LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Jurgita Klasauskaitė
PACIENTŲ SAUGOS IR KOMANDINIO DARBO VERTINIMAS
ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ POŽIŪRIU
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentas
Jurgita Klasauskaitė 2018.05.14
Mokslinė vadovė doc. dr. Skaistė Laskienė
2018.05.14
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
TVIRTINU:
Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė Prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė
Data 2018.05.14
PACIENTŲ SAUGOS IR KOMANDINIO DARBO VERTINIMAS
ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ POŽIŪRIU
Magistro diplominis darbas
Darbo vadovas
doc. dr. Skaistė Laskienė Data 2018.05.14 Recenzentas Data 2018.05.14 Darbą atliko Magistrantė Jurgita Klasauskaitė Data 2018.05.14 KAUNAS, 2018
3
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
PACIENTŲ SAUGOS IR KOMANDINIO DARBO VERTINIMAS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ POŽIŪRIU
Jurgita Klasauskaitė
Mokslinė vadovė. doc. dr. Skaistė Laskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, sveikatos vadybos katedra Kaunas; 2018. 66 p.
Darbo tikslas. Įvertinti asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į pacientų saugą ir
komandinį darbą.
Uždaviniai. 1. Nustatyti asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į pacientų saugą. 2.
Nustatyti asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į komandinį darbą, siekiant užtikrinti pacientų saugą.
Metodika. 2017 m. gruodžio – 2018 m. sausio mėnesiais, atliktas vienmomentinis anoniminis
tyrimas, kuriame dalyvavo vienos ligoninės sveikatos priežiūros specialistai - gydytojai ir slaugytojai. Tyrimo imčiai sudaryti buvo pasirinktas parankios imties sudarymo metodas, apklausiant visus tyrimo metu darbo vietoje buvusius ir sutikusius dalyvauti tyrime X asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos specialistus. Išdalinta 280 anketų, iš kurių 32 buvo netinkamai (nepilnai) užpildytos, o 46 negrąžinta. Tinkamos duomenų analizei 88 gydytojų (atsako dažnis 65,6 proc.) ir 114 slaugytojų (atsako dažnis 78,0 proc.) anketų. Klausimynas sukonstruotas remiantis „Team STEPPS“ bei „Teamwork Effectiveness Self Assessment“ klausimynais.
Rezultatai. Vertindami su pacientų sauga susijusius teiginius, respondentai, stipriausiai pritarė
teiginiui „jei įtariu, kad dėl kažkokių priežasčių gali kilti nepageidaujamas įvykis, visada informuoju komandos narius“, o silpniausiai pritarė teiginiui „aš dalinuosi žiniomis ir informacija apie pacientų sauga“. Vertindami su komandiniu darbu susijusius teiginius, respondentai stipriausiai pritarė teiginiams: “svarbus yra grįžtamasis ryšys” – 4,48 balų bei “darbuotojai yra atsakingi už savo veiksmus” – 4,46 balų iš 5 balų. Gydytojai lyginant su slaugytojais statistiškai reikšmingai dažniau nepritarė, kad komandos nariai supranta savo pareigas. Slaugytojai (daugiau negu pusė), lyginant su gydytojais, statistiškai reikšmingai dažniau pritarė teiginiui, jog darbuotojai žino, kad norint atlikti kokybišką darbą, visi komandos nariai turi dirbti kartu. Trečdalis respondentų, priklausančių ligoninėje dirbusių daugiau kaip 21 metus grupei, statistiškai reikšmingai dažniau pritarė teiginiui, kad komandos nariai pasitiki vieni kitais. Tuo tarpu trečdalis respondentų
4 priklausančių 21 – 40 metų amžiaus grupei, dažniau nepritarė teiginiui, kad komandos nariai aiškiai išsako tai, ko vieni iš kitų tikisi.
Išvados. 1. Daugiausiai reikšmingų skirtumų rasta teiginio „saugos kultūra – individualaus ir
organizacinio elgesio bendrais įsitikinimais ir vertybėmis pagrįstas kompleksinis modelis, nukreiptas nuolat mažinti žalą pacientui, kuri gali būti padaryta teikiant jam sveikatos priežiūros paslaugas“ vertinimo rezultatuose: statistiškai reikšmingai dažniau pritarė: slaugytojai, pagal specialybę dirbę 11 – 20 metų respondentai, terapijos profilyje dirbę respondentai bei 21 – 40 metų amžiaus grupei priklausantys respondentai.
2. Su komandiniu darbu susijusių rezultatų vertinimas atskleidė skirtumus, susijusius su pareigomis: slaugytojai supranta kad komandinis darbas svarbus siekiant kokybiškai atlikto darbo, bet dažniau nepritaria kad darbuotojai susitinka iš naujo įvertinti pacientų priežiūros planų, ar yra perspėjami apie pavojingas situacijas. Gydytojai dažniau mano, kad komandos nariai nesupranta savo pareigų bei atsakomybės komandoje. Gydytojai taip pat dažniau nepritarė, kad komandos nariai labiau linkę vengti konfliktų nei juos spręsti. Gydytojai dažniau pritarė, kad asmenų beveik neįmanoma išmokyti efektyvios komunikacijos.
5
SUMMARY
Public health management
ASSESSMENT OF PATIENT SAFETY AND TEAMWORK FROM THE STANDPOINT OF PERSONAL HEALTH CARE SPECIALISTS
Jurgita Klasauskaitė
Supervisor Assoc. Prof. PhD. Skaistė Laskienė, Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Health Management. Kaunas, 2018. P. 66.
Aim of the study: To assess patient safety and teamwork from the standpoint of personal health
care specialists.
Objectives: 1. To assess patient safety from the standpoint of personal health care specialists.
2. To assess teamwork aimed at ensuring patient safety from the standpoint of personal health care specialists.
Methods: An anonymous survey was carried out from December 2017 to January 2018.
Questionnaires were distributed to the medical staff (nurses and doctors) of one hospital in Lithuania. The survey involved all personal health care specialists who were on duty and agreed to fill in the questionnaires. 280 questionnaires were distributed, of which 32 were received incomplete and 46 questionnaires were not returned. 88 questionnaires filled in by doctors (response rate 65.6 %) and 114 questionnaires filled in by nurses (response rate 78.0 %) were suitable for data analysis. The survey was drawn up based on questionnaires Team STEPPS and Teamwork Effectiveness Self Assessment.
Results: The statement “If I suspect that there might be an adverse event for some reason, I always
inform team members” was the most favoured by the respondents, while the statement “I share knowledge and information on patient safety” was the least selected. As regards teamwork, the most supported statements by the respondents were “Feedback is important” and “Employees are responsible for their actions” with a score of 4.48 and 4.46 out of 5 respectively. In comparison with the nurses, doctors largely disagreed with the statement “Team members understand their responsibilities.” In comparison with the doctors, more nurses were likely to agree with the statement “Employees know that in order to perform quality work, all team members have to work together”. One third of the respondents who have been working in the hospital for more than 21 years agreed with the statement “Team members trust each other”. One third of the respondents in the 21 – 40 age category did not support the statement that “Team members clearly say what they expect from each other.”
6
Conclusions: 1. The most significant differences have been observed with the statement “A safety
culture is a complex model of common beliefs and values based on individual and organizational behaviour, aimed at continuously reducing the harm to the patient which can be done by providing health care services.” Nurses, respondents who have been exercising their profession for 11 – 20 years, and therapy specialists, respondents in the 21 – 40 age category, favoured the statement. 2. The assessment of teamwork related results has revealed the differences in terms of the position held by the respondents. Nurses understand that teamwork is important for quality work but more often disapprove of staff meetings to re-assess patient care plans or warn about dangerous situations at work. Doctors more often believe that team members do not understand their responsibilities in the team. Likewise, doctors disagreed more often with the statement that the team members are willing to avoid conflicts rather than resolve them. Further, considerably more doctors supported the position that it is almost impossible to teach effective communication to people.
7
TURINYS
SANTRAUKA ... 1 SUMMARY ... 5 SĄVOKOS ... 10 SANTRUMPOS ... 11 ĮVADAS ... 12Tyrimo aktualumas ir naujumas ... 13
Tyrimo tikslas ir uždaviniai ... 14
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15
1.1 Pacientų saugos vadybinis aspektas ... 15
1.2 Komandinio darbo samprata bei komanda asmens sveikatos priežiūroje ... 19
1.3 Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai, susiję su pacientų sauga ir komandiniu darbu asmens sveikatos priežiūroje... 26
2. TYRIMO METODIKA ... 30
3. REZULTATAI ... 36
3.1. Asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į pacientų saugą vertinimas. ... 36
3.2 Asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į komandinį darbą vertinimas ... 40
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 61
IŠVADOS ... 64
REKOMENDACIJOS ... 65
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 66
8
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. Komandos koncepcija ... 21
2 pav. Pacientų saugą atspindinčių teiginių bendras vertinimas ... 36
3 pav. Komandinį darbą atspindinčių teiginių bendras vertinimas ... 41
4 pav. Vadovavimą atspindinčių teiginių bendras vertinimas ... 46
5 pav. Situacijos stebėseną atspindinčių teiginių bendras vertinimas ... 49
6 pav. Savitarpio paramą atspindinčių teiginių bendras vertinimas ... 52
9
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. Tyrimo dalyvių bendrosios charakteristikos ... 33 2 lentelė. Tyrime dalyvavusių respondentų bendrosios charakteristikos sujungus į grupes ... 34 3 lentelė. Statistiškai reikšmingų pacientų saugą atspindinčių teiginių vertinimo pasiskirstymas tiriamųjų grupėse ... 38 4 lentelė. Statistiškai reikšmingų komandinį darbą atspindinčių teiginių vertinimo pasiskirstymas tiriamųjų grupėse ... 43 5 lentelė. Statistiškai reikšmingų vadovavimą atspindinčių teiginių vertinimo pasiskirstymas
tiriamųjų grupėse ... 47 6 lentelė. Statistiškai reikšmingų situacijos stebėseną atspindinčių teiginių vertinimo pasiskirstymas tiriamųjų grupėse ... 50 7 lentelė. Statistiškai reikšmingų savitarpio paramą atspindinčių teiginių vertinimo pasiskirstymas tiriamųjų grupėse ... 53 8 lentelė. Statistiškai reikšmingų komunikaciją atspindinčių teiginių vertinimo pasiskirstymas tiriamųjų grupėse ... 59
10
SĄVOKOS
Komandinis darbas (angl. teamwork) - tai procesas, kurio metu žmonių grupė dirba siekdama
bendro tikslo, dalindamasi atsakomybe (1).
