanso reguliavimas, stuburo išvaržų gydymas, stuburo juosmeninės ir kaklinės dalies tempimas, kūno ašies korekcija, ydingos laikysenos korekcija, stuburo skausmo šalinimas, sąnarių amplitudės didinimas, elektrostimuliacija, neurospinalinės funkcijos indekso nustatymas, mankštos namuose plano sudarymas, treniruotės profesionaliems sportininkams ir kt. [21].

1.3. Kineziterapeutų rengimas Lietuvoje

1995 m. susikūręs Europos aukštojo mokslo kineziterapijos tinklas (ENPHE – European

Network of Physiotherapy in Higher Education) teikia šias kineziterapeutų rengimo rekomendacijas:

1. Ketverių metų universitetinį išsilavinimą;

2. Klinikinę praktiką, trunkančią ne mažiau kaip 1000 valandų 3. Darbu pagrįstą mokymą;

4. Nuolatinį profesinį tobulėjimą [7].

Šiuo metu Lietuvoje kineziterapeutus ruošia trys universitetinės aukštosios mokyklos: Kauno medicinos universitetas (KMU), Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA), Vilniaus universitetas (VU), bei šešios neuniversitetinės aukštosios mokyklos: Kauno kolegija (KAUKO), Vilniaus kolegija (VIKO), Klaipėdos kolegija (KLK), Šiaulių kolegija, Panevėžio kolegija (PANKO) ir Utenos kolegija.

Kineziterapijos magistrantūros studijų programą vykdo Kauno medicinos universitetas bei Lietuvos kūno kultūros akademija. Vilniaus universitete kineziterapeutai gali studijuoti magistrantūroje Reabilitacijos programą. LKKA dar yra paruošusi ir neakivaizdines antrosios pakopos studijas kineziterapeutams.

1.3.1. Universitetinių aukštųjų mokyklų studijų programos 1.3.1.1. Kauno medicinos universitetas

Kauno medicinos universitetas (KMU) – didžiausia Lietuvos sveikatos specialistų rengimo aukštoji institucija, funkcionuojanti studijų, mokslo ir sveikatos priežiūros vienovės principu. Kauno medicinos universiteto ištakos – 1920 m. Kaune įsteigti Aukštieji kursai, 1922 m. reorganizuoti į Lietuvos universitetą, 1930 m. pavadintą Vytauto Didžiojo universitetu, o 1940 m. – Kauno universitetu. 1950 m., reorganizavus Kauno universitetą, Medicinos fakulteto pagrindu įkurtas Kauno medicinos institutas, kuris 1989 m. pavadintas Kauno medicinos akademija, o jai išaugus ir išsiplėtus 1998 m. suteiktas Kauno medicinos universiteto statusas [6].

KMU reabilitacijos studijų kryptyje studijų programą „Kineziterapija“ vykdo Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika [40]. Pagrindinių (bakalauro) studijų programos trukmė 4 metai, mokymosi forma – dieninė. Studijų programa apima 160 kreditų. Studijos baigiamos bakalauro baigiamojo darbo gynimu. Pabaigus programą suteikiamas reabilitacijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir kineziterapeuto profesinė kvalifikacija [41; 42]. Baigus kineziterapijos studijų programą, studijas toliau galima tęsti reabilitacijos krypties magistrantūroje. Yra parengtos dvi reabilitacijos krypties magistrantūros studijų programos: „Kineziterapija“ ir „Ergoterapija“ [48].

Šiuo metu Kauno medicinos universitete svarstoma „Reabilitacijos“ magistrantūros programa.

Kineziterapijos pagrindinių studijų programos metu dėstomi dalykai (2008/2009 m):

Bendrojo universitetinio lavinimo dalykai: Studijų įvadas; Edukologijos pagrindai; Profesinė kalba (lotynų kalba, kalbos kultūra), Filosofija, etika; Sociologija, Psichologija.

Studijų programos pagrindų dalykai: Citologija, genetika, Asmens sveikatos ugdymas, Pirmoji medicinos pagalba, Sveikatos priežiūra ir slaugos pagrindai, Anatomija, Profesinė kalba (užsienio kalba), Fiziologija, Biomechanika, Bendravimas, Patologija, Kineziologija, Ergonomikos pagrindai, Socialinė medicina ir sveikatos priežiūros valdymas, Informatika ir mokslinio darbo pagrindai.

Specialaus lavinimo dalykai: Kineziterapijos pagrindai, Kineziterapijos metodikos, Specialioji edukologija, Terapinių ligonių kineziterapija, Chirurginių ligonių kineziterapija, Nėščiųjų ir sergančiųjų ginekologinėmis ligomis kineziterapija, Fizioterapija ir masažas, Neurologinių ligonių kineziterapija, Sergančiųjų atramos ir judėjimo organų ligomis kineziterapija, Sergančių vaikų kineziterapija [40].

