LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Aušrelė Šalkauskienė
RESPUBLIKINĖS LIGONINĖS PRIĖMIMO - SKUBIOSIOS PAGALBOS
SKYRIAUS PACIENTŲ SRAUTŲ APIMTIES IR STRUKTŪROS BEI
SĄSAJŲ SU KREIPIMOSI POBŪDŽIU VERTINIMAS
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė:
prof., habil. dr. Irena Misevičienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba (ištęstinės magistrantūros studijos)
RESPUBLIKINĖS LIGONINĖS PRIĖMIMO - SKUBIOSIOS PAGALBOS SKYRIAUS PACIENTŲ SRAUTŲ APIMTIES IR STRUKTŪROS BEI SĄSAJŲ SU KREIPIMOSI POBŪDŽIU VERTINIMAS
Aušrelė Šalkauskienė
Mokslinė vadovė: prof., habil. dr. Irena Misevičienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra.
Kaunas; 2015. 54 p.
Darbo tikslas – Įvertinti respublikinės ligoninės Priėmimo - skubiosios pagalbos skyriaus pacientų srautus.
Uždaviniai: 1. Įvertinti respublikinės ligoninės Priėmimo - skubiosios pagalbos skyriaus pacientų srautų apimtis ir struktūrą pagal kreipimosi pobūdį atskirais vienerių metų mėnesiais, savaitės dienomis bei valandomis.2. Ištirti pacientų kreipimosi į respublikinės ligoninės Priėmimo - skubiosios pagalbos skyrių priežastis ir sąsajas su pacientų lytimi ir amžiumi. 3. Įvertinti pacientų, besikreipusių į respublikinės ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių, hospitalizavimo apimtis.4. Palyginti pacientų, besikreipusių į respublikinės ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių, srautus pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbo ir nedarbo valandomis.
Tyrimo metodika. Pagal apskaitos kortelėje (Forma Nr. 025-1/a-LK) registruotus duomenis buvo sudaryta visų besikreipusių į Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių per 2012 m. laikotarpį pacientų duomenų bazė. Viso per 2012 metus buvo užvesta 26919 Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo-skubios pagalbos skyriuje apskaitos kortelių - moterims – 12721 (47,3 proc.), vyrams – 14198 (52,7 proc.). Duomenys apėmė tokius požymius kaip tiriamųjų amžius, lytis, kreipimosi pobūdis, priežastis ir laikas, priskirtinumas pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai įstaigai, hospitalizavimo faktas.
Rezultatai. Priėmimo - skubiosios pagalbos skyrius (PSPS) dirba dideliu krūviu: per metus priimamų pacientų srautas siekia beveik 30 000 pacientų, vidutiniškai 74 per dieną. Daugiausia pacientų kreipiasi pavasario ir vasaros mėnesiais, ženkliai viršydami rudenį ir žiemą besikreipusių skaičius, savaitgaliais (ypač sekmadieniais) ir tarp 8 – 20 val. Visais metų laikais vyrai į PSPS kreipdavosi statistiškai reikšmingai dažniau nei moterys. Tarptautinės ligų klasifikacijos (10 versija) diagnozių grupėse statistiškai reikšmingai dažniau į PSPS kreipėsi S ir T diagnozių grupės ligomis sergantys pacientai (traumos, apsinuodijimai ir kiti išoriniai veiksniai) – 41,8 proc. Antroje vietoje pagal kreipimosi dažnį buvo I diagnozių grupės pacientai (kraujotakos sistemos ligos) – 10,7 proc., trečioje vietoje - J diagnozių grupės pacientai (kvėpavimo sistemos ligos) – 8,6 proc. S ir T (traumos, apsinuodijimai ir kiti išoriniai veiksniai) bei N (urogenitalinės ligos) diagnozių grupėje - vyrai, o I (kraujotakos sistemos ligos), G (nervų sistemos ligos), J (kvėpavimo sistemos ligos), K (virškinimo sistemos ligos) ir L (odos ligos) diagnozių grupėje moterys statistiškai reikšmingai dažniau kreipėsi į PSPS. Pagrindinė PSPS funkcija buvo teikti ambulatorines paslaugas, kadangi iš visų į PSPS besikreipusių pacientų buvo hospitalizuota tik 3,5 proc. Hospitalizavimo dažnis nebuvo susijęs su amžiumi, atvykimo būdu (su siuntimu, ar atvežti GMP), lytimi ir diagnozių grupėmis. Didžioji dalis - 91,5 proc. PSPS pacientų buvo nukreipti ambulatoriniam gydymui, gydymas buvo baigtas 2,6 proc., savavališkai pasišalino 0,8 proc., į kitą įstaigą stacionariniam gydymui buvo nusiųsta 0,6 proc., o 4,5 proc. nebuvo hospitalizuoti dėl kitų priežasčių. 49 proc. pacientų, besikreipusių į PSPS 2012 m., darė tai pirminės sveikatos priežiūros centrų darbo valandomis. Atvykusių darbo valandomis tarpe vyravo S ir T diagnozių grupės ligomis sergantys pacientai (traumos, apsinuodijimai ir kiti išoriniai veiksniai) pacientai (39,4 proc.), lyginant su kitų diagnozių grupių pacientais jie kreipėsi statistiškai reikšmingai dažniau (p<0,001).
Išvados. Dideli besikreipusių į PSPS srautai darbo valandomis ir žemi hospitalizacijos rodikliai, vyravimas tarp jų sergančių lėtinėmis ligomis rodo, jog pirminė sveikatos priežiūros grandis neatlieka savo funkcijų ir tai gali būti susiję su nepakankamu pacientų kontaktu su savo šeimos gydytojais, esamu pacientų sveikatos neraštingumu bei sveikatos
SUMMARY
Public Health Management (part time Masters’ studies)
EVALUATION OF PATIENTS‘ FLOWS TO THE EMERGENCY DEPARTMENT AT REPUBLIC-LEVEL HOSPITAL BY VOLUME, STRUCTURE AND CAUSE OF REFERRAL
Aušrelė Šalkauskienė
Research supervisor Irena Misevičienė, Professor. Department of Health Care Management, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Sciences
Kaunas; 2015. 54 p.
Aim of the work – to evaluate patients‘ flows to the emergency department of republic-level hospital
Objectives: 1. To evaluate patients‘ flows to the emergency department of republic-level hospital by volume and its structure by month, day of the week and hour. 2. To evaluate main reasons of patients‘ referral to the emergency department of republic-level hospital by gender and age. 3. To evaluate hospitalization rates of the emergency department patients at the republic-level hospital. 4. To compare patients‘ flows to the emergency department of republic-level hospital by working vs non working days of the week and by working vs non-working hours of the primary health care centers.
Materials and methods. The database of all patients admitted to the emergency department during 2012 was created according registered data within statistical card (Form No. 025-1/a-LK) and extracted from hospital information system. The indicators included into the database included patients‘ age, gender, reason, way and time of referral, patients‘ primary health care center, the fact of hospitalization. Overall, 26919 statistical cards of out-patient treatment at the emergency department (Form No. 025-1/a-LK) were filled-in during 2012 - 12721 (47,3 %) for women, 14198 (52,7 %) for men.
Results and conclusions. The emergency department had high annual workload: the number of patients was nearly 30,000 per year, with the average of 74 per day. The largest number of patients were admitted during the spring and summer months, during the weekends (especially Sundays) and between 8 a.m. and 8 p.m. During all seasons men were admitted significantly more frequently than women. According to diagnostic groups of ICD-10 patients with diseases belonging to S and T groups (injuries, poisoning and othe external factors) were admitted statistically significantly more often than from other groups – 41,8 %. The second most frequent cause of admitting was I diagnostic group (circulatory diseases) – 10,7 %, the third - J diagnostic group (respiratory diseases) – 8,6 %. Men were statistically significantly more often admitted within diagnostic groups of S, T (injuries, poisoning and othe external factors) and N (urogenital diseases) while women – within diagnostic groups of I (circulatory diseases), G (diseases of nervous system), J (respiratory diseases), K (diseases of digestive system) and L (skin diseases). The main function of emergency department was to provide out-patient services, as just 3,5 % of all emergency-department patients were hospitalized. The rate of hospitalization was not related with age, way of referral (sent by GP or delivered by ambulance), gender and diagnostic group. The largest proportion of emegency department patients (91,5 %) were sent home in order to continue out-patient treatment, the treatment was completed for 2,6 % of patients, 0,8 % of patients left the emergency department without consent and notice, 0,6 % were referred to ther hospital for in-patient treatment, while 4,5 % were not hospitalized due to other reasons. 49 % of patients came to the emergency department during working hours of primary health care centers. Patients belonging to S and T diagnostic groups (injuries, poisoning and othe external factors) came to the emergency department statistically significantly more often (39,4 %), than patients from other diagnostic groups (p<0,001).
Conclusions. High patients‘ flows at the emergency department during working hours and low rates of hospitalization, large proportion of patients with non-communicable diseases indifcates at insufficient quality of primary health services work. It can be related with insufficient patients‘ contacts with general practitioners, their low health literacy and lack of proper health services provision management within the health system.
