LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas
Profilaktinės medicinos katedra
Margarita Kuliešienė
LIETUVOS GYVENTOJŲ DARŢOVIŲ IR VAISIŲ VARTOJIMO ĮPROČIAI IR JŲ SĄSAJOS SU SOCIALINIAIS IR GYVENSENOS VEIKSNIAIS
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata ir mityba)
Mokslinė vadovė Prof. dr. J. Petkevičienė 2011 m. geguţės mėn.d.
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
LIETUVOS GYVENTOJŲ DARŢOVIŲ IR VAISIŲ VARTOJIMO ĮPROČIAI IR JŲ SĄSAJOS SU SOCIALINIAIS IR GYVENSENOS VEIKSNIAIS
Mokslinė vadovė prof. Janina Petkevičienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2011 60 p.
Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos gyventojų darţovių ir vaisių vartojimo įpročius ir jų ryšius su socialiniais ir gyvensenos veiksniais.
Uţdaviniai: Įvertinti Lietuvos gyventojų darţovių ir vaisių vartojimo įpročius ir jų pokyčius nuo 1996 m. Nustatyti darţovių ir vaisių vartojimo ryšius su socialiniais veiksniais. Nustatyti darţovių ir vaisių vartojimo sąsajas su gyvensenos veiksniais
Tyrimo metodika. Analizuoti suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimų duomenys. Tyrimas vykdomas nuo 1994 m. kas antri metai. Tiriama atsitiktinė 3000 Lietuvos 20-64 m. gyventojų imtis, sudaryta iš gyventojų registro sąrašų. Vykdoma apklausa paštu. Per šešiolikos metų laikotarpį klausimyną uţpildė 17161 ţmogus (7361vyras ir 9800 moterų). Atsako daţnis - 53,8-74,4 proc. Klausimyną sudarė klausimai apie darţovių ir vaisių vartojimo daţnį, gyvensenos ir socialinius veiksnius.
Rezultatai. Per keturiolika metų suaugusių Lietuvos gyventojų švieţių darţovių vartojimas padidėjo. Beveik kasdien valgančių švieţias darţoves vyrų dalis išaugo nuo 3,5 proc. 1996 m. iki 17 proc. 2010 m., o moterų – atitinkamai nuo 5,1 proc. iki 23,8 proc. Švieţių vaisių vartojimo daţnis padidėjo tik tarp moterų. Gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gyvenantys mieste, labiausiai padidino darţovių vartojimą. Didėjant amţiui didėjo darţovių ir vaisių vartojimo daţnis tarp moterų bei švieţių vaisių vartojimas tarp vyrų. Aukštojo išsilavinimo vyrai daţniau vartojo švieţias darţoves nei nebaigto vidurinio ar vidurinio išsilavinimo. Kaimo vyrai ir moterys rečiau valgė švieţius vaisius nei miesto. Moterys, vartojančios alkoholinius gėrimus rečiau nei kartą per savaitę, daţniau valgė švieţius vaisius ir
darţoves, o vyrai – švieţius vaisius. Tarp fiziškai aktyvių vyrų ir moterų kasdien vartojusių švieţias darţoves buvo daugiau nei tarp fiziškai pasyvių ţmonių.
Išvados. Nors per praėjusius keturiolika metų švieţių darţovių ir vaisių vartojimas padidėjo, suaugę Lietuvos gyventojai dar nepakankamai jų vartoja, Švieţių darţovių ir vaisių vartojimo įpročiai buvo susiję su gyventojų lytimi, amţiumi, išsilavinimu ir gyvenamąja vieta. Ţmonės, kurių gyvensena buvo nesveika, maţiau vartojo darţovių ir vaisių.
SUMMARY
Public health (Public health and nutrition)
CONSUMPTION OF FRUITS AND VEGETABLES IN LITHUANIAN ADULT POPULATION AND ITS ASSOCIATION WITH SOCIAL AND BEHAVIOURAL FACTORS
Margarita Kuliešienė
Academic supervisor Prof. Janina Petkevičienė
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine Kaunas; 2010 60 pages.
Objectives: to evaluate vegetables and fruits consumption in Lithuanian adult population and trends since 1996; to assess the relationships between vegetables and fruits consumption and social factors; to evaluate associations of vegetables and fruits consumption with behavioural factors.
Methods: The data from Health Behaviour Survey among Lithuanian adult population are presented. Since 1994 nine surveys have been carried out every second year. For every survey random sample of 3000 Lithuanians aged 20-64 was taken from the National Population Register. The study material was collected by mailed questionnaires. Altogether 17161 persons (7361men and 9800 women) participated in the surveys. Response rate varied from 53,8% to 74,4%. The survey instrument included the questions about fruits and vegetables consumption, social and behavioural factors.
Results: Over 14-year period, the consumption of fresh vegetables and fruits has increased among Lithuanian adult population. In 1996, daily consumption of fresh vegetables was reported by 3.5% of men and 5.1% of women, while in the year 2010 this proportion was 17% in men and 23.8% in women. The positive changes in fresh fruits consumption were observed only in women. The largest increase in frequency of daily consumption of fresh vegetables was found among persons with university education and those living in cities. The proportion of women consuming fresh vegetables and fruits daily and the proportion of men consuming fresh fruits daily increased with age. Men with university education consumed fresh vegetables more often than low educated men. The proportion of men and women
consuming fresh fruits daily was lower among the respondents living in rural areas compared to the urban population. The consumption of fruits and vegetables was not associated with daily smoking. Respondents drinking alcohol less often than once a week were more likely to consume fresh fruits and vegetables daily. Leisure time physical activity on at least four days a week was positively related to the daily consumption of fruit and vegetables.
Conclusions: despite some positive changes in fruits and vegetables consumption during last 14 years, a substantial part of the population in Lithuania do not consumed the recommended amount. Consumption of fruits and vegetables was related to gender, age, education, and place of residence of respondents. People with unhealthy behaviour consumed vegetables and fruits less frequently.
SANTRUMPOS
KMI – kūno masės indeksas
KMUK – Kauno medicinos universiteto klinikos PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
TURINYS
ĮVADAS ... 8
1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10
2. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11
2.1. Darţovių ir vaisių nauda sveikatai ... 11
2.2. Darţovių ir vaisių vartojimo įpročiai pasaulyje ir Lietuvoje ... 13
2.3. Darţovių ir vaisių vartojimo priklausomybė nuo socialinių veiksnių ... 15
2.4. Darţovių ir vaisių ryšiai su kitais gyvenimo veiksniais ... 17
3. TYRIMO METODIKA ... 19
3.1. Tyrimo kontingentas ... 19
3.2. Tyrimo metodai ... 20
3.3. Statistinis duomenų vertinimas ... 21
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 22
4.1. Suaugusių Lietuvos gyventojų darţovių ir vaisių vartojimo įpročių pokyčiai 1996-2010 metais. ... 22
4.2. Darţovių ir vaisių vartojimo sąsajos su socialiniais veiksniais. ... 33
4.3. Darţovių ir vaisių vartojimo ryšiai su gyvensenos veiksniais ... 44
IŠVADOS ... 53
REKOMENDACIJOS ... 54
LITERATŪRA ... 55
ĮVADAS
Šiandien sukaupta pakankamai mokslinių įrodymų, kad nesveika, neteisinga mityba daro įtaką lėtinių neinfekcinių ligų, ypač kraujotakos sistemos ir onkologinių ligų, sudarančių didţiausią Lietuvos gyventojų mirtingumo dalį, atsiradimui [1]. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, pakankamas vaisių ir darţovių vartojimas apsaugo nuo išeminės širdies ligos, insulto, stemplės, skrandţio, storosios ţarnos vėţio, cukrinio diabeto ir kitų ligų [2,3]. Olandų mokslininkai nustatė, kad padidinus vaisių ir darţovių vartojimą nuo 250 g per dieną iki rekomenduojamo 400 g per dieną, piktybinių navikų daţnį galima sumaţinti 6-28 proc., o mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų daţnį 6-22 proc. [4].
Darţovių ir vaisių sudėtyje yra mineralinių medţiagų, vitaminų, maistinių skaidulų ir kitų labai svarbių sveikatai komponentų, kurie maţina lėtinių ligų riziką [5]. Kuo įvairesnės darţovės ir vaisiai bus vartojami, tuo geriau bus patenkinami organizmo poreikiai ir gerės sveikata. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suvalgyti bent 400 g vaisių ir darţovių per dieną [1]. Vienas iš sveikos mitybos ugdymo siekinių – skatinti valgyti darţoves ir vaisius penkis kartus per dieną (“Five a Day”).
Daugumos pasaulio valstybių gyventojai nepakankamai suvalgo darţovių ir vaisių. Danijos tyrėjų duomenimis, tik 4 proc. ţmonių laikėsi sveikos mitybos rekomendacijų kas dieną suvalgyti bent 400 g vaisių ir darţovių [6]. Britai vidutiniškai valgė 250 g vaisių ir darţovių per dieną [7]. Tuo tarpu Pietų Europos gyventojai vaisių ir darţovių vartojo du kartus daugiau [8].
Lietuvos gyventojų mitybos tyrimo, atlikto 2007 metais, duomenimis, lietuviai per maţai suvartoja darţovių ir vaisių [9]. Tarptautinio NORBAGREEN tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių gyventojai švieţias darţoves ir vaisius valgė rečiau negu Šiaurės Europos šalių gyventojai [10].