Nepageidaujamas įvykis (angl. adverse event) – įvykiai, reakcijos, reiškiniai, aplinkybės, atsiradę
dėl veikos galėjusios sukelti ar sukėlusios nepageidaujamą išeitį (rezultatą) pacientui (2).
Pacientų sauga (angl. pacient safety) – sveikatos priežiūros struktūros ir procesai, kurių taikymas
sumažina nepageidaujamų įvykių, atsirandančių dėl sveikatos priežiūros sistemos poveikio, tikėtinumą (3).
Saugos kultūra (angl. safety culture) – individualaus ir organizacinio elgesio bendrais įsitikinimais
ir vertybėmis pagrįstas kompleksinis modelis, nukreiptas nuolat mažinti žalą pacientui, kuri gali būti padaryta teikiant jam sveikatos priežiūros paslaugas (4).
Sveikatos priežiūros specialistas (angl. healthcare specialist) – asmuo, kuriam Lietuvos
11
SANTRUMPOS
ES – Europos Sąjunga EK – Europos komisija
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos PSO – Pasaulio sveikatos organizacija χ2 – chi kvadrato kriterijus
p – reikšmingumo lygmuo
M (Mean) – vidutinė duomenų aibės reikšmė N – respondentų skaičius
12
ĮVADAS
Pastaruoju metu mokslininkų ir praktikų dėmesys sutelktas pacientų saugos problemų sprendimui. Pacientų saugos klausimas svarbus visame pasaulyje. Su pacientų saugos problemomiѕ susiduria ir stiprios valstybės, ir besivystančios šalys. Labiausiai pacientų saugoje yra pažengusi JAV, šioje šalyje pirmiausiai ir susidomėta pacientų saugos problemų sprendimo galimybėmis (6).
Mokslinėje literatūroje pacientų sauga suprantama kaip sveikatos priežiūros struktūros ir procesai, kurių taikymas turi sumažinti nepageidaujamų įvykių, atsirandančių dėl sveikatos priežiūros poveikio, tikimybę. Taip siekiama užtikrinti saugią sveikatos priežiūrą ir jos aplinką pacientams bei sveikatos priežiūros darbuotojams, įdiegiant vieningą nepageidaujamų įvykių registravimo, stebėsenos ir prevencijos sistemas, formuojant naujovišką specialistų požiūrį į nepageidaujamus įvykius, jų valdymą (7). Pastaruoju metu dauguma tyrimų apie nepageidaujamus įvykius buvo atliekama išsivysčiusių šalių ligoninėse, kuriose tyrimai rodo nepageidaujamų įvykių lygį, kuris yra maždaug apie 10 proc. Duomenų iš besivystančių pasaulio šalių yra nedaug (8, 9).
Pastaruoju metu mokslininkai visame pasaulyje tiria medikų darbo klaidas – nepageidaujamus įvykius. Nepageidaujami įvykiai yra nusakomi kaip įvykiai, reakcijos, reiškiniai, aplinkybės, atsiradę dėl veikos, galėjusios sukelti ar sukėlusios nepageidaujamą išeitį (rezultatą) pacientui. JAV per metus nuo nepageidaujamų įvykių nukenčia maždaug 1,5 milijono žmonių, apie 400000 nepageidaujamų įvykių galima išvengti (6,10).
Galimybė visiems pacientams gauti aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas yra ES šalių viena pagrindinių socialinės veiklos siekiamybių. Sveikatos priežiūros kokybė, jos valdymas tampa vienu iš sveikatos priežiūros prioritetų tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos bei pasaulio šalyse. Sveikatos priežiūros kokybės sistemos tiesioginiai dalyviai yra šių įstaigų vadovai, gydytojai, slaugytojos, kitas aptarnaujantis personalas, pacientai bei farmacijos specialistai. Paciento nuomonė apie sveikatos priežiūros paslaugas yra vienas iš sveikatos priežiūros rodiklių (11).
Nacionalinis medicinos institutas nurodo saugos kultūros reikalingumą, kaip būtiną sąlygą norint pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir mažinant padaromą žalą pacientams. Šiame kontekste kultūra remiasi įsitikinimais, vertybėmis ir elgesio normomis tarp individų komandoje. Šios problemos yra gana ryškios tokiose srityse, kaip chirurgija, kur procedūros yra dinamiškos, sudėtingos, didelės rizikos. Ši sritis remiasi komandos narių tarpdisciplinine pagalba (12).
Ernst & Young audito kompanijos 2013 m. atliktoje studijoje, perkėlus į Lietuvos kontekstą kitose valstybėse skelbtus NĮ tyrimų duomenis, nustatyta, kad dėl NĮ pailgėjusios gulėjimo ligoninėje trukmės, mirties ir neįgalumo atvejų Lietuvos valstybė kasmet praranda apie 9,2 mlrd. Lt, tai sudaro apie 8,66 proc. metinio šalies bendrojo vidaus produkto. Pažymėtina, kad nuo 50 iki
13 70 proc. dėl NĮ padaromų klaidų medicinoje galėjo būti išvengta, jei būtų taikomos sisteminės jų prevencijos priemonės (13).
Vystantis sveikatos priežiūros sistemai, ji vis labiau tampa biosocialine – į paciento sveikatinimą įtraukiamas įvairesnių specialistų ratas. Kokybiška sveikatos priežiūra priklauso ne tik nuo jų žinių, įgūdžių ir elgesio, bet ir nuo to, kaip jie dirba komandoje. Todėl svarbu sveikatos priežiūros įstaigose puoselėti komandinio darbo principus, skiriant lėšas ne tik infrastruktūrai gerinti, bet ir žmonių, darbuotojų gebėjimams vystyti, organizacijai vystyti, jos kultūrai gerinti, taip pat motyvuojant personalą dirbti komandoje; organizuojant komandinio darbo, rizikos valdymo, vadybinių gebėjimų ugdymą nuosekliųjų studijų būdu ir tęstinio mokymosi metu (14,15).
Tyrimo aktualumas ir naujumas
Per pastaruosius porą dešimtmečių atliktų mokslinių studijų pacientų saugos srityje rezultatai sukėlė didelį pacientų, medikų bei sveikatos politikų susirūpinimą šia sritimi ne tik šalių nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu. Mokslinių tyrimų pacientų saugos srityje rezultatai rodo, kad sveikatos priežiūros sistema ir jos organizacijos nėra saugios pacientams. 2013 m. Europos komisijos užsakymu atliktas Pacientų saugos ir sveikatos priežiūros kokybės specialusis Eurobarometras parodė, kad didelė dalis apklaustų Europos Sąjungos gyventojų išreiškė susirūpinimą galimybe patirti žalą ligoninėje (13,16). Neabejojama, kad kokybiška asmens sveikatos priežiūra priklauso ne tik nuo medicinos personalo profesinių žinių, įgūdžių ir elgesio, bet ir nuo to, kaip jie dirba komandoje. Todėl sėkmingas komandinis darbas šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje itin svarbus, vienas iš organizacijos sėkmę lemiančių veiksnių.
Tenka konstatuoti, kad mažiausiai dėmesio, vertinant saugos kultūrą ligoninėje arba atskiruose jos padaliniuose, stebint pacientų saugos pokyčius ir vertinant pacientų saugos priemonių poveikį, skirta komandinio darbo bei bendradarbiavimo analizei. Mokslinės literatūros analizė įgalina teigti, kad iki šiol Lietuvoje atlikti tyrimai, susiję su pacientų saugos kultūra, naudojant užsienio šalyse sukurtais ir pritaikytais Lietuvai bendro pobūdžio klausimynais, tačiau pavyko rasti tik keletą tyrimų, kuriuose naudotas originalus instrumentas, įgalinantis vertinti pacientų saugą ir vieną reikšmingiausių pacientų saugos sritį – komandinį darbą.
14
TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tema: Pacientų saugos ir komandinio darbo vertinimas asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūriu.
Tikslas – Įvertinti asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į pacientų saugą ir komandinį
darbą.