TURINYS
Santrumpos 5
Įvadas 6
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA 9
1.1. Pacientų srautai Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje pagal kreipimosi būdą ir laiką 9 1.2. Pacientų srautų Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje struktūra pagal amžių ir lytį 10 1.3. Pacientų kreipimosi į Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių priežastys 11 1.4. Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus pacientų hospitalizavimo apimtys 12 1.5. Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus perpildymo pasekmės ir galimi sprendimo būdai 12
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA 15
3. REZULTATAI 16
3.1. Priėmimo - skubiosios pagalbos skyriaus pacientų srautų apimtis ir struktūra pagal kreipimosi pobūdį atskirais vienerių metų mėnesiais, savaitės dienomis bei valandomis
16
3.2. Pacientų kreipimosi į Priėmimo - skubiosios pagalbos skyrių priežastys ir sąsajos su jų lytimi ir amžiumi
23
3.3. Pacientų, besikreipusių į respublikinės ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių, hospitalizavimo apimtys
39
3.4. Pacientų, besikreipusių į respublikinės ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių, srautai pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbo ir nedarbo valandomis
44
4. REZULTATŲ APTARIMAS 46
5. IŠVADOS 49
6. REKOMENDACIJOS 50
SANTRUMPOS
ASPĮ – asmens sveikatos priežiūros įstaiga GMP – greitoji medicinos pagalba
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija PSPC – pirminės sveikatos priežiūros centras PSPS – Priėmimo - skubiosios pagalbos skyrius RŠL – Respublikinė Šiaulių ligoninė
Įvadas
Pastaraisiais metais visame pasaulyje sparčiai auga Priėmimo - skubiosios pagalbos skyrių (PSPS) pacientų srautų apimtys [1, 2]. Šiuo aspektu Lietuva nėra išimtis pasaulio sveikatos priežiūros sistemų tendencijose. Lietuvoje vykdomos sveikatos priežiūros sistemos reformos tikslai – pagerinti gyventojams teikiamų paslaugų kokybę ir efektyvumą, optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Vykdant sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo III etapo programą, rajonų ligoninėse nebeteikiamos kai kurios paslaugos, pvz. Šiaulių apskrityje uždaryti chirurgijos skyriai Akmenės ir Pakruojo rajonų ligoninėse. Planuota, jog uždarius tam tikro profilio skyrius rajonų ligoninėse padidės skubiosios pagalbos, konsultacinių ir stacionarinių paslaugų poreikis respublikinėse ligoninėse. Tačiau vykdant restruktūrizavimo programą nebuvo galimybės tinkamai įvertinti pacientų srautų persiskirstymą ir atitinkamai tam pasirengti – PSPS personalo ir infrastruktūros pokyčių prasme. Be to, srautų persiskirstymas gali priklausyti nuo kiekvienai apskričiai būdingų specifinių veiksnių – demografinių, socialinių, sergamumo, specialistų skaičiaus, įstaigų infrastruktūros ir kt. [3]. Viena iš svarbiausių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo grandžių - Priėmimo - skubiosios pagalbos skyrius – nuolat amortizuoja kitų grandžių nekokybišką ar tinkamai nesutvarkytą (procesų ir paslaugų apmokėjimo prasme) darbą. Idealiu atveju, ligoninės PSPS turėtų teikti skubią pagalbą ūminių susirgimų, traumų ir apsinuodijimų, masinių nelaimių, lėtinių ligų paūmėjimų, keliančių grėsmę gyvybei, ir kitais atvejais, ir didžioji pacientų srauto (ypač atvežtų greitosios medicinos pagalbos) dalis turėtų būti hospitalizuojama.
Tačiau netinkamai dirbant pirminei sveikatos priežiūros grandžiai (nekontroliuojamos lėtinės ligos ar jų rizikos veiksniai – pvz. arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, bronchinė astma ar cukrinis diabetas), esant didelėms eilėms specialistų konsultacijoms, nesutvarkius apmokėjimo už pacientų pervežimą konsultacijai į aukštesnio lygio ligoninę ir jų parsivežimą neesant hospitalizavimo indikacijoms, Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriai gali būti „išnaudojami“ kaip patogi vieta be eilės gauti specialisto konsultaciją, atlikti diagnostinius tyrimus ar tiesiog žemesnio lygio ligoninei nusimesti atsakomybę esant sudėtingesniam atvejui. Papildomo pacientų srauto atsiradimą gali lemti ir nepasitikėjimas šeimos gydytojais. Pvz., vaikams sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik jų įstatyminių atstovų - tėvų valia, todėl dažnai tėvai patys nusprendžia, kur kreiptis vaikui susirgus ar patyrus traumą, todėl dažnai, aplenkdami savo šeimos gydytoją, tėvai patys kreipiasi į ligoninės PSPS [3].
Atsiradus papildomiems pacientų, neatitinkančių PSPS funkcijoms srautams, ženkliai didėja personalo darbo krūvis, stebimas patalpų trūkumas, susidaro eilės, didėja nepasitenkinimas teikiamomis paslaugomis, gali būti ne laiku suteikta reikiama paslauga. Visa tai gali įtakoti prarastas ligoninės pajamas už planines specialistų konsultacijas ir ambulatorinį gydymą, nepagrįstas ir sutartinius įsipareigojimus viršijančias stacionarinio gydymo apimtis (už kurias papildomai neapmokama, t.y. ligoninė dirba nuostolingai), galimai
Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas priežastis, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo išplėstas Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius, siekiant kad pacientai, atvykę dėl būtinosios medicinos pagalbos, planinės hospitalizacijos arba kitos pagalbos, galėtų gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas [4].
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyventojų skaičius Šiaulių mieste ir Šiaulių apskrityje per pastaruosius 20 metų ženkliai sumažėjo. 2012 metais apskrityje gyveno 295 824 gyventojai (54,1 proc. moterų ir 45,9 proc. vyrų, mieste - 107 689 gyventojai, iš jų - 55,7 proc. moterų ir 44,3 proc. vyrų) [5]. Gyventojų skaičiaus mažėjimą lėmė migracija ir gimstamumą viršijantis mirtingumas, senėjimo linkme keitėsi apskrities gyventojų amžiaus struktūra, o tuo pačiu – ir sveikatos priežiūros paslaugų poreikis. Nepaisant sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo, apskrities demografinių pokyčių, sergamumo struktūros ir kitų pokyčių, Respublikinės Šiaulių ligoninės PSPS pacientų srautų analizė iki šiol nebuvo atlikta. Be tokios analizės neįmanoma tinkamai planuoti PSPS personalo ir infrastruktūros poreikio ir jų racionalaus panaudojimo bei prisitaikyti prie naujų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelių, pvz., klasterių sistemos.
Šio tyrimo pagrindinis tikslas buvo įvertinti respublikinės ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus pacientų srautus pagal metų laikus, savaitės dienas ir paros laiką, siunčiančią įstaigą ir jos darbo laiką, kreipimosi priežastis, hospitalizavimo dažnį ir kitus svarbius rodiklius. Šie mokslinio tyrimo rezultatai leistų planuoti tolesnę ligoninės PSPS veiklą – personalo paskirstymo, infrastruktūros panaudojimo ir kaštų-efektyvumo prasme.
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – Įvertinti respublikinės ligoninės Priėmimo - skubiosios pagalbos skyriaus pacientų srautus.
Uždaviniai:
1. Įvertinti respublikinės ligoninės Priėmimo - skubiosios pagalbos skyriaus pacientų srautų apimtis ir struktūrą pagal kreipimosi pobūdį atskirais vienerių metų mėnesiais, savaitės dienomis bei valandomis. 2. Ištirti pacientų kreipimosi į respublikinės ligoninės Priėmimo - skubiosios pagalbos skyrių priežastis ir
sąsajas su pacientų lytimi ir amžiumi.
3. Įvertinti pacientų, besikreipusių į respublikinės ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių, hospitalizavimo apimtis.
4. Palyginti pacientų, besikreipusių į respublikinės ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių, srautus pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbo ir nedarbo valandomis.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Iki sveikatos priežiūros sistemos reformos Lietuvoje ligoninių PSPS pagrindinė funkcija buvo ligonių hospitalizavimas, o ambulatorinės paslaugos sudarė tik nedidelę dalį teikiamos pagalbos [3]. Reformuojant sveikatos priežiūros sistemą, žymiai pasikeitė ir prasiplėtė PSPS funkcijos: PSPS yra stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinys, kuriame priimami pacientai, atvykę dėl būtinosios medicinos pagalbos, stebėjimo, hospitalizavimo arba kitos pagalbos, kurią gali suteikti PSPS dirbantys specialistai pagal savo kompetenciją, kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ne darbo metu [4]. Nežiūrint į mokslinių straipsnių, apžvelgiančių Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių darbą ir problemas gausą, tik nedidelis šių straipsnių skaičius skirtas pacientų srautų išsamiai analizei pagal kreipimosi pobūdį, metų laikus ir mėnesius, savaitės dienas, paros laiką, pacientų amžių, lytį, ir kreipimosi priežastį. Daugelis šių tyrimų apima keletą ar net visus šiose magistro tezėse nagrinėjamus pacientų kreipimosi į PSPS aspektus, todėl literatūros apžvalgos duomenis sugrupavome pagal darbo uždavinius, kartu pateikiant kai kurias PSPS veiklos charakteristikas, nenagrinėjamas magistro tezėse.
1.1. Pacientų srautai Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje pagal kreipimosi būdą ir laiką
Didėjantys pacientų srautai Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose daugelyje pasaulio šalių paskutiniais dešimtmečiais sparčiai auga. Nors pacientų srautų augimo tempai skirtingose pagal išsivystymo lygį valstybėse skiriasi, stebima bendra PSPS perkrovimo tendencija. To pasėkoje tenka ženkliai didesnis krūvis PSPS personalui, auga diagnostinės įrangos apkrovimas, didėja klaidų tikimybė, mažėja paslaugų kokybė ir pacientų pasitenkinimas [33]. Išsamių mokslinių tyrimų, vertinančių suaugusių pacientų srautų kitimo tendencijas PSPS Lietuvoje neradome. 2012 metais publikuotame straipsnyje [3] išsamiai įvertinta vaikų populiacijai teiktų paslaugų PSPS tendencijos.
Autoriai nustatė, kad per dešimtmetį vaikų ambulatorinių apsilankymų skaičius PSPS Lietuvoje, tenkantis 100-tui vaikų, padidėjo 2,5 karto (nuo 9,4 iki 22,4). Ligoninių PSPS paslaugų vartojimas 100-tui atitinkamo amžiaus vaikų padidėjo visose amžiaus grupėse. Daugumai vaikų ambulatorinės paslaugos PSPS teiktos dėl būklių, reikalaujančių skubios (būtinosios) pagalbos (83,6 - 86,9 proc.) be gydytojo ar GMP siuntimo (82,1 - 88,9 proc.). Apskaičiuotas Spearmen‘o koreliacijos koeficientas rodė stiprią, statistiškai reikšmingą apsilankymų skaičiaus koreliaciją su pacientų amžiumi (p<0,05) - didžiausias ambulatorinių PSPS paslaugų vartojimas nustatytas jauniausiose amžiaus grupėse (iki 1 m. ir nuo 1 iki 2 m.). Šios tendencijos nustatytos visose Lietuvos apskrityse.