Darţovių ir vaisių vartojimas yra susijęs su socialiniais veiksniais. Daugelio tyrimų duomenimis, moterys valgo darţoves ir vaisius daţniau nei vyrai [11,12]. Teigiama, kad vyrų ir moterų mitybos skirtumus lemia kultūriniai, socialiniai, psichologiniai veiksniai. Darţovės ir vaisiai laikomi “lengvesniu” maistu, labiau tinkančiu moterims. Vyrų ir moterų suvokimas apie tai, kas sveika, skiriasi. Moterys labiau domisi maistu ir mityba bei jos poveikiu sveikatai. Be to, moterys labiau rūpinasi savo išvaizda, todėl stengiasi sveikai maitintis.
Darţovių ir vaisių vartojimas didėja didėjant ţmonių išsilavinimui [13]. Aukštesnio išsilavinimo ţmonės turi daugiau ţinių apie sveiką mitybą. Jie labiau stengiasi saugoti
sveikatą. Jie turi daugiau finansinių galimybių įsigyti norimų produktų. Darţovių vartojimo skirtumai tarp socialinių gali turėti reikšmės sveikatos skirtumams.
Siekiant sumaţinti lėtinių ligų riziką, būtina skatinti teigiamus Lietuvos gyventojų mitybos pokyčius, didinti darţovių ir vaisių vartojimą. Planuojant, įgyvendinant ir vertinant sveikos mitybos ugdymo ir ligų profilaktikos programas būtini gyventojų mitybos stebėsenos duomenys.
Šis darbas yra tarptautinio Sveikatą veikiančios gyvensenos tyrimo FINBALT HEALTH MONITOR dalis, kuris Lietuvoje yra vykdomas nuo 1994 metų. Atliekant tyrimą vertinami suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos, taip pat ir mitybos, pokyčiai.
1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos gyventojų darţovių ir vaisių vartojimo įpročius ir jų ryšius su socialiniais ir gyvensenos veiksniais.
Darbo uţdaviniai:
1. Įvertinti Lietuvos gyventojų darţovių ir vaisių vartojimo įpročius ir jų pokyčius nuo 1996 m.
2. Nustatyti darţovių ir vaisių vartojimo ryšius su socialiniais veiksniais. 3. Nustatyti darţovių ir vaisių vartojimo sąsajas su gyvensenos veiksniais
2. LITERATŪROS APŢVALGA
2.1. Darţovių ir vaisių nauda sveikatai
Vaisiuose ir darţovėse yra daug vitaminų ir maistinių medţiagų, kurios yra būtinos gerai bendrai sveikatai. Daugybė mokslinių tyrimų duomenų parodė, kad vaisių ir darţovių vartojimas yra susijęs su sveikata. Vaisiai ir darţovės, kaip dalis kasdieninių vartojamų produktų, gali padėti išvengti lėtinių neinfekcinių ligų (LNL), tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos ir tam tikrų lokalizacijų piktybiniai navikai [1-5]. Be to, vartojant pakankamai darţovių ir vaisių maţėja nutukimo ir metabolinio sindromo paplitimas [1].
Nepakankamas vartojimas švieţių vaisių ir darţovių, kurios turi maistinių skaidulų, ląstelienos, sutrikdo virškinamojo trakto veiklą. Maistinių skaidulų ir ląstelienos turime suvartoti 15 – 30 g per dieną. Be to, vaisiuose ir darţovėse yra natūralūs vitaminai, fermentai, mikro ir makroelementai, be kurių negali vykti medţiagų apykaita ir energijos gamyba organizme [14]. Kalcis reikalingas kaulams ir dantims, kraujo krešėjimui ir ţaizdų gijimui, kai kurių fermentų veiklai. Kalcio galima rasti šiuose vaisiuose darţovėse: grūdai, sėklos ir riešutai, tamsiai ţalios spalvos lapinės darţovės ir kt. Magnio reikia širdţiai, kaulams, jis apsaugo nuo diabeto, pastovaus nuovargio jausmo, padeda padidinti energijos lygį. Jo yra neapdorotuose grūduose, riešutuose, pupelėse (ypač sojose), tamsiai ţalios spalvos lapinėse darţovėse. Geleţies trūkumas pasaulyje sukelia beveik milijoną mirties atvejų per metus, anemija dėl geleţies stokos serga apie du milijardai ţmonių. Geleţis reikia kraujo ląstelėms, nervų sistemos veiklai. Jos taip pat galima rasti tamsiai ţalios spalvos lapinėse darţovėse, pomidoruose, braškėse ir kt. Mitybos racioną papildę natūraliais vaisiais, sumaţinsite širdies ir kraujagyslių ligų pavojų [15]. Visos šios medţiagos mūsų organizmui, tai tarsi namui statybinės medţiagos. Kraujotakai naudingi produktai - medus, švieţi agurkai, virti špinatai, arba pakepintos morkos, bananai, razinos, švieţi ir rauginti baltagūţiai kopūstai, citrinos, darţo pupos bei pomidorai. Gerinti kraujagyslių elastingumą, atsparumą padeda jūros kopūstai, morkos, česnakai, šparagai, baltagūţiai kopūstai, melionai ir pupelės padeda valyti kraują, suskaidyti ir pašalinti iš organizmo nebereikalingas medţiagas. O ryţiai, kviečių sėlenos, obuoliai, švieţios, termiškai neapdorotos darţovės (ypač ţalieji ţirneliai ir švieţi pomidorai) gerina kraujo sudėtį ir kraujagyslių maitinimą.
Darţovėse ir vaisiuose yra daugybė antioksidaciniu ir kitokiu profilaktiniu poveikiu pasiţyminčių medţiagų: vitaminų C, E, beta karotino, flavonoidų, izotiocianatų, fenolių,
terpenų, fitoestrogenų, augalinių sterolių, maistinių skaidulų ir kt. [16]. Maistinės skaidulos, esančios vaisiuose ir darţovėse, aviţų, mieţių, kviečių grūduose, maţina bendrojo ir maţo tankio cholesterolio koncentraciją. Darţovės ir vaisiai – vienas iš folio rūgšties šaltinių. Jos trūkstant, kraujyje padidėja homocisteino koncentracija. Šios rūgšties perteklius laikomas aterosklerozės rizikos veiksniu [3, 16].
Vaisių ir darţovių suvartojamas kiekis per dieną turi būti nemaţesnis kaip 400 g. Taip rekomenduojama kasdien vartoti bent 5 vaisių ir darţovių porcijas [1,14].
Sulčių gėrimai taip pat yra gausūs vitaminais kaip ir darţovių vartojimas, obuolių sultys - vertingas geleţies šaltinis. Jos gerina deguonies tiekimą į smegenis ir padeda lengviau susikaupti. Tuo tarpu greipfrutų sultys stiprina organizmą ir imuninę sistemą. Šį procesą uţtikrina vitaminas C, kurio gausu šiose sultyse. Specialistai rekomenduoja greipfrutų sultis siekiant sulieknėti, o štai apelsinų sultys suteikia energijos darbo dienai [14].
Lietuvos gyventojų mirtingumo struktūra pagal pagrindines mirčių prieţastis jau daugelį metų išlieka nepakitusi. 2009 m. daugiau nei pusė visų mirusiųjų (55,4 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Didţiausią mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų dalį sudarė asmenys mirę nuo išeminės širdies ligos (61,9 proc.). Didţioji dalis (66,8 proc.) mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų buvo 65 metų ir vyresnio amţiaus asmenys. 2009 m. nuo piktybinių navikų mirė 8130 gyventojų arba 19,3 proc. visų mirusiųjų. Lyginant su 2008 metais daugiau ţmonių mirė nuo storosios ir tiesiosios ţarnos vėţio, maţiau – nuo skrandţio, krūties, gimdos kaklelio, priešinės liaukos piktybinių navikų. Mirtingumas nuo gimdos kaklelio piktybinių navikų sumaţėjo 13 proc. nuo skrandţio piktybinių navikų –11proc. atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu – 8,3 proc. [17].
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, gyventojų mirtingumo lygis išlieka gerokai aukštesnis negu Vakarų šalyse. Miršta vidutiniškai 3,5 m. anksčiau. Lietuvos vyrai gyvena vidutiniškai 10 metu trumpiau, o moterys – apie 5metus trumpiau negu Europos Sąjungos šalių vyrai ir moterys [25]. 2009 m. Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 67,5 metai – 1,2 metų ilgesnė negu 2008m., moterų – 78,6 metai, t.y. 1 metais ilgesnė nei 2008m. Vis dar išlieka didelis skirtumas (daugiau nei 11metų) tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės. Lietuvoje gimusių vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė maţiausia Europos Sąjungoje, moterų – taip pat trumpesnė nei daugelyje Europos Sąjungos šalių [17].
Nepakankamas vaisių ir darţovių vartojimas gali būti viena iš didelio Lietuvos gyventojų mirtingumo prieţasčių.
2.2. Darţovių ir vaisių vartojimo įpročiai pasaulyje ir Lietuvoje
PSO nuolat akcentuoja, kad darţovės labai svarbios mityboje ir ragina valstybes rengti darţovių ir vaisių vartojimo skatinimo programas [1]. PSO siekia pagerinti visuomenės sveikatą, sumaţinti socialinę nelygybę sveikatos srityje. Todėl ji skatinti vaisių ir darţovių vartojimą visame pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse [1].