Uždaviniai:
1. Nustatyti asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į pacientų saugą.
2. Nustatyti asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūrį į komandinį darbą, siekiant užtikrinti pacientų saugą.
15
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Pacientų saugos vadybinis aspektas
Galimybė visiems visuomenės nariams gauti aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas yra viena ES šalių pagrindinių socialinės veiklos siekiamybių. Šiuo tikslu yra remiamos ir Europos mastu koordinuojamos sveikatos apsaugos nacionalinės politikos, kuriomis siekiama užtikrinti aukštos kokybės sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas, jų veiksmingą valdymą bei sveikatos priežiūros paslaugų vartotojų saugumą. Dėl to sveikatos priežiūros organizacijose vis dažniau atsižvelgiama į rizikos valdymą, kuris padeda užtikrinti saugias sveikatos priežiūros paslaugas bei saugią darbo vietą personalui. Tarpdisciplininė specialistų komanda asmens sveikatos priežiūroje yra svarbi pacientų priežiūros dalis. Tarpdisciplininių komandų veiklos analizė įgalina teigti, kad esant tokiam darbo organizavimui, galima pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir sumažinti nepageidaujamų įvykių kiekį (11,19).
Pirmoji publikacija, iš esmės lėmusi požiūrio į medicinines klaidas lūžį, Amerikos sveikatos priežiūros kokybės komiteto Medicinos instituto 1999 metais publikuota ataskaita „Klysti žmogiška“. Ši ataskaita atkreipė dėmesį į būtinybę sveikatos priežiūros organizacijose plėtoti saugos kultūrą, gerinant patikimumą ir saugą pacientams. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad klaidos gana dažnai yra sisteminės, o ne susijusios tik su profesionalų klaidomis, todėl organizacijos turėtų vykdyti strategijas, orientuotas pakeisti saugos kultūrą pereinant nuo bausmės požiūrio į sistemos tobulinimo strategiją (20). 2002 m. 55 Pasaulio sveikatos asamblėja („World Health Assembly“, Ženeva, 2002 m. gegužės 13–18 d. – WHA55.18) paskelbė pirmąjį dokumentą, kuris padėjo teisinius pagrindus pacientų saugos klausimais. Visos Jungtinių Tautų organizacijos šalys narės buvo paragintos skirti ypatingą dėmesį pacientų saugos problemoms ir kurti bei diegti mokslu pagrįstas sistemas, reikalingas sveikatos priežiūros paslaugų saugai ir kokybei gerinti (21). 2004 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įkūrė Pasaulio pacientų saugos aljansą, kurio pagrindinis tikslas buvo suformuoti visuotinę pacientų saugos politiką ir įgyvendinti daugelį programų, tokių kaip „Pacientai už pacientų saugą“, „Saugesnė chirurgija gelbsti gyvybes“ ir kitas (22). PSO, atsižvelgdama į tarptautinės pacientų saugos politikos kryptis, 2005 m. ES paskelbė Liuksemburgo pacientų saugos deklaraciją, kurioje teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą buvo pripažinta viena pagrindinių žmogaus teisių (23). 2006 m. organizacija „Europos visuomenė sveikatos priežiūros kokybei“ (angl. „European Society for Quality in Healthcare“ – ESQHC) pateikė apibendrinantį pacientų saugos apibrėžimą: „Pacientų sauga – integruotas individo ir organizacinės elgsenos
16 modelis, besiremiantis bendrais įsitikinimais ir vertybėmis, kuris nuolat siekia sumažinti žalą pacientams ir kuris atsiranda teikiant sveikatos priežiūros paslaugas“ (24). 2007 m. EK išleido baltąją knygą „Kartu sveikatos labui, 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“, kurioje pabrėžiama, kad pacientų saugos užtikrinimo sprendimams įgyvendinti reikia imtis veiksmų (25). 2009 m. ES Taryba patvirtino rekomendaciją dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės (Rekomendacija Nr. 2009/C151/01), kurioje pacientų sauga buvo nurodyta kaip vienas sveikatos apsaugos politikos ir programų nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu prioritetų (26). 2011 m. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino direktyvą 2011/24/ES „Dėl pacientų teisių į tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo“, kurios tikslas buvo suteikti visų ES šalių gyventojams galimybę gauti saugią ir kokybišką sveikatos priežiūrą bet kurioje Sąjungos šalių. Šioje direktyvoje numatyta keletas nuostatų, susijusių su sveikatos priežiūros sauga ir kokybe. Remiantis šiomis nuostatomis, ES šalims privalu bendradarbiauti standartų ir gairių srityje ir tinkamai informuoti visuomenę apie ES sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus ir jų taikomų standartų saugą ir kokybę (27).
Pastaruoju metu mokslinėje literatūroje teikiami siūlymai diegti ir tobulinti kokybės vertinimo sistemas, skatinti sisteminį požiūrį į sveikatos priežiūrą ir jos kokybės tobulinimą. Tokie organizacijos pajėgumai kaip vadovavimas, žmogiškasis kapitalas, informacinės valdymo sistemos, kultūra ir motyvacinė sistema sveikatos priežiūros organizacijose pateikiami kaip pagrindiniai struktūriniai kokybės gerinimo elementai. Pokyčiai sveikatos priežiūros vadyboje vyksta labai greitai, o tai lemia ir kokybės pokyčius, todėl tai turi atsispindėti ne tik kokybės sistemos dokumentuose, bet ir personalo veiksmuose, įgūdžiuose bei veiklos kultūroje apskritai. Sveikatos priežiūros įtaigos specifikai pritaikytos ir savitos kokybės sistemos kūrimas ir diegimas yra būtinybė, o jos palaikymas ir tobulinimas yra nenutrūkstamas nuolatinis procesas (11,28,29).
Lietuvos Respublikos teisės aktuose pirmą kartą sąvoka „pacientų sauga“ pavartota Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005–2010 m. programoje 2007 metais. Vienas Lietuvos sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programoje minimų uždavinių – gerinti sveikatos priežiūros paslaugų saugą ir kokybę, tobulinti sveikatos priežiūros kokybės vadybą. 2011 m. parengtoje Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005–2010 m. programos galutinėje ataskaitoje buvo pateiktos išvados, ir ši programa praktiškai liko neįgyvendinta (3,14). 2014 m. Higienos institutas, atlikęs NĮ registravimo, stebėsenos ir prevencijos sistemos diegimo galimybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) tyrimą, konstatavo, kad Lietuvoje nėra susiformavusi pacientų saugos kultūra, o kartu ir supratimas apie NĮ registravimą. Higienos institutas rekomenduoja ugdyti supratimą apie pacientų saugos kultūrą ir jos svarbą tarp sveikatos priežiūros specialistų (30).
Pasak V.Janušonio, medicininė klaida, nesėkmė, aplaidumas, apsirikimas yra konkretesnės nepageidautinų įvykių išraiškos. Nepageidautinas įvykis -tai labiau sisteminis reiškinys, susijęs su
17 sveikatos priežiūros vadyba. Nepageidaujami įvykiai dažniausiai atsitinka susisumavus daugeliui juos nulėmusių žmogiškųjų, technologinių, vadybinių-organizacinių ar kitokių priežasčių. Pastaruoju metu žmogaus klaidos teorijos šalininkai siūlo vietoj termino „medicinos klaida“, kuri asocijuojasi su tradiciniu „kaltės ir gėdos“ požiūriu, vartoti terminą „klaida medicinoje“, nes klaida savaime retai turi ryšį su medicina. Išskiriamos dvi pagrindinės klaidų ir nepageidaujamų įvykių priežastingumo teorijos: klaidos, apspręstos žmogiškojo veiksnio (person approach) bei sisteminių veiksnių trūkumų (system approach) nulemtos klaidos (31–33).
Žmogiškasis veiksnys lemia nepageidaujamų įvykių sveikatos priežiūros sistemoje
atsiradimą. Žmogus turi ribotas protines (informacijos priėmimo, apdorojimo, saugojimo, analizės, kt.) bei fizines galimybes, kurioms įtaką gali daryti aplinkos veiksniai. Tradiciškai susiformavęs požiūris į žmogaus klaidą yra paremtas žmogaus perfekcionizmo (tobulumo) paradigma, pagal kurią daroma prielaida, kad jei sveikatos priežiūros personalas verčiasi praktika pakankamu krūviu, yra gerai išmokytas ir nuolat tobulinasi, klaidų turėtų būti išvengta. Šis požiūris, deja, pacientų saugą labiau susilpnina nei sustiprina. Sistema, kuri reikalauja nepriekaištingos veiklos ir viešai baudžia už klaidas, netiesiogiai skatina personalą jas slėpti. Šis baudimo už nesėkmes požiūris neskatina dalytis neigiama patirtimi, mokytis iš savo ir kitų klaidų.