Labiausiai padidėjo paslaugų vartojimas Tauragės (92 proc.), Vilniaus (81 proc.) ir Kauno (67 proc.) apskrityse. Mažiausias paslaugų vartojimo pokytis konstatuotas Telšių (padidėjo 25 proc.) ir Marijampolės (padidėjo 33 proc.) apskrityse [3].
2010 m. į Priėmimo skyrius JAV atvyko 130 milijonų pacientų. Apie penktadalį populiacijos 12 mėnesių laikotarpyje 2007 metais skubiosios pagalbos skyriuose apsilankė vieną ar daugiau kartų [33], t.y. 100-tui gyventojų teko 42,8 apsilankymo [6].
Į PSPS skyrių pacientai atvyksta šeimos gydytojo siuntimu, atvežami greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) tarnybos arba atvyksta patys. Įprasčiausias atvykimo į PSPS būdas Norvegijoje atlikto tyrimo metu buvo GMP automobiliu arba iš vietinio skubios pagalbos centro [7]. Anglijoje atliktu tyrimu nustatyta, jog GMP automobiliu atvykę pacientai buvo vyresni, ir jų mirtingumas buvo didesnis. Kitais būdais atvykusių pacientų mirtingumas buvo mažesnis, ir jie rečiau buvo hospitalizuojami. Insulto atvejai pacientui į Priėmimo skyrių vykstant ne GMP automobiliu nebuvo neįprastas reiškinys, tačiau šiems pacientams buvo nustatytos lengvesnės ligos pasekmės dėl jų jaunesnio amžiaus, bei lengvesni neurologiniai pakenkimai [13]. Kinijoje atliktu tyrimu nustatyta, kad mažiau kaip 15 proc. pacientų populiacijos į PSPS atvyko GMP automobiliu [12].
Mokslinių tyrimų duomenimis pacientų srautų PSPS pasiskirstymas skirtingais metų laikais ir mėnesiais buvo nevienodas. Tai priklausė nuo klimatinių, socialinių, demografinių ir eilės kitų veiksnių. Norvegijoje atliktu tyrimu nustatyta, kad sausio, kovo ir gruodžio mėnesiais PSPS srautai buvo didžiausi. Taip pat didžiausi srautai užfiksuoti tarp 14:00 ir 15:00 val. Apie 45 proc. kasdienio pacientų srauto atvyko per rytinę PSPS pamainą (07:00 - 15:00 val.) darbo dienomis ir tik 31 proc. - savaitgaliais. Naktinės pamainos (22:00 - 07:00 val.) metu daugiausiai pacientų atvyko savaitgaliais [8].
JAV daugiausiai PSPS pacientų 2007 metais buvo liepos, rugpjūčio ir gruodžio mėnesiais, o didžiausi pacientų srautai buvo stebėti šeštadieniais ir pirmadieniais [33]. Kituose tyrimuose buvo nustatyta, kad daugiausiai pacientų atvykdavo pirmadienį ir antradienį, o mažiausiai – sekmadienį [6]. Bendras apsilankymų skaičius augo nuo ryto iki vidurdienio, likdavo pastovus iki vidurnakčio, o po to mažėdavo. Vaikų skaičiaus didėjimas ir mažėjimas PSPS paros laikotarpyje prasidėdavo ir pasibaigdavo anksčiau nei suaugusių pacientų, o pagyvenusių (virš 65 m. amžiaus) pacientų didžiausias srautas buvo stebimas po vidurdienio. Pastarieji pacientai buvo pasiruošę ilgiau laukti, ir rečiau pasišalindavo nesulaukę pagalbos [33].
1.2. Pacientų srautų Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje struktūra pagal amžių ir lytį
Tyrimai, atlikti 2010 metais Soer-Troendelag apskrityje (Norvegija), kurioje gyveno 280 tūkstančių gyventojų, parodė kad iš 21755 Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus pacientų vyresni nei 65 m. amžiaus
pacientų vyrų buvo 45 – 65 metų amžiaus, o moterų šioje amžiaus grupėje buvo tik 21 proc. Kadangi jaunesni nei 15 metų amžiaus vaikai į PSPS buvo priimami tik su rimtais sužalojimais arba tik tuo atveju, kai reikėjo neatidėliotinos pagalbos gyvybei palaikyti, tokių pacientų skaičius sudarė tik 1 proc. [8].
2012 m Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno Klinikose atlikto tyrimo, kuriame vertinti į PSPS atvykusių pacientų duomenys, metu nustatyta, kad vidutinis apsilankiusių pacientų amžius buvo 53,6 metai, iš jų 41,2 proc. buvo vyrai, 58,8 proc. – moterys [26].
1.3. Pacientų kreipimosi į Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių priežastys
Apie 66 proc. apsilankymų Šv.Ulofo universitetinės ligoninės Norvegijoje PSPS sudarė pacientai su įvairiomis ligomis, o traumoms, sužalojimams ir apsinuodijimams teko apie 30 proc. visų apsilankymų. Panašus apsilankymų priežasčių pasiskirstymas buvo stebėtas ir tarp skirtingų lyčių. Iš traumų, sužalojimų ir apsinuodijimų (S ir T ligų grupės, pagal TLK) priežasčių grupės beveik trečdaliui (28 proc.) pacientų reikėjo ortopedų-traumatologų pagalbos. Likusiems pacientams buvo suteikta ginekologų, pediatrų, otolaringologų ir neurochirurgų pagalba. Tarp vyresnių nei 45 metų pacientų kreipimosi į PSPS priežastimis dažniau buvo įvairios ligos, o tarp jaunesnių nei 45 metų pacientų įvairių ligų ir traumų pasiskirstymas buvo panašus [8].
JAV dažniausios atvykimo į PSPS priežastys buvo skausmai pilvo srityje, skausmai krūtinėje ir traumos [33].
2012 m Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno Klinikose atlikto tyrimo, kuriame vertinti į PSPS atvykusių pacientų duomenys, metu nustatyta, kad didžiausią siuntimų diagnozių dalį sudarė nepatikslinti bendri simptomai ir pakitimai (17,6 proc.; pilvo, galvos skausmas, šlapimo susilaikymas, dusulys ir kt.) bei kraujotakos sistemos ligos (16,2 proc.). Palyginus tos pačios ligų grupės diagnozių proporcijas prieš ir po PSPS gydytojų konsultacijos, statistiškai reikšmingas skirtumas gautas tik bendrų simptomų ir pakitimų grupėje (p<0,05). Nustatyta, jog šios grupės diagnozės Priėmimo skyriuje yra patikslinamos, todėl jų skaičius sumažėja beveik du su puse karto [26].
Pacientą lydintys asmenys gali vaidinti svarbų vaidmenį tinkamai suteikiant pagalbą PSPS. Jie gali sumažinti pacientų stresą ilgai laukiant PSPS, gali užtarti pacientą, suteikti kitą emocinį palaikymą, padėti jam parvykti į namus ir priminti gydytojų nurodymus. JAV atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 42 proc. pacientų turėjo bent vieną lydintį asmenį, ir dauguma pacientų (78 proc.) galvojo, kad jiems yra svarbu turėti lydintį asmenį. Šiuo tyrimu atskleista, kad lydintis asmuo Priėmimo skyriuje pacientų požiūriu laikomi socialinės paramos šaltiniu, o socialinė parama siejama su pagerėjusia sveikata. Socialinė parama atlieka ypač svarbų vaidmenį sveikstant po klubo sąnario lūžio ir depresijos [14].
1.4. Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių pacientų hospitalizavimo apimtys
Nagrinėjant pacientų atvykimo į PSPS priežastis JAV nustatyta, kad dauguma pacientų (61 proc.) atvyksta manydami kad jų sveikatai gresia rimtas pavojus, o 35 proc. nukreipia gydytojas. Beveik pusė pacientų (48 proc.) atvyksta į PSPS, nes jiems tai patarė gydytojas, šeimos narys ar draugas. Iš 257 pacientų, kuriuos į PSPS nukreipė gydytojai, 37 proc. buvo hospitalizuoti ir 61 proc. suteikus reikiamas paslaugas buvo išleisti gydytis ambulatoriškai. Iš savo nuožiūra 805 atvykusių pacientų 28 proc. buvo hospitalizuoti ir 69 proc. buvo išleisti gydytis ambulatoriškai. Šis hospitalizavimo skirtumas buvo statistiškai reikšmingas [20].
PSPS yra svarbus specializuotos sveikatos priežiūros sistemos portalas Norvegijoje, kadangi daugiau nei 60 proc. priėmimų į ligonines vyksta per PSPS [7]. Hall teigia, kad JAV 85 proc. į ligonines paguldomų pacientų patenka per Priėmimo skyrių [6]. Tuo tarpu Kinijoje per PSPS į ligonines patenka tik 30 proc. visų į ligonines patenkančių pacientų [12].
Tyrimų duomenimis, pacientų hospitalizavimo apimtys Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuose skirtingose šalyse ženkliai skiriasi. Norvegijos Trondheimo universitetinės ligoninės PSPS hospitalizuojama 89 proc. visų pacientų, o kitose šalies ligoninėse hospitalizavimo apimtys svyruoja nuo 67 iki 83 proc. [31]. Švedijoje Sahlgrenska universitetinėje ligoninėje hospitalizuojama 35 proc. pacientų, o JAV - tik 12-15 proc. [2, 27 ].
1.5. Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus perpildymo pasekmės ir galimi sprendimo būdai
Moksliniai tyrimai rodo, kad nuolat didėja nebūtinų, šeimos gydytojo kompetencijai priskirtinų sveikatos priežiūros paslaugų apimtys ligoninių PSPS. Bereikalingas PSPS apkrovimas tokiomis paslaugomis blogina skubios pagalbos paslaugų prieinamumą, kokybę, didina sveikatos priežiūros kaštus, mažina sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumą [3].