Lietuvos gyventojų mitybos tyrimo duomenys parodė, kad tik 43,4 proc. respondentų švieţias darţoves (išskyrus bulves) vartoja kasdien arba beveik kasdien ir tik 58,7 proc. respondentų kasdien arba kelis kartus per dieną vartoja grūdinius produktus [9]. Gyventojai vidutiniškai per parą suvartoja 142 g darţovių (įskaitant riešutus ir ankštinius) ir 143 g suvartoja darţovių sriubų; 120 g bulvių (įskaitant kitus krakmolingus šakniavaisius), 86 g vaisių, 64 g vaisių ir darţovių sulčių; 219 g grūdų ir grūdų produktų; 180 g mėsos ir mėsos produktų (įskaitant subproduktus); 182 g pieno ir pieno produktų (įskaitant sviestą); 30 g ţuvies ir jos produktų; 20 g kiaušinių; ir 22 g cukraus ir cukraus produktų (įskaitant šokoladą);15 g riebalų (neįskaitant sviesto). Lyginant pastarojo dešimtmečio Lietuvos gyventojų maisto produktų vartojimo bei mitybos įpročių tyrimų duomenis stebime, kad gyventojai ir toliau nepakankamai vartoja švieţių darţovių bei vaisių, grūdinių produktų, ţuvies per daug vartoja mėsos, mėsos produktų [18,19].
Suaugusių JAV gyventojų gyvensenos tyrimo duomenimis, darţovių ir vaisių vartojimas buvo iš esmės nepasikeitęs nuo 1994 iki 2000 m.; amerikiečiai valgė per maţai vaisių ir darţovių [20].
NORBAGREEN tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai, kaip ir Švedijos, Suomijos, daugiausiai vartojo visų rūšių darţovių [10]Daugiau nei du trečdaliai lietuvių bent vieną kartą per dieną valgė vaisių ir darţovių. Tuo tarpu estai ir latviai gerokai atsilieka – vaisių ir darţovių valgo rečiau, o dauguma net neţino, kad šios rūšies maisto reikėtų suvartoti bent 500 g per dieną.
Latvijos duomenimis, virtas darţoves kasdien valgė 8% vyrų ir 8,9% moterų, tačiau švieţias darţoves kasdien vartojo 26,1% vyrų ir 38,8% moterų. Švieţių darţovių vartojimas Latvijoje didėja [21].
Šešiose Europos šalyse vertinimas mitybos įpročių parodė, kad vyrai rečiau valgė vaisius ir darţoves negu moterys. Teigiama, kad vyrų ir moterų mitybos įpročių skirtumus lemia kultūriniai, socialiniai, ekonominiai veiksniai. Darţovės ir vaisiai laikomi labiau lengvesniu maistu tinkančiu moterims. Vyrai ir moterys skirtingai suvokia, kas sveika. Moterys labiau domisi maistu ir mityba, jos poveikiu sveikatai, labiau rūpinasi išvaizda ir
stengiasi sveikai maitintis [22]. Italijos ir Didţiosios Britanijos vyresnio amţiaus gyventojai valgė švieţius vaisiu ir darţoves, o jaunesnieji pirmenybę teikė perdirbtoms darţovėms[7, 11].
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos gyventojų aprūpinimas darţovėmis ir vaisiais nuo 2003 metų beveik nepasikeitė. 2008 m. vidutinis Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai suvartojo 86 kg darţovių ir 68 kg vaisių [17].
2.2.1 lentelė. Darţovių ir vaisių suvartojimas vienam Lietuvos gyventojui per metus (Lietuvos statistikos departamento duomenys).
Lietuviška virtuvė - Lietuvoje ir lietuvių tarpe paplitusi kulinarinių tradicijų visuma. Ir taip pat yra turtinga savo šalies auginamomis darţovėmis bei vaisiais, tokiais kaip svogūnai, morkos, bulvės, kopūstai, ridikėliai, ropės ir daugybė kitų darţovių. Taip pat ir vaisiai obuoliai, kriaušės, slyvos, gausybė uogų. Nors dėl istorinių ryšių ir įtakų Lietuva turi daug panašumų į kitas aplinkinių tautų virtuves, jai būdingi savitumai leidţia kalbėti apie ją kaip apie atskirą tradiciją [15].
Apie 90 proc. Lietuvos gyventojų turėtų vartoti daugiau darţovių ir vaisių, kad jų mityba atitiktų tarptautines ir Lietuvos sveikatos mitybos rekomendacijas. Lietuviai ir kitų Baltijos valstybių gyventojai vaisius valgė rečiau negu Šiaurės šalių [10]. Nors daugelis apklaustų lietuvių neţino, kiek per dieną reikia suvalgyti vaisių ir darţovių, dţiugina, kad dauguma nors kartą dienoje vartoja šios rūšies maisto. Tačiau matome tai labai maţas kiekis, juk vaisiai ir darţovės yra vertingi ne tik dėl vitaminų bet ir dėl medţiagų, kurios suteikia mūsų organizmui stiprybės kovojant su besiartinančiomis ligomis.
NORBAGREEN tyrimo duomenimis, Lietuvos moterys daţniau nei vyrai vartojo visų rūšių darţoves – atitinkamai 33,3 ir 30,9 karto per mėnesį [10]. Darţoves kasdien valgė 61,4 proc. vyrų ir 66,5 proc. moterų. Švieţias darţoves kasdien valgė ketvirtadalis vyrų ir 29,4 proc. moterų. Darţovės ant duonos riekės, keptos darţovės, ir jų sultys vartojamos retai. Visų rūšių uogas ir vaisius bent kartą per dieną valgė 39,7 proc. vyrų ir 44,5 proc. moterų. Vidutinis vaisių ir uogų vartojimo daţnis per mėnesį Lietuvoje yra maţesnis nei darţovių. Tiek moterys, tiek vyrai uogas vartoja daţniausiai švieţias ir šaldytas. Visi vaisiai, išskyrus
Produktų grupės 2003 2004 2005 2006 2007 2008
Darţovės, arbūzai, melionai, kg 95 97 104 99 83 86
obuolius, valgomi gana retai. Dauguma vyrų ir moterų valgo Lietuvoje augintas darţoves: morkas, svogūnus, bulves, pomidorus, kopūstus, agurkus.
Taigi Lietuvos, kaip ir daugelio kitų valstybių, gyventojai suvalgo per maţai darţovių ir vaisių. Jų darţovių vartojimas nepasiekia rekomenduojamo 400 g per dieną. Skatinti vartoti vaisius ir darţoves – vienas svarbiausiųjų visuomenės sveikatos specialistų uţdavinių [1].
2.3. Darţovių ir vaisių vartojimo priklausomybė nuo socialinių veiksnių
Sveikata glaudţiai susijusi su socialiniais ir ekonominiais veiksniais net ir turtingoje visuomenėje. Didţiausią įtaką sveikatai turi veiksniai, susiję su profesija, atliekamu darbu, kultūra bei ekonomine ţmogaus padėtimi, socialiniais ryšiais visuomenėje [22]. Visi šie veiksniai yra tarpusavyje glaudţiai susiję. Ţinoma, kad socialiniai ir ekonominiai netolygumai populiacijoje sąlygoja nevienodas ţmonių galimybes būti sveikais. Socialinių bei aplinkos sąlygų pagerinimas šiuo metu yra pagrindinis sveikatos politikos tikslas visame pasaulyje [14]. Daugiau dėmesio turėtų būti kreipiama į tas socialines ir ekonomines ţmonių grupes, kuriose labiau paplitę rizikos veiksniai ir padidėjusi blogos sveikatos rizika. Socialinių ir ekonominių sąlygų pagerinimas galėtų būti labai efektyvus būdas siekiant uţkirsti kelią ţalingų sveikatai rizikos veiksnių atsiradimui bei paplitimui, o tai sudarytų prielaidas pagerinti ir visos populiacijos sveikatą bei gyvenimo kokybę [23].
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai kito sveikatai palankia linkme ir labiau atitiko Pasaulio sveikatos organizacijos mitybos rekomendacijas [18,19]. Pradėta daugiau vartoti augalinių ir maţiau gyvulinių riebalų (taukų, sviesto). Padidėjo švieţių darţovių ir vaisių vartojimas. Visų tirtų socialinių grupių gyventojai keitė mitybos įpročius, tačiau socialiniai mitybos skirtumai suaugusių Lietuvos gyventojų populiacijoje išliko. Aukštojo išsilavinimo ţmonių dauguma mitybos įpročių buvo sveikesni negu nebaigto vidurinio išsimokslinimo [24,25]. Gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, daţniau valgė darţoves ir vaisius palyginti su ţemesnio išsilavinimo gyventojais. Didesnė dalis moterų (27,8 proc.), turinčių aukštąjį išsilavinimą, valgė švieţias darţoves kasdien kasdien, lyginant su to paties išsilavinimo vyrais. Švieţių darţovių vartojimo daţnis padidėjo visose vyrų ir moterų amţiaus grupėse. Kasdien vartojusių švieţias darţoves gyventojų dalis šiek tiek labiau išaugo vidutinio amţiaus grupėje – nuo 2,8 proc. 1996 m. iki 24,1 proc. 2008 m. tarp vyrų, nuo 5,5 proc. iki 35,1 proc. tarp moterų. Vedusių vyrų, vartojusių švieţias darţoves 8,4 procento, valgo daţniau nei nevedusių. Lyginant su netekėjusiomis moterimis 1,9 karto maţiau nevedę
vyrai vartoja švieţias darţoves [18, 25]. Antsvorio ir nutukimo paplitimas Lietuvoje taip pat buvo susijęs su socialiniais veiksniais [26].