Sisteminių veiksnių priežastingumo teorija pagrindinį dėmesį kreipia ne į žmogaus asmenines
savybes, bet į darbo sąlygas, aplinką, organizacijos struktūras ir procesus, kurie sudarė sąlygas atsitikti nepageidaujamam įvykiui. Prielaida – žmogus yra klystanti būtybė ir klaidos pasireiškia net tobulose organizacijose. Sisteminių faktorių priežastingumo teorija nelaiko mediko potencialiu nusikaltėliu, kurį reiktų bausti ar kaltinti, bet greičiau sudėtingos sistemos dalimi, glaudžiai susijusia su kitais sveikatos priežiūros sistemos elementais. Klaidos traktuojamos kaip sistemos pasekmės, o ne kaip priežastys, nulemtos asmeninių savybių. Kaltininku dažniausiai tampa sveikatos priežiūros paslaugų teikimo grandinės galiniame taške esantis medikas. Todėl tikslas yra pagerinti struktūras ir procesus, kad sisteminiai defektai neturėtų galimybės pasireikšti nepageidaujamais įvykiais. Nors ir neįmanoma pakeisti asmeninių žmogaus savybių, galima pakeisti netobulas sąlygas, kuriose žmonės dirba. Šios teorijos esmė – nepageidaujami įvykiai nutinka pavojui (žalingam veiksniui) praėjus pro nustatytus apsaugos barjerus, saugiklius. Sisteminis įvykių, net ir nesukėlusių žalos, raportavimas, registravimas, sisteminimas, juos sukėlusių rizikos veiksnių ir priežastinių ryšių analizė neabejotinai padėtų tinkamai sustatyti apsauginius barjerus, kurie užkirstų kelią klaidoms virsti žalą sukeliančiomis skaudžiomis pasekmėmis (34).
Siekiant sveikatos priežiūros sistemos tobulėjimo, visi sistemos subjektai, įskaitant ir ligonines, turi dirbti veiksmingai bei novatoriškai, ypatingą dėmesį sutelkdami į savo veiklos, administravimo ir visų procesų kokybės valdymo lygį. Šiandien rizikos valdymo ir kokybės
18 gerinimo funkcijos sveikatos priežiūros organizacijose yra įgyvendinamos kartu, siekiant užtikrinti pacientų saugumą. Sveikatos priežiūros įstaigose ieškoma galimybių, kaip dirbant kartu veiksmingiau ir efektyviau užtikrinti saugią ir aukštos kokybės pacientų priežiūrą. Sveikatos apsaugos paslaugų kokybės sisteminis kompleksinis vertinimas turėtų būti orientuotas ne tik medicinos profesionalų ir vadybos specialistų, bet ir pacientų požiūrį. Tradicinis požiūris, pagrįstas pacientų kreipimusi į sveikatos priežiūros įstaigą, kokybės valdymo procese turėtų būti keičiamas į sveikatos priežiūrą, pagrįstą bendradarbiavimu bei ilgalaikiais medikų (vadovų, gydytojų, slaugytojų, farmacijos specialistų) ir pacientų santykiais (29,35).
A.M. Wisniewski ir kt. (2007) skiria šias saugos kultūros dalis:
• Komandinis darbas: žmonių gebėjimas dirbti kartu, bendrauti, pasitikėti, kooperuotis ir suteikti bei primti vieni kitų pagalbą.
• Saugos klimatas. Tai darbuotojų ir vadovų suvokimas bei elgesys įvertinant rizką. • Pasitenkinimas darbu. Apibūdina, kaip darbuotojai vertina savo darbą bei nematerialius dalykus, susijusius su juo.
• Streso pripažinimas. Parodo darbuotojų streso bei nuovargio supratimą ir jų gebėjimą pripažinti, kad suprastėja darbo kokybė, esant tokioms sąlygoms.
• Vadovų požiūris į saugą. Įvertina, kaip vadovai aprūpina darbuotojus bei ligoninę atitinkamais reikalingais ištekliais, norėdami sukurti pozityvią saugos kultūrą (36).
E. Salas ir kt. nustatė, kad tam tikri organizacinės struktūros ir lyderystės aspektai moderuoja santykius tarp komandinio mokymo ir įstaigos kultūrinių pokyčių. Konkrečiai, komandinio darbo mokymų poveikis sumažėjo, jei organizacijoje nebuvo veikiančios ataskaitų apie klaidas sistemos, lyderiai nesuprato ar sustiprino komandinio darbo vertę, o komandinio darbo sąvokos nebuvo oficialiai įtrauktos į pareigybių aprašymus, vertinimo ir skatinimo kriterijus (37).
Pacientų sauga ir pacientų saugos kultūra labai priklauso nuo lyderių – įstaigų ir institucijų vadovų. Sveikatos priežiūros organizacijos, turinčios tą pačią infrastruktūrą, tačiau skirtingai vertinančios pacientų saugos vaidmenį sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procese, pasiekia skirtingų rezultatų. Ne tik turimos patalpos ir naujausios sveikatos priežiūros technologijos nulemia gydymo įstaigos sėkmę, bet svarbiausia – specialistai, jų darbo stilius ir vertybių sistema. Moksliniai pacientų saugos kultūros tyrimai atkreipia dėmesį į darbo komandoje ir lyderystės svarbą. Žinios, įgūdžiai, požiūriai, komunikacija ir koordinuojantys mechanizmai komandiniame darbe neatsiejami ir sukuria lankstumą, reikalingą komandos nariams valdyti sudėtingus procesus ir mokytis iš patirties (38–40).
Darbo sąlygos formuoja darbo klimatą, komandinio darbo suvokimą ir komandinio darbo vertinimą. Signalai, kuriuos organizacijos siunčia apie tai, kokios elgsenos, požiūriai ar vertybės yra
19 tinkami ir primtini darbo vietoje, lems, ar gydytojai, slaugytojai, rezidentai ir kiti darbuotojai juos demonstruos (37).
Neabejotina, kad komandai yra reikalingas vadovas. S. Raižienė, A. Endriulaitienė išskiria dvi pagrindines lyderystės funkcijas komandoje:
1. Užduoties funkcija, kurią realizuodamas lyderis padeda komandai įvykdyti užduotis. Su šia funkcija susijusi komandos veikla, apimanti sprendimų priėmimą, problemų sprendimą, prisitaikymą prie pokyčių, planavimą, tikslų siekimą.
2. Komandos palaikymo ir tobulinimo funkcija. Su šia funkcija susijęs komandos augimas ir lyderio santykių palaikymas: kuriamas teigiamas klimatas, sprendžiamos tarpasmeninės problemos, tenkinami komandos narių poreikiai, kuriamas sutelktumas. Aišku, abi funkcijos yra tarpusavyje susijusios: jei komanda yra palaikoma ir tobulinama, komandos nariai gali efektyviai dirbti kartu ir atlikti reikalingus darbus. Jei komanda dirba efektyviai ir sėkmingai, lengviau sukurti tinkamą klimatą ir gerus santykius. Priešingai, komandos nesėkmės sukelia nesutarimus komandoje, o komandoms, kurių nariai nepatinka vienas kitam, sunkiau pasiekti savo tikslų (41).
Apibendrinant galima teigti, kad tiek mokslininkai, tiek praktikai Europoje ir Lietuvoje ypatingą dėmesį skiria pacientų saugos problemoms spręsti, analizuoja asmens sveikatos priežiūros sistemos, organizacijų struktūrų bei procesų įtaką pacientų saugai. Didelis dėmesys skiriamas sveikatos priežiūros sisteminiams veiksniams. Nemažai tyrinėjančių šią sritį mokslininkų, nepageidaujamus įvykius vertina kaip sisteminius reiškinius, susijusius su sveikatos priežiūros vadyba. Mokslinėje literatūroje vis dažniau rašoma, kad už padaromas klaidas atsakingi ne vien sveikatos priežiūros specialistai, bet ir visa sveikatos priežiūros sistema, bei sveikatos priežiūros įstaigų valdymas. Tokiu būdu keičiasi požiūris į padaromas klaidas asmens sveikatos priežiūros sistemoje.
1.2 Komandinio darbo samprata bei komanda asmens sveikatos priežiūroje
Mokslininkai ir praktikai sutaria, kad komandinis darbas – vienas iš pagrindinių organizacijos veiklos sėkmę lemiančių veiksnių. Komanda yra vadinama aukščiausia grupės išsivystymo stadija: kiekviena komanda yra grupė, bet ne kiekviena grupė yra komanda. Komanda yra nedidelė kartu dirbančių žmonių grupė, kurioje visų asmenų buvimas yra būtinas bendram tikslui įgyvendinti ir kiekvieno grupės nario individualiems poreikiams patenkinti. Komandos narių įgūdžiai atliekant užduotį papildo vienas kitą. Komandos nariai yra vienas nuo kito priklausomi, kadangi nuo vieno nario indėlio ir rezultato priklauso kitų komandos narių darbas ir galutinis komandos rezultatas (41).
Tarptautinių žodžių žodyne (2003) nurodoma, jog komanda (pranc. commande; lot. commendo – įsakau, rekomenduoju) yra laikinai suformuotas, nedidelis (nuo 3 iki keliasdešimties
20 žmonių) karinis dalinys tam tikrai užduočiai atlikti; įsakymas, liepimas. Šiame komandos apibūdinime netiesiogiai išreiškiamos dvi prielaidos: komandos sąvoka yra reikšminga situacijose, kai būtinas žmonių sutelktumas, orientuotas į konkrečios užduoties realizavimą, ir komandos sąvoka yra tarsi autokratinio vadovavimo stiliaus veidrodinis atspindys (42). Literatūroje, dažniausiai sutariama, kad „komanda“ susideda iš dviejų ir daugiau asmenų, turinčių specializuotų žinių, turi specifinius vaidmenis, priima sprendimus, vykdo užduotis priklausomai vienas nuo kito, prisitaiko bei turi bendrą tikslą, pavyzdžiui – saugi paciento priežiūra. Pagal klasikinę teoriją, darbas susideda iš planavimo, vykdymo fazės, bei rezultato. Planavimo metu, apžvelgiama užduoties charakteristika, vykdymo aplinkybės bei komandos narių pozicija bei darbas. Procesas susideda iš komandos sąveikos bei jos koordinavimo, bendram tikslui pasiekti. Rezultatas yra „produktas“, kurį sukuria komanda (43).