PSPS perpildymas yra didžiulė problema, kurią sukelia neatitikimas tarp išteklių, reikalingų įvertinti, gydyti ir išrašyti pacientus iš Priėmimo skyriaus, poreikio ir pasiūlos. Išteklių trūkumas gali būti susijęs su suvaržymais, kuriuos PSPS gali valdyti (pvz., personalo skaičius ir struktūra), arba su suvaržymais, kurie nepriklauso nuo PSPS (pvz., rentgenas, laboratorijos paslaugos ar stacionaro lovų skaičius). Stacionaro lovų skaičiaus trūkumas laikomas svarbiausiu veiksniu, susijusiu su Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus perpildymu [8]. Situacija sunkesnė žemesnio ekonominio išsivystymo šalyse, kuriose PSPS naudojami kaip pradinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vietos, ypač savaitgaliais ir po darbo laiko [15]. Taipogi, šiose šalyse stacionaro lovų skaičiaus trūkumas ypač stipriai lemia PSPS perpildymą [16].
suteikti neatidėliotiną pagalbą visiems pacientams, nepriklausomai nuo jų pilietybės ar mokumo. Tai užtikrina 1986 m. JAV Kongreso priimtas įstatymas. Antra, trūksta pirminės sveikatos priežiūros specialistų, todėl pacientai nesulaukdami jų paslaugų yra priversti kreiptis į PSPS. Itin dažnai į PSPS kreipiasi neapsidraudę pacientai – net 3 kartus dažniau nei apdraustieji sveikatos draudimu. Dažniau PSPS perpildymas stebimas miesto ar universitetinėse ligoninėse. Dar labiau problemą apsunkina mažėjantis PSPS skaičius [10].
Padidėję pacientų srautai PSPS gali nulemti ir prastesnę sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei didesnes sąnaudas. Pavyzdžiui, Sun ir kt. autoriai savo tyrime nustatė, kad PSPS perpildymas nulėme pailgėjusį buvimo PSPS laiką, didesnes paslaugų teikimo sąnaudas ir didesnį pacientų mirtingumą Kalifornijos valstijos PSPS. Su perpildymu taip pat buvo susijusi ilgesnė antibiotikų, nuskausminamųjų vartojimo trukmė ir didesnis klaidų skaičius [17]. Crane ir kt. 2013 m. atliktame tyrime taip pat nustatyta, kad PSPS perpildymo pasekmės yra padidėjęs klaidų skaičius, padidėjęs mirtingumas ir pailgėjusi vizito trukmė [19]. Kitais tyrimais nustatyta, kad perpildymas gali turėti neigiamą poveikį ligoninės ištekliams, pacientų saugumui ir riboti ligoninės pasiruošimą reaguoti į krizę ar pandemiją [14]. Priėmimo skyriaus perpildymas ne tik mažina pacientų pasitenkinimą, bet ir daugėja pacientų, kurie išvyksta neapžiūrėti gydytojų, skaičius [15].
PSPS perpildymas ir jo darbuotojų darbo krūvis yra susiję dydžiai, kurie abipusiai veikia vienas kitą, o Crane ir kt. 2013 m. aprašė informacijos teorijos, vadinamos „Entropija“, panaudojimą kaip priemonę išmatuoti PSPS darbo krūvį ir iš anksto įspėti apie gręsiantį perpildymą. „Entropija“ įvertina PSPS darbo krūvį slaugytojos užduočių lygyje. Šio vertinimo rezultatai gali būti integruojami į ligoninės informacinės sistemos duomenų bazę ir panaudojami prognozuoti perpildymą [19].
Į PSPS atvyksta nemažai „neskubių“ pacientų, t.y. kurių sveikatos problemos galėjo ar gali būti išspręstos ir kitose sveikatos priežiūros sistemos grandyse [21]. Manoma, kad didžiąją dalį tokių sveikatos problemų galėjo išspręsti šeimos gydytojas. Prancūzijoje atlikto tyrimo metu iš 87 „neskubių“ PSPS pacientų daugiau nei pusė (54,6 proc.) buvo vyrai, dauguma buvo dirbantys (67,8 proc.) ir visi turėjo sveikatos draudimą, t.y., jie turėjo teisę kreiptis į šeimos gydytoją ir neapkrauti papildomai ligoninės PSPS [22].
Tyrimu, atliktu Australijoje, nustatyta, kad 10–12 proc. pacientų, atvykusių į PSPS, galėjo gydytis pas šeimos gydytoją. Tačiau negalima atmesti ir paciento nuomonės apie jo sveikatos būklę reikšmės bei jo teisės kreiptis į PSPS. Šis tyrimas taip pat nustatė, kad savo nuožiūra į PSPS atvykusiems pacientams statistiškai reikšmingai dažniau buvo nustatomi ūminiai susirgimai, lyginant su atvykusiais su siuntimu [23].
Tam, kad sumažėtų „neskubių“ pacientų srautai, buvo pasiūlyta keletas sprendimų. Pirma, didinti pacientų sveikatos raštingumą, susijusį su tinkamu sveikatos priežiūros paslaugų naudojimu. Antra, pertvarkyti sveikatos priežiūros sistemą, pratęsiant pirminės sveikatos priežiūros įstaigų darbo laiką. Be to, kai kurie autoriai siūlė reikalauti piniginės bausmės iš „neskubių“ pacientų po konsultacijos [22].
PSPS perpildymui tapus iššūkiu sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams visame pasaulyje, nuolat ieškoma šio reiškinio priežasčių ir sprendimų. Vienas jų - „greito įvertinimo zonos“ PSPS sąvoka. „Greito
įvertinimo zona“ – tai PSPS erdvė, pritaikyta paciento sveikatos įvertinimui ir gydomosioms procedūroms. Pacientų nukreipimas pagal tam tikras indikacijas į „greito įvertinimo zoną“ pagerina greitą sprendimų priėmimą, pagreitina pacientų srautų judėjimą ir potencialiai mažina PSPS perpildymą. Svarbu pabrėžti, kad „greito įvertinimo zonos“ apibūdina tas Priėmimo skyriaus erdves, kuriose pacientai apžiūrimi, nepaskiriant jiems lovos [24]. Efektyvaus PSPS perpildymo valdymo rodikliai yra paslaugos suteikimo trukmė nuo paciento atvykimo ir pakartotinis apsilankymas PSPS per artimiausias 48 valandas [25].
Apibendrinimas. Literatūros duomenimis, pacientų srautai ligoninių Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose nuolat didėja. Šio reiškinio priežastys gali būti įvairios – nepakankami paslaugų teikimo resursai pirminėje sveikatos priežiūros grandyje ar pacientų nepasitikėjimas ja, finansinių galimybių ribojamas stacionaro lovų skaičius, nepakankami vadybiniai sprendimai tinkamai organizuojant PSPS darbą priklausomai nuo kintančių pacientų srautų. Pacientų, atvykusių į PSPS, hospitalizavimo apimtys įvairiose šalyse skiriasi priklausomai nuo šalies sveikatos priežiūros sistemos. Esant griežtoms siuntimo į PSPS indikacijoms šios apimtys didėja, o tinkamai nereguliuojant pirminės sveikatos priežiūros sistemos (ar netgi pacientų) atsakomybės hospitalizuojama santykinai nedidelė atvykusių pacientų dalis, ir PSPS panaudojamas ambulatorinių paslaugų teikimui.
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo metodas.
Pagal respublikinės ligoninės Asmens ambulatorinio gydymo Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje apskaitos kortelėje (Forma Nr. 025-1/a-LK) registruotus duomenis buvo sudaryta visų besikreipusių į respublikinės ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių per 2012 m. laikotarpį pacientų duomenų bazė. Duomenys apėmė tokius požymius kaip tiriamųjų amžius, lytis, kreipimosi pobūdis, priežastis ir laikas, priskirtinumas pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai įstaigai, hospitalizavimo faktas. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant “SPSS for Windows 13” programinį paketą.
2.2. Tiriamoji aplinka ir kontingentas.
Asmens ambulatorinio gydymo Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje apskaitos kortelių (Formos Nr. 025-1/a-LK), užvestų 2012 metais, duomenys buvo gauti iš Respublikinėje ligoninėje naudojamos ligoninės informacinės sistemos. Viso per 2012 metus buvo užvesta 26919 Asmens ambulatorinio gydymo Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje apskaitos kortelių - moterims – 12721 (47,3 proc.), vyrams – 14198 (52,7 proc.).
3. REZULTATAI
3.1. Priėmimo - skubiosios pagalbos skyriaus pacientų srautų apimtis ir struktūra pagal kreipimosi pobūdį atskirais vienerių metų mėnesiais, savaitės dienomis bei valandomis.
2012 metais į visus RŠL Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius kreipėsi 34917 pacientų. Jų pasiskirstymas atskiruose ligoninės Priėmimo skyriuose parodytas 1 paveiksle.
1 pav. Pacientų srautai respublikinės Šiaulių ligoninės atskiruose Priėmimo skyriuose 2012 m., absoliutūs skaičiai.
Iš 26919, į Priėmimo - skubiosios pagalbos skyrių besikreipusių pacientų, 47,3proc. (12721) buvo moterys, 52,7proc. (14198) - vyrai. Pacientų srautai PSPS skirtingais metų mėnesiais skyrėsi nuo mažiausio (1895 pacientai) vasario mėnesį, iki didžiausio (2583 pacientai) liepos mėnesį. Vidutiniškai 2012 m. per mėnesį kreipdavosi 2243 pacientų.
Mažiausiai pacientų į PSPS kreipėsi pirmame metų ketvirtyje - 23,5 proc. (6333), daugiausiai - trečiame ketvirtyje - 26,6 proc. (7149). Panašūs skirtumai buvo ir skirtingais metų laikais – daugiausiai pacientų kreipėsi pavasarį ir vasarą - 25,8 proc. ir 26, 5 proc. atitinkamai, o mažiausiai - rudenį ir žiemą (23,8 proc., 2 pav.).