Dėl per maţo vaisių ir darţovių vartojimo visose trijose Baltijos šalyse respondentai kaltino per didelę kainą – šią prieţastį nurodė 50 proc. apklaustųjų. Tyrimas taip pat parodė, kad daugelis respondentų neţino, jog vieną dienos porciją (100 g) vaisių gali pakeisti stiklinė 100 proc. vaisių sulčių [27].
Įvairūs tyrimai rodo, kad kruopos, liesa mėsa, ţuvis, neriebaus pieno produktai, švieţios darţovės bei vaisiai ir kiti sveikatą stiprinantys produktai daţniau yra vartojami aukštesnę socialinę padėtį uţimančių ţmonių [28-31]. Priešingai, cukraus, saldumynų, perdirbtų grūdinių produktų ir riebalų vartojimas buvo susijęs su ţemesne socialine padėtimi. Taigi aukštesnei socialinei grupei priklausantys ţmonės maitinasi sveikesniu maistu, jie daţniau vartoja įvairias kruopas, darţoves, maţiau mėsos.
Atsiţvelgiant į gyvenamą vietą, Lietuvos vyrai švieţių vaisių vartojo 7,1% maţiau, lyginant didţiuosiuose miestuose gyvenančių vyrų švieţių darţovių vartojimą. Moterys, ţenkliai daugiau suvalgo tiek švieţių darţovių tiek vaisių, lyginant su vyrais [18].
Miesto gyventojai maitinasi sveikiau nei gyvenantys kaime. Gyvenimas kaime, nedarbas, bloga materialinė būklė sąlygojo ţemesnę ţmonių gyvenimo kokybę [18].
Nenuostabu jog ţmonės turintys aukštąjį išsilavinimą maitinasi geriau, jie daţniau vartoja vaisius bei darţoves, domisi mitybos naujovėmis. Jų ekonominė padėtis stipresnė negu tų ţmonių, kurie neturi aukštojo išsilavinimo. Atlikti tyrimai 15 Europos šalių parodė ryšį tarp švietimo ir vartojimo vaisių ir darţovių [13]. Anglų tyrėjų duomenimis, 24 proc. vyrų ir 7 proc. moterų nesugeba ruošti maisto arba neturi pakankamai ţinių. Ruošiant maistą ir renkantis produktus vyrai daţniau vadovaujasi skoniu, o moterys - sveikos mitybos rekomendacijomis [30]. Didţiojoje Britanijoje teiginiui „Man nerūpi, ką valgau, svarbu, kad man patiktų“ - pritarė 46,3 proc. vyrų ir 27,5 proc. moterų.
Jaunesni vyrai suvartoja maţiau vaisių ir darţovių nei vyresnio amţiaus vyrai. Duomenys parodė, kad 47% Kanados pagyvenusių ţmonių valgo vaisius ir darţoves bent penkis kartus per dieną [32]. Nustatyti ryšiai tarp vaisių ir darţovių vartojimo ir visų namų ūkio pajamų ir išsilavinimo.
E. Roos ir kolegų tyrime gauti rezultatai parodė, kad didėjant išsilavinimui patikimai didėjo ir gyventojų kasdien vartojusių švieţias darţoves dalis: tarp vyrų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, kasdien darţoves valgė 44 proc., o turinčių tik vidurinį – 28 proc., moterų, atitinkamai 60 proc. ir 43 proc. [33].
Vertinant Suomijos ir Baltijos valstybių gyventojų darţovių vartojimo sąsajas su socialiniais veiksniais, nustatyta, kad moterys valgė darţoves daţniau nei vyrai, vyresni gyventojai daţniau nei jauno amţiaus, miesto gyventojai daţniau nei kaimo [34]. Didėjant išsilavinimui, darţovių vartojimas taip pat didėjo. Estijoje ir Suomijoje darţoves daţniau valgė gyvenantys šeimoje nei vieniši ţmonės [34].
Taigi dauguma tyrėjų atskleidė darţovių ir vaisių vartojimo ryšius su socialiniais veiksniais. Ši informacija yra labai vertinga rengiant gyventojų sveikos mitybos ugdymo ir ligų profilaktikos programas, nes parodo, kurioms gyventojų grupėms turėtų būti skiriamas didţiausias dėmesys ir padeda efektyviau panaudoti ir tikslingai paskirstyti lėšas.
2.4. Darţovių ir vaisių ryšiai su kitais gyvenimo veiksniais
Mitybos įpročiai yra susiję su kitais gyvensenos veiksniais. Gyventojai, kurių mityba nesveika, daţniau turi ir kitų sveikatai ţalingų įpročių [35]. Nesveika mityba daţnai būna susijusi su rūkymu, alkoholinių gėrimų vartojimu bei fiziniu pasyvumu. Tyrimų duomenimis, rūkantys ţmonės rečiau valgo darţoves [30, 36]. Danijos mokslininkai nustatė, kad nerūkantys vyrai ir moterys daţniau vartojo švieţius vaisius ir darţoves, alyvų aliejų, skaldytų grūdų duoną [31]. Norvegijos mokslininkų duomenimis, rūkantys gyventojai taip pat maitinosi nesveikiau nei nerūkantys [37]. Jie rečiau valgė, darţoves, ţuvį, gėrė liesą pieną. Ispanų tyrėjai nustatė, kad „Vakarietiškos mitybos“ modelį, kuriam būdingas didelis gyvulinių produktų ir nepakankamas darţovių ir vaisių vartojimas, daţniau rinkosi vyrai, surūkantys daugiau nei 20 cigarečių per dieną [38]. Moterys, gyvenusios su rūkančiais vyrais, rečiau vartojo darţoves nei gyvenusios su nerūkančiais vyrais [39].
Alkoholio vartojimas taip pat buvo susijęs su nesveikesniais mitybos įpročiais [40, 41]. Prancūzų tyrėjų duomenimis, vartojantieji alkoholinius gėrimus rečiau valgė švieţias darţoves, vaisius ir pieno produktus ir daţniau valgė mėsą, fermentinį sūrį, kiaušinius negu nevartojantys alkoholinių gėrimų [40]. Literatūros šaltiniuose minimas „prancūzų paradoksas“ - ryšys tarp gausaus vyno vartojimo ir maţo širdies ir kraujagyslių ligų paplitimo – dalinai galėtų būti paaiškintas tuo, kad vyno mėgėjai valgo daugiau darţovių nei negeriantys vyno (42, 43). JAV gyventojai, daţniau besirenkantys vaisius, maistinėmis skaidulomis turtingą maistą, rečiau rūkė, maţiau vartojo alkoholinių gėrimų nei retai vartojusieji minėtus maisto produktus (44). Kiti tyrėjai taip pat nustatė, jog geriantys vyną maitinosi sveikiau nei
geriantys kitos rūšies alkoholinius gėrimus. Vyno mėgėjai daţniau rinkosi vaisius, ţuvį, darţoves, įvairias salotas, kepimui naudojo alyvų aliejų [43].
Fizinis aktyvumas yra labai svarbus gyventojų sveikatai. Fiziškai aktyvūs ţmonės gyvena ilgiau, jie rečiau serga lėtinėmis ligomis, būna rečiau nutukę nei fiziškai pasyvūs [1,45]. Fizinis aktyvumas susijęs su mitybos įpročiais [46, 47]. Fiziškai pasyvių ţmonių maisto davinyje būna maţiau darţovių, daugiau didelės energinės vertės produktų nei aktyviai judančių ţmonių [47]. Norvegų tyrėjai nurodė, kad fiziškai aktyvesni gyventojai daţniau maitinosi pagal sveikos mitybos rekomendacijas [48]. Fiziškai aktyvios moterys valgė daugiau švieţių vaisių, darţovių ir bulvių [47,48]. Keturis kartus per savaitė sportuojantys gyventojai per dieną vidutiniškai suvalgydavo 294 g vaisių ir darţovių, o sportuojantys rečiau ar nesportuojantys - 218 g vaisių ir darţovių [47]. Kiti tyrėjai taip pat nurodo, fiziškai aktyvūs vyrai ir moterys daugiau valgė darţovių, vaisių, ţuvies, paukštienos, ankštinių, riešutų ir kitų sveikatai palankių maisto produktų .
Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, vyrai, valgantys darţoves, vaisius, ţuvį ir vištieną, rečiau rūkė, buvo fiziškai aktyvesni, tačiau vyrai ir moterys daţniau vartojo alkoholinius gėrimus negu retai valgantys minėtus produktus [49].
Apibendrinant galima teigti, jog ţmonės, besirūpinantys savo sveikata, sveikiau maitinasi, valgo daugiau darţovių ir vaisių, yra fiziškai aktyvesni ir vengia ţalingų įpročių. Ţmonės, kurie nesilaiko sveikos mitybos rekomendacijų, ir turi kitų nesveikų gyvensenos įpročių, rizikuoja susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.
Pasaulio Sveikatos Organizacija pasiūlė lėtinių neuţkrečiamų ligų profilaktikos strategiją, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas sveikos gyvensenos ugdymui: sveikai mitybai, darţovių ir vaisių vartojimo skatinimui, fizinio aktyvumo didinimui, kovai su rūkymu ir girtavimu [50]. Šios ligos Lietuvoje yra labai daţnos. Todėl būtina keisti Lietuvos ţmonių gyvenseną, ypatingą dėmesį skiriant gyventojų sveikos gyvensenos įgūdţių formavimui bei rizikingos elgsenos profilaktikai.