Vadinasi, komandos veikla priklauso nuo tikslo, struktūros bei atitinkamų normų, kuriomis remiantis yra organizuojama komandos veikla. Bendrąja prasme normos yra standartai, adaptuoti konkrečioje organizacijoje, kurioje funkcionuoja komanda ar komandos. Efektyviai dirbančiose komandose darbuotojai pagarbiai klausosi ir klausinėja kitų, palaiko vienas kitą ir padeda, o nesutarimus sprendžia atvirai ir su humoru (42).
Komandinio darbo esminius ypatumus nurodo K. Gotberg, tai – savalaikiškumas, kūrybiškumas, tikslumas, kruopštumas, galutinio tikslo siekimas, dvasingumas, protas. Pagrindiniai komandos darbo bruožai yra: bendradarbiavimas, tarpusavio pagalba bei vienalytiškumo ir įvairiapusiškumo pusiausvyra. Komandinio darbo svarba pasireiškia tuo, kad visuma yra geriau nei atskirų dalių suma dėl kooperavimosi ir koordinacijos, todėl komanda gali pasiekti geresnių rezultatų nei kiekvienas individas atskirai (42).
A.M. West, remdamasis Hackman darbais apie komandinį darbą, išskiria tris svarbius dėmenis, būtinus tinkamai komandos struktūrai sudaryti. Pirmasis – gerai suformuluota komandos užduotis: prasmingas ir skatinantis darbas kartu su pakankamu komandos narių savarankiškumu, kad jie galėtų sėkmingai dirbti ir sulaukti tiesioginio grįžtamojo ryšio apie savo pastangų rezultatus. Antrasis – gerai surinkta komanda: ji turėtų būti kiek įmanoma mažesnė (rekomenduojamas optimalus komandos narių skaičius 5-11 narių), tačiau galinti veiksmingai dirbti, joje turėtų būti tinkamas įgūdžių bei išteklių derinys. Tai reiškia, kad svarbu ne tik komandos narių skaičius, bet ir komandos narių įgūdžiai bei gebėjimas dirbti komandoje, valdyti bendravimo su kitais žmonėmis situacijas, spręsti konfliktus konstruktyviai, taikyti grupinius problemų sprendimo metodus bei bendrauti atvirai, paremiant vienas kitą ir be išankstinio vertinimo. Trečias dėmuo, pasak Hackman, – labai aiški, tiksli ir nedviprasmiška informacija komandai apie jos įgaliojimų bei atskaitomybės ribas, kad jos nariai nenuklystų į sritis, nepriklausančias jų kompetencijai, ir nepriiminėtų sprendimų, kurių jiems nedera priimti (41).
21 Bet labiausiai priimtina komandų konceptualizavimo sistema yra komandos efektyvumo modelio: indėlio, proceso ir rezultato (IPO - input-process-output) modelis, sukurtas Cohen ir Bailey 1997 metais. Ši sistema siūlo, kad komandos indelį (pvz., Komandos struktūra, komandos užduotis, ištekliai ir organizacinis palaikymas) turi įtakos komandos rezultatams (pvz., Klaidų lygiui, priežiūros kokybei, pacientų pasitenkinimo ir komandos narių gerovei) per sąveiką ar komandos procesus, vykstančius tarp komandos narių. Tai yra trys svarbiausi sveikatos priežiūros komandų veiklos prognozavimo būdai ir procesai, kurie pateikti 1 paveiksle (44).
1 pav. Komandos koncepcija (44).
Asmens sveikatos priežiūros komandą sudaro įvairių specialybių ir veiklos sričių specialistai – gydytojai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai, psichiatrai ir kt. Mokslininkų teigimu, šiuolaikinėje medicinoje siekiant patenkinti paciento lūkesčius ir teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas vieno asmens sveikatos priežiūros specialisto nepakanka (45,46). Dirbant komandoje labai svarbu komandos solidarumas. Jei komanda yra solidari, tai ji gali daryti įtaką kiekvienam savo komandos nariui. Kuo komanda labiau sutelkta, kuo stipriau jos nariai jaučiasi priklausą jai, tuo pačios komandos įtaka didesnė. Jei grupės nariai jaučia stiprų ryšį su savo grupe, jie nelinkę pažeidinėti jos normų (15). Komandinio darbo elementus aprašančių modelių yra daug. Pavyzdžiui, Salas ir kiti, peržvelgę tyrimo rezultatus, pasiūlė šias komandinio darbo kompetencijas: lyderiavimas, tarpusavio sąveikos monitoringas, atsarginio elgesio, prisitaikymo, ir komandos orientacijos. Šios pagrindinės kompetencijos yra paremtos abipusiu pasitikėjimu, uždaro ciklo bendravimu bei bendrais mąstymo modeliais (43). Norint efektyviai dirbti komandoje, komandos nariai turi suprati bei gerbti vienas kitą, siekiant priimti bei duoti su darbu susijusį grįžtamąjį ryšį. Taip pat turi turėti gerus komunikacinius sugebėjimus, norint tinkamai dalintis reikiama informacija. Be to, adaptyvumas
22 komandoje padeda lengviau prisitaikyti, prie aplinkos pokyčių bei paciento gydymo plano pokyčių. Komandos orientacija tai noras prisiimti komandos narių idėjas, bei komandos tikslus, kurie turėtų būti orientuoti į paciento gydymą bei priežiūrą, ir suprati, kad komandos tikslas yra svarbesnis nei individualus tikslas (46).
Yra trys intervencijų kategorijos komandinio darbo gerinimui: mokymas, darbo pertvarkymas ir organizavimas bei struktūrizuoti įrankiai ir protokolai. Struktūrizuoti įrankiai ir protokolai bando standartizuoti komandos narių sąveiką, siekiant pagerinti komandos narių sąveikos turinį ir informacijos struktūrą. Struktūrizuoti perdavimo ir ryšio įrankiai yra plačiai naudojami ir veiksmingi, mažinant mirtingumą ir infekcijos lygius (18). Matziou ir kt. atliko tyrimą ir nustatė, kad dauguma respondentų (92,6 proc.) teigė žinantys, kas vadinama komandiniu darbu, ir beveik visi (94,5 proc.) tyrimo dalyviai sutiko, kad jiems patinka dirbti komandoje. Kadangi komandinio darbo pagrindas – bendradarbiavimas ir tarpusavio pagalba, respondentų buvo klausiama, ar sulaukia kitų darbuotojų pagalbos, kai nespėja atlikti savo užduočių: 68 proc. visų tyrime dalyvavusių respondentų šiam teiginiui pritarė. Gydytojų ir slaugytojų nuomonė šiuo klausimu nesiskyrė (47). Pagal Istominą ir kt. atliktą tyrimą, operacinės slaugytojai komandą suprato taip unitarinę, chirurgai ir anesteziologai suprato ją kaip daugialypių subkomandų susidėjimą. Neturėdamos galimybės dalyvauti darbo proceso aptarime slaugytojos nesijaučia lygiavertėmis komandos narėmis (15). Kaip ir kiekviena intervencija, net ir efektyviausios, ir patikimiausios programos gali būti nesėkmingos kai kuriose klinikinėse situacijose. Dėl to sveikatos priežiūros įstaigoms tikslinga pagerinti chirurginę kultūrą plėtojant individualizuotas komandos mokymo programas, pagrįstas esama situacija komandiniame darbe, komunikacijoje bei saugos kultūroje (12).
Komandos mokymai yra tik vienas iš trijų pagrindinių intervencijos būdų, kurie gali pagerinti komandinį darbą sveikatos priežiūros srityje. Kiti du intervencijos būdai yra standartizuoti komunikacijos protokolai (pvz., Instruktažai ir apibendrinimo kontroliniai sąrašai bei perdavimo protokolai) bei intervencijos struktūriniu lygmeniu (pvz., Komandos sudėties pokyčiai, informacinės sistemos, vaidmenų struktūros paaiškinimas). Kiekvienas iš šių būdų turi savo vertę ir prasme, bet jie vienas kitą papildo. Su tinkamomis organizacinėmis priemonėmis, darbo aplinka palaiko, o ne trukdo veiksmingam bendravimui, koordinavimui ir bendradarbiavimui. Bunnell ir kt. turėjo didelės įtakos priežiūros procesams, taip pat darbuotojų ir pacientų pranešimams apie rezultatus. Jie pasiekė šią naudą, atlikus komandinio darbo apmokymus bei kartu atlikdami darbo eigos analizę, taip pertvarkydami konkrečias sveikatos priežiūros problemas, su kuriomis susiduria ambulatorinė onkologija. Bendras komandinio darbo mokymas kartu su konkrečiomis komunikacijos priemonėmis yra veiksminga strategija, nes mokymas suteikia plačią komandinio
23 darbo ir bendrųjų gebėjimų pagrindą, o priemonės primena kaip naudotis komandinio darbo įgūdžiais darbo vietoje (37).