2 pav. PSPS pacientų skaičius skirtingais metų laikais
Vyrai į PSPS skirtingais metų laikais kreipėsi statistiškai reikšmingai dažniau nei moterys. Atitinkamai, moterų ir vyrų kreipimosi santykis pavasarį buvo 47,0 ir 53,0 proc., vasarą - 46,6 ir 53,4 proc., rudenį - 46,7 ir 53,3 proc. ir žiemą – 48,9 ir 51,1 proc. (p=0,006).
Pacientų skaičius skirtingomis savaitės dienomis skyrėsi nuo 3391 (12,6 proc.) paciento ketvirtadieniais iki 4537 (16,9 proc.) pacientų sekmadieniais. Didesni pacientų srautai buvo stebėti savaitgaliais ir pirmadieniais, mažesni - kitomis savaitės dienomis. Skyrėsi pacientų srautai darbo ir ne darbo dienomis: darbo dienomis kreipėsi 3594 pacientų, o savaitgaliais – 4475 pacientai. Paros laikotarpyje daugiausiai pacientų kreipėsi 9-12 val. ir 13-20 val. (3 pav.).
6000 6500 7000 7500
Pavasaris (III
-V men.) Vasara (VI - VIII
men.) Ruduo (IX - XI
men.) Ziema (XII -II men.) 6954 7138
6418
6409
3 pav. PSPS pacientų dalis skirtingu paros laiku, proc.
Vyrai kreipėsi statistiškai reikšmingai dažniau nei moterys (p<0,001). Didžiausias kreipimosi skirtumas (vyrų kreipėsi daugiau): (1,6 proc.) tarp vyrų ir moterų buvo stebėtas nuo 17 iki 20 valandos ir (1,4 proc.) nuo 24 iki 4 valandos. Didžiausias kreipimosi skirtumas (moterų kreipėsi daugiau): (1,7 proc.) tarp moterų ir vyrų buvo stebėtas nuo 13 iki 16 valandos ir (1,4 proc.) nuo 9 iki 12 valandos.
6,5 7,4 28,7 22,9 22,9 11,6 P a cient ų sk aičius %
4 pav. PSPS pacientų (moterų ir vyrų) dalis skirtingu paros laiku, proc., * - statistiškai patikimas skirtumas, lyginant kreipimosi dažnį 0-4 val. su 5-8, 9-12, 13-16, 17-20 val. (p<0.001)
PSPS pacientų (vyrų ir moterų) amžiaus struktūra parodyta 5 paveiksle. Skirtingų lyčių pacientų amžiaus struktūra skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,001). Visose amžiaus grupėse, išskyrus vyriausiąją, vyravo vyrai. Amžiaus grupėje 0 – 17 m. jie sudarė 55,5 proc. (3213), 18 - 34 m. – 60,7 proc. (3781), 35 – 49 m. – 60,0 proc. (2939), 54 – 64 m.– 50,7 proc., tačiau amžiaus grupėje ≥ 65 m. moterų buvo net 1,8 karto daugiau nei vyrų (35,7 proc., 1936).
Pacienčių grupėje dažniausiai (27 proc.) kreipėsi moterys virš 65 m., o rečiausiai - 35 - 49 metų amžiaus (15,4 proc.). Pacientų vyrų grupėje daugiausiai besikreipusiųjų (26,7 proc.) buvo 18 – 34 m. amžiaus, antroje vietoje – (22,7 proc.) 0 – 17 m. amžiaus, o mažiausiai – (13,7 proc.) virš 65 m. amžiaus.
5,8 7,4 7,2 7,4 29,4* 28 * 23,8* 22,1* 22,1* 23,7* 11,5* 11,6* 00 05 10 15 20 25 30 35 Moterys Vyrai P ac ientų ska ičius %
5 pav. PSPS pacientų amžiaus struktūra pagal lytį, proc., * - statistiškai patikimas skirtumas tarp lyčių (p<0.001).
Pacientų pasiskirstymas pagal paros laiko ir amžiaus grupę parodytas 6 paveiksle. Mažiausiai visų amžiaus grupių pacientų į PSPS kreipėsi nuo 0 iki 4 val. - 6,5 proc. ir nuo 4 iki 8 val. – 7,4 proc. Nuo 0 iki 4 val. dažniausiai kreipėsi 18 – 34 m. amžiaus grupės pacientai, kurie sudarė 10,4 proc. visų šios paros laiko pacientų. Nuo 8 iki 12 val. vyravo (25,6 proc.) ≥ 65 m. amžiaus grupės pacientai. Nuo 17 iki 20 val. vyravo (29,4 proc.) 0 – 17 m. amžiaus grupės pacientai, antroje vietoje (23,1 proc.) 18 - 34 m. amžiaus grupės pacientai. Skirtumai tarp skirtingo amžiaus grupių pacientų kreipimosi dažnių skirtingais paros laiko tarpais buvo statistiškai reikšmingi (p<0,001). 44,5 39,3 40 49,3 64,3* 47 55,5* 60,7* 60* 50,7 35,7 53* 0 10 20 30 40 50 60 70 0 - 17 m. 18 - 34 m. 35 - 49 m. 50 - 64 m. >= 65 m. Viso Amžiaus grupė Paci ent ų sk ai či us % Moterys Vyrai
6 pav. Pacientų dalis PSPS skyriuje skirtingais paros laikais pagal amžiaus grupę, proc., * - statistiškai patikimas skirtumas su kitomis amžiaus grupėmis (p<0.001).
Vertinant kreipimosi dažnį skirtingomis savaitės dienomis, daugiausiai visų amžiaus grupių pacientų į PSPS kreipėsi šeštadieniais ir sekmadieniais (atitinkamai, 4408 ir 4535, 7 pav.). Šiomis dienomis vyravo 18 – 34 m. amžiaus grupės pacientai. Antroje vietoje buvo 0 -17 m. amžiaus grupės, trečioje – 35-49 m. amžiaus pacientai. Palyginus, nemažai pacientų (4067) kreipėsi į PSPS pirmadieniais. Skirtumas tarp skirtingų amžiaus grupių pacientų kreipimosi dažnių skirtingomis savaitės dienomis buvo statistiškai reikšmingas (p<0,001). 13,5 10 18,1 21,6 29,4* 26,1 22 36,8* 20,1 19,4 23 23,1 27,4* 23 19 18,8 18,9 18 16,9 18,6 18 14,3 24,8 18,1 16,9 15,3 13,9 17 16,4 26,3* 25,6* 20,5 15,2 14 20 0 5 10 15 20 25 30 35 40
0 - 4 val 5 - 8 val. 9 - 12 val. 13 - 16 val. 17 - 20 val. > 20val.
Paros laikas Viso
P
ac
ientų ska
ičius %
7 pav. Pacientų dalis PSPS skirtingomis savaitės dienomis pagal amžiaus grupę, proc., * - statistiškai patikimas skirtumas lyginant su kitomis amžiaus grupėmis tomis pačiomis savaitės dienomis (p<0.001)
Pacientų skaičius skubiosios pagalbos skyriuje 2012 metais darbo ir ne darbo dienomis pagal amžiaus grupę parodytas 8 paveikslėlyje. Dažniausiai darbo dienomis į PSPS kreipėsi ≥ 65 m. amžiaus grupės pacientai – vidutiškai 15,6 karto per darbo dieną, rečiausiai - 35 – 49 m. amžiaus grupės pacientai – 12,2 karto. Ne darbo dienomis dažniausiai kreipėsi 18 -34 m. amžiaus pacientai (vidutiškai 22,8 karto per dieną), o rečiausiai - ≥ 65 m. amžiaus grupės pacientai (13 kartų per dieną). Šie skirtumai buvo statistiškai reikšmingi (p<0,001). 19,6 21,9 20 20,1 20,7 22, 9 24,3 22 22,3* 20,9 21 21,6 21,6 26,7* 26,4* 23* 18,5 16,4 18 17,2 18, 1 18,9 19,8 18 18, 1 18,2 17,5 17,4 17,3 15, 7 15,2 17 21 ,5 22,5* 23, 5* 23,8* 22,4* 15,9 14,3 20 0 5 10 15 20 25 30 1 2 3 4 5 6 7
savaites diena Viso
Pacie nt ų sk ai či us % 0 - 17 m. 18 - 34 m. 35 - 49 m. 50 - 64 m. >= 65 m.
8 pav. Pacientų dalis PSPS darbo ir ne darbo dienomis pagal amžiaus grupę, proc., * - statistiškai patikimas skirtumas lyginant su kitomis amžiaus grupėmis tomis pačiomis dienų kategorijomis (p<0.001)
3.2. Pacientų kreipimosi į Priėmimo - skubiosios pagalbos skyrių priežastys ir sąsajos su jų lytimi ir amžiumi
Pacientų kreipimosi į ligoninės Priėmimo - skubiosios pagalbos skyrių priežastys pagal jų dažnius skyrėsi - pagal 10-ą tarptautinę ligų klasifikaciją dažniausiai buvo registruotos S ir T diagnozių grupės ligos: traumos, apsinuodijimai ir kiti išoriniai veiksniai – 11242 (41,8 proc.) (9 pav.). Pacientų su I diagnozių grupių ligomis (kraujotakos sistemos ligos) buvo 10,7 proc., G grupės (nervų sistemos ligos) – 7,2 proc., J grupės - 8,6 proc., N grupės - 4,1 proc., K grupės - 5,0 proc., M grupės - 2,9 proc., L grupės - 3,5 proc., H grupės - 3,2 proc. ir kitos ligos - 13,0 proc. (diagnozių grupių pavadinimai pateikti paveiksle).
20,4 23,6 22 21,5 26,5* 23* 17,7 19,3 18 17,7 15,4 17 22,7* 15,1 20 0 5 10 15 20 25 30
darbo dienomis savaitgaliais
Savaitės diena Viso
P acientų skaičiu s %
9 pav. Pacientų kreipimosi į PSPS pasiskirstymas pagal priežastį (diagnozių grupę), proc.