3. TYRIMO METODIKA
Darbas atliktas dalyvaujant tarptautiniame Sveikatą veikiančios gyvensenos tyrime FINBALT HEALTH MONITOR, kurio iniciatorius buvo Suomijos visuomenės sveikatos institutas. Lietuva į tyrimą įsijungė 1994 metais. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas .(1 pridas).
3.1. Tyrimo kontingentas
Tiriamąjį kontingentą sudarė 20-64 m. amţiaus Lietuvos gyventojai. Kiekvienam tyrimui iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų buvo sudaroma 3000 minėto amţiaus ţmonių atsitiktinė imtis (2010 m – 4000 gyventojų imtis). Buvo vykdoma apklausa paštu. Atrinktiems ţmonėms buvo siunčiamas klausimynas ir prašyta atsiųsti atsakymus per dvi savaites. Kiekvieno tyrimo metu klausimynas buvo siunčiamas balandţio mėnesį, siekiant išvengti sezoninių mitybos ir kitų veiksnių pokyčių. Ţmonėms, iš kurių negauta atsakymo, geguţės mėnesį buvo siunčiamas antras laiškas. Per šešiolikos metų laikotarpį klausimyną uţpildė 17161 ţmogus (7361vyras ir 9800 moterų). Atsako daţnis sudarė 53,8-74,4 proc. Skaičiuojant atsako daţnį buvo atmestos sąrašų klaidos: mirę, nurodytu adresu negyvenantys arba ilgam išvykę ţmonės. Tyrime dalyvavusių ţmonių skaičius pateiktas 3.1.1 lentelėje.
Į klausimyną buvo įtraukti klausimai apie tirtųjų gimimo datą, išsilavinimą, gyvenamąją vietą ir šeiminę padėtį. Amţius skaičiuotas iš gimimo datos atimant tyrimo datą. Klausimas apie gyventojų išsilavinimą turėjo šešis galimų atsakymų variantus, iš kurių reikėjo pasirinkti vieną: „pradinis“, „nebaigtas vidurinis“, „vidurinis“, „aukštesnysis”, „aukštasis“ ir ‚‚universitetinis“. Pagal išsilavinimą tirtieji buvo suskirstyti į vidurinio (pradinis ar nebaigtas vidurinis ir vidurinis), aukštesniojo (aukštesnysis ar kolegija) ir aukštojo (universitetas) išsilavinimo grupes. Gyvenamoji vieta priskirta miestui, rajono centrui ar kaimui pagal Lietuvos Statistikos departamento teritorijos administracinio skirstymo taisykles. Šeiminės padėties apibūdinimui buvo skirti keturi atsakymų variantai: „vedęs/ištekėjusi arba gyvena nesusituokę”, „nevedęs/netekėjusi”, „išsiskyręs”, „našlys”. Pagal šeiminę padėtį tirtieji buvo suskirstyti į vedusius/ištekėjusias (vedę arba gyvenantys nesusituokę) ir vienišus (nevedę, išsiskyrę ar našliai).
3.1.1 lentelė. Tirtųjų Lietuvos gyventojų skaičius ir atsako daţnis 1994 - 2010 m. Tyrimo
metai/ Study year
Tirtųjų skaičius/Numbers of respondent Atsako daţnis/ Responce
rates Vyrai/Males Moterys/Females Iš viso/ Total
N % N % N % % 1994 787 42,2 1077 57,8 1864 100 64,3 1996 920 45,5 1101 54,5 2021 100 68,9 1998 823 43,9 1051 56,1 1874 100 63,8 2000 996 45,4 1199 54,6 2195 100 74,4 2002 836 44,4 1047 55,6 1883 100 63,6 2004 784 43,0 1038 57,0 1822 100 61,7 2006 723 41,6 1016 58,4 1739 100 59,2 2008 737 41,8 1026 58,2 1763 100 60,7 2010 755 37,8 1245 62,2 2000 100 53,8 Iš viso 7361 43,8 9800 56,2 17161 100 3.2. Tyrimo metodai
Apklausai naudotas standartinis tarptautinio tyrimo klausimynas (2 priedas). Klausimyną sudarė klausimai apie tirtųjų socialinius ir demografinius duomenis, sveikatos būklę, mitybą, rūkymą, alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą, patarimus keisti nesveikus gyvensenos įpročius ir kita (2 priedas).
Švieţių bei virtų darţovių ir švieţių vaisių vartojimas buvo tiriamas taikant daţnuminį mitybos tyrimo metodą. Tiriamųjų buvo klausiama apie tų maisto produktų vartojimo per praėjusią savaitę daţnį. Galimi atsakymai: „nė karto“, „1-2 dienas”, „3-5 dienas”, „6-7 dienas”.
Pagal rūkymo įpročius tirtieji suskirstyti į dvi grupes: reguliariai rūkančius, t.y. tuos, kurie surūko bent vieną cigaretę per dieną, ir visus kitus.
Siekiant įvertinti alkoholinių gėrimų vartojimą, buvo klausiama apie stiprių alkoholinių gėrimų, vyno ir alaus vartojimo daţnį. Galimi atsakymai: „kasdien“, „2-3 kartus per savaitę“, „kartą per savaitę“, „2-3 kartus per mėnesį“, „kelis kartus per metus“ ir „niekada
negeriu“. Daţnai vartojančiais alkoholinius gėrimus buvo laikomi gyventojai, kurie gėrė bent kartą per savaitę.
Apie fizinį aktyvumą buvo klausiama: „Ar daţnai laisvalaikiu mankštinatės (sportuojate, bėgiojate, vaţiuojate dviračiu, dirbate sode ir pan.) maţiausiai 30 min. taip, kad pagreitėtų kvėpavimas ir suprakaituotumėte?“ Buvo galimi šie atsakymo variantai: „kasdien“, „4-6 kartus per savaitę“, „2-3 kartus per savaitę“, „kartą per savaitę“, „ 2-3 kartus per mėnesį“, „kelis kartus per metus ir rečiau“ ir „negaliu mankštintis dėl ligos ar invalidumo“. Fiziškai aktyviais laikyti asmenys, kurie mankštinosi laisvalaikiu „kasdien“ ar „4-6 kartus per savaitę“.
3.3. Statistinis duomenų vertinimas
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programų paketą SPSS 17.0 for Windows. Vyrų ir moterų duomenys buvo analizuojami atskirai.
Vertinant mitybos įpročių pokyčius 1994-2004 m., taip pat lyginant įvairių socialinių gyventojų grupių mitybos įpročius ir jų ryšius su kitais gyvensenos veiksniais, atlikta visų vartojimo daţnių standartizacija pagal amţių. Standartu pasirinkta Lietuvos 20-64 m. amţiaus gyventojų struktūra 2010 m.
Vertinant kokybinių poţymių statistinį ryšį, taikytas χ2
ir Z kriterijus. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05.
Logistinė regresinė analizė buvo taikoma siekiant įvertinti gyventojų mitybos įpročių ryšį su amţiumi, išsilavinimu, gyvenamąja vieta ar šeimine padėtimi, atsiţvelgiant į kitus paminėtus socialinius veiksniais. Į logistinės regresijos modelį paeiliui įtrauktas amţius (20-34 m., 35-49 m., 50-64 m. amţiaus grupės), išsilavinimas (vidurinis, aukštesnysis ir aukštasis), gyvenamoji vieta (miestas, rajono centras, kaimas) ir šeiminė padėtis (vedę, nevedę). Referentines grupes sudarė: 20-34 m. amţiaus, vidurinio išsilavinimo, gyvenantys mieste ir vedę gyventojai. Skaičiuoti šansų santykiai ir jų 95 proc. pasikliautinieji intervalai. Šansų santykis laikytas statistiškai reikšmingu, jeigu vienetas neįėjo į 95 proc. pasikliautinąjį intervalą.
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
4.1. Suaugusių Lietuvos gyventojų darţovių ir vaisių vartojimo įpročių pokyčiai 1996-2010 metais.
Suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, vartojusių švieţias darţoves bent 6 kartus per savaitę gyventojų dalis per keturiolika metų padidėjo. 1996 m. beveik kasdien švieţias darţoves vartojo tik 3,5 proc. vyrų ir 5,1 proc. moterų. Didţiausia gyventojų, daţnai vartojusių švieţias darţoves, dalis buvo 2008 m., kai jas bent 6 dienas per savaitę valgė 23,1 proc. vyrų ir 28,9 proc. moterų arba atitinkamai 4,6 ir 4,9 karto daugiau nei prieš keturiolika metų (p<0,05) (4.1.1 pav.). 2010 m. švieţių darţovių vartojimas šiek teik sumaţėjo, bet išliko daug didesnis nei 1996 m.
3,5* 10,9 15,2 17,2 14,1 16,2 23,1 17* 25,3 28,9 23,8* 5,1* 18,8 19,6 22,8 17,6 0 5 10 15 20 25 30 35 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 Ti ri am ųjų d al is (p ro c). Vyrai Moterys *-p < 0,05, lyginant 1996 ir 2010 metus.
4.1.1 pav. Lietuvos gyventojų, bent 6 dienas per savaitę valgiusių švieţias darţoves, dalis 1996 – 2010 m.