Pasirenkamieji dalykai: Meno terapija, Nugaros skausmas ir kineziterapija, Nėščiųjų kineziologijos pagrindai, Bobath metodika neurologiniams ligoniams, Neįgalieji ir aplinka, Vaikų kineziologijos pagrindai, Logika, Kineziologija ir statistika, Masažas esant neurologiniams pažeidimams, Integralinės kineziologijos metodai funkcinės būklės diagnostikoje, Kineziterapija esant neurologiniams pažeidimams, Kardiologinių ligonių kineziterapija, Kineziterapija po stuburo smegenų pažeidimo, Užsienio kalba (Anglų k., Italų k., Rusų k., Ispanų k.) [30].

Praktika.

Baigiamasis darbas.

Pagrindinių studijų programos „Kineziterapija“ planas apsvarstytas Slaugos fakulteto taryboje 2007 m. lapkričio mėn. 20d., protokolo Nr. SLF - 7 -11 [40].

2003 m. Studijų kokybės vertinimo departamentas (SKVC) prie Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtino Kineziterapijos ir Ergoterapijos magistratūros programas [41], kurios vykdomos nuo 2005 m. Programos trukmė 2 metai, mokymosi forma – dieninė. Studijų programa apima 80 kreditų. Studijos baigiamos magistro baigiamojo darbo gynimu. Pabaigus kineziterapijos magistrantūros programą suteikiamas reabilitacijos magistro kvalifikacinis laipsnis ir kineziterapeuto profesinė kvalifikacija [41; 42].

Kineziterapijos magistrantūros studijų programos metu dėstomi dalykai (2008/2009 m):

Privalomieji dalykai: Mokslo tiriamojo darbo planavimas ir metodologija, Funkcinės būklės

kiekybinis ir kokybinis vertinimas kineziterapijoje, Kompleksinis funkcinės būklės vertinimas,

Geriatrinių ligonių kineziterapija: kiekybinis ir kokybinis vertinimas, Sveikatos etika, Suaugusiųjų

kineziterapija: kiekybinis ir kokybinis vertinimas, Psichosocialinė reabilitacija ir rekreacija, Slaugos ir

reabilitacijos sistemos, strategija ir vadyba, Vaikų kineziterapija: kiekybinis ir kokybinis vertinimas, Šiuolaikinė fizioterapija.

Pasirenkamieji dalykai: Taikomoji kineziologija, Kineziterapija vandenyje, Fizinių pratimų modeliavimas panaudojant informacines technologijas, Žmogaus fizinės ypatybės ir sveikata.

Mokslo tiriamasis darbas. Baigiamasis diplominis darbas ginamas kvalifikacinės komisijos viešame posėdyje.

Magistrantūros studijų planas „Kineziterapija“ apsvarstytas Slaugos fakulteto taryboje 2007 m. lapkričio mėn. 20 d., protokolo Nr. SLF - 7 -11. Kineziterapijos studijų programos Kauno medicinos universitete atitinka Europos Sąjungos reikalavimus [40].

Kauno medicinos universiteto kineziterapijos bakalauro studijas jau yra baigę 68 studentai, o magistro – 12 studentų (iki 2009 m.).

Atviros informavimo konsultavimo orientavimo sistemos (AIKOS) duomenimis, šiuo metu Kauno medicinos universitete „Kineziterapijos“ pagrindinių (bakalauro) studijų programą studijuoja 70 studentų, o magistro – 22 studentai [38].

1.3.1.2. Lietuvos kūno kultūros akademija

Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA) yra svarbus sporto mokslo centras bei unikali aukštoji mokykla Lietuvoje, rengianti kūno kultūros ir sporto specialistus. LKKA ištakos yra 1934 metai, kai buvo atidaryti Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK), rengiantys kūno kultūros specialistus ir suteikiantys jiems aukštąjį išsilavinimą. 1938 metais AKKK buvo uždaryti, o jų funkcija rengti kūno kultūros mokytojus ir karinio rengimo vadovus perduota Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetui.

Kaip savarankiška aukštoji mokykla Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (LVKKI) buvo įkurtas 1945 metais. 1999 metais institutas pavadintas Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA) [46].

LKKA studijų programą „Kineziterapija“ vykdo Sporto biomedicinos fakultetas, Taikomosios

fiziologijos ir kineziterapijos katedra. Pagrindinių (bakalauro) studijų programos trukmė 4 metai,

mokymosi forma – dieninė. Studijų programa apima 160 kreditų. Studijos baigiamos baigiamuoju

egzaminu ir/ar darbu. Baigusiajam suteikiamas reabilitacijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir

kineziterapeuto profesinė kvalifikacija. Baigus kineziterapijos studijų programą studijas galima tęsti

biomedicinos mokslų srities magistrantūros programose [38].

Kineziterapijos pagrindinių studijų programos metu dėstomi šie dalykai (2008/2009 m):

Bendrojo universitetinio lavinimo dalykai: Filosofijos įvadas, Užsienio kalba, Informacinės technologijos, Mokslų filosofija, Eurointegracija ir globalizacija, Kalbos kultūra ir specialybės kalba, Kokybės vadyba ir verslas.

Studijų programos pagrindų dalykai: Anatomija, Aplinka ir sveikata, Sporto biochemija ir mityba, Pedagogika ir psichologija, Biomechanika, Fiziologija, Klinikinė kineziologija, Patologija, Sporto ir pratimų fiziologija, Judesių valdymas ir mokymas, Statistika ir testų teorija, Sociologija, Mokslinių tyrimų metodologija, Sporto medicina ir pirmoji med. pagalba, Reabilitacijos pagrindai, Ergonomika.