Matziou ir kt., tyrimo metu buvo prašoma įvertinti galimybę išsakyti savo nuomonę darbo klausimais bendraujant su gydytojais ir slaugytojais bei skyriaus vadovu. Nustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų pagal užimamas pareigas, ligoninės lygmenį bei respondentų amžių: gydytojai dažniau negu slaugytojai atvirai gali išsakyti savo nuomonę gydytojams darbo klausimais; taip pat reikšmingai dažniau gydytojai negu slaugytojai gali išsakyti savo nuomonę ir slaugytojams. Vos daugiau nei pusė slaugytojų nurodė, kad gali atvirai pasitarti su gydytojais (47).
Nauji duomenys rodo, kad komandinio darbo gerinimas ir ugdymas sveikatos priežiūroje gali padidinti pacientų saugą, pagerinti priežiūra bei jos kokybę (37,46).
Buvo struktūriškai išnagrinėti išsilavinimo, psichologiniai bei organizaciniai iššūkiai komandinio darbo, asmens sveikatos priežiūroje, vystyme. Mokomosios intervencijos gali pagerinti supratimą apie komandinio darbo principus, padeda komandos nariams geriau suprasti vieni kitų roles bei perspektyvas. Taip pat šios intervencijos padeda išvystyti specifines komunikacijos strategijas. Psichologiniai bei organizaciniai barjerai gali pabloginti komunikaciją, ko pasekoje gali nukentėti pacientas. Komandos mokymo būdai, kurie buvo efektyvūs seniau, šiuo metu jau nedaro tokio pačio efekto. Yra žinoma, kad klaidos tarpprofesinėje komandoje bei prasta komandinė komunikacija veda tiesiai prie pavojingos paciento priežiūros. Darbuotojų patiriamas stresas, įtampa bei neefektyvus komandinis darbas svariai prisideda prie nepageidaujamų įvykių paciento priežiūroje (46).
Dažniausiai komandinio darbo kompetencijos, kuriomis siekiama mokyti ir šviesti komandos narius, yra komunikacija, situacijos supratimas, lyderystė ir darbo vaidmens aiškumas. Komandų mokymo programos pastaraisiais metais prasiplėtė, jos buvo veiksmingos gerinant pacientų saugumą, komandinį darbą, bendravimą, veiklos rezultatus ir klinikinių procesų laikymąsi. Pastaruoju metu yra nemažai komandos mokymo programų. Bet sveikatos priežiūrai pritaikytų yra tik nedidelė dalis. Mokinimo bei komandos lavinimo programos buvo kurtos arba adaptuotos remiantis tyrėjų duomenimis apie komandinį darbą, viena labiausiai žinomų programų yra „Team STEPPS“. "TeamSTEPPS" komandinio darbo programa, sukurta Sveikatos priežiūros tyrimų ir kokybės agentūros, yra viena geriausių visapusiško ir bendrojo ugdymo programų, kuri taikoma daugeliui sveikatos priežiūros specialistų. Panašias mokymo programas daugelį metų teikia privatūs konsultantai, dažniausiai asmenys, turintys CRM (Customer Relationship Management) mokymo patirtį komercinėje aviacijoje. „Team STEPPS“ mokymo programa sulaukė daug dėmesio per trumpą laiką, tačiau tik nedidelė dalis šios programos mokymų tyrimų atlikti pacientų saugos plotmėje. Labai svarbu, kad atlikti tyrimai parodytų, kaip komandos narių mokymas, padeda pasiekti geresnių rezultatų pacientų priežiūroje ir gydyme. Ši mokymo programa padidino
24 efektyvumą tarp traumų komandų ir yra susijusi su mažesnėmis medikamentų klaidomis. Išsami Salas atlikta metaanalizė parodė, kad komandos mokymų programos gali pagerinti komandos efektyvumą 20 proc., tačiau tik nedidelė dalis iš autoriaus nagrinėtų straipsnių buvo susijusi su asmens sveikatos priežiūros komandų mokymų (12,18,43,48). Tuo tarpu Weaver ir kiti, akcentavo žymų komunikacijos pagerėjimą operacinėse. Šis pagerėjimas pastebėtas pagausėjus perdavimų bei iškvietimų skaičiui, po „ Team STEPPS“ programos, lyginant su kontroline grupe. Šis pagerėjimas pastebėtas po atliktų ligoninės pacientų saugos ir operacinių valdymo požiūrio apklausų (12). Mokymas pagal šią programą užtrunka labai daug laiko ir gali sukelti dideles finansines išlaidas (pavyzdžiui uždarant operacines) ir alternatyvias išlaidas (48).
Dar viena iš sveikatos priežiūros darbuotojų mokymo programų yra visapusiška skyriumi pagrįsta saugos kultūra (Comprehensive Unit-based Safety Program (CUSP)). Ši programa orientuota į sveikatos priežiūros darbuotojų kompetencijų, susijusių su pacientų sauga, ugdymą: gebėjimą išsakyti pacientų saugos problemas skyriuje, kuriame dirba, plėtoti tinkamus darbinius santykius tarp vadovybės ir skyriaus personalo, ieškoti priemonių, skirtų pacientų diagnostikos ir gydymo klaidoms ištirti, gerinti bendravimą ir komandinį darbą (18). Be to kokybiškesnis komandinis darbas bei bendradarbiavimas su kitais tarpdisciplininės komandos nariais siejamas su didesniu pasitenkinimu darbu (49). Pavyzdžiui, chirurgijos skyriaus saugos kultūrą galima gerinti pasitelkiant gana daug intervencijų, kuriomis siekiama pagerinti komandinį darbą, komunikaciją bei saugą. Saugos kultūros tobulinimas taip pat palengvina pažangą kitose sveikatos priežiūros srityse, įskaitant pacientų gydymo rezultatus ir priežiūros efektyvumą. Todėl intervencijos pritaikytos ne chirurginiams padaliniams gali rodyti pokyčius chirurginėje saugos kultūroje, tačiau operacinės saugos kultūra patiria išskirtinius iššūkius tiek vertinant, tiek gerinant institucijos kultūrą. Kadangi darbuotojai, dirbantys operacinėse, pasižymi skirtinga filosofija bei yra skirtingai parengti, tai gali riboti komandinio darbo efektyvumą. Medicinos darbuotojų hierarchija operacinėse gali riboti komunikaciją, taip yra apsunkinamos pastangos orientuotos į saugą (12).
Dažniausiai siūlomi du metodai skirti matuoti komandinį darbą: savarankiškos ataskaitos ir stebėjimas. Savarankiškų ataskaitų metodas apima komandos narių apklausas, apie jų pačių savęs vertinimą: savęs kaip individų vertinimą, savo komandos vertinimą bei visų gabumų vertinimą. Šis metodas priskiriamas prie subjektyvių, vertinančių komandos požiūrį ir kompetencijas bei komandos suvokimą apie komandinį darbą, bet turi nemažai trūkumų, įskaitant savęs vertinimo sistemines klaidas. Nors stebėjimas ir savęs vertinimas gali padėti kritiškai įvertinti komandos mokymą, bet pagal mokslinių tyrimų rezultatus, medicinos darbuotojų pateikiamas grįžtamasis ryšys išlieka žemas. Įvairiais jutikliais pagrįsta matavimo sistema yra viena iš strategijų vertinant komandinį darbą. Sistema labiausiai tinka vertinti komandą, komandinio darbo fazę, kai komandos
25 nariai yra bent iš dalies toje pačioje vietoje. Įvairūs analizės metodai turėtų būti taikomi jutiklinės sistemos pagrindu, surinkus duomenis iš įvairių komandos darbo aspektų (50).
Siekiant pagerinti sveikatos priežiūros kokybę, neužteks vien tik mokyti asmens sveikatos priežiūros specialistus dirbti kartu. Pagal Benner, komandinio darbo efektyvumui itin svarbus optimalus darbuotojų skaičius, nes dėl personalo trūkumo kyla grėsmė pacientų saugumui ligoninėse. Tik pusė minėto autoriaus tyrimo dalyvių patvirtino, kad jų skyriuje užtenka darbuotojų siekiant užtikrinti tinkamą pacientų priežiūrą, ir gydytojai šitaip tvirtina dažniau negu slaugytojai (51). Taip pat kvalifikacijos kėlimas padėtų formuoti gerą sveikatos priežiūros specialistų komandą. Remiantis Jankauskiene ir kt., kompetentingas slaugytojas klinikiniame etape didina savo klinikinį supratimą, valdymą, organizacinius gebėjimus, įgūdžius, pradeda stiprinti gebėjimą iš anksto numatyti pacientų poreikius, mažiau pasitiki kitų nuomone, tampa vis aktyvesnis komandos narys, lengviau bendrauja su gydytojais. Be to jaunųjų slaugytojų adaptacijos proceso naujoje aplinkoje metu darbdaviai, siekdami išvengti pavojų šiame etape, nepalankiai veikiančių profesinės elgsenos elementų formavimąsi, privalo atkreipti dėmesį į profesinės veiklos organizavimą, veiklos ir atsakomybės ribas, akcentuoti sveikatos priežiūros komandos narių bendravimą ir bendradarbiavimą. Vyresnio amžiaus specialistų aktyvumas vertinant slaugytojų profesionalumo sąsajas su jų teikiamomis paslaugomis leidžia daryti prielaidą, jog ilgametė profesinė patirtis leidžia pozityviai vertinti profesionalumo įtaką profesinės veiklos gerinimui, sveikatos priežiūros įstaigos veiklai, sėkmingam komandiniam darbui, saugiai darbo aplinkai (52). Efektyvus komandinis darbas slaugoje padidina sveikatos priežiūros kokybę bei padeda išvengti klaidų paciento priežiūroje ir gydyme. Taip pat sumažėja praleistų slaugos procedūrų, sutrumpėja procedūrų laikas, pagerėja komunikacija tarp sveikatos priežiūros specialistų, pacientų bei pacientų artimųjų. Nustatytas efektyvesnis komandinis darbas intensyviosios terapijos skyriuose buvo susijęs su mažesniu pacientų mirtingumu (53).