Kaip moterų, taip ir vyrų pacientų tarpe vyravo S ir T ligų grupės diagnozės (traumos, apsinuodijimai ir kiti išoriniai veiksniai), tačiau skirtumai tarp lyčių buvo statistiškai reikšmingi: 30,5 proc. moterų ir 51,8 proc. vyrų, atitinkamai (p<0,001). Kraujotakos sistemos ligų (I ligų grupė) ir nervų sistemos ligų (G ligų grupė) buvo nustatoma 2 kartus dažniau moterų, nei vyrų tarpe (10 pav.). Išskyrus moterų ir vyrų diagnozių skirtumus M ir H ligų grupėje, kitose grupėse skirtumai tarp lyčių buvo statistiškai reikšmingi (p<0,001). 42 11 7 9 4 5 3 4 3 13 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 1
Pac
ien
tų
sk
aiius
(
%)
S,T (traumos, apsinuodijimai ir kiti išoriniai veiksniai) I (kraujotakos sistemos ligos)
G (nervų sistemos ligos) J (kvėpavimo sistemos ligos) N (urogenitalines ligos) K (virškinimo sistemos ligos)
M (jungiamojio audinio, raumenų bei skeleto ligos) L ( odos ligos)
H (akių susirgimai) kitos ligos
10 pav. Pacientų srautų pasiskirstymas pagal lytį ir diagnozių grupę, proc., * - statistiškai patikimas skirtumas lyginant diagnozės grupės dažnį tarp lyčių (p<0.001)
Traumos, apsinuodijimai ir kiti išoriniai veiksniai buvo dažniausios kreipimosi priežastys visose pacientų amžiaus grupėse, išskyrus vyresnius pacientus (≥ 65 m.), kurioje dažniausia kreipimosi priežastimi buvo kraujotakos sistemos ligos (30,5 proc.). Šiai pacientų grupei antra pagal dažnį kreipimosi priežastis buvo traumos (19,6 proc.), trečia (14,6 proc.) – nervų sistemos ligos, o ketvirta - urogenitalinės sistemos ligos (9,8 proc.), 11 pav. 0 – 17 m. amžiaus grupėje antroje vietoje (24,1 proc.) pagal diagnozės dažnį buvo kvėpavimo sistemos ligos, trečioje (13,6 proc.) – kitos ligos, ketvirtoje (9,5 proc.) – virškinimo sistemos ligos. Diagnozių grupių skirtumai amžiaus grupėse buvo statistiškai reikšmingi (p<0,001).
30,5 51,9* 42 14,6* 7,1 11 9,9* 4,7 7 9,2* 8,1 9 3,8 4,4* 4 5,7* 4,4 5 3,1 2,7 3 3,8* 3,3 4 3,5 3 3 15,9* 10,4 13 0 10 20 30 40 50 60 Moterys (12721) Vyrai (14198) Lytis Viso Pa cie n tų ska čius %
S,T (traumos, apsinuodijimai ir kiti išoriniai veiksniai) I (kraujotakos sistemos ligos) G (nervų sistemos ligos) J (kvėpavimo sistemos ligos) N (urogenitalinės ligos) K (virškinimo sistemos ligos) M (jungiamojio audinio, raumenų bei skeleto ligos) L ( odos ligos)
11 pav. Pacientų srautų pasiskirstymas pagal diagnozių grupę ir amžiaus grupę, abi lytys, proc., * - statistiškai patikimas skirtumas lyginant diagnozės grupės dažnį tarp amžiaus grupių (p<0.001)
Diagnozių dažnis amžiaus grupėse pagal lytį taip pat pasiskirstė nevienodai. Traumos, apsinuodijimai ir kiti išoriniai veiksniai vyravo visose pacienčių amžiaus grupėse, išskyrus pacienčių grupę ≥ 65 m., kurioje dažniausia kreipimosi priežastis buvo kraujotakos sistemos ligos (34,3 proc.) Tuo tarpu 0 – 17 m. amžiaus grupėje antroje vietoje (26 proc.) pagal diagnozės dažnį buvo kvėpavimo sistemos ligos, trečioje – kitos ligos (15,5 proc.) (12 pav.). Diagnozių grupių skirtumai moterų amžiaus grupėse buvo statistiškai reikšmingi (p<0,001). 39,2 55,9* 51,8 41,1 19,6 42 0,2 2 6,3 17 30,5* 11 0,4 4,1 8,5 9,7 14,6* 7 24,1* 5,8 4,3 3,6 3,5 9 1,5 3,1 2,8 3,5 9,8* 4 9,5* 4,5 3,6 3,6 3,4 5 1,5 4,5 2,6 4,1 4,4* 4,4 4 2,9 2,6 1,7 3 4 5,5* 2,9 3 2,9 1,7 3 13,6 15, 1* 11 11, 7 12,7 13 0 10 20 30 40 50 60 0 - 17 m. 18 - 34 m. 35 - 49 m. 50 - 64 m. >= 65 m.
Amziaus grupė Visi
Pac
ien
tų
sk
aič
ius
%
S,T (traumos, apsinuodijimai ir kiti išoriniai veiksniai) I (kraujotakos sistemos ligos) G (nervų sistemos ligos) J (kvėpavimo sistemos ligos) N (urogenitalines ligos) K (virškinimo sistemos ligos) M (jungiamojio audinio, raumenų bei skeleto ligos) L ( odos ligos)
12 pav. Pacienčių srautų pasiskirstymas pagal diagnozių grupę ir amžiaus grupę, proc., * - statistiškai patikimas skirtumas lyginant diagnozės grupės dažnį tarp amžiaus grupių (p<0.001)
Traumos, apsinuodijimai ir kiti išoriniai veiksniai dominavo visose pacientų vyrų amžiaus grupėse, išskyrus pacientų grupę ≥ 65 m., kurioje pirmoje vietoje, kaip ir moterų tarpe, buvo kraujotakos sistemos ligos (23,5 proc.). Antroje vietoje vyravo traumos (22,1 proc.), trečioje (20,5 proc.) – urogenitalinės sistemos ligos (13 pav.). 0 – 17 m. amžiaus grupėje antroje vietoje (22,5 proc.) pagal diagnozės dažnį buvo kvėpavimo sistemos ligos, trečioje - kitos ligos (12,1 proc.), ketvirtoje (8,3 proc.)– virškinimo sistemos ligos. Diagnozių grupių skirtumai vyrų amžiaus grupėse buvo statistiškai reikšmingi (p<0,001).
33,3 35,6 40,5* 31,9 18,3 31 0,1 2 7,1 20, 9* 34,3 15 0,3 5,7 12,1 11, 8 17 ,5* 10 26 7,5* 5,4 3,8 3,6 9 1,3 6,5* 4,1 3,4 3,8 4 11* 5,9 3,8 4,1 3,7 6 1,3 3 4,8* 4,4 2,8 3 5,2 5,3* 4 3,7 1,6 4 5,8* 3,8 3,5 3,1 1,8 4 15,5 24,7* 14, 6 12,9 12,6 16 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 0 - 17 m. 18 - 34 m. 35 - 49 m. 50 - 64 m. >= 65 m. Visi Pa cie n tų ska iči u s %
S,T (traumos, apsin. ir kiti iš. veiksniai) I (kraujotakos sistemos ligos) G (nervų sistemos ligos) J (kvėpavimo sistemos ligos) N (urogenitalines ligos) K (virškinimo sistemos ligos) M (jung. aud....skel. ligos) L ( odos ligos)
13 pav. Pacientų vyrų srautų pasiskirstymas pagal diagnozių grupę ir amžiaus grupę, proc., * - statistiškai patikimas skirtumas lyginant diagnozės grupės dažnį tarp amžiaus grupių (p<0.001)
Pacientų srautai atskirais metų laikais pagal diagnozių grupes pavaizduoti 14 pav. Visais metų laikais vyravo S ir T diagnozių grupių ligos, antroje vietoje – I grupės, trečioje – J grupės ligos. Diagnozių grupių skirtumai pagal metų laikus buvo statistiškai reikšmingi (p<0,001).
14 pav. Pacientų pasiskirstymas PSPS pagal metų laikus ir diagnozių grupę, proc., * - statistiškai patikimas skirtumas lyginant diagnozės grupės dažnį tarp metų laikų (p<0.001)
Pacientų skaičiai pagal diagnozę skirtingomis savaitės dienomis atvaizduoti 15 pav. Visomis savaitės dienomis vyravo S ir T diagnozių grupių ligos, o skirtumai tarp savaitės dienų buvo statistiškai reikšmingi (p<0,002).
15 pav. Pacientų pasiskirstymas PSPS savaitės dienomis pagal diagnozių grupę, proc., * - statistiškai patikimas skirtumas lyginant diagnozės grupės dažnį tarp savaitės dienų (p<0.002)
Visų diagnozių grupių pacientų kreipimosi į PSPS dažnis skirtingu paros laiku skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,001, 16 pav.). Visose diagnozių grupėse daugiausiai pacientų kreipėsi nuo 9 iki 20 valandos.
16 pav. Pacientų pasiskirstymas PSPS skirtingu paros laiku pagal diagnozių grupę, * - statistiškai patikimas skirtumas lyginant diagnozės grupės dažnį tarp paros laiko grupių (p<0.001)
Paaiškėjus, kad PSPS tarp visų diagnozių vyravo pacientai sergantys S ir T diagnozių grupės ligomis (41,8 proc.), o kartu su I diagnozių grupės (kraujotakos sistemos ligos) pacientais jie sudarė 52,5 proc. visų besikreipusių į skyrių pacientų, buvo atlikta detalesnė šių dviejų diagnozių grupių penkių dažniausių diagnozių analizė. Nustatytos šios dažniausios S ir T grupės diagnozės: S01 – galvos srities žaizda, S00 – paviršinis galvos sužalojimas, S 93 – išnirimas, čiurnos ir pėdos raiščių ir raumenų patempimas, S61 – riešo ir plaštakos žaizdos, T51 – alkoholio toksinis poveikis, t.y., santykinai nesunkūs sveikatos sutrikimai. Vyravo
diagnozė S01 (galvos srities žaizda) - 27,4 proc., o mažiausiai buvo pacientų su diagnoze T51 (alkoholio toksinis poveikis) - 15,6 proc. (17 pav.). Statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,001) moterų ir vyrų diagnozių dažniai. Dažniausia moterų diagnozė (27,9 proc.) – S93 (išnirimas, čiurnos ir pėdos raiščių ir raumenų patempimas), o vyrų – S01 (galvos žaizdos) (29,0 proc.); T51 (alkoholio toksinis poveikis) diagnozės dažnis moterų ir vyrų tarpe – 7,6 proc. ir 18,9 proc., atitinkamai (p<0,001).