Specialaus lavinimo dalykai: Bendroji kineziterapija, Traumatologija ir kineziterapija, Vidaus ligos ir kineziterapija, Fizioterapija, Gydomasis masažas, Nervų ligos ir kineziterapija, Akušerinių ir ginekologinių ligonių bei vaikų ligų kineziterapija, Funkcinė diagnostika, Reumatologija ir kineziterapija.

Pasirenkamieji dalykai: Kultūros istorija, Užsienio kalba, Ekologija, Visuomenės sveikata, Profilaktinė medicina, Ligonių slauga, Socialinė medicina, Medicininė etika ir deontologija, Medicininė psichologija, Farmakologija, Radiologija kineziterapijoje, Imunologija, Matavimai ir testų teorija, Netradiciniai gydymo metodai, Šokio terapija, Kineziterapija vandenyje, Ergoterapijos pagrindai.

Praktika.

Kursinis darbas

Baigiamasis egzaminas arba diplominis darbas. Studijų programos „Kineziterapija“ planas patvirtintas 2007.12.27 LKKA senato posėdyje, protokolo Nr. 3 [47].

LKKA vykdomos kineziterapijos magistrantūros programos trukmė 2 metai, mokymosi forma – dieninė ir neakivaizdinė. Studijų programa apima 80 kreditų. Studijos baigiamos magistro baigiamuoju darbu. Pabaigus kineziterapijos studijų programą suteikiamas reabilitacijos magistro kvalifikacinis laipsnis ir kineziterapeuto profesinė kvalifikacija [47; 38].

LKKA magistro programa yra orientuota į sporto kineziterapiją, yra unikali galimybė tapti sporto kineziterapeutais [47].

Kineziterapijos magistrantūros studijų programos metu dėstomi dalykai (2008/2009 m):

Privalomieji dalykai: Biomedicininių tyrimų metodologija, Patologinė kineziologija, Judėjimas ir fizinė sveikata, Judesių valdymas ir reabilitacija, Radiologija, Diferencinė diagnostika, Klinikinė imunologija ir alergologija, Kineziterapijos konceptualizacija.

Pasirenkamieji dalykai: Moksliniai reabilitacijos aspektai, Sporto farmakologija, Sportininkų

rengimo ir treniruotės biologiniai aspektai, Amžiaus tarpsnių fiziologija, Ekologija, Sveikatos ir

pratimų fiziologija, Komunikacinė elgsena, Kitų magistrinių programų ir universitetų siūlomi studijų dalykai, Sporto kineziterapija, Geriatrinių ligonių kineziterapija.

Tiriamasis darbas.

Magistro baigiamasis darbas. Magistrantūros studijų programos „Kineziterapija“ planas patvirtintas 2007 m. gegužės 3 d. LKKA Senato posėdyje, protokolo Nr. 9 [47].

Baigus kineziterapijos magistrantūros studijų programą studijas galima tęsti biomedicinos mokslų krypties doktorantūros studijų programose [38].

Nuo 1995 m. iki 2003 m. Lietuvos kūno kultūros akademijoje kineziterapijos bakalauro išsilavinimą įgijo 237 studentai, magistro – 82 [7].

AIKOS duomenimis, šiuo metu Lietuvos kūno kultūros akademijoje „Kineziterapijos“

pagrindinių (bakalauro) studijų programą studijuoja 211 studentų, o magistro – 67 studentai [38].

1.3.1.3. Vilniaus universitetas

Vilniaus universitetas (VU), viena seniausių ir žymiausių Rytų Europos aukštųjų mokyklų, įkurtas 1579 metais [62].

Vilniaus universitete studijų programą „Kineziterapija“ vykdo Medicinos fakultetas.

Pagrindinių (bakalauro) studijų programos trukmė 4 metai, mokymosi forma – dieninė. Studijų programa apima 160 kreditų. Studijos baigiamos bakalauro darbo gynimu arba baigiamuoju egzaminu [63]. Pabaigus studijų programą suteikiamas reabilitacijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir kineziterapeuto profesinė kvalifikacija.

Kineziterapijos pagrindinių studijų programos metu dėstomi šie dalykai (2008/2009 m):

Bendrojo universitetinio lavinimo dalykai: Filosofijos įvadas, Užsienio kalba, Psichologijos pagrindai, Medicininė etika. Pasirenkamieji dalykai: Lotynų kalba, Teisės pradmenys, Mokslinių tyrimų pagrindai, Logika, Vadyba, Raidos psichologija, Estetika, Matematinė statistika, Laisvieji dalykai.

Studijų programos pagrindų dalykai: Anatomija ir histologija Žmogaus fiziologija, Biochemija, Biologija ir genetika, Bendroji higiena, Slaugos pagrindai, Farmakologija, Patologija, Terapinių prietaisų fizika, Pirmoji medicininė pagalba, Šeimos sveikata, Tarptautinė sveikatos apsauga, Sveikatos teisė.