Apibendrinant galima sakyti, kad asmens sveikatos priežiūros komandos nariai nevienareikšmiškai supranta, ką reiškia dirbti komanda. Netinkamas funkcijų pasidalinimas komandoje ir su komunikacija susijusios problemos yra pagrindinės klaidos, kurių pasekoje pacientui padaroma žala. Neabejotina, kad, siekiant kokybiškos pacientų priežiūros, reikalinga tarpdisciplininė sveikatos priežiūros specialistų komanda. Bendras komandos tikslas turėtų būti orientuoti į paciento gydymą bei priežiūrą, šis komandos tikslas yra svarbesnis nei individualus tikslas. Komandos tobulinimo strategijos gali būti gana efektyvios, bet tinkamų matavimo priemonių, vertinimo bei grįžtamojo ryšio nebuvimas apsunkina komandos veiklos efektyvumo vertinimą.
26
1.3 Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai, susiję su pacientų sauga ir komandiniu darbu asmens sveikatos priežiūroje
Mokslinės literatūros analizė įgalina teigti, kad asmens sveikatos priežiūroje, nepageidaujami įvykiai išskirtinai atsiranda stacionarioje grandyje. Tačiau nepageidaujami įvykiai gali atsirasti bet kurioje sveikatos priežiūros grandyje, ypač greitosios pagalbos grandyje, kur reikia tikrai labai greitų sprendimų, poliklinikoje ar ambulatorijoje, gydytojo kabinete, slaugos namuose, vaistinėje, pacientų namuose ir pan. Todėl pakenkimo sveikatai rizika galima visame sveikatos priežiūros teikimo procese (20). 2009 m. Europos Komisijos (EK) užsakytas pacientų saugos tyrimas Eurobarometras Nr. 327 atskleidė, kad 50 proc. apklaustų 27 ES šalių gyventojų mano, jog gali patirti žalą gaudami sveikatos priežiūros paslaugas jų šalyse, o 25 proc. respondentų ar jų šeimos nariai sveikatos priežiūros įstaigose patyrė nepageidaujamą įvykį (NĮ), susijusį su pacientų sauga. Tuo tarpu 2013 m. atliktas Pacientų saugos ir sveikatos priežiūros kokybės specialusis Eurobarometras parodė, kad 53 proc. apklaustų Europos Sąjungos gyventojų išreiškė susirūpinimą galimybe patirti žalą ligoninėje; 27 proc. respondentų tvirtino, kad jie ar jų šeimos nariai yra patyrę nepageidaujamą įvykį, susijusį su pacientų sauga. Europos Komisijos 2014 m. tyrimų duomenys rodo, kad NĮ išlieka rimta problema ir iššūkiu ES šalių sveikatos priežiūros įstaigose. (16,30,54).
Tiriant pagalbines priemones komandinio darbo gerinimui, tokias kaip protokolai bei kontroliniai sąrašai, PSO saugesnio operacijos kontrolinio sąrašo tyrime nustatė beveik 50 proc sumažėjusio mirtingumo ir komplikacijų kiekį operacinėse bei pooperaciniu laikotarpiu. Bet šis sumažėjimas buvo siejamas su anksčiau įstaigoje įdiegta saugos infrastruktūra (37).
Įprasta, kad dirbant bet kuriame skyriuje, gydytojai duoda nurodymus slaugytojams, o slaugytojai juos vykdo. Dėl to į gydytojus ir slaugytojus žiūrima kaip į komandą. Tačiau slaugytojų ir gydytojų darbo santykiai yra veikiami daugelio faktorių. Netinkami slaugytojų bei gydytojų tarpusavio santykiai gali būti žalingi pacientams bei padidinti nepageidaujamų įvykių skaičių. Daugelis tyrimų atskleidė profesines charakteristikas, kurios paveikia slaugytojų bei gydytojų tarpusavio santykius, tai sietina su amžiumi, lytimi, išsilavinimu, darbo patirtimi metais, skyrių tipais, socialiniais bei ekonominiais skirtumais, socializacija bei organizacijos kultūra. Nustatyta, kad netinkami darbo santykiai tarp slaugytojų bei gydytojų gali daryti įtaką streso atsiradimui, nuvylimui, pykčiui, kurie gali trukdyti komunikacijai ir bendradarbiavimui ir taip sudaryti sąlygas nepageidaujamų įvykių atsiradimui. Tyrimai parodė, kad yra koreliacija tarp negatyvių darbinių santykių tarp gydytojų ir slaugytojų bei paciento gydymo rezultatų, tokių kaip 30 dienų mirtingumo, gydymo klaidų bei lovadienių (55).
Tyrime, kurį atliko A. Lee MS ir kt. buvo nagrinėjami nepageidaujami įvykiai, kurie buvo susiję su vyresnio amžiaus pacientais (≥65). Tyrime dalyvavo 325 vyresnio amžiaus pacientų. Tyrimo metu dažniausiai pranešti šie nepageidaujami įvykiai: gydymo klaidos 34 proc. pacientų;
27 užtrukimas diagnozuojant/ gydant ligą 11 proc. pacientų; netikėta mirtis 9 proc.; medikamentinės klaidos 9proc. Komunikacija buvo minima kaip dažniausia pranešto nepageidaujamo įvykio priežastis, kuri buvo net 43 proc. iš praneštų nepageidaujamų (56).
Matziou it kt. atliktame tyrime nustatyta, kad beveik visiems tyrime dalyvavusiems asmens sveikatos priežiūros specialistams patinka dirbti komandoje. Tiek gydytojai, tiek slaugytojai savo darbo pobūdį įvertino kaip komandinį darbą, tačiau tik trys ketvirtadaliai tyrime dalyvavusių sveikatos priežiūros specialistų pritarė teiginiui, kad gydytojai ir slaugytojai dirba kaip koordinuota komanda. Kitų mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad gydytojai dažniau negu slaugytojai linkę savo darbo pobūdį vertinti kaip komandinį (47). Pagal Sexton atliktą tyrimą paaiškėjo, kad apibūdinant komandinį darbą bei komunikaciją su gydytojais chirurgais, palankiausiai šiuos veiksnius vertino patys chirurgai bei gydytojai rezidentai, tuo tarpu komandinį darbą bei komunikaciją su gydytojais chirurgais prasčiausiai vertino gydytojai anesteziologai, anesteziologijos gydytojai rezidentai, anestezijos slaugytojai bei operacinės slaugytojai (57).
Pagal Sexton ir bendraautorius, komandinio darbo trikdžiai siejami su informacijos sklaidos stoka, komplikuotu bendravimu, nelygiaverčiais komandos narių santykiais, įgūdžių dirbti komandoje stoka (58). Mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė tokio pobūdžio problemas slaugytojų požiūriu: gydytojų ir slaugytojų bendradarbiavimas, slaugytojo vaidmens svarba komandoje. Minėti autoriai teigia, kad slaugytojo vaidmens sumenkinimas ar nepakankamai vertinamas slaugytojo indėlis komandoje turi neigiamos įtakos komandiniam darbui apskritai (55,59). Tyrimas atskleidė, kad slaugytojai geriau suprato bendradarbiavimo santykius, palyginus su gydytojais. Tačiau slaugytojai turi blogesnį supratimą apie komandinį darbą (55).
Gilesni psichologiniai efektyvios komunikacijos barjerai yra hierarchinė sveikatos priežiūros struktūra. Tyrimai atskleidė, kad vyresnio amžiaus slaugytojai nemano, kad jie gali teikti pasiūlymus dėl paciento gydymo, abejoti gydytojo sprendimais. Taip pat slaugytojai, kurie daugiausiai žino apie pacientą, negali dalyvauti sprendžiant svarbias jų problemas. Be to ne vien komunikacijos stoka daro įtaką produktyviam bendravimui. Geografiniai ir organizaciniai faktoriai yra informacijos dalinimosi kliūtys su gydytojais. Kyla kliūčių paciento priežiūroje dėl neefektyvios komunikacijos, nes reikia prižiūrėti pacientus skirtinguose skyriuose, kontaktuoti su skirtingu personalu (46).