Nuo 1996 m. švieţių vaisių vartojimo daţnis padidėjo tik tarp moterų. 2008 m. beveik kasdien valgė švieţius vaisius 2 kartus daugiau moterų nei 2010 m., atitinkamai 21,2 proc. ir 10,3 proc. (4.1.2 pav.). 2010 m. stebimas švieţių vaisių vartojimo sumaţėjimas. Vyrų, valgiusių švieţius vaisius bent 6 dienas per savaitę, dalis per visą tyrimo laikotarpį išliko panaši. 8,3 11,5 8 8,5 10,8 7,7 7,2 6,3 14,1 15,3 14,2 15,7 10,3 16,4* 21,2 14,2 0 5 10 15 20 25 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 Ti ri am ųjų d al is (p ro c). Vyrai Moterys *-p < 0,05, lyginant su 1996 metais.
4.1.2 pav. Lietuvos gyventojų, bent 6 dienas per savaitę valgiusių švieţius vaisius, dalis 1996 – 2010 m.
Virtų darţovių vartojimas tirtas nuo 1998 metų. Per tiriamąjį laikotarpį virtų darţovių vartojimas išliko panašus (4.1.3 pav.). Kasdien jas valgė maţiau nei 10 proc. vyrų ir nuo 10,3 proc.iki 16,4 proc. moterų.
6,3 6,2 7,9 8,8 6,3 9,4 8,5 6,9 8,9 6,2 9,4 10 7 7,5 0 2 4 6 8 10 12 14 16 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 T iriam ų jų d ali s (p roc ). Vyrai Moterys
4.1.3 pav. Lietuvos gyventojų, bent 6 dienas per savaitę valgiusių virtas darţoves, dalis 1998 – 2010 m. 4,8 11,6 18,3 21,5 14,2 15,9 23 16,5* 18,9 24,1 19,3* 2,8 10,6 16,4 15,4 16,4 10,5 9,5 14,6 21,9 15,1* 12,6 3,3 10,9 0 5 10 15 20 25 30 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 Ti ri am ųjų d al is (p ro c). 20-34 35-49 50-64 *-p<0,05, lyginant su 1996 metais
4.1.4 pav. Vyrų, vartojusių švieţias darţovės, bent 6 dienas per savaitę, dalis 1996 – 2010 m., atsiţvelgiant į amţių.
Švieţių darţovių vartojimo daţnis padidėjo visose vyrų ir moterų amţiaus grupėse (4.1.4 ir 4.1.5 pav.). Kasdien vartojusių švieţias darţoves gyventojų dalis šiek tiek labiau išaugo vidutinio amţiaus grupėje – nuo 2,8 proc. 1996 m. iki 19,3 proc. 2010 m. tarp vyrų ir nuo 5,5 proc. iki 26,3 proc. tarp moterų. Skirtumai tarp amţiaus grupių 2010 m. buvo šiek tiek didesni nei 1996 m.. 20* 24,8 25,7 17,2 19,8 21,4 19 3,9 19,9 30,3 20,7 20,3 5,5 26,3* 35,1 28,4 27,8 25,1* 20,9 16,5 16,1 16,7 6,7 15,4 0 5 10 15 20 25 30 35 40 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 Ti ri am ųjų d al is (p ro c). 20-34 35-49 50-64 *-p<0,05, lyginant su 1996 metais
4.1.5 pav. Moterų, vartojusių švieţias darţovės, bent 6 dienas per savaitę, dalis 1996– 2010 m., atsiţvelgiant į amţių.
Švieţių vaisių vartojimo pokyčiai atskirose amţiaus grupėse buvo labai netolygūs. Nei vienoje vyrų amţiaus grupėje padidėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas (4.1.6 pav.).
Švieţių vaisių vartojimas labiausiai padidėjo tarp vidutinio amţiaus moterų – nuo 7,8 proc. 1996 m. iki 17,5 proc. 2010 m. (4.1.7 pav.). Taip pat išaugo šviesių vaisių vartojimo daţnis tarp vyriausio amţiaus moterų. Tik jauniausio amţiaus moterys nepadidino švieţių vaisių vartojimo.
11,6 5,2 11,1 6,1 10,3 12,4 9,2 6,4 5,1 7,2 10,1 8,5 7,2 6,3 10,5 11,9 7,7 10,8 8,8 9,7 4,9 8,2 8,4 7,9 0 2 4 6 8 10 12 14 16 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 T iriam ų jų d ali s p roc . 20-34 35-49 50-64
4.1.6 pav. Vyrų, vartojusių švieţius vaisius, bent 6 dienas per savaitę, dalis 1996 – 2010 m., atsiţvelgiant į amţių. 11 16 15,8 12,9 13,3 13,6 23,1 13 13,2 21,4 17,5* 7,8 16,5 12,2 22,2 14,7 15,9 19 19,1* 8,6 15 14,2 12 14,8 5 10 15 20 25 30 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 Ti ri am ųjų d al is (p ro c). 20-34 35-49 50-64 *-p<0,05, lyginant su 1996 metais
4.1.7 pav. Moterų, vartojusių švieţius vaisius, bent 6 dienas per savaitę, dalis 1996 – 2010 m., atsiţvelgiant į amţių.
Visų išsilavinimo grupių gyventojai nuo 1996 m. iki 2010 m. pradėjo vartoti daugiau darţovių (4.1.8 pav. ir 4.1.9 pav.). Beveik kasdien vartojančių švieţias darţoves aukštojo išsilavinimo vyrų dalis išaugi net 8 kartus – nuo 2,9 proc. 1996 m. iki 23,3 proc. 2010 m. 1996 m. švieţių darţovių vartojimo daţnis tarp išsilavinimo grupių nesiskyrė. 2010 m. skirtumas tarp kasdien vartojusių švieţias darţoves aukštojo ir vidurinio išsilavinimo ţmonių buvo ten 10 proc.
Švieţių darţovių vartojimo daţnis labiausiai padidėjo tarp aukštojo išsilavinimo moterų (4.1.9 pav.). Beveik kasdien valgiusių švieţias darţoves aukštojo išsilavinimo moterų dalis išaugo nuo 6,9 proc. 1996 m. iki 29,6 proc. 2010 m., t.y. 4,4 karto. Darţovių vartojimo skirtumai tarp moterų išsilavinimo grupių taip pat labai padidėjo. 2010 m. kasdien valgiusių švieţias darţoves dalis tarp aukščiausio ir ţemiausio išsilavinimo moterų skyrėsi net 13 proc.)
2,9 12,1 11,9 14,1 12,3 15,3 20,2 13,6* 16,5 26,7 19,5* 4,7 10 17,3 14,1 16,1 13,6 2,8 9,9 21,8 25,8 17,4 23,3* 26,5 0 5 10 15 20 25 30 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 Ti ri am ųjų d al is (p ro c). nebaigtas vidurinis ir vidurinis aukštesnysis aukštasis *-p<0,05, lyginant su 1996 metais
4.1.8 pav. Vyrų, vartojusių švieţias darţoves, bent 6 dienas per savaitę, dalis 1996 – 2010 m. atsiţvelgiant į išsilavinimą.
16,3* 24,3 19,9 14 16,9 19,2 15,4 4,7 17,6 25,1 18,7 17,8 4,8 27,1* 29 25 26,9 31,8 33,2 29,6* 22,4 27,3 6,8 21,9 0 5 10 15 20 25 30 35 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 Ti ri am ųjų d al is (p ro c). nebaigtas vidurinis ir vidurinis aukštesnysis aukštasis *-p<0,05, lyginant su 1996 m.
4.1.9 pav. Moterų, vartojusių švieţias darţoves, bent 6 dienas per savaitę, dalis 1996 – 2010 m. atsiţvelgiant į išsilavinimą.
Tarp aukštojo išsilavinimo vyrų nuo 1996 m. iki 2002 m. stebėtas švieţių vaisių vartojimo daţnio didėjimas (4.1.10 pav.). 2002 m. beveik kasdien valgė švieţius vaisius kas penktas aukštojo išsilavinimo vyras. Vėliau švieţių vaisių vartojimas aukštojo išsilavinimo vyrų grupėje šiek tiek sumaţėjo. 2010 m. kasdien valgė švieţius vaisius 12,9 proc. aukštojo išsilavinimo vyrų. Tarp ţemiausio išsilavinimo vyrų švieţių vaisių vartojimas per tyrimo laikotarpį beveik nepakito. švieţių vaisių vartojimo skirtumai tarp vyrų išsilavinimo grupių per 14 tyrimo metų padidėjo.
Švieţių vaisių vartojimo daţnis labiausiai padidėjo tarp aukštesniojo išsilavinimo moterų (4.1.1 pav.) Šio išsilavinimo moterų, vartojusių švieţius vaisius bent 6 dienas per savaitę, dalis 2010 m. buvo 2,4 karto didesnė nei 1996 m. Kasdien valgiusių švieţius vaisius aukštojo išsilavinimo moterų dalis per 14 metų beveik nepasikeitė. Skirtumai tarp išsilavinimo grupių buvo didţiausi 2010 m.