Studijų programos specialaus lavinimo dalykai: Kineziologijos pagrindai, Reabilitacijos

pagrindai, Aktyvios reabilitacijos priemonės, Kineziterapijos pagrindai, Darbo fiziologija, Specialioji

kineziterapija, Ergoterapija, Fizioterapija, Vaikų raidos sutrikimų ankstyva reabilitacija, Socialinė

reabilitacija, Kompensacinė technika, Taikomoji kūno kultūra. Pasirenkamieji dalykai: Kineziterapija gerontologijoje.

Praktika.

Baigiamasis darbas arba (ir) baigiamieji egzaminai. Bakalauro studijų programos

„Kineziterapija“ planas patvirtintas 20070418. [22].

Vilniaus universitete vykdomos „Reabilitacijos“ magistrantūros programos trukmė 2 metai, mokymosi forma – dieninė. Studijų programa apima 80 kreditų. Studijos baigiamos magistro baigiamuoju darbu. Pabaigus kineziterapijos studijų programą suteikiamas reabilitacijos magistro kvalifikacinis laipsnis ir kineziterapeuto arba ergoterapeuto profesinė kvalifikacija.

Reabilitacijos magistrantūros studijų programos metu dėstomi dalykai (2008/2009 m):

Privalomieji dalykai: Mokslo tiriamojo darbo rengimas, Stochastiniai modeliai, Šeimos ir bendruomenės sveikata, Neįgaliųjų psichologija, Organizacijų vadyba, Ergonomikos modeliai, Neįgaliųjų socializacija ir socialinė integracija.

Pasirenkamieji dalykai: Kineziterapijos efektyvumo analizė, Kineziterapijos metodologija, Sporto medicinos principai, Kineziterapijos metodologija sporte, Nervo raumens fiziologija ir instrumentiniai tyrimo metodai arba Ergoterapijos efektyvumo analizė, Žmogaus užimtumas ir kultūra, Profesinė sveikata, Maistas, mityba ir visuomenės sveikata, organizacijų elgsena.

Magistro baigiamasis darbas. Magistrantūros studijų programos „Reabilitacija“ planas patvirtintas 2008.04.29 [22].

AIKOS duomenimis, šiuo metu Vilniaus universitete „Kineziterapijos“ pagrindinių (bakalauro) studijų programą studijuoja 85 studentai, o magistro – 35 studentai [38].

Universitetų bakalauro studijų programos „Kineziterapija“ studijuojami dalykai pavaizduoti 1

priede.

1.3.2. Neuniversitetinių aukštųjų mokyklų studijų programos 1.3.2.1. Kauno kolegija

Kauno kolegija (KAUKO) įsteigta 2000 metų rugsėjo 1 dieną, sujungus Kauno technologijos ir Kauno ekonomikos aukštesniąsias mokyklas. Vėliau buvo integruotos Kauno medicinos ir Kauno menų aukštesniosios mokyklos, į Kraštotvarkos fakultetą reorganizuota Kauno aukštesnioji kraštotvarkos ir verslo mokykla, Kauno kolegijai perduotas Marijampolės kolegijos Kauno skyrius, prijungiamos Kėdainių Jonušo Radvilos aukštesnioji mokykla ir Kauno aukštesnioji maisto pramonės mokykla [39].

Nuo 2007 metų vasario 16 dienos [17] Kauno kolegija gavo teisę sėkmingai baigusiems studijų programas teikti profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žyminčius diplomus [39].

Kineziterapijos studijas Kauno kolegijoje vykdo Sveikatos priežiūros fakultetas, Fizinės medicinos ir reabilitacijos katedra. Kineziterapijos programos trukmė 3 metai (6 semestrai), mokymosi forma – dieninė. Studijų programa apima 120 kreditų. Studijos baigiamos išlaikius baigiamąjį kvalifikacinį egzaminą arba apgynus diplominį darbą ir gavus praktinės veiklos įgūdžių įvertinimą.

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir profesinė kvalifikacija – reabilitacijos profesinis bakalauras, kineziterapeutas [39].

Kineziterapijos programos metu dėstomi šie dalykai (2008/2009 m):

Bendrojo lavinimo dalykai: Lotynų kalba, Kalbos kultūra ir raštvedyba, Informacinės technologijos, Verslo ekonomika ir vadyba, Užsienio kalba, Teisės pagrindai, Pedagogikos pagrindai, Psichologijos pagrindai, Anatomija ir fiziologija, Genetika, Žmogaus sauga, Filosofijos įvadas.

Studijų programos specialaus lavinimo dalykai: Patologija, Mikrobiologija, Farmakologija, Ergonomika, Kineziologija, Biomechanika, Bendroji kineziterapija, Sąnarių mobilizacija, Gydomieji pratimai, Neurologinių ligonių kineziterapija, Vaikų amžiaus kineziterapija, Akušerinių ir ginekologinių ligonių kineziterapija, Ortopedinių, traumatologinių ir chirurginių ligonių kineziterapija, Terapinių ligonių kineziterapija, Fizinė medicina ir reabilitacija, Masažas, Neatidėliotina pagalba reabilitacijoje, Slaugos pagrindai, Muzikos ir judesio terapija, Sveikatos mokymas ir higiena, Terapija su kamuoliais, Sveikatingumo programos.