17 pav. Pacientų (moterų ir vyrų) skaičius S ir T diagnozių grupėse pagal dažniausias diagnozes (S01, S00, S93, S61 ir T51)
Pacientų skaičius pagal mėnesius ir dažniausias diagnozes (S ir T grupėse) parodytas 18 paveiksle. Daugiausiai pacientų dėl galvos srities žaizdų (S01) kreipėsi birželį (10,5 proc.) ir rugsėjį (10,4 proc.), mažiausiai – sausį (6,6 proc.) ir vasarį (6,3 proc.). Paviršiniai galvos sužalojimai (S00) dažniausiai diagnozuoti gegužės mėnesį (10,7 proc.), rečiausiai – spalį (5,5 proc.). Išnirimų (S93) daugiausiai buvo gegužės mėnesį
(T51) daugiausiai buvo stebėta gruodį (11,0 proc.), balandį (10,3 proc.) ir rugpjūtį (9,6 proc.), rečiausiai – kovą (6,4 proc.). Visų diagnozių dažnių skirtumas skirtingais mėnesiais buvo statistiškai reikšmingas (p<0,001, paveiksle nepažymėta).
18 pav. Pacientų skaičius pagal mėnesius ir dažniausias S ir T grupių diagnozes
Pacientų skaičius atskirai pagal diagnozes ir pagal metų laikus parodytas 19 paveiksle. Daugiausiai pacientų dėl galvos srities žaizdų (S01) kreipėsi vasarą (27,9 proc.), mažiausiai – žiemą (21,4 proc.). Paviršiniai galvos sužalojimai (S00) dažniausiai buvo stebimi pavasarį (28,9 proc.), rečiausiai – rudenį (21,6 proc.) ir žiemą (23,0 proc.). Išnirimų (S93) daugiausiai buvo pavasarį (30,5 proc.), rečiausiai – žiemą (19,2 proc.). Riešo ir plaštakos žaizdų (S61) daugiausiai buvo vasarą (31,1 proc.), rečiausiai – žiemą (19,4
6,6 6, 3 7, 2 8,4 8,9 10, 5 8,9 8,6 10,4 8,0 7,9 8,5 7,1 6,5 9,6 8,5 10,7 9,3 9,6 7,6 8,6 5,5 7,5 9,3 8,2 4,2 8,8 9,1 12,5 9,6 9, 9 9,1 8,5 5,8 7,5 6,8 7, 2 5,4 7, 2 7,4 9, 9 9,1 11,8 10,2 6,5 9, 9 8,7 6,8 7,4 9,4 6,4 10,3 8,8 7,8 7,1 9,6 7, 2 7,7 7,4 11,0 7,3 6, 3 7,9 8,7 10,1 9,4 9,4 8,9 8,5 7,3 7,8 8,5 0,0 2,0 4,0 6,0 8,0 10,0 12,0 14,0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 % S01 S00 S93 S61 T51 Viso
proc.). Apsinuodijimų alkoholiu (T51) daugiausiai buvo žiemą (27,7 proc.) ir pavasarį (25,5 proc.), mažiausiai - rudenį (22,3proc.). Diagnozių dažnių skirtumas skirtingais metų laikais buvo statistiškai reikšmingas
(p<0,001).
19 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal metų laikus ir dažniausias S ir T grupių diagnozes, proc., * - statistiškai patikimas skirtumas lyginant diagnozės grupės dažnį tarp metų laikų (p<0.001)
Pacientų pasiskirstymas pagal dažniausias diagnozes S ir T diagnozių grupėje skirtingomis savaitės dienomis skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,002, 20 pav.).
20 pav. Pacientų pasiskirstymas skirtingomis savaitės dienomis pagal dažniausias S ir T grupių diagnozes, proc., * - statistiškai patikimas skirtumas lyginant diagnozės grupės dažnį tarp savaitės dienų (p<0.002)
Kraujotakos sistemos ligos sudarė 10,7 proc. visų besikreipusių į PSPS pacientų diagnozių. Iš visų šios I diagnozių grupės ligų detaliau nagrinėjome 3 dažniausias diagnozes: I21 – ūminis miokardo infarktas, I63 – smegenų infarktas ir I64 – insultas, nepatikslintas kaip kraujosruva, ar infarktas. Per 2012 m. PSPS su šiomis diagnozėmis buvo užregistruota 188 pacientų (114 moterų ir 74 vyrų), iš jų: ūminis miokardo infarktas – 11 (4 moterų ir 7 vyrų), smegenų infarktas – 104 (67 moterų ir 37 vyrų), insultas – 73 (43 moterų ir 30 vyrų) (21 pav.).
21 pav. Pacientų pasiskirstymas I diagnozių grupėje atskirai pagal diagnozę (I21, I63 ir I64), pagal lytį, proc. Pacientų skaičiai I diagnozių grupėje atskirai pagal diagnozes I21, I63 ir I64 skirtingais metų laikais parodyti 22-ame paveiksle. Smegenų infarktų (I63) statistiškai reikšmingai dažniau registruota žiemą (36,5 proc.), o ūminių miokardo infarktų (I21) (54,5 proc.) ir insultų (I64) (30,1 proc.) – rudenį (p<0,031).
22 pav. Pacientų pasiskirstymas I diagnozių grupėje pagal metų laikus, proc., * - statistiškai patikimas skirtumas 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 Moterys Vyrai 36,4 63,6 64,4 35,6 58,9 41,1 60,6 39,4 %
Pacientų skaičiai atskirai pagal I diagnozių grupę (I21, I63 ir I64) skirtingomis savaitės dienomis pateikti 23 paveikslėlyje. Smegenų infarktų (I63) daugiausiai – (21,2 proc.) buvo registruojama pirmadieniais, penktadieniais (19,2 proc.) ir trečiadieniais (18,3 proc.), mažiausiai - sekmadieniais (4,8 proc.) ir šeštadieniais (9,6 proc.) (p<0,448). Insultų (I64) daugiau buvo pirmadieniais ir penktadieniais (po 21,9 proc.), o mažiausiai - ketvirtadieniais (6,8 proc.), šeštadieniais (8,2 proc.) ir sekmadieniais (9,6 proc.). Ūminių miokardo infarktų (I21) daugiausiai registruota trečiadieniais (36,4 proc.).
23 pav. I diagnozių grupės pacientų pasiskirstymas pagal savaitės dieną, proc.
Pacientų skaičiai atskirai pagal I diagnozių grupę (I21, I63 ir I64) darbo ir ne darbo dienomis pateikti 24-ame paveiksle. Visose diagnozių grupėse daugiau susirgimų registruota darbo dienomis, tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo.
0 18,2 36,4 18,2 9,1 18,2 0 21,2 12,5 18,3 14,4 19,2 9,6 4,8 21,9 16,4 15, 1 6,8 21,9 8,2 9,6 20,2 14,4 18,1 11,7 19,7 9,6 6,4 0 5 10 15 20 25 30 35 40 1 2 3 4 5 6 7 savaites diena % I21 I63 I64 Total
24 pav. Pacientų pasiskirstymas I diagnozių grupėje pagal dažniausius susirgimus darbo dienomis ir savaitgaliais, proc.
Visos vertintos I diagnozių grupės ligos dažniau nustatytos vyresnio amžiaus grupės (≥ 65 m.) pacientams (25 pav.). I21 I63 I64 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 darbo dienomis savaitgaliais 81,8 18,2 85,6 14,4 82,2 17,8 %
I21 I63 I64
0,0 9,1 27,3 63,6 1,9 7,7 11,5 78,8 0,0 1,4 19,4 79,2 1,1 5,3 15,5 78,1 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 18 - 34 m. 35 - 49 m. 50 - 64 m. >= 65 m. * Amžiaus grupė Paci e n tų sk ai či u s %
3.3. Pacientų, besikreipusių į respublikinės ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių, hospitalizavimo apimtys
Iš 26919 pacientų, besikreipusių į ligoninės Priėmimo - skubiosios pagalbos skyrių, buvo hospitalizuota tik 934 (t.y., 3,5 proc. - 417 moterų ir 517 vyrų). Dar 160 pacientų buvo nukreipta į kitą įstaigą stacionariam gydymui. Hospitalizavimo dažnis tarp moterų ir vyrų nesiskyrė – 3,3 ir 3,6 proc., atitinkamai (26 pav.).
Hospitalizavimo apimtis nepriklausė nuo amžiaus grupės ir svyravo nuo 3,3 proc. 0 – 17 m. amžiaus grupėje iki 3,7 proc. 35 – 49 m. amžiaus grupėje (27 pav.)
27 pav. Pacientų hospitalizavimo pasiskirstymas pagal amžiaus grupę, proc.
Hospitalizavimo apimtis mažai priklausė nuo diagnozių grupės ir svyravo nuo 2,7 proc. (N - urogenitalinės sistemos diagnozių grupėje) iki 4,2 proc. (H - akių susirgimų diagnozių grupėje), 28 pav.
96,4 96,6 96,2 96,5 97,3 97 95,7 96,7 95,8 96,8 97 3,6 3,4 3,8 3,5 2,7 3 4,3 3,3 4,2 3,2 4 0 20 40 60 80 100 120 S, T I G J N K M L H kitos ligos Viso Diagnozių grupė Pa cie n tų ska iči u s % nehospitalizuota hospitalizuota
Hospitalizavimo apimtis nepriklausė nuo pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios buvo prisirašęs pacientas, tipo ir buvo panaši privačiose (3,4 proc.) bei valstybinėse įstaigose (3,5 proc.) ( 29 pav.). Hospitalizavimo procentas nepriklausė ir nuo to ar RŠL turi sudariusi sutartis su įstaiga (3,5 proc.), ar sutarties neturi – (3,5 proc.).