4,8 7,1 5 9,5 5,8 7,4 10,6 5,9 4,9 12,2 10,3 7,8 6,4 8,8 5,9 8,1 13 12,6 15,4 19,5 14,8 9,2 7,6 15,7 0 5 10 15 20 25 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 Ti ri am ųjų d al is (p ro c). nebaigtas vidurinis ir vidurinis aukštesnysis aukštasis
4.1.10 pav. Vyrų, vartojusių švieţius vaisius, bent 6 dienas per savaitę, dalis 1996 – 2010 m. atsiţvelgiant į išsilavinimą. 7,9 10,8 11,8 8,9 10,6 10,9 17,3 11,8 12,5 22 18,8* 8,7 14,1 12,2 13,7 13 19,1 28,2 23,2 25,3 20,3 24,3 19,4 19,9 5 10 15 20 25 30 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 Ti ri am ųjų d al is (p ro c). nebaigtas vidurinis ir vidurinis aukštesnysis aukštasis *-p<0,05, lyginant su 1996 m.
4.1.11 pav. Moterų, vartojusias švieţius vaisius, bent 6 dienas per savaitę, dalis 1996 – 2010 m. atsiţvelgiant į išsilavinimą.
Švieţių darţovių vartojimas labiausiai padidėjo tarp miesto gyventojų palyginti su kaimo (4.1.12 pav. ir 4.1.13 pav.). 2010 m. beveik kasdien vartojusių švieţias darţoves didţiųjų miestų vyrų dalis išaugo 4,4 proc., o miesteliuose gyvenančių vyrų dalis – 5,2 proc. Daţno švieţių darţovių vartojimo skirtumai, atsiţvelgiant į gyvenamąją vietą per tiriamąjį laikotarpį padidėjo (4.1.12 pav.).
Per keturiolika metų labiausiai išaugo didţiuosiuose miestuose gyvenančių ir kasdien vartojančių švieţias darţoves moterų dalis (4.1.13 pav.). Ji padidėjo 4,2 karto - nuo 4,3 proc. 1996 m. iki 18,8 proc. 2010 m. švieţių darţovių vartojimas didėjo ir tarp moterų, gyvenančių miesteliuose ir kaime, bet vartojimo skirtumai tarp skirtingų gyvenamųjų vietovių nuo 1996 m. padidėjo. 18,8* 25,4 18,6 15,2 18,5 18,4 10 4,3 16,5 15,1 15,8 10,7 2,2 13,2* 20 18,2 17,5 8,9 22,8 17,6* 10,9 12,3 3,4 10,1 0 5 10 15 20 25 30 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 Ti ri am ųjų d al is (p ro c). Didieji miestai Miestai Kaimo vietovės *-p < 0,05, lyginant su 1996 m..
4.1.12 pav. Vyrų, vartojusių švieţias darţoves, bent 6 dienas per savaitę, dalis 1996 – 2010 m. atsiţvelgiant į gyvenamą vietą.
27,8* 30,6 30,7 24,2 24,2 20,8 19,7 6,6 12,6 22,7 19,1 17,9 3,5 21,7* 28 24,9 16,5 13,7 26,5 20,5* 17,9 18,2 4,4 13,2 0 5 10 15 20 25 30 35 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 Ti ri ajų jų d al is (p ro c). Didieji miestai Miestai Kaimo vietovės *-p < 0,05, lyginant su 1996 m.
4.1.13 pav. Moterų, vartojusių švieţias darţoves, bent 6 dienas per savaitę, dalis 1996 – 2010 m. atsiţvelgiant į gyvenamą vietą.
Švieţių vaisių vartojimas tarp vyrų, gyvenančių didţiuosiuose miestuose, išaugo beveik du kartus – nuo 6,5 iki 12 proc., tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (4.1.14 pav.). Kitur gyvenančių vyrų švieţių darţovių vartojimo įpročiai beveik nepasikeitė.
Tarp moterų, gyvenančių didţiuosiuose miestuose ir miesteliuose, taip pat padidėjo kasdien valgančių švieţius vaisius dalis (4.1.14 pav.). Kaimo moterys švieţių vaisių vartojimo įpročių nepakeitė. Per keturiolika metų padidėjo švieţių vaisių vartojimo skirtumai tarp skirtingose vietovėse gyvenančių ţmonių.
12 11,9 9,1 11,3 11,4 10,2 7,9 6,5 7,5 10,3 7,2 9,1 5,7 7,3 12,4 10,2 9,4 2,4 9,9 5,4 5,2 4,9 6,5 5,9 0 2 4 6 8 10 12 14 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 T iriaj ų jų d ali s (p roc ). Didieji miestai Miestai Kaimo vietovės
4.1.14 pav. Vyrų, vartojusių švieţius vaisius, bent 6 dienas per savaitę, dalis 1996 – 2010 m. atsiţvelgiant į gyvenamą vietą.
20,5* 21,7 17,5 19,1 16,3 18,2 18,3 12 15,5 11,7 10,7 15,1 6,4 16,1* 23,1 13,2 9,4 9,3 17,5* 12 11,6 11,4 11,1 8,9 0 5 10 15 20 25 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 Ti ri am ųjų d al is (p ro c). Didieji miestai Miestai Kaimo vietovės *-p <0,001 lyginant su 1996 m.
4.1.15 pav. Moterų, vartojusių švieţius vaisius, bent 6 dienas per savaitę, dalis 1996 – 2010 m. atsiţvelgiant į gyvenamą vietą.
Lietuvos gyventojai turėtų vartoti daugiau darţovių ir vaisių, kad jų mityba atitiktų tarptautines ir Lietuvos sveikatos mitybos rekomendacijas. Lyginant Lietuvos gyventojų darţovių ir vaisių vartojimą su kitų šalių, dalyvavusių NORBAGREEN tyrime, gyventojais, matyti, kad lietuviai ir kitų Baltijos valstybių gyventojai švieţias darţoves ir vaisius valgė rečiau negu Šiaurės šalių gyventojai [10]. Gyvensenos tyrimo duomenimis, 2008 m. Suomijoje 35% vyrų ir 47% moterų teigė, kad kasdien valgo švieţias darţoves [51]. Latvijos gyvensenos tyrimo duomenimis, 2006 m. kasdien valgė švieţias darţoves 26,1 proc. vyrų ir 38,8 proc. moterų, o švieţius vaisius – atitinkamai 20,2 proc. vyrų ir 39 proc. moterų [21]. Estijoje švieţių darţovių vartojimo daţnis buvo panašus: 2008 metais jas kasdien valgė 21,0 proc. vyrų ir 37,7 proc. moterų [52]. Kanados duomenys parodė, kad 47% pagyvenusių ţmonių suvartoja vaisius ir darţoves bent penkis kartus per dieną [32].
Apibendrinant galima teigti, kad 1996- 2010 m Lietuvos gyventojų darţovių ir vaisių vartojimo įpročiai kito sveikatai palankia linkme ir labiau atitiko Pasaulio organizacijos mitybos rekomendacijas. Norint išvengti lėtinių ligų, patariama valgyti kuo daugiau (bent po 400 g per dieną) darţovių ir vaisių, turinčių daug antioksidantų, vitaminų, mineralinių ir kitų sveikatai naudingų medţiagų. Pokyčiai vyko tarp visų socialinių grupių, todėl socialiniai mitybos skirtumai išliko.
4.2. Darţovių ir vaisių vartojimo sąsajos su socialiniais veiksniais.
Ţmonių sveikatai turi reikšmės gyvenimo sąlygos. Ypač daug reikšmės sveikatai turi tokie socialiniai ir ekonominiai veiksniai kaip skurdas, socialinė atskirtis, prastos gyvenimo sąlygos bei nedarbas. Darţovių ir vaisių vartojimo ryšiai su socialiniais veiksniais tirti analizuojant 2010 m. tyrimo duomenis.
2010 m. moterys valgė švieţias darţoves daţniau nei vyrai (4.2.1 pav.). Kasdien vartojo švieţias darţoves 18 proc. vyrų ir 24,8 proc. moterų (p<0,05). Trečdalis vyrų ir moterų valgė darţoves 3-5 dienas per savaitę. Beveik dešimtadalis vyrų ir 7,2 proc.moterų per praėjusią savaitę nei karto nevalgė darţovių.
18* 24,8 32,1 34,1 40,2 33,9 9,7 7,2 0 10 20 30 40 50 T ir iam ųj ų dal is (proc ).
Kasdien Tris - penkis kartus Vieną - du kartus Nė karto Vyrai Moterys χ2– 16,500, lls – 3, p < 0,001 *-p<0,05 lyginant su moterimis.
4.2.1 pav. Vyrų ir moterų skirstinys pagal švieţių darţovių vartojimo per praėjusią savaitę daţnį 2010 m.
Švieţius vaisius kasdien valgė beveik du kartus daugiau moterų nei vyrų, atitinkamai 8,9 proc. ir 17,4 proc. (4.2.2 pav.). Ketvirtadalis tirtųjų juos valgė 3-5 dienas per savaitę. Visai nevalgė vaisių net ketvirtadalis vyrų ir penktadalis moterų.
8,9* 17,4 23,1 26,6 42,6 35,3 25,4 20,7 0 10 20 30 40 50 T ir iam ųj ų dal is ( proc ).
Kasdien Tris - penkis kartus Vieną - du kartus Nė karto Vyrai Moterys χ2 – 32,458 lls – 3. p < 0,001 *-p<0,05 lyginant su moterimis.
4.2.2 pav. Vyrų ir moterų skirstinys pagal švieţių vaisių vartojimo per praėjusią savaitę daţnį 2010 m.
Virtas darţoves tiek vyrai, tiek moterys vartojo rečiau (4.2.3 pav.). Beveik pusė gyventojų atsakė, kad jas valgė tik 1-2 kartus per savaitę., ketvirtadalis visai nevalgė. Kasdien jas valgė maţiau nei dešimtadalis vyrų ir moterų.