Pasirenkamieji dalykai: Netradicinės medicinos pagrindai, Etiketas, Homeopatija, Užsienio kalba, Fitoterapija, Meno pažinimas ir kt. (187 laisvai pasirenkamieji).

Praktikos:

1. Pažintinė praktika (2 kreditai), 2. Mokomoji praktika (11 kreditai),

3. Baigiamoji profesinės veiklos praktika (9 kreditai) [39].

Atviros informavimo konsultavimo orientavimo sistemos (AIKOS) duomenimis, šiuo metu Kauno kolegijoje „Kineziterapijos“ studijų programą studijuoja 82 studentai [38].

1.3.2.2. Klaipėdos kolegija

Klaipėdos kolegijos (KLK) ištakos – Klaipėdos mokytojų seminarija (1902 m.) ir Klaipėdos medicinos mokykla (1934 m.). Klaipėdos kolegija įsteigta 2001 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1035. Tai dviejų aukštesniųjų mokyklų – pedagogikos ir medicinos – pagrindu įsikūrę Pedagogikos ir Sveikatos fakultetai [43].

Klaipėdos kolegijoje kineziterapijos studijos vykdomos nuo 1998 m. Tais metais studijavo 30 būsimų kineziterapeutų padėjėjų [44].

Klaipėdos kolegijoje Kineziterapijos studijas vykdo Sveikatos fakultetas, Kineziterapijos katedra. Studijų programos trukmė 3 metai (dieninė forma) arba 3,5 (vakarinė forma). Studijų programa apima 120 kreditų. Studijos baigiamos išlaikius kvalifikacinį egzaminą ir parengus bei apgynus diplominį darbą. Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir profesinė kvalifikacija – reabilitacijos profesinis bakalauras, kineziterapeutas.

Kineziterapijos programos metu dėstomi šie dalykai (2008/2009 m):

Bendrojo lavinimo dalykai: Lotynų kalba, Anatomija, Aplinkos medicina, Informacinės komunikacijos, Teisės pagrindai, Profesinė etika, Užsienio kalba, Fiziologija, Farmakologijos pagrindai, Mokslinių tyrimų metodologija ir ugdymo pagrindai, Psichologija, Genetika, Administravimo ir vadybos pagrindai.

Studijų programos specialaus lavinimo dalykai: Bendroji kineziterapija ir funkcinė diagnostika, Mokslas apie judesius, Patologinė anatomija ir fiziologija, Slaugos pagrindai ir ligonių kilnojimas, Neatidėliotina pagalba, Kineziterapijos metodikos, Gydomieji pratimai, Vidaus ligų kineziterapija, Chirurginė, ortopedinė, traumatologinė kineziterapija, Ergonomika, Neurologinė kineziterapija, Akušerinė, ginekologinė, pediatrinė kineziterapija, Masažas, Fizinė medicina ir reabilitacija.

Pasirenkamieji dalykai: Filosofija, Sociologija, Sporto medicina, Judesio menas, Darbas sveikatingumo centruose ir sporto klubuose, Fizinių ypatybių lavinimo ir rekreacijos pagrindai.

Profesinės veiklos praktikos:

1. Įvadas į specialybę ir slauga, 2. Vidaus ligų kineziterapija,

3. Chirurginė, ortopedinė, traumatologinė kineziterapija,

4. Pediatrinė kineziterapija

5. Neurologinė kineziterapija, 6. Ikidiplominė praktika [49].

Mokomųjų praktikų tikslas – susisteminti teorines žinias, atlikti kineziterapinius paciento tyrimus, įvertinti gautus rezultatus, numatyti kineziterapijos tikslus ir uždavinius bei sudaryti kineziterapijos planą.

Ikidiplominės praktikos tikslas – susisteminti įgytas teorines žinias, įvertinti funkcijų pakenkimo lygį, iškelti kineziterapijos tikslus, uždavinius, sudaryti kineziterapijos priemonių planą ir vertinti jo efektyvumą.

Praktikos vyksta II ir III lygio sveikatos priežiūros ir reabilitacijos įstaigose, specializuotose mokymo bei globos įstaigose [49].

AIKOS duomenimis, šiuo metu Klapėdos kolegijoje „Kineziterapijos“ studijų programą studijuoja 92 studentai [38].

1.3.2.3. Panevėžio kolegija

Panevėžio kolegija (PANKO) – aukštoji valstybinė neuniversitetinė mokykla, įsteigta 2002 m.

rugpjūčio 30 d., reorganizavus Panevėžio aukštesniąją technikos mokyklą, Panevėžio Andriaus Domaševičiaus aukštesniąją medicinos mokyklą ir Rokiškio aukštesniąją pedagogikos mokyklą [50].

Kineziterapeutų padėjėjai A. Domaševičiaus aukštesniojoje medicinos mokykloje pradėti rengti nuo 1996 m. [51].

Panevėžio kolegijoje kineziterapijos studijas vykdo Medicinos ir socialinių mokslų fakultetas, Reabilitacijos katedra.