Dauguma (63,1 proc.) besikreipusių į PSPS pacientų atvyko be siuntimo. Pacientų, atvykusių su ir be siuntimų, hospitalizavimo procentas statistiškai reikšmingai nesiskyrė – 3,4 proc. ir 3,5 proc., atitinkamai (30 pav.). Pacientų, hospitalizuotų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbo valandomis, buvo nežymiai daugiau (3,6 proc.) nei nedarbo valandomis (3,3 proc.), bet statistiškai reikšmingai nesiskyrė (31 pav.).
29 pav. Hospitalizuotų ir nehospitalizuotų pacientų pasiskirstymas pagal pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios pacientas buvo prisirašęs, tipą, proc.
0 20 40 60 80 100 privati * valstybinė * Įstaigos tipas Visi 3,4 3,5 3,5 96,6 96,5 96,5 P aci en tų sk ai či u s % hospitalizuota * nehospitalizuota
30 pav. Hospitalizuotų ir nehospitalizuotų pacientų pasiskirstymas pagal patekimo į PSPS būdą, proc.
31 pav. Hospitalizuotų ir nehospitalizuotų pacientų pasiskirstymas PSPC darbo ir nedarbo valandomis, proc. 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Be siuntimo GMP Su siuntimu Siuntimas Viso 96,6 96,2 96,5 97 3,4 3,8 3,5 3,5 Paci e n tų sk ai či u s % darbo ne darbo
Darbo valandos Viso
hospitalizuota * 3,6 3,3 3,5 nehospitalizuota 96,4 96,7 96,5 3,6 3,3 3,5 96,4 96,7 96,5 0 20 40 60 80 100 120 Pa cie n tų ska iči u s %
Iš nehospitalizuotų pacientų didžioji dauguma - 91,5 proc. - buvo nukreipti tolimesniam ambulatoriniam gydymui, dar 0,6 proc. gavo siuntimą į kitą įstaigą stacionariam gydymui, 2,6 proc. pacientų gydymas buvo baigtas, o 0,8 proc. pacientų savavališkai pasišalino nesulaukę pagalbos (p<0,001) (duomenys nepateikti).
Diagnozių grupėse dažniau (statistiškai nereikšmingai) PSPS gydymas buvo baigtas S ir T grupės pacientams, taip pat mažesnė jų proporcija išleista namo ambulatoriniam gydymui, nei kitų diagnozių grupių pacientai (32 pav.)
3.4. Pacientų, besikreipusių į respublikinės ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių, srautai pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbo ir nedarbo valandomis
51,0 proc. pacientų, besikreipusių į RŠL PSPS 2012 m., darė tai pirminės sveikatos priežiūros centrų (PSPC) ne darbo valandomis (33 pav.). Iš jų 47,8 proc. buvo moterys, 52,2 proc. - vyrai.
33 pav. Pacientų pasiskirstymas PSPS pirminės sveikatos priežiūros centrų (PSPC) darbo ir ne darbo metu pagal lytį, proc.
Pirminės sveikatos priežiūros centrų darbo metu besikreipusių pacientų skaičius visose amžiaus grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (34 pav.).
50,1 47,8 49 49,9 52,2 51 45 46 47 48 49 50 51 52 53 darbo ne darbo
Darbo valandos Viso
%
34 pav. Pacientų pasiskirstymas PSPS PSPC darbo ir nedarbo metu pagal amžiaus grupę, proc.
Atvykusių PSPC nedarbo valandomis tarpe vyravo S, T diagnozių grupių pacientai (43 proc.), lyginant su kitų diagnozių grupių pacientais jų buvo statistiškai reikšmingai daugiau (p<0,001) (35 pav.).
19,0 22,7 20,9 19,0 25,2 22,2 17,9 18,4 19,1 18,5 16,1 17,2 25,6 16,9 21,2 0,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 darbo ne darbo
Darbo valandos Viso
%
35 pav. Pacientų pasiskirstymas PSPS PSPC darbo ir nedarbo metu pagal diagnozės grupę, proc., * - statisti6kai patikimas skirtumas tarp diagnozi7 grupi7 darbo ir nedarbo valandomis (p<0.001.)
4. Rezultatų aptarimas
Siekiant PSPS darbo optimizavimo, būtų idealu sutvarkyti skyriaus struktūrą ir veiklą taip, kad su pakankamais reikiamos kvalifikacijos žmonių ir skyriaus (dalinai ligoninės) infrastruktūros ištekliais ligoninės kokybės vadove (ir/ar nacionaliniuose teisės aktuose) nustatytais kokybės kriterijais būtų suteikiamos reikiamos kokybės paslaugos. Šis tarsi nedidelės apimties ligoninės veiklos procesas – vienas svarbiausių ir sudėtingiausių, nuo kurio darbo kokybės ir efektyvumo priklauso visos įstaigos veikla. RŠL PSPS veiklą, ypač paskutinį dešimtmetį, ženkliai įtakojo apskrities sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkymas, pirminės sveikatos priežiūros įstaigų veiklos pokyčiai, pačios ligoninės nuolatinis infrastruktūros atnaujinimas, naujų technologijų diegimas ir kt.
Paprasčiausiai PSPS struktūrą ir darbą būtų galima sutvarkyti iš anksto tinkamai pasiruošus. Tokiam pasiruošimui reikėtų bent prieš 2-3 metus žinoti apskrities įstaigų pertvarkymo planus (ar bent turėti jų
besikeičiančią demografinę situaciją), pirminės sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apimtis ir kokybę (prevencinių programų vykdymą, nuolat veikiantį įrodymais pagrįstą sveikatos mokymą, tinkamą lėtinių neinfekcinių ligų valdymą, kt.), PSPS teikiamų paslaugų finansavimą. Tuomet, žinant ligoninės infrastruktūros apkrovimą ir jos atnaujinimo planus, detalią žmonių išteklių informaciją (amžius, kvalifikacija, išėjimo į motinystės atostogas ar pensiją planai, darbo užmokesčio fondo poreikiai), ligoninės informacinės sistemos panaudojimo galimybes, būtų galima pasirengti ir apsvarstyti kelis PSPS veiklos scenarijus ir, pasirinkus priimtiniausią, pradėti dirbti. Kartu, nuolatiniam kokybiško darbo užtikrinimui reikėtų turėti realų, nesikeičiantį PSPS veiklos finansavimą. Kadangi sveikatos priežiūroje (ne tik Lietuvos) tokių galimybių nėra ir nebus, šiuo darbu buvo žengtas pirmas žingsnis siekiant pradėti kurti moksliniais tyrimais pagrįstą respublikinės Šiaulių ligoninės PSPS valdymo sistemą. Viena iš šio darbo naujovių yra ta, kad tyrimo medžiaga buvo paimta iš ligoninės informacinės sistemos Priėmimo skyriaus funkcionalumo, leidžiančio vertinti ne tik PSPS pacientų srautus, bet ir kokybės kriterijus – laiką nuo paciento atvykimo iki jo apžiūros, paciento praleistą PSPS laiką, laiką iki paciento hospitalizavimo, ir kt. Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos moksliniai tyrimai daugiau remiasi nacionalinio lygmens sveikatos informacijos sistemose kaupiamais duomenimis ir išvadomis, pagrįstomis jų analize, tačiau ne mažiau svarbu kurti ir pritaikyti sveikatos vadybos žinias atskirų, ypač respublikinio lygmens įstaigų informacinėse sistemose kaupiamų duomenų pagrindu.
Šio mokslinio-tiriamojo darbo tikslas buvo įvertinti Šiaulių respublikinės ligoninės PSPS pacientų srautus, analizuojant vienerių metų informaciją. Aptarsime tik tuos darbo rezultatus, kurių pagrindu būtų galima keisti PSPS ar ligoninės veiklos procesus.
Kaip ir kitų autorių tyrimuose [6, 8, 33], radome pacientų srautų skirtumus skirtingais metų mėnesiais, savaitės dienomis, darbo/nedarbo dienomis bei skirtingu paros laiku. Pacientų srautai PSPS skirtingais metų mėnesiais skyrėsi nuo mažiausio vasario mėnesį iki didžiausio liepos mėnesį, nuo mažiausio ketvirtadieniais iki didžiausio sekmadieniais. Didesni pacientų srautai buvo stebėti savaitgaliais ir pirmadieniais, mažesni - kitomis savaitės dienomis. Skyrėsi pacientų srautai darbo ir nedarbo dienomis: savaitgaliais kreipėsi beveik 25 proc. daugiau pacientų nei darbo dienomis. Atrodytų, jog šie rezultatai leistų siūlyti PSPS veiklos procesų pertvarkymą, pvz. keičiant personalo skaičių skirtingais mėnesiais, savaitės dienomis ar darbo/nedarbo dienomis. Tačiau tokio pobūdžio pakeitimams reikėtų papildomų mokslinių tyrimų ir šiuolaikinių valdymo, pagrįsto patikima „on-line“ sveikatos procesų ir kokybės rodiklių informacija, priemonių. RŠL, kartu būdama ir nacionalinio lygmens Traumos centru, privalo visą parą teikti skubią pagalbą teisės aktais nustatyta tvarka, t.y. turėdama bent minimalius, įstaigos akreditavimui teikti skubios pagalbos paslaugas tinkamus reikalavimus. Šiuo metu RŠL PSPS visą parą budi vidaus ligų gydytojai, chirurgai, traumatologai, medicinos gydytojai ir slaugytojos, o kitų specialybių gydytojai konsultuoti pacientus kviečiami iš skyrių. Todėl papildomi tyrimai turėtų parodyti, ar esant maksimaliems pacientų srautams teikiamos pagalbos kokybė atitinka kokybės kriterijus teikiant paslaugas pagal šiose magistro tezėse nagrinėtus rodiklius, ypač