7,2 8,0 20,8 22,2 47 42,4 25 27,5 0 10 20 30 40 50 T ir iam ųj ų dal is ( proc ).
Kasdien Tris - penkis kartus Vieną - du kartus Nė karto Vyrai Moterys χ2– 3,508 lls – 3. p = 0,320
4.2.3 pav. Vyrų ir moterų skirstinys pagal virtų darţovių vartojimo per praėjusią savaitę daţnį 2010 m.
Moterų švieţių darţovių vartojimas priklausė nuo amţiaus (4.2.4 pav.). Su amţiumi didėjo kasdien darţoves valgiusių moterų dalis. Jauniausio (20-34 m.) amţiaus grupėje švieţias darţoves valgė 20,9 proc. moterų, o vyriausio amţiaus (50-64 m.) grupėje – 27,6 proc. Vyrų švieţių darţovių vartojimas su amţiumi nebuvo susijęs.
Kasdien valgiusių švieţių vaisių moterų 20 – 34 amţiaus grupėje buvo reikšmingai maţiau negu 45 – 64 amţiaus grupėje (4.2.5 pav.). Vyrų, kasdien valgiusių švieţių vaisių, daugiausia buvo vidutinio amţiaus (35-44 m.) grupėje.
Kasdien vartojusių virtas darţoves moterų reikšmingai maţiau buvo 20 – 34 m. amţiaus grupėje, lyginant su vidutinio ir vyriausio amţiaus moterinis. Visų amţiaus grupių vyrai maţai vartojo virtų darţovių.
17,1 21,3 16,9 20,9 24,7 27,6* 0 10 20 30 40 T ir iam ųj ų dal is ( proc ). Vyrai Moterys 20-34 35-44 45-64 χ2– 12,98, lls 6, p = 0,046 moterims χ2– 7,301, lls 6, p = 0,294 vyrams
*-p< 0,05, lyginant su 20 – 34 m. amţiaus grupe.
4.2.4 pav. Vyrų ir moterų, kasdien vartojusių švieţias darţoves, dalis, atsiţvelgiant į amţių 2010 m. 5,6** 12,9 9,6 13,4* 16,6 21 0 10 20 30 40 T ir iam ųj ų dal is ( proc ). Vyrai Moterys 20-34 35-44 45-64 χ2– 0,217, lls 6, p = 0,116 vyrams χ2– 14,871, lls 6, p = 0,021 moterims
**-p< 0,05, lyginant su 35-44 m. amţiaus grupe *-p< 0,05, lyginant su 45 - 64 m. amţiaus grupe
4.2.5 pav. Vyrų ir moterų, kasdien vartojusių švieţius vaisius, dalis, atsiţvelgiant į amţių, 2010 m.
7,3 8,9 5,9 2,9* 10,4 10,4 0 5 10 15 20 25 T ir iam ų jų d al is ( p roc ). Vyrai Moterys 20-34 35-44 45-64 χ2– 39,241, lls 6, p = 0,000 moterims χ2 – 7,765, lls 6, p = 0,256 vyrams
*-p< 0,05, lyginant su 35-64 m. amţiaus grupėmis
4.2.6 pav. Vyrų ir moterų, kasdien vartojusių virtas darţoves, dalis, atsiţvelgiant į amţių, 2010 m.
Išsilavinimas turėjo reikšmės švieţių darţovių vartojimui. Didėjant išsilavinimui vyrų ir moterų, kasdien valgiusių švieţias darţoves, dalis didėjo (4.2.7 pav.). Aukštojo išsilavinimo vyrai švieţias darţoves vartojo 1,6 karto, o moterys - 1,7 karto daţniau nei nebaigto vidurinio ir vidurinio išsilavinimo gyventojai.
Vaisius taip pat daţniau valgė aukštesnio nei ţemesnio išsilavinimo gyventojai (4.2.8 pav.). Nebaigto vidurinio ir vidurinio išsilavinimo grupėje tik 6,8 proc. vyrų ir 13 proc. moterų kasdien valgė švieţius vaisius, o aukštojo išsilavinimo grupėje – atitinkamai 12,5 ir 20,1 proc.
14,8 17,7 20,9 27,5 23,7 30 0 10 20 30 40 T ir iam ų jų d al is ( p roc ). Neb. vidurinis ir vidurinis Aukštesnysis Aukštasis Vyrai Moterys χ2– 19,516, lls 6, p = 0,003 vyrams χ2 – 29,420, lls 6, p = 0,000 moterims
4.2.7 pav. Vyrų ir moterų, kasdien vartojusių švieţias darţoves, dalis, atsiţvelgiant į išsilavinimą, 2010 m. 6,8* 13* 10,7 20,1 12,5 20,1 0 10 20 30 40 T ir iam ų jų d al is ( p roc ). Neb. vidurinis ir vidurinis Aukštesnysis Aukštasis Vyrai Moterys χ2– 17,351, lls 6, p = 0,008 vyrams χ2– 39,576, lls 6, p = 0,000 moterims
*-p< 0,05, lyginant su aukštuoju išsilavinimu
4.2.8 pav. Vyrų ir moterų, kasdien vartojusių švieţius vaisius dalis, atsiţvelgiant į išsilavinimą, 2010 m.
4,3* 6,9 4,4 7,4 4,1 6,5 0 5 10 15 20 T ir iam ų jų d al is ( p roc ). Neb. vidurinis ir vidurinis Aukštesnysis Aukštasis Vyrai Moterys χ2– 3,494, lls 6, p = 0,745 vyrams χ2– 15,464, lls 6, p = 0,017 moterims
*-p<0,05, lyginant su aukštuoju išsilavinimu
4.2.9 pav. Vyrų ir moterų, kasdien vartojusių virtas darţoves, dalis, atsiţvelgiant į išsilavinimą, 2010 m.
Gyvenamoji vieta turėjo reikšmės moterų švieţių darţovių vartojimo daţniui (4.2.10 pav.). Kaimo moterys 1,3 karto rečiau vartojo švieţias darţoves nei didţiuosiuose miestuose gyvenančios moterys. Vyrų švieţių darţovių vartojimas nuo gyvenamosios vietos nepriklausė. 19,7 14,8 18,4 28,9 22,5 21,6 0 10 20 30 40 50 60 T ir iam ųj ų dal is ( proc ). Vyrai Moterys Didieji miestai Miestai Kaimai χ2– 5,843, lls 6, p = 0,441 vyrams χ2– 15,996, lls 6, p = 0,014 moterims
4.2.10 pav. Vyrų ir moterų, kasdien vartojusių švieţias darţoves, dalis, atsiţvelgiant į gyvenamąją vietą, 2010 m.
Vaisius daţniau vartojo didţiųjų miestų nei kaimų gyventojai (4.2.11 pav.). Kaimo vyrai 2,2 karto, o moterys – 1,7 karto rečiau kasdien valgė švieţius vaisius nei didţiųjų miestų gyventojai. 12,8* 7,5 5,7 21,8* 17,1 12,7 0 5 10 15 20 25 30 Ti ri am ųjų d al is (p ro c). Vyrai Moterys Didieji miestai Miestai Kaimai χ2– 20,986, lls 6, p = 0,002 moterims χ2– 17,116, lls 6, p = 0,009 vyrams *-p< 0,05, lyginant su kaimu
4.2.11 pav. Vyrų ir moterų, kasdien vartojusių švieţius vaisius, dalis, atsiţvelgiant į gyvenamąją vietą, 2010 m.
Virtų darţovių vartojimas nuo gyvenamosios vietos nepriklausė (4.2.12 pav.).
7,1 5,1 8,6 7 9,5 8,1 0 2 4 6 8 10 12 14 T ir iam ųj ų dal is ( proc ). Vyrai Moterys Didieji miestai Miestai Kaimai χ2– 2,281, lls 6, p = 0,892 vyrams χ2– 9,686, lls 6, p = 0,139 moterims
4.2.12 pav. Vyrų ir moterų, kasdien vartojusių virtas darţoves dalis, atsiţvelgiant į gyvenamą vietą, 2010 m.
Vedę vyrų 1,7 karto daţniau kasdien valgė švieţias darţoves nei nevedę (4.2.13 pav.). Moterų švieţių darţovių vartojimas su šeimine padėtimi nebuvo susijęs.
20,6* 12,2 25,6 23,4 0 10 20 30 40 T ir iam ųj ų dal is ( proc ). Vyrai Moterys Vedęs Nevedęs χ2– 9,400, lls 3, p = 0,024 vyrams χ2– 2,092, lls 3, p = 0,554 moterims *-p< 0,05, lyginant su nevedusiais
4.2.13 pav. Vyrų ir moterų, kasdien vartojusių švieţias darţoves, dalis, atsiţvelgiant į šeiminę padėtį, 2010 m.
Švieţių vaisių vartojimas nuo šeiminės padėties nepriklausė (4.2.14 pav.).
10,5 5,6 18 16,5 0 5 10 15 20 25 30 T ir iam ųj ų dal is ( proc ). Vyrai Moterys Vedęs Nevedęs χ2– 5,067, lls 3, p = 0,167 vyrams χ2– 1,859, lls 3, p = 0,602 moterims
4.2.14 pav. Vyrų ir moterų, kasdien vartojusių švieţius vaisius, dalis, atsiţvelgiant į šeiminę padėtį, 2010 m.