Programos trukmė 3 metai, mokymosi forma – dieninė. Studijų programa apima 120 kreditų.

Studijos baigiamos išlaikius baigiamąjį egzaminą arba apgynus baigiamąjį darbą. Pabaigus studijas suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir profesinė kvalifikacija – reabilitacijos profesinis bakalauras, kineziterapeutas.

Kineziterapijos programos metu dėstomi šie dalykai (2008/2009 m):

Bendrojo lavinimo dalykai: Užsienio kalba, Anatomija ir fiziologija, Aplinkos medicina, Darbo ir civilinė sauga, Profesinė etika, Teisės pagrindai, Pedagogika, Psichologija, Genetika, Informacinės technologijos, Mokslo taikomųjų tyrimų metodologija, Vadybos pagrindai.

Studijų programos specialaus lavinimo dalykai: Patologija, Bendroji kineziterapija ir

funkcinė diagnostika, Mokslas apie judesius, Kineziterapijos metodikos, Ergonomika, Slaugos

pagrindai, Neatidėliotina pagalba, Kineziterapija sergant vidaus ir geriatrinėmis ligomis, Kineziterapija

po traumų ir operacijų, įgimtų ir įgytų deformacijų, Kineziterapija sergant neurologinėmis ligomis, Kineziterapija sergant akušerinėmis - ginekologinėmis ir vaikų ligomis, Fizinė medicina ir reabilitacija, Masažas.

Laisvai pasirenkamieji dalykai: Filosofija, Renginių organizavimas, Farmakologija, Fitoterapija, Tradiciniai senieji gydymo būdai, Sveika gyvensena, Visuomenės sveikata, Projektų vadyba, Muzikos ir judesio terapija, Dietetikos pagrindai, Kursinis darbas.

Profesinės veiklos praktikos:

1. I-oji pradinė praktika "Įvadas į kineziterapijos specialybę ir slaugą", 2. II- oji mokomoji bazinė praktika "Bendrosios kineziterapijos pagrindai", 3. III-oji mokomoji praktika "Klinikinė kineziterapija",

4. Ikidiplominė praktika "Kineziterapeuto darbas asmens sveikatos priežiūros įstaigose".

Baigiamojo darbo rengimas [52].

AIKOS duomenimis, šiuo metu Panevėžio kolegijoje „Kineziterapijos“ studijų programą studijuoja 90 studentų [38].

1.3.2.4. Šiaulių kolegija

Šiaulių kolegija įsteigta 2002 m. reorganizavus aukštesniąsias technikos ir medicinos mokyklas. Šiaulių aukštesniosios medicinos mokyklos istorija prasidėjo 1946 m. liepos 1 d., įkūrus medicinos seserų mokyklą. 1991 m. medicinos mokykla tapo aukštesniąja medicinos mokykla, o 2002 m. rugsėjo 1 d. – Šiaulių kolegijos Sveikatos fakultetu [53].

Kineziterapijos studijas Šiaulių kolegijoje vykdo Sveikatos fakultetas. Mokymosi forma – dieninė ir vakarinė, trukmė – 3 metai. Studijos baigiamos baigiamuoju darbu. Suteikiamas reabilitacijos profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir kineziterapeuto profesinė kvalifikacija.

Kineziterapijos programos metu dėstomi šie dalykai (2008/2009 m):

Bendrojo lavinimo dalykai: Profesinė etika, Užsienio kalba, Teisės pagrindai, Vadyba ir kineziterapijos organizavimas, Psichologija, Informacinės technologijos, Profesinė kalba (lotynų kalba, specialybės kalbos kultūra).

Studijų pagrindų dalykai: Anatomija, Fiziologija, Aplinkos medicina, Farmakologija, Mokslinių tyrimų metodologija, Pedagogika ir kt.

Specialieji profesiniai dalykai: Bendroji bei pediatrinė kineziterapija, Funkcinė diagnostika,

Kineziterapijos metodikos, Ergonomika, Vidaus ligos ir kineziterapija, Chirurginės, ortopedinės,

traumatologinės ligos ir kineziterapija, Nervų ligos ir kineziterapija, Akušerija, ginekologija ir

kineziterapija, Masažas, Fizinė medicina ir reabilitacija, Slaugos pagrindai, Neatidėliotina pagalba, Darbas sveikatingumo centruose ir sporto medicina, bei laisvai pasirenkamieji dalykai.

Praktikos: Pradinė, bazinė, dvi klinikinės kineziterapijos ir baigiamoji praktika.

Būsimieji kineziterapeutai taiko teorines žinias praktikoje: reabilitacijos skyriuose susipažįsta su dirbančių kineziterapeutų darbu, jų kabinetų darbo įranga, kineziterapijos ir slaugos reikšme reabilitacijoje, tiria įvairiomis ligomis sergančių pacientų būklę, nustato judėjimo funkcijų problemas, numato kineziterapijos tikslus ir priemones, atlieka kineziterapijos procedūras savarankiškai ir stebint praktikos vadovui. Jų metu įtvirtinami ir tobulinami judėjimo sutrikimų įvertinimo, gydomųjų procedūrų ir pratimų parinkimo bei atlikimo, užsiėmimų vedimo, siekiant pacientų sveikatos pagerėjimo, ir kt. gebėjimai.