Mokslinės literatūros analizė įgalina teigti, kad netinkamas ar nepakankamas pasidalinimas informacija dažniausiai būna tarp pirminės ir antrinės priežiūros, skubios pagalbos skyriuose, operacinėse, pamainos keitimosi metu, paciento gaivinimo metu, intensyviosios terapijos skyriuose bei dalinantis informacija tarp gydytojo ir slaugytojo (38,57).
Neefektyvus komandinis darbas akivaizdžiai prisideda prie daugiausiai nepageidaujamų įvykių, įskaitant ir operacines. Remiantis pavyzdžiais iš pilotų, kurie norėdami gauti licenciją, turi
28 parodyti nepriekaištingus techninius, bet ir komandinius įgūdžius, galima šio to išmokti ir sveikatos priežiūros komandose. Nes kaip matyti iš praktikos, nemažai komandos narių mato klaidas, bet jas ignoruoja arba patys komandos nariai pranešdami kitiems komandos nariams apie jų padarytas klaidas, yra ignoruojami (60). Operacinėje komandoje neigiamą įtaką darbo procesui daro komandos narių kaita. Nepastovūs komandos nariai trukdo susikaupti, prarandamas laikas, nukenčia darbo kokybė. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad visiems informantams labai svarbu pasitikėjimas tarp gydytojų ir slaugytojų: darbo pasidalinimas, kompetencija, greita reakcija, tolerancija, darbo išmanymas, susibendravimas. Chirurgams labai svarbu operacinės slaugytojo darbas, buvo paminėta, kad, dirbdamas nuolat su vienu ir tuo pačiu operacinės slaugytoju, chirurgas jaučiasi saugus, nes slaugytojas gerai išmano operacijos eigą, tiksliai instrumentuoja, dėl to darbas vyksta sklandžiau ir greičiau, gerėja darbo kokybė, buvo paminėta, kad, „dirbant komandoje, kur nariai yra pastovūs – darbo sąlygos tampa komfortiškos‘‘ (15). Neily ir kitų atliktame tyrime, kuriame buvo mokoma dirbti komandoje, parodė, kad, pagerinus komandinį darbą, sumažėjo operacijos metu mirusių pacientų. Kontrolinėje grupėje operacijos metu mirusių pacientų buvo 18 proc. 74 ligoninėse. Tuo tarpu intervencijoje dalyvavusių 34 ligoninių, po komandinio darbo mokymų, operacijos metu mirusių pacientų buvo 7 proc. (60). Armour Forse ir kt. atliktame tyrime, kuriame operacinės personalas buvo mokomas pagal „Team STEPS“ programą nustatyti teigiami reikšmingi pokyčiai. Pastebimai pagerėjo operacinės personalo komandinis darbas - 9,5 proc., taip pat pagerėjo chirurginės kokybės gerinimo programos priemonės, tokios kaip antibiotikų vartojimas - 19 proc., veninės tromboembolijos profilaktikai vartojamų vaistų skyrimas išaugo 17 proc. Be to pagerėjo paciento pasitenkinimas: noras rekomenduoti išaugo 12,3 proc. Taip pat ištyrus chirurgines komplikacijas ir mirtingumą, nustatyta, kad šie rodikliai buvo gerokai pagerinti – mirtingumas sumažėjo nuo 2,7 proc. iki 1 proc., komplikacijos po operacijos sumažėjo nuo 20,2 proc. iki 11,0 proc. (61).
Haugen ir kt., atlikę tyrimą, kuriame taikė komandinio darbo mokymus, taip pat nustatė reikšmingus teigiamus pokyčius organizacijos kultūros veiksniuose, tokiuose kaip pranešimai apie įvykusius ar galimus nepageidaujamus įvykius, komunikacija, bendradarbiavimas. Apskritai intervencinė grupė davė žymiai daugiau teigiamų „balų“ organizacijos kultūrai (62).
Tiriant komunikavimą operacinėse, Lingard ketvirtadalį viso informacijos keitimosi vykusio operacinėje, priskyrė neefektyviam. Net 36 proc. neefektyvaus bendravimo turėjo aiškių nepageidaujamų įvykių, įskaitant neefektyvumą, delsimą, įtampą bei procedūros pažeidimus. Mazzocco ir kitų, atliktas tyrimas rodo, kad komandos, kurios mažai komunikavo su pacientu prieš operaciją, pooperaciniu laikotarpiu, tokie pacientai turi dvigubai didesnę pooperacinių komplikacijų tikimybę. Pagal Sexton ir kt., daugiau nei 80 proc. viso tyrime dalyvavusio sveikatos priežiūros personalo teigė, kad priešoperacinės bei pooperacinės diskusijos yra svarbios paciento saugumui bei
29 komandiniam darbui (57). Atsižvelgiant į įrodytą komunikacijos svarbą, siekiant išlaikyti saugią ligoninės aplinką, galima teigti, kad tinkama komunikacija ne tik pagerina požiūrį į patį darbą, bet ir padidėja pasitenkinimas darbu. Be to tinkama komunikacija yra žingsnis link sveikatos priežiūroje vyraujančios hierarchijos sumažinimo (49).
Apibendrinant atliktus mokslinius tyrimus galima teigti, kad Lietuvos mokslininkai nustatė netinkamą komunikaciją tarp komandos narių. Dažniausia nepakankamai komunikuoja gydytojai ir slaugytojai, nepakankamas informacijos pasidalinimas dažniausiai būna tarp pirminės ir antrinės priežiūros, skubios pagalbos skyriuose, operacinėse, pamainos keitimosi metu, paciento gaivinimo metu, intensyviosios terapijos skyriuose. Lietuvos mokslininkų teigimu labai svarbu pasitikėjimas tarp gydytojų ir slaugytojų, tinkamas darbo pasidalinimas, kompetencija, greita reakcija, tolerancija. Užsienio mokslininkai po atliktų tyrimų nustatė tas pačias problemas – netinkamą komunikaciją bei informacijos sklaidą, hierarchinę sveikatos priežiūros struktūrą, komandinio darbo įgūdžių stoką, slaugytojo vaidmens sumenkinimą ar nepakankamą vertinamą. Nustatyta, kad po komandinio darbo mokymų, pagerėjo pacientų priežiūra, sumažėjo komplikacijų skaičius bei mirtingumas.
30
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo objektas. Pacientų saugos ir komandinio darbo vertinimas asmens sveikatos
priežiūros specialistų požiūriu
Tyrimo tipas. Atliktas vienmomentinis anoniminis tyrimas, kuriame dalyvavo vienos
ligoninės sveikatos priežiūros specialistai - gydytojai ir slaugytojai, tyrimo metu esantys darbo vietoje ir sutikę dalyvauti tyrime.
Tyrimo organizavimas. Pasirengimas tyrimui vyko keliais etapais. Pirmiausiai buvo atlikta
pastarųjų penkerių metų mokslinės literatūros analizė bei sintezė, siekiant pagrįsti pasirinktos temos aktualumą bei nustatyti pagrindines problemas, susijusias su asmens sveikatos priežiūros specialistų požiūriu į pacientų saugą ir komandinį darbą, kurias atskleidė Lietuvos bei užsienio šalių moksliniai tyrimai. Tyrimo instrumento paieškos procese, pasirinkus „Team STEPPS“, bei „Teamwork Effectiveness Self Assessment“ metodikas, jų pagrindu buvo sukonstruotas klausimynas. Prieš pradedant apklausą, buvo atliktas bandomasis tyrimas, siekiant išsiaiškinti tyrimui parengto klausimyno skalių vidinį nuoseklumą - tinkamumą tiriamai problemai atskleisti ir galimus trūkumus. Klausimyno skalių vidiniam nuoseklumui įvertinti buvo skaičiuojamas Cronbacho alfa (Cronbach's alpha) koeficientas, kuris, remiasi atskirų klausimų, sudarančių klausimyną, koreliacija ir įvertina, ar visi skalės klausimai pakankamai atspindi tiriamąjį dydį bei įgalina patikslinti reikiamų klausimų skaičių skalėje.
Tyrimas buvo vykdomas 2017 m. gruodžio – 2018 m. sausio mėnesiais. Tyrimui atlikti buvo gautas įstaigos, kurioje planuojamas tyrimas, vadovo sutikimas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr.BEC – VSV(m) – 18 (priedas nr. 1 ).
Tyrimo imčiai sudaryti buvo pasirinktas parankios imties sudarymo metodas, apklausiant visus tyrimo metu darbo vietoje buvusius ir sutinkančius dalyvauti tyrime X asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos specialistus. Tyrimo metu buvę darbo vietoje ir sutikę dalyvauti apklausoje asmens sveikatos priežiūros specialistai buvo supažindinti su tyrimo tikslu, uždaviniais, tyrimo aktualumu ir atsakymų konfidencialumu. Klausimyno pildymas užtrukdavo apie 20 min. Išdalinta 280 anketų, iš kurių 32 buvo netinkamai (nepilnai) užpildytos, o 46 negrąžinta. Tinkamos duomenų analizei 88 gydytojų (atsako dažnis 65,6 proc.) ir 114 slaugytojų ( atsako dažnis 78,0 proc.) anketų.
Tiriamasis kontingentas. Atliktas vienmomentinis anoniminis tyrimas, kuriame dalyvavo X
asmens sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai ir slaugytojai), tyrimo metu buvę darbo vietoje ir sutikę dalyvauti tyrime.