Baigus kineziterapijos studijų programą, studijas galima tęsti universitetuose pagal biomedicinos mokslo studijų srities reabilitacijos studijų krypties programas [54].

AIKOS duomenimis, šiuo metu Šiaulių kolegijoje „Kineziterapijos“ studijų programą studijuoja 161 studentas [38].

1.3.2.5. Utenos kolegija

Utenos kolegija – vienintelė Rytų Aukštaitijos aukštoji neuniversitetinė mokykla – įsteigta 2000 m. rugsėjo 1 d, Utenos aukštesniosios verslo ir aukštesniosios medicinos mokyklos pagrindu [55].

Kineziterapijos programa Utenos kolegijoje realizuojama nuo 2002 m. 2003/2004 m. m.

kolegijoje mokėsi 57 kineziterapeutai [56].

Kineziterapijos studijas Utenos kolegijoje vykdo Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakultetas. Mokymosi forma – dieninė, trukmė 3 metai. Studijos baigiamos baigiamuoju darbu. Baigus studijas suteikiamas reabilitacijos profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir kineziterapeuto profesinė kvalifikacija.

Kineziterapijos programos metu dėstomi šie dalykai (2008/2009 m):

Bendrojo lavinimo dalykai: Užsienio kalba, Lotynų kalba, Teisės pagrindai, Profesinė etika, Filosofija, Psichologija, Administravimo ir vadybos pagrindai.

Studijų pagrindų dalykai: Anatomija, Fiziologija, Aplinkos medicina, Informacinės

komunikacijos, Patologinė anatomija ir fiziologija, Slaugos pagrindai ir ligonių kilnojimas,

Neatidėliotina pagalba, Mokslinių tyrimų metodologija ir ugdymo pagrindai, Farmakologijos

pagrindai, Genetika, Fizinė medicina ir reabilitacija.

Specialieji profesiniai dalykai: Bendroji kineziterapija ir funkcinė diagnostika, Mokslas apie judesius, Kineziterapijos metodikos, Gydomieji pratimai, Ergonomika, Vidaus ligų kineziterapija, Chirurginė, ortopedinė, traumatologinė kineziterapija, Neurologinė kineziterapija, Akušerinė, ginekologinė, pediatrinė kineziterapija, Masažas.

Praktikos:

1. Įvadas į specialybę ir slauga, 2. Vidaus ligų kineziterapija,

3. Chirurginė, ortopedinė, traumatologinė kineziterapija, 4. Pediatrinė kineziterapija,

5. Neurologinė kineziterapija.

6. Ikidiplominė praktika [56].

AIKOS duomenimis, šiuo metu Utenos kolegijoje „Kineziterapijos“ studijų programą studijuoja 95 studentai [38].

1.3.2.6. Vilniaus kolegija

Vilniaus kolegija (VIKO) yra didžiausia Lietuvoje aukštojo neuniversitetinio mokslo institucija, rengianti aukštąjį neuniversitetinį išsimokslinimą turinčius specialistus [59].

Vilniaus kolegija įsteigta 2000 m. rugsėjo 1 d. reorganizavus tris Vilniaus aukštesniąsias mokyklas: Elektronikos, Ekonomikos ir Prekybos mokyklą, į kolegijos struktūrą įtrauktos Vilniaus aukštesnioji medicinos ir Buivydiškių aukštesnioji žemės ūkio mokyklos, Vilniaus aukštesnioji pedagogikos ir Vilniaus aukštesnioji technologijos mokyklos, įsteigtas Vilniaus kolegijos Dizaino ir technologijų fakultetas, apjungiant Aprangos studijų centrą, reorganizuotą Vilniaus lengvosios pramonės aukštesniąją mokyklą ir Technologijų studijų centrą, įsteigtas Vilniaus kolegijos Menų studijų centras [60].

Kineziterapijos studijas Vilniaus kolegijoje vykdo Sveikatos priežiūros fakultetas, Reabilitacijos katedra. Kineziterapijos programos trukmė 3 metai (6 semestrai), mokymosi forma – dieninė. Studijų programa apima 120 kreditų. Studijos baigiamos baigiamuoju darbu arba baigiamuoju egzaminu. Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir profesinė kvalifikacija – reabilitacijos profesinis bakalauras, kineziterapeutas [61].

Kineziterapijos programos metu dėstomi šie dalykai (2008/2009 m):

Bendrojo lavinimo dalykai: Užsienio kalba, Filosofija/Sociologija, Informacinės

komunikacijos: Informacinės technologijos, Kalbos kultūra, Lotynų kalba, Civilinė ir darbo sauga,

Vadybos pagrindai, Teisės pagrindai.

Studijų pagrindų dalykai: Anatomija, Fiziologija, Aplinkos sveikata, Mikrobiologija, Higiena, Farmakologija, Psichologija, Taikomieji tyrimai, Ugdymo pagrindai, Profesinė etika, Patologinė anatomija ir fiziologija, Bendroji kineziterapija ir funkcinė diagnostika, Mokslas apie judesius, Fizinė medicina ir reabilitacija, Ergonomika, Slaugos pagrindai, Neatidėliotina pagalba.

Specialieji (profesiniai) dalykai: Kineziterapijos metodikos, Gydomieji pratimai, Vidaus ligų kineziterapija, Chirurginė, ortopedinė, traumatologinė kineziterapija, Neurologinė kineziterapija, Akušerinė, ginekologinė, pediatrinė kineziterapija, Masažas.

Praktikos:

1. Įvado į specialybę praktika,

2. Vidaus ligų kineziterapijos praktika,

3. Chirurginės, ortopedinės, traumatologinės kineziterapijos praktika, 4. Neurologinės kineziterapijos praktika,

5. Pediatrinės kineziterapijos praktika, 6. Baigiamoji praktika.

Laisvai pasirenkamieji dalykai: Genetika, Toksikologija, Rekreacijos pagrindai, Fizinių ypatybių lavinimas, Sporto medicina, Judesio menas, Kineziterapija sveikatingumo centruose ir sporto klubuose, Šeimos sveikata [61].

Atviros informavimo konsultavimo orientavimo sistemos (AIKOS) duomenimis, šiuo metu Vilniaus kolegijoje „Kineziterapijos“ studijų programą studijuoja 106 studentai [38].

Pagal AIKOS, iš viso šiais 2008 – 2009 mokslo metais kineziterapiją studijuoja 1081 studentas: 366 aukštosiose universitetinėse mokyklose ir 626 kolegijose. 89 studentai studijuoja magistrantūroje [38].

Šiuo metu šalyje yra apie 400 kineziterapeutų, įgijusių aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį išsilavinimą, per 200 kineziterapeutų profesinį išsilavinimą įgijo kolegijose [7].

Lyginant kineziterapeutų skaičių 10 000 gyventojų Lietuvoje su šiais rodikliais kitose šalyse

(1 lentelė) matyti, kad jis kelis kartus mažesnis. Kineziterapeutų poreikio apskaičiavimai pagal

Europos Sąjungos standartus rodo, kad tokių specialistų Lietuvoje reikėtų apie 5000. Šį specialistų

skaičių aukštosiose mokyklose galima būtų parengti Lietuvoje per 15 – 20 metų, jei jie, įgiję

išsilavinimą šalyje, neišvyktų svetur [7].

1 lentelė. Kineziterapeutų skaičiaus palyginimas Šalis Kineziterapeutų

skaičius, tūkst.

Santykis su gyventojų skaičiumi

Didžioji Britanija 20 1 : 2850

Olandija 10,5 1 : 1250

Danija 3,9 1 : 1280

Švedija 6 1 : 1516

Norvegija 5 1 : 800

Lietuva 0,6 1 : 6333

1.4. Kineziterapeuto darbo sąlygos Lietuvoje 1.4.1. Lietuvos sveikatos priežiūros sistema

Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema (LNSS) – valstybės sveikatos reikalų, institucijų, sveikatinimo veiklos bei jos išteklių tvarkymo sistema [16].

LNSS užtikrina šias paslaugas:

1. Pirmines ambulatorines paslaugas;

2. Greitosios medicinos pagalbos paslaugas;

3. Stacionarines paslaugas;

4. Reabilitacijos paslaugas;

5. Slaugos paslaugas [15].

Kineziterapeuto praktika apima visas šias paslaugas, išskyrus greitosios medicinos pagalbos paslaugas.

1.4.2. Kineziterapijos praktikos vietos

Kineziterapeutas verčiasi kineziterapeuto praktika sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti medicininės reabilitacijos paslaugas, vaikų su negalia ugdymo įstaigose, sveikatinimo ir atsigavimo paslaugas teikiančiose įstaigose, savarankiško gyvenimo namuose, protezinių, ortopedijos gaminių ir techninių priemonių pritaikymo įstaigose, globos įstaigose, pensionatuose, administraciniuose vienetuose [12].

Kineziterapija gydymo ir reabilitacijos tikslais gali būti atliekama ligoninėse, slaugos ligoninėse, slaugos namuose, reabilitacijos centruose, psichiatrinėse ligoninėse, privačiuose kineziterapijos kabinetuose ar klinikose, ambulatorijose, pirminės sveikatos priežiūros centruose.

Sveikatos stiprinimo bei prevencijos tikslais kineziterapija gali būti taikoma sveikatingumo ir sporto klubuose, SPA centruose, grožio ir sveikatos centruose, sportininkų reabilitacijos centruose, įvairiuose užimtumo ir dienos centruose, mokyklose bei darželiuose, švietimo ir mokslo įstaigose, senjorų centruose, darbo vietose įvairiose kompanijose ir biuruose [23; 34].

Lietuvoje kineziterapijos paslaugos dar nėra pakankamai išplėtotos, kineziterapeutai nedirba

švietimo bei mokslo įstaigose, mokyklose. Taip pat apie praktiką darbo vietose įvairiose kompanijose

bei biuruose dar tik pradedama domėtis.